ŽINOKITE SAVO TEISES PAGAL NUSIKALTIMŲ AUKŲ...

ŽINOKITE SAVO TEISES PAGAL NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVĄ

MARIA McDONALD BL

EUROPOS TEISIŲ TINKLO JUSTICIA VEIKLĄ KOORDINUOJA

AIRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ TARYBA WWW.ICCL.IE

http://www.iccl.ie/

ŠĮ LEIDINĮ FINANSAVO EUROPOS SĄJUNGOS BAUDŽIAMOSIOS TEISENOS PROGRAMA. UŽ LEIDINIO TURINĮ ATSAKINGAS TIK PARAMOS GAVĖJAS, EUROPOS TEISIŲ

TINKLAS JUSTICIA, IR JIS JOKIU BŪDU NEATSPINDI EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖS.

JUSTICIA – EUROPEAN RIGHTS NET WORK

Žinokite savo teises pagal Nusikaltimų aukų teisių direktyvą

9 – 13 BLACKHALL PLACE

DUBLINAS 7

AIRIJA

–

T +353 1 799 4504

F +353 1 799 4512

E [email protected]

–

WWW.EUJUSTICIA.NET

3

mailto:[email protected]

http://www.eujusticia.net/

JUSTICIA – EUROPEAN RIGHTS NET WORK JUSTICIA – EUROPEAN RIGHTS NET WORK

Žinokite savo teises pagal Nusikaltimų aukų teisių dirktyvą

3

TURINYS

1

Reikšminiai žodžiai

6

2

Bendra informacija

14

3

Kaip rengiamos ES direktyvos?

15

4

Nusikaltimų aukų teisių direktyvos ištakos

18

5

Nusikaltimų aukų teisių direktyvos vadovas

20

6

Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje numatytos teisės

23

A

Teisė gauti informaciją nuo pirmo kontakto su kompetetinga valdžios institucija

23

B

Jūsų teisės teikiant skundą

24

C

Teisė gauti informaciją apie savo bylą

26

D

Jūsų teisės nusikaltimų tyrimo ir

baudžiamojo proceso metu

27

E

Paramos aukoms tarnybos

29

F

Teisė į apsaugą

30

G

Specialios apsaugos priemonės

31

H

Aukomis tapę vaikai

33

I

Kiti klausimai

33

7 Naudingi kontakai 35

5


1 REIKŠMINIAI ŽODŽIAI

PRIĖMI MAS

Kai Direktyva tampa teisės aktu.

PRIEDAS

Pagrindinio dokumento priedas.

APELIACIJA

Žemesnės instancijos teismo sprendimo apskundimas aukštesnės instancijos teismui.

APELIACINIS TEISMAS

Aukštesnės instancijos teismas, kuris nagrinėja skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų.

BYLA

Dviejų šalių (asmenų ar organizacijų) teisinis ginčas, sprendžiamas teismine ar kokia kita

teisine tvarka.

VAIKAS

Asmuo, kuriam dar nesukako aštuoniolika metų.

BENDROJI POZICIJA

Pagrindiniai principai, kuriais ES vadovaujasi sprendžiant konkrečius klausimus arba tam

tikras geografinio pobūdžio problemas. Valstybių narių nacionalinės politikos kryptys

privalo atspindėti bendrąsias pozicijas.

KOMPETETINGA VALDŽIOS INSTITUCIJA Kompetentinga valdžios institucija - tai organizacija, kuriai auka pateikia skundą dėl

padaryto nusikaltimo. Paprastai tai - policija.

6



TAIKINIMAS

Galutinė sprendimų priėmimo procedūra, taikoma tais atvejais, kai Europos Sąjungos

Taryba nepatvirtina visų Europos Parlamento priimtų pakeitimų. Procedūros tikslas -

parengti bendrą tekstą arba rasti kompromisą dėl pakeitimų, kurį galėtų patvirtinti Taryba

ir Parlamentas. Žr. „Europos Sąjungos Taryba“ ir „Europos Parlamentas“.

KONSULINĖS ĮSTAIGOS

Į kitą šalį gyventi ir dirbti paskirti Vyriausybės pareigūnai, atstovaujantys juos siuntusią

valstybę ir teikiantys pagalbą jos piliečiams.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

ES institucija, kurioje renkasi valstybių narių vyriausybių atstovai, t.y. už tam tikrą sritį

atsakingi valstybių narių ministrai. Ji ir Europos Parlamentas yra vieni svarbiausių

sprendimų priėmėjų teisėkūros procese. Žr. „valstybė narė“ ir „Europos Parlamentas“.

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS

Teisingumo Teismas nagrinėja teisinius ginčus tarp Europos Sąjungos valtstybių narių ir

Europos Sąjungos institucijų. Asmenys, bendrovės ar organizacijos taip pat gali kreiptis į

Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises. Teismas užtikrina vienodą

ES teisės aktų taikymą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Žr. „valstybė narė“.

NUSIKALTIMAS

Nusikaltimas yra veika, kurią draudžia baudžiamieji įstatymai.

NUSIKALSTAMA VEIKA

Šalies baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti veiksmai arba neveikimas, už kuriuos asmuo gali būti nuteistas.

BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ

Baudžiamajį procesą - nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teismo proceso pabaigos -

reguliuojantys teisės aktai.

BAUDŽIAMASIS PROCESAS

Teisiniai veiksmai, pradedami įtarus nusikalstamos veikos padarymą.

7



TARPVALSTYBINIS NUSIKALSTAMUMAS

Kai nusikaltama veika vykdoma ne vienoje šalyje; arba kai nusikalstama veika buvo

įvykdyta vienoje šalyje, tačiau kaltinamasis ar įtariamasis jau yra iš jos išvykęs; arba

kai nusikalstamos veikos padariniai pasireiškia ne šalyje, kurioje ši veika buvo

įvykdyta. Žr. „nusikalstama veika“.

DIREKTYVA

Valstybes nares įpareigojantis Europos Sąjungos teisės aktas. Direktyvos gali suteikti

ES piliečiams teisių, kurias galima ginti ES valstybių narių teismuose. Europos

Komisija taip pat gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš valstybę narę dėl

direktyvos neįgyvendinimo. Žr. „pažeidimo procedūra“, „valstybė narė“ ir „Europos

Komisija“.

VIDAUS TEISĖ

Šalies nacionalinė teisė.

IŠLAIDOS

Išlaidos, kurias auka patyrė dėl savo dalyvavimo baudžiamajame procese -

pavyzdžiui, kelionės išlaidos ir minimali prarastų pajamų per vieną dieną suma. Tai

neapima aukos teisinių išlaidų.

EUROPOS KOMISIJA

ES interesus atstovaujanti Europos Sąjungos institucija. Ji teikia naujus teisės aktų

pasiūlymus Europos Parlamentui ir Europos Tarybai bei užtikrina teisingą ES teisės

aktų taikymą valstybėse narėse.

EUROPOS PARLAMENTAS

Europos Sąjungos Parlamentas. Vykdydamas savo teisėkūros funkcijas, Parlamentas bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos Taryba.

8



ŠEIMOS NARIAI

Šeimos narys - tai:

i. aukos vyras ar žmona;

ii. nuolat ir nepetraukiamai su auka gyvenantis bei vedantis bendrą

namų ūkį ir su ja susietas artimais ryšiais asmuo;

iii. aukos tiesiosios linijos giminaičiai;

iv. aukos broliai ir seserys;

v. aukos vaikai.

PAMATINIS SPRENDIMAS

Europos Sąjungos gairės valstybėms narėms. Pamatiniai sprendimai nesuteikia

Europos Sąjungos piliečiams jokių teisių ir pačioje Sąjungoje yra naudojami tik

tam tikrais baudžiamosios teisės klausimais. Europos Komisija gali pradėti

pažeidimo procedūrą prieš pamatinio sprendimo neįgyvendinusią valstybę

narę. Žr. „Europos Komisija“, „pažeidimo procedūra“ ir „valstybė narė“.

SMURTAS DĖL LYTIES

Smurtas, kuris yra nukreipiamas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar

lytinės raiškos. Tai - diskriminacijos rūšis, apimanti seksualinį smurtą,

priekabiavimą, išprievartavimą, seksualinę prievartą, prekybą žmonėmis, vergiją ir

įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas ir

„nusikaltimus dėl garbės“.

ĮGYVENDINIMAS Faktinis teisės aktų veikimas.

AUKŲ ASMENINIS ĮVERTINIMAS

Remiantis šia direktyva, tam, kad būtų galima nustatyti, ar aukai reikia taikyti

specialias apsaugos priemones, kiekviena auka privalo būti įvertinta individualiai.

9



PAŽEIDIMO PROCEDŪRA

Teisinis procesas, kurį Europos Komisija gali pradėti prieš valstybę narę, jei

mano, kad ši valstybė narė neįvykdė Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų

savo įsipareigojimų. Žr. „valstybė narė“ ir „Europos Komisija“.

TEISMINĖ INSTITUCIJA

Teisinė institucija, kurią valstybė narė įgaliojo aiškinti ir taikyti teisės aktus.

TEISINĖ PAGALBA

Valstybės finansuojamo advokato paslaugų teikimas aukai, kuri pati neišgali už

jas susimokėti.

TEISĖS AKTAI

Šalies parlamento priimti įstatymai.

TEISĖS AKTO PASIŪLYMAS

Pradinis teisės akto projektas, kurį svarsto ir dėl kurio pakeitimus siūlo Europos

Sąjungos institucijos. Teisės akto pasiūlymas tampa direktyva, jei Institucijos jį

priima po svarstymų įprastos teisėkūros procedūros tvarka. Žr. „įprasta teisėkūros

procedūra“ ir „direktyva“.

EUROPARLAMENTARAI

Europarlamentarai arba Europos Parlamento nariai yra tiesiogiai renkami ES valstybių šalių atstovai. Žr. „valstybė narė“.

VALSTYBĖ NARĖ

Šalis, kuri yra Europos Sąjungos narė.

EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALUSIS LEIDINYS

Kiekvieną darbo dieną visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis skelbiamas

leidinys. Jis informuoja valstybes nares apie naujai paskelbtus ES teisės aktus, ES

informaciją ir pranešimus. Direktyva tampa privaloma ją paskelbus Europos

Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10



ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA Pagrindinė ES sprendimų priėmimo procese naudojama teisėkūros procedūra. Tai - tvarka,

pagal kurią ES institucijos svarsto direktyvas, dėl jų balsuoja, siūlo pakeitimus ir galiausiai

jas pasirašo. Žr. „direktyva“.

NUSIKALTĖLIS

Asmuo, dėl kurio veiksmų auka nukentėjo.

PLENARINIS POSĖDIS

Dideli kasmėnesiniai Europos Parlamento posėdžiai, kurių metu visi Parlamento

nariai, komitetai ir grupės pristato savo darbo su teisės akto pasiūlymu rezultatus.

Europarlamentarai svarsto teisės akto pasiūlymą ir balsuoja dėl pakeitimų. Žr.

„europarlamentarai“ ir „teisės akto pasiūlymas“.

NEKALTUMO PREZUMPCIJA

Teisinis principas, pagal kurį asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol

neįrodyta jo kaltė.

KONSTATUOJA MOSIOS DALY S

Direktyvą pristatantys įvadiniai teiginiai. Žr. „direktyva“.

ATKURIAMOJO TEISINGUMO PASLAUGA

Procesas, kuriuo auka ir nusikaltėlis laisva valia, padedant nepriklausomai trečiai

šaliai, sutinka aptarti dėl nusikalstamos veikos tarp šalių iškilusių klausimų

sprendimą. Visos atkuriamojo teisingumo paslaugos privalo būti konfidencialios,

nebent šalys sutaria kitaip. Atkuriamojo teisingumo paslaugų pavyzdžiai - šeimų

sueiga, sprendimo priėmimas „apskritojo stalo“ principu, aukos ir nusikaltėlio

mediacija.

AUKOS VAIDMUO BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Aukos vaidmuo skirtingų valstybių narių baudžiamuosiuose procesuose nėra

vienodas. Aukos vaidmuo priklauso nuo valstybės narės nacionalinės teisės normų

ir nuo to, ar valstybėje narėje:

a. aukai yra numatytas šalies baudžiamajame procese statusas

11



b. aukoms yra nustatytas teisinis reikalavimas arba jų prašoma

dalyvauti baudžiamajame procese kaip liudytojams

VERTIMAS

Į kitą kalbą išverstas dokumentas.

PERKĖLIMAS (Į NACIONALINĘ TEISĘ)

Valstybės narės nacionalinės teisės pakeitimai, kuriais siekiama šalyje

įgyvendinti Europos teisės aktą. Žr. „valstybė narė“.

SUTARTIS

Tarptautinė sutartis tarp valstybių.

AUKA Asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, psichinę ar emocinę žalą arba

ekonominius nuostolius.

Asmens, kurio mirtį lėmė nusikalstama veika - pavyzdžiui, jei jis buvo tyčia ar netyčia

nužudytas, arba žuvo dėl neblaivaus vairuotojo kaltės - šeimos narys taip pat yra laikomas

auka.

Asmuo yra laikomas auka nepaisant to, ar nusikaltėlis buvo nustatytas, patrauktas

baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas. Kai bandoma nustatyti, ar asmuo yra

auka, į jo ir nusikaltėlio tarpusavio santykius neatsižvelgiama.

PARAMOS AUKOMS TARNYBOS

Visoms aukoms privaloma suteikti galimybę nemokamai naudotis paramos aukoms tarnybų

paslaugomis prieš prasidedant baudžiamajam procesui, jo metui ir jam pasibaigus. Šios

tarnybos gali būti steigiamos kaip viešos arba privačios organizacijos ir gali būti

organizuojamos profesiniu ar savanorišku pagrindu. Šios paslaugos yra teikiamos net ir tuo

atveju, jei baudžiamasis procesas nevyksta. Tai užtikrina, kad paramos aukoms paslaugomis

gali naudotis ir asmenys, kurie nusprendė apie nusikaltimą nepranešti policijai.

Šios paramos aukoms paslaugos apima ir su aukos vaidmeniu baudžiamaje procese

(jei aukai tenka koks vaidmuo) susijusios informacijos, paramos ir konsultacijų

teikimą, įskaitant ir pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat privaloma

12



aukas konsultuoti ir teikti joms informaciją apie veikiančias specialistų paramos

paslaugų tarnybas, apie emocinę ir psichologinę paramą, taip pat finansiniais ir

kitais klausimais.

ARTIMŲJŲ SMURTAS

Dabartinio arba buvusio sutuoktinio, partnerio, šeimos nario arba su auka gyvenusio

asmens smurtas prieš auką. Tai apima visas smurto formas, įskaitant ir fizinį,

psichologinį, seksualinį ar ekonominį smurtą, dėl kurio galima patirti emocinę, fizinę

ar psichinę žalą ar ekonominių nuostolių.

13



2 BENDROJI INFORMACIJA

Šiuo metu nusikaltimų aukų teisės skirtingose valstybėse narėse nėra vienodos. Šios

teisės privalo būti suvienodintos visoje Europos Sąjungoje - ne tik dėl to, kad

Europos piliečiai dėl gyvenamosios vietos, darbo, mokslų ar atostogų juda ES viduje,

bet ir dėl didėjančio tarpvalstybinio nusikalstamumo tarp valstybių narių.

Stokholmo programoje Europos Komisija ir valstybės narės buvo paprašytos

patobulinti savo įstatymus dėl nusikaltimų aukų paramos ir apsaugos. Buvo

nuspręsta, kad geriausias būdas įtvirtinti būtiniausius tokių teisių apsaugos

standartus - tai palaipsniui įgyvendinti „Budapešto veiksmų planą“.

Šiame pakete aprašoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES,

kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos

standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, kuri

toliau bus vadinama „nusikaltimų aukų teisių direktyva“. Pakete paaiškinama,

kokias teises, paramą ir apsaugą auka gali gauti prieš prasidedant baudžiamajam

procesui, jo metu ir tam tikrą laikotarpį po jo.

Tai - antrasis naujos JUSTICIA tinklo rengiamos ES baudžiamojo teisingumo vadovų

serijos „Žinokte savo teises“ bukletas. Europos teisių tinklas JUSTICIA yra

paneuropinis tinklas, kuriam priklauso 19 tinklo narių-organizacijų iš 18-os

Europos Sąjungos valstybių: „Associazione Antigone Onlus“ (Italija), Rumunijos

žmogaus teisių gynybos asociacija - Helsinkio komitetas, Bulgarijos Helsinkio

komitetas, „Pilietinių teisių gynėjai“ (Švedija), Kroatijos teisės centras, Estijos

žmogaus teisių centras, Graikijos Helsinkio stebėtojas, Helsinkio žmogaus teisių

fondas (Lenkija), Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Lietuva), Vengrijos pilietinių

laisvių sąjunga, Airijos pilietinių laisvių taryba, „KISA - už lygybę, paramą ir kovą su

rasizmu“ (Kipras), Latvijos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių lyga (Čekijos

Respublika), Liudviko Boltzano žmogaus teisių institutas (Austrija), Atviros

visuomenės teisingumo iniciatyva (Vengrija), „Rights International Spain“

(Ispanija), „Statewatch“ (Jungtinė Karalystė) ir Taikos institutas (Slovėnija).

Taip pat prašome atkreipti dėmesį, kad (priklausomai nuo skyriaus) frazė „Jūsų

valstybėje narėje“ buklete gali reikšti arba „valstybėje narėje, kurioje buvo

padarytas nusikaltimas“, arba „valstybėje narėje, kurioje Jūs gyvenate“.

14



3 KAIP RUOŠIAMOS ES DIREKTYVOS?

Direktyva - tai Europos teisės aktas, kuriame yra numatomi ES valstybių narių

teisiniai įsipareigojimai. Direktyvos prasideda nuo teisės akto pasiūlymo (arba

direktyvos pasiūlymo), dėl kurio balsavimas vyksta ir pakeitimai siūlomi taikant

„įprastą teisėkūros procedūrą“ - vieną Europos Sąjungos sprendimų priėmimo

procesų. Taikant šią procedūrą, tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas ir 27-ių1

ES valstybių narių vyriausybes atstovaujanti Europos Sąjungos Taryba turi kartu

patvirtinti teisės akto projektą. „Įprasta teisėkūros procedūra“ - tai tvarka, pagal

kurią ES institucijos svarsto direktyvas, dėl jų balsuoja, siūlo pakeitimus ir

galiausiai jas pasirašo. Šio proceso etapai yra:

1 PASIŪLYMAS

Paprastai teisės aktų pasiūlymas teikia Europos Komisija, dažnai - pasikonsultavusi

su srities ekspertais. Teisės aktų pasiūlymus gali teikti ir Europos Parlamentas, o

laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje tai daro arba Komisija, arba ketvirtadalis

valstybių narių. Paskelbus pasiūlymą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jis

perduodamas svarstyti Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai ir šalių

parlamentams.

2 PIRMASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE

Perdavus teisės akto pasiūlymą Europos Parlamentui, šis pareiškia pirminę savo

poziciją. Pasiūlymas tuomet yra perduodamas už konkrečią sritį atsakingam

Parlamento komitetui (pavyzdžiui, direktyvos dėl teisės į informaciją

baudžiamajame procese dokumentai buvo perduoti svarstyti Piliečių laisvių,

teisingumo ir vidaus reikalų komitetui), kuris paskiria pranešėją, turintį paruošti

pranešimo projektą diskusijoms Parlamento politinėse grupėse. Vėliau direktyva

yra svarstoma Europos Parlamento plenariniame posėdyje - šiuose posėdžiuose

visi europarlamentarai, komitetai ir politinės grupės pateikia savo darbo su teisės

akto pasiūlymu rezultatus. Europarlamentarai svarsto teisės akto pasiūlymą ir

balsuoja dėl jo pakeitimų, o Parlamento pozicija dėl teisės akto pasiūlymo

posėdžio metu priimama paprasta balsų dauguma. Pozicijoje gali būti nurodyti ir

pradinio teisės akto pasiūlymo pakeitimai.

1 28 ES valstybės nares, įskaitant Kroatiją, kuri turėtų prisijungti 2013 m. liepos 1 d.

15



Tuo atveju, jei Parlamentas nenurodo jokių pakeitimų ir Taryba sutinka su pradiniu

pasiūlymu, teisės aktą galima priimti nedelsiant.

3 EUROPOS KOMISIJOS PAKEISTAS PASIŪLYMAS

Šiame etape Komisija gali į teisės akto pasiūlymą įtraukti tuos Europos Parlamento pakeitimus,

kurie, jų manymu, būtų naudingi pasiūlymui ir padėtų kaip įmanoma greičiau dėl jo susitarti.

4 PIRMASIS SVARSTYMAS TARYBOJE

Tarybos svarstymai ir ruošiamieji darbai vyksta tuo pačiu metu, kaip ir diskusijos

Parlemente. Taryba savo poziciją priimti gali tik po to, kai tai padaro Europos Parlamentas.

Apsvarstę Europos Parlamento pasiūlymą (su ar be pakeitimų), Taryba gali priimti arba

teisės akto pasiūlymą, arba „bendrąją poziciją“ - tai daroma tais atvejais, kai Taryba

nesutinka su Parlamento nuomone. Priimta „bendroji pozicija“ kartu su motyvais yra

pateikiama Europos Parlamentui; komisija taip pat praneša Parlamentui apie savo

nuomonę dėl Tarybos pozicijos.

Jei tik įmanoma, prieš Tarybai galutinai pranešant savo bendrąją poziciją yra

organizuojami neoficialūs susitikimai tarp visų trijų institucijų atstovų (vadinamieji

„trišaliai dialogai“). Tuo siekiama paspartinti teisėkūros procesą ir susitarti dėl

pakeitimų. Bet kokius susitarimus tarp šalių vėliau reikia patvirtinti oficialia tvarka.

5 ANTRASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE

Antrojo svarstymo metu Parlamentas nagrinėja Tarybos bendrąją poziciją. Jis ją gali patvirtinti

arba atmesti - pasiūlymas yra arba priimamas, arba teisėkūros procedūra galutinai baigiama.

Parlamentas taip pat gali siūlyti Tarybos bendrosios pozicijos pakeitimus. Tarybai patvirtinus

visus Parlamento siūlomus pakeitimus, teisės akto pasiūlymą galima priimti.

Jei Taryba nesutinka su visais Parlamento siūlomais pakeitimais, pastarasis yra apie tai

informuojamas ir pradedama „taikinimo“ procedūra.

16



6 TAIKINIMAS IR TREČIASIS SVARSTYMAS

Jei teisės akto pasiūlymo nepavyko priimti per pirmus du svarstymus, prasideda

„taikinimo“ procedūra. Komitetas, kurį sudaro 27-ių2 valstybių narių atstovai ir tiek

pat Europos Parlamento narių (europarlamentarų), nagrinėja antrojo svarstymo

metu priimtą Tarybos poziciją ir Parlamento siūlomus pakeitimus. Derybos vyksta

neoficialiuose trišaliuose dialoguose, jose dalyvauja mažos Parlamento ir Tarybos

derybininkų komandos, kurioms tarpininkauja Komisija. Komitetas turi per šešias

savaites rasti kompromisą ir parengti bendrą tekstą - jei Komitetui nepavyksta dėl

jo susitarti per tą laiką, teisės aktas yra atmetamas. Abiem institucijoms patvirtinus

tekstą, teisės akto pasiūlymas yra pasirašomas, paskelbiamas ir tampa direktyva.

2 28 ES valstybės nares, įskaitant Kroatiją, kuri turėtų prisijungti 2013 m. liepos 1 d.

17



4 „NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ

DIREKTYVOS“ IŠTAKOS

DIREKTYVOS APLINKYBĖS

Dar visai neseniai nusikaltimų aukų apsauga ir būtiniausi standartai Europos Sąjungoje

rėmėsi Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/220/TV 2001 kovo 15 d. dėl nukentėjusiųjų

padėties baudžiamosiose bylose. Šiame pamatiniame sprendime buvo numatytos

būtiniausios nusikaltimų aukų teisės baudžiamajame procese, tačiau jo teikiamos apsaugos

neužteko.

2009 m. gruodžio mėnesį Europos Taryba patvirtino Stokholmo programą. Pagal šią

programą Europos Komisija ir valstybės narės buvo paprašytos įvertinti, kaip būtų galima

tobulinti nusikaltimų aukų apsaugos, pripažinimo ir paramos joms priemones. Valstybės

narės buvo paragintos ypatingą dėmesį skirti terorizmo aukoms.

2011 m. birželį Europos Sąjungos Taryba patvirtino Tarybos rezoliuciją dėl

veiksmų plano, skirto sustiprinti aukų teises ir apsaugą, ypač baudžiamojo proceso

metu. Jis yra žinomas kaip „Budapešto veiksmų planas“. Šio veiksmų plano priede

buvo išdėstyti veiksmai aukų teisių apsaugos užtikrinimui Europos Sąjungoje.

Veiksmų plane buvo nurodyta, kad ankstesnį pamatinį sprendimą reikėjo papildyti

ir atnaujinti, nes jis jau buvo pasenęs, ir kad reikėjo įgyvendinti naują teisės aktą,

galintį apsaugoti aukų teises. Dėl to buvo parengta nusikaltimų aukų teisių

direktyva, kuri pakeitė Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TV 2001 kovo 15

d. dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamajame procese.

Kokie yra direktyvą pasirašiusios valstybės narės įsipareigojimai?

Priėmus direktyvą, valstybė narė privalo per nustatytą laikotarpį (pvz. per tris metus

nuo direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos) perkelti

direktyvą į savo nacionalinę teisę. Iki šio termino pabaigos valstybės narės privalo

įgyvendinti bent jau direktyvoje nurodytus būtiniausius standartus. Valstybės narės turi

ribotą laisvę spręsti, kaip aiškinti ir įgyvendinti tam tikras direktyvos nuostatas, tačiau

niekas nedraudžia joms suteikti daugiau teisių, nei to reikalauja Direktyvoje nurodyti

būtiniausi standartai.

Kokiomis priemonėmis Europos Sąjunga užtikrina, kad valstybės narės įgyvendintų direktyvą?

Pasibaigus perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, Europos Komisija įvertina,

kaip sėkmingai kiekviena valstybė įgyvendino direktyvą savo pasirinktomis

18



priemonėmis ar, jei to reikia, teisės aktais. Kiekviena valstybė narė Europos

Komisijai pateikia oficialiai priimtus ir direktyvą šalyje įgyvendinančius

dokumentus, kuriuos Komisija atidžiai peržiūri, kad valstybės narės laikytųsi

direktyvos nuostatų.

Kas nutinka, jei valstybė narė iki nurodyto termino pabaigos neįvykdo savo įsipareigojimų? Ką galiu daryti tokiu atveju?

Įvertinusi padėtį Europos Komisija sprendžia, ar reikia pradėti pažeidimo

procedūrą prieš valstybę narę. Tai gali baigtis byla Europos Sąjungos

Teisingumo Teisme.

Jūs taip pat galite Europos Komisijai pateikti skundą prieš savo valstybę narę ir

paprašyti jos pradėti pažeidimo procedūrą. Jūs galite tai daryti net ir tuo atveju,

jei Jūsų teisės nebuvo pažeistos.

Žemiau pateikta nuoroda nukreips Jus į reikiamą puslapį.

http://ec.europa.eu/eu_law/your_rights/your_rights_forms_en.htm

19

http://ec.europa.eu/eu_law/your_rights/your_rights_forms_en.htm



5 NUSIKALTIMO AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVOS VADOVAS

Kas yra Nusikaltimo aukų teisių direktyva, kokiais atvejais ji taikoma ir kokie yra valstybių narių įsipareigojimai?

Ši direktyva - tai Europos Sąjungos teisės aktas, kurį pasirašė visos Europos

Sąjungos valstybės narės (išskyrus Daniją). Direktyva taikoma, kai

nusikalstama veika įvykdoma Europos Sąjungoje , taip pat visiems Europos

Sąjungoje vykstantiems baudžiamiesiems procesams.

Direktyva įsigaliojo 2012 m. lapkričio 15 d. Direktyva iš valstybių narių

reikalauja savo įstatymuose numatyti teises, paramą ir apsaugą visoms

nusikaltimų aukoms. Visoms aukoms užtikrinamos vienodos teisės - nesvarbu,

kurioje Europos Sąjungos valstybėje įvyko nusikaltimas, kur gyvena auka ir

kokia yra jos pilietybė. Direktyva siekia užtikrinti, kad visos aukos valstybėse

narėse gautų tą pačią informaciją, paramą ir apsaugą. Valstybės narės šią

direktyvą privalo įgyvendinti iki 2015 m. lapkričio 16 d.

Su direktyva susipažinti galite: www.eujusticia.net

Kas yra „teisė į informaciją“ ir kokias teises saugo ši direktyva?

Šiuo metu valstybėse narėse yra teikiama nevienoda informacija apie aukų

teises. Nusikaltimo aukų teisių direktyva reikalauja valstybių narių užtikrinti,

kad aukos visoje ES gautų standartizuotą informaciją apie šias teises:

• Teisė suprasti ir būti suprastam

• Teisė gauti informaciją nuo pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija

• Aukų teisės teikiant skundą

• Teisė gauti informaciją apie savo bylą

• Teisė į vertimą žodžiu ir raštu

20




• Teisė naudotis paramos aukoms paslaugomis

• Teisė į paramos aukoms tarnybų teikiamas paslaugas

• Teisė būti išklausytam

• Teisės tuo atveju, jei yra nusprendžiama netraukti nusikaltėlio baudžiamojon atsakomybėn

• Teisė į apsaugos priemones teikiant atkuriamojo teisingumo paslaugas

• Teisė į teisinę pagalbą

• Teisė į išlaidų kompensavimą

• Teisė baudžiamojo proceso eigoje spręsti dėl kompensacijos iš

nusikaltėlio

• Kitoje valstybėje narėje gyvenančių aukų teisės

• Teisė į apsaugą

• Teisė išvengti aukos ir nusikaltėlio kontakto

• Aukų teisė į apsaugą nusikalstamų veikų tyrimo metu

• Teisė į privatumo apsaugą

• Aukų asmeninis įvertinimas siekiant nustatyti specialiuosius apsaugos poreikius

• Aukų, turinčių specialiųjų apsaugos poreikių, teisė į apsaugą baudžiamojo proceso metu • Aukomis tapusių vaikų teisė į apsaugą baudžiamojo proceso metu

• Specialistų mokymai

21



Ar direktyva sukurs naujų teisių mano valstybėje narėje?

Tai priklauso nuo Jūsų valstybės narės - tam, kad visose Europos Sąjungos

valstybėse narėse aukoms galiotų tos pačios nuostatos, Direktyva nustato

būtiniausias aukų teises, paramą ir apsaugą.

Gali būti, kad Jūsų valstybės narės įstatymai jau užtikrina kai kurias direktyvoje

numatytas teises. Tokiu atveju direktyva šias teises tik dar labiau sutvirtins,

kadangi valstybės narės bus įpareigotos jų nekeisti. Šio bukleto pabaigoje rasite

Jūsų valstybėje narėje esančios organizacijos kontaktinius duomenis - ji galės

Jums paaiškinti, kokią įtaką ši direktyva turės Jūsų šalies įstatymams.

Kada baigiasi valstybėms narėms nustatytas perkėlimo terminas?

Valstybės narės privalo iki 2015 m. lapkričio 15 d. priimti nacionalinės teisės

aktų pakeitimus, kad direktyva būtų įgyvendinta.

Kurios valstybės narės privalo dalyvauti priimant ir taikant šią

direktyvą?

Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Suomija,

Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva,

Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija,

Slovėnjia, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė3.

Šios direktyvos nepasirašė tik Danija, kuri nepasirašo jokių teisės aktų,

susijusių su teisingumo ir vidaus reikalų klausimais - vadinasi, ji nėra

įpareigota dalyvauti taikant nusikaltimų aukų teisių direktyvą.

3 Įskaitant Kroaticiją, kuri prisijungs prie ES 2013 metais.

22



6 NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ DIREKTYVOJE NUMATYTOS TEISĖS

A. TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ NUO PIRMO KONTAKTO SU KOMPETENTINGA VALDŽIOS

INSTITUCIJA

Kokiomis aplinkybėmis privaloma suteikti informaciją apie mano teises?

Direktyvoje nurodyta, kad kompetetinga valdžios institucija (dažniausiai - policija)

privalo tam tikrą informaciją Jums suteikti nuo pat pirmo Jūsų kontakto su ja. Jums

turėtų būti suteikta ši informacija:

a. Informacija apie medicinines ar kokias kitas specialistų paramos aukoms paslaugas,

įskaitant informaciją apie prieglobstį ir psichologinę paramą;

b. Kaip pateikti skundą dėl nusikalstamos veikos ir koks vaidmuo Jums

tektų baudžiamajame procese;

c. Kaip ir kokiomis sąlygomis galima gauti apsaugą nuo nusikaltėlio,

taip pat informacija apie kitas apsaugos priemones;

d. Kokiomis sąlygomis galima gauti teisinę pagalbą ir teisines konsultacijas;

e. Kaip ir kokiomis sąlygomis galima gauti kompensaciją iš nusikaltėlio;

f. Kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti suteiktos vertimo žodžiu ar raštu paslaugos;

g. Jei nusikaltimas buvo įvykdytas ne valstybėje, kurioje gyvenate, Jums privaloma

suteikti informaciją apie visas specialias priemones, procedūras ar tvarką, kuriomis

būtų galima ginti savo interesus valstybėje narėje, kurioje iš pradžių kreipėtės į

kompetetingą valdžios instituciją ar pranešėte apie nusikalstamą veiką;

h. Informacija apie skundų teikimo tvarką tuo atveju, jei baudžiamojo

proceso metu veikianti kompetentinga valdžios institucija (policija)

negerbia Jūsų teisių;

23



i. Kontaktiniai duomenys ryšiui dėl Jūsų bylos palaikyti;

j. Atkuriamojo teisingumo paslaugos, kuriomis galite pasinaudoti;

k. Direktyva numato, kad aukoms taip pat privaloma suteikti informaciją apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti kompensuotos jų išlaidos, patirtos dėl dalyvavimo baudžiamajame procese (pavyzdžiui, kelionės išlaidos ar prarastas uždarbis).

Kada privaloma suteikti informaciją apie mano teises?

Visa aukščiau nurodyta informacija Jums privalo būti suteikta nuo pat pirmo kontakto

su kompetentinga valdžios institucija (dažniausiai - policija).

Kas privalo suteikti man šią informaciją?

Šią informaciją apie Jūsų teises privalo suteikti ta kompetentinga valdžios institucija, su

kuria Jūs susiekėte pirmiausia. Kai norite pranešti apie nusikaltimą, paprastai tai -

policija.

Kokiu būdu reikia suteikti šią informaciją?

Ši informacija privalo būti suteikta žodžiu arba raštu, pateikta paprasta ir lengvai

suprantama kalba. Jei esate pažeidžiamas asmuo, privaloma atsižvelgti į konkrečius

Jūsų poreikius. Kai kuriose valstybėse narėse policija įteiks Jums raštą ar bukletą,

supažindinantį Jus su Jūsų teisėmis.

Ką daryti, jei aš nesuprantu kalbos, kuria ši informacija buvo pateikta?

Prireikus Jūsų valstybė narė privalo Jums pateikti šios informacijos vertimą (žodžiu ar

raštu) ta kalba, kurią suprantate.

B. JŪSŲ TEISĖS TEIKIANT SKUNDĄ

Kas nutinka, kai aš pateikiu skundą kompetetingai valdžios institucijai?

Jei pateikėte skundą kompetetingai valdžios institucijai, Jums privalo būti duotas

patvirtinimas raštu, nurodantis nusikaltimo rūšis, kada ir kur jis buvo įvykdytas, taip

pat Jūsų patirta žala. Jei nešnekate ta kalba, patvirtinimas turi būti išverstas, kad

galėtumėte jį suprasti.

24



Kai mane užpuolė, atostogavau Europos Sąjungoje, tačiau iš tiesų gyvenu kitoje valstybėje narėje. Kur galiu teikti skundą?

Jei nusikalstama veika buvo įvykdyta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje Jūs

gyvenate, Jūsų parodymus privaloma užfiksuoti iškart po skundo pateikimo. Jei neturite

galimybės pateikti skundo valstybėje narėje, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, galite

kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją jūsų gyvenamoje valstybėje narėje. Toks

skundas privalo nedelsiant būti perduotas kompetentingai valdžios institucijai

valstybėje narėje, kurioje įvykdytas nusikaltimas.

Ar yra kokių priemonių, kurios galėtų padėti man ir policininkams suprasti

vienas kitą?

Su Jumis turi bendrauti paprasta kalba - nesvarbu, ar raštu, ar žodžiu. Visais atvejais bus

atsižvelgta į Jūsų asmenines savybes, taip pat į bet kokią negalią ar problemą, dėl kurios

Jums gali būti sunku suprasti ar būti suprastam.

Kokiomis sąlygomis man gali būti suteiktos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos?

Jei nešnekate ta kalba, nemokamos vertimo žodžiu paslaugos Jums bus suteiktos

per policijos apklausą ar teisėjui uždavus klausimą.

Ar mane gali lydėti kitas asmuo, kai einu teikti skundo policijai?

Pirmo kontakto su kompetentinga valdžios institucija (t.y. dažniausiai - policija) metu

Jums leidžiama atvykti su Jūsų pasirinktu asmeniu, jei dėl nusikaltimo poveikio Jums

reikia pagalbos, kad suprastumėte, kas sakoma, ir kad būtumėte suprastas. Tačiau yra

viena išimtis - Jums nebus leista atvykti su kitu asmeniu, jei tai prieštarautų Jūsų

interesams ar pakenktų baudžiamojo proceso eigai.

25



C. TEISĖ GAUTI INFORMACIJĄ APIE SAVO BYLĄ

Kaip galiu gauti informaciją apie baudžiamąjį procesą, pradėtą dėl policijai pateikto

skundo?

Su Jumis privalo būti susisiekta ir apie Jūsų teisę, Jums pageidaujant, gauti tam tikrą

informaciją apie savo bylą pranešta be nepagrįsto delsimo. Galite paprašyti Jums suteikti

šią informaciją:

• Einamąją informaciją apie baudžiamojo proceso stadiją (priklausomai nuo Jūsų

vaidmens baudžiamajame procese). Išskirtiniais atvejais, kai informacijos

suteikimas trukdytų tinkamam bylos nagrinėjimui, ji gali būti neteikiama.

• Sprendimą nebetęsti tyrimo arba jį nutraukti arba netraukti nusikaltėlio

baudžiamojon atsakomybėn. Informacijoje taip pat turi būti nurodyti

sprendimo motyvai arba trumpa jų santrauka. Tokiu atveju Jūs galite

apskųsti sprendimą netraukti pažeidėjo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau

ši tvarka nėra taikoma prisiekusiųjų sprendimams.

• Kur ir kada vyks teismo posėdis, taip pat nusikaltėliui pateiktų kaltinimų pobūdį;

• Galutinį teismo nuosprendį, įskaitant ir teismo motyvus arba trumpą jų santrauką.

• Jei to pageidaujate, galite gauti pranešimą, kai nusikaltėlis paleidžiamas į laisvę

arba pabėga iš kalėjimo. Jums privalo būti pranešta apie visas priemones, pradėtas

taikyti Jūsų apsaugai dėl nusikaltėlio paleidimo į laisvę ar pabėgimo iš kalėjimo

atveju. Šią informaciją būtina pateikti bent tais atvejais, kai kyla pavojus, kad

nukentėsite nuo nusikaltėlio.

Ar aš privalau gauti šią informaciją?

Jums nebūtina teikti informacijos apie Jūsų bylą, jei to nepageidaujate. Jei nenorite gauti

informacijos apie savo bylą, praneškite apie tai kompetentingai valdžios institucijai.

26



Jei aš nurodžiau, kad nenoriu gauti informacijos apie savo bylą, ar su manimi gali

būti susiekta dėl kokios nors priežasties?

Su Jumis bus susisiekta dėl bylos, jei dalyvaujate baudžiamajame procese, t.y. esate

liudininkas. nepavyks išvengti dėl Jūsų vaidmens byloje.

D. JŪSŲ TEISĖS NUSIKALTIMŲ TYRIMŲ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO METU

Bijau sutikti nusikaltėlį teisme - ar yra kokių nors priemonių, padėsiančių to

išvengti?

Taip, Jūs turite teisę išvengti kontakto su nusikaltėliu, tačiau ši teisė nėra absoliuti.

Direktyvoje yra numatytas reikalavimas, kad visose naujose teismo patalpose būtų

atskiri laukiamieji aukoms. Direktyva reikalauja valstybių narių įgyvendinti

priemones, kurios leistų aukoms ar jų šeimos nariams išvengti kontakto su

nusikaltėliu. Tačiau gali būti ir taip, kad kontakto su nusikaltėliu

Nenoriu, kad visi sužinotų, jog tapau nusikaltimo auka. Ar turiu kokią teisę į privatumo

apsaugą?

Direktyva reikalauja valstybių narių numatyti priemones Jūsų, įskaitant ir

informaciją apie Jūsų asmenines aplinkybes, apsaugai. Ši apsauga taikoma ir Jūsų ar

Jūsų šeimos narių nuotraukoms, jei Jūs turite specialių apsaugos poreikių (aptarta

toliau). Jei Jūs - vaikas, griežtai draudžiama atskleisti Jūsų tapatybę. Direktyva

skatina žiniasklaidą imtis savireguliavimo priemonių, kad šias priemones būtų

galima įgyvendinti.

Ar turiu teisę būti išklausytas baudžiamojo proceso metu?

Taip, Jums leidžiama būti išklausytam baudžiamojo proceso metu, tačiau tik pagal

nacionalinėje teisėje nustatytą tvarką.

Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą?

Teisinė pagalba Jums gali būti teikiama tik tuo atveju, jei esate viena iš

baudžiamosios bylos šalių.

27



Ar turiu teisę teisme gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas?

Jūs turite teisę gauti nemokamas vertimo žodžiu paslaugas, kurios priklauso nuo Jūsų

vaidmens baudžiamajame procese; vertimo žodžiu ir raštu paslaugos Jums taip pat

bus suteiktos tuose teismo procesuose, kuriuose aktyviai dalyvaujate (pavyzdžiui,

kaip liudytojas).

Ar galiu gauti kurių nors dokumentų vertimus?

Jūsų pageidavimu, Jūs galite gauti nemokamai raštu išverstą būtiną informaciją, kuri

yra susijusi su Jūsų vaidmeniu baudžiamajame procese.

Kaip ir kokiomis sąlygomis man gali būti kompensuojamos išlaidos?

Jus privalo informuoti apie tai, kaip galima gauti dėl aktyvaus dalyvavimo

baudžiamajame procese patirtų išlaidų kompensaciją, pavyzdžiui, kelionės išlaidų ir

prarasto uždarbio. Išlaidų kompensavimo tvarka priklauso nuo pačių valstybių narių

įstatymų.

Kada bus grąžintas mano turtas? Jei iš Jūsų buvo atimtas turtas, jį privaloma nedelsiant grąžinti, išskyrus tuos atvejus,

kai kyla klausimas dėl nuosavybės teisių arba šis turtas yra įkaltis baudžiamojoje

byloje.

28



E. PARAMOS AUKOMS TARNYBOS

Kaip ir kada galiu pasinaudoti paramos aukoms tarnybų teikiamomis paslaugomis?

Priklausomai nuo Jūsų specifinių poreikių, paramos aukoms tarnybų teikiamomis

paslaugomis galėsite nemokamai naudotis prieš prasidedant baudžiamajam procesui, jo

metu ir atitinkamą laikotarpį po jo. Šios paslaugos bus teikiamos net ir tuo atveju, jei

apie įvykdytą nusikaltimą nepranešėte policijai. Paslaugomis taip pat gali naudotis

šeimos nariai.

Kas teikia paramos aukoms paslaugas?

Paramos aukoms paslaugas gali teikti viešos ar privačios organizacijos, jos gali

būti organizuojamos savanorišku ar profesiniu pagrindu.

Kas yra paramos aukoms tarnybos?

Paramos aukoms tarnybos teikia informaciją apie Jūsų teises ir vaidmenį

baudžiamajame procese, įskaitant ir pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje.

Paramos aukoms tarnybos taip pat teikia emocinę ir psichologinę paramą, siūlo

konsultacijas su nusikaltimu susijusiais finansiniais ir praktiniais klausimais,

konsultacijas antrinės ir pakartotinės viktimizacijos rizikos ir prevencijos

klausimais, taip pat Jums gali suteikti informaciją apie specializuotas paramos

aukoms tarnybas ir tenai Jus nukreipti.

Ar yra kokių nors specializuotų paramos aukoms tarnybų?

Taip - direktyvoje yra numatyta Jums suteikti bent jau prieglobstį ar laikiną

apgyvendinimą tuo atveju, jei jums gresia pakartotinė viktimizacija. Jei tapote

seksualinio ar artimųjų smurto auka, Jums privaloma teikti tikslinės paramos aukoms

paslaugas, pavyzdžiui, paramą įvykus traumai ir konsultavimą.

29



F. TEISĖ Į APSAUGĄ

Kas yra teisė į apsaugą?

Valstybės narės užtikrina, kad Jūs ir Jūsų šeimos nariai galėtumėte išvengti antrinės ir

pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Tai apima ir apsaugą nuo bet kokio

kylančio fizinės ar emocinės žalos pavojaus.

Kokiomis aplinkybėmis būsiu apsaugotas?

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Jūs ir Jūsų šeimos nariai galite naudotis apsaugos

priemonėmis nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Tai

apima ir Jūsų apsaugą nuo emocinės ar psichologinės žalos pavojaus. Valstybės narės

taip pat privalo apsaugoti Jūsų orumą liudijant ir baudžiamosios teisenos institucijos

vykdomos apklausos metu. Prireikus - jei kyla pavojus, jog nukentėsite fiziškai -

valstybės narės privalo imtis Jūsų ir Jūsų šeimos narių fizinės apsaugos priemonių.

Valstybės narės sudaro sąlygas, kad būtų galima išvengti Jūsų ir nusikaltėlio kontakto,

išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja baudžiamasis procesas.

Jūs taip pat turite teisę į apsaugą nusikalstamų veikų tyrimo metu. Valstybės narės

privalo užtikrinti, kad:

a. Būtų atliekama kuo mažiau apklausų ir medicininių apžiūrų, ir kad jos būtų atliekamos

tik tuo atveju, jei jos yra būtinos;

b. Apklausos būtų atliekamos nepagrįstai nedelsiant po to, kai Jūs pateikėte skundą

dėl nusikalstamos veikos;

c. Jus galėtų lydėti teisinis atstovas ar Jūsų pasirinktas asmuo, išskyrus tuos

atvejus, kai priimamas teisėtas ir pagrįstas sprendimas to neleisti.

30



G. SPECIALIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

Kas yra specialieji apsaugos poreikiai ir kam jie taikomi?

Ne visos aukos vienodai išgyvena nusikaltimo padarytą traumą. Kai kurioms

aukoms reikia kiek daugiau pagalbos, nei kitioms - tam, kad galėtų atsikratyti

nusikaltimo padarytos traumos, joms gali prireikti specializuotos paramos

aukoms tarnybų psalaugų. Direktyvoje numatyta kiekvieną nusikaltimo auką

vertinti individualiai, siekiant nustatyti, ar auka turi specialiųjų apsaugos

poreikių ir jai reikia papildomos apsaugos.

Kaip valstybė narė nusprendžia, ar asmeniui reikia papildomos apsaugos?

Daroma prielaida, kad visi nusikaltimų aukomis tapę vaikai turi specialiųjų

apsaugos poreikių, nes jie yra pažeidžiami ir nėra pajėgūs apsiginti nuo

antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto.

Valstybės narės privalo laiku atlikti visų nusikaltimų aukų individualų

įvertinimą. Priimant sprendimą dėl to, ar asmuo turi specialiųjų apsaugos

poreikių, atsižvelgiama į tris kriterijus:

a. Į aukos savybes,

b. Į nusikaltimo pobūdį ar rūšį ir

c. Į nusikaltimo aplinkybes.

Individualus įvertinimas taip pat privalo atsižvelgti į:

a. Nusikaltimo sunkumą (pavyzdžiui, teroro aktų, organizuoto nusikalstamumo ar

prekybos žmonėmis atvejais)

b. Kas paskatino padaryti nusikaltimą, įskaitant diskriminaciją ar šališkumą dėl aukos

asmeninių savybių (pavyzdžiui, neapykantos nusikaltimų ar aukų su negalia atveju)

31



c. Bet kokius aukos ir nusikaltėlio tarpusavio santykius, dėl kurių auka taptų itin

pažeidžiama (ypatingą dėmesį skiriant smurtui dėl lyties, artimųjų smurtui ir

seksualiniam smurtui).

Kokios papildomos teisės yra suteikiamos aukoms su specialiaisiais apsaugos poreikiais?

Nustačius būtinybę taikyti Jums specialiąsias apsaugos priemones, apklausos metu Jūs

galite pasinaudoti tam tikromis papildomomis teisėmis:

• Jus privalo apklausti tam skirtose arba pritaikytose patalpose.

• Jus privalo apklausti atitinkamai apmokytas specialistas.

• Jus visada turi apklausti tas pats asmuo, nebent tai prieštarautų tinkamam

teisingumo vykdymui.

• Jei tapote seksualinio smurto, smurto dėl lyties ar artimųjų smurto auka, jus

privalo apklausti tos pačios lyties asmuo, kaip ir Jūs. Ši priemonė netaikoma, jei

apklausą vykdo prokuroras ar teisėjas).

• Turite teisę baudžiamojo proceso metu nematyti nusikaltėlio. Privaloma taikyti

priemones, kad nei Jūs, nei nusikaltėlis vienas kito nematytumėte, kai duodate

parodymus - prireikus parodymus galima duoti naudojant ryšių technologijas ir

kitas priemones, tokiu būdu užtikrinant, kad teismas gali Jus išklausyti, kai Jūsų

nėra teismo salėje.

• Negalima Jūsų klausinėti apie Jūsų asmeninį gyvenimą. Valstybės narės privalo

užtikrinti priemones, kurios leistų baudžiamojo proceso metu išvengti su

nusikalstama veika nesusijusių klausimų apie Jūsų asmeninį gyvenimą.

• Turite teisę prašyti bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Privaloma numatyti

priemones, kurios leistų bylą nagrinėti ne viešai.

32



Ar yra kokių priemonių, kurios apsaugotų mane nuo perdėto klausinėjimo ir pernelyg dažnų

medicininių apžiūrų?

Direktyvoje yra numatytas reikalavimas rengti kuo mažiau aplausų ir medicininių

apžiūrų - ir tik tais atvejais, kai jos yra būtinos. Be to, tam tikrais atvejais nusikalstamos

veikos tyrimo metu Jus gali lydėti Jūsų pasirinktas žmogus ir Jūsų advokatas.

H. AUKOMIS TAPĘ VAIKAI

Kokios teises pagal šią direktyvą turi aukomis tapę vaikai?

Direktyvoje yra laikomasi prielaidos, kad visiems aukomis tapusiems vaikams būtina taikyti specialias apsaugos priemones.

Kokiomis specialiomis apsaugos priemones gali pasinaudoti auka tapęs vaikas?

Visas auka tapusio vaiko apklausas nusikalstamos veikos tyrimo metu galima įrašyti

vaizdo ir garso priemonėms, ir tokie įrašai gali būti pateikiami kaip įrodymai

baudžiamajame procese.

Jeigu nacionalinė teisė neleidžia vaiko globėjui ar tėvams atstovauti vaiko dėl interesų

konflikto, arba jei vaikas yra atskirtas nuo šeimos ar yra nelydimas, kompetentinga

valdžios institucija privalo jam skirti specialų atstovą. Vaikas taip pat turi teisę į gynėją,

kai kyla interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų ar teisinio atstovo.

I. KITI KLAUSIMAI

Kokiomis teisėmis ir teisinės žalos atlyginimo priemonėmis galiu pasinaudoti, jei prokurorai nusprendžia netraukti nusikaltusio asmens baudžiamojon atsakomybėn?

Atsižvelgiant į Jūsų vaidmenį baudžiamajame procese, Jūs galite pareikalauti peržiūrėti

bet kokį sprendimą netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn.

33



Kaip teikti skundą dėl šios direktyvos suteiktų teisių pažeidimo?

Pagal šią direktyvą valstybės narės privalo teikti aukoms informaciją apie tai, kokia

tvarka teikiami skundai dėl kompetentingos valdžios institucijos baudžiamojo procesu

metu įvykdytų Jūsų teisių pažeidimų. Kiekviena valstybė narė pati spręs, kaip tokią

skundų teikimo tvarką įgyvendinti šalyje.

Kokiomis aplinkybėmis galiu pasinaudoti atkuriamojo teisingumo paslaugomis?

Atkuriamojo teisingumo paslaugų negalima taikyti visais atvejais - jomis galima pasinaudoti

tik jei nusikaltėlis pripažino pagrindines savo bylos aplinkybes ir faktus, jei priemonė

atitinka Jūsų interesus ir jei bet kokie sprendimai būtų pagrįsti Jūsų laisvu sutikimu, kurį

davėte žinodamas padėtį. Direktyva numato būtiniausius standartus, kurių privaloma

laikytis teikiant visas atkuriamojo teisingumo paslaugas.

Mane neramina tai, kad nei policija, nei kitos organizacijos nėra tinkamai

apmokytos susitvarkyti su mano poreikiais.

Direktyva reikalauja apmokyti visus su aukomis dirbančius profesionalus, kad didėtų jų

informuotumas apie aukų poreikius ir būtų sudarytos galimybės jiems su aukomis

elgtis nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai. Jų mokymų lygis yra nustatomas

atsižvelgiant į jų kontaktą su nusikaltimų aukomis. Direktyvoje yra pažymėta, kad

policijos ir teismo pareigūnams turi būti rengiami tiek bendro pobūdžio, tiek specialūs

mokymai. Specialius mokymus rekomenduojama rengti ir teisininkams bei paramos

aukoms tarnybų darbuotojams, taip pat su aukų poreikiais supažindinti ir tinkamai

paruošti teisėjus bei prokurorus.

34



7 NAUDINGI KONTAKTAI

Jei norite sužinoti daugiau apie Europos teisių tinklą JUSTICIA, prašome apsilankyti

www.eujusticia.net. Toliau pateikiame Europos teisių tinklui JUSTICIA priklausančių organizacijų

svetainių adresus:

Šalis

Organizacija

Aprašymas

Austrija Liudviko Boltzmano žmogaus Liudviko Boltzmano žmogaus teisių institutas

teisių institutas (1992) (BIM) buvo įsteigtas kaip nepriklausomas

http://bim.lbg.ac.at/en/the-

tyrimų centras, galintis prisidėti prie

nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu

institute vykstančių diskusijų dėl žmogaus teisių.

Instituto atliekami tyrimai yra daugiamačiai ir

daugiadisciplininiai, yra pagrįsti holistiniu

požiūriu, apimančiu pilietines, politines,

ekonomines, socialines, kultūrines ir

kolektyvines žmogaus teises.

Bulgarija Bulgarijos Helsinkio komitetas

(1992)

www.bghelsinki.org

Bulgarijos Helsinkio komitetas yra

nepriklausoma nevyriausybinė organizacija,

kurios tikslas - vykdyti strateginį bylinėjimąsi ir

užtikrinti teisinę žmogaus teisių apsaugą

Bulgarijoje. Organizacija savo pastangas yra

sutelkusi keliose srityse, pavyzdžiui, ji dirba

su diskriminacijos, susirinkimų ir asociacijų

laisvės, saviraiškos laisvės ir teisės į

privatumą klausimais, taip pat su teisėsaugos

pareigūnų netinkamo elgesio ir vykdomų

kankinimų klausimais.

Kroatija Kroatijos teisės centras

(HRC)

www.hpc.hr

Kroatijos teisės centras palaiko bei skatina

pagarbą teisinės valstybės principams,

valdžios institucijų politinę atsakomybę,

veiksmingą viešojo sektoriaus veiklą ir

pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant

visus sprendimus, susijusius su Kroatijos

raida ir ateitimi. Pagrindinį dėmesį

organizacija skiria žmogaus teisių apsaugai,

viešosios administracijos modernizacijai ir

teisiniam švietimui.

35


http://bim.lbg.ac.at/en/the-

http://www.bghelsinki.org/

http://www.hpc.hr/



Šalis Organizacija Aprašymas

Kipras KISA - Už lygybę, paramą, kovą su rasizmu

(1998)

http://kisa.org.cy/home/

KISA - nevyriausybinė organizacija,

daugiausiai pasireiškianti migracijos,

prieglobsčio, razismo, diskriminacijos ir

prekybos žmonėmis srityse. Siekdama

paveikti šių sričių teisines ir struktūrines

sistemas, politikos kryptis ir praktiką,

organizacija užsiima informuotumo šiais

klausimais didinimu ir lobistine veikla

Čekijos

Respubli

ka

Žmogaus teisių lyga

(LIGA) (2002)

www.llp.cz

LIGA - nepriklausoma, pelno nesiekianti

organizacija, pagrindinį dėmesį skirianti

pagarbos žmogaus teisėms skatinimui

Čekijos Respublikoje. LIGA įgyvendino ne

vieną projektą, kuriuo gynė vaikų, neįgaliųjų,

policijos smurto ir neapykantos nusikaltimų

aukų, taip pat pačių pažeidėjų žmogaus

teises.

Estija Estijos žmogaus teisių centras

(EHRC) (2009)

http://humanrights.ee/en/

Estijos žmogaus teisių centras (EHRC) -

nepriklausoma, žmogaus teises ginanti NVO,

pasišventusi žmogaus teisių plėtrai ir apsaugai

tiek Estijoje, tiek užsienyje. EHRC pastoviai

konsultuoja šiais klausimais suinteresuotas šalis,

pavyzdžiui, vyriausybę, kitas NVO ar

žiniasklaidą.

Graikija Graikijos Helsinkio stebėtojas (1992)

www.greekhelsinki.gr

Graikijos Helsinkio stebėtojas - žmogaus

teises Graikijoje (kartais - ir Balkanuose)

stebinti organizacija, rašanti apie ir

vykdanti lobistinę veiklą žmogaus teisių

klausimais. Ji yra vykdžiusi (dažnai - ir

koordinavusi) Graikijos ir Balkanų

žiniasklaidos stebėseną dėl stereotipų ir

neapykantą kurstančių kalbų.

Organizacija taip pat yra rengusi

alternatyvias ataskaitas JT sutarčių

institucijoms bei specialistų ataskaitas

apie netinkamą elgesį, etniškumo

klausimus, religines ir imigrantų

bendruomenes.

36

http://kisa.org.cy/home/

http://www.llp.cz/

http://humanrights.ee/en/

http://www.greekhelsinki.gr/




Vengrija Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga

(HCLU) (1994)

www.tasz.hu

HCLU yra pelno nesiekianti žmogaus

teises serginti organizacija, skatinanti

teisinės sistemos reformą ir teisinį

viešojo intereso gynimą Vengrijoje.

Organizacijos tikslas - formuoti, stiprinti

pilietinę visuomenę ir teisinės valstybės

principus Vengrijoje ir VRE regione.

Vengrija:

Tarpvalstybin

ė

organizacija

Atviros visuomenės

teisingumo iniciatyva

(OSJI) (1993)

www.opensocietyfoundations.

org

OSJI yra Atviros visuomenės fondo

programa, skirta teisinės valstybės

principų ir pagarbos žmogaus teisėms,

mažumoms ir pasirinkimų įvairovei

stiprinimui. Užsiimdama bylinėjimusi ir tam

tikrų klausimų propagavimų, atlikdama

tyrimus ir teikdama techninę pagalbą,

AVTI skatina žmogaus teisių plėtrą ir

didina atvirų visuomenių veiksnumą.

Airija Airijos pilietinių laisvių taryba

(ICCL) (1976)

www.iccl.ie and

www.eujusticia.net

Dubline įsikūrusi ICCL yra nepriklausoma

žmogaus teisių Airijoje sergėtoja.

Organizacija stebi žmogaus teisių padėtį

Airijoje, šviečia visuomenę ir rengia

kampanijas dėl žmogaus teisių apsaugos ir

skatinimo šalyje. APLT yra pagrindinė

JUSTICIA tinklo partnerė.

Italija „Associazione Antigone

Onlus“

(1991)

www.associazioneantigone.it

„Antigone“ yra su žmogaus teisių

apsaugos baudžiamosios teisės

sistemoje (ypač kai tai yra susiję su

kalinimo įstaigomis) klausimais dirbanti

Italijos NVO. „Antigone“ organizuoja

kampanijas, šviečia visuomenę, vykdo

tyrimus ir stebėseną.

Latvija Latvijos žmogaus teisių

centras

Rights (LCHR) (1993)

www.cilvektiesibas.org.lv

LCHR - nepriklausoma nevyriausybinė

organizacija, dirbanti su diskrimancijos ir

neapykantą kurstančių kalbų panaikinimo,

prieglobsčio, migracijos ir pagrindinių teisių

klausimais. LCHR vykdo žmogaus teisių

stebėseną, tyrimus ir politikos krypčių analizę,

37

http://www.tasz.hu/

http://www.opensocietyfoundations/

http://www.iccl.ie/


http://www.associazioneantigone.it/

http://www.cilvektiesibas.org.lv/




Lietuva Žmogaus teisių stebėjimo institutas (HRMI) (2003)

www.hrmi.lt

HRMI yra nevyriausybinė organizacija, kuri siekia

ugdyti atvirą ir demokratinę visuomenę. HRMI stebi

žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, skatina priimti šalies

įstatymų pataisas ir vykdo strateginį bylinėjimąsi tam

tikrais klausimais - pavyzdžiui, dėl teisės į teisingą bylos

nagrinėjimą, dėl teisės į privatumą, dėl vienodo

vertinimo ir nediskriminacijos, dėl pažeidžiamų

visuomenės grupių teisių.

Lenkija Helsinkio žmogaus teisių fondas

(HFHR) (1989)

www.humanrightshouse.org

HFHR siekia Lenkijoje ir kitur skatinti kultūros

raidą, kuri būtų pagrįsta pagarba laisvei ir

žmogaus teisėms. Organizacijos veikla apima

strateginį bylinėjimąsi, stebėseną ir

intervencijas. Nuo 2007 m. HFHR buvo

suteiktas Jungtinių Tautų Ekonominės ir

Socialinės Tarybos konsultanto statusas.

Rumunija Rumunijos žmogaus teisių Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija

gynybos asociacija - Helsinkio komitetas (APADOR-CH) yra

– Helsinkio komitetas nevyriausybinė, pelno nesiekianti

(APADOR-CH) (1990) organizacija, kurios tikslas - būti įtakingu ir

www.apador.org

principingu dalyviu dialoge su valstybės

institucijomis ir bendradarbiaujant su

pilietine visuomene. APADOR - CH

vykdo ir aktyviai dalyvauja visuomenės

ir institucijų raidoje, siekdama įtvirtinti

labiau demokratišką, pagarba žmogaus

teisėms paremtą kultūrą.

38

http://www.hrmi.lt/

http://www.humanrightshouse.org/

http://www.apador.org/



Šalis Organizacija Description

Slovėnija Taikos institutas (1991)

www.mirovni-institut.si

Taikos institutas yra pelno nesiekianti tyrimų

institucija, vykdanti daugiadisciplininę

tiriamąją veiklą įvariose socialinių ir

humanitarinių mokslų srityse.

Ispanija „Rights International

Spain“; Rights

International Spain (2010)

www.rightsinternationalspain.

org

„Rights International Spain“ yra

nepriklausoma nevyriausybinė organizacija,

kurios nariai yra tarptautinės teisės

specialybę turintys teisininkai. Pagrindinis

organizacijos tikslas - veiksmingai naudoti

tarptautinės žmogaus teisių teisės priemones

ir nacionalinius bei tarptautinius

mechanizmus, žmogaus teisių bei pilietinių

laisvių gynybai ir skatinimui.

Švedija „ Pilietinių laisvių gynėjai“

(1982)

www.civilrightsdefenders.org

„Pilietinių laisvių gynėjai“ yra

nepriklausoma ekspertų organizacija, kuri

siekia ginti žmogaus teises, pagrinde -

žmonių pilietines ir politines teises, taip

pat remti ir įgalinti pavojuje atsidūrusius

žmogaus teisių gynėjus.

JK: „Statewatch“ (1991) „Statewatch“ yra pelno nesiekianti savanorių

Tarpvalstybinė grupė, prie kurios veiklos prisideda 18-os

organizacija www.statewatch.org.uk šalių piliečiai. Organizacija vykdo

valstybinių ir pilietinių laisvių Europoje

stebėseną. Vienas pagrindinių

„Statewatch tisklų“ - teikti paslaugą pilietinei

visuomenei ir taip skatinti informuotas diskusijas ir debatus.

PAPILIDOMOS INTERNETO SVETAINĖS:

www.victimsupporteurope.eu

http://ec.europa.eu/justice/criminal/victims/index_en.htm

39

http://www.mirovni-institut.si/

http://www.rightsinternationalspain/

http://www.civilrightsdefenders.org/

http://www.statewatch.org.uk/

http://www.victimsupporteurope.eu/

http://ec.europa.eu/justice/criminal/victims/index_en.htm



PASTABOS:

40

PIRMAS LEIDIMAS 2012 M. GRUODŽIO MĖNESĮ. PAKARTOTINIS LEIDIMAS 2014 M. SPALĮ.

TINKLO JUSTICIA VEIKLĄ KOORDINUOJA AIRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ TARYBA WWW.ICCL.IE. TINKLĄ FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGOS BAUDŽIAMOSIOS TEISENOS PROGRAMA. JUSTICIA PARTNERIAI:

„ASSOCIAZIONE ANTIGONE ONLUS“ (ITALIJA)

RUMUNIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNYBOS ASOCIACIJA - HELSINKIO KOMITETAS

„PILIETINIŲ TEISIŲ GYNĖJAI“ (ŠVEDIJA)

KROATIJOS TEISĖS CENTRAS

ESTIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ CENTRAS

GRAIKIJOS HELSINKIO STEBĖTOJAS

HELSINKIO ŽMOGAUS TEISIŲ FONDAS (LENKIJA)

ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS (LIETUVA)

VENGRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ SĄJUNGA

AIRIJOS PILIETINIŲ LAISVIŲ TARYBA

KISA – UŽ LYGYBĘ, PARAMĄ IR KOVĄ SU RASIZMU (KIPRAS)

LATVIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ CENTRAS

ŽMOGAUS TEISIŲ LYGA (ČEKIJOS RESPUBLIKA)

LIUDVIKO BOLTZMANO ŽMOGAUS TEISIŲ INSTITUTAS (AUSTRIJA)

ATVIROS VISUOMENĖS TEISINGUMO INICIATYVA (VENGRIJA)

„RIGHTS INTERNATIONAL SPAIN“ (ISPANIJA)

„STATEWATCH“ (JUNGTINĖ KARALYSTĖ)

TAIKOS INSTITUTAS (SLOVĖNIJA)

9–13 BLACKHALL PLACE

DUBLINAS 7, A I R I J A T + 353 1 799 4504

F + 353 1 799 4512

[email protected]

WWW.EUJUSTICIA.NET

EUROPOS TEISIŲ TINKLĄ JUSTICIA FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGOS

BAUDŽIAMOSIOS TEISENOS PROGRAMA.



ŽINOKITE SAVO TEISES PAGAL NUSIKALTIMŲ AUKŲ...

Documents

Transcript of ŽINOKITE SAVO TEISES PAGAL NUSIKALTIMŲ AUKŲ...