xaTuna joxaZe - Tbilisi State Universitypress.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi... ·...
Transcript of xaTuna joxaZe - Tbilisi State Universitypress.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi... ·...
-
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universiteti
xaTuna joxaZe
saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebriobis
winaaRmdegobrivi xasiaTi saqarTveloSi
specialoba ekonomikuri Teoria
filosofiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili sadisertacio naSromi
MecnierxelmZRvaneli
Amiran jibuti
Ekonomikur mecnierebaTa
Doqtori, profesori
T b i l i s i
2008
avtoris stili daculia
-
1
Tema: `saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebrivebis winaaRmdegobrivi
xasiaTi saqarTveloSi~
S i n a a r s i
Sesavali ------------------------------------------------------------- 3-9 gv.
Tavi I. ekonomikis demonopolizacia da saxelmwifos sakuTrebis
gansaxelmwifoebrivebis arsi --------------------------------- 10-48 gv.
1.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba ----------------- 10-16 gv.
1.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis arsi, ZiriTadi Formebi da
mimarTulebebi ----------------------------------------------- 16-30 gv.
1.3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba --- 30-39 gv.
1.4. privatizaciis sakanonmdeblo-normatiuli da organizaciul-
meTodologiuri bazis Seqmna da srulYofa ------------------ 40-48 gv.
Tavi II. saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebi da
etapebi saqarTveloSi ---------------------------------------- 49-72 gv.
2.1. privatizaciis Taviseburebebi --------------------------------- 49-53 gv.
2.2. privatizaciis ganxorcielebis etapebi ------------------------ 53-72 gv.
Tavi III. Privatizeba erovnuli ekonomikis calkeul dargebSi ------- 73-122 gv.
3.1. privatizeba mrewvelobaSi (qimiuri mrewveloba, manqanaTmSenebloba,
msubuqi mrewveloba, kvebis mrewveloba) --------------------- 73-84 gv.
3.2. privatizeba saTbobenergetikul kompleqsSi ------------------ 85-90 gv.
3.3. privatizeba transportis sferoSi ---------------------------- 91-92 gv.
3.4. privatizeba kavSirgabmulobasa da fostis sferoSi ---------- 93-95 gv.
3.5. privatizeba vaWrobaSi ---------------------------------------- 95-97 gv.
3.6. bankebis privatizeba ------------------------------------------ 97-99 gv.
3.7. sasoflo-sameurneo savargulebis privatizeba --------------- 99-120 gv.
3.8. tYis privatizeba ------------------------------------------- 120-122 gv.
-
2
Tavi IV. saxelmwifo qonebis privatizebis winaaRmdegobrivi aspeqtebi 123-155 gv
4.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis strategiuli gzis arCevaSi daSvebuli
Secdoma ----------------------------------------------------- 123-129 gv.
4.2. samarTlebrivi, meToduri da organizaciuli xasiaTis Secdomebi
------------------------------------------------------------- 129-141 gv.
4.3. privatizaciis masStabebSi daSvebuli Secdomebi, strategiuli
obieqtebis dausabuTebeli privatizeba --------------------- 141-155 gv.
Tavi V. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri da socialuri
Sedegebi ----------------------------------------------------- 156-186 gv.
5.1. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri Sedegebi -- 156-171 gv.
5.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis socialuri Sedegebi --- 72-186 gv.
Daskvnebi da winadadebebi ----------------------------------------- 187-200 gv.
Gamoyenebuli literatura ----------------------------------------- 223-242 gv.
-
3
Sesavali
Temis aqtualuroba.
saqarTvelo meore aTeuli welia rac axorcielebs mbrZaneblur-
administraciuli sistemebidan sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlas.
amJamad msoflioSi sabazro ekonomika yvelaze efeqtian sistemad
warmogvidgeba. Man praqtikulad cxadyo Tavisi maRali efeqtianoba iseTi
amocanebis gadawYvetaSi, rogoricaa: warmoebasa da moxmarebas Soris
optimaluri kavSiris uzrunvelYofa; damoukidebeli mwarmoeblebis sameurneo
saqmianobis Sedegebis sazogadoebrivi Sefaseba; fasebis Tavisufali
funqcionireba; ekonomikis sanacia; konkurentobis saYovelTaoba da sxva.
romelTa safuZvelze igi warmatebiT wYvets sruli dasaqmebis, ekonomikuri
zrdis, fasebis stabilurobis, Tanasworobisa da efeqtianobis problemebs.
maSasadame, sabazro ekonomikis kurss alternativa ara aqvs. Mis gareSe
vercerTi qveYana ver Seva msoflios maRalganviTarebuli saxelmwifoebis
ricxvSi. dRemde cnobil ekonimikur sistemaTa Soris igi Yvelaze efeqtiania.
sabazro ekonomikur sistemaze gadasvla eqvemdebareba mTel rig
ekonomikur kanonzomierebebs. maT Soris umTavresia sakuTrebis radikaluri
reforma, romlis mizanic aris sabazro ekonomikis moTxovnaTa Sesabamisad
sakuTrebisa da meurneobriobis mravalferovnebis damkvidreba da
mravalwYobiani ekonomikis CamoYalibeba, rac warmoudgenelia saxelmwifo
sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis da privatizebis ganxorcielebis gareSe.
sakuTrebis gansaxelmwifoebriveba metwilad gulisxmobs saxelmwifo
sawarmoebis gamoYvanas uSualod saxelmwifoebrivi marTvis struqturebidan,
maT gardaqmnas sakuTrebis sxva, arasaxelmwifo formebze damYarebul
sawarmoebad da ekonomikaSi xelovnuri saxelmwifo monopoliis aRmofxvras.
amasTan gansaxelmwifoebriveba ar gamoricxavs SesaZleblobas rom saxelmwifo
sawarmoebma axal TvisebriobaSi ganagrZon funqcionireba.
Amdenad, gardamavali periodis Yvelaze aqtualur kardinalur problemas
warmoadgens sakuTrebis radikaluri reforma, misi gansaxelmwifoebrivebisa da
privatizebis ganxorcieleba.
-
4
gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis procesSi gadamwYveti roli
saxelmwifom unda Seasrulos. saWiroa privatizebis procesis damTavreba,
xolo amJamad privatizebis damamTavrebel etapze adre daSvebuli Secdomebis
gamosworeba. zemoTqmulidan gamomdinare saxelmwifo qonebis
demonopolizaciisa da sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis (privatizebis)
problema erTob aqtualuria, rogorc Teoriuli ise praqtikuli TvalsazrisiT.
sakvlevi problemebis Seswavlis mdgomareoba.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom mbrZaneblur-administraciuli sistemidan
sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlis sakiTxebs saqarTveloSi mravali
saYuradRebo naSromi mieZRvna, magram uSualod sakuTrebis
gansaxelmwifoebrivebisa da privatizaciis ekonomikur da socialur Sedegebze
ar arsebobs calke damoukidebeli monografiuli gamokvleva da arc
disertaciaa daculi. aSkarad SeiZleba iTqvas, rom es problema jer ar
qceula specialuri Seswavlis sagnad, ramac ganapiroba Cvens mier sakvlev
Temad misi aReba.
saqarTveloSi privatizebis sxvadasxva aspeqtebi ZiriTadad ganxiluli da
gamoqveYnebulia mxolod sagazeTo da saJurnalo statiebis saxiT. Problemis
calkeuli sakiTxebi ganxiluli aqvT qarTvel mecnier-ekonomistebs: r.
asaTians, z. bokuCavas, a. gabisonias, e. gabunias, r. gogoxias, v. gurabaniZes,
T.zesaSvils, v, zurabiSvils, s. iakobiZes, g. kalandaZes, i. kapanaZes, g.
labartYavas, i. mesxias, e. meqvabiSvils, g. papavas, a. silagaZes, u. samadaSvils,
e. salamaZes, d. soloRaSvils, g. sulaberiZes, n. qarCavas, o. QeSelaSvils, j.
SaTiriSvils, d.SaqaraSvils, r. Sengelias, g. SublaZes, a. CaCibaias, l. Ciqavas,
d. ComaxiZes, a. wereTels, d. WarbaZes, n. WiTanavas, m. xanTaZes, s. xaraziSvils,
S. xelaSvils, k. xmalaZes, a. jibuts, m. jibuts, v. juRels da sxva.
maSasadame, winamdebare disertacia praqtikulad pirveli monografiuli
gamokvlevaa, romelic uSualod sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebisa da
privatizebis problemas exeba.
kvlevis mizani da amocanebi.
Gamokvlevis mTavari mizania mbrZaneblur-administraciuli sistemidan
sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlis aucileblobis Teoriuli dasabuTeba.
-
5
privatizebis ekonomikuri da socialuri Sedegebis gaanalizeba, saxelmwifo
qonebis gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis procesSi daSvebuli
Secdomebis (winaaRmdegobebis) gamovlena da maTi Sedegebis aRmofxvrisaTvis
saTanado RonisZiebebisa da winadadebebis SemuSaveba.
GansazRvruli miznis misaRwevad sakvalifikacio naSromSi dasaxulia
Semdegi amocanebi:
1. ekonomikis demonopolizaciisa da saxelmwifo sakuTrebis
gansaxelmwifoebrivebis arsis ganxilva;
2 mbrZaneblur-administraciuli sistemidan sabazro ekonomikur sistemaze
gadasvlis aucileblobis dasabuTeba;
3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdilebis Seswavla da
ganzogadeba;
4. privatizebis sakanonmdeblo-normatiuli da organizaciul-meTodologiuri
bazis Seqmnisa da srulYofis procesis daxasiaTeba;
5. saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebis gamovlena
da etapebis gansazRvra-daxasiaTeba;
6. erovnuli meurneobis calkeul dargebSi privatizebis Sedegebis
gaanalizeba;
7. saxelmwifo qonebis privatizebis winaaRmdegobrivi xasiaTis Cveneba;
8. privatizebis procesSi daSvebuli samarTlebrivi, meToduri da
organizaciuli xasiaTis Secdomebis gamovlena;
9. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomiuri da socialuri Sedegebis
gaanalizeba da Sefaseba.
kvlevis sagani da obieqti.
kvlevis sagans warmoadgens saqarTveloSi mbrZaneblur-administraciuli
sistemidan sabazro ekonomikur sistemaze gardamavali periodi. qveYanaSi
saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis sakiTxebze
Seqmnili sakanonmdeblo baza; `kanoni saxelmwifo qonebis privatizebis Sesaxeb~;
ekonomikis ganviTarebis saministrosa da qonebis marTvis saagentoSi arsebuli
monacemebi; saqarTvelos parlamentis sabiujeto ofisis masalebi; sakuTrebis
-
6gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis procesis dawyebasa da
ganxorcielebasTan dakavSirebuli prezidentisa da mTavrobis brZanebulebebi;
sakanonmdeblo aqtebi da gadawYvetilebebi. kvlevis obieqtia agreTve
privatizebis procesTan dakavSirebuli statistikis departamentisa da qonebis
marTvis saagentos statistikuri da angariSebiTi monacemebi. Qveynis
makontrolebeli organoebis mier gamovlenili danaSaulebrivi faqtebi da sxva
winaaRmdegobrivi xasiaTi. Am mxriv ganviTarebul qveYnebSi arsebuli Teoriul-
praqtikuli gamocdilebis analizi da ganzogadeba.
kvlevis Teoriuli da meTodologiuri safuZvlebi.
sadisertacio naSromis Teoriul da meTodologiur safuZvels
warmoadgens Tanamedrove ekonomikuri Teoria, ekonomiksi, samarTlis Teoria,
saerTaSoriso ekonomikuri urTierTobebis gamocdileba, qarTveli da ucxoeli
ekonomistebis fundamenturi gamokvlevebi. gamoYenebulia logikuri analizis,
Sedarebis, sistemur-dialeqtikuri da programul-miznobrivi, statistikuri,
ekonomikur-maTemaTikuri meTodebi; mbrZaneblur-administraciuli sistemidan
sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlisa da sakuTrebis
gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis sakiTxebisadmi miZRvnili qarTveli
da sazRvargareTeli mecnier-ekonomistebis naSromebi, gansaxelmwifoebrivebisa
da privatizebis marTvisa da organizaciis saerTaSoriso gamocdileba.
kvlevis ZiriTadi Sedegebi da naSromis mecnieruli siaxle.
warmodgenili naSromi mocemuli saTauriTa da SinaarsiT TavisTavad
siaxleTa erTobliobaze miuniSnebs. uFro konkretulad naSromis siaxlea:
_ saqarTveloSi mbrZaneblur-administraciuli sistemidan sabazro ekonomikur
sistemaze gadasvlis aucileblobis dasabuTeba;
_ saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebis Seswavla
da privatizaciis etapebis daxasiaTeba;
_ erovnuli ekonomikis calkeul dargebSi privatizebis Sedegebis detaluri
ganxilva da daSvebuli Secdomebis kritikuli analizi;
_ saqarTveloSi saxelmwifo qonebis privatizebis procesSi gamovlenili
winaaRmdegobrivi xasiaTis siRrmiseuli gamokvleva;
_ sabazro ekonomikaze gadasvlis strategiuli gzis arCevaSi daSvebuli
Secdomebis gamovlena;
-
7_ samarTlebrivi, meToduri da organizaciuli xasiaTis Secdomebis
gaanalizeba;
_ privatizaciis masStabebSi daSvebuli Secdomebisa da strategiuli
obieqtebis dausabuTebeli privatizebis faqtebis gamovlena;
_ sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri da socialuri Sedegebis
Rrma analizi da Sefaseba;
_ saqarTveloSi sakuTrebis reformis mimdinareobis analizi, gamovlenil
naklovanebaTa sistematizacia da Sesabamisi rekomendaciebis Camoyalibeba.
naSromis praqtikuli mniSvneloba.
kvlevis Sedegebis gamoyeneba SeiZleba ekonomikuri ganviTarebis
saministros da qonebis marTvis saagentos praqtikul saqmianobaSi. agreTve
parlamentsa da mTavrobaSi sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis da privatizebis
Sesaxeb misaRebi kanonproeqtebis SemuSavebis dros. sadisertacio naSromis
Teoriuli debulebebiT da daskvnebiT Aseve SeiZleba isargeblon qveynis
umaRlesi saswavleblebis bakalavriatsa da magistraturaSi specialuri
saleqcio kursebis swavlebis procesSi, aseve praqtikuli mniSvnelobis mqone
zogierTi winadadeba garkveul daxmarebas gauwevs aRmasrulebeli
xelisuflebis nebismier instanciebSi dasaqmebul muSakebs.
naSromis aprobacia da publikacia.
sadisertacio naSromis calkeuli Tavebi periodulad ixileboda ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikuri
Teoriis kaTedraze, xolo dasrulebuli saxiT saboloo aprobacia man gaiara
ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikuri principebis kaTedris
sxdomaze (27 noemberi 2008w.), sadac is mowonebuli da rekomendirebuli iqna
sajaro dacvisaTvis. naSromis zogierTi debuleba (rekomendacia) Cvens mier
gagzavnili iqna ekonomikuri ganviTarebis saministrosa da qonebis marTvis
saagentoSi.
kvlevis ZiriTadi Sedegebi, daskvnebi da winadadebebi gamoqveynebulia
Jurnalebsa da samecniero naSromTa krebulebSi.
sadisertacio naSromis ZiriTadi Sinaarsi asaxulia avtoris rva
samecniero statiaSi, romelic gamoqveynda Tsu ekonimikisa da biznesis
-
8fakultetis sadisertacio sabWos debulebiT gansazRvruli wesiTa da
pirobebiT.
1. joxaZe xaTuna _ `sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba~,
Jurn. `ekonomika~ #1 2006w. gv. 170-176.
2. joxaZe xaTuna _ `saxelmwifos wilobrivi monawileobiT momqmed sawarmoTa
marTvis srulyofis sakiTxebi~, Jurn. `ekonomika~ #4 2006w. gv. 167-172.
3. joxaZe xaTuna _ `saxelmwifo sakuTrebis gansaxelmwifiebrivebisa da
privatizebis arsi~. Jurn. `ekonomika~ #6 2006w. gv. 5-9.
4. joxaZe xaTuna _ `sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis arsi, formebi da
meTodebi~, Jurn. `ekonomika~ #11-12 2006w. gv. 20-24. (TanaavtorobiT).
5. joxaZe xaTuna _ `saqarTveloSi sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis
socialuri Sedegebi~. Jurn. `socialuri ekonomika~ #2 2007w. gv. 19-38..
(TanaavtorobiT).
6. joxaZe xaTuna _ ` saqarTveloSi sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis
ekonomikuri Sedegebi~. Jurn. `ekonomika~ #9 2008w. gv. 10-20
(TanaavtorobiT).
7. Jokhdze Khatuna - “Contradictory Nature of State Property Denationalization in
Georgia”. 2008.
8. Jokhdze Khatuna - “Economic Outcomes of the State Property Denationalization”. 2008.
naSromis moculoba da struqtura.
naSromi moicavs kompiuterze nabeWd 200 gverds. kvlevis miznebidan
gamomdinare naSromi warmodgenilia Semdegi struqturiT:
Sesavali
Tavi I. ekonomikis demonopolizacia da saxelmwifos sakuTrebis
gansaxelmwifoebrivebis arsi
1.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba
1.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis arsi, ZiriTadi Formebi da
mimarTulebebi
1.3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba
-
9
1.4. privatizaciis sakanonmdeblo-normatiuli da organizaciul-
meTodologiuri bazis Seqmna da srulYofa
Tavi II. saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebi da
etapebi saqarTveloSi
2.1. privatizaciis Taviseburebebi
2.2. privatizaciis ganxorcielebis etapebi
Tavi III. Privatizeba erovnuli ekonomikis calkeul dargebSi
3.1. privatizeba mrewvelobaSi (qimiuri mrewveloba, manqanaTmSenebloba,
msubuqi mrewveloba, kvebis mrewveloba)
3.2. privatizeba saTbobenergetikul kompleqsSi
3.3. privatizeba transportis sferoSi
3.4. privatizeba kavSirgabmulobasa da fostis sferoSi
3.5. privatizeba vaWrobaSi
3.6. bankebis privatizeba
3.7. sasoflo-sameurneo savargulebis privatizeba
3.8. tYis privatizeba
Tavi IV. saxelmwifo qonebis privatizebis winaaRmdegobrivi aspeqtebi
4.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis strategiuli gzis arCevaSi daSvebuli
Secdoma
4.2. samarTlebrivi, meToduri da organizaciuli xasiaTis Secdomebi
4.3. privatizaciis masStabebSi daSvebuli Secdomebi, strategiuli
obieqtebis dausabuTebeli privatizeba
Tavi V. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri da socialuri
Sedegebi
5.1. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri Sedegebi
5.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis socialuri Sedegebi
Daskvnebi da winadadebebi
Gamoyenebuli literatura
-
10
Tavi I. ekonomikis demonipolizacia da saxelmwifo sakuTrebis
gansaxelmwifoebrivebis arsi
1.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba
msoflios sxvadasxva qveyanaSi dRemde aprobirebuli ekonomikuri
sistemebi erTmaneTisgan gansxvavdeba resursebze sakuTrebis formebiT da
ekonomikuri saqmianobis koordinaciisa da marTvis wesiT. am aspeqtiT
ekonomikur literaturaSi ekonomikis sistemebi ase klasificirdeba:
1. wminda kapitalizmi anu Tavisufali konkurenciis kapitalizmi;
2. mbrZaneblur-administraciuli sistema;
3. tradiciuli anu adaT-wesebze damyarebuli ekonomikuri sistema;
4. sabazro ekonomikuri sistema.
radgan sinamdvileSi zemoT CamoTvlili ekonomikuri sistemebi ~wminda~
saxiT ar arsebobs da TiTeoulis Tavisebureba mxolod zogadi aspeqtiT
gamoixateba, sabolood isini daiyvaneba mxolod ori tipis dinamikur sistemaze:
1. sabazro ekonomikuri sistema;
2. mbrZaneblur-administraciuli ekonomikuri sistema.
nebismieri ekonomikuri sistemis cxovelmyofelobis erT-erTi ZiriTadi da
arsebiTi maCvenebelia warmoebis saSualebebze sakuTrebis formebi, rac
gansazRvravs mocemuli sazogadoebis ganviTarebis saerTo mimarTulebebs, misi
miRvaweobis socialur Sedegebs.
ekonomikuri sistemis mixedviT icvleba ara marto warmoebis saSualebebze
sakuTrebis formebi, aramed sakuTrebis obieqtebi, agreTve sakuTrebis
subieqtebi, e.i. mesakuTreebic.
sakuTrebis Sesaxeb mecnieruli Teoria gamomdinareobs im istoriuli
gamocdilebiT dadasturebuli debulebebidan, rom warmoebis saSualebebze ar
arsebobs sakuTrebis erTi, sayovelTao da yvela ekonomikuri sistemisaTvis
savaldebulo forma. igi sazogadoebrivi cxovrebis organizaciis
cvlilebebTan erTad icvleba. axali ekonomikuri sistemis warmoSobasTan
erTad sakuTrebis axali formebi da saxeebi Cndeba da igi arsebobs am
-
11
sazogadoebasTan erTad, vidre ar Seicvleba misi axali organizaciiT, rac
ueWvelad unda iyos sakuTrebiTi urTierTobis Secvlis Sedegi. amrigad,
ekonomikuri sistemis Secvlas aucileblad emTxveva warmoebis saSualebebze
sakuTrebis formebis Secvlac. amas mosdevs sazogadoebrivi cxovrebis yvela
ZiriTadi niSnis Sesabamisi cvlilebebi.
warmoebis saSualebebze sakuTrebis gabatonebuli forma yovelTvis
Sexamebulia mwarmoebluri Zalebis ganviTarebis garkveul donesTan da
ganasaxierebs ekonomikuri sistemis im tips, romelic istoriulad
mwarmoeblur ZalaTa ganviTarebis mocemul dones Seesabameba. sakuTrebiTi
urTierTobebi uSualod gamoxataven ekonomikuri sistemis arss. ase inaskveba
mtkice kavSirurTierToba sakuTrebiT urTierTobebs, rogorc ekonomikuri
sistemis safuZvelsa, da mwarmoeblur Zalebs Soris. am naskvis Sinagan
mamoZravebel elements mwarmoebluri Zalebi Seadgens da am mimarTulebiT es
Zalebi kacobriobis istoriis ganviTarebis lokomotivad gvevlineba. magram,
mwarmoeblur ZalTa ganviTarebis done damokidebulia TviT ekonomikuri
sistemis istoriul etapze. sazogadoebis mwarmoebluri Zalebi da sakuTrebiTi
urTierTobebi sazogadoebrivi warmoebis ganviTarebis mamoZravebeli
komponentebia.
amdenad, nebismieri ekonomikuri sistema, TiToeuli am komponentis
Seswavlis safuZvelze unda gaanalizdes.
Tavdapirvelad pirvelyofil sazogadoebaSi warmoebis saSualebebze
sazogadoebrivi sakuTreba arsebobda. sakuTrebis es forma, cxadia, aravis
daudgenia, igi obieqturad gansazRvra mwarmoebluri Zalebis mdgomareobam.
calkeuli adamiani im dros uZluri iyo bunebis Zalebis winaSe da ar SeeZlo
fizikuri arseboba gankerZoebuli saqmianobiT, Sroma mxolod erTian,
koleqtiur saqmianobaSi asrulebda qmediT rols. calkeuli individis
saqmianoba aseT viTarebaSi ekonomikurad gaumarTlebeli iyo. Tu yvela am
moments SevajamebT, SeiZleba gakeTdes daskvna, rom Sromis gansazogadoeba, e.i.
misi sazogadoebrivi xasiaTi iyo ara Sedegi sazogadoebis organizaciuli
RonisZiebebiT gansazRvruli, aramed bunebis winaaRmdeg adamianis brZolis
sisustiT ganpirobebuli stiqiurad aRmocenebuli procesi.
-
12
amrigad, kacobriobis istoriis am periodisaTvis damaxasiaTebelia
mwarmoebluri Zalebis mTavari elementis - adamianis sisustiT gansazRvruli
warmoebis saSualebebis sakuTrebis sazogadoebrivi forma. mwarmoebluri
Zalebis ganviTarebisa da Sromis sazogadoebrivi danawilebis gaRrmavebis
procesis Sedegad dawyo Temis daSla da kerZo sakuTrebis aRmoceneba.
kerZo sakuTrebis aRmoceneba kacobriobis istoriaSi dakavSirebulia
mwarmoebluri Zalebis ganviTarebis im safexurTan, roca adamians, individs,
saSualeba mieca ewarmoebina zedmeti produqti. es aris is etapi, roca
sazogadoebis mwarmoebluri Zalebis ganviTarebaSi moxda naxtomi,
mwarmoebluri Zalebi Sevida axal Tvisebriv fazaSi da gansazRvra ufro
maRali safexuri adamianTa ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebaSi. gaCnda
warmoebis iaraRebisa da Sromis organizaciis srulyofisa da ganviTarebis
axali stimulebi.
amrigad, kerZo sakuTrebis aRmocenebam xeli Seuwyo sazogadoebrivi
mwarmoebluri Zalebis ganviTarebas da dasabami misca axali ekonomikuri
sistemis warmoSobas. aq mTavari is aris, rom individualurma warmoebam, da
amiT ganpirobebulma Sromis mwarmoeblurobis zrdam Seqmna SesaZlebloba,
adamians ewarmoebina zedmeti produqti, romelsac mesakuTre iTvisebda.
amgvarma urTierTobam warmoqmna adamianis mier adamianis eqsploataciis
safuZveli, aseTi sazogadoebrivi urTierTobebi istoriulad pirvelad
monaTmflobelobis saxiT ganxorcielda.
monaTmflobelobam, miuxedavad warmoebis muSakis metad uxeSi formiT
eqspluataciisa, garkveuli biZgi misca mwarmoebluri Zalebis Semdgom
ganviTarebas. amis mkafio magaliTia Zveli saberZneTisa da romis ekonomika,
kultura, mecniereba, teqnika da a.S. kerZo sakuTrebis warmoqmna imTaviTve erT-
erTi yvelaze mniSvnelovani movlena iyo kacobriobis istoriaSi. man warmoaCina
da ganaviTara adamianis SemoqmedebiTi mewarmeobrivi da saerTod, SromiTi
SesaZleblobebi. ganamtkica misi statusi bunebaSi da sazogadoeba dRevandel
civilizaciamde miiyvana.
feodalizmma didi cvlilebebi moaxdina monaTmflobelr sakuTrebiT
urTierTobebSi. glexs ufleba mieca kerZo sakuTrebaSi hqonoda warmoebis
saSualebaTa garkveuli nawili (garda miwisa), Seeqmna sakuTari ojaxi da
-
13
meurneoba. moispo monaTmflobelobisaTvis damaxasiaTebeli Sromisa da yofa-
cxovrebis mZime da xSirad autaneli pirobebi, romelic warmoebis muSaks
Sromisadmi yovelgvar interess ukargavda.
feodalizmma mZlavri biZgi misca mwarmoeblur ZalTa ganviTarebas, xeli
Seuwyo sasaqonlo-fuladi urTierTobebis ganviTarebas, qveynebsa da
kontinentebs Soris ekonomikuri kavSirebis damyarebas. yovelive aman
mniSvnelovani roli Seasrula kapitalizmis aRmocenebasa da ganviTarebaSi.
kapitalizmi feodalizmis ekonomikuri sistemis pirdapiri uaryofaa. man
Secvala feodaluri sazogadoebis warmoebis wesi da misi adekvaturi
sakuTrebiTi urTierTobebis sistema. kapitalizmis arsebiTi niSania
sazogadoebis dayofa warmoebis saSualebebis mesakuTre da warmoebis
saSualebebis sakuTrebas mowyvetil armqonebel klasebad. amasTan
kapitalizmma, romlis ekonomikur safuZvelsac kerZo sakuTreba SeadGens
Seqmna misi mravali specifikuri saxe. kapitalizmis ganviTarebis kvalobaze
gaCnda sakuTrebis kerZo formis nairsaxeoba.
sxvagvarad dgeba sazogadoebrivi sakuTrebis gabatonebuli formiT
arsebobis sakiTxi XX saukuneSi xelovnurad organizebul socialistur
sazogadoebaSi, sadac gabatonebuli mdgomareoba saxelmwifo sakuTrebam
daikava. e.i. moxda sazogadoebis ganviTarebis bunebrivi gzidan gadaxveva.
saxelmwifoebrivi sakuTrebis gabatonebam warmoSva mbrZaneblur-
administraciuli sistema da misi Sesabamisi totalitaruli saxelmwifo.
sazogadoebrivi sakuTreba fiqcia gaxda, gadaiqca sakuTrebad mesakuTris
gareSe. warmoebis muSakebs man ver Seuqmna saTanado stimulebi, ver
uzrunvelyo Sromis mwarmoeblurobis saWiro done da mwarmoebluri Zalebis
ganviTareba Seaferxa.
mbrZaneblur-administraciuli sistema gansxvavdeboda yvela uwindeli
socialur-ekonomikuri sistemisagan uwinares yovlisa imiT, rom emyareboda
warmoebis saSualebebze formiT, sazogadoebriv da SinaarsiT saxelmwifoebriv
sakuTrebas. aman gamoxatuleba hpova sazogadoebrivi cxovrebis
gasaxelmwifoebrivebaSi, ramac sayovelTao xasiaTi miiRo.
gansaxelmwifoebrivebam moicva, pirvel yovlisa, sakuTriv saxelmwifoebrivi
sakuTreba. kvazisazogadoebrivi sakuTrebis gabatonebam ekonomika datova
-
14
sakuTrebis Tanabaruflebiani subieqtebis gareSe. ekonomika imarTeboda
centridan direqtiuli gegmebis meSveobiT.
ganxorcielda kooperaciuli sakuTrebis gansaxelmwifoebriveba.
sakolmeurneo-kooperaciuli sakuTreba faqtobrivad saxelmwifo sakuTrebis
danamati gaxda.
gasaxelmwifoebrivebis procesi yvelaze uxeSad Seexo kerZo sakuTrebas.
igi nacionalizaciisa da eqspropriaciis gziT mTlianad likvidirebuli iqna.
metis-metad SeizRuda piradi sakuTreba, rac gamoixateboda rogorc ZiriTadi,
ise sxva saqmianobidan miRebuli Semosavlebis mkacri saxelmwifoebrivi
reglamentiT, SromiTi wvlilis mixedviT ganawilebis ugulebelyofiT,
gaTanabrebiTi ganawilebiT da a.S. mTeli sabWoTa imperiis vrcel
horizontalur da vertikalur ierarqiul doneze saxelmwifoebrivi formiT
faqtobrivad erTiani ekonomikuri centris funqcionirebam, zemoT aRniSnulTan
erTad, gamoiwvia ganawilebiTi urTierTobebis deformaciac. es yvelaze naTlad
gamovlinda zedmeti produqtis didi nawilis saxelmwifos xelSi
koncentraciaTa da sawarmoo erTeulebze misi TviTneburi, sameurneo-
angariSianobis principis gauTvaliswineblad ganawilebiT. faqtobrivad
dakanonda sawarmoTa mogeba-zaralis TviTnebuad ganawilebis sameurneo
praqtikis yvelaze maxinji forma, romlis meSveobiTac maRalrentabeluri
sawarmoebi ~inaxavdnen~ dabalrentabelur da zaralian sawarmoebs. amiT
arsebiTad Ziri gamoeTxara sazogadoebrivi warmoebis mamoZraveblis
ekonomikuri interesebis moqmedebas, ris Sedegadac miviReT e.w. uZravi
ekonomika.
zemoaRniSnulTan erTad, gasaxelmwifoebrivebuli socializmis
damaxasiaTebeli niSani iyo samomxmareblo saqonlis deficiti da
biurokratizmi. deficituroba SezRuduli resursebis arsebobis pirobebSi
(maRalganviTarebuli) qveynisaTvisac ar aris ucxo, magram, maTgan gansxvavebiT,
sabWoTa kavSirSi amas sistematuri, myari da sayovelTao xasiaTi hqonda, risi
umTavresi mizezic warmoebis saSualebebze gabatonebuli saxelmwifoebrivi
sakuTreba da ekonomikis mkacrad centralizebuli administraciul-
direqtiuli marTva iyo.
-
15
sabolood Camoyalibda ara mxolod gasaxelmwifoebrivebuli
kvazisocialisturi ekonomika, aramed gasaxelmwifoebrivebuli
kvazisocialisturi sazogadoeba misi yvela maxinji - totalitaruli formiT,
romlis mTavari mamoZravebeli Zalac saxelmwifos Zliereba da Seuvaloba iyo.
rogorc es cxovrebam aCvena, ekonomikur sistemebs Soris yvelaze
efeqtiani aRmoCnda sabazro ekonomika. sxva ekonomikur sistemebTan SedarebiT
sabazro sistemebis upiratesobebi mravali aspeqtiT vlindeba, romelTa Soris
umTavresia resursebis efeqtiani gamoyeneba da mewarmeTa ekonomikuri
Tavisufleba. sabazro sistemis pirobebSi ~uxilavi xeli~ iseTnairad marTavs
pirad interesebs, rom arsebuli resursebis xarjze sazogadoebas
uzrunvelyofs sul ufro meti raodenobis saqoneliT, es ki niSnavs
maqsimalur ekonomikur efeqtianobas.
sabazro ekonomikam praqtikulad cxadyo, Tavisi maRali efeqtianoba iseTi
amocanebis gadawyvetaSi rogoricaa: warmoebasa da moxmarebas Soris
optimaluri kavSiris uzrunvelyofa; damokidebuli mwarmoeblis sameurneo
saqmianobis Sedegebis sazogadoebrivi Sefaseba; fasebis Tavisufali
funqcionireba; ekonomikis sanacia; konkurenciis sayovelTaoba da sxva amis
safuZvelze sabazro ekonomika warmatebiT wyvets dasaqmebis, ekonomikuri
zrdis, fasebis stabilurobis, ekonomikuri Tavisuflebis, ekonomikuri
usafrTxoebis Tanasworobisa da efeqtianobis problemebs.1
sazogadoebrivi struqturebis ganviTarebis msvlelobam daadastura
regulirebadi sabazro ekonomikis, kerZod socialurad orientirebuli sabazro
meurneobis Seqmnis mizanSewoniloba. e.i. administraciul-direqtiuli
ekonomikidan sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba.
XX saukunis bolo aTwleulis dasawyisSi msoflo socialisturi
sistema daiSala da ganviTarebul socializmad wodebuli ekonomikuri
sistema uaryofili iqna. gauqmda warmoebis saSualebaTa sazogadoebrivi
1. ra Tqma unda yovelive es ar niSnavs sabazro sistemis yovlisSemZleobas. saqme isaa, rom
sabazro ekonomika ver uzrunvelyofs makroekonomikur proporciulobas,samecniero teqnikur
progress, strategiul investiciebs, arasabazro seqtoris mxardaWeras, socialuri
problemebis daZlevas da sxva
-
16
sakuTreba da igi gansaxelmwifoebrivebis obieqtad gamocxadda. e.w.
~socialisturi qveynebis~ winaSe warmoCnda problema Tu rogor daubrundnen
isini umtkivneulod, SedarebiT mokle drois monakveTSi, rac SeiZleba naklebi
socialur-ekonomikuri danakargebiT, kacobriobis ganviTarebis bunebriv-
magistralur gzas.
sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi Semavali umetesi respublikebis winaSe
daisva saxelmwifoebrivobis aRdgenis, xolo zogierTisaTvis Seqmnis sakiTxi.
niSandoblivia, rom am revoluciur gardaqmnebs yofil mokavSireTa umetesoba
sruliad moumzadebeli Sexvda. sazogadoebam ver gaigo da ar icoda riT
daewyo, ra gaekeTebina, raTa TanamimdevrobiT gaetarebina ekonomikuri sistemis
demontaJi, ra prioritetebi gamoeyo reformebis Catarebisas da sxva. TumcaRa
absoluturad yvela qveyana upirobod aRiarebda da aRiarebs rom ekonomikis
ganviTarebis safuZveli unda iyos Sereuli sabazro ekonomikisaTvis
damaxasiaTebeli principebi. xolo saxelmwifoebrivi aRmSeneblobis saboloo
mizani samoqalaqo sazogadoeba.
~ganTavisuflebuli qveynebi~, bunebrivia aRmoCndnen e.w. sabazro
ekonomikaze gardamavali periodis winaSe, istoriul periodSi, romlis drosac
unda ganxorcieldes ZiriTadad Zveli ekonomikuri sistemis demontaJi da
axlis Semadgeneli nawilebis aqtivizacia.
am moZraobaSi sxva saxelmwifoebTan erTad, bunebrivia CaerTo
saqarTveloc, romelmac prioritetul amocanad aRiara axali ekonomikuri
sistemis Seqmnis aucilebloba.
1.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis (privatizebis) arsi da
ZiriTadi meTodebi, formebi da mimarTulebebi
mbrZaneblur-administraciuli sistemidan (socializmidan) sabazro
ekonomikaze gadasvla da amasTan dakavSirebiT, axali ekonomikuri
urTierTobebis formireba, SesaZlebelia mxolod sakuTrebis (sxvadasxva
-
17
formebis) mravalformianobis pirobebSi, sadac wamyvani rol;i mieniWeba kerZo
da koleqtiur sakuTrebas, agreTve maT sxvadasxva kombinacias, xolo
saxelmwifo seqtori iqneba ekonomikis mniSvnelovani, magram ramdenadme
daqvemdebarebuli komponenti, ramdenadac sakuTrebiTi urTierTobebis
Sewonasworebuli Tanafardoba swrafi ekonomikuri aRmavlobis safuZvels
warmoadgens.
aqedan gamomdinare sabazro urTierTobebze gadasvlis ZiriTad
mimarTulebad sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebaa miCneuli.
gansaxelmwifoebriveba aris sawarmoTa mmarTvelobis saxelmwifo
organoebis uSualo daqvemdebarebidan gamoiyvana da maTi gardaqmna kerZo
sawarmoebad, aqcionerul sazogadoebebad, sapaio amxanagobebad, kooperativebad
da sxva arasaxelmwifoebriv struqturebad. arsebobs privatizebis
ganxorcielebis gansxvavebuli meTodebi:
1. restitucia - romlis mizania qoneba daubrundes mis yofil mflobels. es
meTodi im SemTxvevaSi gamoiyeneba, rodesac mTavrobis mier qonebis dasakuTreba
arasamarTliani meTodis gamoyenebiT moxda. restitucia am SemTxvevaSi
ganixileba rogorc samarTlianobis aRdgenis forma da gamarTlebulia
moraluri da samarTlebrivi TvalsazrisiT. specialur literaturaSi aseTi
ram cnobilia deprivatizaciis saxelwodebiT. qonebis CamorTmevisa da ukan
dabrunebis safuZveli unda gaxdes SesaZlo darRvevebi, gansakuTrebiT im
SemTxvevaSi Tu saxezea korufciuli qmedeba. Tu aseTi dadgindeba, maSin
Sesabamisi kanonmdeblobiT unda daregulirdes am qonebis CamorTmeva Semdgomi
privatizebisaTvis. restituciis praqtika Zalian iSviaTia. es meTodi
gamoyenebuli iqna estoneTsa da CexeTSi.1
1. bolo dros saqarTvelos sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis umaRles
eSelonebSi Zalze xSiradaa saubari saxelmwifo qonebis privatizebis Sedegebis SesaZlo
gadasinjvis Sesaxeb. axla privatizebis Sedegebis masobrivad gadasinjva gaumarTlebelia,
magram prioritetuli dargebis obieqtebi, romlebic arakanonierad iqna gayiduli, isini
mosaxerxebel SemTxvevaSi saxelmwifos unda daubrundes. amasTan, yvela araswori gziT
SeZenili qoneba unda Sefasdes dReisaTvis moqmedi sabazro fasebiT da masze dawesdes
qonebis gadasaxadi. ukanono qoneba unda daibegros Zalian maRali gadasaxadiT.
-
18
2. pirdapiri gayidvis meTodi - am meTodis gamoyeneba gasuli saukunis 90-ian
wlebSi daiwyo yofilma socialisturma qveynebma (aRmosavleT germaniam,
estoneTma, ungreTma da poloneTma), magram male warmoiSva mTeli rigi
naklovanebani. privatizebis am meTodis gamoyenebiT gamovlenil naklovanebebs
Soris, yvelaze TvalsaCino aRmoCnda qveyanaSi kapitalis bazris ganviTarebis
dabali done. aseve ucxoeli investirebisaTvis gasayidi obieqtebis Sesaxeb
srulyofili informaciis mowodebis siZneleebi.
3. qonebis Sesyidva menejmentisa da momuSave personalis mier. privatizebis es
meTodi gulisxmobs obieqtis Sesyidvas menejmentisa da dasaqmebuli
personalis mier. amgvari meTodi ar aris swrafad da iolad
gansaxorcielebeli. mas SeuZlia dadebiTi Sedegebis motana, ramdenadac aq
erTiandeba warmoebaSi dasaqmebuli muSa-mosamsaxureebisa da mmarTveli
aparatis interesebi. aRniSnul meTods aqvs naklovanebebic. xdeba
gaumarTleblad maRali xelfasebis da zedmeti samuSao Zalis SenarCuneba,
agreTve ver xerxdeba ucxouri investiciebis mozidva. miuxedavad arsebuli
naklovanebebisa privatizebis es meTodi farTod iyo gamoyenebuli xorvatiaSi,
makedoniaSi, poloneTSi, rumineTSi, sloveniasa da ruseTSi.
4. masobrivi privatizeba - am SemTxvevaSi mTavroba, rogorc wesi mosaxleobas
urigebs vauCerebs, romelTa gamoyenebiT xdeba sawarmoTa wilis Sesyidva. es
meTodi farTod iqna gamoyenebuli CexeTSi, somxeTSi, yazaxeTSi, yirgizeTSi,
litvasa da latviaSi. agreTve, aRmosavleT evropis rig qveynebSi. vauCerebiT
privatizebis meTodi iZleva ekonomikurad CamorCenil qveynebSi kapitalis
deficitis daZlevis SesaZleblobas. amdenad, es meTodi yvelaze misaRebad da
samarTlianad iTvleba mosaxleobaSi. man xeli SeuSala am qveynebSi ucxouri
kapitalis Semodinebas. (intervencias) da Tavidan iqna acilebuli privatizebis
procesSi sawarmoTa SefasebasTan da sxva sakiTxebTan dakavSirebuli
siZneleebi. rogorc amas praqtika adasturebs vauCeruli privatizacia
amaRlebs reformebis avtoritets mosaxleobaSi da mas metad warmatebuls
xdis. am meTodis momxreTa azriT, is qmnis axal mesakuTreTa farTo fenas,
romelic dainteresebulia reformebis warmatebiT ganxorcielebisaTvis.
vauCeruli privatizeba saqarTveloSi samwuxarod warumateblad Catarda.
-
19
5. saaqcio sazogadoebaTa saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli aqciebis
specializebul auqcionze nulovani sawyisi fasiT gayidva. cneba, nulovani
sawyisi fasi pirobiTia da niSnavs imas, rom minimaluri Tanxis Setanis
SemTxvevaSi myidvels SeuZlia miiRos aqciebis garkveuli raodenoba.
davuSvaT, rom auqcionze gamotanilia romelime saaqcio sazogadoebis
aqciebis 60%, vTqvaT 100000 aqcia, TiToeuli erTi laris nominaluri
RirebulebiT. Tu myidveli Seitans Tundac erT lars da mas ar eyoleba
konkurenti, maSin mas darCeba es aqciebi. amiT igi 60%-is, saaqcio sazogadoebis
aqciaTa sakontrolo paketis mflobeli gaxdeba. xolo konkurentebis gamoCenis
SenTxvevaSi Sesabamisad fasic aiweva, maSin aqciebis ganawileba moxdeba
Setanili Tanxis proporciulad. Tu magaliTad, auqcionze gamotanil aqcias
hyavs ori myidveli da erTma Seitana 100 lari, meorem ki aTjer meti, am
SemTxvevaSi aqcia ganawildeba am or monawileze Setanili Tanxis
proporciulad 1 : 10-Tan. nulovan auqcionSi monawileobis ufleba aqvs
saqarTvelos an sazRvargareTis qveynebis fizikur da iuridiul pirebs, im
saaqcio sazogadoebebSi, romelTa sawesdebo kapitalSi saqarTvelos
saxelmwifos monawileobis wili Seadgens 25%-ze naklebs.
aRniSnulidan gamomdinare, gansaxelmwifoebrivebasa da privatizebas Soris
mkveTri zRvaris gavleba SeuZlebelia. amJamad sazogadoebaSi azrTa
sxvadasxvaoba arsebobs privatizebis (gansaxelmwifoebrivebis) ganxorcielebis
formebis, meTodebisa da vadebis (tempebis) Sesaxeb.
privatizebis ganxorcielebis formebTan dakavSirebiT, ekonomikur
literaturaSi arsebuli mravali winadadebebis ganzogadebiT SeiZleba
gamovyoT erTmaneTisagan principulad gansxvavebuli Semdegi ZiriTadi formebi:
1. privatizebas daqvemdebarebuli saxelmwifo qonebis SromiTi
koleqtivebis mier gamosyidva (kerZod, arenda-gamosyidvis uflebiT);
2. privatizebas daqvemdebarebuli saxelmwifo qonebis uSualod gayidva;
3. holdingebis Seqmna, romelTa gankargulebaSi drois garkveuli
periodis ganmavlobaSi Tavs iyris privatizebul sawarmoTa aqciebis
sakontrolo paketebi.
sakuTrebis privatizebis am formebs Soris ekonomikur literaturasa da
msoflio praqtikaSi upiratesoba eniWeba qonebis uSualo gayidvas. termini
-
20
privatizeba warmosdgeba laTinuri sityvisagan `privates~ da niSnavs kerZos,
igi gulisxmobs saxelmwifo an municipaluri sakuTrebis kerZo pirebis xelSi
gadasvlas gamosyidviT an usasyidlod (r. lukasi). Tumca isic unda aRiniSnos,
rom literaturaSi vxvdebiT gansxvavebul Sexedulebebsac, romlis mixedviTac
privatizeba ara marto erTi formidan meoreze gadasvlas, aramed sakuTrebis
konkretuli formis SigniT flobis, sargeblobis da marTvis (gankargvis)
uflebamosilebis ganawilebasac niSnavs.
konkretulad, igi iTvaliswinebs saxelmwifo sakuTrebis - sakuTrebis
sxvadasxva formebad gardaqmnas; meurneobis ZiriTad dargebSi saxelmwifo
monopoliis likvidacias; kerZo sakuTrebis damkvidrebas; konkurenciuli
garemos Seqmnas; kerZo mewarmeTa fenis Camoyalibebas; mTlianad qveynis
ekonomikuri sistemis Secvlas da sabazro meurneobaze realur gadasvlas.
ekonomikur literaturaSi arsebobs privatizebis cnebis farTo da viwro
gageba. farTo gagebiT privatizeba aris saxelmwifos gverdis avliT
monopoliuri, privilegiuri uflebebis mopoveba warmoebisa da momsaxurebis
bazarze, xolo viwro gagebiT, privatizeba gulisxmobs saxelmwifo
sakuTrebidan kerZo sakuTrebaSi warmoebis saSualebebis, sawarmoebis,
organizaciebisa da momsaxurebis sferos obieqtebis gadasvlas. orive
SemTxvevaSi privatizeba ganixileba, rogorc gansaxelmwifoebrivebis sistema,
romelic gulisxmobs meurneobis marTvis biurokratiuli meqanizmidan da
saxelmwifos mier samewarmeo qmedebis SezRudvebidan ganTavisuflebas. kerZo
kapitalis stimulirebas, ekonomikis direqtiuli regulirebis SezRudvas.1
sabazro ekonomikaze gardamaval qveynebSi privatizaciis ZiriTad mizans
warmoadgens saxelmwifo biujetis Semosavlebis gadideba da ekonomikis
efeqtianobis amaRleba, romelic gulisxmobs:
• sawarmoTa restruqturizacias;
• marTvis axali formebis, meTodebisa da teqnologiebis danergvasa da
produqciis xarisxis amaRlebas;
1. mesxia i. murjikneli m. - ekonomikuri reforma saqarTveloSi. `privatizacia da misi
realizaciis meTodologiur-organizaciuli problemebi~. Tb., 1996 w. gv. 141.
-
21
• sagareo bazrebze damkvidrebas;
• ucxouri da Sida investiciebis mozidvas;
privatizebis srulfasovnad ganxorcielebisaTvis aucilebelia:
- privatizaciis ganxorcielebis saxelmwifo programis SemuSaveba da misi
gatarebis socialur-ekonomikuri Sedegebis prognozireba;
- msoflio praqtikaSi cnobili, privatizebis yvela formis dawvrilebiT
Seswavla da dadebiTi gamoucdelobis gaziareba;
- privatizebis SemWidroebul vadebSi Catareba, procesis etapobrivad da
diferencirebuli midgomiT ganxorcieleba.
ekonomikis gardaqmnis efeqtianoba didadaa damokidebuli privatizebis
ganxorcielebis masStabebsa da tempebze. rogorc msoflio gamocdileba
mowmobs warmatebebi ar aaqvs farTomasStabian da mokle vadian privatizacias.
rac ufro swrafad ganxorcieldeba gardaqmnebi, miT ufro darRvevebiT
mimdinareobs privatizaciis winaSe dasmuli ekonomikuri, politikuri,
socialuri da fsiqologiuri miznebi da amocanebi.
praqtikiT dadasturebulia, rom sakuTrebis reformis forsirebuli
procesebi aZliereben gardaqmnis Semaferxebeli faqtorebis moqmedebas da
iwveven mZime negatiur Sedegebs.
amdenad, sasurvelia moZebnili iqnes privatizaciis ganxorcielebis
optimaluri tempi im varaudiT, rom warmatebiT iqnes privatizebuli
(saprivatizebod gaTvaliswilebuli) saxelmwifo sakuTreba.
privatizaciis realuri tempi damokidebulia qveyanaSi saxelmwifo qonebis
privatizebis Sesaxeb SemuSavebul programaze. roca vmsjelobT
privatizaciaze, kanonzomierad ismeba kiTxva: Tu ra zomiT da ra masStabiT
unda iqnes Semcirebuli saxelmwifo sakuTrebis wili da upirveles yovlisa,
romel sawarmoebsa da dargebSi unda ganxoecieldes aseTi gardaqmnebi.
arsebobs Tezisi (Sexeduleba) sruli privatizaciis aucileblobis Sesaxeb,
romlis dros saxelmwifoebrivi sakuTrebis wili nulamdea dayvanili. magram
praqtikaSi es Tezisi naklebad gaiTvaliswineba.
sabazro ekonomikaze gadasvlis aqtualur problemebs Soris
gansakuTrebuli mniSvnelobisaa sakuTrebis radikaluri reformis
ganxorcieleba, romlis mizania sabazro urTierTobebis moTxovnaTa Sesabamisad
-
22
sakuTrebisa da meurneobriobis mravalformianobis damkvidreba, mravalwyobian
ekonomikis Camoyalibeba, sawarmoTa marTvis farTo demokratizacia.
warmoebis gansaxelmwifoebriveba metwil SemTxvevaSi usaTuod
gulisxmobs saxelmwifo sawarmoTa gamoyvanas uSualod saxelmwifoebrivi
marTvis struqturidan, maT gardaqmnas sakuTrebis sxva, arasaxelmwifoebriv
formaze damyarebul sawarmoebad da saxalxo meurneobaSi saxelmwifos
monopoliis aRmofxvras, amasTan gansaxelmwifoebriveba ar SeiZleba daviyvanoT
mxolod kerZo sakuTrebis SemoRebaze.
sakuTrebis formaTa mravalformianobis damkvidreba regulirebadi
sabazro ekonomikis Seqmnis aucilebel pirobas warmoadgens.
sabazro ekonomika moiTxovs sakuTrebis sxvadasxva formebis
funqcionirebas, aseve ekonomikuri subieqtebis mravalferovnebas. sawarmoTa
tipebi maTi ekonomikuri SinaarsiT (teqnikur-organizaciuli da regulirebis
samarTlebrivi formiT) mravalferovani unda iyos.1
rogorc es msoflios praqtikiT dadasturebulia araswori da
araracionaluria saxelmwifo seqtoris sruliad gauqmeba. sakvanZo dargebi
(TavdacviTi mrewveloba, energetika, kavSirgabmuloba, transporti da sxva).
saWiroa darCes saxelmwifos uSualo kontrolis qveS. ar unda moxdes
saxelmwifos sakuTrebis monopoliidan kerZo sakuTrebis monopoliaze
gadasvla, mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli is garemoeba, rom kerZo
sakuTreba Tavisi klasikuri saxiT Tanamedrove ganviTarebul sabazro
ekonomikis qveynebSi ar arsebobs. faqtobrivad, kerZo sakuTreba
integrirebulia aqcionerul, korporaciul, koleqtiur, transnacionalur da
sxva sakuTrebis formebSi.2
dauSvebelia saxelmwifo sakuTrebis masobrivi daqucmaceba, unda SeiQmnas
Tvisobrivad axali, anu civilizebuli qveynebisaTvis damaxasiaTebeli
saxelmwifo sakUTreba. saxelmwifo gansakuTrebul yuradRebas unda aqcevdes
qveyanaSi samewarmeo saqmianebis ganviTarebas. mas aqciebis sakontrolo paketi
1. Rurwkaia k. - sakuTrebiT urTierTobaTa gardaqmnis ekonomikuri da samarTlebrivi aspeqtebi
gardamaval periodSi. Jurn. `socialuri ekonomika~, #6, 2001 w. gv. 51-56.
2. gogoxia r. - sabazro ekonomika. Tb., `saqprofgami~, 1996 w. gv. 26-34.
-
23
unda hqondes aqcionerul sazogadoebebSi, korporaciebSi, firmebSi da a.S.
rac mTavaria, saxelmwifos Tavisi sakuTrebis meSveobiT unda SeeZlos saerTo-
saxelmwifoebrivi, ekonomikuri, finansuri, teqnikur-teqnologiuri da
socialuri politikis gatareba.1
privatizaciis ganxorcielebis dros gansakuTrebuli yuradReba unda
mieqces kerZo seqtors. sakuTrebis mravalformianobis pirobebSi mas wamyvani
roli unda ekuTvnodes. mis mimarT unda gatardes gonivruli ekonomikuri
politika. unda Seiqmnas misi normaluri funqcionirebisaTvis saTanado
pirobebi. qveyanaSi SemoRebuli unda iqnes saxelmwifo regulirebis
(gadasaxadebisa da sxvaTa) erTiani reJimi, raTa adgili ar eqnes kerZo
sakuTrebis diskreditacias. kerZo sakuTrebisadmi mxarDaWera unda
ganxorcieldes, rogorc politikuri, ise administraciuli RinisZiebebiT,
amisaTvis aucilebelia moixsnas, yovelgvari SezRudva kerZo mewarmeobis
ganviTarebisaTvis da Sesabamisi cvlilebebi iqnes Setanili mewarmeTa kanonsa
da konstituciaSi.
qveyanaSi sakuTrebis privatizaciis Seferxebuli da normaluri
ganviTarebisaTvis aucilebelia meurneobis yvela ZiriTad dargSi saxelmwifo
monopoliis likvidacia, kerZo sakUTrebis damkvidreba da konkurentuli
garemos Seqmna, rac xels Seuwyobs mewarmeTa fenis Camoyalibebas da sabazro
ekonomikis relsebze gadasvlas. privatizacia xorcieldeba konkursis,
auqcionis, ijara gamosyidvis da pidapiri miyidvis formiT.
konkursis formiT privatizebis dros saxelmwifo qonebis gasxvisebisaTvis
sawarmoTa marTvis saagento an misi teritoriuli organo qmnis sakonkurso
komisias, romlis mier muSavdeba reglamenti. kerZod, mis mier konkursis
Catarebamde erTi TviT adre uzrunvelyofili unda iqnes informaciis
ganTavseba centralur an adgilobriv presaSi. informacia unda Seicavdes
konkursis pirobebs da konkursis saxes, saprivatizebo qonebis sawyis fass da
gadaxdis grafiks, saprivatizebo qonebis dasaxelebas da misamarTs,
1. baxtaZe l. - meurneobriobis formaTa mravalferovneba, rogorc qveynis ekonomikis
ganviTarebis safuZveli. `sesepski~, t. II, 1997 w. gc. 199-205.
-
24
gancxadebis miRebis dawyebis da konkursis Catarebis vadas da sxva. aseve,
komisiis mier xdeba konkursSi monawileTa Soris gamarjvebulis gamovlineba.
saxelmwifos qonebis auqcionis formiT gayidvis mizania qonebaze
sakuTrebis ufleba mieniWos im myidvels, romelic vaWrobis procesSi
gamyidvels yvelaze maRal fass SesTavazebs. auqcionis organizeba
xorcieldeba gamyidvelis mier, aseve xelSekrulebis Tanaxmad, privatizebis
ganxorcieleba SesaZloa gamyidvlis mier daevalos Suamavals. myidveli
informaciis ganTavsebaze adgilobriv presaSi, am SemTxvevaSi savaldebulo.
informacia unda moicavdes amomwurav CamonaTvals maszed, Tu ris gakeTeba
evaleba myidvels da ra pirobebi unda iqnes mis mier Sesrulebuli.
saxelmwifo qonebis `ijara-gamosyidvis~ formiT gayidvis mizania
gamosyidvamde materialuri faseulobebis vadiani da sasyidliani mflobeloba
da sargebloba sameurneo saqmianobis damoukideblad warmarTvisaTvis,
saxelmwifo qonebis pirdapiri formiT gayidvis mizania qonebis gasxviseba-
gayidva investiciebis mozidvis mizniT, warmodgenili biznes-gegmis
safuZvelze. angariSsworeba saxelmwifosTan xorcieldeba erTianad an
ganvadebiT. Tu saxelmwifo qoneba SeZenilia konkursis formiT, saboloo Tanxa
unda daifaros umokles vadaSi. ijara-gamosyidvis formiT privatizebisas
Tanxis gadaxdevineba xdeba ganvadebiT mxareTa Soris SeTanxmebiT, magram vada
ar unda gadascdes 10 weliwads. pirdapiri formiT privatizebisas Tanxis
gadaxda praqtikulad xdeba gadawyvetilebis miRebidan erTi Tvis vadaSi.
Tanxis dafarvis Semdeg aucilebelia saxelmwifos da myidvels Soris daidos
xelSekruleba, romelic aucileblad damowmebuli unda iqnes notariusis mier.
xelSekrulebaSi Setanili unda iqnes monacemebi gamyidvelisa da myidvelis
Sesaxeb, qonebis dasaxeleba, Semadgenloba da fasi. aseve, mxareTa misamarTebi,
myidvelis valdebuleba SemdgomSi Tu rogor unda iqnes gamoyenebuli mis
mier SeZenili qoneba.
xelSekrulebis dadebisa da TAnxis sruliad dafarvis Semdeg 30 dRis
vadaSi myidvelma unda miiRos sakuTrebis damadasturebeli mowmoba, ris
Sedegadac igi, saxelmwifo qonebis myidveli xdeba SeZenili qonebis
samarTalmemkvidre.
gansaxelmwifoebrivebis mimarTulebebs Soris dRes msoflioSi yvelaze
-
25
popularulia sawarmoTa aqcionireba. es imiTaa ganpirobebuli, rom sameurneo
reformis erT-erTi ZiriTadi amocanaa meurneobriobis iseTi axali ekonomikuri
subieqtebis ganviTareba, romlebic daZleven saxelmwifos, rogorc ekonomikuri
subieqtis arasrulyofilebas. am ukanasknelis alternativa ki saaqcio
sazogadoebebis Seqmnaa. radgan igi iZleva imis SesaZleblobas, rom
mobilizebuli iqnes erovnuli meurneobis teqnikuri modernizaciisa da
rekonstruqciisaTvis aucilebeli resursebi. amasTan, aqcioneruli sakuTreba
aqtiurad uwyobs xels ekonomikis demonopolizacias, warmoebis
dafinansebisaTvis sakuTari saxsrebis mobilizacias da warmoebis efeqtianobis
amaRlebas. aRniSnul da bevr sxva upiratesobasTan erTad warmoebis
aqcionireba qveynis saxalxo meurneobis `Ria~ ekonomikad gadaqcevis, msoflio
bazarSi misi CarTvis, da Sesabamisad, ekonomikaSi monopolizmis daZlevis
realuri gzaa.
sabazro ekonomkaze gardamaval periodSi aucilebelia msxvil
sawarmoebTan da gaerTianebebTan erTad mcire da saSualo zomis sawarmoTa
Seqmna-ganviTareba. amitom sabazro ekonomika warmoudgenelia mcire biznesis
ganviTarebis gareSe. swored mcire biznesma arsebiTi gavlena unda moaxdinos
ekonomikis krizisidan gamosvlasa da mis ganviTarebaze. xolo, mcire da
saSualo mewarmeobis ganviTarebisaTvis aucilebeli pirobaa sagadasaxado
politikis srulyofa.
industriulad ganviTarebuli qveynebis praqtika naTlad gviCvenebs, rom
sagadasaxado, sainvesticio da sakredito politikis racionalurad gamoyeneba
aris, rogorc resursebis dazogvis, ise mecnierul-teqnikuri progresis
maRali tempebiT ganviTarebis, mcire mewarmeobis gaZlierebis umniSvnelovanesi
faqtori. ekonomikuri reformebis sistemaSi uaRresad saTuTi da didi
erovnul-saxelmwifoebrivi mniSvnelobis problebaa agraluri seqtoris
gardaqmna. es iTvaliswinebs miwaTsakuTrebisa da miwaTsargeblobis reformas,
kerZo miwaTmflobelobis institutis SemoRebas, soflis meurneobaSi arsebuli
mewarmeobis formebisa da soflis meurneobis produqtebis gadamamuSavebeli
mrewvelobis sawarmoTa Tvisobriv gardaqmnas fermerul (glexuri), saijaro,
saaqcio, kooperatiul da sxva meurneobis formirebas, warmoebis
agrosamrewvelo diversifikacias da sxva.
-
26
aseve sameurneo asociaciebis saxiT unda ganviTardes iseTi axali
sameurneo struqturebi, rogoricaa: agrofirmebi, agrokombinatebi, mcire
sawarmoebi, konsorciumebi, korporaciebi da a.S.
qveyanaSi mimdinare socialur-politikuri procesebis gaTvaliswinebiT,
TandaTanobiT unda damkvidrdes miwaze sakuTrebis yvela SesaZlebeli forma:
kerZo, koleqtiuri (saijaro da koleqtiuri sawarmoebis da a.S.)
saxelmwifoebrivi (maT Soris municipaluri), eklesia-monastrebis sakuTreba.
momdevno etapze, ganviTarebuli sabazro ekonomikis pirobebSi, uwinaresad
kerZo sakuTrebaSi arsebuli miwa gadaiqceva yidva-gayidvis obieqtad, rac
daregulirdeba miwis kanonmdeblobis Sesabamisad.1
arsebobs privatizaciis ganxorcielebis sxvadasxva varianti:
a) nulovani - am variantis dros xdeba gardaqmnis procesebis mkacrad
centralizebuli regulireba (romelic gulisxmobs saprivatizebo obieqtebze
SedarebiT maRali fasebis dawesebas) qonebis gamosyidvis dros fasdaklebebisa
da sagadasaxado SeRavaTebis ararsebobas; privatizaciaSi ucxouri
investiciebis mniSvnelovan SezRudvebs, Sesyidvis miznebisaTvis kreditebis
miRebis minimalur SesaZleblobebs da sxva, rac warmoqmnis mosaxleobis
uaryofiT damokidebulebas privatizaciisadmi. mocemuli varianti gamoiyeneba
im SemTxvevaSi, roca qveyana ekonomikurad dauZlurebulia da sakanonmdeblo
struqturebsa da aRmasrulebel xelisuflebaSi araa swori damokidebuleba
privatizaciis procesis ganxorcielebisadmi;
b) stiqiuri - es aris privatizaciis procesis cenralizebul regulirebaze
(sruli uaris Tqma) xelis aReba. qveyanaSi ar arsebobs privatizaciis
ganxorcielebisaTvis saWiro sakanonmdeblo da normatiuli baza da am process
aqvs `sayovelTaod nebadarTuli~ xasiaTi. arsebobs saprivatizebo qonebis
Sefasebis Semcirebis tendenciebi. mZvinvarebs korufcia da mcirdeba
saxelmwifo biujetSi privatizebidan misaRebi Semosavlebi;
G) keTilsasurveli - gardaqmnis procesi momdinareobs saxelmwifoebrivi
regulirebis pirobebSi. arsebobs sakmaod gaazrebuli sakanonmdeblo da
normatiuli baza. efeqtianad funqcionirebs saxelmwifo qonebis marTvis
1. gogoxia r. - sabazro ekonomika (leqciebis kursi), Tb., 1996 w. gv. 26-34.
-
27
organoebi, Seqmnilia privatizaciaSi monawileobis stimulebi (dawesebulia
sxvadasxva SeRavaTebi, farTod gamoiyeneba kreditebi, ganvadebiT gayidva da
a.S.) mTavrobis mxriv aSkarad iGrZnoba qveynis moqalaqeebze da sazRvargareTel
partniorebze ndoba da a.S.
xelisuflebam praqtikulad unda gamoricxos stiqiuri privatizacia. am
procesis sworad warmarTvisaTvis ki aucilebelia sakanonmdeblo da
aRmasrulebeli organoebis SeTanxmebuli moqmedeba.
gansxvavebuli midgomaa saWiro mcire da didi zomis sakuTrebis
obieqtebis gansaxelmwifoebrivebisadmi. mcire zomis sawarmoTa privatizebiT
ver ganxorcieldeba gansaxelmwifoebrivebis ZiriTadi ekonomikuri mizani,
gansaxelmwifoebrivebis safuZvels warmoadgens didi obieqtebis privatizeba.
magaliTad, aSS-Si daaxlovebiT 17 milioni wvrili sawarmoa. aqedan 70%
individualur sakuTrebaSia, mxolod 2% aqcionerul kompaniebs da
korporaciebs ekuTvnis. aSS-is erovnuli produqtis 40%-s mxolod 500
msxvili korporacia awarmoebs. maSasadame, saWiroa didi zomis sawarmoTa
privatizaciis procesis daCqareba.
saxelmwifo qonebis privatizebis pirvel etapze, rogorc wesi, upiratesi
mniSvneloba eniWeba mcire obieqtebis privatizebas. xolo, rac Seexeba saSualo
da msxvili sawarmoebis privatizebas. igi xorcieldeba meore etapze.
Cveulebriv `mcire privatizaciis~ Semdeg iwyeba `didi privatizaciis~
ganxorcieleba.
pirvel rigSi privatizebuli unda iqnes vaWrobis, sazogadoebrivi kvebis,
sayofacxovrebo da komunaluri momsaxurebis, mrewvelobis, mSeneblobis,
soflis meurneobis da sxva dargebis wvrili sawarmoebi, agreTve
dabalrentabeluri da zaraliani obieqtebi, rac aSkarad uwyobs xels mcire
biznesis ganviTarebas, mesakuTreTa fenis Camoyalibebas.
mcire privatizacia swrafi tempiT xorcieldeba, rogorc calkeuli
qveynebis gamocdileba gviCvenebs msxvili samrewvelo sawarmoebis
privatizaciis ganxorcielebas sWirdeba 1,5-2 weli. maSin roca mcire
privatizebisaTvis es vada 2-3 Tves ar aRemateba.
rogorc amas msoflios gamocdileba mowmobs, ganviTarebul QveynebSi
warmatebiT ganxorcielda saijaro sawarmoebis koleqtiur sawarmoebad
-
28
gardaqmnis procesi. isini gansakuTrebulad popularulni gaxdnen aSS-Si.
amJamad ASS-Si koleqtiuri mesakuTreni floben 10500 firmas. maTSi
dasaqmebulia 11 milion kacze meti (daaxlovebiT ASS-Si dasaqmebulTa 10%).
amJamad, koleqtiur sakuTrebaSi sawarmoTa gadasvla mniSvnelovani
elementia sxvadasxva qveynebis mimdinare privatizaciaSi, maT Soris
argentinaSi, did britaneTSi, ungreTSi, CexoslovakiaSi da a.S.
maSasadame, mxardaWeras moiTxovs mSromelTa koleqtivebis iniciativa,
romelTac surT Seqmnan saxalxo sawarmoebi koleqtiuri sakuTrebis bazaze.
koleqtiuri sawarmos ganmasxvavebeli Tavisebureba is aris, rom is ki ar
iyideba konkursiT an auqcioniT saxelmwifos mier, aramed xdeba am qonebis
gamosyidva SromiT koleqtivad gardaqmnil sawarmoTa mSromelebisagan. msgavsi
praqtika arsebobs ganviTarebul qveynebSi. es procesi gansakuTrebul Zalas
ikrebs ruseTSi. CvenTan samwuxarod sruliad ugulebelyofilia.
Tu imis mixedviT vimsjelebT, rac ukanaskneli sami aTwleulis manZilze
xdeboda, ekonomikis gansaxelmwifoebrivebis procesi sakmaod mravalgvari
aRmoCnda Tavisi mravalferovnebis mixedviT. ama Tu im qveyanaSi saxelmwifo
qonebis denacionalizacia sulac ar utoldeba da ar daiyvaneboda
privatizaciamde. xSirad iyo miRebuli Sualeduri da kombinirebuli
gadawyvetilebebi, romlebic efeqtianobiT aWarbebdnen kidec, iseT ukidures
RonisZiebebs, rogoricaa saxelmwifo qonebis masobrivi privatizacia.
rogorc es gamocdilebidan Cans yuradRebas imsaxurebs saxelmwifo
sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis oTxi wesi:
1. bazrebis liberalizacia;
2. Sereuli sawarmoebis Seqmna;
3. saxelmwifo sakuTrebis sawarmoebze sabiujeto daxmarebebis Sewyveta;
4. saxelmwifo sakuTrebis decentralizacia.
1. bazrebis liberalizacia. mTavroba axdens im SezRudvebis Semcirebas an
likvidacias, romlebic xels uSlian ama Tu im dargis saxelmwifo warmoebaSi
axali konkurentebis SeRwevas. piriqiT, saxelmwifo xels uwyobs
mravalprofiliani mcire biznesis waxalisebas, romelic sabazro xvrelebs
avsebs da stimuls aZlevs warmoebis da realizaciis diversifikacias.
-
29
sabolood bazris liberalizacia niSnavs gansaxelmwifoebrivebas
privatizaciis gareSe. am SemTxvevaSi diversificirebul sawarmoebSi
produqciis raodenoba izrdeba erovnuli mwarmoeblis an sazRvargareTuli
kerZo firmebis da konkurenciis sxva monawileebis axali investiciebiT.
2. Sereuli sawarmoebis Seqmna. saxelmwifo qmnis Sereul sawarmoebs,
axdens maTi moqmedebis sferos gafarToebis stimulirebas, saxelmwifo
mxolod am sawarmoebze axdens Tavisi sainvesticio politikis orientirebas an
amas aRwevs SeRavaTiani dabegvris an dakreditebis gansakuTrebuli reJimis
dawesebis gziT.
3. saxelmwifo sakuTrebis sawarmoebze sabiujeto daxmarebis Sewyveta. es
wesi iTvaliswinebs im arasabazro SeRavaTiani pirobebis TandaTanobiT
likvidirebas, romelSic saxelmwifo seqtoris bevri sawarmoo imyofeba,
igulisxmeba sabiujeto daxmarebis Sewyveta, sabanko davalianebis Camoweraze
uaris Tqma, sagadasaxado SeRavaTebis gauqmeba da a.S.
4. saxelmwifo sakuTrebis decentralizacia. es xorcieldeba yofili
saxelmwifo sawarmoebis aqciebis individualur da koleqtiur sakuTrebaSi
gadasvlis (gayidvis) gziT. am aqciebs SeiZleba daepatronon bankebi, sawarmoTa
koleqtivebi, saaqcio sazogadoebebi, sazRvargareTis firmebi, kooperativebi da
sxva.
Tanamedrove etapze gardamavali ekonomikis qveynebSi Cveulebriv SeimCneva
gansaxelmwifoebrivebis yvela am wesis kombinacia (gadaxlarTva), magram aqedan
mTavari mainc oria:
1. liberalizacia;
2. denacionalizacia.
liberalizacia uzrunvelyofs ara mxolod saxelmwifo mewarmeobis
sferos SefardebiT Semcirebas, aramed igi ganapirobebs ekonomikis
demonopolizaciasac. liberalizaciis procesSi saxelmwifo sawarmo kargavs
adrindel batonobas bazarze, icvlis Tavis statuss, monopoliuridan
konkurenciulad gadaiqceva, e.i. liberalizacia or efeqts iwvevs -
gansaxelmwifoebrivebas da demonopolizacias.
denacionalizacia asustebs safinanso daZabulobas biujetis gasavalis
nawilSi, xels uwyobs xarjebis ekonomias (deficitis Semcirebas) da
-
30
zrdis biujetis Semosavlebs.
imisaTvis, rom qveyanaSi warmatebiT gatardes denacionalizaciis procesi,
aucilebelia garkveuli pirobebis Sesruleba:
1. unda arsebobdes saxelmwifo sakuTrebis subieqtebi, anu is
dawesebulebebi, romelTac kanoniT ufleba aqvT ganagebdnen qonebas
gayidon an SeiZinon saxelmwifo sawarmoTa aqciebi;
2. saWiroa Seiqmnas ganviTarebuli sabazro infrastruqtura. pirvelyovlisa
safondo birJa, romlis gareSe SeuZlebelia kapitalebisa da resursebis
dargTaSorisi da regionTaSorisi gadaadgileba;
3. aucilebelia denacionalizeba, sakuTrebis ganawilebis reglamentacia.
1.3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba
rogorc amas faqtebi adastureben, saxelmwifo qonebis
gansaxelwifoebrivebas anu privatizacias xangZlivi istoria aqvs. privatizaciis
pirvel dawyebiT formad miiCneven feodalebze saxelmwifos mier miwebis
darigebas, aseve feodalizmidan kapitalizmze gadasvlis periodSi saxelmwifo
miwebis mniSvnelovani nawilis kerZo sakuTrebaSi gadacemas.
privatizaciis Semdgom etapad Tvlian pirveli msoflio omis dros aSS-s da
did britaneTSi saxelmwifos xelSi Tavmoyrili samrewvelo, samxedro da
samSeneblo resursebis umravlesobis gankerZoebas.
privatizaciis istoriis mniSvnelovan etapad aRiarebulia meore msoflio
omis Semdeg aSS-sa da germaniaSi saxelmwifos mier omamde aSenebuli mravali
gemTmSenebeli, saaviacio, samxedro, qimiuri da mSenebloblobis sxva dargebis
sawarmoebis SeRavaTian fasebSi (Tavdapirveli Rirebulebis 60%-is odenobiT)
gayidva.
XX saukunis 70-iani wlebis bolos 80-iani wlebis dasawyisSi privatizaciis
masStabebi kidev ufro farTovdeba.
swored am periodSi xdeba `privatizaciis~ terminis ekonomikur
literaturaSi mtkiced damkvidreba1.
privatizeba XX saukunis ukanasknel meoTxedSi msoflios ekonomikis
ganviTarebis kanonzomieri movlena gaxda.
-
31
70-iani wlebidan moyolebuli pirvelad igi ganxorcielda rogorc sabazro
ekonomikis ganviTarebul, ise sabazro ekonomikaze gardamaval (e.w. ganviTarebad)
qveynebSi. am mxriv aRsaniSnavia inglisi sadac privatizacia ganaxorcielda
premierministris margaret tetCeris xelmZRvanelobiT `tetCerizmis~
ekonomikuri politikis saxelwodebiT; safrangeTSi maSindeli premier ministris
(Semdgom prezidentis) J.Sirakis TaosnobiT; aSS_Si privatizebas farTo masStabi
ar miuRia, adgili hqonda mxolod calkeul SemTxvevebs, sabazro ekonomikis
imTaviTve liberaluri bunebis gamo.
privatizaciis procesebi gansakuTrebuli TaviseburebebiT xasiaTdeba 80-iani
wlebidan, gamoirCeva farTo masStabebiT. maT TiTqmis yvela kontigenti moicva.
magaliTad: 1980-1991 wlebSi mTlianad msoflioSi kerZo sakuTrebaSi gadavida
6.8 aTasi msxvili samrewvelo sawarmo, maT Soris: privatizebuli iyo laTinur
amerikaSi-800 sawarmo, afrikaSi-200, aziaSi-130 germaniaSi-4500, xolo
aRmosavleT evropis qveynebSi-8002
msoflio bankis monacemebiT 1988-1995 w.w. 88 qveyanam gayida 135 milioni
dolaris Rirebulebis aqtivebi. wamyvan regionebad iTvlebian laTinuri amerikis
da karibiis zRvis qveynebi, romelTa Semosavali 54 milion dolars Seadgens,
meore adgilzea aRmosavleT azia, privatizebidan Semosavlebis raodenoba aq 28
milions udris, xolo bolo adgilzea evropa da centraluri azia (masSi Sedis
centraluri da aRmosavleT evropisa da yofili sabWoTa kavSiris qveynebi),
romelTa Semosavlebi 20 milionia, anu 17%. danarCen ganviTarebad Qveynebze
modis privatizebidan miRebuli Semosavlebis mxolod 12%.3
farTo masStabiani privatizeba Catarda iseT ganviTarebad qveynebSi
rogoricaa: Cile,, argentina, brazilia, meqsika, indoeTi, indonezia da sxva.
70-iani wlebis meore naxevridan privatizeba daiwyo CineTSi saerTo
ekonomikuri liberalizaciis pirobebSi.
msoflio praqtikaSi metad sayuradReboa privatizaciis inglisuri
1. gabunia m. - saqarTveloSi saxelmwifo qonebis privatizaciis makroekonomikuri
analizi da Teoriul-organizaciuli sakiTxebi. Tbilisi 2001w. gv. 70-73.
2. Жур. Экономист №1, 1993г. стр. 65.
3. тамже
-
32
gamocdileba, misi erT-erTi Taviseburebaa dabal rentabeluri da zaraliani
erovnuli kompaniebis gansaxelmwifoebriveba..
safrangeTSi privatizacia ganxorcielda centralizebuli wesiT,
investoris mier konkurentunariani firmebis SerCevis gziT. maT mieYidaT
aqciebis garkveuli paketi. Ria bazarTan SedarebiT SeRavaTian fasebSi, amasTan
aekrZalaT im aqciebis gayidva 3-4 wlis ganmavlobaSi, raTa mesakuTres
miscemoda Sesyiduli sawarmos restruqturizaciis SesaZlebloba.
metad mniSvnelovani Sedegebi mohyva privatizacias CileSi. privatizaciis
programa gaTvlili iyo 15 welze da Seicavda ramdenime etaps. CileSi 10
wlis ganmavlobaSi privatizebuli iyo sawarmoTa TiTqmis 75%. ZiriTadad
privatizebuli iyo dabalrentabeluri zaraliani sawarmoebi. mosaxleobas
aqciebis SesaZenad mieca SeRavaTiani kreditebi. saprivatizacio obieqtebis
aqciebs yidulobdnen, sawarmoTa yofili muSakebi sapensio fondebis
angariSSi.
msoflio praqtikaSi privatizebis Ciles gamocdileba erT-erT saukeTeso
modelad aris aRiarebuli. am modelis erT-erT Taviseburebas Seadgens is,
rom privatizacia ganxorcielda centralizebuli wesiT (samxedro
diqtaturis pirobebSi), gansaxelmwifoebrivebis sruli procesi mTavrobis
operatiul marTvas daeqvemdebara. privatizebis pirvel etapze (1974-1975w.w)
adrindel mflobelebs daubrundaT 360 kompania, xolo meore etapze (1975-1980
wlebi) gaiyida 96 kompania da 16 komerciuli banki. amasTan ganxorcielda
saxelmwifo sawarmoebis, sabazro urTierTobebSi CarTvis RonisZiebebi. Sereuli
sakuTrebis sawarmoebaSi Semcirda saxelmwifos wili da isini gadaiqcnen
saaqcio sazogadoebebad. mesame etapze (1981-1982 wlebSi) privatizebis
masStabebze gavlena iqonia msoflis ekonomikurma krizisma, amitom msxvili
monopoliebis privatizebis damamTavrebeli etapi 1985 wlidan daiwyo.
privatizebis gamocdilebis gaziarebis TvalsazrisiT yuradRebas ipyroben
`axali industriuli qveynebi~. samxreT korea, singapuri, honkongi, taivani,
malaizia, tailandi, indonezia da filipinebi.
am qeynebis ekonomikaSi 80-ani wlebidan (e.i. privatizebis ganxorcielebis
periodidan) Cndeba iseTi axali momentebi rogoricaa: sameurne subieqtebis
saqmianobaSi saxelmwifoebriv Carevaze uaris Tqma, keZo iniciativis
-
33
gafarToveba, ekonomikis regulirebis arapirdapiri meTodebis (krediti,
gadasaxadi da sxva) SezRudva da a.S aRniSnul qveynebSi axal sameurneo
praqtikaze gadasvlam ekonomikuri aRmavloba gamoiwvia, aq mxolod qonebis
gansaxelmwifoebrivebisa da sakuTrebis formebis mravalformianobis
damkvidrebis RonisZiebebiT ki ar Semoifargleნ, aramed Seqmnes pirobebi
uSualod mwarmoebelTa iniciativis gafarTovebisaTvis, saxelmwifo
sawarmoebze biurokratiuli kontrolis moxsnisaTvis, marTvis da finansuri
avtonomiis miniWebisaTvis romelTa safuZvelze daiwyo ekonomikuri zrda da
warmoebis efeqtianobis amaRleba. gansakuTrebuli yuradReba daeTmo
konkurentunarianobis ganmtkicebas, biujetis deficitis aRmofxvras da
saxelmwifo sagareo valebis Semcireba., aRsaniSnavia is garemoebac, rom
aRniSnul qveynebSi aqtiurad moRvaweobda saerTaSoriso safinanso
organizaciebi. saerTaSoriso savaluto fondi da msoflios banki, maTi
rekomendaciebi ZiriTadad mimarTuli iyo saxelmwifo seqtoris SezRudvisaken,
sawyis etapze ganaxorcieles wvrili sawarmoebis privatizeba da
saxelmwifos CamoaSores zaraliani sawarmoebi, xolo Semdgom etapze
privatizebis procesi farTod gaiSala, adgilobrivma da ucxourma kapitalma
miiRo saSualo da msxvili obieqtebis Sesyidvis ufleba, Tumca aqedan
biujetSi Setanili saxsrebi SedarebiT naklebi aRmoCnda vidre varaudebdnen.
privatizebis procesis ganxorcielebam metad radikaluri xasiaTi miiRo
aRmosavleT evropis qveynebSi (CexeTi, ungreTi, slovakeTi, bulgareTi, rumineTi
da sxva.)
am qveynebSi privatizebis gzebi da meTodebi, romlebic asaxavs msoflios
ganviTarebis tendencias, erTmaneTisagan mainc gansxvavebulia, rac
ganpirobebulia aq arsebuli konkretuli socialur - ekonomikuri
situaciiT, jer erTi, am qveynebs ara aqvT istoriuli gamocdileba, meorec,
administraciul-mbrZanebluri ekonomikidan sabazro ekonomikaze gadasvlam
gamoiwvia Rrma institucionaluri cvlilebebi. niSandobლivia isic, rom
centraluri da aRmosavleT evropis qveynebma wina planze wamowies
privatizebis TandaTanobiTi gatarebis idea, gadasaxadebis gamoyenebiTa da
sameurneo saqmianobis efeqtianobis amaRlebis amocanis gaTvaliswinebiT.
CexoslovakiaSi (iq SedarebiT gvian daiwyo privatizacia) moqalaqes, romelsac
-
34
Sesrulebuli qonda 18 weli gadaeca fasiani 1000 dolariani) saxelobiTi
vauCeri, ramac TiTqmis gamoricxa finansuri maqinaciebis SesaZlebloba.1
rac Seexeba poloneTs aq pirvel etapze gamoyenebuli iyo
komercializaciis gza, farTo aqcionerebis safuZvelze.
privatizebis polonuri programa, momsaxurebis da vaWrobis mcire
sawarmoebis mimarT, ganxorcielda Zalian Cqara. 1991 wlis dasawyisSi
poloneTSi aseTi sawarmoebis 70% iqna privatizebuli. xolo 2500 sawarmo
gadaeca marTvis uflebiT an xangrZlivi arendiT SromiT koleqtivebs,
poloneTSi 1993 wels memarcxene ZalTa arCevnebSi gamarjvebis Semdeg
privatizebis programa ori wliT gadaido da igi mxolod 1995 wels
ganxorcielda. aseTive bedi ewia privatizebis programas rumineTSi-
politikuri daZabulebis gamo es programa faqtobrivad 1995 wlamde gaiyina. es
droebiTi movlena iyo. bulgareTSi, ungreTSi, poloneTsa da rumineTSi
memarcxene orientaciis politikuri Zalebis xelisuflebaSi mosvlis
miuxedavad privatizebis procesi Tavis axal stadiaSi Sevida. 1995 wels
privatizebis vauCeruli tipis programa ganaxlda da Sedegmac ar daayovna. am
qveynebSi mniSvnelovnad gazarda erovnuli produqtis warmoeba. miuxedavad
rigi sirTuleebisa centraluri da aRmosavleT evropis qveynebma mTlianobaSi
warmatebiT gaarTves Tavi ekonomikis transformaciis pirveli etapis
problemebs da mniSvnelovnad wawies win civilizebuli bazris Camoyalibebis
gzaze. bolo periodSi privatizaciis tendenciebi metyvelebs imaze, rom
gardamavali da ganviTarebadi qveynebis ekonomikaSi kerZo mesakuTreobisaken
aSkara winsvla SeimCneva. am qveynebSi mniSvnelovnad icvleba sakuTrebis
struqtura. amasTan dakavSirebiT sainteresoa poloneTis gamocdileba. aq
privatizacia ar iyo ZiriTadi faqtori axali sakuTrebis struqturis
CamoyalibebaSi. am mimarTebiT ufro mniSvnelovani axlad dafuZnebuli kerZo
formebis bumi iyo, romelic dinamiuri ekonomikuri zrdis warmmarvel Zalad
gadaiqca. aseve niSandoblivia is, rom poloneTis ekonomikis is nawili,
romelic mTlianad privatizebulia, namdvilad kerZo struqturas warmoadgens
1. Перская Б. Хорминг Х. - Орыт приватизации в чехской респиблике. Росийский Экономический
Журнал. № 3, 1995 г. стр. 95.
-
35
da ar saWiroebs arc subsidiebs da arc saxelmwifos sxva saxis daxmarebas.
dasavleTis qveynebSi privatizaciis Sedegad Seiqmna SerCeuli sawarmoebi,
romlebic TavianTi formiT, SinaarsiT da funqciebiT xels uwyobs sakuTrebis
formebis upiratesobaTa gamoyenebas. aseT SemTxvevaSi saqme gvaqvs Tvisobrivad
srulad axal movlenasTan-sakuTrebis formebis SeTanawyobiT efeqtianobis
miRwevasTan. dasavleTis qveynebSi gamoikveTa privatizebis procesSi
prioritetebis arCevis principic. amiT daZleuli iqna sakuTrebis formebis
winaaRmdegobrivi xasiaTi. es aspeqti adasturebs imas, rom Tanamedrove sabazro
ekonomika eyrdnoba Sereuli sakuTrebis princips, rac obieqturi kanonzomieri
procesia.
ukanasknel periodSi dasavleTis qveynebSi SeimCneva privatizebis tempebis
Senelebis tendencia. magaliTad, 90-ian wlebSi privatizebis programebi ar
Sesrulda safrangeTSi, germaniaSi, italiaSi, espaneTSi, siriaSi, braziliaSi da
a.S.
TaviseburebiT xasiaTdeba privatizeba aziis ganviTarebad qveynebSic,
niSandoblivia, rom am qveynebSi privatizebis SemuSavebuli programebi
mTlianad ar Sesrulebula.
aRmosavleT evropis qveynebsa da yofil ssrk-Si privatizebis rTuli
procesi did sirTuleebs waawyda. Tavi iCina iseTma siZneleebma romelTa
daZleva dRemde faqtobrivad SeuZlebeli gaxada. mxedvelobaSi gvaqvs
saxelmwifo sakuTrebis mosaxleobaze miyidva, im pirobebSi, roca adamianebs
ar gaaCniT amis minimaluri SesaZleblobac ki. maSin roca mosaxleobis
umciresi nawili, e.w. nomenklaturულi elita, Crdilovani ekonomikis, aseve
kriminaluri samyaros klanuri struqturebis warmomadgenlebi xelSi igdeben
mTel saxelmwifo sakuTrebas. sxvadasxva qveyanaSi ucxoeli investorebi
xSirad xdebian bevri da mniSvnelovani obieqtebis mesakuTreni. aseve, adgili
aqvs spontanuri privatizebis faqtebs da a.S.
qonebis gansaxelmwifoebriobisaken swrafva Zlieria im qveynebSi, sadac
naklebia samewarmeo Tavisufleba gadawyvetilebis miRebis TvalsazrisiT. iq
sadac miRweulia privatizaciis garkveuli done, dRis wesrigSi dgeba
sakuTrebis sxvadasxva formis sinTezirebisa da ekonomikaSi maTi optimaluri
Tanafardobis problema. sagulisxmoa, rom msoflios arc erT qveyanaSi ar aris
-
36
dadgenili Tanafardoba da urTierTdamokidebuleba saxelmwifo da kerZo
seqtors Soris. es Tanafardoba da urTierTdamokidebuleba gansxvavebulia
qveyanaSi Seqmnili politikuri, ekonomikuri, socialuri da sagareo
urTierTobebidan gamomdinare, magram arsad ar xdeba saxelmwifo qonebis
absoluturi privatizeba. piriqiT saWiroa sakuTrebis formebis mravalferovneba
da Sereuli tipis sawarmoebis Camoyalibeba. niSandobrivia isic, rom ar
arsebobs privatizaciis idealuri modeli. calkeuli qveynebis modelebi
erTmaneTisagan gansxvavebulia da gaaCniaT upiratesobebi da naklovanebebi.
privatizaciis erovnuli Taviseburebani ganpirobebulia maTi konkretuli
istoriuli mdgomareobiT, tradiciebiT, mentalobiT ekonomikis ganviTarebis
doniT, socialur-kulturuli garemoTi, qveynis stabilurobis doniT,
safinanso-sabanko sistemis ganviTarebiT da a.S.
rogorc amas msoflio praqtika adasturebs privatizacias yvela qveyanaSi
Tan axlavs obieqturi da subieqturi faqtorebiT gamowveuli winaaRmdegobebi
da SezRudvebi. aman ganapiroba is, rom saxelmwifo qonebis gayidva,
umtkivneulod arc erT qveyanaSi ar momxdara. privatizaciis ganxorcielebis
Semaferxebeli momentebi yvela qveyanaSi ZiriTadad dakavSirebulia saWiro
finansuri saxsrebis uqonlobasTan da socialur siduxWiresTan. erTi
ekonomikuri wyobidan meoreze gadasvla praqtikulad ar xdeba uaryofiTi
socialur - ekonomikuri Sedegebis gareSe. Tumca garkveuli zomiT, magram
yovelTvis aucileblad adgili aqvs warmoebis donis dacemas da sxva
krizisul movlenebs.
rogorc amas praqtika adasturebs privatizebis procesis SemWidrovebul
vadebSi da efeqtianad ganxorcieleba warmoudgenelia garkveuli finansuri
mxardaWeris gareSe. amasTan, saWiroa saxelmwifos mier mkacri kontrolis
daweseba, raTa Tavidan iqnes acilebuli Tanamdebobrivi mdgomareobis borotad
gamoyeneba (meqrTameoba, korufcia, gamoZalva da sxva).
ekonomikurad sustad ganviTarebuli qveynebis erT nawilSi privatizebis
garkveuli struqturizaciuli RonisZiebebis gatarebis gamo moxda ekonomikis
gajansaReba, xolo mTel rig qveynebSi, man sasurveli Sedegebi ver gamoiRo.
magaliTad, siriaSi, braziliaSi. privatizebam xeli ver Seuwyo qveynebis
-
37
ekonomikuri krizisidan gamosvlas. xolo iseT qveynebSi rogoricaa: Cile,
samxreT korea, taivani da sxva privatizebam aSkara warmatebebi moutana
ekonomikas, rac ZiriTadad gamowveulia ucxouri kapitalis daxmarebiT.
privatizebas bevr qveyanaSi safuZvlad udevs ideologiuri partiuli
miznebi. privatizebasTan dakavSirebiT zogierT RonisZiebebs atareben
ideologiuri motivebidan gamomdinare, romelic xels ar uwyobs ekonomikis
gaumjobesebas, ufro metad emsaxureba klanur interesebs.
ase, rom privatizeba ara mxolod wminda ekonomikuri movlenaa, aramed igi
metad mniSvnelovani politikuri aqciac aris.
Am bolo periodSi naTlad gamoixata qonebis gansaxelmwifoebrivebis
deideologizaciis tendencia. Opoziciuri partiebi masobrivi privatizebis
SeCerebas da saxelmwifo seqtoris gafarToebas moiTxoven, xolo mTavroba da
memarjvene partiebis warmomadgenlebi mxars uWeren yovlismomcvel
privatizebas da kerZo mewarmeobis Tavisuflebas.
privatizaciis ganxorcieleba arc erT qveyanaSi ar isaxavs miznad
saxelmwifo sakuTrebis srul likvidacias, rogorc amis Sesaxeb sxvadasxva
qveynis cnobili reformator-ekonomistebi aRniSnaven, saxelmwifo sakuTreba
ara nakleb 25-30%-isa aucilebelia erovnuli meurneobis dasaregulireblad.
aseve, gaTvaliswinebuli unda iqnes qveyanaSi wlebis manZilze Sromis
sazogadoebrivi danawilebis, warmoebis gadaadgilebis, specializaciis,
koncentraciisa da kooperirebis safuZvelze Camoyalibebuli rTuli sawarmo-
teqnologiuri kompleqsebis garkveuli droiT SenarCunebis aucilebloba. maTi
xelaRebiT damsxvreva uaryofiTad imoqmedebs ekonomikaze da Zirs gamouTxris
warmoebis normalur fuqcionirebas.
rogorc amas gamocdileba mowmobs ganviTarebul qveynebSi sakuTrebis
ganawileba xdeba ara wminda sabazro gziT, (rodesac gasayidi saxelmwifo
sawarmoebi xelmisawvdomia yvelasaTvis, vinc maT yidvas moisurvebs), aramed aq
moqmedebda da moqmedebs mkacri reglamentacia, magaliTad, safrangeTSi aseTi
sawarmoebis 10% MasSi dasaqmebul muSebs ekuTvniT, amasTan, pirvel rigSi da
Semcirebuli fasebiT, 15% ucxoelebs, 50% nebismier frang moqalaqes, 25%
qveynis udides safinanso institutebs. germaniis federaciul respublikaSi
-
38
saxelmwifo itovebs privatizebuli firmebis aqciebis 51 da 25,1% 1. nebismier
viTarebaSi saaqcio kapitalebis aseTi wili mis mflobelebs saxelmwifo
organos kvalificiuri umravlesobis mdgomareobaSi ayenebs, rac saSualebas
aZlevs mas, zegavlena moaxdinos gadawyvetilebis miRebaze.
saWiroa, saxelmwifo xelisuflebis centralur da adgilobrivi
organoebs Soris Zalebisa da uflebamosilebis ganawilebis iseTi balansis
arseboba, romelic adgilobrivi organoebis mxriv gamoricxavda privatizaciis
erovnuli programis blokirebas. am pirobis Sesruleba yvelgan ar xerxdeba.
amasTan dakavSirebiT sagulisxmoa germaniis federaciuli respublikis
magaliTi, sadac saxelmwifo seqtori gansakuTrebuli regionuli
TaviseburebebiT gamoirCeva da moicavs federalur, saadgilmamulo,
adgilobriv da saxelmwifo sawarmoebis sxvadasxva tips, aseve maT yvelanair
kombinacias. am qveyanaSi denacionalizaciis programa bevr rameSi imiT
ferxdeba, rom adgilebze awydeba mTavrobis warmomadgenlebTan winaaRmdegobas,
romlebic federaluri xelisuflebis zewolis miuxedavad ar apireben
sakuTrebis daTmobas.
msoflio praqtikam gviCvena, rom denacionalizaciis im kanonebisa da
instruqciebis gareSe, romlebic mis Sesrulebas uzrunvelyofen, saqme kargad
ar mTavrdeba. gansaxelmwifoebrivebasTan dakavSirebuli sirTuleebi
Cveulebriv iq warmoiSoba, sadac windauxedavad iReben iseT kanonebs,
romlebic afiqsireben saxelmwifo seqtorisadmi ama Tu im dargis an sawarmos
savaldebulo kuTvnilebas.
magaliTad, privatizebis inglisur kanonmdeblobaSi ar aris
denacionalizaciis dabrkolebebi, rac daexmara saxelmwifos, operatiulad
Seecvala Tanafardobis sazRvari saxelmwifo da kerZo mewarmeobas Soris.
yvelgan sadac saxelmwifom es pirobebi daicva denacionalizaciam sagrZnobi
Sedegebi moitana. aman xeli Seuwyo ekonomikis demonopolizacias da bazris
meqanizmis gaZlierebas. gaaumjobesa saxelmwifo finansebis mdgomareoba da
ufro demokratiuli gaxda sakuTrebiTi urTierTobebi da warmoebis marTva.
1. The politics of privatization in western Europe, p. 18-39.
-
39
inglisSi, magaliTad, mis TanamflobelTa ricxvi 2,2 mln ingliseliT
gaizarda.1
Tanamedrove sabazro ekonomikis pirobebSi saxelmwifo sakuTrebis
denacionalizacia, rogorc Cans, araa TviTmizani. misi ganxorcielebiT
saxelmwifo cdilobs, Tavisi saqmianoba iseT CarCoebSi moaqcios, romelic
sabazro tipis meurneobis TaviseburebiTaa gansazRvruli, imoqmedos ise, rom am
ukanasknelma imuSaos maRali efeqtianobiT, droulad moaxdinos moTxovnaze
reagireba. rac Seexeba saxelmwifos rols, igi imaSi unda gamoixatebodes, rom
man unda uzrunvelyos konkurentuli bazris meqanizmis funqcionirebis
normaluri pirobebi da Seasrulos da Seavsos is samuSao, romelsac bazari
ver asrulebs.
rogorc sayovelTaod cnobilia, Tanamedrove sazogadoebaSi aris mTeli
rigi socialur-ekonomikuri problemebi, romelTa gadawyvetac bazars ar
ZaluZs da saxelmwifos aucilebel Carevas moiTxovs. saerTod TviT
Tavisufali konkurenciis sistemac ki regulirebad ekonomikad SeiZleba
CaiTvalos, igi ar muSaobs saxelmwifos gareSe, romelic TavisTavad iRebs
pasuxismgeblobas fuladi mimoqcevis swor organizaciaze, xalxis koleqtiuri
moTxovnilebebis nawilis dakmayofilebaze da sabazro qcevis negatiuri
efeqtebis likvidaciasa da dauSveblobaze. funqciebis es erToblioba imis
maqsimumia, rac mTavrobam unda gaakeTos Tavisufali bazris pirobebSi, amave
dros, igi minimumia imisa, riTac man unda imoqmedos realur sabazro
ekonomikaSi.
Tu sworad SevafasebT sinamdviles, aRmovaCenT ekonomikuri cxovrebis
iseT axal procesebs, sadac bazris meqanizmi ar iZleva sazogadoebisaTvis
saWiro efeqtebs da adgili aqvs am sistemis SezRudulobis sxva
gamovlinebebs. gaTvaliswinebuli unda iqnes sameurneo procesebSi
saxelmwifos aqtiuri monawileobis aucilebloba.
maSasadame, mTavaria msoflio gamocdilebis gaTvaliswinebiT SevadginoT
qonebis gansaxelmwifoebrivebis erovnuli programa da ara ise rogorc Cveni
`reformistebi~ fiqroben.
1. The politics of privatization in western Europe, p. 54-68.
-
40
1.4. privatizaciis sakanonmdeblo normatiuli da organizaciul -
meTodologiuri bazis Seqmna da srulyofa
saqarTveloSi saxelmwifo qonebis privatizebis procesis dasawyebamde
arsebobda mxolod ramdenime sakanonmdeblo dokumenti.
1991 wlis seqtembers miRebuli kanoniT qveyanaSi arsebuli mTeli qoneba
saqarTvelos sakuTrebad gamocxadda.
1992 wlis noemberSi Seiqmna privatizebis ganxorcielebis erTiani organo
- ~saxelmwifo qonebis marTvis saministro~ da daiwo saxelmwifo qonebis
transformacia.
saqarTvelos respublikis uzenaesma sabWom 1991 wlis 9 agvistos miiRo
kanoni ~saqarTveloSi saxelmwifo sawarmoTa privatizebis Sesaxeb~ da
aRniSnulis Sesabamisad ministrTa kabinetis mier 1991-1992 wlebSi miRebuli
iqna mTeli rigi kanonqvemdebare dadgenilebebi:
`privatizaciis procesis uzrunvelyofis zogierTi RonisZiebis Sesaxeb~;
`sameurneo saqmianobis demopolizaciis zogierTi RonisZiebebis Sesaxeb~;
`saxelmwifo sawarmoTa privatizebis debulebaTa damtkicebis Sesaxeb~;
`saqarTvelos respublikis saxelmwifo sawarmoTa privatizebis saxelmwifo
programis Sesaxeb~; `sameurneo saqmianobis demopolizaciis zogierTi
RonisZiebebis Sesaxeb dadgenilebis gamoyenebis wesis da debulebis
damtkicebis Sesaxeb~; `saqarTvelos respublikis erovnuli ZiriTadi fondebis
gadafasebis Sesaxeb~ da sxva.
privatizebis organizaciuli-meTodologiuri bazis Seqmnis TvalsazrisiT
udidesi mniSvneloba hqonda, saqarTvelos mTavrobis mier jer `saxelmwifo
qonebis inventarizaciis, xolo Semdgom `saqarTvelos respublikis erovnuli
meurneobis ZiriTadi fondebis gadafasebis~ Sesaxeb miRebul dadgenilebebs.
saxelmwifo qonebis inventarizacia Catarda 1993 wels 1 aprilis
mdgomareobiT, da igi safuZvlad daedo saxelmwifo qonebis Sesyidvas.
privatizebis organizaciuli-meTodologiuri bazis ganmtkicebisaTvis
gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda saxelmwifo qonebis privatizebis gzebis
sworad gansazRvras. pirvelad 1993 wlis 9 agvistos iqna miRebuli kanoni
-
41
`saqarTvelos respublikaSi saxelmwifo sawarmoTa privatizebis Sesaxeb~,
romelmac dasabami misca privatizebis procesis pirveli etapis dawyebas.
miRebuli kanoni `saxelmwifo sawarmoTa privatizebis Sesaxeb~ emyareba
Cvens qveyanaSi da sxva postsocialistur qveynebSi privatizebis
ganxorcielebis gzaze SeZenil praqtikul gamocdilebas. am kanonis Sesabamisad
momzadda kanonqvemdebare aqti - `saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli aqciebis
marTvis konkursis formiT gadacemis Sesaxeb~. aseve, kanoni `saxelmwifo
sawarmoTa Sesaxeb~, romelic samarTlebriv safuZvelze awesrigebs samewarmeo
saqmianobis organizebul sakiTxebs.
saxelmwifo qonebis privatizebis procesis gafarToebisa da
ganmtkicebisaTvis saetapo mniSvneloba hqonda saqarTvelos saxelmwifo
meTauris 1994 wlis 29 maisis #178 brZanebulebas `privatizebis procesis
mowesrigebisa da daCqarebis Sesaxeb~. metad saWiro meTodologiur
dokumentebs warmoadgenda saqarTvelos saxelmwifo qonebis marTvis
saministros mier 1995 wels miRebuli kanonqvemdebare aqti `saprivatizebo
sawarmoebis qonebis pasiuri nawilis (erTi kv. metris) gasayidi fasis dadgenis
Sesaxeb~. am aqtebis Tanaxmad saprivatizebo obieqtebis pasiuri nawilis
gasayidi fasi ganisazRvra aranakleb 30 aSS dolaris eqvivalentis o