Epidemiologinė 2018-2019 metų gripo sezono analizė
1. ĮVADAS
Pasaulyje labiausiai paplitusios ūminės respiracinės (kvėpavimo takų) infekcijos. Gripas – tai
ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausiai
epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet 20 % vaikų ir 5 % suaugusiųjų perserga gripu. Ligos svarbą
lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas ar net mirtį.
Lietuvoje, gripo sezono metu (įprastai nuo 40-osios iki kitų metų 20-osios kalendorinės
savaitės) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr.
V-182 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-
58 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) epidemiologinės
priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą yra vykdoma gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra.
Tai būtina, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ŪVKTI, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius
ir genetiškai naujus gripo virusus, laiku pritaikyti profilaktikos ir kontrolės priemones.
Gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija,
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.
Kiekvieną savaitę 10-yje administracinių teritoritorijų esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos
centro departamentai teikia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui sergamumo gripu ir ŪVKTI,
hospitalizuotų (tik gripo sezono metu) dėl gripo asmenų bei gripo ir ŪVKTI pasirinktinės klinikinės
virusologinės diagnostikos duomenis.
2. 2018-2019 M. IR ANKSTESNIŲJŲ GRIPO SEZONŲ PALYGINIMAS
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) duomenimis, 2018-2019 m.
gripo sezonas Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse prasidėjo 2018 m.
49 sav. – viena savaite vėliau nei 2017-2018 m. Didžiausias gripo virusų aktyvumas Europoje buvo
stebimas nuo 2019 m. 3 sav. iki 2019 m. 7 sav. Sergamumo pikas buvo stebimas 5-ąją metų savaitę.
Šį sezoną Europoje dominavo A tipo gripo virusas.
Lietuvoje 2018-2019 m. gripo sezono metu buvo užregistruota 14,0 proc. mažiau gripo atvejų
(n=49 661) lyginant su 2017-2018 m. (n=57 759) ir 7,8 % mažiau ŪVKTI atvejų (n=641 694) lyginant
su 2018-2017 m. (n=696 648) (1 lentelė).
1 lentelė. Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius gripo sezonų metu (absoliutūs skaičiai)
Sergamumo gripu ir ŪVKTI pikas buvo stebimas 5-ąją metų savaitę (2019 m. sausio 28 d. –
vasario 3 d.), kai sergamumo rodiklis siekė 179,2 atv./10 tūkst. gyventojų (1 pav.).
1 pav. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje 2009-2019 m.
2018-2019 m. gripo sezono metu dėl gripo buvo hospitalizuota 16,5 % daugiau asmenų nei
praėjusį sezoną. Daugiausia hospitalizuotų asmenų buvo 5-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 28 d.
– vasario 3 d.) – 470 asmenų. Šio gripo sezono metu iš viso buvo hospitalizuoti 2 143 asmenys, tuo
tarpu 2017-2018 m. gripo sezono metu – 1 840. Daugiau nei puse hospitalizuotų asmenų sudarė vaikai
(0-17 m.) – 1 332. Intensyvios terapijos skyriuje dėl gripo ar jo sukeltų komplikacijų šį sezoną gydyta
0
50
100
150
200
250
40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
Ser
ga
mu
mo
ro
dik
lis
10
tū
kst
. g
yv
ento
jų
Savaitės
2009-2010 m. 2010-2011 m. 2011-2012 m. 2012-2013 m. 2013-2014 m.
2014-2015 m. 2015-2016 m. 2016-2017 m. 2017-2018 m. 2018-2019 m.
Gripo sezonas
2013/2014
m.
2014/2015
m.
2015/2016
m.
2016/2017
m.
2017/2018
m.
2019-2018
m.
Gripas 3 545 15 455 32 003 30 958 57 759 49 661
ŪVKTI 534 391 590 064 565 329 634 168 696 648 641 694
daugiau asmenų (n=136), nei ankstesnį sezoną (n=89), bei daugiau hospitalizuota nėščiųjų (n=24) nei
ankstesnį sezoną (n=19).
2 pav. Dėl gripo hospitalizuotų asmenų skaičius, 2016-2019 m.
2018-2019 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 26 asmenys (11 vyrų ir 15 moterų). Mirusių
nuo gripo infekcijos asmenų amžiaus vidurkis buvo 60 m. Pastarąjį gripo sezoną daugiausiai mirusiųjų
registruota 50-59 m. amžiaus grupėje (3 pav.). Jauniausias asmuo miręs nuo gripo ir jo sukeltų
komplikacijų - 10 metų amžiaus, vyriausias – 94 m. Mirę asmenys sirgo gretutinėmis ligomis: širdies
ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, autoimuninės ligomis, cukriniu diabetu, ir kt. Skirtingai nei praeitą
gripo sezoną, daugiau buvo jaunesnių nei 65 m. amžiaus asmenų, kurie nebuvo pasiskiepiję savo ar
darbdavio lėšomis.
3 pav. Mirties atvejų nuo gripo pasiskirstymas pagal amžių 2009-2019 m.
1 1 1 1 1
4
2 2
4
1 1
3
9
3
6
33 3
4
6
2
7
2
4
6
2
3
6
2
1
5
4
1
3
4
2
4
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
2009-2010
m.
2010-2011
m.
2012-2013
m.
2015-2016
m.
2016-2017
m.
2017-2018
m.
2018-2019
m.
Mir
tys
(ab
s. s
k.)
Gripo sezonas
0-9 m.
10-19 m.
20 - 29 m.
30 - 39 m.
40 - 49 m.
50 - 59 m.
60 - 69 m.
70 - 79 m.
80 - 89 m.
2018-2019 m. gripo mirties atvejai buvo užregistruoti Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir
Vilniaus administracinėse teritorijose. Daugiausia mirties atvejų užregistruota Kauno (n=8) ir Vilniaus
administracinėse teritorijose (n=8).
4 pav. Mirties atvejų pasiskirstymas pagal administracines teritorijas, 2018 m.
2018-2019 m. gripo sezono metu 32-ose savivaldybėse iš 60-ies buvo paskelbta gripo epidemija:
Prienų r., Ukmergės r., Ignalinos r., Panevėžio m., Kauno m., Kėdainių r., Jonavos r., Elektrėnų sav.,
Trakų r., Alytaus m., Raseinių r., Šiaulių m., Telšių r., Lazdijų r., Klaipėdos m., Kaišiadorių r.,
Panevėžio r., Vilniaus m., Šalčininkų r., Radviliškio r., Klaipėdos r., Visagino sav., Šilutės r., Mažeikių
r., Rokiškio r., Kauno r., Švenčionių r., Alytaus r., Joniškio r., Kretingos r., Kazlų Rūdos sav., Akmenės
r. (5 pav.). Iš visų gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių šį gripo sezoną didžiausias sergamumas
gripu ir ŪVKTI registruotas Alytaus rajono savivaldybėje (243,7 atv./10 tūkst. gyv.).
Daugiausia gripo epidemijų buvo paskelbta 2019 m. 5-ąją (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.)
(n=12) ir 6-ąją savaitę (2019 m. vasario 4-10 d.) (n=12). Pirmosios gripo epidemijos buvo paskelbta
2019 m. 4-ąją savaitę (2019 m. sausio 21 d.) Prienų rajono sav. ir Ukmergės rajono sav. Vėliausia gripo
epidemija buvo paskelbta 2019 m. 7 sav. (2019 m. vasario 12 d.) Akmenės rajono savivaldybėje.
Ilgiausiai gripo epidemija (6 savaites) tęsėsi Prienų rajono savivaldybėje nuo 2019 m. 4 sav. iki 2019
m. 10 sav., trumpiausiai gripo epidemija (2 savaites) tęsėsi Kauno rajono savivaldybėje (nuo 2019 m.
6 sav. iki 2019 m. 8 sav.) bei Akmenės rajono savivaldybėje (nuo 2019 m. 7 sav. iki 2019 m. 9 sav.).
0
8
4
0
5
1 0 0 0
8
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Aly
taus
Kau
no
Kla
ipėd
os
Mar
ijam
polė
s
Pan
evėž
io
Šia
uli
ų
Tau
ragės
Tel
šių
Ute
nos
Vil
nia
usM
irti
es a
tvej
ų s
ka
ičiu
s (a
bs.
)
Administracinė teritorija
5 pav. Savivaldybės, kuriose 2018-2019 m. buvo paskelbta gripo epidemija
Lietuvoje šį gripo sezoną dominavo A tipo gripo virusas tipo gripo virusas kaip ir visose ES/EEE
šalyse. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL) 2018-2019 m.
gripo sezono metu ištyrė 2 122 ėminius, iš kurių 82,8 % teigiami tyrimų rezultatai (n=1 758) (6 pav.).
6 pav. Ėminių, paimtų gripo virusui nustatyti ir teigiamų tyrimų skaičiaus palyginimas
2017-2018 m. ir 2018-2019 m.
Iš teigiamų tyrimo rezultatų A tipo virusas sudarė 99,4 % (n=1 747) ir B tipo virusas (n=4) 0,2
% (7 pav.). Šį gripo sezoną iš 1 747 NVSPL nustatytų A tipo gripo virusų 43,0 % sudarė A(H1)v,
52,5 % A(H3), 3,3 % A tipo gripo virusas ir 1,1 A tipo gripo virusas (netipuojamas).
pav. Gripo viruso nustatymo palyginimas, 2009-2019 m.
Daugiausiai gripo viruso ėminių NVSPL buvo registruota 4-ąją metų savaitę (2019 m. sausio
21-27 d.) atlikti 368 laboratoriniai tyrimai. Iš įprastos gripo ir ŪVKTI virusologinę diagnostiką (toliau
- ĮGŪVKTIVD) atliekančių gydytojų 2018-2019 m. NVSPL buvo gauta beveik du kartus mažiau
ėminių – 622 ėminiai (29,0 % nuo visų ėminių) lyginant su 2017-2018 m. (n=1005, 70,6 % nuo visų
gautų ėminių). Iš kitų, kurie nedalyvauja šioje programoje gauti 1 526 ėminiai (71,0 % nuo visų gautų
ėminių). Šį sezoną registruota beveik du kartus daugiau ėminių, paimtų gripo virusui nustatyti
(n=2 148) nei 2017-2018 m. (n=1 423) (8 pav.).
8 pav. 2017-2018 m. ir 2018-2019 m. gripo sezonų palyginimas pagal ėminių skaičių
Siekiama, kad gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, paremtą klinikine virusologine
diagnostika, atliktų 1-5 % visų šalies šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų. Šį gripo sezoną
Lietuvoje gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, paremtą klinikine virusologine diagnostika atliko
mažiau gydytojų1 – 2,7 % (gydytojų skaičius, atlikusių klinikinę virusologinę diagnostiką n=88) nei
2017-2018 m. – 2,8 % gydytojų2 (gydytojų skaičius, atlikusių klinikinę virusologinę diagnostika
(n=94).
__________________________________________________________________________ 1 Šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų skaičius. 2018 metų personalo ataskaita Nr. 3 (sveikata).
Higienos institutas 2 Šeimos, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų skaičius. 2017 metų personalo ataskaita Nr. 3 (sveikata).
Higienos instituta
0
50
100
150
200
250
300
40 42 44 46 48 50 52 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 41 43 45 47 49 51 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19
2017-2018 2018-2019
Ėm
inių
sk
aič
ius
(ab
s.)
Savaitės
Ėminiai, gauti iš pasirinktinės diagnostikos Kiti ėminiai
3. VAKCINACIJA NUO GRIPO LIETUVOJE 2018-2019 M.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), tai lemia gripo viruso
savybių kaitą. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nuolat seka gripo virusų kaitą ir
kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo
gripo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. Dėl gripo viruso nuolatinio
kintamumo skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Viena pagrindinių PSO ir ELPKC nuostatų yra skiepijimo nuo sezoninio gripo apimčių
didinimas. Skiepijant ypatingai rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama apsaugoti žmones
nuo gripo, jo sukeliamų komplikacijų ir mirties atvejų. Didinant skiepijimo nuo sezoninio gripo apimtis
Lietuvoje bei įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. V- 8 „Dėl
Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programos patvirtinimo“, Valstybinė ligonių kasa
prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-2019 m. gripo sezonui įsigijo 131 738 sezoninio gripo
vakcinos dozes (2017-2018 m. – 123 470 doz.). Sezonine gripo vakcina Lietuvoje valstybės lėšomis
skiepijamos šios rizikos grupės:
• 65 m. ir vyresni asmenys;
• nėščiosios;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis
ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Rizikos grupėms priklausantys asmenys valstybės lėšomis šalyje pradėti skiepyti nuo 2008-
2009 m. gripo sezono. Nėščiosios į rizikos grupių sąrašą įtrauktos ir pradėtos skiepyti nuo 2011-2012
m. gripo sezono.
Analizuojant pastaruosius gripo sezonus, pastebimas didėjantis savo/darbdavio lėšomis. Šį
gripo sezoną savo/darbdavio lėšomis pasiskiepijo 4,0 % mažiau asmenų (n=29 138) lyginant su 2017-
2018 m. gripo sezonu (n=30 354).
2018-20193 m. gripo sezono metu paskiepyta 5,2 % daugiau rizikos grupei priklausančių
asmenų (n=129 097) lyginant su 2017-2018 m. gripo sezonu (n=122 713). Šį gripo sezoną iš įsigytų
už valstybės lėšas įskiepyta 98,0 % vakcinos dozių. 2018-2019 m. paskiepyta rizikos grupei
priklausančių asmenų: 60,4 % 65 m. ir vyresnių asmenų (n=77 923), 26,6 % asmenų iki 65 m. sergančių
lėtinėmis ligomis (n=34 368), 9,0 % sveikatos priežiūros darbuotojų (n=11 561). Mažiausiai iš rizikos
grupių paskiepyta asmenų iki 65 m. gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – 3,5 % (n=4 520
) ir nėščiųjų – 0,6 % (n=725) (9 pav.).
9 pav. Valstybės lėšomis paskiepytų asmenų, priklausančių rizikos grupei, skaičius Lietuvoje,
2008-2019 m.
2018-2019 m. gripo sezonui sezoninės gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių skiepijimui,
poreikį teikė 494 ASPĮ (2017-2018 m. – 505 ASPĮ). Užsakytą sezoninės gripo vakcinos kiekį
panaudojo 79,1 % (n=391) ASPĮ.
Pagal pateiktą sezoninės gripo vakcinos poreikį, Klaipėdos ir Utenos administracinėse
teritorijose ASPĮ įskiepijo visą užsakytą vakcinų kiekį. Daugiausiai nepanaudotos sezoninės gripo
vakcinos buvo Tauragės administracinėje teritorijoje (7,4 %) (10 pav.). Netolygų gripo vakcinos,
įsigytos valstybės lėšomis, panaudojimą apskrityse gali lemti įvairūs veiksniai: tarpinstitucinis
bendradarbiavimas, savalaikis gripo vakcinos pristatymas į gydymo įstaigas, informacijos sklaida.
_______________________________________________________________
2 Paskiepytų asmenų procentas buvo skaičiuojamas nuo bendro įsigyto gripo vakcinos kiekio 2018-
2019 m. gripo sezonui (131 738 doz.)
10 pav. Panaudotos sezoninio gripo vakcinos pasiskirstymas pagal administracines teritorijas,
2018-2019 m.
2018-2019 m. gripo sezono metu paskiepyta 2,0 % daugiau 18-64 m. ir 9,1 % 65 m. ir vyresnio
amžiaus asmenų, priklausančių rizikos grupei, lyginant su 2017-2018 m. gripo sezonu (11 pav.).
98,697,5
100,0 9997,5
99,8
92,6
98,5100,0
97,4
1,42,5
1,02,5
0,2
7,4
1,52,6
88%
90%
92%
94%
96%
98%
100%
Aly
tau
s
Kau
no
Kla
ipėd
os
Mar
ijam
po
lės
Pan
evėž
io
Šia
uli
ų
Tau
rag
ės
Tel
šių
Ute
no
s
Vil
nia
us
Pro
cen
tai (%
)
Administracinė teritorija
Nepanaudotas vakcinos kiekis Panaudotas vakcinos kiekis
11 pav. Sezoninio gripo vakcinos panaudojimas rizikos grupėms priklausantiems asmenims
pagal amžių, 2011-2019 m.
IŠVADOS
1. 2018-2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje registruota 14,0 % mažiau gripo ir 7,9 %
ŪVKTI atvejų.
2. 2018-2019 m. gripo sezono metu dėl gripo buvo hospitalizuota 16,5 % daugiau asmenų
nei praėjusį sezoną.
3. Šį gripo sezoną užregistruota beveik du kartus daugiau mirties atvejų – (n=26) nei
ankstesnį gripo sezoną (n=14).
4. 2018-2019 m. gripo sezono metu gripo epidemija buvo paskelbta daugiau nei pusėje
Lietuvos savivaldybių.
5. 2018-2019 m. Lietuvoje kaip ir visose ES/EEE šalyse dominavo A tipo gripo virusas.
6. 2018-2019 m. gripo sezono metu buvo stebimas didesnis paskiepytų rizikos grupių
asmenų skaičius lyginant su ankstesniais sezonais.
6238 5717 6071 5775 5377 5782 5497 4728
35431 36860 37646 4010237066
4134744836 45721
4897752559 53397
5626852376
62185
7139277923
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
201
1-2
012
m.
201
2-2
013
m.
201
3-2
014
m.
201
4-2
015
m.
201
5-2
016
m.
201
6-2
017
m.
201
7-2
018
m.
201
8-2
019
m.P
ask
iep
ytų
asm
enų
sk
aič
ius
(ab
s.)
Gripo sezonas
0-17 m. 18-64 m. ≥ 65 m.
Top Related