xaTuna joxaZe - Tbilisi State Universitypress.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi... ·...

243
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti xaTuna joxaZe saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebriobis winaaRmdegobrivi xasiaTi saqarTveloSi specialoba ekonomikuri Teoria filosofiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili sadisertacio naSromi MecnierxelmZRvaneli Amiran jibuti Ekonomikur mecnierebaTa Doqtori, profesori T b i l i s i 2008 avtoris stili daculia

Transcript of xaTuna joxaZe - Tbilisi State Universitypress.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi... ·...

  • ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

    saxelmwifo universiteti

    xaTuna joxaZe

    saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebriobis

    winaaRmdegobrivi xasiaTi saqarTveloSi

    specialoba ekonomikuri Teoria

    filosofiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad

    warmodgenili sadisertacio naSromi

    MecnierxelmZRvaneli

    Amiran jibuti

    Ekonomikur mecnierebaTa

    Doqtori, profesori

    T b i l i s i

    2008

    avtoris stili daculia

  • 1

    Tema: `saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebrivebis winaaRmdegobrivi

    xasiaTi saqarTveloSi~

    S i n a a r s i

    Sesavali ------------------------------------------------------------- 3-9 gv.

    Tavi I. ekonomikis demonopolizacia da saxelmwifos sakuTrebis

    gansaxelmwifoebrivebis arsi --------------------------------- 10-48 gv.

    1.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba ----------------- 10-16 gv.

    1.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis arsi, ZiriTadi Formebi da

    mimarTulebebi ----------------------------------------------- 16-30 gv.

    1.3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba --- 30-39 gv.

    1.4. privatizaciis sakanonmdeblo-normatiuli da organizaciul-

    meTodologiuri bazis Seqmna da srulYofa ------------------ 40-48 gv.

    Tavi II. saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebi da

    etapebi saqarTveloSi ---------------------------------------- 49-72 gv.

    2.1. privatizaciis Taviseburebebi --------------------------------- 49-53 gv.

    2.2. privatizaciis ganxorcielebis etapebi ------------------------ 53-72 gv.

    Tavi III. Privatizeba erovnuli ekonomikis calkeul dargebSi ------- 73-122 gv.

    3.1. privatizeba mrewvelobaSi (qimiuri mrewveloba, manqanaTmSenebloba,

    msubuqi mrewveloba, kvebis mrewveloba) --------------------- 73-84 gv.

    3.2. privatizeba saTbobenergetikul kompleqsSi ------------------ 85-90 gv.

    3.3. privatizeba transportis sferoSi ---------------------------- 91-92 gv.

    3.4. privatizeba kavSirgabmulobasa da fostis sferoSi ---------- 93-95 gv.

    3.5. privatizeba vaWrobaSi ---------------------------------------- 95-97 gv.

    3.6. bankebis privatizeba ------------------------------------------ 97-99 gv.

    3.7. sasoflo-sameurneo savargulebis privatizeba --------------- 99-120 gv.

    3.8. tYis privatizeba ------------------------------------------- 120-122 gv.

  • 2

    Tavi IV. saxelmwifo qonebis privatizebis winaaRmdegobrivi aspeqtebi 123-155 gv

    4.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis strategiuli gzis arCevaSi daSvebuli

    Secdoma ----------------------------------------------------- 123-129 gv.

    4.2. samarTlebrivi, meToduri da organizaciuli xasiaTis Secdomebi

    ------------------------------------------------------------- 129-141 gv.

    4.3. privatizaciis masStabebSi daSvebuli Secdomebi, strategiuli

    obieqtebis dausabuTebeli privatizeba --------------------- 141-155 gv.

    Tavi V. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri da socialuri

    Sedegebi ----------------------------------------------------- 156-186 gv.

    5.1. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri Sedegebi -- 156-171 gv.

    5.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis socialuri Sedegebi --- 72-186 gv.

    Daskvnebi da winadadebebi ----------------------------------------- 187-200 gv.

    Gamoyenebuli literatura ----------------------------------------- 223-242 gv.

  • 3

    Sesavali

    Temis aqtualuroba.

    saqarTvelo meore aTeuli welia rac axorcielebs mbrZaneblur-

    administraciuli sistemebidan sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlas.

    amJamad msoflioSi sabazro ekonomika yvelaze efeqtian sistemad

    warmogvidgeba. Man praqtikulad cxadyo Tavisi maRali efeqtianoba iseTi

    amocanebis gadawYvetaSi, rogoricaa: warmoebasa da moxmarebas Soris

    optimaluri kavSiris uzrunvelYofa; damoukidebeli mwarmoeblebis sameurneo

    saqmianobis Sedegebis sazogadoebrivi Sefaseba; fasebis Tavisufali

    funqcionireba; ekonomikis sanacia; konkurentobis saYovelTaoba da sxva.

    romelTa safuZvelze igi warmatebiT wYvets sruli dasaqmebis, ekonomikuri

    zrdis, fasebis stabilurobis, Tanasworobisa da efeqtianobis problemebs.

    maSasadame, sabazro ekonomikis kurss alternativa ara aqvs. Mis gareSe

    vercerTi qveYana ver Seva msoflios maRalganviTarebuli saxelmwifoebis

    ricxvSi. dRemde cnobil ekonimikur sistemaTa Soris igi Yvelaze efeqtiania.

    sabazro ekonomikur sistemaze gadasvla eqvemdebareba mTel rig

    ekonomikur kanonzomierebebs. maT Soris umTavresia sakuTrebis radikaluri

    reforma, romlis mizanic aris sabazro ekonomikis moTxovnaTa Sesabamisad

    sakuTrebisa da meurneobriobis mravalferovnebis damkvidreba da

    mravalwYobiani ekonomikis CamoYalibeba, rac warmoudgenelia saxelmwifo

    sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis da privatizebis ganxorcielebis gareSe.

    sakuTrebis gansaxelmwifoebriveba metwilad gulisxmobs saxelmwifo

    sawarmoebis gamoYvanas uSualod saxelmwifoebrivi marTvis struqturebidan,

    maT gardaqmnas sakuTrebis sxva, arasaxelmwifo formebze damYarebul

    sawarmoebad da ekonomikaSi xelovnuri saxelmwifo monopoliis aRmofxvras.

    amasTan gansaxelmwifoebriveba ar gamoricxavs SesaZleblobas rom saxelmwifo

    sawarmoebma axal TvisebriobaSi ganagrZon funqcionireba.

    Amdenad, gardamavali periodis Yvelaze aqtualur kardinalur problemas

    warmoadgens sakuTrebis radikaluri reforma, misi gansaxelmwifoebrivebisa da

    privatizebis ganxorcieleba.

  • 4

    gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis procesSi gadamwYveti roli

    saxelmwifom unda Seasrulos. saWiroa privatizebis procesis damTavreba,

    xolo amJamad privatizebis damamTavrebel etapze adre daSvebuli Secdomebis

    gamosworeba. zemoTqmulidan gamomdinare saxelmwifo qonebis

    demonopolizaciisa da sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis (privatizebis)

    problema erTob aqtualuria, rogorc Teoriuli ise praqtikuli TvalsazrisiT.

    sakvlevi problemebis Seswavlis mdgomareoba.

    xazgasmiT unda aRiniSnos, rom mbrZaneblur-administraciuli sistemidan

    sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlis sakiTxebs saqarTveloSi mravali

    saYuradRebo naSromi mieZRvna, magram uSualod sakuTrebis

    gansaxelmwifoebrivebisa da privatizaciis ekonomikur da socialur Sedegebze

    ar arsebobs calke damoukidebeli monografiuli gamokvleva da arc

    disertaciaa daculi. aSkarad SeiZleba iTqvas, rom es problema jer ar

    qceula specialuri Seswavlis sagnad, ramac ganapiroba Cvens mier sakvlev

    Temad misi aReba.

    saqarTveloSi privatizebis sxvadasxva aspeqtebi ZiriTadad ganxiluli da

    gamoqveYnebulia mxolod sagazeTo da saJurnalo statiebis saxiT. Problemis

    calkeuli sakiTxebi ganxiluli aqvT qarTvel mecnier-ekonomistebs: r.

    asaTians, z. bokuCavas, a. gabisonias, e. gabunias, r. gogoxias, v. gurabaniZes,

    T.zesaSvils, v, zurabiSvils, s. iakobiZes, g. kalandaZes, i. kapanaZes, g.

    labartYavas, i. mesxias, e. meqvabiSvils, g. papavas, a. silagaZes, u. samadaSvils,

    e. salamaZes, d. soloRaSvils, g. sulaberiZes, n. qarCavas, o. QeSelaSvils, j.

    SaTiriSvils, d.SaqaraSvils, r. Sengelias, g. SublaZes, a. CaCibaias, l. Ciqavas,

    d. ComaxiZes, a. wereTels, d. WarbaZes, n. WiTanavas, m. xanTaZes, s. xaraziSvils,

    S. xelaSvils, k. xmalaZes, a. jibuts, m. jibuts, v. juRels da sxva.

    maSasadame, winamdebare disertacia praqtikulad pirveli monografiuli

    gamokvlevaa, romelic uSualod sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebisa da

    privatizebis problemas exeba.

    kvlevis mizani da amocanebi.

    Gamokvlevis mTavari mizania mbrZaneblur-administraciuli sistemidan

    sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlis aucileblobis Teoriuli dasabuTeba.

  • 5

    privatizebis ekonomikuri da socialuri Sedegebis gaanalizeba, saxelmwifo

    qonebis gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis procesSi daSvebuli

    Secdomebis (winaaRmdegobebis) gamovlena da maTi Sedegebis aRmofxvrisaTvis

    saTanado RonisZiebebisa da winadadebebis SemuSaveba.

    GansazRvruli miznis misaRwevad sakvalifikacio naSromSi dasaxulia

    Semdegi amocanebi:

    1. ekonomikis demonopolizaciisa da saxelmwifo sakuTrebis

    gansaxelmwifoebrivebis arsis ganxilva;

    2 mbrZaneblur-administraciuli sistemidan sabazro ekonomikur sistemaze

    gadasvlis aucileblobis dasabuTeba;

    3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdilebis Seswavla da

    ganzogadeba;

    4. privatizebis sakanonmdeblo-normatiuli da organizaciul-meTodologiuri

    bazis Seqmnisa da srulYofis procesis daxasiaTeba;

    5. saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebis gamovlena

    da etapebis gansazRvra-daxasiaTeba;

    6. erovnuli meurneobis calkeul dargebSi privatizebis Sedegebis

    gaanalizeba;

    7. saxelmwifo qonebis privatizebis winaaRmdegobrivi xasiaTis Cveneba;

    8. privatizebis procesSi daSvebuli samarTlebrivi, meToduri da

    organizaciuli xasiaTis Secdomebis gamovlena;

    9. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomiuri da socialuri Sedegebis

    gaanalizeba da Sefaseba.

    kvlevis sagani da obieqti.

    kvlevis sagans warmoadgens saqarTveloSi mbrZaneblur-administraciuli

    sistemidan sabazro ekonomikur sistemaze gardamavali periodi. qveYanaSi

    saxelmwifo qonebis gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis sakiTxebze

    Seqmnili sakanonmdeblo baza; `kanoni saxelmwifo qonebis privatizebis Sesaxeb~;

    ekonomikis ganviTarebis saministrosa da qonebis marTvis saagentoSi arsebuli

    monacemebi; saqarTvelos parlamentis sabiujeto ofisis masalebi; sakuTrebis

  • 6gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis procesis dawyebasa da

    ganxorcielebasTan dakavSirebuli prezidentisa da mTavrobis brZanebulebebi;

    sakanonmdeblo aqtebi da gadawYvetilebebi. kvlevis obieqtia agreTve

    privatizebis procesTan dakavSirebuli statistikis departamentisa da qonebis

    marTvis saagentos statistikuri da angariSebiTi monacemebi. Qveynis

    makontrolebeli organoebis mier gamovlenili danaSaulebrivi faqtebi da sxva

    winaaRmdegobrivi xasiaTi. Am mxriv ganviTarebul qveYnebSi arsebuli Teoriul-

    praqtikuli gamocdilebis analizi da ganzogadeba.

    kvlevis Teoriuli da meTodologiuri safuZvlebi.

    sadisertacio naSromis Teoriul da meTodologiur safuZvels

    warmoadgens Tanamedrove ekonomikuri Teoria, ekonomiksi, samarTlis Teoria,

    saerTaSoriso ekonomikuri urTierTobebis gamocdileba, qarTveli da ucxoeli

    ekonomistebis fundamenturi gamokvlevebi. gamoYenebulia logikuri analizis,

    Sedarebis, sistemur-dialeqtikuri da programul-miznobrivi, statistikuri,

    ekonomikur-maTemaTikuri meTodebi; mbrZaneblur-administraciuli sistemidan

    sabazro ekonomikur sistemaze gadasvlisa da sakuTrebis

    gansaxelmwifoebrivebisa da privatizebis sakiTxebisadmi miZRvnili qarTveli

    da sazRvargareTeli mecnier-ekonomistebis naSromebi, gansaxelmwifoebrivebisa

    da privatizebis marTvisa da organizaciis saerTaSoriso gamocdileba.

    kvlevis ZiriTadi Sedegebi da naSromis mecnieruli siaxle.

    warmodgenili naSromi mocemuli saTauriTa da SinaarsiT TavisTavad

    siaxleTa erTobliobaze miuniSnebs. uFro konkretulad naSromis siaxlea:

    _ saqarTveloSi mbrZaneblur-administraciuli sistemidan sabazro ekonomikur

    sistemaze gadasvlis aucileblobis dasabuTeba;

    _ saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebis Seswavla

    da privatizaciis etapebis daxasiaTeba;

    _ erovnuli ekonomikis calkeul dargebSi privatizebis Sedegebis detaluri

    ganxilva da daSvebuli Secdomebis kritikuli analizi;

    _ saqarTveloSi saxelmwifo qonebis privatizebis procesSi gamovlenili

    winaaRmdegobrivi xasiaTis siRrmiseuli gamokvleva;

    _ sabazro ekonomikaze gadasvlis strategiuli gzis arCevaSi daSvebuli

    Secdomebis gamovlena;

  • 7_ samarTlebrivi, meToduri da organizaciuli xasiaTis Secdomebis

    gaanalizeba;

    _ privatizaciis masStabebSi daSvebuli Secdomebisa da strategiuli

    obieqtebis dausabuTebeli privatizebis faqtebis gamovlena;

    _ sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri da socialuri Sedegebis

    Rrma analizi da Sefaseba;

    _ saqarTveloSi sakuTrebis reformis mimdinareobis analizi, gamovlenil

    naklovanebaTa sistematizacia da Sesabamisi rekomendaciebis Camoyalibeba.

    naSromis praqtikuli mniSvneloba.

    kvlevis Sedegebis gamoyeneba SeiZleba ekonomikuri ganviTarebis

    saministros da qonebis marTvis saagentos praqtikul saqmianobaSi. agreTve

    parlamentsa da mTavrobaSi sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis da privatizebis

    Sesaxeb misaRebi kanonproeqtebis SemuSavebis dros. sadisertacio naSromis

    Teoriuli debulebebiT da daskvnebiT Aseve SeiZleba isargeblon qveynis

    umaRlesi saswavleblebis bakalavriatsa da magistraturaSi specialuri

    saleqcio kursebis swavlebis procesSi, aseve praqtikuli mniSvnelobis mqone

    zogierTi winadadeba garkveul daxmarebas gauwevs aRmasrulebeli

    xelisuflebis nebismier instanciebSi dasaqmebul muSakebs.

    naSromis aprobacia da publikacia.

    sadisertacio naSromis calkeuli Tavebi periodulad ixileboda ivane

    javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikuri

    Teoriis kaTedraze, xolo dasrulebuli saxiT saboloo aprobacia man gaiara

    ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikuri principebis kaTedris

    sxdomaze (27 noemberi 2008w.), sadac is mowonebuli da rekomendirebuli iqna

    sajaro dacvisaTvis. naSromis zogierTi debuleba (rekomendacia) Cvens mier

    gagzavnili iqna ekonomikuri ganviTarebis saministrosa da qonebis marTvis

    saagentoSi.

    kvlevis ZiriTadi Sedegebi, daskvnebi da winadadebebi gamoqveynebulia

    Jurnalebsa da samecniero naSromTa krebulebSi.

    sadisertacio naSromis ZiriTadi Sinaarsi asaxulia avtoris rva

    samecniero statiaSi, romelic gamoqveynda Tsu ekonimikisa da biznesis

  • 8fakultetis sadisertacio sabWos debulebiT gansazRvruli wesiTa da

    pirobebiT.

    1. joxaZe xaTuna _ `sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba~,

    Jurn. `ekonomika~ #1 2006w. gv. 170-176.

    2. joxaZe xaTuna _ `saxelmwifos wilobrivi monawileobiT momqmed sawarmoTa

    marTvis srulyofis sakiTxebi~, Jurn. `ekonomika~ #4 2006w. gv. 167-172.

    3. joxaZe xaTuna _ `saxelmwifo sakuTrebis gansaxelmwifiebrivebisa da

    privatizebis arsi~. Jurn. `ekonomika~ #6 2006w. gv. 5-9.

    4. joxaZe xaTuna _ `sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis arsi, formebi da

    meTodebi~, Jurn. `ekonomika~ #11-12 2006w. gv. 20-24. (TanaavtorobiT).

    5. joxaZe xaTuna _ `saqarTveloSi sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis

    socialuri Sedegebi~. Jurn. `socialuri ekonomika~ #2 2007w. gv. 19-38..

    (TanaavtorobiT).

    6. joxaZe xaTuna _ ` saqarTveloSi sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis

    ekonomikuri Sedegebi~. Jurn. `ekonomika~ #9 2008w. gv. 10-20

    (TanaavtorobiT).

    7. Jokhdze Khatuna - “Contradictory Nature of State Property Denationalization in

    Georgia”. 2008.

    8. Jokhdze Khatuna - “Economic Outcomes of the State Property Denationalization”. 2008.

    naSromis moculoba da struqtura.

    naSromi moicavs kompiuterze nabeWd 200 gverds. kvlevis miznebidan

    gamomdinare naSromi warmodgenilia Semdegi struqturiT:

    Sesavali

    Tavi I. ekonomikis demonopolizacia da saxelmwifos sakuTrebis

    gansaxelmwifoebrivebis arsi

    1.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba

    1.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis arsi, ZiriTadi Formebi da

    mimarTulebebi

    1.3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba

  • 9

    1.4. privatizaciis sakanonmdeblo-normatiuli da organizaciul-

    meTodologiuri bazis Seqmna da srulYofa

    Tavi II. saxelmwifo qonebis privatizaciis ganxorcielebis Taviseburebebi da

    etapebi saqarTveloSi

    2.1. privatizaciis Taviseburebebi

    2.2. privatizaciis ganxorcielebis etapebi

    Tavi III. Privatizeba erovnuli ekonomikis calkeul dargebSi

    3.1. privatizeba mrewvelobaSi (qimiuri mrewveloba, manqanaTmSenebloba,

    msubuqi mrewveloba, kvebis mrewveloba)

    3.2. privatizeba saTbobenergetikul kompleqsSi

    3.3. privatizeba transportis sferoSi

    3.4. privatizeba kavSirgabmulobasa da fostis sferoSi

    3.5. privatizeba vaWrobaSi

    3.6. bankebis privatizeba

    3.7. sasoflo-sameurneo savargulebis privatizeba

    3.8. tYis privatizeba

    Tavi IV. saxelmwifo qonebis privatizebis winaaRmdegobrivi aspeqtebi

    4.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis strategiuli gzis arCevaSi daSvebuli

    Secdoma

    4.2. samarTlebrivi, meToduri da organizaciuli xasiaTis Secdomebi

    4.3. privatizaciis masStabebSi daSvebuli Secdomebi, strategiuli

    obieqtebis dausabuTebeli privatizeba

    Tavi V. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri da socialuri

    Sedegebi

    5.1. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ekonomikuri Sedegebi

    5.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis socialuri Sedegebi

    Daskvnebi da winadadebebi

    Gamoyenebuli literatura

  • 10

    Tavi I. ekonomikis demonipolizacia da saxelmwifo sakuTrebis

    gansaxelmwifoebrivebis arsi

    1.1. sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba

    msoflios sxvadasxva qveyanaSi dRemde aprobirebuli ekonomikuri

    sistemebi erTmaneTisgan gansxvavdeba resursebze sakuTrebis formebiT da

    ekonomikuri saqmianobis koordinaciisa da marTvis wesiT. am aspeqtiT

    ekonomikur literaturaSi ekonomikis sistemebi ase klasificirdeba:

    1. wminda kapitalizmi anu Tavisufali konkurenciis kapitalizmi;

    2. mbrZaneblur-administraciuli sistema;

    3. tradiciuli anu adaT-wesebze damyarebuli ekonomikuri sistema;

    4. sabazro ekonomikuri sistema.

    radgan sinamdvileSi zemoT CamoTvlili ekonomikuri sistemebi ~wminda~

    saxiT ar arsebobs da TiTeoulis Tavisebureba mxolod zogadi aspeqtiT

    gamoixateba, sabolood isini daiyvaneba mxolod ori tipis dinamikur sistemaze:

    1. sabazro ekonomikuri sistema;

    2. mbrZaneblur-administraciuli ekonomikuri sistema.

    nebismieri ekonomikuri sistemis cxovelmyofelobis erT-erTi ZiriTadi da

    arsebiTi maCvenebelia warmoebis saSualebebze sakuTrebis formebi, rac

    gansazRvravs mocemuli sazogadoebis ganviTarebis saerTo mimarTulebebs, misi

    miRvaweobis socialur Sedegebs.

    ekonomikuri sistemis mixedviT icvleba ara marto warmoebis saSualebebze

    sakuTrebis formebi, aramed sakuTrebis obieqtebi, agreTve sakuTrebis

    subieqtebi, e.i. mesakuTreebic.

    sakuTrebis Sesaxeb mecnieruli Teoria gamomdinareobs im istoriuli

    gamocdilebiT dadasturebuli debulebebidan, rom warmoebis saSualebebze ar

    arsebobs sakuTrebis erTi, sayovelTao da yvela ekonomikuri sistemisaTvis

    savaldebulo forma. igi sazogadoebrivi cxovrebis organizaciis

    cvlilebebTan erTad icvleba. axali ekonomikuri sistemis warmoSobasTan

    erTad sakuTrebis axali formebi da saxeebi Cndeba da igi arsebobs am

  • 11

    sazogadoebasTan erTad, vidre ar Seicvleba misi axali organizaciiT, rac

    ueWvelad unda iyos sakuTrebiTi urTierTobis Secvlis Sedegi. amrigad,

    ekonomikuri sistemis Secvlas aucileblad emTxveva warmoebis saSualebebze

    sakuTrebis formebis Secvlac. amas mosdevs sazogadoebrivi cxovrebis yvela

    ZiriTadi niSnis Sesabamisi cvlilebebi.

    warmoebis saSualebebze sakuTrebis gabatonebuli forma yovelTvis

    Sexamebulia mwarmoebluri Zalebis ganviTarebis garkveul donesTan da

    ganasaxierebs ekonomikuri sistemis im tips, romelic istoriulad

    mwarmoeblur ZalaTa ganviTarebis mocemul dones Seesabameba. sakuTrebiTi

    urTierTobebi uSualod gamoxataven ekonomikuri sistemis arss. ase inaskveba

    mtkice kavSirurTierToba sakuTrebiT urTierTobebs, rogorc ekonomikuri

    sistemis safuZvelsa, da mwarmoeblur Zalebs Soris. am naskvis Sinagan

    mamoZravebel elements mwarmoebluri Zalebi Seadgens da am mimarTulebiT es

    Zalebi kacobriobis istoriis ganviTarebis lokomotivad gvevlineba. magram,

    mwarmoeblur ZalTa ganviTarebis done damokidebulia TviT ekonomikuri

    sistemis istoriul etapze. sazogadoebis mwarmoebluri Zalebi da sakuTrebiTi

    urTierTobebi sazogadoebrivi warmoebis ganviTarebis mamoZravebeli

    komponentebia.

    amdenad, nebismieri ekonomikuri sistema, TiToeuli am komponentis

    Seswavlis safuZvelze unda gaanalizdes.

    Tavdapirvelad pirvelyofil sazogadoebaSi warmoebis saSualebebze

    sazogadoebrivi sakuTreba arsebobda. sakuTrebis es forma, cxadia, aravis

    daudgenia, igi obieqturad gansazRvra mwarmoebluri Zalebis mdgomareobam.

    calkeuli adamiani im dros uZluri iyo bunebis Zalebis winaSe da ar SeeZlo

    fizikuri arseboba gankerZoebuli saqmianobiT, Sroma mxolod erTian,

    koleqtiur saqmianobaSi asrulebda qmediT rols. calkeuli individis

    saqmianoba aseT viTarebaSi ekonomikurad gaumarTlebeli iyo. Tu yvela am

    moments SevajamebT, SeiZleba gakeTdes daskvna, rom Sromis gansazogadoeba, e.i.

    misi sazogadoebrivi xasiaTi iyo ara Sedegi sazogadoebis organizaciuli

    RonisZiebebiT gansazRvruli, aramed bunebis winaaRmdeg adamianis brZolis

    sisustiT ganpirobebuli stiqiurad aRmocenebuli procesi.

  • 12

    amrigad, kacobriobis istoriis am periodisaTvis damaxasiaTebelia

    mwarmoebluri Zalebis mTavari elementis - adamianis sisustiT gansazRvruli

    warmoebis saSualebebis sakuTrebis sazogadoebrivi forma. mwarmoebluri

    Zalebis ganviTarebisa da Sromis sazogadoebrivi danawilebis gaRrmavebis

    procesis Sedegad dawyo Temis daSla da kerZo sakuTrebis aRmoceneba.

    kerZo sakuTrebis aRmoceneba kacobriobis istoriaSi dakavSirebulia

    mwarmoebluri Zalebis ganviTarebis im safexurTan, roca adamians, individs,

    saSualeba mieca ewarmoebina zedmeti produqti. es aris is etapi, roca

    sazogadoebis mwarmoebluri Zalebis ganviTarebaSi moxda naxtomi,

    mwarmoebluri Zalebi Sevida axal Tvisebriv fazaSi da gansazRvra ufro

    maRali safexuri adamianTa ekonomikuri urTierTobebis ganviTarebaSi. gaCnda

    warmoebis iaraRebisa da Sromis organizaciis srulyofisa da ganviTarebis

    axali stimulebi.

    amrigad, kerZo sakuTrebis aRmocenebam xeli Seuwyo sazogadoebrivi

    mwarmoebluri Zalebis ganviTarebas da dasabami misca axali ekonomikuri

    sistemis warmoSobas. aq mTavari is aris, rom individualurma warmoebam, da

    amiT ganpirobebulma Sromis mwarmoeblurobis zrdam Seqmna SesaZlebloba,

    adamians ewarmoebina zedmeti produqti, romelsac mesakuTre iTvisebda.

    amgvarma urTierTobam warmoqmna adamianis mier adamianis eqsploataciis

    safuZveli, aseTi sazogadoebrivi urTierTobebi istoriulad pirvelad

    monaTmflobelobis saxiT ganxorcielda.

    monaTmflobelobam, miuxedavad warmoebis muSakis metad uxeSi formiT

    eqspluataciisa, garkveuli biZgi misca mwarmoebluri Zalebis Semdgom

    ganviTarebas. amis mkafio magaliTia Zveli saberZneTisa da romis ekonomika,

    kultura, mecniereba, teqnika da a.S. kerZo sakuTrebis warmoqmna imTaviTve erT-

    erTi yvelaze mniSvnelovani movlena iyo kacobriobis istoriaSi. man warmoaCina

    da ganaviTara adamianis SemoqmedebiTi mewarmeobrivi da saerTod, SromiTi

    SesaZleblobebi. ganamtkica misi statusi bunebaSi da sazogadoeba dRevandel

    civilizaciamde miiyvana.

    feodalizmma didi cvlilebebi moaxdina monaTmflobelr sakuTrebiT

    urTierTobebSi. glexs ufleba mieca kerZo sakuTrebaSi hqonoda warmoebis

    saSualebaTa garkveuli nawili (garda miwisa), Seeqmna sakuTari ojaxi da

  • 13

    meurneoba. moispo monaTmflobelobisaTvis damaxasiaTebeli Sromisa da yofa-

    cxovrebis mZime da xSirad autaneli pirobebi, romelic warmoebis muSaks

    Sromisadmi yovelgvar interess ukargavda.

    feodalizmma mZlavri biZgi misca mwarmoeblur ZalTa ganviTarebas, xeli

    Seuwyo sasaqonlo-fuladi urTierTobebis ganviTarebas, qveynebsa da

    kontinentebs Soris ekonomikuri kavSirebis damyarebas. yovelive aman

    mniSvnelovani roli Seasrula kapitalizmis aRmocenebasa da ganviTarebaSi.

    kapitalizmi feodalizmis ekonomikuri sistemis pirdapiri uaryofaa. man

    Secvala feodaluri sazogadoebis warmoebis wesi da misi adekvaturi

    sakuTrebiTi urTierTobebis sistema. kapitalizmis arsebiTi niSania

    sazogadoebis dayofa warmoebis saSualebebis mesakuTre da warmoebis

    saSualebebis sakuTrebas mowyvetil armqonebel klasebad. amasTan

    kapitalizmma, romlis ekonomikur safuZvelsac kerZo sakuTreba SeadGens

    Seqmna misi mravali specifikuri saxe. kapitalizmis ganviTarebis kvalobaze

    gaCnda sakuTrebis kerZo formis nairsaxeoba.

    sxvagvarad dgeba sazogadoebrivi sakuTrebis gabatonebuli formiT

    arsebobis sakiTxi XX saukuneSi xelovnurad organizebul socialistur

    sazogadoebaSi, sadac gabatonebuli mdgomareoba saxelmwifo sakuTrebam

    daikava. e.i. moxda sazogadoebis ganviTarebis bunebrivi gzidan gadaxveva.

    saxelmwifoebrivi sakuTrebis gabatonebam warmoSva mbrZaneblur-

    administraciuli sistema da misi Sesabamisi totalitaruli saxelmwifo.

    sazogadoebrivi sakuTreba fiqcia gaxda, gadaiqca sakuTrebad mesakuTris

    gareSe. warmoebis muSakebs man ver Seuqmna saTanado stimulebi, ver

    uzrunvelyo Sromis mwarmoeblurobis saWiro done da mwarmoebluri Zalebis

    ganviTareba Seaferxa.

    mbrZaneblur-administraciuli sistema gansxvavdeboda yvela uwindeli

    socialur-ekonomikuri sistemisagan uwinares yovlisa imiT, rom emyareboda

    warmoebis saSualebebze formiT, sazogadoebriv da SinaarsiT saxelmwifoebriv

    sakuTrebas. aman gamoxatuleba hpova sazogadoebrivi cxovrebis

    gasaxelmwifoebrivebaSi, ramac sayovelTao xasiaTi miiRo.

    gansaxelmwifoebrivebam moicva, pirvel yovlisa, sakuTriv saxelmwifoebrivi

    sakuTreba. kvazisazogadoebrivi sakuTrebis gabatonebam ekonomika datova

  • 14

    sakuTrebis Tanabaruflebiani subieqtebis gareSe. ekonomika imarTeboda

    centridan direqtiuli gegmebis meSveobiT.

    ganxorcielda kooperaciuli sakuTrebis gansaxelmwifoebriveba.

    sakolmeurneo-kooperaciuli sakuTreba faqtobrivad saxelmwifo sakuTrebis

    danamati gaxda.

    gasaxelmwifoebrivebis procesi yvelaze uxeSad Seexo kerZo sakuTrebas.

    igi nacionalizaciisa da eqspropriaciis gziT mTlianad likvidirebuli iqna.

    metis-metad SeizRuda piradi sakuTreba, rac gamoixateboda rogorc ZiriTadi,

    ise sxva saqmianobidan miRebuli Semosavlebis mkacri saxelmwifoebrivi

    reglamentiT, SromiTi wvlilis mixedviT ganawilebis ugulebelyofiT,

    gaTanabrebiTi ganawilebiT da a.S. mTeli sabWoTa imperiis vrcel

    horizontalur da vertikalur ierarqiul doneze saxelmwifoebrivi formiT

    faqtobrivad erTiani ekonomikuri centris funqcionirebam, zemoT aRniSnulTan

    erTad, gamoiwvia ganawilebiTi urTierTobebis deformaciac. es yvelaze naTlad

    gamovlinda zedmeti produqtis didi nawilis saxelmwifos xelSi

    koncentraciaTa da sawarmoo erTeulebze misi TviTneburi, sameurneo-

    angariSianobis principis gauTvaliswineblad ganawilebiT. faqtobrivad

    dakanonda sawarmoTa mogeba-zaralis TviTnebuad ganawilebis sameurneo

    praqtikis yvelaze maxinji forma, romlis meSveobiTac maRalrentabeluri

    sawarmoebi ~inaxavdnen~ dabalrentabelur da zaralian sawarmoebs. amiT

    arsebiTad Ziri gamoeTxara sazogadoebrivi warmoebis mamoZraveblis

    ekonomikuri interesebis moqmedebas, ris Sedegadac miviReT e.w. uZravi

    ekonomika.

    zemoaRniSnulTan erTad, gasaxelmwifoebrivebuli socializmis

    damaxasiaTebeli niSani iyo samomxmareblo saqonlis deficiti da

    biurokratizmi. deficituroba SezRuduli resursebis arsebobis pirobebSi

    (maRalganviTarebuli) qveynisaTvisac ar aris ucxo, magram, maTgan gansxvavebiT,

    sabWoTa kavSirSi amas sistematuri, myari da sayovelTao xasiaTi hqonda, risi

    umTavresi mizezic warmoebis saSualebebze gabatonebuli saxelmwifoebrivi

    sakuTreba da ekonomikis mkacrad centralizebuli administraciul-

    direqtiuli marTva iyo.

  • 15

    sabolood Camoyalibda ara mxolod gasaxelmwifoebrivebuli

    kvazisocialisturi ekonomika, aramed gasaxelmwifoebrivebuli

    kvazisocialisturi sazogadoeba misi yvela maxinji - totalitaruli formiT,

    romlis mTavari mamoZravebeli Zalac saxelmwifos Zliereba da Seuvaloba iyo.

    rogorc es cxovrebam aCvena, ekonomikur sistemebs Soris yvelaze

    efeqtiani aRmoCnda sabazro ekonomika. sxva ekonomikur sistemebTan SedarebiT

    sabazro sistemebis upiratesobebi mravali aspeqtiT vlindeba, romelTa Soris

    umTavresia resursebis efeqtiani gamoyeneba da mewarmeTa ekonomikuri

    Tavisufleba. sabazro sistemis pirobebSi ~uxilavi xeli~ iseTnairad marTavs

    pirad interesebs, rom arsebuli resursebis xarjze sazogadoebas

    uzrunvelyofs sul ufro meti raodenobis saqoneliT, es ki niSnavs

    maqsimalur ekonomikur efeqtianobas.

    sabazro ekonomikam praqtikulad cxadyo, Tavisi maRali efeqtianoba iseTi

    amocanebis gadawyvetaSi rogoricaa: warmoebasa da moxmarebas Soris

    optimaluri kavSiris uzrunvelyofa; damokidebuli mwarmoeblis sameurneo

    saqmianobis Sedegebis sazogadoebrivi Sefaseba; fasebis Tavisufali

    funqcionireba; ekonomikis sanacia; konkurenciis sayovelTaoba da sxva amis

    safuZvelze sabazro ekonomika warmatebiT wyvets dasaqmebis, ekonomikuri

    zrdis, fasebis stabilurobis, ekonomikuri Tavisuflebis, ekonomikuri

    usafrTxoebis Tanasworobisa da efeqtianobis problemebs.1

    sazogadoebrivi struqturebis ganviTarebis msvlelobam daadastura

    regulirebadi sabazro ekonomikis, kerZod socialurad orientirebuli sabazro

    meurneobis Seqmnis mizanSewoniloba. e.i. administraciul-direqtiuli

    ekonomikidan sabazro ekonomikaze gadasvlis aucilebloba.

    XX saukunis bolo aTwleulis dasawyisSi msoflo socialisturi

    sistema daiSala da ganviTarebul socializmad wodebuli ekonomikuri

    sistema uaryofili iqna. gauqmda warmoebis saSualebaTa sazogadoebrivi

    1. ra Tqma unda yovelive es ar niSnavs sabazro sistemis yovlisSemZleobas. saqme isaa, rom

    sabazro ekonomika ver uzrunvelyofs makroekonomikur proporciulobas,samecniero teqnikur

    progress, strategiul investiciebs, arasabazro seqtoris mxardaWeras, socialuri

    problemebis daZlevas da sxva

  • 16

    sakuTreba da igi gansaxelmwifoebrivebis obieqtad gamocxadda. e.w.

    ~socialisturi qveynebis~ winaSe warmoCnda problema Tu rogor daubrundnen

    isini umtkivneulod, SedarebiT mokle drois monakveTSi, rac SeiZleba naklebi

    socialur-ekonomikuri danakargebiT, kacobriobis ganviTarebis bunebriv-

    magistralur gzas.

    sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi Semavali umetesi respublikebis winaSe

    daisva saxelmwifoebrivobis aRdgenis, xolo zogierTisaTvis Seqmnis sakiTxi.

    niSandoblivia, rom am revoluciur gardaqmnebs yofil mokavSireTa umetesoba

    sruliad moumzadebeli Sexvda. sazogadoebam ver gaigo da ar icoda riT

    daewyo, ra gaekeTebina, raTa TanamimdevrobiT gaetarebina ekonomikuri sistemis

    demontaJi, ra prioritetebi gamoeyo reformebis Catarebisas da sxva. TumcaRa

    absoluturad yvela qveyana upirobod aRiarebda da aRiarebs rom ekonomikis

    ganviTarebis safuZveli unda iyos Sereuli sabazro ekonomikisaTvis

    damaxasiaTebeli principebi. xolo saxelmwifoebrivi aRmSeneblobis saboloo

    mizani samoqalaqo sazogadoeba.

    ~ganTavisuflebuli qveynebi~, bunebrivia aRmoCndnen e.w. sabazro

    ekonomikaze gardamavali periodis winaSe, istoriul periodSi, romlis drosac

    unda ganxorcieldes ZiriTadad Zveli ekonomikuri sistemis demontaJi da

    axlis Semadgeneli nawilebis aqtivizacia.

    am moZraobaSi sxva saxelmwifoebTan erTad, bunebrivia CaerTo

    saqarTveloc, romelmac prioritetul amocanad aRiara axali ekonomikuri

    sistemis Seqmnis aucilebloba.

    1.2. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis (privatizebis) arsi da

    ZiriTadi meTodebi, formebi da mimarTulebebi

    mbrZaneblur-administraciuli sistemidan (socializmidan) sabazro

    ekonomikaze gadasvla da amasTan dakavSirebiT, axali ekonomikuri

    urTierTobebis formireba, SesaZlebelia mxolod sakuTrebis (sxvadasxva

  • 17

    formebis) mravalformianobis pirobebSi, sadac wamyvani rol;i mieniWeba kerZo

    da koleqtiur sakuTrebas, agreTve maT sxvadasxva kombinacias, xolo

    saxelmwifo seqtori iqneba ekonomikis mniSvnelovani, magram ramdenadme

    daqvemdebarebuli komponenti, ramdenadac sakuTrebiTi urTierTobebis

    Sewonasworebuli Tanafardoba swrafi ekonomikuri aRmavlobis safuZvels

    warmoadgens.

    aqedan gamomdinare sabazro urTierTobebze gadasvlis ZiriTad

    mimarTulebad sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebaa miCneuli.

    gansaxelmwifoebriveba aris sawarmoTa mmarTvelobis saxelmwifo

    organoebis uSualo daqvemdebarebidan gamoiyvana da maTi gardaqmna kerZo

    sawarmoebad, aqcionerul sazogadoebebad, sapaio amxanagobebad, kooperativebad

    da sxva arasaxelmwifoebriv struqturebad. arsebobs privatizebis

    ganxorcielebis gansxvavebuli meTodebi:

    1. restitucia - romlis mizania qoneba daubrundes mis yofil mflobels. es

    meTodi im SemTxvevaSi gamoiyeneba, rodesac mTavrobis mier qonebis dasakuTreba

    arasamarTliani meTodis gamoyenebiT moxda. restitucia am SemTxvevaSi

    ganixileba rogorc samarTlianobis aRdgenis forma da gamarTlebulia

    moraluri da samarTlebrivi TvalsazrisiT. specialur literaturaSi aseTi

    ram cnobilia deprivatizaciis saxelwodebiT. qonebis CamorTmevisa da ukan

    dabrunebis safuZveli unda gaxdes SesaZlo darRvevebi, gansakuTrebiT im

    SemTxvevaSi Tu saxezea korufciuli qmedeba. Tu aseTi dadgindeba, maSin

    Sesabamisi kanonmdeblobiT unda daregulirdes am qonebis CamorTmeva Semdgomi

    privatizebisaTvis. restituciis praqtika Zalian iSviaTia. es meTodi

    gamoyenebuli iqna estoneTsa da CexeTSi.1

    1. bolo dros saqarTvelos sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis umaRles

    eSelonebSi Zalze xSiradaa saubari saxelmwifo qonebis privatizebis Sedegebis SesaZlo

    gadasinjvis Sesaxeb. axla privatizebis Sedegebis masobrivad gadasinjva gaumarTlebelia,

    magram prioritetuli dargebis obieqtebi, romlebic arakanonierad iqna gayiduli, isini

    mosaxerxebel SemTxvevaSi saxelmwifos unda daubrundes. amasTan, yvela araswori gziT

    SeZenili qoneba unda Sefasdes dReisaTvis moqmedi sabazro fasebiT da masze dawesdes

    qonebis gadasaxadi. ukanono qoneba unda daibegros Zalian maRali gadasaxadiT.

  • 18

    2. pirdapiri gayidvis meTodi - am meTodis gamoyeneba gasuli saukunis 90-ian

    wlebSi daiwyo yofilma socialisturma qveynebma (aRmosavleT germaniam,

    estoneTma, ungreTma da poloneTma), magram male warmoiSva mTeli rigi

    naklovanebani. privatizebis am meTodis gamoyenebiT gamovlenil naklovanebebs

    Soris, yvelaze TvalsaCino aRmoCnda qveyanaSi kapitalis bazris ganviTarebis

    dabali done. aseve ucxoeli investirebisaTvis gasayidi obieqtebis Sesaxeb

    srulyofili informaciis mowodebis siZneleebi.

    3. qonebis Sesyidva menejmentisa da momuSave personalis mier. privatizebis es

    meTodi gulisxmobs obieqtis Sesyidvas menejmentisa da dasaqmebuli

    personalis mier. amgvari meTodi ar aris swrafad da iolad

    gansaxorcielebeli. mas SeuZlia dadebiTi Sedegebis motana, ramdenadac aq

    erTiandeba warmoebaSi dasaqmebuli muSa-mosamsaxureebisa da mmarTveli

    aparatis interesebi. aRniSnul meTods aqvs naklovanebebic. xdeba

    gaumarTleblad maRali xelfasebis da zedmeti samuSao Zalis SenarCuneba,

    agreTve ver xerxdeba ucxouri investiciebis mozidva. miuxedavad arsebuli

    naklovanebebisa privatizebis es meTodi farTod iyo gamoyenebuli xorvatiaSi,

    makedoniaSi, poloneTSi, rumineTSi, sloveniasa da ruseTSi.

    4. masobrivi privatizeba - am SemTxvevaSi mTavroba, rogorc wesi mosaxleobas

    urigebs vauCerebs, romelTa gamoyenebiT xdeba sawarmoTa wilis Sesyidva. es

    meTodi farTod iqna gamoyenebuli CexeTSi, somxeTSi, yazaxeTSi, yirgizeTSi,

    litvasa da latviaSi. agreTve, aRmosavleT evropis rig qveynebSi. vauCerebiT

    privatizebis meTodi iZleva ekonomikurad CamorCenil qveynebSi kapitalis

    deficitis daZlevis SesaZleblobas. amdenad, es meTodi yvelaze misaRebad da

    samarTlianad iTvleba mosaxleobaSi. man xeli SeuSala am qveynebSi ucxouri

    kapitalis Semodinebas. (intervencias) da Tavidan iqna acilebuli privatizebis

    procesSi sawarmoTa SefasebasTan da sxva sakiTxebTan dakavSirebuli

    siZneleebi. rogorc amas praqtika adasturebs vauCeruli privatizacia

    amaRlebs reformebis avtoritets mosaxleobaSi da mas metad warmatebuls

    xdis. am meTodis momxreTa azriT, is qmnis axal mesakuTreTa farTo fenas,

    romelic dainteresebulia reformebis warmatebiT ganxorcielebisaTvis.

    vauCeruli privatizeba saqarTveloSi samwuxarod warumateblad Catarda.

  • 19

    5. saaqcio sazogadoebaTa saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli aqciebis

    specializebul auqcionze nulovani sawyisi fasiT gayidva. cneba, nulovani

    sawyisi fasi pirobiTia da niSnavs imas, rom minimaluri Tanxis Setanis

    SemTxvevaSi myidvels SeuZlia miiRos aqciebis garkveuli raodenoba.

    davuSvaT, rom auqcionze gamotanilia romelime saaqcio sazogadoebis

    aqciebis 60%, vTqvaT 100000 aqcia, TiToeuli erTi laris nominaluri

    RirebulebiT. Tu myidveli Seitans Tundac erT lars da mas ar eyoleba

    konkurenti, maSin mas darCeba es aqciebi. amiT igi 60%-is, saaqcio sazogadoebis

    aqciaTa sakontrolo paketis mflobeli gaxdeba. xolo konkurentebis gamoCenis

    SenTxvevaSi Sesabamisad fasic aiweva, maSin aqciebis ganawileba moxdeba

    Setanili Tanxis proporciulad. Tu magaliTad, auqcionze gamotanil aqcias

    hyavs ori myidveli da erTma Seitana 100 lari, meorem ki aTjer meti, am

    SemTxvevaSi aqcia ganawildeba am or monawileze Setanili Tanxis

    proporciulad 1 : 10-Tan. nulovan auqcionSi monawileobis ufleba aqvs

    saqarTvelos an sazRvargareTis qveynebis fizikur da iuridiul pirebs, im

    saaqcio sazogadoebebSi, romelTa sawesdebo kapitalSi saqarTvelos

    saxelmwifos monawileobis wili Seadgens 25%-ze naklebs.

    aRniSnulidan gamomdinare, gansaxelmwifoebrivebasa da privatizebas Soris

    mkveTri zRvaris gavleba SeuZlebelia. amJamad sazogadoebaSi azrTa

    sxvadasxvaoba arsebobs privatizebis (gansaxelmwifoebrivebis) ganxorcielebis

    formebis, meTodebisa da vadebis (tempebis) Sesaxeb.

    privatizebis ganxorcielebis formebTan dakavSirebiT, ekonomikur

    literaturaSi arsebuli mravali winadadebebis ganzogadebiT SeiZleba

    gamovyoT erTmaneTisagan principulad gansxvavebuli Semdegi ZiriTadi formebi:

    1. privatizebas daqvemdebarebuli saxelmwifo qonebis SromiTi

    koleqtivebis mier gamosyidva (kerZod, arenda-gamosyidvis uflebiT);

    2. privatizebas daqvemdebarebuli saxelmwifo qonebis uSualod gayidva;

    3. holdingebis Seqmna, romelTa gankargulebaSi drois garkveuli

    periodis ganmavlobaSi Tavs iyris privatizebul sawarmoTa aqciebis

    sakontrolo paketebi.

    sakuTrebis privatizebis am formebs Soris ekonomikur literaturasa da

    msoflio praqtikaSi upiratesoba eniWeba qonebis uSualo gayidvas. termini

  • 20

    privatizeba warmosdgeba laTinuri sityvisagan `privates~ da niSnavs kerZos,

    igi gulisxmobs saxelmwifo an municipaluri sakuTrebis kerZo pirebis xelSi

    gadasvlas gamosyidviT an usasyidlod (r. lukasi). Tumca isic unda aRiniSnos,

    rom literaturaSi vxvdebiT gansxvavebul Sexedulebebsac, romlis mixedviTac

    privatizeba ara marto erTi formidan meoreze gadasvlas, aramed sakuTrebis

    konkretuli formis SigniT flobis, sargeblobis da marTvis (gankargvis)

    uflebamosilebis ganawilebasac niSnavs.

    konkretulad, igi iTvaliswinebs saxelmwifo sakuTrebis - sakuTrebis

    sxvadasxva formebad gardaqmnas; meurneobis ZiriTad dargebSi saxelmwifo

    monopoliis likvidacias; kerZo sakuTrebis damkvidrebas; konkurenciuli

    garemos Seqmnas; kerZo mewarmeTa fenis Camoyalibebas; mTlianad qveynis

    ekonomikuri sistemis Secvlas da sabazro meurneobaze realur gadasvlas.

    ekonomikur literaturaSi arsebobs privatizebis cnebis farTo da viwro

    gageba. farTo gagebiT privatizeba aris saxelmwifos gverdis avliT

    monopoliuri, privilegiuri uflebebis mopoveba warmoebisa da momsaxurebis

    bazarze, xolo viwro gagebiT, privatizeba gulisxmobs saxelmwifo

    sakuTrebidan kerZo sakuTrebaSi warmoebis saSualebebis, sawarmoebis,

    organizaciebisa da momsaxurebis sferos obieqtebis gadasvlas. orive

    SemTxvevaSi privatizeba ganixileba, rogorc gansaxelmwifoebrivebis sistema,

    romelic gulisxmobs meurneobis marTvis biurokratiuli meqanizmidan da

    saxelmwifos mier samewarmeo qmedebis SezRudvebidan ganTavisuflebas. kerZo

    kapitalis stimulirebas, ekonomikis direqtiuli regulirebis SezRudvas.1

    sabazro ekonomikaze gardamaval qveynebSi privatizaciis ZiriTad mizans

    warmoadgens saxelmwifo biujetis Semosavlebis gadideba da ekonomikis

    efeqtianobis amaRleba, romelic gulisxmobs:

    • sawarmoTa restruqturizacias;

    • marTvis axali formebis, meTodebisa da teqnologiebis danergvasa da

    produqciis xarisxis amaRlebas;

    1. mesxia i. murjikneli m. - ekonomikuri reforma saqarTveloSi. `privatizacia da misi

    realizaciis meTodologiur-organizaciuli problemebi~. Tb., 1996 w. gv. 141.

  • 21

    • sagareo bazrebze damkvidrebas;

    • ucxouri da Sida investiciebis mozidvas;

    privatizebis srulfasovnad ganxorcielebisaTvis aucilebelia:

    - privatizaciis ganxorcielebis saxelmwifo programis SemuSaveba da misi

    gatarebis socialur-ekonomikuri Sedegebis prognozireba;

    - msoflio praqtikaSi cnobili, privatizebis yvela formis dawvrilebiT

    Seswavla da dadebiTi gamoucdelobis gaziareba;

    - privatizebis SemWidroebul vadebSi Catareba, procesis etapobrivad da

    diferencirebuli midgomiT ganxorcieleba.

    ekonomikis gardaqmnis efeqtianoba didadaa damokidebuli privatizebis

    ganxorcielebis masStabebsa da tempebze. rogorc msoflio gamocdileba

    mowmobs warmatebebi ar aaqvs farTomasStabian da mokle vadian privatizacias.

    rac ufro swrafad ganxorcieldeba gardaqmnebi, miT ufro darRvevebiT

    mimdinareobs privatizaciis winaSe dasmuli ekonomikuri, politikuri,

    socialuri da fsiqologiuri miznebi da amocanebi.

    praqtikiT dadasturebulia, rom sakuTrebis reformis forsirebuli

    procesebi aZliereben gardaqmnis Semaferxebeli faqtorebis moqmedebas da

    iwveven mZime negatiur Sedegebs.

    amdenad, sasurvelia moZebnili iqnes privatizaciis ganxorcielebis

    optimaluri tempi im varaudiT, rom warmatebiT iqnes privatizebuli

    (saprivatizebod gaTvaliswilebuli) saxelmwifo sakuTreba.

    privatizaciis realuri tempi damokidebulia qveyanaSi saxelmwifo qonebis

    privatizebis Sesaxeb SemuSavebul programaze. roca vmsjelobT

    privatizaciaze, kanonzomierad ismeba kiTxva: Tu ra zomiT da ra masStabiT

    unda iqnes Semcirebuli saxelmwifo sakuTrebis wili da upirveles yovlisa,

    romel sawarmoebsa da dargebSi unda ganxoecieldes aseTi gardaqmnebi.

    arsebobs Tezisi (Sexeduleba) sruli privatizaciis aucileblobis Sesaxeb,

    romlis dros saxelmwifoebrivi sakuTrebis wili nulamdea dayvanili. magram

    praqtikaSi es Tezisi naklebad gaiTvaliswineba.

    sabazro ekonomikaze gadasvlis aqtualur problemebs Soris

    gansakuTrebuli mniSvnelobisaa sakuTrebis radikaluri reformis

    ganxorcieleba, romlis mizania sabazro urTierTobebis moTxovnaTa Sesabamisad

  • 22

    sakuTrebisa da meurneobriobis mravalformianobis damkvidreba, mravalwyobian

    ekonomikis Camoyalibeba, sawarmoTa marTvis farTo demokratizacia.

    warmoebis gansaxelmwifoebriveba metwil SemTxvevaSi usaTuod

    gulisxmobs saxelmwifo sawarmoTa gamoyvanas uSualod saxelmwifoebrivi

    marTvis struqturidan, maT gardaqmnas sakuTrebis sxva, arasaxelmwifoebriv

    formaze damyarebul sawarmoebad da saxalxo meurneobaSi saxelmwifos

    monopoliis aRmofxvras, amasTan gansaxelmwifoebriveba ar SeiZleba daviyvanoT

    mxolod kerZo sakuTrebis SemoRebaze.

    sakuTrebis formaTa mravalformianobis damkvidreba regulirebadi

    sabazro ekonomikis Seqmnis aucilebel pirobas warmoadgens.

    sabazro ekonomika moiTxovs sakuTrebis sxvadasxva formebis

    funqcionirebas, aseve ekonomikuri subieqtebis mravalferovnebas. sawarmoTa

    tipebi maTi ekonomikuri SinaarsiT (teqnikur-organizaciuli da regulirebis

    samarTlebrivi formiT) mravalferovani unda iyos.1

    rogorc es msoflios praqtikiT dadasturebulia araswori da

    araracionaluria saxelmwifo seqtoris sruliad gauqmeba. sakvanZo dargebi

    (TavdacviTi mrewveloba, energetika, kavSirgabmuloba, transporti da sxva).

    saWiroa darCes saxelmwifos uSualo kontrolis qveS. ar unda moxdes

    saxelmwifos sakuTrebis monopoliidan kerZo sakuTrebis monopoliaze

    gadasvla, mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli is garemoeba, rom kerZo

    sakuTreba Tavisi klasikuri saxiT Tanamedrove ganviTarebul sabazro

    ekonomikis qveynebSi ar arsebobs. faqtobrivad, kerZo sakuTreba

    integrirebulia aqcionerul, korporaciul, koleqtiur, transnacionalur da

    sxva sakuTrebis formebSi.2

    dauSvebelia saxelmwifo sakuTrebis masobrivi daqucmaceba, unda SeiQmnas

    Tvisobrivad axali, anu civilizebuli qveynebisaTvis damaxasiaTebeli

    saxelmwifo sakUTreba. saxelmwifo gansakuTrebul yuradRebas unda aqcevdes

    qveyanaSi samewarmeo saqmianebis ganviTarebas. mas aqciebis sakontrolo paketi

    1. Rurwkaia k. - sakuTrebiT urTierTobaTa gardaqmnis ekonomikuri da samarTlebrivi aspeqtebi

    gardamaval periodSi. Jurn. `socialuri ekonomika~, #6, 2001 w. gv. 51-56.

    2. gogoxia r. - sabazro ekonomika. Tb., `saqprofgami~, 1996 w. gv. 26-34.

  • 23

    unda hqondes aqcionerul sazogadoebebSi, korporaciebSi, firmebSi da a.S.

    rac mTavaria, saxelmwifos Tavisi sakuTrebis meSveobiT unda SeeZlos saerTo-

    saxelmwifoebrivi, ekonomikuri, finansuri, teqnikur-teqnologiuri da

    socialuri politikis gatareba.1

    privatizaciis ganxorcielebis dros gansakuTrebuli yuradReba unda

    mieqces kerZo seqtors. sakuTrebis mravalformianobis pirobebSi mas wamyvani

    roli unda ekuTvnodes. mis mimarT unda gatardes gonivruli ekonomikuri

    politika. unda Seiqmnas misi normaluri funqcionirebisaTvis saTanado

    pirobebi. qveyanaSi SemoRebuli unda iqnes saxelmwifo regulirebis

    (gadasaxadebisa da sxvaTa) erTiani reJimi, raTa adgili ar eqnes kerZo

    sakuTrebis diskreditacias. kerZo sakuTrebisadmi mxarDaWera unda

    ganxorcieldes, rogorc politikuri, ise administraciuli RinisZiebebiT,

    amisaTvis aucilebelia moixsnas, yovelgvari SezRudva kerZo mewarmeobis

    ganviTarebisaTvis da Sesabamisi cvlilebebi iqnes Setanili mewarmeTa kanonsa

    da konstituciaSi.

    qveyanaSi sakuTrebis privatizaciis Seferxebuli da normaluri

    ganviTarebisaTvis aucilebelia meurneobis yvela ZiriTad dargSi saxelmwifo

    monopoliis likvidacia, kerZo sakUTrebis damkvidreba da konkurentuli

    garemos Seqmna, rac xels Seuwyobs mewarmeTa fenis Camoyalibebas da sabazro

    ekonomikis relsebze gadasvlas. privatizacia xorcieldeba konkursis,

    auqcionis, ijara gamosyidvis da pidapiri miyidvis formiT.

    konkursis formiT privatizebis dros saxelmwifo qonebis gasxvisebisaTvis

    sawarmoTa marTvis saagento an misi teritoriuli organo qmnis sakonkurso

    komisias, romlis mier muSavdeba reglamenti. kerZod, mis mier konkursis

    Catarebamde erTi TviT adre uzrunvelyofili unda iqnes informaciis

    ganTavseba centralur an adgilobriv presaSi. informacia unda Seicavdes

    konkursis pirobebs da konkursis saxes, saprivatizebo qonebis sawyis fass da

    gadaxdis grafiks, saprivatizebo qonebis dasaxelebas da misamarTs,

    1. baxtaZe l. - meurneobriobis formaTa mravalferovneba, rogorc qveynis ekonomikis

    ganviTarebis safuZveli. `sesepski~, t. II, 1997 w. gc. 199-205.

  • 24

    gancxadebis miRebis dawyebis da konkursis Catarebis vadas da sxva. aseve,

    komisiis mier xdeba konkursSi monawileTa Soris gamarjvebulis gamovlineba.

    saxelmwifos qonebis auqcionis formiT gayidvis mizania qonebaze

    sakuTrebis ufleba mieniWos im myidvels, romelic vaWrobis procesSi

    gamyidvels yvelaze maRal fass SesTavazebs. auqcionis organizeba

    xorcieldeba gamyidvelis mier, aseve xelSekrulebis Tanaxmad, privatizebis

    ganxorcieleba SesaZloa gamyidvlis mier daevalos Suamavals. myidveli

    informaciis ganTavsebaze adgilobriv presaSi, am SemTxvevaSi savaldebulo.

    informacia unda moicavdes amomwurav CamonaTvals maszed, Tu ris gakeTeba

    evaleba myidvels da ra pirobebi unda iqnes mis mier Sesrulebuli.

    saxelmwifo qonebis `ijara-gamosyidvis~ formiT gayidvis mizania

    gamosyidvamde materialuri faseulobebis vadiani da sasyidliani mflobeloba

    da sargebloba sameurneo saqmianobis damoukideblad warmarTvisaTvis,

    saxelmwifo qonebis pirdapiri formiT gayidvis mizania qonebis gasxviseba-

    gayidva investiciebis mozidvis mizniT, warmodgenili biznes-gegmis

    safuZvelze. angariSsworeba saxelmwifosTan xorcieldeba erTianad an

    ganvadebiT. Tu saxelmwifo qoneba SeZenilia konkursis formiT, saboloo Tanxa

    unda daifaros umokles vadaSi. ijara-gamosyidvis formiT privatizebisas

    Tanxis gadaxdevineba xdeba ganvadebiT mxareTa Soris SeTanxmebiT, magram vada

    ar unda gadascdes 10 weliwads. pirdapiri formiT privatizebisas Tanxis

    gadaxda praqtikulad xdeba gadawyvetilebis miRebidan erTi Tvis vadaSi.

    Tanxis dafarvis Semdeg aucilebelia saxelmwifos da myidvels Soris daidos

    xelSekruleba, romelic aucileblad damowmebuli unda iqnes notariusis mier.

    xelSekrulebaSi Setanili unda iqnes monacemebi gamyidvelisa da myidvelis

    Sesaxeb, qonebis dasaxeleba, Semadgenloba da fasi. aseve, mxareTa misamarTebi,

    myidvelis valdebuleba SemdgomSi Tu rogor unda iqnes gamoyenebuli mis

    mier SeZenili qoneba.

    xelSekrulebis dadebisa da TAnxis sruliad dafarvis Semdeg 30 dRis

    vadaSi myidvelma unda miiRos sakuTrebis damadasturebeli mowmoba, ris

    Sedegadac igi, saxelmwifo qonebis myidveli xdeba SeZenili qonebis

    samarTalmemkvidre.

    gansaxelmwifoebrivebis mimarTulebebs Soris dRes msoflioSi yvelaze

  • 25

    popularulia sawarmoTa aqcionireba. es imiTaa ganpirobebuli, rom sameurneo

    reformis erT-erTi ZiriTadi amocanaa meurneobriobis iseTi axali ekonomikuri

    subieqtebis ganviTareba, romlebic daZleven saxelmwifos, rogorc ekonomikuri

    subieqtis arasrulyofilebas. am ukanasknelis alternativa ki saaqcio

    sazogadoebebis Seqmnaa. radgan igi iZleva imis SesaZleblobas, rom

    mobilizebuli iqnes erovnuli meurneobis teqnikuri modernizaciisa da

    rekonstruqciisaTvis aucilebeli resursebi. amasTan, aqcioneruli sakuTreba

    aqtiurad uwyobs xels ekonomikis demonopolizacias, warmoebis

    dafinansebisaTvis sakuTari saxsrebis mobilizacias da warmoebis efeqtianobis

    amaRlebas. aRniSnul da bevr sxva upiratesobasTan erTad warmoebis

    aqcionireba qveynis saxalxo meurneobis `Ria~ ekonomikad gadaqcevis, msoflio

    bazarSi misi CarTvis, da Sesabamisad, ekonomikaSi monopolizmis daZlevis

    realuri gzaa.

    sabazro ekonomkaze gardamaval periodSi aucilebelia msxvil

    sawarmoebTan da gaerTianebebTan erTad mcire da saSualo zomis sawarmoTa

    Seqmna-ganviTareba. amitom sabazro ekonomika warmoudgenelia mcire biznesis

    ganviTarebis gareSe. swored mcire biznesma arsebiTi gavlena unda moaxdinos

    ekonomikis krizisidan gamosvlasa da mis ganviTarebaze. xolo, mcire da

    saSualo mewarmeobis ganviTarebisaTvis aucilebeli pirobaa sagadasaxado

    politikis srulyofa.

    industriulad ganviTarebuli qveynebis praqtika naTlad gviCvenebs, rom

    sagadasaxado, sainvesticio da sakredito politikis racionalurad gamoyeneba

    aris, rogorc resursebis dazogvis, ise mecnierul-teqnikuri progresis

    maRali tempebiT ganviTarebis, mcire mewarmeobis gaZlierebis umniSvnelovanesi

    faqtori. ekonomikuri reformebis sistemaSi uaRresad saTuTi da didi

    erovnul-saxelmwifoebrivi mniSvnelobis problebaa agraluri seqtoris

    gardaqmna. es iTvaliswinebs miwaTsakuTrebisa da miwaTsargeblobis reformas,

    kerZo miwaTmflobelobis institutis SemoRebas, soflis meurneobaSi arsebuli

    mewarmeobis formebisa da soflis meurneobis produqtebis gadamamuSavebeli

    mrewvelobis sawarmoTa Tvisobriv gardaqmnas fermerul (glexuri), saijaro,

    saaqcio, kooperatiul da sxva meurneobis formirebas, warmoebis

    agrosamrewvelo diversifikacias da sxva.

  • 26

    aseve sameurneo asociaciebis saxiT unda ganviTardes iseTi axali

    sameurneo struqturebi, rogoricaa: agrofirmebi, agrokombinatebi, mcire

    sawarmoebi, konsorciumebi, korporaciebi da a.S.

    qveyanaSi mimdinare socialur-politikuri procesebis gaTvaliswinebiT,

    TandaTanobiT unda damkvidrdes miwaze sakuTrebis yvela SesaZlebeli forma:

    kerZo, koleqtiuri (saijaro da koleqtiuri sawarmoebis da a.S.)

    saxelmwifoebrivi (maT Soris municipaluri), eklesia-monastrebis sakuTreba.

    momdevno etapze, ganviTarebuli sabazro ekonomikis pirobebSi, uwinaresad

    kerZo sakuTrebaSi arsebuli miwa gadaiqceva yidva-gayidvis obieqtad, rac

    daregulirdeba miwis kanonmdeblobis Sesabamisad.1

    arsebobs privatizaciis ganxorcielebis sxvadasxva varianti:

    a) nulovani - am variantis dros xdeba gardaqmnis procesebis mkacrad

    centralizebuli regulireba (romelic gulisxmobs saprivatizebo obieqtebze

    SedarebiT maRali fasebis dawesebas) qonebis gamosyidvis dros fasdaklebebisa

    da sagadasaxado SeRavaTebis ararsebobas; privatizaciaSi ucxouri

    investiciebis mniSvnelovan SezRudvebs, Sesyidvis miznebisaTvis kreditebis

    miRebis minimalur SesaZleblobebs da sxva, rac warmoqmnis mosaxleobis

    uaryofiT damokidebulebas privatizaciisadmi. mocemuli varianti gamoiyeneba

    im SemTxvevaSi, roca qveyana ekonomikurad dauZlurebulia da sakanonmdeblo

    struqturebsa da aRmasrulebel xelisuflebaSi araa swori damokidebuleba

    privatizaciis procesis ganxorcielebisadmi;

    b) stiqiuri - es aris privatizaciis procesis cenralizebul regulirebaze

    (sruli uaris Tqma) xelis aReba. qveyanaSi ar arsebobs privatizaciis

    ganxorcielebisaTvis saWiro sakanonmdeblo da normatiuli baza da am process

    aqvs `sayovelTaod nebadarTuli~ xasiaTi. arsebobs saprivatizebo qonebis

    Sefasebis Semcirebis tendenciebi. mZvinvarebs korufcia da mcirdeba

    saxelmwifo biujetSi privatizebidan misaRebi Semosavlebi;

    G) keTilsasurveli - gardaqmnis procesi momdinareobs saxelmwifoebrivi

    regulirebis pirobebSi. arsebobs sakmaod gaazrebuli sakanonmdeblo da

    normatiuli baza. efeqtianad funqcionirebs saxelmwifo qonebis marTvis

    1. gogoxia r. - sabazro ekonomika (leqciebis kursi), Tb., 1996 w. gv. 26-34.

  • 27

    organoebi, Seqmnilia privatizaciaSi monawileobis stimulebi (dawesebulia

    sxvadasxva SeRavaTebi, farTod gamoiyeneba kreditebi, ganvadebiT gayidva da

    a.S.) mTavrobis mxriv aSkarad iGrZnoba qveynis moqalaqeebze da sazRvargareTel

    partniorebze ndoba da a.S.

    xelisuflebam praqtikulad unda gamoricxos stiqiuri privatizacia. am

    procesis sworad warmarTvisaTvis ki aucilebelia sakanonmdeblo da

    aRmasrulebeli organoebis SeTanxmebuli moqmedeba.

    gansxvavebuli midgomaa saWiro mcire da didi zomis sakuTrebis

    obieqtebis gansaxelmwifoebrivebisadmi. mcire zomis sawarmoTa privatizebiT

    ver ganxorcieldeba gansaxelmwifoebrivebis ZiriTadi ekonomikuri mizani,

    gansaxelmwifoebrivebis safuZvels warmoadgens didi obieqtebis privatizeba.

    magaliTad, aSS-Si daaxlovebiT 17 milioni wvrili sawarmoa. aqedan 70%

    individualur sakuTrebaSia, mxolod 2% aqcionerul kompaniebs da

    korporaciebs ekuTvnis. aSS-is erovnuli produqtis 40%-s mxolod 500

    msxvili korporacia awarmoebs. maSasadame, saWiroa didi zomis sawarmoTa

    privatizaciis procesis daCqareba.

    saxelmwifo qonebis privatizebis pirvel etapze, rogorc wesi, upiratesi

    mniSvneloba eniWeba mcire obieqtebis privatizebas. xolo, rac Seexeba saSualo

    da msxvili sawarmoebis privatizebas. igi xorcieldeba meore etapze.

    Cveulebriv `mcire privatizaciis~ Semdeg iwyeba `didi privatizaciis~

    ganxorcieleba.

    pirvel rigSi privatizebuli unda iqnes vaWrobis, sazogadoebrivi kvebis,

    sayofacxovrebo da komunaluri momsaxurebis, mrewvelobis, mSeneblobis,

    soflis meurneobis da sxva dargebis wvrili sawarmoebi, agreTve

    dabalrentabeluri da zaraliani obieqtebi, rac aSkarad uwyobs xels mcire

    biznesis ganviTarebas, mesakuTreTa fenis Camoyalibebas.

    mcire privatizacia swrafi tempiT xorcieldeba, rogorc calkeuli

    qveynebis gamocdileba gviCvenebs msxvili samrewvelo sawarmoebis

    privatizaciis ganxorcielebas sWirdeba 1,5-2 weli. maSin roca mcire

    privatizebisaTvis es vada 2-3 Tves ar aRemateba.

    rogorc amas msoflios gamocdileba mowmobs, ganviTarebul QveynebSi

    warmatebiT ganxorcielda saijaro sawarmoebis koleqtiur sawarmoebad

  • 28

    gardaqmnis procesi. isini gansakuTrebulad popularulni gaxdnen aSS-Si.

    amJamad ASS-Si koleqtiuri mesakuTreni floben 10500 firmas. maTSi

    dasaqmebulia 11 milion kacze meti (daaxlovebiT ASS-Si dasaqmebulTa 10%).

    amJamad, koleqtiur sakuTrebaSi sawarmoTa gadasvla mniSvnelovani

    elementia sxvadasxva qveynebis mimdinare privatizaciaSi, maT Soris

    argentinaSi, did britaneTSi, ungreTSi, CexoslovakiaSi da a.S.

    maSasadame, mxardaWeras moiTxovs mSromelTa koleqtivebis iniciativa,

    romelTac surT Seqmnan saxalxo sawarmoebi koleqtiuri sakuTrebis bazaze.

    koleqtiuri sawarmos ganmasxvavebeli Tavisebureba is aris, rom is ki ar

    iyideba konkursiT an auqcioniT saxelmwifos mier, aramed xdeba am qonebis

    gamosyidva SromiT koleqtivad gardaqmnil sawarmoTa mSromelebisagan. msgavsi

    praqtika arsebobs ganviTarebul qveynebSi. es procesi gansakuTrebul Zalas

    ikrebs ruseTSi. CvenTan samwuxarod sruliad ugulebelyofilia.

    Tu imis mixedviT vimsjelebT, rac ukanaskneli sami aTwleulis manZilze

    xdeboda, ekonomikis gansaxelmwifoebrivebis procesi sakmaod mravalgvari

    aRmoCnda Tavisi mravalferovnebis mixedviT. ama Tu im qveyanaSi saxelmwifo

    qonebis denacionalizacia sulac ar utoldeba da ar daiyvaneboda

    privatizaciamde. xSirad iyo miRebuli Sualeduri da kombinirebuli

    gadawyvetilebebi, romlebic efeqtianobiT aWarbebdnen kidec, iseT ukidures

    RonisZiebebs, rogoricaa saxelmwifo qonebis masobrivi privatizacia.

    rogorc es gamocdilebidan Cans yuradRebas imsaxurebs saxelmwifo

    sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis oTxi wesi:

    1. bazrebis liberalizacia;

    2. Sereuli sawarmoebis Seqmna;

    3. saxelmwifo sakuTrebis sawarmoebze sabiujeto daxmarebebis Sewyveta;

    4. saxelmwifo sakuTrebis decentralizacia.

    1. bazrebis liberalizacia. mTavroba axdens im SezRudvebis Semcirebas an

    likvidacias, romlebic xels uSlian ama Tu im dargis saxelmwifo warmoebaSi

    axali konkurentebis SeRwevas. piriqiT, saxelmwifo xels uwyobs

    mravalprofiliani mcire biznesis waxalisebas, romelic sabazro xvrelebs

    avsebs da stimuls aZlevs warmoebis da realizaciis diversifikacias.

  • 29

    sabolood bazris liberalizacia niSnavs gansaxelmwifoebrivebas

    privatizaciis gareSe. am SemTxvevaSi diversificirebul sawarmoebSi

    produqciis raodenoba izrdeba erovnuli mwarmoeblis an sazRvargareTuli

    kerZo firmebis da konkurenciis sxva monawileebis axali investiciebiT.

    2. Sereuli sawarmoebis Seqmna. saxelmwifo qmnis Sereul sawarmoebs,

    axdens maTi moqmedebis sferos gafarToebis stimulirebas, saxelmwifo

    mxolod am sawarmoebze axdens Tavisi sainvesticio politikis orientirebas an

    amas aRwevs SeRavaTiani dabegvris an dakreditebis gansakuTrebuli reJimis

    dawesebis gziT.

    3. saxelmwifo sakuTrebis sawarmoebze sabiujeto daxmarebis Sewyveta. es

    wesi iTvaliswinebs im arasabazro SeRavaTiani pirobebis TandaTanobiT

    likvidirebas, romelSic saxelmwifo seqtoris bevri sawarmoo imyofeba,

    igulisxmeba sabiujeto daxmarebis Sewyveta, sabanko davalianebis Camoweraze

    uaris Tqma, sagadasaxado SeRavaTebis gauqmeba da a.S.

    4. saxelmwifo sakuTrebis decentralizacia. es xorcieldeba yofili

    saxelmwifo sawarmoebis aqciebis individualur da koleqtiur sakuTrebaSi

    gadasvlis (gayidvis) gziT. am aqciebs SeiZleba daepatronon bankebi, sawarmoTa

    koleqtivebi, saaqcio sazogadoebebi, sazRvargareTis firmebi, kooperativebi da

    sxva.

    Tanamedrove etapze gardamavali ekonomikis qveynebSi Cveulebriv SeimCneva

    gansaxelmwifoebrivebis yvela am wesis kombinacia (gadaxlarTva), magram aqedan

    mTavari mainc oria:

    1. liberalizacia;

    2. denacionalizacia.

    liberalizacia uzrunvelyofs ara mxolod saxelmwifo mewarmeobis

    sferos SefardebiT Semcirebas, aramed igi ganapirobebs ekonomikis

    demonopolizaciasac. liberalizaciis procesSi saxelmwifo sawarmo kargavs

    adrindel batonobas bazarze, icvlis Tavis statuss, monopoliuridan

    konkurenciulad gadaiqceva, e.i. liberalizacia or efeqts iwvevs -

    gansaxelmwifoebrivebas da demonopolizacias.

    denacionalizacia asustebs safinanso daZabulobas biujetis gasavalis

    nawilSi, xels uwyobs xarjebis ekonomias (deficitis Semcirebas) da

  • 30

    zrdis biujetis Semosavlebs.

    imisaTvis, rom qveyanaSi warmatebiT gatardes denacionalizaciis procesi,

    aucilebelia garkveuli pirobebis Sesruleba:

    1. unda arsebobdes saxelmwifo sakuTrebis subieqtebi, anu is

    dawesebulebebi, romelTac kanoniT ufleba aqvT ganagebdnen qonebas

    gayidon an SeiZinon saxelmwifo sawarmoTa aqciebi;

    2. saWiroa Seiqmnas ganviTarebuli sabazro infrastruqtura. pirvelyovlisa

    safondo birJa, romlis gareSe SeuZlebelia kapitalebisa da resursebis

    dargTaSorisi da regionTaSorisi gadaadgileba;

    3. aucilebelia denacionalizeba, sakuTrebis ganawilebis reglamentacia.

    1.3. sakuTrebis gansaxelmwifoebrivebis ucxouri gamocdileba

    rogorc amas faqtebi adastureben, saxelmwifo qonebis

    gansaxelwifoebrivebas anu privatizacias xangZlivi istoria aqvs. privatizaciis

    pirvel dawyebiT formad miiCneven feodalebze saxelmwifos mier miwebis

    darigebas, aseve feodalizmidan kapitalizmze gadasvlis periodSi saxelmwifo

    miwebis mniSvnelovani nawilis kerZo sakuTrebaSi gadacemas.

    privatizaciis Semdgom etapad Tvlian pirveli msoflio omis dros aSS-s da

    did britaneTSi saxelmwifos xelSi Tavmoyrili samrewvelo, samxedro da

    samSeneblo resursebis umravlesobis gankerZoebas.

    privatizaciis istoriis mniSvnelovan etapad aRiarebulia meore msoflio

    omis Semdeg aSS-sa da germaniaSi saxelmwifos mier omamde aSenebuli mravali

    gemTmSenebeli, saaviacio, samxedro, qimiuri da mSenebloblobis sxva dargebis

    sawarmoebis SeRavaTian fasebSi (Tavdapirveli Rirebulebis 60%-is odenobiT)

    gayidva.

    XX saukunis 70-iani wlebis bolos 80-iani wlebis dasawyisSi privatizaciis

    masStabebi kidev ufro farTovdeba.

    swored am periodSi xdeba `privatizaciis~ terminis ekonomikur

    literaturaSi mtkiced damkvidreba1.

    privatizeba XX saukunis ukanasknel meoTxedSi msoflios ekonomikis

    ganviTarebis kanonzomieri movlena gaxda.

  • 31

    70-iani wlebidan moyolebuli pirvelad igi ganxorcielda rogorc sabazro

    ekonomikis ganviTarebul, ise sabazro ekonomikaze gardamaval (e.w. ganviTarebad)

    qveynebSi. am mxriv aRsaniSnavia inglisi sadac privatizacia ganaxorcielda

    premierministris margaret tetCeris xelmZRvanelobiT `tetCerizmis~

    ekonomikuri politikis saxelwodebiT; safrangeTSi maSindeli premier ministris

    (Semdgom prezidentis) J.Sirakis TaosnobiT; aSS_Si privatizebas farTo masStabi

    ar miuRia, adgili hqonda mxolod calkeul SemTxvevebs, sabazro ekonomikis

    imTaviTve liberaluri bunebis gamo.

    privatizaciis procesebi gansakuTrebuli TaviseburebebiT xasiaTdeba 80-iani

    wlebidan, gamoirCeva farTo masStabebiT. maT TiTqmis yvela kontigenti moicva.

    magaliTad: 1980-1991 wlebSi mTlianad msoflioSi kerZo sakuTrebaSi gadavida

    6.8 aTasi msxvili samrewvelo sawarmo, maT Soris: privatizebuli iyo laTinur

    amerikaSi-800 sawarmo, afrikaSi-200, aziaSi-130 germaniaSi-4500, xolo

    aRmosavleT evropis qveynebSi-8002

    msoflio bankis monacemebiT 1988-1995 w.w. 88 qveyanam gayida 135 milioni

    dolaris Rirebulebis aqtivebi. wamyvan regionebad iTvlebian laTinuri amerikis

    da karibiis zRvis qveynebi, romelTa Semosavali 54 milion dolars Seadgens,

    meore adgilzea aRmosavleT azia, privatizebidan Semosavlebis raodenoba aq 28

    milions udris, xolo bolo adgilzea evropa da centraluri azia (masSi Sedis

    centraluri da aRmosavleT evropisa da yofili sabWoTa kavSiris qveynebi),

    romelTa Semosavlebi 20 milionia, anu 17%. danarCen ganviTarebad Qveynebze

    modis privatizebidan miRebuli Semosavlebis mxolod 12%.3

    farTo masStabiani privatizeba Catarda iseT ganviTarebad qveynebSi

    rogoricaa: Cile,, argentina, brazilia, meqsika, indoeTi, indonezia da sxva.

    70-iani wlebis meore naxevridan privatizeba daiwyo CineTSi saerTo

    ekonomikuri liberalizaciis pirobebSi.

    msoflio praqtikaSi metad sayuradReboa privatizaciis inglisuri

    1. gabunia m. - saqarTveloSi saxelmwifo qonebis privatizaciis makroekonomikuri

    analizi da Teoriul-organizaciuli sakiTxebi. Tbilisi 2001w. gv. 70-73.

    2. Жур. Экономист №1, 1993г. стр. 65.

    3. тамже

  • 32

    gamocdileba, misi erT-erTi Taviseburebaa dabal rentabeluri da zaraliani

    erovnuli kompaniebis gansaxelmwifoebriveba..

    safrangeTSi privatizacia ganxorcielda centralizebuli wesiT,

    investoris mier konkurentunariani firmebis SerCevis gziT. maT mieYidaT

    aqciebis garkveuli paketi. Ria bazarTan SedarebiT SeRavaTian fasebSi, amasTan

    aekrZalaT im aqciebis gayidva 3-4 wlis ganmavlobaSi, raTa mesakuTres

    miscemoda Sesyiduli sawarmos restruqturizaciis SesaZlebloba.

    metad mniSvnelovani Sedegebi mohyva privatizacias CileSi. privatizaciis

    programa gaTvlili iyo 15 welze da Seicavda ramdenime etaps. CileSi 10

    wlis ganmavlobaSi privatizebuli iyo sawarmoTa TiTqmis 75%. ZiriTadad

    privatizebuli iyo dabalrentabeluri zaraliani sawarmoebi. mosaxleobas

    aqciebis SesaZenad mieca SeRavaTiani kreditebi. saprivatizacio obieqtebis

    aqciebs yidulobdnen, sawarmoTa yofili muSakebi sapensio fondebis

    angariSSi.

    msoflio praqtikaSi privatizebis Ciles gamocdileba erT-erT saukeTeso

    modelad aris aRiarebuli. am modelis erT-erT Taviseburebas Seadgens is,

    rom privatizacia ganxorcielda centralizebuli wesiT (samxedro

    diqtaturis pirobebSi), gansaxelmwifoebrivebis sruli procesi mTavrobis

    operatiul marTvas daeqvemdebara. privatizebis pirvel etapze (1974-1975w.w)

    adrindel mflobelebs daubrundaT 360 kompania, xolo meore etapze (1975-1980

    wlebi) gaiyida 96 kompania da 16 komerciuli banki. amasTan ganxorcielda

    saxelmwifo sawarmoebis, sabazro urTierTobebSi CarTvis RonisZiebebi. Sereuli

    sakuTrebis sawarmoebaSi Semcirda saxelmwifos wili da isini gadaiqcnen

    saaqcio sazogadoebebad. mesame etapze (1981-1982 wlebSi) privatizebis

    masStabebze gavlena iqonia msoflis ekonomikurma krizisma, amitom msxvili

    monopoliebis privatizebis damamTavrebeli etapi 1985 wlidan daiwyo.

    privatizebis gamocdilebis gaziarebis TvalsazrisiT yuradRebas ipyroben

    `axali industriuli qveynebi~. samxreT korea, singapuri, honkongi, taivani,

    malaizia, tailandi, indonezia da filipinebi.

    am qeynebis ekonomikaSi 80-ani wlebidan (e.i. privatizebis ganxorcielebis

    periodidan) Cndeba iseTi axali momentebi rogoricaa: sameurne subieqtebis

    saqmianobaSi saxelmwifoebriv Carevaze uaris Tqma, keZo iniciativis

  • 33

    gafarToveba, ekonomikis regulirebis arapirdapiri meTodebis (krediti,

    gadasaxadi da sxva) SezRudva da a.S aRniSnul qveynebSi axal sameurneo

    praqtikaze gadasvlam ekonomikuri aRmavloba gamoiwvia, aq mxolod qonebis

    gansaxelmwifoebrivebisa da sakuTrebis formebis mravalformianobis

    damkvidrebis RonisZiebebiT ki ar Semoifargleნ, aramed Seqmnes pirobebi

    uSualod mwarmoebelTa iniciativis gafarTovebisaTvis, saxelmwifo

    sawarmoebze biurokratiuli kontrolis moxsnisaTvis, marTvis da finansuri

    avtonomiis miniWebisaTvis romelTa safuZvelze daiwyo ekonomikuri zrda da

    warmoebis efeqtianobis amaRleba. gansakuTrebuli yuradReba daeTmo

    konkurentunarianobis ganmtkicebas, biujetis deficitis aRmofxvras da

    saxelmwifo sagareo valebis Semcireba., aRsaniSnavia is garemoebac, rom

    aRniSnul qveynebSi aqtiurad moRvaweobda saerTaSoriso safinanso

    organizaciebi. saerTaSoriso savaluto fondi da msoflios banki, maTi

    rekomendaciebi ZiriTadad mimarTuli iyo saxelmwifo seqtoris SezRudvisaken,

    sawyis etapze ganaxorcieles wvrili sawarmoebis privatizeba da

    saxelmwifos CamoaSores zaraliani sawarmoebi, xolo Semdgom etapze

    privatizebis procesi farTod gaiSala, adgilobrivma da ucxourma kapitalma

    miiRo saSualo da msxvili obieqtebis Sesyidvis ufleba, Tumca aqedan

    biujetSi Setanili saxsrebi SedarebiT naklebi aRmoCnda vidre varaudebdnen.

    privatizebis procesis ganxorcielebam metad radikaluri xasiaTi miiRo

    aRmosavleT evropis qveynebSi (CexeTi, ungreTi, slovakeTi, bulgareTi, rumineTi

    da sxva.)

    am qveynebSi privatizebis gzebi da meTodebi, romlebic asaxavs msoflios

    ganviTarebis tendencias, erTmaneTisagan mainc gansxvavebulia, rac

    ganpirobebulia aq arsebuli konkretuli socialur - ekonomikuri

    situaciiT, jer erTi, am qveynebs ara aqvT istoriuli gamocdileba, meorec,

    administraciul-mbrZanebluri ekonomikidan sabazro ekonomikaze gadasvlam

    gamoiwvia Rrma institucionaluri cvlilebebi. niSandobლivia isic, rom

    centraluri da aRmosavleT evropis qveynebma wina planze wamowies

    privatizebis TandaTanobiTi gatarebis idea, gadasaxadebis gamoyenebiTa da

    sameurneo saqmianobis efeqtianobis amaRlebis amocanis gaTvaliswinebiT.

    CexoslovakiaSi (iq SedarebiT gvian daiwyo privatizacia) moqalaqes, romelsac

  • 34

    Sesrulebuli qonda 18 weli gadaeca fasiani 1000 dolariani) saxelobiTi

    vauCeri, ramac TiTqmis gamoricxa finansuri maqinaciebis SesaZlebloba.1

    rac Seexeba poloneTs aq pirvel etapze gamoyenebuli iyo

    komercializaciis gza, farTo aqcionerebis safuZvelze.

    privatizebis polonuri programa, momsaxurebis da vaWrobis mcire

    sawarmoebis mimarT, ganxorcielda Zalian Cqara. 1991 wlis dasawyisSi

    poloneTSi aseTi sawarmoebis 70% iqna privatizebuli. xolo 2500 sawarmo

    gadaeca marTvis uflebiT an xangrZlivi arendiT SromiT koleqtivebs,

    poloneTSi 1993 wels memarcxene ZalTa arCevnebSi gamarjvebis Semdeg

    privatizebis programa ori wliT gadaido da igi mxolod 1995 wels

    ganxorcielda. aseTive bedi ewia privatizebis programas rumineTSi-

    politikuri daZabulebis gamo es programa faqtobrivad 1995 wlamde gaiyina. es

    droebiTi movlena iyo. bulgareTSi, ungreTSi, poloneTsa da rumineTSi

    memarcxene orientaciis politikuri Zalebis xelisuflebaSi mosvlis

    miuxedavad privatizebis procesi Tavis axal stadiaSi Sevida. 1995 wels

    privatizebis vauCeruli tipis programa ganaxlda da Sedegmac ar daayovna. am

    qveynebSi mniSvnelovnad gazarda erovnuli produqtis warmoeba. miuxedavad

    rigi sirTuleebisa centraluri da aRmosavleT evropis qveynebma mTlianobaSi

    warmatebiT gaarTves Tavi ekonomikis transformaciis pirveli etapis

    problemebs da mniSvnelovnad wawies win civilizebuli bazris Camoyalibebis

    gzaze. bolo periodSi privatizaciis tendenciebi metyvelebs imaze, rom

    gardamavali da ganviTarebadi qveynebis ekonomikaSi kerZo mesakuTreobisaken

    aSkara winsvla SeimCneva. am qveynebSi mniSvnelovnad icvleba sakuTrebis

    struqtura. amasTan dakavSirebiT sainteresoa poloneTis gamocdileba. aq

    privatizacia ar iyo ZiriTadi faqtori axali sakuTrebis struqturis

    CamoyalibebaSi. am mimarTebiT ufro mniSvnelovani axlad dafuZnebuli kerZo

    formebis bumi iyo, romelic dinamiuri ekonomikuri zrdis warmmarvel Zalad

    gadaiqca. aseve niSandoblivia is, rom poloneTis ekonomikis is nawili,

    romelic mTlianad privatizebulia, namdvilad kerZo struqturas warmoadgens

    1. Перская Б. Хорминг Х. - Орыт приватизации в чехской респиблике. Росийский Экономический

    Журнал. № 3, 1995 г. стр. 95.

  • 35

    da ar saWiroebs arc subsidiebs da arc saxelmwifos sxva saxis daxmarebas.

    dasavleTis qveynebSi privatizaciis Sedegad Seiqmna SerCeuli sawarmoebi,

    romlebic TavianTi formiT, SinaarsiT da funqciebiT xels uwyobs sakuTrebis

    formebis upiratesobaTa gamoyenebas. aseT SemTxvevaSi saqme gvaqvs Tvisobrivad

    srulad axal movlenasTan-sakuTrebis formebis SeTanawyobiT efeqtianobis

    miRwevasTan. dasavleTis qveynebSi gamoikveTa privatizebis procesSi

    prioritetebis arCevis principic. amiT daZleuli iqna sakuTrebis formebis

    winaaRmdegobrivi xasiaTi. es aspeqti adasturebs imas, rom Tanamedrove sabazro

    ekonomika eyrdnoba Sereuli sakuTrebis princips, rac obieqturi kanonzomieri

    procesia.

    ukanasknel periodSi dasavleTis qveynebSi SeimCneva privatizebis tempebis

    Senelebis tendencia. magaliTad, 90-ian wlebSi privatizebis programebi ar

    Sesrulda safrangeTSi, germaniaSi, italiaSi, espaneTSi, siriaSi, braziliaSi da

    a.S.

    TaviseburebiT xasiaTdeba privatizeba aziis ganviTarebad qveynebSic,

    niSandoblivia, rom am qveynebSi privatizebis SemuSavebuli programebi

    mTlianad ar Sesrulebula.

    aRmosavleT evropis qveynebsa da yofil ssrk-Si privatizebis rTuli

    procesi did sirTuleebs waawyda. Tavi iCina iseTma siZneleebma romelTa

    daZleva dRemde faqtobrivad SeuZlebeli gaxada. mxedvelobaSi gvaqvs

    saxelmwifo sakuTrebis mosaxleobaze miyidva, im pirobebSi, roca adamianebs

    ar gaaCniT amis minimaluri SesaZleblobac ki. maSin roca mosaxleobis

    umciresi nawili, e.w. nomenklaturულi elita, Crdilovani ekonomikis, aseve

    kriminaluri samyaros klanuri struqturebis warmomadgenlebi xelSi igdeben

    mTel saxelmwifo sakuTrebas. sxvadasxva qveyanaSi ucxoeli investorebi

    xSirad xdebian bevri da mniSvnelovani obieqtebis mesakuTreni. aseve, adgili

    aqvs spontanuri privatizebis faqtebs da a.S.

    qonebis gansaxelmwifoebriobisaken swrafva Zlieria im qveynebSi, sadac

    naklebia samewarmeo Tavisufleba gadawyvetilebis miRebis TvalsazrisiT. iq

    sadac miRweulia privatizaciis garkveuli done, dRis wesrigSi dgeba

    sakuTrebis sxvadasxva formis sinTezirebisa da ekonomikaSi maTi optimaluri

    Tanafardobis problema. sagulisxmoa, rom msoflios arc erT qveyanaSi ar aris

  • 36

    dadgenili Tanafardoba da urTierTdamokidebuleba saxelmwifo da kerZo

    seqtors Soris. es Tanafardoba da urTierTdamokidebuleba gansxvavebulia

    qveyanaSi Seqmnili politikuri, ekonomikuri, socialuri da sagareo

    urTierTobebidan gamomdinare, magram arsad ar xdeba saxelmwifo qonebis

    absoluturi privatizeba. piriqiT saWiroa sakuTrebis formebis mravalferovneba

    da Sereuli tipis sawarmoebis Camoyalibeba. niSandobrivia isic, rom ar

    arsebobs privatizaciis idealuri modeli. calkeuli qveynebis modelebi

    erTmaneTisagan gansxvavebulia da gaaCniaT upiratesobebi da naklovanebebi.

    privatizaciis erovnuli Taviseburebani ganpirobebulia maTi konkretuli

    istoriuli mdgomareobiT, tradiciebiT, mentalobiT ekonomikis ganviTarebis

    doniT, socialur-kulturuli garemoTi, qveynis stabilurobis doniT,

    safinanso-sabanko sistemis ganviTarebiT da a.S.

    rogorc amas msoflio praqtika adasturebs privatizacias yvela qveyanaSi

    Tan axlavs obieqturi da subieqturi faqtorebiT gamowveuli winaaRmdegobebi

    da SezRudvebi. aman ganapiroba is, rom saxelmwifo qonebis gayidva,

    umtkivneulod arc erT qveyanaSi ar momxdara. privatizaciis ganxorcielebis

    Semaferxebeli momentebi yvela qveyanaSi ZiriTadad dakavSirebulia saWiro

    finansuri saxsrebis uqonlobasTan da socialur siduxWiresTan. erTi

    ekonomikuri wyobidan meoreze gadasvla praqtikulad ar xdeba uaryofiTi

    socialur - ekonomikuri Sedegebis gareSe. Tumca garkveuli zomiT, magram

    yovelTvis aucileblad adgili aqvs warmoebis donis dacemas da sxva

    krizisul movlenebs.

    rogorc amas praqtika adasturebs privatizebis procesis SemWidrovebul

    vadebSi da efeqtianad ganxorcieleba warmoudgenelia garkveuli finansuri

    mxardaWeris gareSe. amasTan, saWiroa saxelmwifos mier mkacri kontrolis

    daweseba, raTa Tavidan iqnes acilebuli Tanamdebobrivi mdgomareobis borotad

    gamoyeneba (meqrTameoba, korufcia, gamoZalva da sxva).

    ekonomikurad sustad ganviTarebuli qveynebis erT nawilSi privatizebis

    garkveuli struqturizaciuli RonisZiebebis gatarebis gamo moxda ekonomikis

    gajansaReba, xolo mTel rig qveynebSi, man sasurveli Sedegebi ver gamoiRo.

    magaliTad, siriaSi, braziliaSi. privatizebam xeli ver Seuwyo qveynebis

  • 37

    ekonomikuri krizisidan gamosvlas. xolo iseT qveynebSi rogoricaa: Cile,

    samxreT korea, taivani da sxva privatizebam aSkara warmatebebi moutana

    ekonomikas, rac ZiriTadad gamowveulia ucxouri kapitalis daxmarebiT.

    privatizebas bevr qveyanaSi safuZvlad udevs ideologiuri partiuli

    miznebi. privatizebasTan dakavSirebiT zogierT RonisZiebebs atareben

    ideologiuri motivebidan gamomdinare, romelic xels ar uwyobs ekonomikis

    gaumjobesebas, ufro metad emsaxureba klanur interesebs.

    ase, rom privatizeba ara mxolod wminda ekonomikuri movlenaa, aramed igi

    metad mniSvnelovani politikuri aqciac aris.

    Am bolo periodSi naTlad gamoixata qonebis gansaxelmwifoebrivebis

    deideologizaciis tendencia. Opoziciuri partiebi masobrivi privatizebis

    SeCerebas da saxelmwifo seqtoris gafarToebas moiTxoven, xolo mTavroba da

    memarjvene partiebis warmomadgenlebi mxars uWeren yovlismomcvel

    privatizebas da kerZo mewarmeobis Tavisuflebas.

    privatizaciis ganxorcieleba arc erT qveyanaSi ar isaxavs miznad

    saxelmwifo sakuTrebis srul likvidacias, rogorc amis Sesaxeb sxvadasxva

    qveynis cnobili reformator-ekonomistebi aRniSnaven, saxelmwifo sakuTreba

    ara nakleb 25-30%-isa aucilebelia erovnuli meurneobis dasaregulireblad.

    aseve, gaTvaliswinebuli unda iqnes qveyanaSi wlebis manZilze Sromis

    sazogadoebrivi danawilebis, warmoebis gadaadgilebis, specializaciis,

    koncentraciisa da kooperirebis safuZvelze Camoyalibebuli rTuli sawarmo-

    teqnologiuri kompleqsebis garkveuli droiT SenarCunebis aucilebloba. maTi

    xelaRebiT damsxvreva uaryofiTad imoqmedebs ekonomikaze da Zirs gamouTxris

    warmoebis normalur fuqcionirebas.

    rogorc amas gamocdileba mowmobs ganviTarebul qveynebSi sakuTrebis

    ganawileba xdeba ara wminda sabazro gziT, (rodesac gasayidi saxelmwifo

    sawarmoebi xelmisawvdomia yvelasaTvis, vinc maT yidvas moisurvebs), aramed aq

    moqmedebda da moqmedebs mkacri reglamentacia, magaliTad, safrangeTSi aseTi

    sawarmoebis 10% MasSi dasaqmebul muSebs ekuTvniT, amasTan, pirvel rigSi da

    Semcirebuli fasebiT, 15% ucxoelebs, 50% nebismier frang moqalaqes, 25%

    qveynis udides safinanso institutebs. germaniis federaciul respublikaSi

  • 38

    saxelmwifo itovebs privatizebuli firmebis aqciebis 51 da 25,1% 1. nebismier

    viTarebaSi saaqcio kapitalebis aseTi wili mis mflobelebs saxelmwifo

    organos kvalificiuri umravlesobis mdgomareobaSi ayenebs, rac saSualebas

    aZlevs mas, zegavlena moaxdinos gadawyvetilebis miRebaze.

    saWiroa, saxelmwifo xelisuflebis centralur da adgilobrivi

    organoebs Soris Zalebisa da uflebamosilebis ganawilebis iseTi balansis

    arseboba, romelic adgilobrivi organoebis mxriv gamoricxavda privatizaciis

    erovnuli programis blokirebas. am pirobis Sesruleba yvelgan ar xerxdeba.

    amasTan dakavSirebiT sagulisxmoa germaniis federaciuli respublikis

    magaliTi, sadac saxelmwifo seqtori gansakuTrebuli regionuli

    TaviseburebebiT gamoirCeva da moicavs federalur, saadgilmamulo,

    adgilobriv da saxelmwifo sawarmoebis sxvadasxva tips, aseve maT yvelanair

    kombinacias. am qveyanaSi denacionalizaciis programa bevr rameSi imiT

    ferxdeba, rom adgilebze awydeba mTavrobis warmomadgenlebTan winaaRmdegobas,

    romlebic federaluri xelisuflebis zewolis miuxedavad ar apireben

    sakuTrebis daTmobas.

    msoflio praqtikam gviCvena, rom denacionalizaciis im kanonebisa da

    instruqciebis gareSe, romlebic mis Sesrulebas uzrunvelyofen, saqme kargad

    ar mTavrdeba. gansaxelmwifoebrivebasTan dakavSirebuli sirTuleebi

    Cveulebriv iq warmoiSoba, sadac windauxedavad iReben iseT kanonebs,

    romlebic afiqsireben saxelmwifo seqtorisadmi ama Tu im dargis an sawarmos

    savaldebulo kuTvnilebas.

    magaliTad, privatizebis inglisur kanonmdeblobaSi ar aris

    denacionalizaciis dabrkolebebi, rac daexmara saxelmwifos, operatiulad

    Seecvala Tanafardobis sazRvari saxelmwifo da kerZo mewarmeobas Soris.

    yvelgan sadac saxelmwifom es pirobebi daicva denacionalizaciam sagrZnobi

    Sedegebi moitana. aman xeli Seuwyo ekonomikis demonopolizacias da bazris

    meqanizmis gaZlierebas. gaaumjobesa saxelmwifo finansebis mdgomareoba da

    ufro demokratiuli gaxda sakuTrebiTi urTierTobebi da warmoebis marTva.

    1. The politics of privatization in western Europe, p. 18-39.

  • 39

    inglisSi, magaliTad, mis TanamflobelTa ricxvi 2,2 mln ingliseliT

    gaizarda.1

    Tanamedrove sabazro ekonomikis pirobebSi saxelmwifo sakuTrebis

    denacionalizacia, rogorc Cans, araa TviTmizani. misi ganxorcielebiT

    saxelmwifo cdilobs, Tavisi saqmianoba iseT CarCoebSi moaqcios, romelic

    sabazro tipis meurneobis TaviseburebiTaa gansazRvruli, imoqmedos ise, rom am

    ukanasknelma imuSaos maRali efeqtianobiT, droulad moaxdinos moTxovnaze

    reagireba. rac Seexeba saxelmwifos rols, igi imaSi unda gamoixatebodes, rom

    man unda uzrunvelyos konkurentuli bazris meqanizmis funqcionirebis

    normaluri pirobebi da Seasrulos da Seavsos is samuSao, romelsac bazari

    ver asrulebs.

    rogorc sayovelTaod cnobilia, Tanamedrove sazogadoebaSi aris mTeli

    rigi socialur-ekonomikuri problemebi, romelTa gadawyvetac bazars ar

    ZaluZs da saxelmwifos aucilebel Carevas moiTxovs. saerTod TviT

    Tavisufali konkurenciis sistemac ki regulirebad ekonomikad SeiZleba

    CaiTvalos, igi ar muSaobs saxelmwifos gareSe, romelic TavisTavad iRebs

    pasuxismgeblobas fuladi mimoqcevis swor organizaciaze, xalxis koleqtiuri

    moTxovnilebebis nawilis dakmayofilebaze da sabazro qcevis negatiuri

    efeqtebis likvidaciasa da dauSveblobaze. funqciebis es erToblioba imis

    maqsimumia, rac mTavrobam unda gaakeTos Tavisufali bazris pirobebSi, amave

    dros, igi minimumia imisa, riTac man unda imoqmedos realur sabazro

    ekonomikaSi.

    Tu sworad SevafasebT sinamdviles, aRmovaCenT ekonomikuri cxovrebis

    iseT axal procesebs, sadac bazris meqanizmi ar iZleva sazogadoebisaTvis

    saWiro efeqtebs da adgili aqvs am sistemis SezRudulobis sxva

    gamovlinebebs. gaTvaliswinebuli unda iqnes sameurneo procesebSi

    saxelmwifos aqtiuri monawileobis aucilebloba.

    maSasadame, mTavaria msoflio gamocdilebis gaTvaliswinebiT SevadginoT

    qonebis gansaxelmwifoebrivebis erovnuli programa da ara ise rogorc Cveni

    `reformistebi~ fiqroben.

    1. The politics of privatization in western Europe, p. 54-68.

  • 40

    1.4. privatizaciis sakanonmdeblo normatiuli da organizaciul -

    meTodologiuri bazis Seqmna da srulyofa

    saqarTveloSi saxelmwifo qonebis privatizebis procesis dasawyebamde

    arsebobda mxolod ramdenime sakanonmdeblo dokumenti.

    1991 wlis seqtembers miRebuli kanoniT qveyanaSi arsebuli mTeli qoneba

    saqarTvelos sakuTrebad gamocxadda.

    1992 wlis noemberSi Seiqmna privatizebis ganxorcielebis erTiani organo

    - ~saxelmwifo qonebis marTvis saministro~ da daiwo saxelmwifo qonebis

    transformacia.

    saqarTvelos respublikis uzenaesma sabWom 1991 wlis 9 agvistos miiRo

    kanoni ~saqarTveloSi saxelmwifo sawarmoTa privatizebis Sesaxeb~ da

    aRniSnulis Sesabamisad ministrTa kabinetis mier 1991-1992 wlebSi miRebuli

    iqna mTeli rigi kanonqvemdebare dadgenilebebi:

    `privatizaciis procesis uzrunvelyofis zogierTi RonisZiebis Sesaxeb~;

    `sameurneo saqmianobis demopolizaciis zogierTi RonisZiebebis Sesaxeb~;

    `saxelmwifo sawarmoTa privatizebis debulebaTa damtkicebis Sesaxeb~;

    `saqarTvelos respublikis saxelmwifo sawarmoTa privatizebis saxelmwifo

    programis Sesaxeb~; `sameurneo saqmianobis demopolizaciis zogierTi

    RonisZiebebis Sesaxeb dadgenilebis gamoyenebis wesis da debulebis

    damtkicebis Sesaxeb~; `saqarTvelos respublikis erovnuli ZiriTadi fondebis

    gadafasebis Sesaxeb~ da sxva.

    privatizebis organizaciuli-meTodologiuri bazis Seqmnis TvalsazrisiT

    udidesi mniSvneloba hqonda, saqarTvelos mTavrobis mier jer `saxelmwifo

    qonebis inventarizaciis, xolo Semdgom `saqarTvelos respublikis erovnuli

    meurneobis ZiriTadi fondebis gadafasebis~ Sesaxeb miRebul dadgenilebebs.

    saxelmwifo qonebis inventarizacia Catarda 1993 wels 1 aprilis

    mdgomareobiT, da igi safuZvlad daedo saxelmwifo qonebis Sesyidvas.

    privatizebis organizaciuli-meTodologiuri bazis ganmtkicebisaTvis

    gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda saxelmwifo qonebis privatizebis gzebis

    sworad gansazRvras. pirvelad 1993 wlis 9 agvistos iqna miRebuli kanoni

  • 41

    `saqarTvelos respublikaSi saxelmwifo sawarmoTa privatizebis Sesaxeb~,

    romelmac dasabami misca privatizebis procesis pirveli etapis dawyebas.

    miRebuli kanoni `saxelmwifo sawarmoTa privatizebis Sesaxeb~ emyareba

    Cvens qveyanaSi da sxva postsocialistur qveynebSi privatizebis

    ganxorcielebis gzaze SeZenil praqtikul gamocdilebas. am kanonis Sesabamisad

    momzadda kanonqvemdebare aqti - `saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli aqciebis

    marTvis konkursis formiT gadacemis Sesaxeb~. aseve, kanoni `saxelmwifo

    sawarmoTa Sesaxeb~, romelic samarTlebriv safuZvelze awesrigebs samewarmeo

    saqmianobis organizebul sakiTxebs.

    saxelmwifo qonebis privatizebis procesis gafarToebisa da

    ganmtkicebisaTvis saetapo mniSvneloba hqonda saqarTvelos saxelmwifo

    meTauris 1994 wlis 29 maisis #178 brZanebulebas `privatizebis procesis

    mowesrigebisa da daCqarebis Sesaxeb~. metad saWiro meTodologiur

    dokumentebs warmoadgenda saqarTvelos saxelmwifo qonebis marTvis

    saministros mier 1995 wels miRebuli kanonqvemdebare aqti `saprivatizebo

    sawarmoebis qonebis pasiuri nawilis (erTi kv. metris) gasayidi fasis dadgenis

    Sesaxeb~. am aqtebis Tanaxmad saprivatizebo obieqtebis pasiuri nawilis

    gasayidi fasi ganisazRvra aranakleb 30 aSS dolaris eqvivalentis o