VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENA ŠALČININKŲ RAJONE - Hi · Šalčininkų raj. gyv. pagal amţių...
90
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ATASKAITA 2010M. VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENA ŠALČININKŲ RAJONE 2009 M. DUOMENYS
Transcript of VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENA ŠALČININKŲ RAJONE - Hi · Šalčininkų raj. gyv. pagal amţių...
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS
ATASKAITA 2010M.
VISUOMENĖS SVEIKATOS
STEBĖSENA ŠALČININKŲ RAJONE 2009 M. DUOMENYS
Demografinių rodiklių ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Vilniaus apskrityje 2009 m. gyveno 850069 ţmonių, iš jų 37149 Šalčininkų rajone, tai sudarė 4,37 % apskrities gyventojų (1 pav.). Gyventojų skaičius tolygiai maţėja. Nuo 2001 m. iki 2009 m. gyventojų
sumaţėjo 2 tūkstančiais.
1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita 2001-2009 m. Šalčininkų r.
Pagal amţiaus grupes, jauni ţmonės iki 17 metų sudarė 21,5 % rajono gyventojų (2 pav.). Daugiausiai uţregistruota 18-44 metų amţiaus piliečių – 39 %. Senyvo amţiaus ţmonės, kuriems virš 65 metų sudarė
15 %.
36000
36500
37000
37500
38000
38500
39000
39500
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
2 pav. Gyventojų procentinė dalis pagal amţiaus grupes 2009 m. Šalčininkų r.
Vyriškos lyties atstovai sudarė maţesnę Šalčininkų r. populiacijos dalį (apie 48 %), moterys - didesnę (apie 52 %). (3 pav.)
3 pav. Šalčininkų r. gyventojų procentinė dalis pagal lytį 2009 m.
Lietuvoje pagal gimstamumą Šalčininkų r. 2009 m. uţėmė 6 vietą,
12 atvejų/1000 gyv. (4 pav.).
21,48%
39,33%
23,91%
15,25%
0-17
18-44
45-64
65 <
52%
48%Moterys
Vyrai
4 pav. Gimstamumo dinamika 2001-2009 m.
Mirtingumas pastaraisias metais maţėjo ir sudarė 16 atvejų /1000
gyv. Jis ţenkliai viršijo Lietuvos vidurkį 2009 m., kuris buvo 12,6 atvejai/1000 gyv., ir uţėmė 13 vietą.
5 pav. Mirtingumo dinamika 2001-2009 m. Šalčininių r.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
VILNIUS 8,2 8,4 8,7 8,9 9,47 10,3 10,8 12,2 13,2
ŠALČININKŲ RAJONAS 10,2 9,4 10,4 10 10,89 10 11,3 12,2 12
VILNIAUS APSKRITIS 8,6 8,4 8,6 8,9 9,4 9,9 10,5 11,68 12,5
LIETUVA 9,1 8,6 8,9 8,8 8,94 9,2 9,6 10,5 11
8
9
10
11
12
13
14
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
VILNIUS 9,1 9,3 9,7 9,4 9,97 11 11,1 10,6 10,3
ŠALČININKŲ RAJONAS 15,4 16 16,5 15,6 18 17,8 18,5 18 16
VILNIAUS APSKRITIS 11 11,1 11,2 11,1 11,2 12,8 13,1 12,6 11,8
LIETUVA 11,6 11,8 11,9 12 12,8 13,2 13,5 13,1 12,6
8
10
12
14
16
18
20
Ro
dik
lis 1
00
0 g
yv.
Šalčininkų r. mirusių vaikų iki 1 m. 2009m. neuţregistruota.
Lietuvos vidurkis 6,5 atv./1000 gyv. (6 pav.).
6 pav. Vaikų iki 1 m. amţiaus mirtingumas 1000 gimusių Šalčininkų r.
Šalčininkų r. stebimas neigiamas gyventojų prieaugis, - 4
gyv./1000gyv. Augant gimstamumui, maţėjant mirtingumui, pastaraisiais metais rodiklis gerėja.
7 pav. Šalčininkų r. natūralios gyventojų kaitos dinamika 2001-2009 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
VILNIUS 6,1 7,8 5,5 5,3 6,5 8,1 6,2 3,2 5
ŠALČININKŲ RAJONAS 4,8 2,7 10,2 10,3 7,2 10,6 7 2,4 0
VILNIAUS APSKRITIS 6,1 7,8 5,5 6 6,6 8,6 6,2 3,8 4,8
LIETUVA 7,8 7,9 6,8 7,9 6,8 6,8 5,9 5 5
0
2
4
6
8
10
12
Ro
dik
lis 1
00
0 kūdikių
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
VILNIUS -0,9 -0,9 -1 -0,5 -0,5 -0,7 -0,3 1,64 2,9
ŠALČININKŲ RAJONAS -5,2 -6,6 -6,1 -5,6 -7,08 -7,8 -7,2 -5,8 -4
VILNIAUS APSKRITIS -2,4 -2,7 -2,6 -2,2 -2,53 -2,9 -2,6 -1 0,7
LIETUVA -2,5 -3,2 -3 -3,2 -3,88 -4 -3,9 -2,6 -1,6
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
4
Ro
dik
lis 1
00
0 g
yv.
Nuo 2008 m. iki 2010 m. bedarbių padaugėjo 4 kartus (8 pav.) Naujausiais 2010 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus darbo birţos duomenimis,
bendras nedarbingumas Šalčininkų r. siekė 19,8 %.
8 pav. bedarbių procentinė dalis 2006-2009m. Šalčininkų r.
Parengė: Šarūnas Alasauskas
65,2 5,1
12,6
0
2
4
6
8
10
12
14
2006 2007 2008 2009
Pro
cen
tai
Širdies ir kraujotakos sistemos ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Kaip visoje Europoje, taip ir Baltijos bei Šiaurės šalyse pastebėta, kad daţniausia ţmonių sergamumo, mirtingumo prieţastis – kraujotakos sistemos ligos. [1]
Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono ţmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 milijono ţmonių [2].
Kraujotakos sistemos ligos yra neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės prieţastis. Nuo ŠKL miršta daugiau ţmonių negu nuo visų vėţio
formų kartu paėmus.Tokios ligos kaip išemija, aterosklerozė, miokardo infarktas, hipertenziniai susirgimai mūsų medicinos statistikoje uţima pirmąsias vietas. [1]
Kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių prieţastis [3]. Daugiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta
moterų (55 proc. visų mirčių) negu vyrų (43 proc. visų mirčių) [4], didesnis mirštamumas nustatytas tarp ţemesnio socialinio sluoksnio ţmonių.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, apţvelgė kraujotakos sistemos ligų situaciją Šalčininkų
rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirčių
prieţastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Palyginti su kitomis ligų grupėmis, kraujotakos sistemos ligos yra didţiausia šalyje mirtingumo prieţastis. 2009 m. daugiau nei pusė visų mirusiųjų (55,4 proc.) mirė
nuo kraujotakos sistemos ligų, iš jų 46,3proc. vyrų ir 65,2 proc. moterų. (1pav.)
Nors 2009 metų Šalčininkų rajono mirtingumo nuo kraujotakos
sistemos ligų duomenų nėra, bet pagal ankstesnių metų mirtingumo dinamiką galima teigti, kad Šalčininkų rajone mirtingumo tendencijos
tokios pačios kaip ir visoje Lietuvoje.
a)
b)
1 pav. Vyrų (a) ir moterų (b) mirties prieţasčių struktūra Lietuvoje, (%)
Lietuvoje 2008 metų duomenimis, didţiausią mirusiųjų nuo
kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys mirę nuo išeminės širdies
ligos (61,9 proc.) bei cerebrovaskulinių ligų (24,8 proc.). Mirusiųjų skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100-ui tūkst.
Šalčininkų rajono gyventojų yra ţenkliai didesnis lyginant su visos Lietuvos mirusiųjų sk., bei Vilniaus miestu ir apskritimi. (2 pav.)
2 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų sk.100000 gyv. 2001 – 2009 m.
2001 – 2008 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone, kaip ir visoje
Lietuvoje stebimos bendrojo sergamumo kraujotakos sistemos ligomis didėjimo tendencijos. Šalčininkų rajone registruojamas maţesnis bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis lyginant su
Lietuvos vidurkiu (3 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 866,53 913,64 869,63 887,25 1003,24 973,99 991,99 1026,02 907,23
Vilnius 462,06 471,53 498,54 486,86 509,48 553,45 554,88 536,85 561,9
Lietuva 628,19 643,72 645,45 655,81 697,74 716,57 720,08 703,46 697,48
Vilniaus apskr. 583,33 588,57 598,88 591,53 630,95 664,5 669,99 660,1 650,77
400
500
600
700
800
900
1000
1100
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv
3 pav. Bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1000 gyv.2001 – 2009 m.
2009 metų duomenimis Šalčininkų rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, iš kraujotakos sistemos ligų labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos (14,91 atv./1000 gyv.). Šalčininkų rajone 2009 metais
stebimas didţiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis lyginant su Vilniaus apskritimi (9,65 atv./1000 gyv.) ir Lietuva (10,89 atv./1000
gyv.).(4 pav.) Hipertenzinės (padidinto kraujospūdžio) ligos yra daţniausiai
diagnozuojamos iš šios grupės ligų tarp pagyvenusių ţmonių.
Hipertenzija – civilizacijos liga, kuria sergamumas vis didėja. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų
kraujotakos sistemos ligų.
4 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1000-iui gyv. 2009 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 87,49 130,42 124,2 133,58129,64171,03244,68238,41219,78
Vilnius 175,22176,44191,06197,06 206,3 206,7 203,67212,49225,89
Lietuva 181,5 191,13203,33219,13228,48240,42248,52264,97275,04
Vilniaus apskr. 172,91176,26190,05 197,4 206,13215,29217,65227,63235,73
50
100
150
200
250
300
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
0 5 10 15
Hipertenzinės ligos
Išeminė širdies liga
Miokardo infarktas
Cerebrovaskulinės ligos
Insultas
14,91
4,9
0,59
4,36
2,05
10,89
4,79
0,57
4,63
1,5
9,65
3,21
0,56
4,77
1,92Vilniaus apskr.
Lietuva
Šalčininkų r.
Su amţiumi sergančiųjų skaičius ţenkliai didėja (5 pav.), kadangi kraujospūdis didėja dėl arterijų sklerozės, atsirandančios vyresniame
amţiuje.
5 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sist. ligomis, skaičius 1000-iui gyv.
pagal amţių 2009 m.
Tam labai didelės įtakos turi ir gyvenimo būdas:
Maţas fizinis aktyvumas;
Ilgalaikis stresas;
Neracionali mityba (pomėgis valgyti riebų, sūrų, aštrų maistą);
Rūkymas;
Nesaikingas alkoholio vartojimas.
Tai pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti hipertenzija.
2009 metais kraujotakos sistemos ligų paplitimas 65 metų amţiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (483,15/1000 gyv.) 1,7 karto didesnis negu 45 – 64 metų amţiaus grupėje (290,33/1000 gyv.). (5 pav.)
Iš kraujotakos sistemos ligų 2009 metais Šalčininkų rajone tarp senų ţmonių labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos – 3,5 karto
daugiau negu išeminė širdies liga ir cerebrovaskulinės ligos. (6 pav.) Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali problema šios amţiaus
kategorijos gyventojams.
0 100 200 300 400 500 600
0-17
18-44
45-64
65 ir daugiau
16,92
52,15
290,33
483,15
25,38
45,68
258,64
576,59
21,13
48,67
268,14
597,56
Lietuva Vilniaus apskr. Šalčininkų r.
6 pav. Vyresnių nei 65 m. amţiaus Šalčininkų rajono asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius 1000 gyv. 2009 m.
Šalčininkų rajone 0 – 17 metų amţiaus asmenų kraujotakos sistemos ligų paplitimas lyginant su kitomis amţiaus grupėmis yra
maţiausias, tačiau šių ligų paplitimo daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo didėjanti: 2001 m. – 3,59 atv./1000-iui gyv., 2009 m. – 16,92 atv./1000-iui gyv. (7 pav.)
7 pav. Asmenų, sergančių kraujotakos sist. ligomis, skaičius 1000-iui Šalčininkų raj. gyv. pagal amţių 2001 – 2009 m.
0 100 200 300 400 500
Hipertenzinės ligos
Išeminė širdies liga
Miokardo infarktas
Cerebrovaskulinės ligos
Insultas
362,1
104,29
6,53
108,35
36,7
449,34
195,49
8,66
136,48
29,31
433,92
150,31
7,86
150,9
34,84
Vilniaus apskr.
Lietuva
Šalčininkų r.
0
100
200
300
400
500
600
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
0-17 m. 3,59 4,72 7,41 12,74 16,81 16,32 16,14 12,88 16,92
18-44 m. 26,22 31,96 35,21 37,27 35,62 48,16 55,84 57,49 52,15
45-64 m. 132,55 186,52 177,64 191,69 187,37 236,1 288,37 305,66 290,33
65 m. ir daugiau 267,53 364,81 345,54 342,11 336,09 402,79 498,25 521,51 483,15
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2009 metų duomenimis, Šalčininkų rajone kaip ir visos Lietuvos
mastu, hipertenzinėmis ligomis labiau linkusios sirgti moterys (168,31 atv./1000-iui gyv.) negu vyrai (87,66 atv./1000-iui gyv.). (8 pav.)
Moterys hipertenzinėmis ligomis serga daţniau nei vyrai, ypač dėl po menopauzės atsirandančio estrogenų disbalanso bei hormonų pokyčių organizme, o vyrai šia liga linkę sirgti jaunesniame amţiuje.
Ilgėjant gyvenimo trukmei vyresnio amţiaus ţmonės sudaro vis didesnę populiacijos dalį. Taigi, arterinė hipertenzija tampa vis
aktualesne pagyvenusių ţmonių problema.
8 pav. Vyrų ir moterų, sergančių širdies ir kraujotakos sistemos ligomis
skaičius 1000-iui gyv. Šalčininkų rajone 2009 m. Šalčininkų rajone, 2003 – 2009 metų laikotarpiu, lyginant su
Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, registruotas
didţiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis. (9 pav.)
0 50 100 150 200
Hipertenzinės ligos
Išeminė širdies liga
Miokardo infarktas
Cerebrovaskulinės ligos
Insultas
87,66
21,36
1,81
16,33
7,46
168,31
27,3
1,49
30,95
9,97
Moterys
Vyrai
9 pav. Sergamumas hipertenzinėmis ligomis 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.
Išeminė širdies liga (IŠL) – tai širdies liga išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių uţsikimšimo dėl aterosklerozės ar trombo. Paţeidţiamas organas ar kūno dalis.
Lyginant su ES valstybėmis, standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo išeminės širdies ligos (šiai grupei priskiriamas ir ūmus miokardo infarktas) Lietuvoje didesnis daugiau nei 3 kartus.
10 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 100-ui tūkst. gyv. 2001 – 2005 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 6,91 8,11 11,2 17,41 12,96 17,37 14,03 15,04 14,91
Vilnius 5,81 6,02 7,46 8,29 8,37 8,15 7,94 9,21 8,61
Lietuva 7,95 8,62 9,83 10,61 10,96 11,02 11,04 11,67 10,89
Vilniaus apskr. 7,33 7,81 8,98 9,99 9,62 10,3 9,89 11,02 9,65
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 433,09 472,5 463,83 481,6 557,34
Vilnius 266,66 262,56 247,21 228,33 256,23
Lietuva 342,44 335,01 327,75 330,21 354,98
Vilniaus apskr. 331,31 325,76 305,61 294,9 329,47
200
250
300
350
400
450
500
550
600
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
2001 – 2005 metų laikotarpiu, standartizuotas Šalčininkų rajono gyventojų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos buvo ţenkliai didesnis
ir sparčiausiai didėjo negu Vilniaus apskrityje ir mieste bei visos Lietuvos mastu. (10 pav.)
Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniaus apskritimi ir miestu, 2009 metais Šalčininkų rajone registruotas didţiausias sergamumas išemine širdies liga. (11 pav.)
Išemine širdies liga daţniau serga moterys negu vyrai, atitinkamai – 27,3 atv. ir 21,36 atv./1000-iui gyv. (8 pav.)
11 pav. Sergamumas išemine širdies liga 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.
Šalčininkų rajone 2005 metais stebimas didesnis standartizuotas mirtingumas nuo MI negu Lietuvoje, Vilniaus apskrityje ir mieste. (12 pav.)
12 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo miokardo infarkto (MI) 100-ui
tūkst. gyv., 2001-2005 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 3,19 4,36 4,72 9,21 5,85 6,32 5,44 4,6 4,9
Vilnius 2,65 2,94 3,17 3,19 3,43 3,25 2,96 3,03 2,78
Lietuva 4,25 4,3 4,52 5 5,17 4,97 4,84 5,07 4,79
Vilniaus apskr. 3,34 3,58 3,69 3,98 3,86 3,95 3,52 3,52 3,21
23456789
10
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 22,65 26,74 18,76 19,71 42,44
Vilnius 25,68 25,53 31,27 25,79 20,51
Lietuva 31,13 31,73 32,64 33,28 31,57
Vilniaus apskr. 24,1 26,88 29,31 27,4 24,59
15
20
25
30
35
40
45
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
Mokslinės literatūros duomenimis, MI daţniau serga vyrai, ypač rūkantys, turintys viršsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys cukriniu
diabetu. Sergamumas didėja su amţiumi. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, iki
2006 metų Šalčininkų rajone registruotas maţiausias sergamumas miokardo infarktu, 2009 metais buvo panašus kaip Lietuvoje. (13 pav.)
13 pav. Sergamumas miokardo infarktu (MI) 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.
Galvos smegenų insultas – viena daţniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų, vyraujanti tarp suaugusiųjų neįgalumo prieţasčių, bei trečioji pagal daţnumą mirties prieţastis Šiaurės Amerikoje, Europoje
ir Azijoje [5]. 2001 – 2005 metų laikotarpiu, standartizuotas Šalčininkų rajono
gyventojų mirtingumas nuo galvos smegenų insulto buvo ţenkliai didesnis negu Vilniaus apskrityje, mieste bei visos Lietuvos mastu. (14 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,08 0,26 0,49 0,52 0,52 0,34 0,56 0,48 0,59
Vilnius 0,56 0,56 0,6 0,54 0,55 0,51 0,48 0,47 0,58
Lietuva 0,52 0,51 0,56 0,57 0,59 0,58 0,54 0,56 0,57
Vilniaus apskr. 0,53 0,54 0,59 0,53 0,55 0,52 0,51 0,5 0,56
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
14 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo galvos smegenų insulto 100-ui tūkst. gyv., 2001-2005 m.
Šalčininkų rajone sergamumo galvos smegenų insultu daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo didėjanti. (15 pav.)
2007-2009 metų laikotarpiu sergamumas galvos smegenų insultu 1000-iui gyventojų Šalčininkų rajone viršijo sergamumo rodiklius Lietuvos mastu. (15 pav.)
Kaip ir kitomis kraujotakos sistemos ligomis, cerebrovaskulinėmis ligomis, o iš jų galvos smegenų insultu, daţniau serga moterys negu
vyrai, atitinkamai: cerebrovaskulinėmis ligomis – 30,95 atv. ir 16,33 atv./1000-iui gyv., iš jų insultu – 9,97 atv. ir 7,46 atv./1000-iui gyv.
15 pav. Sergamumas galvos smegenų insultu 1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 131,87 138,46 109,94 119,75 132,06
Vilnius 72,64 75,23 69,07 69,78 76,62
Lietuva 83,16 87,1 80,92 80,12 87,07
Vilniaus apskr. 84,68 81,18 77,41 78,45 84,88
60
70
80
90
100
110
120
130
140
150
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,59 0,95 1,29 1,5 1,18 1,53 1,7 2,03 2,05
Vilnius 1,56 1,52 1,6 1,69 1,44 1,53 1,46 1,66 1,9
Lietuva 1,22 1,19 1,23 1,33 1,31 1,34 1,28 1,47 1,5
Vilniaus apskr. 1,49 1,5 1,61 1,69 1,55 1,6 1,55 1,76 1,92
0,5
0,7
0,9
1,1
1,3
1,5
1,7
1,9
2,1
2,3
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
IŠVADOS
1. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirčių prieţastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Palyginti su kitomis
ligų grupėmis, kraujotakos sistemos ligos yra daţniausia šalyje mirtingumo prieţastis. 2009 m. daugiau nei pusė visų mirusiųjų
(55,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš jų 46,3 proc. vyrų ir 65,2 proc. moterų. Nors 2009 metų Šalčininkų rajono mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų duomenų nėra, bet
pagal ankstesnių metų mirtingumo dinamika galima teigti, kad Šalčininkų rajone tokios pačios mirtingumo tendencijos kaip ir
visoje Lietuvoje. 2. Mirusiųjų skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100-ui tūkst.
Šalčininkų rajono gyventojų yra ţenkliai didesnis lyginant su visos
Lietuvos mirusiųjų sk., bei Vilniaus miestu ir apskritimi. 3. 2001 – 2005 metų laikotarpiu, standartizuotas Šalčininkų rajono
gyventojų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos bei galvos
smegenų insulto buvo ţenkliai didesnis negu Vilniaus apskrityje, mieste bei visosLietuvos mastu.
4. 2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone kaip ir visoje Lietuvoje stebimos bendrojo sergamumo ŠKL didėjimo tendencijos: 2001 m. – 87,49/1000 gyv., o 2009 m. – 219,78/1000 gyv.
5. 2009 metų duomenimis Šalčininkų rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, iš kraujotakos sistemos ligų labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos (14,91 atv./1000 gyv.).
6. Šalčininkų rajone 2009 metais stebimas didžiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis lyginant su Vilniaus
apskritimi (9,65 atv./1000 gyv.) ir Lietuva (10,89 atv./1000 gyv.). 7. 2009 metų duomenimis, Šalčininkų rajone kaip ir visos
Lietuvos mastu, hipertenzinėmis ligomis labiau linkusios sirgti moterys (168,31 atv./1000-iui gyv.) negu vyrai (87,66 atv./1000-iui gyv.).
8. Šalčininkų rajone 0 – 17 metų amţiaus asmenų kraujotakos sistemos ligų paplitimas lyginant su kitomis amţiaus grupėmis yra maţiausias, tačiau šių ligų paplitimo daugiametė dinamika (2001 –
2009 m.) buvo didėjanti: 2001 m. – 3,59 atv./1000-iui gyv., 2009 m. – 16,92 atv./1000-iui gyv.
9. 2009 metais paplitimas ŠKL 65 metų amţiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (483,15/1000 gyv.) 1,7 karto didesnis negu 45 – 64 metų amţiaus grupėje (290,33/1000 gyv.).
10. Iš kraujotakos sistemos ligų 2009 metais Šalčininkų rajone tarp senų ţmonių labiausiai paplitusios buvo hipertenzinės ligos – 3,5 karto daugiau negu išeminė širdies liga ir cerebrovaskulinės
ligos.
LITERATŪRA
1. B. Aleknavičienė, V. Augustinienė, M. Bacevičienė, V. Bakasėnas Suaugusių Lietuvos ţmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų
kontrolė. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2008 // Vilnius 2009; p.50-55.
2. European Cardiovascular Disease Statistics-British Heart
Foundation and European Heart Network – 2005 3. 2733rd Employment, Social Policy, Health and Consumer Affairs
Council Meeting – Luxemburg - 1 and 2 June 2006
4. Cardiovascular disease in women: a statement from the policy conference of the European Society of Cardiology, European Heart
Journal, March 2006 5. Rosamond W, Flegal K, Friday G, Furie K, Go A, Greenlund K,
Haase N, et al; American Heart Association Statistics Committee
and Stroke Statistics Subcommittee. Heart disease and stroke statistics-2007 update: a report from the American Heart
Association Statistics Committee and Stroke Statistics Subcommittee. Circulation. 2007; 115(5):e 69-171.
Parengė: Daina Mainelė
Onkologinių ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų ţmonių suserga įvairių lokalizacijų
piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta. Jei ir ateityje susirgimų piktybiniais navikais daugės taip sparčiai, prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 15 milijonų
ţemės gyventojų ir apie 10 milijonų nuo jos mirs. Nerealu būtų tikėtis, kad ši onkologinė situacija aplenks Lietuvą, tuo labiau kad ir pastarąjį
dešimtmetį gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje vėţys uţima vieną iš pirmaujančiųjų vietų tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Remiantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėţio registro
ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje tolygiai didėja. 2009 m. uţregistruoti 16603 (497,2/100 000 gyventojų) nauji vėţio atvejai – tai
486 atvejais daugiau negu 2008 metais. Vyrų sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje 2009 m. siekė 567,9/100 000 gyventojų, o moterų –
435,7/100 000 gyventojų. Vyrai daţniausiai suserga priešinės liaukos (prostatos) (36,5 proc. naujų atvejų), plaučių (11 proc.), odos (10 proc.), šlapimo pūslės ir inkstų (7,2 proc.), skrandţio (5 proc.) vėţiu; moterys –
krūties (19,3 proc. naujų atvejų), odos (17,9 proc.), gimdos kūno (7,2 proc.), gimdos kaklelio (5,8 proc.), gaubtinės ţarnos (5,2 proc.) vėţiu.
Piktybinių navikų uţleistumas (IV stadijos navikai) palaipsniui maţėjo ir 2009 m. siekė 14,6 proc.
Piktybiniai navikai pagrindinių mirties prieţasčių struktūroje
2009 m. Lietuvoje uţėmė antrąją vietą tiek vyrų (21 proc. visų mirčių), tiek moterų (17,5 proc. visų mirčių) tarpe. 1 pav. pateiktas bendrasis sergamumas piktybiniais navikais
Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone, Vilniaus mieste ir Lietuvoje. 2001 – 2009 metų laikotarpiu didţiausias bendrasis sergamumas registruotas
Vilniaus mieste. Šalčininkų rajone bendrasis sergamumas piktybiniais navikais buvo palyginti maţas ir tik kai kuriais metais lenkė bendrąjį sergamumą Vilniaus rajone. 2009 metais, lyginant su 2008-aisiais,
Šalčininkų rajone bendrasis sergamumas piktybiniais navikais padidėjo (atitinkamai 13,39 atv./1000-iui Šalčininkų rajono gyventojų 2008-
aisiais ir 14,62 atv./1000-iui gyventojų – 2009-aisiais metais).
1 pav. Bendrasis sergamumas piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
Priešingai negu bendrasis sergamumas, mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų
laikotarpiu buvo didţiausias/vienas didţiausių lyginant su Vilniumi ir Vilniaus rajonu bei Lietuvos vidurkiu (2 pav.). 2009 metais, lyginant su 2008-aisiais, mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius sumaţėjo nuo
269,87 atv./100 000 gyventojų iki 226,13 atv./100 000 Šalčininkų rajono gyventojų ir buvo maţesnis tik uţ Lietuvos vidurkį.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 5,91 9,01 8,83 8,66 10,63 10,45 13,5 13,39 14,62
Vilniaus r. 7,52 8,76 8,48 8,43 9,76 11,02 11,51 12,63 11,87
Vilnius 8,88 11,05 12,86 12,86 15,21 15,55 16,79 18,02 19,51
Lietuva 8,55 9,85 10,87 11,75 13,26 14,29 15,2 16,63 17,51
5
7
9
11
13
15
17
19
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
2 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Lietuvos gyventojų sergamumas plaučių vėţiu viršija Europos
Sąjungos šalių sergamumo vidurkį. Tai atspindi rūkymo paplitimą mūsų šalyje ir būtinybę aktyvesnių visuomenės ir medikų pastangų, maţinant
pagrindinės plaučių vėţio pireţasties – rūkymo paplitimą. 2009 metais bendrasis sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais Šalčininkų rajone buvo didţiausias lyginant su
Vilniumi ir Vilniaus rajonu bei Lietuvos vidurkiu (3 pav.). Išskyrus 2008-uosius metus, 2001 – 2009 metų laikotarpiu bendrasis sergamumas šiais piktybiniais navikais Šalčininkų rajone buvo didţiausias, lyginant
su jau minėtomis vietovėmis. Analizuojant mirusiųjų nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėţio
asmenų skaičių 2002 – 2005 metų laikotarpiu, Šalčininkų rajone stebėtas ir didţiausias mirtingumas nuo šių piktybinių navikų (4 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 242,12 248,94 309,66 251,65 279,55 213,23 220,15 269,87 226,13
Vilniaus r. 262,76 237,74 210,07 207,45 201,79 239,65 212,42 243,69 197,27
Vilnius 199,52 198,99 206,14 200,39 209,47 222,93 214,93 217,61 211,2
Lietuva 223,94 226,86 226,94 231,63 235,71 240,06 245,35 246,15 243,45
180
200
220
240
260
280
300
320
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
3 pav. Bendrasis sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
4 pav. Mirusiųjų nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėţio skaičius (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu Analizuojant kitų grupių piktybinių navikų (odos (5, 6 pav.), krūties (7, 8 pav.), gimdos kaklelio (9, 10 pav.), priešinės liaukos (11, 12
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,87 0,98 0,98 1,14 0,99 0,87 1,09 0,69 0,83
Vilniaus r. 0,69 0,59 0,67 0,62 0,59 0,75 0,76 0,71 0,62
Vilnius 0,59 0,61 0,65 0,7 0,76 0,73 0,74 0,68 0,71
Lietuva 0,62 0,65 0,7 0,73 0,75 0,75 0,7 0,72 0,74
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
1,1
1,2
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
0
10
20
30
40
50
60
70
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 38,23 59,03 59,35 64,86 54,86
Vilniaus r. 42,85 39,25 40,91 34,76 39,71
Vilnius 34,13 29,28 34 27,13 31,45
Lietuva 41,62 40,76 41,98 40,49 40,3
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
pav.)) bendruosius sergamumus ir mirusiųjų asmenų nuo jų skaičius pastebėta, jog Šalčininkų rajone bendrasis sergamumas piktybiniais
navikais yra vienas maţiausių, o mirusiųjų asmenų skaičius – vienas didţiausių arba didţiausias, lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei
Lietuvos vidurkiu.
5 pav. Bendrasis sergamumas odos piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,46 0,59 0,44 0,7 1,05 1,05 1,33 1,18 1,4
Vilniaus r. 0,53 0,61 0,61 0,67 0,72 0,82 0,89 0,85 1,13
Vilnius 0,99 1,24 1,61 1,75 1,85 1,92 2,01 1,96 2,47
Lietuva 0,95 1,02 1,14 1,32 1,42 1,52 1,6 1,67 1,83
0
0,5
1
1,5
2
2,5
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
6 pav. Mirusiųjų nuo odos piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000
gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
0
1
2
3
4
5
6
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 0 2,57 2,58 5,19 5,23
Vilniaus r. 5,64 3,36 3,32 4,34 3,22
Vilnius 2,35 3,43 2,17 2,89 3,98
Lietuva 3,3 3,29 3,68 3,29 4,51
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1,23 2,17 2,08 1,79 2,5 2,62 3,34 3,11 3,75
Vilniaus r. 1,67 2,14 1,94 2,32 2,62 2,77 3,08 3,27 3,36
Vilnius 2,22 3,4 3,7 4,24 5,02 5,32 6,06 6,44 6,86
Lietuva 2,36 2,81 3,07 3,39 3,78 4,12 4,38 4,69 4,93
1
2
3
4
5
6
7
Rodik
lis 1
000-i
ui
mote
rų
7 pav. Bendrasis sergamumas krūties piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui moterų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
8 pav. Mirusiųjų nuo krūties piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000
moterų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
0
10
20
30
40
50
60
70
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 19,61 24,63 64,3 24,84 55,01
Vilniaus r. 30,39 25,9 23,41 33,45 39,27
Vilnius 31,85 28,88 34,53 29,87 30,82
Lietuva 29,46 29,76 34,49 30,18 31,94
Rodik
lis 1
00 0
00 m
ote
rų
9 pav. Bendrasis sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui moterų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
10 pav. Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų skaičius (rodiklis 100 000 moterų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,59 1,13 0,69 1,09 1,05 1,11 1,17 1,38 1,39
Vilniaus r. 0,72 0,93 0,79 0,88 1,01 1,38 1,08 1,21 1,14
Vilnius 0,66 0,79 0,83 1,03 1,2 1,15 1,19 1,26 1,26
Lietuva 0,67 0,87 0,87 1,03 1,12 1,15 1,17 1,25 1,28
0,5
0,6
0,7
0,8
0,9
1
1,1
1,2
1,3
1,4
1,5
Rodik
lis 1
000-i
ui
mote
rų
0
5
10
15
20
25
30
35
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 19,61 29,55 19,78 19,87 20
Vilniaus r. 23,88 34,53 17,02 14,64 16,53
Vilnius 16,59 14,6 14,28 17,59 13,92
Lietuva 21,47 22,94 19,17 20,74 20,64
Rodik
lis 1
00 0
00 m
ote
rų
11 pav. Bendrasis sergamumas priešinės liaukos piktybiniais navikais (rodiklis 1000-iui vyrų) 2001- 2009 metų laikotarpiu
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,74 1,82 2,91 2,06 3,72 2,54 4,34 4,88 4,3
Vilniaus r. 0,94 1,68 1,54 1,42 2,9 3,56 3,71 5,05 4,1
Vilnius 1,41 2,61 3,57 2,04 4,79 4,96 6,28 7,67 8,16
Lietuva 1,19 1,79 2,49 2,38 3,74 4,88 6,13 7,29 7,89
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Rodik
lis 1
000-i
ui
vyrų
12 pav. Mirusiųjų nuo priešinės liaukos piktybinių navikų skaičius
(rodiklis 100 000 vyrų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė
0
5
10
15
20
25
30
35
40
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 15,92 26,79 37,77 27,14 16,41
Vilniaus r. 35,2 23,35 11,51 38,43 29,03
Vilnius 18,22 20,24 23,83 24,24 24,25
Lietuva 26,29 26,34 26,66 29,75 29,95
Rodik
lis 1
00 0
00 v
yrų
Traumos ir išorinės mirties prieţastys Šalčininkų rajone 2009 metais
Šalčininkų r. traumų (galvos suţalojimų, pečių lanko ir rankos, kojų, šlaunikaulio lūţimų), apsinuodijimų, ir kt. išorinių prieţasčių padariniams teko 109,51 atvejo/1000 gyventojų (1 pav.). 2009 metais
stebimas maţesnis atvejų skaičius, tenka 8 vieta. Lietuvos vidurkis maţesnis, 87,5 atvejo/1000 gyventojų.
1 pav. Traumų, apsinuodijimų ir kt. išorinių prieţasčių padarinių skaičius 1000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
Šalčininkų r. uţima 8 vietą pagal mirtingumą nuo traumų ir
išorinių prieţasčių 183,06 atvejai/ 100 000, kai Vilniaus mieste 99,79 atvejai/100 000, o Lietuvos vidurkis 124,8 atvejai/ 100 000 gyv. (2 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 44,58 53 71,17 90,62 96,93 113,43 116,41 117,38 109,51
Vilnius 106,81 114,02 125,75 126,33 131,14 133,31 136,62 141,35 130,68
Lietuva 83,01 88,67 94,81 97,43 101,1 96,97 95,44 93,88 87,48
Vilniaus apskr. 99,05 105,08 115,36 116,87 122,38 126,54 128,31 131,38 119,25
40
60
80
100
120
140
160
Ro
dik
lis 1
00
0 g
yv.
2 pav. Mirusiųjų dėl išorinių prieţasčių sk. 100 000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
2006 m. mirusiųjų autotransporto įvykiuose skaičiumi visoje Lietuvoje pirmavo Šalčininkų rajonas, iki 2009 m. mirčių kiekis
sumaţėjo 7 kartus.
3 pav. Mirusiųjų transporto įvykuose sk. 100 000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
Lietuvos mastu, Šalčininkų rajonas uţima 4 vietą mirčių skaičiumi nuo alkoholio 32,3 atvejai/100 000, kai Lietuvos vidurkis 10,3
atvejai/100 000. Mirčių paskutiniais metais maţėja (4 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 191,15 220,71 232,25 212,73 235,13 284,3 281,15 211,08 183,06
Vilnius 127,48 121,45 121,15 109,78 124,52 127,62 121,61 115,81 99,79
Lietuva 157,93 152,2 151,73 147,66 162,52 157,21 155,41 142,49 124,81
Vilniaus apskr. 155,92 149,91 147,13 141,31 162,78 163,44 161,81 144,41 128,58
90110130150170190210230250270290
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 28,03 53,89 30,97 28,54 18,29 73,71 37,13 26,72 10,77
Vilnius 15,53 13,92 18,99 15,55 18,62 13,36 17,66 12,03 7,51
Lietuva 24,33 23,87 24,67 25,12 25,92 26,49 25,98 17,87 13,68
Vilniaus apskr. 21,77 21,69 24,17 22,28 24,05 22,64 26,3 17,08 10,47
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
4 pav. Mirusiųjų dėl apsinuodijimo alkoholiu sk. 100 000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
Šalčininkų rajone gana aukštas mirusiųjų skaičius dėl saviţudybių
37,69 atvejo/100 000 gyventojų, kai Vilniaus mieste 19,31 atvejo/100
000 gyv., Lietuvos vidurkis 34,08 atvejai/100 000 gyv. (5 pav.).
5 pav. Mirusiųjų dėl saviţudybių sk. 100 000 gyv.
Parengė: Šarūnas Alasauskas
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 10,19 33,36 56,77 31,13 57,48 52,65 68,96 40,08 32,3
Vilnius 19,86 21,51 19,53 14,29 19,52 22,2 18,02 19,75 13,95
Lietuva 12,24 12,05 12,62 12,49 13,3 14,32 14,31 13,76 10,3
Vilniaus apskr. 21,3 23,45 24,64 18,62 24,28 29,13 25,36 25,91 19,76
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 45,88 35,93 43,87 57,07 47,03 34,22 47,74 34,74 37,69
Vilnius 26,36 24,58 24,77 22,25 18,98 17,15 16,57 20,11 19,31
Lietuva 44,09 44,71 42,12 40,2 38,63 30,91 30,36 33,08 34,08
Vilniaus apskr. 35,89 33,12 31,48 31,82 29,35 24,06 25,83 26,86 27,06
1015202530354045505560
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Virškinimo sistemos ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, Šalčininkų rajone stebimas spartus bendrojo sergamumo virškinimo sistemos ligomis augimas 2001 – 2009 metų laikotarpiu:
2001 m. – 37,69 atv./1000-iui gyv., o 2009m. – 95,27 atv./1000-iui gyv. 2009 metų duomenimis bendrojo sergamumo šiomis ligomis rodiklis 1000-iui gyv. Šalčininkų rajone viršija Lietuvos, Vilniaus apskrities bei
Vilniaus miesto rodiklius.(1 pav.)
1 pav. Bendrasis sergamumas virškinimo sistemos ligomis 1000-iui gyv.,
2001-2009 m.
Šalčininkų rajone sergamumo virškinimo sistemos ligomis
daugiametė dinamika buvo didėjanti (Šalčininkų rajone ji spartesnė lyginant su Lietuvos vidurkiu). 2009 m. duomenimis, Šalčininkų rajone sergamumas šiomis ligomis buvo didţiausias, lyginant su Lietuvos
vidurkiu, Vilniaus apskritimi bei miestu. (2 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 37,69 51,71 57,42 69,76 68,66 83,5 86,63 94,37 95,27
Vilnius 83,41 81,58 83,75 83,95 88,8 83,86 82,96 88,02 89,25
Lietuva 78,21 80,45 78,83 84,71 88,18 85,44 84,61 92,51 90,24
Vilniaus apskr. 78,37 78,33 78,89 80,87 86,02 83,52 83,11 88,1 86,51
30
40
50
60
70
80
90
100
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2 pav. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis 1000-iui gyv., 2001-2009 m.
Virškinimo sistemos ligomis labiau linkusios sirgti moterys negu
vyrai. Šalčininkų rajone vyrų tarpe stebimas šiek tiek didesnis šių ligų paplitimas lyginant su visos Lietuvos vidurkiu. (3 pav.)
3 pav. Vyrų ir moterų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius
1000-iui gyv. 2001 – 2009 m.
Virškinimo sistemos ligomis Šalčininkų rajone daţniausiai serga 0 – 17 metų amţiaus asmenys. Šiek tiek maţesnis šių ligų paplitimas stebimas 65 metų amţiaus ir vyresni bei 45 – 64 metų amţiaus rajono
gyventojų. Maţiausias sergamumas šiomis ligomis stebimas 18 – 44
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 19,75 27,18 40,77 52,22 47,94 58,18 52,57 62,5 66,17
Vilnius 44,72 49,26 52,56 54,18 57,7 55,66 55,89 58,62 59,78
Lietuva 46,44 51,28 51,63 56,92 58,89 57,01 56,06 61,26 59,3
Vilniaus apskr. 43,14 48,24 50,71 53,46 57,29 56,45 56,43 59,51 58,9
10
20
30
40
50
60
70
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Vyrai Šalčininkų r. 39,7 51,22 55,14 62,43 63,46 68,17 69,15 78,52 76,13
Vyrai Lietuva 63,96 66,33 65,15 69,19 71,93 69,31 68,5 72,87 72,41
Moterys Šalčininkų r. 43,15 55,02 60,74 71,45 67,61 82,54 85,46 89,44 88,17
Moterys Lietuva 81,46 83,63 81,36 86,33 88,3 85,52 84,04 91,11 87,53
30
40
50
60
70
80
90
100
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
metų amţiaus asmenų grupėje. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) buvo didėjanti visose
Šalčininkų rajono gyventojų grupėse. (4 pav.)
4 pav. Asmenų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, skaičius 1000-iui
Šalčininkų rajono gyv. 2001 – 2009 m. pagal amţiaus grupes
Lyginant su Lietuvos vidurkiu (55,21 atv./100-ui tūkst. gyv.),
Vilniaus apskritimi (56,22 atv./100-ui tūkst. gyv.) bei Vilniaus miestu (52,05 atv./100-ui tūkst. gyv.), 2005 m. Šalčininkų rajone registruotas
didesnis mirusiųjų nuo virškinimo sistemos ligų sk. 100-ui tūkst. gyv. (86,22 atv./100-ui tūkst. gyv.). (5 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
0-17 31,84 45,04 68,25 87,43 87,2 88,67 90,25 109,33 102,53
18-44 32,67 45,92 46,47 53,36 50,94 60,16 59,49 62,58 62,48
45-64 54,8 65,75 62,07 70,87 64,94 82,63 86,38 89,95 91,3
65 ir daugiau 61,02 67,1 65,17 65,16 70,9 85,5 92,87 95,53 91,76
20
30
40
50
60
70
80
90
100
110
120
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
5 pav. Mirusiųjų nuo virškinimo sist. ligų sk. 100000 gyv. 2001 – 2005 m.
2005 metų duomenimis, Šalčininkų rajone ir visos Lietuvos mastu, standartizuotas mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų 100-ui tūkst. vyrų apie 1,5 karto didesnis negu moterų. 2001-2005 metų laikotarpiu
vyrų ir moterų standartizuoto mirtingumo rodiklis didėja, tačiau vyrų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų auga sparčiau negu moterų.
(6 pav.)
6 pav. Standartizuotas vyrų ir moterų mirtingumas nuo virškinimo sist. ligų 100000 gyv. 2001 – 2005 m. Šalčininkų raj.
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 33,13 30,8 51,61 67,45 86,22
Vilnius 39 46,27 50,09 48,83 52,05
Lietuva 41,25 43,53 46,58 47,5 55,21
Vilniaus apskr. 40,72 43,37 50,58 49,97 56,22
30
40
50
60
70
80
90
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005
Vyrai Šalčininkų r. 28,02 23,83 49,83 76,81 108,38
Vyrai Lietuva 54,71 56,14 61,42 59,01 70,24
Moterys Šalčininkų r. 28,58 29,41 33,58 50,03 57,03
Moterys Lietuva 26,77 27,38 27,26 28,66 33,05
20
30
40
50
60
70
80
90
100
110
120
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
Pastaruoju dešimtmečiu pastebėtas alkoholio suvartojimo
didėjimas tarp moterų, kurios geria daugiau nei 14 vienetų (alkoholio vienetas yra pusė bokalo paprasto alaus ar standartinio dydţio taurė
vyno) per savaitę. Didţiausias padidėjimas buvo 16-24 metų moterų tarpe.
Didelis alkoholio vartojimas gali sukelti alkoholinę kepenų ligą,
taip pat paţeisti daugelį kitų organų. Alkoholinės kepenų ligos paplitimas populiacijoje paprastai nustatomas skaičiuojant mirčių nuo kepenų cirozės (ligos, kai kepenų audiniai po truputį pakeičiami surandėjusiu
audiniu) atvejus. Lietuvoje šie dydţiai pastaraisiais metais pavojingai padidėjo.
Mirčių kiekis pakilo 88 proc. lyginant 1974 ir 1994 metus: didţiausias augimas tarp 35-44 metų amţiaus vyrų (7,6 mirtys per metus 100 000 ţmonių).
Kepenų cirozė – tai kepenų sukietėjimai, peraugimas jungiamuoju audiniu. Vystosi persirgus hepatitu, piknaudţiaujant alkoholiu, gaunant
nepakankamai baltymų, vitaminų. Sergant šia liga, kepenys sukietėja, jose veša jungiamasis audinys, kepenų ląstelės ima irti ir kepenys negali vykdyti savo funkcijų. Netenkama apetito, padidėja pilvas, jaučiamas
skausmas dešiniajame šone ir bendras silpnumas. 7 ir 8 paveiksluose pateikta mirtingumo dinamika nuo alkoholinės
kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės pagal lytį Šalčininkų rajone ir Lietuvos mastu. Mirtingumas nuo šių ligų didesnis vyrų tarpe negu moterų.
2005 metais išaugo mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos tiek vyrų tiek moterų tarpe. Šalčininkų rajone vyrų ir moterų mirtingumas didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu, atitinkamai Šalčininkų rajone
65,65 atv. ir 24,43 atv., o Lietuvoje 20 atv. ir 8,67 atv. 100-ui tūkst. gyv. (7 pav.)
7 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos 100000 gyv. 2001 – 2005 m. Šalčininkų raj.
2005 metais Šalčininkų rajone uţregistruota maţiau vyrų, mirusių nuo kepenų cirozės ir fibrozės lyginant su Lietuvos mirusiais vyrais.
2004 metais Šalčininkų rajone vyrų mirtingumas nuo šios ligos buvo didţiausias. (8 pav.)
8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo kepenų cirozės ir fibrozės 100000 gyv. 2001 – 2005 m.
2001 2002 2003 2004 2005
Vyrai Šalčininkų r. 5,31 5,36 26,98 21,71 65,65
Vyrai Lietuva 16,4 17,15 20,21 18,71 24,43
Moterys Šalčininkų r. 4,9 9,85 24,73 34,78 20
Moterys Lietuva 6,26 6,11 7,22 6,99 8,67
0
10
20
30
40
50
60
70
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005
Vyrai Šalčininkų r. 10,62 5,36 0 21,71 10,94
Vyrai Lietuva 9,03 9,19 10,6 12,47 14
Moterys Šalčininkų r. 4,9 9,85 0 4,97 10
Moterys Lietuva 5,88 5,57 5,59 6,28 7,79
0
5
10
15
20
25
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
Sergamumas skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu didėjo tik Šalčininkų rajone, o Lietuvos mastu, Vilniaus
apskrityje bei mieste stebėtos sergamumo šiomis ligomis rodiklio 1000-iui gyv. maţėjimo tendencijos. Nuo 2008 metų, sergamumas skrandţio ir
dvylikapirštės ţarnos opomis Šalčininkų rajone didţiausias lyginant visos Lietuvos mastu bei Vilniaus apskritimi ir miestu. (9 pav.)
9 pav. Sergamumas skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opomis 1000-iui
gyv. 2001-2009 m.
Tulžies pūslės akmenligė – tai akmenų susidarymas tulţies pūslėje ir jos latakuose. Akmenligė prasideda, kai dėl įvairių prieţaščių – medţiagų apykaitos sutrikimų, tulţies pūslės ir latakų besikartojančių
uţdegimų ir jų sukelto latakų susiaurėjimo – sutrinka tulţies nutekėjimas. Jai susilaikant pūslėje, atsiranda bilirubino (gelsvai rudas pigmentas, susidarantis iš hemoglobino), cholesterolio nuosėdų, iš kurių
ilgainiui ima formuotis akmenys. Susirgti tulţies pūslės akmenlige nemaţai įtakos turi ir bendrieji rizikos veiksniai: amţius, lytis,
paveldėjimas, nutukimas, netinkama mityba, kepenų ligos, tam tikrų vaistų vartojimas ir t.t.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 2,09 2,85 3,07 4,12 3,61 3,34 3,08 3,74 4,39
Vilnius 3,28 3,08 3,18 3,18 2,96 2,57 2,55 2,59 2,8
Lietuva 4,21 3,84 3,93 3,92 3,72 3,41 3,31 3,44 3,32
Vilniaus apskr. 3,64 3,59 3,48 3,61 3,53 3,08 2,99 2,94 3,11
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
10 pav. Sergamumas tulţies pūslės akmenlige 1000-iui gyv. 2001-2009
m. 2001 – 2009 metų laikotarpiu stebėtos sergamumo tulţies pūslės
akmenlige 1000-iui gyventojų didėjimas (10 pav.). 2009 metais didţiausias sergamumas šia liga buvo Šalčininkų rajone (3,39 atv./1000-
iui gyv.)
Kasa – tai labai svarbus virškinimo sistemos organas. Kasos išskiriamose sultyse yra fermentų, kurie virškinamajame trakte padeda perdirbti pagrindinius mūsų maisto komponentus – baltymus, riebalus,
angliavandenius. Daţniausiai pasitaikantis kasos sutrikimas yra lėtinis kasos uţdegimas – pankreatitas.
2001-2009 metų laikotarpiu, stebėtas sergamumo kasos ligomis didėjimas Šalčininkų rajone (11 pav.). Diţiausias sergamumas šiame rajone buvo 2009 metais (1,75 atv./1000-iui gyv.),taip pat jis viršijo
Lietuvos (1,27 atv./1000-iui gyv.), Vilniaus apskrities (1,2 atv./1000-iui gyv.) bei miesto (1,26 atv./1000-iui gyv.) sergamumą kasos ligomis.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,76 1,23 1,73 1,37 1,12 2,32 2,41 2,24 3,39
Vilnius 1,59 1,54 1,76 1,95 1,79 1,57 1,82 1,89 1,99
Lietuva 1,91 2,01 2,02 2,13 2,1 2,05 2,16 2,34 2,36
Vilniaus apskr. 1,69 1,66 1,86 2,05 1,9 1,89 2,13 2,29 2,34
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
11 pav. Sergamumas kasos ligomis 1000-iui gyv. 2001-2009 m.
IŠVADOS
1. Lyginant su Lietuvos vidurkiu (55,21 atv./100-ui tūkst. gyv.), Vilniaus apskritimi (56,22 atv./100-ui tūkst. gyv.) bei miestu (52,05 atv./100-ui tūkst. gyv.), 2005 m. Šalčininkų rajone
registruotas didesnis mirusiųjų nuo virškinimo sistemos ligų sk. 100-ui tūkst. gyv. (86,22 atv./100-ui tūkst. gyv.).
2. Mirusiųjų nuo alkoholinės kepenų ligos sk. 100-ui tūkst. gyv.
Šalčininkų rajone (41,8 atv./100-ui tūkst. gyv.) 2005 m. ženkliai didesnis negu Lietuvoje (16,02 atv./100-ui tūkst. gyv.) , Vilniaus
apskrityje (18,86 atv./100-ui tūkst. gyv.) bei mieste (15,54 atv./100-ui tūkst. gyv.).
3. Nuo 2008 m. ženkliai išaugo sergamumas skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opomis ir kasos ligomis 1000-iui Šalčininkų rajono gyventojų, 2009 m. – sergamumas tulžies
pūslės akmenlige ir yra didesnis lyginant su Lietuvos sergamumo vidurkiu bei Vilniaus apskritimi ir miestu.
Parengė: Daina Mainelė
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,25 0,49 0,49 0,57 1,1 1,5 1,22 1,47 1,75
Vilnius 1,13 1,16 1,29 1,28 1,41 1,44 1,69 1,31 1,26
Lietuva 1,16 1,13 1,14 1,22 1,31 1,3 1,34 1,39 1,27
Vilniaus apskr. 1,1 1,09 1,2 1,18 1,29 1,34 1,58 1,3 1,2
00,20,40,60,8
11,21,41,61,8
2
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
Endokrininių ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, pastebi, kad vis daugiau sergama endokrininėmis ligomis.
Įvairūs endokrininiai sutrikimai daro didelę neigiamą įtaką psichikai, širdies bei apskritai viso organizmo veiklai.
Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis 2001 – 2009
metų laikotarpiu Šalčininkų rajone kaip ir visoje Lietuvoje tolygiai didėjo: 2001 m. – 14,25 atv./1000-iui gyv., o 2009m. – 64,64 atv./1000-iui gyv.
Šalčininkų rajone bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis buvo maţesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu bei Vilniaus apskritimi ir rajonu. (1 pav.)
1pav. Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis, 1000-iui
gyv. 2001-2009 m.
Cukrinis diabetas – tai sunki, lėtinė, gyvybei pavojinga liga, dar
kitaip vadinama cukralige, kuria susergama, sutrikus medţiagų apykaitai dėl kasos hormono insulino stokos ar jo neveikimo.
Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Kasmet diagnozuojama vis daugiau naujų šios ligos atvejų. Dalis ţmonių net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų.
Visame pasaulyje diabetu serga daugiau nei 250 mln. ţmonių. Prognozuojama, kad per 20 metų šis skaičius išaugs iki 380 mln.
Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija. Turtingose šalyse cukrinis diabetas pagal mirties prieţastis uţima
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 14,25 23,38 23,92 37,12 37,49 47,33 62,44 60,41 64,64
Vilnius 42,7 47,99 56,74 61,58 66,11 67,9 72,38 83,43 89,02
Lietuva 36,43 40,58 45,74 51,45 55,56 61,66 69,7 81,12 87,33
Vilniaus apskr. 39,14 43,73 50,32 55,62 59,52 63,32 69,29 78,69 82,34
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
ketvirtą vietą. Kasmet 3,2 mln ţmonių pasaulyje miršta dėl diabeto komplikacijų.
2005 metų duomenimis, iš 13,06 atv./100-ui tūkst. Šalčininkų rajono mirusiųjų nuo endokrininės sistemos ligų 11,07 atv./100-ui
tūkst. gyventojų mirė nuo cukrinio diabeto. Šalčininkų rajone buvo registruotas didesnis mirtingumas nuo endokrininės sistemos ligų, iš jų nuo CD negu visos Lietuvos mastu. (2 pav.)
2 pav. Mirusiųjų nuo endokrininės sist. ligų iš jų nuo cukrinio diabeto sk.
100000 gyv.2001 – 2005m.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro ( HI SIC) duomenimis, sergamumo cukriniu diabetu daugiametė dinamika (2001 – 2009m.) Šalčininkų rajone ir Lietuvos mastu buvo didėjanti. 2009 metais
Šalčininkų rajone buvo registruotas panašus sergamumas CD kaip ir visos Lietuvos mastu. (3 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005
Endokrininės sistemos ligos Šalčininkų r.
15,29 7,7 7,74 2,59 13,06
Endokrininės sistemos ligos Lietuva
9,02 9,8 8,74 9,75 11,07
Cukrinis diabetas Šalčininkų r.
12,74 7,7 7,74 2,59 7,84
Cukrinis diabetas Lietuva 7,64 8,68 7,67 8,94 9,87
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Rodik
lis 1
00-u
i tū
kst.
gyv.
3 pav. Sergamumas cukriniu diabetu, 1000-iui gyv. 2001-2009 m.
Endokrininės sistemos ligų paplitimas Šalčininkų rajone tiek vyrų,
tiek ir moterų tarpe išaugo: 2001 metais rodiklis 1000-iui vyrų siekė 6,95 atv./1000-iui gyv., o moterų 22,11 atv./1000-iui gyv., tuo tarpu
2009 metais atitinkamai 31,14 atv./1000-iui gyv. ir 22,98 atv./1000-iui gyv. Moterys šia liga sirgo daţniau negu vyrai.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1,02 1,28 1,5 2,96 1,72 2,58 1,88 2,38 2,75
Vilnius 2,34 2,83 2,91 2,94 2,34 2,43 2,84 3,36 3,22
Lietuva 1,95 2,1 2,26 2,42 2,09 2,18 2,45 2,86 2,77
Vilniaus apskr. 2,2 2,67 2,77 2,83 2,21 2,37 2,71 3,22 3,05
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. Vyrai 6,95 10,66 11,28 17,48 17,78 23,55 28,73 27,17 31,14
Šalčininkų r. Moterys 22,11 34,87 36,16 53,91 53,56 65,62 81,91 79,91 82,61
Vilnius Vyrai 19,79 20,92 25,12 27,07 29,89 31,4 35,14 42,31 46,65
Vilnius Moterys 55,95 61,92 71,76 76,49 81,33 81,69 84,18 94,52 99,91
Lietuva Vyrai 16,02 17,66 19,68 22,04 24,07 26,75 31,25 37,08 41,45
Lietuva Moterys 49,36 54,03 59,98 66,45 70,59 76,82 84,38 95,18 100,5
0
20
40
60
80
100
120
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
4 pav. Vyrų ir moterų, sergančių endokrininėmis ligomis, skaičius 1000 gyv. 2001 – 2009 m.
2009 metų duomenimis Šalčininkų rajone, kaip ir visos Lietuvos
mastu, didţiausias CD paplitimas buvo 65 metų amţiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (57 atv./1000 gyv.), ir jis buvo du kartus didesnis negu 45 – 64 metų amţiaus asmenų grupėje (39,18 atv./1000 gyv.). (4 pav.)
4 pav. Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. 2001-
2009 m. pagal amţių Šalčininkų rajone
45-64 metų amţiaus asmenų tarpe, 2001 – 2009 metų laikotarpiu, stebėtos CD didėjimo tendencijos. Nuo 2006 m. Šalčininkų rajone šioje
amţiaus grupėje paplitimas CD buvo didesnis lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniaus apskritimi bei miestu (5 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
10,7
16,41 17,6
24,521,69
29,88
37,65 36,05
39,18
15,17
23,86 23,47
32,91
35,95
44,01
58,96 58,9 57
0-17
18-44
45-64
65+
5 pav. 45-64 m. amţiaus asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyv. 2001-2009 m.
65 metų amţiaus ir vyresnių Šalčininkų rajono gyventojų paplitimo
CD daugiametė dinamika (2001 – 2009 m.) lyginant su Vilniaus miestu ir apskritimi bei Lietuvos vidurkiu buvo maţesnė. Tačiau šios ligos paplitimas 65 metų amţiaus ir vyresnių Vilniaus rajono gyventojų tarpe
nuolat didėjo. (6 pav.)
6 pav. Vyresnių nei 65 m. amţiaus asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius1000-iui gyv. 2001-2009 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 10,7 16,41 17,6 24,5 21,69 29,88 37,65 36,05 39,18
Vilnius 23,87 24,47 28,19 29,75 29,17 29,35 29,87 33,57 36,15
Lietuva 19,66 21,83 24,2 26,3 26,76 27,79 28,97 31,38 33,29
Vilniaus apskr. 22,14 23,57 27,21 29,16 28,88 29,66 30,74 33,78 35,91
10
15
20
25
30
35
40
45
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 15,17 23,86 23,47 32,91 35,95 44,01 58,96 58,9 57
Vilnius 61,33 63,77 72,86 73,45 77,08 76,5 77,04 81,35 88,53
Lietuva 37,96 43,14 47,79 52,82 55,9 59,63 62,67 68,03 71,8
Vilniaus apskr. 48,06 52,04 59,59 62,57 66,26 68,25 70,75 75,02 80,28
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
IŠVADOS
1. Šalčininkų rajone registruotas didesnis mirtingumas nuo endokrininės sistemos ligų, iš jų ir nuo cukrinio diabeto negu visos Lietuvos mastu.
2. Bendrasis sergamumas endokrininės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone kaip ir visoje Lietuvoje tolygiai didėjo: 2001 m. – 14,25 atv./1000-iui gyv., o 2009 m. – 64,64
atv./1000-iui gyv. 3. Sergamumo cukriniu diabetu daugiametė dinamika (2001 –
2009m.) Šalčininkų rajone ir Lietuvos mastu buvo didėjanti. 4. Endokrininės sistemos ligų paplitimas Šalčininkų rajone tiek vyrų,
tiek ir moterų tarpe išaugo: 2001 metais rodiklis 1000-iui vyrų
siekė 6,95 atv./1000-iui gyv., o moterų 22,11 atv./1000-iui gyv.,
tuo tarpu 2009 metais atitinkamai 31,14 atv./1000-iui gyv. ir
22,98 atv./1000-iui gyv. Moterys šia liga sirgo daţniau nei vyrai.
5. 2009 metų duomenimis Šalčininkų rajone, kaip ir visos Lietuvos mastu, didţiausias CD paplitimas buvo 65 metų amţiaus ir
vyresnių gyventojų grupėje (57 atv./1000 gyv.) ir jis buvo du kartus didesnis negu 45 – 64 metų amţiaus asmenų grupėje (39,18 atv./1000 gyv.).
6. Šalčininkų rajone 45 – 64 m. amžiaus asmenų grupėje nuo 2006 m. stebimas didžiausias sergamumas cukriniu diabetu lyginant
su visos Lietuvos vidurkiu, Vilniaus apskritimi bei miestu.
Parengė: Daina Mainelė
Infekcinių ir parazitinių ligų apţvalga Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Infekcinės (uţkrečiamosios) ligos – tai ligos, kurios gali būti uţkrečiamos (persiduoti iš vieno sergančio organizmo kitam). Pagal sukėlėjus infekcinės ligos yra skirstomos į grupes:
- Bakterijų sukeliamas, daţniausiai gydomos antibiotikais; - Virusų sukeliamas, nuo kurių apsisaugoma skiepijantis (tik maţa dalis virusų gydoma antibiotikais);
- Grybelines, gydomas priešgrybeliniais preparatais; - Parazitinių pirmuonių ir kirmėlių sukeliamas, gydomas
antiparazitiniais preparatais, taip pat higienos priemonėmis. Visuomenės sveikatos specialistams svarbiausia yra uţkirsti
kelią infekcinių ir parazitinių ligų plitimui visuomenėje, t.y. laiku uţkirsti
kelią sukėlėjui patekti iš uţkrėsto organizmo į sveiką. Be to labai svarbu išsiaiškinti imlių ir neimlių infekcinėms ligoms ţmonių skaičių (jeigu
imliųjų yra nedaug ir jie atsiduria tarp neimliųjų, liga praktiškai neišplinta), taip pat šviesti visuomenę apie higienos svarbą norint išvengti vienų ar kitų uţkrečiamųjų ligų.
Todėl, remdamasis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC), taip pat uţkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC), Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras apţvelgė infekcinių ir parazitinių
ligų situaciją Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu. HI SIC duomenimis, sergamumas infekcinėmis ir
parazitinėmis ligomis Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (1 pav.). 2008 metais 1000-iui Šalčininkų rajono gyventojų
teko daugiau infekcinių ir parazitinių ligų atvejų negu 2009-aisiais (analogiškai 33,13 atv./1000 gyv. 2008 metais ir 24,26 atv./1000 gyv. 2009 metais). Lyginant su 2001 metais, kuomet 1000-iui Šalčininkų
rajono gyventojų teko 23,73 infekcinių ir parazitinių ligų atvejai, 2009 – aisiais metais sergamumas buvo neţymiai sumaţėjęs (24,26 atv./1000
gyv.), nors stebimąjį 2001 – 2009 metų laikotarpį buvo ir pakankamai didelių infekcinių ir parazitinių ligų šuolių į viršų.
Analizuojant sergančius infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis
asmenis skirtingose amţiaus grupėse Šalčininkų rajone, daugiausiai sergančių registruota amţiaus grupėje iki 17 metų; pagal amţių – moterų
tarpe daugiau negu vyrų tarpe. Panašios tendencijos stebėtos ir Vilniaus mieste.
1 pav. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Mirusiųjų nuo infekcinių ir parazitinių ligų asmenų Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo daugiausiai (išskyrus 2006
metus), lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (2 pav.). 2009 metais Šalčininkų rajone registruotas didţiausias mirusiųjų nuo infekcinių ir parazitinių ligų asmenų skaičius per visą analizuojamą
laikotarpį, luginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu. Vyrų tarpe mirtingumas nuo infekcinių ir parazitinių ligų 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo daug didesnis negu moterų tarpe (panašus kaip ir
Vilniaus mieste).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 23,73 22,69 30,24 34,76 28,06 27,93 29,39 33,13 24,26
Vilniaus r. 42,05 41,11 37,48 42,09 40,36 41,71 40,51 39,62 35,84
Vilnius 61,87 54,77 57,97 58,45 52,59 56,22 48,98 50,63 51,42
Lietuva 46,7 42,92 43,2 43,57 41,93 42,53 39,75 38,52 37,94
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
2 pav. Mirusiųjų nuo infekcinių ligų skaičius (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001- 2009 metų laikotarpiu Tuberkuliozė, liaudiškai vadinama dţiova – labiausiai pasaulyje
paplitusi infekcinė liga, pirmiausia paţeidţianti plaučius, vėliau ir kitus organus. Tuberkulioze uţsikrėtęs yra beveik kas trečias pasaulio
gyventojas, kasmet nuo jos miršta 2 milijonai ţmonių, uţregistruojama 9 milijonai naujų ligos atvejų. Ar ţmogus susirgs ar ne, priklauso nuo bakterijos savybių, ţmogaus imuniteto, mitybos įpročių, gyvenimo
sąlygų, gretutinių ligų (tuberkuliozė daţna ŢIV palydovė). Dauguma (90%) uţsikrėtusiųjų serga asimptomine, lėtine ligos forma. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga
išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50%.
3 pav. pateiktas sergamumas tuberkulioze Vilniaus mieste ir rajone, bei Lietuvoje 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Šalčininkų rajone (priešingai negu Vilniaus mieste) stebėtas didţiausias sergamumo
tuberkulioze rodiklis, lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 25,49 28,23 28,39 20,75 26,13 15,79 21,22 34,74 40,38
Vilniaus r. 20,3 12,34 18,8 19,55 12,88 22,37 14,8 14,64 20,77
Vilnius 11,74 11,21 11,21 9,59 11,02 12,46 10,81 13,65 8,05
Lietuva 13,33 13,66 13,87 13,13 14,88 15,14 14,93 16,08 13,51
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
3 pav. Sergamumas tuberkulioze (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Daugiausiai mirusiųjų nuo tuberkuliozės asmenų 2001 - 2005
metų laikotarpiu registruota Šalčininkų rajone (4 pav.).
4 pav. Mirusiųjų nuo tuberkuliozės asmenų skaičius (rodiklis 100 000
gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL) – tai infekcinių ligų, plintančių per lytinius santykius, grupė.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 94,3 79,56 113,54 95,99 83,6 97,4 87,53 98,86 86,15
Vilniaus r. 65,41 74,01 75,18 76,03 57,96 64,97 47,56 70,07 49,84
Vilnius 59,77 60,91 52,62 55,16 48,8 48,38 40,18 40,4 31,83
Lietuva 63,91 60,45 65,05 58,97 61,71 61,78 58,57 56,34 50,22
30
40
50
60
70
80
90
100
110
120
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
0
5
10
15
20
25
30
2001 2002 2003 2004 2005
25,49 25,66
28,39
20,75
23,51
15,79
8,97
17,69 17,38
10,73
7,76 8,13 7,595,97
7,77
10,05 9,57 9,58 8,9610,75
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
Šalčininkų r. Vilniaus r. Vilnius Lietuva
Sifilis – lytiniu keliu plintanti liga, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Uţsikrėsti galima ir sukėlėjui prasiskverbus pro
placentą (įgimtas sifilis), perpilant švieţią ţmogaus kraują ar tiesiogiai kontaktuojant su uţsikrėtusiuoju aktyvaus sifilinio išbėrimo metu. Tai
labai sunki ir alinanti liga. Įgimtas sifilis būna tuomet, kai vaisius uţkrečiamas dar negimęs arba naujagimis uţsikrečia gimdymo metu.
Pasaulio sveikatos organizacija kasmet uţregistruoja apie 12 milijonų naujų ligos atvejų ir apie 150 000 mirčių nuo sifilio.
Gonorėja – uţkrečiamas lytinių ir šlapimo, rečiau – kitų organų, gleivinių uţdegimas; tai labiausiai paplitusi pasaulyje lytiniu keliou plintanti liga.
Chlamidiozė – lytiškai plintanti liga, kurią sukelia į bakterijas panašūs organizmai chlamidijos. Ja uţsikrečiama per lytinius santykius.
5 pav. pateiktas sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis Šalčininkų rajone, Vilniaus mieste ir rajone, bei Lietuvos mastu.
Šalčininkų rajone stebėtas maţėjantis ir vienas maţiausių sergamumo rodiklių, lyginant su Vilniaus miestu ir rajon, bei Lietuvos vidurkiu. Analizuojant pagal amţiaus grupes, daugiausiai sergančių LPL
asmenų Šalčininkų rajone registruota 18 – 24 metų amţiaus grupėje (šioje grupėje 2001 – 2009 metų alikotarpiu stebėtas sergančių asmenų
maţėjimas nuo 13,58 atv./1000 Šalčininkų rajono gyventojų 2001 metais iki 3,56 atv./1000 gyventojų 2009 metais). Analizuojant pagal lytį, moterų tarpe stebėtas keletą kartų didesnis
LPL paplitimas lyginant su vyrais Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu.
5 pav. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 -2009 metų laikotarpiu Sergamumas sifiliu Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų
laikotarpiu buvo vienas didţiausių, lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (6 pav.). Stebėtas sergamumo didėjimas. Sergamumas gonorėja ir chlamidioze Šalčininkų rajone buvo
vienas maţiausių arba maţiausias, lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (7, 8 pav.). Stebėtas sergamumo gonorėja ir
chlamidioze maţėjimas.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1,86 1,9 3,02 3,87 1,59 1,87 1,96 1,55 1,18
Vilniaus r. 2,27 1,77 1,6 1,96 2,14 1,79 1,74 1,69 1,91
Vilnius 4,83 4,32 4,59 4,65 4,24 3,81 3,73 3,28 3,58
Lietuva 2,67 2,52 2,37 2,32 2 1,85 1,84 1,62 1,67
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
6 pav. Sergamumas sifiliu (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
7 pav. Sergamumas gonorėja (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 53,52 35,93 5,16 12,97 13,06 15,79 23,87 21,38 32,3
Vilniaus r. 29,32 11,21 0 0 9,66 10,65 9,51 10,46 21,8
Vilnius 35,75 14,46 12,12 9,3 8,2 21,48 15,13 21,19 25,04
Lietuva 26 15,54 13,2 9,93 8,61 9,9 8,15 9,71 9,88
0
10
20
30
40
50
60
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 35,68 12,83 12,9 15,57 10,45 7,9 18,57 10,69 10,77
Vilniaus r. 18,05 20,19 0 0 16,1 7,46 19,02 10,46 11,42
Vilnius 31,78 31,99 20,98 18,91 23,51 30,87 33,69 37,17 28,26
Lietuva 21,26 18,48 14,56 14,03 12,68 12,88 13,95 15,87 11,71
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
8 pav. Sergamumas chlamidioze (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu 9 pav. pateiktas sergamumas AIDS 2001 – 2009 metų laikotarpiu.
Tik 2004 metais Šalčininkų rajone buvo registruoti 2,59 atv./100 000 gyventojų, visais kitais metais nebuvo registruotas nė vienas atvejis. 10 pav. pateiktas naujai uţregistruotų ŢIV atvejų skaičius 2001 –
2009 metų laikotarpiu. Šalčininkų rajone jis buvo maţiausias, lyginant su Vilniaus miestu ir rajonu, bei Lietuvos vidurkiu.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,05 0,1 0,13 0,1 0,21 0,16 0,16 0,13 0,03
Vilniaus r. 0,23 0,3 0,21 0,36 0,2 0,19 0,16 0,13 0,18
Vilnius 1,06 1,09 1,28 1,37 0,96 0,74 0,8 0,41 0,56
Lietuva 0,26 0,29 0,31 0,31 0,24 0,19 0,18 0,12 0,14
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
9 pav. Sergamumas AIDS (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
10 pav. Naujai uţregistruoti ŢIV atvejai (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uţdegimas,
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0 0 0 2,59 0 0 0 0 0
Vilniaus r. 0 0 0 0 0 1,07 0 0 0
Vilnius 0,72 0,72 0,36 0,9 0,36 1,08 1,08 2,33 0,89
Lietuva 0,29 0,26 0,26 0,61 0,29 0,8 0,83 1,64 1,11
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0 0 0 2,59 0 0 0 0 0
Vilniaus r. 0 0 0 0 0 2,13 0 2,09 3,11
Vilnius 2,17 3,61 3,98 1,99 3,07 2,89 4,5 3,95 7,33
Lietuva 2,07 11,44 3,18 3,93 3,51 2,95 3,14 2,83 5,39
0
2
4
6
8
10
12
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
galintis paţeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus.
Tai daţniausia patologija, kuria serga ţmonės, ji sudaro apie 50% visų populiacijos ligų ir apie 75% visų vaikų ligų.
Vaikų kvėpavimo takų infekcijos yra didelė problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kadangi galimybės nustatyti tikslią besikartojančių kvėpavimo takų infekcijų diagnozę ir skirti
patogenezinį gydymą yra ribotas, reikia efektyvių profilaktikos priemonių. Svarbiausios jų – tėvų švietimas, aktyvi imunizacija. 11 pav. pateiktas sergamumas ŪVKTI ir gripu Vilniaus mieste ir
rajone, Šalčininkų rajone bei Lietuvos mastu. Iki 2007 metų Šalčininkų rajone stebėtas sergamumo didėjimas, 2008 metais jis sparčiai sumaţėjo,
2009-aisiais vėl pradėjo didėti. Šalčininkų rajone nuo 2006 metų registruojamas sergamumas buvo maţesnis tik uţ Vilniaus miesto rodiklį.
11 pav. Sergamumas ŪVKTI ir gripu (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 127,86 169,49 208,38 265,27 285,32 286,09 315,02 251,77 264,79
Vilniaus r. 250,17 287,39 270,43 289,45 307,59 285,67 303,57 226,36 237,89
Vilnius 328,21 351,08 350,35 354,35 353,36 313,62 320,26 265,09 301,75
Lietuva 250,81 275,25 279,52 282,81 282,67 269,82 274,99 236,46 259,1
120
170
220
270
320
370
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
Kvėpavimo sistemos ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
2009 m. sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Šalčininkų rajone buvo maţesnis, nei Lietuvos ar Vilniaus apskrities vidurkis (1 pav.).
1 pav. Bendrasis sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis sk. 1000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
Didėja sergamumas astma visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Šalčininkų
rajonas (2 pav.). Astma labiau serga jauni ţmonės.
2 pav. Sergamumas astma sk. 1000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 196,91 263,16 305,33 387,3 411,9 408,29 470,16 386,73 395,87
Vilnius 468,05 491,3 491,28 515,04 519,09 455,04 480,05 401,23 446,1
Lietuva 391 414,46 415,15 438,54 440,97 411,68 434,75 381,26 409,71
Vilniaus apskr. 431,45 467,22 463,45 498,31 501,9 451,31 486,76 403,08 434,37
190
240
290
340
390
440
490
540
Ro
dik
lis 1
00
0 g
yv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 0,38 0,82 1,39 1,82 1,49 1,84 1,99 2,19 2,1
Vilnius 1,51 1,46 1,44 1,83 2,37 2,35 2,74 3,04 2,88
Lietuva 1,46 1,52 1,6 1,82 1,89 1,85 2,19 2,28 2,32
Vilniaus apskr. 1,27 1,32 1,34 1,71 2,02 2,15 2,53 2,76 2,56
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
Ro
dik
lis 1
00
0 g
yv.
Šalčininkų rajone stebimas didesnis mirtingumas nuo plaučių ir
bronchų piktybinių navikų 46,84 / 100 000 gyv., kai Lietuvos vidurkis 33,71 / 100 000 gyv. (3 pav.).
3 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo bronchų ir plaučių piktybinių navikų sk. 100 000 gyv. 2001-2005 m.
Šalčininkų r. 2005 m. fiksuotas 6 kartus didesnis mirtingumas lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų sistemos ligomis nei Vilniaus mieste.
4 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo lėtinių apatinių kvėpavimo takų sist. ligų 100 000 gyv. 2001-2005 m. Parengė: Šarūnas Alasauskas
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 34,11 53,09 52,69 55,51 46,84
Vilnius 34 27,74 32,14 25,05 28,76
Lietuva 37,12 35,5 36,2 34,53 33,71
Vilniaus apskr. 35,2 31,8 33,71 31,67 31,59
2429343944495459
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 112,14 100,09 98,06 44,1 78,38
Vilnius 9,21 9,22 10,67 8,32 12,11
Lietuva 29,1 31,1 30,6 29,34 28,26
Vilniaus apskr. 22,83 24,75 23,7 19,68 20,04
0
20
40
60
80
100
120
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Akių ir ausų ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone, kaip ir Lietuvoje stebėtas nuolatinis sergamumo akių ligomis didėjimas (1 pav.).
1 pav. Bendrasis sergamumas akių ligomis (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas. Šalčininkų rajone
2001 – 2009 metų laikotarpiu asmenų, sergančių katarakta, skaičius 1000-iui gyventojų buvo vienas didţiausių, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus rajonu (2 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 67,13 66,55 96,49 114,46 124,73 120,8 130,13 133,57 132,64
Vilniaus r. 105 95,58 88,04 76,43 79,28 81,73 95,32 92,6 91,09
Vilnius 202,64 205,67 193,14 183,1 178,77 174,57 170,28 163,54 172,95
Lietuva 118,29 120,55 123,78 126,59 130,03 133,99 138,52 141,05 145,56
60
80
100
120
140
160
180
200
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
2 pav. Sergamumas katarakta (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone stebėtas vienas maţiausių sergamumų glaukoma (lyginant su Lietuva, Vilniumi ir
Vilniaus rajonu) (3 pav.). 2001 metais 1000-iui Šalčininkų rajono gyventojų teko 1,02 glaukomos atvejai, 2009 metais skaičius išaugo iki
1,86 atvejų 1000-iui gyventojų Šalčininkų rajone.
3 pav. Sergamumas glaukoma (rodiklis 1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
Glaukoma, kaip ir katarakta – vyresnio amţiaus ţmonių liga. Todėl daugiausiai asmenų, sergančių glaukoma, 2001 – 2009 metų
laikotarpiu Šalčininkų rajone registruota vyresnių nei 65 metų amţiaus grupėje. Šioje amţiaus grupėje stebėtas ir didţiausias glaukomos atvejų augimas.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 3,77 4,23 5,94 4,62 4,1 3,9 3,9 4,49 3,82
Vilniaus r. 2,61 2,46 3,39 2,88 2,75 2,41 3,18 2,65 2,62
Vilnius 4,4 4,68 4,57 4,02 4,02 3,87 3,57 3,75 3,68
Lietuva 4,76 4,89 5,12 4,99 4,99 5,17 5,2 5,2 5,12
2
2,5
3
3,5
4
4,5
5
5,5
6
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1,02 1 2,37 2,21 1,75 1,29 1,7 2,32 1,86
Vilniaus r. 1,57 1,64 1,99 1,33 1,52 1,25 1,5 1,26 1,32
Vilnius 2,03 2,29 2,3 2,38 2,46 2,29 2,18 2,05 2,34
Lietuva 2,15 2,34 2,62 2,73 2,72 2,6 2,49 2,5 2,74
11,21,41,61,8
22,22,42,62,8
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone, kaip ir Lietuvoje stebėtas pakankamai tolygus sergamumas ausų ligomis (4
pav.). Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus rajonu, nuo pat 2001 metų Šalčininkų rajone buvo registruojamas sparčiausiai augantis
sergamumas ausų ligomis.
4 pav. Bendrasis sergamumas ausų ligomis (1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 39,73 44,09 47,22 55,93 61,92 55,1 56,34 60,14 57,34
Vilniaus r. 42,57 41,22 38,64 44,33 45,06 45,04 45,41 45,96 43,78
Vilnius 80,96 79,27 77,46 75,56 73,69 69,49 67,13 59,35 61,96
Lietuva 50,95 51,8 52,42 53,79 51,99 50,4 52,96 50,85 50,26
3540455055606570758085
Rodik
lis 1
000-i
ui gyven
tojų
Kraujo ir kraujodaros ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, apţvelgė sergamumo kraujo ir kraujodaros organų ligomis
situaciją Šalčininkų rajone 2001 – 2009 metų laikotarpiu. Bendrasis sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis 2001 –
2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone buvo didţiausias lyginant su
Vilniaus miestu, apskritimi bei visos Lietuvos bendrojo sergamumo vidurkiu, tik dvejus pastaruosius metus jis buvo maţesnis uţ Lietuvos
vidurkį. (1 pav.)
1 pav. Bendrasis sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis 1000 gyv. 2001 – 2009 m.
2009 metų duomenimis, Šalčininkų rajone kaip ir visos Lietuvos mastu, kraujo ir kraujodaros organų ligomis labiau linkusios sirgti
moterys (10,9 atv./1000-iui gyv.) negu vyrai (6,89 atv./1000-iui gyv.). Šalčininkų rajone moterys jomis sirgo 1,6 karto daţniau negu vyrai, o Vilniaus apskrityje bei Lietuvos mastu moterų sergamumas 2,4 karto
didesnis negu Lietuvos vyrų. (2 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 8,49 9,06 8,41 8,66 9,07 11,87 12,2 8,39 8,8
Vilnius 5,58 6,31 6,68 6,71 6,61 6,84 6,86 7,93 8,68
Lietuva 7,55 8,51 8,14 8,17 8,3 8,39 8,18 8,58 9,05
Vilniaus apskr. 6,11 6,96 6,89 7,05 6,97 7,49 7,14 7,81 8,1
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2 pav. Vyrų ir moterų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, skaičius 1000 gyv. 2008 – 2009 m.
Anemija – kitaip vadinama maţakraujystė, tai būklė kai yra
sumaţėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Sumaţėjus eritrocitų, kitaip raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui
kraujyje, sutrinka organų aprūpinimas deguonimi. Deguonimi neaprūpinti audiniai badauja, trinka jų veikla.
Anemija gali išsivystyti kiekvienam ţmogui, nepriklausomai nuo
lyties ar amţiaus. Daţniau dėl maţakraujystės nukenčia nesubalansuotos dietos besilaikantys asmenys, moterys nėštumo metu, sergantys onkologinėmis ligomis.
2009 metų duomenimis, sergamumas anemijomis Šalčininkų rajone sudarė 94,9 proc. visų kraujo ir kraujodaros organų ligų.
3 pav. Sergamumas anemijomis 1000 gyv. 2001 – 2009 m.
0
2
4
6
8
10
12
14
Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys
Šalčininkų r. Vilniaus apskr. Lietuva
5,84
10,76
4,64
10,92
5,19
12,25
6,89
10,9
4,69
11,47
5,43
13,03
2008
2009
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 6,17 6,6 6,27 6,07 6,17 7,9 6,92 4,78 5,55
Vilnius 2,75 3,29 3,47 3,42 3,34 3,31 3,26 4,1 4,5
Lietuva 4,46 5,1 4,66 4,67 4,6 4,56 4,29 4,58 4,77
Vilniaus apskr. 3,39 4 3,83 3,94 3,88 4,08 3,72 4,29 4,42
2
3
4
5
6
7
8
9
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone registruotas didţiausias sergamumas anemijomis lyginant su Lietuvos vidurkiu,
Vilniaus miestu ir apskritimi. (3 pav.)
4 pav. Asmenų, sergančių anemijomis, skaičius 1000 gyv. pagal amţių 2001 – 2009 m. Šalčininkų rajone
Šalčininkų rajone kaip ir visoje Lietuvoje 2001 – 2009 m. laikotariu anemijų paplitimas 0 – 17 metų amţiaus asmenų tarpe, lyginant su
kitomis amţiaus grupėmis buvo didţiauias, tačiau atvirkščiai negu kitose amţiaus grupėse, šioje amţiaus grupėje anemijų paplitimo daugiametė
dinamika (2001 – 2009 m.) buvo maţėjanti: 2001 m. – 24,06 atv./1000-iui gyv., 2009 m. – 20,56 atv./1000-iui gyv. (4 pav.)
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
0-17 24,06 23,29 24,23 21,67 26,68 28,71 29,77 19,39 20,56
18-44 2,49 3,63 2,82 3,28 2,35 4,65 3,98 2,71 3,01
45-64 3,21 4,22 4,34 5,62 3,79 7,12 8,2 5,72 6,3
65+ 4,05 5,8 5,09 6,75 6,96 11,42 10,22 8,98 9,53
0
5
10
15
20
25
30
35
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyv.
5 pav. 0-17 m. amţiaus asmenų, sergančių kraujo ir kraujodaros organų ligomis, skaičius 1000 gyv. 2001 – 2009 m.
2009 metais, Šalčininkų rajone anemijų paplitimas 0 – 17 metų
amţiaus asmenų grupėje buvo 2 kartus didesis lyginant su Vilniaus apskritimi, miestu bei Lietuvos vidurkiu. (5 pav.)
IŠVADOS
1. 2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone registruotas
didžiausias sergamumas anemijomis lyginant su Lietuvos
vidurkiu, Vilniaus miestu ir apskritimi. 2. 2009 metais, Šalčininkų rajone anemijų paplitimas 0 – 17 m.
amţiaus asmenų grupėje 2 kartus didesnis lyginant su Vilniaus apskritimi, miesu bei Lietuva.
0 5 10 15 20 25
Šalčininkų r.
Vilnius
Lietuva
Vilniaus apskr.
19,39
9,79
11,08
10,91
20,56
10,22
11,18
10,642009 2008
Urogenitalinės sistemos ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Bendrasis sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu Šalčininkų rajone buvo maţiausias, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (1 pav.). 2009 metais
1000-iui Šalčininkų rajono gyventojų teko 97,64 urogenitalinės sistemos ligų atvejai, tuo tarpu Vilniuje – 157,68 atvejai, Vilniaus rajone – 103,21 atvejis, Lietuvoje – 118,14 atvejų. 2009 metais 1000-iui Šalčininkų
rajono gyventojų teko daugiau urogenitalinės sistemos ligų atvejų, lyginant su 2008-aisiais.
1 pav. Bendrasis sergamumas urogenitalinės sistemos ligomis (rodiklis
1000-iui gyventojų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu
Sergamumas priešinės liaukos hiperplazija Šalčininkų rajone buvo vienas didţiausių, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (2 pav.).
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 34,18 56,1 64,54 64,83 66,52 72,79 87,13 86,76 97,64
Vilniaus r. 87,97 96,32 100,54 103,74 105,34 107,33 108,39 110,75 103,21
Vilnius 128,88 135,64 149,97 150,04 152,15 144,21 138,59 153 157,68
Lietuva 100,44 104,78 109,09 114,39 112,79 110,81 110,54 115,92 118,14
30
50
70
90
110
130
150
Rodik
lis 1
000-i
ui
gyven
tojų
2 pav. Sergamumas priešinės liaukos hiperplazija (rodiklis 1000-iui vyrų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Sergamumas moters dubens organų uždegiminėmis ligomis
Šalčininkų rajone buvo vienas maţiausių, lyginant su Vilniumi ir Vilniaus rajonu, bei Lietuvos vidurkiu (3 pav.). Lyginant su 2001 metais, iki 2009 metų sergamumas išaugo.
3 pav. Sergamumas moters dubens organų uţdegiminėmis ligomis
(rodiklis 1000-iui moterų) 2001 – 2009 metų laikotarpiu Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 2,12 4,61 10,9 8,79 12,31 14,23 9,85 7,02 6,73
Vilniaus r. 5,52 4,6 6,26 7,66 4,82 9,08 7,81 8,39 7,44
Vilnius 5,22 5,38 6,6 8,7 8,19 8,59 6,43 7,67 8,99
Lietuva 6,26 6,46 7,19 9,21 8,94 10,95 8,28 8,29 8,05
2
4
6
8
10
12
14
Rodik
lis 1
000-i
ui
vyrų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 13,97 27,04 32,2 30,86 27,75 32,78 32,32 29,73 31,92
Vilniaus r. 37,43 37,27 32,39 34,85 35,94 33,15 39,33 33,15 37,28
Vilnius 46,87 48,43 51,82 45,59 41,5 37,28 34,3 37,81 37
Lietuva 33,76 35,18 35,54 35,39 32,08 28,7 28,22 27,54 26,51
10
15
20
25
30
35
40
45
50
55
Rodik
lis 1
000-i
ui
mote
rų
Odos ir poodţio ligų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
Odos ligos šiandieninėje visuomenėje yra gana daţnas reiškinys, jų atsiradimui didelę įtaką turi ne tik paveldimumas ar silpnas imunitetas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.
Šalčininkų rajone sergamumas odos ir poodţio ligomis 2001 – 2009 metų laikotarpiu buvo maţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus rajonu. 2001 metais 1000-iui Šalčininkų rajono
gyventojų teko 44,68 odos ir poodţio ligų atvejai, 2009 metais šis rodiklis padidėjo iki 62,89 atvejų 1000-iui gyventojų.
Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė
Psichikos ir elgesio sutrikimų ataskaita Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
2009 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Šalčininkų r. 395 atvejai/1000 gyv. arti Lietuvos vidurkio 409 atvejai/1000 gyv. (1 pav.).
1 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais sk. 100 000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m. (1 pav.)
Šalčininkų r. uţima 4 vietą pagal sergamumą pschikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. 2009 m. teko 145,37 atvejai/100 000 gyv.
Nuo 2008 m. atvejų sk. naţėjo (2 pav.).
2 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sk. 100 000 gyv. Šalčininkų r. 2001-2009 m.
Parengė: Šarūnas Alasauskas
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 196,91 263,16 305,33 387,3 411,9 408,29 470,16 386,73 395,87
Vilnius 468,05 491,3 491,28 515,04 519,09 455,04 480,05 401,23 446,1
Lietuva 391 414,46 415,15 438,54 440,97 411,68 434,75 381,26 409,71
Vilniaus apskr. 431,45 467,22 463,45 498,31 501,9 451,31 486,76 403,08 434,37
190
240
290
340
390
440
490
540
Ro
dik
lis 1
00
0 g
yv.
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 56,07 17,96 64,51 38,91 175,04 168,47 209,54 237,8 145,37
Vilnius 74,03 74,1 59,49 47,2 61,45 88,45 123,95 115,81 98,54
Lietuva 53,46 42,23 40,04 37,29 85,11 79,87 91,81 84,84 62,35
Vilniaus apskr. 65,43 61,4 57,18 43,14 82,51 106,6 135,86 125,45 97,05
050
100150200250
Ro
dik
lis 1
00
00
0 g
yv.
Kai kurių ligų grupių mirtingumo rodiklių apţvalga Šalčininkų rajone uţ 2009 metus
1 – 7 paveiksluose pavaizduoti mirtingumo rodikliai (bendri, skirtingose amţiaus grupėse bei pagal lytį). Pastebėta jog mirtingumas visose amţiaus grupėse Šalčininkų rajone tiek vyrų, tiek moterų tarpe
buvo vienas didţiausių arba didţiausias, lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus rajonu visu analizuojamu laikotarpiu.
1 pav. Bendrasis mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009
metų laikotarpiu
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1539,36 1601,44 1648,95 1564,36 1797,47 1776,88 1848,71 1798,22 1596,4
Vilniaus r. 1397,24 1253,74 1185,24 1259,92 1332 1405,96 1375,97 1443,33 1253,18
Vilnius 910,93 928,97 970,5 936,28 996,73 1096,07 1110,85 1062,4 1030,26
Lietuva 1160,46 1183,95 1186,67 1203,26 1282,81 1320,33 1351,57 1305,26 1258,65
900
1000
1100
1200
1300
1400
1500
1600
1700
1800
1900
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
2 pav. Vyrų mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų
laikotarpiu
3 pav. Moterų mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2009 metų
laikotarpiu
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1724,96 1816,43 1850,65 1753,43 2051,53 2029,67 2187,95 1975,75 1802,87
Vilniaus r. 1551,28 1400,76 1314,09 1466,97 1491,57 1525,28 1557,6 1609,16 1397,67
Vilnius 1066,95 1057,08 1125,93 1088,22 1167,5 1286,67 1345,91 1211,92 1196,38
Lietuva 1325,24 1345,93 1355,18 1363,71 1468,47 1505,18 1570,19 1466,17 1405,09
1000
1200
1400
1600
1800
2000
2200
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų r. 1367,92 1403,8 1463,97 1391,24 1565,16 1546,05 1540,02 1636,92 1408,6
Vilniaus r. 1254,75 1117,85 1066,09 1068,41 1184,3 1295,32 1207,15 1288,86 1119,07
Vilnius 780,29 821,81 840,57 809,42 854,36 937,41 915,69 938,54 893,06
Lietuva 1015,76 1041,89 1039,04 1062,84 1120,53 1158,99 1161,04 1165,13 1131,27
750
850
950
1050
1150
1250
1350
1450
1550
1650
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
4 pav. 0 – 17 metų vaikų mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2005 metais
0
20
40
60
80
100
120
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 69,87 61,56 84,66 108,87 44,83
Vilniaus r. 67,59 59,55 46,54 75,91 63,06
Vilnius 43,89 62,98 53,18 47,46 56,74
Lietuva 68,24 66,49 58,83 66,91 63,75
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
0
100
200
300
400
500
600
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 403,33 476,7 462,68 429,04 530,95
Vilniaus r. 362,53 277,92 297,19 361,13 351,97
Vilnius 203,39 203,15 206,61 195,31 203,09
Lietuva 277,17 265,06 261,94 256,02 278,03
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
5 pav. 18 – 44 metų amţiaus asmenų mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
6 pav. 45 – 64 metų amţiaus asmenų mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2000
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 1818,83 1664,86 1747,41 1864,24 2026,55
Vilniaus r. 1579,89 1403,37 1299,21 1500,17 1405,37
Vilnius 1045,17 1039,36 1017,01 1031,97 1027,44
Lietuva 1218,78 1205,38 1199,79 1214,18 1289,57
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
7 pav. 65 metų ir vyresnio amţiaus asmenų mirtingumas (rodiklis 100 000 gyventojų) 2001 – 2005 metų laikotarpiu
Parengė: Dovilė Jakubavičiūtė
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2001 2002 2003 2004 2005
Šalčininkų r. 6473,36 6776,01 6845,04 6137,9 7189
Vilniaus r. 6900,48 6233,43 5731,85 5663,47 6390,43
Vilnius 4929,93 4848,08 5024,8 4635,31 4955,61
Lietuva 5406,64 5465,26 5350,99 5343,32 5606,58
Rodik
lis 1
00 0
00 g
yven
tojų
Šalčininkų rajono sveikatos prieţiūros sistemos raida 2009 m.
Sveikatos sistema - valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema.
Gyventojų sveikatos rodikliai daţnai atspindi esamą sveikatos
sistemą rajone. Sveikatos statistika remiasi asmens sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliais. Gyventojų sergamumo pokyčius kartais lemia ne tiek gyventojų sveikatos pokyčiai, kiek geresnės diagnostinės bazės
galimybės, specialisto buvimas ar nebuvimas įstaigoje, vykdomos ankstyvojo ligų išaiškinimo programos. Todėl greta sergamumo reiktų
vertinti ir mirtingumo bei ligų paplitimo rodiklius. Tiek eilę metų vykdomos sveikatos sistemos reformos, tiek įstaigų finansinis motyvavimas teikti daugiau ar maţiau paslaugų atsispindi įstaigų
veikloje. 2009 m. sveikatos sistemai buvo sunkūs kaip ir kitiems
paslaugų sektoriams. Sveikatos prieţiūros darbuotojų darbo uţmokestis, didintas keletą metų prieš tai, sumaţėjo, sumaţinus paslaugų balo vertę, atitinkamai sumaţėjus įstaigų pajamoms. Sunku išlaikyti gerus
specialistus. Nemaţa specialistų dalis išvyksta dirbti į uţsienį. Bendri sveikatos sistemos rodiklai parodo visumą, tačiau
neatspindi atskirų įstaigų veiklos, ką turėtų analizuoti įstaigų savininkai.
Pokyčiai greitojoje medicinos pagalboje, ambulatorinėje įstaigų grandyje ar ligoninėse atsiliepia visoms grandims.
Gydytojų skaičius
Gydytojų skaičius 10000 gyv.
0
20
40
60
80
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
LietuvaŠalčininkų r. 15,86 17,77 17,07 16,13 16,26 17,44 17,31 16,89 17,57
Trakų r. 22,55 23,16 21,82 21,89 22,29 20,86 22,14 20,56 20,45
Vilniaus r. 14,52 13,63 12,91 13,05 12,71 12,85 12,83 12,79 11,71
Vilnius 57,97 57,44 56,58 56,68 57,81 59,05 60,23 64,48 65,73
Lietuva 33,66 33,44 33,13 32,88 33,23 33,85 34,35 36,11 36,46
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų rajone gydytojų skaičius kinta neţymiai, išlieka tolygus (ţr.grafiką), maţesnis uţ Trakų, tačiau didesnis uţ Vilniaus rajoną.
Šeimos gydytojų skaičius
Šalčininkų rajone šeimos gydytojų skaičius turi tendenciją
neţymiai didėti.
Odontologų skaičius
Šeimos gydytojų skaičius 10000 gyv.
0
2
4
6
8
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 1,53 1,8 3,36 4,42 4,46 4,76 4,79 4,83 4,87
Trakų r. 2,15 1,62 2,15 4,86 5,71 4,94 4,43 4,17 3,92
Vilniaus r. 5,63 5,48 5,58 5,82 5,88 5,95 6,42 6,45 5,7
Vilnius 1,68 2,73 3,44 3,89 4,12 4,35 4,52 5,48 5,78
Lietuva 2,77 3,53 4,18 4,7 4,86 5,07 5,26 5,44 5,52
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Odontologų skaičius 10000 gyv.
0
2
4
6
8
10
12
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 2,56 2,06 2,33 2,08 2,62 2,38 2,4 2,68 2,43
Trakų r. 3,76 3,77 4,58 4,32 4,62 3,84 3,6 4,17 4,48
Vilniaus r. 4,61 4,02 4,38 3,88 3,74 3,82 3,89 3,43 3,83
Vilnius 8,98 8,5 9,24 9,42 10,53 9,47 9,3 8,35 9,64
Lietuva 6,8 6,31 6,52 6,33 6,83 6,26 6,48 5,95 6,69
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Odontologų skaičius 10 000 gyventojų Šalčininkų rajone maţesnis nei Lietuvos rodiklis. Gydytojai odontologai dirba tiek
valstybinėse pirminėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, tiek privačiose. Vis dar nepakankamas dėmesys burnos higienai ir
profilaktikai bei ugdymui lemia gyventojų dantų prastą būklę. Specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju medicinos
išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius
Specialistų su medicinos išsilavinimu maţiausiai Vilniaus
rajone, Šalčininkų rajone rodiklis panašūs į Trakų rajono rodiklį.
Slaugytojų skaičius
Specialistų su medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) sk.10000 gyv.
0
50
100
150
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 62,93 64,11 62,33 60,37 59,54 58,91 58,05 58,98 59,47
Trakų r. 64,44 63,02 62,49 61,08 60,88 57,92 57,56 55,58 52,94
Vilniaus r. 35,34 34,31 31,18 31,06 30,88 30,48 29,55 29,43 28,81
Vilnius 127,78 123,96 122,25 120,69 121,22 121,5 121,25 120,95 120,32
Lietuva 99,76 97 95,07 93,3 92,98 92,53 91,96 91,8 90,98
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Slaugytojų (įsk. akušerius) sk.10000 gyv.
0
20
40
60
80
100
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 53,47 52,27 49,4 47,36 46,43 45,7 45,54 46,38 47,31
Trakų r. 45,91 45,52 45,79 44,32 43,76 42 42,06 40,29 40,06
Vilniaus r. 25,55 24,47 22,32 22,54 22,33 21,88 21,14 21,32 20,73
Vilnius 94,35 92,55 90,38 88,91 89,49 90,28 87,61 90,69 89,27
Lietuva 76,79 75,04 73,23 72,15 71,83 71,66 71,02 71,71 70,41
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Slaugytojų skaičius Šalčininkų rajone yra maţesnis nei
Lietuvos ir turi neţymią didėjimo tendenciją.
Chirurgų, vidaus ligų gydytojų, akušerių ginekologų, psichiatrų skaičius
Didieji Lietuvos miestai dominuoja tiek vidaus ligų gydytojų,
tiek gydytojų chirurgų skaičiumi. Vidaus ligų gydytojų skaičius
Šalčininkų rajone panašus į Trakų ir Vilniaus rajono skaičių ir yra iš jų didţiausias.
Gydytojų chirurgų skaičius 10 000 gyventojų Šalčininkų rajone
lenkia tik Vilniaus rajono skaičių.
Vidaus ligų gydytojų skaičius 10000 gyv.
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 5,88 5,41 4,66 3,64 3,93 3,96 3,73 4,02 3,78
Trakų r. 9,4 6,73 6,46 4,59 4,08 3,29 2,77 3,06 3,36
Vilniaus r. 3,71 3,24 2,84 3,02 2,78 2,87 2,42 2,39 2,38
Kaunas 20,79 19,64 19,87 19,31 18,94 18,77 19,26 21,12 19,94
Vilnius 16,99 16,45 15,58 14,72 14,49 15,42 14,67 17,24 16,87
Lietuva 10,59 9,86 9,36 8,78 8,59 8,76 8,62 9,27 9,06
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Gydytojų chirurgų skaičius 10000 gyv.
0
1
2
3
4
5
6
7
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 1,28 1,29 1,29 1,3 1,31 1,32 1,33 1,34 1,35
Trakų r. 1,61 1,62 1,62 1,62 1,63 1,65 1,38 1,39 1,4
Vilniaus r. 0,56 0,56 0,55 0,43 0,43 0,32 0,42 0,42 0,31
Kaunas 4,38 4,52 4,72 4,89 5,02 5,39 5,37 5,93 5,94
Vilnius 4,75 4,79 4,65 4,57 4,66 4,96 5 5,39 5,41
Lietuva 2,47 2,47 2,47 2,46 2,48 2,58 2,61 2,72 2,73
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų rajone akušerių ginekologų skaičius maţesnis nei
lyginamuose rajonuose ar miestuose, išskyrus Vilniaus rajoną, kurį lenkia.
Gydytojų akušerių ginekologų skaičius 1000 gyv.
0
1
2
3
4
5
6
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 1,53 1,54 1,55 1,56 1,31 1,32 1,33 1,34 1,62
Trakų r. 1,34 1,62 1,62 2,43 2,17 2,75 3,6 2,78 2,52
Vilniaus r. 0,79 0,78 0,77 0,75 0,64 0,85 0,84 0,62 0,62
Kaunas 4,36 4,36 4,39 4,48 4,55 4,78 4,75 4,83 4,7
Vilnius 3,27 3,07 3,02 3,04 3,02 3,17 3,1 3,21 2,98
Lietuva 2,33 2,29 2,24 2,22 2,24 2,32 2,28 2,22 2,15
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Gydytojų psichiatrų skaičius Šalčininkų rajone panašus į
Vilniaus rajono rodiklį ir yra maţesnis nei Lietuvos rodiklis.
Hospitalizuotų asmenų skaičius
Hospitalinis sergamumas Šalčininkų rajone artimas Vilniaus miesto ir Lietuvos rodikliui.
Gydytojų psichiatrų skaičius 10000 gyv.
0
1
2
3
4
5
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 0,51 0,51 0,52 0,52 0,52 0,53 0,53 0,54 0,54
Trakų r. 0,81 0,81 0,81 0,81 0,82 0,82 0,55 1,11 1,12
Vilniaus r. 0,45 0,45 0,44 0,65 0,53 0,64 0,63 0,62 0,52
Kaunas 2,6 2,38 2,44 2,64 2,55 2,68 2,64 2,64 2,75
Vilnius 3,67 3,83 3,96 3,85 3,88 3,9 3,98 4,07 3,86
Lietuva 1,59 1,61 1,65 1,64 1,67 1,67 1,67 1,73 1,71
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Hospitalinis sergamumas 1000 gyv.
0
100
200
300
400
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 206,72 215,17 214,13 211,2 213,89 207,83 226,65 225,03 223,39
Trakų r. 298,9 309,11 295,61 277,77 274,38 265,33 274,02 270,26 264,24
Vilniaus r. 179,95 183,53 181,66 182,35 179,2 177,15 190,42 192,94 194,72
Vilnius 208,68 197,9 193,43 194,5 198,79 197,32 209,49 216,66 224,52
Lietuva 235,24 229,68 229,02 232,39 233,43 227,59 235,09 239,41 242,97
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Apsilankymų pas gydytojus skaičius
Apsilankymų pas gydytojus skaičius per pastaruosius metus
Šalčininkų rajone tolygiai augo.
Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius
Apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičius per
pastaruosius metus Šalčininkų rajone tai pat augo.
Apsilankymai pas gydytojus 100 gyv.
0
200
400
600
800
1000
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 280,65 369,12 421,06 476,57 471,31 414,68 547,03 553,61 564,15
Trakų r. 820,53 773,95 712,35 667,18 698,22 699,69 731,11 718,92 684,22
Vilniaus r. 436,75 440,1 455,75 493,91 539,02 538,41 554,85 545,04 511,79
Vilnius 671,54 673,65 712,12 721,09 737,58 715,05 744,75 748,37 752,18
Lietuva 534,69 547,76 571,54 603,48 620,61 616,99 642,99 654,49 652,71
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Apsilankymai pas pirminio lygio gydytojus 100 gyv.
0
200
400
600
800
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 192,12 275,74 319,47 366,22 362,04 306,76 428,99 432,93 441,53
Trakų r. 616,56 550,12 516,23 492,49 529,67 532,72 550,29 534,31 504,49
Vilniaus r. 293,99 306,15 322,22 355,59 391,85 392,7 399,32 388,35 361,93
Vilnius 395,62 414,18 452,04 460,36 468,07 454,26 476,12 475,9 479,06
Lietuva 351 370,97 392,93 420,82 434,66 430,48 446,93 452,95 450,13
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Apsilankymų pas odontologą skaičius
Apsilankymų pas gydytojus odontologus skaičius sumaţėjo. Finansinis sunkmetis galėjo įtakoti ir gyventojų galimybes susimokėti ar primokėti uţ paslaugas. Apsilankymų skaičiaus maţėjimas gali turėti
įtakos prastėjančiai gyventojų dantų būklei.
Greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų apimtis ir struktūra
Apsilankymai pas odontologus 1-am gyventojui
0
0,5
1
1,5
2
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 0,76 0,69 0,64 0,55 0,56 0,64 0,76 0,8 0,59
Trakų r. 0,83 0,89 0,86 0,9 0,99 0,94 0,74 0,74 0,83
Vilniaus r. 1,4 1,4 1,41 0,97 1,29 0,78 0,72 0,67 0,64
Vilnius 1,43 1,28 1,39 1,41 1,45 1,37 1,33 1,24 1,33
Lietuva 1,25 1,17 1,18 1,13 1,16 0,98 1,06 0,92 0,94
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Suaugusiesiems suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų
1000 suaug.
0
50
100
150
200
250
300
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 180,81 182,57 182,93 201,73 191,48 212,74 221,23 209,35 203,76
Trakų r. 170,45 168,19 197,86 195,41 199,18 201,13 214,05 186,87 165,85
Vilniaus r. 187,97 185,23 192,54 140,81 193,04 217,08 213,34 178,8 158,12
Kaunas 275,47 260,88 262,79 243,65 247,57 253,36 244,88 230,14 220,91
Vilnius 227,34 234,98 233,46 219,5 215,16 204,53 212 178,41 167,49
Lietuva 243,97 233,25 234,54 225,53 227,45 228,61 229,51 205,17 193,51
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Maţėja suaugusiems Šalčininkų rajono gyventojams suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų 2008, 2009 m. lyginant su 2007
m., tačiau rodiklis didesnis nei Lietuvos bendras.
Šalčininkų rajono vaikams suteiktų greitosios pagalbos
paslaugų skaičius artimas Trakų rajono rodikliui ir yra vienas maţesnių. Stacionaro lovų skaičius
Vaikams suteikta greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1000
vaikų
0
50
100
150
200
250
300
350
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 94,83 104,15 111,82 99,21 83,89 24,19 110,56 101,66 90,75
Trakų r. 131,85 125,34 81,5 133,93 113,27 107,33 123,23 93,82 85,63
Vilniaus r. 182,62 171,27 174,59 140,54 190,83 178,07 174,81 106,94 108,24
Kaunas 259,53 264,69 258,06 240,41 220,56 180,02 165,85 135,61 152,65
Vilnius 268,92 289,5 295,76 291,07 301,25 232,79 228,11 154,9 157,09
Lietuva 193,79 186,58 182,41 182,8 174,95 150,42 144,15 112,05 115,22
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Stacionaro lovų skaičius 10000 gyv.
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 57,05 57,42 44,23 44,5 40,13 40,42 43,41 41,02 41,36
Trakų r. 48,33 48,48 44,45 45,94 46,21 46,67 49,81 50,02 50,42
Vilniaus r. 20,26 18,44 10,94 10,78 10,68 12 12,1 11,23 11,5
Kaunas 139,57 136,54 136,89 138,77 132,6 131,72 132,57 132,62 132,49
Vilnius 128,07 122,59 116,39 113,6 112,62 109,63 112,18 111,31 111,57
Lietuva 91 88,24 85,65 83,73 80,62 79,24 80,81 80,88 80,77
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Dėl didelės stacionarių įstaigų koncentracijos didţiuosiuose miestuose lovų skaičius atitinkamai didţiausias Kaune ir Vilniuje ir
neţymiai maţėjantis. Šalčininkų rajone lovų skaičius artimas Trakų rajonui, o slaugos lovų rodiklis – Vilniaus rajonui.
Šalčininkų rajone vidaus lovų skaičius artimas Trakų rajono
rodikliui ir yra vienas maţesnių.
Šalčininkų rajone vaikų ligų lovų skaičius nuo 2001 m.
maţėjo, o nuo 2006 stabilus.
Vidaus ligų lovų skaičius 10000 gyv.
0
10
20
30
40
50
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 20,47 20,6 14,23 14,31 13,12 13,21 13,31 13,4 13,52
Trakų r. 13,96 14 13,47 13,78 13,86 14,27 14,39 14,45 14,57
Vilniaus r. 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kaunas 38,11 36,93 36,95 37,63 36,19 34,77 35,01 35,2 35,45
Vilnius 29,69 27,44 24,8 23,14 23,09 19,86 21,22 20,84 21,47
Lietuva 23,08 22,28 21,68 20,89 20,05 19,01 19,18 19,1 19,16
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Vaikų ligų lovų skaičius 10000 gyv.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 7,67 7,72 5,69 5,72 5,25 4,23 4,26 4,29 4,33
Trakų r. 6,71 6,73 5,39 5,4 5,44 5,76 5,81 5,84 5,88
Vilniaus r. 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kaunas 8,31 8,16 8,27 8,05 8,12 7,9 7,82 7,89 7,97
Vilnius 4,26 4,27 3,73 3,82 3,81 3,81 3,8 4,32 5,53
Lietuva 5,73 5,35 4,99 4,83 4,68 4,46 4,41 4,39 4,64
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Šalčininkų chirurgijos lovų skaičius vienas maţiausių.
Akušerijos lovų skaičius maţesnis nei Lietuvos rodiklis.
Psichiatrijos, reabilitacijos lovų nėra.
Chirurgijos lovų skaičius 10000 gyv.
0
5
10
15
20
25
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 5,63 5,66 3,88 3,9 3,15 3,17 3,2 3,22 3,24
Trakų r. 10,74 10,77 8,62 6,76 6,25 6,31 6,37 6,67 6,72
Vilniaus r. 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kaunas 20,55 20,31 20,22 19,8 18,5 19,04 20,36 19,73 19,45
Vilnius 21,83 22,05 21,04 20,9 20,97 19,28 22,42 22,13 21,39
Lietuva 11,42 11,2 10,78 10,44 9,97 9,59 10,33 10,18 10,05
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Akušerijos lovų skaičius 10000 gyventojų
0
1
2
3
4
5
6
7
8
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 3,07 3,09 2,59 2,6 2,1 2,11 2,13 2,14 2,16
Trakų r. 3,49 3,5 3,5 3,24 2,99 3,02 3,04 3,06 3,08
Vilniaus r. 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kaunas 6,98 6,8 6,61 6,67 5,43 5,78 5,91 5,82 5,88
Vilnius 4,34 4,23 4,36 3,45 3,43 3,43 3,42 3,4 3,62
Lietuva 3,93 3,52 3,25 3 2,69 2,66 2,57 2,56 2,5
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Slaugos lovų skaičius didesnis uţ Vilniaus rajono ir miesto,
tačiau maţesnis nei Lietuvos rodiklis.
Slaugos lovų skaičius 10000 gyv.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 10,23 10,3 10,35 10,41 10,49 11,62 14,38 11,8 11,89
Trakų r. 8,05 8,08 8,08 11,35 12,23 12,08 14,94 15,01 15,13
Vilniaus r. 13,5 11,73 10,94 10,78 10,68 12 12,1 11,23 11,5
Vilnius 4,97 4,97 5,75 7,36 7,97 9,49 10,36 10,68 10,64
Lietuva 9,15 9,07 9,19 9,99 10,36 10,95 12,52 13,05 13,24
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Hospitalinis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 1000 gyv.
0
10
20
30
40
50
60
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 35,07 43,45 46,66 46,39 46,27 47,41 48,35 50,21 49,51
Trakų r. 55,28 56,68 56,19 54,85 53,2 56,1 53,28 54,77 53,82
Vilniaus r. 32,91 33,49 35,33 35,76 34,34 33,43 35,59 36,67 38,49
Kaunas 40,01 38,01 41,18 42,09 43,79 40,95 41,93 45,08 47,84
Vilnius 36,72 35,3 35,75 36,11 36,98 36,21 36,89 38,69 40,99
Lietuva 42,18 42,14 43,69 44,54 45,64 44,71 45,55 47,83 48,64
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Hospitalinis sergamumas kraujotakos sitemos ligomis artimas Lietuvos rodikliui.
Hospitalinis sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis
didesnis uţ Lietuvos bendrą rodiklį ir kinta banguojančia kreive.
Hospitalinis sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 1000 gyv.
0
10
20
30
40
50
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 36,06 33,98 28,67 31,7 32,76 25,82 32,73 28,56 28,24
Trakų r. 37,73 39,66 37,76 37,53 37,64 31,71 39,33 27,81 31,05
Vilniaus r. 19,04 19,97 17,97 19,25 18,45 16,17 18,5 17,03 17,11
Kaunas 24,36 21,85 20,87 21,7 19,93 18,23 20,84 19,89 22,88
Vilnius 20,68 19,38 16,58 18,51 17,81 15,87 17,98 16,41 18,58
Lietuva 28,86 26,61 24,92 26,37 24,9 21,43 24,67 22,19 24,32
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Hospitalinis sergamumas virškinimo sistemos ligomis artimas Lietuvos rodikliui.
Hospitalinis sergamumas virškinimo sistemos ligomis 1000 gyv.
0
5
10
15
20
25
30
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 15,52 16,78 16,21 16,24 15,54 17,4 18,22 19,72 17,9
Trakų r. 25,91 27,48 24,91 20,61 23,31 21,25 20,56 22,93 21,57
Vilniaus r. 17,41 17,94 16,53 17,05 16,92 15,2 15,38 15,43 14,62
Kaunas 21,87 20,99 20,71 20,38 20,33 19,07 17,64 18,89 18,73
Vilnius 22,91 21,39 19,26 18,99 19,28 18,16 18,19 18,43 18,14
Lietuva 22,19 21,52 20,14 19,84 19,79 18,75 18,45 19,07 18,91
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Hospitalinis sergamumas traumomis ir kt. turi maţėjimo tendenciją.
Apibendrinimas Šalčininkų rajone sveikatos sistemos ištekliai ir įstaigų veiklos rodikliai (LSIC duomenimis) vieni iš maţesnių. Tai lemia nedidelis
asmens sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas. Vilniaus miestas, kuriame koncentruotas asmens sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas, Šalčininkų
rajonui arčiausias. Reiktų atskirai įvertinti kiek paslaugos Vilniaus miesto sveikatos prieţiūros įstaigose prieinamos Šalčininkų rajono gyventojams, ar patogus susisiekimas, ar tolygiai prieinama pirminė
sveikatos prieţiūra, ar pakanka greitosios medicinos pagalbos išteklių. Reiktų paskatinti gyventojus ateiti pasitikrinti dėl ankstyvojo vėţio nustatymo pagal valstybines prevencines programas (Vilniaus TLK
duomenys). Gyventojų, prisirašiusių prie Šalčininkų rajono pirminių asmens
sveikatos prieţiūros įstaigų 2010 m. skaičius sumaţėjo 236: nuo 35051 iki 34815.
Parengė: Ina Čebotariova
Hospitalinis sergamumas traumomis, apsinuodijimais ir kt. išorinių
priežasčių padariniais 1000 gyv.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Šalčininkų r.
Trakų r.
Vilniaus r.
Kaunas
Vilnius
Lietuva
Šalčininkų r. 22,61 22,25 22,58 19,35 19,41 20,24 20,29 19,48 17,12
Trakų r. 34,92 33,05 29,22 27,87 28,54 28,13 26,07 24,99 20,92
Vilniaus r. 19,84 19,02 18,52 17,98 18 18,26 17,83 17,54 16,34
Kaunas 17,86 17,19 16,67 16,25 16,35 16,61 16,18 16,64 16,37
Vilnius 20,18 19,83 19,19 18,25 18,57 18,41 18,48 18,05 17,3
Lietuva 22,59 22,08 21,89 20,72 21,05 20,48 19,73 19,05 18,12
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
![shaivam.org · T " GYv f.6 Q)L" ]R?&"=B K G{v.N Q)+" f K T " GYv.6 Q)L" ' > v.6 Q)L" f? I K " q T",) q: d/ G{v.N Q)+" o QId.;" ~U)-.;"4 GJs% &"jJ #" T " TJT GYv f.N e)L"](https://static.fdocument.pub/doc/165x107/5e09757c983e165b3f33d7ba/t-gyv-f6-ql-rb-k-gvn-q-f-k-t-gyv6.jpg)
