VYTAUTAS KARDELIS

LIETUVI KALBOS ISTORIJOS PRADMENYS VOKALIZMAS IR PROZODIJA

PASKAIT KONSPEKTAS

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA VILNIUS, 2015

1

Apsvarstyta ir rekomenduota ileisti

Vilniaus universiteto Lietuvi kalbos katedros posdyje (2015-01-22, protokolo Nr. 64-1) ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos posdyje (2015-02-27, protokolo Nr. 4)

Recenzavo:

doc. dr. REGINA VENCKUT (Vilniaus universitetas) doc. dr. BIRUT KABAINSKAIT (Vilniaus universitetas)

Redaktorius

dr. Audrius Valotka

Iliustracija virelyje i http://ianchadwick.com/machiavelli/category/machiavelli/

ISBN 978-609-459-472-4 Vytautas Kardelis, 2015 Vilniaus universitetas, 2015

2

TURINYS

PRATARM............................................................................................................................................................... 3 SUTRUMPINIMAI, SUTARTINIAI ENKLAI ......................................................................................................... 4 LENTELS IR SCHEMOS ........................................................................................................................................ 5 LITERATRA ........................................................................................................................................................... 6 PRADIA ................................................................................................................................................................... 8

TRYS POIRIAI LIETUVI KALBOS ISTORIJ ...................................................................................... 8 I DALIS TEORIN ............................................................................................................................................... 13

SINCHRONIJA IR DIACHRONIJA ............................................................................................................13 DIACHRONINS KALBOTYROS TINKLAS ...............................................................................................15 KALBOS ISTORIJOS PRADIA ...............................................................................................................17

KAIP PASIDARYTI KD? .................................................................................................................18 METODOLOGIJOS KRJAI ..............................................................................................................20 KALBOS ISTORIJOS OBJEKTAS ..........................................................................................................22 KALBA LEIDIA RAYTI JOS ISTORIJ ...............................................................................................23

REKONSTRUKCIJA .......................................................................................................................25 SVARBIAUSIOS TEORINS REKONSTRUKCIJOS TAISYKLS ..................................................................29 METODAI .......................................................................................................................................34 REKONSTRUKCIJOS TRIUMVIRATAS, ARBA 3K ..................................................................................35

2 DALIS TARP TEORIJOS IR PRAKTIKOS ....................................................................................................... 36 SINCHRONINS FONOLOGIJOS ABCL ...............................................................................38 DIACHRONINS FONOLOGIJOS ABCL ..............................................................................41 SINCHRONINS LIETUVI KALBOS IR IDE. PROKALBS VOKALIZMO SISTEMOS ..........43

LIETUVI KALBOS SINCHRONIN VOKALIZMO SISTEMA IR SVARBIAUSI JOS POYMIAI ........................43 LIETUVI KALBOS DVIBALSI POSISTEMIS ........................................................................................45 IDE. PROKALBS VOKALIZMO SISTEMA IR SVARBIAUSI JOS POYMIAI ................................................46 IDE. PROKALBS DVIBALSI POSISTEMIS ...........................................................................48 LARINGALAI ...................................................................................................................................49

SINCHRONINS LIETUVI KALBOS IR IDE. PROKALBS PROZODINS SISTEMOS ........50 3 DALIS - PRAKTIN ............................................................................................................................................. 58

VOKALIZMO SISTEMOS REKONSTRUKCIJA ...........................................................................58 TRUMPJ BALSI POSISTEMIS ............................................................................................59 ILGJ BALSI POSISTEMIS ...................................................................................................65 KIEKYBINIAI VOKALIZMO PAKITIMAI .................................................................................73

PROZODINS SISTEMOS REKONSTRUKCIJA ..........................................................................82 PABAIGA ................................................................................................................................................................. 91

3

PRATARM

Norintys rimtai studijuoti kalbos istorij gali pasiremti bent keliais fundamentiniais veikalais:

Pietro Umberto Dinio Balt kalbos. Lyginamoji istorija (2000) puikiu ir plaiu baltistikos va-du, apimaniu ne tik lingvistikos problematik, eiatome Zigmo Zinkeviiaus Lietuvi kalbos istorija (1984-1995) fundamentiniu lietuvi kalbos istorijai skirtu veikalu, apimaniu vis isto-rij nuo indoeuropiei prokalbs iki bendrins kalbos susiformavimo, Z. Zinkeviiaus Lietuvi

kalbos istorins gramatikos dvitomiu (1980-1981), skirtu kalbos struktros istorijai ir rekonstruk-cijai. Be to, ileista ir daugyb specializuotos literatros, todl atrodyt, kad viso to studijoms pa-kanka ir atskiro kalbos istorijos vadovlio ar mokomosios knygos nelabai tereikia.

Taiau VU Filologijos fakultete kadaise dstyti istorins gramatikos ir raytins kalbos istorijos (truko 4 semestrus!) kursai dabartinje lituanist studij programoje susitrauk iki vieno semestro, kur dar spraustas ir dialektologijos kursas (anksiau buvs 1 atskiro semestro). Tokia programos sandara ir paskatino parengti mokomj leidin paskait konspekt, pritaikyt daliai VU Filo-logijos fakulteto bakalauro pakopos studentams dstomo kalbos istorijos ir dialektologijos kurso poreiki, btent, istorinei fonologijai, nes morfologija ia nelieiama.

Svarbiausia, ko buvo siekta pamginti paprastai ir aikiai idstyti pamatinius lietuvi kalbos fonologins sistemos kitimus, todl atsisakyta pateikti ir nagrinti vairias to paties reikinio kilms hipotezes, skirtingus lingvist aikinimus ir vairias interpretacijas.

Paskait konspektas iaugo i mano skaityt ir skaitom kalbos istorijos paskait kurso. Ta-iau tai nra paodinis suraymas to, kas kalbama paskait metu. Jose vieni dalykai paminimi pra-bgomis, ties kitais sustojama ilgiau nelygu auditorija, student pasirengimas ir pan. iame lei-dinyje esu sudjs, kaip man atrodo, svarbiausius teorinius ir praktinius dalykus, be kuri lietuvi kalbos istorijos studijos nelabai manomos. Ar jie tikrai patys svarbieji, parodys laikas ir pasakys skaitytojai.

Skyreli pabaigoje pateikiamas naudotos literatros sraas ir nuorodos savarankikam darbui, todl studentai, kurie imt ir susidomt isamesnmis studijomis, gali svarbesnius veikalus pas-tudijuoti patys.

Esu dkingas visiems, skaiiusiems rankrat ir pateikusiems verting dalykini ir metodini pastab: recenzentms doc. dr. Birutei Kabainskaitei ir doc. dr. Reginai Venckutei, visiems Lie-tuvi kalbos katedros kolegoms, prof. habil. dr. Heineriui Eichneriui (Vienos universitetas), dr.

Daivai Kardelytei-Grineviienei, Akvilei Markauskaitei. Ai knygos redaktoriui dr. Audriui Va-lotkai, itaisiusiam teksto nelygumus.

Vytautas Kardelis

4

SUTRUMPINIMAI, SUTARTINIAI ENKLAI

Acc. Sg. vienaskaitos galininkas alb. alban arm. armn Av. Avestos Dat. Sg. vienaskaitos naudininkas Dat.-Loc. naudininkasvietininkas Gen. Sg. vienaskaitos kilmininkas go. got gr. senoji graik het. hetit ide. indoeuropiei Instr. Sg. vienaskaitos nagininkas la. latvi lie. lietuvi lo. lotyn Nom. Pl. daugiskaitos vardininkas Nom. Sg. vienaskaitos vardininkas os. osk pan. panaiai plg. palyginkite pr. prs pr. Kr. prie Krist pvz. pavyzdiui ru. rus s. i. senoji ind kalba s. slav senosios slav tt. ir tolimesni (puslapiai, paragrafai) vok. vokiei r. irkite < kils (i ko) > pavirts (kuo)

pakits ( k) * ymimos rekonstruotos formos ymimos neegzistuojanios formos : ymi opozicij (kontrast)

5

LENTELS IR SCHEMOS

1 pav. Sinchronijos ir diachronijos dichotomija. Laiko ais .......................................................... 13 2 pav. Sinchronijos ir diachronijos dichotomija. Vertikali ir horizontalios plokts ...................... 14 3 pav. Termin ir jais vardijam lingvistini disciplin santykis ................................................. 17 4 pav. Tradicin sinchronini pjvi schema ............................................................................... 26

5 pav. u-kamieno, u-kamieno ir o-kamieno paradigmos ............................................................. 28 6 pav. Kalbos sluoksnio ir kalbos pakopos modelis ....................................................................... 28 7 pav. Form *pirtin, *katen rekonstrukcija ................................................................................. 35 8 pav. Rekonstrukcijos kryptis ...................................................................................................... 38

9 pav. Chronologiniai sluoksniai .................................................................................................. 38 10 pav. Bendrins lietuvi kalbos balsi sistema .......................................................................... 45 11 pav. Ide. prokalbs balsi sistema ............................................................................................ 48 12 pav. Bendrins lietuvi kalbos skiemens struktra................................................................... 52 13 pav. Bendrins lietuvi kalbos vardaodi akcentin klasifikacija .......................................... 53 14 pav. Bendrins lietuvi kalbos veiksmaodi akcentin klasifikacija ...................................... 54 15 pav. Ide. prokalbs skiemens struktra .................................................................................... 55 16 pav. Ide. prokalbs kiriavimo struktra .................................................................................. 56 17 pav. Ide. prokalbs ir bendrins lietuvi kalbos vokalizmo sistemos........................................ 58 18 pav. Ide. prokalbs ir bendrins lietuvi kalbos trumpj balsi posistemis ............................ 60 19 pav. Ide. prokalbs balsi * : * opozicijos fonetiniai poymiai ............................................. 61

20 pav. Ide. prokalbs balsi * : * opozicijos neutralizacija ....................................................... 61

21 pav. Ide. prokalbs balsi * : * opozicijos defonologizacija .................................................. 62 22 pav. Ide. prokalbs balsi * : * opozicijos defonologizacija ir sistemos spraga ..................... 62 23 pav. Sistemos spragos panaikinimas ......................................................................................... 63 24 pav. Dabartins lietuvi kalbos trumpj balsi posistemis ..................................................... 63 25 pav. Ide. prokalbs ir bendrins lietuvi kalbos ilgj balsi posistemis ................................. 65 26 pav. Element perstumdymas ir 1 sistemos spraga .................................................................. 66 27 pav. 1 sistemos spragos upildymas ......................................................................................... 67 28 pav. Diftongizacija ir 2 sistemos spraga .................................................................................... 68 29 pav. Siaurjimas ir labializacija. 2 sistemos spragos naikinimas ................................................ 68 30 pav. Siaurjimas ir labializacija. 2 sistemos spragos naikinimas ................................................ 68 31 pav. Siaurjimas ir labializacija. 2 sistemos spragos naikinimas ................................................ 69 32 pav. Denazalizacija ir stabilusis periodas .................................................................................. 69 33 pav. Ryt balt vokalizmo sistema ........................................................................................... 70 34 pav. Kiekybinis trumpj balsi a, e pakitimas ........................................................................ 75 35 pav. Paprastj ir vardiuotini vardaodi bei paprastj ir sangrini veiksmaodi

paradigmos ............................................................................................................................. 76 36 pav. Veiksmaodi paradigmos .............................................................................................. 76 37 pav. vardio, paprastojo bdvardio, daiktavardio ir vardiuotinio bdvardio galns ....... 77 38 pav. Ilgj balsi posistemis prie Leskyno dsn .................................................................... 81 39 pav. Aktini odio galo balsi trumpjimo schema .............................................................. 81 40 pav. Senosios lietuvi kalbos skiemens struktra ..................................................................... 84

6

LITERATRA

Babickien Z., Venckut R., 2013, Kalbos mokslo pagrindai. Vadovlis Lietuvos universitet huma-

nitarini moksl vairi studij programoms, Vilnius, Mykolo Romerio universitetas.

Beekes P. S. R., 1995, Comparative Indo-European Linguistics: An Introduction. Second edition, John Benjamins Publishing Company.

Bumann H., 2008, Lexikon der Sprachwissenschaft, Krner.

De Saussure F., 2012, Baltistikos ratai. Travaux baltistiques, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla.

Dini P. U., 2000, Balt kalbos. Lyginamoji istorija, Vilnius, Mokslo ir enciklopedij leidybos insti-tutas.

DLKG Dabartins lietuvi kalbos gramatika (red. Vytautas Ambrazas), 1994, Vilnius, Mokslo ir enciklopedij leidykla.

Eichner H., 1988, Sprachwandel und Rekonstruktion. Diskussionsbeitrag, Akten der 13. sterreichischen Linguistentagung. Graz, 25.-27. Oktober 1985 (mit noch unpublizierten Beitrgen der Tagung Salzburg 1983), Graz, Leykam, 1040. Gintalas A., 2011, Metodologijos ir metodo samprata, Socialini moksl studijos 3(3), Vilnius, Mykolo Romerio universitetas, 983996.

Girdenis A., 2000, Lietuvi kalbos vardaodio priesag kirio susiformavimas, Kalbotyros

darbai I, 258265.

Girdenis A., 2003, Teoriniai lietuvi fonologijos pagrindai, Vilnius, Mokslo ir enciklopedij leidy-bos institutas.

Girdenis A., 2008, emaii dzkai: Tekstai su komentarais, Vilnius, Mokslo ir enciklopedij lei-dybos institutas.

Jakobson R., 1931, Prinzipien der historischen Phonologie, Travaux du Cercle Linguistique de

Prague 4, 247267.

Jakobson R., 1972, Principles of Historical Phonology, Keiler R. A., A Reader in Historical and

Comparative Linguistics, 121138, New York, Holt, Rinehart and Winston.

Kabainskait B., 2014, Etimologijos metmenys. Istorija teorija - skaitiniai, Vilnius, Eugrimas.

Kabelka J., 1982, Balt filologijos vadas, Vilnius, Mokslas.

Karalinas S., 2008, Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas, Vilnius, Lietuvi kalbos institutas.

Kardelis K., 2007, Mokslini tyrim metodologija ir metodai, iauliai, Lucilijus.

King D. R., 1969, Historical linguistics and generative grammar, Englewood Cliffs, New Jersey.

Klingenschmitt G., 2008, Erbe und Neuerung bei Akzent und Ablaut in der litauischen Morpho-

logie, Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, Vilnius, Lietuvi kalbos institutas, 180215.

KT Gaivenis K., Keinys St., 1990, Kalbotyros termin odynas, Kaunas, viesa.

Leonaviius J., 1993, Sociologijos odynas, Vilnius, Academia.

LKE Lietuvi kalbos enciklopedija (sudar Kazys Morknas, redagavo Vytautas Ambrazas. 2-as patiksl. ir papild. leidimas), 2008, Vilnius, Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. LKTCH Lietuvi kalbos tarmi chrestomatija (sudarytojai: Rima Baceviit, Audra Ivanaus-kien, Asta Leskauskait, Edmundas Trumpa [mokslin redaktor Laima Grumadien]), 2004, Vilnius, Lietuvi kalbos instituto leidykla.

Meier-Brgger M., 2003, Indo-European Linguistics, De Gruyter, Berlin, New York.

Meier-Brgger M., 2010, Indogermanische Sprachwissenschaft, De Gruyter, Berlin, New York.

Mej A., 1956, Lyginamasis metodas istorinje kalbotyroje, Vilnius, Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla.

MLS Metzler Lexikon Sprache (hrsg. von Helmut Glck. Unter Mitarb. von Friederike Schme. - 3., neubearb. Aufl.), 2005, Stuttgart.

7

Nathan S. G, 2008, Phonology: A Cognitive Grammar Introduction, John Benjamins Publishing Company.

Palionis J., 1999, Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius, Jandrija.

Rinkeviius V., 2010, Kai kurie teoriniai morfologins akcentologijos koncepcijos aspektai, Bal-

tistica XLV(1), 943.

Salys A., 1985, Balt kalbos, tautos bei kiltys, Vilnius, Baltos lankos.

Smoczyski W., 2006, Laringal teorija ir lietuvi kalba. Bibliotheca Salensis 2, Vilnius.

Stundia B., 2014, Bendrins lietuvi kalbos akcentologija, Vilnius, Eugrimas.

Tarvydas S., 1970, Indoeuropieiai, Vilnius

Villanueva Svensson M., 2012, Indoeuropiei kalbotyros pagrindai. Mokymo priemon, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla.

Winters E. M., Tissari H., Allan K., 2010, Historical Cognitive Linguistics, De Gruyter, Berlin, New York.

Zinkeviius Z., 1980, Lietuvi kalbos istorin gramatika I. vadas. Istorin fonetika. Daiktavardi

linksniavimas, Vilnius, Mokslas.

Zinkeviius Z., 1984, Lietuvi kalbos istorija I. Lietuvi kalbos kilm, Vilnius, Mokslas.

Zinkeviius Z., 2006, Lituanistikos mokslas ir pseudomokslas, Vilnius, Lietuvi kalbos instituto leidykla. Internetiniai altiniai http://lkz.lt/ http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorija-gali-buti-idomi-pristatykite-jums-idomiausius-jos-faktus-ir-argumentuotai-paaiskinkite-kuo-jie-jums-patrauklus.html http://www.lsk.flf.vu.lt/lt/katedra/lietuviu-kalbos-kursai/apie-lietuviu-kalba-/ http://www.lietuva.lt/lt/apie_lietuva/lietuviu_kalba http://turizmogidas.lt/lt/apie-lietuva/pagrindiniai-faktai-apie-lietuva-17 http://www.lietuvos.org/istorija/tarvydas/ http://www.sarmatas.lt/08/lietuviu-kalba/ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrinetoja-baltai-sukure-seniausia-europos-valstybe.d?id=46678041#ixzz39FgqAzUE) http://www.youtube.com/watch?v=gFbBQxRg7Og, https://www.youtube.com/watch?v=URRQ7dB2lmw

http://lkz.lt/http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorija-gali-buti-idomi-pristatykite-jums-idomiausius-jos-faktus-ir-argumentuotai-paaiskinkite-kuo-jie-jums-patrauklus.htmlhttp://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorija-gali-buti-idomi-pristatykite-jums-idomiausius-jos-faktus-ir-argumentuotai-paaiskinkite-kuo-jie-jums-patrauklus.htmlhttp://www.lsk.flf.vu.lt/lt/katedra/lietuviu-kalbos-kursai/apie-lietuviu-kalba-/http://www.lietuva.lt/lt/apie_lietuva/lietuviu_kalbahttp://turizmogidas.lt/lt/apie-lietuva/pagrindiniai-faktai-apie-lietuva-17http://www.lietuvos.org/istorija/tarvydas/http://www.sarmatas.lt/08/lietuviu-kalba/http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrinetoja-baltai-sukure-seniausia-europos-valstybe.d?id=46678041#ixzz39FgqAzUEhttp://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrinetoja-baltai-sukure-seniausia-europos-valstybe.d?id=46678041#ixzz39FgqAzUEhttp://www.youtube.com/watch?v=gFbBQxRg7Oghttps://www.youtube.com/watch?v=URRQ7dB2lmw

8

PRADIA

Ir rimti raytojai, ir tie, kurie moko raytojus rayti, sako, kad knygai ar straipsniui svarbus

pirmasis sakinys. Sako, jis turi patraukti skaitytojo dmes, j sudominti, traukti, adinti jo vaiz-

duot. Tad pirmasis io teksto sakinys tegul bus toks: Lietuvi kalbos istorija gali bti domi.

inoma, koks nors skeptikas ar priekabesnis skaitytojas ia galt mestelti pastab argi la-

bai jau btina sudominti? is leidinys juk mokomasis studentams ir taip privalu bus skaityti...

Taiau iuolaikiniai edukologai moko, kad sudominti ir patraukti btina.

Tad angl apie pirmj sakin, ko gera, reikalinga. Tik surasti j buvo nelengva juk turi

bti pagavus. Tenka prisipainti, kad t sakin sugalvojo ne io leidinio autorius. Pagelbjo, ino-

ma, internetas visainio google paiekos lauk vedus odius kalbos istorija, akis ikart ukliuvo

u sakinio Lietuvi kalbos istorija gali bti domi. Sakinys buvo nukopijuotas ir ia dtas. Ir tas sa-

kinys ne iaip sau. Tai viena i 2012 m. lietuvi kalbos (gimtosios) dalies odiu (vieojo kalb-

jimo) pagrindinio ugdymo pasiekim patikrinimo tem ir potemi. Vadinasi, aktualus, reikalingas

ir tinkamas sakinys, juo labiau kad pati tema ar potem liepia: Pristatykite jums domiausius jos

(kalbos istorijos V. K.) faktus ir argumentuotai paaikinkite, kuo jie jums patraukls. Toks ga-

lt bti ir io mokomojo leidinio tikslas pristatyti ir argumentuoti kai kuriuos lietuvi kalbos

fonologins sistemos kitimus.

mus dlioti io leidinio skyrelius, netiktai pasirod, kad pirmasis sakinys tapo svarbus ne tik

todl, kad jis pirmasis. Taip atsitiko todl, kad sakinys Lietuvi kalbos istorija gali bti domi mirga

ir kituose puslapiuose, net tik Nacionalinio egzamin centro. Intriguoja tai, kad kai kurie puslapiai

daniausiai silo pirkti jau parayt darb, todl smalsu, koks ia bus turinys. Vienas pardavj net

silo itrauk, kad nereikt pirkti kats maie. Deja, kit tem taip nepaskaitysi. Smalsumas nuga-

li, parsisisti darb kainuoja tris litus (tuo metu Lietuvos Respublikos valiuta dar buvo litai), ir

visikai ne be reikalo, nes darbelio skaitymas paskatino parayti tolesn io leidinio skyrel.

TRYS POIRIAI LIETUVI KALBOS ISTORIJ

Pradkime nuo tos k tik mintos tem pardavj reklamins itraukos. tai jinai1: Lietuvi

kalbos istorija turt bti domi kiekvienam lietuviui. Ji turi svarbi praeit ir daug domi fakt. Taigi,

o kokie lietuvi kalbos istorijos faktai yra domiausi? Balt prokalb yra seniausia i vis gyvj

indoeuropiei kalb. Lietuvi tauta ir kalba kil i ryt balt pietins dalies, kai iaurin dalis

kalbine prasme m tolti dl labai stiprios fin kalb takos. Maiantis su finais, j kalbos taka padjo

1 Itraukos pateikiamos neredaguotos, enklas reikia kupiruotas vietas. Citat kalba, rayba ir skyryba netaisyta.

9

formuotis tos iaurins dalies gentinms kalboms: kuri, iemgali, sli, latgali. I io miinio susi-

formavo latvi kalba.2

Dabar citata i to mintojo trij lit verts darbo: Viena pagrindini prieasi dl ko aviuosi

lietuvi kalbos istorija yra ta, jog yra inomas faktas, jog lietuvi kalba yra seniausia indoeuropiei

prokalb. ms kalba yra maiau nutolusi u visas kitas gyvsias indoeuropiei kalbas, todl joje

daugiausia ir sen odi (archaizm) esama. Bene pats svarbiausias lietuvi kalbos istorijoje

vykis tai pirmosios lietuvikos knygos atsiradimas.

Raini turinys, inoma, kreivokas, su logikos trkumu, pavyzdiui, Balt prokalb yra se-

niausia i vis gyvj indoeuropiei kalb, Lietuvi kalba yra seniausia indoeuropiei prokalb.

Taiau ne tas ia svarbiausia, nes aiku, kad tos frazs nuo kako negrabiai nuraytos. Svarbiau yra

tai, kad aikja nors ir nuraytas, bet vis dlto tam tikras poiris kalbos istorij. Internete galima

rasti ir solidi staig puslapi, kur tas poiris suformuluotas aikiai ir sklandiai, pavyzdiui:

Pirmiausia, lietuvi kalba yra labai tikrai labai sena. Ji panai sanskrit (klasikin ind kalb),

senovs lotyn ir graik kalbas. Tai seniausia ilikusi indoeuropiei kalba, ilaikiusi daugiausia fone-

tini ir morfologini prokalbs, i kurios isirutuliojo dauguma Europos kalb, ypatybi.3

Dar vienas labai panaus teiginys: Atvyk Lietuv igirsite pai seniausi, bet vis dar gyv in-

doeuropiei kalb lietuvi4. Arba: Tai yra archajikiausia i vis indoeuropiei kalb.5

poir galima bt vadinti romantikuoju, arba poetiniu. Tik teisybs dlei reikia pasakyti,

kad i romantin kryptis pradi gavo ne i poet ar raytoj krini, bet i lingvist veikal

XIX a. pabaigos lingvistins minties ir kalbos istorijos sampratos. Tiksliau tariant, ta romantin

kryptis greiiausiai atsirado interpretuojant ir perfrazuojant kai kuri indoeuropeist ir lietuvi

lingvist mintis ar pasakymus. Plg.: Lietuvi kalba nuo prokalbs yra nutolusi maiau u visas kitas

gyvsias, tai yra dabartines ide. kalbas, todl joje daugiausia ir archaizm esama. Matyti, lietuviai ma-

iausiai keliavo ir sikr arti savo senosios protvyns, kuri bus buvusi nuoalyje nuo kit etnini gru-

pi keliavimo tako, todl ir lietuvi kalba senovje maiausiai buvo paveikta kit, neindoeuropiei kal-

b. Prancz kalbininkas A. Meje kadaise pasak: Tas, kuris nori inoti, kaip kalbjo ms prosene-

liai, turi atvaiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis kaimietis. Sakydamas ,,ms proseneliai, A. Meje

turjo galvoje indoeuropiei protaut6. Lietuvi kalbos archajikum, turtingum ir gro ikelia ir

pabria viso pasaulio kalbininkai. Lietuvi kalba labai svarbi visiems studijuojantiems lyginamj kal-

botyr, todl ji ir dstoma daugelyje pasaulio universitet.7 Arba: Kadangi lietuvi kalba yra archa-

2http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorija-gali-buti-idomi-pristatykite-jums-idomiausius-jos-faktus-ir-

argumentuotai-paaiskinkite-kuo-jie-jums-patrauklus.html 3 http://www.lsk.flf.vu.lt/lt/katedra/lietuviu-kalbos-kursai/apie-lietuviu-kalba-/ 4 http://www.lietuva.lt/lt/apie_lietuva/lietuviu_kalba 5 http://turizmogidas.lt/lt/apie-lietuva/pagrindiniai-faktai-apie-lietuva-17 6 Parykinta mano (V. K). 7 http://www.lietuvos.org/istorija/tarvydas/

http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorija-gali-buti-idomi-pristatykite-jums-idomiausius-jos-faktus-ir-argumentuotai-paaiskinkite-kuo-jie-jums-patrauklus.htmlhttp://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorija-gali-buti-idomi-pristatykite-jums-idomiausius-jos-faktus-ir-argumentuotai-paaiskinkite-kuo-jie-jums-patrauklus.htmlhttp://www.lsk.flf.vu.lt/lt/katedra/lietuviu-kalbos-kursai/apie-lietuviu-kalba-/http://www.lietuva.lt/lt/apie_lietuva/lietuviu_kalbahttp://turizmogidas.lt/lt/apie-lietuva/pagrindiniai-faktai-apie-lietuva-17http://www.lietuvos.org/istorija/tarvydas/

10

jikiausia i vis dabartini gyvj indoeuropiei kalb, tai daugelio jos istorins gramatikos klausim

nemanoma nuviesti, nepalietus tam tikr ne tik baltistikos, bet ir indoeuropeistikos problem (Zin-

keviius 1980, 4).

Be jokios ironijos dera pasakyti, kad toks romantinis poiris yra ne tik manomas, bet ir rei-

kalingas. Lietuvi kalbos senum auktinanios gaidos internete ar apskritai spaudoje yra visikai

geras dalykas grau didiuotis savo kalba. Ir pakiliai bei romantikai apie j bei jos istorij pa-

kalbti taip pat. iuo atveju net galima atleisti tokius iuolaikinio lingvistuo aus rianius pasa-

kymus kaip sena kalba ar archajika kalba. Be to, i poiris neleidia udaryti kalbos istorijos

mokslas dl mokslo kltelje, suteikia jai tam tikr mokslo populiarinimo atspalv, nes auktinant

lietuvi kalbos praeit, jos istorij pasitelkiami ir konkrets lingvistiniai elementai, pavyzdiui, ide.

kalb fakt, ypa leksikos, lyginimas: Ypa krinta ak senovs ind (sanskrito) ir lietuvi kalb

panaumas. tai keletas bendr sanskrito ir lietuvi kalbos odi: kas, kad, tad, devas (dievas),

snus, naktam (naktis), vras, avis. Net kai kuriuos sanskrito kalbos sakinius lengva lietuviui supras-

ti. Pavyzdiui, ymus ind raytojas ir kalbininkas Sunitis Kumaras eterdis vienoje savo knygoje

pateikia tok sanskrito kalbos sakin: Kataras tu - am asi? Kiekvienam lietuviui aiku, kad tuo sakiniu

klausiama: Katras tu esi?" Indija, kaip inome, yra Azijoje, o Lietuva - Europoje, todl nei lietuviai,

nei indai negaljo vieni i kit panai odi pasiskolinti. Abi kalbos juos paveldjo i ide. prokalbs.8

Taiau nereikia pamirti, kad daugelis taut didiuojasi savo kalba ir jos istorija. tai ia ir

praveria imaniai pateikti lingvistiniai argumentai, kai koks nors kalbotyros ar istorijos moksl

ragavs panekovas, koks graikas, vokietis ar ekas, sako: ir ms kalba ne k prastesn. Ir dar pa-

siteirauja: o kaip rodysit, kad js kalba i ties tokia sena? Be lingvistinio isilavinimo, iprusimo

tokius klausimus, inoma, nemanoma atsakyti. Todl akivaizdu, kad romantinis poiris turi

bti statomas ant mokslinio, profesionali lingvist suformuoto, gerai argumentuoto ir pagrsto

pamato, kitaip tariant, remtis lingvistikos mokslo duomenimis.

Kas atsitinka, kai to nepaisoma, aikiai rodo treiasis poiris lietuvi kalbos istorij. Narant

internete io poirio kalbos istorij pranaai netrunka pasirodyti. Ilgai netuiaodiaujant j ga-

lima tiesiai viesiai vadinti diletantikuoju. Iliustracijai pakaks keli pavyzdi. tai pirmasis: Lie-

tuvi kalba yra arij prokalb ir ymiems kalbininkams buvo inoma, kad ji buvo nekamoji nerayti-

n kalba, vartojama Europoje daugel imtmei. Taiau naujausi lingvistiniai tyrinjimai aikiai rodo,

kad lietuvi kalba buvo raoma netgi prie krikionybs er, nors kaip seniai prie krikionybs er

yra sunku nustatyti. Bet remiantis ligvistiniais rodymais ir senoviniais ratais Indijoj ir Persijoj, galima

manyti, kad lietuvi kalba buvo raoma net 1000 met prie Kristaus gimim.9

8 http://www.lietuvos.org/istorija/tarvydas/ 9 http://www.sarmatas.lt/08/lietuviu-kalba/

http://www.lietuvos.org/istorija/tarvydas/http://www.sarmatas.lt/08/lietuviu-kalba/

11

Toliau dar vienas: Didiausias poymis yra tas, kad dabartin Kastilijos kalba yra lotyn kalba

taip, kaip j tar baltai. T tarim buvo keletas. Vakarini balt buvo ten, kur yra antkapiai su odiu

Sembus, madaug panaus emaii dvibalsi tarimas, tuo tarpu oficialioji ispan kalba, kuri gim

Kastilijoje, yra rytini balt tarimo. T galima sprsti i dvibalsi (J. Statkut de Rosales)10.

Dar galima pridti kok odi kilms aikinim, pavyzdiui, odis vokieiai kildinamas i o-

dio vakarai kadangi saul leidiasi german kratuose, senieji Lietuvos gyventojai juos ir pavadino

vokieiais (vakarieiais). Antroji raid o ia nieko nekeiia, nes ir kupiknai sako ne vakaras, bet voka-

ras.11

O dar tokie gars dsniai, kai dievas virsta veidu, dora roda, lietuvik run paiekos ir

j ifravimas arba teksto i bet kurios pasaulio vietos perskaitymas lietuvi kalba12 bei panas da-

lykai apskritai yra i fantastikos srities.

inoma, net ir lingvistikai dar neprakuts, bet iaip isilavins skaitytojas tik yptels perskai-

ts ias citatas ar pairjs run ir senj tekst perskaitymus. Taiau tokia kalbos istorija

sklando ne tik interneto platybse, bet yra ir publikuojama13, ir, deja, yra labai nemaai sitikinu-

si, kad tai tikra tiesa, priimani diletantikus ivediojimus u tikr pinig.

tai keletas klausim: kaip susij lietuvi kalbos odis dasos, lietuvikas tarmikas odis di

ir rus kalbos odis ? Ar turi k bendro lietuvi kalbos odis dl ieduotoji vanden kirm-

l, siurbianti krauj ir stabdanti jo krejim, siurbl, latvi kalbos dls snus ir lotyn kalbos

filius snus. Kaip susij armn kalbos skaitvardis erku du , lietuvi kalbos du ir vokiei kal-

bos zwei du o gal tarp j nra jokio ryio? Kodl piet auktaiiai (arba dzkai) form pi c pir-

t taria su afrikata c, o form kt kat be? Kaip dabartin kalb iversti sakin i senj rat:

elgeta Lozorius guljo vartuosemp arba i Zietelos nektos: gera b ti j emi b t, ba nys b t jaun ?

Akivaizdu, kad norint surasti atsakymus iuos klausimus, vien tik romantiko nusiteikimo

nepakaks. Ir romantikasis, ir, be jokios abejons, diletantikasis poiris kalbos istorij atsakym

iuos klausimus nepateiks. Tai gali padaryti tik treiasis poiris profesionalus lingvistinis.

Kalbos istorij galima palyginti su taurje sumaiytu kokteiliu, kurio svarbiausios sudtins

dalys yra trys: gramatika, matematika ir poezija. Rimtas kalbos istorikas, gamindamas kokteil,

visada protingai paiso proporcij, kitaip grimas bus nemalonus pairti, kartus, rgtus ar kaip

kitaip erzins ak ir gomur. Kas atsitinka, kai nesilaikoma proporcij, kai nusveria poezija, o dar

blogiau diletantikas eiliavimas, jau buvo parodyta k tik pateiktais pavyzdiais.

10http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrinetoja-baltai-sukure-seniausia-europos-valstybe.d?id=46678041#ixzz39FgqAzUE) 11 Pavyzdys i Zinkeviius Z., 2006, Lituanistikos mokslas ir pseudomokslas, p. 29. 12 http://www.youtube.com/watch?v=gFbBQxRg7Og, https://www.youtube.com/watch?v=URRQ7dB2lmw 13 Diletantikosios krypties darbus yra apvelgs ir kritik poir yra isaks Z. Zinkeviius knygelje Lituanistikos moks-

las ir pseudomokslas, Vilnius, 2006.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrinetoja-baltai-sukure-seniausia-europos-valstybe.d?id=46678041#ixzz39FgqAzUEhttp://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tyrinetoja-baltai-sukure-seniausia-europos-valstybe.d?id=46678041#ixzz39FgqAzUEhttp://www.youtube.com/watch?v=gFbBQxRg7Oghttps://www.youtube.com/watch?v=URRQ7dB2lmw

12

Taigi kalbos istorija ne tik gali bti, bet i tikrj yra labai domi. Universitetinse studij

programose ji galt bti viena patraukliausi disciplin. Taiau ilaikoma pusiausvyra ir ia i

disciplina yra ir viena i sudtingiausi.

Literatra: Zinkeviius Z., 1980, Lietuvi kalbos istorin gramatika I, 39; Zinkeviius Z., 2006, Lituanis-tikos mokslas ir pseudomokslas, Tarvydas S., 1970, Indoeuropieiai, Vilnius.

Savarankikai istudijuokite Z. Zinkeviiaus darb Lituanistikos mokslas ir

pseudomokslas (2006) ir B. Kabainskaits knygos Etimologijos metmenys. Istorija teorija skaitiniai (2014) skyri Indoeuropiei kalb etimologijos prieistor ir is-torija (p. 2358).

Palyginkite romantikj ir diletantikj poir kalbos istorij su pseudoetimo-log mintimis ir moderniosios etimologijos teorija.

13

I DALIS TEORIN

SINCHRONIJA IR DIACHRONIJA

Nuo Ferdinando de Sosiro (Ferdinand de Saussure) veikalo Cours de linguistique gnrale

(1916) ir struktralizmo lingvistins paradigmos susiformavimo laik kalbotyroje sigaljo tokia

dichotomija sinchronija : diachronija ir atitinkamai pagal j sinchronin ir diachronin

kalbotyra.

Svarbu pabrti, kad sinchronija ir diachronija yra tik lingvist poiris kalb, kalbos siste-

mos modelis kaip kalbotyros objektas, o ne koks natralus kalbos bvis.

Sinchronija (gr. synchronos vienalaikis) ir sinchroniniai kalbos tyrinjimai domisi kalbos

funkcionavimu tam tikru konkreiu etapu, konkreiu laikotarpiu. Sinchronija kuria vienalaik kal-

bos sistemos model. Sinchronijai prieinama diachronija (gr. dia per, chronos laikas), kurios

poiriu kalbotyros objektas yra kalbos raida. Diachronija kuria kalbos sistemos kitim model.

Grafikai i dichotomij galima pavaizduoti dviem modeliais: a) laiko ayje (r. 1 pav.) ir b)

vertikalia bei horizontaliomis ploktmis (r. 2 pav.).

1 pav. Sinchronijos ir diachronijos dichotomija. Laiko ais

Pagal i linijin schem ieit, kad diachronija turi savo ribas pradi (prokalb) ir pabaig

(sinchronin sistema). Lygiai taip pat ribas turi ir sinchronija, bet ia ikart kyla klausimas, kaip tas

ribas apibrti. Labai apibendrintai jas galima nusakyti pasinaudojus ia ir dabar formule. Kitaip

tariant, sinchronija yra iuo metu visos kalbins bendruomens vartojama kalbos sistema. Visa

kita, kas lieka u sinchronijos ribos, yra diachronija.

Taiau toks supratimas ne iki galo atskleidia dichotomijos esm, nes sinchronijos ir diachro-

nijos santykis yra sudtingesnis. Tas aikiai matyti i sinchronijos apibrim lietuvi lingvistinje

literatroje: Bet kurio meto kalbos bkl. Sinchroniniuose kalbos tyrinjimuose domimasi kalbos

funkcionavimu tam tikru metu, o ne jos raida (KT, 1990, 181); tai lietuvi, angl, vo-

kiei ar bet kuri kita kalba, vartojama kuriuo nors konkreiu ios kalbos gyvavimo laikotarpiu.

Pavyzdiui, iandienin lietuvi kalba ir Mavydo ratuose ufiksuota jo laik kalba tai dvi lie-

Prokalb Diachronin sistema

DIACHRONIJA

Sinchronin sistema

SINCHRONIJA

14

tuvi kalbos sinchronijos. kalbos sinchronija yra tam tikra stabili, savotika kalbos sistemos

ramybs bsena (Babickien, Venckut 2013, 60). Diachronija Kalbos reikini raidos seka.

Diachronija atspindi kalbos evoliucij (KT, 1990, 48). Diachronija , prieingai, yra

sistemos kitimo bsena jos perjimas i vienos sinchronijos kit sinchronij (KMP, 2013, 60).

ie apibrimai rodo, kad sinchronijos ir diachronijos santyk galima pavaizduoti ir kitaip -

vertikalia ir horizontaliomis ploktmis.

Sinchronija

2 pav. Sinchronijos ir diachronijos dichotomija. Vertikali ir horizontalios plokts

Vertikalioji plokt simbolizuoja diachronij ir veda kalbos praeit. Horizontaliosios linijos

ymi sinchronij ir rodo konkreias kalbos sistemos atkarpas laike, vadinamuosius sinchroninius

sluoksnius, arba sinchroninius pjvius.

Vaizdiau tariant, sinchronijos ir diachronijos santyk i dalies galima sivaizduoti kaip per-

pjaut sluoksniuot pyrag, kurio sluoksniai yra ir nevienodo storio, ir nevienodos sudties, taiau

visi tarpusavyje susij.

ioje schemoje diachronija visada turi dvi pagrindines laiko ribas, kurias galima paymti ver-

tikalioje linijoje. Kitaip tariant, laiko ribos ia pritvirtintos prie vertikalios aies, kuri yra tarsi sin-

chronini sluoksni stuburas: auktutin tai sinchronin kalbos sistema, ir emutin vadina-

moji prokalb, kuri galima bent apytiksliai datuoti. Pavyzdiui, indoeuropiei prokalb datuo-

jama madaug 40003500 m. pr. Kr. (isamiau r. Villanueva Svensson 2012, 1116).

Tarp i dviej rib siterpia sinchroniniai sluoksniai. Jie taip pat turi savo laiko ribas, kurias

galima paymti dvejopai. Viena vertus, horizontalia linija, kuri rodo, kad sinchroninis sluoksnis

turi apytikriai datuojam pradi ir pabaig. Kita vertus, sinchroniniai sluoksniai yra suverti ir

DIA

CH

RO

NIJ

A

SINCHRONIN SISTEMA

Sinchroninis sluoksnis A

Sinchroninis sluoksnis B

Sinchroninis sluoksnis C

PROKALB

15

ant vertikalios linijos taip atsiranda ir j tarpusavio santykis, ir santykis su vertikalija diachroni-

jos aimi.

Atsivelgiant tai, kad sinchronija kuria vienalaik kalbos sistemos model, btina pabrti dar

vien dalyk: is modelis aikiai rodo, jog sinchronija nra vien tik dabartins, iuo metu ia ir

dabar gyvai vartojamos kalbos sistemos modelio krimas (tas matyti ir i cituot apibrim).

Schemoje neatsitiktinai pavaizduotos kelios horizontalios ploktumos, kurios simbolizuoja, kad

sinchronikai gali bti tiriama ir, pavyzdiui, XVII a. ar XIX a. rat kalba, ir net ryt balt pro-

kalbs sistema (jeigu, inoma, tam utenka duomen). Suprantama, danai sinchronini sluoksni

ribos bna slygikos, kartais jos yra tiesiog susitarimo dalykas, bet sinchroniniai sluoksniai visada

susij su tam tikra laiko atkarpa jie prasideda ir pasibaigia. Todl tikras sinchroninis tyrimas bus

tik tada, jeigu nebus skirting sinchronini sluoksni lyginimo, nebus domimasi kalbos reikini

kilme ir raida. ie dalykai jau diachroninio tyrimo objektas.

Literatra: Lietuvi kalbos enciklopedija, 2008; Kalbotyros termin odynas, 1990; Babickien Z., Venckut

R., 2013, Kalbos mokslo pagrindai, 5963; Karalinas S., 2008, Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas, 4249; Villanueva

Svensson M., 2012, Indoeuropiei kalbotyros pagrindai, 1116.

DIACHRONINS KALBOTYROS TINKLAS

Be sinchronijos ir diachronijos, pravartu susipainti ir su kitais svarbiausiais terminais bei jais

vardijam svok struktra, juo labiau, kad lingvistinje literatroje termin galima aptikti vai-

ri.

Jeigu atsiversime Lietuvi kalbos enciklopedij (2008), rasime terminus sinchronija, diachroni-

ja, sinchronin gramatika, diachronin gramatika. Rasime pamint diachronin (istorin) ir sinchro-

nin kalbotyr, bet nerasime joms skirt atskir straipsneli. Dar enciklopedijoje yra straipsneliai

istorin gramatika ir lyginamoji kalbotyra, bet nra termino kalbos istorija (LKE 2008, 225; 235). Jo

nerasite ir Kalbotyros termin odyne (1990), taiau iame minima sinchronija ir diachronija, sin-

chronin ir diachronin kalbotyra, apibrta istorin fonetika, istorin gramatika ir lyginamoji istorin

kalbotyra. Jeigu skaitysime Z. Zinkeviiaus Lietuvi kalbos istorin gramatik (1981), aptiksime

kalbos istorijos, istorins, arba diachronins, gramatikos, lyginamosios gramatikos terminus.

Tad pirmiausiai reikt susidlioti termin ir jais vardijam svok struktr. Hierarchikai

aukiausias ir plaiausias terminas yra diachronin kalbotyra po juo rikiuojasi visi kiti.

16

Diachronin kalbotyra, trumpai tariant, tiria atskir sinchronini sluoksni tarpusavio santykius

(plg. MLS, 2005, 138)14.

Toliau hierarchine tvarka galima dti termin kalbos istorija, kuris turi dvi reikmes:

a) kalbos pakitim per vis jos egzistavimo laik visuma. Paprastai skiriami vidin motyva-

cij (interns) ir iorin motyvacij (eksterns) turintys kitimai. Pirmieji yra nulemti

paios struktros, kitaip sisteminiai. O antrj atsiradimo slyg reikia iekoti ioriniuo-

se veiksniuose: tai kalb kontaktai, migracijos sukeliamas kalb maiymasis, politiniai ir

visuomeniniai pokyiai, kultriniai procesai ir pan.;

b) lingvistin disciplina, kuri aprao, analizuoja ir modeliuoja kalbos raid. ia traukiamos

visos kalbos pakopos: istorin fonetika (grafemika), morfologija, sintaks, semantika, lek-

sika ir tekst istorija.

T lingvistin disciplin, kalbos istorij, galima skirti dar dvi smulkesnes dalis, dvi lingvis-

tines disciplinas.

Pirmoji paprastai vadinama istorine kalbotyra (reikia atkreipti dmes, kad sinonimikai ia

neretai pavartojamas ir diachronins kalbotyros terminas). Tai bendrosios kalbotyros dalis, ku-

rianti kalbos kitim teorij. Smulkiau ji domisi: a) atskir kalb ar j grupi kilme ir raida, b) kal-

bini kitim tipologija, c) atskir kitim proces ar universali kitim tip paieka, d) kitim

kilme ir paplitimu atsivelgiant vidinius ir iorinius veiksnius.

Antroji lingvistin disciplina yra istorin lyginamoji kalbotyra. Jos pagrindinis udavinys

yra rekonstrukcija, o rekonstruoja i kalbotyra kalb giminyst, atskir giminik kalb forma-

vimsi, raid ir santykius.

Istorin gramatika emiausia ios termin struktros grandis. Jos objektas konkreios

kalbos atskir kalbos pakop (fonologins, morfologins, sintaksins ir pan.) rekonstrukcija. Jos

tikslas itirti, aprayti, paaikinti ir susieti skirtingus kalbos kitim etapus.

Istorins lyginamosios gramatikos tikslas visikai toks pats, kaip ir istorins gramatikos.

Skirtumas tik toks, kad is terminas vartojamas kalbant ne apie vienos kalbos, bet apie giminik

kalb eimos ar kurios jos akos rekonstrukcij. Vienos kalbos ar tarms lyginamosios gramatikos

negali bti, taiau keli tos paios kalbos tarmi lyginamoji gramatika visikai manoma.

Visas kalbos istorijos dalis, kurios yra susijusios su rekonstrukcija, jungia vienas bruoas j

rezultatai visada bna tik hipotetiki ir objektyviai nepatikrinami, nes rekonstruojama sakytin

kalbos tradicija kalbos sistemos bkl iki rato atsiradimo, o kitimai, atsirad raytiniu laikotar-

piu, jau yra daugiau maiau dokumentuoti ir ia kalbos raid aprayti ir analizuoti paprasiau.

14 Yra ir kitoki apibrim, bet esm i principo ta pati, plg.: diachronin kalbotyra Istorin kalbotyra, tirianti kurios nors kalbos ar kalb grups raid. (KT, 1990, 98); Tiriant kalb diachroniniu poiriu dmesys sutelkiamas kalbos

vienet ir j santyki evoliucij, nuolatin kitim sistemai nenutrkstamai egzistuojant laike (KMP, 2013, 60).

17

Kaip istorikai skiria prieistor ir istorij, taip ir kalbininkai skiria du jos raidos etapus. Ta skir-

tis objektyviai su paia kalbos raida nesusijusi, ji priklauso nuo galimybs kalb dokumentuoti

nuo rato. Taigi galima skirti prieistorin (arba ikiraytin) ir istorin (arba raytin) kalbos

istorijos etapus. Prieistorin etap tiria istorin gramatika, o raytiniu domisi raomosios kalbos

istorija.

Ir ia termin ratas usidaro: kalbos istorija apima ir istorin gramatik, ir raomosios kalbos

istorij. Kitaip tariant, kalbos istorijos objektas yra kalba kaip procesas ir kaip rezultatas.

Su kalbos istorija yra glaudiai susijusi etimologija diachronins kalbotyros aka, tirianti

odi kilm (isamiau r. Kabainskait 2014). Indoeuropeistika yra kalbotyros dalis, tirianti in-

doeuropiei kalbas, ji taip pat yra ir diachronins kalbotyros dalis.

Visus aptartus terminus ir jais vardijam lingvistini disciplin santykis matyti 3 paveiksle.

Sinchronin kalbotyra tiria tam tikro laikotarpio vienos kalbos ar kalb grups sistem

Diachronin kalbotyra tiria visk, kas susij su kalbos raida, kalbos istorija

Kalb

os

isto

rija

:

kalb

a k

aip

pro

cesa

s

ir r

ezu

ltata

s

Kalbos istorija (aprao, analizuoja ir modeliuoja kalbos raid) (kalba kaip procesas)

Istorin kalbotyra (kuria kalbos kitim teorij) (kalba kaip procesas)

Istorin lyginamoji kalbotyra (rekonstrukcija) (kalba kaip procesas)

Istorin gramatika, istorin lyginamoji gramatika

(vienos ir keli giminik kalb rekonstrukcija) (kalba kaip

procesas)

Ind

oeu

rop

eis

tik

a

Raomosios kalbos istorija (kalba kaip procesas)

Etimologija

3 pav. Termin ir jais vardijam lingvistini disciplin santykis

Literatra: Lietuvi kalbos enciklopedija, 2008; Kalbotyros termin odynas, 1990; Metzler Lexikon Sprache,

2005; Bumann H., 2008, Lexikon der Sprachwissenschaft; Kabainskait B., 2014, Etimologijos metmenys, 1013; Babic-

kien Z., Venckut R., 2013, Kalbos mokslo pagrindai, 5963; Zinkeviius Z., Lietuvi kalbos istorin gramatika I, 1980, 3

9.

KALBOS ISTORIJOS PRADIA

Kas bent kiek domjosi kalbotyros istorija, tas, inoma, nesuklys ir nemanys, kad kalbos isto-

rija, arba, moderniai kalbant, diachronin kalbotyra prasidjo tada, kai F. de Sosiras sugalvojo t

jau mint dichotomij sinchronija : diachronija. I ties kalbos istorijos kaip mokslins disciplinos

gimtadieniu sutartinai laikomi 1816 metai, o teorijos ir metodo pradininko laurai priskiriami Fran-

cui Bopui (Franz Bopp). Btent iais metais pasirod jo veikalas ber das Conjugationssystem

18

der Sanskritsprache in Vergleichung mit jenem der griechischen, lateinischen, persischen und

germanischen Sprache (Apie sanskrito asmenavimo sistem lyginant j su graik, lotyn, pers

ir german kalba). Ties sakant, labai panaias mintis savo veikale Undersgelse om det gamle

Nordiske eller Islandske Sprogs Oprindelse (Tyrinjimas apie senovs skandinav, arba island,

kalbos kilm) idst ir danas Rasmusas Kristianas Raskas (Rasmus Kristian Rask), taiau jo dar-

bas pasirod vliau 1918 m. ir, be to, dan kalba. Taigi turjo praeiti visas imtmetis, kuriame

karaliavo vienintel, iuolaikikai tariant, lingvistin paradigma istorin lingvistika, iki F. de So-

siro naujovi, iki sinchronins kalbotyros manifesto, paskelbto 1916 m. veikale Cours de

linguistique gnrale.

isam kalbos istorijos aptarim teorins minties vystymsi ir teorinius ginus, metodolo-

gijos formavimsi ir metod raid bei panaius dalykus ia nesigilinsime. iais klausimais rasite

daug nesunkiai prieinamos literatros vairiomis kalbomis, todl keliais odiais galima paminti

tik tuos dalykus, kurie susij su kalbos istorijos metodologija ar turjo jai takos.

Literatra: Babickien Z., Venckut R. 2013, Kalbos mokslo pagrindai, 2439; Villanueva Svensson M.,

2012, Indoeuropiei kalbotyros pagrindai, 810.

KAIP PASIDARYTI KD?

Kone kiekviename kalbotyros vadovlyje, ypa skyriuje apie kalbotyros istorij, bus panaus

sakinys: Kalba mons domisi nuo seniausi laik. Toliau bus minima Antika (pirmosios gramati-

kos, filosofiniai kalbos klausimai) ir Viduramiai (norminimas, filologiniai tekst tyrimai), Rene-

sansas (nacionalini kalb gramatikos, kalbos kilms klausimai) ir laikotarpis iki XVIII a. pabaigos

(kalb vairov, universalioji gramatika). Bus minima Mesopotamija, Indija, Kinija, arab kratai,

senovs Graikija ir Roma kultros, kuriose gvildenti kalbos klausimai. Taiau visas itas dom-

jimasis dar nebuvo tikroji kalbotyra tokia, kaip mes j dabar suprantame. Literatroje netgi var-

tojami skirtingi terminai: kalbotyra ir mokslin kalbotyra, nurodantys takoskyr tarp domjimosi

kalba ir kalbos tyrimo.

Su moksline kalbotyra (ia tikt sakyti ir lingvistika) menkiau susipains skaitytojas galt

prietarauti: juk k tik buvo minima gramatika, o kurios nors kalbos gramatika ir yra rimtas moks-

linis veikalas. Taiau tai tik spdis, nes ir gramatikos skirstomos dvi ris. Tai vadinamoji mo-

kyklin gramatika, kurios esm tam tikras taisykli svadas, ir mokslin gramatika, kuri kalb

ne tik aprao, bet ir tiria.

Vadinasi, yra bd ir priemoni, kuriomis pasinaudojant domjimasis kalba yra mokslina-

mas, paveriamas moksline disciplina. Tam mokslinimui reikia keli dalyk.

19

Vaizdumo dlei ia galima pasitelkti visikai buitik pavyzd sivaizduokime, kad mums

reikia pasigaminti kd tai yra ms siekiamas rezultatas. Vis pirma mums reiks mediag

medienos, vini. Moksle tai vadinamoji empirin mediaga, faktai. Mes galime turti krv len-

t: vairiausios medienos, ploio, ilgio, spalvos; galime turti pai vairiausi vini. Galime t

medien ir vinis sugrupuoti, sudlioti, suklasifikuoti, taiau norimo rezultato kds netursi-

me. Vadinasi, fakt kaupimas ir net j klasifikavimas dar nra mokslas.

Antrasis dalykas, kurio reikia norint pagaminti kd, yra sivaizdavimas, kokia ji bus bri-

nys, paveiksliukas, mintyse susikurtas vaizdas. Moksle is etapas yra hipotezi, kurios plaukia i

empirins mediagos, klimas.

Kai jau sivaizduojame, kokia ta kd gals bti, galtume imtis darbo ir j pasigaminti.

Moksle tai vadinama hipotezs rodymu, o galutinis rezultatas yra atitinkama teorija.

Taiau ia dar trksta treiojo komponento, be kurio kds nepasidarysime. Juk i lent reiks

ipjauti atitinkamas detales reiks pjklo, o vinims sukalti reiks plaktuko.

Taigi norint pagaminti kd, neutenka mediagos ir brinio dar reikia ranki, kurie pad-

t gauti norim rezultat. Moksle toks rankis yra metodas pagrindinis duomen rinkimo, apdo-

rojimo arba analizs bdas. Tyrimo metodas, pirma, turi bti metodologikai pagrstas, antra, turi

bti informatyvus ir patikimas.

Istorijos tkmje kalbotyros kdei pagaminti buvo ir mediagos paiek, ir mginim kurti

brinius, ir net sunarstyti pai kd. Kitaip tariant, nuo domjimosi kalba pamau eita link jo

mokslinimo, kalbotyros atsiradimo. Tam takos turjo ir apraomosios gramatikos, rodanios kal-

bos struktr, ir universaliosios gramatikos paiekos, ir domjimasis kalb vairove, ir ypa kalbos

kilms klausimai. Taiau svarbiausias postmis kalbotyrai, o tiksliau tariant kalbos istorijai atsi-

rasti buvo aikiai nubraiytas brinys, kur buvo suprantamai parodyta, koki kd norima paga-

minti. Tas brinys buvo kalb giminysts idja, kuri, iki tol vienur kitur paminim, 1786 m.

aikiai idst angl teisininkas, sanskritologas Viljamas Dounsas (William Jones). Jo idja buvo

tokia: geografikai tolim ir skirting kalb kai kurios formos reguliariai sutampa. Tok sutapim

galjo lemti bendra vis i kalb kilm jos turjo atsirasti i vienos bendros kalbos, kuri dabar

galbt net neegzistuoja. i mintis ir tolesnis jos rutuliojimas turjo labai svarbi padarini kalbo-

tyrai formuotis:

a) suformavo aiki domjimosi kalba krypt kalb giminysts santyki tyrimus;

b) atsirado tyrimo perspektyva kalba pradta domtis kaip istoriniu fenomenu;

c) atsirado tyrimo tikslas nustatyti kalb giminyst, itirti atskir kalb kilm ir raid, re-

konstruoti j bendr prokalb;

d) pati kalba tapo savarankiku tyrimo objektu.

20

Turint utektinai mediagos ir aik brin, liko tik susikurti gerus rankius tikslui pasiekti.

Taip darni sistem susijung visi trys mokslinei disciplinai reikalingi elementai: 1) empirin

mediaga atskiros giminikos kalbos ir j teikiama mediaga, 2) hipotez atskiros kalbos yra

kilusios i vienos bendros kalbos prokalbs, 3) metodas, rankis, kuriuo naudojantis galima pa-

grsti hipotez atlikti rekonstrukcij ir rodyti t prokalb egzistavus.

Mokslinio tyrimo objektu ir lingvistine disciplina tapo btent kalbos istorija, o kalbos istorikai

m vadovautis principu viskas, kas ne istorika, tas ne mokslika. Principu, kuris neginijamas bu-

vo iki F. de Sosiro Cours de linguistique gnrale.

Literatra (apie metodus ir metodologij): Gintalas A., 2011, Metodologijos ir metodo samprata, 983

996; Leonaviius J., 1993, Sociologijos odynas; Kardelis K., 2007, Mokslini tyrim metodologija ir metodai.

METODOLOGIJOS KRJAI

Metodai, kuriais naudojasi iuolaikiniai kalbos istorikai, i dalies yra gana konservatyvs, ta-

iau ir jie nujo tam tikr evoliucin keli ir iki iol vis dar tobulinami. Jie susiformavo keturiais

etapais.

Pirmasis etapas istorins lyginamosios kalbotyros pradia, pradios periodas, datuo-

jamas nuo 1816 m. iki jaunagramatiki manifesto 1878 m. (r. Villanueva Svensson 2012, 8).

Francas Bopas (Franz Bopp), Rasmusas Kristianas Raskas (Rasmus Kristian Rask), Jakobas Grimas

(Jakob Grimm) ir Augustas leicheris (August Schleicher) kalbos istorijos ir indoeuropeistikos

pradininkai. Svarbiausias j nuopelnas tas, kad jie pradjo taikyti lyginamj metod, veikiami

gamtos moksl, ypa Darvino teorijos, kalboms taik gyvj organizm evoliucijos dsnius, suk-

r natralistin kalbotyros krypt, genealoginio medio teorij.

Ypa svarbus buvo antrasis etapas jaunagramatiki epocha, arba klasikinis indoeu-

ropeistikos periodas, datuojamas nuo 1878 m. iki 1927 m. (r. Villanueva Svensson 2012, 9). 1878

m. jaunagramatiki eros pradia laikomi todl, kad iais metais buvo paskelbtas garsusis j mani-

festas, kuriame buvo suformuluotos svarbiausios idjos. Jaunagramatikiai atsirado kaip atsvara

pirmiesiems lyginamosios kalbotyros krjams, iaugo i j metodologini pair kritikos. La-

biausiai kritikuojamas buvo vadinamasis atomizmas, kur kaip rekonstrukcijos rank naudojo

pirmieji indoeuropeistai. Atomistin kalbotyra apibriama kaip Kalbotyros kryptis, kurios

objekt sudaro atskirai imami individuals kalbos vienetai (KT, 1990, 29). Kitaip tariant, garsai,

formos, konstrukcijos analizuojamos atskirai, atsietai, nesiejant j tarpusavyje, nepabriant tarpu-

savio ryi, neatsivelgiant viet sistemoje. Taip pat jaunagramatikiai kritikavo pastangas tik ap-

21

rayti gars, form kilm, bet neiekoti kitim prieasi. Buvo kritikuojamas ir siekis rekonstruo-

ti tik indoeuropiei prokalb, nekreipiant dmesio vlesnius kalbos etapus.

Nors jaunagramatiki kritika buvo visikai pagrsta, jie ir patys neiveng to, k kritikavo.

Ypa tai pasakytina apie atomistin tyrimo princip jaunagramatikiams nepavyko jo atsikratyti.

Taiau reikia pripainti, kad jaunagramatikiai gerokai prisidjo prie istorins lyginamosios kalboty-

ros paangos. Svarbiausi j nuopelnai yra ie:

1) kr istorins lyginamosios kalbotyros teorij, teorikai grind empirinius tyrimus;

2) kaip tyrimo tiksl ikl ne vien kitim apraym, bet j aikinim, interpretavim;

3) ypa pabr gars dsni svarb rekonstrukcijai;

4) galutinai suformulavo analogijos princip, siejo j su psichologiniais faktoriais;

5) ikl dabartins nekamosios kalbos, kaip vienintels galimos tiesiogiai stebti, svarb;

6) pabr nekamosios kalbos pirmenyb prie raytin kalb;

7) pabr individo vaidmen kitim procese;

8) galutinai suformavo lyginamj metod;

9) para detalias ide. kalb istorines gramatikas.

Kaip jau minta, istorin lyginamoji kalbotyra kaip vienintel lingvistin disciplina karaliavo

vis imtmet iki 1916 m., kai pradjo formuotis nauja lingvistin paradigma struktra-

lizmas. F. de Sosiras buvo jaunagramatiki mokinys, taiau kaip ie savo pirmtakams, taip ir jis

nepagailjo kritikos savo mokytojams. Labiausiai buvo kritikuojamas atomistinis tyrimo metodas ir

telkimasis tik ties istoriniais tyrimais. ia nra reikalo kartoti puikiai inom struktralizmo abc-

l: kalba kaip enkl sistema, kalbos enklo dvipusikumas, jau aptarta sinchronija ir diachronija ir

pan. Svarbiausias struktralizmo nuopelnas tas, kad kalb pradta irti kaip funkcin sistem,

kurioje svarbiausias dalykas yra atskir element tarpusavio santykiai. Struktralizmo laikotarpiu

susiformavo fonologija, perklusi gars tyrim kokybikai nauj auktum.

Nors vyko smarki diskusija tarp jaunagramatiki ir struktralist, bet struktralistiniai meto-

dai vis dlto padar tak ir kalbos istorijai. Nuo 1927 m. prasideda modernusis indoeuro-

peistikos periodas, pasiymintis sisteminiu poiriu ir prokalb, ir rekonstrukcij (r. Villa-

nueva Svensson 2012, 9). Sustiprja garsinio kalbos lygmens tyrimai, ia btina paminti 1931 m.

ispausdint programin Romano Jakobsono straipsn Prinzipien der historischen Phonologie,

padjus pamatus istorinei fonologijai.

Reikia minti ir generatyvist indl kalbos istorij. Jie kalbos kitimus interpretavo ne kaip

gars ir form kitim (taip elgsi jaunagramatikiai) ir ne kaip kitimus sistemoje (taip suprato

struktralistai), bet kaip gramatins struktros pakitimus. Didiausias j nuopelnas tas, kad dau-

giausiai dmesio skyr sintakss tyrimams. Generatyvistai domjosi ir istorine fonologija.

22

Naujausia ir moderniausia lingvistin paradigma kognityvin lingvistika taip pat skiria

dmesio ir kalbos kitimams apskritai, ir istorinei fonologijai.

Literatra: Lietuvi kalbos enciklopedija, 2008, 325; Babickien Z., Venckut R., 2013, Kalbos mokslo pagrindai,

2439; Villanueva Svensson M., 2012, Indoeuropiei kalbotyros pagrindai, 1116; King D. R., 1969, Historical linguistics

and generative grammar; Winters E. M., Tissari H., Allan K., 2010, Historical Cognitive Linguistics; Nathan S. G, 2008, Pho-

nology: A Cognitive Grammar Introduction.

KALBOS ISTORIJOS OBJEKTAS

Kalba yra unikali enkl sistema. Didiausias jos unikalumas yra net ne funkcijos, bet sandara.

Jeigu norime isiaikinti, kaip veikia koks nors mechanizmas, pavyzdiui, laikrodis, mes nespren-

diame apie jo sandar i gaunamo rezultato rodom valand, datos ar kokios kitos informacijos.

Tiesiog laikrod iardome ir pairime, kaip jis sukonstruotas. Taip yra ir gamtos moksluose, me-

dicinoje gyvno ar mogaus sandar galima isinagrinti gyvai. Teorinis ar praktinis modelis

ia visada kuriamas turint prie akis original prototip. Bet su kalba yra kitaip, nes jos sistema

sukonstruota juodosios ds principu. Kad kalbos sistema egzistuoja, mums akivaizdiai patvirti-

na nekos aktai, arba kalbjimas. Taiau kalbjimas juk yra tos sistemos veikimo rezultatas.

Pavyzdiui, jeigu nekos aktai rodo, jog kalboje vartojama 12 balsi ir 45 priebalsiai, taip pat vy-

rikoji ir moterikoji gimin, tai yra rezultatas. Bet mums rpi klausimas, kaip ta sistema atrodo,

kaip ji sukonstruota, ir kai mginame atsakyti klausim, susiduriame su klitimi juodosios

ds atidaryti negalime, todl tiesiogiai, fizikai stebti sistemos sandaros nemanoma. Vadinasi,

lieka vienintelis bdas t sistem painti jos sandaros ir veikimo model sukurti i gauto rezulta-

to. Taiau toks modelis yra hipotetikas, nes negalima objektyviai patikrinti, ar jis atitinka tikrov,

todl, kaip jau sakyta, apie kalbos sandar mes galime sprsti tik i to, k sistema pagamina ne-

kos akt, arba kalbjimo. Lingvistika tuo ir domi, kad ia atsiveria platus interpretacij ir krybos

laukas. Ir nebtinai kai kurios interpretacijos yra teisingos, bet ia jau kitas metod taikymo ir

teorini svarstym klausimas.

Kalbos istorikai susiduria su dar keblesniu udaviniu jiems reikia sukurti diachronin mode-

l, tiksliau tariant, net keliolika j sudarani sinchronini modeli ir dar parodyti vis j tarpusa-

vio santyk. Kyla klausimas, kuo galima t modeli atkrim paremti?

Prie atsakant klausim dar reikia priminti, nors ir buvo prabgom minta, kad rato atsi-

radimas ir pltra lm, jog daugelio kalb istorija dalijasi du periodus: prieistorin (ikiraytin) ir

istorin (raytin). Su raytiniu periodu, arba raomosios kalbos istorija, koki nors dideli sunku-

m nekyla ji tiesiog ufiksuota raytiniuose altiniuose. Svarbiausia uduotis yra tuos altinius

23

teisingai perskaityti, o po to jau galima juos vairiai analizuoti. Remiantis raytiniais altiniais gali-

ma inagrinti ir aprayti gars, form, konstrukcij ir kit kalbos element raid. Toks tyrimas,

be abejo, visada turi ieities tak pirmuosius raytinius paminklus. Tiriant raytinius paminklus

skmingai taikomas filologinis metodas tai jau kas kita nei istorins kalbotyros metodai (isa-

miau r. Palionis 1999, 267).

Taiau greta raytins kalbos visada egzistuoja ir sakytin, kuri gyvena savo gyvenim ir nere-

tai gerokai skiriasi nuo raytins. Yra kalbos atmain, kurios i viso neturi raytins tradicijos

bene gausiausia tokia atmaina yra tarms. Beje, raytinei tarmi tradicijai negalima skirti tarmini

tekst rinkini ir tarmi odyn tai tik ratu ufiksuota sakytin kalba, ne raytinis tarms va-

riantas.

Sakytins kalbos istorij galima fiksuoti nebent lyginant skirting kart kalb, taiau ir ia ga-

lima aprpti tris, geriausiu atveju keturias kartas. Vis kita lieka nepaliudyta ir objektyviai nepa-

tikrinama.

Taiau atkurti ikiraytinius kalbos chronologinius sluoksnius vis dlto manoma. Tam yra dvi

slygos:

1) iorins kalbininkai sugebjo susikurti rankius metodus, kuriais dirbant kalbos istorij

galima atkurti ir parayti;

2) ne k menkesnio svarbumo vidins. Jeigu j nebt, sukurtas rankis bt beprasmis ir

nepanaudojamas.

KALBA LEIDIA RAYTI JOS ISTORIJ

Kalba yra taip sutvarkyta sistema, kad bent du dalykai leidia mums pavelgti jos praeit,

prieistorin laikotarp, i kurio, kaip jau minta, joki objektyvi liudijim neturime.

Pirmasis dalykas yra akivaizdus ir neginijamas faktas, kad kalba kinta. Galima sakyti, kad

kiekviena kalba turi savo vidin laikrod, kuris tiksi nevienodu tempu. Todl vienos kalbos yra

greitesns, arba modernesns, kitos ltesns, arba konservatyvesns. Pavyzdiui, angl kalb

galima priskirti prie greitj, o lietuvi prie ltj kalb. Kalb kitimo greit gana gerai rodo

raytiniai altiniai. Tik, kalbant apie vidin kalb laikrod, reikia atkreipti dmes, kad ir toje paio-

je kalboje atskiros tarms bna nevienodo greitumo. Geras pavyzdys yra ir lietuvi kalba. iaip jau

manoma, kad lietuvi kalba yra konservatyvesn nei latvi: lietuvi kalboje laisvas kirtis, nra ga-

lni redukcijos, maas linksni sinkretizmas ir pan. Taiau tas tinka tik bendrinei kalbai. Tuo

tarpu paioje lietuvi kalboje emaii tarm greitesn nei auktaii, o ryt auktaii panevi-

ki patarm, jos iaurin dalis lenkia ne tik kitus auktaiius, bet ir emaiius ir net latvi kalb.

24

T nesunku parodyti kad ir iuo pavyzdiu. iauriniai panevikiai turi toki veiksmaodio riti

esamojo laiko paradigm:

a (riu)

tu (rii)

jis, ji r (ria).

Tai ne tik spari paneviki patarms raid iliustruojantis pavyzdys, bet ir tipologikai

domus atvejis. I esms tai vidins fleksijos, kuri ivyst turi semit kalbos, pavyzdys. Kadangi

iaurini paneviki galns yra visikai redukuotos, surasta kita ieitis santykiams reikti vidi-

n fleksija. iuo atveju patarms vadinti konservatyvia negalima. Vadinasi, kalbos sistema ir tos

sistemos sudtins dalys (fonologin, morfologin, sintaksin, leksin sistemos) nuolat juda. Ray-

tin kalba gal ir gali sudaryti kalbos pastovumo spd, taiau palyginus skirting epoch ratus

ikart bus matyti, kad tas spdis klaidingas. T pat rezultat gausime ir palygin skirting kart

kalb skirtum bus. Taigi kisdama kalba kuria savo istorij. Jeigu kitim nebt, nebt ir kal-

bos istorijos.

Antroji vidin prieastis taip pat labai svarbi. J galima parodyti kad ir itrauka i inomos D.

F. Kuperio nuotyki knygos Pdsekys.

Pagaliau jie prajo dirbtin krm, ir Pdsekys, pravrs burn, savo papratimu tyliai nusi-

juok. Taiau jis neilgai tesidiaug: t pai akimirk indnas, eins upakalyje apsigr, stabte-

ljo ir m atsidjs tyrinti dirbtin udang. Buvo matyti, kad jam kilo kakoks tarimas.

Jis tylutliai prijo prie j sudominusio krmo. Atokaitoje keli lapai buvo truput nusvir nuo savo

stiebeli, ir toks neymus nukrypimas nuo prast gamtos dsni kariui krito akis. Bet jis ir

abejojo, nes vjelis supo nusvirusius lapus ir jiems, rodos, gro buvusis j gaivumas. Lapai

ant akeli, kuri galai buvo nusvir vanden, taip maai tepasikeit nuo kaitros, kad, juos palie-

ts ranka, irokzas buvo benusprendis, jog apsiriko dl savo spliojim. Pagaliau, nordamas

isprsti visas abejones, jis praskleid dvi akutes, eng ingsn priek ir prie save pamat bg-

lius, sustingusius kaip statulas.

Svarbiausias dalykas ioje istorijoje ne tiek pastabumas, bet slygos, kurios leidia tam pasta-

bumui veikti tai nukrypimas nuo prast gamtos dsni. Kalbotyroje tokie nukrypimai vadi-

nami iimtimis. Iimtys i sinchronini taisykli ir yra antroji vidin prieastis, leidianti egzistuoti

kalbos istorijai. Jeigu iimi nebt, mes negaltume rekonstruoti prieistorins kalbos sistemos

tam tiesiog nebt slyg. Pusiau rimtai galima bt sakyti, kad kalbtojai ateities kartoms kal-

boje palieka tam tikrus enklus, kuriuos perskait jie galt t numanyti apie senesn kalbos b-

v.

25

Danai tie enklai paprastam kalbos vartotojui net nekrinta akis, jie tiesiog nekreipia vadi-

namsias sinchronines iimtis dmesio. Pavyzdys galt bti vardiuotins bdvardi ir sangr-

ins veiksmaodi formos. tai Dabartins lietuvi kalbos gramatika teigia, kad Bdvardi

vardiuotini form linksni galns yra susidariusios i paprastj bdvardi galni ir prie j

priaugusi vardio jis, ji form, kurios ilgainiui pakito (DLKG 1994, 185). Bet palyginkime: a)

Gen. Sg. gr-o gr-o-jo ir b) Instr. Sg. ger- ger-o-ju. Pirmuoju atveju pavyzdys atitinka gra-

matikoje suformuluot taisykl prie paprastojo bdvardio galns pridtas vardis, plg. gr-o-jo.

Taiau antruoju atveju paprastojo bdvardio galn kakodl yra -uo, plg. ger-o-ju, nors nevar-

diuotinio bdvardio galn yra -u, plg. ger-.

Panaiai yra ir su sangrinmis formomis. Anot Dabartins lietuvi kalbos gramatikos,

sangros afiksas si (-is, -s) pridedamas prie akini ir priesagini pamatini odi galo.

(DLKG 1994, 406). Taip yra, pavyzdiui, formose brtis, sktis, taiau vl palyginkime: bar, bet

baro-si, suk , bet suk e-si. Ir vardiuotinio bdvardio, ir sangrinio veiksmaodio atveju ai-

kiai matyti sinchronin vokalizmo kaita, kur kaitaliojasi trumpasis ir ilgasis balsis (u uo, i ie)

Daug toki sinchronini nevienodum galima rasti ir kiriavimo sistemoje, pvz., jut-iena,

bet paukt- odi struktra vienoda, priesaga ta pati, bet kirtis vienur yra aknyje, kitur

priesagoje. ia ir yra sinchronini iimi pavyzdiai, mums palikti enklai. Tuos enklus iifruo-

ti, sinchronines iimtis paaikinti gali tik kalbos istorija.

REKONSTRUKCIJA

Norint perskaityti prajusi kart kalboje mums paliktus enklus, reikia turti tam ranki ir

imanyti, kaip tais rankiais pasinaudoti. Visa ta procedra, kuri atlieka kalbos istorikai aikinda-

miesi kalbos kitimus, yra vadinama rekonstrukcija. Svarbu pabrti, kad rekonstrukcija nra

kalbos istoriko tikslas, tai yra tik procesas, atliekamas tikslui pasiekti. Rekonstrukcija paprastai api-

briama kaip raytini altini nepaliudyt kalbos (ar kalb eimos fakt bei j sistemos) atkri-

mas specialiais kalbotyros metodais, pavyzdiui, Ratijos paminkl neufiksuotos kalbos bsenos

atkrimas, remiantis gyvosiomis kalbomis ir ratijos paminklais (KT 1990, 170); raytini al-

tini nepaliudyt kalbos (ar kalb eimos fakt bei j sistemos) atkrimas specialiais kalbotyros

metodais (LKE 1988, 450). Kitaip tariant, rekonstruojant atkuriami sinchroniniai kalbos pjviai,

kiekvienas j turi turti maiausi tam laikui inovacij skaii. Taip stengiamasi prisikasti iki pro-

kalbs tokio kalbos sinchroninio pjvio, kuris turt apskritai maiausi manom inovacij

skaii.

Kalbos istoriko tiriamj darb galima palyginti su archeologiniais kasinjimais. Archeologai

atkasa kultrinius sluoksnius - moni gyvenamoje vietoje per ilgesn laik i organini, buitini,

26

statybini, gamybini liekan susidaranius sluoksnius, kurie yra pagrindinis gyvenviets poymis

(VLE 2007, 231)15. Kalbos istorikai atkasa savotikus kalbos kultrinius sluoksnius sinchro-

ninius pjvius. Tik archeologijoje kultriniai sluoksniai graiai gula vienas ant kito, o su kalbos

kultriniais sluoksniais yra kur kas sudtingiau. Kaip susidlioja sinchroniniai sluoksniai, priklauso

ne tik nuo objektyvi kalbos sistemos pakitim, bet ir nuo lingvist poirio tuos kitimus, nuo

taikom metod, nuo teorins minties.

Paskaiius tradicinius lietuvi kalbos istorijai skirtus darbus (pvz. Zinkeviius 1980; Zinkevi-

ius 1984; Salys 1995; Kabelka 1982) gali susidaryti spdis, kad lietuvi kalbos diachroninis mo-

delis i sinchronini pjvi susideda nelyginant sluoksniuotas pyragas, plg. 4 pav.

4 pav. Tradicin sinchronini pjvi schema

Taiau i tikrj situacija yra kur kas sudtingesn, nes sinchroniniai sluoksniai toli grau taip

tolygiai nesidlioja. Tarp lingvist kyla nemaai domi diskusij, kaip galima bt sivaizduoti ir

apibrti prokalb. Vienas i domesni yra Heinerio Eichnerio diskusinis silymas, kaip galt

atrodyti rekonstruojamas diachroninis modelis (r. Eichner 1988, 1040). is lingvistas silo skirti

du modelio lygmenis, kuriuos vadina Sprachebene ir Sprachstufe. Lietuviki vokik termin

atitikmenys galt bti kalbos sluoksnis ir kalbos pakopa. Jeigu kalbos raid mgintume si-

vaizduoti pagal i teorij, tai paaikt, kad tokia schema, kuri pavaizduota 4 pav., nerodo tikrojo

struktros sudtingumo.

Erdvinis diachronins struktros modelis bt sudarytas maiausiai i trij dali. Vis pirma

galima kalbti apie sinchroninius kalbos sluoksnius, kurie yra tam tikras atskaitos takas (tradici-

kai tariant, skirtingos indoeuropiei, balt ir kit kalb prokalbs). Grafikai iuos kalbos sluoks-

nius i tikrj reikt vaizduoti kaip ploktum tai bt vieno matmens erdvin figra, egzis-

tuojanti atitinkamame laiko take.

Antroji konstrukcijos dalis bt kalbos pakopos, kurios vaidina itin svarb vaidmen rekonst-

rukcijoje. Kalbos pakopa jau nra vienos dimensijos erdvin figra, be to, ji visada turi savo pra-

di ir pabaig, t. y. yra isidsiusi laiko linijoje. Kad bt aikiau, galima pasitelkti tok pavyzd. 15 Plg. http://www.melc.lt/lietuva/tauta/papildymai.php?PaId=8&r=K

Lietuvi prokalb

Ryt balt prokalb

Balt prokalb

Balt-slav prokalb?

Ide. prokalb

Lietuvi kalba

http://www.melc.lt/lietuva/tauta/papildymai.php?PaId=8&r=K

27

Sakykime, baltikj pakop (tradicikai balt prokalb) galima apibrti kaip toki kalbos pako-

p, kuri prasideda su pirmuoju vien tik balt kalboms bdingu kitimu ir baigiasi paskutiniu vi-

soms balt kalboms bdingu kitimu. i pakopa gali turti ir aikias laiko ribas: manoma, kad bal-

tikoji pakopa (balt prokalb) ryt balt ir vakar balt pakopas (prokalbes) suskilo prie pat V a.

pr. Kr. (Dini 2000, 58).

Dabar jau aiku, kad kalbos sluoksniai tarsi rmina kalbos pakopas ir yra teorinis atskaitos

takas vienos kalbos pakopos pradiai ir pabaigai. Taigi baltikj pakop pradeda, sakykime, balt-

slav pakopos paskutinis sluoksnis, o baigia baltikosios pakopos paskutinis sluoksnis, kuris kartu

yra, tarkim, ryt balt pakopos pirmasis sluoksnis. Kalbos pakop, reikalui esant, galima periodi-

zuoti, pavyzdiui, ankstyvj, vidurin ir vlyvj laikotarp priklausomai nuo kitim skaiiaus ir

intensyvumo. Prie ir u ios pakopos esanios kitos kalbos pakopos taip pat gali bti atitinkamai

vardytos pavyzdiui, balt-slav pakopa, ryt balt pakopa ir pan.

Treioji labai svarbi konstrukcijos dalis yra ne tai, kad kalbos pakop sudaro pirmasis ir pasku-

tinis kalbos sluoksnis, bet tai, kad apskritai kalbos pakopa sudaryta i skirting kalbos sluoksni.

Teorikai irint vienoje pakopoje gali bti tiek kalbos sluoksni, kiek yra vykusi chronologikai

skirting (t. y. ne vienu metu atsiradusi) kitim. i kalbos sluoksni tarpusavio skirtumus lemia

tik konkrets jas lemiantys kitimai.

Ir paskutin diachroninio modelio konstrukcijos dalis yra ta, kad nemaa dalis kalbos reikini

perbga per kurios nors kalbos pakopos sluoksnius visikai nepakit arba pakit labai maai. Vadi-

nasi, ir kalbos sluoksniai, ir kalbos pakopos susideda i dvejop kalbos fenomen: a) nepakitusi

nuo vieno ar kito pradins kalbos sluoksnio laik ir b) patyrusi kitim bent viename kuriame

(neretai ir keliuose) kalbos sluoksniuose. Pirmsias ypatybes tradicikai prasta vadinti paveldto-

siomis. Galima pateikti kelet pavyzdi:

a) nuo ide. prokalbs sluoksnio liko nepakitusi lietuvi bendrins kalbos ir vakar auk-

taii kauniki patarms fonologin ilgj ir trumpj balsi opozicija;

b) nuo ide. prokalbs sluoksnio labai maai pakitusi daiktavardi linksni struktra (ide.

8 linksniai, lietuvi kalboje 7).

Taiau yra daug kalbos element, kurie yra patyr kitim ar visai inyk, pavyzdiui:

a) lietuvi kalboje neliko bevards (neutrum) gimins kategorijos;

b) nors daiktavardi linksni sistema stabili, bet kai kuri kamien atskir linksni ga-

lns yra morfologikai (pvz., o-kamieno Nom. Pl. galn ai (plg. vilkai) ir buvusi ide. galn

*-s) ir fonetikai (pvz., Instr. Sg. galn u (plg. vilku) ir ide. galn *-oh1) pakitusios (isamiau

apie morfologinius kitimus r. Villanueva Svensson 2012, 5268). Dar didesni pakitimai yra vyk,

pavyzdiui, -kamieno daiktavardi daugiskaitos paradigmoje. Jie gana aikiai matyti, palyginus

28

-kamieno, u-kamieno ir o-kamieno paradigmas. I palyginimo aiku, kad -kamieno daugiskai-

tos form (iskyrus kilminink ir galinink) galns yra pasidarytos pagal o-kamien, r. 5 pav.

-kamienas u-kamienas o-kamienas senoji -kamieno paradigma

vaisiai sns sveiai *vaisis

vaisi sn svei vaisi

vaisiams snums sveiams *vaisiums

vaisius snus sveius vaisius

vaisiais snumis sveiais *vaisiumis

vaisiuose snuose sveiuose *vaisise

5 pav. u-kamieno, u-kamieno ir o-kamieno paradigmos

I aptarto modelio matyti, kad kalbos raida sukuria sudtingos architektros statin, nes vieni

elementai nepakinta nuo prokalbs laik, o kiti laikui bgant patiria net kelis kitimus. O dar reikia

turti galvoje sudting kalbos struktr fonetin, morfologin, sintaksin, leksin, semantin klo-

dus, kurie turi dar daugyb maesni posistemi. Ir v sos tos sudtingos sistemos sudtins dalys

juda ir keiiasi vienos greiiau, kitos liau, be to, juddamos keiia ir tarpusavio santykius, suku-

ria naujus elementus ir t. t.

Jeigu kalbos raid mgintume pavaizduoti pagal kalbos sluoksnio ir kalbos pakopos teorij, tai

kiekviena kalbos pakopa bt sudaryta i vairi kultrini kalbos sluoksni. Vadinasi, rekonst-

ruojant reikia ne tik lipti nuo vieno laiptelio ant kito, bet ir itirti, i kokios mediagos tas laiptelis

sukonstruotas. Kitaip tariant, rekonstrukcija turi vykti dviem kryptimis ir laipteliais auktyn-

emyn, ir paiame laiptelyje, jo viduje.

sudting model iaip jau reikt vaizduoti trimat, taiau bent iokio tokio vaizdumo dlei

galima pamginti pavaizduoti ir nemantria schema, r. 6 pav.

6 pav. Kalbos sluoksnio ir kalbos pakopos modelis

Lietuvi prokalb

Ryt balt prokalb

Balt prokalb

Balt-slav prokalb?

Ide. prokalb

Lietuvi kalba

29

Taip pat reikia atkreipti dmes, kad kultriniai kalbos sluoksniai gali bti susimai, dalis to

sluoksnio gali bti inykusi, vienas kitas sluoksnis gali bti paremontuotas panaudojant importines

mediagas skolinimsi.

Tos iimtys, arba nukrypimas nuo prast dsni, mums tra uuominos. Jeigu lygintume re-

konstrukcij su dlione arba kokio lktuvo modeliuko konstravimu, tai tikslas bt i principo tas

pats surinkti paveiksl arba sukonstruoti modeliuk. Bet skirtumas toks, kad dlionje paveiks-

liukas, kur reikia surinkti, yra jau parodytas ir mes inome, k turime sudlioti. Modeliukas, be

paveiksllio, dar turi ir konstravimo schem. Kalbos sistemos rekonstrukcijoje to nra yra tik

detals, kurias reikia sudti taip, kad ieit paveikslas ar modeliukas. Dar rekonstrukcij galima

palyginti su vakins figros gamyba. Liejant vakin figr, visada turimas jos prototipas gyva

garsenyb, jos nuotraukos, vaizdo raai, tad ir ilieti figr bepigu. Kalbos istorikas vakin kalbos

figr lieja turdamas be galo gausi ir be galo skirting mediag, be to, neretai jos dar ir trksta.

Utat kai kurios tos figros vietos tra tik barkani griaui dalis ar net kokia kiaurym. Dl i

prieasi rekonstrukcija yra tokia kryba, kur skirtingi krjai gali gauti ir skirting rezultat

vis kitoki vakin figr. Prisiminus juodosios ds princip, visikai nenuostabu, kad dl vieno

ar kito kalbos kitimo sukuriama net keliolika prietaringiausi hipotezi.

Literatra: Lietuvi kalbos enciklopedija, 2008, 450; Babickien Z., Venckut R. 2013, Kalbos mokslo pagrindai,

241; Zinkeviius Z., 1980, Lietuvi kalbos istorin gramatika I, 624; Zinkeviius Z., 1984, Lietuvi kalbos istorija I. Lietuvi

kalbos kilm; Salys A., 1985, Balt kalbos, tautos bei kiltys, 341; Eichner H., 1988, Sprachwandel und Rekonstruktion. Dis-

kussionsbeitrag, Akten der 13. sterreichischen Linguistentagung, 1040.

SVARBIAUSIOS TEORINS REKONSTRUKCIJOS TAISYKLS

Rekonstrukcijos teorija nuo jaunagramatiki laik yra gerokai paengusi priek. Yra vairi

teorini svarstym, diskusij, silomi skirtingi rekonstrukcijos modeliai. ia bus pateiktos kelios

svarbiausios, esmins teorins rekonstrukcijos taisykls, labiausiai kreipiant dmes garsin kalbos

lygmen.

1) Sinchronijos-diachronijos taisykl. Ji susideda i dviej dali.

a) Be geros sinchronijos nebus geros diachronijos. Kalbos istorikas pirmiausia turi gerai

imanyti sinchronin sistem. Gars lygmenyje pirmasis ingsnis itirti ir aprayti fonologin

sistem: gars distribucij, fonemas, alofonus ir fakultatyvinius variantus, neutralizacij, paradig-

minius ir sintagminius fonem santykius, taip pat prozodin sistem. Tik po to galima imtis re-

konstrukcijos.

b) Negalima painioti sinchronijos ir diachronijos. Tai du tyrimo lygmenys, kurie turi

nuosekliai sekti vienas po kito. Daniausiai ios taisykls nepaisoma sinchroniniuose aprauose

30

vis stengiamasi kai kuriuos atvejus paaikinti. Taiau tokia diachronin puoyba kritikuotina. Ji

trukdo objektyviai aprayti sistem toki, kokia ji yra. Be to, vien element kilm nurodoma,

kit ne. Kai kur, sinchronikai irint, visikai nra reikalo nurodyti kilms.

Painiojant sinchronij ir diachronij atsiranda kreiv formuluoi. Tipikas pavyzdys i

lietuvi dialektologijos: Piet auktaiiai taria kiet priebals l prie: a) garsus e, ei, , pvz., l .das

ledas, l.i leisti, ci.lk tylk (LKTCH 2004, 80). Taiau esm ia ta, kad pavyzdiuose

niekur nra balsi e, ei, , yra tik a, . Vadinasi, tokia formuluot bloga ir atsiranda dl to, kad

galvoje ia turimas diachroninis procesas, vadinamasis priebalsio l kietinimas, o kalbama apie

sinchronin sistem.

2) Gars dsnio taisykl: kalbos garsai kinta dsningai. Tai svarbiausias teorinis prin-

cipas, kur tvirtino jaunagramatikiai, ir kuris nra pakits iki i laik. Gars dsnio principas yra

rekonstrukcijos pamatas. Kitimai nevyksta chaotikai, jie turi savo logik, motyvus ir slygas. Jeigu

princip atmetame, istorin kalbotyra pasidaro nemanoma ji virsta tik poezija.

Gars dsnio pavyzd galima pateikti pasitelkus io leidinio pradioje mint pavyzd lie.

daus, dausi, lie. tarm. di ir rus k. . Jeigu imsime daugiau giminik lietuvi ir rus

kalb odi, kuriuose bt lie. au ir ru. , nesunkiai suformuluosime gars dsn.

Plg. lie. dragas ru. , lie. aus s ru. , lie. sasas ru. ir lygiai taip pat lie.

daus, dausi ru. .

Remdamiesi iais gars atitikmenimis, formuluojame gars dsn: lietuvi kalbos dvibalsis au

atitinka rus kalbos bals (u). is dsnis be iimties turi galioti visuose giminikuose odiuose.

Lie. tarm. di ir rus k. paeidia nustatyt gars dsn, todl nesunku numanyti, kad

odis di yra skolinys. Etimologinis rus odio atitikmuo, kaip k tik parodyta, yra odis

daus, dausi. Lygiai taip pat skolinys i lietuvi kalbos bus rus kalbos odis lie. kuas,

nes atitikmuo au neatitinka ms suformuluoto gars dsnio, pagal kur toje pozicijoje, kur

lietuvi kalboje yra dvibalsis au, negali bti rus kalbos , tik ; rus kalboje apskritai negali bti

dvibalsi jie visi buvo monoftongizuoti.

Gars dsnis dar yra susijs su tokiu paradoksu: jei garsin odi struktra labai panai, fone-

tika visikai sutampa arba nesmarkiai skiriasi labai didel tikimyb, kad odiai ne giminiki, bet

vienas i j skolinys. Taip ir yra lie. tarm. di ir rus k. atveju. Dar vienas pavyzdys:

klaidinga bt susieti lotyn habere laikyti, turti ir vokiei haben turti (bei io odio atitik-

menis kitose german kalbose), nes pagal gars dsnius vokiei h atliepia lotyn c, o lotyn (g),

h atliepia vokiei g. Atsivelgiant gars dsnius vok. haben reikia lyginti su lo. capere imti,

griebti; gauti, o su lo. habere giminikas yra vok. geben duoti.

31

Ir atvirkiai, sinchronikai skirtingos garsins struktros odiai gali bti giminiki, gali bti

rekonstruojamas bendras j prototipas, bendra aknis. Giminiki odiai net gali neturti bendr

gars, taiau bti giminiki. Taip atsitinka btent dl skirting gars dsni susiformavimo atski-

rose kalbose. Pavyzdiui, vokiei kalbos odis Otter dra giminika su Wasser vanduo, nors

abiej odi sutampa tik baigmuo, plg. gr. (hydra) hidra, daugiagalv vandens gyvat ir

(hydor) vanduo. Vok. Wolf vilkas etimologikai susijs su lo. lupus vilkas ir gr.

(lykos), o ne su lo. vulpes lap, nors garsin odi struktra panaesn ia, o ne pirmu atveju.

Tokius neatitikimus lemia btent gars dsniai. Jais remiantis nesunku paaikinti tokius i pirmo

vilgsnio keistus ir nemanomus atitikmenis kaip knygos vade mintas armn kalbos skaitvardis

erku du , lietuvi kalbos du ir vokiei kalbos zwei du. Gars dsnis ia toks: ide. skaitvard

*d - du atliepia s. i. dva u, dv , gr. (duo), (dus) dvejetas, pora , alb. d, lo. duo, got.

twai, vok. zwei, lie. du, lat. divi, s. sl. dva, ru. , bet arm. erku. Vadinasi, ide. jungin *d arm-

n kalboje turi atliepti junginys erk. Taip ir bus, jeigu lyginsime giminikus odius: arm. erkar

ilgas plg. gr. (drn) ilgai, ilg laik, plg. gr. () (de(i)dissomai)

gsdinti, baidyti.

3) Pozicijos taisykl: kalbos gars kitimai toje paioje pozicijoje vyksta be iimi.

Tai svarbiausias jaunagramatiki teorinis atradimas. princip galima vadinti pozicijos jga j

rekonstruojant visada btina atsivelgti. Pavyzdiui, jeigu kiriuotoje pozicijoje ilgasis balsis a

siaurja, jis turi siaurti be iimties visuose odiuose. Taiau skirtingose pozicijose tas pats garsas

gali kisti skirtingai arba vienoje pozicijoje jis gali kisti, o kitoje ne.

Pavyzdiui, ryt auktaii uteniki patarmje kiriuotoje pozicijoje ilgasis balsis yra su-

siaurjs ir virts , o nekiriuotoje pozicijoje jis nesiaurjo, tik sutrumpjo iki pusilgio a., plg.:

br li. (< * ) brol bra. .ku. (< *brlk) broliuk. Taigi ia turime du kitimus kokybi-

n kiriuotoje ir kiekybin nekiriuotoje pozicijoje. Bendrinje kalboje abiejose pozicijose turime

siaur bals.

Pozicijos jga nra vienoda, todl egzistuoja tam tikros pozicij poros, arba opozicijos:

kiriuota pozicija : nekiriuota pozicija, odio vidaus pozicija : odio galo pozicija, kiriuotas odio

galas : nekiriuotas odio galas ir pan. Ypa svarbu atkreipti dmes odio gal, nes daugelyje

kalb odio galo garsai daniausiai kinta kitaip negu odio vidaus.

4) Variant taisykl. Ji skelbia, kad toje paioje pozicijoje egzistuoja sinchroniniai

gars variantai. Taiau jei ir skirtingi variantai kinta tomis paiomis slygomis, tai kitimo rezulta-

tas visada turi bti vienodas. Kitaip tariant, ir variantams galioja antroji rekonstrukcijos taisykl.

Jaunagramatikiai man, kad jeigu toje paioje pozicijoje yra fonetini variant, jie negali priklau-

syti vienai sistemai: variantai turi rodyti skirtingas sistemas (pavyzdiui, patarmes). Taiau atidesn

32

variant analiz rodo, kad ne visada yra taip, nes ir toje paioje sistemoje kur laik gali egzistuoti

konkuruojantys variantai. Jie yra doms ir vertingi, nes rodo vykstant kitim, j mes galime tie-

siogiai stebti.

Geras pavyzdys yra ryt auktaii vilniki patarm. ia toje paioje kiriuotoje pozicijoje

gali bti trys balsiai: a, , , pvz.: brli.s, brli.s, br li.s brolis. Svarbiausia, kad tie trys balsiai

nra skirting nekt rodikliai, jie nesignalizuoja apie skirtingas vilniki nektas. Aikiausias to

rodymas visus tris balsius ia pat, pakaitomis, vartoja tas pats informantas. Fonologikai juos

reikia vertinti ne kaip atskiras fonemas, bet kaip fakultatyvinius variantus garsai vartojami toje

paioje pozicijoje ir nekeiia odio reikms. ie konkuruojantys variantai rodo tebevykstant

kitim balsio a siaurjim ir labializacij. Vadinasi, vilniki atveju ilgainiui visur kiriuotoje

pozicijoje turs atsirasti ilgasis siaurasis labializuotas balsis .

5) Analogijos taisykl. Ji paremta savotiku paradoksu: gars dsnis yra nuoseklus,

bet sukuria nenuoseklumus. Analogija yra nenuosekli, bet sukuria nuoseklumus. Fonetiniai kiti-

mai i principo yra ardomosios prigimties. Jie ne tik keiia garsin struktr, bet, ypa odio gale,

sujaukia ir morfologin sistem. Fonetiniai kitimai yra tarsi smalsus ir kiek idyks vaikas, kuris,

pavyzdiui, ant raomojo stalo padaro savo tvark. Analogija tokiu atveju yra tarsi rpestinga

mama, kuri buvusi tvark stengiasi atkurti vl sudti viet daiktus, o jeigu kuris sulo ar pra-

puol, suremontuoti ar pakeisti nauju.

Analogija graiai veikia kiriavimo sistemoje. Anksiau priesagini varda