VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTAS

Apie odos vëþáInformacija pacientams

2005 VILNIUS

UDK 616.5-006 Ap33

Ði knygelë ir knygelë „Apie odos melanomà“ iðleista uþ lëðas, kurias pa-aukojo Lietuvos þmonës, skirdami 2 procentus savo pajamø mokesèio visuo-meninës organizacijos “Iðmokime gyventi su vëþio liga” veiklai remti.

Visiems jiems nuoðirdþiai dëkojame.

ParengëJ. TamoðauskienëV. SidorovasG. Getautaitë

RedagavoG. Pruskuvienë

MaketavoR. Jonytë

©Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2005

ISBN 9986- 784- 43- 3 ©UAB „Petro ofsetas“, 2005

Apieodos vëþá 3

Ávadas

Ðioje knygelëje rasite naudingø þiniø apie odos vëþá. Su-þinosite, kaip nustatoma ðios ligos diagnozë, kokie gydymoprincipai.

Suprantama, èia nepateiksime patarimø, koks gydymometodas labiausiai tinka konkreèiu atveju. Gydymo bûdai pa-renkami labai individualiai ir tai atlieka ligoná gydantis gy-dytojas, iðsamiai susipaþinæs su jo ligos istorija bei tyrimøduomenimis.

Kas yra vëþys

Kûno audiniai ir organai sudaryti ið smulkiø daleliø, vadi-namø làstelëmis. Vëþys – ðiø làsteliø liga. Nors ávairiø organølàstelës skirtingai atrodo ir funkcionuoja, taèiau jø daugini-mosi procesai vienodi. Sveikas organizmas làsteliø daugini-mosi procesus kontroliuoja. Jei, veikiant kenksmingiems veiks-niams, pakinta kokio nors organo làstelës, jos ima “nebeklau-syti” kontrolës mechanizmø. Tokios làstelës pradeda daugin-tis nevaldomos, nesustodamos. Susidaro jø sankaupa, t. y.susiformuoja navikas. Navikas gali bûti gerybinis arba pik-tybinis.

Gerybinio naviko làstelës nesiskverbia á aplinkinius kûnoaudinius ir neplinta á kitus organus. Todël jos nëra piktos, vë-þinës. Taèiau didëdamas gerybinis navikas gali mechaniðkaispausti aplinkinius audinius bei organus ir taip sukelti sveika-tos problemø.

Piktybinis navikas sudarytas ið vëþiniø làsteliø, kurios skver-biasi, áauga á gretimus audinius bei organus, taip juos paþeis-

4 Apieodos vëþá

damos ir sunaikindamos. Dar viena piktybiniø làsteliø savybë– jos atskyla nuo pirminio þidinio ir krauju ar limfa pasklindakituose organuose. Kai ðios làstelës pasiekia naujà vietà, josgali ten daugintis ir sudaryti naujus navikus, vadinamus meta-stazëmis.

Kad bûtø nustatyta, koks yra navikas, jo làsteles mikroskoputuri ávertinti gydytojas patologas. Naviko làsteliø gaunamaávairiais bûdais. Atliekant naviko biopsijà, iðpjaunamas nedidelisnavikinio audinio gabalëlis ar net visas navikas, jei jis nedidelis. Kartaisnaviko làsteliø paimama specialia mentele pagrandant jo pavirðiø ar,jei darinio pavirðius ðlapiuoja, stikliukas priglaudþiamas prie jo irgaunami naviko atspaudai. Ði medþiaga, kaip minëta, specialiai jàparuoðus, iðtiriama mikroskopu. Kokiu bûdu gauti navikiniø làsteliøiðtyrimui, nusprendþia gydytojas.

Paprastai visus piktybinius navikus kasdienybëje vadina-me vëþiu, taèiau gydytojai þino, jog vëþys yra toks piktybinisnavikas, kuris iðsivysto ið epitelinio audinio làsteliø. Piktybi-niai navikai, iðsivystæ ið neepiteliniø làsteliø, vadinami kitaip,pvz., sarkoma, limfoma, melanoma ir kt. Epitelinis audinyssudaro visø kûno gleiviniø pavirðiná sluoksná, o gleivinës ið-kloja virðkinamojo trakto, kvëpavimo, ðlapimo, lyties takus.Odos pavirðiná sluoksná taip pat sudaro epitelinës làstelës, to-dël odos piktybinis navikas, iðsivystæs ið ðiø làsteliø, yra odosvëþys. Kitas odos piktybinis navikas yra melanoma. Ji vystosiið odoje esanèiø pavieniø làsteliø – melanocitø ar ið melanoci-tø sankaupos odoje – apgamo. Þiniø apie ðá piktybiná odosnavikà rasite atskiroje knygelëje “Apie odos melanomà”.

Oda

Oda turi keletà paskirèiø. Ji apsaugo vidaus organus nuomechaniniø paþeidimø, nudegimø, nuo ultravioletiniø saulësspinduliø poveikio. Oda padeda palaikyti normalià kûno tem-

Apieodos vëþá 5

peratûrà, su prakaitu paðalina iðorganizmo nereikalingas me-dþiagas. Jà sudaro du pagrindi-niai sluoksniai. Pavirðinissluoksnis, tas kurá lieèiame irmatome, vadinamas epidermiu,po juo þemiau esantis sluoks-nis – derma. Epidermis sudary-

tas ið daugiasluoksnio plokðèiojo epitelio làsteliø. Pavirðinisjo sluoksnis nuolat nusitrina ir atsinaujina ið giliau epidermyjeesanèiø baziniø epiteliniø làsteliø.

Epidermyje tarp baziniø làsteliø yra kito tipo làsteliø, vadi-namøjø melanocitø, kurie gamina odos pigmentà melaninà.Tai medþiaga, atsakinga uþ odos atspalvá ir spalvà bei odosádegimà saulëje. Apgamai yra daugybës melanocitø sankaupaodoje. Ið melanocitø iðsivystæs piktybinis navikas, kaip mi-nëta, vadinamas melanoma.

Odos vëþio formos

Yra 2 pagrindinës odos vëþio formos: ið baziniø epiteliniølàsteliø iðsivystæs piktybinis navikas vadinamas bazoceliuli-niu vëþiu arba bazalioma, ið epidermio plokðèiøjø epitelio làs-teliø – plokðèialàsteliniu odos vëþiu. Bazoceliulinio odos vë-þio yra daug daugiau nei plokðèialàstelinio – jis sudaro net 80 %visø odos vëþio atvejø, plokðèialàstelinis tik 20 %.

Bûna atvejø, kai vienu metu nustatoma ne vienas, bet keliodos vëþio þidiniai ávairiose kûno vietose. Kartais pacientui,kuris anksèiau sirgo odos vëþiu ir buvo nuo jo iðgydytas, pokurio laiko atsiranda naujas ðios ligos þidinys.

Bazalioma auga lëtai, á kitus kûno organus metastazuojaypaè retai, lengvai pagydoma. Visgi, jei bazalioma negydo-ma, ilgainiui ji plinta gilyn á odà ir gretimus audinius.

6 Apieodos vëþá

Plokðèialàstelinis odos vëþys yra agresyvesnis, gana retai, betgali iðplisti ir metastazuoti á limfmazgius bei kitus organus ar pasi-kartoti toje paèioje vietoje, nors ir buvo iðgydytas.

Odos vëþiu daþniau serga senyvo amþiaus þmonës, mote-rys daþniau negu vyrai. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1800naujø odos vëþio atvejø, ið jø du treèdaliai moterims ir vienasvyrams. Atsiradæs navikas odoje greitai pastebimas ir apèiuo-piamas, didþioji dalis pacientø nedelsdami kreipiasi á gydyto-jà. Todël uþleisto odos vëþio pasitaiko tik pavieniai atvejai, o80 % nustatomas pirmos stadijos ir 16% antros stadijos odosvëþys. Tai reiðkia, kad beveik visi pacientai, kuriems iðsivystëodos vëþys, visiðkai pagydomi.

Kas sukelia odos vëþá

Pagrindinë odos vëþio prieþastis – ultravioletiniø saulësspinduliø poveikis odai. Ðviesios odos þmogus, kurio odanuo saulës parausta greièiau nei kitiems ar joje atsirandastrazdanø, turi didesnæ rizikà susirgti odos vëþiu. Manoma,kad reguliarus deginimasis soliariumuose taip pat gali pa-didinti rizikà susirgti ðia liga. Mûsø dienomis þmonës turidaugiau laiko ir pinigø laisvalaikiui praleisti gamtoje, taip patatostogoms ðiltuose kraðtuose, kur daugeliui pagrindinis tikslasyra graþiai ádegti. Ryðkus ádegimas saulëje laikomas sveikatosir groþio poþymiu. Vaikai ypaè pernelyg daug iðbûna saulëje.Apskaièiuota, kad net tris ketvirtadalius visos ultravioletiniø spin-duliø dozës þmonës gauna bûdami iki 20 metø amþiaus. Mano-ma, jog dël pernelyg ilgo laiko, praleisto saulëje, yra didesnëtikimybë, kad po kaþkiek metø, sulaukus vyresnio amþiaus,ðiems þmonëms gali iðsivystyti odos vëþys. Juodaodþiai þmo-nës gerokai reèiau suserga odos vëþiu, nes gausus pigmen-to melanino kiekis epidermyje apsaugo jø odà nuo per dideliosaulës poveikio.

Apieodos vëþá 7

Kiti veiksniai, sàlygojantys odos vëþio iðsivystymà, tiesa, re-tai, yra pernelyg ilgas chemikalø (akmens anglies dervos, suo-dþiø, deguto, asfalto, parafino, skystø degalø deriniø, plaukødaþø, arseno), naudojamø pramonëje, poveikis þmogui. Jei dar-be susiduriama su tokiomis medþiagomis, bûtina vilkëti apsau-ginius rûbus. Minimalus minëtø produktø kiekis buityje neturëtøsukelti odos vëþio.

Yra dar ir paveldimumo veiksnys, kuris gali sàlygoti odosvëþio iðsivystymà, bet tai reti atvejai.

Dauguma odos vëþiu serganèiø þmoniø yra senyvo amþiaus.Odos vëþio atvejø daugëja. Tai susijæ su tuo, kad ilgëja þmoniøgyvenimo trukmë, taigi daugëja senyvo amþiaus þmoniø, kuriepernelyg neatsakingai degindavosi saulëje, kai buvo jaunesni.

Prevencija

Persikaitinimo saulëje rizika smarkiai sumaþëja, jei ven-giame bûti „vidurdienio“ saulëje – maþdaug nuo 11 iki 16 va-landos. Reikëtø dëvëti ilgomis rankovëmis rûbus, apsaugan-èius odà nuo per stipraus saulës poveikio, skrybëles bei nau-doti apsauginius kosmetinius preparatus, tinkanèius jûsø odostipui, ypaè kol oda dar neparaudusi nuo saulës. Vaikø oda turibûti ypaè gerai apsaugota. Tiems, kuriø rizika susirgti odosvëþiu padidëjusi, naudoti preparatus, apsauganèius nuo kenks-mingo ultravioletiniø spinduliø poveikio, turi bûti taip pat ápras-ta, kaip valytis dantis. Praplikæ þmonës nuo saulës spinduliøþalingo poveikio turi ypaè saugoti galvà.

Kokie odos vëþio simptomai

Odos vëþys gali vystytis bet kurioje kûno vietoje, bet daþ-niausiai bûna tose kûno srityse, kurios labiausiai veikiamossaulës spinduliø: veido ar kaklo odoje. Ir bazalioma, ir plokðèiøjø

8 Apieodos vëþá

epiteliniø làsteliø vëþys gali bûti ávairiø formø. Tai gali bûti raus-vas, kietas, nedidelis, virð odos iðkilæs mazgelis, balzgana ap-vali ar ovali plokðtelë, 1–2 mm pakilusi virð odos lygio, nedi-delë opelë ar nedidelis paraudæs odos lopinëlis ðiurkðèiu, pleis-kanojanèiu pavirðiumi. Visi ðie darinukai kartais gali kraujuotiar apsitraukti „plutele“. Jie gali atrodyti taip, tarsi tuoj uþgis,uþsitrauks, bet visgi neuþgyja. Darinukai daþniausiai neskaus-mingi, bet pamaþu didëja. Karpos pavidalo plokðèiøjø làste-liø vëþys aptinkamas ir ant plaðtakø iðorinio pavirðiaus arblauzdø srityje.

Jei neáprasti odos pakitimai nedingsta per mënesá, bûtina pa-sirodyti gydytojui. Aiðku, yra ir daugybë kitokiø, nevëþiniø odosligø, pasireiðkianèiø mazgeliais ar karpø pavidalo. Jie atsirandadël ávairiausiø kitø prieþasèiø nei vëþys, ypaè vyresnio amþiausþmonëms. Taigi apsilankyti pas gydytojà bet kokiu atveju ver-ta, nes, jei bus nustatytas odos vëþys, gydymas bus pradëtastuojau, o nevëþinius odos darinukus bus proga paðalinti kos-metiniais sumetimais.

Kaip nustatoma diagnozë

Pastebëjus odoje anksèiau minëtø pakitimø, pirmiausia rei-këtø kreiptis á ðeimos gydytojà, kuris apþiûrëjæs nuspræs, ar ver-ta pacientà pasiøsti konsultuotis pas specialistà. Odos ligø spe-cialistas vadinamas dermatologu. Pacientas gali bûti pasiøstasir pas onkologà, chirurgà arba plastinës chirurgijos specialistà.

Specialistas apþiûri odos pakitimus, spræsdamas, ar tai galë-tø bûti odos navikas. Ypaè vertingos informacijos suteikia odosdariniø apþiûra dermatoskopu, prietaisu, kuris smarkiai padidi-na apþiûrimo objekto vaizdà. Taèiau ar tai gerybinis darinys, arkurios nors rûðies odos vëþys, galutinai nustatoma naviko làste-les iðtyrus mikroskopu. Tam reikia paimti naviko làsteliø nuo-grandø ir atlikti jø citologiná tyrimà mikroskopu. Nuograndø

Apieodos vëþá 9

paëmimas – greita, neskausminga ir paprasta procedûra. Jos metugydytojas specialia mentele keliais brûkðtelëjimais pagrandoodos navikà, gautà medþiagà paskleidþia ant stikliuko ir nu-siunèia á laboratorijà iðtirti. Atsakymo galima sulaukti greitai,net tà paèià dienà.

Baziniø làsteliø vëþys beveik niekada neiðplinta, todël grei-èiausiai daugiau tyrimø nebereikës.

Plokðèiøjø làsteliø vëþys kartais, nors ir retai, iðplinta. Ap-þiûros metu gydytojas apèiuopdamas patikrina, ar nëra padidëjæartimiausi ðalia odos naviko esantys limfmazgiai. Jei navikasatsirado prieð keletà metø, didëdamas apëmë nemaþà odos plo-tà, gydytojas turi ásitikinti, ar liga neiðplito plaèiau, nei matomaið iðorës. Tam gali reikëti atlikti dar keletà papildomø tyrimø.Jie parodys, ar nëra metastaziø kituose organuose. Tai padësapsispræsti, koká gydymà pacientui rekomenduoti. Jei reikia ko-kiø nors papildomø tyrimø, gydytojas aptars tai su pacientu.

Kokie gydymo bûdai

Daugiau nei 90% pacientø, kuriems diagnozuojama baziniøar plokðèiøjø làsteliø odos vëþys, yra visiðkai pagydomi. Gydy-mo bûdai gali bûti ávairûs, koks pacientui labiausiai tinkamas,nusprendþia gydytojas.

Galima pastebëti, kad pacientai, sergantys odos vëþiu, gydo-mi nevienodai. Taip yra dël to, kad nors jiems nustatyta ta patiliga, bet kiekvieno jø navikas skiriasi savo dydþiu, forma, vieta,kurioje atsirado, ásiskverbimo á odà gyliu, iðplitimu á kitas kûnosritis. Pacientai skiriasi amþiumi ir bendra sveikatos bûkle. Ðieveiksniai turi reikðmës, koks gydymas bus pasirinktas. Iðkilusklausimø dël gydymo, naudinga pasiðnekëti apie tai su gydyto-ju. Kad bûtø iðsiaiðkinta visa, kas pacientui rûpi, prieð pokal-bá verta susidaryti dominanèiø klausimø sàraðëlá. Pokalby-je su gydytoju gali dalyvauti ir pacientui artimas þmogus.

10 Apieodos vëþá

Chirurgija

Vienas ið odos vëþio gydymo bûdø yra chirurginis. Gydytojaspaðalina navikà kartu su já supanèia sveikai atrodanèia nedideleodos dalimi, kad neliktø në vienos navikinës làstelës. Þaizda susiû-nama. Daþniausiai operacija atliekama vietinës nejautros sàlygo-mis, á namus galima gráþti tà paèià dienà.

Jei navikas yra didesnis, gali tekti paðalinti daugiau odos.Ðiuo atveju þaizdà kartais tenka uþdengti odos lopu, paimtuið kitos kûno vietos, t. y. atlikti odos persodinimà. Þaizda,uþdëjus ant jos odos lopà, sutvarstoma ir paliekama ramybë-je keletà dienø. Po to patikrinama, ar gerai viskas gyja. Pana-ðiai priþiûrima ir þaizda, likusi paëmus odos lopà.

Paprastai, jei abi þaizdos gyja gerai, pacientas gali gráþtinamo maþdaug po deðimties dienø nuo operacijos. Ið pra-dþiø gyjanèios þaizdos neatrodo graþiai, taèiau laikui bëgant,randai nyksta ir tampa vis maþiau pastebimi.

Limfmazgiø ðalinimas

Jeigu nustatytas plokðèiøjø làsteliø odos vëþys, iðplitæs áartimuosius limfmazgius, gydytojas gali rekomenduoti ope-raciniu bûdu paðalinti ne tik navikà, bet ir juos. Taip uþker-tamas kelias toliau plisti ligai. Ði operacija vadinama lim-fadenektomija ir yra atliekama bendrosios nejautros sàly-gomis. Kartais, paðalinus kirkðnies ar paþasties limfmaz-gius, po operacijos galûnë ima tinti. Tai vadinama limfede-ma. Jei galûnë tinsta, apie tai reikia praneðti gydytojui, jisrekomenduos gydomàjá masaþà bei gydomàjà gimnastikàar skirs, jei reikës, kitoká gydymà. Galûnë nuolat turi bûtiapvyniota elastingais tvarsèiais.

Apieodos vëþá 11

Gydymas ðalèiu (kriochirurgija)

Jei odos navikas labai maþas ir pavirðinis, já ámanoma pa-ðalinti pasitelkiant tam tikrà audiniø ðaldymo technikà – krio-chirurgijà. Ant naviko uþpurðkiama skysto azoto, kuris já nu-ðaldo. Procedûra gali bûti ðiek tiek nemaloni dël ðalèio, todëlatliekama vietinës nejautros sàlygomis. Po procedûros gydo-ma vieta aptvarstoma, kol susiformuos ðaðelis. Galiausiai, maþ-daug po mënesio, ðaðelis nukrenta, o po juo bûna uþaugusinauja, ðvelni, sveika odelë. Navikas turëtø bûti iðnykæs. Galilikti baltas randelis. Kartais tam, kad navikas visiðkai iðnyktø,reikia daugiau nei vienos gydymo ðalèiu procedûros.

Gydymas lazeriu

Dabartiniu metu odos vëþiui gydyti ðis gydymo bûdas tai-komas gana daþnai. Paprastai lazeriu vietinës nejautros sàly-gomis ðalinami nedideli navikai. Procedûra nesutrikdo ben-dros sveikatos bûklës, á namus galima eiti tuoj po procedûros.Navikas, veikiamas lazerio spinduliu, staiga lyg iðgaruoja,dingsta, jo vietoje uþsideda rusvas ðaðelis, kuris nukrenta, kaipo juo esantys audiniai sugyja, pasidengia nauja odele.

Fotodinaminë terapija (FDT)

Naudojant ðá metodà á venà suleidþiama ðviesai jautriø me-dþiagø hemoporfirinø. Jie turi savybæ kauptis navikiniame au-dinyje. Kai jø prisikaupia odos vëþio làstelëse, ðios tampa la-bai jautrios ðviesai. Tuomet navikas apðvieèiamas lazerio ðvie-sa, vëþinëse làstelëse prasideda fotocheminës reakcijos, suke-lianèios jø þûtá.

12 Apieodos vëþá

Radioterapija (gydymas spinduliais)

Radioterapija yra seniai naudojamas efektyvus bazoceliuli-nio ir plokðèialàstelinio odos vëþio gydymo metodas, ypaè nau-dingas, kai vëþys atsiranda tokiose vietose, kurias bûtø sunkuoperuoti arba kai operacijos gali sudarkyti veidà. Odos vëþionavikams gydyti, atsiþvelgiant á jø dydá ir ásiskverbimo á odàgilumà, naudojama didesnës ar maþesnës energijos jonizuojan-èioji spinduliuotë (rentgeno, gama ir kt.), dël kurios poveikioþûva piktybinës làstelës ir navikas sunaikinamas. Dauguma pa-cientø á gydytojà kreipiasi dar tada, kai odos vëþys yra maþømatmenø ir negilus. Tokie navikai iðgydomi apðvitinus juos ne-didelio skvarbumo jonizuojanèiàja spinduliuote, kurià skleidþiatrumpaþidininës rentgenoterapijos aparatas. Procedûros daþ-niausiai atliekamos pacientui sëdint këdëje. Pagal naviko dydáparenkamas atitinkamo diametro (1, 2, 3 ar daugiau cm) vamz-delis, kurio vienas galas prispaudþiamas prie norimo apðvitintinaviko, kitas prijungiamas prie aparato. Tada aparatas ájungia-mas ir atliekama apðvitinimo procedûra. Ji neskausminga ir trun-ka apie 1 minutæ.

Didesni ir giliai á odà ar net á gilesnius kûno sluoksnius ási-skverbæ odos vëþio navikai gydomi apðvitinant juos daug skvar-besne jonizuojanèiàja spinduliuote. Tais atvejais naudojamasikito tipo aparatais, kur jonizuojanèiàjà spinduliuotæ skleidþian-tis ðaltinis yra tam tikru atstumu nutolæs nuo norimo apðvitintiobjekto. Procedûros atliekamos pacientui gulint. Ant pacientoodos paþymimos þymës tam, kad gydytojas kiekvienà kartà pa-cientà paguldytø vienodai ir nukreiptø spinduliø pluoðtà bûtent átà vietà, kurià reikia gydyti. Ðie paþenklinimai turi iðlikti visogydymo metu, juos galima nusiplauti, kai gydymas bus baigtas.Prieð kiekvienà gydymo seansà, gydytojas patogiai paguldo pa-cientà ant gulto. Seanso metu (jis trunka kelias minutes) pa-cientas paliekamas kambaryje vienas, bet gali bendrauti su gy-

Apieodos vëþá 13

dytoju, kuris yra gretimame kambaryje ir stebi procedûrà. Ra-dioterapija yra visai neskausminga, taèiau ðiokiø tokiø nepato-gumø gali kilti dël to, kad seanso metu reikia gulëti visiðkairamiai.

Gydymas jonizuojanèiàja spinduliuote gali bûti taikomas ambu-latorinëmis arba stacionaro sàlygomis. Gydymo procedûros atlie-kamos kasdien, iðskyrus ðeðtadiená ir sekmadiená. Kaskart navi-kas gauna tam tikrà jonizuojanèiosios spinduliuotës dozæ, o visasgydymo kursas trunka apie mënesá. Gydytojas su pacientu aptarianumatomo gydymo eigà ir trukmæ.

Nepageidaujamas radioterapijos poveikis

Odos navikø radioterapijà pacientai toleruoja gana lengvai,ðalutinis poveikis neryðkus. Gydoma vieta maþdaug po savaitësðvitinimo parausta ir kelias savaites bûna paraudusi. Tuo metugydomoje odos vietoje pacientas gali jausti lengvà perðtëjimà,nieþulá ar verþimà. Paprastai gydytojas paskiria tepalà, kuriuoturi bûti tepama ðvitinama vieta, pacientas pasijunta daug ge-riau. Á gydymo pabaigà ðvitinama vieta pradeda ðlapiuoti, sek-retas sudþiûva ir uþsideda ðaðas. Baigus gydymà spinduliais, ða-ðas laikosi apie mënesá laiko, kol po juo uþauga nauja sveika,rausvos spalvos oda. Tada ðaðas nukrenta. Ilgainiui ðvitintossrities odos spalva pasidaro tokia pat kaip visos kûno odos,bet bûna atvejø, kai ta vieta visam laikui lieka balzgana.

Jei radioterapija taikoma plaukuotoje kûno vietoje, nuo tosvietos, kuri buvo paveikta jonizuojanèiàja spinduliuote, gali nu-slinkti plaukai. Nuslinkæ plaukai atauga praëjus 6–12 mënesiøpo gydymo priklausomai nuo to, kokios radioterapijos dozësbuvo realizuotos.

Radioterapija nepadaro þmogaus radioaktyvaus, todël gy-dymo metu be baimës galima bendrauti tiek su suaugusiais þmo-nëmis, tiek su vaikais.

14 Apieodos vëþá

Chemoterapija

Chemoterapija yra gydymas prieðvëþiniais vaistais, ku-rie naikina vëþines làsteles. Taèiau kaip savarankiðkas odosvëþio gydymo metodas chemoterapija neskiriama. Ji galibûti taikoma esant iðplitusiam, á kitus organus metastaza-vusiam odos vëþiui gydyti.

Tolesni veiksmai

Kai gydymas visiðkai uþbaigiamas, gydytojas skiria re-guliarias kontrolines apþiûras. Ið pradþiø apsilankymai pasjá bûna daþnesni, vëliau retëja: pirmaisiais metais po gydy-mo kas 3 mënesius, antraisiais ir treèiaisiais kas 6, vëliau –1 kartà per metus. Apsilankymo metu gydytojas apþiûri gy-dytà odos vietà, patikrina, ar kitose vietose nëra átartinø odospakitimø, nuolat primena, kad reikia vengti tiesioginiø sau-lës spinduliø. Tokie profilaktiniai pasitikrinimai yra geraproga aptarti su gydytoju tuos sveikatos klausimus, kuriepacientui kelia nerimà. Jei pacientas pats pastebi naujø vë-þio simptomø, nelaukiant paskirto apsilankymo laiko, rei-kia vykti pas gydytojà kuo greièiau.

Jei viskas bus gerai, visai galimas daiktas, kad po pen-keriø metø tikrintis nebereikës.

Apieodos vëþá 15

**********

Mieli skaitytojai, odos vëþys yra beveik visada iðgydomas,dauguma þmoniø þino apie tai, todël daþniausiai ði diagnozë ne-sukelia dideliø iðgyvenimø, ypaè po pokalbio su gydytoju. To-dël ðioje knygelëje nevarginsime skaitytojo apraðinëdami ser-ganèiøjø vëþio liga jausmø ir kaip juos áveikti. Tikimës, kad ðiknygelë duos jums naudingø þiniø apie odos vëþá, paskatins bebaimës ir nerimo kreiptis á gydytojà pastebëjus kokiø nors odospakitimø.

Turinys

Ávadas .............................................................................. 3Kas yra vëþys .................................................................. 3Oda .................................................................................. 4Odos vëþio formos ......................................................... 5Kas sukelia odos vëþÁ ..................................................... 6Prevencija ....................................................................... 7Kokie odos vëþio simptomai .......................................... 7Kaip nustatoma diagnozë ............................................... 8Kokie gydymo bûdai ...................................................... 9Chirurgija ...................................................................... 10Limfmazgiø ðalinimas .................................................. 10Gydymas ðalèiu (kriochirurgija) ................................... 11Gydymas lazeriu ........................................................... 11Fotodinaminë terapija (FDT) ....................................... 11Radioterapija (gydymas spinduliais) ............................ 12Nepageidaujamas radioterapijos poveikis .................... 13Chemoterapija............................................................... 14Tolesni veiksmai ........................................................... 14