vrm.lrv.lt · Web viewViešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos...

1

Projektas viešinimui.PATVIRTINTALietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. d. įsakymu Nr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ 2018−2020 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos1 kodas 26.900.0617)

I SKYRIUS MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI

MISIJA

Tarnauti žmogui: garantuojant asmens ir jo turto saugumą; užtikrinant veiksmingą ir profesionalų, saugiomis informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą; stiprinant vietos bendruomenes ir jų įtaką priimant savivaldos sprendimus; sudarant sąlygas tolygiai, tvariai ir į socialinių ekonominių skirtumų mažinimą orientuotai regionų plėtrai; formuojant visuomenės poreikius atitinkančią valstybės tarnybą

PIRMASIS SKIRSNISXVII LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2016–2020 METŲ PROGRAMOS

PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS2

1 lentelė

PIRMASIS PRIORITETAS„DARNI, ATSAKINGA IR SVEIKA VISUOMENĖ“

1.2. Kryptis. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo srityse mažinimas

1.2.3. Darbas. Bendruomeniškumo sustiprinimas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2. Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į visas institucines partnerystės formas visais lygiais (nacionaliniu, sektoriniu, teritoriniu) ir visuose etapuose (programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo).

IV ketv. RPD3 (SADM)4

1 Čia ir toliau – Vidaus reikalų ministerija, ministerija, VRM2 Strateginio veiklos plano pirmasis skirsnis parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ įgyvendinimo kryptis, darbus, veiksmus ir rodiklius, pagal kompetenciją priskirtus Vidaus reikalų ministerijai3 RPD – VRM Regioninės politikos departamentas4 Skliaustuose nurodytas pirmasis vykdytojas (ministerija pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą

2

3. NVO institucinis stiprinimas, numatant tikslines finansavimo priemones, įkuriant NVO fondą. II ketv. RPD

(SADM5)4. Laipsniškas viešųjų paslaugų perdavimas NVO ir bendruomenėms. IV ketv. VVPD6

(SADM)1.2.4. Darbas. Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

6. Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo veiksmų sekos sukūrimas ir įdiegimas. III ketv.

VSMPD7, PD8

(SADM) 6.1. Finansuoti dingusių vaikų karštosios

telefono linijos numerio 116000 veikląI−IV ketv.

I−IV ketv.

I−IV ketv. VSMPD

6.2. Įrengti vaikų apklausos kambarius policijos komisariatuose.

I‒II ketv. PD

6.3. Užtikrinti psichologo dalyvavimą apklausiant vaikus ir (arba) nepilnamečius

I‒II ketv.

I−IV ketv.

I−IV ketv.

I−IV ketv.

1.2.5. Darbas. Patyčių prevencijos veiksmingų priemonių išplėtojimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3. Nuoseklus visuomenės informavimas apie patyčių žalą. III ketv.

VSMPD, PD

(SADM)1.2.6. Darbas. Smurto prevencijos bei kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims ir smurtautojams plėtra

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, įtarus galimą smurtą, rekomendacijų parengimas.

I ketv.VSMPD,

PD(SADM)

1.1. Pagal kompetenciją dalyvauti ekspertų lygmenyje teikiant siūlymus ir konsultacijas, rengiant smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, įtarus galimą smurtą, rekomendacijas.

I ketv. PD

1.2. Užtikrinti tiesioginį (automatinį) suinteresuotų institucijų informavimą apie smurtą patyrusius vaikus.

I‒IV ketv. PD

4. Specialistų (nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų, psichologų, socialinių pedagogų, medikų, prokurorų, tyrėjų, policijos atstovų) komandų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje, subūrimas, jų kompetencijų ir bendradarbiavimo stiprinimas.

III ketv.VSMPD,

PD (SADM)

1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūrosDarbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

5 SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija6 VVPD – VRM Viešojo valdymo politikos departamentas7 VSMPD –VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas8 PD – čia ir toliau Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

3

R-02-01-01-11Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo, dalis, procentais(PD SVP9 rodiklis P-01-08-01-06-12)

58 60 65 70 VSMPD,PD10

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Mobilių reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus grupių įsteigimas, įtraukiant medikus, policijos pareigūnus, socialinius darbuotojus, vaikų teisių apsaugos skyrių specialistus.

I ketv.VSMPD,

PD (SADM)

1.1. Pagal kompetenciją dalyvauti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytų darbo grupių ekspertinėje veikloje, rengiant teisės aktus, reglamentuojančius mobilių reagavimo į smurto artimoje aplinkoje grupių steigimą.

I ketv. PD

2. Vaikų, paimtų iš šeimų, reaguojant į smurto artimoje aplinkoje atvejus, laikino apgyvendinimo problemų sprendimas, šias paslaugas teikiančių institucijų nustatymas (neblaivių nepilnamečių, kūdikių, paauglių apgyvendinimas).

I ketv.VSMPD,

PD(SADM)

2.1. Pagal kompetenciją dalyvauti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijų sudarytų darbo grupių ekspertinėje veikloje, rengiant teisės aktus, susijusius su vaikų, paimtų iš šeimų, reaguojant į smurto artimoje aplinkoje atvejus, laikino apgyvendinimo problemų sprendimu.

I ketv. PD

3. Aliarmo (pagalbos mygtukų) sistemos, skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto, įdiegimas ir tiesioginio (automatinio) suinteresuotų institucijų informavimo apie smurtą prieš vaikus užtikrinimas:

IV ketv.VSMPD,

PD(VRM)

3.1. Išdalinti pagalbos iškvietimo įrenginius nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims.

II ketv. PD

3.2. Išanalizuoti įdiegtos aliarmo sistemos, skirtos apsaugoti aukas nuo pakartotinio smurto, veiksmingumą ir suinteresuotų institucijų informavimo efektyvumą.

IV ketv. PD

4. E. policijos paslaugų išplėtimas, siekiant, kad nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje asmuo būtų nedelsiant informuotas apie savo teises, galimybę gauti paramą ir teisines procedūras:

IV ketv.VSMPD,

PD(VRM)

4.1. Pateikti e.Policija.lt portalo tituliniame puslapyje, atskiroje skiltyje, išsamią informaciją nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims apie jų teises, surašyti įstaigų ir institucijų, galinčių suteikti reikiamą pagalbą,

IV ketv. PD

9 SVP – čia ir toliau strateginis veiklos planas10 Čia ir toliau bold ir geltona spalva pažymėti rodikliai ir veiksmai, kur atsakingas rodiklio koordinatorius arba veiksmų vykdytojas pagal Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą yra Vidaus reikalų ministerija

4

kontaktus. 4.2. Tobulinti ePolicija.lt portalo

funkcionalumą, numatantį galimybę asmeniui, pranešančiam apie smurto artimoje aplinkoje faktą, automatizuotai pateikti išsamią informaciją apie nukentėjusio nuo smurto artimoje aplinkoje asmens teises bei galimybes gauti reikiamą pagalbą (teisinę, psichologinę ir kt.).

IV ketv. IV ketv. PD

1.4. Kryptis. Visuomenės sveikatos stiprinimas

1.4.3. Darbas. Ankstyvos galimų savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistemos sukūrimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2. Paslaugų, teikiamų su savižudybės rizika susijusiems asmenims, prieinamumo ir kokybės vertinimo atlikimas, pagal poreikį inicijuojant tyrimus, kurių reikia savižudybių prevencijos priemonėms planuoti:

I ketv. ŽIPD11

(SAM)12

2.1. Parengti psichologinės veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo programą. IV ketv. ŽIPD

ANTRASIS PRIORITETAS„ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO PASLAUGŲ KOKYBĖS BEI EFEKTYVUMO DIDINIMAS“

2.2. Kryptis. Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas

2.2.4. Darbas. Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Profesinio mokymo tinklo pertvarkos plano patvirtinimas. IV ketv. ŽIPD

(ŠMM)13

2. Profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarkymas ir modernizavimas, pritaikant fizinę ir informacinę aplinką neįgaliesiems, kad būtų tenkinami darbo rinkos poreikiai ir užtikrintos mokymosi visą gyvenimą galimybės.

IV ketv. ŽIPD(ŠMM)

5. Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų rengimo institucionalizavimas, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą:

II ketv. ŽIPD(VRM)

5.1. Parengti aukštosios mokyklos koncepciją ir aukštosios mokyklos įsteigimo planą-grafiką. II ketv. ŽIPD

5.2. Parengti teisės aktų projektus, reikalingus aukštajai mokyklai įsteigti. III ketv. ŽIPD

5.3. Įsteigti Viešojo saugumo akademiją. II ketv. ŽIPD

2.3. Kryptis. Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka

2.3.1. Darbas. Mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros sistemos sukūrimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3. Savivaldybių demografinės ir socialinės bei ekonominės raidos stebėsenos ir vertinimo

II ketv. RPD(VRM)

11 ŽIPD – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas12 SAM –Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija13 ŠMM –Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

5

modelio, paremto žmogiškųjų išteklių stebėsena ir padėsiančio savivaldybėms pagrįsti pedagogų poreikį, sukūrimas ir įdiegimas. 3.1. Sukurti debesijos principu veikiančią

„Sumanaus regiono“ analizės sistemą, siekiančia suburti ją naudojančių ir besidalinančių duomenimis organizacijų tinklą.

II ketv. RPD

4. Tikslinių dotacijų, skirtų pedagogams pritraukti, skyrimo savivaldybėms tvarkos, apimančios pedagogų ir jų šeimos narių įsikūrimo ir integravimo savivaldybėse priemones, patvirtinimas ir taikymas.

II ketv. RPD(ŠMM)

2.3.5. Darbas. Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūrimas, orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas

Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2. Profesinio mokymo, rengimo ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo būklės, raidos tendencijų stebėsenos integravimas į nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą:

IV ketv. ŽIPD(ŠMM)

2.1. Pagal kompetenciją dalyvauti diegiant nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą.

IV ketv. ŽIPD

2.3.9. Darbas. Programinio-konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas, pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms Lietuvos kultūros taryboje

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas. II ketv. RPD

(KM)14

2. Tvaraus nevyriausybinių kultūros ir kūrybinių organizacijų finansavimo modelio, skirto inovatyvioms kultūros paslaugoms, sukūrimas ir įgyvendinimas.

II ketv. RPD(KM)

2.4. Kryptis. Kultūros paslaugų prieinamumo didinimas visoje Lietuvoje

2.4.1. Darbas. Kultūros paslaugų infrastruktūros atnaujinimas, viešųjų investicijų poreikį grindžiant kultūros paslaugų kokybės, patrauklumo ir prieinamumo didinimu

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo3. Kultūros paveldo infrastruktūros įveiklinimo ir paslaugų sukūrimas bei įgyvendinimas pritaikant visuomenės ir regionų reikmėms pagal tvarios plėtros principus.

III ketv. RPD(KM)

4. Kultūros paveldo, bibliotekų, archyvų informacinių išteklių (įskaitant skaitmenines paslaugas) plėtra. I ketv. RPD

(KM)2.4.3. Darbas. Kultūros paslaugų išplėtimas regionuose, sukuriant europinius, nacionalinius, regioninius kultūros kelius

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2. Regioninių socialinio, pilietinio, kultūros paveldo pažinimo, nematerialaus kultūros paveldo (etninės kultūros) puoselėjimo, bendruomenių įtraukties projektų inicijavimas ir įgyvendinimas

IV ketv. RPD(KM)

TREČIASIS PRIORITETAS„VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR SKAIDRUMO DIDINIMAS“

3.1. Kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas

3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas

14 KM – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

6

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoR-02-01-01-01Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas, procentais

1 5 10 15 VVPD

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos parengimas ir patvirtinimas. IV ketv. VVPD

(VRM)2. Viešojo sektoriaus įstaigų atliekamų funkcijų sisteminė peržiūra įgyvendinant koncepcijos nuostatas.

IV ketv. VVPD(VRM)

3.1.2. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1. Nacionalinio paslaugų centro įsteigimas. I ketv.

VRM padaliniai ir

įstaigos pagal kompetenciją(LRVK15)

2. Bendrųjų funkcijų, kurioms teikti reikia naujų IT sprendimų, integravimas į Nacionalinį paslaugų centrą. II ketv.

VRM padaliniai ir

įstaigos pagal kompetenciją

(LRVK)3.1.4. Darbas. Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo4. Valstybės ir valstybės valdomų įmonių elektroninių ryšių tinklų valdymo efektyvumo įvertinimas ir optimizavimas:

IV ketv. EVSPS16,

IRD17

(SM)18

4.1. Reglamentuoti Vidaus reikalų ministerijos valdomo Skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo veiklą, išplečiant galimybę paslaugomis naudotis valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, užtikrinančioms viešąjį saugumą, skubios pagalbos teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą, ekstremalių situacijų valdymą.

IV ketv. IRD

6. Viešojo sektoriaus naudojimosi elektroninėmis paslaugomis efektyvinimas, atsisakant perteklinių ir dubliuojančių informacinių technologijų sprendimų, konsoliduojant viešuosius pirkimus:

III ketv.EVSPS,

IRD(LRVK)

6.1. Specifikuoti Lietuvos nacionalinės elektroninės atpažinties informacinės sistemos atnaujinimą pagal elektroninės atpažinties eIDAS mazgo specifikacijos reikalavimus.

IV ketv. EVSPS, IRD

6.2 Lietuvos nacionalinėje elektroninės atpažinties informacinėje sistemoje įdiegti elektroninės atpažinties eIDAS mazgo funkcionalumus, atitinkančius eIDAS reglamento reikalavimus.

IV ketv. EVSPS, IRD

6.3 Sukurti priemones, leidžiančias tvarkyti per kontaktinius centrus pateikiamus elektroniniu būdu pasirašytus dokumentus.

IV ketv. IV ketv. EVSPS, IRD

7. Informacinių sistemų ir registrų pritaikymas nusikalstamumo statistikos duomenims kaupti ir

IV ketv. EVSPS, IRD

15 LRVK –Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija16 EVSPS – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius17 IRD – Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos18 SM – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

7

analizuoti: (VRM) 7.1. Atlikti nusikalstamumo statistikos duomenų

poreikio analizę. IV ketv. IRD

7.2. Vidaus reikalų ministerijos valdomų informacinių sistemų ir registrų pritaikymas nusikalstamumo statistikos duomenims kaupti ir analizuoti.

IV ketv. IRD

8. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant vidinius procesus:visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sekrtoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema.

III ketv. EVSPS, IRD

(LRVK)

8.1. Užtikrinti visų vidaus reikalų valdymo srities valstybinių institucijų elektroninių dokumentų valdymo sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema.

III ketv. EVSPS, IRD

3.1.5. Darbas. Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo8. Veiklos rezultatų ir viešųjų išlaidų planavimo bei vertinimo įrankių panaudojimas sprendimams priimti (programų vertinimas, funkcijų peržiūra, viešųjų išlaidų peržiūra, poveikio vertinimas, sąnaudų ir naudos analizė, turto ekonominio naudingumo ciklo kaštų vertinimo metodas, nulinės bazės metodas ir kt.):

I ketv. VVPD (FM)19

8.1. Parengti 2018 metų Vyriausybės atskaitingų įstaigų funkcijų peržiūros plano projektą ir pateikti jį Vyriausybei

I ketv. VVPD

3.1.7. Darbas. Teisėkūros procesų tobulinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1. Geresnio reguliavimo priemonių (poveikio vertinimas, administracinės naštos mažinimas, teisinio reguliavimo stebėsena, viešosios konsultacijos, kt.) taikymo teisėkūros procese peržiūra, tarpusavio sąsajų ir veiksmingumo sustiprinimas.

I ketv. VVPD(LRVK)

1.1. Peržiūrėti administracinės naštos gyventojams nustatymo metodiką ir, esant reikalui, pateikti siūlymus dėl jos patikslinimo

I ketv. VVPD

3.2. Kryptis. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra

Krypties įgyvendinimo rodikliai 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoE-02-01Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas

0,83 0,83 0,84 0,84 0,85 VVPD

3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugosDarbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

R-02-01-01-02Supaprastintų viešųjų ar administracinių paslaugų skaičius

30 60 90 120 VVPD

R-02-01-01-03Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir

0 15 30 45 VVPD

19 FM – Lietuvos Respublikos finansų ministerija

8

gerinant paslaugų kokybę, dalis, procentais Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1. Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinės sistemos (PASIS) tobulinimas, suformuojant principus, gaires ir įrankius, kuriais vadovaujantis ir / ar naudojantis būtų užtikrinamas paslaugų (tarp jų ir integruotų paslaugų) kūrimas, modernizavimas ir stebėsena:

III ketv.EVSPS,VVPD(VRM)

1.1. Atlikti viešųjų ir administracinių paslaugų aprašų ir rodiklių pirminį duomenų surinkimą. III ketv. EVSPS,

VVPD 1.2. Identifikuoti tobulintinus PASIS sprendinius,

atsižvelgiant į pirminio duomenų surinkimo metu papildytus ir apibendrintus poreikius.

II ketv. EVSPS

1.3. Atlikti PASIS patobulinimą. II ketv. EVSPS2. Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos sukūrimas, atsižvelgiant į klientų atsiliepimus, paslaugų suteikimo greitį ir kokybę, įstaigų vertinimas ir reitingavimas pagal paslaugų kokybės kriterijus.

IV ketv. VVPD (VRM)

3.Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą:

IV ketv.

VVPD, IRD

(VRM)

3.1. Atlikti vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų peržiūrą ir parengti pasiūlymus dėl jų modernizavimo.

II ketv. VVPD

3.2. Atlikti administracinių paslaugų, teikiamų trijose institucijose (įstaigose), peržiūrą ir parengti pasiūlymus dėl jų modernizavimo.

IV ketv. VVPD

3.3. Administracinių nusižengimų registro elektroninių paslaugų ir poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams funkcionalumo registre sukūrimas.

IV ketv. IRD

3.4. Elektroninių paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo vykdymo metu, sukūrimas.

IV ketv. IV ketv. IV ketv. IRD

3.5. Modernizuoti Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės informacines sistemas ir registrus, siekiant įgyvendinti asmens duomenų apsaugos reformą.

IV ketv. IRD

3.6. Atnaujinti ADIC asmens dokumentų išrašymo įrangą. IV ketv. IV ketv. IV ketv. ADIC20

3.3.2. Darbas. Valstybės institucijų duomenų atvėrimas ir vienodos konsultavimosi su visuomene praktikos įdiegimas

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoR-02-01-01-04Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių klausimų sprendimo, procentais

55 58 60 65 VVPD

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo5. Bandomojo projekto dėl nepriklausomų patariamųjų tarybų įvedimo vienoje iš valstybės institucijų įgyvendinimas.

I ketv. VVPD(VRM)

20 ADIC – čia ir toliau Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

9

3.3.3. Darbas. Kovos su korupcija sistemos tobulinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

8. Reikalavimų skaidrumui (valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose) užtikrinti nustatymas ir atsparumo korupcijai lygio apskaičiavimo metodikos parengimas, sudarant teisines ir praktines prielaidas struktūrizuoti ir formalizuoti korupcijos prevencijos ir skaidrumo užtikrinimo procesus ir priemones bei juos vertinti pagal vienodą standartą:

IV ketv. KPVTS21

(VRM)

8.1. Parengti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. IV ketv. KPVTS

8.2. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Skaidrumo užtikrinimo valstybės ir savivaldybės įstaigose reikalavimų įvertinimo ir apskaičiavimo tvarkos nustatymo projektą.

IV ketv. KPVTS

3.4. Kryptis: Kompetencijos valstybės valdymo srityje kėlimas

Krypties įgyvendinimo rodikliai 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoE-02-04Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentas

71 72 73 74 75 VVPD, BD22

3.4.1. Darbas. Patrauklumo valstybės tarnyboje didinimas, pertvarkant atrankos, ugdymo ir motyvavimo sistemas

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoR-02-01-01-05Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, procentais

023 - - 5 ŽIPD(VTD24)

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Skaidrios ir bendros valstybės tarnautojų lyderystės kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas:

II ketv. ŽIPD(VRM)

1.1. Pakeisti teisės aktus ir parengti naujus sudarant prielaidas sukurti valstybės tarnautojų lyderystės kompetencijų ugdymo sistemą.

II ketv. ŽIPD,VTD

1.2. Sukurti vadovų-lyderių mokymų programą. III ketv. II ketv ŽIPD, VTD 1.3. Užtikrinti vadovų-lyderių kompetencijų

ugdymo sistemos diegimą teikiant metodinę pagalbą.

III ketv. II ketv. VTD

1.4. Atlikti apklausą, siekiant nustatyti vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygį.

IV ketv. IV ket. VTD, BD

2. Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas, užtikrinant, kad valstybės tarnyboje dirbtų labai kompetentingi asmenys:

II−IV ketv.

ŽIPD(VRM)

2.1. Pakeisti teisės aktus sudarant prielaidas tobulinti valstybės tarnautojų atrankos sistemą siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų labai kompetentingi asmenys.

IV ketv. ŽIPD,VTD

2.2. Užtikrinti naujos atrankos sistemos įdiegimą II–IV VTD21 KPVTS – čia ir toliau Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius22 BD – VRM Bendrasis departamentas23 2017 metais rodiklio reikšmė – 0. 2018–2019 metų rodiklio siektinos reikšmės bus nustatytos 2017 IV ketvirtį, atlikus apklausą, kai bus nustatytas valstybės tarnautojų motyvacijos lygis.24 VTD – Valstybės tarnybos departamentas, Vyriausybės įstaiga, veikianti vidaus reikalų ministrui pavestoje valdymo srityje)

10

teikiant metodinę pagalbą ir vykdant kontrolę. ketv.3. Sklandus perėjimas prie kompetencijomis grįstos žmogiškųjų išteklių vadybos: II ketv. ŽIPD

(VRM) 3.1. Pakeisti teisės aktus ir parengti naujus

sudarant prielaidas įdiegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą.

II ketv. ŽIPD;VTD

3.2. Užtikrinti valstybės tarnautojų kompetencijų modelio įdiegimą. II ketv. VTD

3.3. Sukurti struktūrizuotus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus IT sistemoje. II ketv. VTD

3.4.2. Darbas. Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos orientavimas į veiklos rezultatusDarbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

R-02-01-01-06Valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis, procentais

025 1 3 5 ŽIPD, BD

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimas, sustiprinantis valstybės tarnautojų orientaciją į rezultatus:

II ketv. ŽIPD(VRM)

1.1. Pakeisti teisės aktus sudarant prielaidas darbo užmokesčio ir skatinimo sistemos tobulinimui.

IV ketv. II ketv. ŽIPD

1.2. Parengti teisės aktus, nustatančius pareiginės algos bazinio dydžio indeksavimo mechanizmą. IV ketv. II ketv. ŽIPD

2. Šiuolaikinių veiklos organizavimo metodų, skatinančių valstybės tarnybos lankstumą, diegimas visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose:

III ketv. ŽIPD(VRM)

2.1. Pakeisti teisės aktus sudarant prielaidas diegti šiuolaikinius veiklos organizavimo metodus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

II ketv. ŽIPD

2.2. Parengti teisės aktus, nustatančius šiuolaikinius veiklos organizavimo metodus, organizacinę kultūrą.

III ketv. ŽIPD; VTD

2.3. Parengti pareigybių poreikio įvertinimo metodiką. II ketv. ŽIPD

2.4. Parengti komunikacijos strategiją, nustatančią bendrus informacijos sklaidos apie

III ketv. VTD

25 2017 metais rodiklio reikšmė – 0. 2018–2019 metų rodiklio siektinos reikšmės bus nustatytos 2017 m. IV ketvirtį, atlikus tyrimą, kai bus nustatytas valstybės tarnybos patrauklumo lygis.

11

vykdomą veiklą reikalavimus ir standartus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

3. Bendros valstybės tarnautojų kompetencijų valdymo, veiklos vertinimo, asmens e. bylų tvarkymo sistemos, kuri padidins žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą, įdiegimas:

II ketv.ŽIPD,VTD

(VRM)

3.1. Užtikrinti bendros valstybės tarnautojų kompetencijų valdymo, veiklos vertinimo, asmens e. bylų tvarkymo sistemos diegimą teikiant metodinę pagalbą ir vykdant kontrolę.

II ketv. VTD

3.2. Centralizuotai kaupti duomenis apie II atrankos etapą. II ketv. VTD

3.3. Sudaryti sąlygas kompetencijų ugdymui nuotoliniu būdu. II ketv. VTD

4. Mentoriaus instituto įteisinimas: III ketv. ŽIPD(VRM)

4.1. Parengti teisės akto, nustatančio mentoriaus institutą, projektą. III ketv. ŽIPD

3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas

Krypties įgyvendinimo rodikliai 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoE-03-02Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES šalių

8 7 7 6 5 RPD

E-03-01Sanglauda pagal BVP26 0,5 0,5 1 1,5 2 RPD

3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoR-02-01-01-07Viešosios paslaugos, kurių teikimas planuojamas ir organizuojamas regionų lygiu, skaičius

1 2 4 5 RPD

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Regionų plėtros krypčių (specializacijos), jų potencialo bei paslaugų ir infrastruktūros plėtros gairių nustatymas.

III ketv. RPD(VRM)

2. Valstybės, regionų bei savivaldos strateginio planavimo dokumentų bei teritorinio planavimo dokumentų integravimas į bendrą strateginio planavimo sistemą:

IV ketv.RPD,

VVPD,(FM)

26 Sanglauda pagal BVP – sanglaudos pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis

12

2.1. Pakeisti Regionų plėtros planų rengimo metodiką. II ketv.

RPD, VVPD,(FM)

2.2. Parengti pasiūlymus dėl regioninės specializacijos prioritetų integravimo į naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą.

IV ketv. RPD,

VVPD,(FM)

3. Savivaldybių infrastruktūros optimizavimo ir subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas. III ketv.

RPD, VVPD, (FM)

3.1. Parengti Paslaugų pasiekiamumo standartą. IV ketv. II ketv.RPD,

VVPD, (FM)

4. Savivaldybių infrastruktūros valdytojų konsolidavimo skatinimas, siekiant sumažinti valdymo kaštus ir padidinti finansinį investicijų gyvybingumą.

II ketv.RPD,

VVPD,(FM)

4.1. Parengti VRM investicinę priemonę, finansuojančią gyvenamojoje vietovėje esančių įstaigų (viešojo administravimo, sveikatos, švietimo, kultūros įstaigų, nestacionarias socialines paslaugas teikiančių įstaigų, bendruomenės centrų) sukėlimą į vieną pastatą (jį pritaikant) su sąlyga, kad tušti (atlaisvinti) pastatai būtų nugriaunami, privatizuojami arba išnuomojami verslui.

IV ketv. RPD

5. Bendro intereso paslaugų ir projektų, kuriuose būtų ekonomiškai naudinga dalyvauti kuo daugiau savivaldybių, nustatymas

I ketv.RPD;VVPD(VRM)

5.1. Identifikuoti regioninės svarbos paslaugas (remiantis paslaugų pasiekiamumo standartu). IV ketv.. RPD,

VVPD 5.2.Sukurti regioninio lygmens paslaugų sistemas

(bendradarbiaujant su šakine ministerija). IV ketv. RPD, VVPD

6. Bandomosios regioninės specializacijos iniciatyvos įgyvendinimas II ketv. RPD

(VRM) 6.1. Atlikti pasirinkto regiono (sutarus su regiono

plėtros taryba) integruotos teritorijų vystymo programos peržiūrą, nustatant ir įgyvendinant regiono specializacijos kryptis.

IV ketv. I ketv. RPD

3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir partnerystės principus, priimant sprendimus

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoR-02-01-01-08Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius

29 30 32 33 VVPD

13

vietos reikalus per vienerius metus, dalis, procentais R-03-03-01-01Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių socialinių ir ekonominių partnerių dalis, procentais

7 33 33 33 RPD

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Socialinių ir ekonominių partnerių bei bendruomenių įtraukimas į savivaldybių ir regionų investicijų planavimą:

I ketv.RPD, VVPD(VRM)

1.1. Parengti Regioninės plėtros įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus dėl socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimo ir regionų investicijų planavimą.

IV ketv. RPD, VVPD

2. Gerosios konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties įtvirtinimas: II ketv. VVPD

(VRM) 2.1. Atlikti gerosios konsultavimosi su gyventojais

patirties vertinimą. II ketv. VVPD, RPD

2.2. Parengti e. konsultavimosi įdiegimo galimybių įvertinimą ir pasiūlymus. II ketv. VVPD,

RPD 2.3. Parengti vietos savivaldos įstatymo (prireikus

– kitų įstatymų) pakeitimo projektus. II ketv. VVPD, RPD

3. Strateginio planavimo, sąnaudų naudos analizės, efektyvaus investavimo, investicijų pritraukimo kompetencijų ugdymas regionuose.

IV ketv. RPD(VRM)

4. Sprendimų priėmimo ir valdymo regionų lygmeniu pakeitimas, kad būtų užtikrinta investicijų grąža ir atsiperkamumas:

IV ketv.RPD, VVPD (VRM)

4.1. Sukurti regioninius kompetencijų centrus (regiono rūmų) prie regionų plėtros tarybų (Regioninės plėtros departamento prie VRM pagrindu) Regionų plėtros taryboms sudarant galimybę pasinaudoti pagalba ir konsultavimu teisiniais, finansiniais, strateginio ir projektų valdymo, viešosios ir privačios partnerystės (PPP), skolos restruktūrizavimo (ateityje), užsienio investicijų pritraukimo ir kitais klausimais.

IV ketv. III ketv. RPD, VVPD

3.5.3. Darbas. Paskatų sistemos vietos ekonominiam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2. Savivaldybių biudžetų (mokesčių ir kitų pajamų surinkimo) sudarymo tvarkos (modelio), kuri motyvuotų savivaldybes siekti sutartų regiono ekonominių ir socialinių pokyčių, nustatymas.

I ketv. RPD,(FM)

3. Savivaldybių atsakomybės ir atskaitomybės už III ketv. RPD,

14

išteklių (lėšų, žemės, infrastruktūros) efektyvų panaudojimą principų nustatymas.

VVPD(FM)

KETVIRTASIS PRIORITETAS„DARNI IR KONKURENCINGA EKONOMIKOS PLĖTRA“

4.2. Kryptis. Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas

4.2.6. Darbas. Investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarkaVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3. Paramos priemonių LEZ ir pramonės parkų inžinerinei infrastruktūrai (keliams ir vandens, nuotekų bei kitiems inžineriniams tinklams) įrengti sukūrimas, konsoliduojant finansinius išteklius.

I ketv. RPD(ŪM)27

4.2.8. Darbas. Talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3. Imigracijos modelio, skirto aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti, gerinimas: II ketv. VSMPD

(ŪM) 3.1. Nustatyti palankesnes imigracijos taisykles,

taikomas trečiųjų šalių piliečiams (vadovams, specialistams, aukštąjį išsilavinimą turintiems stažuotojams), kurie laikinai perkeliami dirbti iš trečiosiose šalyse įsisteigusių įmonių į Lietuvoje įsteigtus tokių įmonių filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones.

III ketv. VSMPD, MD28

3.2. Supaprastinti atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, kurie atvyksta mokslinių tyrimų, studijų tikslais, taip pat judumo Europos Sąjungos viduje sąlygas.

I ketv. VSMPD,MD

3.3. Prisidėti prie Tarptautinės migracijos organizacijos Migracijos informacijos centro veiklos, siekiant užtikrinti informacijos visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais teikimą.

IV ketv. IV ketv. IV ketv. IV ketv. VSMPD(URM)

4.3. Kryptis. Šešėlinės ekonomikos mažinimas, mokesčių ir socialinio draudimo sistemos efektyvumo didinimas

4.3.2. Darbas. Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo7. Akcizų tarifų ir akcizų taikymo apimties nuoseklus keitimas įvertinus jų įtaką viešiesiems finansams, šalies ekonomikai ir akcizų surinkimui.

IV ketv. VSMPD, (FM)

7.1. Organizuoti ir vykdyti neteisėtos alkoholio ir tabako gaminių apyvartos tendencijų stebėseną ir prireikus pateikti suinteresuotoms institucijoms stebėsenos rezultatus.

IV ketv.

VSMPD, PD,

FNTT29, VSAT30

(FM)

27 ŪM – Respublikos ūkio ministerija28 MD – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos29 FNTT – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos30 VSAT – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

15

4.4. Kryptis. Infrastruktūros jungčių su Europos Sąjunga plėtra

4.4.2. Darbas. Darnios susisiekimo infrastruktūros plėtojimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

3. Dviračių takų, dviračių ir pėsčiųjų takų, dviračių juostų plėtra ir rekonstrukcija valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose

III ketv. RPD(SM)

PENKTASIS PRIORITETAS„SAUGI VALSTYBĖ“

5.2. Kryptis: Kibernetinio ir energetinio saugumo stiprinimas

5.2.1. Darbas. Kibernetinių incidentų prevencija ir valdymo sistemos tobulinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1.Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašo parengimas. II ketv. EVSPS

(VRM)

5.3. Kryptis. Pilietiškumo ugdymas, pilietinių galių bei žmogaus teisių apsaugos stiprinimas

5.3.1. Darbas. Pilietinio ir tautinio ugdymo atnaujinimas, pilietinio įgalinimo ir politinio gyventojų aktyvumo ir bendruomeniškumo stiprinimas, įtraukiant NVO

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo5. Diskusijų, publikacijų ir mokymų ciklo, užtikrinančių Lietuvos visuomenės pasitikėjimą ES ir jos veikla ir puoselėjančių europines vertybes visuomenėje, surengimas.

III ketv. TBD31

(URM)32

5.3.2. Darbas. Visuomenės kritinio mąstymo ir atsparumo informacinėms grėsmėms stiprinimas, medijų ir informacinio raštingumo ugdymas

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės, stebėsenos ir analizės sistemos viešosios prieigos sukūrimas.

IV ketv. EVSPS(KM)

5.3.3. Darbas. Lietuvybės užsienyje ir užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimasVeiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

1. Efektyvesnio užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą modelio sukūrimas. II ketv. VSMPD

(URM)

4. Dvigubos pilietybės įteisinimas IV ketv. VSMPD(TM)

5. Internetinės erdvės „Globali Lietuva“, kurioje užsienio lietuviai vienoje vietoje rastų jiems aktualią informaciją (diasporos žemėlapis, užsienio lietuvių organizacijų kontaktai, veikla, lituanistinės mokyklos, projektų konkursai, Lietuvos pristatymai, kt.), sukūrimas:

IV ketv.

VVPD, ŽIPD, VTD,

VSMPD(URM)

5.1. Prisidėti prie Tarptautinės migracijos organizacijos Migracijos informacijos centro veiklos, siekiant užtikrinti informacijos visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais teikimą.

IV ketv. IV ketv. IV ketv. IV ketv. VSMPD(URM)

5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas

Krypties įgyvendinimo rodikliai 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoE-01-01Viešojo saugumo suvokimo indeksas

6,7 6,8 6,9 7,0 7,1 VSMPD

31 TBD – VRM Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas 32 URM – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

16

balais.5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas

Darbo rodiklis (-iai)2016 m. reikšmė eurais

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

R-02-01-01-09Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, procentais33

– 8 13 20 iki 30 ŽIPD

o policijos pareigūnų PD SVP rodiklis P-01-08-01-01-03 − 10 15 20 iki 30 PD

o pasieniečiųP-01-06-01-03-01 − 12 18 20 Iki 30 VSAT

o ugniagesių-gelbėtojų R-01-05-01-03 − 7 15 20 Iki 30 PAGD34

o vadovybės apsaugos pareigūnųP-01-02-01-02-03 − 7 15 20 Iki 30 VAD35

o finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnų

P-01-09-01-01-08− 5,6 10 20 Iki 30 FNTT

o viešojo saugumo tarnybos pareigūnų

P-01-04-01-02-02‒ 7,6 10 20 Iki 30 VST

R-02-01-01-10Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas, balais (policijos pareigūnų pasitenkinimo darbu rodiklio reikšmė 2016 metais 4,6)

4,7 4,8 4,9 5,0 ŽIPD, BD

Vidaus tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentais VSMPDo policijos pareigūnai

PD SVP P-01-08-01-01-04 50 67 83 100 PD

o pasieniečiaiP-01-06-01-03-05 66 78 80 100 VSAT

o ugniagesiai gelbėtojaiP-01-05-01-04 72 80 90 100 PAGD

o vadovybės apsaugos pareigūnaiP-01-02-01-02-02 80 90 100 70 VAD

o finansinių nusikaltymų tyrimo pareigūnaiP-01-09-01-01-08 50 70 90 100 FNTT

o viešojo saugumo tarnybos pareigūnaiP-01-04-01-02-01 31,3 50 75 100 VST

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Vidaus tarnybos pareigūnų nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas: III ketv. ŽIPD

(VRM) 1.1. Parengti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo

projektą. III ketv. ŽIPD

2. Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas: III ketv. VSMPD

(VRM) 2.1. Policijos pareigūnų aprūpinimo standartų

nustatymas. III ketv. PD

2.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas. II ketv. VSAT

2.3. Ugniagesių gelbėtojų pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas. III ketv PAGD

33 Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime šio rodiklio siektina reikšmė nustatyta tik 2020 metams

17

3. Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagal nustatytus standartus:

III ketv. VSMPD (VRM)

3.1. Įsigyti ginkluotę, specialiąsias priemones (įrangą), tarnybinę uniformą, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemones.

IV ketv. IV ketv. IV ketv. III ketv. VRM statutinės


3.2. Įsigyti kompiuterinę ir analitinę programinę įrangą. IV ketv. FNTT

4. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų skatinimo būdų ir formų diegimas:

IV ketv.

VSMPD, PD,

PAGD, VSAT (VRM)

4.1. Organizuoti savivaldybėse saugios aplinkos kūrimo mokymus bendruomenėms, remiantis CPTED36 modeliu.

III ketv. PD

4.2. Organizuoti veiksmingiausio saugios kaimynystės projekto konkursą „Veikliausia saugios kaimynystės grupė 2018“, skatinant saugios kaimynystės grupių veiklą.

II ketv. PD

4.3. Organizuoti policijos rėmėjų sąskrydį. II ketv. PD 4.4. Rengti ir įgyvendinti nusikalstamų veikų irk

itų teisės pažeidimų prevencijos projektus. II–IV ketv. II ketv. PD

4.5. Vykdyti prevencijos priemones stiprinant VSAT rinktinėms priskirtų valstybės sienos ruožų apsaufgą ir viešąjį saugumą bei įtraukiant visuomenės narius į viešojo saugumo užtikrinimo veiklą.

II–IV ketv. IV ketv. VSAT

4.6. Rengti renginius su vietos bendruomenėmis, propaguojančius gyventojų aktyvumą civilinės ir priešgaisrinės saugos srityje, skatinti savanorių ugniagesių veiklą.

IV ketv. I−IV ketv. PAGD

5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoR-01-05-01-06Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, procentais

2,2 2 1,8 1,6 VSMPD,PAGD

R-01-05-01-07Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, procentais

78 80 82 84 VSMPD,PAGD


1. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo nustatymas: I ketv.

VSMPD, PAGD(VRM)

1.1. Atlikti išplėstinio poveikio vertinimą, IV ketv. PAGD

34 PAGD – Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos35 VAD – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos36 CPTED – angl. crime prevention thought environmental design – nusikaltimų prevencija per aplinkos projektavim)

18

pateikiant Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimo alternatyvas ir pasiūlymus dėl sprendimų.

1.2. Parengti tolesnio BPC ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo tobulinimo teisės aktų projektus.

I ketv. PAGD

1.3. Greitosios medicinos pagalbos trumpųjų numerių 03, 033 keitimas į bendrąjį pagalbos numerį 112.

I ketv. PAGD

2. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų techninės ir programinės įrangos bei ryšio priemonių modernizavimas operatyviai sąveikai užtikrinti:

III ketv.VSMPD,PAGD(VRM)

2.1. Tobulinti Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemą. IV ketv. IV ketv. IV ketv. III ketv. PAGD

2.2. Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo modernizavimas, siekiant užtikrinti šio tinklo, kaip bendro viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų radijo ryšio tinklo, naudojimą.

IV ketv. I ketv. IRD

2.3. Vykdyti Vidaus reikalų radijo ryšio tinklo aprėpties plėtrą. IV ketv. IV ketv. IV ketv. IRD

2.4. Įsigyti Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo komandų kontrolės centrus ir radijo ryšio terminalus greitosios medicinos pagalbos pajėgoms valdyti.

IV ketv. III ketv. IRD

3. Europos skubios pagalbos centrų asociacijos rekomenduojamo skubios pagalbos skambučių centrų valdymo standarto įdiegimas Bendrajame pagalbos centre:

II ketv.VSMPD,PAGD(VRM)

3.1. Parengti paraišką pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ finansuojamas veiklas.

IV ketv. PAGD

3.2. Patobulinti ir įdiegti BPC veiklos procesų, procedūrų bei instrukcijų rinkinį. IV ketv. II ketv. PAGD

3.3. Sukurti ir įdiegti BPC veiklos valdymo modulį (programinė įranga). IV ketv. II ketv. PAGD

4. Bendrojo pagalbos centro darbuotojų kaitos sumažinimas ir jų profesinių gebėjimų stiprinimas:

IV ketv.VSMPD,PAGD(VRM)

4.1. Didinti BPC operatorių finansinį motyvavimą (darbo užmokesčio didinimas ir motyvacinės sistemos taikymas.

IV ketv. IV ketv IV ketv. PAGD

4.2. Vykdyti naujų BPC darbuotojų paiešką, atranką, ir mokymą pagal BPC darbuotojų mokymo programą.

IV ketv. IV ketv IV ketv. PAGD

4.3. Vykdyti BPC operatorių periodinius mokymus ir konsultacijas. IV ketv. IV ketv IV ketv. PAGD

5. Ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo išplėtimas ir budinčių policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažų skaičiaus padidinimas:

IV ketv. II ketv.

VSMPD,PD,

PAGD(VRM)

19

5.1. Vykdyti ugniagesių komandų tinklo plėtrą pagal nustatytą priešgaisrinės saugos standartą. IV ketv IV ketv IV ketv II ketv. PAGD

5.2. Įgyvendinti priskirtą teritoiją prižiūrinčių padalinių veiklos organizavimo pakeitimus visuose apskričių VPK.

IVketv. PD

5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti

Darbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. VykdoP-01-06-01-01-01ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis, procentais

48 53 55,6 100VSMPD,

VSAT(VRM)


1. Apsauginių tvorų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengimas:

IV ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

1.1. Įrengti apsauginę tvorą 45 km sausumos ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacija. IV ketv. VSAT

2. Sienos stebėjimo sistemų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies) įrengimas, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimas:

IV ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

2.1. Diegti detekcinę įrangą su vaizdo stebėjimu ir inžinerine infrastruktūra Varėnos rinktinės Purvėnų, Druskininkų, Tribonių užkardų, Ignalinos rinktinės Švenčionių, Pavoverės užkardų, Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos ruožuose.

IV ketv. VSAT

2.2. Diegti detekcinę įrangą su vaizdo stebėjimu ir inžinerine infrastruktūra Pagėgių rinktinės Vištyčių užkardos ruože.

IV ketv. VSAT

3. Pasienio kontrolės punktų infrastruktūros pritaikymas ES atvykimo / išvykimo sistemai įdiegti.

IV ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

4. Patruliavimo laivo įsigijimas: IV ketv.

VSAT(VRM)

4.1. Pateikti paraišką Frontex dėl lėšų skyrimo patruliavimo laivui įsigyti. IV ketv. VSAT

4.2. Vykdyti viešojo pirkimo procedūras. I−IV ketv. VSAT

5. Laivų su oro pagalvėmis ir greitaeigių katerių įsigijimas: II ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

5.1. Pateikti paraišką Frontex dėl lėšų skyrimo greitaeigiam kateriui įsigyti. IV ketv. VSAT

5.2. Vykdyti greitaeigio katerio viešojo pirkimo procedūras.

I-IV ketv.

6. Įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų krantinės rekonstrukcija Kopgalyje.

IV ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

7. Bepiločių orlaivių (dronų) sienos apsaugai užtikrinti įsigijimas.

IV ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

8. Turimų orlaivių parko bei įrangos optimizavimas ir atnaujinimas: II ketv.

VSMPD,VSAT(VRM)

20

8.1. Vykdyti procedūras dėl lėktuvo Cesna 172RG, pripažinto nereikalingu sienos apsaugai, atsisakymo.

IV ketv. VSAT

5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimasDarbo rodiklis (-iai) 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo

R-01-05-01-06Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje, dalis, procentais

0 6 18 100 VSMPD,PAGD(VRM)

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo2. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos modelio sukūrimas ir įteisinimas.

IV ketv. VSMPD(LRVK)

3. Institucijų, dalyvaujančių krizių prevencijos ir valdymo veikloje, funkcijų perskirstymas pagal patvirtintą modelį.

I ketv. VSMPD(LRVK)

4. Grėsmių ir krizės veiksnių stebėsenos sistemos sukūrimas. I ketv. VSMPD

(LRVK)

5. Dalyvavimas stiprinant ES, NATO ir tarptautines kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones: III ketv.

VRM padaliniai ir


(URM) 5.1. Dalyvauti Europos kovos su mišriomis

grėsmėmis kompetencijos centro veikloje.I−IV ketv.

I−IV ketv. III ketv. VSMPD

5.2. Užtikrinti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą alternatyviose apgyvendinimo vietose.

I−IV ketv.

I−IV ketv.

I−IV ketv. III ketv.

VSMPD,EFD,MD

5.2. Dalyvauti pratybose ir operacijose, stiprinant pareigūnų gebėjimus kovai su hibridinėmis grėsmėmis.

I−IV ketv.

I−IV ketv. III ketv. VST

6. Nuotolinio civilinės saugos mokymo programų sukūrimas ir įdiegimas: IV ketv.

VSMPD, PAGD(VRM)

6.1. Parengti mokymo programas ir įsigyti įrangą nuotolinio mokymo vaizdinės medžiagos pateikimui.

IV ketv. PAGD

7. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimo į 4G (LTE) tinklus užbaigimas ir perspėjimo sirenomis sistemos Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje įdiegimas:

III ketv.VSMPD;

PAGD(VRM)

7.1. Užbaigti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimą į 4G (LTE) tinklus.

II ketv. PAGD

7.2. Įdiegti perspėjimo sirenomis sistemą Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje. IV ketv. IV ketv. IV ketv. III ketv. PAGD

8. Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų sukaupimas, atsižvelgiant į aktualias grėsmes:

III ketv.VSMPD,PAGD(VRM)

8.1. Sukaupti Valstybės rezerve civilinės saugos priemonių atsargas. IV ketv. IV ketv. IV ketv. III ketv. PAGD

5.5. Kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje užtikrinimas5.5.1. Darbas. Strateginių santykių su JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste stiprinimas ir plėtra

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Aukšto lygio susitikimų su JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovais

III ketv. TBD,(URM)

21

suintensyvinimas, parlamentinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir JAV dimensijos sustiprinimas, surengiant reguliarius JAV Kongreso patarėjų vizitus į Lietuvą ir prisidedant prie reguliarių Lietuvos parlamentarų vizitų į JAV surengimo.10. Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės 2020–2023 m. veiksmų plano atnaujinimas. II ketv. TBD,

(URM)5.5.3. Darbas. Lietuvos indėlio į tarptautines operacijas ir misijas, taip pat partnerių pajėgumų vystymą padidinimas


2. Didesnis dalyvavimas NATO, ES, JT operacijose ir JAV bei kitų Lietuvos strateginių partnerių vadovaujamų koalicijų veiksmuose.

IV ketv.

VSMPD, VST, PD,

VSAT(KAM)

5.5.7. Darbas. Santykių su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, siekiant geresnės regiono integracijos ir regiono prekės ženklo įtvirtinimo tarptautiniu lygiu, plėtra

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo3. Pirmininkavimas Baltijos jūros valstybių tarybai 2020–2021 metais IV ketv. TBD

(URM)5. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo užsienio politikos, saugumo, kultūros, turizmo ir švietimo srityse planų patvirtinimas ir jų įgyvendinimas.

III ketv. TBD(URM)

5.5.8. Darbas. Pozityvaus bendradarbiavimo su Lenkija darbotvarkės formavimas, atsižvelgiant į bendrus saugumo ir ekonominius interesus

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo1. Tarpvyriausybinės bendradarbiavimo tarybos ir atskirų jos komisijų veiklos atnaujinimas, siekiant išspręsti aktualius dvišalio bendradarbiavimo klausimus užsienio politikos ir saugumo, švietimo, kultūros ir ekonominio bendradarbiavimo srityse.

III ketv. TBD(LRVK)

6. Sąlygų ir teisinės bazės tobulinimas plėtojant tautinių mažumų tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą.

IV ketv. RPD(LRVK)

5.5.9. Darbas. Demokratinėmis vertybėmis grįstos ir nacionalinio saugumo interesus atitinkančios Rytų kaimynystės politikos plėtojimas


8. Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos demarkavimas: IV ketv.

VSMPD,VSAT(URM)

8.1. Dalyvauti Vyriausybės komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, Lietuvos Respublikos išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti veikloje.

I–IV ketv.

I–IV ketv. VSAT

5.5.10. Darbas. Lietuvos narystė EBPO 2018 m. 4. EBPO rekomendacijų, susijusių su stojimo reikalavimais, įgyvendinimas: IV ketv. VVPD

(URM)4.1 Koordinuoti EBPO rekomendacijų, susijusių su viešojo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą.

I–IV ketv. VVPD

5.5.12. Darbas. Didinti Lietuvos indėlį ir matomumą tarptautinėse ir regioninėse organizacijose stiprinant taiką, demokratiją ir saugumą, ginant žmogaus teises, užtikrinant darnų vystymąsi

Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo6. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo veiksmų

III ketv. ŽIPD,(URM)

22

2018–2021 m. plano patvirtinimas ir jo įgyvendinimas.7. Didesnis Lietuvos dalyvavimas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo veikloje paramą gaunančiose šalyse, kad ilgalaikėje perspektyvoje oficiali Lietuvos parama vystymuisi atitiktų Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.

III ketv.TBD

(URM, kitos ministerijos)

23

ANTRASIS SKIRSNISVEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Siektinos reikšmės Vidaus reikalų ministerijos administracijai ir vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančioms įstaigoms, nepasiekusioms Vyriausybės nustatytų siektinų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų reikšmių:

2 lentelė

2.1. BENDROSIOS ĮSTAIGŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI

2.1.1.

Darbuotojų skaičius vienam vadovaujančiam darbuotojui, ne mažiau kaip 5, pareigybių skaičius37 Rodiklio koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas.

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

RPD prie VRM

Peržiūrėti įstaigos struktūrą, priimti sprendimus dėl vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius mažinimo.

3,5 3,6 4,2 4,5 5

2.1.2.

Bendrosios veiklos srities darbuotojų skaičius vienam specialiosios veiklos srities darbuotojui, ne daugiau kaip 0,3 darbuotojo38, pareigybių skaičiusRodiklio koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas.

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

VRM

Peržiūrėti VRM administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą bei pareigybių aprašymus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl jų optimizavimo, 2018 m. II ketv.

0,4 0,3 0,3 0,3 0,3

MD prie VRM

Peržiūrėti ir patikslinti bendrosios veiklos srities darbuotojų funkcijas ir darbo krūvius, siekiant, kad jie atliktų ir dalį specialiųjų funkcijų, 2018 m. II ketv.

0,32 0,3 0,3 0,3 0,3

2.2. PERSONALO VALDYMAS

2.2.2.

Vienam personalo valdymo darbuotojui tenkantis darbuotojų skaičius, ne mažiau kaip 80, pareigybių skaičiusRodiklio koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

ADIC Peržiūrėti ir patikslinti personalo 49,0 49,0 49,0 49,0 49,0

37 Čia ir toliau pareigybių skaičiųs – einamųjų metų sausio 1 dienai 38 Įskaitant vadovaujančius darbuotojus, išskyrus įstaigos vadovą

24

prie VRM

darbuotojų funkcijas ir darbo krūvius, siekiant, kad jie atliktų ir dalį specialiųjų funkcijų, 2018 m. II ketv.

2.2.3.

Vienam darbuotojui tenkanti personalo valdymo funkcijos išlaidų dalis, ne daugiau kaip 150,6 EurRodiklio koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

VTD

Peržiūrėti ir patikslinti personalo darbuotojų funkcijas ir darbo krūvius, siekiant, kad jie atliktų ir dalį specialiųjų funkcijų, 2018 m. III ketv.

407,21 293,3 179,4 179,4 179,4

VRMPeržiūrėti ir patikslinti personalo valdymo darbuotojų funkcijas, 2018 m. III ketv.

393,44 309,64 309,64 309,64 309,64

2.3. TURTO VALDYMAS

6.3.1.

Vienam darbuotojui, įskaitant vadovaujančius darbuotojus, tenkanti bendra kabinetų patalpų ploto dalis, ne daugiau kaip 10 kv. m.,Rodiklio koordinatorius – TVŪD prie VRM

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

RPD prie VRM

Peržiūrėti sudarytas teritorinių padalinių sutartis, ieškoti naujų patalpų ir inicijuoti tų teritorinių skyrių, kuriuose yra per dideli plotai, patalpų pakeitimą į mažesnes patalpas, siekiant jas optimizuoti, 2018 m. I ketv.

15,61 15 14,5 14 13

2.3.1.2.

Nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros išlaidos, tenkančios 1 kv. m. bendro įstaigos valdomo turto ploto, ne daugiau kaip 11,60 EUR Rodiklio koordinatorius – TVŪD prie VRM

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

FNTT prie

VRM

Atlikti įstaigos nekilnojamojo turto valdymą ir priežiūros išlaidų analizę siekiant įvertinti galimybes pirkti šią paslaugą, 2018 m. II ketv.

30,11 13 13 13 13

RPD prie VRM

Peržiūrėti sudarytas teritorinių padalinių patalpų panaudos sutartis, ieškoti naujų patalpų ir inicijuoti tų teritorinių skyrių, kuriuose yra per dideli plotai, patalpų pakeitimą į mažesnes patalpas, siekiant jas optimizuoti, 2018 m. II ketv.

19,17 18,5 17 16 15

2.4. DOKUMENTŲ VALDYMAS2.4.1. Per ataskaitinius biudžetinius metus

gautų ir sudarytų elektroninių dokumentų skaičius, ne mažiau kaip

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė2017 m. 2018

m.2019 m. 2020

m.

25

10 procentų visų įstaigos per ataskaitinius biudžetinius metus gautų ir sudarytų oficialių veiklos

TVŪD prie

VRM

Parengti rekomendacijas ir apmokyti darbuotojus rengti elektroninius dokumentus, 2018 m. I ketv.

7,0 8,0 9,0 10,0 10,0Aprūpinti darbuotojus techninėmis priemonėmis pasirašyti dokumentus el. parašu, 2018 m. I ketv.Aprūpinti darbuotojus techninėmis priemonėmis pasirašyti dokumentus el. parašu, 2018 m. I ketv.

RPD prie VRM

Parengti rekomendacijas ir apmokyti darbuotojus rengti elektroninius dokumentus, 2018 m. I ketv. 5,26 5,5 10,0 10,0 10,0Aprūpinti darbuotojus techninėmis priemonėmis pasirašyti dokumentus el. parašu, 2018 m. II ketv.

2.4.2.

Vienam oficialiam veiklos dokumentui tenkanti dokumentų valdymo funkcijos vykdymo išlaidų dalis, ne daugiau kaip 1,0 EURRodiklio koordinatorius – VRM Bendrasis departamentas

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

VSAT prie

VRM

Centralizuoti bendrąsias administracines funkcijas, 2018 m. III ketv.

1,18 1,15 1,10 1,05 1,00

2.5. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (IT) INFRASTRUKTŪROS IR VIDAUS ADMINISTRAVIMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ (IS) VALDYMAS

2.5.1.

Vienam vidaus administravimo IS registruotam naudotojui tenkanti vidaus administravimo IS tvarkymo ir priežiūros veiklos išlaidų dalis ne daugiau kaip 76,0 EURRodiklio koordinatorius – Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

2016 m. reikšmė

Siektina reikšmė

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020

m.

TVŪD prie

VRM

Organizuojant IS priežiūros paslaugų pirkimus, siekti, kad paslaugų įsigijimo išlaidos nebūtų didesnės nei 76,0, 2018 m. IV ketv.

331,77 310 305 300 295

FNTT prie

VRM

Optimizuoti informacines sistemas jas perkeliant į virtualią aplinką, 2018 m. II ketv.

126,7 115,6 100,8 87,9 76,0

RPD prie VRM

Rengiant naują sutartį dėl duomenų perdavimo paslaugų, atsižvelgti į siektinas rodiklio reikšmes, 2018 m. II ketv.

78,40 78 77 76,5 76

2.5..2. Vienai kompiuterizuotai darbo vietai 2016 Siektina reikšmė

26

tenkanti kompiuterizuotų darbo vietų techninės priežiūros išlaidų dalis, ne daugiau kaip 70 eurųRodiklio koordinatorius – Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

m. reikšmė 2017 m. 2018

m. 2019 m. 2020 m.

IRD prie VRM

Peržiūrėti įstaigos darbuotojų, atliekančių kompiuterizuotų darbo vietų techninės priežiūros funkcijas, darbo krūvius, siekiant juos optimizuoti, 2018 m. II ketv.

99.34 95,00 94,00 94,00 94,00

____________

27

II SKYRIUSSTRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS

Pirmasis strateginis tikslas„ĮGYVENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ IR SIEKTI, KAD ŠALIES

GYVENTOJAI JAUSTŲSI SAUGESNI“ (kodas 01)

- 01.02 programa „SAUGOMŲ ASMENŲ APSAUGA“.Asignavimai39 – iš viso 13 748, iš jų darbo užmokesčiui – 7 664. Programą įgyvendina Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

- 01.04 programa „VIEŠOSIOS TVARKOS ATKŪRIMAS, KONVOJAVIMAS IR SVARBIŲ VALSTYBĖS OBJEKTŲ APSAUGA“.

Asignavimai – iš viso 17 984, iš jų darbo užmokesčiui – 10 875. Programą įgyvendina Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

- 01.05 programa „PRIEŠGAISRINĖ, CIVILINĖ SAUGA IR GELBĖJIMO DARBAI“.Asignavimai – iš viso 98 600, iš jų darbo užmokesčiui – 46 491. Programą įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

- 01.06 programa „VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA“.Asignavimai – iš viso 68 315, iš jų darbo užmokesčiui – 41 836. Programą įgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

- 01.09 programa „NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ FINANSŲ SISTEMAI ATSKLEIDIMAS, TYRIMAS IR PREVENCIJA“.

Asignavimai – iš viso 7 601, iš jų darbo užmokesčiui – 5 011. Programą įgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

- 01.12 programa „ELEKTRONINĖS VALDŽIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR VIDAUS REIKALŲ VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS, RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA IR SAUGA“.

Asignavimai – iš viso 9 417, iš jų darbo užmokesčiui – 1 860. Programą įgyvendina Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

- 01.15 programa „VALSTYBĖS REMIAMA TEISĖSAUGOS IR TEISINGUMO INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ IR BUVUSIŲ PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS“.

Asignavimai – iš viso 5 486, iš jų darbo užmokesčiui – 3 160. Programą įgyvendina VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas ir vidaus reikalų sistemos medicinos ir reabilitacijos įstaigos.

- 01.17 programa „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ MIGRACIJOS PROCESŲ VALDYMAS“.

Asignavimai – iš viso 17 901, iš jų darbo užmokesčiui – 1 410. Programą įgyvendina Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

- 01.42 programa „SPECIALAUS STATUSO SUBJEKTŲ, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ APRŪPINIMAS GINKLAIS, JŲ PRIEDAIS, ŠAUDMENIMIS BEI SPECIALIĄJA TECHNIKA“.

Asignavimai – iš viso 1 453, iš jų darbo užmokesčiui – 381. Programą įgyvendina Lietuvos Respublikos Ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

- 01.57 programa „VIDAUS SAUGUMO FONDO PROGRAMA“.Asignavimai – iš viso 72 973, iš jų darbo užmokesčiui – 220. Programą įgyvendina VRM Regioninės politikos departamemntas.

Pirmasis strateginis tikslas taip pat įgyvendinamas per Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos

39 Lėšos čia ir toliau nurodomos tūkstančiais eurų.

28

vidaus reikalų ministerijos, kurio vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, strateginio veiklos plano programą

- 01.08 „VISUOMENĖS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS“. Asignavimai – iš viso 225 133, iš jų darbo užmokesčiui – 140 149.

Antrasis strateginis tikslas „FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE

VALDYMO SRITYSE, SUDARYTI SĄLYGAS EFEKTYVIAM VIEŠAJAM VALDYMUI“ (kodas 02)

- 02.01 programa „VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ VALSTYBĖS POLITIKOS FORMAVIMAS, ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ“.

Asignavimai – iš viso 5 019, iš jų darbo užmokesčiui – 3 100. Programą pagal kompetnciją įgyvendina VRM administracijos padaliniai.

- 02.11 programa „VIDAUS REIKALŲ INFRASTRUKTŪROS IR PASLAUGŲ PLĖTRA“.

Asignavimai – iš viso 2 589, iš jų darbo užmokesčiui – 1 326. Programą įgyvendina Turto vbaldymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

Antrasis strateginis tikslas taip pat įgyvendinamas per Vyriausybės įstaigos Valstybės tarnybos departamento strateginio veiklos plano programą

- 01.07 „VALSTYBĖS TARNYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR VALDYMO SISTEMOS TOBULINIMAS“

Asignavimai – iš viso 1 244, iš jų darbo užmokesčiui – 756.

Trečiasis strateginis tikslas„SUDARYTI SĄLYGAS TOLYGIAI IR DARNIAI REGIONŲ PLĖTRAI“ (kodas 03)

- 03.03 programa „REGIONŲ PLĖTROS IR EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS“.

Asignavimai – iš viso 86 238, iš jų darbo užmokesčiui – 1 370. Programą įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas ir Regionų plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

- 03.53 programa „EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO PROGRAMA“.

Asignavimai – iš viso 17 462, iš jų darbo užmokesčiui lėšų neskirta. Programą įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas.

- 03.54 programa „EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS PROGRAMA“.Asignavimai – iš viso 14 350, iš jų darbo užmokesčiui − 68. Programą įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas.

29

PIRMASIS SKIRSNIS2018 METŲASIGNAVIMAI VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAMS TIKSLAMS IR

PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI

01.02 programa „Saugomų asmenų apsauga"3.13%

01.04 programa „Viešosios tvarkos atkūrimas, konvojavimas ir svarbių valstybės objektų ap-

sauga"4.10%

01.05 „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gel-

bėjimo darbai" 22.45%

01.06 „Valstybės sienos apsauga"15.56%

01.09 programa „Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija“

1.73%

01.12 programa „Vidaus reikalų valstybės in-formacinių išteklių valdymas ir elektroninės

valdžios politikos įgyvendinimas, informacinių bei ryšių technologijų plėtra ir sauga"

2.14%01.15 programa „Valstybės remiama teisėsau-

gos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos socialinės

garantijos“1.25%

01.17 programa „Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas“

4.08%

01.42 programa „Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas

ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei special-iąja technika“

0.33%

01.57 programa "Vi-daus saugumo fondo

programa" 16.62%

02.01 programa „Vi-daus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių

valstybės politikos formavimas, įgyven-

dinimo koordinavimas ir kontrolė“

1.14%

02.11 programa ,,Vidaus reikalų infrastruktūros ir

paslaugų plėtra“0.59%

03.03 programa „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos pro-

gramų įgyvendinimo užtikrinimas“

19.64%

03.53 programa „Europos teritorinio ben-dradarbiavimo tikslo programa“

3.98%

03.54 programa „Europos kaimynystės priemonės programa“

3.27%

1 pav. 2018 metų asignavimų dalis pagal strateginio veiklos plano programas, procentais.

30

ANTRASIS SKIRSNISŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI. PAREIGYBIŲ SKAIČIUS IR IŠLAIDOS DARBO UŽMOKESČIUI

3 lentelėtūkst. Eur

il. Nr. Institucijos / įstaigos pavadinimas

Pareigybių skaičius, vnt.2017

metais patvirtintas

2018 metai 2019 metai 2020 metai

1Vidaus reikalų ministerija 282 266 282 282Išlaidos darbo užmokesčiui 4 022 3 888 4 053 4 053

2Vadovybės apsaugos departamentas 530 530 530 530Išlaidos darbo užmokesčiui 6 957 7 664 7 664 7 664

3Viešojo saugumo tarnyba 1 069 1 069 1 069 1 069Išlaidos darbo užmokesčiui 10 515 10 875 10 875 10 875

4Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 4 672 4 672 4 672 4 672

Išlaidos darbo užmokesčiui 45 230 46 491 46 601 46 723

5Valstybės sienos apsaugos tarnyba 4 185 4 185 4 185 4 185Išlaidos darbo užmokesčiui 40 902 41 836 41 836 41 836

6Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 417 417 417 417Išlaidos darbo užmokesčiui 4 935 5 107 5 107 5 107

7Informatikos ir ryšių departamentas 176 176 176 176Išlaidos darbo užmokesčiui 1 840 1 860 1 860 1 860

8Sveikatos priežiūros tarnyba 1Išlaidos darbo užmokesčiui 8

9Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras 457 452 452 452

Išlaidos darbo užmokesčiui 3 023 3 160 3 180 3 180

10Migracijos departamentas 82 82 82 82Išlaidos darbo užmokesčiui 945 952 952 952

11Asmens dokumentų išrašymo centras 49 49 49 49Išlaidos darbo užmokesčiui 447 458 458 458

12Lietuvos Respublikos ginklų fondas 27 27 27 27Išlaidos darbo užmokesčiui 362 381 381 381

13Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras 39 39 39 39

Išlaidos darbo užmokesčiui 282 286 288 288

14Turto valdymo ir ūkio departamentas 95 100 100 100Išlaidos darbo užmokesčiui 966 1 040 1 040 1 040

15Regioninės plėtros departamentas 58 58 58 58Išlaidos darbo užmokesčiui 762 774 774 774

Iš viso 12 139 12 122 12 138 12 138Išlaidos darbo užmokesčiui 121 196 124 772 125 069 125 191

31

94(DU 2 451) 600

(DU 10 433)

11 428(DU 111 888)

Vadovai ir pavaduotojai (pareigybių skaičius ir išlaidos darbo užmokesčiui)Kitų padalinių vadovai ir jų pavaduotojai (pareigybių skaičius ir išlaidos darbo užmokesčiui)Specialistai ir kiti (pareigybių skaičius ir išlaidos darbo užmokesčiui)

2 pav. Pareigybių skaičius ir išlaidos darbo užmokesčiui pagal pareigybių grupes, tūkst. EUR

35

TREČIASIS SKIRSNIS 2018–2020 METŲ PROGRAMŲ ASIGNAVIMAI IR VALDYMO IŠLAIDOS

4 lentelė, tūkst. EUR

Eil. Nr.

Programos pavadinimas

2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai 2020 metų asignavimai

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidomsturtui įsigyti


išlaidomsturtui įsigytiiš viso

darbo užmo-kesčiui

iš visodarbo užmo-kesčiui


1.Saugomų asmenų apsauga (kodas 01.02) 13 908 11 558 7 778 2 350 13 907 11 557 7 777 2 350 13 907 11 557 7 778 2 350

iš jų valdymo išlaidos 160 160 114 159 159 113 159 159 114

2.

Viešosios tvarkos atkūrimas, konvojavimas ir svarbių valstybės objektų apsauga (kodas 01.04)

18 207 16 782 11 034 1 425 18 207 16 782 11 034 1 425 18 207 16 782 11 034 1 425


3. Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai (kodas 01.05) 99 529 94 309 47 151 5 220 99 662 94 446 47 261 5 216 99 844 94 608 47 384 5 236


4. Valstybės sienos apsauga (kodas 01.06) 69 152 64 378 42 430 4 774 69 150 64 376 42 429 4 774 69 149 64 375 42 428 4 774


5.

Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija (kodas 01.09)

7 652 7 595 5 088 57 7 652 7 595 5 087 57 7 652 7 595 5 087 57


6.

Elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir vidaus reikalų valstybės informacinių išteklių valdymas, ryšių technologijų plėtra ir sauga (kodas 01.12)

9 516 7 862 1 931 1 654 9 516 7 862 1 931 1 654 9 514 7 860 1 930 1 654


7. Valstybės remiama teisėsaugos ir 5 570 5 378 3 220 192 5 620 5 428 3 240 192 5 620 5 428 3 240 192

36

Eil. Nr.



iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų







teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos (kodas 01.15)iš jų valdymo išlaidos 84 84 60 84 84 60 84 84 60

8.

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas (kodas 01.17)

17 932 17 932 1 432 17 932 17 932 1 432 17 932 17 932 1 432


9.

Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika (kodas 01.42)

1 469 644 391 825 1 454 643 391 811 1 455 644 391 811


10. Vidaus saugumo fondo programa (kodas 01.57) 73 069 73 049 288 20 57 065 57 065 267 40 052 40 052 256

iš jų valdymo išlaidos 606 586 288 20 575 575 267 562 562 256

11.

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė (kodas 02.01)

2 228 2 228 1 115 2 228 2 228 1 115 2 228 2 228 1 115


12. Vidaus reikalų infrastruktūros ir paslaugų plėtra (kodas 02.11) 2 693 2 334 1 361 359 2 693 2 334 1 363 359 2 694 2 335 1 363 359


13.Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo

86 355 86 355 1 453 119 113 119 113 1 643 111 605 111 565 1 647 40

37

Eil. Nr.



iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų







užtikrinimas (kodas 03.03) iš jų valdymo išlaidos 842 842 583 1 117 1 117 773 1 122 1 082 777 40

14.

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa (kodas 03.53)

17 486 17 486 17 15 818 15 818 13 8 013 8 013 9


15. Europos kaimynystės priemonės programa (kodas 03.54) 14 370 14 370 83 22 227 22 227 86 32 241 32 241 97


Iš viso asignavimų programoms 439 136 422 260 124 772 16 876 462 244 445 406 125 069 16 838 440 113 423 215 125 191 16 898

iš jų valdymo išlaidos 4 910 4 890 3 332 20 5 151 5 151 3 497 5 151 5 111 3 497 40

Valdymo išlaidų dalis, procentais 1,1 1,1 1,2

III SKYRIUSSTRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS.

PIRMASIS SKIRSNISVEIKLOS KONTEKSTAS

1. Vidaus reikalų ministerija ir vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančios įstaigos pagal kompetenciją įgyvendina Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Nacionalinio saugumo strategiją, ilgalaikes valstybės saugumo stiprinimo programas, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programą, XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, patvirtinta patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas) ir jos veiklos prioritetus per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018–2020 metų strateginį veiklos planą (toliau – Strateginis veiklos planas, VRM SVP) ir per vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, strateginio planavimo dokumentus – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018–2020 metų strateginį veiklos planą (toliau – PD SVP) ir Valstybės tarnybos departamento 2018–2020 metų strateginį veiklos planą (toliau – VTD SVP), kitų įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos strateginio planavimo dokumentus.

2. Šių strateginių planavimo dokumentų nuostatos įgyvendinamos per tris Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018–2020 metų strateginio veiklos plano strateginius tikslus (toliau – strateginiai tikslai) ir programas:

2.1. Pirmasis strateginis tikslas – „Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni“ –per šešias Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018‒2020 metų strateginio veiklos plano programas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos strateginį veiklos planą (viena programa).

2.2. Antrasis strateginis tikslas – „Formuoti valstybės politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui“ –per dvi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018‒2020 metų strateginio veiklos plano programas ir per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančios Vyriausybės įstaigos – Valstybės tarnybos departamento 2018‒2020 metų strateginį veiklos planą (viena programa).

2.3. Trečiasis strateginis tikslas – „Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai“ – per keturias Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018‒2020 metų strateginio veiklos plano programas.

3. Vidaus reikalų ministrui pavestos labai plačios ir svarbios šalies valdymo sritys: viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga ir regionų plėtra:

3.1. Viešasis saugumas (viešoji tvarka, vidaus tarnyba, priešgaisrinė bei civilinė sauga ir gelbėjimo darbai, valstybės sienos apsauga, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvarta, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga).

Viešasis saugumas yra vertybė, kurią kompetentingos valstybės institucijos ir įstaigos turi užtikrinti gyventojams nepriklausomai nuo valstybės ekonominės gerovės. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pabrėžiama, kad tik užtikrinus nacionalinį saugumą, galima siekti

39

valstybės darnios pažangos, tačiau kartu šios pažangos procesai padeda įtvirtinti nacionalinio saugumo interesus.

2015 metais, siekiant nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius, patvirtinta Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programa. Programos strateginis tikslas – siekti, kad Lietuva taptų saugesne valstybe, gebančia veiksmingai apsaugoti pagrindines žmogaus teises bei laisves ir užtikrinti viešąjį saugumą. Programoje nustatyti tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo kryptys, skirti: kurti gyvenamąją aplinką, saugią nuo nusikalstamų veikų; stiprinti kovą su sunkiais ir organizuotų nusikalstamų grupių daromais nusikaltimais, tarp jų prekyba žmonėmis ir nusikaltimais elektroninėje erdvėje; mažinti teroro aktų tikimybę; užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos išorės sienos kontrolę; stiprinti apsaugą nuo gaisrų, ekstremaliųjų įvykių bei situacijų ir užtikrinti kvalifikuotą pagalbą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Programos nuostatos įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintu tarpinstituciniu veiklos planu, kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų strateginiais veiklos planais bei kitais planavimo dokumentais.

Svarbu paminėti, kad Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje užsibrėžtus tikslus ir uždavinius padės įgyvendinti Lietuvai skiriama 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinė parama: 2015 metų rugpjūčio mėnesį Europos Komisija patvirtino Lietuvos nacionalinę Vidaus saugumo fondo programą, pagal kurią 2014–2020 metų laikotarpiu Lietuvai iš Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo bus skirta daugiau nei 198 mln. eurų parama.

Viešojo saugumo plėtra siekiama tiek sustiprinti valstybės atsaką į esamus rizikos veiksnius ir grėsmes viešajam saugumui, tiek ir pasirengti naujiems galimiems iššūkiams.

Pagrindiniai išorės veiksniai, kurie turi ir ateityje turės įtakos viešojo saugumo plėtrai, yra nuolatinis informacinių ir ryšių (ypač paremtų internetu) technologijų tobulėjimas ir plėtra, globalizacijos procesai ir dėl jų didėjantys pasaulinės prekybos mastai bei gyventojų mobilumas, besikeičiantis tautinio tapatumo suvokimas, demografiniai pokyčiai, taip pat klimato kaita.

Įvertinus esamą situaciją ir žvelgiant į perspektyvą, išskirtini šie pagrindiniai rizikos veiksniai ir grėsmės viešajam saugumui: nusikalstamumas, ypač susijęs su smurtu ir jo lygio augimas; sudėtingų, organizuotų nusikalstamų grupuočių daromų ar panaudojant informacines ir ryšių technologijas daromų ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimų plitimas; neteisėta migracija, t. y. neteisėtas užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtas jų buvimas Lietuvos Respublikoje; didėjantis visuomenės radikalumas, skatinantis ekstremizmą ir didinantis teroro aktų tikimybę; gaisrai ir kitos žmogaus ar gamtos sukeltos nelaimės; nepakankamas teisėsaugos institucijų ir kitų valstybės įstaigų, kurioms pavesti su viešojo saugumo stiprinimu tiesiogiai susiję uždaviniai, veiklos veiksmingumas.

Vienas iš svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų yra subjektyvus gyventojų viešojo saugumo suvokimas. Nors 2016 metais Lietuvoje šis rodiklis, lyginant su 2014–2015 metais, sumažėjo, bendra pastarųjų 10 metų tendencija – gerėjanti. Visgi pagal gyventojų saugumo jausmą savo gyvenamoje vietovėje, kaip vieną iš viešojo saugumo suvokimo indekso dedamųjų, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio: Eurobarometro 2015 metų tyrimo duomenimis, 85 procentai Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų miestas, miestelis ar kaimas yra saugi vieta gyventi, atitinkamai Europos Sąjungos vidurkis – 89 procentai

Nusikalstamos veikos – vieni svarbiausių gyventojų nesaugumo veiksnių, galinčių padaryti tiesioginę žalą jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruotos 59 075 nusikalstamos veikos. Išlieka opi smurto, ypač smurto artimoje aplinkoje, problema. 2016 metais policija gavo daugiau kaip 50 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, tai 31 procentu daugiau nei 2015 metais.

40

Kiti svarbūs gyventojų nesaugumo veiksniai – gaisrai ir eismo įvykiai. Pažymėtina, kad 2016 metais pavyko gerokai sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių:

– Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje gaisruose žuvo 102 žmonės, tai 18,4 procento mažiau nei 2015 metais ir tai – mažiausias per pastaruosius dvidešimt penkerius metus žuvusiųjų gaisruose skaičius;

– policijos duomenimis, nors 2016 metais, palyginti su 2015 metais, Lietuvos keliuose užfiksuota 8,1 procento daugiau eismo įvykių ir juose sužeista 7,8 procento daugiau žmonių, eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo net 22,3 procento.

Siekiant stiprinti viešąjį saugumą, svarbu didinti atsakingų valstybės institucijų – vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumus, užtikrinant tinkamą pareigūnų aprūpinimą ir keliant jų motyvaciją bei kvalifikaciją. Paskutinės, 2014 metais atliktos vidaus tarnybos pareigūnų paklausos duomenimis, net du trečdaliai pareigūnų, ketinančių palikti tarnybą, kaip pagrindinę priežastį nurodė per mažą darbo užmokestį. Policijos pareigūnų aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis 2016 metais siekė tik 47 procentus, pasieniečių – 54 procentus, ugniagesių gelbėtojų – 70 procentų.

Nėra pažangios statutinių pareigūnų rengimo sistemos, kuri užtikrintų pareigūnų profesionalumą, ir optimalios viešojo saugumo pareigūnams rengti skirtos infrastruktūros, ji išskaidyta skirtingose įstaigose, todėl neleidžia efektyviai organizuoti mokymo proceso ir panaudoti mokymo bazes, žmogiškuosius ir finansinius ištekilius. Efektyviam vidaus reikalų statutinių įstaigų nustatytų uždavinių įgyvendinimui reikalinga integruota policijos ir visos vidaus tarnybos sistemos personalo atrankos, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo valdymo sistema, užtikrinanti pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą visą jų tarnybos laiką. Tai galėtų užtikrinti žinybinė aukštoji mokykla, kurioje būtų užtikrintas ne tik būsimų pareigūnų profesionalumas, bet ir organizacinis identitetas ir patriotiškumas, ugdomos teisėsaugos pareigūnams būtinos savybės. Tai atitiktų pažangių Europos Sąjungos šalių praktiką, pagal kurią policijos ir valstybės sienos apsaugos pareigūnų profesinis mokymas ir aukštosios profesinės studijos yra integruotos, finansuojamos iš teisėsaugai skirto biudžeto ir vykdomos žinybinėse mokymo įstaigose.

Be vidaus tarnybos sistemai priklausančios aukštosios mokyklos sudėtinga laiku ir veiksmingai spręsti policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų personalo formavimo ir reikiamos kokybės palaikymo klausimus, sudaryti tinkamas sąlygas policijos ir kitiems vidaus tarnybos pareigūnams siekti profesinio tobulėjimo ir karjeros, sutelkti šiems tikslams šalyje turimus edukacinius, finansinius ir materialiuosius išteklius. Atsižvelgus į tai, įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 2.2.4 darbo veiksmą „Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų rengimo institucionalizavimas, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą“ numatoma steigti Vidaus reikalų ministerijos žinybinę aukštąją mokyklą, kurioje būtų integruotas pakopinis viešojo saugumo personalo profesinis rengimas ir aukštojo mokslo studijos.

Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla taptų daug veiksmingesnė, jei sulauktų didesnio visuomenės pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Todėl svarbu į viešojo saugumo stiprinimo veiklas labiau įtraukti gyventojus ir bendruomenes, stiprinti visuomenės savisaugos kultūrą – skatinti gyventojus ir patiems labiau pasirūpinti savo ir savo turto saugumu. 2016 metų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 8 procentai gyventojų sutiktų dalyvauti veikloje rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.

41

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojams labai svarbios skubios pagalbos numerio 112 paslaugos. Už šių paslaugų teikimą atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) pastaraisiais metais susiduria su opia problema, kuri turi neigiamos įtakos BPC teikiamų paslaugų kokybei, – tai didelė darbuotojų kaita ir kandidatų trūkumas (2017 m. sausio 1 d. trūko 32 procentų darbuotojų). Pagrindinė priežastis – darbo užmokestis, neatitinkantis darbuotojams keliamų profesinių reikalavimų, darbo ir psichologinio krūvio bei darbo sąlygų. 2016 metais BPC: į 114 tūkst. skambučių nebuvo atsiliepta (kai laukimo trukmė viršijo 5 sekundes); daugiau kaip 22 tūkst. skambučių atsiliepimo laukimo laikas viršijo 45 sekundes; skambučių piko metu ilgiausias atsiliepimo laikas viršijo 6 minutes. Nesprendžiant minėtos problemos, BPC veiklos rodikliai neišvengiamai blogės.

Neįgyvendinta dar 2002 metais patvirtinta BPC įsteigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategija. Policijos ir greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) įstaigos konsolidavo savo pajėgų valdymo padalinius, sukūrė ir vystė atskirą nuo BPC infrastruktūrą, informacines sistemas ir radijo ryšio tinklus. Nesukurta bendra GMP paslaugų teikimo informacinė sistema (8 GMP dispečerinės naudojasi trimis skirtingomis informacinėmis sistemomis). Iki šiol neapsispręsta dėl GMP tarnybų veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo su BPC modelio. Atsižvelgiant į šią situaciją, bus siekiama nustatyti ir įgyvendinti aiškų ir veiksmingą BPC ir visų pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos, teikiant skubią pagalbą gyventojams, mechanizmą.

Modernių sienos stebėjimo sistemų diegimas – vienas iš pagrindinių būdų stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą. Sistemų veiksmingumas, užkertant kelią nelegaliai imigracijai ir kitiems tarptautinio pobūdžio nusikaltimams, akivaizdus: įdiegus tokias sistemas pasienyje su Rusijos Federacija, šiame pasienio ruože valstybės sienos pažeidimų skaičius sumažėjo nuo 175 pažeidimų 2010 metais iki 24 2016 metais, arba 7,3 kartus. 2014 metais įdiegus sienos stebėjimo sistemas dalyje valstybės sienos ruožo su Baltarusijos Respublika, valstybės sienos pažeidimų skaičius prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika sumažėjo nuo 276 pažeidimų 2013 metais. iki 96 2016 metais, arba net 2,9 kartus. Atitinkamai išaiškintų valstybės sienos pažeidimų skaičius išaugo nuo 48,5 procentų 2013 metais iki 63,5 procentų 2016 metais. 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje stacionariomis valstybės sienos stebėjimo sistemomis buvo kontroliuojama tik 33 procentai Europos Sąjungos išorės sienos (345 km). Panaudojant Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programos ir valstybės biudžeto lėšas, 2017 metais tęsiami stebėjimo sistemų diegimo darbai pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose su Baltarusijos Respublika, modernizuojamos (atnaujinamos) sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Rusijos Federacija, jūrinė sienos stebėjimo sistema. 2018 metais, tęsiant minėtus darbus, bus siekiama, kad moderniomis sienos stebėjimo sistemomis būtų stebima 53 procentai Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies).

Dėl klimato kaitos neigiamų padarinių didėja meteorologinių reiškinių sukeliamų valstybės ir tarptautinio lygio ekstremalių situacijų grėsmė, o dėl prie pat Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės – branduolinių incidentų grėsmė. Tuo tarpu 2016 metais valstybės rezerve buvo sukaupta tik 30 procentų reikalingų civilinės saugos priemonių atsargų, o gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas siekė 68 procentus. Esant tokiai situacijai, būtina stiprinti civilinės saugos sistemos parengtį, modernizuoti gyventojų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją sistemas ir išplėsti visuomenės švietimą civilinės saugos srityje. Todėl planuojama sukurti ir įdiegti nuotolinio civilinės saugos mokymo programas, įgyvendinti investicijų projektą „Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Astravo atominės galimo poveikio zonoje“.

Atsižvelgus į įtemptą šių dienų geopolitinę padėtį bei į tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

42

(toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT), Viešojo saugumo tarnyba prie Viduas reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST) ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas, VAD) priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, šios įstaigos privalo būti pasirengusios bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Tačiau dėl lėšų trūkumo šiuo metu šių įstaigų pareigūnai nėra pakankamai aprūpinti NATO standartus atitinkančia ir kariniams veiksmams tinkančia ginkluote, technika ir amunicija.

3.2. Migracija.Europos Sąjungos migracijos sistemos stiprinimas ir tinkamo migracijos srautų valdymo

užtikrinimas ir toliau išlieka prioritetais bandant užgniaužti migracijos ir pabėgėlių krizę Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos lygiu toliau imamasi priemonių pažaboti nelegalius Europos Sąjungos išorės sienos kirtimus ir sumažinti augantį neteisėtai vykstančių migrantų mirčių skaičių. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos neteisėtai migracijai EuroposSąjungoje ir Lietuvoje, yra nestabilumas ir ginkluoti konfliktai migrantų kilmės šalyse, geopolitinės ir ekonominės padėties pasikeitimai.

Neteisėtos migracijos, paprastai veikiančios Lietuvą, kaip tranzito valstybę, priežastys daugiausia yra ekonominės – skirtingas kilmės ir tikslo šalių socialinis ir ekonominis išsivystymas skatina migrantus neteisėtais būdais vykti į Vakarų ar Šiaurės Europos šalis, Lietuvą pasirenkant tranzito šalimi. Neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė išlieka vienu iš pagrindinių migracijos valdymo elementų nacionaliniu lygiu.

Siekiant efektyvių rezultatų, būtina stiprinti neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės valdymo sistemą, nuolat vykdyti procesų stebėseną ir prireikus tobulinti teisinį reglamentavimą. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje, taip pat nelegalaus darbo kontrolės priemonės turi padėti identifikuoti piktnaudžiavimo atvejus ir užkirsti kelią naujoms galimoms piktnaudžiavimo schemoms.

Būtina plėtoti kompetentingų Lietuvos institucijų veiklą, užtikrinant efektyvų bendradarbiavimą užsieniečių kontrolės srityje ir šios veiklos koordinavimą, ypatingą dėmesį skirti keitimosi informacija ir bendrų veiksmų vykdymo klausimams. Reikia ir toliau siekti užtikrinti veiksmingesnę riziką valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Siekiant suvaldyti kylančias migracijos krizes ir pažaboti nelegalios migracijos srautus, itin svarbus efektyvus neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Tam būtina toliau išlaikyti veiksmingą grąžinimo procesą, skatinti savanorišką grįžimą, plėtoti su aktualiomis trečiosiomis šalimis readmisijos susitarimus.

Tobulinant Europos Sąjungos prieglobsčio mechanizmą, ypatingas dėmesys šiuo metu skiriamas solidarumo tarp valstybių narių klausimui. Lietuva išlieka solidari su migracijos krizės paveiktomis šalimis, dalyvauja bendrose Europos Sąjungos iniciatyvose, kuriomis siekiama stiprinti kovą su neteisėta migracija, Europos Sąjugnos išorės sienų kontrolę ir užtikrinti Europos Sąjungos grąžinimo politikos plėtrą, tačiau pasisako už efektyvaus solidarumo koncepciją, prisidedant pagal galimybes ir atsižvelgiant į konkrečią situaciją, nes toks būdas efektyviausiai prisidėtų prie migracijos krizės sprendimo. Lietuva taip pat sėkmingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus dėl asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo iš Europos Sąjungos migracijos krizės paveiktų valstybių narių ir trečiųjų šalių.

Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, susiduria su nemažai ilgalaikių ekonominių ir demografinių problemų: gyventojai senėja, mažėja darbingo amžiaus žmonių, ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Todėl teisėta migracija tampa vis

43

svarbesniu įrankiu stiprinant socialinės gerovės sistemos tvarumą ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą. Lietuvos teisinis reglamentavimas turi užtikrinti palankesnes imigracijos procedūras, supaprastintas ir palengvintas administracines procedūras leidimų dirbti ir gyventi srityse užsieniečiams, kurie prisideda prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo, tačiau kartu neturi skatinti telkti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, nepasinaudojus visomis vidaus darbo jėgos teikiamomis galimybėmis, kelti papildomų socialinių įtampų, taip pat skatinti Lietuvos Respublikos piliečių ekonominės emigracijos. Atsižvelgiant į didelį emigravusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičių, vis aktualesniu tampa ryšio su išvykusiais tautiečiais išlaikymo klausimas ir jiems aktualių klausimų sprendimas.

Atsižvelgiant į praktikoje Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams kylančias problemas, tikslinga analizuoti ir tobulinti teisės aktų nuostatas, susijusias su asmens dokumentų jiems išdavimu, sudaryti galimybę efektyviau naudotis elektroninėmis ir kitomis paslaugomis.

3.3. Viešasis valdymas. E-valdžia.Besikeičianti aplinka ir didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei verčia

nuolat ieškoti naujų būdų kaip pagerinti viešojo valdymo institucijų veiklos rezultatus visose jų veiklos srityse. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas toms viešojo valdymo institucijų veiklos sritims, kurios yra aktualiausios visuomenei – gyventojams teikiamoms viešosioms ir administracinėms paslaugoms ir gyventojų dalyvavimui sprendžiant jiems svarbius reikalus viešojo valdymo institucijose.

Viešojo valdymo institucijos deda nemažai pastangų siekdamos pagerinti savo veiklos rezultatyvumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Vidaus reikalų ministerijos turimais duomenimis, apie 70 procentų viešojo valdymo institucijų vykdo gyventojų apklausas dėl paslaugų kokybės. Gana aukšta administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficiento reikšmė (2011 metais – 0,83; 2012 metais – 0,85; 2013 metais – 0,82; 2014 metais – 0,84, 2015 metais – 0,84) rodo, kad minėtos viešojo valdymo institucijų pastangos duoda teigiamą rezultatą.

Nepaisant to, kad ministerijos kasmet organizuoja ne mažiau kaip 40 viešųjų konsultacijų, o 2015 metais buvo suorganizuotos 135 viešosios konsultacijos gyventojams svarbiais klausimais, vis dar išlieka nepakankamai aukštas gyventojų dalyvavimo viešajame valdyme rodiklis: 2015 metais atliktos apklausos duomenys rodo, kad tik šiek tiek daugiau kaip pusė apklaustų gyventojų (53 procentai) žinojo apie jų galimybes ir būdus dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Visgi, lyginant su 2014 metais, kai mažiau nei pusė apklaustų gyventojų (45 procentai) žinojo apie tokias galimybes, pastebimas pakankamai ženklus šio rodiklio augimas (8 procentais).

Akivaizdu, kad įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka, tam kad viešojo valdymo institucijų veiklos rezultatai atitiktų gyventojų lūkesčius. Tai akcentuoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Todėl viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo gerinimas ir visuomenės galimybių dalyvauti viešajame valdyme didinimas tampa svarbiausiomis reformų kryptimis, siekiant atviro viešojo valdymo. Geresnių rezultatų šiose srityse bus siekiama toliau įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą ir tikslingai paskirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijas, skirtas viešajam valdymui tobulinti.

Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas jiems teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus šių

44

paslaugų teikimo procedūras, jas supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos parengtas prioritetinių viešojo valdymo institucijų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų sąrašas, šių paslaugų rekomendacijos ir efektyviai atliekamas paslaugų teikimo kokybės , jų supaprastinimo ir konsolidavimo proceso koordinavimas. Teigiami pokyčiai skatinant visuomenę labiau įsitraukti į viešojo valdymo procesus turėtų būti pasiekti įvertinus esamų konsultavimosi su gyventojais, jų dalyvavimo sprendimų priėmime ir bendruomeniškumo skatinimo priemonių veiksmingumą ir parengus naują viešojo valdymo institucijų konsultavimosi su visuomene metodiką. Visos šios iniciatyvos turėtų padidinti gyventojų pasitenkinimą viešojo valdymo institucijų teikiamomis paslaugomis, sumažinti administracinę naštą, tenkančią gyventojams ir ūkio subjektams, padidinti jų žinojimą apie galimybes ir būdus viešojo valdymo institucijoms teikti pasiūlymus jiems rūpimais klausimais ir užtikrinti, kad į šiuos pasiūlymus bus sureaguota.

Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką informacinių technologijų taikymo viešojo administravimo (elektroninės valdžios) srityje, t. y. formuoja politiką, kad, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas, valstybės viešasis administravimas būtų veiksmingesnis ir našesnis, atitiktų šiuolaikinės valstybės įvaizdžiui ir tenkintų gyventojų bei verslo lūkesčius, paremtus informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Vienas svarbiausių visų elektroninės valdžios paslaugų etapų – saugus ir patikimas asmens (juridinio ar fizinio) tapatumo patvirtinimas elektroninėje erdvėje. Nuo 2009 metų Lietuvos piliečiams išduodamos asmens tapatybės kortelės su elektroninės atpažinties ir kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Siekdama tarpvalstybinio tokių elektroninių priemonių pripažinimo Lietuva dalyvavo ir dalyvauja Europos Sąjungos didelės apimties projektuose STORK ir STORK2 (www.eid-stork2.eu). Šių projektų rezultatais buvo pasiremta rengiant Europos Sąjungos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB“. Reglamentas įsigaliojo 2014 metų rugsėjo mėnesį, o nuostatos taikomos nuo 2016 m. liepos 1 d. Vidaus reikalų ministerija sieks, kad nuo 2018 metų vidurio, Europos tinklų priemonės programos lėšomis įgyvendinus techninius minėto reglamento ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų sprendimus, Lietuvos elektroninės atpažinties schemos būtų pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Taip būtų užtikrintas Lietuvos piliečių, ketinančių pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis, elektroninis tapatumo patvirtinimas kitoms valstybėms narėms ir atvirkščiai – Europos Sąjungos valstybių narių, kurių elektroninės atpažinties schemas pripažins Lietuva, piliečiai pasinaudoti Lietuvos elektroninėmis paslaugomis. Kadangi Europos Sąjungos Reglamentas Nr. 910 naikina elektroninio parašo direktyvą, bus iš esmės keičiamas arba naikinamas Elektroninio parašo įstatymas. Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją dalyvaus priemonių, užtikrinančių minėto reglamento nuostatų įgyvendinimą, kūrime, tokių kaip tarpvalstybinio elektroninio parašo, elektroninio spaudo pripažinimas ir kt.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pagal priemonę VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ 2014 m. gruodžio mėn. įgyvendino projektą „Centralizuotos viešųjų ir administracinių paslaugų sistemos kūrimas ir diegimas įgyvendinant vieno langelio principą“, kurio metu buvo sukurta Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės sistema (PASIS). Projekto tikslas – skatinti viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės iniciatyvas įgyvendinant vieno langelio principą Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, t.y. buvo sukurtas įrankis, leidžiantis kaupti visų Lietuvos institucijų ir įstaigų teikiamų ir administruojamų viešųjų ir administracinių paslaugų aprašymus ir rodiklius apie juos vienoje vietoje. PASIS buvo įteisinta ministro įsakymu 2016 m. balandžio mėn. 2016 m. lapkričio 10 d. buvo

45

priimtas Viešojo administravimo įstatymo pakeitimas, įtvirtinantis pareigą viešųjų ir administracinių paslaugų teikėjams paslaugų aprašymų ir rodiklių duomenis nuolat pildyti į PASIS. Atsižvelgiant į PASIS esamų duomenų mastą ir siekiamą duomenų kokybę interesantams bei duomenų analizei, VRM inicijavo PASIS sistemos plėtra bei jau surinktų paslaugų aprašymų peržiūrą, siekdama optimizuoti bei susisteminti jų skaičių, turinį bei paslaugų teikimo procedūras (pradedant nuo vidaus reikalų srities). Planuojama PASIS plėtros veiklų pradžia – 2018 m. I ketv.

Pagal kompetenciją Vidaus reikalų ministerija 2017 metais tęs darbus, susijusius su e. valdžios politikos formavimu ir plėtra Europos Sąjungos lygiu ir koordinuos 2016 metais priimto 2016‒2020 Europos Sąjungos e.valdžios veiksmų plano įgyvendinimą. Pagal poreikį bus inicijuojami šio plano tikslų perkėlimas į Lietuvos programinius dokumentus.

3.4. Vietos savivalda.Demokratinės visuomenės skiria didelį dėmesį savo narių įtraukimui į sprendimų priėmimą.

Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu demokratiniu valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių interesų pusiausvyrą.

Tiesioginis gyventojų dalyvavimas vietos reikalų tvarkyme dažniausiai suvokiamas tik kaip gyventojų dalyvavimas savivaldybių tarybų rinkimuose. Tačiau tai turėtų būti suprantama žymiai plačiau – tai vietos valdžios institucijos sprendimų priėmimo metodas, pasireiškiantis nuolatiniu ir pastoviu tiek atskirų gyventojų, tiek suinteresuotų jų grupių įtraukimu į sprendimų rengimo, svarstymo, derinimo, priėmimo procedūrą teisės aktų nustatytais būdais, siekiant, kad gyventojų lūkesčiai, patirtis, norai bei interesai būtų visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti prieš priimant sprendimus vietos lygmeniu.

Vietos valdžios institucijos turėtų:o užtikrinti skaidrų ir demokratišką sprendimų priėmimo būdą; o gerai pažinti savo bendruomenės narius, jų požiūrių įvairovę, lūkesčius, požiūrį į valdžios

institucijas, kas užtikrintų priimtų sprendimų efektyvų įgyvendinimą;o priimti efektyvius sprendimus, kurie, atspindėdami visų subjektų, kuriems daro įtaką,

lūkesčius, nustatydami prioritetus, teiktų ilgalaikę naudą visai bendruomenei; o įvertinti kuo daugiau požiūrių ir pasinaudoti įvairių suinteresuotų subjektų patirtimi ir

žiniomis; o praktikoje įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą gyventojų

dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą. Gyventojai yra nusiteikę pozityvioms permainoms, bet dažnai dėl žinių, informacijos stokos

nesugeba realizuoti savo potencialių galimybių atstovauti savo interesams bei dalyvauti sprendžiant vietos viešuosius klausimus.

Gyventojų dalyvavimas sprendžiant viešuosius vietos reikalus neatsiejamas nuo jų informuotumo apie vietose vykstančius procesus, nes neįmanomas „aklas“ dalyvavimas, neturint informacijos.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu 2016 m. „Baltijos tyrimų“ atliktos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad trečdalis (34 %) gyventojų per paskutinius 12 mėnesių sužinojo kokią nors informaciją apie savo savivaldybės ar seniūnijos veiklą jiems svarbiais klausimais.

Įvertinus tyrimo duomenis, darytina išvada, kad teikiant informaciją gyventojams apie savivaldybės veiklą ir paslaugas, savivaldybėms tikslinga detaliau įvertinti savo bendruomenių sudėties, gyvenimo būdo ir veiklų specifiką ir užtikrinti, kad įvairaus amžiaus, gebėjimų ir interesų

46

gyventojai gautų informaciją jiems patogiu, prieinamu būdu, o informacijos turinys būtų pateikiamas patrauklia forma, aiškia ir suprantama kalba.

Ministerijos 2016 metais atlikto Gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos reikalus tyrimo, kuriame buvo apklausiami savivaldybių tarybų nariai, seniūnai ir seniūnaičiai, duomenimis, informacija apie savivaldybės veiklą yra svarbi ir įdomi – tai patvirtino 86 procentai seniūnaičių, kurie šią informaciją dažniausiai sužino iš savivaldybės internetinės svetainės (75 proc.) ir seniūno (71 proc.), tuo pačiu pabrėždami, kad tokios informacijos pateikiamumas nepakankamas. Tyrimo duomenimis tik vos daugiau kaip pusei apklaustų seniūnaičių (56 proc.) pakanka informacijos apie tai, kokiais būdais galima dalyvauti sprendžiant vietos reikalus. Taip pat tyrimas atskleidė seniūnaičių aktyvumą – iš dalyvavusių apklausoje 61 procentas siūlė savo sprendimus svarstant vietos reikalus ir 89 procentai domėjosi jiems svarbaus klausimo sprendimo savivaldybėje eiga ar priimtu sprendimu.

Lietuvos Respublikos teisės aktai numato eilę konsultavimosi su gyventojais dėl vietos viešųjų reikalų sprendimo būdų ir formų – tai ir vietos gyventojų apklausos, viešieji svarstymai, teisė išsakyti savo nuomonę dėl viešai paskelbtų teisės aktų projektų ir kt.

Pažymėtinas esminis skirtumas – tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais kai kurios konsultacijos yra privalomos, t. y. tam, kad priimtas sprendimas būtų legitimus, būtina šiuo klausimu konsultuotis su vietos gyventojais: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų įstatymas nustato, kad keičiant savivaldybių, gyvenamųjų vietovių (miestų, miestelių, kaimų) teritorijų ribas būtina atlikti vietos gyventojų apklausą; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato, kad steigiant ar naikinat seniūniją, keičiant jos ribas būtina atlikti vietos gyventojų apklausą; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nustato privalomą teritorijų planavimo procedūros etapą – viešuosius svarstymus; Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato privalomą numatomos statinio projektavimo procedūros etapą – visuomenės supažindinimą su statinio projektiniais pasiūlymais ir viešą susirinkimą.

Kitais atvejais konsultavimasis su gyventojais dėl vietos viešųjų reikalų sprendimo vyksta pagal poreikį ir išreikštą iniciatyvą, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymą iniciatyvos teisę dėl vietos gyventojų apklausos dėl bendrųjų savivaldybės sprendžiamų klausimų turi vietos gyventojų iniciatyvinį grupė, meras, ne mažiau kaip ¼ savivaldybės tarybos narių ir seniūnai, pačios savivaldybės gali inicijuoti konsultacijas su gyventojais įvairiais būdais ir formomis.

2013 metais įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis buvo supaprastintas vietos gyventojų apklausų dėl viešųjų savivaldybės reikalų vykdymas. Tačiau, įvertinus 2016 metais atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos savo nuomonę vietos gyventojų apklausoje išsakė tik 8 procentai apklaustųjų, darytina prielaida, kad, nors apklausų organizavimo teisinis reglamentavimas ir buvo ženkliai supaprastintas, tai nepadarė vietos gyventojų apklausų dažnai ir efektyviai naudojamu įrankiu, siekiant sužinoti gyventojų nuomonę prieš priimant sprendimus vietos lygmeniu. Gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos reikalus tyrimo duomenimis, gyventojams labiausiai priimtinas dalyvavimo sprendžiant vietos reikalus būdas yra asmeniškai susitikti su savivaldybės darbuotoju, seniūnu, dalyvauti susitikimuose su vietos valdžios atstovais. To paties tyrimo metu respondentų buvo teiraujamasi, ar gyventojai gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams, atsakiusių „taip” tarybos narių buvo 34 procentai, seniūnų – 28 procentai, tuo tarpu seniūnaičių – tik 11 procentų. Iš to darytina išvada, kad gyventojai netiki galintys daryti įtaką priimamiems sprendimams – tai patvirtino 77 procentai apklausoje dalyvavusių seniūnaičių ir 66 procentai tarybos narių. Taip pat šiame tyrime išaiškėjo ir kitas bendruomeniškumo trūkumas – vietos bendruomenėje trūksta iniciatyvių žmonių (tai nurodė 65 proc. seniūnaičių, 69 proc. seniūnų ir 57 proc. tarybos narių).

47

Savivaldybės turėtų dažniau konsultuotis su vietos gyventojais, nes dažnai net ir būtini sprendimai, priimti neįvertinus gyventojų poreikių ir jų lūkesčių, neišklausius jų nuomonės, iššaukia gyventojų nepasitenkinimą, o tai apsunkina ir pačių sprendimų įgyvendinimą. Tokiu būdu didėja atotrūkis tarp gyventojų ir vietos valdžios, auga socialinė įtampa. Savivaldybės pačios turėtų būti suinteresuotos konsultuotis su gyventojais ir taip užsitikrinti savo sprendimų legitimumą. Juk net nepopuliarūs sprendimai, jei vyksta atvira diskusija su gyventojais, sulaukia mažiau pasipriešinimo iš gyventojų pusės, yra lengviau priimami ir paprasčiau įgyvendinami.

Atsižvelgdama į tai, kad Gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos reikalus tyrimo duomenimis 42 procentai seniūnaičių nurodė, kad gyventojams iš savivaldybės nepakanka bendradarbiavimo ir grįžtamojo ryšio, 39 procentai – kad nepakanka informacijos apie dalyvavimo galimybes ir trūksta pačios savivaldybės iniciatyvos, ministerija ir toliau nuosekliai vykdys veiklą plėtodama ir stiprindama vietos demokratiją. Siekiant šio tikslo bus siekiama įtvirtinti gerąją konsultavimosi su gyventojais patirtį:

– skatinant gyventojų dalyvavimą sprendžiant viešuosius vietos reikalus, savivaldybėse bus organizuojamos viešos konsultacijos, įtraukiant bendruomenes, nevyriausybines organizacijas bei vietos politikus ir savivaldybių administracijų atstovus;

– bus atliktas e-konsultavimosi įdiegimo galimybių įvertinimas ir parengti atitinkami pasiūlymai dėl konsultavimosi galimybių išplėtimo sudarys sąlygas tikslingam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (prireikus ir kitų teisės aktų) pakeitimo projekto parengimui;

– bus tobulinamas teisinis reglamentavimas suteikiant savivaldybėms platesnę diskreciją pasirenkant konsultavimosi su gyventojais būdus ir formas.

3.5. Valstybės tarnyba.Šių dienų valstybės tarnyba susiduria su rimtais iššūkiais: patrauklumo valstybės tarnyba ir

pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimu. Menką valstybės tarnybos patrauklumą sąlygoja daugelis veiksnių: vadovų-lyderių stoka, ribotos karjeros galimybės, saviraiškos, sprendimų priėmimo laisvės apribojimas, apsunkintos veiklos procedūros, skaidrumo atrankoje į valstybės tarnybą trūkumas, darbo užmokestis valstybės tarnyboje nekonkurencingas privataus sektoriaus darbo užmokesčiui. Įvertinant šiuos iššūkius reikalingi esminiai ir kompleksiniai pokyčiai valstybės tarnyboje ir jos teisiniame reguliavime.

Siekiant šio tikslo būtina išgryninti valstybės tarnybos sąvoką ir taip susiaurinti valstybės tarnautojų ratą. Valstybės tarnyba laikytina valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesine veikla vykdant viešojo administravimo funkcijas, vidaus administravimo kontrolės funkcijas bei padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Į valstybės tarnybos sąvoką neturėtų patekti vidaus administravimo funkcijos bei ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos.

Taip pat siūlytina sukurti centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą sistemą. Tai leistų valstybės tarnautojų atrankai taikyti naujausias ir moderniausias žmogiškųjų išteklių valdymo praktikoje taikomas darbuotojų atrankos įrankius, lanksčiai reaguoti į pokyčius šioje srityje. Centralizuota valstybės tarnautojų atranka taip pat leistų užtikrinti maksimalų patekimo į valstybės tarnybą proceso skaidrumą ir nešališkumą.

Nuolat kintančiame pasaulyje, viešojo administravimo vaidmuo ir atsakomybė irgi kinta. Vadovų-lyderių vaidmuo ypač reikšmingas tiek dabarties, tiek ateities valstybės tarnybai ir jai iškeltų tikslų pasiekimui. Vadovas-lyderis privalo gebėti formuoti organizacijos tikslus ir prižiūrėti, kaip jų siekiama, būti kolektyvo lyderiu, įkvėpti žmones, suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kurti gerą mikroklimatą organizacijoje, didinti motyvaciją ir gebėti ugdyti savo darbuotojus, leisti jiems

48

tobulėti. Siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatą

– stiprinti vadovų vadybines ir lyderystės kompetencijas (255 punktas), numatoma sukurti skaidrią ir bendrą valstybės tarnautojų lyderystės kompetencijų ugdymo sistemą, užtikrinant, kad valstybės tarnyboje dirbtų labai kompetentingi asmenys.

Šiekiant įgalinti vadovų lyderystę siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, vertinimo specialiose komisijose, šią atsakomybę perkeliant valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui (galutinį sprendimą dėl vertinimo kaip ir dabar priimtų į pareigas priimantis asmuo). Toks procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, daugiau diskrecijos bei atsakomybės būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę.

Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės tarnybos tikslams efektyviai pasiekti. Esamas reguliavimas ne tik kad neleidžia pritraukti inovatyvių, kompetentingų asmenų į valstybės tarnybą, bet ir lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą brangiau apmokamų profesijų kvalifikuoto personalo. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas, bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju subjektyvia motyvacija.

Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemos tobulinimo (Vyriausybės programos 263 p.), bus rengiami ir keičiami teisės aktai, sudarant prielaidas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimui orientuojantis į veiklos rezultatus.

Siūlytina iš esmės pakeisti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reglamentavimą atsisakant egzistuojančių priedų, juos integruojant į pareiginę algą. Valstybės tarnautojams galėtų būti mokamos tik dviejų rūšių priemokos: už laikiną kito valstybės tarnautojo funkcijų atlikimą bei už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Šiais Veiksmai ir (ar) poveiksmiais bus įgyvendintas Vyriausybės programos 254 punkte nustatytas siekis – sukurti patrauklią, modernią, depolitizuotą ir efektyvią valstybės tarnybos sistemą.

Vienas esminių sėkmingos ir efektyvios valstybės tarnybos elementų – organizacinės kultūros stiprinimas. Siekis užtikrinti nuolatinį tobulėjimą, darbuotojų kompetencijų (ypač lyderystės) vystymas, atsakomybės suteikimas tiesioginiams vadovams, valstybės tarnybos lankstumas yra kertiniai kriterijai apibrėžiantys organizacinę kultūrą. Organizacinė kultūra valstybės tarnyboje yra labai fragmentiška, vienose organizacijoje išvystyta daugiau, kitose mažiau, arba visiškai nevystoma. Organizacinė kultūra stipriai priklauso nuo vadovo lyderystės gebėjimų, darbuotojų pasitikėjimo darbdaviu, vidinės bei išorinės įstaigos komunikacijos, viešumo ir atvirumo kultūros.

2018 metų trečiajame ketvirtyje numatoma sudaryti teisines prielaidas šiuolaikinių veiklos organizavimo metodų bei organizacinės kultūros įdiegimui, inter alia numatant nuotolinio darbo galimybė, t. y. sudaryti galimybę vadovaujantis geriausiais užsienio pavydžiais valstybės tarnautojui derinti darbą su ameniniu gyvenimu jam priskirtas funkcijas ar jų dalį atliekant nuotoliniu būdu (t. y. naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis).

Dažnai keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo neužtikrina vienodos valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių politikos srities formavimo ir sąlygoja teisėkūros proceso chaotiškumą. Pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotą pakeitimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. 453 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl didžiausio

49

leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame numatyta, kad Vidaus reikalų ministerija, apibendrinusi institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus du kartus per kalendorinius metus.

Didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymas ad hoc principu, o ne strategiškai planuojant ir pagrindžiant žmogiškųjų išteklių skaičiaus poreikį vertintinas kaip ydingas. Todėl 2018 metų antrąjį ketvirtį numatoma parengti Pareigybių poreikio įvertinimo metodiką, kurios taikymas turėtų pagrįstai nustatyti objektyvų pareigybių poreikį įstaigose. Patobulinus didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo mechanizmą iš dalies bus įgyvendintas Vyriausybės programos siekis sumažinti valstybės tarnautojų skaičių (Vyriausybės programos 270 p.).

2018 metų trečią ketvirtį numatomas teisės akto, įteisinančio mentoriaus institutą, parengimas. Šiuo veiksmu bus įgyvendintas Septynioliktosios Vyriausybės programos 268 punktas.

Bus siekiama, kad pasitikėjimo valstybės institucijomis rodiklis išaugtų nuo 71 procento (2016 m.) iki 75 procentų (2020 m.).

Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygis nuo 2016 metų iki 2020 metų turėtų išaugti 5 procentais Tokiu pat dydžiu per minėtą laikotarpį turi padidėti ir valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo vertinimas.

3.6. Regionų plėtra.Nacionalinė regioninė politika yra viena iš labiausiai kompleksinių valstybės politikos

sričių, kur susiduria tarpusavio pavaldumu nesusietų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vietos bendruomenių ir verslo tikslai. Vidaus reikalų ministerijos, koordinuojančios nacionalinę regioninę politiką užduotis – užtikrinti efektyvų partnerių darbą įgyvendinant Vyriausybės regioninės politikos prioritetus, pritraukiant investicijas gerinti ekonominę infrastruktūrą, mažinti šalies regionų netolygumus kurie, vertinant pagal ekonominius ir užimtumo rodiklius, išlieka ženklūs.

Nacionalinės pažangos programos prioritetas „Regioninė plėtra“ (regioninė dimensija) apima tik savivaldos funkcijoms priskirtas investicijas su bendruomenių ir verslo iniciatyvų dalimi, per bendruomenių inicijuojamą vietos plėtrą. Vienas iš esminių artimiausio laikotarpio iššūkių – padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį priimant ne tik sprendimus dėl savivaldybių socialinės infrastruktūros gerinimo, bet ir dėl regionų investicinio patrauklumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimo, modernių technologijų diegimo. Svarbus yra savivaldybių, atstovaujamų regionų plėtros tarybose, motyvavimas. Savivaldybėms darbo vietų kūrimas, pagal jų kompetenciją, yra antrinė funkcija, kurią efektyviai įgyvendinti galima tik veikiant kartu su socialiniais ir ekonominiais parteriais, diegiant inovatyvias (pavyzdžiui – socialinio verslumo) iniciatyvas, skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

Pagrindinis iššūkis – naujo integralaus (įgalintos) regioninės politikos modelio sukūrimas ir įdiegimas (apimant tiek Europos Sąjungos ir nacionalines investicines, tiek reguliacines, tiek motyvacines ir kompetencijų ugdymo priemones), diegiant naują regioninės politikos modelį, paremtą regionine specializacija, didinant regionų plėtros tarybų kompetenciją, konsoliduojant infrastruktūrą, išteklius ir vadybinius procesus, ypač atsižvelgiant į demografinius veiksnius ir būsimą finansinę perspektyvą.

Savivaldybėms pradėjus įgyvendinti 2014–2020 finansinio laikotarpio projektus (šiems projektams planuojama skirti apie 375 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų vien pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones), itin didelis dėmesys turi būti skirtas projektų efektyvumui ir rezultatyvumui, todėl didelis dėmesys bus skiriamas tarpregioniniam

50

bendradarbiavimui, perimant gerąją patirtį ir užmezgant ar plėtojant ryšius tarp pasienio savivaldybių, ekonomiškai gyvybingų regioninės svarbos projektų skatinimui, platesniam socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimui į regionų plėtros tarybų veiklą.

51

ANTRASIS SKIRSNISVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KOORDINUOJAMI TARPINSTITUCINIAI

PLANAVIMO DOKUMENTAI

Vidaus reikalų ministerija 2018 metais įgyvendins ir koordinuos Vidaus reikalų ministerijos, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų ir institucijų veiksmus, vykdant šiuos tarpinstitucinius veiklos planus, programas, strategijas ir veiksmų planus:

1. Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (TVP-14), koordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;

2. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 metais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 796 „Dėl Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 metais programos patvirtinimo“, koordinatorius – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius;

3. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Reginonė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (TVP-21), koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas.

4. Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų programos įgyvendinimo 2016‒2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“, koordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentas;

TREČIASIS SKIRSNISTARPINSTITUCINIAI PLANAVIMO DOKUMENTAI, KURIŲ ĮGYVENDINIME

DALYVAUJA VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA IR ĮSTAIGOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS40

Vidaus reikalų ministerija ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančios įstaigos 2018 metais pagal kompetenciją dalyvaus įgyvendinant šiuos tarpinstitucinius planavimo dokumentus:

1. Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucino veiklos plano patvirtinimo“ (TVP-10);

2. Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (TVP-16);

40 Neįtraukti planavimo dokumentai, kurių įgyvendinime dalyvauja tik Policijos departamentas, kaip asignavimų valdytojas

52

3. Jungtinių Tautų saugumo tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) Dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo Lietuvoje priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-263 „Dėl Jungtinių Tautų saugumo tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo Lietuvoje priemonių plano patvirtinimo“;

4. Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ir įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“;

5. 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“;

6. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (TVP-18);

7. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (TVP-34);

8. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstitucinį veiklos planą (TVP-23);

9. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūra“ tarpinstitucinį veiklos planą (TVP-22);

10. Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015−2025 metų programos įgyvendinimo 2015‒2019 metų tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 „Dėl Lietuvos Respublikos Nacionalinės kovos su korupcija 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo 2015‒2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo;.

11 Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos įgyvendinimo 2017–2020 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-182 „Dėl valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos įgyvendinimo 2017–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

12. Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“.

53

IV SKYRIUSPIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO

„ĮGYVENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI JAUSTŲSI SAUGESNI“ (kodas 01)

PROGRAMOS, VERTINIMO RODIKLIAI IR JŲ REIKŠMĖS

PIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO PROGRAMOS

Kodas Programos pavadinimas

Programą vykdantis VRM administracijos padalinys ir

(ar) įstaiga prie VRMProgramnos koordinatorius

01.02 Saugomų asmenų apsaugaVadovybės apsaugos

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Paulius Nemira, Vadovybės apsaugos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus pavaduotojas

01.04 Viešosios tvarkos atkūrimas,

konvojavimas ir svarbių valstybės objektų apsauga

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų

ministerijos

Ričardas Pocius,

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas

01.05 Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

prie Vidaus reikalų ministerijos

Kęstutis Lukošius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

direktorius

01.06 Valstybės sienos apsauga

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Renatas Požėla, Valstybės sienos apsaugos

tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos vadas

01.09Nusikalstamų veikų finansų

sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus

reikalų ministerijos

Antoni Mikulskis, Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybos prie VRM direktorius

01.12

Elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir vidaus reikalų valstybės informacinių išteklių

valdymas ir vidaus reikalų valstybės informacinių išteklių valdymas, ryšių technologijų

plėtra ir sauga

VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius,

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos

Darius Urbonas,vidaus reikalų viceministras

01.15

Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų

pareigūnų ir buvusių pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos

socialinės garantijos

VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas ir Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos

priežiūros įstaigos

Algirdas Stončaitis, Vidaus reikalų ministerijos

kancleris

http://www.vrm.lt/lit/VADOVYBE/18

54

01.17Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų

valdymas

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministrasAsmens dokumentų

išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos

01.42

Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų

aprūpinimas ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei

specialiąja technika

Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Jonas Šalavėjus,Lietuvos Respublikos ginklų fondo fondo prie LR VRM Įsigijimų skyriaus vedėjas,

laikinai einantis direktoriaus pareigas

01.57 Vidaus saugumo fondo programa

VRM Regioninės politikos departamentas

Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministras

PIRMASIS SKIRSNISPIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ

REIKŠMĖS 5 lentelė

Kodas Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas

2017 metų reikšmė




E-01-01

Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balaisKoordinatorius – VRM VSMPDVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 5.4 rodiklis41

6,8 6,9 7,0 7,1

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.5.0

5.5

6.0

6.5

7.0

7.5

8.0

6.7 6.8 6.9 7.0 7.1

PlanasĮvykdymas

3 pav. Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais

6 lentelė

41 LRV prioritetinės krypties (darbo) rodikliai – XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, rodikliai.

55






E-01-02 Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentais

75 75 75 75

E-01-03Visuomenės pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentais

90 90 90 90

E-01-04 Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais 62 62 63 64

Polic

ijaVa

lsty

binė

prie

šgai

srin

ė ge

lbėj

imo

tarn

yba

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ijaVa

lsty

binė

prie

šgai

srin

ė ge

lbėj

imo

tarn

yba

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ijaVa

lsty

binė

prie

šgai

srin

ė ge

lbėj

imo

tarn

yba

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ijaVa

lsty

binė

prie

šgai

srin

ė ge

lbėj

imo

tarn

yba

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ijaVa

lsty

binė

prie

šgai

srin

ė ge

lbėj

imo

tarn

yba

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

ainė

gel

bėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

ainė

gel

bėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ija

Vals

tybi

nė p

riešg

ainė

gel

bėjim

o ta

rnyb

a

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

Polic

ijaVa

lsty

binė

prie

šgai

srin

ė ge

lbėj

imo

tarn

yba

Vals

tybė

s si

enos

aps

augo

s ta

rnyb

a

2012 m. planas ir

įvykdymas

2013 m. planas ir

įvykdymas

2014 m. planas ir

įvykdymas

2015 m. planas ir

įvykdymas

2016 m. planas ir

įvykdymas

2017 m. planas

2018 m. planas

2019 m. planas

2020 m. planas

20

40

60

80

100

56

80

5460

83

54

63

88

56

65

89

58

71

90

59

75

90

62

75

90

62

75

90

63

75

90

6462

85,5

51

69

90

6370

90

57

71

90.7

58

75

88

62

Proc

enta

i

4 pav. Visuomenės pasitikėjimas policija, Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, procentais

ANTRASIS SKIRSNISPIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO PROGRAMŲ APRAŠYMAI, PROGRAMŲ TIKSLAI,

UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas „Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni“ įgyvendamas per 10 programų.

Strateginio tikslo programų koordinatoriai – vidaus reikalų viceministrai ir Vidaus reikalų ministerijos kancleris pagal jiems priskirtą kompetenciją.

Strateginio tikslo įgyvendinimą koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos padaliniai pagal kompetenciją: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas (direktorius K. Kuchalskis) ir Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas (direktorius G. Česonis).

56

01.02 programa„SAUGOMŲ ASMENŲ APSAUGA“

Programa įgyvendinami:Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.

Programa yra tęstinė.

Programą vykdo Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 530.Programos koordinatorius – Paulius Nemira, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, tel. 8 706 63102.

Asignavimai – iš viso 12 743, iš jų darbo užmokesčiui – 7 047

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) 2018 metais ypatingą dėmesį skirs grėsmių prieš saugomus asmenis ir objektus prevencijai ir užkardymui.

Bus atliktas saugomų objektų pažeidžiamumo ir grėsmių saugomiems asmenims vertinimas. Modernizuojamos saugomų objektų apsaugos sistemos.

Sistemingai vyks pavienių asmenų, pasižyminčių destruktyvaus elgesio saugomų asmenų atžvilgiu rizika, identifikavimas įspėjamojo elgesio pagrindu, gerinamas keitimasis informacija su viešojo saugumo įstaigomis, žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos subjektais, taip pat su psichikos sveikatos, socialinės pagalbos ir kitomis valstybės ir savivaldybės institucijomis. Tai leis padidinti saugomų objektų saugumo lygį ir stiprins nuolat saugomų asmenų saugumą.

Stiprinant pareigūnų kompetencijas vykdant departamentui pavestus uždavinius, bus įvertinta ir peržiūrėta atrankos į laisvas pareigybes vykdymo tvarka ir pretendentams keliami reikalavimai. Pareigūnai, dalyvaudami rengiamose pratybose ir mokymuose, didins profesionalumą, stiprins savo specialųjį kovinį pasirengimą. Bus skatinamas departamento padalinių, pareigūnų bendradarbiavimas su kitomis statutinėmis įstaigomis, vykdomas nuolatinis apsikeitimas gerąja praktika.

Įgyvendinant šią programą, bus: vykdoma saugomų asmenų ir saugomų objektų fizinė apsauga; stiprinama kriminalinė žvalgyba, nukreipta į smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų

prieš saugomus asmenis prevenciją; diegiamos ir (ar) atnaujinamos techninės-elektroninės apsaugos priemonės saugomuose

objektuose ir teritorijose, užtikrinančios patekimo į saugomus objektus kontrolę, saugančios nuo galimo pasikėsinimo, panaudojant transporto priemones bei nuo bandymų neteisėtai įnešti draudžiamas medžiagas ir daiktus;

atliekamos reguliarios saugomų asmenų darbo vietų patikros, siekiant apsaugoti saugomus asmenis nuo galimo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis;

įgyvendinamos organizacinės ir techninės priemonės, skirtos užtikrinti saugomų asmenų disponuojamos informacijos saugumą;

vykdomas pareigūnų rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje pagal įvadinio

57

mokymo kursų arba formaliojo profesinio mokymo programą, suteikiant atitinkamą kvalifikaciją;

tobulinamos darbuotojų kompetencijos, kvalifikacija ir profesionalumas; taikomas Bendrojo vertinimo modelis ir didinamas veiklos efektyvumas; gerinamas materialinis techninis aprūpinimas ir modernizuojama bei atnaujinama

techninė bazė; kuriama efektyvi, Europos Sąjungos gerąją patirtį atitinkanti, pavienių asmenų (tarp jų ir

turinčių ekstremistinę ar teroristinę motyvaciją) nustatymo, jų keliamos grėsmės vertinimo ir valdymo sistema.

6 lentelė

Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų veiklos prioritetais

„NUOLAT SAUGOMŲ ASMENŲ SAUGUMO STIPRINIMAS“1. Darbas. Grėsmių prieš saugomus asmenis ir objektus prevencija ir užkardymas

Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. Vykdo

R-01-02-01-02Saugomuose objektuose per metus modernizuotų apsaugos sistemų dalis, procentais

RN42

Bendrųjų reikalų skyrius,

Elektroninės apsaugos skyrius

P-01-02-01-01-01Suvaldytų incidentų, susijusių su saugomais asmenimis dalis, procentais

RN Asmenų apsaugos skyrius

P-01-02-01-01-02 Suvaldytų incidentų, įvykusių nuolat saugomuose objektuose dalis, procentais

RN Pastatų apsaugos skyrius

Veiksmai / poveiksmiai Terminas Vykdo

1.1 Mažinti (šalinti) rizikos veiksnius, didinančius teroristinės veiklos tikimybę: IV ketv.

Kriminalinės žvalgybos skyrius,Pastatų apsaugos

skyrius 1.1.1. Vykdyti pavienių asmenų, pasižyminčių

destruktyvaus elgesio saugomų asmenų atžvilgiu rizika, identifikavimą įspėjamojo elgesio pagrindu.

II, IV ketv. Kriminalinės žvalgybos skyrius

1.1.2. Atlikti pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimus. I, III ketv. Kriminalinės

žvalgybos skyrius

1.1.3. Atlikti saugomų objektų pažeidžiamumo vertinimą. II, IV ketv. Pastatų apsaugos skyrius

1.1.4. Atlikti grėsmės saugomiems asmenims vertinimus. II, IV ketv. Kriminalinės žvalgybos skyrius

2. Darbas. Darbuotojų profesinių kompetencijų stiprinimas Veiksmai / poveiksmiai Terminas Vykdo

2.1. Stiprinti darbuotojų motyvaciją, tobulinant jų kvalifikaciją ir didinant kompetencijas IV ketv Mokymo poskyris

2.1.1. Identifikuoti kvalifikacijos tobulinimo ir II ketv. Mokymo poskyris

42 RN – riboto naudojimo rodiklis

58

kompetencijų įgijimo poreikius. 2.1.2. Parengti ir įgyvendinti 3 metų metų kvalifikacijos

tobulinimo planą II ketv. Mokymo poskyris

3. Darbas. Pasirengimas krašto gynybai Darbo rodiklis 2018 m. Vykdo

P-01-02-01-01-03 Atnaujintos ir naujai įsigytos ginkluotės, technikos, amunicijos dalis, ne mažiau kaip, procentais

RN Bendrųjų reikalų skyrius

P-01-02-01-01-04 Pasirengimo vykdyti mobilizacijos užduotis lygis, balais RN Apsaugos planavimo

skyriusVeiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas Vykdo

3.1. Padidinti kovinę parengtį ir pajėgumus, pasirengti vykdyti mobilizacijos plane iškeltas užduotis IV ketv Apsaugos planavimo

skyrius 3.1.1 Parengti ir įgyvendinti 2018 metų Vadovybės

apsaugos departamento bendradarbiavimo su Lietuvos kariuomene priemonių planą

I, IV ketv. Apsaugos planavimo skyrius

3.1.2 Įsigyti, atnaujinti ar modernizuoti ginkluotę, specialiąją techniką, individualią ekipuotę ir uniformas; II, IV ketv. Apsaugos planavimo

skyrius

3.1.3 Patikrinti mobilizacijos planus III ketv. Apsaugos planavimo skyrius

3.1.4 Surengti VAD mobilizacijos stalo pratybas III ketv. Apsaugos planavimo skyrius

01.02 PROGRAMOS „SAUGOMŲ ASMENŲ APSAUGA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Vykdo – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (departamento direktorius Rymantas Mockevičius)

7 lentelė

Programos tikslų, uždavinių ir vertinimo

kriterijų kodaiTikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės2017 metų

planinė reikšmė

2018 metų planuojama

reikšmė


reikšmė


reikšmė

01.02.01 1-asis programos tikslas – apsaugoti saugomus asmenis nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą

R-01-02-01-01 Užtikrintas specialus režimas nuolat saugomuose objektuose Visiškai užtikrintas

Visiškai užtikrintas



R-01-02-01-02 Saugomuose objektuose modernizuotų apsaugos sistemų dalis, procentais - 100 100 100

01.02.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti saugomų asmenų ir objektų saugumą

P-01-02-01-01-01 Suvaldytų incidentų, susijusių su saugomais asmenimis dalis, procentais RN RN RN RN

P-01-02-01-01-02 Suvaldytų incidentų, įvykusių nuolat saugomuose objektuose dalis, procentais RN RN RN RN

P-01-02-01-01-03 Atnaujintos ir naujai įsigytos ginkluotės, technikos, amunicijos dalis, ne mažiau kaip, procentais RN RN RN RN

P-01-02-01-01-04 Pasirengimo vykdyti mobilizacijos užduotis lygis, balais RN RN RN RN

01.02.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – užtikrinti optimalų aprūpinimą žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais

P-01-02-01-02-01Transporto priemonių saugomiems asmenims pervežti ir lydėti, naudojamų ne ilgiau kaip 5 metus, dalis nuo bendro šiai veiklai skirto tarnybinio transporto kiekio, procentais

100 100 100 100

P-01-02-01-02-02Pareigūnų , aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1

70 80 90 100

60




planinė reikšmė


reikšmė


reikšmė


reikšmėrodiklis

P-01-02-01-02-03

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 m., procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

7,6 10 20 30

01.04 programa

„VIEŠOSIOS TVARKOS ATKŪRIMAS, KONVOJAVIMAS IR SVARBIŲ VALSTYBĖS OBJEKTŲ APSAUGA“

Programa įgyvendinamas:

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.


Programą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 1 069.

Programos koordinatorius – Viešojo saugumo tarnybos vadas, vidaus tarnybos generolas Ričardas Pocius, , tel. 8 5 271 9210.

Viešojo saugumo tarnyba 2018 metais sieks sustiprinti specialiąją parengtį: bus įsigyjama NATO standartus atitinkanti ginkluotė, amunicija, specialiosios priemonės (įranga), asmens apsaugos priemonių komplektai (skydai, šalmai ir kt.), šarvuočiai. Gerinant darbo sąlygas pareigūnai bus aprūpinti naujo pavyzdžio specialiąja tarnybine uniforma, įsigyta kompiuterinės, programinės ir ryšio priemonės, atnaujintos ir suremontuotos patalpos. Nuo 2018 metų bus didinamas Viešojo saugumo tarnybos saugomų svarbių valstybės objektų skaičiųs. Siekdama užtikrinti operatyvų pareigūnų atvykimą į užduoties vietą, kai būtina atkurti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais ar užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą, Viešojo saugumo tarnyba atnaujins specialiąsias transporto priemones. Tai leis padidinti nuolatinės parengties lygį. Taip pat bus perkami ir specialiosios paskirties konvojavimo automobiliai, taip sudarant sąlygas užtikrinti ne tik konvojuojamų asmenų saugų ir higienos normas atitinkantį pervežimą, bet ir užtikrintas konvojų vykdančių pareigūnų saugumas.

Siekiant tinkamai vykdyti pristirtas funkcijas, bus stiprinamas specialusis kovinis parengimas, pareigūnai – dalyvaus pratybose ir operacijose, skirtose teroro aktų prevencijai ir likvidavimui, kovai su hibridinėmis grėsmėmis, NATO, ES, JT specialiųjų pajėgų tarptautinėse operacijose, JAV bei kitų Lietuvos strateginių partnerių vadovaujamų koalicijų veiksmuose. Pareigūnų dalyvavimas tarptautinėse misijose, specialiųjų pajėgų tarptautinėse operacijose, Europos žandarmerijos specialiųjų pajėgų pratybose bei mokymuose didins pareigūnų profesionalumą ir skatins bendradarbiavimą su kitomis statutinėmis įstaigomis, apsikeitimą gerąja praktika.

Sprendžiant pareigūnų per didelės kaitos problemą, kai dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio Viešojo saugumo tarnybą palieka profesionalai, bus siekiama motyvuoti personalą nuosekliai didinant pareigūnų darbo užmokestį – lyginant su 2016 metais planuojama, kad darbo užmokestis 2018 metais išaugs 10 procentų.

Įgyvendinant šią programą:

bus siekiama stiprinti viešąjį saugumą bei atkurti (užtikrinti) viešąją tvarką ypatingų ir (ar) ekstremaliųjų situacijų atvejais;

bus vykdoma veiksminga svarbių valstybės objektų apsauga bei užtikrinta Viešojo saugumo tarnybos konvojuojamų asmenų apsauga ir saugumas;

pareigūnai bus rengiami profesionaliai atlikti jiems pavestas funkcijas, tobulinama viešosios tvarkos atkūrimo taktika, pareigūnų kovinis parengimas;

bus siekiama padidinti kovinę parengtį ir pajėgumus, atnaujinant ginkluotę, amuniciją,

62

specialiąsias bei asmens apsaugos priemones, kurios leis vykdyti krašto gynybos funkciją ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ir funkcijas, susijusias su viešojo saugumo užtikrinimu;

bus siekiama nuolatos atnaujinti specialųjį transportą, skirtą konvojuoti suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, bei transportą, skirtą naudoti atstatant viešąją tvarką, ir užtikrinti nustatytų uždavinių vykdymą;

bus nuolatos didinama Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnų kompetencija, jų kvalifikacija, profesionalumas ir atnaujinama pareigūnų mokymo, specialaus rengimo infrastruktūra;

bus rengtiamos bendros pratybos kartu su kitomis institucijomis; įgyvendinant teisės aktų nuostatas dėl Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pasirengimo

vykdyti krašto gynybos funkciją ginkluotųjų pajėgų sudėtyje bus dalyvaujama Lietuvos kariuomenės ir Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos organizuojamose mokymuose, karinėse ir tarptautinėse pratybose siekiant stiprinti integruotą pajėgų veikimą;

bus siekiama dalyvauti Europos Sąjungos šalyse organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose ar tarptautinėse pratybose;

bus dalyvaujama tarptautinėse ir regioninėse operacijose, skirtose suvaldyti masinį užsieniečių antplūdį prie Europos Sąjungos išorės sienos ir Europos Sąjungos šalių viduje bei atstatant viešąją tvarką, pažeistą dėl masinio užsieniečių antplūdžio;

bus įgyvendinamas Vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija 2016–2018 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, bus sukurta veiksminga, kryptinga ir nuosekli korupcijos prevencijos ir kontrolės sistema, keliamas Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas

bus surengtos bendros pratybos kartu su kitomis institucijomis; bus tobulinamas Viešojo saugumo tarnybos valdymas: gerinamas veiklos efektyvumas

struktūriniuose padaliniuose, racionaliai prižiūrima ir naudojama Viešojo saugumo tarnybos materialinė bazė ir perimama geroji kitų Europos Sąjungos šalių viešojo saugumo pajėgų patirtis;

įgyvendinant teisės aktų nuostatas dėl Viešojo saugumo tarnybos pasirengimo vykdyti krašto gynybos funkciją ginkluotųjų pajėgų sudėtyje bus dalyvaujama Lietuvos kariuomenės ir Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos organizuojamose mokymuose, karinėse ir tarptautinėse pratybose siekiant stiprinti integruotą pajėgų veikimą;

bus tobulinamas, derinamas ir įgyvendinamas Viešojo saugumo tarnybos pasirengimo valstybės ginkluotai gynybai veiksmų planas;

bus siekiama dalyvauti Europos Sąjungos šalyse organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose ar tarptautinėse pratybose. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai sieks dalyvauti Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose;

bus dalyvaujama tarptautinėse ir regioninėse operacijose, skirtose suvaldyti masinį užsieniečių antplūdį prie Europos Sąjungos išorės sienos ir Europos Sąjungos šalių viduje bei atstatant viešąją tvarką, pažeistą dėl masinio užsieniečių antplūdžio;

bus siekiama užtikrinti tinkamą materialinį, techninį Viešojo saugumo tarnybos aprūpinimą ir techninės bazės modernizavimą. Tai sudarys sąlygas Viešojo saugumo tarnybai kokybiškai ir profesionaliai atlikti jai pavestas funkcijas;

bus įgyvendinamas Vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija 2016–2018 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, bus sukurta veiksminga, kryptinga ir nuosekli korupcijos prevencijos ir kontrolės sistema, keliamas Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas.

63

8 lentelė

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos2018 metų veiklos prioritetas

„STIPRINTI SPECIALIĄJĄ TARNYBOS PARENGTĮ“1. Darbas. Stiprinti vieningos pajėgų valdymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą

Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. VykdoR-01-04-01-01 Užtikrinta grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka masinių renginių metu ir vidaus tvarka laisvės atėmimo vietose, kontrolė

Visiškai užtikrinta

Štabo Veiklos ir operacijų

organizavimo skyrius

P-01-04-01-02-01Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentais.Vyriausybės prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

50

P-01-04-01-01-06 Dalyvauta NATO, ES, JT specialiųjų pajėgų tarptautinėse operacijose ir pratybose, ne mažiau kaip

6

Veiksmai / poveiksmiai Terminas Vykdo1.1. Atlikti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų reagavimo į galimas (tikėtinas) grėsmes per vieningų pajėgų pasirengimo išbandymo mokomasias ir prevencines priemones analizę

III ketv. Štabo Veiklos ir operacijų

organizavimo skyrius1.2. Dalyvauti pagal kompetenciją integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemoje I–IV ketv.

1.3. Atnaujinti (modernizuoti) ir (ar) naujai įsigyti specialiąsias priemones (įrangą), tarnybinę uniformą, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemones

IV ketv.

PTPV Taktinės paramos skyrius,

Aptarnavimo skyrius, Ryšio paramos

skyrius, Specialaus transporto centras

1.4. Dalyvauti NATO, ES, JT operacijose ir JAV bei kitų Lietuvos strateginių partnerių vadovaujamų koalicijų veiksmuose

IV ketv.

Štabo Veiklos ir operacijų

organizavimo skyrius

1.5. Organizuoti bendras pratybas bei dalyvauti tarptautinėse ir regioninėse operacijose, skirtose suvaldyti masinį užsieniečių antplūdį prie ES išorės sienos ir ES šalių viduje, taip pat atstatant viešąją tvarką, pažeistą dėl masinio užsieniečių antplūdžio

IV ketv.

1.6. Stiprinti pareigūnų, atsakingų už krizių, ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų valdymą, gebėjimus, dalyvauti Europos žandarmerijos specialiųjų pajėgų (EUROGENFOR) organizuojamose tarptautinėse pratybose ir mokymuose bei bendrose vidaus reikalų statutinių įstaigų pratybose

IV ketv.

Štabo Tarptautinio bendradarbiavimo ir

informacinės paramos skyrius, Štabo Veiklos ir operacijų organiza-

vimo skyrius2. Darbas. Didinti pareigūnų motyvaciją, stiprinti profesinius ir kitus gebėjimus

Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. VykdoP-01-04-01-02-02 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, procentaisVyriausybės prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

10Finansų ir apskaitos

skyrius, Štabo Personalo skyrius

64

P-01-04-01-02-03Pirminės grandies pareigūnų kaita (savo noru paliko tarnybą), ne daugiau kaip, procentais

10 Štabo Personalo skyrius

Veiksmai / poveiksmiai Terminas Vykdo2.1. Rengti pareigūnus dalyvauti tarptautinėse misijose IV ketv. Štabo Veiklos ir

operacijų organiza-vimo skyrius,

Mokymo ir kovinio rengimo centras

2.2. Stiprinti vadybinius ir kitus specialiuosius profesinius pareigūnų gebėjimus dalyvaujant CEPOL organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose

IV ketv.

01.04 PROGRAMOS„VIEŠOSIOS TVARKOS ATKŪRIMAS, KONVOJAVIMAS IR SVARBIŲ VALSTYBĖS OBJEKTŲ APSAUGA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Vykdo – Viešojo saugumo tarnyba (Tarnybos vadas, vidaus tarnybos generolas Ričardas Pocius)

9 lentelė



Vertinimo kriterijų reikšmės



reikšmė


reikšmė


reikšmė

01.04.01 1-asis programos tikslas – efektyvus ir veiksmingas viešosios tvarkos atkūrimas ekstremalių ir ypatingų situacijų metu, užtikrinta svarbių valstybės objektų apsauga ir konvojavimas

R-01-04-01-01 Užtikrinta grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka masinių renginių metu ir vidaus tvarka laisvės atėmimo vietose, kontrolė





R-01-04-01-02 Pasirengimo vykdyti mobilizacijos užduotis lygis, balais, ne mažiau kaip (10 balų sistemoje)

Riboto naudojimo

Riboto naudojimo

Riboto naudojimo

Riboto naudojimo

R-01-04-01-03 Užtikrintas sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimas Visiškai užtikrinta




R-01-04-01-04 Užtikrinta svarbių valstybės objektų apsauga Visiškai užtikrinta




01.04.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti tinkamą kovinį pasirengimą stiprinant specialiąją nuolatinę parengtį

P-01-04-01-02-01Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentaisVyriausybės prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis.

31,3 50 75 100

P-01-04-01-01-02 Organizuotų mokymų saugomuose svarbiuose valstybės objektuose skaičius, ne mažiau kaip RN RN RN RN

P-01-04-01-01-03 Organizuota specialiųjų prevencinių priemonių laisvės atėmimo vietose, skaičius, ne mažiau kaip RN RN RN RN

P-01-04-01-01-04 Dalyvauta bendrose teroro aktų prevencijos ir likvidavimo pratybose, skaičius, ne mažiau kaip RN RN RN RN

66






reikšmė


reikšmė


reikšmė

P-01-04-01-01-05 Dalyvauta pratybose ir operacijose, stiprinant ES, NATO ir tarptautines kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones, ne mažiau kaip RN RN RN RN

P-01-04-01-01-06 Dalyvauta NATO, ES, JT specialiųjų pajėgų tarptautinėse operacijose ir pratybose, ne mažiau kaip RN RN RN RN

P-01-04-01-01-07 Pareigūnų, dalyvavusių (dalyvaujančių) tarptautinėse misijose ir operacijose, skaičius 35 40 40 40

01.04.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – užtikrinti veiksmingą, skaidrų valdymą ir personalo motyvaciją

P-01-04-01-02-01 Neužimtų pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnų pareigybių dalis, ne daugiau kaip, procentais 15 13 10 10

P-01-04-01-02-02

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

7,6 10 20 30

P-01-04-01-02-03 Pirminės grandies pareigūnų kaita (savo noru paliko tarnybą), ne daugiau kaip, procentais 10 10 10 10

P-01-04-01-02-04 Kvalifikaciją tobulinusių darbuotojų dalis, ne mažiau kaip, procentais 67 70 70 75

01.05 programa„PRIEŠGAISRINĖ, CIVILINĖ SAUGA IR GELBĖJIMO DARBAI“

Programa įgyvendinami:


Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos prioritetas – veiksmingas ir efektyvus pajėgų reagavimas ir pagalbos teikimas.


Programą vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos. Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 4 672.Programos koordinatorius – vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Kęstutis Lukošius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, tel. 271 6866.

Įgyvendinant pagrindinį Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tikslą – per 10 metų sumažinti gaisruose žuvusių žmonių skaičių iki 30, 2018 metais, vykdant šią programą. bus siekiama mažinti gaisrų skaičių bei žuvusiųjų gaisruose skaičių. Tuo tikslu vus vykdomos prevencinės akcijos priešgaisrinės priežiūros srityje.

Gerinamas Bendrojo pagalbos centro (BPC) paslaugų teikimas per skubios pagalbos numerį 112, kuriuo galima pranešti apie daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, turtui ar aplinkai ir iškviesti atitinkamas pagalbos tarnybas, t. y. policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrines gelbėjimo ar aplinkosaugos pajėgas.

Pagalbos skambučių atsiliepimo laikas ir aptarnavimo kokybė tiesiogiai susiję su BPC darbuotojų skaičiumi ir jų profesionalumu. Bus siekiama pagerinti veiklos kokybės rodiklius ֪– sieksime, kad vidutinis atsiliepimo laikas skubios pagalbos numeriu 112 neviršytų 8 sekundžių., gerėtų bendras teikiamos paslaugos operatyvumas, t. y., kad į daugiau kaip 80 procentų skubios pagalbos skambučių būtų atsiliepta ne ilgiau kaip per 10 sekundžių.

Siekiant užtikrinti gyventojų, skambinančių skubios pagalbos numeriu 112 kaptarnavimo kokybę, didžiausias BPC 2018 metų veiklos prioritetas bus personalo kompetencijos (profesionalumo) didinimas ir personalo kaitos stabilizavimas.

Įgyvendinti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas priemones, susijusias su BPC veiklos kokybes gerinimu, kartu su šiame procese dalyvaujančiomis institucijomis, bus vykdomos organizacinės ir techninės priemonės, skirtos BPC, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų efektyviai tarpusavio sąveikai užtikrinti.

Toliau bus tobulinama ir plečiama gyventojų perspėjimo infostruktūra. 2018 metais bus pasirašyta sutartis dėl Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos sukūrimo galimybių studijos parengimo, pagal kompetenciją organizuojamos Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pratybos.

Stiprinant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimą, bus patobulintas gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbų atlikimo reglamentavimas, peržiūrėti ir geriau paskirstyti turimi resursai, atsisakyta įstaigai nebūdingų gelbėjimo darbų.

Įgyvendinant priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto reikalavimus, 2018 metais bus tęsiamas valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos aprūpinimas būtiniausiomis transporto priemonėmis, siekiama ugniagesius aprūpinti naujomis (ar atnaujinti turimas) asmeninėmis apsaugos

68

priemonėmis, modernesne ir pažangesne įranga.

Naudojantis viešųjų konsultacijų dėl savanorių ugniagesių skatinimo viešojo saugumo srityje rekomendacijomis bus įgyvendinami būdai ir priemonės, aktyvinant gyventojų dalyvavimą šioje savanoriškoje aplinkoje, prisidedant prie saugesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gyventojų saugumo jausmo bei pasitikėjimo priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis.


bus vykdoma įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija šalyje; gaisrų gesinimas, žmonių, kurių gyvybei, sveikatai dėl gaisro kilo pavojus ir jie negali

savarankiškai palikti grėsmės vietos, turto gelbėjimas, gamtinio, techninio įvykio, sukėlusio pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui likvidavimas, padarinių šalinimas, naudojant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemones ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą;

pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, patenkančių į aplinką ir keliančių grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, lokalizavimas kartu su atsakingomis institucijomis, su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimas;

nukentėjusiojo (-iųjų) transporto priemonės (-ių) įvykio metu būklės stabilizavimas, jo (jų) išlaisvinimas, pirmosios pagalbos suteikimas, darbai aukštyje, gylyje, kurių metu būtina gelbėti žmonių gyvybę, sveikatą, naudojant gelbėjimo darbams aukštyje skirtą aukštalipių įrangą;

skęstančiųjų gelbėjimas, pagalbos teikimas skęstantiesiems vandenyje, veiksmai statinių, konstrukcijų ar įrenginių griūties (-čių) metu, kuriais siekiama pasitelkus

įrangą išgelbėti žmones, suteikti jiems pirmąją pagalbą, talkinimas kitoms pajėgoms, teikiančioms pagalbą gyventojams;

bus kuriama BPC išmaniųjų telefonų programėlė pagalbai iškviesti pagalbos numeriu 112 (įskaitant neįgalių asmenų pagalbos prašymo dvipusės komunikacijos vaizdo režimu);

bus vykdomi Vyriausybės sprendimai dėl BPC, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų tarpusavio sąveikos gerinimo;

bus siekiama stabilizuoti BPC personalo kaitą ir užtikrinti operatyvų, kokybišką BPC atsakymą į pagalbos skambučius, tinkamą priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą, tikslų ir operatyvų informacijos perdavimą kitoms pagalbos tarnyboms;

bus koordinuojami valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai ir pasirengimas ekstremaliems įvykiams ir situacijoms, pagal kompetenciją koordinuojama civilinės saugos sistemos pajėgų veikla kilus ekstremaliai situacijai, visuomenė informuojama priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais, propaguojama saugos kultūra ir teikiamos priešgaisrinės ir civilinės saugos žinios;

bus rengiamasi naujai atsirandančioms grėsmėms, naujų branduolinių objektų atsiradimui kaimyninėse valstybėse, plėtojama perspėjimo sistema;

bus įsigyjama techninių ir organizacinių gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams atlikti skirtų priemonių;

bus siekiama aprūpinti ugniagesius gelbėtojus (pareigūnus) pagal numatytus standartus;

pagal kompetenciją bus dalyvaujama didinant savivaldybių vaidmenį, skirtą gyventojų saugumui stiprinti, tobulinami savivaldybių civilinės saugos specialistų gebėjimai civilinės saugos organizavimo srityje;

bus plėtojama ir tobulinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema;

bus įgyvendinami Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizme numatyti įpareigojimai: atnaujinta Lietuvos nacionalinė rizikos analizė ir įvertinti rizikos valdymo gebėjimai šalyje;

bus toliau vykdoma pavojingų šalies objektų (AB „ORLEN Lietuva“, Lietuvos elektrinė ir

69

VĮ Ignalinos atominė elektrinė) gaisrų ir įvykių prevencija, užtikrinta techninių ir organizacinių gaisrų gesinimo priemonių visuma likviduojant cheminius, radiacinius įvykius ar likviduojant branduolines avarijas;

bus siekiama užtikrinti civilinės saugos sistemos funkcionavimą ekstremaliųjų situacijų metu, paskelbus mobilizaciją arba mobilizacijos atveju, nepaprastosios ar karo padėties metu;

bus administruojamos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargos, o susidarius ekstremaliajai situacijai jos pasitelkiamos šiai situacijai likviduoti;

bus įsigyjamos (nuomojamos) valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagrindinės transporto priemonės, siekiant minimalių priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto reikalavimų, atsisakoma senų ir nepatikimų automobilių, pagamintų buvusioje Sovietų Sąjungoje ar NVS šalyse;

bus siekiama aprūpinti pajėgas integruotomis valdymo ir ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis efektyvų ir patikimą pagalbos tarnybų pajėgų valdymą ir tarpusavio komunikavimą.

bus skatinama tapti savanoriais ugniagesiais, taikant viešųjų konsultacijų metu pateiktas rekomendacijas, bus palaikomos bendruomenių iniciatyvos skirtos saugios kaimynystės principams įgyvendinti, propaguojant gyventojų tarpusavio pagalbą nelaimės atveju ir gaisrinės saugos taisyklių laikymąsi.

10 lentelė

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų veiklos prioritetas

„VEIKSMINGAS IR EFEKTYVUS PAJĖGŲ REAGAVIMAS IR PAGALBOS TEIKIMAS“

1. Darbas. Priešgaisrinės priežiūros efektyvumo bei prevencijos veiksmingumo didinimasDarbo rodiklis (-iai) 2018 m. Vykdo

R-01-05-01-01 Gaisrų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (išskyrus gaisrus atvirose teritorijose ir transporto priemonėse), ne didesnis nei, skaičius2016 metų faktinė reikšmė 1,9

1,8Valstybinės

priešgaisrinės priežiūros valdybaR-01-05-01-02

Gaisruose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaipTVP 1443 vertinimo kriterijus R-5-1, 2016 metų faktinė reikšmė 3,4

3,0

Veiksmai / poveiksmiai Terminas Vykdo

1.1. Vykdyti prevencines priemones, siekiant sumažinti žuvusiųjų gaisruose skaičių I–IV ketv.

Valstybinės priešgaisrinės

priežiūros valdyba 1.1.1. Atlikti gaisruose žuvusiųjų asmenų analizę ir gaisrų kilimo

aplinkybes I ketv. Valstybinės priešgaisrinės

priežiūros valdyba 1.1.2. Organizuoti susitikimus daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriais, religinių bendruomenių ir valstybinių institucijų atstovais kiekvienoje savivaldybėje

IV ketv.

43 TVP-14 – Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

70

1.1.3. Organizuoti pavasarines ir rudenines prevencines akcijas gyvenamajame sektoriuje

II–IV ketv.

2. Darbas. Skubios pagalbos numeriu 112 teikiamos paslaugos ir Bendrojo pagalbos centro bei pagalbos tarnybų sąveika

Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. VykdoR-01-05-01-07 Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, procentais2016 metų faktinė reikšmė 76

80

Bendrasis pagalbos centrasP-01-05-01-03-03

Sukurta Bendrojo pagalbos centro išmaniųjų telefonų programėlė pagalbai iškviesti pagalbos numeriu 112 (įskaitant neįgalių asmenų pagalbos prašymo funkcionalumą), procentais

60

Veiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas

Vykdo

2.1. Parengti tolesnio BPC ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo tobulinimo teisės aktų projektus

I ketv.Bendrasis pagalbos

centras2.2. Didinti Bendrojo pagalbos centro teikiamų paslaugų kurtiesiems prieinamumą

IV ketv.

2.3. Vykdyti BPC operatorių periodinius mokymus ir konsultacijas IV ketv.3. Darbas. Priešgaisrinės priežiūros efektyvumo bei prevencijos veiksmingumo didinimas

Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. VykdoP-01-05-01-02-01 Gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas, ne mažiau kaip, procentais TVP-1444 vertinimo kriterijus P-5-2-2, 2016 metų faktinė reikšmė 68

69,5 Civilinės saugos valdyba

P-01-05-01-05-02 Surengta valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pratybų skaičius, ne mažiau kaip

2 Civilinės saugos valdyba

R-01-05-01-04Ugniagesių gelbėtojų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentaisLRV prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

80 Operatyvaus valdymo valdyba

Veiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas Vykdo

3.1. Atlikti gyventojų apklausą, siekiant išsiaiškinti, ką jie žino apie saugią gyvenseną ir dėl GPIS pasiekiamumo IV ketv.

Civilinės saugos ir Valstybinės

priešgaisrinės priežiūros valdybos

3.2. Surengti valstybės dvi ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pratybas

III ketv.; IV ketv.

Civilinės saugos valdyba

4. Darbas. Materialinių išteklių efektyvumo didinimas Veiksmai / poveiksmiai 2018 m. Vykdo

4.1. Optimizuoti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių parką ir įrangą IV ketv. Operatyvaus valdymo

valdyba 4.1.1. Atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių parko bei

įrangos peržiūrą ir pateikti išvadas dėl parko optimizavimo. I ketv. Operatyvaus valdymo valdyba

4.1.2. Įsigyti 2018 m. numatytų įsigyti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilius bei įrangą IV ketv. Operatyvaus valdymo

valdyba, PAGD

44 TVP-14 –Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

71

pavaldžios įstaigos 4.1.3. Atlikti 2019 m. reikalingos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo

automobilių parko bei įrangos analizę ir apteikti išvadas dėl optimizavimo

III ketv.

4.2. Optimizuoti veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą II ketv. Administracinės valdybos Strateginio

planavimo ir turto valdymo skyrius

4.2.1. Atlikti naudojamo nekilnojamojo turto naudojimo analizę I ketv.

4.2.2. Parengti siūlymus turto naudojimo optimizavimui II ketv.

5. Darbas. Savanorių ugniagesių veiklos skatinimas ir propagavimasDarbo rodiklis (-iai) 2018 m. Vykdo

P-01-05-01-01-03 Savivaldybių, kuriose įkurta savanorių ugniagesių organizacijų, dalis, procentaiTVP 14 vertinimo kriterijus R-5-1-1, 2016 metų faktinė reikšmė 85

88 Operatyvaus valdymo valdyba

Veiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas Vykdo5.1. Organizuoti ne mažiau kaip 2 seminarus savanoriškos veiklos organizatoriams, siekiant skatinti savanorių ugniagesių veiklą

II ketv.; IV ketv. Operatyvaus valdymo

valdyba5.2. Organizuoti apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų asmenims, atsakingiems už savanorių ugniagesių veiklos vystymą (koordinatoriams), renginį (susitikimą), dalijantis gerąja patirtimi

III ketv.

01.05 PROGRAMOS„PRIEŠGAISRINĖ, CIVILINĖ SAUGA IR GELBĖJIMO DARBAI“


Vykdytojas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (departamento direktorius, vidaus tarnybos majoras Kęstutis Lukošius)

11 lentelė

rogramos tikslų, uždavinių ir

vertinimo kriterijų kodai

Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai


2016metų faktinė reikšmė





01.05.011-asis programos tikslas – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, koordinuoti civilinės saugos sistemos veiklą, operatyviai reaguoti į pagalbos prašymus.

R-01-05-01-01Gaisrų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (išskyrus gaisrus atvirose teritorijose ir transporto priemonėse), ne didesnis nei, skaičius

1,9 1,9 1,8 1,8 1,8

R-01-05-01-02Gaisruose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaip TVP-1445 vertinimo kriterijus R-5-1

3,4 3,4 3,0 2,7 2,6

R-01-05-01-03

Ugniagesių gelbėtojų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 m., procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

- 7 15 20 30

R-01-05-01-04

Ugniagesių gelbėtojų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

- 72 80 90 100

R-01-05-01-05 Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės - - 6 18 100

45 TVP-14 – Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

73










elektrinės poveikio zonoje, dalis, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

R-01-05-01-06 Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.2 rodiklis

0 2,2 2 1,8 1,6

R-01-05-01-07

Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.2 rodiklis

76 78 80 82 84

01.05.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, reagavimą ir gaisrų prevenciją

P-01-05-01-01-01 Planuojamų priešgaisrinių techninių patikrinimų objektuose skaičius, ne didesnis nei, procentais 30,2 30 29 28 27

P-01-05-01-01-02Užtikrinta Ignalinos AE ir kitų branduolinės energetikos objektų, esančių pasienio ruože, priešgaisrinė apsaugaTVP-3446 vertinimo kriterijus






P-01-05-01-01-03Savivaldybių, kuriose įkurta savanorių ugniagesių organizacijų, dalis, procentaisTVP-1447 vertinimo kriterijus P-5-1-1

85 87 88 89 90

01.05.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys užtikrinti civilinės saugos funkcijos vykdymąP-01-05-01-02-01 Gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas, ne mažiau kaip,

procentais 68 69 69,5 70,5 72

46 TVP-34 – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“


74










TVP-1448 vertinimo kriterijus P-5-2-2

P-01-05-01-02-02

Modernizuota gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojama sistema, procentaisTVP-14 vertinimo kriterijus P-

0,59 2,8 3,64 4,8514,975

01.05.01.03 1-ojo programos tikslo 3-asis uždavinys užtikrinti operatyvų Bendrojo pagalbos centro atsakymą į pagalbos skambučius ir tinkamą pajėgų reagavimą į pagalbos prašymus

P-01-05-01-03-01Pagrįstų skundų dėl teikiamų Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst. skambučių, ne daugiau kaip

0,4 0,4 0,3 0,3 0,2

P-01-05-01-03-02Bendrojo pagalbos centro valdomų pagalbos pajėgų išsiuntimas (aliarmavimas) į nelaimės vietą per nustatytą laiką, ne mažiau kaip, procentais

- 90 90 92 92

P-01-05-01-03-03Sukurta oficiali Bendrojo pagalbos centro išmaniųjų telefonų programėlė pagalbai iškviesti pagalbos numeriu 112 (įskaitant neįgalių asmenų pagalbos prašymo funkcionalumą), procentais

- 40 100 - -

01.05.01.04 1-ojo programos tikslo 4-asis uždavinys užtikrinti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą bei neformalųjį suaugusiųjų švietimą

P-01-05-01-04-01Naujai parengtų ugniagesių gelbėtojų (statutinis valstybės tarnautojas) dalis nuo ugniagesių gelbėtojų nesukomplektuotų pareigybių, ne mažiau kaip, procentais

31,61 33 35 35 35

P-01-05-01-04-02Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinių valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, pokytis, ne mažiau kaip, procentais

72,74 78 80 80 80


75










01.05.01.05 1-ojo programos tikslo 5-asis uždavinys tinkamai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, tvarkyti valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargas

P-01-05-01-05-01Valstybės rezerve sukauptų civilinės saugos priemonių atsargų atitiktis valstybės rezervo užduotims, ne mažiau kaip, procentais TVP-1449 vertinimo kriterijus P-5-2-1

29,5 40 45 50 55

P-01-05-01-05-02 Surengta valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pratybų, ne mažiau kaip, skaičius - 2 2 3 3

01.05.01.06 1-ojo programos tikslo 6-asis uždavinys – užtikrinti veiksmingą pagalbą pavojinguose objektuose, teikti specialiąsias paslaugas civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje

P-01-05-01-06-01Apmokyta, atestuota valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių organizacijų ir kitų ūkio subjektų darbuotojų, nemažiau kaip, skaičius

1228 1230 1240 1240 -

P-01-05-01-06-02

Per nustatytą terminą įvykdyta užsakymų atlikti statybos produktų ir gaminių gaisrinius bandymus, gaisrinės įrangos atitikties įvertinimus, ekspertinius tyrimus ir saugos ekspertizes, ne mažiau kaip procentais

95,1 95 95 95 95

01.05.022-asis programos tikslas – koordinuoti ir kontroliuoti valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų įgyvendinimą

R-01-05-02-01 Užtikrintas valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimo koordinavimas






01.05.02.01 2-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijas

P-01-05-02-01-01 Užtikrintas valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) priešgaisrinės saugos funkcijų finansavimo koordinavimas






01.05.02.02 2-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms civilinės saugos funkcijas

P-01-05-02-02-01 Užtikrintas valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) civilinės saugos funkcijų finansavimo koordinavimas







01.06 programa„VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA“

Programa įgyvendinami:



Programą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir jai pavaldžios įstaigos.

Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 4 185.

Programos koordinatorius – vidaus tarnybos generolas Renatas Požėla, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas, tel. 271 9303.

77

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) atsakinga ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, bet ir už Europos Sąjungos išorės sienos kontrolę, taip prisidėdama prie bendro visų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus saugumo.

Siekiant užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir kitiems tarptautinio pobūdžio nusikaltimams, išaiškinti asmenis, neteisėtai kirtusius valstybės sieną, 2018 metais prioritetinis dėmesys ir toliau bus skiriamas sienos stebėjimo sistemų diegimui pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose, anksčiau įdiegtų sienos stebėjimo sistemų atnaujinimui, plaukiojimo priemonių, skirtų valstybės sienos apsaugai teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose užtikrinti, atnaujinimui, transporto priemonių parko optimizavimui ir atnaujinimui, specialiųjų priemonių, ginkluotės, kompiuterinės ir ryšio įrangos įsigijimui.

Siekiant tobulinti valdymo struktūrą bei mažinti valdymo išlaidas 2018 metais bus tęsiami veiklos optimizavimo procesai, siekiama atsisakyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai nebūdingų funkcijų: bus vykdoma veiklos funkcijas vykdančių padalinių struktūros ir žmogiškųjų išteklių poreikio analizė, jos pagrindu bus optimizuojami veiklos padaliniai ir jų valdymo struktūra, bus siekiama kompetentingoms institucijoms perduoti Ignalinos atominės elektrinės apsaugos funkciją.

Siekiant išlaikyti pakankamą profesionalaus personalo kiekį, didinti pareigūnų motyvaciją, po atliktų Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūros, darbo organizavimo ir valdymo pertvarkų sutaupytos lėšos bus skiriamos darbo užmokesčio didinimui, kitoms motyvacinėms priemonėms įgyvendinti, bus gerinamos pareigūnų darbo sąlygos, organizuojami kvalifikacijos tobulinimo renginiai.


bus užtikrinama Šengeno teisyno reikalavimus atitinkanti valstybės sienos apsauga. pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose;

bus diegiama moderniomis technologijomis (tiek mobiliomis, tiek stacionariomis) pagrįsta išorės sienos stebėjimo sistema, kaip Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) dalis, skirta stebėti sienas ir palaikyti ryšius su kitomis teisėsaugos institucijomis;

bus užtikrinamas veiksmingas ir vienodas Europos Sąjungos sienų kontrolės procedūrų taikymas, taip prisidedant prie veiksmingo išorės sienų valdymo;

bus skiriamas prioritetinis dėmesys korupcijos prevencijos priemonėms vykdyti ir korupcinėms nusikalstamoms veikoms atskleisti, kad būtų užkirstas kelias korupcijos apraiškų atsiradimui;

bus siekiama kuo greičiau bei efektyviau išaiškinti neteisėtai atvykusius bei neteisėtai esančius šalyje užsieniečius, užtikrinti jų išvykimą bei išsiuntimą iš šalies, skatinti savanorišką grįžimą.

bus siekiama įgyvendinti kompleksines priemones kovai su organizuotu nusikalstamumu, kad būtų užtikrinta nelegalios migracijos, kontrabandos kontrolė, sunaikinamas nusikalstamų grupuočių ekonominis pagrindas;

siekiant sumažinti nelegalios migracijos srautus Lietuvoje, bus suaktyvintas prevencinis darbas – vykdomos konsultacijas dėl Šengeno vizų išdavimo užsieniečiams bei nelegalios migracijos grėmės nustatymas;

bus gerinamos sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo sąlygos, siekiant, kad jos atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus;

78

bus tęsiamos priemonės kovojant su kontrabanda, taip mažinant šešėlinės ekonomikos mastą;

siekiant užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, kontrabandai, gerinti nusikaltimų išaiškinamumą bei nusikaltimų tyrimų kokybę, optimizuoti statistinių duomenų analizių atlikimą, užtikrinti, teritorijų, patalpų ir darbo vietų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija saugumą fizinėmis, mechaninėmis, procedūrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis ir tinkamai administruoti įslaptintus duomenis, gaunamus iš kitų subjektų, tarnyboje įsteigt elektroninių ryšių, tinklų ir komunikacijų informacinė sistema;

bus toliau kuriama valstybės sienos infrastruktūra prie valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika;

Pasieniečių mokykloje bus rengiami profesionalūs pirminės grandies pareigūnai, kvalifikacijos tobulinimo kursuose bus ugdomi pareigūnų gebėjimai tinkamai vykdyti tarnybai pavestas funkcijas, dalyvauti Frontex koordinuojamose bendrose tarptautinėse operacijose ir pratybose;

bus užtikrinama Ignalinos atominės elektrinės ir kitų saugomų objektų fizinė apsauga, paieškos, gelbėjimo ir teršimo incidentų likvidavimo darbų vykdymas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 metų veiklos prioritetas –

„EFEKTYVI EUROPOS SĄJUNGOS IŠORĖS SIENŲ APSAUGA“

1.Darbas. ES išorės sienos valdymo tobulinimas, nelegalios migracijos prevencija ir kontrolė, motyvuotas personalas.

Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. VykdoR-01-06-01-01, Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, procentais

65 Sienos kontrolės organizavimo valdyba

P-01-06-01-02-01, Atlikus rezultatyvius kriminalinės žvalgybos tyrimus užbaigtų bylų dalis, ne mažiau kaip, procentais

74Kriminalinių procesų

kontrolės organizavimo valdyba

P-01-06-01-03-01, Pasieniečių darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 m., procentais

18Ekonomikos,strateginio planavimo ir apskaitos

valdybaVeiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas

.Vykdo

1.1. Užsieniečių neteisėto atvykimo galimybių mažinimas: IV ketv. 1.1.1. Atnaujinti sienos stebėjimo sistemas Pagėgių rinktinės

Plaškių užkardos, Vilniaus rinktinės Lavoriškių ir G. Žagunio užkardų ruožuose ir jūros sienos stebėjimo sistemą.

IV ketv.Sienos kontrolės

organizavimo valdyba;Viešųjų pirkimų skyrius

1.1.2. Dalyvauti tarptautinėse ir regioninėse operacijose, skirtose suvaldyti masinį užsieniečių antplūdį, prie ES išorės sienų ir ES šalių viduje, taip pat teikiant praktinę pagalbą atstatant viešąją tvarką, pažeistą dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

I–IV ketv.

Tarptautinių operacijų skyrius;

Sienos kontrolės organizavimo valdyba;

Aviacijos valdyba 1.1.3. Vykdyti bendrus kriminalinės žvalgybos tyrimus su

Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos Respublikų sienos apsaugos tarnybų kriminalinę žvalgybą vykdančiais padaliniais

III ketv. Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo

valdyba

79

siekaint užkardyti organizuotą neteisėtą migrantų gabenimą. 1.1.4. Įsigyti techninės įrangos, skirtos asmenų, kertančių

valstybės sieną, kontrolei atlikti. I–IV ketv. Informatikos skyrius; Viešųjų pirkimų skyrius

1.2. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje kontrolės stiprinimas, užsieniečių grąžinimo veiksmingumo didinimas: 1.2.1 Organizuoti susitikimus su trečiųjų šalių diplomatinėmis

atstovybėmis bei atsakingomis nacionalinėmis institucijomis, siekiant veiksmingiau spręsti trečiųjų šalių piliečių grąžinimo į kilmės šalis klausimus.

IV ketv. Užsieniečių registracijos centras

1.2.2. Organizuoti VSAT pareigūnų, dirbančių užsieniečių kontrolės bei grąžinimo srityje, mokymus jų gebėjimams tobulinti.

III ketv.

Užsieniečių registracijos centras;

Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo

valdybaPersonalo valdyba

1.3. Valdymo tobulinimas, pareigūnų motyvacijos didinimas III ketv. 1.3.1. Atlikti veiklos funkcijas vykdančių padalinių struktūros bei

žmogiškųjų išteklių poreikio analizę ir parengti siūlymus dėl optimalios valdymo struktūros ir veiklos optimizavimo.

III ketv. VSAT vado įsakymu sudaryta darbo grupė

1.3.2. Peržiūrėti turimo turto poreikius teisės aktų nustatyta tvarka atsisakant nenaudojamo ar perteklinio turto. III ketv. Turto valdymo valdyba

1.3.3. Nuosekliai didinti pareigūnų darbo užmokestį atliekant eilinius ir neeilinius pareigūnų vertinimus. III ketv.

Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos

valdyba

1.3.4. Aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis. IV ketv.

Turto valdymo valdyba, Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos

valdyba

01.06 PROGRAMOS„VALSTYBĖS SIENOS APSAUGA“


Vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos(Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, vidaus tarnybos generolas Renatas Požėla)

12 lentelė




reikšmė(planas)




01.06.01 1-asis programos tikslas – veiksminga valstybės sienos apsauga

R-01-06-01-01

Išaiškinta Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, procentaisTVP-1450 vertinimo kriterijus R-4-1

63 65 66 67

R-01-06-01-02

Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis, nuo užregistruotų, procentaisVertinimo kriterijus suderintas su LR generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-07

75 75 76 77

R-01-06-01-03 Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės efektyvumas (koeficientas) 0,08 0,09 0,1 0,1

01.06.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, migracijos procesų kontrolę

P-01-06-01-01-01 Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis, procentaisTVP-14 vertinimo kriterijus P-4-1-1

48 53 55,6 100


81




reikšmė(planas)




Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.3 rodiklis

P-01-06-01-01-02

Atsisakymų leisti atvykti į Lietuvos Respubliką pagal Šengeno sienų kodekso V priedo priežastis „A“, „C“ ir „H“ dalis nuo bendro atsisakymų leisti atvykti skaičiaus, ne daugiau kaip procentais

34 33 32 31

01.06.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – užtikrinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą

P-01-06-01-02-01Atlikus rezultatyvius kriminalinės žvalgybos tyrimus užbaigtų bylų dalis, ne mažiau kaip, procentaisTVP-14 51vertinimo kriterijus P-4-2-1

74 74 74 74

P-01-06-01-02-02

Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė kalendorinėmis dienomis, ne daugiau kaipVertinimo kriterijus suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi R-01-02

130 130 130 130

P-01-06-01-02-03

Nusikalstamų veikų, ištirtų ekonomiškesniu procesu, dalis nuo visų ištirtų nusikalstamų veikų, procentaisVertinimo kriterijus suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-08

55 57 57 57

P-01-06-01-02-04 Vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl apysunkių ir sunkių ekonominio-finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų trukmė, ne daugiau kaip, kalendorinėmis dienomisVertinimo kriterijus suderintas su ietuvos Letuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP vertinimo kriterijumi P-01-01-01-10

230 230 230 230

01.06.01.03 1-ojo programos tikslo 3-as uždavinys –užtikrinti tinkamą žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą

P-01-06-01-03-01 Pasieniečių darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 12 18 20 30


82




reikšmė(planas)




2016 m., procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

P-01-06-01-03-02 Atlikta veiklos patikrinimų struktūriniuose padaliniuose, ne mažiau kaip, atvejų skaičius

15 17 20 22

P-01-06-01-03-03

Sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir priėmimo sąlygų (Užsieniečių registracijos centre) atitiktis teisės aktų reikalavimams, ne mažiau kaip, procentais TVP-1452 vertinimo kriterijus P-4-2-2

75 80 85 90

P-01-06-01-03-04Pareigūnų, dalyvavusių mokymo renginiuose narkotikų ir tabako gaminių prevencijos ir kontrolės klausimais, skaičiusTVP-1053 vertinimo kriterijus P-3-2-3

45 45 45 45

P-01-06-01-03-05

Pasieniečių, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

66 78 80 100

P-01-06-01-03-06 Pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje skaičiaus didėjimas, procentais

10 12 12 13

01.06.02 2-asis programos tikslas – užtikrinta branduolinių objektų apsauga, pasirengimas krašto gynybai

R-01-06-02-01

Užtikrinta Ignalinos AE ir kitų branduolines energetikos objektų, esančių pasienio ruože, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė apsauga TVP -3454 vertinimo kriterijus P-1-1-1





01.06.02.01 2-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti saugomų objektų ir gabenamų branduolinių medžiagų apsaugą,

52 TVP-14 –Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“53 TVP-10 – Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 “Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo”54 TVP-34 – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 137 “Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo”

83




reikšmė(planas)




pasirengimą krašto gynybai, kitų pavestų funkcijų vykdymą

P-01-06-02-01-01

Užtikrinta nuolatinė Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės pajėgų, skirtų branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinei apsaugai, parengtis




Visiškaiužtikrinta

P-01-06-02-01-02 Atlikta orlaivių skrydžių pagal kitų institucijų prašymus, ne mažiau kaip, procentais nuo poreikio 50 52 55 57

01.09 programa„NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ FINANSŲ SISTEMAI ATSKLEIDIMAS, TYRIMAS IR

PREVENCIJA“

Programa įgyvendinamasVidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.


Programą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 417.

Programos koordinatorius – Antoni Mikulskis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, tel. 271 7447.

Šios programos įgyvendinimu siekiama pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT) kompetenciją apsaugoti valstybės finansų sistemą, tuo pačiu apsaugant visuomenę, jos narius, valstybę nuo nusikalstamų veikų, atlikti tai operatyviai ir tinkamai taikant įstatymą, užtikrinant teisingą baudžiamąjį persekiojimą.

Įsigijus kriminalinei žvalgybai būtiną programinę techninę įrangą, bus tinkamai surinkti teisiniai įrodymai atliekant kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo veiksmus. Naujos kriminalinės žvalgybos programinės techninės įrangos įsigijimas užtikrins saugesnį bei greitesnį žvalgybinės informacijos gavimą ir keitimąsi tarpinstituciniu lygiu bei su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, padidins galimybę užkardyti daromas tarptautinio pobūdžio gerai organizuotas nusikalstamas veikas, padės mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansų sistemai, bei terorizmo grėsmei ir tokiu būdu kurs šalyje saugesnę aplinką.

Pagrindinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėmesys įgyvendinant šios programos tikslus ir uždavinius bus nukreiptas į sunkių nusikalstamų veikų, darančių didžiausią žalą valstybės bei Europos Sąjungos biudžetams, ištyrimą ir prevenciją, nusikalstamumo ekonominio pagrindo sunaikinimą, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencinių priemonių įgyvendinimą, kriminalinės žvalgybos būdų tobulinimą.

Įgyvendinama programa atitinka Nacionalinio saugumo strategijoje keliamus uždavinius: mažinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos keliamas grėsmes visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam gyvenimui; bendradarbiauti su kitomis valstybėmis siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui, mokesčių slėpimui, ypač per lengvatinio apmokestinimo bendroves.


bus siekiama apsaugoti valstybės finansų sistemą ir Europos Sąjungos finansinius interesus nuo nusikalstamo poveikio;

bus didinamas ikiteisminio tyrimo veiksmingumas, siekiant mažinti šešėlinį verslą ir užtikrinti valstybės finansų sistemai padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai atskleidžiant ir tiriant finansinius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus bei vykdant prevencines priemones, bus mažinamas šių pažeidimų neigiamas poveikis valstybės finansų sistemai;

85

bus užtikrinamas Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų apsaugos nuo neteisėto gavimo ir panaudojimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių tinkamas įgyvendinamas;

bus stiprinamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kriminalinės žvalgybos pozicijos atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, darančias didžiausią žalą valstybės biudžetui ir labiausiai kenkiančias Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui;

įgyvendinant Vyriausybės, į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamus ikiteisminius tyrimus bus įtraukiami finansų tyrimai, užtikrinantys žalos, padarytos valstybės finansų sistemai, atlyginimą;

bus tobulinami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų gebėjimai korupcijos prevencijos srityje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų veiklos prioritetas

STIPRINTI KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS IR IKITEISMINIO TYRIMO PAJĖGUMUS IR ANALITINIUS GEBĖJIMUS

1. Darbas. Kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo pajėgumų stiprinimasDarbo rodiklis (-iai) 2018 m. Vykdo

P-01-09-01-01-01Rezultatyviais kriminalinės žvalgybos tyrimais užbaigtų bylų dalis, procentais2016 m. rodiklio reikšmė – 81,8 procento

85

Informacijos analizės,

koordinavimo ir kontrolės skyrius

Veiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas

1.1. Įsigijus kriminalinei žvalgybai skirtą programinę techninę įrangą: IV ketv.



1.1.1 RN informacija IV ketv.



2. Darbas. Analitinių gebėjimų stiprinimas Darbo rodiklis (-iai) 2018 m. Vykdo

P-01-09-01-02-01Atlikus įtartinų finansinių operacijų analizę Lietuvos bei užsienio valstybių institucijoms išsiųstų pranešimų dėl galimų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, skaičius

190Pinigų plovimo

prevencijos valdyba

Veiksmai / poveiksmiai / poveiksmiai Terminas Vykdo2.1. Įsigyti įrangą pinigų plovimo informacinės sistemos palaikymui ir plėtrai didinant veiklos funkcionalumą ir produktyvumą.

IV ketv.

Pinigų plovimo prevencijos

valdyba

2.2. Įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos pakeitimams, rengti teisės aktų projektus dėl pakeitimų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus.

IV ketv.

2.3. Atlikti parengiamuosius darbus pasirengiant 2019–2020 metais atlikti Nacionalinės rizikos vertinimą. IV ketv.

01.09 PROGRAMOS „NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ FINANSŲ SISTEMAI ATSKLEIDIMAS, TYRIMAS IR PREVENCIJA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖSVykdo – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (tarnybos direktorius Amtoni Mikulskis)

13 lentelė

Programos tikslų, uždavinių ir kriterijų

kodaiTikslų, uždavinių, kriterijų pavadinimai ir mato vienetai


reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

01.09.01 1-asis programos tikslas – apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ir vykdant jų prevenciją.

R-01-09-01-0155

Valstybei ekonominio – finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimas, procentaisRodiklis suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP kriterijumi P-01-01-01-10

55 57 58 58

R-01-09-01-02

Atskleistų mokestinio pobūdžio nusikalstamų veikų metu valstybei padarytos ir užkardytos žalos dydis, ne mažiau kaip, mln. Eur.Rodiklio siektina reikšmė skaičiuojama pagal paskutiniųjų trijų metų rodiklio reikšmės vidurkį. 2014–2016 metų rodiklio vidurkio reikšmė – 22.8 mln. Eur.

23 23,556 23,5 23,5

R-01-09-01-03

Išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES finansinės paramos lėšų suma, ne mažiau kaip, mln. EurRodiklio siektina reikšmė skaičiuojama pagal paskutiniųjų trijų metų rodiklio reikšmės vidurkį. 2014–2016 metų rodiklio vidurkio reikšmėn – 15.25 mln. Eur.

15 15,557 15,5 15,5

01.09.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti greitą, išsamų ir rezultatyvų (finansiškai) kriminalinės žvalgybos, ikiteisminį ir ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

P-01-09-01- Rezultatyviais kriminalinės žvalgybos tyrimais užbaigtų bylų dalis, 85 8558 85 85

55 Šia spalva pažymėti su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros strateginiu veiklos planu suderinti rodikliai56 2018–2020 metų rodiklių reikšmė bus tikslinamos gavus 2017 metų statistinius duomenis57 2018–2020 metų rodiklių reikšmė bus tikslinamos gavus 2017 metų statistinius duomenis

57




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

01-01 procentais2016 m. rodiklio reikšmė – 81,8 procento

P-01-09-01-01-02

Analizės bei kriminalinės žvalgybos priemonėmis atskleistų nusikalstamų ekonominio – finansinio pobūdžio veikų tyrimų santykis su visais pradėtais ekonominio – finansinio pobūdžio ikiteisminiais tyrimais, ne mažiau kaip, procentaisRodiklio siektina reikšmė skaičiuojama pagal paskutiniųjų trijų metų rodiklio reikšmės vidurkį. 2014–2016 m. rodiklio vidurkio reikšmė – 30.6 procentai

35 35 35 35

P-01-09-01-01-03

Vidutinė ikiteisminio tyrimo dėl apysunkių ir sunkių ekonominio-finansinio pobūdžio nusikaltimų trukmė, ne daugiau kaip, kalendorinėmis dienomisRodiklis suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP kriterijumi P-01-01-01-10

460 460 460 460

P-01-09-01-01-04

Nusikalstamų veikų, ištirtų ekonomiškesniu procesu, dalis nuo visų ištirtų nusikalstamų veikų, ne mažiau kaip, procentai Rodiklis suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP kriterijumi P-01-01-01-082016 m. rodiklio reikšmė – 51.3 procento

50 50 50 50

P-01-09-01-01-05

Teismo negrąžintų tyrimui papildyti baudžiamųjų bylų dalis, procentaisRodiklis suderintas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros SVP kriterijumi P-01-01-01-26

98 98 98 98

P-01-09-01-01-06 Tiksliniuose mokymuose kvalifikaciją tobulinusių FNTT darbuotojų dalis, procentais

40 45 50 50

P-01-09-01-01-07 Surengtų mokomųjų vizitų ir seminarų, skirtų ES Rytų partnerystės šalims, finansų priežiūros ir kovos su korupcija srityse, skaičius

4 2 1 1

58 2018–2020 metų rodiklių reikšmė bus tikslinamos gavus 2017 metų statistinius duomenis

58




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

TVP-1459 rodiklis

P-01-09-01-01-08

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, procentaisVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

5,6 10 20 30

01.09.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių vykdymą.

P-01-09-01-02-01Atlikus įtartinų finansinių operacijų analizę Lietuvos bei užsienio valstybių institucijoms išsiųstų pranešimų dėl galimų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų skaičius

180 190 200 200

P-01-09-01-02-02 Įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones patikrinta finansų įstaigų ir kitų subjektų, skaičius 23 23 23 23

P-01-09-01-02-03Surengta mokymų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo subjektams, skaičius TVP-1060 rodiklis

10 10 10 10

59 TVP-14 –Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“60 TVP-10 – Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tapinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tapinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

59

01.12 programa„ELEKTRONINĖS VALDŽIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR VIDAUS REIKALŲ

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS , RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA IR SAUGA“

Programa įgyvendinamas



Programos įgyvendinimą koordinuojantis VRM padalinys – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius. Programą vykdo pagal kompetenciją:

- VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius;- Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Programos koordinatorius Darius Urbonas, vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7206.


Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius (toliau – Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius)

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) pagal kompetenciją užtikrina pažangių informacinių ir ryšių technologijų kūrimą ir diegimą vidaus reikalų sistemos įstaigoms, nes ši veiklos sritis užima vis svarbesnę vietą viešojo administravimo sektoriuje. Svarbu, kad informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra būtų patikima, saugi ir sąveiki.

Įgyvendinant programą informacinių ir ryšių technologijų pagalba 2018 metais bus kuriamos ir plėtojamos priemonės viešajam saugumui ir viešajam valdymui užtikrinti. Prioritetas bus teikiamas efektyvaus ir patikimo vidaus reikalų sistemos informacinių bei ryšių technologijų funkcionavimui, valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveikos, informacinių išteklių saugos užtikrinimui.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesams.

Plečiant IT paslaugų spektrą bus kuriami ir naudojami bendrojo naudojimo inovatyvūs IT ir debesų kompiuterijos sprendimai, didinamas valstybės informacinių išteklių pasiekiamumas.

Nuolat augantis viešojo sektoriaus surenkamų ir saugomų duomenų kiekis daro įtaką vis didėjančiam duomenų atvėrimo poreikiui. Duomenų atvėrimas suteiks galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojantis atvirais duomenimis, įžvelgti naujas galimybes bei plėtoti jomis paremtus sprendimus. Bus siekiama efektyviau panaudoti turimą technologinę infrastruktūrą ir užtikrinti duomenų atvėrimo naudą visuomenei.Įdiegus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento) įgyvendinimo programines priemones bus siekiama sudaryti prielaidas viešajam ir privačiam sektoriams vystyti ekonominius santykius Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti

60

paslaugas nuotoliniu būdus, gyventojai bus skatinami naudotis elektroninėmis atpažinties priemonėmis.


VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius: koordinuos pagal ministerijos kompetenciją vykdomų informacinių ir ryšių technologijų taikymo

viešajame administravime (elektroninės valdžios) projektų įgyvendinimą ir užtikrins šių projektų sąveikumą;

vykdys viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinės sistemos (PASIS) tobulinimo veiklas, suformuojant principus, gaires ir įrankius, kuriais vadovaujantis ir / ar naudojantis būtų užtikrinamas paslaugų (tarp jų ir integruotų paslaugų) kūrimas, modernizavimas ir stebėsena

vykdys į PASIS pateiktų duomenų kokybės stebėseną, atliks viešąsias ir administracines paslaugas teikiančių institucijų pateiktų rodiklių analizę;

vykdys internetinės svetainės www.lietuva.gov.lt adminstravimo veiklas; koordinuos eIDAS mazgo funkcionalumų, atitinkančių eIDAS reglamento reikalavimus diegimo

Lietuvos nacionalinėje elektroninės atpažinties informacinėje sistemoje veiklas; formuos ir koordinuos elektroninės atpažinties politikos įgyvendinimą (eIDAS reglamento

įgyvendinimas); inicijuos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašo atnaujinimą; koordinuos Lietuvos dalyvavimą ISA2 programoje (ec.europa.eu/isa2); atstovaus Lietuvą įgyvendinant Europos Sąjungos e.valdžios 2016-2020 m. veikmų plano

priežiūros komitete.

Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM: vykdys elektroninės valdžios plėtrą vidaus reikalų srityje; užtikrins valstybės informacinių išteklių saugos valstybės politikos įgyvendinimą, diegdamas

saugias, atitinkančias kibernetinio saugumo reikalavimus, informacines ir ryšių technologijas vidaus reikalų informacinėse sistemose, valstybės ir žinybiniuose registruose, kurių tvarkytojas ir / ar valdytojas yra Informatikos ir ryšių departamentas;

užtikrins vieningą Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS), Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos (N.SIS), Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos (N.VIS), kitų vidaus reikalų srities informacinių sistemų, valstybės ir žinybinių registrų kūrimą, tvarkymą, plėtrą, technologinį suderinamumą ir saugą;

vykdys teisės aktų nustatytą vidaus reikalų informacinių išteklių saugos politikos įgyvendinimo priežiūrą;

vykdys vidaus reikalų informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams stebėseną;

kurs ir plėtos priemones, kurios stiprins teisėsaugos institucijų gebėjimus užtikrinti viešąjį saugumą, kovą su nusikalstamumu, galimybę keistis informacija bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą;

išplės Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro galimybes, siekiant padidinti registro duomenų apimtis, nustatyti sąsajas su Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema, sukurti efektyvias duomenų analizės priemones;

kurs procesus ir diegs įrankius užtikrinančius ITT pagalbos paslaugų teikimą 24/7 darbo laiko režimu, IT ir ryšių paslaugų bei incidentų valdymą, taip pat informacinių išteklių naudotojų teisių valdymą „vieno langelio“ principu;

http://www.lietuva.gov.lt/

61

konsoliduos vidaus reikalų sistemos IT išteklius; modernizuos ir plėtos Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo

radijo ryšio tinklą didinant jo patikimumą, saugą ir prieinamumą, kas leis užtikrinti glaudžią ir greitą viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų sąveiką.

61

01.12 PROGRAMOS

„ELEKTRONINĖS VALDŽIOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS IR VIDAUS REIKALŲ VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS, RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA IR SAUGA“


Programa vykdo r (arba) koordinuoja jos vykdymą pagal kompetenciją: Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius (Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas Inga Gurklienė), Informatikos ir ryšių

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (departamento direktorius Evaldas Serbenta )

14 lentelė

Programos tikslų, uždavinių ir

kriterijų kodaiTikslų, uždavinių, kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Kriterijų reikšmės





01.12.01 1-asis programos tikslas – įgyvendinti valstybės informacinių išteklių saugos politiką, informacinių technologijų pagalba kurti ir plėtoti priemones viešajam saugumui ir viešajam valdymui užtikrinti

R-01-12-01-01

Saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių dalis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius; TVP-1661 vertinimo kriterijus P-6-2-2

55 60 65 70

R-01-12-01-02Vidaus reikalų sistemos įstaigoms teikiamų saugių informacinių ir ryšių technologijų paslaugų efektyvumo pokytis, koeficientasVykdo Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

45,41 45,80 45,99 46,31

01.12.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos informacinių išteklių saugą Vykdo Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

61 TVP-16 –Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

62








P-01-12-01-01-01

Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams stebėsenos sistema (ARSIS) stebimų vidaus reikalų srities informacinių sistemų ir registrų dalis, ne mažiau kaip procentais

93 95 97 98

01.12.01.021-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys ‒ informacinių technologijų pagalba užtikrinti viešojo saugumo ir viešojo valdymo plėtrąVykdo Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

P-01-12-01-02-01 Teisėsaugos ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms elektroniniu būdu pateiktų teistumo duomenų dalis, procentais 99 99,5 99,6 99,7

P-01-12-01-02-02Informacinių technologijų pagalba ikiteisminio tyrimo įstaigoms parengtų priemonių (analizių, ataskaitų, duomenų rinkinių) skaičiaus didėjimas, procentais

10,5 10,7 10,9 11,1

P-01-12-01-02-03 Administracinės paslaugos gavėjų, naudojančių teistumo (neteistumo) pažymų elektroninio užsakymo sistemą, dalis, procentais 80 81 82 83

P-01-12-01-02-04Užtikrintas Lietuvos nacionalinėje elektroninės atpažinties informacinėje sistemoje elektroninės atpažinties eIDAS mazgo funkcionalumas, užtikrinimo lygis ne mažiau kaip, procentais

- 80 100 -

P-01-12-01-02-05 Užtikrintas sąveikumas su Europos Sąjungos šalių kontaktiniais centrais, užtikrinimo lygis ne mažiau kaip, procentais - 0 45 100

01.12.02 2-asis programos tikslas – siekti efektyvaus ir patikimo vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų funkcionavimoVykdo Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

R-01-12-02-01 Vidutinis pirmos kategorijos informacinių sistemų incidentų suvaldymo laikas, ne daugiau kaip, minutėmis 360 345 330 330

01.12.02.012-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti techninės ir programinės įrangos plėtrą, suderinamumą, saugumą, duomenų kokybę ir patikimumąVykdo Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

P-01-12-02-01-01 Užtikrintas Informatikos ir ryšių departamento tvarkomų informacinių sistemų ir registrų prieinamumas





63








P-01-12-02-01-02 Užtikrintas Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo prieinamumas Visiškai užtikrintas




P-01-12-02-01-03 Užtikrintas Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo prieinamumas





P-01-12-02-01-04 Centralizuotai prižiūrimos vidaus reikalų sistemos IT tarnybinių stočių įrangos dalis, ne mažiau kaip, procentais 90 93 95 95

63

01.15 programa„VALSTYBĖS REMIAMA TEISĖSAUGOS IR TEISINGUMO

INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ IR BUVUSIŲ PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA“

Programa įgyvendinami:Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.

Programa yra tęstinė. Programą vykdo ir / arba koordinuoja vykdymą pagal kompetenciją: VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas (pagal kompetenciją koordinuoja

programos įgyvendinimą); Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras; Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“; Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir

reabilitacijos centras „Pušynas“; Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (dalyvauja

įgyvendinant investicinį projektą).Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 457.Programos koordinatorius – Algirdas Stončaitis, ministerijos kancleris, tel. 271 7203.

Programą įgyvendina biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras ir vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančios viešosios įstaigos – Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Turto valdymo ir ūkio departamentas šios programos įgyvendinime dalyvauja vykdydamas invesdticinį projektą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Programos priemonių įgyvendinime dalyvauja ir pagal kompetenciją koorinuoja šios programos tikslų, uždavinių pasiekimą per nustatytus vertinimo kriterijus Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių departamentas.Profesionali vidaus tarnybos sistemos ir kitų teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų profesinė ir papildoma sveikatos priežiūra – reikšmingas indėlis į teisėsaugos ir teisingumo institucijų personalo atranką, valdymą ir motyvaciją, kurie yra būtini visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Statutinė valstybės tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniu stresu, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis), kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Pasiaukojimo visuomenei reikalaujantis darbo pobūdis, kasdienių kontaktų su teisės pažeidėjais keliama psichologinė įtampa, stresas – dažnesni nei įprastai. Asmenys, baigę vidaus tarnybą ir išėję į pensiją, jaučia socialinę atskirtį ir yra labiau socialiai pažeidžiami. Profesinė ir papildoma teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.Vydant veiklas per šią programą Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2018 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas prevencinės sveikatos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimui. Bus atliktas teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas (nustatytas pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas), didinamos suteiktų prevencinių

http://www.vrm.lt/lit/VADOVYBE/18

64

sveikatos paslaugų, tenkančių vienam teisėsaugos ir teisingumo pareigūnui, skaičius.Didinant medicininės reabilitacijos, sveikatos grįžtamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, bus įdiegta vieninga pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų bei vieninga medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų, remiamų iš valstybės biudžeto, sistema; atnaujinta Medicinos centro būtinąją medicininę įrangą.

Įgyvendidant programos tikslus ir uždavinius teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnams:

bus suteiktos nemokamos prevencinės medicinos pagalbos paslaugos, specializuotoji medicininė ekspertizė, nustatyto masto profesinei sveikatos priežiūrai priskirtos kitos ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, medicininės reabilitacijos, prevencinės ir postvencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnams;

bus stiprinama vidaus tarnybos sistemos pareigūnų psichikos sveikata ir psichologinė savijauta;

65

11 lentelė01.15 PROGRAMOS

„VALSTYBĖS REMIAMA TEISĖSAUGOS IR TEISINGUMO INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ IR BUVUSIŲ PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖSVykdo arba koordinuoja vykdymą pagal kompetenciją: Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas (Valdymo skyriaus vedėja, atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Irina Malukienė), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (direktorius Marius Buitkus), Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ (direktorė Vesta Janeikienė), Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ (direktorius Tomas Žulkus)

15 lentelė




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

01.15.01 1-asis programos tikslas – gerinti teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų sveikatos priežiūrą, reabilitaciją

R-01-15-01-02Pareigūnų pasitenkinimo sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugomis indeksas, maksimali rodiklio reikšmė ‒ 20Koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

18,5 18,7 18,7 18,7

01.15.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą ir pareigūnų atranką

P-01-15-01-01-01

Suteikta sveikatos priežiūros paslaugų, papildomai finansuojamų iš valstybės biudžeto, vidutiniškai tenkančių vienam teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnui, skaičiusKoordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas,vykdo vykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

2,8 2,8 2,8 2,8

P-01-15-01-01-02

Suteikta valstybės remiamų ambulatorinių gydytojo konsultacijų, tenkančių vienam teisėsaugos ar teisingumo institucijų pareigūnui, skaičius Vykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

1,6 1,7 1,7 1,8

P-01-15-01-01-03 Stacionare tirtų ir (ar) gydytų pareigūnų ir buvusių pareigūnų dalis, lyginant su visais stacionalo pasientais,ne mažiau kaip, procentais

50 55 60 60

66




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėVykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

P-01-15-01-01-04Tiriamųjų, kuriems atlikta specializuotoji medicinos ekspertizė, ne mažiau kaip, skaičius tūkstančiais, Vykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

3,5 3,5 3,5 3,5

P-01-15-01-01-05Suteikta privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų pareigūnams, ne mažiau kaip, skaičius tūkstančiaisVykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

8,0 8,0 8,0 8,0

P-01-15-01-01-06

Įdiegta vieninga pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų registracijos ir sveikatos patikrinimų rezultatų bei gydymo rekomendacijų internetinė sistema Vykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

Iš dalies įdiegta

Įdiegta - -

01.15.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – didinti pareigūnų ir buvusių pareigūnų reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę

P-01-15-01-02-01

Pareigūnų ir buvusių pareigūnų, pasinaudojusių sveikatinimo, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugomis VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, ne mažiau kaip, gydymo lovadienių skaičius Vykdo VšĮ LR VRM Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“

3 300 3 300 3 300 3 300

P-01-15-01-02-02

Pareigūnų ir buvusių pareigūnų, pasinaudojusių sveikatinimo, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugomis VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“, ne mažiau kaip, gydymo lovadienių skaičius Vykdo VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava”

3 300 2 358 2 358 2 358

P-01-15-01-02-03

Pareigūnų ir buvusių pareigūnų, pasinaudojusių sveikatinimo, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugomis LR VRM Medicinos centre, gydymo lovadienių skaičius, ne mažiau kaip Vykdo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras

12 600 12 600 12 700 12 700

P-01-15-01-02-04 Įdiegta vieninga registracijos į reabilitacijos įstaigas ir reabilitacijos Iš dalies Įdiegta - -

67




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėpaslaugų teikimo internetinė sistema, Vykdo VRM Medicinos centras. Investicinį projektą įgyvendina Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

įdiegta

68

01.17 programa„LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ MIGRACIJOS

PROCESŲ VALDYMAS“Programa įgyvendinami:Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.


Programą vykdo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

(įgyvendina pirmąjį programos tikslą), Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos (įgyvendina antrąjį programos tikslą).Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 131.Programos koordinatorius – Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076.

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdyme dalyvauja Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ir Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras).Migracijos departamentas, siekdamas užtikrinti efektyvų migracijos procesų valdymą, sistemingai vertins esamą situaciją, jos pokyčius ir teiks siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su kovos su piktnaudžiavimu teisėtos imigracijos galimybėmis, Bendros Europos prieglobsčio sistemos teisiniu režimu, tobulinimo; siūlymus dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos įsteigtose darbo grupėse ir komitetuose; dalyvaus Europos Sąjungos agentūrų veikloje; dvišaliu pagrindu bendradarbiaus su užsienio šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.Gerinant Migracijos departamento teikiamų paslaugų kokybę, mažinant administracinę naštą asmenims ir didinant visuomenės pasitenkinimą Migracijos departamento teikiamomis paslaugomis, 2018 metais bus pradėti įgyvendinti tokie projektai: „Efektyvus migracijos procesų valdymas“ ir „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“. Per 2018–2020 metus įgyvendinus šiuos projektus, visos migracijos paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu, o 21 paslaugą bus galima gauti internetu (e. paslauga). Gerinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bus užtikrinta sklandi institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių migracijos procesų valdyme, – Migracijos departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Asmens dokumentų išrašymo centro, Užsienio reikalų ministerijos – sąveika. Tai sutrumpins migracijos paslaugų teikimo trukmę, sumažins eiles, nes visa informacija apie aptarnaujamą asmenį bus kaupiama vienoje sistemoje ir tisiogiai pasiekiama visoms institucijoms. Užtikrinant operatyvų apsikeitimą duomenimis, planuojama pasirašyti duomenų gavimo sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (dėl deklaracijų duomenų gavimo), Valstybine darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dėl informacijos apie asmenis, baustus už nelegalų darbą), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (dėl informacijos apie mokinius ir studentus). Modernizavus Užsieniečių registro Prieglobsčio modulį, pagerės statistinių duomenų apie prieglobsčio prašytojus rinkimo ir analizės galimybės. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams jų teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami dokumentai nėra pakankamai gerai apsaugoti. Neįdiegtos galimos

69

technologinės naujovės, kurios mažintų klastojimo tikimybę ir sudarytų galimybę užsieniečiams naudotis elektroninėmis administracinėmis ir viešosiomis paslaugomis, todėl bus rengiami teisės aktų pakeitimai, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams būtų išduodami naujo pavyzdžio (kortelės formos) dokumentai dėl jų teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Įgyvendindamas šios programos pirmąjį tikslą „Užtikrinti migracijos politikos įgyvendinimą“, Migracijos departamentas:

dalyvaus formuojant ir pristatant Lietuvos Respublikos poziciją savo kompetencijos klausimais Europos Komisijos rengiamuose ekspertų darbo grupių posėdžiuose;

dalyvaus Europos Sąjungos Rytų partnerystės renginiuose, projektuose pagal Europos Sąjungos mobilumo partnerystės su trečiosiomis šalimis, keičiantis su Europos Sąjungos Rytų kaimynėmis gerąja administracine praktika migracijos ir prieglobsčio srityse;

dalyvaus Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje; dalyvaus įgyvendinant valstybės politiką migracijos srityje užtikrinant vizų,

imigracijos, prieglobsčio, Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų vykdymą, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimą, laisvą asmenų judėjimą;

tobulins ir atnaujins teisinę bazę, susijusią su migracijos procesų reguliavimu; tobulins Migracijos departamento priimamojo darbo sąlygas; parengs Asmenų aptarnavimo Migracijos departamente atmintinę; dalyvaus įgyvendinant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus prisidėti prie solidarumo

ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių principo užtikrinimo ir palengvinti naštą Europos Sąjungos valstybėms narėms, susiduriančioms su dideliais atvykstančių užsieniečių srautais, taip pat prisidėti prie užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių;

modernizuos Užsieniečių registro Prieglobsčio modulį, atsižvelgdamas į naujausių teisės aktų nuostatas;

tobulins praktines kovos su piktnaudžiavimu teisėtos imigracijos galimybėmis priemones;

tobulins su prieglobsčio prašytojais dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikaciją, įgyvendinant bendros Europos prieglobsčio sistemos reikalavimus;

gerins investuotojų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių užsieniečių aptarnavimo Migracijos departamente teikiamų paslaugų kokybę;

tobulins Migracijos departamento valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir prisidės prie kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojų, dirbančių migracijos srityje, kompetencijos didinimo.

Asmens dokumentų išrašymo centras įgyvendindamas valstybės politiką Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymo srityje, vertindamas ir analizuodamas esamą situaciją, jos pokyčius pagal įstaigai priskirtą kompetenciją teiks siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su asmens dokumentų išrašymu, asmens dokumentų privalomų formų atnaujinimu, užtikrinančius Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimą, siūlymus dėl asmens dokumentų saugumo užtikrinimo, asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo procesų efektyvumo užtikrinimo.2018–2020 metais, priėmus būtinus teisės aktų pakeitimus, bus modernizuojama Asmens dokumentų išdavimo sistema, parengtos programinės priemonės, užtikrinančios saugių dokumentų išdavimą Europos Sąjungos piliečiams jų teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje dokumentams išdavimą, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, kuris dėl profesinių priežasčių turi vykti į užsienio valstybę, kuri nepripažįsta asmens tapatybės kortelės

70

kaip kelionės dokumento ir kuri riboja asmenų, kurių pasuose yra įrašų apie kelionę į kitas valstybes, arba kuris dėl profesinių priežasčių turi skubiai vykti į užsienio valstybę, kuri nepripažįsta asmens tapatybės kortelės kaip kelionės dokumento, o jo turimas pasas pateiktas kitos užsienio valstybės vizai gauti, ir jeigu šis pilietis neturi kito galiojančio dokumento, su kuriuo galėtų vykti į užsienio valstybę, pateikus nurodytas priežastis patvirtinančius dokumentus, išduoti antrą – papildomą pasą. Bus išspręstos Lietuvos Respublikos piliečiams kylančias problemos, susijusias su dažnomis kelionėmis verslo ar darbo tikslais, ir dėl to patiriantiems nepatogumų dėl vizų išdavimo, ar vykstant į kai kurias tarpusavyje konfliktuojančias Šengeno erdvei nepriklausančias užsienio valstybes.Siekiant prisidėti prie viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo modernizavimo ir užtikrinti nenutrūkstamą biometrinių asmens dokumentų išdavimo procesą, 2018–2019 metais bus atnaujinama asmens dokumentų išrašymo, biometrinių asmens duomenų nuskaitymo ir asmens dokumentų nuskaitymo įranga ir užtikrinama jos priežiūra. Modernesnė įranga užtikrins asmens dokumentų išrašymą ir išdavimą laiku, sumažės užsakymų įvykdymo laikas, pagerės biometrinių asmens duomenų kokybė. Koordinuotas įrangos įsigijimas užtikrins nenutrūkstamą asmens dokumentų išdavimo procesą ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą.Įgyvendinant šios programos antrąjį tikslą „Užtikrinti kokybišką Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymą ir vykdyti sertifikavimo funkcijas“ Asmens dokumentų išrašymo centras:

dalyvaus Europos Bendrijų Komisijos Vienodos formos vizų įvedimo komiteto (6 str. Komitetas) Vizų ir leidimų gyventi techninio pogrupio posėdžio veikloje;

plėtos ir nuolat modernizuos asmens dokumentų išdavimo sistemą (ADIS); atnaujins asmens dokumentų išrašymo įrangą; koordinuos asmens tapatybės dokumentų išrašymo ir išdavimo procesą; užtikrins asmens dokumentų saugumą, taikydamas saugias ir pažangias technologijas; užtikrins vizų tarnybų aprūpinimą vizų įklijų blankais; tobulins ir rengs teisės aktų pakeitimus, susijusius su asmens dokumentų išrašymu,

asmens dokumentų privalomų formų atnaujinimu, atsižvelgus į Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimus;

užtikrinant Bendrojo ryšių palaikymo punkto SPOC (angl. Single point of contact), veikiančio kaip valstybių narių ryšių sąsaja, veiklą:

o užtikrins ryšių palaikymą ir keitimąsi sertifikatais tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių SPOC;

o sudarys galimybes atlikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių kelionės dokumentų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje elektroninėse laikmenose įrašytų biometrinių duomenų – pirštų atspaudų – verifikaciją

,vykdys sertifikavimo paslaugų teikėjo veiklą, kurios tikslas – sudaryti ir tvarkyti elektroninius sertifikatus įrašomus į:

o asmens tapatybės korteles, o valstybės tarnautojo pažymėjimus;o Vyriausybės nario ir valstybės pareigūno pažymėjimus.

71

01.17 PROGRAMOS„LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ MIGRACIJOS PROCESŲ VALDYMAS“


Vykdo pagal kompetenciją: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (direktorė Evelina Gudzinskaitė), Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (direktorius Ramūnas Žičkis)

16 lentelė


kodaiTikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai


reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

01.17.01 1-asis programos tikslas – užtikrinti migracijos politikos įgyvendinimą Įgyvendina Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

R-01-17-01-01Priimta sprendimų dėl prieglobsčio prašymų nagrinėjimo per 3 mėn., nepratęsus prašymo nagrinėjimo termino, ne mažiau kaip, procentais2016 m. rodiklio reikšmė – 50

53 55 57 58

R-01-17-01-02Supaprastinta teikiamų paslaugų ir (ar) sumažinta teikiamų paslaugų administracinė našta, procentais per metusPaslaugų skaičius – 14

- 30 40 50

01.17.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – tobulinti užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų administravimą, gerinti interesantų aptarnavimą, kelti teikiamų paslaugų kokybę

P -01-17-01-01-01Priimta Migracijos departamento sprendimų per nustatytus terminus, ne mažiau kaip, procentais2016 m. rodiklio reikšmė – 99,0

99,5 99,6 99,7 99,8

P-01-17-01-01-02Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, išnagrinėtų nustatytais terminais, dalis, ne mažiau kaip, procentais

100 90 95 100

P-01-17-01-01-03 Užtikrintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir vertimo paslaugų teikimas prieglobsčio prašytojams





01.17.022-asis programos tikslas – užtikrinti kokybišką Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymą ir vykdyti sertifikavimo funkcijasĮgyvendina Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

72




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

R-01-17-02-01 Pagrįstų pretenzijų ir gautų pretenzijų dėl asmens dokumento kokybės santykis, ne daugiau kaip, procentais 37 36 35 34

R-01-17-02-02 Sertifikatų sudarymo ir tvarkymo proceso atitiktis teisės aktų ir standartų reikalavimams, procentais 100 100 100 100

01.17.02.01 2-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti asmens dokumentų išrašymo sistemos veikimą ir asmens dokumentų išrašymą per nustatytus terminus

P-01-17-02-01-01 Dėl spausdinimo įrenginių gedimų brokuotų blankų santykis su panaudotais blankais, ne daugiau kaip, procentais 0,79 0,5 0,49 0,48

P-01-17-02-01-02 Vidutinis asmens dokumentų išrašymo įrangos gedimų likvidavimo laikas, ne ilgiau kaip, valandomis - 72 48 48

73

01.42 programa„SPECIALAUS STATUSO SUBJEKTŲ, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ APRŪPINIMAS GINKLAIS, JŲ PRIEDAIS, ŠAUDMENIMIS BEI SPECIALIĄJA

TECHNIKA“

Programa įgyvendinamas:Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.


Programą vykdo Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.


Programos koordinatorius – Jonas Šalavėjus, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įsigijimų skyriaus vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pareigas tel. 8 706 63 445.

2018 metais bus tęsiamas investicijų projektas „Ginklų registro modernizavimas“. Įgyvendinus šį projektą bus modernizuotas šiuo metu veikiantis Ginklų registras. Bus , sukurtos papildomoss ir (ar) pakeistos esamos Ginklų registro sąsajos su kitais susyjusiais registrais ir informacinėmis sistemomis, kad būtų galima automatiniu būdu keistis reikiamais Ginklų registro duomenimis ir užtikrinti savalaikį ir kokybišką Ginklų registro duomenų tvarkymą. Vykdant šį projektą:

2014 metais buvo sukurta sąsaja su policijos informacinės sistemos Licencijuojamos veiklos posistemiu POLIS LVP.

2015 metais sukurta sąsaja su Nacionalinės teismų administracijos administruojama Lietuvos teismų integruota informacine sistema LITEKO; sąsaja su Lietuvos notarų rūmų administruojama sistema e-notaras; sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacine sistema VMI MAIS.

2016 metų sukurta sąsaja su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Integruota muitinės informacine sistema MIS.

2017 m. tobulinamas Ginklų registro duomenų apdorojimo mechanizmas, įdiegiant automatinį duomenų patikrinimą ir patikslinimą (jei reikalinga). Taip pat automatinę visų Ginklų registro servisų būklės ir veikimo stebėsenos kontrolę ir automatinį kontrolės ataskaitų teikimą;

2018 m. planuojama sukurti Ginklų registro prieigą prie Vyriausybinio plačiajuosčio šifruoto duomenų ir balso perdavimo tinklo VPŠDBPT darbo vietų, kuriose būtų tvarkomi Ginklų registro duomenys, žymimi slaptumo žyma, aukštesne, nei „Riboto naudojimo“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kad būtų galima automatiniu būdu tvarkyti ginklų duomenis, užtikrinti savalaikį ir kokybišką duomenų teikimą iš ir į Ginklų registrą į ir iš specialaus statuso subjektų kitų informacinių sistemų.

Projaktas bus tęsiamas. 2019 m. planuojama sukurti Ginklų registro programinę įrangą įskaitant ir modulius bei žiniatinklio tarnybas, skirtas įgalinti Ginklų registro sąsajas su

74

specialaus statuso subjektais, kurias naudojant būtų įgalintas tikslus ginklo priskyrimas specialaus statuso subjekto padaliniui ir arba asmeniui su galimybe priskirti ir susieti ginklo inventorinį numerį bei konkretaus ginklo laikymo vietą. 2020 m. planuojama sukurti Ginklų registro prieigą prie Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos adresų registro sistemų.

Šie Ginklų registro modernizavimo darbai leido sutaupyti valstybės biudžeto lėšas tvarkant ir perduodant duomenis automatiniu būdu, suteikė galimybę Mokesčių inspekcijai, teismams, notarams, muitinei operatyviau gauti informaciją apie ginklus bei jų savininkus. Tokiu būdu mažinami valstybės biudžeto kaštai IT srityje, valstybės institucijų tarpusavio duomenų apsikeitimo greitaveika ir efektyvumas. Įdiegus Ginklų registro programinės įrangos pakeitimus ženkliai pagerėjo duomenų kokybė ir duomenų atsinaujinimo greitaveika.

Įgyvendinant šią programą: bus operatyviai ir profesionaliai teikiama informacija valstybės institucijoms ir

įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims apie galimybę įsigyti ir pirkti jų veiklos užtikrinimui reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar specialiąsias priemones, pirkti ir parduoti valstybės institucijoms ir įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir specialiąsias priemones;

siekiant patenkinti fizinių ir juridinių asmenų poreikius bei paklausą, bus perkami ir teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims parduodami savigynai skirti B, C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai, kiti ginklai ir šaudmenys šiems ginklams;

bus vykdomas specialaus statuso subjektų aprūpinimas ginkluote, renkama, analizuojama ir kaupiama informacija apie naujausius pasiekimus ginkluotės vystymo srityje, jų plėtojimo kryptis, įvairių ginkluotės rūšių techninius duomenis ir standartus, palaikomi ryšiai su žinomiausiais ginklų gamintojais bei tiekėjais. Įsigyjant ginkluotę Lietuvos kariuomenei, kitoms valstybės institucijoms prioritetas bus teikiamas NATO valstybėse naudojamai ginkluotei pirkti;

bus organizuojamas paimtų ir pripažintų netinkamais naudoti ginklų ir šaudmenų naikinimas;

bus modernizuojamas Ginklų registras, sukurtos naujos sąsajos su duomenų teikėjais. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas nepertraukiamas Ginklų registro funkcionavimas;

bus kaupiami ir atnaujinami duomenys apie potencialius ginkluotės tiekėjus, renkama informacija apie jų teikiamos produkcijos asortimentą, dalyvaujama tarptautinėse ginklų parodose ir mugėse.

74

01.42 PROGRAMOS„SPECIALAUS STATUSO SUBJEKTŲ, KITŲ JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ APRŪPINIMAS GINKLAIS, JŲ PRIEDAIS, ŠAUDMENIMIS

BEI SPECIALIĄJA TECHNIKA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖSVykdo – Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Fondo Įsigijimų skyriaus vedėjas, laikinai

einantis fondo direktoriaus pareigas Jonas Šalavėjus)

17 lentelė


kriterijų kodaiTikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai


reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

01.42.01 1-asis programos tikslas – užtikrinti savalaikį specialaus statuso subjektų ir kitų asmenų aprūpinimą kokybiška, tarptautinius standartus atitinkančia ginkluote

R-01-42-02-01 Užtikrintas fizinių ir juridinių asmenų paraiškų įvykdymas per nustatytus terminus





R-01-42-01-01 Užtikrintas paslaugų, produktų tiekimas specialaus statuso subjektams per nustatytus terminus





01.42.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – aprūpinti specialaus statuso subjektus jų poreikius tenkinančia ginkluote

P-01-42-01-01-01 Specialaus statuso subjektų pretenzijų dėl vėluojamų įvykdyti ar neįvykdytų paraiškų skaičius, ne didesnis kaip 1 1 1 1

P-01-42-01-01-02 Surengta ginkluotės pristatymų, seminarų specialaus statuso subjektams, skaičius 7 7 7 7

01.42.02.01 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – aprūpinti juridinius ir fizinius asmenis jų poreikius tenkinančiu ginkluotės asortimentu

P-01-42-02-01-01 Ginklų fondo Ginklų parduotuvėje esantis trumpųjų šaunamųjų ginklų asortimentas, ginklų modelių ir modifikacijų skaičius, ne mažiau kaip 133 135 135 135

P-01-42-02-01-02 Ginklų fondo Ginklų parduotuvės pirkėjai, teigiamai vertinantys aptarnavimo kokybę, ne mažiau kaip, procentais 80 85 90 90

75

01.57 programa„VIDAUS SAUGUMO FONDO PROGRAMA“

Programa įgyvendinami:Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių pirmasis strateginis tikslas – įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.

Programa yra tęstinė. Vidaus saugumo fondas įsteigtas 2014–2020 metų laikotarpiui.Programą vykdo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas.Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 9. Programos koordinatorius – Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076

Vidaus saugumo fondo programos62 lėšomis 2018–2020 metais ir toliau bus remiamos veiklos, susijusios su Europos Sąjungos išorės sienų kontrole ir vizų politika. Vienas pagrindinių būdų stiprinti valstybės sienų saugumą, užtikrinant efektyvesnį išorės sienų stebėjimą ir informuotumą apie padėtį prie išorės sienos pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika ir užkertant kelią nelegaliai migracijai, yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) modernių sienos stebėjimo sistemų diegimas. Jūros sienos stebėjimo sistemos atnaujinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdys bendradarbiaudama su jūros kontrolėje dalyvaujančia Lietuvos kariuomene, siekiant užtikrinti sąveiką ir jūros stebėjimo sistemos duomenų apdorojimą ir valdymą vieningais principais ir vienodais pagrindiniais programiniais paketais. Programos lėšomis planuojama įsigyti patrulinį laivą ir greitaeigį katerį.Gerinant bendradarbiavimą vizų politikos srityje, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) modernizuos Nacionalinę Vizų informacinę sistemą taip, kad ji atitiktų Vizų kodekso ir VIS Reglamento63 galiojančias nuostatas bei centrinės Vizų informacinės sistemos reikalavimus. Planuojamas ir Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos bei susijusių nacionalinių registrų ir sistemų plėtojimas.Siekiant veiksmingai valdyti saugumui kylančias rizikas ir krizes, bus investuojama į valstybės institucijų įrangos, susijusios su žvalgybine veikla, atnaujinimą. Stiprinant Policijos departamento techninę bazę, programos lėšomis bus finansuojamas įrangos, skirtos narkotinių medžiagų ir pirmtakų tyrimui, įsigijimas, kas leis pagreitinti narkotinių medžiagų tyrimų atlikimo terminus.

Vidaus saugumo fondo programos projektus įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Informatikos ir ryšių departamentas, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

62 Lietuvos nacionalinė programa dėl paramos iš Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. laikotarpiu patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. C(2015) 542663 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008

76

Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos teismo ekspertizės centras, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Įgyvendinant Vidaus saugumo fondo programą, bus siekiama: remti integruotą sienų valdymą; remti bendrą vizų politiką, siekiant palengvinti teisėtą keliavimą; padėti užtikrinti

aukštos kokybės paslaugas prašymą išduoti vizą pateikusiems asmenims, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius;

užtikrinti specialiosios tranzito schemos sklandų funkcionavimą, įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003;

remti priemones, kuriomis stiprinami pareigūnų pajėgumai užtikrinti nusikalstamumo prevenciją ir kovoti su tarpvalstybiniu, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą, stiprinti teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje;

stiprinti pajėgumą veiksmingai valdyti saugumui kylančią riziką ir krizes, pasirengti teroro aktams bei kitiems su saugumu susijusiems incidentams ir nuo jų apsaugoti žmones.

Pagal šią programą: bus užtikrintas vienodas, kokybiškas Europos Sąjungos sienų valdymo ir bendros vizų

politikos standartų taikymo plėtojimas, veiksmingas migracijos į Europos Sąjungą srautų valdymas, teisingas ir vienodas požiūris į trečiųjų šalių piliečius;

bus prisidėta prie piliečių saugumo jausmo didinimo.

76

01.57 PROGRAMOS„VIDAUS SAUGUMO FONDO PROGRAMA“


Vykdo – Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas (departamento direktorius Gediminas Česonis)

18 lentelė




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

01.57.01 1-asis programos tikslas – padėti užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį, veiksmingą ir vienodą Europos Sąjungos sienų kontrolę bei aukštą vidaus saugumo lygį

R-01-57-01-01 Įgyvendinta nacionalinės Vidaus saugumo fondo programos veiksmų, ne mažiau kaip, skaičius 4 11 10 6

01.57.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos projektų įgyvendinimą

P-01-57-01-01-01 Parengta sutarčių dėl projektams įgyvendinti skirto finansavimo, skaičius 20 22 20 6

77

V SKYRIUSANTROJO STRATEGINIO TIKSLO

„FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE VALDYMO SRITYSE, SUDARYTI SĄLYGAS EFEKTYVIAM VIEŠAJAM

VALDYMUI“ (kodas 02) PROGRAMOS, VERTINIMO RODIKLIAI IR JŲ REIKŠMĖS

Kodas Programos pavadinimas Atsakingi vykdytojaiProgramos koordinatoriai(pagal priskirtas valdymo /

administravimo sritis)

02.01

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių

valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo

koordinavimas ir kontrolė

Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniai

(pagal kompetenciją), specialieji atašė teisėsaugos

klausimais

Česlovas Mulma, vidaus reikalų viceministras;

Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministras;

Darius Urbonas, vidaus reikalų viceministras;


kancleris

02.11Vidaus reikalų

infrastruktūros ir paslaugų plėtra

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos,

Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų

orkestras


kancleris

PIRMASIS SKIRSNISANTROJO STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ

REIKŠMĖS

19 lentelė






E-02-01Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksasKoordinatorius – VRM VVPD

0,83 0,84 0,84 0,85

78

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

0.830.85 0.85 0.86 0.86 0.86

0.83 0.84 0.84 0.850.85 0.850.82

0.84 0.840.83

PlanasĮvykdymas

5 pav. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas

20 lentelė






E-02-02

Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentaisKoordinatorius – VRM EVSPS

46 47 48 50

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.1015202530354045505560 52

46 47 48 5045

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

6 pav. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

79

21 lentelė






E-02-03Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentaisVTD SVP rodiklis E-01-01NPP64 E-5.1.3

26 27 28 29

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 0

5

10

15

20

25

30

21 22 23 24 25 26 27 28 29

21

15

23 2422

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

7 pav. Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais

22 lentelė






E-02-0465

Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentais 72 73 74 75

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019m. 2020 m. 0

10

20

30

40

50

60

70

80 71 72 73 74 75

PlanasĮvykdymas

Proc

enta

i

8 pav. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentais

64 NPP – 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“65 Geltona spalva pažymėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodikliai.

80

ANTRASIS SKIRSNISANTROJO STRATEGINIO TIKSLO PROGRAMŲ APRAŠYMAI, PROGRAMŲ

TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių antrasis strateginis tikslas „Formuoti valstybės politika vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui“ įgyvendamas per 2 programas. Strateginio tikslo koordinatoriai – vidaus reikalų viceministrai ir Vidaus reikalų ministerijos kancleris pagal jiems priskirtą kompetenciją.

Strateginį tikslą įgyvendina Vidaus reikalų ministerijos padaliniai pagal kompetenciją.

02.01 programa„VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ VALSTYBĖS POLITIKOS

FORMAVIMAS, ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ“

Programa įgyvendinamas vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių antrasis strateginis tikslas – formuoti valstybės politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui.


Programą vykdo (pagal kompetenciją) Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniai ir specialieji atašė teisėsaugos klausimais.

Programos koordinatoriai (pagal priskirtas valdymo / administravimo sritis):

- Česlovas Mulma, vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7205

- Giedrius Surplys, vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076

- Darius Urbonas, vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7206

- Algirdas Stončaitis, ministerijos kancleris, tel. 271 7203


Vidaus reikalų ministrui pavestos labai plačios ir svarbios šalies valdymo sritys:- viešasis saugumas (viešoji tvarka, vidaus tarnyba, priešgaisrinė bei civilinė sauga ir gelbėjimo

darbai, valstybės sienos apsauga, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvarta, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga);

- migracija;- viešasis administravimas, - vietos savivalda, - valstybės tarnyba, - regionų plėtra.

81

Šios programos tikslas – užtikrinti formuoti politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymą srityse., kontroliuyoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą

Viešojo saugumo politikos formavimas.2018 metais bus organizuojamas ir koordinuojamas Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos 2008 metų priemonių įgyvendinimas, pagal kompetenciją vykdomos šios programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano ir Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų priemonės. Atlikus viešojo saugumo būklės analizę, bus rengiami pasiūlymai, sprendimų projektai viešajam saugumui stiprinti; rengiami teisės aktų projektai viešojo saugumo įstaigų veiklos efektyvumui ir veiksmingumui didinti. Vidaus reikalų ministerija ir jos valdymo srityse veikainčios įstaigos pagal kompetenciją dalyvaus XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių vykdyme.Siekiant užtikrinti kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, bus tęsiamas dingusių vaikų karštosios telefono linijos 116000 veiklos finansavimas, įrengiami vaikų apklausos kambariai policijos komisariartuose, užtikrinant psichologo dalyvavimą apklausiant vaikus ar nepilnamečius. Per visuomenės informavimo priemones bus nuosekliai informuojama apie patyčių žalą, užtikrinamas tiesioginis (automatinis) suinteresuotų institucijų informavimas apie smurtą patyrusius vaikus. Bus siekiama, kad ne mažiau kaip 60 procentų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje būtų perduoti prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti ne vėliau kaip per 48 valandas. Kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis pagal kompetenciją dalyvausime steigiant reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje mobiliąsias grupes. Bus parengta psichologinės veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo programa, kuri leis pagerinti paslaugų teikimą asmenims, susijusiems su savižudybės rizika.2018 metais bus tęsiamas vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas. Valstybės biudžeto lėšomis ir iš statutinių įstaigų vidinių rezervų optimizuojant veiklą bus didinamas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestis, jų pasitenkininimas darbu, gerinamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimas. 2018 metais, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą gyventojams, bus rengiami sprendimai dėl veiksmingesnės Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos. Tobulinama BPC informacinė sistema, vykdoma Vidaus reikalų radijo ryšio tinkle aprėpties plėtra, patobulintas ir įdiegtas Bendrojo pagalbos centro veiklos procesų, procedūrų ir instrukcijų rinkinys, didinamas BPC operatorių finansimis motyvavimas. Kartu su suinteresuotomis institucijomis bus rengiama Nacionalinė integruoto sienų valdymo strategija, atitinkanti Europos strategiją, kuria siekiama veiksmingai valdyti išorės sienų kirtimą, spręsti su migracija susijusius sunkumus ir šalinti ateityje galinčias kilti grėsmes ir tokiu būdu padėti kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais ir užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Europos Sąjungoje. Diegiama detekcinė įranga su vaizdo stebėjimo ir inžinerine infrastruktūra Pagėgių rinktinės Vištyčių užkardos ruože. Pagal kompetenciją bus dalyvaujama Europos Sąjungos institucijų ir agentūrų bei kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvose, skirtose nusikaltimų prevencijai, kovai su prekyba žmonėmis, organizuotu nusikalstamumu, neapykantos nusikaltimais, mišriomis grėsmėmis. Organizuojami nusikalstamumo ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų (programų) ir bendruomenių iniciatyvų konkursai, prevencijos subjektų mokymai, prevencijos požiūriu vertingos informacijos sklaida.

Migracijos politikos formavimas.2018 metais, atlikus šalies migracijos procesų analizę, bus įvertinta Lietuvos migracijos politikos gairėse nustatytų Lietuvos migracijos politikos krypčių įgyvendinimo pažanga ir įvardintos problemos. Įvertinus

82

vykstančius migracijos procesų pokyčius ir galimas neigiamas pasekmes, bus parengtos išvados bei pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl migracijos politikos įgyvendinimo. Pagal kompetenciją bus įgyvendinami (dalyvaujama įgyvendinant) Europos Sąjungos priimtus sprendimus ir prisiimtus šalies įsipareigojimus dėl asmenų, kuriems reikalingas prieglobstis, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Gerinant užsienio valstybėse gyvenančių tautiečių, ketinančių grįžti į Tėvynę, informacijos apie grįžimo galimybes prieinamumą ir siekiant sudaryti sąlygas kuo palankesnes sąlygas jiems gauti objektyvią ir išsamią informaciją bei praktinę pagalbą visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais, finansuosime Tarptautinės migracijos organizacijos Migracijos informacijos centro išlaikymą ir teiksime jam būtiną pagalbą.Dalyvausime pagal kompetenciją formuojant bendrą Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politiką, bendradarbiausime su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis migracijos ir prieglobsčio politikos formavimo srityje, dalyvausime Europos Tarybos sprendimu sukurto Europos migracijos tinklo veikloje.2018 metais, atlikus asmens dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų analizę, bus sudarytos galimybės efektyviau naudotis elektroninėmis paslaugomis. Atnaujinta Asmens dokumentų išrašymo centro įranga.Bus supaprastintos migracijos procesų procedūros, keičiamos užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, siekiant gerinti užsieniečiams teikiamas administracines paslaugas, kartu sudaryti galimybes efektyviau kovoti su neteisėtos migracijos apraiškomis, piktnaudžiavimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis teisėtą užsieniečių atvykimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje.

Viešojo administravimo politikos formavimas. E. valdžia.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą akcentavo, kad įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka tam, kad viešojo valdymo institucijų veiklos rezultatai atitiktų gyventojų lūkesčius. Todėl viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo gerinimas ir visuomenės galimybių dalyvauti viešajame valdyme didinimas tampa svarbiausiomis reformų kryptimis, siekiant atviro viešojo valdymo. Geresnių rezultatų šiose srityse bus siekiama toliau įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą ir tikslingai paskirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijas, skirtas viešajam valdymui tobulinti.2018 metais, įgyvendinant viešojo sektoriaus reformą, bus vykdomos sistemines viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo priemonės. Sudarytos teisinės sąlygos optimizuoti viešojo sektoriaus įstaigų institucinę sąrangą ir pradėta viešojo sektoriaus įstaigų atliekamų funkcijų sisteminė peržiūra pagal Vyriausybės patvirtintos Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepcijos nuostatas. Bus nustatyta aiškesnė viešojo administravimo įgaliojimų viešojo sektoriaus įstaigoms suteikimo tvarka.Sukurta viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistema leis paslaugas teikiančioms viešojo sektoriaus įstaigoms lengviau identifikuoti gyventojų poreikius, objektyviau matuoti gyventojų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, identifikuoti paslaugų kokybės vertinimo kriterijus ir naudoti visą šią informaciją paslaugų kokybei gerinti. Spartinami viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimo darbai: tęsiamas viešųjų ir administracinių paslaugų identifikavimas; identifikuojamos paslaugos, kurių teikimo valstybė turėtų atsisakyti; tobulinamas viešųjų paslaugų teikimo administravimo modelis; mažinama administracinė našta gyventojams, gaunantiems administracines paslaugas, supaprastinant šių paslaugų teikimo procedūras. Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas jiems teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti

83

kompleksiškai peržiūrėjus šių paslaugų teikimo procedūras, jas supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos parengtas prioritetinių viešojo valdymo institucijų teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų sąrašas, šių paslaugų rekomendacijos ir efektyviai atliekamas paslaugų teikimo kokybės , jų supaprastinimo ir konsolidavimo proceso koordinavimas. Teigiami pokyčiai skatinant visuomenę labiau įsitraukti į viešojo valdymo procesus turėtų būti pasiekti įvertinus esamų konsultavimosi su gyventojais, jų dalyvavimo sprendimų priėmime ir bendruomeniškumo skatinimo priemonių veiksmingumą ir parengus naują viešojo valdymo institucijų konsultavimosi su visuomene metodiką. Visos šios iniciatyvos turėtų padidinti gyventojų pasitenkinimą viešojo valdymo institucijų teikiamomis paslaugomis, sumažinti administracinę naštą, tenkančią gyventojams ir ūkio subjektams, padidinti jų žinojimą apie galimybes ir būdus viešojo valdymo institucijoms teikti pasiūlymus jiems rūpimais klausimais ir užtikrinti, kad į šiuos pasiūlymus bus sureaguota. Demokratinės visuomenės skiria didelį dėmesį savo narių įtraukimui į sprendimų priėmimą. Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu demokratiniu valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių interesų pusiausvyrą.2018 metais toliau bus tęsiama struktūrinių pokyčių viešajame sektoriuje stebėsenos iniciatyva, skirta įvertinti vykdytų viešojo sektoriaus reformų poveikį viešojo sektoriaus įstaigų sistemai ir apžvelgti bendrąsias šios sistemos vystymosi tendencijas. Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką informacinių technologijų taikymo viešojo administravimo (elektroninės valdžios) srityje, t. y. formuoja politiką, kad, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas, valstybės viešasis administravimas būtų veiksmingesnis ir našesnis, atitiktų šiuolaikinės valstybės įvaizdžiui ir tenkintų gyventojų bei verslo lūkesčius, paremtus informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Vienas svarbiausių visų elektroninės valdžios paslaugų etapų – saugus ir patikimas asmens (juridinio ar fizinio) tapatumo patvirtinimas elektroninėje erdvėje. Nuo 2009 metų Lietuvos piliečiams išduodamos asmens tapatybės kortelės su elektroninės atpažinties ir kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Siekdama tarpvalstybinio tokių elektroninių priemonių pripažinimo Lietuva dalyvavo ir dalyvauja Europos Sąjungos didelės apimties projektuose STORK ir STORK2 (www.eid-stork2.eu). Vidaus reikalų ministerija sieks, kad Lietuvos elektroninės atpažinties schemos būtų pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Taip būtų užtikrintas Lietuvos piliečių, ketinančių pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis, elektroninis tapatumo patvirtinimas kitoms valstybėms narėms ir atvirkščiai – Europos Sąjungos valstybių narių, kurių elektroninės atpažinties schemas pripažins Lietuva, piliečiai pasinaudoti Lietuvos elektroninėmis paslaugomis. Lietuvos nacionalinėsje elektroninės atpažinties informacinėje sistemoje bus įdiegtas elektroninės atopažinties eIDAS mazgo funkcionalumas, sukurtos priemonės leidžiančios tvarkyti per kontaktinius centrus pateikiamus elektroniniu būdu pasirašytus dokumentus.

Valstybės tarnybos politikos formavimas.Šių dienų valstybės tarnyba susiduria su rimtu iššūkiu – patrauklumo valstybės tarnyba ir pasitikėjimo valstybės tarnyba didinimu. Menką valstybės tarnybos patrauklumą sąlygoja daugelis veiksnių: vadovų-lyderių stoka, ribotos karjeros galimybės, saviraiškos, sprendimų priėmimo laisvės apribojimas, apsunkintos veiklos procedūros, skaidrumo atrankoje į valstybės tarnybą trūkumas, darbo užmokestis valstybės tarnyboje nekonkurencingas privataus sektoriaus darbo užmokesčiui. Įvertinant šiuos iššūkius reikalingi esminiai ir kompleksiniai pokyčiai valstybės tarnyboje ir jos teisiniame reguliavime.

84

Bus siūloma sukurti centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą sistemą. Tai leistų valstybės tarnautojų atrankai taikyti naujausias ir moderniausias žmogiškųjų išteklių valdymo praktikoje taikomas darbuotojų atrankos įrankius, lanksčiai reaguoti į pokyčius šioje srityje, leistų užtikrinti maksimalų patekimo į valstybės tarnybą proceso skaidrumą ir nešališkumą. 2018 metais bus sukurta skaidri ir vieninga valstybės tarnautojų lyderystės kompetencijų ugdymo sistema. Supaprastinama valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarka vertinimo specialiose komisijose, šią atsakomybę perkeliant valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui. Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės tarnybos tikslams efektyviai pasiekti. Bus rengiami ir keičiami teisės aktai, sudarant prielaidas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimui orientuojantis į veiklos rezultatus. Siūlytina iš esmės pakeisti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reglamentavimą atsisakant egzistuojančių priedų, juos integruojant į pareiginę algą. Valstybės tarnautojams galėtų būti mokamos tik dviejų rūšių priemokos: už laikiną kito valstybės tarnautojo funkcijų atlikimą bei už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Vienas esminių sėkmingos ir efektyvios valstybės tarnybos elementų – organizacinės kultūros stiprinimas. Siekis užtikrinti nuolatinį tobulėjimą, darbuotojų kompetencijų (ypač lyderystės) vystymas, atsakomybės suteikimas tiesioginiams vadovams, valstybės tarnybos lankstumas yra kertiniai kriterijai apibrėžiantys organizacinę kultūrą. 2018 metų trečiajame ketvirtyje numatoma sudaryti teisines prielaidas šiuolaikinių veiklos organizavimo metodų bei organizacinės kultūros įdiegimui, inter alia numatant nuotolinio darbo galimybę.Šiuo metu galiojantis didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymas ad hoc principu, o ne strategiškai planuojant ir pagrindžiant žmogiškųjų išteklių skaičiaus poreikį, vertintinas kaip ydingas. Todėl 2018 metų antrąjį ketvirtį numatoma parengti Pareigybių poreikio įvertinimo metodiką, kurios taikymas turėtų pagrįstai nustatyti objektyvų pareigybių poreikį įstaigose.

Regioninės politikos formavimas.Nacionalinė regioninė politika yra viena iš labiausiai kompleksinių valstybės politikos sričių, kur susiduria tarpusavio pavaldumu nesusietų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vietos bendruomenių ir verslo tikslai. Vidaus reikalų ministerijos, koordinuojančios nacionalinę regioninę politiką užduotis – užtikrinti efektyvų partnerių darbą įgyvendinant Vyriausybės regioninės politikos prioritetus, pritraukiant investicijas gerinti ekonominę infrastruktūrą, mažinti šalies regionų netolygumus kurie, vertinant pagal ekonominius ir užimtumo rodiklius, išlieka ženklūs.Siekiant suderinti nacionalinės valdžios ir vietos savivaldos institucijų bei socialinių ir ekonominių partnerių tolygios valstybės teritorinės sanglaudos vizijas ir veiksmus joms pasiekti bus parengtos Lietuvos regioninės politikos gairės. 2018 metais bus sudaromos sąlygos įgyvendinti valstybės nacionalinę regioninę politiką: koordinuojamas 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos 7 prioriteto „Regioninė plėtra“ įgyvendinimas, parengti projektai, atitinkantys vietines ir regionines iniciatyvas, tinkami paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir stojimo paramos programų gauti, vystomas regionų tarptautinis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas.Nacionalinės pažangos programos prioritetas „Regioninė plėtra“ (regioninė dimensija) apima tik savivaldos funkcijoms priskirtas investicijas su bendruomenių ir verslo iniciatyvų dalimi, per bendruomenių inicijuojamą vietos plėtrą. Vienas iš esminių artimiausio laikotarpio iššūkių – padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį priimant ne tik sprendimus dėl savivaldybių socialinės infrastruktūros gerinimo, bet ir dėl regionų investicinio patrauklumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimo, modernių technologijų diegimo. Svarbus yra savivaldybių, atstovaujamų regionų plėtros tarybose, motyvavimas.

85

Savivaldybėms darbo vietų kūrimas, pagal jų kompetenciją, yra antrinė funkcija, kurią efektyviai įgyvendinti galima tik veikiant kartu su socialiniais ir ekonominiais parteriais, diegiant inovatyvias (pavyzdžiui – socialinio verslumo) iniciatyvas, skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.Pagrindinis iššūkis – naujo integralaus (įgalintos) regioninės politikos modelio sukūrimas ir įdiegimas (apimant tiek Europos Sąjungos ir nacionalines investicines, tiek reguliacines, tiek motyvacines ir kompetencijų ugdymo priemones), diegiant naują regioninės politikos modelį, paremtą regionine specializacija, didinant regionų plėtros tarybų kompetenciją, konsoliduojant infrastruktūrą, išteklius ir vadybinius procesus, ypač atsižvelgiant į demografinius veiksnius ir būsimą finansinę perspektyvą.Savivaldybėms pradėjus įgyvendinti 2014–2020 finansinio laikotarpio projektus (šiems projektams planuojama skirti apie 375 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų vien pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones), itin didelis dėmesys turi būti skirtas projektų efektyvumui ir rezultatyvumui, todėl didelis dėmesys bus skiriamas tarpregioniniam bendradarbiavimui, perimant gerąją patirtį ir užmezgant ar plėtojant ryšius tarp pasienio savivaldybių, ekonomiškai gyvybingų regioninės svarbos projektų skatinimui, platesniam socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimui į regionų plėtros tarybų veiklą.

82

02.01 PROGRAMOS„VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO SRIČIŲ VALSTYBĖS POLITIKOS FORMAVIMAS, ĮGYVENDINIMO

KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ“


Vykdo arba koordinuoja vykdymą (pagal kompetenciją) Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniai:

23 lentelė




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

02.01.01 1-asis programos tikslas – siekti veiksmingos valstybės politikos vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse

R-02-01-01-01

Viešojos sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas, procentaisKoordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.1.1 rodiklis

1 5 10 15

R-02-01-01-02

Supaprastintų viešųjų ar administracinių paslaugų skaičius, Koordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.2.1 rodiklis

30 60 90 120

R-02-01-01-03

Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, procentaisKoordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.2.1 rodiklis

0 15 30 45

R-02-01-01-04

Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių klausimų sprendimo, procentaisKoordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.3.2 rodiklis

55 57 60 65

83




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

R-02-01-01-05

Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.4.1 rodiklis

-66 - - 5

R-02-01-01-06

Valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Viešojo valdymo politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.4.2 rodiklis

067 1 3 5

R-02-01-01-07

Viešosios paslaugos, kurių teikimas planuojamas ir organizuojamas regionų lygiu, skaičiusKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.5.1 rodiklis

1 2 4 5

R-02-01-01-08

Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus per vienus metus, dalis, procentaisKoordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 3.5.2 rodiklis

29 30 32 33

R-02-01-01-09

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

8 13 20 30

R-02-01-01-10 Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas, balais (* matuojamas tik policijos pareigūnų pasitenkinimas)

4,7 4,8 4,9 5

66 2018–2019 metų rodiklio siektinos reikšmės bus nustatytos 2017 IV ketvirtį, atlikus apklausą, kai bus nustatytas valstybės tarnautojų motyvacijos lygis.67 2018–2019 metų rodiklio siektinos reikšmės bus nustatytos 2017 m. IV ketvirtį, atlikus tyrimą, kai bus nustatytas valstybės tarnybos patrauklumo lygis.

84




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėKoordinatorius ‒ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentasVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

R-02-01-01-11

Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo, dalis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentasPD SVP vertinimo kriterijus P-01-08-01-06-12Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 1.2.7 rodiklis

58 60 65 70

R-02-01-01-12

Vidaus tarnybos pareigūnų (policijos pareigūnų), aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentasPD SVP vertinimo rodiklis P-01-08-01-01-04Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinio darbo 5.4.1 rodiklis

50 67 83 100

R-02-01-01-19

Gyventojų, kurie saugiai jaučiasi savo gyvenamojoje vietovėje, dalis, ne mažiau kaip, procentais Koordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;TVP-1468 rodiklis R-6-1

80 82 85 85


85




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

R-02-01-01-20

Gyventojų, manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka savo gyvenamojoje vietovėje yra maža, dalis, ne mažiau kaip, procentais Koordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;TVP-1469 rodiklis R-1-1

70 72 75 75

R-02-01-01-21

Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XX, XXVIII, XXX–XXXIII, XXXVI ir XXXVII skyriuose, dalis, ne mažiau kaip, procentais, Koordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;TVP-14 rodiklis R-2-1

76 76 79 79

R-02-01-01-22

Teroristiniais tikslais padarytų nusikaltimų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 3–5 dalyse, skaičius Koordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;TVP-14 rodiklis R-3-1

0 0 0 0

R-02-01-01-23

Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, patenkintų savo darbu tarnyboje, dalis, ne mažiau kaip, procentais70 Koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas;TVP-14 rodiklis R-6-2;2014 m. pasiekta reikšmė – 56 procentai

65 - – 65

R-02-01-01-24

Gyventojai, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu, dalis, visų Lietuvos gyventojų procentas Koordinatorius – Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius; TVP-1671 vertinimo kriterijus P-6-02

76 82 88 90

69 TVP-14 – Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“70 Pareigūnų nuomonės tyrimas atliekamas kas 3 metai. Kitas tyrimas 2020 metais

86




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

R-02-01-01-25Sumažėjusi administracinė našta gyventojams ir ūkio subjektams, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

3 3 3 3

R-02-01-01-26

Europos Sąjungos paramos dalis skiriama regionų projektams, kai sprendimus dėl Europos Sąjungos paramos priima regionų plėtros tarybos, nuo visos skirtos paramos bus ne mažesnė kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

15 15 15 15

R-02-01-01-27Paslaugas teikiančios valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veiklos kokybė įvertinta pagal nustatytus rodiklis, ne mažiau kaip, procentais Koordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

10 10 10

R-02-01-01-28

Mažėjanti asmens dalyvavimo našta gaunant gyvenimo įvykių elektronines paslaugas, mažėjimo procentasKoordinatorius – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius

5 15 20 25

R-02-01-01-29

Vidaus reikalų sistemos IT išteklių valdymo centralizacijos lygis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius

70 70 70 70

R-02-01-01-30Vidaus reikalų sistemos vadovaujančių darbuotojų, tobulinusių administracinius gebėjimus, dalis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

80 85 85 85

R-02-01-01-31Vidaus reikalų sistemos darbuotojų, įskaitant vadovaujančius darbuotojus, savanoriška kaita, ne daugiau kaip, mediana procentais72 Koordinatorius ‒ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

3 3 3 3

R-02-01-01-32 Vidaus reikalų sistemos darbuotojų, rekomenduojančių vidaus reikalų 60 70 80 8071 TVP-16 – Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“72 Skaičiuojama vidaus reikalų sistemos įstaigų mediana pagal Finansų ministerijos nustatytą metodiką

87




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėsistemą kaip patrauklų darbdavį, dalis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

R-02-01-01-33 Korupcijos suvokimo VRM ir įstaigose prie VRM indeksasKoordinatorius ‒ VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2,4 2,3 2,2 2,1

R-02-01-01-34Gyventojų, manančių, kad viešojo valdymo institucijų veikla gerėja, dalis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

21 22 23 24

R-02-01-01-35Viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo vertinimas, indeksasKoordinatorius ‒ VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

0,5 0,51 0,52 0,53

R-02-01-01-36

Prašymams išnagrinėti ir sprendimams priimti reikalinga informacija, kurią gauna pats asmens prašymą nagrinėjantis valstybės tarnautojas, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

67 68 69 70

02.01.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – koordinuoti (organizuoti) ir kontroliuoti priemonių viešajam saugumui stiprinti įgyvendinimą

P-02-01-01-01-01

Gyventojų, kurie turėjo reikalų su vidaus reikalų sistemos darbuotojais ir nurodė, kad iš jų tikėjosi arba reikalavo kyšio, dalis, ne daugiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius.2014 metų reikšmė statutinių pareigūnų segmente – 8 procentai

6 5 5 5

P-02-01-01-01-02

Nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaip Koordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;TVP-1473 rodiklis P-1-1-1

2400 2000 2000 2000


88




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

P-02-01-01-01-03

Nužudymų74 skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaipKoordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;TVP-1475 rodiklis P-1-3-1Rodiklio reikšmės siektinas pagerėjimas 2019 metais (lyginant su 2015 m.) – rodiklio reikšmės sumažėjimas ne mažiau kaip 25 procentais

5,4 5,1 4,9 4,7

P-02-01-01-01-04

Vaikų, nukentėjusių nuo nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, skaičius, tenkantis 100 tūkst. vaikų, ne daugiau kaipKoordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentas;Rodiklio reikšmės siektinas pagerėjimas 2019 metais (lyginant su 2015 m.) – rodiklio reikšmės sumažėjimas, ne mažiau kaip 26 procentais

150 140 125 120

P-02-01-01-01-05

Prekybos žmonėmis ikiteisminių tyrimų, trukusių ne ilgiau kaip 2 metus ir baigtų kaltinamuoju aktu, dalis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentasTVP-14 rodiklis P-2-3-2

68 70 70 70

P-02-01-01-01-06Neužimtų pirminės ir vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių dalis, ne daugiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentasTVP-14 rodiklis P-6-1-1

10 10 10 10

P-02-01-01-01-08 Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, tobulinusių kvalifikaciją, dalis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

61 63 65 65

75 TVP-14 –Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015‒2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“74 Pagal Baudžiamojo kodekso 129 str.

89




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėTVP-14 rodiklis P-6-1-2

02.01.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – koordinuoti (organizuoti) ir kontroliuoti priemonių viešajam administravimui gerinti įgyvendinimą

P-02-01-01-02-01Institucijų, supaprastinusių viešąsias ir administracines paslaugas skaičius, ne mažiau kaipKoordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

10 10 10 10

P-02-01-01-02-02Ministerijų surengtos viešosios konsultacijos visuomenei svarbiais klausimais, ne mažiau kaip, skaičius Koordinatorius – VRM Viešojo valdymo politikos departamentas

30 30 30 30

P-02-01-01-02-02

Užtikrintas elektroninio tapatumo nustatymo ir pasirašymo priemonių panaudojimasKoordinatorius – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius





P-02-01-01-02-03

Vidaus reikalų sistemos darbuotojų, žinančių, kaip ir kur pranešti apie pastebėtus korupcijos atvejus vidaus reikalų sistemoje, dalis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius

50 - - -76

P-02-01-01-02-04

Vidaus reikalų sistemos darbuotojų, pasirengusių pranešti apie pastebėtus os atvejus, dalis, procentaisKoordinatorius ‒ VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius

30 - - -64

P-02-01-01-02-05Vidaus reikalų sistemos darbuotojų, patenkintų tiesioginių vadovų veikla, dalis, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas

80 82 85 85

P-02-01-01-02-06 Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis 30 35 43 45

76 Siektina rodiklio reikšmė planuojama įvertinus apklausos rezultatus. Apklausa vykdoma kartą per 3 metus. 2020 metų siektina reikšmė bus nustatyta įvertinus 2017 metų apklausos rezultatus.

90




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėprocentaisKoordinatorius – VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyriusTVP-1677 rodiklis P-2-1-1

02.01.01.03 1-ojo programos tikslo 3-asis uždavinys – užtikrinti Vidaus reikalų ministerijai priskirtų funkcijų pagal valdymo sritis ir bendrųjų administravimo funkcijų vykdymą, specialiųjų atašė veiklą

P-02-01-01-03-01

Laiku įvykdytų Vyriausybės kontroliuojamų pavedimų pokytis, palyginti su paskutinių dviejų metų vidurkiu, ne mažiau kaip, procentaisKoordinatorius – VRM Bendrasis departamentas

+1 +1 +1 +1

P-02-01-01-03-02

Laiku įvykdytų kontroliuojamų pavedimų parengti teisės aktų projektus pokytis, palyginti su paskutinių dviejų metų vidurkiu, ne mažiau kaip, procentais Koordinatorius – VRM Teisės departamentas

+1 +1 +1 +1

P-02-01-01-03-03

Užtikrintas ministerijos vadovybės ir (ar) kitų ministerijos atstovų dalyvavimas ir Lietuvos Respublikos pozicijos vidaus reikalų klausimais pristatymas Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuoseVykdo – VRM Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas





P-02-01-01-03-04Užtikrinti aukšto lygio tarptautinių (dvišalių ir daugiašalių) renginių organizavimą, dalyvavimą juose, VRM interesų atstovavimą. Vykdo – VRM Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas





77 TVP-16 –Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

92

02.11 programa„VIDAUS REIKALŲ INFRASTRUKTŪROS IR PASLAUGŲ PLĖTRA“

Programa įgyvendinami:Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių antrasis strateginis tikslas – formuoti valstybės politiką vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, sudaryti sąlygas efektyviam viešajam valdymui.

Programa yra tęstinė. Programą vykdo:- Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (įgyvendina pirmąjį programos tikslą);- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras (įgyvendina antrojo programos tikslo antrąjį uždavinį).

Programos koordinatorius Algirdas Stončaitis, ministerijos kancleris, tel. 271 7203.


Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų veiklos prioritetas – gerinti Vidaus reikalų ministerijos ir centralizuotai turtą administruojamų vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų darbuotojų darbo sąlygas. Bus atliktas administracinio pastato Šventaragio g. 2, Vilniuje, kabinetų, bendrojo naudojimo patalpų, koridorių, laiptinių, sanitarinių mazgų remontas. Siekiant efektyviau naudoti elektros energiją, numatoma modernizuoti pastato vidaus apšvietimo sistemą. Įgyvendinamas projekto „Veikiančių fizinių apsaugos priemonių modernizavimas ir naujų įdiegimas Vidaus reikalų ministerijoje“ antrasis ir trečiais etapai: pagerintas darbuotojų ir pastato saugumo lygį, įrengtas apsauginės signalizacijos barjeras (projekto antrasis etapas „Apsauginės signalizacijos įrengimas“). Siekiant užtikrinti kiemo teritorijos saugumą, bus atlikti kiemo statinio (tvoros) statybos (remonto) darbai.

Gerinant Asmens dokumentų išrašymo centre prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų inisterijos darbuotojų darbo sąlygas, bus parengtas šildymo sistemos ir šildymo punkto modernizavimo projektas.

Didelis dėmesys bus skiriamas darbo vietų aprūpinimui ilgalaikiu, trumpalaikiu materialiuoju turtu, kompiuterine technika, biuro įranga, pagal poreikį įrengiamos nauja technika aprūpintos darbo vietos.

Įvertinant keliamą grėsmę aplinkai, bus atlikti nenaudojamų pastatų Liepkalnio g. 170, Vilniuje ir Rūdininkų k., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., kurie buvo naudojami Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijų vykdymui, griovimo darbai.

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, įgyvendindamas pirmąjį programos tikslą:

užtikrins ministerijos ir vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų aprūpinimą nematerialiuoju, ilgalaikiu ir trumpalaikiu materialiuoju turtu ir jį apskaitys bei administruos panaudos sutartyse nustatyta apimtimi;

užtikrins pagal nustatytus efektyvumo rodiklius ir normatyvus aprūpinimą administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu, reikalingu ministerijos ir vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti;

centralizuotai tvarkys ministerijos ir priskirtų vidaus reikalų ministro valdymo srityse

93

veikiančių įstaigų buhalterinę apskaitą; įgyvendins vidaus reikalų sistemos įstaigų centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas

vykdant ministerijos ir vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimus.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestro (toliau – Orkestras) 2018 metais, formuodamas gerą vidaus reikalų sistemos įvaizdį ir populiarindamas statutinių pareigūnų profesijas, sieks labiau suderinti Orkestro ir vidaus reikalų statutinių įstaigų išorės komunikacijos renginius populiarinant statutinių įstaigų pareigūnų profesijas, ypatingą dėmesį skiriant tiems šalies regionams, kur didžiausias statutinių įstaigų pareigūnų trūkumas. Bus parengti bendri renginių planai su vidaus reikalų sistemos mokymo įstaigomis, rengiančiomis policijos pareigūnus, pasieniečius ir ir gaisrininkus-gelbėtojus.Sistemingai atliekamas Orkestro meno kūrinių programų vertinimas per žiūrovų apklausas, leis objektyviau įvertinti pagal vidaus reikalų sistemos įstaigų poreikius organizuojamų renginių kokybę ir populiarumą.

Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras įgyvendindamas antrojį programos tikslą:

rengs naujas ir atnaujins parengtas koncertines programas;

organizuos profesionalaus scenos meno programų viešą atlikimą pagal vidaus reikalų sistemos įstaigų poreikius;

reprezentuos Vidaus reikalų ministeriją ir vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančias įstaigas masiniuose renginiuose, aptarnaus vidaus šventinius ir reprezentacinius renginius;

formuos gerą vidaus reikalų sistemos įvaizdį, dalyvaus viešuosiuose renginiuose pagal bendrus Orkestro ir vidaus reikalų statutinių įstaigų bei statutinius pareigūnus rengiančių vidaus reikalų sistemos mokymo įstaigų statutinių pareigūnų profesijų populiarinimo planus;

puoselės, kurs ir plėtos nacionalinio profesionalaus muzikos meno, jo atlikimo pučiamaisiais instrumentais kultūrą ir tradicijas, atliks klasikinius ir šiuolaikinius Lietuvos bei užsienio šalių kompozitorių kūrinius, kūrybiškai perteiks muzikinės kultūros vertybes.

93

02.11 PROGRAMOS„VIDAUS REIKALŲ INFRASTRUKTŪROS IR PASLAUGŲ PLĖTRA“


Pagal kompetenciją vykdo: Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (departamento direktorius Vincas Žydelis), Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras (orkestro direktorė Angelė Abišalienė)

24 lentelė




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

02.11.01 1-asis programos tikslas – didinti vidaus reikalų sistemos įstaigų ūkio administravimo efektyvumąĮgyvendina Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM

R-02-11-01-01

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių įstaigų veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas administruojamas centralizuotai, valdymo ir ūkinės priežiūros išlaidos, tenkančios 1 kv. metrui bendro įstaigos valdomo turto, eurais

11,5 11,5 11,4 11,0

R-02-11-01-02Centralizuotai administruojamo valstybės nekilnojamojo turto administracinės paskirties patalpų, naudojamų įstaigų veiklai vykdyti, bendros išlaikymo sąnaudos, ne daugiau kaip, Eur / kv.m

- 36 35 33

R-02-11-01-03Centralizuotai turtą administruojamų įstaigų darbuotojai, teigiamai vertinantys darbo vietą ir aprūpinimą darbo priemonėmis, ne mažiau kaip, procentais

- 50 55 60

02.11.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – pagal kompetenciją užtikrinti tinkamą vidaus reikalų sistemos įstaigų ūkio administravimą

P-02-11-01-01-01Turto valdymo ir ūkio departamento patikėjimo teise valdomų administracinės paskirties patalpų, kurių būklė pagerinta, dalis, procentais nuo bendro ploto

2,0 8 9 11

P-02-11-01-01-02

Viešųjų pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus ir pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 72 str. 3 dalį, vertinamų pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, dalis per kalendorinius metus, ne mažiau kaip, procentais

- 35 36 38

94




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

P-02-11-01-01-03 Techniškai tvarkingomis per pirminę techninę apžiūrą pripažintų transporto priemonių dalis, ne mažiau kaip, procentais 95 95 96 96

02.11.02 2-asis programos tikslas – reprezentuoti vidaus reikalų sistemą per profesionalaus sceno mano kūrimą ir viešąjį atlikimąĮgyvendina Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras

R-02-11-02-01Gauta apdovanojimų šalies ir tarptautiniuose pučiamųjų orkestrų konkursuose bei festivaliuose, ne mažiau kaip, skaičius2016 m. rodiklio reikšmė – 1

- 2 3 4

R-02-11-02-02Vidaus reikalų sistemos darbuotojai, teigiamai vertinantys orkestro atliktas meno programas, ne mažiau kaip, procentais2016 metų reikšmė nežinoma

- 75 80 90

02.11.02.01 2-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – formuoti gerą vidaus reikalų sistemos įvaizdį ir populiarinti statutinių pareigūnų profesijas

P-02-11-02-02-01 Parengta naujų ir atnaujinta meno programų, ne mažiau kaip, skaičius2016 m. rodiklio reikšmė: parengta naujų – 5, atnaujinta – 0 - 6 10 12

P-02-11-02-02-02Atlikta meno programų oficialiuose renginiuose, formuojančiuose gerą vidaus reikalų sistemos įvaizdį, ne mažiau kaip, skaičius2016 m. rodiklio reikšmė – 58

- 59 60 62

P-02-11-02-02-03Atlikta meno programų statutinių pareigūnų profesijų populiarinimo renginiuose, ne mažiau kaip, skaičius2016 m. rodiklio reikšmė – 28

- 39 40 43

95

VI SKYRIUSTREČIOJO STRATEGINIO TIKSLO

„SUDARYTI SĄLYGAS TOLYGIAI IR DARNIAI REGIONŲ PLĖTRAi“ (kodas 03) PROGRAMOS, VERTINIMO RODIKLIAI IR JŲ REIKŠMĖS

Kodas Programos pavadinimas Atsakingi vykdytojai Programos koordinatorius

03.03

Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos

programų įgyvendinimo užtikrinimas

VRM Regioninės politikos departamentas,

Regioninės plėtros departamentas prie

Vidaus reikalų ministerijos

Giedrius Surplys,vidaus reikalų viceministras

03.53Europos teritorinio

bendradarbiavimo tikslo programa

VRM Regioninės politikos departamentas

Giedrius Surplys,vidaus reikalų viceministras

03.54Europos kaimynystės priemonės

programaVRM Regioninės

politikos departamentasGiedrius Surplys,

vidaus reikalų viceministras

03.58Norvegijos finansinės paramos

programaVRM Regioninės

politikos departamentasGiedrius Surplys,

vidaus reikalų viceministras

PIRMASIS SKIRSNISANTROJO STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ

REIKŠMĖS

25 lentelė





2020 metų

reikšmė

E-03-01

Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą78, procentiniais punktais TVP-2179 R-03Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 3.5 rodiklis

0,5 0,5 0,5 2,0

78 Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis.79 TVP-21 – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

96

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

-1

-0.5

0

0.5

1

1.5

2

0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5

2

0.8

-0.5 -0.5-0.7

1.9

PlanasĮvykdymas

Proc

entin

iai p

unkt

ai

9 pav. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, procentiniais punktais

26 lentelė





2020 metų

reikšmė

E-03-02

Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius netolygumus turinčių ES šaliųVyriausybės programos įgyvendinimo plano prioritetinės krypties 3.5 rodiklis

7 7 6 5

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

8

7 7

6

5PlanasĮvykdymasVi

eta

97

10 pav. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius netolygumus turinčių ES šalių

ANTRASIS SKIRSNISTREČIOJO STRATEGINIO TIKSLO PROGRAMŲ APRAŠYMAI, PROGRAMŲ

TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių antrasis strateginis tikslas „Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai““ įgyvendamas per 4 programas. Strateginio tikslo koordinatorius – vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Strateginį tikslą įgyvendina Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas ir Regioninės plėtros departramentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

03.03 programa„REGIONŲ PLĖTROS IR EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS

PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS“Programa įgyvendinamas vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių trečiasis strateginis tikslas – sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.Programa yra tęstinė. Programą vykdo: VRM Regioninės politikos departamentas (įgyvendina pirmojo programos tikslo pirmąjį ir

antrąjį uždavinius) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (įgyvendina pirmojo

programos tikslo antrąjį uždavinį)Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 100.Programos koordinatorius – Giedrius Surplys,vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas 2018 metais bus sudaromos sąlygos įgyvendinti valstybės nacionalinę regioninę politiką: koordinuojamas 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos 7 prioriteto „Regioninė plėtra“ įgyvendinimas, parengti projektai, atitinkantys vietines ir regionines iniciatyvas, tinkami paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir stojimo paramos programų gauti, vystomas regionų tarptautinis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas.Siekiant suderinti nacionalinės valdžios ir vietos savivaldos institucijų bei socialinių ir ekonominių partnerių tolygios valstybės teritorinės sanglaudos vizijas ir veiksmus joms pasiekti bus parengtos Lietuvos regioninės politikos gairės. Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagrindinį įstaigos užduotį 2018 metais išsikėlė – tinkamai įgyvendinti Nacionalinę regioninę politiką apskrityse. Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2018 metais vykdys regionų plėtros tarybų priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, ypatingą dėmesį skirs savivaldybių institucijų, socialinių ekonominių partnerių veiklos koordinavimui jiems vykdant regionų plėtros tarybų priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu regionuosĮgyvendinant šią programą:VRM Regioninės politikos departamentas:

98

įgyvendins Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ Sumanaus valdymo prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis valdymas“ dalies esminę pokyčių iniciatyvą „Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo galimybes visos šalies gyventojams (nesvarbu, kurioje vietoje jie gyventų) modernizuojant ir kuriant infrastruktūrą bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą skirtinguose šalies regionuose. Visoje šalies teritorijose sieks vienodų socialinės ir ekonominės aplinkos standartų“;

užtikrins nacionalinių ir vietinių bei regioninių iniciatyvų finansavimą projektams, atitinkantiems reikalavimams paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų paramos programų gauti;

vykdys 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos (NPP) tarpinstitucinio veiklos plano priemones regioninės plėtros prioritetui įgyvendinti.

Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos: rengs regionų plėtros planų patikslinimo projektus pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą

Regionų plėtros planų rengimo metodiką; organizuos regionų plėtros tarybų darbą; rengs pasiūlymus regionų plėtros taryboms dėl regionų plėtros planų įgyvendinimo; vertins savivaldybių vykdomųjų institucijų teikiamus projektinius pasiūlymus ir teiks siūlymus

regionų plėtros taryboms dėl regionų projektų sąrašų sudarymo; vykdys regionų plėtros tarybų priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną, koordinuos

savivaldybių institucijų, socialinių ekonominių partnerių veiklą jiems vykdant regionų plėtros tarybų priimtus sprendimus, susijusius su nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu regionuose;

sistemingai informuos visuomenę apie regionų plėtros tarybų veiklą ir priimtus sprendimus, inicijuojamus ir įgyvendinamus regioninius projektus.

98

27 lentelė

03.03 PROGRAMOS„REGIONŲ PLĖTROS IR EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO UŽTIKRINIMAS“


Vykdo ir (arba) pagal kompetenciją koordinuoja vykdymą – Vidaus reikalų ministerijosRegioninės politikos departamentas (departamento direktorius Gediminas Česonis), Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (departamento direktorė Edita Mielienė)




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė03.03.01 1-asis programos tikslas – tolygi ir darni bei į socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą orientuota Lietuvos regionų plėtra

R-03-03-01-01

Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių socialinių ir ekonominių partnerių dalis, procentais Koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentasVyriausybės programos prioritetinio darbo 3.5.2 rodiklis

7 33 33 33

R-03-03-01-02Gyvenamosios aplinkos indeksas Koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas;TVP-2180 rodiklis R-01

5,5 5,7 5,9 6,0

R-03-03-01-03

Asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susiduriančiuose su būsto problemomis (triukšmas, aplinkos ir oro užterštumas, nesaugus rajonas), procentais Koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas;TVP-21 kriterijus R-02

9,5 9 8 7

R-03-03-01-04

Apskritys, kuriose 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis mažesnis kaip 60 procentų, vienetaisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas, TVP-21 rodiklis R-04

4 3 1 -

80 TVP-21 – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas , patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

99




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

R-03-03-01-05

Vidinė netto migracija tarp kaimo ir miesto vietovių (skirtumas tarp atvykusių iš miesto į kaimą ir išvykusių iš kaimo į miestą gyventojų, vienetaisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas, TVP-2181 rodiklis R-05

-300 -280 -250 -

R-03-03-01-06Teritorinė socialinė sanglauda (vidutinių nedarbo ir darbo užmokesčio skirtumų mažėjimas), procentiniais punktaisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

0,5 0,7 0,7 0,7

R-03-03-01-07Sukurtos naujai arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, ne mažiau kaip, tūkst. kv. metrųKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

100 300 600 3100

R-03-03-01-08Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis tautinių mažumų gausiai gyvenamose savivaldybėse, ne mažiau kaip, euraisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

480 500 520 -

R-03-03-01-09Pritraukta papildomų materialinių investicijų į tikslines teritorijas, ne mažiau kaip, mln. eurųKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

60 30 110 86

R-03-03-01-10

Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų, procentaisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

35 36 37 38

R-03-03-01-11 Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose, procentaisKoordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas

51 52 53 54

03.03.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų administravimą ir teisinį investavimo reguliavimą Vykdo VRM Regioninės politikos departamentas

81 TVP-21 – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas , patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“

100




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

P-03-03-01-01-01Įgyvendintų projektų sutarčių pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5-ojo prioriteto Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę skaičius

0 2 - -

P-03-03-01-01-02Sudarytų projektų sutarčių pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10-ojo prioriteto Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones skaičius

35 40 15 -

P-03-03-01-01-03Sudarytų projektų sutarčių pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę skaičius

50 63 17 1

P-03-03-01-01-04Sudarytų projektų sutarčių pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8-ojo prioriteto Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones skaičius

20 25 2 -

03.03.01.02 1-ojo programos tikslo 2-asis uždavinys – veiksmingai investuoti ES struktūrinių fondų paramos ir valstybės biudžeto lėšas siekiant tolygios ir darnios Lietuvos regionų plėtros

P-03-03-01-02-01Materialinių investicijų augimo mažųjų ir vidutinių miestų tikslinėse teritorijose, lyginant su šalies vidurkiu, indeksas (mažėjimo rodiklis)Koordinatorius ‒ VRM Regioninės politikos departamentas

1,1 1,1 1,1 -

P-03-03-01-02-02

Didžiųjų miestų gyventojų dalis, nurodanti, kad susiduria su oro ir aplinkos užterštumo, kurį sukelia eismas ar pramonė, problema, arba gyvenančių nusikaltimais, smurtu, vandalizmu garsėjančiame rajone, ne daugiau kaip, rodiklių vidurkis, procentaisVykdo VRM Regioninės politikos departamentas

14,5 14 13,5 13,0

P-03-03-01-02-03Bendruomenių pasiūlytų vietos plėtros projektų, kuriems skirtas finansavimas, skaičius, ne mažiau kaipVykdo VRM Regioninės politikos departamentas

20 30 30 -

P-03-03-01-02-04Bendruomenių įgyvendintų vietos plėtros projektų skaičius, ne mažiau kaipVykdo VRM Regioninės politikos departamentas

- - 5 15

P-03-03-01-02-05 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų dalis, dėl 16 15 15 15

101




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmėkurios paskirstymo projektams sprendimai priimami regionų plėtros tarybose, procentaisVykdo VRM Regioninės politikos departamentas

P-03-03-01-02-06Lietuvos partnerių, dalyvaujančių remiamose bendradarbiavimo programose su užsienio partneriais, skaičiusVykdo VRM Regioninės politikos departamentas

35 20 20 20

03.03.022-asis programos tikslas – efektyvus nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas apskrityse, užtikrinant savivaldos, verslo ir bendruomenės sinergiją Vykdo Regioninės plėtros departamentas prie VRM

R-03-03-02-01 Regionų projektų sąrašų, patvirtintų atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, dalis, procentai

95 98 98 98

03.03.02.01 2-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti veiksmingą ir efektyvią regionų plėtros tarybų veikląP-03-03-02-01-01 Parengta regionų plėtros planų patikslinimo projektų, skaičius 10 10 10 10

P-03-03-02-01-02 Suorganizuota regionų plėtros tarybų posėdžių, per nustatytus terminus, dalis, ne mažiau kaip, procentais 95 98 98 98

P-03-03-02-01-03Įvertinta per nustatytus terminus regionų plėtros taryboms pateiktų projektinių pasiūlymų dėl regionų projektų įgyvendinimo, ne mažiau kaip, procentais

90 90 90 90

102

03.53 programa„EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO PROGRAMA“

Programa įgyvendinamas vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių trečiasis strateginis tikslas – sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.

Programa yra tęstinė. Programos vykdymo laikotarpis 2007–2023 metai.

Programą vykdo VRM Regioninės politikos departamentas.


Programos koordinatorius – Giedrius Surplys,vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076.

Įgyvendinant šią programą VRM Regioninės politikos departamentas: įgyvendins ir kurs bendrą Europos integracinę erdvę, kurioje dalinantis idėjomis ir patirtimi

bus skatinamas bendrų problemų sprendimas, mažinamos regionų izoliacijos pasireiškimo galimybes.

įgyvendins dalį Lietuvos Respublikos Regioninės plėtros įstatyme įvardintų regioninės plėtros politikos pagrindinių tikslų, susijusių su ūkio pertvarkymu ir modernizavimu regionuose, nedarbo mažinimu ir kt.

įgyvendins Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ Sumanaus valdymo prioriteto „visuomenės poreikius atitinkantis valdymas“ dalies esminių pokyčių iniciatyvą „Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo galimybes visos šalies gyventojams (nesvarbu, kurioje vietoje jie gyventų) modernizuojant ir kuriant infrastruktūrą bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą skirtinguose šalies regionuose. Visoje šalies teritorijose bus siekiama vienodų socialinės ir ekonominės aplinkos standartų“;

sudarys sąlygas Lietuvos regionams dalyvauti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslų programose, skatinančiose Lietuvos pasienio regionų plėtrą ir jų ekonominį ir socialinįbendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis:;

- rengs teisės aktų projektus, reikalingus užtikrinti tinkamą Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų įgyvendinimą Lietuvoje;

- sukurs Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų valdymo ir kontrolės sistemą Lietuvoje ir užtikrins jos veikimą;

- bendradarbiaus su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų įgyvendinančiomis institucijomis programų įgyvendinimo klausimais;

- skleis informaciją apie Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų finansavimo galimybes ir pasiektus rezultatus įgyvendinant šių programų projektus;

užtikrins Lietuvos partnerių, įgyvendinančių Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų projektus bendrą finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų.

103

03.53 PROGRAMOS„EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO PROGRMA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖSVykdo – Vidaus reikalų ministerijosRegioninės politikos departamentas (departamento direktorius Gediminas Česonis)

28 lentelė




reikšmė2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

03.53.01 1-asis programos tikslas – skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, mažinti netolygumus tarp Lietuvos regionų ir Europos Sąjungos valstybių regionų

R-03-53-01-01

Sėkmingai baigtų įgyvendinti 2007–2013 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos partneriai, skaičius

5 8 15 15

03.53.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų gyvendinimą (ETBT)

P-03-53-01-01-01

Pagal 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas atrinkta finansuoti projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos partneriai, skaičius

20 20 80 20

P-03-53-01-01-02

Parengta nacionalinių teisės aktų, reikalingų įgyvendinti 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, skaičius 2 2 - 1

104

03.54 programa„EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS PROGRAMA“

Programa įgyvendinamas vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių trečiasis strateginis tikslas – Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.

Programa yra tęstinė. Programos vykdymo laikotarpis 2014–2022 metai. Programą vykdo VRM Regioninės politikos departamentas. Pareigybių (etatų) skaičius programai įgyvendinti 2018 metais yra 5.Programos koordinatorius – Giedrius Surplys,vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076.

Įgyvendinant šią programą: įgyvendins ir kurs bendrą Europos integracinę erdvę, kurioje dalinantis idėjomis ir

patirtimi bus skatinamas bendrų problemų sprendimas, mažinamos regionų izoliacijos pasireiškimo galimybes.

įgyvendins dalį Lietuvos Respublikos Regioninės plėtros įstatyme įvardintų regioninės plėtros politikos pagrindinių tikslų, susijusių su ūkio pertvarkymu ir modernizavimu regionuose, nedarbo mažinimu ir kt.

bus įgyvendinama Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ Sumanaus valdymo prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis valdymas“ dalies esminė pokyčių iniciatyva „Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir pasidarbavimo galimybes visos šalies gyventojams (nesvarbu, kurioje vietoje jie gyventų) modernizuojant ir kuriant infrastruktūrą bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą skirtinguose šalies regionuose. Visoje šalies teritorijoje siekti vienodų socialinės ir ekonominės aplinkos standartų“, sudarytos sąlygos Lietuvos regionams pasinaudoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programų lėšomis;

pakils Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių pasienio regionų socialinės ir ekonominės sanglaudos lygis, bus sudarytos sąlygos kovoti su bendrais iššūkiais, ypač aplinkos apsaugos ir sienų saugumo užtikrinimo srityse, bus sudarytos palankesnės sąlygos pasienio teritorijų gyventojų bendradarbiavimui. Investicijos į infrastruktūrą sukurs sąlygas atsirasti naujiems tarptautiniams tranzitiniams srautams ir pagyvins jau esamus, pagerės turizmo plėtros sąlygos.

pasinaudojus investicijomis, pagerės bendras regionų investicinis klimatas ir verslo sąlygos, augs įmonių eksporto apimtys ir didės jų konkurencingumas, didės užimtumas ir mažės nedarbo lygis, didės bendrojo vidaus produkto apimtis. Plėsis Lietuvos pasienio regionų bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių pasienio regionais.

105

03.54 PROGRAMOS„EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS PROGRAMA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖSVykdo – Vidaus reikalų ministerijosRegioninės politikos departamentas (departamento direktorius Gediminas Česonis)

29 lentelė




2017 metųreikšmė




03.54.01 1-asis programos tikslas – skatinti Lietuvos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą ir mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos regionų ir Europos Sąjungos kaimyninių valstybių regionų

R-03-54-01-01

Pagal 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės programas atrinkta finansuoti ir įgyvendinamų projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos partneriai, skaičius

12 20 20 10

03.54.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – užtikrinti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programų įgyvendinimą (EKPP)

P-03-54-01-01-01

Pateiktos ir Europos Komisijos patvirtintos 2014–2020 metų Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programų metinės įgyvendinimo ataskaitos, skaičius

2 2 2 2

106

03.58 programa„NORVEGIJOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMA“

Programa įgyvendinami vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginiai tikslai: pirmasis strateginis tikslas ‒ Įgyvendinti viešojo saugumo ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni;trečiasis strateginis tikslas ‒ Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.Programa yra baigtinė – programos vykdymo laikotarpis 2012−2017 metai.Šiuo metu vyksta derybos dėl programos tęstinumo.

Vyksta tapvalstybinės derybos dėl programops atnaujinimo

Programą vykdo VRM Regioninės politikos departamentas.

Pareigybių (etatų) programai įgyvendinti 2018 metais nebus skiriama, kadangi darbo užmokestis 2018 m. nėra tinkamos išlaidos (išmokėti darbo užmokestį leistina tik iki 2017 m gruodžio 31 d.).

Programos koordinatorius – Giedrius Surplys,vidaus reikalų viceministras, tel. 271 7076.

107

03.58 PROGRAMOS„NORVEGIJOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMA“

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS82

Vykdo – Vidaus reikalų ministerijosRegioninės politikos departamentas (departamento direktorius Gediminas Česonis)

30 lentelė




reikšmė 2018 metų

reikšmė2019 metų

reikšmė2020 metų

reikšmė

03.58.01 1-asis programos tikslas –

R-03-58-01-01

03.58.01.01 1-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – nglaudos politikos ir Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimąP-03-58-01-01-01

03.58.02 2-asis programos tikslas –

R-03-58-02-01

03.58.02.01 2-ojo programos tikslo 1-asis uždavinys – P-03-58-02-01-01

______________________

82 Vyksta tarpvalstybinės derybos dėl programos atnaujinimo

108

VII SKYRIUS2018 METŲ PAREIGYBIŲ SKAIČIUS PAGAL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO VALDYMO SRITYJE VEIKIANČIAS

INSTITUCIJAS / ĮSTAIGAS IR PAREIGYBIŲ GRUPES31 lentelė

Tūkst. Eur

Eil.

Nr.

Institucijos / įstaigos pavadinimas

Pareigybių skaičius

Išlaidos darbo užmokesčiui

institucijos / įstaigos vadovai ir pavaduotojai

kitų padalinių vadovai ir pavaduotojai

specialistai / pareigūnai, neturintys pavaldžių asmenų, ir kiti

iš viso iš jų valstybės tarnautojai

iš viso iš jų valstybės tarnautojai iš viso iš jų valstybės

tarnautojai iš viso iš jų valstybės tarnautojai

1 Vidaus reikalų ministerija Iš viso pareigybių 13 13 27 27 226 158 266 198

Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 396 396 561 561 2 931 2 226 3 888 3 183 3 888

2 Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM

Iš viso pareigybių 3 3 27 27 500 489 530 519


3 Viešojo saugumo tarnyba prie VRM

Iš viso pareigybių 2 2 39 39 1 028 950 1 069 991


4Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM

Iš viso pareigybių 38 38 238 233 4 396 3 976 4 672 4 247

Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 949 949 3 843 3 810 41 699 38 559 46 491 43 318 46 491

5 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM


109

Eil.

Nr.










Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 515 515 2 993 2 993 38 328 35 673 41 836 39 181 41 836

2 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM



3 Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM



5 VRM Medicinos centras Iš viso pareigybių 3 22 427 452 0

Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 55 254 2 851 3 160 0 3 160

6 Migracijos departamentas prie VRM



7 Asmens dokumentų išrašymo centras prie VRM



8 Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie VRM



110

Eil.

Nr.










9Koncertinė įstaiga VRM Reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Iš viso pareigybių 1 38 39 0

Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 13 273 286 0 286

10 Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM


Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 52 52 117 101 871 439 1 040 592 1 040

11 Regioninės plėtros departamentas prie VRM



IŠ VISO


Iš viso išlaidų darbo užmokesčiui 2 451 2 383 10 433 10 130 111 888 99 983 124 772 112 496 124 772

111

VIII SKYRIUS2018–2020 METŲ INVESTICIJŲ PROJEKTAI IR ASIGNAVIMAI

32 lentelė, tūkst. EUR

(tūkst. eurų)

Priemonės kodas Investicijų projekto pavadinimasĮgyvendinimo terminai

PRADŽIA PABAIGA

Bendra vertėPanaudota

lėšų iki 2017-jų metų

Planuojama panaudoti

2017-aisiais metais

P l a n u o j a m a p a n a u d o t i

2018-aisiais metais 2019-aisiais metais 2020-aisiais metais

LR valstybės biudžeto lėšų

poreikis

Iš jųLR valstybės biudžeto lėšų

poreikis


poreikis

Iš jų

įstaigų pajamų įmokos

ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama

01-12-01-02-02 Vidaus reikalų informacinės sistemos infrastruktūros optimizavimas 2013 – 2021

3 937 591 850 407 454 515

01-12-01-02-05 Priemonių, leidžiančių tvarkyti per kontaktinius centrus pateikiamus elektroniniu būdu pasirašytus dokumentus, sukūrimas 2017 – 2020

329 29 29 100 171

01-12-01-02-09Elektroninės atpažinties eIDAS mazgo funkcionalumų, atitinkančių eIDAS reglamento reikalavimus, įdiegimas Lietuvos nacionalinėje elektroninės atpažinties informacinėje sistemoje (projekto vykdytojo įnašas)

2018 – 2019

340 120 120

01-12-02-01-22 Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) naudotojų centralizuoto valdymo plėtra 2016 – 2021

536 44 102 75 100 75

01-12-01-01-02 Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) saugos sistemų įrangos atnaujinimas 2016 – 2018

112


PRADŽIA PABAIGA




2017-aisiais metais




poreikis


poreikis


poreikis

Iš jų


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama440 143 150 147

01-12-01-02-01Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro galimybių išplėtimas (registro duomenų apimčių padidinimas, sąsajų su Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema nustatymas, efektyvių duomenų analizės priemonių sukūrimas)

2017–2018

290 116 174

01-12-01-02-07 Analitinių priemonių, skirtų nusikalstamumui, kaip socialiniam reiškiniui, tirti naudojantis pažangiausiomis informacinėmis technologijomis, sukūrimas 2019-2020

145 45 100

01-12-01-02-08 Administracinių nusižengimų registro elektroninių paslaugų ir povekio priemonių taikymo ūkio subjektams funkcionalumo sukūrimas 2019 – 2020

750 51 148

01-12-02-01-16 Vidaus reikalų informacinių sistemų vieningos naudotojų teisių administravimo sistemos įsigijimas 2018 – 2020

400 100 200 100

01-12-02-01-20 Bendrojo pagalbos centro padalinių ir apskričių centrų įstaigų, vykdančių pagalbos funkcijas, prijungimas prie Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo 2011 – 2021

1 037 323 141 30 30 200

01-12-02-01-19 Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos aprėpties, funkcionalumo ir valdymo saugos užtikrinimas bei infrastruktūros plėtros II etapas 2012 – 2021

2 751 641 131 549 444 322

113


PRADŽIA PABAIGA




2017-aisiais metais




poreikis


poreikis


poreikis

Iš jų


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama

01-57-01-01-01 Vidaus saugumo fondo programos įgyvendinimas 2015–2020

120 575 1 875 26 000 38 700 33 000 30 000 25 000 24 000 20 000

Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 metų programos įgyvendinimas 2015 – 2020

29 432 65 308 62 917 102 169 99 724 95 737 93 292

03-03-01-02-03 03-01 2015 – 2020

343 437 400 831 4 817 55 472 53 687 90 535 88 398 85 057 82 930

03-03-01-02-04 1–6 tūkst. gyventojų turinčių miestų (išskyrus savivaldybių centrus), miestelių ir kaimų bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros kompleksiškas atnaujinimas 2015 – 2020

52 004 4 692 8 156 7 802 11 634 11 326 10 680 10 362

03-03-01-01-11 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasirengimo reaguoti į klimato kaitos sukeltų ekstremaliųjų gamtinių reiškinių padarinius stiprinimas 2015 – 2018

5 390 2 218 608 1 680 1 428

03-53-01-01-01 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos įgyvendinimas 2007 – 2020

34 940 26 340 2 600 2 500 2 000 2 500 2 000 1 000 500

03-54-01-01-01 Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programos įgyvendinimas 2007–2020

22 226 7 226 5 000 2 000 2 000 3 000 3 000 5 000 5 000

114


PRADŽIA PABAIGA




2017-aisiais metais




poreikis

Iš jų


poreikis

Iš jų


poreikis

Iš jų


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama01-09-01-01-03 Techninių gebėjimų stiprinimas kovojant su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla,

kenkiančia ES finansiniams interesams (Lietuvos įnašas pagal HERCULE III programą) 2017 – 2020

519 155 54 54 54

01-05-01-01-05 Gaisrinių ir specialiosios paskirties automobilių parko struktūros gerinimas 1999 – 2021

31 661 23 388 800 200 600 800

01-05-01-03-02 Bendrojo pagalbos centro teikiamų paslaugų pagalbos tarnyboms tobulinimas (I etapas) 2016 – 2018

736 336 320 80

01-05-01-03-03 Bendrojo pagalbos centro teikiamų paslaugų prieinamumo kurtiesiems tobulinimas 2017 – 2018

250 100 150

01-05-01-03-04 Europos skubios pagalbos centrų asociacijos rekomenduojamo skubios pagalbos skambučių centrų valdymo standarto įdiegimas Bendrajame pagalbos centre 2018 – 2019

600 200 400

01-05-01-02-02 Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje 2017 – 2021

2 600 60 200 400 590 01-05-01-02-03 Perspėjimo sirenomis sistemos modernizavimas ir plėtra 2019 – 2022

5 500 100 500

01-02-01-01-02 Apsaugos sistemų įrengimas ir modernizavimas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomuose objektuose 2015 – 2020

9 764 2 071 1 987 1 732 1 987 1 987

115


PRADŽIA PABAIGA




2017-aisiais metais




poreikis


poreikis


poreikis

Iš jų


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama


ES ir kita tarpt.

finansinė parama01-06-01-03-05 Užsieniečių registracijos centro pastatų Pabradėje, Vilniaus g. 100, rekonstravimas ir

statyba (EKPP programos projekto vykdytojo įnašas) 2016 – 2020

644 0 32 160 249 203 01-06-01-03-08 Varėnos rinktinės pastatų Varėnoje, Žalioji g. 27F, rekonstravimas 2016 – 2018

724 271 292 161

01-06-01-03-09 Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos pastato Šalčininkų r. , Dieveniškių mstl., Geranorių g. 36, šiluminio ūkio rekonstravimas ir garažo statyba 2016 – 2020

1 831 290 155 415 320 651

01-06-01-01-06 Sienos stebėjimo sistemų diegimas ir infrastruktūros kūrimas prie Europos Sąjungos išorės sienos su Rusijos Federacija (I etapas) 2017 – 2021

20 665 3 653 3 548 3 369 3 400

01-06-01-03-06 Valstybės sienos apsaugai reikalingos infrastruktūros įrengimas pasienio juostoje prie valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika 2016 – 2020

858 136 70 131 432 89

01-04-01-01-08 Specialiosios paskirties šarvuotų transporto priemonių įsigijimas 2017– 2021

6 000 521 500 500 500

IŠ VISO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS:

671 879 68 492 72 696 117 670 99 917 147 624 129 724 136 142 118 792

116

IX SKYRIUSVIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ 2018–2020 METŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI

VEIKLOS RODIKLIAI83

31 lentelė

Eil. Nr.

Valstybės valdomos įmonės pavadinimas

Rodiklio pavadinimasPlanuojamos rodiklių reikšmės

2018 metais 2019 metais 2020 metais

1. Valstybės įmonė „Regitra“Pardavimų apimtys, tūkst. eurų 22 900 22 900 22 900Grynasis pelnas, tūkst. eurų 600 500 1 000Grynasis pelningumas, procentais 2,7 2,3 4,4

_______________________

83 Informacija apie valstybės valdomų įmonių planuojamus pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius pateikiama vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 (Žin., 2012, Nr. 67-3394), 1 priede nurodytas įmonių grupes: VĮ „Regitra“ patenka į 2 grupę. Jai nustatomas planuojamas pasiekti pelningumas ir 2–3 pagrindiniai veiklos rodikliai, numatyti šių valstybės valdomų įmonių strateginiuose veiklos planuose.

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=427069

X SKYRIUS2018-2020 METŲ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO

SRIČIŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PROGRAMŲ TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR ASIGNAVIMAI

PAGAL PROGRAMAS

vrm.lrv.lt · Web viewViešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos...

Documents

Transcript of vrm.lrv.lt · Web viewViešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos...