PRITARTAKauno miesto savivaldybės tarybos2012 m. d.sprendimu Nr.

PATVIRTINTA..........................................mokyklos direktoriaus2012 m d. įsakymu Nr.

_________KAUNO____,,AUŠROS“ GIMNAZIJOS ________________(įstaigos pavadinimas)

2013–2015 METŲ STRATEGINIS PLANAS

I. ĮVADAS

Gimnazijos strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, Lietuvos

švietimo plėtotės strateginėmis nuostatomis 2003-2012 metams, Kauno miesto 2005-2015 m. strateginio

plano (kartu su 2008-2015 metų strateginio plano pakeitimais) nuostatomis, mokyklos nuostatais, gimnazijos

veiklos kokybės įsivertinimo bei išorės vertinimo ataskaita, mokyklos bendruomenės narių pasiūlymais.

Strateginis mokyklos planas suteikia pagrindą mokyklos vizijai, misijai, perspektyvai ir jų

įgyvendinimo tikslams ir uždaviniams pasiekti, numato priemones.

Įgyvendinant strateginio veiklos plano kryptis, bus užtikrinama šiuolaikinės Lietuvos

visuomenės poreikius atitinkanti švietimo kokybė, ugdymas taps efektyvesnis, bus sukurtos

prielaidos tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Siekiant įgyvendinti 2013 –2015 metų

strateginio plano tikslus, bus telkiamos mokinių, tėvų bei švietimo darbuotojų pastangos.

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

Kauno „Aušros“ gimnazija yra bendrojo lavinimo įstaiga, vykdanti formaliojo švietimo – pagrindinio

ir vidurinio ugdymo – programas. Mokyklos steigėjas – Kauno miesto savivaldybės taryba.

Kauno „Aušros” gimnazija – pirmoji lietuviška gimnazija Kaune, įkurta 1915 m. Per gyvavimo

laikotarpį net aštuonis kartus keitėsi gimnazijos pavadinimas. 1989 m. mokyklai buvo grąžintas „Aušros“

vardas, o 1998 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija suteikė Kauno „Aušros“ vidurinei

mokyklai gimnazijos statusą.

1

Kauno „Aušros“ gimnazija įsikūrusi miesto centre (Centro seniūnija). Patogus susisiekimas suteikia

galimybę rinktis šią gimnaziją mokiniams ne tik iš įvairių miesto rajonų, bet ir iš Kauno rajono. Gera

strateginė vieta sudaro puikias sąlygas pamokas ir neformalaus ugdymo užsiėmimus vesti netradicinėse

aplinkose, bendradarbiauti su įvairiais partneriais organizuojant renginius. Tačiau dėl vykdomos ir

besitęsiančios mokyklų tinklo pertvarkos šiuo metu po vienu stogu dirba dvi mokyklos – prie „Aušros“

gimnazijos glaudžiasi Senamiesčio progimnazija.

Šiuo metu gimnazijoje yra 29 klasių komplektai ir mokosi 732 mokiniai, iš jų 387 – pagal pagrindinio

ugdymo programą ir 345 – pagal vidurinio ugdymo programą. Daugumos šią mokyklą lankančių mokinių

šeimų socialinė - ekonominė padėtis yra gera. Nemokamai maitinami 96 mokiniai (13 proc.). Mokinių,

mokomų pagal specialiąsias ugdymo programas, nėra.

Gimnazijos veikla grindžiama daugumos bendruomenės narių bendravimu ir bendradarbiavimu,

paremtu pagarbos, pasitikėjimo, geranoriškumo ir kitais principais. Mokyklos bendruomenei svarbiausios

vertybės – draugiški santykiai, bendradarbiavimas, tolerancija. Mokytojai dalijasi gerąja darbo patirtimi

gimnazijoje, Kauno mieste, respublikoje.

Gimnazija siekia atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, jiems sudaromos sąlygos

ugdytis ir plėtoti savo gebėjimus. Mokiniai turi galimybę rinktis dalykų modulius, skirtus dalyko žinioms

pagilinti arba pasiekimų spragoms kompensuoti. Darbui su gabiais mokiniais veikia Kompetencijos – gabių

vaikų ugdymo centras (K-GVUC).

Gimnazijoje sudarytos geros sąlygos mokiniams tobulėti kaip asmenybėms, pakankamai dėmesio

skiriama mokinių pilietiniam, socialiniam, doriniam ir etniniam ugdymui. Vertybinės nuostatos ugdomos

įtraukiant mokinius į gimnazijoje vykdomus projektus, organizuojant netradicinio, integruoto ugdymo

dienas, parenkant netradicinę mokymosi aplinką.

Gimnazijoje kuriamos ir puoselėjamos tradicijos. Kryptingai siejama mokyklos ir krašto istorija, veikia

etnografinis – istorinis muziejus; dabartinių ir buvusių mokinių, mokytojų gyvenimai, pasiekimai atsispindi

gimnazijos istorijos muziejaus ekspozicijoje. Tai puikios edukacinės erdvės gimnazistų patriotiniam

ugdymui. Gimnazijoje mokėsi ir ją baigė daug iškilių Lietuvos asmenybių, todėl gimnazijos šventės, minint

istorines datas, tampa viso miesto šventėmis. Gimnazijos bendruomenė jau pradeda ruoštis ,,Aušros“ vardo

suteikimo 90-mečiui ir „Aušros“ gimnazijos įkūrimo 100-mečiui.

III. SITUACIJOS ANALIZĖ

III.1. Išorinės aplinkos analizė PESTE:

Išoriniai veiksniaiPolitiniai, teisiniai Gimnazijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR

švietimo įstatymas, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, švietimo ir mokslo ministro įsakymai, Kauno miesto savivaldybės tarybos teisės aktai, steigėjo patvirtinti gimnazijos nuostatai.

Kauno miesto vidurinės mokyklos pertvarkomos į pagrindines mokyklas, progimnazijas. Priimtas Kauno miesto tarybos 2012 m. sausio 26 d.

2

sprendimas Nr. T-18 ,,Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrasis planas“. Atsiradus pagrindinėms mokykloms, progimnazijoms, pagausėjo mokinių, besimokančių gimnazijoje. Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T-371gimnazijos patalpų dalimi naudojasi Senamiesčio progimnazija, po vienu stogu dirba dvi mokyklos.

Ekonominiai Finansavimas pagerėjo pradėjus taikyti finansavimą pagal mokinio krepšelio metodiką. Mokyklų finansavimas tapo įvairesnis dėl ES struktūrinių fondų. Įvairūs projektai, kuriuose dalyvavo ir dalyvauja gimnazija, suteikė galimybę įsitraukti į energetikos taupymo programą (apšiltintos pirmo aukšto grindys, įrengtas normatyvus atitinkantis apšvietimas, priešgaisrinė signalizacija, renovuota elektros instaliacija); įsigyti papildomų priemonių ugdymo procesui tobulinti: įrengti nauji technologijų kabinetai, mokytojų darbo vietos, etapais modernizuojamos gamtos mokslų ir menų mokymo bazės. Vykstant pasaulinei ekonominei krizei, ypač skaičiuojami visi asignavimai, taupomos biudžetinės lėšos. Mokyklose sumažėjo aptarnaujančio personalo skaičius. Savivaldybės lėšų pakanka tik mokyklos funkcionavimui, bet ne didesnių lėšų reikalaujantiems darbams atlikti.

Socialiniai Vienas iš švietimo plėtros uždavinių – padidinti socialinį visuomenės saugumą. Mokyklai grėsmę kelia šie socialiniai veiksniai: maža darbo pasiūla, gimstamumo mažėjimas, emigracija. Mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, mažėja ir mokinių. Didėja socialiai problemiškų šeimų skaičius (išsiskyrę tėvai, bedarbiai tėvai ir t.t.), menkėja tėvų domėjimasis mokinių veikla mokykloje. Visuomenėje, šeimoje realiai priimtinos vertybės vis labiau neatitinka mokyklos deklaruojamų vertybių. Blogėja vaikų sveikatos indeksas.

Technologijos Lietuvoje pastebimas visuomenės kompiuterinio raštingumo augimas. Informacinių technologijų plėtros kryptys apibrėžtos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje. Auga aprūpinimo kompiuterine įranga lygis. Informacinės ir komunikacinės technologijos padeda mokiniams įsigyti visapusišką išsilavinimą. Gerėja prieigos prie interneto. Įvairios įmonės teikia elektroninio dienyno, mokinio elektroninį bilieto diegimo mokyklose pasiūlą, daugėja interaktyvių mokymosi priemonių elektroninė erdvėje. Gimnazijos veiklai įtaką daro šie veiksniai: dalyvavimas MTP plius projekte „Mokyklų bibliotekų modernizavimas“; dalyvavimas MTP plius projekte „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ – tai leidžia ugdymo procese naudoti šiuolaikines technologijas; IT naudojimas gimnazijos valdymo, metodinės veiklos koordinavimo, išorinių ir vidinių informacijos srautų koordinavimo procese bei vykdant PUPP ir BE. IKT skverbiantis į mokyklą, didėja informacinis srautas, mažėja tiesioginis bendravimas tarp žmonių.

Edukaciniai (centriniai/vietiniai)

Vyriausybė nustato pagrindinius reikalavimus ugdymo turinio formavimui ir reglamentuoja ugdymo proceso organizavimo bendrąją tvarką bendruosiuose ugdymo planuose. Bendrosios programos nusako, kokias bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas siekiama ugdyti, kad mokiniai būtų pasirengę gyventi besikeičiančiame pasaulyje, drąsiai priimti jo iššūkius ir mokytis visą gyvenimą. Mokykla skatinama remtis visuminiu mokinių pažinimu, atsižvelgti į mokinių poreikius, galimybes, siekius, organizuoti mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant, mokymąsi praktiškai veikiant, įvairiose aplinkose, numatomos vertinimo, įsivertinimo, mokymosi proceso ir rezultatų refleksijos strategijos. Didėja reikalavimai mokytojo kompetencijoms. Stipri konkurencija tarp gimnazijų skatina didinti pamokos efektyvumą, tobulinti pedagogų kvalifikaciją. Yra galimybė įgyti reikiamas kompetencijas įvairiuose KPKC, Kauno rajono švietimo, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos, Mokyklų tobulinimo, leidyklos ,,Šviesa“ mokymo centrų organizuotuose seminaruose; tobulinti kvalifikaciją įvairiomis formomis: dalyvauti projektuose, metodinių

3

darbų parodose, profesines publikacijas skelbti internete, spaudoje, skaityti pranešimus konferencijose, dalintis patirtimi, aktyviai perimant geriausias ugdymo praktikas. Individualizuojant ugdymo turinį yra galimybė bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, naudotis muziejų edukacinėmis programomis. Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, ją įgyvendinant, atsiranda platesnės galimybės tobulinti pedagogų kvalifikaciją (galimybės pedagoginei stažuotei, profesijos konsultanto konsultacijoms ir kt.).

III.2. Vidinių išteklių analizė:

Vidiniai veiksniaiMokyklos kultūra/ Etosas Puoselėjant gimnazijos kultūrą vykdomi bendruomenės susitarimai dėl

vertybių, elgesio normų, principų, skatinamas pageidautinas elgesys laikantis vidaus darbo tvarkos taisyklių ir sutarčių. Gimnazijos bendruomenė vadovaujasi humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis, santykiai pagarbūs ir geranoriški, mikroklimatas klasėse ir gimnazijoje palankus darbui mokymuisi ir asmenybės tobulėjimui, netoleruojamos patyčios ir kito asmens žeminimas. Gimnazijos administracija ir mokytojai atviri dialogui su tėvais, socialiniais partneriais. Palaikomi ryšiai ir bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis KTU, VDU, SU, VU Kauno humanitariniu fakultetu. Kultūros įstaigomis – Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos švietimo istorijos, Maironio literatūros M.K.Čiurlionio dailės muziejais, Kauno menininkų namais. Palaikomi ryšiai su ,,Saulės”, Maironio gimnazijomis, Kauno arkivyskupija, Arkikatedra bazilika, centro policijos pareigūnais bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Gimnazijos bendruomenė renka ir saugo istorinę medžiagą apie gimnaziją, puoselėja turimas tradicijas ir kuria naujas. Kasmet organizuojami tradiciniai renginiai, skirti valstybinėms ir kitoms šventėms minėti: Mokslo ir žinių šventė, gimnazistų inauguracija, Europos kalbų diena, Mokytojų diena, Kalėdų renginiai, Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, šimtadienis, paskutinis skambutis, išleistuvės, Avangardo šou, Šokio šventė, Metų geriausiųjų apdovanojimai, Sveikatingumo ir Sporto dienos, dizaino šventė „Modernus ruduo“ , „Aušros“ dienos, kurios baigiamos „Aušrovizijos“ dainos konkursu, kūrybinių darbų savaitė, buvusių gimnazijos laidų susitikimai minimos gimnazijos jubiliejinės datos ir kt. Gimnazijoje daug dėmesio skiriama mokinių tautiškumo ir pilietiškumo ugdymui, dabartinių ir buvusių mokinių bendruomenės narių gyvenimas, pasiekimai atsispindi kabineto skirto gimnazijos istorijai kabineto ekspozicijoje, žymių žmonių galerijoje. Čia beveik 50 metų kaupiama gimnazijos ir su ja susijusi istorinė medžiaga, organizuojami renginiai: susitikimai su gimnaziją baigusiais mokiniais, žymiais žmonėmis. Kasmet rašomas ir išleidžiamas gimnazijos metraštis, leidžiamas laikraštis ,,Aušrelė”, gimnazija turi vėliavą, himną ir emblemą, gimnazistų uniformą, internetinį puslapį. Gimnazijos veiklos kokybės išorės vertintojai pastebėjo, kad pažangos siekiai gimnazijoje yra pakankamai kryptingi. Gimnazija atvira kaitai, bendrauja su miesto, šalies, užsienio švietimo ir ugdymo bei kitomis įstaigomis. Bendravimas su socialiniais partneriais tikslingas. Kiekvienais metais į gimnaziją priimama daugiau kaip 200 naujų mokinių, atsiranda mokinių adaptacijos problemos, jas reikia sėkmingai spręsti, kasmet reikia stiprinti tapatumo gimnazijai jausmą, ugdyti vertybes, kurios puoselėjamos gimnazijoje. Gimnazijoje vienas mokinys vidutiniškai praleidžia 107 pamoką per mokslo metus, 6 pamokos iš jų – nepateisintos. Gimnazija siekia, kad nepateisintų pamokų skaičius mažėtų. 2011-2012 mokslo metais jis sumažėjo 3,4 procentais. Gimnazijoje sudaromos geros sąlygos mokiniams tobulėti kaip

4

asmenybėms, pakankamai dėmesio skiriama mokinių pilietiniam, socialiniam, doriniam ir etniniam ugdymui, tačiau pamokų lankomumas – tobulintina veiklos kryptis.

Ugdymas ir mokymasis Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, ugdymo planais ir priimtais susitarimais, kurie buvo svarstomi dalykų metodinėse grupėse, metodinėje, gimnazijos, mokytojų tarybose. Gimnazijos mokytojai buvo aktyvūs sprendžiant pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, modulinių programų pasiūlą, aptariant pagilinto dalykų mokymą pagal gilesnę programą nei bendroji dalyko programa. Aiškūs susitarimai dėl ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio pakeitimo tvarkos, klasių dalijimo, laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo ir skaičiaus, atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas, mokinių pasiekimų vertinimo ir kt. 1–2 gimnazijos klasėse susidaro grupės, kuriose mokiniai renkasi lietuvių, anglų kalbos, matematikos pagilinto mokymo programas, dalis mokinių renkasi dalykų modulius pasiekimų spragoms kompensuoti; vidurinio ugdymo programoje didelė pasirenkamųjų dalykų (psichologija, ispanų, lotynų kalba, debatai anglų kalba, filosofija, ekonomika ir verslumas, grafinis dizainas, taikomasis menas amatai ir dizainas, teatras, fotografija, medžio apdirbimas ir statyba, braižyba) bei dalykų modulių pasiūla. Gimnazija didžiuojasi integruoto ugdymo – kūrybinių projektinių darbų savaitės ,,Mokomės kurdami“ organizavimu. Mokiniai patys pasirenka kūrybinius – projektinius darbus, kuriuos jie atlieka per kūrybinių darbų savaitę, geriausi darbai pristatomi konferencijose ir klasės bendruomenėse.Elektroninio dienyno įdiegimas pagerino klasių auklėtojų veiklą, mokinių ir jų tėvų informavimo apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą kokybę. Daugelis tyrimų, ugdomosios veiklos priežiūros dokumentai, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo ataskaitos parodo, kad daugumos mokytojų aiškinimas suprantamas, pamokos įdomios, mokiniai mokykloje jaučiasi saugūs. Daugumos stebėtų pamokų struktūra nuosekli, logiška, mokytojai organizuoja kryptingą, tikslingą, atitinkančią mokinių gebėjimus veiklą, daugumoje pamokų buvo derintas visos klasės ir individualus mokymas, klasės valdymas gimnazijoje tinkamas, tačiau mokymo metodų parinkimas ir taikymas, mokymo veiklos diferencijavimas pamokoje, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pamokoje yra tobulintina gimnazijos veiklos sritis. 2011 m. gimnazijos veiklos kokybės išorės vertinimo ataskaitoje konstatuojama, kad pusėje stebėtų pamokų sukuriama mokymosi aplinka, skatinanti daugumos mokinių aktyvumą, motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis ir atsakomybę už mokymąsi. Daugumoje stebėtų pamokų mokiniai buvo atsakingi už savo mokymąsi, nevėlavo į pamokas, turėjo vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, rašymo reikmenis ir kitas reikalingas priemones. Dauguma mokinių atidžiai klausė mokytojo aiškinimo, greitai įsitraukdavo į individualų savarankišką darbą, mokytojo skatinami aktyviai atsakydavo į klausimus, įsitraukdavo į jiems siūlomą veiklą. Mokytojų dėmesys mokinių poreikiams ir stiliams, ugdomosios veiklos strategijų, metodų, būdų ir užduočių įvairovė bei jų tinkamumas mokinių mokymosi motyvacijai ir aktyvumui palaikyti išryškėjo tik dalyje stebėtų pamokų ir dažnai nebuvo svarbiausias pamokos organizavimo aspektas.

Popamokinė veikla Organizuojant neformalųjį ugdymą pirmiausia atsižvelgiama į gimnazijos tradicijas, mokinių poreikius, turimą mokytojų kvalifikaciją. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje kasmet siūlomos 25 – 28 neformaliojo ugdymo programos, skirtos meninei raiškai, projektinei veiklai, sportui ir sveikai gyvensenai, intelektualiniam ugdymui, kraštotyrinei veiklai, vaikų ir jaunimo organizacijų veiklai. 76,4 proc. mokinių užimta neformaliojo ugdymo veikloje. Neformaliojo ugdymo programos yra aktualios, priimtinos mokiniams, dera su gimnazijos vertybėmis bei galimybėmis. Pažintinė veikla gimnazijoje vykdoma

5

vadovaujantis ugdymo planu. Mokiniai susipažįsta su Kauno miesto muziejais, aktyviai dalyvauja edukacinėse programose.

Pasiekimai Gimnazija, siekdama aukštesnių akademinių pasiekimų, norėdama žinoti savo pridedamąją vertę ugdymo procese, kiekvieno pusmečio ar metų pabaigoje rengia lyginamąją mokymosi rezultatų analizę. Gimnazijos veiklos kokybės išorės vertintojai konstatavo, kad mokinių mokymosi pasiekimai yra geri. Vertintojai analizavo mokinių pasiekimus pamokose ir nustatė, kad daugumos mokinių pasiekimai atitinka bendrosiose programose nurodytus pasiekimus. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą per paskutiniuosius trejus metus laikė visi 2-ųjų klasių mokiniai ir 100 proc. baigė pagrindinio ugdymo programą. Gimnazijos vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių pasiekimai geri. 2009-2010 m. m gerai ir labai gerai mokslo metus baigė 40 proc. abiturientų, iš jų 12 proc. – labai gerai ir puikiai. 11 proc. abiturientų gavo brandos atestatus su pagyrimu. 2010-2011 m. m. 41 proc. abiturientų baigė gerai ir labai gerai, iš jų 9 proc. – labai gerai ir puikiai., 6 proc. gimnazijos abiturientų gavo brandos atestatus su pagyrimu. 2011-2012 m. m gerai ir labai gerai mokslo metus baigė 42 proc. abiturientų, iš jų 7 proc. – labai gerai ir puikiai. 5 proc. abiturientų gavo brandos atestatus su pagyrimu. Mokyklinius brandos egzaminus tris metus iš eilės išlaikė 100 proc. juos pasirinkusių abiturientų, o valstybinius egzaminus išlaikė atitinkamai 98,9 proc. ir 98,6 proc., 96,9 proc. laikiusių gimnazistų. Bendrame Kauno miesto mokyklų reitinge gimnazija užima 7 – ąją vietą. Mokinių pažangos pokyčiai stebimi lyginant diagnostinių testų rezultatus su išsilavinimo standartų keliamais reikalavimais bei pusmečių rezultatais. Rezultatai aptariami gimnazijos vadovų, mokytojų pasitarimuose. Siekiant sumažinti nepažangių mokinių skaičių, ypatingas dėmesys gimnazijoje skiriamas mokymosi spragų likvidavimui. Mokytojai rengia mokomųjų dalykų spragų likvidavimo programas. Su šiomis programomis individualiai supažindinami pirmame pusmetyje nepažangūs mokiniai, jų tėvai. Pildomos pažangumo analizės formos. Mokinys, pildydamas šią formą, nurodo savo nesėkmių priežastis, dalyko mokytojai apibūdina atsilikimo priežastis, klasių auklėtojai pateikia komentarus, mokinio tėvai pateikia savo nuomonę. Dokumente numatomi konkretūs atsilikimo likvidavimo terminai. Siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos susitarimus, sudaromas konsultacijų grafikas. Neakademiniai gimnazijos mokinių pasiekimai turi savitų bruožų. Gimnazistai garsina savo pasiekimais gimnaziją meno, ypač muzikos, sporto, srityse Kauno mieste ir respublikoje. Mišrus gimnazistų choras yra Kauno miesto ir apskrities konkursų laureatas, respublikinių konkursų nugalėtojas. Mokyklos sportininkai yra pasižymėję Kauno miesto olimpiniame festivalyje šachmatų, futbolo, krepšinio varžybose, laimėję prizines vietas. Aktyvia veikla garsėja mokyklos mokinių mokomosios bendrovės. Gimnazistų pasiekimai dalykinėse olimpiadose bei konkursuose yra ne tokie reikšmingi, užimti aukštesnes vietas pavyksta ne visose klasių grupėse ir ne kasmet. Ryškiausi pasiekimai yra lietuvių kalbos, biologijos, anglų kalbos, fizikos, ekonomikos olimpiadose bei konkursuose. Išskirtinis gimnazijos mokinių pasiekimas yra užimtos prizinės vietos Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape istorijos ir chemijos srityse bei gimnazistės atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse fizikos srityje Helsinkyje, Suomijoje 2011m. Gimnazija sistemingai stebi ir analizuoja mokymosi pasiekimus ir pažangą, didžiuojasi mokinių pasiektais rezultatais, tačiau akademiniai mokinių pasiekimai (mokinių, besimokančių aukštesniuoju pasiekimų lygmeniu, procentas), brandos egzaminų rezultatai yra tobulintini.

Pagalba mokiniui Gimnazijoje pagal poreikį teikiama pedagoginė pagalba visiems mokyklos mokiniams – jie turi galimybę rinktis dalykų modulius, kurių vieni yra skirti dalyko žinioms pagilinti, praplėsti, kiti – pasiekimų spragoms kompensuoti.

6

Tenkinant mokinių mokymosi poreikius, sudaromos mobilios grupės iš paralelinių klasių. Viduriniojo ugdymo programos mokiniai turi galimybę rinktis įvairesnį ugdymo turinį, nes gimnazijoje yra didelė pasirenkamųjų dalykų ir modulių pasiūla. Ugdymo plane numatyta sudaryti trumpalaikes mobilias grupes, pasiekimų spragoms likviduoti. „Aušros“ gimnazija pirmoji Kaune pradėjo realizuoti gabių vaikų ugdymo programą. Gimnazijoje veikia Kompetencijos – gabių vaikų ugdymo centras. Pagalba renkantis mokymosi kryptį vykdoma kryptingai. Gimnazijoje atliekami mokinių individualių poreikių ir galimybių tyrimai, tariamasi su mokiniais ir jų tėvais konsultuojant mokinius dėl jų pasirinkimo tolesnę mokymosi kryptį, tėvai ir mokiniai supažindinami su aukštojo mokslo naujovėmis, vidurinio ugdymo programomis, siūlomais pasirenkamais dalykais, modulių programomis. Psichologinę pagalbą teikia gimnazijoje dirbantis psichologas, socialinę – socialinis pedagogas, kuris rūpinasi nemokamo maitinimo ir pavežėjimo organizavimu, socialinės rizikos vaikų stebėjimu, vidaus tvarkos taisyklių laikymusi. Teikiant socialinę pagalbą bendradarbiaujama su klasių auklėtojais ir kuratoriais, pedagogais ir mokyklos personalu, apmokytu dalyvaujant „Olweus“ programoje, socialiniais partneriais - Kauno m. PK Centro nuovada, Kauno m. savivaldybės administracine komisija ir tėvais. Socialinės pagalbos darbą gimnazijoje koordinuoja Vaiko gerovės komisija. Pedagogai žino mokinių gyvenimo socialinius kontekstus, bendradarbiauja su tėvais, įtraukiant juos į problemų sprendimą, tačiau 2011 m. gimnazijos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad socialinės ir psichologinės pagalbos stiprinimas yra tobulintina veiklos sritis.

Personalo formavimas ir organizavimas

Gimnazijoje dirba optimalus reikiamą išsilavinimą ir tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų, pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų bei kitų darbuotojų skaičius. Iš 61 mokykloje dirbančių pedagogų 9 suteikta mokytojo eksperto, 35 – mokytojo metodininko, 11 – vyresniojo mokytojo kvalifikacinės kategorijos. Jiems talkina bibliotekininkė, skaityklos – informacinio centro vedėja, socialinė pedagogė, psichologė, du informacinių - komunikacinių technologijų specialistai. Mokytojų ir aptarnaujančio personalo kaita nedidelė. Jei prireikia darbuotojų, ieškoma laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Domimasi konkretaus asmens kompetencija, patirtimi, dalykinėmis savybėmis, nuostatomis dirbti. Gimnazijoje pagarbiai bendraujama su mokytojais, pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistais, aptarnaujančiu personalu, kryptingai sudaromos sąlygos jiems tobulinti kvalifikaciją. Visi mokytojai bei aptarnaujantis personalas žino savo teises ir pareigas, jos tiksliai ir aiškiai apibrėžtos mokyklos dokumentuose. Personalo darbo organizavimo veiksniai užtikrina, kad veikla būtų motyvuojanti ir konstruktyvi.

Vadovavimas ir lyderystė Gimnazijos vadovams suteikta II vadybinė kvalifikacija. Vadovavimas pagrįstas demokratiškais principais: darbuotojai nebijo atsakomybės, jiems rūpi mokyklos tikslai, jie aktyviai dalyvauja įvairiose darbo grupėse, mokyklos valdyme potencialiai dalyvauja savivaldos institucijos, į veiklą įtraukiami mokinių tėvai. Vadovai atsakomybę ne koncentruoja, o paskirsto, sukurdami sąlygas ugdytis lyderiams, efektyviai veikti bendruomenei. Valdymo demokratiškumas palaikomas ir plėtojant savivaldą: gimnazijoje veikia Gimnazijos taryba (5 mokiniai, 5 mokinių tėvai, 5 mokytojai), Mokytojų taryba, Mokinių taryba (ji deleguoja mokinius į Gimnazijos tarybą); metodinei veiklai koordinuoti bei organizuoti sudaromos metodinė taryba (dvejiems metams) ir dalykų mokytojų metodinės grupės. Mokykloje skatinamas komandinis darbas, buriant grupes ilgalaikei (dalykų metodinės grupės, Metodinė taryba, Vaiko gerovės komisija, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupė) bei trumpalaikei veiklai (ugdymo plano, metų veiklos programos kūrimo grupės, laikinos darbo grupės

7

projektams rengti, akcijoms ir renginiams organizuoti), krūviai ir pareigos komandose skirstomos atsižvelgiant į kompetenciją ir asmenines savybes bei pageidavimus. Santykiai su gimnazijos darbuotojais, mokiniais, jų tėvais grindžiami pagarba, pasitikėjimu, savitarpio supratimu. Gimnazijos vadovai, Metodinės tarybos nariai, dalykų metodinių grupių pirmininkai, mokytojai ekspertai pagrįstai laikomi gimnazijos bendruomenės lyderiais. Bendromis pastangomis pasisekė sutelkti kolektyvą įvairių problemų sprendimui. Išorės vertintojai konstatavo, kad gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas ir jo rezultatų panaudojimas yra stiprioji gimnazijos veiklos pusė. Gimnazijos pedagogai mano, kad reikėtų tobulinti dialogą su mokinių tėvais, efektyviau juos įtraukti į gimnazijos veiklas, mokinių ugdimosi problemų sprendimą. Gimnazijoje yra pedagoginės priežiūros sistema: pedagoginė priežiūra yra planuojama, derinama su gimnazijos veiklos tikslas; ji apima įvairiapusę visų mokytojų veiklą, siekiant ugdymo(si) kokybės; priežiūros rezultatai analizuojami įvairiais lygmenimis, remiantis rezultatų analize planuojamos tolesnės kaitos kryptys. Priežiūra vykdoma įvairiomis formomis: individualūs pokalbiai, pamokų stebėsena, kontrolinių darbų rezultatų aptarimas vadovų pasitarimuose bei metodinėse dalykinėse grupėse; tyrimų rezultatų bei mokinių pasiekimų analizė. Pedagoginės priežiūros tobulintinas aspektas – priežiūros rezultatų panaudojimas tikslingam mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.

Finansiniai ištekliai Gimnazijos administracija biudžeto lėšas tvarko pagal savivaldybės ir valstybės patvirtintą asignavimų reglamentą, savarankiškai, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, numatydama finansavimo prioritetus ir sutaupytų bei pritrauktų lėšų panaudojimo tvarką. Gimnazija turi savarankišką buhalteriją ir joje dirbančią direktorei pavaldžią finansininkę. Gimnazijos biudžetą sudaro valstybės ir savivaldybės skirtos lėšos, 2 proc. nuo Gyventojų pajamų mokesčių, per MTP projektus ir iš struktūrinių fondų gautos bei privačių rėmėjų ar organizacijų paaukotos lėšos, lėšos už patalpų nuomą. Per 2010 m. pritraukta 65,7 tūkst., 2011 m. – 43,4 tūkst. Lt ne biudžeto lėšų. Finansiniai ištekliai naudojami pagal sąmatas, atsižvelgiant į gimnazijos veiklos programoje išsikeltus tikslus, mokinių ir mokytojų pageidavimus, edukacinės aplinkos atnaujinimo ir modernizavimo poreikius. Lėšos naudojamos skaidriai, dėl pirkinių tariantis su bendruomene, apie panaudojimą informuojant Gimnazijos ir Mokytojų tarybas. Sutaupytos mokinio krepšelio lėšos pagal galiojančią tvarką perkeliamo į kitas eilutes, už jas perkamos mokymo priemonės arba ilgalaikis turtas, taip tobulinant edukacinę aplinką. Gimnazijos vadovų ir kitų bendruomenės narių gebėjimas tinkamai tvarkyti biudžeto lėšas, sėkmingos pastangos pritraukti ne biudžeto lėšas, gebėjimas ir nuostata skaidriai jas naudoti padeda atnaujinti ir turtinti edukacines erdves, modernizuoti ugdymo procesą. Sėkmingai vykdant klasių komplektavimą, gimnazijos mokinio krepšelio lėšų visiškai pakanka ugdymo plano realizavimui ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. Skiriamas savivaldybės biudžetas neatitinka mokyklos poreikių – trūksta lėšų vidaus remontui, apmokėti už suvartotą šilumą, elektrą (suvartojimo normatyvai, kurie yra patvirtinti, nėra viršijami).

Patalpos ir kiti materialiniai ištekliai

Gimnazija stengiasi pagal turimas galimybes ir išteklius kurti jaukias, estetiškas, saugias ir higienos normų reikalavimus atitinkančias erdves mokytis ir dirbti. Ypač gerai sutvarkyti gamtos mokslų kabinetai. Kuriamos naujos edukacinės erdvės: įrengtas informacinis centras – skaitykla, kuriame vyksta susitikimai su rašytojais, muziejininkais, vedamos integruotos dalykų pamokos. Mokykloje yra kabinetas, skirtas gimnazijos istorijai, viename iš istorijos kabinetų mokytojos pastangomis įrengta etnografinė ekspozicija. Tačiau kai kuriose patalpose trūksta estetiškumo, trūkstant kabinetų, kartais pamokos vedamos labai mažuose kabinetuose – buvusiose laboratorijose, administracinėse patalpose. Keletas kabinetų įrengti cokoliniame aukšte, todėl

8

juose mažoka dienos šviesos, kabinetai yra žemi. Sporto salėje kūno kultūros pamokos vedamos ir Senamiesčio progimnazijos mokiniams, todėl neretai sporto salėje dirba net trys klasės vienu metu, dėl to ji yra perpildyta, mokytojams su mokiniais sunku susikalbėti, trūksta erdvės judėti. Pačios mokyklos pastangų sprendžiant šią problemą nepakanka, būtini steigėjo sprendimai. Didesnė Kauno „Aušros“ gimnazijos fasado dalis yra avarinės būklės, gilėja išorinių ir vidinių sienų skilimas, krentantys tinko gabalai kelia rimtą pavojų ne tik bendruomenės nariams, bet ir praeiviams. Pavojinga gimnazijos pastato teritorija aptverta, bloga vidaus patalpų būklė. Sporto salės vidinės sienos (iš Laisvės al. pusės) pažeistos drėgmės ir padengtos pelėsiu, nutrupėjęs tinkas. Atskyla ir krenta koridoriaus laiptų atskiros betoninės dalys. Laiptų ir turėklų konstrukcijos pažeidimai akivaizdūs. Biudžeto 2013-2015 metų projekte suplanuoti būtini remonto darbai. Be mokinių tėvų, rėmėjų paramos, gebėjimo pritraukti nebiudžetines lėšas nepavyktų atnaujinti kabinetų, atlikti kosmetinį remontą, pvz., gimnazijos sporto salė atnaujinta tėvų lėšomis (PVC grindų danga, atnaujintos sienos, sporto salės lubos, sporto salės ir pagalbinių patalpų apšvietimas), bendra darbų vertė 100658,54 Lt. „Aušros“ gimnazija dalyvauja 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje 3 prioriteto ,,Aplinka ir darnus vystimasis‘‘ VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę ,,Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ ir 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-12-V priemonėje „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ bei „Mokyklų tobulinimo programoje plius“. Dalyvaujant programose ir projektuose modernizuotos mokytojų darbo vietos, aprūpinant jas šiuolaikinėmis technologijomis; siekiant plėsti galimybių ratą mokiniams renkantis mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jų polinkius bei poreikius, modernizuoti, naujomis mokymo priemonėmis aprūpinti technologijų, menų, gamtos mokslų kabinetai (iš viso skirta ir 434430,32, įsisavinta – 371238,71 Lt). Gimnazijoje yra 162 personalinių ir 18 nešiojamų kompiuterių, 2 kompiuterinės klasės, visi kabinetai kompiuterizuoti, keturiuose yra interaktyvios lentos, trylikoje – multimedija, kitus tris projektorius pagal poreikius mokytojai pasiima iš bibliotekos. Kompiuterizavus mokytojų darbo vietas visuose kabinetuose, naudojamas elektroninis dienynas, gerosios patirties sklaidai sukurtas intranetas, tačiau gimnazijoje informacinė technologinė bazė nėra pakankama. Siekiamybė – kad visi kabinetai būtų aprūpinti multimedija, interaktyviomis lentomis arba dokumentų kameromis. Trūksta kopijavimo technikos. Kasmet, aptarus metodinėse grupėse ir suderinus Metodinėje taryboje bei su bibliotekos vedėja, papildomas vadovėlių fondas. 2011 m už 44100 Lt įsigyta vadovėlių žinynų, žodynų, žemėlapių. Kasmet iš Kauno moksleivių technikos kūrybos centro mokykla nemokamai gauna knygų bei DVD, susijusių su švietimu ir ugdymu (2010 m. už 2969,48 Lt, 2011 m.–1427,29 Lt). Vykdant projektą OLWEUS, taip pat gauta knygų, DVD su filmais. Kadangi gimnazija pateko į ES remiamą projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, nuo 2012 m. gauna nemokamas vienuolikos spaudinių prenumeratą dvejiems metams, gimnazijoje vyksta meno kūrėjų pamokos.

9

III.3. SSGG analizė:

Stiprybės

Tapatumo jausmą stiprinančios gimnazijos tradicijos;

Tikslingas bendradarbiavimas su socialiniais partneriais

Mokymui(si) palankus klasių mikroklimatas; Gimnazijos siūlomos programos atitinka

daugumos mokinių poreikius ir interesus; Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas ir

jo rezultatų naudojimas; Tikslus ir suprantamas daugumos mokytojų

aiškinimas; Mokymosi pasiekimų ir pažangos

stebėjimas, analizavimas; Efektyviai veikianti ir mokinių kūrybinę

saviraišką skatinanti projektinė – kūrybinė savaitė ,,Mokomės kurdami“;

Tinkama vadovų, mokytojų, psichologo, socialinio pedagogo kvalifikacija;

IKT priemonių taikymas ir plėtojimas; Ugdymo planų ir tvarkaraščių dermė; Veiksmingos pastangos turtinti gimnaziją.

Silpnybės

Mokymosi aplinkos jaukumas, estetinis vaizdas;

Mokymo(si) metodų parinkimas ir taikymas; Mokymo(si) veiklos diferencijavimas

pamokoje; Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

pamokoje; Socialinė bei psichologinė pagalba; Mokymosi, poilsio zonų mokiniams patalpų

trūkumas; Mokymosi proceso organizavimas esant

dviejų mokymosi įstaigų moksleiviams vienoje fizinėje aplinkoje;

Dialogas su tėvais ir efektyvesnis jų įtraukimas į gimnazijos veiklas, ugdymosi problemų sprendimą.

Galimybės Bendradarbiauti su pagrindinėmis ir

progimnazijomis, pritraukiant mokinius į gimnaziją;

Aktyviai bendradarbiauti su Kauno miesto kultūros įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis;

Pasinaudoti įvairių įmonių paruoštais IKT produktais mokykloms (TAMO elektroninis dienynas, elektroninis mokinio pažymėjimas) siekiant geresnio mokinių pamokų lankomumo;

Pasinaudoti platesnėmis galimybėmis tobulinti pedagogų kvalifikaciją (galimybės pedagoginei stažuotei, profesijos konsultanto konsultacijoms ir kt.);

Dalyvauti respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose.

Grėsmės/pavojai Prastėjanti demografinė padėtis, dėl to

mažėjantis mokinių skaičius; Nepakankamas išorės finansavimas; Akademinei rimčiai nepalanki mokymosi

aplinka derinant dviejų ugdymo įstaigų darbą;

Socialiai remtinų mokinių skaičiaus augimas;

Materialių išteklių trūkumas modernizuojant, gerinant estetinį gimnazijos vaizdą, ūkines funkcijas

.

10

IV. MOKYKLOS VIZIJA

„Aušros“ gimnazija – saugi, atvira, demokratiškais principais besivadovaujanti, į bendražmogiškas

vertybes orientuota, sauganti ir puoselėjanti kultūrinį paveldą bei ugdanti atsakingas, kūrybingas asmenybes

mokykla.

V. MOKYKLOS MISIJA

Užtikrinti kokybišką ir lankstų   pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programų

įgyvendinimą, sudarant palankias sąlygas mokinių bei mokytojų žinių, vertybinių nuostatų ir kompetencijų

plėtotei bei mokyklos tradicijų puoselėjimui ir tęstinumui, ugdyti atsakingą ir kūrybišką asmenybę, dorą,

išsilavinusį pilietį, gebantį atskleisti savo pašaukimą bendruomenėje.

VI. VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

Gimnazijos filosofija grindžiama humanizmo, demokratijos principais. Ji ugdo harmoningą ir

kūrybingą asmenybę, kultūrinio palikimo dalyvę ir tęsėją. Gimnazijoje puoselėjamos vertybės:

dora, tolerancija, bendradarbiavimas, draugiški santykiai, kūrybiškumas, nuolatinis tobulėjimas,

kompetencija. Nauji iššūkiai ir galimybės skatina bendradarbiauti ir mokytis visą gyvenimą.

VII. STRATEGINIAI TIKSLAI

A. KLIENTO PERSPEKTYVA (Susivok)

(organizacijos kultūra, bendrasis ugdymo organizavimas, pasiekimai bei rezultatai)

B. ORGANIZACINĖ PERSPEKTYVA (Organizuok)

(mokymas, mokymasis, pagalba mokiniui, mokyklos strategija, įsivertinimas, vadovavimas)

1. Skatinant gimnazijos tradicijų tęstinumą, stiprinti mokinių tapatumo jausmą ir pilietinį ugdymą.

2. Tobulinti socialinę partnerystę tarp klasės auklėtojų/kuratorių, mokytojų, tėvų ir socialinę bei psichologinę pagalbą teikiančių specialistų, siekiant ugdyti mokinių atsakomybę ir pareigingumą.

3. Tobulinant mokymo ir mokymosi kokybę pamokose padidinti mokinių mokymosi motyvaciją.

C. PARAMOS PERSPEKTYVA (Pasitelk)

(įstaigos materialinių ir finansinių išteklių valdymas)

D. MOKYMOSI PERSPEKTYVA (Augink)

(įstaigos personalo komplektavimas, jo darbo organizavimas, dėmesys personalui)

4. Harmoningos, estetiškai patrauklios, ugdymo(si) poreikius tenkinančios gimnazijos aplinkos kūrimas, materialinės bazės gerinimas, kabinetų turtinimas.

5. Skatinti kryptingą mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, siekiant aukštesnės ugdymo kokybės

11

VIII. STRATEGIJOS REALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

1 tikslas – Skatinant gimnazijos tradicijų tęstinumą, stiprinti mokinių tapatumo jausmą ir pilietinį ugdymą Uždaviniai Įgyvendinimo

priemonėsEsama padėtis Planuojami

rezultataiPlanuojamas pasiekimo laikas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai

1. Sėkmingai pasiruošti gimnazijos šimtmečio jubiliejui.

1.1.Respublikinis renginys „Aušros“ vardo suvienyti („Aušros „ vardosuteikimo gimnazijai 90-čiui).

Epizodinis bendravimas su „Aušros“ vardo mokyklomis ir bibliotekomis.

Atnaujinti ryšiai su „Aušros“ vardo mokyklomis.

2013 m. kovas

Direktorės pavaduotojas ugdymui

2000 Lt iš spec. lėšų

1.2.Susitikimų ciklas „Mūzų palytėti“.

Vyksta pavieniai susitikimai su įžymiais buvusiais gimnazistais, atskirų laidų susitikimai.

Bus organizuojami keturi susitikimai (du kartus metuose) su atskirų meno, mokslo sričių atstovais, buvusiais gimnazijos mokiniais.

2013-2014

Metodinių grupių pirmininkai

1.3. Kabineto, skirto gimnazijos istorijai, nuolatinės ekspozicijos keitimas (gimnazijos šimtmečiui, keitimas.)

Fiziškai ir morališkai nusidėvėję ekspozicijos stendai.

Pasikeis estetinis ekspozicijos vaizdas, 90 proc. pakeista ir panaudota fondų medžiaga.

2014-2015

Kabineto tarybos nariai

1500 Lt iš spec. lėšų

1.4. Gyvosios istorijos pamokos „Taip mokėsi tėvai ir seneliai“.

Atskiri mokytojai veda istorines pamokas.

Vyks penkios integruotos dalykų pamokos bus naudojami tarpukario, tarybinių laikų vadovėliai, mokymo priemonės bei mokymo metodai.

2014 m. I pusmetis

Socialinių mokslų metodinės grupės pirmininkas

1.5. Respublikinė mokslinė

Mokytojai, mokiniai dalyvauja

Pristatomi mokinių kūrybinės

2015 m. kovo mėn.

Direktorės pavaduotojas ugdymui

500 Lt. iš spec. lėšų

12

konferencija „Žinomi ir nežinomi Lietuvos švietimo puslapiai“.

konferencijose kitose mokyklose.

savaitės „Mokomės kurdami“ darbai, pranešimus skaito mokytojai ir pakviesti mokslininkai.

1.6. „Kaip aušrai auštant...“, renginio, skirto „Aušros“ gimnazijos 100 – mečiui, organizavimas.

Nuolat minimi gimnazijos jubiliejai. Visada dalyvauja daug buvusių gimnazijos mokinių, darbuotojų. Nuolat vyksta abiturientų atskirų laidų susitikimai.

Atidengti paminklinį akmenį, įamžinant šią datą. Išleisti jubiliejinį leidinį.Suburti buvusius ir esamus gimnazijos bendruomenės narius.

2015 Direktorė 7000 Lt iš spec. lėšų

2. Stiprinti gimnazistųtarybos įtakąmokinių pilietiniam sąmoningumui ugdyti.

2.1 Renginių ciklas„Mano mokyklos istorija“.

Į gimnaziją kasmet ateina naujų mokinių, daugelis nežino gimnazijos istorijos, tradicijų.

Bus du renginių ciklo etapai:Mokinių supažindinimas su gimnazijos istorija, įtraukimas į savivaldos veiklą ir susitikimų ciklas su buvusiais gimnazijos mokiniais.

2014-2015

Gimnazistų taryba,klasių auklėtojos

2.2 Ilgalaikė akcija „Padėkime vienas kitam..“

Pasitaiko susvetimėjimo, dėmesio, draugiškumo stokos, spragų moksle, kurių negali įveikti mokinys.

60 proc. klasėse teikiama neformalios savitarpio pagalba vienas kitam.

201320142015

Gimnazistų taryba, klasės auklėtojai, kuratoriai

2.3 Atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti mokinių poreikius kultūrinei, pažintinei, laisvalaikio veiklai.

Atlikus analizę pastebėta, kad mažas pilietinis mokinių aktyvumas.

Tenkinami mokinių poreikiai, objektyviau planuojamos ir organizuojamos įvairios pilietinės

2013-2014

Gimnazistų taryba, psichologas

13

akcijos, veiklos. Veikloje dalyvaus 80 proc. mokinių.

2 tikslas – Tobulinti socialinę partnerystę tarp klasės auklėtojų/ kuratorių, mokytojų, tėvų ir socialinę bei psichologinę pagalbą teikiančių specialistų, siekiant ugdyti mokinių atsakomybę ir pareigingumą.

Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės

Esama padėtis Planuojami rezultatai

Planuojamas pasiekimo laikas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai

1. Pagerinti tėvų/globėjų domėjimąsi mokinių pažangumu, lankomumu, sėkmėmis ir nesėkmėmis.

1.1. Organizuoti tėvų dienas gimnazijoje. Tėvų / globėjų individualius susitikimus su dalykų mokytojais, vadovais ir socialine – psichologinę pagalbą teikiančiais specialistais.

Tėvai/globėjai pasyviai bendradarbiauja su mokytojais, socialinę bei psichologinę pagalbą teikiančiais specialistais.

Kiekvienas tėvas/ globėjas mažiausiai 4-6 kartus metuose apsilanko gimnazijoje susitinka su dalykų mokytojais, vadovais ir socialinę – psichologinę pagalbą teikiančiais specialistais, dalyvauja gimnazijos organizuojamuose renginiuose.

2013-2015

Direktorė, direktorės pavaduotojaiugdymui,psichologas,socialinis pedagogas

1.2. Atlikus analizę, kiek tėvų sistemingai naudojasi elektroninio dienyno galimybėmis, organizuoti diskusijas dėl TAMO privalumų gaunant bei teikiant informaciją apie mokinių ugdymosi rezultatus per tėvų

Didelė dalis mokinių tėvų retai prisijungia prie elektroninio dienyno sistemos savo slaptažodžiais, dažnai naudojasi mokinių prisijungimais.

70 proc. tėvų nuolatos naudojasi elektroninio dienyno galimybėmis teikiant ir gaunant informaciją.Mokiniai atsakingai vykdo vidaus darbo taisyklių reikalavimus.

2013-2014

Direktorės pavaduotojaiugdymui,

14

slaptažodžius.2. Stiprinti socialinę ir psichologinę pagalbą mokytojams, mokiniams ir jų tėvams/globėjams siekiant ugdyti mokinių atsakomybę ir pareigingumą.

2.1. Atlikti tyrimus gimnazijai aktualiais ugdymo proceso klausimais (adaptacijos (kiekvienais mokslo metais, tarpasmeninių santykių – 2013, mokymosi motyvacijos ir kt. – 2014).

Ne visada atliktais tyrimų rezultatais pasinaudojama esamoms problemoms spręsti.

Iš atliktų tyrimų analizės pagalbą teikiantys specialistai parengs mokytojams rekomendacijas, kaip siekti geresnio mokinių lankomumo, pažangumo bei kaip pašalinti mokinių netinkamą elgesį.

2013-2015

Psichologas,socialinis pedagogas

2.2.Supervizijų grupių veikla. Realios situacijos, probleminiai atvejai ir jų aptarimas, analizė, grįžtamojo ryšio teikimas individualiose tėvų (globėjų) susitikimuose su dalykų mokytojais, vadovais ir socialinę psichologinę pagalba teikiančiais specialistais.

Gimnazija nepakankamai įsitraukusi į supervizijų grupių veiklą.

Bendradarbiaujant su pagalbą teikiančiais specialistais, mokytojais, klasės auklėtojais / kuratoriais 50 proc. gimnazijos bendruomenės narių įsitrauks į supervizijų grupelių veiklą. sumažės probleminių atvejų.

2013-2015

.

Socialinis pedagogas, psichologas,klasių auklėtojai, kuratoriai

2.3. Mini mokymai. Klasės auklėtojų – metodinės grupės posėdžiai „Klasės auklėtojų veiklos sistema, gerinant pamokų lankomumą“.

Gimnazistai nepakankamai atsakingi už savo pareigas, tai lemia prastą lankomumą, elgesio normų pažeidimus gimnazijoje.

Bus organizuoti 3 mini mokymai klasės auklėtojams, kuratoriams. Įvyks 3 klasių auklėtojų, kuratorių metodinės grupės posėdžiai „Klasės

2013 -2014

Klasės auklėtojų metodinės grupės pirmininkas, Vaiko gerovės komisijos nariai

15

auklėtojų veiklos sistema, gerinant pamokų lankomumą“.

3. Gimnazijoje įdiegti elektroninį mokinių bilietą.

3.1 Susipažindinti gimnazijos bendruomenę su įmonių pateiktais pasiūlymais dėl mokinių elektroninių bilietų įdiegimo.

Gimnazijos bendruomenė turi mažai informacijos.

70 proc. gimnazijos bendruomenės narių gaus informaciją apie mokinių elektroninio bilieto teikiamas paslaugas ir gautais įmonių pasiūlymais dėl jo diegimo.

2013-2014

Direktorė

3.2. Apsilankyti mokyklose kurios naudoja elektroninius mokinių bilietus. Pasidalinti gerąja patirtimi.

Gimnazijos bendruomenė turi mažai informacijos apie mokyklas naudojančias elektroninius bilietus, jų patirtį.

70 proc. gimnazijos bendruomenės narių turi tvirtą nuomonę dėl elektroninio bilieto įdiegimo.

2014 Direktorė, direktorės pavaduotojaiugdymui,psichologas,socialinis pedagogas

3.3. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą organizuoti konkursą dėl elektroninių bilietų mokiniams įdiegimo ir įdiegti elektroninius bilietus mokiniams.

Konkurso būdu atrinkta įmonė darbams atlikti.

Visi gimnazijos mokiniai naudojasi elektroniniais mokinių bilietas.

2015 Vešiųjų pirkimų komisija, direktorės pavaduotojas ūkio reikalams

Paramos ir specialiosios lėšos 18500 Lt.

3 tikslas – Tobulinant mokymo ir mokymosi kokybę pamokose, padidinti mokinių mokymosi motyvacijąUždaviniai Įgyvendinimo

priemonėsEsama padėtis Planuojami

rezultataiPlanuojamas pasiekimo laikas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai

1. Tikslingai parinkti ir taikyti

1.1. Metodinės grupės numato konkrečias

Metodinės grupės aptaria metodų

90 proc. mokytojų metodinėse

2013-2014

Metodinių grupių pirmininkai

16

mokymo metodus

veiklas, kurios skatintų mokytojus tobulinti savo kvalifikaciją, taikyti įvairesnius mokymo metodus bei aktyvų mokinių bendradarbiavimą ir mokymąsi.

taikymą pamokoje, tačiau ugdymosi procese trūksta metodų taikymo įvairovės.

grupėse dalinasi gerąja patirtimi, įgyta kvalifikaciniuose renginiuose.

1.2. Aplanko “Ugdymas netradicinėse edukacinėse aplinkose“ sudarymas .

Mokytojai organizuoja ugdymo procesą skirtingose edukacinėse aplinkose, bet ne visi maksimaliai išnaudoja šių aplinkų teikiamas galimybes.

70 proc. mokytojų teiks medžiagą aplankui “Ugdymas netradicinėse edukacinėse aplinkose“, kurioje atsispindės taikytos užduotys, metodai skatinantys mokinių mokymosi motyvaciją

2015 Dalykų mokytojai

1.3. Atvirų pamokų, kuriose atsiskleidžia mokytojų patirtis taikyti aktyvius ugdymosi metodus, stebėjimas ir aptarimas metodinių grupių posėdžiuose.

Mokytojai veda atviras pamokas, tačiau mokytojai per mažai bendradarbiauja įgyjant įgūdžių ir dalijantis gerąja patirtimi.

50 proc. mokytojų veda atviras pamokas ir dalijasi gerąja patirtimi, tikslingai parinkdami metodus skirtingiems mokinių pasiekimams įgyti, mokymosi motyvacijai skatinti.

2013-2015

Gimnazijos vadovai, metodinių grupių pirmininkai

2. Sėkmingai diferencijuoti mokymą(si) pamokoje.

2.1. Mokytojai, remdamiesi mokinio įgytais gebėjimais ir daroma

Mokytojai diferencijuoja ugdymo turinį, tačiau nepakankamai

Ne mažiau kaip 70 proc. stebėtų pamokų mokytojai

2013-2015

Dalykų mokytojai

17

pažanga, sudaro individualizuotas užduotis.

individualizuoja užduotis.

individualizuoja užduotis.

2.2. Mokytojų virtuali paroda gimnazijos intranete „Pamokos kokybės gerinimas tikslingai diferencijuojant ir individualizuojant mokinių darbą pamokoje“.

Mokytojai rengia virtualias parodas intranete, tačiau tik nedidelė grupė dalijasi savo gerąja patirtimi.

90 proc. mokytojų dalyvaus virtualioje parodoje intranete.

2013 Metodinės tarybos pirmininkas

2.3. Seminaras „Ugdymo individualizavimas“.

Gimnazijos mokytojai dalijasi gerąja patirtimi, tačiau trūksta praktinių seminarų.

90 proc. mokytojų dalyvaus seminare ir 60 proc. mokytojų taikys įgytas kompetencijas individualizuojant ugdymo procesą.

2013 Gimnazijos vadovai , metodinė taryba

2000 Lt iš MK

3. Tobulinti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą pamokoje.

3.1. Analizuojami diagnostinių darbų rezultatai mokslo metų pradžioje ir I, II pusmečių įvertinimai.

Mokytojai sistemingai tikrina mokinių gebėjimus, bet per mažai stebi mokinio daromą pažangą.

Visi mokytojai atliks diagnostinių darbų ir pusmečių lyginamąją analizę.

2013-2015

Metodinės grupės, dalykų mokytojai

3.2. Atlikti tyrimą ir įsivertinti, kaip gimnazijoje skatinamas mokinio įsivertinimas pamokoje, kaip stebima jo daroma pažanga.

Mokytojai domisi mokinių vertinimo ir įsivertinimo sistema, tačiau mažai mokytojų mokinio įsivertinimą taiko pamokoje, nepakankamai stebima mokymosi pažanga pamokoje.

Atliktas veiklos kokybės įsivertinimas atskleis mokinių įsivertinimo pamokoje svarbą motyvuojant mokinius, bus pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti ugdymą, siekiant kiekvieno

2013-2015

Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupė

18

mokinio pažangos.

3.3. Metodinės tarybos posėdis aptariant ir priimant sprendimus dėl kaupiamojo mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų ir taikymo veiksmingumo.

Metodinės tarybos posėdyje aptarti kaupiamojo mokinių pasiekimų vertinimo kriterijai, bet mažai analizuotas jų veiksmingumas

Visose metodinėse grupėse mokytojai dalinsis gerąja patirtimi apie kaupiamojo vertinimo veiksmingumą ir metodinėje taryboje priimami sprendimai dėl veiksmingo jo taikymo.

2013 Metodinė taryba, metodinės grupės.

4 tikslas – Harmoningos, estetiškai patrauklios, ugdymo(si) poreikius tenkinančios gimnazijos aplinkos kūrimas, materialinės bazės gerinimas, kabinetų turtinimas.

Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės

Esama padėtis Planuojami rezultatai

Planuojamas pasiekimo laikas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai

1. Sukurti estetišką ir patrauklią gimnazijos aplinką.

1.1. Išdažyti gimnazijos koridorių ir cokolinio aukšto sienas.

Nusitrynę dažai, aptrupėję sienų kampai, likę įvairų spalvų užtinkuoti statybininkų lopai.

Išlygintos, perdažytos koridorių sienos, puikus estetinis koridorių vaizdas.

2013 - 2014

Pavaduotojas ūkio reikalams

2000 LtSpec. lėšos

1.2.1. Atlikti gimnazijos pastato fasado remonto darbus

Aptrupėjęs išorinių sienų tinkas, išblukę dažai.

Atnaujintas gimnazijos fasadas.

2013

2014-2015

Pavaduotojas ūkio reikalams

141298,54 Lt fasadas iš Laisvės al pusės. 2010 m lapkričio 2 d. sutartis Nr. 10-10/32 išsavivaldybės biudžeto 500 000 Lt iš savivaldybės biudžeto fasadui iš Gruodžio gatvės pusės

5000 Lt Spec. lėšos ir paramos

1.3Koridoriuose atnaujinti vizualinę

Seni, moraliai pasenę antro aukšto ir

Stilingi, atitinkantys laikmetį,

2013-2015

Pavaduotojas ūkio reikalams,

19

informaciją, stendus, mokinių dailės darbus, gimnazijos muziejaus ekspoziciją.

muziejaus stendai, išblukęs popierius.

estetiškai apipavidalinti stendai, muziejaus medžiaga, puikioje aplinkoje išeksponuoti mokinių darbai.

dailės ir technologijų mokytojai, muziejaus tarybos nariai

1.4. Pakeisti gimnazijos aktų salės scenos užuolaidas.

Suplyšusios, sutrūnijusios, išblukusios scenos užuolaidos.

Naujos, kokybiškos, atitinkančios reikalavimus modernios scenos užuolaidos.

2013-2014

Pavaduotojas ūkio reikalams

16 000 Lt Spec. lėšos ir paramos

2. Turtinti gimnazijos materialinę bazę.

2.1. Įrengti neįgaliųjų taką prie įėjimo į pastatą iš kiemo pusės ir pandusą pastato viduje,įrengti vertikalų neįgaliųjų keltuvą. Kiekviename aukšte pritaikyti sanitarinį mazgą neįgaliesiems.

Pastatas nėra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

Neįgaliųjų poreikiams pritaikytas įėjimas į gimnaziją, įrengtas vertikalus keltuvas, pritaikyti sanitariniai mazgai.

2013-2015

Pavaduotojas ūkio reikalams, konkursą laimėjęs rangovas

600000 Lt iš savivaldybės biudžeto

2.2. Pagaminti ir sumontuoti gimnazijos kiemo tvorą.

Aplinka nesaugi gimnazijos bendruomenei

Gimnazijos kiemo aplinka tinka bendrauti, ilsėtis, sportuoti.

2013 – 2014

Pavaduotojas ūkio reikalams, konkursą laimėjęs rangovas.

10000 Lt2 proc. GPM

3. Įrengti mitybos ir anglų kalbos kabinetus, atitinkančius higienos ir mokymosi normas bei reikalavimus.

3.1. Parinkti tinkamas patalpas.

3.2. Atlikti patalpų remontą.

3.3.Pajungti buitinius elektros prietaisus, įsigyti maisto gamybai skirtus baldus.

Dalyvaujant projekte gauta maisto gaminimo įranga, priemonės, bet neįrengtas kabinetas.464, 226,448, 343 kab. maži, neatitinka reikalavimų.

Suremontuotas, įrengtas mitybos kabinetas, atitinkantis Švietimo aprūpinimo standartus.Užsienio kalbos kabinetai modernūs, atitinkantys mokymosi normas.

2013-2015

Pavaduotojas ūkio reikalams, technologijų mokytojai, kabinetų vadovai

9000 LtSpec. lėšos ir paramos

20

5 tikslas – Skatinti kryptingą mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, siekiant aukštesnės ugdymo(si) kokybės

Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės

Esama padėtis

Planuojami rezultatai

Planuojamas pasiekimo laikas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai

1. Skatinti lyderystę, partnerystę ir gerosios patirties sklaidą metodinėse grupėse siekiant, kad kiekvienas mokytojas atsiskleistų kaip kūrybinga asmenybė, siekianti aukštų ugdymo (si) rezultatų.

1.1.Metodinė taryba kasmet numato metinius kvalifikacijos kėlimo tikslus, metodinė grupė, kartu su kuruojančiu vadovu (arba individualios konsultacijos su profesinio tobulinimo konsultantu) konkretizuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimą atsižvelgiant į ugdymo(si) pasiekimus.

Gimnazijoje pagal numatytus veiklos tobulinimo sritis organizuojami seminarai, kuriuose dalyvauja didžioji dauguma mokytojų, be to, mokytojai dalyvauja kvalifikaciniuose renginiuose pagal asmeninius poreikius, tačiau jie nepakankamai derinami, atsižvelgiant į ugdymo(si) pasiekimus.

Vyksta kryptingas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo planavimas, vertinimas, formuojamas kvalifikacijos tobulinimo aplankas, mokytojai tikslingai tobulina savo kvalifikaciją seminaruose, stažuotėse ir kt.

2013 -2015

Direktorės pavaduotojas, atsakingas už metodinę veiklą

47000 Lt iš MK

1.2. Komandinis mokytojo veiklos ir mokinių pasiekimų rezultatų analizavimas, išvadas pritaikant ugdymo kokybės gerinimui.

Mokinių pasiekimų rezultatai analizuojami metodinėse grupėse, gimnazijos vadovų pasitarimuose, tačiau mokytojai mažai bendradarbiauja siekiant aukštų ugdymosi rezultatų.

Ne mažiau kaip dvi metodinės grupės dirba kaip vieninga komanda, analizuojanti mokinių pasiekimų rezultatus, išvadas pritaikydama aukštesniems ugdymo(si) rezultatams pasiekti.

2014 Metodinių grupių pirmininkai

21

1.3. Sudaryta mokytojų ekspertų konsultavimo sistema ugdymo kokybės gerinimo klausimais.

Ne visas mokytojų ekspertų patirties bagažas kryptingai pritaikomas.

Visi mokytojai ekspertai pagal pasirinktas ugdomosios veiklos kryptis sistemingai teikia pagalbą mažesnę patirtį turintiems mokytojams.

2013 Metodinės tarybos pirmininkas

1.4. Ištyrus, kokios sisteminės pagalbos reikia mokytojui, panaudoti ugdomosios priežiūros rezultatus mokytojo kvalifikacijai kelti, ugdymo procesui pagerinti.

Pagalba mokytojui ne visada yra sisteminga ir savalaikė.

Ne mažiau kaip du mokytojai gaus sisteminę pagalbą iš kuruojančio vadovo, metodinės grupės narių, ne mažiau kaip dešimt pagal –ugdomosios priežiūros rezultatus, tam tikrai veiklos sričiai pagerinti.

2013-2015

Direktorės pavaduotojai ugdymui

2. Taikyti ugdymo naujoves, tikslingai naudojant IKT.

2.1. Maksimalus interaktyvių lentų teikiamų galimybių panaudojimas ugdymo kokybei gerinti.

Keturiuose kabinetuose įrengta interaktyvi lenta, dviejuose kabinetuose maksimaliai išnaudojamos jų teikiamos galimybės.

Keturi mokytojai pagal ugdymo uždavinius maksimaliai išnaudoja interaktyvių lentų teikiamas galimybes, šeši mokytojai išmoksta dirbti su interaktyvia lenta ir taiko tam tikras parengtas priemones.

2013-2015

Direktorės pavaduotojai ugdymui

20000 Lt naujai interaktyviai lentai pirkti iš MK

2.2. Platesnė Mokytojai Mokytojai, 2013- TAMO 3600 Lt iš

22

TAMO galimybių pritaikymo bendruomenės poreikiams analizė ir diegimas.

sėkmingai taiko TAMO kaip mokinių ir tėvų informavimo priemonę, bei vykdant apklausas gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo tikslais, tačiau ne visos teikiamos galimybės išnaudojamos.

išbandę įvairesnius TAMO produktus, išanalizavę jų privalumus ir trūkumus, priima sprendimus dėl jų taikymo ir jas diegia informacijos skleidimo, kaupimo, apdorojimo, ugdymo proceso valdymo tikslais.

2015 administratorius, direktorės pavaduotojas ugdymui

spec. lėšų

2.3. Multimedia bei dokumentų kamerų platesnis taikymas mokomuose kabinetuose.

13 kabinetuose yra multimedia, šešiuose –dokumentų kameros (skaitykloje dar dvi nešiojamos) jais mokytojai naudojasi sistemingai, atsižvelgdami į mokymosi uždavinius.

Iš viso devyniuose kabinetuose yra įrengtas skaitmeninis projektorius su dokumentų kameromis. Jas mokytojai taiko sistemingai, atsižvelgdami į mokymosi uždavinius.

2013-2015

Direktoriaus pavaduotojai

10000 Lt iš MK

IX. STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS(Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra įstaigos

strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.)

1 tikslas – Planuotas rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti finansiniai ištekliai

Panaudoti finansiniai ištekliai

Planuota įgyvendinti (data)

Įgyvendinta (data)

Per tarpinį matavimą 2013 m.

Per tarpinį matavimą 2014 m.

Per galutinį matavimą 2015 m.

Uždavinys 1Uždavinys 2Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti arba išplėsti tam tikrus projektus):

23

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)2 tikslas –

Planuotas rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti finansiniai ištekliai

Panaudoti finansiniai ištekliai

Planuota įgyvendinti (data)

Įgyvendinta (data)

Per tarpinį matavimą 2013 m.

Per tarpinį matavimą 2014 m.

Per galutinį matavimą 2015 m.

Uždavinys 1Uždavinys 2Uždavinys 3Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti arba išplėsti tam tikrus projektus):

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)

3 tikslas – Planuotas rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti finansiniai ištekliai

Panaudoti finansiniai ištekliai

Planuota įgyvendinti (data)

Įgyvendinta (data)

Per tarpinį matavimą 2013 m.

Per tarpinį matavimą 2014 m.

Per galutinį matavimą 2015 m.

Uždavinys 1Uždavinys 2Uždavinys 3Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti arba išplėsti tam tikrus projektus):

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)

4 tikslas – Planuotas rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti finansiniai ištekliai

Panaudoti finansiniai ištekliai

Planuota įgyvendinti (data)

Įgyvendinta (data)

Per tarpinį matavimą 2013 m.

Per tarpinį matavimą 2014 m.

Per galutinį matavimą 2015 m.

Uždavinys 1Uždavinys 2Uždavinys 3Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti arba išplėsti tam tikrus projektus):

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)

5 tikslas –Planuotas rezultatas

Pasiektas rezultatas Planuoti finansiniai ištekliai

Panaudoti finansiniai ištekliai

Planuota įgyvendinti (data)

Įgyvendinta (data)

Per tarpinį matavimą 2013 m.

Per tarpinį matavimą 2014 m.

Per galutinį matavimą 2015 m.

Uždavinys 1Uždavinys 2Išvada apie pasiektą tikslą (nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti

24

arba išplėsti tam tikrus projektus):

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)

Direktorės pavaduotoja ugdymui, darbo grupės vadovė_______ ________________ __Jūratė Martinaitienė_____ (plano rengėjo pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

PRITARTA.........................mokyklostarybos 20... m. .............posėdžio protokolu Nr. ..

25