14

MYKOLAS

SLEÞEVIÈIUS:politikas, visuomenësveikëjas, teatralas

MYKOLAS

SLEÞEVIÈIUS:politikas, visuomenësveikëjas, teatralasPARENGË KONSTANTINAS

PRUÐINSKAS

2006 m. birþelio 12 d. Vilniuje, buvusioje Vyriausybës rezidencijos vietoje (Gedimino pr.13 / Vilniaus g.) atidengtas bareljefinis paminklas,skirtas valstybininko, Vyriausybës vadovo Mykolo Sleþevièiaus atminimui áamþinti. Skulptorius Anicetas Vambutas. Ginto Jauniðkio nuotrauka

Vilniaus Ðv. Jurgio prospektas (dabar – Gedimino). XX a. pradþia. Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo

TEATRO ISTORIJA

Kalbëdami apie iðkilius Nepri-klausomos Lietuvos veikëjus Ka-zá Griniø, Antanà Smetonà, Myko-là Sleþevièiø maþai kas pamini,kad ðie þmonës buvo glaudþiai susijæ ir suteatru, kad jie garsëjo kaip puikûs mëgëjøscenos aktoriai, o Nepriklausomos Lietu-vos trijø Vyriausybiø vadovas MykolasSleþevièius buvo dar ir talentingas reþisie-rius. Jis á lietuviø kalbà iðver të nemaþaidramos kûriniø, bendradarbiavo daugelyjespaudos leidiniø, tarp jø ir „Varpe“, keletàjø ( „Lietuvos þinias“, „Bendrijà“) kurá lai-kà pats ir redagavo.

Visa tai vyko pirmaisiais XX a. deðimt-meèiais, formuojantis Lietuvos profesiona-liajam teatrui. Ið to laikotarpio mus yra pa-siekæ ne tiek daug dokumentø. Tuo metu,kai tas kultûrinis gyvenimas kunkuliavo, jotyrinëjimais dar niekas neuþsiëmë ir studi-jø apie tuos kultûrinio gyvenimo procesus,kurie vyko, niekas neskelbë. Teatro istori-kas Aleksandras Guobys viename ið inter-viu („Mûzos dvelksmas“, parengë RasaBaðkienë, paskelbta „Apþvalgoje“, þr. http://apzvalga.eu/lietuvos-teatro-istorija-faktus-galima-ismesti-is-knygos-bet-ne-is-istori-jos.html) yra paþymëjæs, kad „Ðiandien kal-bëti apie lietuviø nacionalinio teatro istorijànëra paprasta. Labai daug keistø dalykø yrapriraðiusi sovietinë teatrologija, kuri skelbëtik tokias teatro vertybes, kurias skatino so-vietø valdþia. Pavyzdþiui, jei ar tistas arbareþisierius nebuvo palankus valdanèiajai kli-kai, ne tik buvo braukiamas ið istorijos, betdar ávairiausiais bûdais niekinamas. Geriau-

siu atveju – tyla. Ir spauda, ir televizija, ra-dijas – në þodþio! Taip ir iki ðiol. Ðtai, buvoVilniuje „Rûtos“ draugija (ákurta 1909 m.), pa-staèiusi 50 spektakliø, o sovietinëje teatroistorijoje ðio reiðkinio nëra. Mat tuos spek-taklius reþisavo ið Odesos atvykæs reþisie-rius Mykolas Sleþevièius, Gabrieliaus Land-sbergio-Þemkalnio (vienas ið nacionaliniolietuviø teatro kûrëjø, meno draugijos „Vil-niaus kanklës“ vadovas (gimë 1852 m., mirë1916 m., – aut. past.) pavaduotojas. „Rû-tos“ draugijoje buvo iðkabintas M. Sleþevi-èiaus portretas. Tai buvo vieðas jo kaip ryð-kaus lietuviø teatro reþisieriaus pripaþini-

mas. Taèiau 1918 m. jis buvo paskirtas Lie-tuvos laikinosios vyriausybës premjeru, otai baisiai netiko sovietinei teatrologijai. Bur-þujus ir dar vyriausybës premjeras! Tad jotiesiog nëra, ir tiek. Apie já nebent tik Vytau-tas Maknys (Lietuvos teatro istorikas, pe-dagogas, ver tëjas (gimë 1907 m., mirë2003 m., – aut. past.) tuomet iðdráso kalbë-ti. Taip ir atsitiko, kad sovietmeèio teatrolo-gai lietuviðkà teatrà pradëjo minëti tik nuotada, kai atsirado V. Mickevièius-Kapsukas,paraðæs ásakymà, kad ákurtà valstybës te-atrà patiki Juozui Vaièkui, pagarsëjusiam sa-vo „Skrajojanèiu teatru“.[...]“.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 1

15

(Nukelta á 16 p.)

Mykolas Sleþevièius su þmona. Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo.Nuotraukos autorius neþinomas

TEATRO ISTORIJA

Kas buvo „Rûtos draugija ir kokia jos reikðmë Lietuvos kultûrosistorijos raidoje?

Vilniaus lietuviø susivienijimà „Rûta“ leista ásteigti 1908 m. rug-sëjo 25 dienà. Veikë jis 1909–1918 metais.

Steigiamasis draugijos „Rûta“ susirinkimas ávyko 1909 m. sau-sio 11 dienà. Tada buvo sudarytas 66 draugijos nariø sàraðas, ið-rinkta dvylikos nariø taryba ir 4 kandidatai á tarybos narius. Draugi-jos pirmosios tarybos pirmininkas buvo agronimas Jonas Masiu-lis, vicepirmininkas – dr. Damaðevièius, sekretorius – MykolasSleþevièius, nariai: Jonas Basanavièius, Pranciðkus Valteris, An-sas Buoþis, G. Sapkauskaitë, Teofilius Juodvalkis, Jurgis Ðlapelis,Èepukaitis, M. Vagonis. Draugijos ástatuose nurodyta, kad „Lietuviøsusivienijimas „Rûta“ turi tikslà vienyti ir kultûriðkai tobulinti gyve-nanèius Vilniuje ir jo apylinkëse lietuvius be skir t[umo] tikybos,luomo ir lyties. “, o tikslui pasiekti turi teisæ „taisyti pasikalbëji-mus, lekcijas, apskritai lavinimosi kursus, dramatiðkus spektak-lius (vaidinimus), vakaruðkas, muzikaliðkus, literatiðkus vakarus,vaikø ðventes, [...] steigti knygynus, skaityklas, labdariðkas ir su-siðelpimo draugijas, biurus (kontoras) darbui suieðkoti, [...] iðraði-nëti visokius laikraðèius, gaidas ir knygas ir leisti atskiras knyge-les apie Vilniaus „Rûtos“ gyvenimà“.

Oficialus „Rûtos“ draugijos atidarymas ávyko 1909 m. sausio24 dienà. Jos metu kun. Juozas Tumas-Vaiþgantas paðventino drau-gijai ið pirklio I. Smaþevièiaus iðnuomotà butà Vilniuje, Ðv. Jurgio,dabar – Gedimino prospekto 22 numeriu paþymëtame name (dabarten veikia Vilniaus Maþasis teatras, koncertavo choras, buvo sako-mos ðventinës kalbos.

Pirmaisiais metais „Rûtos“ draugijoje buvo 192 nariai. Uþ ávai-riø veiklø organizavimà, plëtojimà buvo paskir ti atskiri draugijosnariai ir ásteigtos kelios deðimtys ávairiø komisijø.

Pagrindinis draugijos organizatorius buvo M. Sleþevièius. Prieðtai jis tokio pat pavadinimo draugijai buvo vadovavæs Odesoje.Vilniuje ákurtos draugijos veikloje dalyvavo daug ano metø iðkiliøkultûros, mokslo, visuomenës veikëjø. „Rûtos“ klube veikë skai-tykla, vykdavo repeticijos, ávairûs kultûriniai renginiai, paskaitos.Didþiausias dëmesys bûdavo skiriamas draugijos rengiamiemsvaidinimams ir koncer tams, kuriuose pasirodydavo iðkilûs anometo visuomenës veikëjai, aktoriai, dainininkai ir kt. „Rûtos“ drau-gijos salës scenos uþdangà sukûrë kompozitorius ir dailininkasMikalojus Konstantinas Èiurlionis. Jis jà kar tu su þmona Sofija(M. K. Èiurlionis ir S. Kymantaitë susituokë Plungës rajono Ðatei-kiø baþnyèioje 1909 m. sausio 1 d. (pagal naujàjá kalendoriø –sausio 14 d.) tapë 1909 m. birþelio mënesá (uþdanga yra restauruo-ta Lietuvos dailës muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre,saugoma Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje Kaune).

Ðiandien daugelis kultûros tyrinëtojø paþymi, kad M. Sleþevi-èiaus ákurtas Vilniaus lietuviø susivienijimas „Rûta“, jo organizuo-jami koncertai ir spektakliai anuo metu buvo lietuviðkos kultûrossala Vilniaus kraðte.

2005 m. leidinyje „Menotyra“ (t. 41, Nr. 4, p. 39), straipsnyje„Tarp Scilës ir Charibdës (Vilniaus lietuviø teatro sàjûdis XIX–XX a.sandûroje“ Graþina Mareckaitë raðo, kad XX a. pradþioje sëkmin-giausiai dirbæ ir labiausiai iðgarsëjæ Vilniaus kultûriniai teatriniaijunginiai buvo „Vilniaus apaðtalai“ (ásikûrë 1900), „Kanklës“ (1905),„Rûtos“ bendrovë (1908–1914), „Vilniaus artistø sàjunga“ (1910–1912), „Vilniaus artistø bendrovë“, „Naujoji artistø kuopa“ (1912).Jø dalyviai, kaip nurodo minëta autorë, „vaidino ne tik istorines

lietuviø autoriø pjeses, kaip „Pilënø kunigaikðtis“, „Kerðtas“, „Þivi-lë“, bet ir J. Sùowackio „Mindaugà“ (vienas reikðmingiausiø M.Sleþevièiaus pastatymø, 1908 m.). [...] Svarbu bûtø paieðkoti ryðiøtarp pirmøjø Vilniaus lietuviø teatralø ir lietuviðkos mëgëjø scenoskituose miestuose – jie tiesioginiais saitais susijæ su Vilniaus vai-dintojø sàjûdþiu: ir Petrapilio „Dramos ir muzikos kuopa“, ir Ode-sos „Rûta“ (vadovaujama M. Sleþevièiaus, nuo 1907 m. aktyviau-sio Vilniaus teatro reþisieriaus), ir Rygos „Kanklës“, ir Tilþës „Þais-las“ su Vydûnu, – visi jie praturtino Vilniaus mëgëjø scenà, o pa-èioje Varðuvoje veikë 1906 m. Jaczewskio, Litwinskio ir Ekzem-pliarskio ákurta lietuviø draugija. Kà bekalbëti apie Krokuvà, kuriojenaujausiø idëjø, menø ir mokslø sëmësi ðviesiausi lietuviai, kurpats Vincas Kudirka dar 1888 m. buvo ákûræs draugijà „Ant uþvedi-mo ir pakëlimo dailiø ir teatro lietuviðko“ (iðryðkinta aut.). Kroku-vos patir timi rëmësi moderniðkos S. Kymantaitës-Èiurlionienëspaþiûros á scenos menà.“

Ðiandien teatro istorijos tyrinëtojø dëmesá labiausiai patraukia1908 ir 1909 metais pastatyti du M. Ðleþevièiaus reþisuoti spektak-liai – Julijaus Slovackio „Mindaugas“ ir Vinco Nagornoskio „Þivi-lë“. „Mindaugo“ premjera ávyko 1908 m. balandþio 27 dienà. Staty-dami ðá istoriná patriotiná veikalà itin atsakingai ir daug dirbo G. Land-sbergis, Jonas Strazdas, M. Ðleþevièiaus ir Antanas Þmuidzinavi-èius. Jie buvo net komisijà, kuri studijavo „Mindaugio“ pastatymà,sudaræ. Spektaklá kar tu su M. Sleþevièiumi reþisavo ir AntanasRucevièius. Pasak dabartiniø teatro tyrinëtojø, tai buvo itin sëkmin-gas spektaklis, daugeliu prasmiø nepralenktas keletas deðimtme-èiø. „Þivilæ“ M. Sleþevièius pastatë bendradarbiaudamas su J. Straz-du ir Kaziu Alyta. Ji buvo suvaidinta 1909 m. sausio 4 dienà.

SVARBIAUSI MYKOLO SLEÞEVIÈIAUSGYVENIMO FAKTAIM. Sleþevièius – Lietuvos politikas, vienas þymiausiø nepri-

klausomos Lietuvos demokratinio judëjimo veikëjø, advokatas, kul-tûros ir visuomenës veikëjas, spalvinga asmenybë. Jis buvo trijøministrø kabinetø pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III seimø atsto-vas. Garsëjo kaip principingas ir sàþiningas politikas, vykdë tole-

16

(Atkelta ið 15 p.)

Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo Valstieèiø liaudininkø frakcija. Ið kairës: pirmoje eilëje:inþinierius Vytautas Raèkauskas, gydytojas Kazys Grinius, Felicija Bortkevièienë, prof. VladasLaðas, advokatas Mykolas Sleþevièius, gydytojas Jonas Staugaitis, teisininkas Ladas Natkevièius,agronomas Jonas Kriauèiûnas. Ið kairës: antroje eilëje: Kazys Kupèiûnas, [Vaclovas] Vaidotas,Antanas Tamoðaitis, Liekas [Juozas Liekis], Pranas Ðmotelis, Balys Þygelis, Kazys Ralys, JuozasPronskus; treèioje eilëje: Petras Ruseckas, Bliudþius [Jonas Bliûdþius], [Antanas] Þeromskis, KazysBieliûnas, Povilas Kuzminskas, [Vincas] Þindþius, [Jonas] Matulevièius. Kaunas, 1920–1922 metai.Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybës archyve (LCVA). Fotografas neþinomas.Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo

TEATRO ISTORIJA

rantiðkà politikà tautiniø maþumø atþvilgiu.Jis þinomas ir kaip kultûros mecenatas. Ðel-pë „Þiburëlio“ moksleiviø draugijà, „Varpo“,„Þalgirio“ ir kai kuriø kitø jaunimo korpora-cijø studentus, buvo ákûræs ir iðlaikë ben-drabutá. M. Ðleþevièius – vienas ið „Lietu-viðkos enciklopedijos“ iniciatoriø. Jis reda-gavo „Bendrijà“, „Lietuvos ûkininkà“, „Lie-tuvos þinias“, yra bendradarbiavæs „Varpe“.Iðvertë á lietuviø kalbà nemaþai dramos kû-riniø, garsëjo kaip geras mëgëjø teatro ak-torius, pats reþisuodavo spektaklius.

M. Sleþevièius gimë 1882 m. vasario21 d. Raseiniø apskrities Viduklës valsèiausDrembliø vienkiemyje – Felikso ir Petronë-lës Ðleþevièiø ðeimoje. Po keleriø metø ðei-ma persikëlë gyventi á dabartinio Jurbarkorajono Erþvilko seniûnijos Daugëliø kaimà.Ten gimë Mykolo brolis, iðkilus geofizikasir meteorologas, mokslininkas Feliksas Sle-þevièius. Mykolo tëvas mirë 1890 metais.Tada naðle likusiai Mykolo mamai á pagal-bà atëjo jo teta ir dëdë. Mamos ir giminaièiøremiamas Mykolas, kaip ir daugelis kitøanuo metu mokslo siekusiø lietuviø, mokë-si Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, kurià

1901 metais baigë, gaudamas I laipsnio di-plomà.

Vaikystëje Mykolas svajojo tapti inþinie-riumi, todël, baigæs gimnazijà, stojo á Rygospolitechnikumà, taèiau á já nebuvo priimtas –nepraëjo konkurso. Vëliau metus laiko gy-veno namuose.

1902 m. ástojo á Odesos universitetà stu-dijuoti teisæ. Mokydamasis dirbdavo kore-petitoriumi ir taip prasidurdavo prie pragy-venimo. Odesoje pradëjo aktyviai dalyvautivisuomeniniame ir tautiniame judëjime. Jiskartu su kitais ðiame mieste studijavusiaisbendraminèiais lietuviais, pasinaudojæ Sa-vitarpio paðalpos draugijos vardu, pasirûpi-no, kad Odesos katalikø parapijai bûtø pa-skirtas lietuvis kunigas ir èia lietuviø kalbabûtø laikomos ðv. Miðios.

1904 m. Odesoje jis suorganizavo lietu-viðkà saviveiklininkø vakarà, pastatë spek-taklá „Amerika pir tyje“.

1905 m. aktyviai dalyvavo Rusijos revo-liucijoje, buvo savanoris ir kartu su kitaisbendraminèiais padëjo palaikyti tvarkà Ode-sos miesto gatvëse.

1905 m. pabaigoje Odesos lietuviai já de-legavo á 1905 m. gruodþio 4– 5 d. vykusáDidájá Vilniaus Seimà. Èia jis uþmezgë ry-

ðius su iðkilia lietuviø tautinio judëjimo da-lyve Felicija Bortkevièiene, tapo „Lietuvosûkininko“ bendradarbiu. Tai já paskatino daraktyviau ásijungti á visuomeninæ veiklà.

1906 m. M. Ðleþevièiaus iniciatyva Ode-soje bus ákurta kultûros draugija „Rûta“. Jisteigë knygynus, skaityklas, organizavokursus, mokyklø draugijas, rengë vaidini-mus, koncer tus, ávairius kitus kultûriniusrenginius. Ðià patirtá M. Ðleþevièius vëliaupanaudojo gyvendamas Vilniuje.

1907 m. baigë Odesos universitetà. Postudijø sugráþo á Vilniø ir ten vienerius me-tus dirbo teismo tarnautoju, vëliau tapo tuolaikotarpiu Lietuvoje garsiø advokatø Jo-no Vileiðio ir Tado Vrublevskio padëjëju.

1907 m. tapo Lietuvos demokratø parti-jos (vëliau pavadinta Socialistø liaudininkøpartija) nariu, buvo ðios partijos Centro ko-miteto narys, 1909–1910 m. – sekretorius,pirmininkas. Ið Lietuvos socialistø liaudi-ninkø partijos buvo paðalintas uþ reikalavi-mà Lietuvà atskirti nuo Rusijos.

1910–1912 m. papildomai dirbo „Lietu-vos þiniø“ redaktoriumi.

Gyvendamas Vilniuje aktyviai dalyvavovisuomeniniame gyvenime, èia ákûrë kultû-rinæ draugijà „Rûta“, pats reþisuodavo spek-taklius ir juose vaidindavo.

XX a. pirmajame deðimtmetyje M. Sle-þevièius buvo tuo laikotarpiu ákurtø draugijø„Bendrija“, „Sveikata“, Draugijos nukentë-jusiems dël karo ðelpti, Lietuviø draugijosagronomijos ir teisiø pagalbai teikti vienasið steigëjø, ðiø draugijø komitetø, valdybønarys, sekretorius.

1907-aisiais vieneriems metams persi-këlë gyventi á Sankt Peterburgà, tapo Rusi-jos Valstybës Dûmos lietuviø frakcijos sek-retoriumi. Eidamas ðias pareigas nemaþairaðë ir spaudoje skelbë straipsnius Dûmosdarbo ir kitais aktualiais ano meto Rusijosgyvenimo ir politikos klausimais.

1912 m., vykstant Rusijos Valstybës IVDûmos rinkimams, bandë iðsikelti savokandidatûrà á Dûmà, taèiau neiðsikëlë, nestai jam padaryti sutrukdë valdþia.

Nuo 1913 m. dirbo advokatu.Vykstant Pirmajam pasauliniam karui

(nuo 1915 m. pabaigos) M. Sleþevièius bu-vo ypatingasis Lietuviø draugijos nukentë-ju-siems dël karo ðelpti Centro komiteto ága-liotinis, rûpinosi karo pabëgëliø reikalais va-dinamojo Rytø rajono miestuose, kontrolia-vo draugijos skyriø ir jos ágaliotiniø veiklà.

1917 m. buvo Rusijos lietuviø seimo Pet-rograde delegatas. 1918 m. kartu su Felici-

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 1

17

(Nukelta á 18 p.)

Ketvirtasis Lietuvos Respublikos ministrø kabinetas. Kaunas, 1919 metai. Sëdi (ið kairës): JustinasZubrickas, Juozas Paknys, ministras pirmininkas Mykolas Sleþevièius, Antanas Merkys, SteponasKairys, Jonas Vileiðis. Stovi: Aleksandras Stulginskis, Jokûbas Ðernas, Voldemaras VytautasÈarneckis, Tadas Petkevièius. Fotografas neþinomas. Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo

TEATRO ISTORIJA

ja Bortkevièiene, B. Matulioniu ir kitais ákû-rë Socialistø liaudininkø demokratø partijàir jai 1918–1922 m. vadovavo.

1917–1918 m. buvo Vyriausiosios lietu-viø tarybos Rusijoje pirmininko pavaduoto-jas, vëliau – pirmininkas.

1917 m. lapkrièio mënesá, kai Voroneþebuvo ákurta Vyriausioji lietuviø taryba Rusi-joje, M. Sleþevièius tapo jos prezidiumo na-riu. Tokios pat pareigos taryboje tada buvopatikëtos ir jo bendraþygiams K. Griniui beiM. Yèui. 1917–1918 m. M. Sleþevièius bu-vo Vyriausiosios lietuviø tarybos Rusijojepirmininko pavaduotojas bei pirmininkas. Ðilietuviø taryba Rusijoje savo veiklà itin su-aktyvino 1918 m., kai buvo priimtas nutari-mas dël Lietuvos valstybës atkûrimo. Tary-ba skleidë nepriklausomos Lietuvos idëjas,rûpinosi lietuviø inteligentø ir kitø pabëgëliøgràþinimu á Lietuvà, iðduodavo jiems lietu-viðkus dokumentus. Uþ ðià veiklà M. Sleþe-vièius 1918 m. kartu su kitais tarybos na-riais buvo suimtas ir mënesá kalintas Voro-neþo kalëjime. Iðleistas á laisvæ, nors ir bu-vo valdþios persekiojamas, sugebëjo pa-siekti Maskvà, 1918 m. gruodþio 19-osiosnaktá pasiekti Vilniø.

Tuo laikotarpiu Lietuvoje politinë padëtisbuvo itin átempta. Apsilankæs „Lietuvos ûki-ninko“ redakcijoje, jis suþinojo, kad Vy-riau-sybës Taryba palieka Vilniø. Lietuvoje tebe-ðeimininkavo vokieèiai, pretenzijas á Lietu-vos þemes jau buvo pareiðkæ lenkai, ið Ry-tø Lietuvai grësë bolðevikø invazija. Atvy-kæs á Valstybës tarybà, M. Sleþevièius ban-dë átikinti Antanà Smetonà, kad ðis nepalik-tø Lietuvos, taèiau A. Smetona jo nepaklau-së ir gruodþio 21 d. kartu su Augustinu Val-demaru ir Martynu Yèu pasitraukë ið Lietu-vos. Negaiðdamas laiko, M. Sleþevièius su-organizavo bendraþygiø pasitarimà. Jamebuvo priimtas sprendimas nedelsiant suor-ganizuoti kariuomenæ ir pasiprieðinti uþpuo-likams. Jis pats parengë ir kartu su kraðtoapsaugos ministru Mykolu Velykiu pasira-ðë Kreipimàsi á Lietuvos vyrus ginti savokraðto laisvæ. Iðplatinus Kreipimàsi, á Vilniøið visø Lietuvos kampeliø pradëjo rinktis sa-vanoriai. Tomis dienomis Lietuvos valdþia,norëdama, kad nekiltø suirutë, ávedë dikta-tûrà. Diktatoriumi norëta paskirti M. Ðleþe-vièiø, taèiau jis ðiø pareigø atsisakë. Tadadiktatoriumi buvo paskir tas Stasys Ði-lin-gas, taèiau jis ðias pareigas ëjo tik vienàdienà. Tada M. Sleþevièius sutiko sudarytikoalicinæ vyriausybæ su sàlyga, kad Valsty-bës Tarybos veikla bus suspenduota. Ðiuos

ávykus M. Sleþevièius yra taip apaðæs: „Gruodþio 23 d. grupë kariðkiø apsilan-

kë pas p. Ðilingà ir pareikalavo, kad jisaipasitrauktø ið diktatoriaus vietos ir tas pa-reigas pavestø M. Sleþevièiui, tai yra man.Apie pietus p. Ðilingas atsistatydino ir aðgavau ið Valstybës tarybos raðtà, su p. Ði-lingo, kaipo Valstybës tarybos vicepirminin-ko, paraðu, kad esu skiriamas diktatoriumi.Visi jaunieji karininkai man labai pritarë irþadëjo visokeriopai paremti.

Turëdamas diktatoriaus paskyrimà, nu-vykau á Ministeriø kabineto posëdá, [...] pa-sitaræs su pirmo Ministeriø kabineto liku-èiais, kuriems pirmininkavo Petras Leonas,o dalyvavo Staðinskas, Alekna, M. Birþiðkair kt., buvome visi tos nuomonës, kad dikta-tûra tokiose sàlygose ne tik kad nieko nepa-dës, bet gali dar smarkiai pakenkti. […]

Tame pat posëdyje, að praneðiau Minis-teriø kabinetui, kad atsisakau nuo diktato-riaus pareigø, bet neatsisakau sudaryti ko-alicinës Vyriausybës, kurioje bûtø visø po-litiniø sroviø ir tautiniø maþumø atstovai, tikstaèiau sàlygà, kad Valstybës Taryba bûtøsuspenduota. […] Tarybos prezidiumas su-tiko su mano pasiûlymu ir tuètuojau manpavedë sudaryt koaliciná Kabinetà, kuriamsutiko pavesti visø ástatymø leidimà, vyk-dymà ir viso kraðto valdymo darbà, suspen-duodama savo veikimà.“ ( „Lietuvos þinios“,1939 m., nr. 38).

1918 m. gruodþio 26 d. Valstybës Tarybosprezidiumas priëmë A. Voldemaro Ministrøkabineto atsistatydinimà ir patvirtino M. Sle-þevièiaus sudarytà Ministrø kabinetà.

1918 m. gruodþio 29 d. pasiraðë doku-mentà „Á Lietuvos pilieèius“, kvieèiantá sa-vanorius ginti Lietuvos nepriklausomybæ.

1919 m. sausio 1 d. Vilniø okupavo len-kai. Vyriausybë skubos tvarka 1919 m. sau-sio 2 d. paskutiniuoju traukiniu pasitraukë áKaunà, Valstybës iþdas buvo perkeltas á Aly-tø. Taip M. Sleþevièius ásikûrë Kaune, kuria-me jam teko sulaukti ir savo gyvenimo sau-lëlydþio.

1919 m. M. Sleþevièius tapo Valstieèiøliaudininkø partijos pirmininku.

1919 m. pradþioje Kaune politinë situaci-ja buvo sudëtinga: siautëjo bolðevikai, vo-kieèiø kariuomenë buvo pakrikusi.

1919 m. sausio 8 d. M. Sleþevièiaus vy-riausybë gavo praneðimà ið Berlyno, kadVokietijos valdþia Kauno nepalieka ir yra duo-tas ásakymas kariuomenei suvienyti jëgassu Lietuvos kariuomene ir nustumti bol-ðe-vikus nuo Kaiðiadoriø–Maþeikiø geleþinke-lio á rytus. Tai buvo didelë pagalba Lietuvosvalstybei ir sudarë galimybæ lietuviams su-organizuoti savo kariuomenæ.

M. Sleþevièiaus sudaryta ir vadovauja-ma II Vyriausybë dirbo iki 1919 m. kovo

18

(Atkelta ið 17 p.)

Mykolas Sleþevièius. Fotografas neþinomas.Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo

TEATRO ISTORIJA

12 d., kai atsistatydino dël nesutarimø suValstybës tarybos prezidiumo pirmininkuS. Ðilingu.

Praëjus vos dviem savaitëms, M. Sle-þevièius vël buvo pakviestas sudaryti Vy-riausybæ. Tada jis iðkëlë tokias sàlygas:imsis ðio darbo tik tuo atveju, jei ValstybësTaryba pakeis Lietuvos Laikinàjà Konstitu-cijà, vie-toje Valstybës Tarybos prezidiu-mo, einanèio Lietuvos prezidento pareigas,bus iðrinktas valstybës prezidentas, kuriopareigas, anot M. Sleþevièiaus, tuo metugalëjo eiti Valstybës Tarybos pirmininkasA. Smetona.

1919 m. balandþio 4 d. Valstybës Tarybaiprezidentu iðrinkus A. Smetonà, M. Sleþe-vièiui buvo patikëta vadovauti naujajam (IV)Ministrø kabinetui ir Uþsienio reikalø minis-terijai. IV Vyriausybë dirbo nuo 1919 m. ba-landþio iki spalio mënesio. Ðis laikotarpisLietuvai buvo sunkus, ðalies politikai buvokritikuojami uþ privaèios iniciatyvos varþy-mà bei politiná liberalizmà, taèiau tie, kasbuvo valdþioje, dirbo itin atsakingai.

M. Sleþevièiaus vadovaujama Vyriausy-bë daug nuveikë stiprindama svarbiausiusLietuvos valstybës pagrindus – organizuo-dama kariuomenæ, formuodama valstybësaparatà, savivaldybes, teismus, finansø sis-temà. Tuo laikotarpiu daug ir atsakingai dirb-ta rengiant þemës reformos projektà, laiki-nàjá ástatymà dël Lietuvos pilietybës, ypa-tinguosius valstybës apsaugos, karo teis-mø ástatus. Dideliø Vyriausybës pastangøprireikë, kad ið Lietuvos pasitrauktø bolðe-vikø kariuomenë.

1919 m. birþelio mën. M. Ðleþevièiausvadovaujama Vyriausybë sudarë komisi-jà Steigiamojo Seimo rinkimø ástatymoprojektui parengti. Steigiamasis Seimasdarbà pradëjo 1920 m. geguþës 15 dienà.Nuo to laiko iki 1922 m. lapkrièio 13 d.M. Sleþevièius buvo Steigiamojo Seimo at-stovas (iðrinktas II (Kauno) apygardoje),priklausë Lietuvos socialistø liaudininkødemokratø partijos frakcijai (ji áëjo á LSLDPir Lietuvos valstieèiø sàjungos blokà).

1920 m. spalio 22–1921 m. sausio 15 d.M. Ðleþevièius buvo Maþojo Seimo,1922 m. lapkrièio 13–1923 m. kovo 13 d. –Pirmojo Seimo, 1923 m. birþelio 5–1926 m. birþelio 2 d. – Antrojo Seimo na-

rys. Jis vadovavo Socialistø liaudininkø par-tijos ir Lietuvos valstieèiø sàjungos (vëliau –Valstieèiø liaudininkø sàjunga) frakcijai, bu-vo Konstitucijos rengimo komisijos narys,Seimo sudarytos delegacijos, kuri, lanky-damasi Didþiojoje Britanijoje, Prancûzijoje,Italijoje, siekë, kad ðios valstybës pripaþin-tø Lietuvos nepriklausomà valstybæ de ju-

re, narys, o 1926 m. birþelio 2–1927 m. ba-landþio 12 d. – Treèiojo Seimo atstovas.

1920 m. Lenkijai uþpuolus Lietuvà,M. Sleþevièius tapo naujai ásteigto Vyriau-siojo Lietuvos gynimo komiteto, kuris rûpi-nosi kariuomenës kûrimu ir jos ðalpa, pir-mininku.

1922–1924 m. M. Sleþevièius buvo Ðau-liø sàjungos ir jos centro valdybos narys.

1926 m. III Seimas Lietuvos prezidentuiðrinko K. Griniø. Prezidentas M. Sleþevièiuipavedë sudaryti XIII Vyriausybæ. Suforma-vus ir patvir tinus Vyriausybæ, M. Sleþevi-èius tapo Ministru pirmininku ir uþsienio rei-kalø bei teisingumo ministru.

1922–1936 m. (iðskyrus 1926 m. ant-ràjà pusæ) M. Sleþevièius buvo Valstieèiøliaudininkø sàjungos centro komiteto pir-mininkas.

1922 m. vasario 15 d. buvo priimtas Þe-mës reformos ástatymas. Rengiant já M. Sle-þevièius pasisakë uþ tai, kad savanoriamsir jø ðeimoms nariams bûtø nemokamaiduodama þemës.

1922 m. rugpjûèio 1 d. buvo priimtaKonstitucija, kurios rengimo komisijos na-riu buvo M. Sleþevièius.

1925 m. tapo ir iki mirties buvo Lietuvosadvokatø tarybos nariu, 1938–1939 m. ðiaitarybai vadovavo.

1926 m. rugsëjo 28 d. M. Sleþevièius,vadovaudamas XIII Ministrø kabinetui, pa-siraðë Lietuvos-SSRS nepuolimo sutartá. Taibuvo vienas svarbiausiø ðio Ministrø kabi-neto pasiekimø, labai sustiprinæs Lietuvospozicijos prieð Lenkijà.

1926 m., po gruodþio 17 d. valstybës per-versmo, M. Sleþevièiaus politinë veikla bu-vo suvarþyta. Jis atsistatydino ið Vyriausy-bës vadovo pareigø, vëliau dirbo Kaunomiesto savivaldybës, Tarptautinio banko,Kredito banko Kaune juriskonsultu, buvo uþ-sienio prekybos firmø atstovas Lietuvoje.

1939 m. politiniai ávykiai Lietuvoje (Klai-pëdos netekimas, sovietinës valdþios grës-më) stipriai paveikë M. Sleþevièiaus svei-

katà. Jis apsirgo ir netrukus (1939 m. lap-krièio 11 d.) Kaune mirë. Palaidotas KaunoPetraðiûnø kapinëse. Atsisveikindamas suilgameèiu savo bendraþygiu tuometinis Lie-tuvos Respublikos prezidentas Kazys Gri-nius bene taikliausiai apibûdino M. Sleþevi-èiø: „Visà gyvenimà Tu atsidëjæs dirbai, eida-mas tuo nustatytu [demokratijos] keliu. Ge-rai ginkluotas mokslu, gyvenimo patyri-mais, apdovanotas ðviesiu protu, graþia ið-kalba, nepaprastu darbðtumu, iðtverme, to-lerantiðkumu, Tu pavydëtinai mokëjai va-ryti savo gyvenimo linijas. Nors ir neraðy-tas, bet ið viso Tavo gyvenimo spindëtespindás testamentas, kad Lietuva pasida-rytø tobula demokratinë respublika su ga-limai teisingu turtø paskirstymu, tvir tu ûkiu,turës bûti ávykdytas.“

ATMINIMO ÁAMÞINIMAS2007 m., minint M. Ðleþevièiaus 125-

àsias gimimo metines, Paupyje (Raseiniø r.)atidengtas skulptoriaus Zigmo Povilaièio su-kurtas medinis stogastulpis, skirtas M. Sle-þevièiaus atminimui.

Tarp þymiausiø meno kûriniø, skir tøM. Sleþevièiui, yra ir Lietuvos dailës mu-ziejuje saugomas 1940 m. V. K. Jonyno su-kurtas M. Sleþevièiaus portretas.

Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio9 d. sprendimu viena Vytënø gatvë pavadin-ta M. Sleþevièiaus vardu.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 1

19

LIETUVOS TEATRO ISTORIJOS

FRAGMENTAI: DATOS IR FAKTAI

LIETUVOS TEATRO ISTORIJOS

FRAGMENTAI: DATOS IR FAKTAIPARENGË ALBINAS MINGËLA

(Nukelta á 56 p.)

TEATRO ISTORIJA

Kauno miesto mero 2003 m. sausio 27 d.potvarkiu Nr. M-56 Kauno miesto centre, antK. Donelaièio gatvës namo Nr. 13, 2003 m.rugsëjo 19 d. atidengta memorialinë lentasu M. Ðleþevièiaus bareljefu (skulptorius Le-onas Strioga, architektas Alfredas Jakuèiû-nas), kurios uþraðas skelbia, kad „Ðiamename 1931–1939 m. gyveno Lietuvos Res-publikos Ministras pirmininkas, uþsienio rei-kalø ir teisingumo ministras, Steigiamojo, I,II, III seimø narys, advokatas Mykolas Sle-þevièius“).

Maironio lietuviø literatûros muziejausVaikø literatûros skyriuje 2006 m. sausio25 d. atidaryta M. Ðleþevièiaus atminimuiskir ta memorialinë ekspozicija.

Literatûra:1. Bûtënas J., Mackevièius M., Myko-

las Sleþevièius. Advokatas ir politikas, Vil-nius, 1995.

2. Gustatytë V., „Pavadinimai naujomsgatvëms Vytënuose“, Kauno diena, 2001 m.spalio 10 d., p. 5.

3. Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmi-ninkai 1918–1940, sudarë R. Èepas, Vil-nius, 1997.

4. „Mykolo Sleþevièiaus demokratijospamokos Lietuvai“, Kauno diena, 2007 m.sausio 5 d., p. 14.

5. „Mûzos dvelksmas“, parengë RasaBaðkienë, Apþvalga, internetinë prieigahttp://apzvalga.eu/lietuvos-teatro-istorija-faktus-galima-ismesti-is-knygos-bet-ne-is-istorijos.html.

6. Sleþevièius Mykolas, Trumpos Stei-giamojo Seimo nariø biografijos su atvaiz-dais, Klaipëda, 1924, p. 52.

7. „Sleþevièius Mykolas“, Lietuviø encik-lopedija, Boston, 1962, t. 27, p. 139–141.

8. Stakeliûnaitë D., „Sleþevièius Myko-las“, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metø) nariø biografinis þodynas, sud.A. Ragauskas, M. Tamoðaitis, Vilnius,2006, p. 336–341.

9. Stakeliûnaitë D., „Sleþevièius Myko-las“, Lietuvos Respublikos Seimø I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV(1936–1940) nariø biografinis þodynas, sud.Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamoðaitis,Vilnius, 2007, p. 467–474.

10. „Sleþevièius Mykolas, Trumpos Stei-giamojo Seimo nariø biografijos su atvaiz-dais, Klaipëda, 1924, p. 52.

11. Toliuðis Z., Mykolas Sleþevièius: biog-rafijos bruoþai, Kaunas, 1940.

12. Mykolas Sleþevièius: atsiminimai,Chicago, 1954.

Lietuviø teatro tradicijos pradëjo formuo-tis gilioje senovëje. Profesionaliojo menopradþia siekia XVI–XVII amþiø.

XVI a. 4 deðimtmetyje Lietuvos sostineiVilniui buvo sukurta opera „Il ratto di Hele-na“ („Elenos pagrobimas“). Jai muzikà su-kûrë Markas Skakis (Marco Scacchi), o lib-retà paraðë Virdþilijus Puèitelis (Virgilio Puc-citelli). 1636-øjø metø rugsëjo 4 d. Vilniuje,Þemutinës pilies Lietuvos didþiøjø kuni-gaikðèiø rûmø teatre, Ispanijos pasiuntiniogarbei ði pjesë buvo pastatyta. Opera buvonaujas baroko laikotarpio meno þanras irvilnieèiai su juo tais metais susipaþino vie-ni ið pirmøjø Europoje. Tuo laikotarpiu Lie-tuvoje rodytuose spektakliuose nebuvo vai-dinama lietuviø kalba.

1644 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovø ðei-mai vieðint Vilniuje, toliau vykstant Valdovørûmø dekoravimo darbams ir pasibaiguskarnavalui, buvo pastatyta opera „Androme-da“ pagal Ovidijaus „Metamorfozes“.

1648 m. Valdovø rûmuose buvo pastaty-ta opera „Apviltoji Kirkë“, skir ta iðkilmin-gam Vladislovo Vazos antrosios þmonos Ma-rijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga de Ne-vers), Prancûzijos karaliaus Liudviko XIIIádukros, atvykimui.

Tø paèiø metø balandþio mënesá Vilniujeparodyti du operos „Apviltoji Kirkë“ spek-takliai buvo paskutinieji Vladislavo Vazosteatro spektakliai, nes tø paèiø metø gegu-þës 20 d. V. Vaza Merkinëje mirë (urna su joðirdimi yra Vilniaus arkikatedros bazilikosmauzoliejuje). Ið V. Vazos valdymo laikotar-piu Vilniui sukurtø neþinomø autoriø operøyra iðlikæ Virgilio Puccitelli raðyti libretai.Tuo laikotarpiu Vilniaus valdovø rûmø teat-ras turëjo ir ðokëjø grupæ.

XVII a., karo su Maskva laikotarpiu, irXIX a. pradþioje Valdovø rûmai buvo sugriau-ti, sunyko ir èia ilgà laikà puoselëta teatrotradicija. Jà pradëta gaivinti XX a. pabaigo-je, ëmus tyrinëti iðlikusius rûmø poþemiusir èia árengus laikinà scenà. Tuo laikotarpiu

ten buvo atlikta Henry Purcello „Didonë irEnëjas“.

Lietuvoje iki karo su Maskva buvusiosteatro tradicijos atgimë XVIII antroje pusëjedidikø, aukðtø valstybës pareigûnø Ogins-kiø, Radvilø, Sapiegø rûmuose, Lietuvos pe-riferijoje buvusiose jø vasaros rezidencijo-se veikusiuose teatruose. Nemaþai spek-takliø parodyta Vilniuje. Èia 1790 m. buvo32 Lietuvos didikø rezidencijos.

XVII–XVIII a. Vilniaus universitete, Kra-þiø, Þodiðkiø, Paðiauðës kolegijose, mokyk-lose veikë mokykliniai teatrai, buvo moko-ma retorikos meno. Èia vykdavo spektak-liai, kiti visuomenei skirti renginiai, kuriuo-se buvo sakomos kalbos, rodomi vaidini-mø fragmentai.

1785 m. Vilniuje ir Klaipëdoje pradëjoveikti vieðieji miestø teatrai.

Klaipëdoje XIX a. su pertraukomis veikëvokieèiø teatras, turëjæs operos trupæ.

XIX pirmoje pusëje Vilniuje vieðàjá teatràákûrë iðkilus lenkø teatralas Wojciechas Bo-gusùawskis. Jis kartu su savo trupe Vilniujegyveno ir dirbo penkis sezonus.

Vëlesniais metais (iki 1864-øjø) Vilniausvieðajame teatre vaidindavo ávairûs lenkøaktoriai, 1835–1844 m. – ir vokieèiai, po1863–1864 m. sukilimo – rusai. XIX–XX a.pradþioje Vilniuje lankydavosi ir italø ope-ros trupës. Jø spektakliuose miestieèiai tu-rëjo galimybæ susipaþinti su daugeliu þy-miausiø Europos kompozitoriø sukurtø ope-rø, tarp jø ir W. A. Mozarto bei G. Pucciniokûriniais.

XIX a. pr. Vilniaus scenoje buvo parody-tos apie Lenkijos ir Lietuvos didybës laikuspasakojanèios istorinës pjesës – opera „Jad-vyga, Lenkijos karalienë“ ir Alojzo Felins-kio eiliuota tragedija „Barbora Radvilaitë“.

1844 m. Kauno raudonø plytø gotikinia-me pastate – Perkûno namuose – pradëjoveikti teatras.