VILNIAUS MIESTO TARYBOS ATASKAITA

2015 m. balandis

VILNIAUS MERAS ARTŪRAS ZUOKAS

2011 METAIS ĮSIPAREIGOJOME

• Sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir

energiją

• Pažadinti Vilnių - miegančią

gražuolę, kuri snaudžia nuo

2007 metų, ir siekti, kad Vilnius

būtų miestas, kuriame gera

gyventi

REZULTATAS

9 iš 10 VILNIEČIŲ PATENKINTI GYVENIMU MIESTE

Gyvenimu Vilniuje patenkinti 93 proc.sostinės gyventojų. Pagal šį rodiklįvilniečiai aplenkė daugiau nei pusęEuropos miestų („Flash Eurobarometro“tyrimas)

• 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti mažmeninių parduotuvių prieinamumu

• 84 procentai vilniečių mano, kad miestui naudingas užsieniečių buvimas

• 83 proc. vilniečių patenkinti miesto kultūros infrastruktūra – teatrais, koncertų salėmis, muziejais, bibliotekomis.

• 79 proc. sostinės gyventojų patenkinti viešosiomis miesto erdvėmis

• 75 proc. vilniečių patenkinti miesto žaliosiomis erdvėmis.

2011 - 2015 m.

AKTYVIAI DIRBOME, KAD VILNIUJE BŪTŲ GERA GYVENTI

• Apšvietėme miestą – vilniečiai vėl pasijuto saugesni

• Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose

• Dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc. iki 6,5 proc.(2015 04 duomenys). Per šiuos nepilnus ketverius metus, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės institucijoms ir privačiam verslui, sukurta 35 000 gerai apmokamų darbo vietų

• Vilnius tapo regiono IT, startuolių, biotechnologijų ir paslaugų centru, kurį pasirenka didžiausios pasaulio kompanijos

TARPTAUTINIAI ĮVERTINIMAI

• 2011 m. „The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiaivaldomų pasaulio miestų;

• 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ įvertino Vilnių,kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusiųregionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius pasaulio reitingeužėmė IV vietą;

• 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbusautomobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose spūstysdidžiausios;

• 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukęs miestasEuropoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų;

• 2014 m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbėnaujuosius išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvossostinė, kurioje veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet irvisame pasaulyje.

• 2015 m. Amerikiečių verslo žurnalas „Inc.com" įtraukė Vilnių į Europospopuliariausių, sparčiai augančių verslių miestų dešimtuką: ketvirtąją vietąreitinge užimantis Vilnius aplenkė Stokholmą, Londoną, Romą, Oslą ir kt.

KĄ RADOME IR KĄ PALIEKAME

2011 M. PRADŽIOJE NEDARBAS BUVO 12,4 PROC.

Tarptautinis valiutos fondas numato, kad Egipte 2015 metais nedarbo lygis

sieks 13.9 procento.

VILNIUJE - 650 TŪKST. GYVENTOJŲ

• Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione,

kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir

darželiuose.

• 2014 m. rugsėjį pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimo į Vilniaus mokyklas atėjo daugiau pirmokų nei baigė

abiturientų.

• Kiekvieną dieną į Vilnių atvyksta apie 120 -180 tūkst. dienos

lankytojų.

• Gyventojų skaičius Vilniuje 2011 m. - 524 tūkst., 2014 m. -

540 tūkst. (Statistikos Departamento duomenys).

• Vilniaus miesto savivaldybėje - 648 697 prisirašiusiųjų prie

poliklinikų ir pirminės sveikatos įstaigų.

• Taigi Vilniuje - beveik 650 tūkst. gyventojų.

* Vilniaus rajono centrinė poliklinika priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o jos ambulatorijos Vilniaus rajono savivaldybei

VILNIUJE - 648 697 PRISIRAŠIUSIŲ PRIE POLIKLINIKŲ

SOCIALIAI REMTINI, PAŠALPŲ IR KOMPENSACIJŲ GAVĖJAI

800

17600

10200

2007 2011 2014

Pašalpų gavėjai Išlaidos (tūkst. EUR)

Pašalpų gavėjų

sumažėjo 36%

Išlaidospašalpoms

sumažėjo 42%

BIUDŽETO PAJAMOS

• Kadencijos pradžioje,

2011 metais, Vilniaus

savivaldybės biudžetas

buvo mažiausias per

visą laikotarpį, 2015 m.

biudžeto pajamos -

didžiausios.

• Savivaldybės biudžeto

finansinius rodiklius

rengia Finansų

ministerija ir tvirtina

Seimas.

2011-2013 m. GPM DALIS VILNIUI MAŽĖJO

• Vilniaus skola kaupėsi nuo 2008 metų. Vilniaus apskrityje sukuriame 40 proc.

Lietuvos BVP.

• Vilniui skiriama GPM dalis padidinta tik 2014 ir 2015 m.

VILNIEČIAI 2011-2014 M. SUMOKĖJO

361,5 MLN. LT DAUGIAU GPM

VIENAM VILNIEČIUI TENKA MAŽIAUSIA BIUDŽETO DALIS

VILNIUS STABILIZAVO SKOLOS AUGIMĄ

Kai dėl ydingo valstybės finansų planavimo kitų Lietuvos savivaldybių

skolos drastiškai auga, Vilnius stabilizavo skolos augimą.

VILNIAUS VAKARINIS APLINKELIS

Įgyvendinus vakarinį aplinkkelį bus baigtas formuoti tarptautinių transporto koridorių tinklas,jis sujungs IXB transporto koridorių, kuriame A1 kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 keliasVilnius-Minskas, su transeuropiniu keliu E272, kuriame ir A2 kelias Vilnius – Panevėžys.

• I ir IA etapai: 4,4 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 4 viadukai

• II etapas: 2,8 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 4 viadukai

• III etapas: 5,4 km ilgio atkarpa bei pastatyti 7 viadukai

Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas projektuoti 2002 m. Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pilaitėje link Ukmergės plento.

• I etapas: nuo 2009 m. vasario iki 2011 m. kovo mėn., nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės g.

• II etapas: nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2013 m. lapkričio mėn., nuo L. Asanavičiūtės iki Šešuolių (Ozo) g.

• III etapas nuo Šešuolių (Ozo ) g. iki Ukmergės plento.

1,8 KARTO IŠAUGO NAUJŲ INDIVIDUALIŲ ĮMONIŲ SKAIČIUS

• 2014 m. Vilniujeuždarųjų akcinių bendrovių įregistruota 6 proc. daugiau, nei 2013 m. Net 1,8 karto išaugo naujų individualių įmonių skaičius.

• „Versli Lietuva“ duomenimis, 2014 m. (III ketv.) daugiau negu pusė - 53,2 proc. - visų Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų buvo įsteigta Vilniaus miesto savivaldybėje.

NUO BANKROTO IŠGELBĖTAS VIEŠASIS TRANSPORTAS

mln. Eur

44.5

28.1

51.6

35.14

VVT Pajamos Bilietų pardavimai

Vilniaus viešojo transporto pajamos padidėjo 7,1 mln. eurųBilietų pardavimai išaugo 25 %

2011 2014

RINKLIAVA Į SOSTINĖS BIUDŽETĄ UŽ PARKAVIMĄ, MLN. EUR

0.9

2.43

2011 2014

Rinkliavos surinkimas, mln. Eur

Mobilieji telefonai Kiti šaltiniai

Padidėjo 71%

E. MIESTAS

• 2013 m. pristatyta m. Parking. Jau naudojasi 68 661 vartotojai

• 2014 m. pristatyta - m. Ticket. Jau naudojasi 50 683 vartotojai

• 2015 m. pristatyta - Tvarkau Vilnių. Jau naudojasi 376 vartojai

ŠILUMOS KAINOS MAŽINIMAS. VILNIUS NUO 2013 M.

TURI AIŠKŲ VEIKSMŲ PLANĄ

Kaip pertvarkyti Vilniaus šilumos ūkį atsisakant importuojamų dujų ir

pereiti prie vietinio biokuro.

Sumažinti šilumos kainas vilniečiams iki 18.4 kWh.

Projektą parengė savivaldybė ir UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai’’ kartu

su KPMG konsultantais.

Projektas pateiktas Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, bei AB

„Lietuvos energija“.

Šiuos planus paliekame įgyvendinti naujajai Tarybai.

NAUJAS BIOKURO KATILAS - TEC 3 KATILINĖS

MODERNIZAVIMAS – NAUDA VILNIEČIAMS

• Šilumos kaina – 18,4 ct/kWh

• Elektros energija – rinkos kainomis

• 60 kv. m. butas per mėn. sutaupytų 150 Lt

• Vilniaus gyventojai kasmet už šildymą mokėtų apie 150

mln. Lt mažiau

• Net 70 proc. šilumos būtų gaminama naudojant vietinį

biokurą ir tik 30 proc. – dujas

• Mažėtų elektros energijos importas į Lietuvą

• Projekto vertė – 720 mln. Lt

• Planuojama ES parama – mažiausiai 60 proc. šios sumos.

• Naujo biokuro katilo įrengimas yra parengtas su

Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinę šilumos ūkio

programą.

ŠILUMOS KAINA ŠIANDIEN (BE PVM) VILNIUJE, JEI

TEC-3 MODERNIZAVIMAS BŪTŲ ĮVYKĘS 2013 m.

ŠILUMOS KAINOS VILNIUJE KITIMAS

KODĖL NEMAŽĖJA KAINOS, ATSIRADUS SGD

• 2/3 dujų perkama iš SGD - tai 16,6 proc. brangiau

nei biržoje ir 35,7 proc. brangesne kaina nei galėtų

nusipirkti iš „Lietuvos dujų tiekimas“ (su jais sudaryta

sutartis).

• „Vilniaus energijai“ nurodyta nupirkti net 73 proc. per

metus dujų iš SGD. Likusi, mažesnė, dalis

perkama iš LDT.

• Numatyti dujų kiekiai iš SGD terminalo Vilniuje yra

didžiausi - beveik ketvirtadalis visos Lietuvos.

• Vilniečiai išlaiko terminalą didelių mokesčių už

šildymą sąskaita.

• Nėra galimybių pakeisti situaciją - prievolę nustato

valstybės institucijos.

SUKURTA 3640 NAUJŲ VIETŲ DARŽELIUOSE

• 2011-2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3640naujų vietų vaikams darželiuose.

• 2009-2010 metais sukurta tik 460 naujų vietų.

• Šiemet Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis,kurį lanko apie 250 vaikų.

• Suplanuota papildomai sukurti dar apie 1000 vietų: šiemet duristurėtų atverti „Gluosnis“ Viršuliškėse, naujų vietų turėtų atsirastidar 3 vaikų darželiuose: Žirmūnuose, Antakalnyje ir tarpPašilaičių bei Šeškinės. Rengiami dokumentai naujiemsdarželiams Pilaitėje ir Balsiuose ir konkursas statyti naują darželįVisoriuose. Suplanuoti statyti ir du privatūs darželiai Antakalnyjeir Burbiškėse.

• Darželis „Venecijos“ kvartale turėtų būti trečiasis naujas lopšelis-darželis Vilniuje, pastatytas jau nepriklausomos Lietuvoslaikotarpiu.

REKONSTRUOTA 40 UGDYMO ĮSTAIGŲ

VIENO VAIKO DARŽELYJE IŠLAIKYMAS – 1757 EUR

• Vilniuje mokosi daugiau

kaip 180 000

ikimokyklinukų,

moksleivių ir studentų –

tiek būtų kartu sudėjus

dviejų miestų - Klaipėdos

ir Šilutės - gyventojus.

• Vaikų, jaunimo ir

suaugusiųjų ugdymo

programai 2015 m.

Savivaldybės biudžete

skirta 200,4 mln. eurų, tai

yra 44,8 proc. viso miesto

biudžeto.

PAGERINOME SUSISIEKIMĄ SU LIETUVA

IR ATKŪRĖME NACIONALINĮ ORO VEŽĖJĄ

• „Air Lituanica“ jau turi tris orlaivius, rudenį planuojams ketvirtas

• Šiuo metu vykdomi skrydžiai devyniomis kryptimis (Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Praha, Paryžius, Talinas, Amsterdamas, Bilundas, Stokholmas), nuo balandžio 30 d. bus 10 krypčių (Hamburgas)

• 2020 m. pagal verslo planą turės 7 orlaivius, perveš 1 mln. keleivių, bus didesnė oro bendrovė nei „Estonian air“ ar „Malta air“

VEIKLOS PAJAMOS

,,Air Lituanica” pajamos 2015 m. auga kiekvieną savaitę, o 2015 m. kovoantroje pusėje pasiektas pardavimų rekordas – savaitiniai pardavimaiviršijo 500 tūkst. EUR.

„Air Lituanica“ ekonominės – socialinės

naudos rezultatas

• Įmonės bendra sukurta nauda

27,6 milijonų eurų

• Papildomai projekto sukurta

nauda 12,2 milijonai eurų

• Vienas įmonės išleistas euras

sukuria 1,8 eurų naudos.

• Bendras vienas įmonės euro

pelningumas yra 79%, t.y.

vienas euras sukuria

papildomą 0,79 EUR naudą

KIEK LIETUVAI KAINAVO NEVEIKLUMAS?

• 2009 m. LR Susisiekimo ministerija (ministras E.Masiulis) užsakė studiją, kurią atliko

„Advanced Logistics group EuroPraxis Consulting“, Ispanija (studijos kaina 700 000 lt)

• Studijoje teigiama, kad „bankrutavus „flyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado

tiesiogiai/netiesiogiai – (600/1260) 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų

(70 mln. eurų). Sudėjus netiesioginį, tiesioginį, sindikuotąjį ir turizmo poveikį, iš viso oro

transporto poveikis būtų: ne mažiau kaip 11.700 darbo vietų ir ne mažiau kaip 420 mln.

eurų bendrosios pridėtinės vertės, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP’’.

• Nuo 2009 m. Lietuva pradėjo importuoti oro pervežimo paslaugas. Ekonominė ir

mokestinė nauda atitenka kitų valstybių kompanijoms, Lietuvoje parengti aviacijos

specialistai (pilotai, mechanikai, aptarnaujantis personalas ir t.t.) dažniausiai dirba ir

moka mokesčius užsienyje.

• LR Susisiekimo ministerija per Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010-

2012 m. programą skrydžių skatinimui skyrė 15 mln. Lt (neskaičiuojant Vilniaus oro

uosto sumažintų aptarnavimo tarifų).

Lietuvos savivaldybės skrydžiams skatinti skiria: 2010 m. Kauno miestas įsipareigojo

per trejus metus skrydžių skatinimui skirti 4,7 mln. Lt, Kauno rajonas – 2,4 mln. Lt.

airLITUANICA už vieną keleivį Vilniaus oro uostui moka 22 Lt (6,4 eur), kai kitos pigių

skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo programos

2010-2012 m. susitarimą moka tik 6,2 Lt (1,8 Eur).

ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ

• Visos valstybės institucijos ir atsakingi pareigūnai turi veikti

vieningai ir siekti bendrų tikslų, nes nacionalinis oro vežėjas ir yra

toks tikslas.

• Dėkoju visiems, kurie palaikė šį projektą, Tarybos nariams,

administracijos darbuotojams, įmonių vadovams, privatiems

investuotojams. Ypatinga padėka Susisiekimo ministerijai, jos

vadovams ir specialistams, Vilniaus oro uostui ir Civilinei aviacijos

administracijai.

• Turiu paminėti oponentus ir nacionalinio oro vežėjo žlugdytojus, nes

tabar turiu galimybę apie tai kalbėti atvirai. Net sunku suprasti

motyvus, kodėl taip yra - Lietuvos respublikos prezidentė Dalia

Grybauskaitė, tiesiogiai ir per savo patarėjus darė viską, kad

Lietuva neturėtų nacionalinio oro vežėjo.

• Tai dabar naujosios Vilniaus miesto tarybos ir mero atsakomybė.

• „Air Lituanica“ ateitis – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės

asmeninė atsakomybė.

PRADĖTI IR RENGIAMI PROJEKTAI

• Pradėta ir rengiama šimtai projektų (Antakalnio g.

rekonstrukcija; Lazdynų vandens ir sveikatingumo centras,

Neries krantinių modernizavimas, Olandų g. žiedo

rekonstrukcija, stoties rajono konversija, Liepkalnio sporto

ir sveikatingumo centras, Kalvarijų turgaus rekonstrukcija,

Daugiafunkcinis sveikatinimo ir užimtumo kopleksas

Šeškinėje ir t.t.)

• Vilnius pasirengęs istoriniam šuoliui pirmyn 2015 – 2020

m.

• Didelis uždavinys ir atsakomybė naujajai Tarybai –

tęsti, kas pradėta ir sugebėti įgyvendinti projektus

AČIŪ TARYBAI, KARTU SU VILNIEČIAIS NUVEIKĖME DAUG