VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · 2007). Aukšto meistriškumo lygio treneriai tobulinasi...

1

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

SPORTO IR GAMTAMOKSLINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ

Evelina Bondareva

TRENERIO VADOVAVIMO STILIAUS, SPORTININKŲ MOTYVACIJOS

IR VALINGO ELGESIO SĄSAJOS

Magistro baigiamasis darbas

Kūno kultūros ir sporto studijų programa, valstybinis kodas 6211MX010

Edukologijos studijų kryptis

Vadovas (-ė) doc.dr. Stanislav Sabaliauskas __________________

(Mokslinis laipsnis, vardas pavardė) (Parašas)

Apginta ___________________ _____________ __________

(Programų grupės vadovas) (Parašas) (Data)

Vilnius, 2019

2

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TRENERIO PROFESIJA, MEISTRIŠKUMAS, GEBĖJIMAI IR VEIKLA 6

1.1. TRENERIO MEISTRIŠKUMAS IR AUTORITETAS 6

1.2. TRENERIO PEDAGOGINIAI GEBĖJIMAI 9

2. TRENERIO DARBO STILIAI IR VEIKLOS YPATYBĖS 12

2.1. DEMOKRATINIS VADOVAVIMO STILIUS 13

2.2. AUTOKRATINIS VADOVAVIMO STILIUS 14

2.3. VADOVAVIMŲ STILIŲ YPATUMAI SKIRTINGŲ SPORTO ŠAKŲ

KONTEKSTE 16

3. SPORTINĖS VEIKLOS MOTYVACIJA IR VALINGAS ELGESYS 17

3.1. MOTYVACIJA. APSISPRENDIMO TEORIJA 17

3.2. VALIA. VALINGAS ELGESYS 19

4. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA 22

4.1. TYRIMO INSTRUMENTAS 22

4.2. TYRIMO IMTIS 24

5. TYRIMO REZULTATAI 25

5.1. SPORTO MOTYVACIJOS TYRIMO REZULTATAI 25

5.2. VALINGO ELGESIO SPORTE TYRIMO REZULTATAI 35

5.3. TRENERIŲ VADOVAVIMO STILIAUS TYRIMO REZULTATAI 44

5.4. KORELIACIJOS RYŠIO TYRIMO REZULTATAI 52

REZULTATŲ APTARIMAS 56

IŠVADOS 63

LITERATŪRA 64

SANTRAUKA 71

SUMMARY 73

3

ĮVADAS

Sportas - tai žmogaus galių ir kūno grožio, žmogaus sveikatos, stiprumo, jo kūrimo ir žmonių

bendravimo reiškinys. Sportas šiuolaikinėje visuomenėje tapo neatsiejama mokslo ir kultūros dalimi,

jis išreiškia žmogaus didybę ir grožį, vainikuoja gerųjų pradų pergalę žmoguje, išryškina

bendražmogiškųjų vertybių reikšmę ir kilnina žmogaus dvasią (Stonkus, 2007). Šiuolaikinis

sportininko rengimas - įvairialypis specifinės sandaros ir organizavimo formos edukacinis vyksmas,

kurio metu ugdomos ir tobulinamos sportininko fizinės galios ir psichinės savybės, visapusiškai

lavinama asmenybė (Karoblis, 2007, Бондарчук, 2007). Sporto mokslas, naujausios žinios ir

informacija, sportininko talentas, trenerių patirtis yra būtini veiksniai sportininkų sėkmei ir padeda

talentingiems, atsidavusiems didžiajam sportui ir turintiems didelį tikslą atletams įgyvendinti savo

gebėjimus aukščiausio pasaulinio lygio varžybose (Karoblis ir kt., 2002).

Sportininkas yra svarbiausiasis sporto sistemos dėmuo, tačiau pirmas asmuo, priimantis

sprendimus, tiesiogiai planuojantis treniruotės procesą ir įgyvendinantis pasirinktą rengimosi

strategiją, yra sportininko treneris (Karoblis, 2005, Poderys, 2008). Pasak sporto didaktikos atstovų,

šiuolaikinei didelio ir būsimo didelio meistriškumo sportininkų treniruotei didžiausią įtaką turi

trenerio profesinis meistriškumas, kvalifikacija, praktinė patirtis, specialios fiziologijos, sporto

medicinos, psichologijos, sporto treniruotės teorijos ir didaktikos, biomechanikos ir biochemijos bei

kitų mokslų žinios (Oakley, Green, 2001; Acikada, 2005, 2007; Poderys, 2008). Tačiau šio tyrimo

nuostata, jog daugiausiai prie sportinio rezultato prisideda trenerio autoritetas, kompetencija,

profesionalumas, mokslumas, sportininko talentas, sportininkų rengimo organizacinės struktūros

turinys ir valdymas, psichologinis parengtumas bei trenerio asmenybė – sporto mokslo atstovų

nuomone, visi šie kintamieji užtikrina sportininkų rengimą ir sukuria naujas sporto treniruotės

mokslines kryptis (Raslanas, 2001; Рубин, 2004; Платонов, 2005; Karoblis, 2005; Poderys, 2008;

Thomas et al., 2008; Miškinis, 2008). Trenerio vadovavimo menas, sportininko talentas, treniruotės

mokslas, atlikto darbo vertė ir pasiektas sportinis rezultatas – vieni svarbiausių sportinio rengimo

kriterijų. Tai sudaro sėkmingą darbo pagrindą (Miškinis, Skyrius, 2005).

Motyvacija – tai faktorių visuma nulemianti poelgius. Tai visos vidinės ir išorinės sąlygos,

skatinančios individo aktyvumą, lemiančios jo pastangų intensyvumą ir pastovumą. Valingas elgesys

- numanomi procesai, suteikiantys žmogui energijos, noro veikti, kreipiantys jo veiksmus, elgesį

viena ar kita linkme. Motyvacija ir valia laikomos vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą

sportininkų dalyvavimą varžybose (Pelletier et al., 2001). Valingo sportininkų elgesio ir motyvų

pažinimas yra svarbus siekiant sportininko įsitraukimo į sportinę veiklą ir sėkmingos sportinės

4

karjeros. Keičiantis socialinei aplinkai, motyvacijos ir valios tyrimų aktualumas sporto srityje tik

didėja. Nežinant motyvacijos ypatumų, sunku planuoti ir organizuoti kryptingą sportininkų rengimą,

todėl motyvacijos tyrimų tema visuomet aktuali. Tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, sportininkų

motyvacijos tyrimai svarbūs norint perprasti sportuojančių asmenų motyvuoto ir valingo elgesio

pasireiškimą. Juk motyvacija yra visų sportininkų pastangų ir pasiekimų pagrindas.

Asmens motyvaciją pasirinktai veiklai ir valingą elgesį gali veikti veiklos vadovo elgesys.

Vertinant vadovo (trenerio, mokytojo, auklėtojo) darbą ir indėlį į pasiekimus, svarbu atsižvelgti ne

tik į konkrečius auklėtinių rezultatus, tačiau ir į tai, kokiais būdais jie buvo pasiekti (Miškinis, 2006).

Norint perprasti vadovo poziciją ir reikšmę auklėtinių sportinėje veikloje, derėtų išsiaiškinti trenerio

charakterio savybes, vadovavimo procesui kryptį ir priemones, siekiant motyvuoti sportininkus,

suteikti jiems žinias ir įkvėpti patiems, savarankiškai, be primetamos valios, siekti asmeninės patirties

bei rezultato. Tam turi įtakos trenerio ir sportininko sąveika, jo gebėjimas per bendravimą,

vadovaujant ugdymo procesui, perteikti svarbiausias žinias ir moralinius dalykus.

Tiriant autokratinio ir demokratinio valdymo stilių panašumus ir skirtumus ugdymo procese,

sudėtinga apspręsti, kuris veiklos būdas yra veiksmingesnis, siekiant sportininkų sėkmės. Tam įtakos

turi daug skirtingų faktorių. Todėl vadovavimo stiliaus, jo įtakos sportininkų rezultatams ir elgesiui

ištyrimas yra aktualus sportinės veiklos sėkmės ir rezultatyvumo gerinimo priemonių paieškose.

Tyrimo aktualumas. Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai atlieka skirtingų sporto šakų,

meistriškumo ir įvairaus amžiaus sportininkų motyvacijos (Sabaliauskas, 2011; Žilinskienė, et.al.,

2015; Gražulis, et al., 2016) bei trenerių vadovavimo stilių tyrimus (Mikalauskas, 2000; Mikalauskas,

Bukauskas, 2005; Miškinis, 2005), tačiau retai atliekami tyrimai, kuriuose būtų analizuojamas

valingas elgesys sporte, motyvacijos bei socialinių veikėjų poveikio sąsajos. Todėl įžvelgtas poreikis

tirti ir nagrinėti šiuos dėmenis, kuriančius pridėtinę vertę sporto ugdymo(si) procese, sąveikoje tarp

trenerių ir jo auklėtinių.

Tyrimo rezultatai padės geriau pažinti įvairių sporto šakų atstovų motyvuoto ir valingo elgesio

priežastis ir galimybes, praturtins sporto mokslą vertinga informacija apie trenerių vadovavimo

stiliaus poveikį sportininkų pasiekimams, o taip atvers daugiau galimybių plėsti sporto specialistų,

tyrėjų, trenerių bei sportininkų žinias, o kartu ir sportinio rengimo(si) bei sporto šakų plėtojimo

galimybes.

Trims kintamiesiems tirti taikomi šie instrumentai: naujoji sporto motyvacijos skalės versija

(angl. SMM II, Pelletier, Rocchi, Vallerand, Deci, Ryan, 2013), trenerių vadovavimo stiliaus/

lyderystės sporte vertinimo skalė (angl. LSS, Chelladurai, Saleh, 1980) bei adaptuotas valingo elgesio

sporte tyrimo instrumentas (vok. VKS, Wenhold, Elbe, Beckmann, 2009) (1 priedas). Naujų tyrimo

5

instrumentų adaptavimas ir pritaikymas atlikti tolimesnius sporto mokslo tyrimus Lietuvoje, leis

išsamiau gilintis į motyvacijos ir valingo elgesio pasireiškimą, įtaką rezultatams, pateikti išvadas

treneriams bei sportinės veiklos vadovams. Taip pat šis tyrimas leis įtraukti į sporto mokslą retai

nagrinėjamą mažiau populiarių sporto šakų kontekstą, padės atskleisti įvairių sporto šakų atstovų

motyvacijos užsiimti sportine veikla bei valios aspektus, atsižvelgiant į sporto šakų specifiką – leis

apžvelgti individualių, dvikovės, vandens, gimnastikos ir lengvosios atletikos sporto šakų bei

komandinių ir individualių sporto žaidimų atstovų sportinės veiklos motyvus, valios pasireiškimo

ypatumus bei šiose sporto šakose veikiančių trenerių vadovavimo stilių, jo poveikį sportuojančiųjų

motyvacijai, sąsajas su ja bei valingu elgesiu.

Tyrimo hipotezė: egzistuoja ryšys tarp sportininkų motyvacijos, valingo elgesio ir trenerio

vadovavimo stiliaus; į sportininką orientuotas vadovavimo stilius galimai didina, o autokratinis –

mažina skirtingų sporto šakų atstovų motyvaciją ir valingą elgesį.

Tyrimo objektas: trenerių vadovavimo stilius, sportininkų sportinės veiklos motyvai, valingas

elgesys.

Tyrimo subjektas: 14-24 metų įvairių sporto šakų sportininkai, treneriai.

Tyrimo tikslas: atskleisti ryšį tarp trenerių vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo

elgesio, atskleidus esminius motyvacijos ir valingo elgesio veiksnius bei trenerių vadovavimo stiliaus

ypatumus skirtingų sporto šakų kontekste.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti 14-24 metų amžiaus sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio veiksnius

skirtingų sporto kategorijų kontekste;

2. Išsiaiškinti skirtingų sporto šakų kategorijų trenerių vadovavimo ypatumus;

3. Ištirti trenerių vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio tarpusavio

ryšius.

Darbo struktūra ir turinys: darbą sudaro 74 puslapiai ir 6 priedai, 3 lentelės, 49 paveikslai ir 91

literatūros šaltinis.

6

1. TRENERIO PROFESIJA, MEISTRIŠKUMAS, GEBĖJIMAI IR VEIKLA

1.1. TRENERIO MEISTRIŠKUMAS IR AUTORITETAS

Dabartiniame visuomenės raidos etape, treneris privalo lavintis, ieškoti atsakymų į šiuolaikinio

sporto klausimus, nes sportas, kaip ir visuomenė, sparčiai keičiasi - sparčiai didėja sportinių

pasiekimų lygis. Parengti didelio meistriškumo sportininkus ar komandą reikalauja iš trenerio žinių,

pastangų, pasiaukojimo. Sportas juda “spirale” - kiekvienoje naujoje jos vijoje, naujame etape,

sukauptos visos anksčiau sukauptos vertybės ir gebėjimai (Pagojus, 2009). Tačiau nepakankama tik

“gaudyti” naujas idėjas, jų negeneruojant. Miškinis (2006) teigia, kad „produktyvūs pokyčiai yra

nuolatinis ieškojimas supratimo, žinant, kad galutinio atsakymo nėra”. Taip pat autorius pabrėžia -

teisybė, jog naujoves reikia mokėti pritaikyti ir siekti jas profesionaliai valdyti, ne tik joms pritarti.

Tik nuolatinis informacijos, naujovių ieškojimas padeda treneriui sukurti racionalią treniravimo

sistemą ir nuolat žengti pažangos keliu (Stonkus, 2004). Trenerio šiuolaikinės sporto teorijos

metodologinės žinios, principai, patirtis, krūvio pobūdis, dydis ir kryptingumas turi didžiulę įtaką

sportininko aktyvumui, jo asmenybės raidai ir tobulėjimui (Платонов, 2005). Tad trenerio vaidmuo

naujovių generavimo procese tampa ypač svarbus - nuo jo žinių ir gebėjimų taikyti šiuolaikines

inovacijas, parinkti būdus, artimiausius dabartiniams reikalavimams, žinių apie sporto technologijas,

sportininkų rengimo procesus, asmenybės ugdymo, auklėjimo veiksnių, priklauso jo ir jo ruošiamų

sportininkų sėkmė. Kuo išmintingesnis treneris, kuo didesnis jo intelektas, tuo didesnė sportininko

ugdymo tikimybė (Karoblis, 2005).

Treneris - yra ne tik kvalifikuotas sporto pedagogas, turintis teisę rengti sportininkus ir

komandas varžyboms, vadovaujantis jiems treniruočių, pratybų bei varžybų metu (Stonkus, 2004).

Minėtas autorius teigia, kad treneris ne visų pirma ugdytojas ir jis privalo ne tik išmokyti savo

auklėtinius, ugdyti juos fiziškai ir protiškai, parengti psichologiškai, suteikti reikalingų žinių,

įskiepyti tikrąsias dorovines ir sporto vertybes. Dar XVIII aa. I.Kantas (1990) išreiškė nuomonę, kad

“žmogus yra per silpnas vienas patsai išplėtoti savo prigimties duomenis, reikia kito pagalbos:

žmogus ugdo žmogų”. Didžiausias sportininko pagalbininkas yra treneris, jo kompetencija,

gebėjimas formuoti sportininko motyvaciją, taikomi pažangūs treniravimo metodai ir priemonės

(Balčiūnas ir kt., 2016). Tad treneris - mokytojas, auklėtojas, savo dalyko specialistas, kūrėjas,

pedagogas. Nėra apibrėžimo “geras treneris”, tačiau žmogų, gebantį derinti asmeninę patirtį, mokslo

žinias, komunikavimo gebėjimus ir žmogiškąsias savybes, galime apibrėžti kaip savo dalyko

specialistą. Aiškiai ir nedviprasmiškai pedagogo vaidmuo visuomenėje nurodomas Lietuvos švietimo

koncepcijoje (1992): “Lietuvos švietimo ir visuomenės tikslai gali būti sėkmingai įgyvendinti tiktai

7

parengus pedagogus, gebančius kuo geriau išplėtoti ugdytinio prigimtines fizines, psichines ir

dvasines galias, sudaryti sąlygas laisvai skleistis jo individualybei ir tobulėti asmenybei”. Todėl

svarbiausia, “... kad būsimieji pedagogai būtų kūrybingos asmenybės - žmogaus ugdytojai, o ne vien

tik dalykinių žinių perteikėjai” (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992). Trenerio darbas pasižymi

nuolatiniu naujovių ieškojimu, gebėjimu numatyti ateities perspektyvas, įkvėpti sportininkui

motyvacijos ir jėgų kovoti su savimi psichologine ir fizine prasme, gebėti įtikinti savo teisumu ir

pateisinti paties sportininko lūkesčius. Trenerio vaidmuo šiuo atveju - sudėtingas, įvairiapusis ir ypač

dinamiškas. Ugdymo aplinkų kūrimas prasideda nuo gero vadovavimo, gero abipusio ryšio,

motyvacijos ir aiškių taisyklių. Treneris turi visais gyvenimo etapais suteikti auklėtiniams žinių,

išugdyti įgūdžių, išmokyti veiklos būdų, suformuoti vertybių sistemą, kad jie galėtų kuo sėkmingiau

reikštis kaip asmenybės (Karoblis, 2005). Platus trenerio veiklos spektras pabrėžia trenerio profesijos

sudėtingumą ir dideles darbo apimtis, kurios reikalauja kompetentingumo. Sporto mokslo atstovai

(Рогозкин, 2004; Бехлке, 2007; Thomas et.al. 2008) pabrėžia, kad sportininkų rengimo sistemos

veiksmingumas priklauso nuo trenerio profesionalumo, patirties ir kvalifikacijos (kompetencijų), o

Maxwell (2013) prideda, jog nuo asmenybės, įsipareigojimo, komunikabilumo, drąsos - taip pat.

Taigi treneris - mokytojas, vadovas, psichologas, administratorius, draugas, mokslininkas ir

nuolatos besitobulinantis, kaip nebūtų keista, mokinys. Norėdamas įkvėpti sportininkus dirbti,

treneris turi išsiaiškinti kas jis yra (įsitikinimai ir charakteris), ką jis žino (apie treniruotės darbą,

žmogaus prigimtį), svarbiausia - ką jis, kaip treneris, daro (motyvuoja, nurodo kryptį, įgyvendina

užsibrėžtus tikslus) (Baranauskienė, Petkevičiūtė, 2003). Tyrėjai (Nash, Collins, 2006) pažymi, kad

trenerio gilus reiškinių suvokimas, įprasminimas, lankstumas priimant sprendimus ir gebėjimas

greitai atpažinti ir suvokti stereotipus, lengviau prisitaikyti prie situacijos ir kuo veiksmingiau

panaudoti jau turimas sąlygas, laikomos pagrindinėmis treneriui būdingomis ir jį tarp kitų

išskiriančiomis savybėmis. Svarbu suprasti, jog ne tik svarbu turėti platų žinių bagažą. Svarbi ir

trenerio asmenybė ir jos charakterio bruožai, nes daugiau pasiekiama dėka to, kas tu esi, negu to, ką

tu žinai.

Įtaką profesinei trenerio veiklai turi bei priemone siekti profesinių rezultatų, pasitarnauja

pedagoginis meistriškumas. Tai vienas pagrindinių trenerio profesinės brandos, turimų būtinų

gebėjimų, pagrįstų erudicija, kultūra ir reikšmingomis asmenybės savybėmis, rodiklių, kaip teigė

(Karoblis ir kt., 2009). Meistriškumas daugialypis, būtent apie jį kalbėjo psichologas Martens (2000),

apibrėždamas trenerio gebėjimus. Jis apima trenerio gebėjimą organizuoti ir valdyti ugdymo procesą,

visapusiškai jį optimizuoti bei diferencijuoti, kurti komandą ar grupę ir gerą psichologinį klimatą joje,

nes tik tokioje aplinkoje yra galimybė atsiskleisti visiems sportininkų gebėjimams ir galimybėms

8

(Karoblis ir kt., 2009). Žemo meistriškumo lygio treneris dažnai patenka į sociologizacinių

koncepcijų (socialinės aplinkos) įtaką, praranda atsakomybės už savo darbą, nevertina jo kritiškai,

netobulina savo paties meistriškumo, dėl blogų darbo rezultatų dažnai apkaltina kitus (Miškinis,

2007). Aukšto meistriškumo lygio treneriai tobulinasi nuolatos. Aksioma “jeigu žmogus nuolat

tobulins save, savo sugebėjimus, gyvenime jis pasieks didelių aukštumų” labai svarbi trenerio darbe,

teigia Miškinis (2006). Suprantama, jog meistriškumas nėra įgimtas ir nėra įgyjamas vieną kartą ir

visiems laikams. Treneris, mokytojas, pedagogas nežino visko, todėl rezultatų pasiekimui privalo

tobulintis, tvirtina Mikalauskas (2003). Trenerio meistriškumas, profesionalumas - nuolatinė tikslinga

veikla perimant savo ir kitų trenerių, mokslininkų, sportininkų, gydytojų žinias, informaciją, patirtį,

teorijos ir praktikos mokėjimus ir įgūdžius (Karoblis ir kt. 2009).

Tačiau be meistriškumo ir gebėjimų, kuriuos privalo treneris išsiugdyti, svarbi užimama

pozicija. Kalbame apie trenerio autoritetą. Neįmanoma nesutikti su profesoriais Karobliu (2003) ir

Jovaiša (2007) - didelę reikšmę turi edukacinis trenerio autoritetas (lot. auctoritas - moralinė įtaka,

valia, valdžia (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985) - asmenybės bruožų visuma, daranti stiprų įspūdį

bei įtaką kitiems, liudijanti žmogaus valią ir protą, sukelianti visuotinį pasitikėjimą ir pagarbą, be

prievartos, intelektualiu ir moraliniu pranašumu bei kompetencija gebanti orientuoti žmonių mintis

bei elgesį tam tikra kryptimi. Juk autoritetas remiasi nuopelnais, pasiekimais, teigiamomis

žmogiškosiomis savybėmis. Visuomenės pripažinimas ir darbo įvertinimas, tapimas autoritetu, yra,

matyt, aukščiausio socialinio statuso forma. Miškinis (2002) teigia, jog autoriteto funkcija - sudaryti

visas sąlygas pasireikšti prigimtinėms sportininko galioms, kūrybiškumui ugdymo procese,

atsiskleisti sportininkų asmenybės brandai - todėl autoritetas apima moralinių, profesinių, pašaukimo

ir vertybių sistemą, interesus, erudiciją, pedagoginę kultūrą ir kitus svarbius dalykus. Anot Voverio

(1996): “asmeninis pedagogo pavyzdys yra reikšmingas ir kitais aspektais: jis skatina humaniškus

ugdytinių santykius su aplinkiniais žmonėmis, didina estetinius išgyvenimus, plečia grožio pajautimą,

stiprina pilietiškumo plėtrą, sudaro saviugdos sąlygas ir pan.”.

Kodėl trenerio autoritetas svarbus ugdymo procese? Jis užtikrina ne tik rezultatus. Trenerio

autoritetas lemia jo elgesio motyvus ir priežastis - todėl gali būti tiesiogiai susijęs su vadovavimu

stiliumi. Treneris, kaip vadovas ir autoritetinga asmenybė, turėtų pasižymėti dėmesingumu, jautrumu,

geru suvokimu, intelektine intuicija, fantazija, išradingumu, išmone, išankstiniu talento, perspektyvų

numatymu, žiniomis, originalumu, iniciatyvumu, atkaklumu, organizuotumu ir darbingumu, taip pat

rizika (Maxwell, 2013). Pasak minėto autoriaus, šiomis savybėmis pasižymi tik tikrieji veiklos

lyderiai. Toks žmogus turėtų generuoti daug idėjų, būti drąsiu priimti sprendimus net ir neturint visos

informacijos (Karoblis, 2005).

9

Apibendrinant ypač tinkama autoriaus Miškinio (2006) mintis - sporto pedagogas norėdamas

etines vertybes, surašytas knygose, perkelti į savo auklėtinių širdis ir protą, turi būti asmenybė ir

didelis autoritetas. Szabo (2012) teigia, kad treneriui ypač svarbi turima įtaka, poveikis auditorijai,

mokiniams. Todėl mintis, jog trenerio vadovavimo stilius vienaip ar kitaip prisideda prie sportininkų

motyvacijos ir priimamų sprendimų, siekiamų tikslų ir požiūrio į veiklą, kuria užsiimama, įgauna

savitą teisybę. Kitaip tariant, treneris turi turėti charizmatišką asmenybę, kuri būtų priimtina jo

auklėtiniams, kuri motyvuotų ir taip vestų link aukštų tikslų ir rezultatų.

1.2. TRENERIO PEDAGOGINIAI GEBĖJIMAI

Gebėjimas - tai fizinė bei psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, darbą, tai mokėjimo prielaida

ir padarinys. Gebėjimo psichologinis pagrindimas - gabumai, įgyti mokėjimai, įgūdžiai; socialinis -

teisė ir galimybė veikti. Tai susiję ir su valingu pasirinkimu, tačiau negali rištis su tuo, ko neįmanoma

išmatuoti – kiekvienas įgauna gabumus ar gebėjimus perimdamas juos iš aplinkos, įgydamas

besimokant, tobulėjant. Gabumai tėra potencialus gebėjimų galimumas. Ar jie realizuojami,

priklausys nuo individo ir jį supančių sąlygų. Vadinasi, gebėjimai yra ugdymo(si) rezultatas,

pasiekiamas išmokimu ir veikla (Miškinis, 2002). Remiantis Miškiniu (2000) savotišku trenerio

fenomenu galima apibūdinti tokį trenerį, kuris savo auklėtiniams sugeba profesionaliai perduoti savo

paties patirtį, asmenines žinias, potyrius, jausmus ir emocijas, kurias įgijo savo asmenine patirtimi ir

darbu.

Pedagoginiai gebėjimai suvokiami kaip gebėjimai gerai įvaldyti pedagoginio darbo specifiką,

sėkmingai mokyti ir auklėti: tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, asmeninės

savybės, reikalingos sėkmingai tiek bendrajai ugdymo veiklai, tiek specifikuojant pagal ugdymo

turinio konceptus ir sritis. Rengiant tam tikros sporto šakos sportininkus, nepriklausomai nuo tos

sporto šakos kategorijos (individualios, komandinės-žaidimų, dvikovės, gimnastikos, vandens ar

lengvosios atletikos sporto šakos) treneris privalo gerai žinoti apie sporto šakos kilmę, plėtotę,

išmanyti sporto šakos technikos subtilybes (veiksmų klasifikaciją, biocheminius ir anatominius

technikos veiksmų pagrindus, rezultatyvumo rodiklius), sporto šakos taktikos ir strategijos raidą,

plėtotės tendencijas, taktikos veiksmus, sudaryti modelines charakteristikas, analizuoti varžybinę

veiklą, planuoti varžybas, jas organizuoti, vadovauti, teisėjauti, kokybiškai vykdyti sporto treniruotės

vyksmą (numanyti uždavinius, struktūrą, metodus), išmanyti skirtingų lyčių sportininkų rengimo

savitumus, ugdyti fizines ypatybes, lavinti specialiąsias (Miškinis, 2006). Sėkmingai trenerio veiklai

yra būtini specialūs organizaciniai, komunikaciniai, ekspresiniai ir konstrukciniai gebėjimai

10

(Miškinis, 2002), padedantys kurti ugdymo(si) aplinką, planuoti ir tobulinti ugdymo(si) turinį, vertinti

pasiekimus ir pažangą, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą(sį), motyvuoti ir paremti

sportininkus, pažinti juos, pripažinti jų gebėjimus ir savitumą, judėti link profesinio tobulėjimo.

Didžiąją dalį visų šių gebėjimų treneris perteikia per vadovavimą ugdymo procesui. Organizaciniai

gebėjimai - darbo žinių visuma, veiklos tikslų ir uždavinių supratimas, asmenybės ir kolektyvo

ypatybių, organizacinio darbo taisyklių žinojimas, mokėjimas suburti komandą, grupę, įkvėpti ją

kryptingai siekti tikslų. Taip pat prie organizacinių gebėjimų priskiriama mokėjimas sumaniai naudoti

įvairius mokymo metodus, auklėjimo formas, principus, laikytis didaktinių principų bei dėsnių,

taikyti įvairias mokymo formas, tinkamai tvarkyti ir kontroliuoti savo bei auklėtinių darbą (Miškinis,

2002). Komunikaciniai trenerio gebėjimai yra trenerio ir jo auklėtinių santykiai mokymo(si) ir

auklėjimo procese ir yra vienas iš svarbiausių veiklos sėkmės veiksnių (Miškinis, 2002). Akivaizdu,

jog treneris, nesukuriantis stipraus tarpusavio ryšio tarp savęs ir sportininkų, linkęs į konfliktus arba

vadovavimą, kaip pagrindinę ugdymo sąlygą, nesukuria teigiamo psichologinio klimato, rizikuoja

nepasiekti gerų savo paties darbo rezultatų. Teoriškai tai savo darbuose patvirtina Miškinis (1998,

2002, 2006), praktiškai tai parodė ir Mikalauskas su Bukausku (2005) - tirdami krepšininkų ir

imtynininkų požiūrį į trenerį bei jo poveikį sportininko įkvėpimo būsenai, autoriai apibendrino

išvadas - trenerio vertinimui turi reikšmės psichologinė ir socialinė pratybų atmosfera, trenerių ir

sportininkų tarpasmeniniai santykiai, sportininko ir trenerio suderinamumas. Miškinis (2006)

pabrėžia, kad pastebima ryški tendencija - sportininkai nurodo, jog ypač svarbiu trenerio gebėjimu

laiko gebėjimą bendrauti. Konstrukciniai gebėjimai - mokėjimas projektuoti auklėtinio asmenybės ir

kolektyvo rezultatų kylimą, atrinkti ir planuoti sportinės pedagoginės veiklos turinį ir apimtį, ugdyti

būtinas vertybes, numatyti savo ir auklėtinių veiklos rezultatus ir jų pokyčius, galimus sunkumus ir

priemonės jų išvengti (Miškinis, 2002). Treneriui keliami ypatingi reikalavimai, nes jis turi prisiimti

atsakomybę už sportininko pasiekimus (Mallett, Cote, 2006), todėl ir sportininkų ugdymo uždavinių

įgyvendinimas ir jo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo trenerio mokėjimo planuoti darbą, projektuoti jį

ateities perspektyvai. Ekspresiniai gebėjimai - gebėjimas valdyti žodį, mintį ir jausmą, verbalinėmis

bei neverbalinėmis priemonėmis išreikšti mintis bei jausmus aiškiai ir suprantamai, įtaigiai parodyti

išgyvenimus (Bitinas, Šidlauskienė, 2001). Pasak autorių treneris geba sukurti ir palaikyti

humaniškus, nuoširdžius, atvirus santykius su ugdytiniais, jų tėvais, visuomenės atstovais (Bitinas,

Šidlauskienė, 2001). Kadangi treneris - žmogus autoritetas, dažnai matomas ir pakankamai žinomas,

jis turi turėti pakankamai kultūros - gebėti raiškiai, aiškiai, vaizdingai kalbėti ir elgtis, atidžiai

klausytis, subtiliai juokauti, laikytis asmeninės erdvės, daryti bendravimą įtaigų ir įdomų. Gerai

11

suprasdamas išsiauklėjimo, kultūrinio elgesio svarbą, treneris tai gebės perteikti ir išauklėti savo

sportininkus.

Todėl aišku, kad vadovavimo stiliaus įtaka čia – ypač didelė. Gebėjimas pateikti „informaciją“

(šiuo atveju informacija vadiname viską, kas susiję su ugdymo procesu, sporto šakos specifika,

psichologine sportininkų paruoštumu ir visu tai, kas aprašyta kaip specifiniai reikalavimai trenerio

darbe) tokiu būdu, kuris priimtiniausias tą informaciją gaunantiems (šiuo atveju nepriklausomai ar

didelio ar ne meistriškumo sportininkams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir patirties sporto šakoje),

priklauso nuo jos pateikimo būdo (šiuo atveju – nuo trenerio vadovavimo stiliaus ypatumų).

Gebėjimus perteikti galima įvairiais būdais. Greičiausiai neįmanoma nei ištirti nei patvirtinti tam tikrų

būdų veiksmingumą, nes tai nepamatuojamas rodiklis. Tačiau gausi ir nuolat gausinama, informacija

apie skirtingų sporto šakų trenerių darbo su sportininkais stiliaus ypatumus, sudaro galimybę plėsti

žinias ir susidaryti bent preliminarias išvadas apie tam tikrų priemonių veiksmingumą ir naudojimo

sėkmę.

12

2. TRENERIO DARBO STILIAI IR VEIKLOS YPATYBĖS

Sportininkų rengimas - sudėtingas procesas. Tikriausiai net ne dėl savo daugiaplaniškumo ir

reikalavimo spręsti įvairiausius uždavinius, susijusius su visapusišku asmenybės kūrimu. Sudėtingas

yra paties poveikio objektas - sportininkas. Trenerio ir sportininko bendras tikslas - siekti gerų

rezultatų. Požiūrių vienovė užtikriną sėkmę - atliktą darbą, pasiektus rezultatus turi analizuoti abu,

kad toliau kūrybingai galėtų kartu siekti tikslų (Karoblis, 1999). Treneris ugdytinį turi laikyti ne aklu

savo nurodymų vykdytoju, bet lygiagrečiu kūrybiniu partneriu (Miškinis, 1998). Taip pat treneris,

kaip ugdymo proceso vadovas turi būti sumanus, atkaklus, pasitikintis savimi, įtaigus, lankstus,

viduje motyvuotas tiek, kad perteiktų ir savo motyvacija “pasidalintų” su sportininkais, orientuotas į

sėkmę, turintis vidinės kontrolės, savistabos, optimizmo. Sportininkai dažnai nurodo tokias svarbias

trenerio savybes: gerą sporto šakos išmanymą, gebėjimą gerai vadovauti pratyboms, tolerantiškumą,

kantrumą, psichologinį stabilumą, pasitikėjimą savimi (Pagojus, 2009). Taip pat vertina trenerio

dėmesingumą, ir kaip vieną iš svarbiausių trenerio savybių išskiria gebėjimą paskatinti veikti

(Žilinskienė, 2017, Bukauskas, 2005, Gibson, Fosters, 2002). Tačiau kaip teigė profesorius Karoblis

(2003) - išvardintos savybės yra svarbios, tačiau nepakankamos trenerio sėkmei užtikrinti. Šias

savybes reikia versti pagalbinėmis priemonėmis ir gebėti taikyti ugdymo proceso metu. Sportininkų

motyvacijai sportuoti įtakos turi trenerio elgesys, jo parama, dalyvavimas, autonomijos užtikrinimas

ir ugdytinio savarankiškumo vaidmens pabrėžimas sprendimų priėmimu su grupės nariais, skatinant

išreikšti savo nuomonę ir užtikrinti socialinę lygybę (Foster, 2002). Didelės reikšmės visapusiško

sportininkų ugdymo procese turi psichologinis pratybų klimatas, tarpasmeniniai santykiai, gerus

rezultatus gali užtikrinti tik darni trenerio ir sportininko auklėtinio veikla (Žilinskienė, 2017). Todėl

trenerio vadovavimo stilius yra neatsiejamas nuo trenerių asmenybės charakteristikų - nuo trenerio

vidinio „Aš" priklauso jo galimybės kurti santykius su sportininkais. Vadovo elgesys, asmeniniai

gebėjimai yra vienas svarbiausių vadovavimo aspektų (Dirgėlienė, Andriekienė, 2012). Sabaliausko

ir Poteliūnienės (2010) tyrimu išsiaiškinta, jog tarp veiksnių, turinčių įtakos trenerio ir sportininko

sąveikos kokybei (pačių trenerių teigimu) išskiriamos trenerio profesinės savybės – aukšta

kvalifikacija, kompetencija, bendravimo įgūdžiai ir vadovavimo stilius, trenerio ir sportininko

tarpusavio supratimas, bendra orientacija. Tad galima sutikti ir su šia Mikalausko (2000) mintimi -

sąveika ir vadovavimas sportininkams turi pasižymėti emociniu stabilumu, bendravimu, aukštu

intelektu, naujovėmis, jų siekimu, savarankiškumu ir leidimu kitam valingai atlikti tam tikrus

veiksmus, sprendimus. Stipri sportininko motyvacija, bendrų tikslų siekimas, artumas, užtikrinamas

13

abipusiu pasitikėjimu, pagarba, rodo teigiamą emocinį ryšį ir santykių stabilumą (Sabaliauskas,

Poteliūnienė, 2010).

Pagal santykių su sportininkais kūrimą, dažniausiai išskiriami autoritarinis, demokratinis,

liberalusis vadovavimo stiliai (Pagojus, 2009; Dirgėlienė, Andriekienė, 2012). Šiame darbe aptariami

žymiausios teorijos apie vadovavimo stilius, išsiskiriantys požiūriu į sportininką ir ugdymo procesą

stiliai: demokratinis ir autokratinis (Martens, 2000; Dirgėlienė, Andriekienė, 2012). Retai kada

pasireiškia vienas iš stilių - daug dažniau pastebima, kaip treneris, priklausomai nuo situacijos, elgiasi

pagal kelių vadovavimo stilių modelius. Profesorius Karoblis (2005) pabrėžia, jog svarbiausia, kad

trenerio įtakos galia veiktų sportininko sąmonę motyvuojančiai - skatinti treniruotis ir tobulėti. Todėl

nepaisant pasirinkto vadovavimo stiliaus, veiklos esmė ir tikslas turėtų nekisti. Svarbu nepamiršti,

jog tam tikro trenerio vaidmens priėmimas turi įtakos sportininkų požiūriui į veiklą ir elgesio

ypatumams (Malinauskas, 2004; Bukauskas, 2005; Pagojus, 2009).

2.1. DEMOKRATINIS VADOVAVIMO STILIUS

Demokratinis vadovavimo stilius pasižymi komunikaciniais ryšiais (Yukl, 2008). Demokratinis

vadovas, žmones valdo be grubaus spaudimo, remdamasis jų sugebėjimais ir juos gerbdamas. Woods

(2010), aptardamas demokratinės lyderystės klausimą, teigia, kad vyraujant demokratiniam

vadovavimo stiliui vyksta diskusijos, debatai, keitimasis idėjomis, skatinant asmenis dalyvauti. Toks

vadovas linkęs daugumą klausimų spręsti su sportininkais ar komanda, nes priima sprendimus

atsižvelgdamas į daugumos nuomonę, tačiau priėmęs sprendimus, atsako už juos asmeniškai. Jis

skatina kitų iniciatyvą, suteikia sportininkams galimybę dirbti savarankiškai, tuo pačiu stengdamasis

ugdyti tokius sportininkus, kuriems trenerio tikslas, taptų jų pačiu tikslu. Remiantis autorių

Bakanauskaitės ir Petkevičiūtės (2003) mintimis apie įvairių organizacijų valdančiųjų žmonių

demokratinį vadovavimo stilių, galima teigti, jog ir treneris demokratas propaguoja informacijos

skleidimą, geba orientuotis situacijoje, valdyti ir kontroliuoti, paliekant sprendimo laisvę visiems

ugdymo proceso dalyviams. Toks treneris pirmumą teikia auklėjimo klausimams ir sportininko

valingo (savarankiško) elgesio propagavimui, suteikia galimybę tiksliai suvokti atliekamo darbo

esmę, panaudoti savo intelektinį potencialą, tobulėti (Bitinas, Šidlauskienė, 2001; Teresevičienė,

Gedvilienė, Zuzevičiūtė, 2006; Balzarevičienė, 2011).

Demokratinio vadovavimo stiliaus besilaikantis treneris, savo auklėtinius vertina ne kaip aklus

jo valios vykdytojus, o kaip aktyvius dalyvius, įgyvendinančius bendrą programą ir idėjas. Tačiau net

ir vadovaujantis demokratinio stiliaus vadovavimo principais, vis viena jis yra lyderis, kuris nurodo

14

veiklos gaires, apimančias kontrolę ir jos ribas (Woods, 2010). Treneris tiksliai suformuoja

pagrindinius tikslus ir uždavinius, nurodo sprendimų variantus, tačiau leidžia patiems sportininkams

rodyti iniciatyvą. Esant komandai, treneris demokratas remiasi komandos lyderiu, sportiniu aktyvu,

o tokio trenerio komanda dažniausiai išsiskiria susitelkimu, sąmoningumu, drausme, kūrybingu

mąstymu ir aktyvumu, sugebėjimu spręsti sunkius uždavinius per pratybas ir varžybas (Karoblis,

2005). Martindale (2011), teigia, kad šis vadovavimo stilius yra vienas efektyviausių, kuris sukuria

produktyvumą, padidina grupės kontrolę. Esant demokratinei lyderystei sudaromos galimybės

vystytis geresnėms idėjoms, atsirasti kūrybiniams problemų sprendimams, nes visi grupės nariai

skatinami pasidalyti mintimis ir idėjomis. Manoma, jog tai veiksmingas būdas ugdant tiek

individualių, dvikovės ir kitų sporto šakų sportininkus, tačiau darome prielaidą, jog kuria ir pridėtinę

vertę komandiniame darbe – žaidimų sporto šakose, nes remiasi kolektyviniais santykiais.

Apibendrinant demokratinio vadovavimo stiliaus sampratą, galima teigti, jog demokratiškų

pažiūrų treneris yra linkęs daugumą klausimų spręsti kolegialiai, pasitardamas ir svarstydamas.

Skirtingai nei autokratinio stiliaus vadovas, demokratas auklėtinius treniruoja be spaudimo,

remdamasis jų sugebėjimais ir gerbdamas juos. Jis skatina ugdytinių iniciatyvą, suteikia jiems

galimybę dirbti savarankiškai, juos aktyviai motyvuoja vadovautis asmeninėmis patirtimis.

Demokratinio stiliaus vadovas suteikia ugdytiniams galimybę tiksliau suvokti treniruočių, pamokų ar

sprendžiamos problemos esmę, našiai panaudoti savo intelektinį ir fizinį potencialą.

2.2. AUTOKRATINIS VADOVAVIMO STILIUS

Autokratinio vadovavimo stilius pasižymi stipriu valdymu, polinkiu į vienvaldiškumą, visos

valdžios koncentraciją vienose rankose, sprendžiant ne tik sudėtingas, tačiau ir gana paprastas

problemas. (Stoškus, Beržinskienė, 2005) Treneris autokratas linkęs “imti valdžią” - visi jo

nurodymai perduodami trumpai, griežtai ir gali turėti grasinimo atspalvį. Toks vadovas remiasi

hierarchiškumo principais (Stoškus, Beržinskienė, 2005). Pagrindinis tokio vadovo vertinimo matas

- kitų nuolankumas jo atžvilgiu. Toks vadovas slopina jo sportininkų iniciatyvumą, nes žodis

formuoja asmens požiūrį į veiklą vienaip ar kitaip (Gudonis, Mockevičiūtė, 2008). Remiantis autorių

Baranauskaitės ir Petkevičiūtės (2003) mintimis apie įvairių organizacijų valdančiųjų autokratų

vadovavimo stilių, nelengva apibūdinti teigiamas tokiu stiliumi besivadovaujančio trenerio savybes -

lengviau yra išvardinti kokių vadovo savybių šis treneris neturi. Autokratinis valdymo stilius palieka

nemažai neigiamų pasekmių (Dirgėlienė, Andriekienė, 2012). Autokratas, kitaip nei demokratinio

stiliaus atstovas, nepasižymi bendravimo sugebėjimais, empatija ir objektyvumu, racionalumu, tačiau

15

sudaro stipraus ir nepriklausomo bei savimi pasitikinčio žmogaus įspūdį. Jis nepakenčia

prieštaravimų bei kritikos, nors pats mėgsta kritikuoti. Sporto treneris, pasirinkdamas autokratinį

vadovavimo stilių, vadovaujasi diktatorišku vadovavimo stiliumi, reikalaudamas pagarbos sau,

neįtraukdamas sportininkų į diskusijas, nesudarydamas sąlygų priimant sprendimus. Pagal šį

vadovavimo stilių, geriausias pavaldinys, šiuo atveju - sportininkas, yra tas, kuris besąlygiškai

paklūsta treneriui (Nascar, 2013). Autokratinis treneris motyvuoja sportininkus siekti tikslo visais

įmanomais būdais (Szabo, 2012). O šie gali būti ir nesąžiningi.

Treneris, besivadovaujantis autokratinio vadovavimo stiliaus modeliu, asmeniškai priima

sprendimus ir atsako už jį vykdymą. Jis valdo griežtai, sportininkų siūlymai nesvarstomi,

neatsižvelgiama į jų nuomonę. Toks treneris nemėgsta kai jam prieštaraujama, yra kategoriškas ir jo

priimami sprendimai taip pat kategoriški, reikalaujantys iš sportininkų tikslaus jų vykdymo, beveik

nepaliekant jokios galimybės sportininkų saviraiškai ir iniciatyvai. Autokratinis vadovavimo stilius

sąlygoja komandos ar grupės formalų požiūrį į veiklą, gali turėti įtakos, tačiau formuoja tikslingą

darbą, kreipiant dėmesį tik į specifinius ir išskirtinai tik su sporto šaka susijusius dalykus.

Komandos ir sportininkai, kuriems ilgai vadovauja valdingas treneris, dažnai patiria specifinį

psichologinį spaudimą, įtampą, pasižymi nedideliu tarpasmeniniu bendravimu su kitais ugdymo

proceso dalyviais. Tokį pavyzdį suteikia ir pats treneris – būdamas autokratu, jis neieško ryšio su

sportininkais, yra užsidaręs, laikosi atstumo. Pasak profesoriaus Karoblio (2003, 2005), treneris

autokratas nėra komunikabilus, reiškiasi pretenzijomis ir nepasitenkinimu, tačiau toks stilius

reikalingas ir yra pritaikomas komandoje ar grupėje esant agresyvių ir nepasiduodančių svetimai

įtakai sportininkų arba esant ekstremaliomis sąlygomis, kai reikalingas maksimalus susitelkimas ir

atsidavimas darbui. Didelio meistriškumo sportininkus tai skatina imtis sprendimų priėmimo

remiantis sukaupta patirtimi ir nenukrypti nuo tikslų. Jaunesnius sportininkus tai gali veikti tiek

teigiamai, tiek neigiamai – mokyti ir ugdyti discipliną ir požiūrį į darbą, tačiau kartu formuoti ir

psichologinio, moralinio palaikymo trūkumą.

Apibūdinant autokratinį vadovavimo stilių svarbiausia paminėti, kad autokratinio tipo vadovo

teigiama savybė – pasitikėjimas savimi. Autokratinis vadovas dažnai daro stipraus, nepriklausomo ir

savimi pasitikinčio trenerio įspūdį. Toks vadovas linkęs valdžią paimti į savo rankas. Viskas turi

pereiti per jį: nuo menkiausios svarbos pratimo ar veiksmo iki visos sistemos problemų. Todėl tokio

tipo treneris skatina koncentraciją ir discipliną, yra orientuotas į meistriškumą ir techniškumą, dažnai

pamirštant psichologinį faktorių.

16

2.3. VADOVAVIMŲ STILIŲ YPATUMAI SKIRTINGŲ SPORTO ŠAKŲ

KONTEKSTE

Kaip jau buvo minėta anksčiau, dažniausiai pasirenkamas ne vienas vadovavimo stiliaus

modelis. Patyręs vadovas naudoja jų kombinaciją, tam, kad priklausomai nuo susiklosčiusios

situacijos, gebėtų ją spręsti įvairiomis priemonėmis ir gebėtų priimti sprendimus nenumatytomis

aplinkybėmis. Manoma, kad priimtiniausias autoritarinio ir demokratinio valdymo stilių santykis:

vadovas priima lanksčius valdymo metodus dirbdamas su komanda ar sportininku grupe, kartu

visuomet tikrindamas savo veiksmų teisingumą. Mišraus vadovavimo stiliaus treneriui rūpi geras

psichologinis mikroklimatas komandoje arba grupėje (Mikalauskas, 2002), todėl toks treneris sudaro

sportininkams sąlygas bendradarbiauti tarpusavyje, drąsiai kreiptis į trenerį dalykiniais, susijusiais su

treniruočių vyksmu, ir asmeniniais klausimais. Mikalausko (2000) atliktas trenerių vadovavimo

stiliaus tyrimas moterų rankinio komandoje teigia, jog treneriai dažniau vadovauja mišriu būdu.

Galima išvada, kad mišrus stilius - vienas veiksmingiausių, kai vadovas taiko lanksčius valdymo

metodus. Tačiau tai priklauso nuo trenerio sugebėjimų bei bendro komandos mikroklimato. Toks

vadovavimo stilius garantuoja tikrus komandinius santykius sportinėje veikloje - tiek pagarbos, tiek

bendradarbiavimo, nes tikslingu darbu treneris padeda visapusiškai ugdytis asmenybei. Todėl,

savaime suprantama, išauklėtas sportininkas yra geriau valdomas (Mikalauskas, 2002), o tai

akivaizdžiai suteikia daugiau galimybių siekti didelių rezultatų.

Tačiau kartais labai sunku nuspręsti, kuris veiklos būdas yra geresnis. Remiantis Jusevičiaus

(1998) teorija, galima išskirti tokias vadovavimo stilių panaudojimo variacijas: komandose ar

grupėse, kuriose vyrauja susitelkimas ir veiklos tikslų suvokimas, tikslinga taikyti demokratinį

vadovavimo modelį. Jei sportininkai, grupė, komanda - labiau patyrę, išsilavinę, intelektualūs,

veiksmingesnis bus mišrus vadovavimo stilius. Besiformuojančiose, negebančiose nusiteikti tikslo

siekimui grupėse ar komandose, tam tikrą laiką yra efektyviausias autokratinis trenerio vadovavimo

stilius (Jusevičius. 1998).

17

3. SPORTINĖS VEIKLOS MOTYVACIJA IR VALINGAS ELGESYS

3.1. MOTYVACIJA. APSISPRENDIMO TEORIJA

Jokia veikla neįmanoma be noro veikti. Noras veikti – be paskatinimo. Sportinė veikla –

sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių pastangų ir noro. Todėl motyvacija šiuo atveju –

pagrindinė sportinės veiklos priežastis. Motyvacija – tai veiklos žadintojas, varomoji jėga,

reguliatorius (Biddle, 2005). Myers (2000) teigia, kad motyvacija – papildomos jėgos, kurios teikia

energiją ir nukreipia elgesį. Žmonės, kuriems būdingi stiprūs laimėjimų poreikiai, būdami atkaklūs ir

priimdami realistinį iššūkį, pasiekia daugiau. Kitų tyrinėtojų nuomone, motyvacija – tai, kas „judina“

mus, lemia mūsų aktyvumą. Pasak Jovaišos (2007) motyvacija yra motyvų kaitos procesas,

reguliuojantis asmenybės veiklos ir santykių kryptį, intensyvumą bei patvarumą, esant sąveikai tarp

motyvuoto individo ir aktualios situacijos. Tai – elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį

sukelia įvairūs motyvai, motyvų visuma (Psichologijos žodynas, 1993). Stonkus (2002) motyvaciją

apibūdina kaip visumą motyvų, lemiančių sportininko aktyvumą siekiant užsibrėžto tikslo per

pratybas ir varžybas. Motyvacija sporte yra laikoma vienu svarbiausiu faktorių, lemiančiu sėkmingą

sportininko pasirodymą (Pelletier, Fortier, Vallerand, 2001).

Sportininkas gali būti motyvuotas siekti tikslo dėl vidinių arba išorinių priežasčių. Pagal Myers

(2000), sportuojant reiškiasi dvi motyvacijos rūšys: vidinė motyvacija - tai noras būti veiksmingam,

veikti dėl pačios veiklos ir išorinė motyvacija - tai išorinio atlygio siekis arba noras išvengti bausmės.

Vidinė motyvacija sportininką skatina užsiimti veikla, kuri jam teikia džiaugsmą ir malonumą ir yra

įgimtas dalykas (Sabaliauskas, Poteliūnienė, 2010). Tuo tarpu skatinamas išorinių motyvų

sportininkas užsiimdama veikla yra motyvuojamas aplinkos veiksnių, tokių kaip atlygis ar socialinis

statusas. Išorinė motyvacija siejama su tikslo ar rezultato pasiekimu, o ne džiaugsmu ir malonumu

patiriamu veiklos metu (Bondareva, Sabaliauskas, 2018). Vidinė motyvacija – tai impulsas naudoti

savo sugebėjimus nepriklausomai nuo visų išorinių pagalbų. Išorinė motyvacija - veiklos atlikimas

siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą. Vidinė motyvacija lemia didesnį

įsitraukimą į veiklą ir atkaklumą siekiant tikslo. Žmonės daug daugiau pasiekia, kai jiems patinka tai,

ką jie daro, o ne tada, kai jie kažką daro dėl pinigų ar iš baimės (Legkauskas, 2001). Sportininkas,

turintis vidinę motyvaciją, sportuoja ne dėl atlygio ir pan., bet todėl, kad ta veikla jam įdomi ir teikia

džiaugsmą, o sportininko išorinės motyvacijos lemiamas veiksnys – tai laimėjimas, laukiamas

apdovanojimas, atlygis arba bausmė. Veikiant išorinei motyvacijai, elgesys kontroliuojamas ne

pačiame žmoguje glūdinčių priežasčių. Tuo tarpu akivaizdžiai individualios elgesio priežastys byloja

apie vidinę motyvaciją. Elgesys, kuris remiasi vidine motyvacija, mažiau priklauso nuo išorinių

18

situacijos aplinkybių. Ji labiau susijusi su vertybių sistema ir asmenybės bruožais (Felser, 2006).

Vidinė motyvacija ragina individą gyvenimo cikle ieškoti ir visais būdais siekti naujų sugebėjimų.

Jei asmuo savo veikos rezultatais yra patenkintas, jis toliau ieško pasitenkinimo ir savo kompetencijos

įrodymų. Vidinė motyvacija remiasi savaiminiais faktoriais. Kiekvienas žmogus kažką laiko svarbiu

ir, norėdamas tą dalyką pasiekti, nukreipia į jį savo veiksmus. Tuo tarpu išorinės motyvacijos

pagrindas – dalykai, veikiami aplinkos. Šia motyvacija remiasi tas, kuris siekia naudos arba nori

išvengti nuostolių. Tyrinėtojų duomenimis, šie sportininkų motyvacijos šaltiniai yra susipynę –

žmonės dažniausiai sportuoja ir dėl vidinių ir dėl išorinių motyvų. Tačiau atskiriems sportininkams

šių motyvų svarbumas labai nevienodas (Malinauskas, 2003). Tai įrodo atliktų sporto tyrimų

rezultatai – jų dalyviai tarp pagrindinių motyvų užsiimti sportine veikla pažymi ir vidinius: tobulinti

meistriškumą, asmeninio siekti tobulėjimo, patirti malonumą, džiaugsmą, norą realizuoti save ir

identifikuotis, siekti rezultato (Žilinskienė 2008, Gražulis, 2013, Balčiūnas, et.al., 2016; Žilinskienė,

2017, Bondareva, Sabaliauskas, 2018) ir išorinius motyvus: norą konkuruoti, patenkinti ambicijas,

siekti asmeninės garbės ir materialinės naudos (Rudd, 2005; Sabaliauskas, 2007, Sabaliauskas,

Poteliūnienė, 2010). Rinktis sporto šakas skatinantys veiksniai tiesiogiai susiję su išoriniais motyvais:

ugdomąja aplinka, kurioje vertybių paiešką, asmenybės saviraišką, saviugdą (vidinius poreikius)

skatina treneriai, tėvai, draugai, noras stiprinti pasitikėjimą savimi (išoriniai veiksniai). Tai patvirtina

atlikti sporto tyrimai (Malinauskas, 2006; Gražulis, 2013; Žilinskienė, 2017; Bondareva,

Sabaliauskas, 2018).

Deci ir Ryan (2000) teigia, kad svarbu jog sportininkas būtų motyvuotas dėl vidinių priežasčių.

Daugelis vidinės motyvacijos teorijos šalininkų teigia, kad vidinė sportininko motyvacija sporte ar

kitoje veikloje priklauso nuo psichologinių kompetencijos, santykių ir autonomijos poreikių

patenkinimo. Šių poreikių patenkinimo svarbą pabrėžia apsisprendimo teorija (angl. Self-

determination theory) (Ryan, Deci, 1985, 2000). Ši teorija remiasi įgimtų žmogaus psichologinių

poreikių tenkinimu, siekiant užtikrinti asmens aktyvumą. Teorijos pradininkai (Ryan, Deci, 1985,

2000) išskyrę tris prigimtinius žmogaus poreikius: kompetencijos, santykių ir autonomijos, siekia

atskleisti, jog optimalus tobulėjimas užtikrinamas tik tuo atveju, kai sukuriamos galimybės patenkinti

visus tris poreikius. Kompetencijos poreikis siejamas su asmens noru atskleisti savo potencialą ir

realizuoti save socialinėje aplinkoje – siekti žinių ir gebėjimų, tobulėjimo, patirti įspūdžių, emocijų.

(Ryan, Deci, 1985, 2000; Sabaliauskas, 2011; Bondareva, Sabaliauskas, 2018). Santykių poreikis

siejamas su asmens priklausimu tam tikrai socialinei grupei ir galimybe bendrauti su skirtingais

žmonėmis – komanda, treneriu, kitais sportininkais, draugais ir t.t. (Ryan, Deci, 1985, 2000;

19

Bondareva, Sabaliauskas, 2018) Autonomijos poreikis apibrėžiamas kaip asmens laisvė ir galimybė

rinktis, ir su asmens suvokimu, kad jis pats gali kontroliuoti savo elgesį (Ryan, Deci, 1985, 2000).

Didelė įtaką siekiant patenkinti kompetencijos, santykių ir autonomijos poreikius turi trenerio

pasirinkti motyvavimo būdai. Trenerio taikomi poveikio metodai vadovavimo procese susiję su

paskatinimais ir bausmėmis, Felser (2006) teigimu, veiksmai, kurie papildomai skatinami, tampa

intensyvesni ir ryžtingesni. Trenerio pastiprinimai ir paskatos yra puikios priemonės norint suteikti

sportininkams motyvacijos veikti. Pastiprinimas apibrėžiamas kaip priemonė, didinant veiksmo

tikimybę. Tuo tarpu bausmė yra jo mažinantis veiksnys (Felser, 2006). Pasirinkus psichologinės

kompetencijos, santykių ir autonomijos poreikius tenkinančius treniravimo metodus, yra tikėtina, kad

sportininkas taps daugiau motyvuotas. Tačiau, savaime suprantama, įtakos turi trenerio vadovavimas

ugdymo procesui ir ryšys su sportininku kaip asmenybė su asmenybe. Skirtingų sporto šakų atstovai

gali būti motyvuoti skirtingų veiksnių, todėl nelengva atsakyti į klausimą kokios būtent priemonės ar

trenerio elgesys veikia teigiamų rezultatų linkme. Kad išsiaiškinti skirtingų sporto šakų atstovų

motyvacinius veiksnius, manoma, kad kiekvienai tyrimų programai pagal atitinkamas mokslo kryptis

ir sporto šakas turi būti vykdoma mokslinė ekspertizė (Karoblis, 2005). Tačiau preliminarias išvadas

galima atskleisti ir nagrinėjant skirtingą kontekstą mažesnėmis grupėmis.

3.2. VALIA. VALINGAS ELGESYS

Sąmoningi pasirinkimai ar apsisprendimai siejami su žmogaus valia. Žmogus nori. Jo norai

parodo jį turint norėjimo galią - valią. Valia – sąmoningas savo veiklos ir elgesio reguliavimas,

padedantis žmogui įveikti kliūtis siekiant užsibrėžto tikslo (Gutauskas, 2015). Valios savybės –

pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis, energija, lemianti žmogaus elgesio nepriklausomumą nuo

aplinkos sąlygų, pasireiškianti sąmoningu savo, kaip žmogaus, veiksmų reguliavimu (Urbelionis,

2008). Pasak minėto autoriaus, valią galima patikslinti remiantis žmogaus charakterio savybėmis:

1. Tikslingumas – tikslų išsikėlimas ir jų siekimas; įsitikinimas, kad siekiamas tikslas teisingas

ir svarbus;

2. Ryžtingumas – gebėjimas laiku priimti sprendimą atsakingose situacijose; numatyti

tinkamas priemones sprendimo įgyvendinimui, savęs optimizavimas, bendras pasitikėjimas

savimi;

3. Atkaklumas – gebėjimas ilgai ir ryžtingai siekti užsibrėžto tikslo, kovoti su kliūtimis;

pasireiškia dirbant sunkų monotonišką darbą, tikslo įveikimas;

20

4. Drąsumas – gebėjimas įveikti baimę pavojingose situacijose; pasireiškia asmenybei

susidūrus su dideliais sunkumais ir kliūtimis, nesėkmių įveikimas;

5. Iniciatyvumas – gebėjimas ne tik veikti kitiems neskatinant, bet ir skatinti kitus;

6. Savarankiškumas – gebėjimas veiklą ir elgesį derinti su įsitikinimais ir siekti užsibrėžtų

tikslų be kitų pagalbos, pasitikėjimas savo jėgomis;

7. Energingumas – valingas jėgų sutelkimas tikslui pasiekti, aktyvumas treniruotėse ir

varžybose;

8. Kantrumas – gebėjimas kentėti ir laukti.

9. Savireguliacija – gebėjimas pažinti save, mokėjimas įvertinti ir tobulinti savo įgūdžius;

tikslingas savo paties reguliavimas, apsisprendimas;

10. Dėmesingumas – gebėjimas sutelkti dėmesį treniruočių ir varžybų metu; būti orientuotam

tik į atliekamą veiklą;

11. Atsakingumas – gebėjimas jausti atsakomybę už savo paties veiksmus ir poelgius;

apsisprendimas.

Norint siekti didžiausių rezultatų ir laimėjimų sporte, reikalinga labai stipri valia. Valia gali

aktyvinti ir slopinti žmogaus veiklą, nukreiptą į tikslą, pagrįstą konkrečiais motyvais. Valia prasideda

sąmoningu veiksmų ir poelgių pasirinkimu ir reguliavimu, susijusiu su pastangomis nugalėti kliūtis

ir sunkumus siekiant tikslo. Gražulis (2013) ir Žilinskienė su bendraautoriais (2016) tyrimais nustatė,

kad tokios savybės kaip atkaklumas, pasiaukojimas, lojalumas padeda siekti užsibrėžtų tikslų, o

treniruotėse ugdomas ištvermingumas, ryžtingumas, drąsa, atkaklumas, darbštumas susiję su poreikiu

laimėti, siekti tobulėjimo. Savarankiškumas yra ypač svarbi savybė, turinti įtakos sportiniams

rezultatams (Žilinskienė et al., 2016). Pasak autorės, valios savybės daro tiesioginę įtaką sportiniams

rezultatams. Valios vertybių prioritetinį vaidmenį galima paaiškinti tuo, jog esant sudėtingai sportinio

judėjimo formai, sporto šakai, būtina individuali ryžtinga, atkakli ir ilgai trunkanti veikla (Žilinskienė

et al., 2016). Tai susiję su savęs optimizavimu: apsisprendimu, teigiamu savęs motyvavimu, laisve

priimti sprendimus, iniciatyva, bendru ir savarankišku pasitikėjimu savimi, tikslo ir nesėkmės

įveikimu (Wenhold, Elbe, Beckmann, 2009). Valia ugdoma fizinio, techninio, taktinio ir

psichologinio rengimo metu. Iš esmės už valios savybių įgijimą atsakingas vadovaujantis ugdymo

procesui asmuo – treneris. Tačiau moksliškai sudėtinga paaiškinti valios, kaip charakterio savybės,

pasireiškimą ir motyvus. Valia – sunkiai apibrėžiamas, juolab – paaiškinamas reiškinys, kuris, iš

esmės, pakankamai dviprasmiškas. Valia pabrėžia asmens savarankiškumą atlikti tam tikrus

veiksmus savo asmeniniu polinkiu į veiksmo atlikimą, tačiau sudėtinga paaiškinti ar motyvai

veikimui atsiranda iš asmeninės patirties ir polinkių ar iš įgytų ir įgimtų veiksnių, perimtų iš kitų ir

21

aplinkos. Mažai atliktų tyrimų, paaiškinančių valios pasireiškimo procesus. Nevalingą elgesį gali

įtakoti neįgyvendami tikslai, lūkesčiai, savęs motyvacija baimėmis, ne teigiamu patyrimu veikloje,

negatyviomis emocijomis, aktyvumo trūkumo – energijos ir ryžto baigti pradėtą darbą, trūkumais.

Bėgimas nuo sunkumų paaiškina žmogaus nevalingą elgesį, motyvacijos veiklai trūkumą. Nevalingą

elgesį gali išreikšti impulsų valdymo trūkumas, koncentracijos praradimas, didelė konkurencija.

Valingą – tik rezultatas, teigiamas požiūris. Iš esmės tai gali išreikšti didelė motyvacija sportinei

veiklai, vidinės motyvacijos veiksniai. Aišku, kad valingas elgesys, valios vertybės išugdytos

sportinėje veikloje, gali būti sėkmingai panaudotos vėlesniuose asmenybės brandos ir raiškos

tarpsniuose (Žilinskienė, 2016). Tai svarbus ne tik sportinis savęs pažinimo ir apsisprendimo

veiksnys, bet ir socialinis veiksnys, darantis įtaką reiklios sau asmenybės ugdymui (Žilinskienė,

2017). Todėl valios ugdymas yra neatsiejamas nuo asmenybės ir jos aktyvumo ugdymo. Vertybių

raiška atskleidžia socialinę, kultūrinę sportininkų asmenybės brandą sportinėje ugdomojoje aplinkoje

(Žilinskienė, 2017), ir turi būti vienas iš svarbių uždavinių ugdymo procese.

22

4. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

4.1. TYRIMO INSTRUMENTAS

Tyrimui atlikti naudojamas klausimynas, sudarytas iš trijų kintamųjų, atskleidžiančių sporto

šakos atstovų sportinės veiklos motyvus, valingo elgesio ypatumus bei trenerių, vadovaujančių sporto

šakos ugdymo procesui, vadovavimo stilių sportininkų manymu. Tyrimo instrumentą sudaro:

1. Instrukcija (atmintinė) tyrimo dalyviams, kurioje jie supažindinami su tyrimo tikslu ir

informuojami apie tyrimo rezultatų konfidencialumą;

2. Socialiniai-demografiniai kintamieji, kuriais nustatomas tiriamųjų amžius, sporto šaka ir

treniruočių krūvio parametrai – treniruočių dažnis per savaitę bei treniruotės trukmė;

3. Sportininkų motyvacijai įvertinti naudota antroji Sporto motyvacijos skalė (SMM II, Pelletier,

Rocchi, Vallerand, Deci, Ryan, 2013) kuri remiasi apsisprendimo teorija. Skalė išversta (vertimas

S.Sabaliausko) ir pritaikyta būtent šiam tyrimui atlikti. Šią skalę sudaro aštuoniolika teiginių,

suskirstytų į 7 subskales. Šios subskalės charakterizuoja sportininkų vidinę motyvaciją (patirti ir

siekti tobulėjimo), išorinę motyvaciją (identifikuotis/susitapatinti, nesąmoningai priimtas išorinis

reguliavimas, tiesioginis išorinis reguliavimas) ir amotyvuotą elgesį. Sporto motyvacijos skalės

teiginių suskirstymas subskalėmis pateiktas priede (žr. 2 priedas). Sporto motyvacijos skalė

vertinama septynių balų Likerto skale nuo “visiškai netinka” iki “visiškai tinka”. Respondentų

pritarimą teiginiams atskleidžia vertinimas artėjantis prie 7 balų, nepritarimą – artėjant prie 0. 3-5

balai balai parodo, jog respondentai abejoja pasirinkimu, todėl tyrimo rezultatams parodyti

naudojami apibendrinti balų žymėjimai: „visiškai netinka“ ir „netinka“ sumuojami ir

apibendrinami kaip „nesutinka“, „visiškai tinka“ ir „tinka“ – kaip „sutinka“. „Vidutiniškai

netinka“ rezultatams parodyti yra nenaudojami. Šios skalės adaptuota jau antroji versija dar

nebuvo taikyta Lietuvos sportininkų kontekste. Užsienyje jau atlikti tyrimai su šios versijos skale

(Granero-Gallegos, A. et al, 2018).

4. Tyrimui naudojamas Lietuvos sporto psichologijos asociacijos bendruomenei pristatytas, tačiau

netaikytas Lietuvos kontekste, sportuojančių asmenų valingo elgesio tyrimo instrumentas (VKS,

Volitionale Komponenten im Sport: Fragebogen zur Erfassung volutionaler Komponenten im

Sport / Wenhold, Elbe, Beckmann, 2009). Ši valingo elgesio sporte skalė buvo išversta iš

originalios kalbos (vertimas S.Sabaliausko) specialiai šiam tyrimui atlikti, todėl jos nėra kituose

sporto tyrimuose Lietuvoje. Užsienyje atlikti sporto skalės autorių tyrimai (Wenhold, Elbe,

Beckmann, 2009). Klausimynas sudarytas iš 60 teiginių, tiriančių 4 faktorius (sąvęs

23

optimizavimas, užsiblokavimas, aktyvumo trūkumas, dėmesio praradimas), kurie suskirstyti į

sritis po 2-3 teiginius kiekvienoje. Iš viso klausimyną sudaro 23 sritys. Valingo elgesio sporte

klausimyno teiginių suskirstymas faktoriais ir sritimis pateiktas priede (žr. 3 priedas). Taikant 5

balų nuo „visiškai nesutinku“ iki „visiškai sutinku“ Likerto skalę matuojamas respondentų

pritarimas, nepritarimas ir/arba nepritarimas teiginių atžvilgiu. Respondentų pritarimą teiginiams

atskleidžia vertinimas artėjantis prie 5 balų, nepritarimą – artėjant prie 0. 3 balai parodo, jog

respondentai abejoja pasirinkimu, todėl tyrimo rezultatams parodyti naudojami apibendrinti balų

žymėjimai: „visiškai nesutinka“ ir „nesutinka“ sumuojami ir apibendrinami kaip „nesutinka“,

„visiškai sutinka“ ir „sutinka“ – kaip „sutinka“. „Nei taip nei ne“ rezultatams parodyti yra

nenaudojami.

5. Trenerio vadovavimo stiliui įvertinti buvo panaudota trenerio vadovavimo stiliaus/lyderystės

vertinimo skalė (LSS, Leadearship Scale for Sport, Chelladurai, Saleh, 1980). Adaptuota jos

versija naudojama tyrimams Lietuvoje atlikti (Gervytė, 2011, Lukšys, 2014, Pajarskienė, 2015,

Gaiko, 2015). Sporto lyderystės skalė padalinta į penkias subskales, kurių pagalba siekiama

įvertinti trenerio treniravimo ir instruktavimo pobūdį, demokratišką ir autokratišką elgseną,

socialinį palaikymą ir teigiamąjį grįžtamąjį ryšį. Trenerių vadovavimo stiliaus skalės teiginių

suskirstymas subskalėmis pateiktas priede (žr. 4 priedas). Skalė pateikta 5 balų Likerto skale, nuo

pasirinkimo „niekada“ iki „visada“. Respondentų pritarimą teiginiams atskleidžia vertinimas

artėjantis prie 5 balų, nepritarimą – artėjant prie 0. 3 balai parodo, jog respondentai abejoja

pasirinkimu, todėl tyrimo rezultatams parodyti naudojami apibendrinti balų žymėjimai: „niekada“

ir „retai“ sumuojami ir apibendrinami kaip „nesutinka“, „dažnai“ ir „visada“ – kaip „sutinka“.

Atsakymas „kartais“ rezultatams parodyti yra nenaudojami.

Rezultatams apdoroti taikyta matematinė statistinė analizė, atlikta IBM SPSS Statistics 23.

paketu ir Microsoft Office Excel 2013 įrankiu. Aprašomąjai statistikai pateikti buvo naudojami

procentiniai dažniai, aritmetiniai vidurkiai (𝑋) ir standartinis nuokrypis (S(X)), koreliaciniams

ryšiams – Spearman‘o koreliacijos koeficientas (rXY) nepriklausomoms imtims, kai statistinio

reikšmingumo lygmuo p<0,01.

24

4.2. TYRIMO IMTIS

Tyrimo dalyviams išdalintos 939 anketos. Tyrime dalyvavo 525, 14-24 metų amžiaus

sportininkai, atstovaujantys dvi didžiausias, formalųjį mokinių švietimą papildančias ir padedančias

ugdyti Lietuvos rinktinės narius, Vilniaus miesto savivaldybės organizacijas: Vilniaus miesto sporto

centrą ir žaidimų sporto mokyklą “Tauras”.

Priklausomai nuo pasirinktos sporto šakos (tyrime dalyvavo 32 sporto šakų atstovai), šio

amžiaus sportininkai treniruojasi meistriškumo ugdymo ir tobulinimo grupėse.

Sportininkai, dalyvavę tyrime – miesto rinktinių nariai (n=379), atstovaujantys Vilnių miesto

ir nacionalinėse varžybose, ir jaunių, jaunimo, suaugusiųjų rinktinių nariai (n=145), atstovaujantys

Lietuvą tarptautinėse ir aukšto lygio varžybose.

Nagrinėjant skirtingų sporto šakų kontekstą, sporto šakos skirstomos į 7 kategorijas:

individualios, vandens, lengvosios atletikos, gimnastikos, dvikovės, komandinių ir individualių

sporto žaidimų. Vidutinis visų apklaustųjų (n=525) amžius – 16,18±2,34 metų, sportinis stažas –

5,11±2,91 metų, individualių sporto šakų sportininkų (n=199, amžius – 16,56±2,14, stažas –12±2,15),

vandens sporto šakų sportininkų (n=63, amžius – 15,26±4,45, stažas – 7,08±2,29), gimnastikos sporto

šakų sportininkų (n=11, amžius – 15,25±0,82 stažas – 8,75±1,96), lengvosios atletikos sportininkų

(n=62, amžius – 15,94±2,37, stažas – 3,97±2,06), komandinių sporto žaidimų sportininkų (n=199,

amžius – 16,33±1,53, stažas – 5,72±2,32), individualių sporto žaidimų sportininkų (n=11, amžius –

15,88±0,8, stažas – 7,37±1,48), dvikovės sporto šakų sportininkų (n=62, amžius – 15,65±2,04, stažas

– 4,29±1,97). Detali informacija apie tyrimo imtį pavaizduota priede (žr. 5 priedas).

25

5. TYRIMO REZULTATAI

5.1. SPORTO MOTYVACIJOS TYRIMO REZULTATAI

Išnagrinėjus sporto motyvacijos skalės rezultatus, išskyrėme kiekvienoje tiriamų sporto šakų

kategorijoje sportininkų pritarimu arba neigimu išsiskiriančius teiginius.

Labiausiai individualių sporto šakų atstovai nesutinka su išorinės motyvacijos tiesioginio

reguliavimo teiginiu “Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (79 proc.

nesutiko, 7 proc. sutiko), amotyvacijos skalės teiginiais „Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo, kad

man nelabai sekasi“ (69,3 proc. nesutiko, 8,5 proc. sutiko), , “Visada žinojau, kodėl sportuoju, bet

dabar abejoju, ar turėčiau ir toliau sportuot” (64 proc. nesutiko, 3 proc. sutiko) ir tiesioginio išorinio

motyvavimo teiginiu „Nes už tai, kad sportuoju gaunu atlygį ar/ir būnu apdovanojamas(-a)“ (60,2

proc. nesutiko, 10,5 proc. sutiko) (1 pav.).

1 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji individualių sporto šakų

atstovai, procentinis pasiskirstymas (proc.)

Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiui išorinės

motyvacijos teiginiu “Nes aš jaučiuosi geriau, kai sportuoju” (79,9 proc. sutiko ir 2,5 proc. nesutiko),

vidinės motyvacijos sužinoti, patirti teiginiams “Nes mane domina tai, kaip galėčiau dar labiau

patobulėti” (69,8 proc. sutiko, 0,5 proc. nesutiko), “Nes man įdomu sužinoti ir išmokti naujų pratimų

ir treniravimosi metodų bei strategijų” (66,3 proc. sutiko ir 3,5 proc. nesutiko), “Nes jaučiu malonumą

sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto šaką” (63,3 proc. sutiko,

5,5 proc. nesutiko) (2 pav.).

79

69,364

60,2

37 8,5 10,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Nebežinau,

kodėl sportuoju.

Manau, kad

mano vieta ne

sporte

Nebežinau,

kodėl sportuoju.

Atrodo, kad man

nelabai sekasi

Visada žinojau,

kodėl sportuoju,

bet dabar

abejoju, ar

turėčiau ir toliau

sportuoti

Nes už tai, kad

sportuoju gaunu

atlygį ar/ir būnu

apdovanojamas(-

a)

Pro

centa

i

Nesutiko

Sutiko

26

2 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji individualių sporto šakų atstovai,

procentinis pasiskirstymas (proc.)

Lengvosios atletikos sportininkai labiausiai nesutinka su išorinės motyvacijos amotyvacijos

skalės teiginiais “Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (82 proc. nesutiko,

8,2 proc. sutiko), “Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo, kad man nelabai sekasi” (80 proc. nesutiko,

8,2 proc. sutiko), “Visada žinojau, kodėl sportuoju, bet dabar abejoju, ar turėčiau ir toliau sportuoti”

(73,8 proc nesutiko, 14,8 proc. sutiko.), tiesioginio išorinio motyvavimo teiginiu „Nes už tai, kad

sportuoju gaunu atlygį ar/ir būnu apdovanojamas(-a)“ (67,2 proc. nesutiko, 9,8 proc. sutiko) (3 pav.).

3 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji lengvosios atletikos atstovai,


79,969,8 66,3 63,3

2,5 0,5 3,5 5,5

0102030405060708090

100

Nes aš jaučiuosi

geriau, kai

sportuoju

Nes mane

domina tai, kaip

galėčiau dar

labiau patobulėti

Nes man įdomu

sužinoti ir

išmokti naujų

pratimų ir

treniravimosi

metodų bei

strategijų

Nes jaučiu

malonumą

sužinodamas(-a)

ir išmokdamas(-

a) ką nors naujo

apie savo

mėgiamą sporto

šaką

Pro

centa

iSutiko

Nesutiko

82

80

73,8

67,2

8,2

8,2

14,8

9,8

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau,

kad mano vieta ne sporte

Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo,

kad man nelabai sekasi

Visada žinojau, kodėl sportuoju, bet

dabar abejoju, ar turėčiau ir toliau

sportuoti

Nes už tai, kad sportuoju gaunu atlygį

ar/ir būnu apdovanojamas(-a)

Procentai

Sutiko

Nesutiko

27

Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti išorinio netiesioginio reguliavimo teiginiu “Nes aš

jaučiuosi geriau, kai sportuoju” (80,3 proc. sutiko, 1,6 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos sužinoti,

patirti teiginiams “Nes mane domina tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti” (68,9 proc. sutiko, 4,9

proc. nesutiko), vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiams: “Nes dalyvavimas sportinėje

veikloje yra neatsiejama mano gyvenimo dalis” (67,2 proc. sutiko, 5 proc. nesutiko), “Nes jaučiu

malonumą sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto šaką” (63,9

proc. sutiko, 6,6 proc. nesutiko) ir “Nes man įdomu sužinoti ir išmokti naujų pratimų ir treniravimosi

metodų bei strategijų” (63,9 proc. sutiko, 13 proc. nesutiko) (4 pav.).

4 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji lengvosios atletikos atstovai,


Dvikovės sporto šakų sportininkai labiausiai nesutinka su amotyvacijos skalės teiginiais:

“Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (83,9 proc. nesutiko, 6,5 proc.

sutiko), “Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo, kad man nelabai sekasi” (72,6 proc. nesutiko, 6,5 proc.

sutiko), “Visada žinojau, kodėl sportuoju, bet dabar abejoju, ar turėčiau ir toliau sportuoti” (61,3 proc.

nesutiko, 11,3 proc. sutiko) ir išorinės motyvacijos tiesioginio reguliavimo teiginiu „Nes už tai, kad

sportuoju gaunu atlygį ar/ir būnu apdovanojamas(-a)“ (58,1 proc. nesutiko, 6,5 proc. sutiko) (5 pav.).

80,3

68,9

67,2

63,9

63,9

1,6

4,9

5

6,6

13

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nes aš jaučiuosi geriau, kai sportuoju

Nes mane domina tai, kaip galėčiau dar

labiau patobulėti

Nes dalyvavimas sportinėje veikloje yra

neatsiejama mano gyvenimo dalis

Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-a) ir

išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo

mėgiamą sporto šaką

Nes man įdomu sužinoti ir išmokti naujų

pratimų ir treniravimosi metodų bei

strategijų

Procentai

Nesutiko

Sutiko

28

5 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji dvikovės sporto šakų atstovai,


Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti netiesioginio išorinio motyvavimo teiginiu “Nes aš

jaučiuosi geriau, kai sportuoju” (74,2 proc. sutiko ir 1,6 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos sužinoti,

patirti teiginiams “Nes mane domina tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti” (69,4 proc. sutiko ir 3,2

proc. nesutiko), “Nes man įdomu sužinoti ir išmokti naujų pratimų ir treniravimosi metodų bei

strategijų” (69,4 proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiui

“Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto

šaką” (61,3 proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko) (6 pav.).

6 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji dvikovės sporto šakų atstovai,


83,9

72,6

61,3

58,1

6,5

6,5

11,3

6,5

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100







sportuoti



Procentai

Sutiko

Nesutiko

74,2

69,4

69,4

61,3

1,6

3,2

3,2

3,2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100


Nes mane domina tai, kaip galėčiau

dar labiau patobulėti

Nes man įdomu sužinoti ir išmokti

naujų pratimų ir treniravimosi

metodų bei strategijų

Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-

a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo

apie savo mėgiamą sporto šaką

Procentai

Nesutiko

Sutiko

29

Gimnastikos sporto šakų sportininkai labiausiai nesutinka su amotyvacijos skalės teiginiais

“Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (90,9 proc. nesutiko)“, „Nebežinau,

kodėl sportuoju. Atrodo, kad man nelabai sekasi” (54,6 proc. nesutiko ir 9,1 proc. sutiko) (7 pav.).

7 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji gimnastikos sporto šakų


Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiui “Nes

jaučiu malonumą sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto šaką”

(90,9 proc. sutiko ir 9,1 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos sužinoti, patirti teiginiams “Nes mane

domina tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti” (63,6 proc. sutiko), “Nes man įdomu sužinoti ir

išmokti naujų pratimų ir treniravimosi metodų bei strategijų” (63,6 proc. sutiko) ir išorinės

motyvacijos identifikuotis/susitapatinti “Nes tai yra vienas geriausių būdų kitoms savo savybėms

ugdyti” (63,6 proc. sutiko) ir vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiui „Nes sportas atspindi

mano esmę ir tai, kas aš esu“ (63,6 proc. sutiko) (8 pav.).

90,9

54,5

9,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100





Procentai

Sutiko

Nesutiko

30

8 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji gimnastikos sporto šakų atstovai,


Komandinių sporto žaidimų sportininkai labiausiai nesutinka su amotyvacijos skalės teiginiais

“Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo, kad man nelabai sekasi” (74,4 proc. nesutiko ir 6,8 proc.

sutiko), “Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (82,9 proc. nesutiko ir 0,9

proc. sutiko), “Visada žinojau, kodėl sportuoju, bet dabar abejoju, ar turėčiau ir toliau sportuoti” (61,5

proc. nesutiko ir 13,7 proc. sutiko) ir išorinės motyvacijos tiesioginio reguliavimo teiginiu „Nes už

tai, kad sportuoju gaunu atlygį ar/ir būnu apdovanojamas(-a)“ (70,1 proc. nesutiko ir 6 proc. sutiko)

(9 pav.).

9 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji komandinių sporto žaidimų


90,9

63,6

63,6

63,6

63,6

9,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-a)

ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie

savo mėgiamą sporto šaką

Nes sportas atspindi mano esmę ir tai,

kas aš esu


labiau patobulėti

Nes tai yra vienas geriausių būdų

kitoms savo savybėms ugdyti


naujų pratimų ir treniravimosi metodų

bei strategijų

Procentai

Nesutiko

Sutiko

82,9

74,4

70,1

61,5

0,9

6,8

6

13,7

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100









sportuoti

Procentai

Sutiko

Nesutiko

31

Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti išorinės motyvacijos teiginiui “Nes aš jaučiuosi geriau,

kai sportuoju” (75,2 proc. sutiko ir 0,9 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiui

“Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto

šaką” (70,1 proc. sutiko ir 0,9 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos sužinoti, patirti teiginiams “Nes

mane domina tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti” (70,1 proc. sutiko ir 2,6 proc. nesutiko), “Nes

man įdomu sužinoti ir išmokti naujų pratimų ir treniravimosi metodų bei strategijų” (63,2 proc.

sutiko) (10 pav.).

10 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji komandinių sporto žaidimų


Individualių sporto žaidimų sportininkai labiausiai nesutinka su amotyvacijos skalės teiginiais

“Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo, kad man nelabai sekasi” (81,8 proc. nesutiko), “Nebežinau,

kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (81,8 proc. nesutiko), “Visada žinojau, kodėl

sportuoju, bet dabar abejoju, ar turėčiau ir toliau sportuoti” (72,7 proc. nesutiko ir 9,1 proc. sutiko)

(11 pav.).

75,2

70,1

70,1

63,2

0,9

0,9

2,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100


Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-a) ir

išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo

mėgiamą sporto šaką


labiau patobulėti

Nes man įdomu sužinoti ir išmokti naujų

pratimų ir treniravimosi metodų bei

strategijų

Procentai

Nesutiko

Sutiko

32

11 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji individualių sporto žaidimų


Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti vidinės motyvacijos siekti tobulėjimo teiginiui “Nes

jaučiu malonumą sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto šaką”

(82 proc. sutiko), “Nes man įdomu sužinoti ir išmokti naujų pratimų ir treniravimosi metodų bei

strategijų” (81,8 proc. sutiko ir 9,1 proc. nesutiko), vidinės motyvacijos sužinoti, patirti teiginiams

“Nes mane domina tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti” (73 proc. sutiko ir 9,1 proc. nesutiko) ir

išorinės motyvacijos identifikuotis/susitapatinti teiginiui “Nes manau, kad tai geras būdas ugdyti toms

savo savybėms, kurias aš labiausiai vertinu” (72,7 proc. sutiko ir 9,1 proc. nesutiko) (12 pav.).



81,8 81,872,7

9,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Nebežinau, kodėl

sportuoju. Atrodo, kad

man nelabai sekasi

Nebežinau, kodėl

sportuoju. Manau, kad

mano vieta ne sporte

Visada žinojau, kodėl

sportuoju, bet dabar

abejoju, ar turėčiau ir

toliau sportuoti

Pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

82

81,8

73

72,7

72,7

9,1

9,1

9,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nes jaučiu malonumą sužinodamas(-a)

ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie

savo mėgiamą sporto šaką


naujų pratimų ir treniravimosi metodų

bei strategijų


labiau patobulėti

Nes tai yra vienas geriausių būdų

kitoms savo savybėms ugdyti

Nes manau, kad tai geras būdas ugdyti

toms savo savybėms, kurias aš

labiausiai vertinu

Procentai

Nesutiko

Sutiko

33

Vandens sporto šakų sportininkai labiausiai nesutinka su amotyvacijos skalės teiginiais

“Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (84,1 proc. nesutiko ir 6,3 proc.

sutiko), “Nebežinau, kodėl sportuoju. Manau, kad mano vieta ne sporte” (74,6 proc. nesutiko ir 4,8

proc. sutiko), “Nebežinau, kodėl sportuoju. Atrodo, kad man nelabai sekasi” (65,1 proc. nesutiko ir

4,8 proc. sutiko) (13 pav.).

13 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai nesutiko tiriamieji vandens sporto šakų atstovai,


Didžiausi teigiami įvertinimai išreikšti išorinės motyvacijos identifikacijos teiginiu “Nes aš

jaučiuosi geriau, kai sportuoju” (85,7 proc. sutiko), vidinės motyvacijos sužinoti, patirti teiginiams

“Nes mane domina tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti” (73,0 proc. sutiko ir 4,8 proc. nesutiko),

“Nes dalyvavimas sportinėje veikloje yra neatsiejama mano gyvenimo dalis“ (65,1 proc. sutiko), “Nes

aš jausčiausi blogai, jei neskirčiau laiko sportui” (61,9 proc. sutiko ir 9,5 proc. nesutiko) (14 pav.).

84,1

74,6

65,1

6,3 4,8 4,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Nebežinau, kodėl

sportuoju. Manau, kad

mano vieta ne sporte

Visada žinojau, kodėl

sportuoju, bet dabar

abejoju, ar turėčiau ir

toliau sportuoti

Nebežinau, kodėl

sportuoju. Atrodo, kad

man nelabai sekasi

Pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

34



Palyginus visų sporto šakų kategorijų atstovų atsakymų į subskalių teiginius vidurkius

penkiabalėje Likerto skalėje, gauti rezultatai rodo, jog visų 7 sporto šakų kategorijų sportininkai

labiausiai sutinka su vidinės motyvacijos pažinti, sužinoti ir pajausti subskale. Mažiausiai išreikšta

amotyvacijos teiginių subskalė (žr. 1 lentelė).

1 lentelė

Visų sporto šakų kategorijų atsakymų į sporto motyvacijos skalės subskalių teiginius vidurkiai

septynių balų Likerto skalėje (balai)

Subskalė

Indiv

idual

ios

sport

o š

akos

Len

gvoji

atl

etik

a

Dvik

ovės

sport

o

šakos

Gim

nas

tikos

sport

o š

akos

Kom

andin

iai

sport

o ž

aidim

ai

Indiv

idual

ūs

sport

o ž

aidim

ai

Van

den

s sp

ort

o

šakos

Vidinė motyvacija

patirti/sužinoti 5,771 5,761 5,81 6,091 5,921 6,091 5,38

Vidinė motyvacija siekti

tobulėjimo 5,14 5,34 4,95 5,10 4,92 5,03 5,441

Išorinė motyvacija

identifikuotis/susitapatinti 5,30 5,19 5,29 5,49 5,13 5,30 5,22

Išorinė motyvacija

nesąmoningai priimtas

reguliavimas 5,11 5,17 4,77 4,67 5,01 4,70 5,08

Išorinė motyvacija tiesioginis

reguliavimas 3,28 2,94 3,07 3,61 2,82 2,67 3,27

Amotyvacija 2,182 2,012 2,162 2,372 2,102 1,762 2,072

1 – Didžiausias balų vidurkis

2 – Mažiausias balų vidurkis

85,7

7365,1 61,9

4,89,5

0102030405060708090

100

Nes aš jaučiuosi

geriau, kai

sportuoju

Nes mane

domina tai, kaip

galėčiau dar

labiau patobulėti

Nes dalyvavimas

sportinėje

veikloje yra

neatsiejama

mano gyvenimo

dalis

Nes aš jausčiausi

blogai, jei

neskirčiau laiko

sportui

Pro

ceen

tai

Sutiko

Nesutiko

35

5.2. VALINGO ELGESIO SPORTE TYRIMO REZULTATAI

Išnagrinėjus valingo elgesio sporte klausimyno rezultatus, išskyrėme kiekvienoje tiriamųjų

sporto šakų kategorijoje sportininkų pritarimu arba neigimu išsiskiriančius teiginius.

Labiausiai individualių sporto šakų sportininkai nesutinka su aktyvumo trūkumo faktoriaus

teiginiais „Stengiuosi vengti treniruočių, kai iš anksto žinau, kad jos numatomos iš tikrųjų alinančios

ir sunkios“ (80,9 proc. nesutiko ir 7,5 proc. sutiko), “Treniruodamasis labai stengiuosi tik tada, jei

negaliu to išvengti” (73,4 proc. nesutiko ir 10,6 proc. sutiko) ir “Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš

anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios” (70,4 proc. nesutiko ir 16,1 proc. sutiko) (15 pav.).



Daugiausiai sportininkai sutinka su savęs optimizavimo faktoriaus teiginiais “Sportuodamas

įžvelgiu sunkių treniruočių teigiamas puses” (80,4 proc. sutiko ir 8 proc. nesutiko), “Daugeliu atveju

sportuodamas tikiu, kad pavyks” (78,4 proc. sutiko ir 4 proc. nesutiko), “Optimistiškai žvelgiu į

daugelį dalykų sporte” (75,4 proc. sutiko ir 5,5, proc. nesutiko) ir “Visada turiu aiškius savo

sportavimo tikslus” (74,4 proc. sutiko ir 9,0 proc. nesutiko) (16 pav.).

80,973,4 70,4

7,5 10,616,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Stengiuosi vengti

treniruočių, kai iš

anksto žinau, kad jos

numatomos iš tikrųjų

alinančios ir sunkios

Treniruodamasis labai

stengiuosi tik tada, jei

negaliu to išvengti

Stengiuosi vengti

varžybų, jeigu iš


bus įtemptos ir

sunkios

Pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

36



Lengvosios atletikos sportininkai, labiausiai nesutinka su aktyvumo trūkumo faktoriaus

teiginiais “Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios” (86,9

proc. nesutiko, 8,2 proc. sutiko), “Stengiuosi vengti treniruočių, kai iš anksto žinau, kad jos

numatomos iš tikrųjų alinančios ir sunkios” (80,3 proc. nesutiko, 11,5 proc. sutiko), “Paprastai

pradedu rimtai treniruotis, kai kas nors mane verčia” (78,7 proc. nesutiko ir 4,9 proc. sutiko) ir

“Sportuodamas imuosi naujų dalykų, tačiau dažnai jų nepabaigiu” (75,4 proc. nesutiko ir 9,8 proc.

sutiko) (17 pav.).



80,4

78,4

75,4

74,4

8,0

4,0

5,5

9,0

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Sportuodamas įžvelgiu sunkių

treniruočių teigiamas puses

Daugeliu atveju sportuodamas tikiu,

kad pavyks

Optimistiškai žvelgiu į daugelį dalykų

sporte

Visada turiu aiškius savo sportavimo

tikslus

Procentai

Nesutiko

Sutiko

86,980,3 78,7 75,4

8,2 11,54,9

9,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Stengiuosi

vengti varžybų,

jeigu iš anksto

žinau, kad jos

bus įtemptos ir

sunkios

Stengiuosi

vengti

treniruočių, kai

iš anksto žinau,

kad jos

numatomos iš

tikrųjų

alinančios ir

sunkios

Paprastai

pradedu rimtai

treniruotis, kai

kas nors mane

verčia

Sportuodamas

imuosi naujų

dalykų, tačiau

dažnai jų

nepabaigiu

Pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

37

Daugiausiai teigiamų įvertinimų gavo savęs optimizavimo „Sportuodamas įžvelgiu sunkių

treniruočių teigiamas puses“ (86,9 proc. sutiko ir 13,1 proc. nesutiko), “Net ir sunkių treniruočių metu

esu tikras, kad jas atlaikysiu” (82 proc. sutiko ir 4,9 proc. nesutiko), “Paprastai esu įsitikinęs tuo, kad

mano valios pastangų pakanka įtemptai / sunkiai treniruotei užbaigti” (80,3 proc. sutiko, 3,3 proc.

nesutiko), “Daugeliu atveju sportuodamas tikiu, kad pavyks” (78,7 proc. sutiko ir 4,9 proc. nesutiko)

(18 pav.).



Gimnastikos sporto šakų kategorijos sportininkai labiausiai nesutiko su aktyvumo trūkumo

teiginiais “Nenoriai prisiverčiu dalyvauti sunkiose treniruotėse” (90,9 proc. nesutinka, 9,1 proc.

sutinka), “Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios” (90,9

proc. nesutinka), “Nenoriai prisiverčiu dalyvauti sunkiose varžybose” (90,9 proc. nesutinka ir 9,1

proc. sutinka) ir “Dažnai būna, kad varžybų metu mieliau daryčiau ką nors kita” (90,9 proc.

nesutinka), „Dažnai žinau, ką norėčiau daryti per treniruotes, tačiau man trūksta jėgų pradėti“ (90,9

proc. nesutinka, 9,1 proc. sutinka) ir „Varžybose mano mintys dažnai nuklypsta nuo to, ką darau

konkrečiu momentu“ (90,9 proc. nesutinka) (19 pav.).

86,982 80,3 78,7

13,14,9 3,3 4,9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Sportuodamas

įžvelgiu sunkių

treniruočių

teigiamas puses

Net ir sunkių

treniruočių metu

esu tikras, kad

jas atlaikysiu

Paprastai esu

įsitikinęs tuo,

kad mano valios

pastangų

pakanka įtemptai

/ sunkiai

treniruotei

užbaigti

Daugeliu atveju

sportuodamas

tikiu, kad pavyks

Pro

cen

tai

Sutiko

Nesutiko

38



Daugiausiai pritarta savęs optimizavimo faktoriaus “Jaučiu, kad beveik viską, ką darau

sportuodamas, darau savanoriškai” (100 proc. sutiko), “Kai per varžybas pradeda mažėti ištvermė ir

jau nebegaliu kentėti, galiu save motyvuoti” (100 proc. sutiko), “Net ir sunkiose varžybose esu

įsitikinęs, kad atlaikysiu” (100 proc. sutiko), “Paprastai esu įsitikinęs, kad man pakanka valios

užbaigti sunkias varžybas” (100 proc. sutiko) teiginiams (20 pav.).



90,9

90,9

90,9

90,9

90,9

90,9

9,1

9,1

9,1

0 20 40 60 80 100

Dažnai žinau, ką norėčiau daryti per

treniruotes, tačiau neturiu jėgų to pradėti

Nenoriai prisiverčiu dalyvauti sunkiose

treniruotėse

Varžybose mano mintys dažnai nukrypsta

nuo to, ką darau konkrečiu momentu

Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto

žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios

Dažnai būna, kad varžybų metu mieliau

daryčiau ką nors kita


varžybose

Procentai

Sutiko

Nesutiko

100

100

100

100

0 20 40 60 80 100

Jaučiu, kad beveik viską, ką darau

sportuodamas, darau savanoriškai

Net ir sunkiose varžybose esu

įsitikinęs, kad atlaikysiu

Kai per varžybas pradeda mažėti

ištvermė ir jau nebegaliu kentėti, galiu

save motyvuoti

Paprastai esu įsitikinęs, kad man

pakanka valios užbaigti sunkias

varžybas

Procentai

Sutiko

39

Dvikovės sporto šakų kategorijos sportininkai nesutinka su aktyvumo trūkumo faktoriaus

teiginiais “Paprastai pradedu rimtai treniruotis, kai kas nors mane verčia” (66 proc. nesutiko ir 17,7

proc. sutiko), “Stengiuosi vengti treniruočių, kai iš anksto žinau, kad jos numatomos iš tikrųjų

alinančios ir sunkios” (62,9 proc. nesutiko ir 16,1 proc. sutiko), “Treniruodamasis labai stengiuosi tik

tada, jei negaliu to išvengti” (59,7 proc. nesutiko ir 14,5 proc. sutiko), “Sportuodamas imuosi naujų

dalykų, tačiau dažnai jų nepabaigiu” (59,7 proc. nesutiko ir 9,7 proc. sutiko) ir “Stengiuosi vengti

varžybų, jeigu iš anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios” (59,7 proc. nesutiko ir 27,4 proc.

sutiko) (21 pav.).



Daugiausiai pritarta savęs optimizavimo faktoriaus “Net ir sunkių treniruočių metu esu tikras,

kad jas atlaikysiu” (87,1 proc. sutiko ir 4,8 proc. nesutiko), “Jaučiu, kad beveik viską, ką darau

sportuodamas, darau savanoriškai” (82,3 proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko) ir “Sportuodamas įžvelgiu

sunkių treniruočių teigiamas puses” (82,3 proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko) teiginiams. (22 pav.)

66,0

62,9

59,7

59,7

59,7

17,7

16,1

14,5

9,7

27,4

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Paprastai pradedu rimtai treniruotis,

kai kas nors mane verčia

Stengiuosi vengti treniruočių, kai iš

anksto žinau, kad jos numatomos iš

tikrųjų alinančios ir sunkios

Treniruodamasis labai stengiuosi tik

tada, jei negaliu to išvengti

Sportuodamas imuosi naujų dalykų,

tačiau dažnai jų nepabaigiu

Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš

anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir

sunkios

Procentai

Sutiko

Nesutiko

40



Vandens sporto šakų kategorijos sportininkai taip pat labiausiai nepritarė aktyvumo trūkumo

faktoriaus “Stengiuosi vengti treniruočių, kai iš anksto žinau, kad jos numatomos iš tikrųjų alinančios

ir sunkios” (85,7 proc. nesutiko ir 1,6 proc. sutiko), “Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto žinau,

kad jos bus įtemptos ir sunkios” (76,2 proc. nesutiko ir 11,1 proc. sutiko), „Treniruodamasis labai

stengiuosi tik tada, jei negaliu to išvengti“ (73 proc. nesutiko ir 11,1 proc. sutiko), “Sunkias

treniruotes pradedu paskutiniu momentu” (73 proc. nesutiko ir 12,7 proc. sutiko) teiginiams (23 pav.).



87,182,3 82,3

4,8 3,2 3,0

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0

Net ir sunkių

treniruočių metu esu

tikras, kad jas

atlaikysiu

Jaučiu, kad beveik

viską, ką darau

sportuodamas, darau

savanoriškai

Sportuodamas

įžvelgiu sunkių

treniruočių teigiamas

puses

Pro

centa

iSutiko

Nesutiko

85,776,2 73 73

1,6

11,1 12,7 11,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Stengiuosi vengti





Stengiuosi vengti



bus įtemptos ir

sunkios

Treniruodamasis

labai stengiuosi tik

tada, jei negaliu to

išvengti

Sunkias treniruotes

pradedu paskutiniu

momentu

Pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

41

Daugiausiai sutiko su savęs optimizavimo “Sportuodamas įžvelgiu sunkių treniruočių teigiamas

puses” (84,1 proc. sutiko ir 6,3 proc. nesutiko), “Optimistiškai žvelgiu į daugelį dalykų sporte” (81

proc. sutiko ir 4,8 proc. nesutiko), “Besiruošdamas artėjančioms varžyboms, nedelsdamas norėčiau

pradėti treniruotis”(81 proc. sutiko ir 6,3 proc. nesutiko), ir “Aš žinau, ko norėčiau pasiekti sporte”

(81 proc. sutiko ir 4,8 proc. nesutiko) (24 pav.).

24 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji vandens sporto šakų atstovai,


Komandinių sporto žaidimų kategorijos sporto šakų atstovai labiausiai nesutiko su “Stengiuosi

vengti treniruočių, kai iš anksto žinau, kad jos numatomos iš tikrųjų alinančios ir sunkios” (82,1 proc.

nesutiko ir 6,8 proc.), „Treniruodamasis labai stengiuosi tik tada, jei negaliu to išvengti“ (70,1 proc.

nesutiko ir 6,8 proc. sutiko), “Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto žinau, kad jos bus įtemptos

ir sunkios” (70,1 proc. nesutiko ir 5,1 proc.) teiginiais (25 pav.).



84,1 81 81 81

6,3 4,8 6,3 4,8

0102030405060708090

100

Sportuodamas

įžvelgiu sunkių

treniruočių

teigiamas puses

Optimistiškai

žvelgiu į daugelį

dalykų sporte

Aš žinau, ko

norėčiau pasiekti

sporte

Besiruošdamas

artėjančioms

varžyboms,

nedelsdamas

norėčiau pradėti

treniruotis

Pro

cen

tai

Sutiko

Nesutiko

82,1

70,1 70,1

6,8 8,5 5,1

0102030405060708090

100

Stengiuosi vengti





Treniruodamasis labai

stengiuosi tik tada, jei

negaliu to išvengti

Stengiuosi vengti



bus įtemptos ir

sunkios

Pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

42

Didžiausią pritarimą gavo “Sportuodamas įžvelgiu sunkių treniruočių teigiamas puses” (82,9

proc. sutiko ir 3,4 proc. nesutiko), “Jaučiu, kad beveik viską, ką darau sportuodamas, darau

savanoriškai” (76,9 proc. sutiko ir 6 proc. nesutiko), “Net ir sunkių treniruočių metu esu tikras, kad

jas atlaikysiu” (76,9 proc. sutiko ir 4,3 proc. nesutiko) (26 pav.).

26 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji komandinių sporto žaidimų


Individualių sporto žaidimų kategorijos sporto šakų atstovai labiausiai nepritarė „Paprastai

pradedu rimtai treniruotis kai kas nors mane verčia“ (90,9 proc. nesutiko ir 9,1 proc. sutiko).

“Nenoriai prisiverčiu dalyvauti sunkiose treniruotėse” (81,8 proc. nesutiko), “Stengiuosi vengti

varžybų, jeigu iš anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios” (81,8 proc. nesutiko ir 9,1 proc.

sutiko), “Nenoriai prisiverčiu dalyvauti sunkiose varžybose” (81,8 proc. nesutiko ir 18,2 proc. sutiko)

teiginiams (27 pav.), didžiausius įverčius gavo „Jaučiu, kad beveik viską, ką darau sportuodamas,

darau savanoriškai“ (90,9 proc. sutiko), “Man pavyksta įtemptoje varžybų kovoje atrasti teigiamų

dalykų” (90,9 proc. sutiko), “Net ir sunkiose varžybose esu įsitikinęs, kad atlaikysiu” (81,8 proc.

sutiko) ir “Sportuodamas jaučiu, kad aš treniruojuosi būtent taip, kaip norėčiau” (81,8 proc. sutiko)

teiginiai (28 pav.).

82,976,9 76,9

3,4 6 4,3

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Sportuodamas

įžvelgiu sunkių

treniruočių teigiamas

puses

Jaučiu, kad beveik

viską, ką darau

sportuodamas, darau

savanoriškai

Net ir sunkių

treniruočių metu esu

tikras, kad jas

atlaikysiu

Pro

cen

tai

Sutiko

Nesutiko

43



28 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji individualių sporto žaidimų


Vertinant skirtingų sporto šakų kategorijų atstovų atsakymus į valingo elgesio sporte

klausimyno atskirų faktorių teiginius, rezultatai parodė, jog visų kategorijų sporto šakų atstovai

neigiamai vertina aktyvumo trūkumo faktorių. Šio faktoriaus teiginių vidutinis vidurkis yra

žemiausias, lyginant su kitų faktorių teiginiais. Didžiausius vidurkius parodė atsakymai į savęs

optimizavimo faktoriaus teiginius (žr. 2 lentelė). Respondentų atsakymų į faktorių atskirų sričių

teiginius vidurkiai pateikti priede (žr. 6 priedas).

90,9

81,8

81,8

81,8

9,1

9,1

18,2

0 20 40 60 80 100

Paprastai pradedu rimtai treniruotis, kai kas

nors mane verčia


treniruotėse

Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto

žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios


varžybose

Procentai

Sutiko

Nesutiko

90,9

90,9

81,8

81,8

0 20 40 60 80 100

Jaučiu, kad beveik viską, ką darau

sportuodamas, darau savanoriškai

Man pavyksta įtemptoje varžybų kovoje

atrasti teigiamų dalykų

Sportuodamas jaučiu, kad aš treniruojuosi

būtent taip, kaip norėčiau

Net ir sunkiose varžybose esu įsitikinęs, kad

atlaikysiu

Procentai

Sutiko

44

2 lentelė

Visų sporto šakų kategorijų sportininkų atsakymų į valingo elgesio sporte klausimyno faktorių

teiginius vidurkiai penkiabalėje Likerto skalėje (balai)

Faktorius

Indiv

idual

ios

sport

o š

akos

Len

gvoji

atl

etik

a

Dvik

ovės

sport

o š

akos

Gim

nas

tikos

sport

o š

akos

Kom

andin

iai

sport

o

žaid

imai

Indiv

idual

ūs

sport

o

žaid

imai

Van

den

s sp

ort

o š

akos

Savęs optimizavimas 3,741 3,801 3,741 3,881 3,761 4,131 3,771

Užblokavimas 2,96 2,83 3,07 3,05 3,02 2,78 3,04

Aktyvumo trūkumas 2,282 2,082 2,402 2,052 2,262 2,012 2,312

Dėmesio praradimas 2,85 2,78 2,77 2,45 2,68 2,42 2,78

1 – Didžiausi balų vidurkiai

2 – Mažiausi balų vidurkiai

5.3. TRENERIŲ VADOVAVIMO STILIAUS TYRIMO REZULTATAI

Išnagrinėjus trenerių vadovavimo stiliaus skalės rezultatus, išskyrėme kiekvienoje tiriamų

sporto šakų kategorijoje sportininkų pritarimu arba neigimu išsiskiriančius teiginius.

Individualių sporto šakų sportininkai labiausiai paneigė “Kviečia sportininkus pas save į

namus” (77,9 proc. nesutiko ir 9,5 proc. sutiko), “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų” (76,9 proc.

nesutiko, 12,0 proc. sutiko), „Nepaaiškina savo veiksmų“ (70,4 proc. nesutiko, 9,5 proc. sutiko) ir

“Atsisako ieškoti kompromiso” (60,8 proc. nesutiko, 16,4 proc. sutiko) teiginius (29 pav.) ir

daugiausiai sutiko su “Tikisi, kad kiekvienas sportininkas tiksliai įvykdys užduotį” (89,9 proc. sutiko,

3,0 proc. nesutiko), “Rūpinasi, kad kiekvienas sportininkas treniruotųsi pagal savo pajėgumą” (88,9

proc. sutiko, 3,5 proc. nesutiko), “Paaiškina kiekvienam sportininkui, ką jis turėtų daryti arba ko

neturėtų daryti” (86,9 proc. sutiko ir 5,5 proc. nesutiko), “Paaiškina kiekvienam sportininkui sporto

šakos techniką ir taktiką” (86,4 proc. sutiko, 4,5 proc. nesutiko) teiginiai (30 pav.).

45





Lengvosios atletikos sportininkai labiausiai neigė “Kviečia sportininkus pas save į namus”

(85,2 proc. nesutiko ir 13,1 proc. sutiko), “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų” (81,7 proc. nesutiko

ir 13,3 proc. sutiko), “Nepaaiškina savo veiksmų” (77,0 proc. nesutiko ir 9,8 proc. sutiko), “Atsisako

ieškoti kompromiso” (68,3 proc. nesutiko ir 21,7 proc. sutiko) teiginius (31 pav.) ir daugiausiai sutiko

su “Įvertina ir pagiria, kai sportininkai to nusipelno” (100,0 proc sutiko.), “Pasako sportininkui, kai

jis atlieka darbą ypač gerai” (98,4 proc. sutiko), "Tikisi, kad kiekvienas sportininkas tiksliai įvykdys

užduotį" (98,4 proc. sutiko), "Rūpinasi, kad kiekvienas sportininkas treniruotųsi pagal savo

77,9

76,9

70,4

60,8

9,5

12,0

9,5

16,4

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kviečia sportininkus pas save į

namus

Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų

Nepaaiškina savo veiksmų

Atsisako ieškoti kompromiso

Procentai

Sutiko

Nesutiko

89,9 88,9 86,9 86,4

3,0 3,5 5,5 4,5

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0

Tikisi, kad

kiekvienas

sportininkas

tiksliai įvykdys

užduotį

Rūpinasi, kad

kiekvienas

sportininkas

treniruotųsi

pagal savo

pajėgumą

Paaiškina

kiekvienam

sportininkui, ką

jis turėtų daryti

arba ko neturėtų

daryti

Paaiškina

kiekvienam

sportininkui

sporto šakos

techniką ir

taktiką

Pro

cen

tai

Sutiko

Nesutiko

46

pajėgumą" (96,7 proc. sutiko, 3,3 proc. nesutiko), “Paaiškina kiekvienam sportininkui sporto šakos

techniką ir taktiką” (95,1 proc. sutiko ir 1,6 proc. nesutiko) teiginiais (32 pav.).





Dvikovės sporto šakų kategorijos sportininkai labiausiai nesutinka su “Kviečia sportininkus pas

save į namus” (67,7 proc. nesutiko, 12,9 proc. sutiko), “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų” (67,6

proc. nesutiko ir 20,9 proc. sutiko), “Atsisako ieškoti kompromiso” (66,1 proc. nesutiko ir 20,9 proc.

sutiko), “Nepaaiškina savo veiksmų” (66,1 proc. nesutiko ir 16,1 proc. sutiko) teiginiais (33 pav.).

85,2

81,7

77,0

68,3

13,1

13,3

9,8

21,7

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kviečia sportininkus pas save į namus




Procentai

Sutiko

Nesutiko

100,0

98,4

98,4

96,7

95,1

3,3

1,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Įvertina ir pagiria, kai sportininkai to

nusipelno

Pasako sportininkui, kai jis atlieka

darbą ypač gerai

Tikisi, kad kiekvienas sportininkas

tiksliai įvykdys užduotį

Rūpinasi, kad kiekvienas sportininkas

treniruotųsi pagal savo pajėgumą

Paaiškina kiekvienam sportininkui

sporto šakos techniką ir taktiką

Procentai

Nesutiko

Sutiko

47



Daugiausiai sutikta su “Paaiškina kiekvienam sportininkui sporto šakos techniką ir taktiką”

(87,1 proc. sutiko ir 4,8 proc. nesutiko), “Pasako sportininkui, kai jis atlieka darbą ypač gerai” (85,5

proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko), “Paaiškina kiekvienam sportininkui, ką jis turėtų daryti arba ko

neturėtų daryti” (82,3 proc. sutinka ir 6,5 proc. nesutinka), “Įvertina ir pagiria, kai sportininkai to

nusipelno” (80,6 proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko), “Ypatingą dėmesį skiria sportininkų klaidų

taisymui” (80,6 proc. sutiko ir 3,2 proc. nesutiko) teiginiais (34 pav.).



67,7

67,7

66,1

66,1

20,9

12,9

20,9

16,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80





Procentai

Sutiko

Nesutiko

87,1

85,5

82,3

80,6

80,6

4,8

3,2

6,5

3,2

3,2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100



Pasako sportininkui, kai jis atlieka

darbą ypač gerai

Paaiškina kiekvienam sportininkui, ką

jis turėtų daryti arba ko neturėtų

daryti

Ypatingą dėmesį skiria sportininkų

klaidų taisymui


nusipelno

Procentai

Nesutiko

Sutiko

48

Gimnastikos sporto šakų kategorijos sportininkai labiausiai neigė “Kviečia sportininkus pas

save į namus” (90,9 proc. nesutiko), “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų” (81,8 proc. sutiko ir 18,2

proc. nesutiko) ir daugiausiai sutiko su “Išreiškia pripažinimą už gerą atlikimą”(100 proc. sutiko,

“Tikisi, kad kiekvienas sportininkas tiksliai įvykdys užduotį” (100 proc. sutiko), “Pagiria už gerai

atliktą darbą kitiems girdint” (100 proc. sutiko) teiginiais (36 pav.).





Vandens sporto šakų atstovai labiausiai paneigė “Kviečia sportininkus pas save į namus” (87,3

proc. nesutiko, 4,8 proc. sutiko), “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų” (71,4 proc. nesutiko, 15,9

proc. sutiko), “Nepaaiškina savo veiksmų” (63,5 proc. nesutiko, 17,5 proc. sutiko) teiginius (37 pav.),

o sutiko su “Tikisi, kad kiekvienas sportininkas tiksliai įvykdys užduotį” (93,7 proc. sutiko), “Įvertina

90,9

81,8

18,2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kviečia sportininkus pas save į

namus

Yra atsiribojęs nuo savo

sportininkų

Procentai

Sutiko

Nesutiko

100

100

100

0 20 40 60 80 100

Išreiškia pripažinimą už gerą

atlikimą



Pagiria už gerai atliktą darbą

kitiems girdint

Procentai

Sutiko

49

ir pagiria, kai sportininkai to nusipelno” (85,7 proc. sutiko, 4,8 proc. paprieštaravo), “Paaiškina

kiekvienam sportininkui sporto šakos techniką ir taktiką” (83 proc. sutiko, 4,8 proc. paprieštaravo) ir

“Paaiškina kiekvienam sportininkui, ką jis turėtų daryti arba ko neturėtų daryti” (po 82,5 proc. sutiko,

1,6 proc. paprieštaravo) teiginiais (38 pav.).





Komandinių sporto žaidimų atstovai labiausiai nesutiko su “Kviečia sportininkus pas save į

namus” (78,6 proc. nesutiko, 12,8 proc. sutiko), “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų” (69,2 proc.

nesutiko, 17,1 proc. sutiko), “Nepaaiškina savo veiksmų” (69,2 proc. nesutiko ir 14 proc. sutiko) ir

87,3

71,4

63,5

4,8

15,9 17,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Kviečia sportininkus

pas save į namus

Yra atsiribojęs nuo

savo sportininkų

Nepaaiškina savo

veiksmų

pro

cen

tai

Nesutiko

Sutiko

93,7

85,7 83,0 82,5

4,8 4,81,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Tikisi, kad

kiekvienas

sportininkas

tiksliai įvykdys

užduotį

Įvertina ir

pagiria, kai

sportininkai to

nusipelno

Paaiškina

kiekvienam

sportininkui

sporto šakos

techniką ir

taktiką

Paaiškina

kiekvienam

sportininkui, ką

jis turėtų daryti

arba ko neturėtų

daryti

Pro

cen

taai

Sutiko

Nesutiko

50

“Atsisako ieškoti kompromiso” (62,4 proc. nesutiko, 16,2 proc. sutiko) teiginiais (39 pav.), o

daugiausiai pritarė “Tikisi, kad kiekvienas sportininkas tiksliai įvykdys užduotį” (82,9 proc. sutiko,

5,1 proc. prieštaravo), “Paaiškina kiekvienam sportininkui sporto šakos techniką ir taktiką” (81,2

proc. sutiko, 3,4 proc. prieštaravo), “Įvertina ir pagiria, kai sportininkai to nusipelno” (81,2 proc.

sutiko, 4,3 proc. prieštaravo) ir “Yra įsitikinęs, kad visi sportininkai suvokia trenerio vaidmenį

komandoje” (81,2 proc. sutiko, 3,4 proc. prieštaravo) teiginiams (40 pav.).





78,6

69,2

69,2

62,4

12,8

17,1

14,0

16,2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90





Procentai

Sutiko

Nesutiko

82,9

81,2

81,2

81,2

5,1

3,4

3,4

4,3

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90



Yra įsitikinęs, kad visi sportininkai

suvokia trenerio vaidmenį komandoje




nusipelno

Procentai

Nesutiko

Sutiko

51

Individualių sporto žaidimų atstovai labiausiai nepritarė “Kviečia sportininkus pas save į

namus” (90,9 proc. nesutiko, 9,1 proc. sutiko), o daugiausiai sutiko su “Tikisi, kad kiekvienas

sportininkas tiksliai įvykdys užduotį” (100,0 proc. sutiko), “Skatina sportininkus pasikliauti juo”

(90,9 proc. sutiko), “Pagiria už gerai atliktą darbą kitiems girdint” (81,8 proc. sutiko, 9,1 proc.

prieštaravo), “Padeda spręsti grupėje kylančias konfliktines situacijas” (81,8 proc. sutiko) ir

“Rūpinasi, kad kiekvienas sportininkas treniruotųsi pagal savo pajėgumą” (81,8 proc. sutiko) (42

pav.).



42 pav. Teiginių, su kuriais labiausiai sutiko tiriamieji individualių sporto žaidimų


90,9

9,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100


Pro

centa

i

Nesutiko

Sutiko

100,0

90,9

81,8

81,8

81,89,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Tikisi, kad kiekvienas sportininkastiksliai įvykdys užduotį

Skatina sportininkus pasikliauti juo

Rūpinasi, kad kiekvienas sportininkastreniruotųsi pagal savo pajėgumą

Padeda spręsti grupėje kylančiaskonfliktines situacijas

Pagiria už gerai atliktą darbą kitiemsgirdint

Procentai

Nesutiko

Sutiko

52

Vertinant skirtingų sporto šakų kategorijų atstovų atsakymus į vadovavimo stiliaus skalės

atskirų subskalių teiginius, rezultatai parodė, jog visų kategorijų sporto šakų atstovai neigiamai

vertina autokratinio elgesio teiginių subskalę. Šio faktoriaus teiginių vidutiniai vidurkiai yra

žemiausi, lyginant su kitų faktorių teiginių vidurkiais. Didžiausius vidurkius parodė atsakymai į

teigiamojo grįžtamojo ryšio subskalės teiginius (žr. 3 lentelė).

3 lentelė

Visų sporto šakų kategorijų sportininkų atsakymai į trenerių vadovavimo stiliaus skalės

subskalių teiginius vidurkiai penkiabalėje Likerto skalėje (balai)

Subskalė

Indiv

idual

ios

sport

o š

akos

Len

gvoji

atl

etik

a

Dvik

ovės

sp

ort

o š

akos

Gim

nas

tikos

sport

o š

akos

Kom

andin

iai

sport

o

žaid

imai

Indiv

idual

ūs

sport

o

žaid

imai

Van

den

s sp

ort

o š

akos

Treniravimas/instruktavimas 4,171 4,29 3,93 3,96 3,69 3,761 3,88

Demokratinis elgesys 3,64 3,76 3,50 3,48 3,44 3,63 3,31

Socialinis palaikymas 3,61 4,08 4,08 3,13 3,84 3,67 3,84

Autokratinis elgesys 2,402 2,302 2,402 2,622 2,562 2,802 2,562

Grįžtamasis ryšys 4,03 4,381 4,111 4,141 3,981 3,761 3,981

1– Didžiausias balų vidurkis

`2 – Mažiausias balų vidurkis

5.4. KORELIACIJOS RYŠIO TYRIMO REZULTATAI

Esant tikslui atskleisti ryšiui tarp sporto motyvacijos, valingo elgesio ir trenerių vadovavimo

stiliaus, atlikta Spearman’o R koreliacijos analizė tarp kiekvieno iš tyrimo kintamųjų. Kadangi

atskiri sporto motyvacijos skalės, valingo elgesio sporte klausimyno ir trenerių vadovavimo stiliaus

skalės tyrimų rezultatai leido išskirti po dvi (teigiamai ir neigiamai įvertintas) subskales, manoma,

jog tikslinga būtų ieškoti ryšio būtent tarp teigiamai ir neigiamai įvertintų kintamųjų subskalių.

53

Kadangi p<0,001, o koreliacijos koeficientas neigiamas (r<0, r= -0,443), galima teigti, jog

amotyvuotas elgesys neigiamai koreliuoja su savęs optimizavimu. Koreliacijos ryšiai tarp

mažiausiai išreikštos motyvacijos skalėje subskalės nemotyvuotumo (amotyvacijos) ir labiausiai

išreikšto valingo elgesio sporte skalėje savęs optimizavimo faktoriaus teiginių pavaizduoti lentelėje

(43 pav.).

43 pav. Koreliacijos ryšiai tarp teigiamai įvertintų valingo elgesio subskalių ir neigiamai

įvertintos motyvacijos subskalės (p<0,001)

Analizuojant mažiausiai išreikšto valingo elgesio sporte faktoriaus (aktyvumo trūkumas) ir

labiausiai išreikštos motyvacijos subskalės (vidinė motyvacija patirti) teiginius, gauti koreliacijos

analizės rezultatai rodo, jog esant statistiškai reikšmingam skirtumui (p<0,001) tarp vidinės

motyvacijos ir aktyvumo trūkumo teiginių, o koreliacijos koeficientui esant mažesniam nei 0 (r= -

0,254), galima teigti, jog vidinė motyvacija tobulėti ir sužinoti neigiamai koreliuoja su sunkumų

išvengimu treniruotėse ir varžybose (44 pav.).

44 pav. Koreliacijos ryšiai tarp neigiamai įvertintų valingo elgesio subskalių ir teigiamai

įvertintos motyvacijos subskalės (p<0,001)

Koreliacijos analizė rodo, jog trenerio suteikiamas teigiamas grįžtamasis ryšys galimai mažina

sportininkų amotyvaciją. Tai statistiškai reikšmingi skirtumai tarp dviejų tiriamųjų (p<0,01), o

koreliacijos koeficientas mažesnis nei 0 (r= -0,136) (45 pav.).

54

45 pav. Koreliacijos ryšiai tarp teigimai įvertintos trenerio vadovavimo stiliaus subskalės ir

neigiamai įvertintos motyvacijos subskalės (p<0,01)

Koreliacijos analizė rodo, jog autokratinis trenerio elgesys galimai neigiamai veikia

sportininkų vidinę motyvaciją patirti. Tai statistiškai reikšmingi skirtumai tarp dviejų kintamųjų

(p<0,001), o koreliacijos koeficientas mažesnis nei 0 (r= -0,184) (46 pav.).

46 pav. Koreliacijos ryšiai tarp neigiamai įvertintos trenerių vadovavimo stiliaus ir

teigiamai įvertintos motyvacijos subskalių (p<0,01)

Koreliacijos analizės rezultatai rodo, jog esant statistiškai reikšmingam skirtumui tarp

autokratinio trenerio vadovavimo elgesio subskalės ir valingo elgesio savęs optimizavimo faktoriaus

(p<0,001), koreliacijos koeficientas mažesnis nei 0 (r= -0,184), todėl šie du kintamieji tarpusavyje

neigiamai koreliuoja (47 pav.).

47 pav. Koreliacijos ryšiai tarp neigiamai įvertintos trenerių vadovavimo stiliaus subskalės

ir teigiamai įvertinto valingo elgesio faktoriaus (p<0,001)

55

Neigiamas koreliacinis ryšys (r= -0,151) ir statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001) įžvelgti

tarp grįžtamojo ryšio ir sportininkų aktyvumo, sunkumų vengimo (48 pav.).

48 pav. Koreliacijos ryšiai tarp teigiamai įvertintos trenerio vadovavimo stiliaus

subskalės ir neigiamai įvertintų valingo elgesio faktorių (p<0,001)

Vertinant ryšį tarp trijų tyrimo kintamųjų apskritai, gauti rezultatai rodo, jog tarp visų trijų

kintamųjų statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001), o koreliacijos koeficientas neigiamas (r<0).

Vadinasi, tarp visų šių kintamųjų yra neigiamas ryšys, t.y. mažėjant vieno iš kintamųjų atsakymų

vidurkiams, didėtų kito atsakymų vidurkiai ir atvirkščiai. Tarp trenerių vadovavimo stiliaus ir valingo

elgesio (r= -0,358, p<0,001) ir tarp trenerių vadovavimo stiliaus ir sportininkų motyvacijos (r= -

0,352) silpnas neigiamas koreliacijos ryšys, o tarp motyvacijos ir valingo elgesio (r= -0,500) –

vidutiniškai silpnas neigiamas ryšys. Tarp visų statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001) (žr. 49

pav.).

49 pav. Koreliacijos ryšiai tarp trijų tyrimo kintamųjų (p<0,001)

Trenerių vadovavimo

stilius

Valingas elgesysMotyvacija

r = - 0,352,

p= 0,000

r = - 0,500,

p= 0,000

r = - 0,358,

p= 0,000

56

REZULTATŲ APTARIMAS

Kaip jau minėta anksčiau, sportininkų motyvacija ir valingas elgesys gali priklausyti nuo

trenerio vadovavimo stiliaus. Vienas kitą veikiant bei sąlygojant, sudaromos sąlygos kilti ugdymo

proceso sėkmei, atsiranda prielaidos didelio meistriškumo rezultatams. Nepriklausomai nuo

sportininkų amžiaus, meistriškumo, lyties, visiems rezultatų siekiantiems sportininkams reikalinga

parama ir palaikymas, trenerio motyvavimas, psichologinė parama. Šiame darbe atkreipėme

dėmesį būtent į šiuos aspektus – sportininkų motyvaciją ir jos šaltinį, valingo elgesio ypatumus,

kuriais pagrinde remiasi tiriamieji ir trenerių, vadovaujančių šių sportininkų ugdymo procesui

vadovavimo stiliaus ypatumus. Gavę visų šių trijų kintamųjų rezultatus, galime panagrinėti galimą

ryšį tarp jų.

Išnagrinėjus sporto motyvacijos veiksnius skirtingų sporto šakų kategorijų kontekste,

išskyrėme pagrindinius motyvus, kodėl Vilniaus miesto sportininkai užsiima savo veikla, siekia

rezultatų. Sporto motyvacijos tyrimo rezultatai parodė, kad daugumos sporto šakų atstovų sportuoja

dėl vienodų priežasčių – labiausiai nesutinka su nemotyvuotumą parodančiais teiginiais, neigia

išorinio faktoriaus – apdovanojimo, kaip vieno iš motyvų užsiimti sportine veikla, svarbumą.

Panagrinėjus sporto šakų kategorijas detaliau, gauti rezultatai parodė, jog nepriklausomai nuo

sporto šakų specifikos, sudėtingumo, savitų ypatumų, sportinės veiklos tipo (komandinis ar

individualus sportas) sportininkai savo pasirinktose sporto šakose treniruojasi ir siekia rezultatų

vedami vidinių skatulių – noro sužinoti apie sporto šaką, gilintis į jos subtilybes, treniravimosi

metodus ir strategijas, kad didinti savo pačių suvokimą apie tai, kaip treniruotis ir judėti pirmyn

sudėtingu sportinių pasiekimų keliu. Sportininkai pabrėžia fizinį ir psichinį sporto grįžtamąjį ryšį

– jaučiasi geriau sportuodami ir jaustųsi blogai, jei to nedarytų. Galima sakyti, jog 14-24 metų

sportininkai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir stažo (nors vidutiniškai visų sporto šakų atstovų

amžius ir stažas daugmaž panašus, todėl neįžvelgta skirtumų tarp skirtingų sporto šakų kategorijų

atsakymų į sporto motyvacijos skalės teiginius) sportą suvokia ne kaip sudėtingą procesą – tokiame

amžiuje sportininkai mato ateities perspektyvas, siekia rezultato, pergalių skirtingose amžiaus

kategorijose, nes tai raktas judėti pirmyn sportiniu keliu. Savaime suprantama, kad atsakymų į tam

tikrus sporto motyvacijos skalės teiginius rezultatai svyruojantys, sutikimo ir neigimo procentinis

atsakymų pasiskirstymas yra įvairus, tačiau tai yra normalu, vertinant didelį sportininkų kontekstą,

didelių sporto šakų kategorijų sportininkų atsakymus ir mažesnių, mažiau populiarių, ne tokių

gausių sporto šakų kategorijų sportininkų atsakymus. Šiame darbe nesiekiama lyginti skirtingų

sporto šakų kontekstą, tačiau detalesnis skirtingų sporto šakų kategorijų atstovų atsakymų ištyrimas

57

leido susidaryti įspūdį apie visų tirtų sporto šakų kategorijų sportininkų motyvacinius ypatumus, o

tai leidžia pateikti išvadas apie dviejų didžiausių Vilniaus miesto sporto organizacijų kontekstą, o

kartu ir apie Vilniaus miesto sporto bendruomenę.

Detaliau nagrinėjant sporto šakų kategorijų atsakymus į sporto motyvacijos skalės teiginius,

rezultatai parodė, jog visų kategorijų atstovai didžiausius savo įverčius skyrė vidinės motyvacijos

teiginiams: „Sportuoju, nes aš jaučiuosi geriau, kai sportuoju“, “Nes jaučiu malonumą

sužinodamas(-a) ir išmokdamas(-a) ką nors naujo apie savo mėgiamą sporto šaką“, “Nes man

įdomu sužinoti ir išmokti naujų pratimų ir treniravimosi metodų bei strategijų”, “Nes mane domina

tai, kaip galėčiau dar labiau patobulėti”. Sportinė veikla yra žavi, įdomi ir sportininkų

susidomėjimas ja yra ypač didelis, suteikiantis motyvų domėtis, užsiimti, siekti, tobulėti, o kartu ir

patirti emocijas pažinant save ir savo galimybes. Taip pat sportinė veikla leidžia sportininkams

ugdytis savybes, kurios tampa naudingos kitose gyvenimiškose srityse ir tai tampa kaip motyvu

užsiimti ja, ugdytis gebėjimus, ne tik sportinius, tačiau ir asmeninius, bendrakultūrinius, dorovinius

pagrindus, teigiamas charakterio savybes, vidines ypatybes. Tai parodo sportininkų sutikimas su

šiais teiginiais: “Nes tai yra vienas geriausių būdų kitoms savo savybėms ugdyti”, “Nes manau, kad

tai geras būdas ugdyti toms savo savybėms, kurias aš labiausiai vertinu”.

Visi sporto šakų atstovai paneigė visus amotyvacijos subskalės teiginius, todėl galima

vienareikšmiškai teigti, jog tyrime dalyvavę sportininkai nepasižymi nemotyvuotumu, veiklos

prasmės neaiškumu, sportuoja dėl aiškių patiems sau priežasčių, siekdami asmeninių rezultatų,

asmeninio tobulėjimo ir pasitenkinimo veikla. Tai parodo teiginiai “Nes dalyvavimas sportinėje

veikloje yra neatsiejama mano gyvenimo dalis”, „Nes sportas atspindi mano esmę ir tai, kas aš

esu“, “Nes aš jausčiausi blogai, jei neskirčiau laiko sportui”, su kuriais sutiko didelė dalis

apklaustųjų sportininkų.

Savaime suprantama, įvertinus visų sporto šakų kategorijų atsakymų į sporto motyvacijos

skalės subskalių teiginių vidurkius septynių balų Likerto skalėje, gauti rezultatai parodė, jog bene

visų sporto šakų atstovai didžiausius įvertinimus skyrė vidinei motyvacijai patirti, sužinoti ir

paneigė amotyvacijos subskalės teiginius, suteikdami jiems mažiausius įverčius. Panašūs rezultatai

gauti ir kituose sporto motyvacijos tyrimuose, atliktuose pasitelkus sporto motyvacijos skalę

(Bondareva, Sabaliauskas, 2018). Ankstesniuose tyrimuose tiriant atskirų sporto šakų sportininkų

motyvacijos veiksnius, futbolo ir šaudymo atstovai labiau išskyrė vidinės motyvacijos siekti

tobulėjimo ir išorinės motyvacijos siekio identifikuotis/susitapatinti motyvą (Bondareva,

Sabaliauskas, 2017), tačiau šiame tyrime dauguma sportininkų labiausiai sutiko su vidine

motyvacija patirti, sužinoti, pajausti, nepriklausomai nuo sporto šakos kategorijos (individualus ar

58

komandinis sportas). Vienaip ar kitaip, abiejų tyrimų duomenys leidžia teigti, jog tiriamieji

sportininkai, nepriklausomai nuo sporto šakos kategorijos, ypatybių ir sudėtingumo, sportuoja

lydimi vidinių motyvų, siekdami domėtis, užsiimti, siekti, tobulėti, pažinti save ir nepasižymi

nemotyvuotumu.

Išnagrinėjus valingo elgesio sporte tyrimo rezultatus, galime teigti, jog tirti skirtingų sporto

šakų sportininkai, nepriklausomai nuo sporto šakos sudėtingumo, nepasižymi neaktyvumu ir

sunkumų vengimu treniruočių ir varžybų metu. Tai parodo visų sporto šakų nesutikimas su

aktyvumo trūkumo faktoriaus teiginiais, susijusiais su sunkumų vengimu treniruotėse ir varžybose,

energijos trūkumu, pradėtų darbų nebaigimu, treniruočių atidėjimu: „Stengiuosi vengti treniruočių,

kai iš anksto žinau, kad jos numatomos iš tikrųjų alinančios ir sunkios“, “Treniruodamasis labai

stengiuosi tik tada, jei negaliu to išvengti”, “Paprastai pradedu rimtai treniruotis, kai kas nors mane

verčia”, „Dažnai žinau, ką norėčiau daryti per treniruotes, tačiau man trūksta jėgų pradėti“,

“Stengiuosi vengti varžybų, jeigu iš anksto žinau, kad jos bus įtemptos ir sunkios”, “Sportuodamas

imuosi naujų dalykų, tačiau dažnai jų nepabaigiu”, “Nenoriai prisiverčiu dalyvauti sunkiose

varžybose”, “Dažnai būna, kad varžybų metu mieliau daryčiau ką nors kita”, ir „Varžybose mano

mintys dažnai nuklypsta nuo to, ką darau konkrečiu momentu“, „Sunkias treniruotes pradedu

paskutiniu momentu”. Nagrinėjant sportininkų atsakymus į šiuos teiginius, galima teigti, jog

sportininkai nevengia treniruočių ir varžybų, net kai jos nusimato sunkios, reikalaujančios didelių

pastangų, vadinasi užsiima veikla kupini užsispyrimo, atkaklumo, ryžto. Taip pat įžvelgta

sportininkų koncentracija varžybose, todėl galima teigti, jog tiriamieji sportininkai, pasižymintys

vidine motyvacija, kryptingai siekia savo rezultatų treniruočių ir varžybinėje aplinkoje. Tai parodo

ir sportininkų išskirti valingo elgesio sporte skalės teiginiai, susiję su savęs optimizavimu

treniruočių ir varžybų procese – bendru pasitikėjimu savimi ir teigiamu savęs motyvavimu:

“Sportuodamas įžvelgiu sunkių treniruočių teigiamas puses”, “Net ir sunkių treniruočių metu esu

tikras, kad jas atlaikysiu”, “Daugeliu atveju sportuodamas tikiu, kad pavyks”, “Optimistiškai

žvelgiu į daugelį dalykų sporte”, “Paprastai esu įsitikinęs tuo, kad mano valios pastangų pakanka

įtemptai / sunkiai treniruotei užbaigti”, “Kai per varžybas pradeda mažėti ištvermė ir jau nebegaliu

kentėti, galiu save motyvuoti“, “Man pavyksta įtemptoje varžybų kovoje atrasti teigiamų dalykų”,

“Sportuodamas jaučiu, kad aš treniruojuosi būtent taip, kaip norėčiau”. Su šiais teiginiais sutiko

dauguma sporto šakų atstovų, taip patvirtindami, jog sportininkai įdeda dideles valios pastangas

treniruočių ir varžybų procese, įžvelgia šių pastangų ir jėgų įdėjimo į procesą, rezultatą ir grįžtamąjį

ryšį ir pridėtinę vertę. Tai tiriamieji sportininkai patvirtina sutikę su teiginiais, susijusiais su jų

sportavimo prasme ir sunkių treniruočių bei varžybų procesu, kai iš sportininko reikalaujama

59

pasitikėjimo savimi bei savo jėgomis. Sportininkai išskyrė teiginius: “Visada turiu aiškius savo

sportavimo tikslus“, “Aš žinau, ko norėčiau pasiekti sporte”, kurie parodo jų sportavimo dabar ir

ateityje perspektyvas, aiškų suvokimą, kodėl užsiimama veikla, jos tikslas. Kadangi sportininkai

pasižymi vidine motyvacija, teiginys “Jaučiu, kad beveik viską, ką darau sportuodamas, darau

savanoriškai”, su kuriuo sutiko dauguma skirtingų sporto šakų atstovų, atspindi ir dar kartą

patvirtina, kad tiriamieji įvairių sporto šakų atstovai užsiima sportine veikla, priima sprendimus ir

siekia rezultato dėl motyvų, gimstančių iš jų pačių vidinių skatulių.

Išnagrinėjus visų sporto šakų kategorijų atsakymų į valingo elgesio sporte klausimyno

faktorių teiginių vidurkius penkiabalėje Likerto skalėje, tiriamieji sportininkai mažiausius įverčius

skyrė aktyvumo trūkumo (sunkumų išvengimą treniruočių ir varžybų metu) faktoriui, o daugiausiai

įvertino savęs optimizavimą (bendrą pasitikėjimą savimi, pasitikėjimą savimi varžybose ir

treniruočių metu). Tai dar kartą patvirtina išvadas, aptartas prie atskirų teiginių vertinimo -

sportininkai įdeda dideles valios pastangas treniruočių ir varžybų procese, įžvelgia šių pastangų ir

jėgų įdėjimo į procesą, rezultatą, grįžtamąjį ryšį ir pridėtinę jo vertę.

Anksčiau aptarti sporto motyvacijos ir valingo elgesio sporte tyrimo rezultatai parodė, jog

tiriamieji pasižymi stipria vidine motyvacija treniruotis ir siekti rezultato, bendru pasitikėjimu

savimi ir savarankiškai priimamais sprendimais treniruočių ir varžybų procese, tačiau net ir esant

tokiems pačių sportininkų valios ir motyvacijos ypatumams labai svarbus trenerių, vadovaujančių

šių sportininkų ugdymo procesui, vadovavavimo stilius. Išnagrinėti trenerių lyderystės skalės

rezultatus, kaip ir prieš tai atliktų motyvacijos ir valingo elgesio rezultatai, parodė, jog

nepriklausomai nuo sporto šakos kategorijos, individualios ar komandinės veiklos, sportininkai

teigia, jog jų treneriai nepasižymi autokratiniu elgesiu – užsidarymu, atsiribojimu nuo sportininkų,

priimamais savavališkai, nepaaiškinant jų auklėtiniams, sprendimais, kompromisų vengimu. Tai

parodo visų sporto šakų kategorijų atstovų paneigti autokratinio trenerio elgesio subskalės teiginiai:

„Nepaaiškina savo veiksmų“, “Yra atsiribojęs nuo savo sportininkų”, “Atsisako ieškoti

kompromiso”. Savo atsakymais į trenerių vadovavimo stiliaus skalės teiginius, sportininkai

pažymi, jog juos treniruojantys sportinio proceso vadovai pasižymi teigiamu grįžtamuoju ryšiu:

įvertina ir pagiria sportininkų gebėjimus ir rezultatus - “Įvertina ir pagiria, kai sportininkai to

nusipelno”, “Pasako sportininkui, kai jis atlieka darbą ypač gerai”, “Išreiškia pripažinimą už gerą

atlikimą”, “Pagiria už gerai atliktą darbą kitiems girdint”, rūpinasi sportininkų ugdymu ir su juo

susijusiais klausimais bei problemomis - “Paaiškina kiekvienam sportininkui sporto šakos techniką

ir taktiką”, "Rūpinasi, kad kiekvienas sportininkas treniruotųsi pagal savo pajėgumą”, “Ypatingą

dėmesį skiria sportininkų klaidų taisymui”, „Paaiškina kiekvienam sportininkui, ką jis turėtų daryti

60

arba ko neturėtų daryti”, pasitiki sportininkais, tiki jų sėkme, o komandinių sporto žaidimų atstovai

pabrėžia, jog treneris - “Yra įsitikinęs, kad visi sportininkai suvokia trenerio vaidmenį komandoje”,

individualių sporto žaidimų atstovai pabrėžia, jog treneris - “Skatina sportininkus pasikliauti juo”,

“Padeda spręsti grupėje kylančias konfliktines situacijas”. Rezultatai parodo, jog treneriai kuria

tarpusavio ryšį su savo auklėtiniais, tai turi įtakos jų siekiamiems rezultatams ir santykiams su

sporto vadovu, o tokio pobūdžio išorinis paskatinimas kuria prielaidas didėti vidinei sportininkų

motyvacijai. Felser (2006) teigimu, trenerio paskatinimas yra svarbus veiksnys sportininkų

rezultatų siekime. Trenerio vertinimai reguliuoja sportininkų nuostatas, stabdo arba skatina

pasiryžimą siekti rezultatų (Pagojus, 2009). O Malinausko (2004) teigimu, trenerio dėmesingumas

yra vienas iš veiksnių, padedančių užtikrinti rezultatus.

Įvertinus visų sporto šakų kategorijų atsakymų į trenerio vadovavimo stiliaus skalės

subskalių teiginius ir išvedus jų vidurkius penkiabalėje Likerto skalėje, gauti rezultatai parodo, jog

sportininkai vertina savo trenerių suteikiamą grįžtamąjį ryšį ir patvirtina, jog jie įvertina jų

atliekamą pažangą, siekiamus rezultatus, pagiria juos, taip skatindami ir toliau siekti, į treniruočių

ir varžybų procesą įdėti daug valios pastangų, motyvuoja juos suvokti sportavimo prasmę ir įžvelgti

joje teigiamus dalykus. Pasak Sabaliausko (2017), didžiavimas sportininkais arba rūpinimasis jais

po nesėkmingų varžybų formuoja emocinį ryšį, sustiprina grįžtamąjį ryšį, o tai savo ruožtu

užtikrina trenerio ir sportininko sąveikos efektyvumą. Tilindienė (2000) patvirtina, kad didelės

įtakos sportininkų ugdyme turi prasmingas trenerio grįžtamasis ryšys. Taip pat rezultatai parodo,

kad sportininkus treniruojantys sporto vadovai nepasižymi autokratiniu elgesiu, t.y. užsidarymu,

atsiribojimu, nepaaiškinamų sprendimų priėmimu, yra linkę spręsti klausimus kartu su

sportininkais. Ypač svarbu, kad treneriai kuo rečiau ir tik tikslingai naudotų autokratinio valdymo

priemones, nes autokratinis trenerių valdymas, noras dominuoti, negebėjimas įsiklausyti į

sportininkus, atsižvelgti į jų nuomonę, veda prie neigiamų sportinių rezultatų (Purdy et al., 2009).

Nuo sportininkų ir trenerių santykių priklauso treniruočių proceso veiksmingumas, galutinis viso

ugdymo rezultatas (Gillbert, Trudel, 2004). Pakankamai dideliais įverčių vidurkiais sportininkai

įvertino ir trenerio treniravimo/instruktavimą – veiklos organizavimą ir nuolatinį jos koordinavimą,

demokratinę trenerio elgseną – sportininkų įtraukimą į treniruočių planavimą, sprendimų

priėmimą, socialinį palaikymą – trenerio rūpinimąsi savo sportininkų gerbūviu, tarpasmeniniais

santykiais su sportininkais (Lukšys, 2014). Galima teigti, jog treneriai, kurių sportininkai dalyvauja

tyrime, yra orientuoti į sportininko ugdymą bendradarbiaujant, ieškant sprendimų drauge, per

kompromisus ir palaikymą, įtraukiant sportininkus į treniruočių planavimą. Tai ypač panašu į

demokratinį vadovavimo stilių, kuomet visas treniruočių ir varžybų procesas koordinuojamas

61

treneriui ir sportininkui sprendžiant klausimus kartu. Ideali sportinio rengimo formulė - treneris

vadovauja procesui, planuoja, kūrybiškai pateikia, o sportininkai įdeda visas pastangas į proceso

įgyvendinimą ir rezultatus. Tai kuria prielaidas teigti, jog treneris kombinuoja demokratinį ir

autokratinį vadovavimo stilių pagal realiu laiku vykstančią situaciją, sportininkų elgesį.

Esminė viso tyrimo užduotis – patvirtinti hipotezę apie tai, jog tarp visų trijų tyrimo

kintamųjų: trenerių vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio, yra ryšys. Tai

reiškia, jog sąveikoje tarp trenerio ir sportininko, vieno elgesys gali turėti įtakos kito elgesiui –

trenerio pasirinktas vadovavimas gali atsispindėti jo sportininkų motyvacijos lygyje, įdedamų

valios pastangų ir elgesio sunkių treniruočių ir varžybų metu. Kadangi sporto motyvacijos, valingo

elgesio sporte ir trenerių vadovavimo stiliaus/ lyderystės tyrimų metu gavome rezultatus,

atvaizduojančius su kokios subskalėmis ar faktoriais labiausiai sutiko ir kuriuos labiausiai paneigė

tiriamieji, koreliacijos ryšio analizė atlikta būtent tarp šių subskalių. Taip patikrintas ryšys tarp visų

tyrimo kintamųjų.

Išnagrinėjus koreliacijos analizės tarp motyvacijos ir valingo elgesio rezultatus, galima teigti,

jog tarp šių kintamųjų yra (nors ir silpnas) neigiamas ryšys, vaizduojantis santykį tarp motyvacijos

ir valios pastangų, t.y. didėjant sportininkų bendram pasitikėjimui savimi arba pasitikėjimu savimi

treniruotėse ir varžybose, galima sumažėtų nemotyvuotumas, t.y. didėtų poreikis, motyvas,

skatinantis siekti rezultato, įdėti valios pastangas. Ir atvirkščiai, didėjant nemotyvuotumui, galimai

mažėtų pasitikėjimas savimi, atsirastų veiksniai, skatinantys vengti sunkumų ( tai gali būti pvz:.

baimė), kas galimai paskatintų vidinės motyvacijos patirti mažėjimą, t.y. treniruočių ir varžybinė

veikla nebesuteiktų malonumo, atsirastų apatija, susikaustymas, o dėl to mažėjant rezultatams, būtų

kuriamos prielaidos didėti nemotyvuotumui. Ir atvirkščiai, didėjant vidinei motyvacijai patirti,

galimai mažėtų sportininkų susikaustymas, apatija, kistų požiūris į sunkų treniruočių ir varžybų

procesą, o kartu su juo ir sunkiai, daug valios pastangų reikalavęs, darbas, atsipirktų didėjančiais

rezultatais, taip mažindamas baimes ir skatindamas išbandyti įvairius metodus ir strategijas, o ne

bėgti nuo sunkumų.

Išnagrinėjus koks ryšys tarp trenerių vadovavimo stiliaus ir sportininkų motyvacijos, gauti

rezultatai parodo, jog neištyrus visų faktorių, supančių trenerio ir sportininko sąveiką, o nagrinėjant

tik sportininkų nuomonę/požiūrį, apie trenerio vadovavimą ir paties sportininko norą dalyvauti

sportiniame procese, tarp šių dviejų dėmenų egzistuoja labai silpnas neigiamas ryšys. Daroma

prielaida, jog treneriui skatinant sportininkus pagyrimais ir įvertinimu, galima sumažėtų jų

nemotyvuotumo lygis. Tai dalinai patvirtina ir kitų tyrėjų darbai (Malinauskas, 2004; Mikalauskas,

Bukauskas, 2005; Pagojus, 2009). Didėjant vidinei sportininkų motyvacijai, galėtų mažėti trenerio

62

atsiribojimas nuo sportininkų ir savarankiškų, nepaaiškintų sprendimų priėmimas ugdymo procese.

Galimai trenerio autokrato, kuris neieško sąveikos, ryšio ar bendradarbiavimo su sportininkais,

išreiškia tik savo lyderiavimą, auklėtiniai nepasižymi stipria vidine motyvacija, daugiau –

nemotyvuotumu, o trenerio, kuris bendrauja su savo sportininkais, juos skatina savo palaikymu,

tikėjimu jais – atvirkščiai, pasižymi didesne vidine motyvacija.

Išnagrinėjus koreliacijos ryšį tarp trenerių vadovavimo stiliaus ir sportininkų valingo elgesio,

galima teigti, jog tarp šių dviejų dėmenų yra silpnas neigiamas ryšys. Vadinasi sumažėjus trenerio

autokratiniam elgesiui, galimai padidėtų bendras sportininkų pasitikėjimas savimi, o padidėjus

grįžtamajam teigiamam ryšiui iš trenerio, galimai sumažėtų sportininkų valingų pastangų, įdedamų

į treniruočių ir varžybų procesą, lygis. Negatyvūs veiklos vertinimai arba teigiamų vertinimų

nebuvimas, stabdo sportinininkų ryžtą siekti rezultatų (Pagojus, 2009). Jei vadovavimo stilius

sąlygoja trenerio elgesį, orientuotą į sportininko ir jo pasiekto rezultato pripažinimą, tai suteikia

įkvėpimą motyvacijai (Olympiou, Jowett, Duda, 2008). Sportininkui nevengiant sunkumų

treniruočių ir varžybų metu, galimai didėtų trenerio paskatinimai ir įvertinimas, nes ryškėtų

ugdymo proceso rezultatai.

Apibendrinant, svarbu pabrėžti faktą, jog šiame darbe nėra tiriami visi faktoriai, kurie

prisideda prie trenerio ir sportininko sąveikos, gerąja ar neigiama prasme, todėl nesiekiame jų

pateikti kaip kategoriškų. Kuriame prielaidą ir patvirtiname šio darbo hipotezę, kad sportininkų

valingas elgesys priklauso nuo motyvacijos lygio, o trenerių skatinimas turi ryšį tiek su

motyvacijos, tiek su valingo elgesio lygiu. Tai parodo apibendrinti koreliacijos ryšio tarp atsakymų

į visus sporto motyvacijos, valingo elgesio ir trenerių vadovavimo stiliaus skalių teiginius: tarp

motyvacijos ir valingo elgesio yra vidutiniško stiprumo neigiamas ryšys, o iš to galime teigti, jog

šie du dėmenys tarpusavy susiję ir gali vienas kitą veikti. Trenerių vadovavimo stilius silpnai

neigiamai koreliuoja su abiem iš tiriamųjų, todėl galimai turi poveikį sportuojančiųjų motyvacijai,

elgesiui, valios pastangoms. Taip pat rezultatai leidžia teigti, kad į sportininką orientuotas ugdymas

(grįstas bendravimu, sprendimų drauge priėmimu bei visapusišku palaikymu) kuria prielaidas

didėti sportininkų norui siekti rezultato, o autokratinis elgesys kuria nemotyvuotumo prielaidas.

63

IŠVADOS

1. Atliktas sporto motyvacijos ir valingo elgesio sporte tyrimas parodė, jog skirtingų sporto šakų

kategorijų atstovai, nepriklausomai nuo sporto šakos specifikos, treniruojasi ir užsiima sportine

veikla dėl vidinių motyvų: siekia sužinoti daugiau apie savo sporto šakas, atrasti naujus treniruočių

metodus ir strategijas, įvertinti savo pačių asmenines galimybes. Tiriamieji išsiskiria pasitikėjimu

savimi ir gebėjimu prisiimti atsakomybę už sprendimus susijusius su treniruotėmis ir varžybine

veikla. Sportininkai nepasižymi nemotyvuotumu, sunkumų vengimu treniruotėse ir varžybose.

2. Trenerių vadovavimo stiliaus tyrimas parodė, jog sportininkų teigiamai vertina juos

treniruojančius sporto vadovus: daugiausiai sportininkai vertina trenerių gebėjimą teigiamai

įvertinti jų pastangas ir rezultatus, suteikti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Sportininkų teigimu, jų

treneriai nepasižymi autokratiniu vadovavimo elgesiu – besivadovaudami į sportininką orientuotu

ugdymo modeliu, treneriai vengia nepaaiškinti savo veiksmų, nepriima sprendimų savarankiškai,

nepasitarus, nepasižymi užsidarymu ir atsiribojimu.

3. Atliktas ryšio tarp kintamųjų tyrimas patvirtino tyrimo hipotezę, jog egzistuoja ryšys tarp trenerio

vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio sporte. Treneriui besivadovaujant

vadovavimo stiliumi, kuris orientuotas į sportininką, ypač, susijusį su teigiamu grįžtamuoju ryšiu,

galimai gerėtų sportininkų motyvacijos veiksniai, lemiantys jo požiūrį į veiklą, siekiamus

rezultatus, ugdymo(si) procesą, didėtų motyvacija domėtis pasirinkta sporto šaka, gilintis į

treniruočių procesą, strategijas, metodus, dalyvauti varžybose, siekiant patirti ir sužinoti savo

galimybes, taip pat kistų požiūris į sunkumus, su kuriais susiduriama treniruočių ir varžybinėje

veikloje, o tai paskatintų didėti sportininkų valios pastangoms.

64

LITERATŪRA

1. Bakanauskaitė, I., Petkevičiūtė, N. (2003). Vadovo darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo

universiteto leidykla.

2. Balčiūnas, E., Šiupinytė, A., Nekriošius, R. (2016). Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų

sportavimo motyvai. Sporto mokslas, 2(84), 23-29. Prieiga per internetą:

< http://www.sportomokslas.leu.lt/index.php/SP/article/view/58>.

3. Balzarevičienė, E. (2011). Suaugusiųjų švietėjo vadybinių gebėjimų raiška profesinėje veikloje.

Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą:

<https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=Balzarevi%C4%8Dien%C4%97

%2C+E.+%282011%29.+&btnG=>.

4. Biddle, J.H. (2005). Psychology of physical activity: determinants, well-being and

interventions. London: Routledge. Prieiga per internetą:

< https://pdfs.semanticscholar.org/e299/6a523826ed6f506af89389a92bf0e37cc511.pdf>.

5. Bitinas, B., Šidlauskienė, A. (2001). Mokyklos socialinis pedagogas: ergonominis aspektas.

Pedagogika, 8-15. Prieiga per internetą:

< https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2001~1367156833209/>.

6. Bondareva, E., Sabaliauskas, S. (2018). 16–19 metų merginų, sportuojančių futbolą ir šaudymo

sportą, sportinės veiklos motyvai. Sporto mokslas, 1(91). Prieiga per internetą:

< http://sportomokslas.leu.lt/index.php/SP/article/view/149>.

7. Chelladurai, P., Saleh, S.D. (1980). Dimensions of leader behavior in sports: development of a

leadership scale. Journal of Sport Psychology, 2, 34-35. Prieiga per internetą:

<https://pdfs.semanticscholar.org/7a07/873f13d07b2b0648ffb4cb225793dd69515d.pdf?_ga=

2.3017968.1940872919.1558617494-860794655.1558617494>.

8. Deci E.L., Ryan, R. M. (2000). Intrinsic and extrinsic motivations: classic definitions and new

directions. Educiational Psichology, 25, 54-67. Prieiga per internetą:

< https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0361476X99910202>.

9. Dirgėlienė, A., Andriekienė, R. M. (2012). Vadovavimo suaugusiųjų švietimo įstaigai teorinės

ir empirinės įžvalgos. Andragogika, (3), 25-47. Prieiga per internetą:

< https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2012~1367188422952/>.

10. Felser, G. (2006). Motyvacijos būdai. Vilnius: Alma littera.

http://www.sportomokslas.leu.lt/index.php/SP/article/view/58

https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=Balzarevi%C4%8Dien%C4%97%2C+E.+%282011%29.+&btnG=

https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=Balzarevi%C4%8Dien%C4%97%2C+E.+%282011%29.+&btnG=

https://pdfs.semanticscholar.org/e299/6a523826ed6f506af89389a92bf0e37cc511.pdf

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2001~1367156833209/

http://sportomokslas.leu.lt/index.php/SP/article/view/149

https://pdfs.semanticscholar.org/7a07/873f13d07b2b0648ffb4cb225793dd69515d.pdf?_ga=2.3017968.1940872919.1558617494-860794655.1558617494

https://pdfs.semanticscholar.org/7a07/873f13d07b2b0648ffb4cb225793dd69515d.pdf?_ga=2.3017968.1940872919.1558617494-860794655.1558617494

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0361476X99910202


65

11. Foster, D.E. (2002). A Method of Comparing Follower Satisfaction with the Authoritarian,

Democratic, and Laissez-faire Styles of Leadership. Communication Teacher, 16 (2), 4–6.

12. Gaiko, R. (2015). Jaunųjų 12-15 metų boksininkų sportinės veiklos motyvacijos, savivertės ir

trenerio vadovavimo stiliaus raiška. Magistro darbas. Lietuvos edukologijos universitetas.

Prieiga per internetą: http://gs.elaba.lt/object/elaba:8738129/.

13. Gibson, S., Fosters, T. (2002). The path to excellence. Olympic Coach, 12, 6–7.

14. Gilbert, W. D., Trudel, P. (2004). Role of the coach: How model youth team sport coaches

frame their roles. The sport psychologist, 18(1), 21-43.

15. Gervytė, J. (2011). Sportuojančių paauglių požiūrio į trenerio elgesį, motyvacijos sportui ir

savaveiksmiškumo sąsajos. Magistro darbas. Lietuvos sporto universitetas. Prieiga per

internetą: https://vb.lsu.lt/object/elaba:2076426/.

16. Granero-Gallegos, A., Gómez-López, M., González-Hernández, J., Baena-Extremera, A.,

Ortiz-Camacho, M. D. M. (2018). Spanish Adaptation and Psychometric Properties of the Sport

Motivation Scale-II with High School Physical Education Students. International journal of

environmental research and public health, 15(12), 15. Prieiga per internetą:

< https://www.mdpi.com/1660-4601/15/12/2768>.

17. Gražulis, D. (2013). Asmeninių ir sportinių kompetencijų raiška jaunųjų futbolininkų ugdymo

(si) procese. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. Prieiga per

internetą: < http://gs.elaba.lt/object/elaba:2022207/>.

18. Gudonis, V., Mockevičiūtė, M. (2008). Pedagogų požiūris į specialiųjų poreikių vaikus

bendrojo lavinimo mokykloje. Šiaulių universitetas. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4 (20).

19. Gutauskas, A. (2015) Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

leidybos institutas. Prieiga per internetą:

<https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367164730871/>.

20. Yukl, G. (2008). How leaders influence organizational effectiveness. The leadership quarterly,

19(6), 708-722. Prieiga per internetą:

< https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S104898430800129X?via%3Dihub>.

21. Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

22. Kantas, I. (1990). Apie pedagogiką. Kaunas: Šviesa.

23. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotės teorija ir didaktika. Vilnius.

24. Karoblis, P. (2003). Jaunojo sportininko treniruotė. Vilnius: LSIC.

http://gs.elaba.lt/object/elaba:8738129/

https://vb.lsu.lt/object/elaba:2076426/

https://www.mdpi.com/1660-4601/15/12/2768


66

25. Karoblis, P. (2003). Olimpinis švietimas globalizacijos amžiuje: perspektyvos ir privalumai.

Sporto mokslas, 2(32), 2-6.

26. Karoblis, P. (2005). Sportinio rengimo teorija ir didaktika: vadovėlis aukštųjų mokyklų

studentams ir treneriams. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 520 p.

27. Karoblis, P. (2007). Kokio sporto mokslo reikia Lietuvai. Sporto mokslas, 2(48), p. 3-8

28. Karoblis, P., Raslanas, A., Poteliūnienė, S., Urmulevičiūtė-Žilinkskienė, R. (2002). Lietuvos

olimpinės rinktinės trenerių veiklos sociologiniai tyrimai. Sporto mokslas, 2(28), p.7-14

29. Karoblis, P., Raslanas, A., Poteliūnienė, S., Urmulevičiūtė-Žilinkskienė, R. (2002). Lietuvos

olimpinės rinktinės trenerių veiklos sociologiniai tyrimai. Sporto mokslas, 1(27), p.9-15

30. Karoblis, P., Raslanas, A., Poteliūnienė, S., Urmulevičiūtė-Žilinkskienė, R., Steponavičius, K.,

Briedis, V. (2009). Trenerių profesinė kompetencija rengiant sportininkus olimpinėms

žaidynėms (1996-2008): monografija. Vilnius:Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla,

p.333

31. Kvietkauskas, V.(1985). Tarptautinių žodžių žodynas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija.

32. Legkauskas, V. (2001). Psichologijos įvadas. Paskaitų medžiaga. Kaunas: Vytauto didžiojo

universitetas.

33. Lukšys, E. (2014). Jaunųjų krepšininkų motyvacijos raiška skirtingais pasirengimo

laikotarpiais. Magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. Prieiga per

internetą: <gs.elaba.lt/object/elaba:2166883/>.

34. Malinauskas, R. (2003). Didelio meistriškumo dvikovos sporto šakų sportininkų ir jų rezervo

motyvacijos ypatumai. Sporto mokslas,1 (31), 19–22.

35. Malinauskas, R. (2003). Sporto psichologijos pagrindai. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros

akademija.

36. Malinauskas, R. (2004). Sportininkų požiūris į trenerį krepšinio treniruotės valdymo kontekste.

Ugdymas. Kūno Kultūra. Sportas, 2, 32—37.

37. Malinauskas, R. (2006). Sporto pedagogų ir sportininkų socialinio psichologinio rengimo

ypatumai: monografija. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras.

38. Malinauskas, R., Bukauskas, G. (2005). 15—18 metų krepšininkų ir imtynininkų požiūris į

trenerį bei jo poveikį sportininkų įkvėpimo būsenai. Baltic Journal of Sport and Health

Sciences, 5(59). Prieiga per internetą:

<https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=Bukauskas%2C+G.+%282005%

29.+&btnG=>.

https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=Bukauskas%2C+G.+%282005%29.+&btnG=

https://scholar.google.lt/scholar?hl=lt&as_sdt=0%2C5&q=Bukauskas%2C+G.+%282005%29.+&btnG=

67

39. Mallett, C., Cote, J. (2006). Beyond winning and losing: guidelines for evaluating high

performance coaches. The sport Psychologist, 20, 213-221. Prieiga per internetą:

< http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.470.2758&rep=rep1&type=pdf>.

40. Martens, R. (2000). Sporto psichologijos vadovas treneriui. Vilnius. LSIC.

41. Martindale, N (2011). Leadership Styles: How to handle the different personas. Strategic

Communication Management, 15(8), 32–35.

42. Maxwell, J. C. (2013). The 17 indisputable laws of teamwork: Embrace them and empower

your team. HarperCollins Leadership. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <

https://books.google.lt/books/Maxwell/2013>.

43. Myers, L. G. (2000). Psichologija. Kaunas.

44. Mikalauskas R. (2000). Trenerių vadovavimo stiliai ir savivertė moterų rankinio komandoje.

Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 1, 30-33.

45. Mikalauskas R. (2002) Sporto komandos valdymas. Kaunas.

46. Mikalauskas R., Bukauskas G. (2005). 15 – 18 metų krepšininkų ir imtynininkų požiūris į

trenerį bei jo poveikį sportininkų įkvėpimo būsenai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas, 5, 62-

66. Prieiga per internetą: < https://vb.lsu.lt/object/elaba:1773802/>.

47. Miškinis K. (1998). Trenerio etika. Kaunas.

48. Miškinis K. (2005). Treneriui nesiseka. Kodėl? Treneris, 4, 3-6.

49. Miškinis K. (2007). Treneri, kas svarbiausia? Treneris, 2, 3-5.

50. Miškinis K. (2007). Trenerio veikla: išskirtinesnės jos ypatybės. Treneris, 1, 4-6.

51. Miškinis K., Skyrius E. (2007). Savistaba kaip trenerio veiklos sąlyga. Treneris, 1, 12-14.

52. Miškinis, K. (1998). Sporto ir kūno kultūros sąsaja: įtaka žmogaus tobulėjimui. Sporto mokslas,

4(13), 20-23.

53. Miškinis, K. (2002). Sporto pedagogijos pragrindai. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros

akademija.

54. Miškinis, K. (2008) Žvilgsnis iš šalies (Pastabos po Pekino olimpinių žaidynių), Treneris, 3-4,

11-1.

55. Miškinis, K., Skyrius, E. (2005) Trenerio veiklos optimizavimas. Vilnius: Lietuvos sporto

informacijos centras.

56. Nash, C., Collins, D. (2006). Tacit knowledge in expect coaching: science or art? Quest, 58,

465-477. Prieiga per internetą:

< https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00336297.2006.10491894>.

http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.470.2758&rep=rep1&type=pdf

https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=dDCBLbNk-9AC&oi=fnd&pg=PR8&dq=40.%09Maxwell,+J.+C.+(2013).+The+17+indisputable+laws+of+teamwork:+Embrace+them+and+empower+your+team&ots=pZFexYBOPn&sig=lygvQCbWSxCX4Kq5wO-R-VEBfbs&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false

https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=dDCBLbNk-9AC&oi=fnd&pg=PR8&dq=40.%09Maxwell,+J.+C.+(2013).+The+17+indisputable+laws+of+teamwork:+Embrace+them+and+empower+your+team&ots=pZFexYBOPn&sig=lygvQCbWSxCX4Kq5wO-R-VEBfbs&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false


https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00336297.2006.10491894

68

57. Oakley, B. Green, M. (2001). The production of Olympic Champions: International

perspectives on elite sport development systems. European Journal of Sport Management, 8,

83-105. Prieiga per internetą: <http://oro.open.ac.uk/41510/>.

58. Olympiou, A., Jowett, S., Duda, J. L. (2008). The psychological interface between the coach-

created motivational climate and the coach-athlete relationship in team sports. The sport

psychologist, 22(4), 423-438. Prieiga per internetą:

<http://pureai.bham.ac.uk/ws/files/10760888/2008_Olympiou_Jowett_Duda._The_Psycholog

ical_Interface_Between_the_Coach_Created_Motivational_Climate.pdf >.

59. Pajarskienė, A. (2015). Lietuvos buriavimo trenerių vadovavimo stiliai trenerių ir sportininkų

požiūriu bei trenerių kompetencijos ir bendravimo ypatumai sportininkų požiūriu. Magistro

darbas. Lietuvos sporto universitetas. Prieiga per internetą:

https://vb.lsu.lt/object/elaba:8685727/.

60. Pagojus, A. (2009). Trenerio vadovavimo stiliaus įtaka 16–18 metų amžiaus dziudo sportininkų

(-ių) rezultatams. Magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. Prieiga per

internetą: < https://vb.lsu.lt/object/elaba:8685727/>.

61. Pelletier, L.G., Rocchi, M.A., Vallerand, R.J., Deci, E.L., Ryan, R.M. (2013). Validation of the

revised sport motivation scale (SMS-II). Psychology of Sport and Exercise, 14(3). Prieiga per

internetą:<https://www.lrcs.uqam.ca/wp-content/uploads/2017/04/Validation-of-the-revised-

sport-motivation-scale.pdf>.

62. Poderys, J. (2008) Olimpinių žaidynių Pekine iššūkiai sporto mokslui. Sporto mokslas, 3(53),

p.2-8.

63. Psichologijos žodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

64. Pukėnas, K. (2005). Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno

kultūros akademija.

65. Purdy, L., Jones, R., & Cassidy, T. (2009). Negotiation and capital: athletes’ use of power in

an elite men's rowing program. Sport, Education and Society, 14(3), 321-338. Prieiga per

internetą; < https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/13573320903037796 >.

66. Raslanas, A. (2001). Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistema. Habilitacinis

darbas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

67. Raslanas, A. (2001). Lietuvos olimpinės rinktinės rengimo ir dalyvavimo Sidnėjaus olimpinėse

žaidynėse valdymo ypatumai. Sporto mokslas, 1(23), 2-9.


https://www.lrcs.uqam.ca/wp-content/uploads/2017/04/Validation-of-the-revised-sport-motivation-scale.pdf

https://www.lrcs.uqam.ca/wp-content/uploads/2017/04/Validation-of-the-revised-sport-motivation-scale.pdf

69

68. Ryan, R. M., & Deci, E. L. (2000). Self-determination theory and the facilitation of intrinsic

motivation, social development, and well-being. American psychologist, 55(1), 68. Prieiga per

internetą:< https://psycnet.apa.org/journals/amp/55/1/68.html?uid=2000-13324-007>.

69. Ryan, R. M., Deci, E. L. (2007). Active human nature: Self-determination theory and the

promotion and maintenance of sport, exercise, and health. Intrinsic motivation and self-

determination in exercise and sport, 1, 19.

70. Sabaliauskas, S. (2011). Sportininkų motyvacijos siekti didelio meistriškumo edukacinės

prielaidos. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

71. Sabaliauskas, S. (2017). Trenerių, rengiančių didelio meistriškumo sportininkus, kompetencijų

sisteminė apžvalga. Sporto mokslas, 1(87), 3-9.

72. Sabaliauskas, S., Poteliūnienė, S. (2010). Didelio meistriškumo sportininkų ir trenerių

efektyvios sąveikos prielaidos: trenerių požiūris. Sporto mokslas, 4(62), 7-15.

73. Stonkus S. (2004). Būtiniausios trenerio savybės - kokios jos? Treneris, 1, 3-7.

74. Stonkus, S. (2002) Sporto terminų žodynas. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 375.

75. Stonkus, S. (2007) Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai. Kaunas:

Lietuvos kūno kultūros akademija, 288.

76. Stoškus, S., Beržinskienė, D. (2005). Vadyba. Kaunas: Technologija, 125-159.

77. Szabo A. S. (2012). What is the meaning of sport coaching. (Expectations, possibilities,

realities) Sport SPA, 9(2). Prieiga per internetą:

< http://www.sportspa.com.ba/images/dec2012/full/rad5.pdf >.

78. Teresevičienė, M., Gedvilienė, G., Zuzevičiūtė, V. (2006). Andragogika: vadovėlis aukštųjų

mokyklų studentams.

79. Thomas, L., Mujika, I., Busso, T. (2008) A model study of optimal training reduction during

prevent taper in elite swimmers. Sports Science, 26(6), 643-658. Prieiga per internetą:

< https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/02640410701716782 >.

80. Urbelionis, D., Skarbalius, A., Griciūtė, A., Ivaškienė, V., Šniras, Š., Jakštys, J., Novikovas, V.

(2008). Futbolininkų vaikų ir jaunučių valios ypatumai. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros

akademija.

81. Wenhold, F., Elbe, A. M., Beckmann, J. (2009). Testgütekriterien des Fragebogens VKS zur

Erfassung volitionaler Komponenten im Sport. Zeitschrift für Sportpsychologie, 16(3), 91-103.

82. Woods, A.P. (2010). Democratic leadership: drawing distinctions with distributed leadership.

International Journal of Leadership in Education, 7(1), 3–36. Prieiga per internetą: <

https://psycnet.apa.org/journals/amp/55/1/68.html?uid=2000-13324-007

70

http://recil.grupolusofona.pt/bitstream/handle/10437/6581/Distributed%20Leadership.pdf?seq

uence=1>.

83. Žilinskienė, N. (2009). Socialinės aplinkos veiksniai, turintys įtakos jaunųjų lengvaatlečių

sporto pratyboms ir varžyboms. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 3(74). Prieiga per

internetą: < https://journals.lsu.lt/baltic-journal-of-sport-health/article/download/430/426>.

84. Žilinskienė, N. (2017) Jaunuosius sportininkus treniruotis skatinantys veiksniai. Lietuvos

edukologijos universiteto leidykla.

85. Žilinskienė, N., Gražulis, D., Radžiukynas, D. (2015). 12–17 metų lengvaatlečių ir futbolininkų

sporto šakos pasirinkimą lemiantys ir treniruotis skatinantys veiksniai. Sporto mokslas, 4(82).

86. Žilinskienė, N., Žilinskienė, R., Radžiukynas, D. (2016). Jaunųjų lengvaatlečių vertybių raiškos

ypatumai. Sporto mokslas, 2(84).

87. Бехлке, Н. (2007). Новые взгляды на управление обучением тренеров элитных атлетов.

Легкоатлетический вестник ИАААФ. New Studies in Athletics, 49-59.

88. Бондарчук, А.(2007) Управление Тренировочным процессом спортсменов высокого

класса. Москва: Олимпия Пресс, 263.

89. Платонов, В.Н. (2005). Система подготовки спортсменов в олимпийском спорте.

Москва: Советский спорт.

90. Рогозкин, В.А. (2004) Европейский колледж спортивных наук пазвивает активность

Теория и практика физической культуры, 12, 57-5.

91. Рубин, В.С. (2004). Олимпийский и годичный циклы тренировки. Теория и практика:

учебное пособие. Москва: Советский спорт.

http://recil.grupolusofona.pt/bitstream/handle/10437/6581/Distributed%20Leadership.pdf?sequence=1

http://recil.grupolusofona.pt/bitstream/handle/10437/6581/Distributed%20Leadership.pdf?sequence=1

https://journals.lsu.lt/baltic-journal-of-sport-health/article/download/430/426

71

Evelina Bondareva

TRENERIO VADOVAVIMO STILIAUS, SPORTININKŲ MOTYVACIJOS IR VALINGO

ELGESIO SĄSAJOS

SANTRAUKA

Asmens motyvaciją pasirinktai veiklai ir valingą elgesį gali veikti veiklos vadovo elgesys.

Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai atlieka skirtingų sporto šakų, meistriškumo ir įvairaus amžiaus

sportininkų motyvacijos (Sabaliauskas, 2011, Žilinskienė ir kt. 2015, Gražulis ir kt. 2016) bei trenerių

vadovavimo stilių tyrimus (Mikalauskas, 2000; Mikalauskas, Bukauskas, 2005; Miškinis, 2005),

tačiau retai atliekami tyrimai, kuriuose būtų analizuojami sportininkų motyvuoto ir valingo elgesio

bei socialinių veikėjų poveikio sąsajos.

Tyrimui atlikti taikytas anketavimo/klausimyno, rezultatams apdoroti - matematinės statistinės

analizės metodai ir instrumentai kintamiesiems tirti: naujoji sporto motyvacijos skalės versija (SMM

II, Pelletier, Rocchi, Vallerand, Deci, Ryan, 2013), trenerių vadovavimo stiliaus/lyderystės sporte

vertinimo skalė (LSS, Chelladurai, Saleh, 1980) bei adaptuotas valingo elgesio sporte tyrimo

instrumentas (VKS, Wenhold, Elbe, Beckmann, 2009).

Tyrimo hipotezė: egzistuoja ryšys tarp sportininkų motyvacijos, valingo elgesio ir trenerio

vadovavimo stiliaus; į sportininką orientuotas vadovavimo stilius galimai didina, o autokratinis –

mažina skirtingų sporto šakų atstovų motyvaciją ir valingą elgesį. Tyrimo objektas: trenerių

vadovavimo stilius, sportininkų sportinės veiklos motyvai, valingas elgesys. Tyrimo subjektas: 14-

24 metų įvairių sporto šakų sportininkai, treneriai. Tyrime dalyvavo sportininkai, atstovaujantys dvi

didžiausias, formalųjį mokinių švietimą papildančias Vilniaus miesto sporto organizacijas: Vilniaus

miesto sporto centrą ir žaidimų sporto mokyklą “Tauras”. Vidutinis visų apklaustųjų (n=525) amžius

– 16,18±2,34 metų, sportinis stažas – 5,11±2,91 metų. Tyrimo tikslas: atskleisti ryšį tarp trenerių

vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio, atskleidus esminius motyvacijos ir

valingo elgesio veiksnius bei trenerių vadovavimo stiliaus skirtingų sporto šakų kontekste.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti 14-24 metų amžiaus sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio veiksnius

skirtingų sporto šakų kategorijų kontekste;

2. Išsiaiškinti skirtingų sporto šakų kategorijų trenerių vadovavimo ypatumus;

3. Ištirti trenerių vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio tarpusavio

ryšius.

72

Magistro darbo struktūra ir turinys: darbą sudaro 74 puslapių ir 6 priedai, 3 lentelės, 49

paveikslai ir 91 literatūros šaltiniai.

Tyrimo rezultatai: visų 7 sporto šakų kategorijų sportininkai labiausiai sutinka su vidinės

motyvacijos pažinti, sužinoti ir pajausti subskale, savęs optimizavimo faktoriumi (bendru

pasitikėjimu savimi, savarankišku pasitikėjimu savimi treniruotėse ir varžybose) ir trenerių

teigiamojo grįžtamojo ryšio subskale. Mažiausiai išreikšta amotyvacijos teiginių subskalė, aktyvumo

trūkumo faktorius ir autokratinio trenerių elgesio subskalė. Koreliacijos analizės rezultatai atskleidė,

kad tarp mažiausiai ir daugiausiai išreikštų visų kintamųjų subskalių neigiamas koreliacinis ryšys

(r<0) ir statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,01). Galima teigti, jog amotyvuotas sportininkų elgesys

neigiamai veikia sportuojančiųjų savęs optimizavimą, vidinė sportininkų motyvacija galimai mažina

sportuojančiųjų aktyvumo praradimą treniruotėse ir varžybose, trenerio suteikiamas teigiamas

grįžtamasis ryšys galimai mažina sportininkų amotyvaciją, o didėjanti sportininkų vidinė motyvacija

galimai mažina trenerių autokratinį elgesį. Tarp trenerių vadovavimo stiliaus ir valingo elgesio bei

įžvelgtas silpnas neigiamas koreliacijos ryšys ( r= -0,358, p<0,001), kaip ir tarp motyvacijos ir

trenerio vadovavimo stiliaus (r= -0,352, p<0,001), o tarp motyvacijos ir valingo elgesio – vidutiniškai

silpnas neigiamas ryšys (r= -0,500, p<0,001). Tarp visų kintamųjų - statistiškai reikšmingi skirtumai.

Tyrimas atskleidė, kad skirtingų sporto šakų kategorijų atstovai, nepriklausomai nuo sporto

šakos specifikos, treniruojasi ir užsiima sportine veikla dėl vidinių motyvų: siekia sužinoti daugiau

apie savo sporto šakas, atrasti naujus treniruočių metodus ir strategijas, įvertinti savo pačių asmenines

galimybes. Tiriamieji išsiskiria pasitikėjimu savimi ir gebėjimu prisiimti atsakomybę už sprendimus

susijusius su treniruotėmis ir varžybine veikla, nepasižymi nemotyvuotumu, sunkumų vengimu

treniruotėse ir varžybose. Sportininkai teigiamai įvertino savo sporto šakų trenerių vadovavimo stilių

ir didžiausiu atsakymų į teiginius vidurkiu pabrėžė, jog vertina trenerių gebėjimą teigiamai įvertinti

jų pastangas ir rezultatus, suteikti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Sportininkų atsakymai parodo, jog jų

treneriai nepasižymi autokratiniu vadovavimo elgesiu. Esantys koreliaciniai ryšiai tarp tyrimo

kintamųjų patvirtino tyrimo hipotezę, jog egzistuoja ryšys tarp trenerio vadovavimo stiliaus,

sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio sporte. Trenerio, kuriančio ryšį su sportininkais, grindžiant

jį teigiamu grįžtamuoju ryšiu, vadovavimo stilius galimai didintų sportininkų motyvaciją ir valingą

elgesį, lemiančius jo požiūrį į veiklą, siekiamus rezultatus, ugdymo(si) procesą, galimai didėtų

motyvacija domėtis pasirinkta sporto šaka, gilintis į treniruočių procesą, strategijas, metodus,

dalyvauti varžybose, siekiant patirti ir sužinoti savo galimybes, kistų požiūris į sunkumus, su kuriais

susiduriama treniruočių ir varžybinėje veikloje bei didėtų sportininkų valios pastangos.

73

Evelina Bondareva

CORRELATION BETWEEN COACHING LEADERSHIP, ATHLETES DETERMINED

BEHAVIOR AND MOTIVATION FOR SPORT

SUMMARY

Motivation and personal behavior can be influenced by the behavior of the coach. Lithuanian

scientists carry out research on different sports and of different ages athletes sport motivation

(Sabaliauskas, 2011, Žilinskienė et al. 2015, Gražulis et al. 2016) and research about coach leadership

styles (Mikalauskas, 2000; Mikalauskas, Bukauskas, 2005), but rarely analyze the correlation

between motivated and wilingness of athletes and the impact of social actors.

The method used for this analysis was questionnairing, while mathematical statistical analysis

methods have been applied to process the results. The variables have been examined utilizing the

following instruments: the new version of the sport motivation scale (SMM (II), Pelletier, Rocchi,

Vallerand, Deci, Ryan, 2013), coach leadership style assessment scale (LSS, Chelladurai, Saleh,

1980), and an adapted sports motivation and willingness scale (VKS, Wenhold, Elbe, Beckmann,

2009).

The hypothesis of this paper is that there is a correlation between willingness and motivation

for sport in athletes and coach leadership style. An athlete-oriented leadership style can potentially

increase the motivation and willful behavior in athletes, while autocratic behavior can reduce it in

athletes in various sports.

The objects of the study are coach leadership style, athlete motivation and willingness.

Study subject: 14-24 year-old athletes and their coaches. The study involved athletes from the

two largest formal education organizations in Vilnius: Vilnius City Sports Center and “Tauras” Sports

School. The average age of all respondents (n = 525) is between 16 and 18 years old, and the average

experience in sports is 5.11 ± 2.91 years.

The aim of the study is to reveal the connection between coach leadership style, athlete

motivation and their willingness, while uncovering the essential factors for the three objects of the

study in the context of different sports.

Study objectives:

1. To investigate and reveal the characteristics of athlete motivation and willingness in individual

and team games, duel sports, gymnastics, athletics and water sports.

2. Reveal the characteristics of coach leadership style in different sports.

3. Examine whether the coach leadership style has an effect on athlete motivation and willingness.

74

The contents of the paper: 74 pages and 6 appendixes, 3 tables, 49 images, 91 literary sources.

The results of the study showed that athletes from all 7 different sports categories mostly agree

with the subscale of internal motivation to know, learn and feel. They also mostly agree with the self-

optimisation factor (overall confidence in oneself, self confidence during workouts and competitions)

and the positive feedback from the coach. The results also showed that athletes do not agree with the

amotivation factor, non-activity factor and the autocratic coach behavior. Correlation analysis

revealed that there is a negative correlation ( r<0) and statistically significant differences of variables

(p<0,001) from the most disliked to the most liked factors of leadership styles, sport motivation and

willful athlete behaviour. It can be argued that amotivational athlete behavior adversely affects their

self-optimization, internal motivation potentially reduces the loss of activity in athletes during

workouts and competitions and that positive feedback from coaches can potencially lower athlete

amotivation. Internal motivation can also potentially reduce autocratic coach behavior. The analysis

revealed a weak negative correlation between coach leadership styles and sport motivation (r=- 0,352,

p<0,01) and willful athlete behaviour (r= -0,358, p<0,001) and exposed a medium-weak negative

correlation (r= -0,500, p<0,001) between sport motivation and willful athlete behaviour. There are

statistically significant differences (p<0,001) among all the variables.

The analysis revealed that the representatives of different sports categories, regardless of the

nature of sport, are engaged in sporting activities based on inner motives: wanting to know more

about their sport, to discover new training methods and strategies and assess their own personal

potential. The analysis revealed that all athletes possess self trust, the ability to take responsibility for

decisions related to the activity of workouts and competitions and do not avoid difficulties that may

arise. Most athletes have a positive opinion of their coaches because they positively assess the results

of their efforts and give positive feedback about it. According to the athletes, their coaches do not

have autocratic behavior habits. Correliation between the variables of the study confirmed the

hypothesis that correlation between willingness, motivation and coach leadership style exists; an

athlete-oriented leadership style potentially increases the motivation and willingness, while

authoritaric behavior reduces the motivation and willful athlete behavior in different sports. The

leadership style based on positive feedback could potentially increase athlete motivation and behavior

determining their attitude towards the activity, goals, educational process and possibly their

motivation to deepen the knowledge of the training process, strategies and methods. It could also

determine their wilingines to discover their opportunities, change their approach to difficulties

encountered during workouts and competitions and increase effor that they put into their activities.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · 2007). Aukšto meistriškumo lygio treneriai tobulinasi...

Documents

Transcript of VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS · 2007). Aukšto meistriškumo lygio treneriai tobulinasi...