PATVIRTINTA

Pakruojo Atalyno gimnazijos

direktoriaus

2016 m. rugpjio 31 d.

sakymu Nr. V- 58

PRITARTA

Pakruojo Atalyno gimnazijos

mokytoj tarybos

2016 m. rugpjio 30 d. nutarimu

protokolo Nr.5

PAKRUOJO ATALYNO GIMNAZIJOS MOKINI PAANGOS IR PASIEKIM

VERTINIMO TVARKOS APRAAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pakruojo Atalyno gimnazijos mokini paangos ir pasiekim vertinimo tvarka

reglamentuoja mokini mokymosi pasiekim ir paangos vertinim, kontrolini darb krv.

2. Mokini paangos ir pasiekim vertinimo tvarkos apraas (toliau tvarkos apraas) parengtas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodio 21 d. sakymu

Nr. V-1309 patvirtintu Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo program aprau (TAR, 2015-

12-21, Nr. 20049), LR vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandio 5 d. sakymu ISAK-556

(Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegus 8 d. sakymo Nr. V-766

redakcija) patvirtintu Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programos tvarkos aprau

(in. 2005, Nr. 46-1526, in. 2012, Nr. 54-2684, TAR, 2014-05-26, i. k. 2014-05671, TAR 2015-07-20, i. k. 2015-11477)

3.Tvarkos aprae aptariama vertinimo paskirtis ir planavimas, vertinimo tikslai ir udaviniai,

bendrieji vertinimo, kaip mokytis padedanio proceso, principai ir nuostatos, dalyk vertinimas

ugdymo procese ir baigus program.

4. Vartojamos svokos:

Apibendrinamasis vertinimas naudojamas baigus program, kurs, modul. Jo rezultatai

formaliai patvirtina mokinio pasiekimus baigiant ugdymo program.

Apklausa - 1) ini tikrinimas odiu; 2) anketinis tikrinimo bdas (klausimais) tyrimo

tikslais. Mokymo procese gali bti taikoma sakytin, raytin, individuali, frontali, grupin, mirioji

apklausa. Atsivelgiant didaktinius pamokos tikslus, apklausa gali bti organizuojama pamokos

pradioje, jos viduryje arba pabaigoje. Apklausa ratu daniausiai organizuojama i vienos

pamokos temos.

Diagnostinis vertinimas naudojamas kai siekiama isiaikinti mokinio pasiekimus ir

padaryt paang baigus tem ar kurso dal, kad bt galima numatyti tolesnio mokymosi

galimybes, suteikti pagalb veikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas padeda numatyti mokymosi perspektyv, stiprinti darom

paang, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro

galimybes mokiniams ir mokytojams geranorikai bendradarbiauti.

sivertinimas paties mokinio daromi sprendimai apie darom paang bei pasiekimus.

vertinimas vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padaryt paang.

Kriterinis vertinimas atspindi vertinim pagal tam tikrus kriterijus (pvz., standartus), su

kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.310753DF1036

- 2 -

Kontrolinis darbas ini, gebjim, gdi parodymas arba mokinio inias,

gebjimus,

gdius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne maiau kaip 30

minui.

Laboratoriniai darbai is metodas taikomas savarankikam tikrovs reikini

stebjimui ir j eksperimentavimui, tam tikslui naudojami specials prietaisai bei instrumentai.

Darbas organizuojamas grupmis arba individualiai ir atliekamas pagal standartines instrukcijas.

Mokiniai savarankikai atlieka uduotis, patys stebi atliekam bandym, komentuoja gautus

rezultatus, apibendrina, daro mokslines ivadas.

Nam darbai - mokymo organizavimo forma, kai mokymas mokykloje tsiamas atliekant

vairius darbus namie. Per pamok mokinys pasirengia nam darbui, jam nurodoma, k ir kaip

reiks daryti. Skiriami sakytiniai (odiniai), raytiniai, praktiniai nam darbai. Kaip jie atlikti,

tikrinama per kit pamok arba mokytojui patogiu laiku.

Norminis vertinimas sudaro galimybes palyginti mokini pasiekimus tarpusavyje.

Rainys informacinis atgaminamasis, krybini darb mokymo metodas, kai mokytojas

skatina mokin vystyti atmint, login mstym, praktikai taikyti kalbos vartojimo gdius bei

patikrina mokinio pasirengimo lyg.

Testas standartizuota sistema uduoi, skirt tiriamajam; pagal j atlikimo bd ar

kokyb sprendiama apie tiriamojo individualias ypatybes. Testai teikia kiekybin gdi ar

mokslo paangumo vertinim, rodo, kiek imokta.

Savarankikas darbas tai darbas ratu, kurio trukm 20-25 minuts. Jo metu mokiniai

atlieka mokytojo pateiktas uduotis i jau imokt ar naujai idstyt tem.

Praktikos darbai - tai tikrinamieji darbai, trunkantys ne maiau kaip 35 min., j metu

uraomi teorikai ar praktikai atlikt tyrim arba bandym rezultatai.

Apklausa odiu tai monologinis ar dialoginis vertinamas, skirtas patikrinti inias ir

gebjim gimtja ar usienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikti mintis per gimtosios, usienio

kalb ir socialini moksl pamokas.

Apklausa ratu tai darbas ratu, trunkantis 5 - 20 min. Apklausa atliekama ne daugiau

kaip i 1 - 3 pamok mediagos arba skyriaus santraukos.

Kaupiamasis vertinimas tai informacijos apie mokinio pasiekimus ir paang

kaupimas, jos analiz. Mokytojas turi susidars savo informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistem.

Kaupiamasis paymys gali bti raomas u apklaus ratu ar odiu, nam darbus, darb pamokoje,

pratyb ssiuvinio uduotis, laboratorinius ar praktikos darbus, darb projektuose, dalyvavim

olimpiadose ar konkursuose ir kt.

II. VERTINIMAS, JO PASKIRTIS IR PLANAVIMAS

5. Vertinimas nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi paang ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Kad vertinimas bt pagrstas, teisingas, reikia

tikslios ugdytinio veiklos diagnostikos. Tam panaudojami vairs metodai: stebjimas, pokalbiai,

eksperimentai, veiklos rezultat, asmenybs elgesio fakt analiz ir isiaikinimas. Vertinimo

rezultatai skelbiami odiu, paskui, jei reikia, vertinami paymiu ar kitu simboliu.

6. Vertinimo informacija vairiais bdais i vairi altini surinkta informacija apie mokinio

mokymosi patirt, jo pasiekimus ir darom paang (inias ir supratim, gebjimus, nuostatas).

7. Vertinimo paskirtis:

7.1. nustatyti mokinio paang ir pasiekimus (inias, gebjimus), kas sekasi ar nesiseka;

7.2. planuoti ir koreguoti ugdymo(si) turin, metodus;

7.3. informuoti apie mokinio paang ir pasiekimus paius mokinius, j tvus, administracij,

kitas institucijas.

8. Vertinimo planavimas:

8.1. planuodamas vertinim, mokytojas sieja j su mokymosi tikslais, atsivelgdamas mokini

mokymosi patirt ir galias, bendrsias programas;

- 3 -

8.2. kiekvieno dalyko vertinimas, mokymosi pasiekim informacijos kaupimo ir jos fiksavimo

sistema, vertinimo kriterijai, metodus ir formos pagal dstomo dalyko specifik aptariama su

mokiniais mokslo met pradioje per pirmj dalyko pamok;

8.3. atsiskaitomj darb tvarkaraius dalyk mokytojai derina individualia tvarka, fiksuoja

atsiskaitomj darb grafike elektroniniame dienyne.

III. VERTINIMO TIKSLAI IR UDAVINIAI

9.Vertinimo tikslai:

9.1.padti mokiniui mokytis ir brsti kaip asmenybei;

9.2. teikti informacij apie mokinio mokymosi patirt, pasiekimus ir paang;

9.3.vertinti mokytojo ir gimnazijos darbo skm, priimti pagrstus sprendimus.

10.Vertinimo udaviniai:

10.1.padti mokiniui sivertinti mokymosi pasiekim rezultatus, kelti mokymosi tikslus;

10.2. padti mokytojui velgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas,

diferencijuoti ir individualizuoti, parinkti ugdymo turin ir metodus;

10.3.suteikti informacij tvams(globjams) apie vaiko mokymsi, stiprinti ryius tarp vaik,

tv ir gimnazijos;

10.4. padti gimnazijai nusistatyti savo darbo kokyb, planuoti ugdymo turin ir proces

suteikiant mokiniams j poreikius atliepiani pagalb.

IV. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

11. Vertinimo nuostatos:

11.1.vertinimas grindiamas amiaus tarpsni psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio

poreikiais;

11.2.mokinys laiku gauna grtamj informacij apie savo pasiekimus ir paang;

11.3.pagrindiniai vertinimo orientyrai Bendrosios programos, Mokini paangos ir pasiekim

vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario

25 d. sakymu Nr.ISAK-256;

11.4.vertinama individuali mokinio paanga, vengiama mokini pasiekimus lyginti tarpusavyje.

12. Vertinimo principai:

12.1. pozityvumas ir konstruktyvumas;

12.2. atvirumas ir skaidrumas;

12.3.objektyvumas ir veiksmingumas;

12.4. informatyvumas.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

13. Pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo pakopose naudojamas formalusis

vertinimas, pagrstas pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, brandos

egzamin programomis ir neformalusis vertinimas, pagrstas naujais vertinimo, informacijos

kaupimo, jos analizs, fiksavimo ir informavimo bdais.

14. Mokomj dalyk, dalyk moduli, pasirenkamj dalyk vertinimas:

14.1. paymiu vertinami pasiekimai i mokomj dalyk:

dorinis ugdymas (tikyba arba etika);

lietuvi kalba I-IIgimnazijos klass, lietuvi kalba ir literatra III- IV gimnazijos klass;

usienio kalbos (angl, rus, prancz);

istorija;

geografija;

matematika;

- 4 -

informacins technologijos;

ekonomika ir verslumas (II gimnazijos klas );

ekonomika ir verslas (pasirenkamasis dalykas III-IV gimnazijos klass);

biologija;

chemija;

fizika;

menai (muzika, dail);

technologijos;

kno kultra I-II gimnazijos klass, bendroji kno kultra ir pasirinkta sporto aka III-IV gimnazijos klass;

14.2. skaita (skaityta arba neskaityta) vertinami i mokomj dalyk pasiekimai:

pilietikumo pagrindai;

menai (dail, muzika iimties tvarka I-IV gimnazijos klass);

menai (teatras, okis III-IV gimnazijos klass);

kno kultra (iimties tvarka I-IV gimnazijos klass);

pasirenkamieji dalykai;

mokomj dalyk moduliai;

mogaus sauga I-II gimnazij klasse;

projektai. 15. Vertinim ugdymo procese sudaro vienas kit slygojantys diagnostinis ir formuojamasis

vertinimo tipai:

15.1. diagnostinis vertinimas tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant isiaikinti mokinio

pasiekimus ir padaryt paang baigus dalyko programos tem, skyri, programos dal, poreikius,

keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolini darb,

apklausos odiu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir paang

rezultatais;

15.2. formuojamasis vertinimas tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individual,

grupin darb vairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi skmingum, darom

paang, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys sivertinti. Vertinimo metu sukaupta informacija

padeda mokytojui parinkti tinkamas mokymo strategijas.

16. Mokini paangos ir pasiekim vertinimas grindiamas mokiniams, j tvams (globjams,

rpintojams) aikiais, suprantamais kriterijais.

17. Mokytojai, remdamiesi Bendrosiose programose ikeltais tikslais, vertinim planuoja

mokslo metams. Mokomj dalyk ilgalaikiuose planuose, dalyk moduli, pasirenkamj dalyk

programose pateikia mokymosi pasiekim, informacijos kaupimo ir jos informavimo sistem.

18. Mokytojai, praddami nauj tem, skyri ir su mokiniais aptardami tikslus, udavinius,

darbo metodus, supaindina mokinius su atskiros temos, skyriaus vertinimo kriterijais.

19. Mokini mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus per

pusmet vertinti ne maiau kaip 3 paymiais ar skaitomis, kai dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos

per savait, ne maiau kaip 5 paymiais ar skaitomis, kai dalykui mokyti skirta 3-5 pamokos per

savait.

20. Rugsjo mnesio pirmosios dvi savaits skirtos 1-j klasi mokini ir naujai atvykusi 3

gimnazijos klases mokini adaptacijai mokini inios ir gebjimai nepatenkinamais arba mokin

netenkinaniais vertinimais nevertinami, neraomi kontroliniai darbai.

21. Mokini mokymosi pasiekim vertinimo formos, u kurias raomas paymys: kontrolinis

darbas, apklausa odiu ar ratu, dalyvavimas miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose,

olimpiadose, projektuose, praktikos darbai, kaupiamasis paymys:

21.1. mokinys, neatvyks kontrolin darb, turi teis atsiskaityti per 2 savaites, laik suderins

su mokytoju. Mokiniui neatsiskaiius u kontrolin darb dienyn raomas 1 ( vienetas).

VI. VERTINIMAS, BAIGUS PROGRAM

- 5 -

22. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (paymys arba

skaita).

23. Mokinys yra neatestuojamas, jei jis per pusmet praleido 51 proc. pamok be pateisinamos

prieasties. Jeigu mokinys pamokas praleido dl ligos ar kit svarbi prieasi, jis turi teis

atsiskaityti, susiderins su mokytoju atsiskaitymo laik.

24. Pusmeio paymys vedamas i to pusmeio paymi aritmetinio vidurkio, suapvalinant

pagal matematikos taisykles(6,5 7; 6,4 6).

25. Metinis paymys vedamas atsivelgiant darom mokinio paang:

25.1. jei II pusmeio vertinimas auktesnis nei I pusmeio, raomas auktesnis paymys (I

pusmetis 6, II pusmetis 7, metinis 7);

25.2. jei II pusmeio vertinimas emesnis nei I pusmeio, metinis vertinimas vedamas i I ir II

pusmei paymi vidurkio (I pusmetis 6, II pusmetis 5, metinis 6, nes vidurkis 5,5) arba per

visus mokslo metus gaut paymi vidurkio;

25.3. jei I ir II pusmei vertinimai skiriasi 2 ar daugiau bal, vedamas aritmetinis vidurkis (I

pusmetis 6, II pusmetis 8, metinis 7). Jei mokytojas mano, kad mokinys per II pusmet padar

didel paang, metinis vertinimas gali bti raomas toks, koks yra II pusmeio;

25.4. mokiniui, turiniam dalyko nepatenkinam II pusmeio vertinim, negali bti ivedamas

patenkinamas to dalyko metinis vertinimas;

25.5. mokinys neatestuotas nors vien pusmet, savarankikai atsiskaito u to pusmeio

program. Mokiniui neatsiskaiius u neatestuoto pusmeio program, metinis vertinimas vedamas

neatestuota.

26. Mokiniui, pagal gydytojo ar gydytoj konsultacins komisijos paym atleistam nuo dalyko

pamok, pusmeio ar metini paymi skiltyje raoma atl..

27. Mokytoj tarybos nutarimu papildomi darbai yra skiriami mokiniams, kuri metinis

vertinimas yra nepatenkinamas ar jie yra neatestuoti:

27.1. mokiniai, nepasinaudoj papildom darb galimybe (neatsiskait), svarstomi mokytoj

tarybos posdyje dl klimo auktesn klas.

28. III klass mokinys, turintis nors vieno ugdymo plano dalyko nepatenkinam metin

(papildomo darbo, jei buvo skirtas) vertinim, paliekamas kartoti kurs.

29. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis elektroniniame dienyne suformuotomis

mokini mokymosi rezultat ataskaitomis, rengia gimnazijos mokini mokymosi rezultat

pusmeio (mokslo met) analiz, kuri pristato mokytoj tarybos posdiuose.

VII.UGDYMO SRII DALYK VERTINIMO ORGANIZAVIMAS

30. Dorinio (tikybos/etikos) ugdymo vertinimas:

30.1.dorinio ugdymo (tikybos/etikos) pasiekim, vertinam 10 bal sistema, reikm:

Paymys Vertinimo kriterijai (inios, gebjimai)

10 bal paymys Mokinys pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv, gebantis bendrauti

bei taikyti turimas inias.

Mokinio darbas ratu/odiu atliktas puikiai, suvokiama klausim esm,

tiksliai atsakoma, isamiai argumentuojami visi teiginiai.

9 bal paymys Mokinys pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv, besistengiantis

bendrauti bei taikyti turimas inias.

Labai gerai atliktos uduotys ratu/odiu, suvokiama klausim esm,

tiksliai atsakoma, isamiai argumentuojami visi teiginiai.

8 bal paymys Mokinys ne visada pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv,

besistengiantis bendrauti ir bendradarbiauti bei taikyti turimas inias.

Gerai, bet ne visikai atliktos uduotys ratu/ odiu, klausim esm

suvokiama, ganai tiksliai atsakoma. Teiginiai nepakankamai pagrsti.

7 bal paymys Mokinys ne visada pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv.

- 6 -

Klausimus suvokia, bet atsakymus pateikia netiksliai, argumentuoja

daugiau nei pus teigini.

6 bal paymys Mokinys dalyko esm ino, pastangos atlikti uduot yra, bet trksta

savarankikumo, daromos neesmins klaidos. Mokinys geba itaisyti

klaidas.

5 bal paymys Mokinio inios minimalios, silpnai atliktos uduotys, reikalinga mokytojo

pagalba, i dalies geba itaisyti klaidas.

4 bal paymys Mokinys pasyvus, nesistengiantis bendrauti ir bendradarbiauti bei taikyti

turimas inias

Labai silpnai atliktos uduotys, mokinys nepajgia dirbti savarankikai.

3 bal paymys Nepakankamai atliktos uduotys, neatsakyta esminius klausimus,

nesuvokiamos mokytojo pastabos.

2 bal paymys Mokinys pamokai nepasirengs, negali atsakyti visus mokytojo

klausimus, nepajgia atlikti uduoties, mokytojo pastabas nereaguoja.

1 balo paymys Mokinys visikai neatlieka uduoi, nerodo joki pastang.

30.2.kaupiamasis vertinimas tikybos pamokose:

30.2.1. kaupiamajam vertinimui taikomas suvestinis paymys u 3 sukauptus kaupiamuosius

balus (1-10bal) :

u papildom padalom uduoi atlikim;

u nam darb atlikim (jei uduodami; 1 pamokos paymys per pamok );

u filmo recenzijas;

u paruotas pateiktis;

u darb grupse;

30.2.2. 1-10 balais mokinys vertinamas, kai pagal nurodytus kriterijus surenka 40 tak.

Surinkus 40 tak dienyn raomas vertinimas pusmeio pabaigoje.

Kaupiamojo vertinimo kriterijai ir tak skaiius

Nr. Kriterijus Takai

1. Pateikiamos mediagos klausymas ar skaitymas, atpasakojimas 1 takas

2. Pagrindins minties, idjos pateiktame tekste suradimas ir iklimas 2 takai

3. Savo ir autori (v. Rato, Banyios mokymo) nuomons palyginimas 2 takai

4. Dalyvavimas diskusijoje (ginti savo nuomon, bti tolerantikam kit

nuomonei)

3 takai

5. Darbas su pratybomis ar individualiais uduoi lapais 2 takai

6. Gebjimas dirbti grupje (paruoiant ir pristatant grups darb) 3 takai

7. Praneimo, projekto paruoimas ir pristatymas 4 takai

8. Testas 3 takai

9. Tvarkingi uraai 1 takas

10. Lankomumas 1 takas

30.2.3.kaupiamojo balo vertinim mokytojas gali naudoti savo nuoira.

30.3. kaupiamasis vertinimas etikos pamokose:

30.3.1. kaupiamajam vertinimui taikomas suvestinis balas (1-10) u 3 sukauptus kaupiamuosius

balus

30.3.2. Balai kaupiami u nedidels apimties darbus, nam darb uduotis, pratyb ssiuvinio

uduotis.

31.Lietuvi kalbos, lietuvi kalbos ir literatros pasiekim vertinimas.

- 7 -

Kontrolinis darbas Raomas ijus platesn kurs (literatros kryptis, jai atstovaujantys autoriai;

pakartojus kalbos kurso tem).

Tai gali bti rainys arba jo dalis (anga, dstymo pastraipa, teminiai sakiniai).

Vertinama paymiu deimtbalje sistemoje (1-10b.), o IV kl. taikomas ir kriterinis

vertinimas (VBE ir MBE aprao lentels pagal lygius; su jomis mokiniai

supaindinami i anksto)

Savarankikas darbas,

nam darbai

Tai vairs kalbos ir literatros testai, pastraipos krimas, raybos, skyrybos,

Kalbos kultros pratimai ir kt. Vertinama kaupiamuoju paymiu, kuris raomas u

tris darbus.

Programins literatros

skaitymas

Diagnostinis vertinimas, norint sitikinti, ar mokiniai perskait krin ir kaip

suprato.

Jei krinys neperskaitomas iki nurodytos datos, raomas nepatenkinamas paymys.

Savarankikai skaitomi

kriniai

Vertinami takais (1-10), atsivelgiant perskaityto krinio puslapi skaii (300

p.-10 t., 200 p.-7 t., 100 p.- 4 t.). Pusmeio pabaigoje ie takai sumuojami ir

veriami paymiais

Dalyvavimas meninio

skaitymo konkurse,

olimpiadose,

miesto kultriniuose

renginiuose

Vertinama takais (1-10), priklausomai nuo aktyvumo renginio metu ar atliktos

uduoties (jei tokia skiriama mokytojo).

sivertinimas u darb

pamokoje ar aktyvumas

per pamok

Vertinamas kaupiamuoju balu.

32.Usienio kalb pasiekim vertinimas.

32.1. paymiais, kurie yra raomi dienyn, vertinami ie darbai:

kontroliniai darbai, raomi baigus skyri;

rainiai, raomi klasje, baigus skyri;

atsiskaitymas u perskaityt knyg;

ilgi monologai ir dialogai (3 ir daugiau minui);

projektiniai darbai. 32.2. mokiniams, umusiems prizines vietas gimnazijos, rajono ar alies olimpiadose, raomas

dienyn 10 bali vertinimas;

32.3. kaupiamasis vertinimas usienio kalb pamokose:

32.3.1. kaupiamaisiais balais vertinama: odi mokjimas, darbas pratybose, nam darbai,

trumpi monologai, pasisakymai ir dialogai (iki 3 minui), trumpi savarankiki darbai (iki 15

minui);

I trij kaupiamj paymi vedamas vienas paymys ir raomas dienyn.

32.3.2. pusmeio pabaigoje mokinys individualiai gali bti vertintas vienu(1-10) kaupiamojo

vertinimo balu u lankomum ir pareigingum, sisteming ir savalaik nam darb atlikim,

mokymosi per pamokas aktyvum, siekim savarankikai dirbti, dalyvavim gimnazijos, miesto,

alies dalykiniuose ir visuomeniniuose, kultriniuose renginiuose, susijusiuose su angl

kalba.Mokini pasiekimai fiksuojami kaupiamojo vertinimo lape atsivelgiant rodiklius:

Rodiklis Vertinimas (balais)

1.Lankomumas

nepraleista pamok; 10

per pusmet praleistos 1 5 pamokos, bet atsiskaityta 9 8

per pusmet praleistos 1 5 pamokos 7 6

per pusmet praleista tredalis pamok, bet atsiskaityta 5 4

2.Sistemingai ir laiku atliekami nam darbai

visada 10

neatlikti 1 2 nam darbai 9 8

atlikta apie pus nam darb 7 5

- 8 -

atlikti tredalis nam darb. 4

3.Mokymosi aktyvumas pamokos metu

visada 10

danai 9 8

vidutinikai 7 5

kartais 4

4.Siekimas mokytis savarankikai per pamokas

visada savarankikas 10

kartais reikia iorins motyvacijos 9 8

danai reikia iorins motyvacijos 7 5

visada reikia iorins motyvacijos uduotis atlieka tik kieno nors

vadovaujamas.

4

33. Istorijos dalyko pasiekim vertinimas:

33.1. istorijos ugdymo procese naudojamas formalusis vertinimas 1 10 balais raant

dienyn u atsakinjim odiu, kontrolin darb, dalyvavim olimpiadose, konkursuose,

konferencijose (10 bal);

33.2. neformalus vertinimas ( nesiejamas su paymiu) vertinamieji komentarai , pagyrimai ir

paskatinimai. Jo tikslas padti mokiniams mokytis , skatinti pat mokin vertinti savo mokymosi

eig;

33.3. kontrolini darb vertinimas:

I-II klasse III-IV klasse

Tak suma Balai Tak suma Balai

0 - 3 2 0 - 4 2

4 -7 3 5 - 15 3

8 - 9 4 16 - 21 4

10 - 12 5 22 - 27 5

13 - 15 6 28 - 33 6

16 - 18 7 34 - 37 7

19 - 21 8 38 - 43 8

22 - 24 9 43 - 48 9

25 10 49 -- 50 10

34.Geografijos dalyko pasiekim vertinimas:

34.1.vertinamos 15-20 min. trukms praktin uduotys, atliekamos su emlapiais, teorin 10-

15 min. apklausa ratu. vertinama paymiu, kuris raomas dienyn:

10 - darbas be klaid ir trkum;

9 darbas atliktas su 1-2 trkumais;

8 darbas atliktas su 1 dalykine klaida;

7 darbas atliktas su 2 dalykinmis klaidomis;

6 darbas atliktas su 3 dalykinmis klaidomis;

5 su 4 dalykinmis klaidomis;

4 su 5 dalykinmis klaidomis ir daugiau;

3 atlikta tik 5% vis uduoi;

2 atlikta tik 2% vis uduoi;

- 9 -

1 neatliktos uduotys. 34.2. savarankiki ir kontroliniai darbai vertinami balais pagal surinkt tak kiek, juos

ireikus procentais:

Procentai Balai

100-91% 10

90-81% 9

80-71% 8

70-61% 7

60-51% 6

50-41% 5

40-26% 4

25-16% 3

15-0% 2

Nera/neatsiskait 1

34.3. mokini dalyvavimas geografijos renginiuose, olimpiadose bei konkursuose vertinamas

10 bal;

34.4.uduotys, atliktos pratyb ssiuviniuose, tikrinamas kiekvien pamok mokinius

pasirinkus atsitiktine tvarka. Vertinama atsivelgiant uduoi atlikimo kokyb, savarankikum

jas atliekant ir padaryt klaid kiek:

Procentai Balai

100-91% 10

90-81% 9

80-71% 8

70-61% 7

60-51% 6

50-35% 5

34-20% 4

19-15% 3

14-2% 2

Neatsine pratyb 2

kartus

1

34.5. kaupiamasis vertinimas 10 bal raoma u 10 surinkt ,,+(kaupiamj tak).

Kaupiamuosius takus mokiniai gauna u atliktus nam darbus (1+, j neatlikus neatliktus 1-), u

darb grupse ir gerai atliktas uduotis pamokos metu( 1+).

35. Matematikos ir informacini technologij pasiekim vertinimas:

35.1. mokini darbai ratu vertinami atsivelgiant surinkt tak kiek ir koki atlikto darbo

dal jie sudaro (procentais):

emas 1 (vienas) Nieko nedirbo

2 (du) 0-15%

3 (trys) 16-25%

Patenkinamas 4 (keturi) 26 40 %

5 (penki) 41 50 %

6 (ei) 51 60 %

Pagrindinis 7 (septyni) 61 70 %

8 (atuoni) 71- 80 %

Auktesnysis 9 (devyni) 81 90 %

10(deimt) 91 100 %

- 10 -

35.2. kaupiamasis balas matematikos pamokose periodikai raomas u dalyvavim miesto,

respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, nam darbus, projektin veikl, darb

pamokoje, trumpas apklausas ratu;

35.3. informacini technologij pamokose kaupiamojo vertinimo nra.

36. Chemijos dalyko pasiekim vertinimas:

36.1. naudojami vertinimo bdai: neformalus ir formalus, vertinimo pagal paskirt tipai:

diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis;

36.2. chemijoje paymiu, kuris raomas dienyn, vertinami kontroliniai darbai, savarankiki

darbai, praktikos darbai ir projektiniai darbai:

36.2.1.kontrolinis darbas vertinamas paymiu, kuris yra raomas dienyn. Kontrolinio

darbo uduotyje nurodyta kiekvienos uduoties vert takais. Surinkta tak suma dauginama i 10

ir dalinama i visos uduoties tak (pvz.: viso darbo vert 34 takai, o mokinys surinko 19 tak,

(19 x 10) : 34 5,5. Paymys apvalinamas mokinio naudai;

36.2.2. savarankiko darbo uduotyje nurodyta kiekvienos uduoties vert takais. Surinkt

tak sum dauginame i 10 ir daliname i visos uduoties tak. Apvaliname mokinio naudai;

36.2.3. praktikos darbo vertinimas susideda i dviej dali: praktins dalies, atliekamos

klasje, ir teorins dalies darbo gynimo. Kiekviena dalis vertinama deimties bal sistema ir

vedamas galutinis paymys (jei vidurkis nra sveikasis skaiius, paymys apvalinamas,

atsivelgiant darbo gynimo vertinim), kuris yra raomas dienyn;

36.2.4. trumpalaikio projektinio darbo vertinimo kriterijai ir tak skaiius:

Kriterijus Tak skaiius

Temos atskleidimas 3

Darbo pristatymas 3

Darbo estetikumas 1

Atsakymai pateiktus klausimus 2

Kalbos taisyklingumas 1

Kiekviena dalis vertinama takais ir vedamas galutinis paymys. Galutinis paymys raomas

elektronin dienyn projekto pristatymo dien.

36.3. kaupiamasis vertinimas chemijos pamokose:

36.3.1. kaupiamj vertinim raomi vertinimai u pagrstus, motyvuotus atsakymus

klausimus, aktyv dalyvavim pamokoje, trumpas apklausas ratu, nedidels apimties

savarankikus darbus, dalykines iniciatyvas, stendo, parodos, mokomosios mediagos ar kt.

paruoim, nam darbus, dalyvavim mokyklinje ar rajoninje olimpiadoje ir neumus prizins

vietos;

36.3.2. galutinis kaupiamasis paymys vedamas i nemaiau trij vertinim. Per pusmet

elektronin dienyn paraomas ne maiau kaip vienas kaupiamasis paymys.

37. Biologijos dalyko pasiekim vertinimas:

37.1. naudojami vertinimo bdai: neformalus ir formalus, vertinimo pagal paskirt tipai:

diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis;

37.2. biologijoje paymiu vertinami kontroliniai darbai, savarankiki darbai, apklausa ratu ir

odiu, praktikos darbai, projektiniai ir krybiniai darbai:

37.2.1. kontrolinio darbo uduotyje nurodyta kiekvienos uduoties vert takais. Surinkta

tak suma dauginama i 10 ir dalinama i visos uduoties tak (pvz.: viso darbo vert 34 takai,

mokinys surinko 19 tak, (19 x 10) : 34 5,5. Apvalinama mokinio naudai, raoma elektronin

dienyn 6);

37.2.2. apklausos ratu ir savarankiko uduotyje nurodyta kiekvienos uduoties vert

takais. Surinkta tak suma dauginama i 10 ir dalinama i visos uduoties tak. Apvalinama

mokinio naudai;

37.2.3. praktikos darbo vertinimo kriterijai ir tak skaiius:

Kriterijus Tak skaiius

- 11 -

Pasiruoimas darbui ir atlikimas 2

Darbo apraymas (tvarkingumas,

hipotez, rezultatai, ivada)

4

Darbo gynimas 4

Kiekviena dalis vertinama takais ir vedamas galutinis paymys;

37.2.4. trumpalaikio projektinio darbo vertinimo kriterijai ir tak skaiius:

Kriterijus Tak skaiius

Temos atskleidimas 3

Darbo pristatymas 3

Darbo estetikumas 1

Atsakymai pateiktus klausimus 2

Kalbos taisyklingumas 1

Kiekviena dalis vertinama takais ir vedamas galutinis paymys. Galutinis paymys raomas

elektronin dienyn projekto pristatymo dien;

37.2.5. krybini darb vertinimo kriterijai ir tak skaiius:

Kriterijus Tak skaiius

Vaizdumas, estetikumas 4

Darbo pristatymas, pateikimas 3

Atsakymai pateiktus klausimus 1

Kalbos taisyklingumas,

pasakojimas

2

Kiekviena dalis vertinama takais ir vedamas galutinis paymys. Pristaius darb, jo

vertinimas raomas elektronin dienyn.

37.3. kaupiamasis vertinimas biologijos pamokose:

37.3.1. kaupiamj vertinim raomi vertinimai u pagrstus, motyvuotus atsakymus

klausimus, aktyv dalyvavim pamokoje, trumpas apklausas ratu, nedidels apimties

savarankikus darbus, dalykines iniciatyvas, stendo, parodos, mokomosios mediagos ar kt.

paruoim, nam darbus, dalyvavim mokyklinje ar rajoninje olimpiadoje ir neumus prizins

vietos;

37.3.2. galutinis kaupiamasis paymys vedamas i nemaiau trij vertinim. Per pusmet

elektronin dienyn paraomas ne maiau kaip vienas kaupiamasis paymys.

38. Fizikos dalyko pasiekim vertinimas:

38.1. fizikoje paymiu vertinami: kontrolinis darbas, savarankikas darbas. Gauti paymiai

raomi dienyn:

38.1.1. kontrolinio darbo vertinimas susideda i testins dalies, kuri sudaro10 (20) klausim

su pasirenkamaisiais atsakymais, ir 2-3 struktrini klausim vertinim. Surinkti takai u test ir

struktrinius klausimus yra sumuojami. Kiekvienas testo klausimo teisingas atsakymas vertinamas

atitinkamai 1 (0,5) taku. Kiekviena struktrinio klausimo uduotis vertinta tam tikra tak suma,

kuri nurodoma prie uduoties. Surinkta tak suma dauginama i 10 ir dalinama i visos uduoties

tak (pvz.: viso darbo vert 25 takai, mokinys surinko 20 tak, (20 x 10) : 25 =8. Apvalinama

mokinio naudai;

38.1.2. savarankik darb sudaro tik testas, sudarytas i 10 (20) klausim, arba tik vienas

struktrinis klausimas. Kiekvienas testo klausimo teisingas atsakymas vertinamas atitinkamai 1

(0,5) taku. Kiekviena struktrinio klausimo uduotis vertinta tam tikra tak suma, kuri nurodoma

prie uduoties. Surinkta tak suma dauginama i 10 ir dalinama i visos uduoties tak (pvz.: viso

darbo vert 25 takai, mokinys surinko 20 tak, (20 x 10) : 25 =8. Apvalinama mokinio naudai.

Tikrinant fizikos struktrin klausim, atsivelgiama tam tikrus sprendimo etapus:

1t. u teisingai suprast ir ianalizuot klausimo slyg

1t. u teisingai parayt sutrumpint slyg

- 12 -

1t. u teising matavimo vienet vertim SI sistem

2t. u teisingai padaryt brin

2t. u teisingai pasirinktas reikalingas formules

2t. u teisingai ivest galutin formul

1t. u teisingai gaut atsakym ir matavimo vienetus

38.2. fizikoje takais vertinami: apklausa ratu (fizikos diktantas, klausimynas, testas,

kryiaodis) ir laboratorinis darbas. Gauti takai yra raomi kaupiamj vertinim. Paymys i

kaupiamojo vertinimo dienyn raomas du kartus per pusmet:

38.2.1. apklausoje ratu u vien teisingai atsakyt klausim (atlikt uduot, pasirinkt

teising atsakym, teisingai rayt od) skiriamas 1 takas. Surinkta tak suma dauginama i 10 ir

dalinama i visos uduoties tak. (pvz.: viso darbo vert 25 takai, mokinys surinko 20 tak, (20

x 10) : 25 =8). Apvalinama mokinio naudai;

38.2.2.laboratorinis darbas susideda i keli dali: tikslo iklimo, darbo planavimo, darbo

atlikimo, gaut rezultat analizs ir j vertinimo bei ivad darymo. Maksimalus tak skaiius u

laboratorin darb yra 10 tak.

Tikrinant fizikos laboratorin darb, atsivelgiama tam tikrus etapus:

1t. u teisingai suformuluot darbo tiksl.

2t. u pasiruoim darbui (padarytas darbo apraas, nubrtos reikalingos jungimo schemos

ar briniai, atsinetos reikalingos darbui priemons).

3t. u savarankik ir planing darbo atlikim.

0,5t. u teisingai gautus rezultatus.

2t. u teisingai pasirinktas formules ir teisingus skaiiavimus.

1t. u padarytas ivadas.

0,5t. u drausm ir saug darbo metu.

39. Kno kultros pasiekim vertinimas:

39.1. mokinys vertinamas tada, kai yra pasiruos kno kultros pamokai (vilki sportine

apranga, avi sportine avalyne) suvokia ir geba paaikinti ir atlikti ieit mediag pagal nustatytus

kriterijus;

39.2. mokinys gali bti vertinamas u dalyvavim ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose

projektiniuose darbuose, tarpklasinse, rajoninse, zoninse ir respublikinse varybose,

olimpiadose;

39.3. vertinimo periodikumas: visi mokiniai per pusmet (2 savaitins pamokos) gauna ne

maiau nei 5 paymius;

39.4. formuojamasis vertinimas:

Paymys Vertinimo kriterijai (inios, gebjimai)

10 Mokinys visada pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv, gebantis bendrauti ir

bendradarbiauti bei taikyti turimas inias. Mokinys fizin pratim (judrj aidim ar

uduot) atlieka puikiai, suvokia esm, tiksliai atlieka technikos elementus.

9 Mokinys pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv, besistengiantis bendrauti ir

bendradarbiauti bei taikyti turimas inias. Mokinys fizin pratim (judrj aidim ar

uduot) atlieka labai gerai, suvokia esm, tiksliai atlieka technikos elementus.

8 Mokinys ne visada pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv, besistengiantis

bendrauti ir bendradarbiauti bei taikyti turimas inias. Mokinys fizin pratim (judrj

aidim ar uduot) atlieka gerai, suvokia esm, gan tiksliai atlieka technikos

elementus.

7 Mokinys ne visada pamokoje aktyvus, rodantis savo iniciatyv.

Mokinys fizin pratim (judrj aidim ar uduot) suvokia, bet ne tiksliai atlieka

technikos elementus.

6 Mokinys dalyko esm ino, pastangos atlikti uduot yra, bet trksta savarankikumo,

- 13 -

daromos neesmins klaidos. Mokinys geba itaisyti klaidas.

5 Mokinio inios minimalios, silpnai atliekamos uduotys, reikalinga mokytojo

pagalba, i dalies geba itaisyti klaidas.

4 Mokinys pasyvus, nesistengia bendrauti ir bendradarbiauti bei taikyti turimas inias.

Labai silpnai ir netiksliai atliekamos uduotys, mokinys nepajgia dirbti

savarankikai.

3 Nepakankamai atliekamos uduotys, nesuvokiamos mokytojo pastabos.

2 Mokinys pamokai nepasirengs, nepajgia atlikti mokytojo uduot uduoi,

mokytojo pastabas nekreguoja.

1 Mokinys visikai neatlieka uduoi, nerodo joki pastang.

39.5. kaupiamasis vertinimas:

39.5.1. kaupiamasis vertinimas taikomas viso ugdymo proceso metu;

39.5.2. kaupiamasis vertinimas vykdomas vadovaujantis formuojamojo vertinimo principais;

39.5.3. kaupiamajam vertinimui taikomas suvestinis paymys u 3 sukauptus kaupiamuosius

balus (1-10 bal):

39.5.3.1. balai kaupiami u atliktas uduotis pagal temas;

39.5.3.2. uduotys vertinamos pagal Bendrojo lavinimo mokykl ugdymo programas (2009),

Eurofitas fizinio pajgumo testai ir metodika (2002).

39.6. pagrindins fizinio pajgumo grups mokini pasiekimai vertinant (1-10 bal) sistema:

10-9 balais vertinama, kai mokinys tiksliai atlieka sporto akos technikos element, sudaro pratim kompleks raumen grupms stiprinti ir demonstruoja klasei pamok

metu; tiksliai ino aidimo taisykles ir teisjauja pamokoje bei tarpklasinse

varybose;

8-7 balais vertinama, kai mokinys atlikdamas sporto akos technikos element suklysta du kartus, trksta sporto ak teorini ini;

6-5 vertinama, kai mokinys atlikdamas sporto akos technikos element suklysta nuo 3 iki 4 kart;

4 balais vertinama, kai mokinys atlikdamas sporto akos element klysta 5 ir daugiau kart, nesidomi pamokoje dstoma teorine ir praktine mediaga;

39.7. parengiamosios fizinio pajgumo grups mokiniai vertinami paymiais, tik fiziniai

pratimai skiriami atsivelgiant sveikatos sutrikimus. Neskiriami pratimai, galintys sukelti lig

pamjim. Vertinant parengiamosios fizinio pajgumo grups mokinius atsivelgiama

individualias j galimybes;

39.8. specialiosios medicinins fizinio pajgumo grups mokiniai dalyvauja kartu su

pagrindins grups mokiniais, pratimai ir fizinis krvis skiriamas pagal gydytoj rekomendacijas.

ios grups mokini pasiekimai paymiais nevertinam, vertinama skaityta arba neskaityta:

skaityta mokinys dalyko esm ino, pastangos atlikti uduot yra pagal jo fizin pajgum.

Neskaityta - mokinys visikai neatlieka uduoi, nerodo joki pastang; 39.9. mokiniai, ilgam laikui (pusmeiui ar visiems mokslo metams) atleisti nuo kno kultros

pamok, registruojasi ir dirba savarankikai skaitykloje. Laikinai dl ligos atleisti mokiniai stebi

pamokas. Pasibaigus gydytoj ar tv(globj) nurodytam atleidimo laikotarpiui, atsiskaito kaip ir

visi mokiniai ir gauna u tai paymius;

39.10. u aktyv dalyvavim ir pastangas pamokoje vertinant mokini veikl pridedami 2

balai;

39.11. mokiniai, neturintys sportins aprangos, negali dalyvauti kno kultros pamokose.

Tokiu atveju mokytojo asmeninius uraus raomas nepatenkinamas paymys, jei situacija

kartojasi, nepatenkinamas paymys raomas dienyn

40. Muzikos pasiekim vertinimas:

- 14 -

40.1. pamokoje pristatoma sava kryba ir interpretacija, dainuojama, grojama, atliekamos

muzikos klausymosi uduotys. Naudojamas vertinimas kaupiamasis formuojamasis (pliusai) ir

diagnostinis-formalusis (1-10 bal);

40.2. kiekvienos pamokos pasiekimai vertinami individualiai tikslios struktros ssiuvinyje

iki 2 tak (2 takai-dirbta puikiai, atlikti nam darbai; 1 takas- dirbta gerai; 0 tak -uduotys

neatliktos, nepatenkinamas darbas);

40.3. individualus pasirinkimas stipriausi savo galimybi:

Sava kryba. Krinio rilus, sklandus pristatymas 2 takai

Koncerto apraymas(vienas per mnes). Teksto kalbos iraikingumas ir turtingumas. 2 takai

Nam darb pristatymas. Papildom uduoi atlikimas (mokomoji mediaga, pagalba

draugui)

2 takai

Solo mintinai krinio atlikimas. Ilavint gdi demonstravimas. 2 takai

Ansamblinis, chorinis dainavimas klasje. Tikslus intonavimas, ritmas, tempas, dikcija. 2 takai

Klausymosi kultra. Elgesio norm laikymasis 2 takai

Tvarkingi, estetiki, tikslios struktros ssiuviniai 2 takai

Saviveikla. Dalyvavimas mokyklos, miesto, respublikiniuose koncertuose 2 takai

40.4. mokiniui neatlikusiam atsiskaitomojo darbo, reikia j atsiskaityti .Praleistos pamokos

puslap btina upildyti , to nepadarius raoma 0 tak. Kiekvien pamok taikomas odinis

vertinimas, pagyrimai, patarimai, pasilymai;

40.5. choristai vertinami u repeticij lankym ir dalyvavim koncertuose.

41.Technologij pasiekim vertinimas:

41.1. technologij pamokose mokiniai vertinami u projektavim (eskizai, brinys,

informacijos paieka), dirbin (gamybos proces), papildom dirbin;

41.2. darbus, atrinkti parodas, konkursus ir pan., vertinami 10 bal;

41.3. technologij dalyko vertinimo kriterijai:

Paymys Vertinimo kriterijai (inios, gebjimai)

10 ino teorija ir geba j pritaikyti praktikoje. Uduotis atlieka krybikai, iki galo,

kokybikai. Laikosi darbo saugos reikalavim.

9 ino teorij, bet praktikoje pritaiko ne vis ir ne visada. Uduotis atlieka laiku, bet

yra trkum, kuriuos itaiso padedant mokytojui. Nra darbo saugos reikalavim

paeidim. Pasta rankius ir mediagas.

8 Sunkiai pritaiko teorines inias. Uduotis atlieka krybikai, bet reikalavimus atitinka

i dalies. Pasitaiko darbo saugos reikalavim paeidim, kurie po perspjimo

nebekartojami. Darbo veiksmai nra tiksls.

7 Labai maai pritaiko teorines inias. Nedidelis aktyvumas. Pastangos atlikti uduot

yra, bet uduotis nebaigta (atlikta ~ 75% uduoties).

6 Teorins inios minimalios, praktikoje beveik nemoka pritaikyti. Pastangos atlikti

uduot yra, bet neduoda reikiamo rezultato (atlikta ~ 50% uduoties). Yra darbo

saugos paeidim (kartoja ir po perspjimo).

5 Teorins inios minimalios (pasta rankius, mediagas). Dal teorins mediagos,

padedant mokytojui, pavyksta pritaikyti praktinje veikloje. Krybikumas

minimalus. Dani darbo saugos reikalavim paeidimai.

4 Teorins inios minimalios, praktikoje j panaudoti nemoka. Minimalios pastangos

atlikti uduot. Daug darbo saugos reikalavim paeidim.

3 Neturi teorini ini. Praktin uduotis tik pradta. Nuolat paeidinja darbo saugos

reikalavimus. Nra krybikumo, pastang. Kartoja padarytas klaidas.

2 neino teorijos, neatlieka praktini uduoi (tik pradeda ruoti reikiamas

mediagas), paeidinja darbo saugos reikalavimus.

1 Neino teorijos, net nepradeda ruoti mediag, ranki praktinms uduotims atlikti.

- 15 -

42. Dails pasiekim vertinimas:

42.1. dails pamokose yra naudojamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis

vertinimas;

42.2. vertinimo informacija renkama formaliai ir neformaliai stebint, skatinant mokinius

tyrinti dail, samprotauti ir pagrsti savo vertinimus apie krini meninius bruous, tinkamai

vartoti dails svokas, renkant mokini darb pavyzdius, organizuojant mokini darb parodles

(baigus uduot ar uduoi cikl) ir j aptarimus;

42.3. pateikiant vertinimo informacij, akcentuojamos ne klaidos ar neskms, o tai, kaip

nuosekliai vyko mokymosi procesas, kiek mokinys stengsi dalyvauti visuose veiklos etapuose,

koki paang padar. Vertinimo informacijai kaupti traukiami ir mokiniai. Mokslo met pradioje

su mokiniais susitariama, kokias veiklas (uduotis), per kok laikotarp (pamok cikl, mnes,

pusmet) jie turs atlikti, kaip ie darbai bus vertinami;

42.4. vertinime yra naudojamas dails tyrinjimo ivad pristatymo stebjimo ir vertinimo

lapas:

Vardas

Pavard

Laikymasis

tvarkos

taisykli (0-

2)

Idjos

originalumas

(0-2)

Kompozicija

(0-2)

Darbo

nuoseklumas

(0-2)

Tinkamai

pasirinktos

priemons

(0-2)

Vertinimas

42.5. pasirenkant vertinimo metod, atsivelgiama mokini grups dyd. Visada parenkami

skirtingi vertinimo kriterijai skirtingiems atsiskaitymams, vertinimo metodai derinami su studij

rezultatais, mokini poreikiais arba atsiradus naujomis galimybms;

42.6. mokiniai vertinami periodikai, per pusmet mokiniai gauna ne maiau 3 paymius,

atlik skirtingas veiklas;

42.7. naudojamas apibendrinamasis mokjimo mokytis kompetencijos vertinimas:

Lygiai Paymys

Maa mokjimo mokytis kompetencija 4

Vidutinika mokjimo mokytis kompetencija 5-6

Gera mokjimo mokytis kompetencija 7-8

Puiki mokjimo mokytis kompetencija 9-10

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43. Remdamiesi vertinimo informacija mokytojai ir gimnazijos vadovai priima sprendimus

dl ugdymo turinio metod ir strategij, mokymosi uduoi, altini tinkamumo, itekli

panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tiksl realumo.

44. Gimnazijos vadovai, mokytojai savo veikloje vadovaujasi Gimnazijos mokini paangos

ir pasiekim vertinimo tvarkos aprau.

45. Mokiniai keliami auktesn klas (paliekami kartoti kurs) vadovaujantis LR vietimo ir

mokslo ministro 2005 m. balandio 5 d. sakymu ISAK-556 (Lietuvos Respublikos vietimo ir

mokslo ministro 2012 m. gegus 8 d. sakymo Nr. V-766 redakcija) patvirtintu Nuosekliojo

mokymosi pagal bendrojo lavinimo programos tvarkos aprau (in. 2005, Nr. 46-1526, in. 2012, Nr.

54-2684, TAR, 2014-05-26, i. k. 2014-05671, TAR 2015-07-20, i. k. 2015-11477) iuo Aprau.

46. Mokiniai su paangos ir pasiekim vertinimo tvarkos aprau supaindinami mokslo met

pradioje (iki rugsjo mn. 15 d.).

---------------------------------

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.310753DF1036