Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategijasvlvvg.lt.begemotas.serveriai.lt/wp-content/... · Vietos...

ŠIAURĖS VAKARŲ LIETUVOS

VIETOS VEIKLOS GRUPĖ

Laisvės g. 39-1, LT 89227 Mažeikiai; Juridinių asmenų registras 300053760

Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategija

2008 m.

Mažeikiai

Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________

Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė

2

ŠŠiiaannddiieennįį MMaažžeeiikkiiųų rraajjoonnoo įįvvaaiizzddįį ffoorrmmuuoojjaa aakkcciinnėė

bbeennddrroovvėė ""MMaažžeeiikkiiųų nnaaffttaa"",, vviieenniinntteellėė nnaaffttooss ppeerrddiirrbbiimmoo įįmmoonnėė

BBaallttiijjooss vvaallssttyybbėėssee.. NNaaffttooss ppeerrddiirrbbiimmoo pprraammoonneeii rraajjoonnee jjaauu

kkuurriiss llaaiikkaass sskkiirriiaammaa ddaauuggiiaauussiiaa ddėėmmeessiioo..

TTaaččiiaauu ttrraaddiicciinnėėss žžeemmddiirrbbyyssttėėss iirr mmiišškkiinniinnkkyyssttėėss kkrraaššttaass

ssuussiijjęęss nnee vviieenn ttiikk ssuu nnaaffttooss vveerrsslluu.. VViidduuttiinniioo ddeerrlliinngguummoo

ddiirrvvoossee ggeerraaii ddeerraa kkuullttūūrriinniiaaii žžeemmėėss ūūkkiioo aauuggaallaaii.. ŽŽeemmddiirrbbiiaaii

mmookkoossii žžeemmėėss ūūkkiioo pprroodduukkttųų ppeerrddiirrbbiimmoo gguuddrryybbiiųų,, mmiišškkiinniinnkkaaii

ggeerraaii pprriižžiiūūrrii..

PPaattoogguuss aauuttoommoobbiilliiųų kkeelliiųų ttiinnkkllaass,, ggeelleežžiinnkkeelliiss,, jjuunnggiiaannttiiss

rraajjoonnąą ssuu LLiieeppoojjaa bbeeii VVeennttssppiilliiuu ((LLaattvviijjooss RReessppuubblliikkaa)),, oo ppeerr

ŠŠiiaauulliiuuss -- ssuu vviissaa LLiieettuuvvooss ggeelleežžiinnkkeelliiųų ssiisstteemmaa,, ssuuddaarroo

ppaallaannkkiiaass ssąąllyyggaass vveerrssllaammss,, ssuussiijjuussiieemmss ssuu nnaaffttooss pprroodduukkttaaiiss..



3

TURINYS

SANTRUMPOS ......................................................................................................................................... 4

ĮVADAS ...................................................................................................................................................... 5

1. ŠVLVVG VEIKLA ............................................................................................................................. 8

1.1. ŠVLVVG kūrimosi istorija ......................................................................................................... 8

1.2. ŠVLVVG plėtra ir veiklos administravimas .......................................................................... 11

1.3. ŠVLVVG valdymas ir partnerystė ........................................................................................... 17

1.4. ŠVLVVG tarpteritorinis, tarptautinis bendradarbiavimas.................................................. 37

1.5. Vietos plėtros 2008 - 2014 m. m. strategijos rengimas ........................................................... 42

2. ŠVLVVG TERITORIJA IR GYVENTOJAI ................................................................................. 49

2.1. Teritorija .................................................................................................................................... 49

2.2. Aplinkosauga .............................................................................................................................. 55

2.3. Gyventojai .................................................................................................................................. 61

3. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS EKONOMINĖ BŪKLĖ ...................................... 64

3.1 Žemės ūkis....................................................................................................................................64

3.2 Kaimo verslai .............................................................................................................................. 72

4. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS SOCIALINĖ BŪKLĖ ......................................... 78

4.1. Kaimo gyventojų užimtumas ir pajamos ................................................................................. 78

4.2. Sveikatos priežiūra .................................................................................................................... 88

4.3. Švietimas ir kultūra ................................................................................................................... 92

4.4. Kriminogeninė padėtis ............................................................................................................ 100

5. PAGRINDINIŲ KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ IR VIETOS GYVENTOJŲ POREIKIŲ

IDENTIFIKAVIMAS ..................................................................................................................... 103

6. ŠVLVVG ATSTOVAUJAMOS TERITORIJOS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS IR

GALIMYBĖS .................................................................................................................................. 117

7. VIZIJA, MISIJA IR PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS .......................... 120

7.1. Vizija, misija, prioritetai ......................................................................................................... 120

7.2. Strategijos priemonių aprašymas, veiklos sritys ................................................................... 125

8. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS ........................................................................................... 136

8.1. Strategijos įgyvendinimo planas ............................................................................................. 136

8.2. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas............................................. 139

8.3. Strategijos įgyvendinimo priežiūros bei vertinimo sistema ................................................. 141

9. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMAS, DAUGIASEKTORIŠKUMAS ..................................... 143

10. STRATEGIJOS ATITIKTIS EB HORIZONTALIOSIOS SRITIMS ....................................... 145

11. VIETOS PLĖTROS 2008 - 2014 M. M. STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS IR

PAPILDOMUMAS KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS

STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS........................................................................................147

12. STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI...................................................................................150

PRIEDAI



4

SANTRUMPOS

1. ŠVLVVG – Šiaurės vakarų vietos veiklos grupė.

2. Strategija – Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija;

3. ES – Europos sąjunga.

4. LEADER + – “Leader+ pobūdžio priemonė”.

5. NVO – Nevyriausybinės organizacijos.

6. SSGG- Stiprybės, silpnybės, grėsmės, galimybės.



5

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos kaimo vietovėse gyvena trečdalis visų šalies gyventojų. Daugiau nei

pusė dirbančių kaime žmonių užsiima žemės ūkio veikla, tačiau ji nepakankamai efektyvi, o

alternatyvi veikla neišplėtota, todėl kaimo gyventojų pajamos nepakankamos. Kaimiškųjų vietovių

plėtrai trukdo bloga infrastruktūros būklė. Socialinė ir ekonominė atskirtis tarp miesto ir kaimo ir

tarp Atskirų Regionų yra viena ryškiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).

Mažeikių r. sav. yra vienas iš labiausiai išvystytų pramoninių regionų šalyje. Pagal BVP ir

kitus ekonominius rodiklius, tenkančius vienam r. sav. gyventojui, ji pirmauja šalyje. Bendra

Mažeikių r. sav. ekonominė padėtis neturėjo žymesnės įtakos darniai viso regiono plėtrai. Kaip

visoje Lietuvoje, taip ir Mažeikų r. sav. didėjo socialinė, ekonominė atskirtis tarp miesto ir kaimo

žmonių. Tam įtakos turėjo ne vien investicijų pasiskirstymas, bet ir valstybinis požiūris į kaimą.

Kaimas daugiausiai būdavo sutapatinamas su žemės ūkio šaka. Visi kiti ekonominės, ypač

socialinės raidos būklės rodikliai buvo pateikiami Mažeikių r. sav. mastu ir nebuvo atliekama

integruotos kaimo pokyčių būklės analizė.

Mažeikių r. sav. kaimo integruotų problemų sprendimui 2004 m. įsikūrė Šiaurės Vakarų

Lietuvos vietos veiklos grupė (toliau ŠVLVVG), įkurta horizontalios ir vertikalios partnerystės

principu apjungdama vientisą Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės teritoriją ir

gyventojus, suvienijusi valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus kaimo spartesnei

plėtrai įgyvendinti. Kūrimosi metu į ŠVLVVG bandyta įtraukti kitas Šiaurės Vakarų Lietuvos

kaimiškąsias teritorijas ir apjungti į grupės veiklą visą kaimiškąjį regioną. Įsikūrus ŠVLVVG kitose

Telšių apskrities r. sav. ir nesutikus jungtis į bendrą darinį Šiaurės Vakarų Lietuvos VVG veiklą

įsijungė tik visa Mažeikių r. sav. kaimiškoji teritorija ir jos gyventojai. Suformuotoje valdymo

struktūroje prioritetas atitenka kaimo žmonėms ir skatina kaimo gyventojų iniciatyvumą „iš

apačios“ ir suteikia galimybę jiems realizuoti savo idėjas, kurios pasitarnautų kaimo plėtrai.

Suformuota valdymo struktūra ir valdymo narių gebėjimai įgalina sėkmingai spręsti ŠVLVVG

iškeltus uždavinius.

Vienas iš svarbiausių ŠVLVVG darbų 2005 m. buvo bandomosios integruotos strategijos

rengimas. Į tiesioginį strategijos rengimą buvo įsijungę 125 aktyvistai, o bendruose renginiuose,

turinčiuose sąsają su strategijos rengimu, dalyvavo virš 1100 kaimo žmonių. Rengiant strategiją

buvo atsižvelgta į Lietuvos nacionalinės plėtros tendencijas bei Europos Sąjungos politikos

reikalavimus. Projekto tikslas – įgyti naujų žinių ir patyrimo kaimo plėtros priemonių darnaus

vystymo srityje, kompleksiškai derinant gamtos, kultūros paveldo, žmogiškuosius išteklius siekti



6

ekonominio, socialinio augimo, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, turint tikslą gerinti kaimo

žmonių gyvenimo kokybę. Tai numatyta strategijos SSGG, prioritetuose, veiklos srityse. Sėkmingai

parengta bandomoji integruota strategija 2006 -2008 m. m. laikotarpiui užsienio ekspertų buvo

teigiamai įvertinta ir užėmė šeštą vietą Lietuvos vietos veiklos grupių parengtų strategijų tarpe ir

gavo 508, 8 tūkst. Lt minėto projekto įgyvendinimui. Įgyvendinant projektą ŠVLVVG suformavo

savo administracinį aparatą, gebantį administruoti ir įgyvendinti projektus, vykdyti finansinę

apskaitą ir atskaitomybę, įtraukti kaimo aktyvą į kaimo gyventojų gyvenimo gerinimo klausimų

sprendimą. Įvykę pokyčiai kaimo plėtros srityse įtakojo parengtos strategijos tobulinimą ir

koregavimą. ŠVLVVG po pakartotinių tyrimų atliko minėtos strategijos pakeitimus ir vykdė tęstinį

projektą parengdami vietos plėtros strategiją 2007 – 2013 metams.

2008 01 10 ŠVLVVG nauja valdyba išrinkta iš 10 narių. 60 proc. valdybos narių sudaro

socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 20 proc. – verslo partneriai ir 20 proc. -

vietos valdžios atstovai ŠVLVVG atstovauja įvairių vietos grupių interesams, išlaikytas ir

įgyvendintas partnerystės principas. Partnerystė atstovauja kaimo vietovę, ją sudaro abiejų lyčių ir

amžiaus nariai, tikslinės grupės, įtraukti jaunimo atstovai, išlaikyta abiejų lyčių pusiausvyra.

ŠVLVVG gyvenamoji teritorija apima Mažeikių r. sav. administracijos ribose esančią visą ir

vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atžvilgiu gyvenamąją vietovę. Mažeikių r. sav.

ŠVLVVG teritorijoje 2007 01 01 dienai gyveno 24,7 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų. Visos

ŠVLVVG teritorijos ir gyventojų interesus gali atstovauti ŠVLVVG, nes atitinka VVG teritorijai ir

gyventojų skaičiui keliamus reikalavimus.

Mažeikių r. sav. kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių apskrityje ir blogiausia

demografinė padėtis. ŠVLVVG gyvenamoji teritorija apima Mažeikių r. sav. administracijos ribose

esančią visą ir vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atžvilgiu gyvenamąją vietovę.

ŠVLVVG Mažeikių r. sav. kaimo teritorija turi išskirtinį identitetą, būdinga Žemaitijos regionui.

Teritorija turtinga gamtos ir žmogiškaisiais ištekliais, kultūros paveldu ir galimybe plėtoti ūkines ir

socialines veiklas. Tačiau dėl atsainaus ir nesuderinto požiūrio į kaimą, kaip visumą, socialinių,

ekonominių, aplinkosauginių problemų, kaimo žmonių iniciatyvumo ir jų veiklos koordinavimo

stokos ekonominė ir socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų didėja.

Mažeikių r. sav. turi aukšto našumo žemės ūkio naudmenas (38 balai) ir palankias sąlygas

žemės ūkio šakos vystymui. Nors per paskutinius metus didėja žemės ūkio produkcijos gamyba,

tačiau rajono žemdirbiai pagal gamybos intensyvumo lygį atsilieka nuo kitų Telšių apskrities

savivaldybių. Mažeikių r. sav. mažai išplėtoti kiti kaimo verslai. Įmonės kaimo vietovėse yra mažo

finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis lėšomis didinti gamybos ir verslo apimtis. Nuo

verslų išvystymo priklauso darbo vietų skaičius ir įsidarbinimo galimybės.



7

ŠVLVVG parengtoje ilgalaikėje vietos plėtros strategijoje 2008 – 2014 metams kaimo

žmonių pasirinkti prioritetai ir veiklos sritys atspindi jų svarbiausius poreikius. Strategijos

įgyvendinimas įgalins formuoti kaimo žmonių verslumo įgūdžius, įvairinti kaimo verslus tausojant

gamtos išteklius ir panaudojant kultūros paveldą jų plėtrai, didinant verslų efektyvumą, mažinti

socialinę atskirtį tarp socialinių grupių, miesto ir regionų. Pasiekus strategijoje numatytus

rezultatus, pagerės Mažeikių r. sav. kaimo žmonių gyvenimo kokybė.

Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija siekiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.m.

programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“

tikslų ir atitinka šios krypties uždavinius, priemonių aprašymus, nepažeidžia kitų KPP krypčių

tikslų. Rengiant strategiją buvo išlaikytas suderinamumas ir tęstinumas su „Ilgalaikės Lietuvos

ekonomikos plėtros strategija“, Telšių regiono plėtros planu 2006-2013 m.m., Mažeikių rajono

2008-2013 m.m. strateginiu plėtros planu. Strategija suderinta su programomis, finansuojamomis iš

EB struktūrinių fondų: Europos regioninės plėtros, Europos socialiniu, Europos sanglaudos,

Europos žuvininkystės fondais. Strategija parengta įtraukiant didelį kaimo aktyvą, kuriai pritarė

visos kaimo bendruomenės.

Strategija atitinka EB bendrijos horizontalioms sritims: darnaus vystymosi, lygių galimybių,

regioninės plėtros, informacinės visuomenės.



8

1. ŠVLVVG VEIKLA

1.1. ŠVLVVG kūrimosi istorija

2005 09 01 Mažeikių r. sav. registruotos 143 asociacijos, 40 viešųjų įstaigų, 8 labdaros –

paramos fondai. Iš jų 24 kaimo bendruomeninės ir Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga.

Didelis skaičius nevyriausybinių organizacijų lėmė tam tikrus bendradarbiavimo santykius tarp

savivaldybės ir pačių nevyriausybinių organizacijų ( toliau – NVO). Nuo 2000 m. Mažeikių r. sav.

kultūros skyriuje atsiranda atsakingas darbuotojas darbui su NVO ir jaunimu. 2001 m. Mažeikių r.

sav. taryba patvirtina nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo tvarką. Biudžete numatoma

40000 Lt eilutė nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti iš dalies. 2001 m. pirmą kartą

viešai skelbiamas Mažeikių rajono organizacijų projektų dalinio finansavimo konkursas. Gaunama

21 paraiška, kurių skaičius kiekvienais metais auga.

2001 m. Mažeikių r. sav., NVO vykdo bendrą projektą su Baltijos – Amerikos partnerystės

programa ir Viešojoje bibliotekoje įsteigiamas NVO informacijos ir paramos centras. Šio projekto

metu vyksta organizacijų mokymai, seminarai, nuperkamas kompiuteris, kopijavimo aparatas ir

kitos techninės priemonės, kuriomis gali naudotis rajono organizacijos. Prasideda glaudesnis

bendradarbiavimas tarp pačių rajono organizacijų, atsiranda bendri projektai, renginiai skirti

jaunimui, žmonėms su negalia, turintiems priklausomybę asmenims. Užsimezga tarptautinis

bendradarbiavimas su Lenkijos bei Latvijos respublikos organizacijomis. Organizuojamos išvykos į

užsienio šalis. Aplankomos Lenkijos ir Latvijos nevyriausybinės organizacijos. Domimasi jų

patirtimi, aptariami bendri projektai. Rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“ atsiranda puslapis,

kuriame rašoma apie NVO veiklą, jų įgyvendinamus projektus.

Kaimo žmonės aktyviai ėmė burtis nuo 2002 m. Susibūrę į bendruomenes kaimo žmonės

ėmė teikti savo pasiūlymus seniūnijoms organizuoti talkas, kultūrinius, sportinius renginius.

Atsiranda poreikis įsisavinti savivaldybės bei kitų fondų siūlomą paramą. Reikalingi mokymai

kaimo bendruomenėms, atsiranda būtinybė koordinuoti jų veiklą, skubiai perduoti informaciją, bei

būtinybė pasidalinti patirtimi. 2003 metais įkuriama Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga.

Kaimo bendruomenių veikla tapo labiau koordinuota. Išryškėjo bendros problemos, kurių greitesnis

sprendimas priklauso nuo bendruomenių vieningos veiklos. Tai pirmiausia – susikalbėjimas su

rajono savivaldybe dėl kaimo infrastruktūros gerinimo, vandentiekio ir vandenvalos, patalpų

bendruomenių centrams įrengimo, dėl pastatų teisinės registracijos. 2004 m. organizuotas seminarų

ciklas visų seniūnijų kaimo bendruomenėms „Bendruomenių veiklos organizavimas. Projektų



9

paraiškų pildymas, projektų vykdymas ir atsiskaitymas už veiklą“. Seminarus vedė Plungės rajono

Babrungo kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Danielienė. Tais pačiais metais seminarą apie

Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą vedė Lietuvos Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė

Guoda Burokienė. 2003 m. organizuotas susitikimas su Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininku J.

Ramonu, 2004 m. Seimo narys Rimantas Dagys rengė susitikimus su rajono kaimo

bendruomenėmis, supažindindamas kaimo žmones ES fondų parama, Lietuvos kaimo ateitimi.

Įsikūrus Kaimo bendruomenių sąjungai, atsirado didesnės galimybės bendrauti su Telšių

apskrities bendruomenėmis: rengiamos bendros konferencijos, seminarai. 2004 m. rugsėjo mėn.

organizuota ekskursija po Plungės raj. susipažįstant su nuveikta kaimo bendruomenių Babrungo,

Platelių veikla.

Mažeikių rajone įsikūrusios NVO turėjo siaurą funkcinę paskirtį – spręsti tam tikros

socialinės grupės iškilusias problemas. Rajono savivaldybėje įsikūrusios 24 kaimo bendruomenės

apėmė tik dalį Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios teritorijos ir rūpinosi formalios bendruomenės

narių klausimų sprendimu jų gyvenamojoje vietovėje. Organizacijos, kuri apjungtų visą Mažeikių r.

sav. kaimo gyvenamąją vietovę ir atstovautų visų socialinių partnerių interesus, nebuvo. Lietuvai

įstojus į Europos Sąjungą (toliau - ES) atsirado galimybė pasinaudoti ES valstybių patirtimi

įgyvendinant „Leader+ pobūdžio priemonę“ (toliau – LEADER+).

LEADER+ yra viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų, kurios tikslas – skatinti

kaimo plėtrą. LEADER+ veiklos pagrindas yra vietos ištekliai ir kaimo gyventojų iniciatyvumas.

Pagal šią priemonę remiami kūrybiški plėtros ir kaimo vietovių atnaujinimo metodai, skatinamas

bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų.

Perimdama vakarų valstybių patirtį 2004 08 08 Mažeikių r. sav. pasirašyta vietos veiklos

grupės steigimo sutartis. 2004 m. rugsėjo mėn. Mažeikių raj. Žemalės kaime buvo įregistruota

asociacija pavadinta Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė (toliau - ŠVLVVG). ŠVLVVG

kūrimo iniciatorės buvo Mažeikių r. sav. administracijos specialistė darbui su NVO ir jaunimu

Loreta Rubežienė, Žemalės kaimo bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan, Sedos Vytauto

Mačernio vidurinės mokyklos direktorė bei Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos

pirmininkė Genoveita Gricienė, Pievėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, rajono kaimo

bendruomenių sąjungos sekretorė Rūta Končiūtė.



10

ŠVLVVG steigėjai

Kūrimąsi paskatino iniciatorių ir steigėjų dalyvavimas Lietuvos žemės ūkio universiteto ir

kitų institucijų organizuojamuose seminaruose bei mokymuose apie LEADER + programą.

Kuriant ŠVLVVG buvo manoma, kad prie šios idėjos prisidės ir kitos Šiaurės vakarų

Lietuvos kaimo gyvenamosios vietovės ir stambesnė organizacija galės vykdyti stambesnius

projektus, tarptautinį bendradarbiavimą.

Nepavykus rasti konsensuso su kitomis Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupėmis, į

ŠVLVVG veiklą įsijungė visos Mažeikių r. sav. kaimiškosios teritorijos atstovai.

ŠVLVVG turi tikslą ugdyti gebėjimus ir sutelkti kaimo bendruomenes vietos problemų

sprendimui, mažinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, ypač jaunimo, moterų,

neįgaliųjų, įtraukiant mažiau aktyvius, socialiai atskirtus kaimo gyventojus, atliekant vietovės

studiją, rengiant ir įgyvendinant strategijas, siekiant kaimo verslų įvairinimo, gyventojų pajamų

augimo ir geresnės gyvenimo kokybės. Minėti tikslai sėkmingai įgyvendinami.



11

1.2. ŠVLVVG plėtra ir veiklos administravimas

2004 - 2007 m. laikotarpyje ŠVLVVG stiprėjo kaip organizacija ir pasiekė visuotinį

pripažinimą Mažeikių rajono savivaldybės vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų tarpe ir

įgavo kaimo gyventojų pasitikėjimą. 2004 10 10 buvo pateikta paraiška NMA „Kaimo vietovės

studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo

Mažeikių r. savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ ir gauta 12 000 Lt parama minėto

projekto įgyvendinimui. ŠVLVVG parengė Žemaičių bendruomenės fondui projektą „Telšių

apskrities kaimiškųjų bendruomenių ryšių stiprinimas - žingsnis į kaimo plėtros pokyčius”, gavo

finansavimą ir administravo, valdė finansus pasiekdami šių rezultatų: išleistas informacinis bukletas

apie ŠVLVVG, išplatintas bendruomenių informavimui, surengtas stalas – diskusija su Telšių

apskrities kitų rajono vietos veiklos grupių atstovais.

Sėkmingai parengta bandomoji integruota strategija 2006 -2008 m. m. laikotarpyje, kuri

užsienio ekspertų buvo teigiamai įvertinta ir užėmė šeštą vietą Lietuvos vietos veiklos grupių

parengtų strategijų tarpe ir gavo 508, 8 tūkst. Lt minėto projekto įgyvendinimui.

Įvykę pokyčiai kaimo plėtros srityse įtakojo parengtos strategijos tobulinimą ir koregavimą.

ŠVLVVG po pakartotinių tyrimų atliko minėtos strategijos pakeitimus. Tobulinant 2006 -2008

metų laikotarpiui parengtą bandomąją integruotą strategiją kartu buvo vykdomas jos įgyvendinimas.

Strategijoje numatytos priemonės apima visas aštuonias kaimiškąsias seniūnijas (1 pav.).

1 pav. Strategijos įgyvendinimo teritorija



12

Iš gautos paramos 508,8 tūkst. lt paramos sumos sudarytas biudžetas, kuriame 81,9 proc.

skirta strategijos projektų įgyvendinimui, 18,1 proc. – administravimo išlaidoms. Užsitęsus

strategijos vertinimui ir paramos skyrimo laikotarpiui dalį projekte numatytų priemonių potencialūs

pareiškėjai įgyvendino iš kitų finansavimo šaltinių, be to, vykstantys spartūs pokyčiai rinkoje

privertė daryti strategijos korektūrą. Pakeitimus reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija ir

Nacionaline mokėjimo agentūra, ko pasekoje užsitęsė strategijos įgyvendinimo terminai. 2007 12

01 dienai buvo įsisavinta tik 1,2 proc. projektams įgyvendinti skirtų lėšų ( 2 pav.).

2 pav. Strategijos lėšų įsisavinimas, 2007 12 01

Šaltinis. ŠVLVVG duomenys.

Labai skyrėsi bendruomenių ir kitų potencialių pretendentų į paramą pagal atskiras

seniūnijas. Penkių seniūnijų pretendentai visai nepageidavo paramos verslo plėtrai, kitų seniūnijų

atstovai norėjo paramos tik kultūros centrų plėtrai. Aktyviausiai projektinėje veikloje dalyvavo

Židikų seniūnijos pretendentai ( 3 pav.).

42305

61500

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

2007.12.01

Panaudota lėšų

administarvimui (Lt)

panaudota lėšų vietos

projektams įgyvendinti

(Lt)



13

3 pav. Vietos projektų paraiškų skaičius pagal seniūnijas

Šaltinis. ŠVLVVG duomenys.

ŠVLVVG skelbė papildomą kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Antrame kvietime

gautos 22 vietos projektų paraiškos, trečiame 2 paraiškos, kurios gavo finansavimą įgyvendinimui

(1 lentelė). ŠVLVVG sėkmingai įgyvendino bandomąją integruotą strategiją, pasiekė numatytus

tikslus.

1 lentelė. Gautų vietos projektų paraiškų skaičius

Kvietimas Data Gautų vietos

projektų

paraiškų, vnt.

Skirtas

finansavimas

vietos

projektams

Skirta lėšų Lt

Pirmasis 2006 11 24 – 2007 01 19 15 8 91 745,00

Antrasis 2007 09 11 – 2007 10 22 22 21 324 009,00

Trečiasis 2008 04 08-2008 04 14 2 2 65 896,00

Šaltinis. ŠVLVVG duomenys

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Viekšnių

Sedos

Šerkšnėnų

Laižuvos

Židikų

Reivyčių

Tirkšlių

Mažeikių apyl.

Sen

iūn

ijo

s

Verslo Bendruomenių Seniūnijų, kultūros centrų



14

Už sėkmingą integruotos bandomosios strategijos įgyvendinimą 2007 08 30 d. ŠVLVVG

buvo apdovanota Žemės ūkio ministerijos padėkos raštu.

Padėkos raštas

Įgyvendinant projektą ŠVLVVG suformavo savo administracinį aparatą, gebantį

administruoti ir įgyvendinti projektus, vykdyti finansinę apskaitą ir atskaitomybę, įtraukti kaimo

aktyvą į kaimo gyventojų gyvenimo gerinimo klausimų sprendimą.

ŠVLVVG be aukščiau minėtų vykdytų projektų aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant

projektus ir iš kitų finansavimo šaltinių, kas turėjo didelę naudą kaimo bendruomenėms

partnerystei, įgūdžiams stiprinti ir kt. (2 lentelė).

2 lentelė. ŠVLVVG 2004-2007 m.m. parengtų ir įgyvendintų projektų sąrašas

Eil.

Nr.

Projekto pavadinimas Įgyvendinimo

laikotarpis

Projekto

vertė Fondas

1 Buhalterinė apskaita mažose NVO 2006 3360 Mažeikių rajono

savivaldybės

administracijos lėšos

NVO projektams

remti 2 Kaimo vietovės studija ir integruotos

bandomosios strategijos parengimas,

siekiant gyvenimo kokybės gerinimo

Mažeikių rajono savivaldybės kaimo

gyvenamojoje vietovėje

2005 2950 Mažeikių rajono

savivaldybės


NVO projektams

remti 3 Telšių apskrities kaimiškųjų

bendruomeninių ryšių stiprinimas –

žingsnis į kaimo plėtros pokyčius

2005 1783 Žemaičių

bendruomenės fondas

4 Partnerystė – sėkmės garantas 2007 4220 Mažeikių rajono

savivaldybės


NVO projektams



15

remti 5 ŠVLVVG kaimo plėtros ir kokybės

gerinimo projektas


savivaldybės


NVO projektams

remti 6 ŠVLVVG kaimo plėtros ir kokybės

gerinimo projektas


savivaldybės


NVO projektams

remti Šaltinis: ŠVLVVG duomenys

ŠVLVVG kaip organizacija aktyviai dalyvavo vietos, respublikos ir tarptautinio lygmens

veiklos srityse:

- 2007 03 09 užmegzti ryšiai su Vokietijos Respublikos Steinfurto apskrities

VVG, kurių metu Telšių apskrityje buvo derinami klausimai dėl bendro projekto su Steinfurto

apskritimi pagal LEADER programą rengimą;

- 2007 04 21 surengta išvyka - susitikimas su Kaišiadorių rajono savivaldybės VVG,

pasirašyta bendradarbiavimo sutartis;

- 2007 05 17 dalyvauta tarptautinėje konferencijoje „LEADER programa Baltijos

šalyse: laimėjimai ir perspektyvos“, ŠVLVVG nariai susipažino su užsienio partnerių patirtimi

įgyvendinant Leader programą;

- 2007 06 12 surengta išvyka - susitikimas su VVG „Pajūrio iniciatyvos”, kurios

metu aptartos bendradarbiavimo bei dalijimosi patirtimi galimybės rengiant naują strategiją bei

įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją;

- 2007 08 03 pasirašytas ketinimo bendradarbiauti susitarimas su Steinfurto žemės

VVG, Vokietijos Respublika;

- 2007 09 21-24 išvyka - susitikimas su West Cork VVG, Skiberine, Airijos Respublika,

aptartos bendradarbiavimo galimybės 2007-2013 metams. Aplankyti projektai, kurie buvo vykdyti

2000-2006 metais. Dalyvauta kasmetiniame maisto festivalyje, kurį rengia Verslininkų asociacija

West Cork VVG;

- 2007 12 06 dalyvauta konferencijoje Latvijoje, su Saldus rajono vystymo asociacija

pasirašyta bendradarbiavimo sutartis;

VVG aktyviai įsijungė į vietos plėtros strategijos rengimą 2008-2014 m. laikotarpiui. 2007

04 11-20 VVG organizavo mokymus tema „Kaimo vietovės studija ir plėtra 2007-2013 m.“,

kuriuose kaimo gyventojams buvo suteikta pagrindinė informacija apie Europos Sąjungos ir



16

Lietuvos skiriamą paramą kaimui 2007 -2013 m. m., aštuonių seniūnijų 123 klausytojai įtraukti į

vietos plėtros strategijos rengimą. Pagal parengtą veiklų planą buvo vykdomas minėtos strategijos

rengimo darbai, kurie bus pateikti kitame skyriuje.

VVG kaip organizacija sistemingai vykdė skaidą apie savo veiklą ir per įvairias

informacijos priemones įtraukė kaimo aktyvą į strategijos rengimą ir jos įgyvendinimą.

Laikraščiuose „Būdas žemaičių“, „Santarvė“ rajono gyventojai pastoviai buvo informuojami

apie bandomosios strategijos rengimą, įgyvendinimą, paramos gavimą ir vietos plėtros strategijos

2008-2014 m. m. rengimą bei kitas vykdomas veiklas. Publikuoti straipsniai bei jų trumpas turinys

pateikiami 7 priede. Sukurta ŠVLVVG svetainė http://svlvvg.uzeik.net, kurioje talpinama visa

informacija apie ŠVLVVG veiklą, jos pasiekimus, integruotos bandomosios strategijos

įgyvendinimo eigą, 2007 -2013 m. m. vietos plėtros strategijos rengimą.

Vietos veiklos grupės nariai kviečiami ir dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir vietos

renginiuose. ŠVLVVG narė L. Rubežienė yra ,,Leader + pobūdžio priemonė“ įgyvendinimo

koordinavimo grupės narė. 2007 m. spalio 27 d. vykusiame Lietuvos vietos veiklos grupių

visuotiniame susirinkime buvo kuriamos Lietuvos VVG tinklas, tvirtinami jo įstatai ir renkama

valdyba. ŠVLVVG pasiekimai ir respublikinis pripažinimas įtakojo tai, kad valdybos narys M.

Narbutas išrinktas į tinklo valdybos narius ir atstovaus Šiaurės vakarų Lietuvos krašto vietos veiklos

grupių interesus.

VVG trijų metų darbo patirtis ir pasiekti rezultatai rodo jos kaip organizacijos

gebėjimus formuoti kvalifikuotų žmonių valdymo personalą, administruoti ir efektyviai

įsisavinti ES ir kitas kaimui skirtas lėšas, didinti kaimo gyventojų pilietinį aktyvumą ir įtakoti

spartesnę kaimo plėtrą, norint užtikrinti kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimą, kuri

atitinka ŠVLVVG misija – apjungti įvairių socialinių grupių ir partnerių interesus, siekiant

suaktyvinti kaimo gyventojus, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ugdant jos

narių motyvaciją ir gebėjimus aktyviau dalyvauti ekonominėje, socialinėje, aplinkosaugos ir

kultūros paveldo priežiūros ir išsaugojimo veikloje, įgyvendinat LEADER metodą ŠVLVVG

teritorijoje.

http://svlvvg.uzeik.net/



17

1.3. ŠVLVVG valdymas ir partnerystė

VVG valdymą ir jo sistemą reglamentuoja įstatai. Vietos veiklos grupės valdyme

išskiriamos trys pakopos:

- vietos veiklos grupės narių visuotinis susirinkimas;

- vietos veiklos grupės valdyba;

- vietos veiklos grupės pirmininkas.

Įstatuose tuo pačiu apibrėžiamos kiekvieno valdymo organo funkcijos ir veiklos ribos.

Aukščiausias VVG valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas, kuris renka valdybą,

valdybos pirmininką. Įstatuose tuo pačiu apibrėžiamos kiekvieno valdymo organo funkcijos ir

veiklos ribos. Pirmoji ŠVLVVG valdyba buvo išrinkta iš 18 narių. 56 proc. valdybos narių sudarė

socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 22 proc. – verslo partneriai ir 22 proc. -

vietos valdžios atstovai. 2008 01 10 ŠVLVVG nauja valdyba išrinkta iš 10 narių.

ŠVLVVG valdyba

60 proc. valdybos narių sudaro socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 20

proc. – verslo partneriai ir 20 proc. - vietos valdžios atstovai (4 pav.).



18

6020

20

4 pav. Valdybos struktūra, proc.

ŠVLVVG atstovauja įvairių vietos grupių interesams, išlaikytas ir įgyvendintas partnerystės

principas. Partnerystė atstovauja kaimo vietovę, ją sudaro abiejų lyčių ir amžiaus nariai, tikslinės

grupės, įtraukti jaunimo atstovai, išlaikyta abiejų lyčių pusiausvyra. Valdybos sudėtyje yra

jaunuolė, 6 moterų ir 4 vyrai. Moterys sudaro 60 proc. valdybos narių, vyrai – 40 proc. Jaunimo

interesus atstovauja Viktorija Zubovaitė – Steponavičienė, gimusi 1983 m., Urvikių kaimo

bendruomenės narė, UAB „Retoras“, juristė. Turinti patirtį ir norą atstovauti ir ginti kaimo

gyventojų interesus. Dalyvauja ir organizuoja įvairius jaunimo renginius ir turi jų pasitikėjimą. Taip

pat valdybos sudėtyje yra asmenys, kompetentingi aplinkos apsaugos klausimais. ŠVLVVG

aplinkosauginės darbo grupės vadovas Algirdas Vilkas - mokytojų ekologų klubo vadovas,

biologijos mokytojas metodininkas, Jaunųjų gamtininkų stoties direktorius.

Pirmininkas atstovauja ŠVLVVG, jos vardu sudaro ir pasirašo sutartis su fiziniais ir

juridiniais asmenimis, pagal savo kompetenciją atstovauja ŠVLVVG interesams valstybinėse,

nevyriausybinėse organizacijose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, organizuoja,

koordinuoja jos veiklą.

Naujų narių priėmimo ir išstojimo tvarka. ŠVLVVG didelį dėmesį skiria grupės narių

plėtrai ir rotacijai. ŠVLVVG yra parengusi naujų narių priėmimo, valdybos narių rotacijos sistemą.

ŠVLVVG veiklą reglamentuoja vietos veiklos grupės įstatai, kurie numato, kad į VVG priimami

asmenys pasiūlius ne mažiau kaip dviems vietos veiklos grupės nariams ir jų narystei vietos veiklos

grupėje pritarus pirmininkui. Sprendimas dėl naujo nario priimamas valdybos posėdyje, kai už jį

balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių dalyvaujančių balsų dauguma.

Vietos veiklos grupės nariais gali būti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai

užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstantys asociacijos įstatus, neturintys

jai ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančių tikslų.

Vietos veiklos grupės narys gali būti iš jos pašalintas, jeigu jo veikla prieštarauja vietos

veiklos grupės tikslams ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, trukdo įgyvendinti vietos veiklos

grupės uždavinius ir vykdyti jos funkcijas. Vietos veiklos grupės nariai šalinami pirmininko



19

sprendimu. Vietos veiklos grupės narys turi teisę teikti pasiūlymus vietos veiklos grupės veiklai

gerinti, dalyvauti vietos veiklos grupės visuotiniuose narių susirinkimuose su sprendžiamojo balso

teise, rinkti ir būti išrinktu į vietos veiklos grupės renkamus valdymo organus, gauti informaciją

apie vietos veiklos grupės veiklą, bet kada išstoti iš vietos veiklos grupės, įgyvendinti kitas

įstatymuose numatytas neturtines teises.

Išstojęs arba pašalintas ŠVLVVG narys praranda visas ŠVLVVG nario teises, kurios

numatytos įstatuose. Pašalintas narys negali būti renkamas į ŠVLVVG valdymo organus, praranda

teisę dalyvauti jame priimant sprendimus. ŠVLVVG, turėdama tikslą formuoti stabilų ir kūrybingą

komandą, numatė priemones, kurios užkirstų kelią neatsakingiems ŠVLVVG nariams. Išstojus arba

pašalinus iš ŠVLVVG narių numatyta, kad pakartotinai į ŠVLVVG grupę galės įstoti tik praėjus

metams ir pateikus dviejų ŠVLVVG narių rekomendacijas. Jiems lieka teisė, kaip vietovės

atstovams pareikšti savo nuomonę, dalyvauti organizuojamuose viešuose susirinkimuose,

konferencijose, tačiau neturi teisės balsuoti.

Įvairių socialinių grupių interesų derinimas ir sprendimų priėmimas. ŠVLVVG susikūrė

turėdama tikslą įtraukti kaimo žmones, valdžios ir verslo partnerius siekiant bendro tikslo –

pagerinti vietos žmonių gyvenimo kokybę. Pati grupės kūrimosi eiga, veiklos organizavimas,

vadyba ir kaip vienas iš jo elementų, sprendimų priėmimas pagrįsti demokratinu principu ir

vykdomas prisilaikant ŠVLVVG veiklą reglamentuojančių dokumentų.

Vietos veiklos grupės įstatai reglamentuoja kiekvienos valdymo grandies veiklos ribas.

Visuotinis Vietos veiklos grupės narių susirinkimas, papildo ir keičia Vietos veiklos grupės įstatus,

renka ir atšaukia vietos veiklos grupės valdybą ir jos narius ne mažesne kaip 2/3 visų vietos veiklos

grupės narių visuotinio susirinkimo balsų dauguma, renka ir atšaukia iš pareigų vietos veiklos

grupės pirmininką, tvirtina valdybos parengta vietos veiklos grupės veiklos programą, skiria ir

atšaukia revizorių (auditorių ar audito įmonę), nustato vietos veiklos grupės finansinės veiklos

vidaus kontrolės tvarką, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina

revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės) patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizoriaus

(auditoriaus ar audito įmonės) nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti, priima galutinį

sprendimą dėl labdaros ir paramos suteikimo, nustato vietos veiklos grupės narių stojamųjų įnašų

dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, tvirtina vietos veiklos grupės metinę valdybos

veiklos ir metinę finansinę atskaitomybę, priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar

dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimą reorganizuoti

ar likviduoti vietos veiklos grupę. Vietos veiklos grupės valdyba teikia pasiūlymus dėl Vietos

veiklos grupės įstatų pakeitimo, svarsto Vietos veiklos grupės pirmininko parengtą Vietos veiklos



20

grupės veiklos programą ir teikia tvirtinimui visuotiniam vietos veiklos grupės narių susirinkimui,

nustato Vietos veiklos grupės finansinės veiklos vidaus kontrolės tvarką, laikantis įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės)

patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės) nustatytiems

trūkumams ir pažeidimams pašalinti priima galutinius sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir

pašalinimo iš vietos veiklos grupės, teikia pasiūlymus dėl labdaros ir paramos suteikimo, priima

galutinį sprendimą dėl vietos veiklos grupės lėšomis finansuojamų projektų atrankos, teikia

visuotiniam narių susirinkimui metinę finansinę atskaitomybę, galutinę ataskaitą apie vietos veiklos

grupės veiklą.

Vietos veiklos grupės pirmininkas atstovauja vietos veiklos grupei, jos vardu sudaro ir

pasirašo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal savo kompetenciją atstovauja Vietos

veiklos grupės interesams valstybinėse, nevyriausybinėse organizacijose, teismuose, santykiuose su

fiziniais ir juridiniais asmenimis, organizuoja bei koordinuoja vietos veiklos grupės veiklą, rengia

vietos veiklos grupės veiklos programą, ataskaitą bei teikia ją tvirtinti visuotiniam vietos veiklos

grupės narių susirinkimui, rengia vietos veiklos grupės veiklos planus, analizuoja, kaip jie

įgyvendinami, teikia pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo gerinimo, teikia pasiūlymus dėl įstatų

pakeitimų ir papildymų, svarsto ir teikia tvirtinimui labdaros ir paramos teikimo klausimus,

įgyvendina šiuose įstatuose nurodytus vietos veiklos grupės tikslus ir uždavinius, teikia pasiūlymus

dėl vietos veiklos grupės lėšomis finansuojamų projektų atrankos, nustato vietos veiklos grupės

vidaus tvarką ir santykių su trečiaisiais asmenimis principus, šaukia ir rengia vietos veiklos grupės

narių visuotinius ir vietos veiklos grupės valdybos narių susirinkimus, teikia pasiūlymus dėl naujų

narių priėmimo ir narių pašalinimo iš vietos veiklos grupės, atsiskaito už vietos veiklos grupės

veiklą visuotiniam vietos veiklos grupės valdybos narių susirinkimui, atidaro sąskaitas bankuose,

savo kompetencijos ribose priima ir atleidžia darbuotojus, užmezga ir palaiko ryšius su

tarptautinėmis organizacijomis, tvirtina informacijos, kuri turi būti laikoma konfidencialia, sąrašą,

priima kitus šiuose įstatuose ar Valdybos narių susirinkimo sprendimuose vietos veiklos grupės

pirmininko kompetencijai priskirtus sprendimus.

Įstatuose numatytos narių teisės sudaro prielaidas demokratiniam valdymui ir kolegialiam

valdymo sprendimų priėmimui. Kiekvienas ruošiamas priimti sprendimas derinamas su vietos

gyventojais, t. y. svarstomas bendruomenių, suinteresuotų socialinių žmonių grupių sueigose ir tik

radus bendrus sueities taškus svarstomas ŠVLVVG valdymo organų ir priimami galutiniai

sprendimai. Priimant sprendimą bet kokiame lygmenyje atliekami procedūriniai parengiamieji

darbai pateikiant rengiamą klausimą svarstymui. Jei strateginio pobūdžio sprendimas, tai jis

aptariamas suinteresuotų žmonių grupėse, derinamas su valdžios atstovais ieškoma finansavimo



21

šaltinių arba teisinio pagrindimo ir tik tada pateikiamas svarstymui valdybai ar visuotiniam

susirinkimui. Einamieji, organizaciniai sprendimai priimami numatytos kompetencijos ribose.

ŠVLVVG savo prigimtimi jungia įvairias institucijas, subjektus ir žmones. Jos misija – integruotai

spręsti darnios kaimo plėtros klausimus savo vietovėje.

Konfliktų sprendimas. Visuomenėje, tame tarpe, kaimo vietovėje vyksta pokyčiai, kuriuos

įtakoja pasikeitimai rinkoje, valdymo struktūrose, personalijose. Kiekvienas pasikeitimas skirtingai

priimamas atskirų individų ir dažnai sutinka pasipriešinimą. Priimant bet kurį sprendimą ŠVLVVG

susidūrė su atskirų institucijų ir žmonių interesais. Dažnai į tą patį klausimo sprendimą žiūrima per

skirtingus interesus, gimdoma konfliktinė situacija, t.y. įvyksta nesutarimas tarp dviejų ar daugiau

pusių. Konfliktai kyla dėl skirtingo suvokimo, skirtingų vertybių, skirtingų interesų ir psichologinių

poreikių, o taip pat dėl ribotų išteklių norint įgyvendinti vieną ar kitą priemonę. ŠVLVVG

įsitvirtindama kaip organizacija turėjo įtikinti kaimo bendruomenes, valdžios, verslo atstovus apie

savo geranoriškus siekius ir paramą bendrų tikslų įgyvendinimui. Tam buvo panaudojami

tarpusavio pokalbiai, diskusijos, viešai pristatoma ŠVLVVG veikla, planai ir visais atvejais bandyta

įtraukti konfliktuojančią pusę į bendrų problemų sprendimą tiek koreguojant priimtus sprendimus,

tiek juos įgyvendinant. Keturių metų laikotarpyje ŠVLVVG pavyko sumažinti konfliktinių situacijų

skaičių ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis grupėmis kolegialiam

sprendimų priėmimui ir konfliktinių priežasčių šalinimui.

ŠVLVVG darbas su socialiai pažeistais ir atskirtais žmonėmis. Kaip jau buvo minėta,

ŠVLVVG turi tikslą ugdyti gebėjimus ir sutelkti kaimo bendruomenes vietos problemų sprendimui,

mažinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, ypač jaunimo, moterų, neįgaliųjų, įtraukiant

mažiau aktyvius, socialiai atskirtus kaimo gyventojus tiek atliekant vietovės analizę, tiek numatant

priemones, mažinančias socialinę atskirtį. ŠVLVVG jau savo, kaip organizacijos steigimo ištakose,

akcentą darė socialinės atskirties žmonėms. Anita Avdaljan 2004-2007 02 07 m. m. laikotarpyje

buvo išrinkta ŠVLVVG pirmininke, sėkmingai organizavo VVG veiklą, vadovavo rengiant

integruotą bandomąją kaimo strategiją. Pati turėdama fizinę negalią didelę laiko dalį skiria darbui su

negalią turinčiai kaimo žmonėmis. Jos prašymu 2005 metais seniūnas, pagal Viešųjų darbų

programą, skyrė dvi moteris, kurios dviem neįgaliesiems Žemalės gyventojams sutvarko būstą,

sodybą ir atlieka kitus buities darbus. Jos iniciatyva prieš šventes organizuojamos akcijos, kurių

metu surinktas maistas ar rūbai, padalijami neįgaliesiems. Ji padeda nukentėjusiems po gaisro ar

stichinių nelaimių, gauti iš rajono savivaldybės ar kitų žinybų paramą, organizuoja rinkliavas

paremti pinigais ar daiktais.

Talidas Ostrauskas – ŠVLVVG socialines grupės narys. Mažeikių r. policijos komisariato

prevencijos poskyrio viršininkas, nuo 2007-04-13 Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko



22

pavaduotojas, judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Mažeikių skyriaus narys, parengęs ir

įgyvendinęs projektus: „Saugi kaimynystė“, „Užkirskime kelią narkotikams“, „Saugi mokykla“,

„Laisvalaikis sportui“, „Gera pradžia“ skirta vaikų socializacijai, „Nusikaltimų veikų Mažeikių

rajone prevencija“ skirta siekti saugesnės aplinkos, „Saugi ir sveika visuomenė“, „Mes irgi

visuomenės dalis“ kuri skirta nuteistų asmenų integracijai į visuomenę, šuo metu rengia dar dvi

prevencinės programas „Taip saugiau“ skirta vienkiemių bei atokesnių gyvenamųjų vietovių

gyventojų saugumo didinimui ir „Gyventi blaiviai“ skirta narkomanijos prevencijai. „Iniciatyva ir

partnerystė – Gyvenimo kokybės gerinimas“. Išklausęs seminarus tema: „ES struktūrinių fondų

parama, LEADER+, Narkomanija, AIDS, problemos ir pagrįsti sprendimai.

Albina Kiudulienė - daug dirba su Mažeikių rajono neformalaus jaunimo organizacijomis,

padeda jauniems žmonėms rengti ir įgyvendinti projektus. Tai jaunimo festivaliai „Pasaka kine“,

kuris įtraukė jaunus filmų kūrėjus ne tik iš Mažeikių rajono, bet ir iš visos Lietuvos, renginys

„Prisiminkime atostogas“, kurio metu buvo demonstruojami filmai apie jaunų žmonių įspūdžius

vasaros atostogų metu. Jos dėka keletą metų organizuojamos reabilitacinės sveikatingumo stovyklos

turintiems sveikatos problemų ir neįgaliems vaikams. Albina Kiudulienė aktyviai dalyvauja

sutrikusio intelekto bendrijos „Viltis“ Mažeikių rajono veikloje, jų rengiamose projektuose, vasaros

stovyklose. Kartu su savivaldybe 2008 metais dalyvavo bendrame projekte „Ateik, tai tau“.

Projekto metu buvo įrengtos šaškių ir šachmatų lentos miesto poilsio parke. Tai dar viena vieša

erdvė vaikams ir jaunimui.

Irena Atkočaitienė – ŠVLVVG valdybos narė, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios

bibliotekos direktorės pavaduotoja. Ji rūpinasi, kad rajono bibliotekose būtų aptarnaujami ne tik

galintys ateiti į bibliotekas, bet ir neįgalūs bei senyvo amžiaus gyventojai. Šie gyventojai

aptarnaujami namuose. Ji pati jau daugelį metų kas mėnesį neša knygas į namus neįgaliai kaimynei.

2005 m. Mažeikių rajono bibliotekininkų draugijai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos

aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono organizacija, I. Atkočaitienė prisideda prie

bendrų renginių organizavimo. I. Atkočaitienė aktyviai dalyvauja A. Zuokienės inicijuotame

projekte „Nedelsk“, skirtame kovai su krūties vėžiu, yra šio projekto Geros valios ambasadorė

Mažeikių rajone. Parengta nuolat veikianti paroda, skirta moterims, organizuojami renginiai, kurių

metu lankytojams dovanojamos bibliotekininkų išlankstytos iš popieriaus gervelės – sveikatingumo

simbolis. Už aktyvų dalyvavimą respublikinio projekto „Nedelsk“ veikloje Viešajai bibliotekai

gautas sertifikatas „Draugiška „Nedelsk“ biblioteka“ ir 10 žydinčių gėlių lovelių. Daug dėmesio

taip pat skiriama darbui su vaikais. I. Atkočaitienė yra rengusi projektus, kurių dėka įsigytos lėlės,

širma lėlių teatrui, įkurtos žaislotekos mažiesiems Mažeikių viešosios ir Sedos bibliotekų

lankytojams. I. Atkočaitienė rūpinasi, kad kasmet rajono bibliotekose vyktų tradiciniai renginiai,



23

skirti Tarptautinei vaikų knygos dienai ir Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei, susitikimai su

rašytojais.

ŠVLVVG dalyvavimas VVG tinklo veikloje. Lietuvoje įsikūrusios VVG plečia savo veiklos

sritis, peržengia savo teritorijos ribas ir pradeda glaudų bendradarbiavimą su vietos ir tarptautinėmis

veiklos grupėmis. Minėto darbo koordinavimui Lietuvoje įkurtas VVG tinklas.

Vietos veiklos grupių tinklo steigiamasis susirinkimas įvyko 2007 m. spalio 27 d.

Susirinkimo metu buvo svarstyti ir priimti Vietos veiklos grupių tinklo įstatai, išrinktas Tinklo

pirmininkas, valdyba bei nustatyti stojamojo mokesčio ir nario mokesčio dydžiai.

Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke 15 susirinkimo dalyvių pasitikėjimu (4 balsavo už kitą

kandidatą) išrinkta Rasa Birutytė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto

administratorė. Susirinkimas delegavo naujai išrinktą Tinklo pirmininkę Rasą Birutytę į Lietuvos

kaimo tinklo tarybą.

Tinklas įsikūrė turėdamas tikslą:

- atstovauti ir ginti Asociacijos narių interesus visose visuomeninėse, valstybinėse Lietuvos,

Europos Sąjungos ir tarptautinėse institucijose ir organizacijose

- sudaryti sąlygas glaudesniam VVG bendradarbiavimui tarpusavyje ir su valstybės

valdymo institucijomis: ŽŪM, NMA, kad racionaliau būtų panaudojami ir vystomi VVG

potencialai, kaimo plėtra;

- siekti užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos VVG, Europos Sąjungos bei

tarptautinių organizacijų ir institucijų, tam įkuriant VVG tinklą ir panaudojant kitas organizacines

priemones.

Susirinkimas išrinko Tinklo valdybą iš 10 narių. Valdybai buvo patikėta deleguoti atstovus į

projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos

priemones, atrankos komitetus:

V Komitetą išvadoms dėl projektų pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“,

„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir

plėtra“ deleguojamas Vytautas Zubas, Kauno rajono vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas,

bei jį pavaduojantis Eugenijus Lunskis, Panevėžio rajono Vietos veiklos grupės pirmininkas.

Į VI Komitetą išvadoms dėl projektų pagal priemones „Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas“, „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, „Parama VVG veiklai,

įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ deleguojama Rasa Birutytė, Vietos veiklos grupių tinklo

pirmininkė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto administratorė, bei ją

pavaduojantis Egidijus Giedraitis, Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupės

„Nemunas“ pirmininkas.



24

ŠVLVVG nuo 2008 02 15 oficialus narys VVG tinkle. Šiaurės vakarų vietos veiklos grupės

nariai aktyviai dalyvauja Lietuvos VVG tinklo veikloje. Pirmas VVG tinklo posėdis įvyko 2005 03

01 Kaune. Posėdyje dalyvavo ŠVLVVG pirmininkė Anita Avdaljn ir Loreta Rubežienė. Jau pirmo

posėdžio metu grupės narės aktyviai dalyvavo diskusijose, teikė daug pasiūlymų ir kėlė problemas

su kuriomis susidūrė rengdamos bandomąją integruotą strategiją.

2007 10 23 Loreta Rubežienė ŠVLVVG valdybos buvo deleguota į Lietuvos VVG tinklo

asociacijos steigimo posėdį. Deleguodama savo narį ŠVLVVG išreiškė norą aktyviai dalyvauti

tinklo veikloje, bendradarbiauti su kitomis vietos veiklos grupėmis sprendžiant visoms VVG

aktualius klausimus ir problemas.

2008 01 19 Joniškyje įvyko pirmasis Vietos veiklos grupių tinklo valdybos posėdis, kuriame

dalyvavo 7 Valdybos nariai ir 14 vietos veiklos grupės atstovų iš vienuolikos vietos veiklos grupių

(dalyvavo atstovai iš Birštono, Mažeikių, Šiaulių, Pakruojo, Kauno, Jurbarko, Kalvarijos, Šilutės,

Molėtų, Biržų, Kelmės, Šilalės, Tauragės, Ukmergės, Kupiškio, Pasvalio rajonų).

VVG tinklo posėdžio metu

Daug diskusijų kilo svarstant vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo

plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos

plėtros strategijų įgyvendinimas“, įgyvendinimo taisyklių projektą. ŠVLVVG atstovė L. Rubežienė

pateikė pastabos šių taisyklių projektui, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio

ministerijai. Posėdyje buvo patvirtintas Vietos veiklos grupių tinklo valdybos darbo reglamentas bei

Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka

ŠVLVVG valdybos narių funkcijos, kompetencija, indėlis kaimo plėtrai atsispindi

pateikiant kiekvieno valdybos nario gebėjimų ir veiklos įvertinimą (9 priedas):

Genoveita Gricienė – ŠVLVVG pirmininkė. 2007 m. vasario 8 d. išrinkta ŠVLVVG

pirmininke ir atstovauja ŠVLVVG interesus įvairiuose lygmenyse, pasirašo sutartis, organizuoja ir

koordinuoja grupės veiklą, palaiko nuolatinį ryšį su rajono ir kitų institucijų atstovais.



25

Aktyvi visuomenininkė, Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Sedos

labdaros fondo pirmininkė, Piliečių santalkos tarybos narė, ŠVLVVG steigėja, Sedos bendruomenės

pirmininko pavaduotoja, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė, Lietuvos Kaimo

bendruomenių sąjungos pirmininkė, Žemaičių kultūros draugijos tarybos narė ir Sedos skyriaus

pirmininkė, tarptautinio muzikos ir meno festivalio „Mažeikiai 2007“ organizacinio komiteto narė,

Vytauto Mačernio poezijos ir muzikos festivalio“ 7-ios vizijos“ vadovė.

G. Gricienė viena pirmųjų rajone ėmė domėtis LEADER + programa. Ji taip pat viena

pirmųjų ėmė tartis dėl bendradarbiavimo su Lietuvos Žemės ūkio rūmų atstovais. Visuomenininkė

noriai dalinasi su kitų bendruomenių savanoriais savo patirtimi apie bendruomenių veiklos

aktyvinimą, projektų rengimą bei paraiškų pildymą ir teikimą įvairiems fondams. Jos iniciatyva

organizuota daug seminarų, mokymų, pažintinių ir mokomųjų išvykų. Ji pirmoji Mažeikių raj. sav.

kaimo vietovėje pagal žmonių sugebėjimus ir norą įkūrė savanorių tikslines grupes: ekologinio,

socialinio, kultūrinio ir investicijų pritraukimo. Įsteigė Bendruomenės paramos centrą, daug

dėmesio skiria darbui su jaunimu – lengviausia į jaunus žmones eiti per sportą, kultūrinius renginius

jaunimui. Jos iniciatyva įgyvendinamas projektas jaunimo stadionui įrengti, veikia futbolo ir

krepšinio komandos, kurios puikiai atstovauja Sedą tarp seniūnijų ir rajono varžybose, kasmet

organizuojamos tradicinės sporto šventės.

Turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus. Dalyvavo rengiant projektus:

„Bendruomenės centras – savanorių mokymui“, „Jaunimas kaimui“, „Tiltas tarp kašubų ir

žemaičių“, „Viešasis interneto centras“, „Kokį vandenį geria Sedos seniūnijos gyventojai“,

„Bendruomenių plėtra“, „Sedos bendruomenės resursai, lūkesčiai ir galimybės“, „Kaimo veiklos

judėjimas“, „Lietuva be skurdo ir atskirties“- Pilietinės visuomenės Instituto vykdomo projekto

Mažeikių rajono Savivaldybės grupės vadovė.

G. Gricienė dalyvauja organizuojant renginius ir teikiant paramą kaimo žmonėms,

aktyvinant jaunimo veiklą. Už aktyvią visuomeninę veiklą G. Gricienė buvo apdovanota Lietuvos

Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštu.

Vaidas Braziulis – ŠVLVVG pirmininkės pavaduotojas atsakingas už finansus ir viešųjų

pirkimų komisijos pirmininkas. Nuo 2003 metų Auksodės kaimo bendruomenės narys, ŠVLVVG

narys, buvo išrinktas ŠVLVVG pirmininkės pavaduotoju, ekonominės grupės vadovu. Pasitelkiant

kaimo aktyvą dalyvavo rengiant bandomosios integruotos strategijos ekonominę dalį. Dalyvavo

vykdant projektus: 2004 m. „Aktyviame laisvalaikyje slypi sveikata ir stiprybė“, 2005 m. „Vyresnio

amžiaus žmonės visuomenės dalis“, 2005 m. „Auksodės skverelio tvarkymas“, 2006m. „Maitinkis

sveikai – gyvenk ilgai“, 2006 m. „Sveikata didžiausias mūsų turtas“.



26

Dabartiniu metu UAB „Dadotkų ūkis“ direktorius, Auksūdžio kaimo bendruomenės narys,

aktyviai dalyvauja ŠVLVVG veikloje, atstovauja verslininkų interesus, turi gerų pasiūlymų ir idėjų

dėl kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Jo iniciatyvų dėka Auksūdžio kaimo gyventojai vis

aktyviau dalyvauja savo bendruomenės veikloje, įtraukiami į bendrų kaimo problemų sprendimą.

Aktyviai įsijungia į pasirengimą posėdžiams, bendradarbiavimo sutarčių rengimą. Visada

dalyvauja grupės dalykinėse išvykose ir seminaruose. Yra atsakingas už viešuosius pirkimus.

Dalykiškai veda tarybos posėdžius, nesant pirmininkei puikiai atstovauja grupę tiek rajono, tiek

Lietuvos mastu.

Gintautas Šmaižys – ŠVLVVG pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už ryšius su

verslininkais ir valdžios atstovais ir investicijų paiešką. G. Šmaižys – verslininkas, UAB

„Mažeikių rugelis“ direktorius, rajono savivaldybės tarybos narys – ekonomikos komiteto

pirmininkas, sugebantis surasti partnerius, planuoti ir pritraukti investicijas į kaimą. Būdamas

ŠVLVVG nariu ir pirmuoju pirmininkės pavaduotoju skatina produktyviai veiklai kaimo žmones ir

bendruomenes, derina jų veiklą su vietos valdžios, verslo atstovais. Taip pat palaiko ryšius su

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariais.

Irena Atkočaitienė – ŠVLVVG sekretorė, Leader metodo sklaidos grupės vadovė.

Atsakinga už ryšių su užsienio partneriais palaikymą, finansų kontrolę. Kultūrinės darbo grupės

vadovė, rengiant 2007-2013 metų strategiją. Ji – Lietuvos bibliotekininkų draugijos Mažeikių

skyriaus narė, Mažeikių r. viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, turinti didelę patirtį

rengiant projektus. I. Atkočaitienė yra ir Mažeikių r. neformalaus NVO informacijos ir paramos

centro koordinatorė. Taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse

konferencijose, ruošia bei skaito pranešimus. Pastoviai kelia kvalifikaciją ir domisi pokyčiais

visuomenėje. Išklausė kursus „Viešųjų ir mokyklų bibliotekų modernizavimas informacinėje

visuomenėje“ (Rionė, Bornholmas, Danija), „Tarptautinių projektų vadovų ruošimo programa“

(Telšių apskrities verslo inkubatorius, Kauno technologijos universiteto Europos institutas),

Praktika „Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimas“ Šiaurės šalių liaudies

akademijoje (Gioteborgas, Švedija), 48 akademinių val. kursai „NVO ir savivaldybių

bendradarbiavimas. NVO veiklos efektyvumo įvertinimas“ (Lietuvos suaugusių švietimo

asociacija), Kvalifikacijos tobulinimas pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programą

„Bandomosios integruotos kaimo plėtros strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai“ (Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerija, Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba) ir kituose,

kurie pateikiami gyvenimo aprašyme.

I. Atkočaitienė turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus: „Nori visiems

plačiai atverti bibliotekos duris, pradėk nuo vaikų“ (Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras



27

Vilniuje, Mažeikių rajono savivaldybė), Informacijos infrastruktūros bendruomenei formavimas

(Mažeikių rajono savivaldybė, Baltijos – Amerikos partnerystės programa), NVO informacijos ir

paramos centras (Mažeikių rajono savivaldybė), Filantropijos ugdymas kaimo bendruomenėje

(Šerkšnėnų bendruomenės sueiga) (Baltijos – Amerikos partnerystės programa, NVO veiklos

efektyvumo tyrimo metodika (Žemaičių bendruomenės fondas, Mažeikių rajono savivaldybė),

Telšių apskrities kaimiškųjų bendruomenių ryšių stiprinimas – žingsnis į kaimo plėtros pokyčius

(Žemaičių bendruomenės fondas) ir kituose, kurie pateikiami gyvenimo aprašyme.

Viena svarbiausių NVO centro veiklos sričių – mokymai. I. Atkočaitienė organizavo

seminarus: „Projektų vadyba“, „Paraiškų rašymas“, „NVO veiklos pagrindai“, „NVO buhalterinė

apskaita“, „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje: vaidmuo, teisė, interesai“, „Kompiuterio ir

interneto pradžiamokslis“, „Teisinis ir politinis klimatas filantropijai vystytis Lietuvoje“, „Lėšų

paieška projektinei veiklai“, „Efektyvus komandos formavimas. Komandos darbas“, „NVO ryšiai

su visuomene“, „Raštvedybos pagrindai“.

2005 m. sausio 27 d. apdovanota LR Ministro pirmininko Algirdo Brazausko padėkos raštu

ir vardine dovana už kruopštų darbą ir reikšmingą indėlį kuriant šiuolaikinę viešąją biblioteką, už

naujas iniciatyvas bei aktyvų dalyvavimą Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikloje.

Irena yra aktyvi ŠVLVVG valdybos narė, kaupia ir sistemina vietos veiklos grupės veiklos

dokumentus, vykdo sklaidą, organizuoja vidaus ir tarptautinių ryšių užmezgimą, svečių priėmimą,

bendradarbiavimo sutarčių pasirašymą.

Aktyvios valdybos narės I. Atkočaitienės dėka buvo plečiamas ŠVLVVG tarptautinis

bendradarbiavimas. Buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos Respublikos Steinfurto žemės VVG ir 2007

08 03 pasirašytas ketinimo bendradarbiauti susitarimas. 2007 m. rugsėjo mėnesį užmegzti ryšiai su

Airijos Vakarų Korko Leader kooperacine bendrove. Penki rajono VVG nariai susitiko su šios

bendrovės vadovais, lankėsi šios bendrovės organizuotame Maisto festivalyje, kuris yra vienas iš

jos projektų, finansuojamų pagal Leader programą. Ieškoma partnerių Skandinavijos šalyse.

Algirdas Vilkas – ŠVLVVG aplinkos apsaugos grupės vadovas. Mokytojų ekologų klubo

vadovas, biologijos mokytojas - metodininkas, knygos „Mažeikių krašto gamta“ bendraautorius, 4

mokslinių straipsnių bendraautorius. ŠVLVVG atsakingas už aplinkosauginių klausimų sprendimą.

A. Vilkas yra Mažeikių gamtininkų stoties direktorius. Jo iniciatyva surinkta daug kraštotyrinės

medžiagos apie Mažeikių rajoną. Skaitė pranešimus mokslinėje konferencijose Čekijoje ir

Vokietijoje (1994), respublikinėje mokslinėje konferencijoje „Biologinė įvairovės tyrimai ir

aplinkosauginis švietimas regionuose“ (2000), regioninėje konferencijoje „Aplinkosauga ir

ekologinis švietimas Telšių apskrityje“ pranešimą „Gamtos pažinimas ir ekologinis ugdymas

ugdant moksleivių patriotizmą ir pilietiškumą“ (2005), ŠVLVVG konferencijoje – „Mažeikių



28

geografinė ir demografinė situacija“ (2005). Surengė rajone seminarą - konferenciją „Genetikos

projektiniai darbai“ (2005). Paruošė kvalifikacijos tobulinimo programą, subūrė lektorių komandą ir

vedė seminarą „Aplinkosauginė veikla ugdymo institucijoje“ (2006). Išleido metodinę priemonę

„Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų apibūdintojas“ (1997), spaudoje paskelbė apie 100 straipsnių.

Svarbesni jų: „Lietuviškas vorų vardynas“ (1996), „Entomologiniai tyrimai moksleivių

popamokinėje“.

Apdovanotas padėkos raštais už gerus mokinių pasiekimus rajono olimpiadose, nuoširdų

darbą. Vadovavo projektams „Varduvos salelės sutvarkymo akcija“, „Mažieji gamtos turtai –

visuomenės pažinimui“, „Baltųjų gandrų apskaita Mažeikių rajone“.

Įgyvendino projektus: „Aplinkosauginis švietimas ir jo sklaida Mažeikių rajone ugdymo

įstaigose“, „Kraštotyrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“. Dalyvavo rengiant ir

įgyvendinant „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas siekiant

gyvenimo kokybės gerinimo Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamojoje vietovėje“ darbo grupėje, yra

šios grupės vadovas.

A. Vilkas – vienas iš aktyviausių gamtos gynėjų Mažeikiuose. Jis daro poveikį, kad rajono

savivaldybė privalo pasirūpinti gražiausiu Žemaitijos kampeliu – Plinkšių durpynas būtų įteisintas

kaip saugoma teritorija – draustinis. Gamtosaugininkas aktyviai kovoja, kad Plinkšių durpynas,

kuris 2004 m. pagal Aplinkos apsaugos ministro įsakymą buvo įtrauktas į Plinkšių miško biosferos

poligoną, būtų apsaugotas nuo neigiamo poveikio ir sunaikinimo. Aktyviai dalyvauja sprendžiant

kaimo vandens, šiukšlių, oro taršos klausimus. Rengiant ir įgyvendinant 2007 - 2013 m.m. vietos

plėtros strategiją vykdys aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą.

Loreta Rubežienė – ŠVLVVG Vietos plėtros 2008-2014 m. strategijos projekto vadovė,

viešųjų pirkimų komisijos narė. Mažeikių r. sav. vyr. specialistė darbui su jaunimu ir NVO.

Specialistės iniciatyva daugelis rajono NVO bei jaunimo atstovų gilina žinias įvairiuose

mokymuose, seminaruose. L. Rubežienė – komunikabili, darbšti, pareiginga, atsakinga, nuolat

domisi naujovėmis, turimomis žiniomis noriai dalinasi su kitais, turi gerus renginių organizavimo

įgūdžius. Jai puikiai sekasi organizuoti komandinį darbą.

L. Rubežienė LEADER + programos sklaidos bei ŠVLVVG kūrimo iniciatorė, savo

entuziazmu greitai „užkrėtusi“ ir kitus aktyvius rajono visuomenininkus.

L. Rubežienė turi didelę patirtį rengiant projektus, administruojant jų įgyvendinimą:

Aplinkos apsaugos tarnyboje parengtas ir finansuotas projektas „Mažeikių miesto valymo įrenginių

statyba“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengtas ir finansuotas projektas „Užkirskime

kelią narkotikams“, ta pačia tematika parengtas ir laimėtas tęstinis projektas, Baltijos - Amerikos



29

partnerystės programai parengtas ir finansuotas projektas „Savivaldybės ir NVO partnerystės

gerinimas“.

Aktyviai dalyvauja sprendžiant jaunimo užimtumo, įtraukimo į viešąją veiklą, pilietiškumo

ugdymo, jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. L. Rubežienė turi didelę patirtį kuriant

ir organizuojant NVO veiklą. Nuo 2004 m. ŠVLVVG valdybos narė, buvo atsakinga už darbą su

jaunimu. Jos patirtis ir gebėjimai leido sėkmingai organizuoti darbą su jaunimu, rengti ir

įgyvendinti projektus, palaikyti ryšius su NVO.

L. Rubežienė 2005 m. buvo integruotos bandomosios strategijos rengimo projekto vadovė,

2007 m. vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos rengimo projekto vadovė. Jos patirtis,

kompetencija, administraciniai, vadovavimo gebėjimai leido organizuoti sklandų strategijos

rengimą sėkmingai taikant principą „iš apačios į viršų“, apjungiant valdžios, verslo atstovus, kuriant

stiprią vietos partnerystę. Minėti projektai buvo sėkmingai įgyvendinti, pasiekti rezultatai bei įgytas

kaimo gyventojų pasitikėjimą ŠVLVVG kaip stipria ir patikima organizacija bei aukštos

kvalifikacijos valdybos nariais.

Nuo 2005 m. L. Rubežienė „Leader + pobūdžio priemonės“ įgyvendinimo koordinavimo

grupės narė, o 2007 m. buvo deleguota į Lietuvos Respublikos VVG tinklo valdybos sudėtį.

Viktorija Zubovaitė-Steponavičienė – ŠVLVVG atsakinga už darbą su jaunimu.

Viktorija Steponavičienė – atsakinga už darbą su jaunimu. UAB „Retoras“ juristė.

Viktorija Steponavičienė – ŠVLVVG valdybos narė, Urvikių kaimo bendruomenės narė,

kompetentinga teisininkė, įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą Mykolo Romerio

universitete, šiuo metu neakivaizdžiai tęsianti Civilinės ir komercinės teisės magistrantūros studijas.

Ši valdybos narė aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Kaip Urvikių kaimo

bendruomenės narė ruošia ir padeda įgyvendinti projektus, susijusius su kaimo gyventojų, ypač

jaunimo, užimtumo skatinimu. 2007 m. paruošė patriotiškumo idėjas puoselėjantį tęstinį projektą

„Čia mūsų namai“, sulaukusį didelio kaimo gyventojų susidomėjimo.

Viktorija Steponavičienė domisi ne tik teisės sfera, kaimo bendruomenės ir jaunimo

užimtumo problemomis, bet ir etnokultūra, kultūros vertybių puoselėjimu. 2007 m. išklausė LR

Žemės ūkio ministerijos organizuotus kursus: „Bendruomenės iniciatyvos skatinimas“, Lietuvos

kultūros centro organizuotus kursus Etninės kultūros puoselėjimo tema.

Albina Kiudulienė – Socialinės grupės vadovė. Atsakinga už ryšius su neįgaliųjų

organizacijomis. VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo - konsultacinio skyriaus vedėja, gydytoja

pulmonologė.

A. Kiudulienė - Mažeikių rajono katalikių moterų draugijos pirmininkė, Mažeikių rajono

ligonių astmos klubo medicinos vadovė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrijos Mažeikių



30

skyriaus tarybos narė, Mažeikių gydytojų sąjungos valdybos narė, Mažeikių NVO tarybos narė.

Tai aktyvi ŠVLVVG valdybos narė, nuolat kelianti kvalifikaciją seminaruose bei stažuotėse

savo darbo srityje. Išklausyti kursai: „Medicininio bendravimo psichologija“, „NVO veiklos

efektyvumo įvertinimas“, „Lietuvos sveikatos sistema Europos integracijos kontekste“, Europos

respiratologų kongrese Glasgove, „Rizikos sirgti lėtinėmis ligomis mažinimas“, 2005-09-17 –

2005-09-21 Europos Respiratologų kongrese Kopenhagoje (18 kreditų), 2006-06-10 – 2006-06-18

„Pacientų teisės ir žalos sveikatai atlyginimas“, stažuotėje Europos Respiratologų kongrese

Miunchene, Pasauliniame astmos susitikime Stambule.

Nuo 1999 metų vykdo ir įgyvendina rajoninius projektus, skirtus sergantiems kvėpavimo

ligomis, gydytojų tobulinimosi klausimais, rajono vaikų vasaros užimtumui, NVO vadovams:

Projekto „Būkime sveiki“ tęstinumas, paskaitų ciklas, sergantiems kvėpavimo takų ligomis,

Mažeikių rajono ligonių astmos klubo nariams, neįgaliesiems. 1999 – 2007 m. Mažeikių rajono

savivaldybė, rėmėjų lėšos.

Projektas, skirtas Mažeikių rajono gydytojams „Pradiniai gaivinimo įgūdžiai“ 2004 m.

Mažeikių rajono savivaldybė.

Projektas, skirtas Mažeikių rajono gydytojams „Rizikos sirgti lėtinėmis ligomis mažinimas“

2005 m. Mažeikių rajono savivaldybė.

Projektas, skirtas Mažeikių rajono gydytojams „Pacientų teisės ir žalos sveikatai

atlyginimas“ 2006 m. Mažeikių rajono savivaldybė.

Projektas „NVO forumas 2006“, 2006 m. Mažeikių rajono savivaldybė.

Projektas „Stipri NVO – aktyvus pilietis“ 2007 m. Mažeikių rajono savivaldybė.

Vaikų vasaros poilsio – reabilitacinės stovyklos 2004 – 2007 m. Mažeikių rajono

savivaldybė, Švietimo ministerija, rėmėjų lėšos.

ŠVLVVG rengiant vietos plėtros 2007-2013 m.m. strategiją A. Kiudulienė buvo socialinės

grupės vadovė. A. Kiudulienės ilgametė darbo patirtis, vykdoma plati visuomeninė veikla, aukšta

kvalifikacija rengiant, įgyvendinant ir administruojant projektus užtikrino šios darbo grupės

kokybišką veiklą. Jos vadovaujama darbo grupė atliko socialinės situacijos analizę, gyventojų

poreikių tyrimą, įvertino esamą būklę kaimo gyvenamojoje teritorijoje bei pasiūlė priemones

socialinei situacijai kaime gerinti.

ŠVLVVG rengiant vietos plėtros 2007-2013 m. m. strategiją A. Kiudulienė buvo socialinės

grupės vadovė. A. Kiudulienės ilgametė darbo patirtis, vykdoma plati visuomeninė veikla, aukšta

kvalifikacija rengiant, įgyvendinant ir administruojant projektus užtikrino šios darbo grupės

kokybišką veiklą. Jos vadovaujama darbo grupė atliko socialinės situacijos analizę, gyventojų

poreikių tyrimą, įvertino esamą būklę kaimo gyvenamojoje teritorijoje bei pasiūlė priemones



31

socialinei situacijai kaime gerinti.

Jonas Siminkevičius – ŠVLVVG atsakingas už darbą su seniūnais, ryšių palaikymą su

valdžios atstovais.

Rajono mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais. Jau daug metų yra renkamas

savivaldybės tarybos nariu bei Kaimo reikalų ir Gamtosaugos komiteto pirmininku. 2004 m.

ŠVLVVG valdybos narys, buvo atsakingas už gamtos paveldą ir žemės ūkio verslų vystymą.

J. Siminkevičius daug dirba su seniūnais aiškinantis kaimo gyventojų poreikius, sprendžiant

gamtosaugines problemas, palaiko ryšį tarp valdžios ir kitų ŠVLVVG partnerių.

Rengiant integruotą bandomąją strategiją daug dirbo atliekant kaimo vietovės, gamtos

paveldo, žemės ūkio verslų vystymosi studiją bei jų perspektyvą.

Mero pavaduotojas – aktyvus gamtosaugininkas. Jis nuo 2004 m. aktyviai dalyvauja prieš

durpių gavybą Plinkšių durpyne. Anot J. Siminkevičiaus, „jis – ne prieš verslą, o tiesiog yra

įsitikinęs, kad būtina išsaugoti vieną gražiausių Mažeikių rajono vietų“.

J. Siminkevičiaus didelės patirties dirbant valdžios atstovu dėka 2004-2007 m. laikotarpyje

ŠVLVVG sustiprėjo vietinės valdžios ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė, atsirado

stipresnis pasitikėjimas ŠVLVVG vykdoma veikla, išaugo jos prestižas.

Irena Pakulienė - ŠVLVVG finansininkė.

Atsakinga už finansinių dokumentų tvarkymą, apskaitą, administravimą. I. Pakulienė –

Mažeikių r. savivaldybės buhalterinės apskaitos skyriaus vyresnioji buhalterė. Turi didelę patirtį

administravimo, metodinių ir finansų valdymo gebėjimus, administruojant viešąsias lėšas. Pasižymi

ypatingu pareigingumu, kruopštumu, atsakingumu. Nuolat kelia kvalifikacija apskaitos tvarkymo

klausimais: Išklausyti seminarai: „Buhalterinės apskaitos biudžetinėje institucijoje aktualijos“,

„Buhalterinė apskaita NVO“, „Veikla, Emocijos, Idėjos, Komanda“, „Viešųjų pirkimų vykdymo

praktika bei ypatumai“, „Projektų rengimas ir finansų valdymas“ (pagal LEADER + programą),

„Naujų biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių taikymas“, „Finansų valdymas“,

„Biudžetinių metų pabaigos aktualijos. Apskaitos sistemos reforma biudžetinėse įstaigose“, „Teisės

aktų ir jų pakeitimų taikymas biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje“, „Kaimo vietovės studija

ir plėtra 2007 - 2013 m.“ ir kt.

I. Pakulienės aukšta kvalifikacija projektų administravimo, finansų valdymo klausimais

leidžia sėkmingai nuo 2004 m. apskaityti ir tvarkyti ŠVLVVG buhalterinę apskaitą, administruoti

ŠVLVVG įgyvendinamus projektus, vesti jų analitinę apskaitą, operatyviai atlikti tarpinius ir

galutinius atsiskaitymus su Nacionaline mokėjimo agentūra už gaunamas ES lėšas. I. Pakulienė

sėkmingai administravo 2004 m. projekto „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios

strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Mažeikių rajono savivaldybės kaimo



32

gyvenamojoje vietovėje“, 2006 m. integruotos bandomosios strategijos įgyvendinimą, 2007 m.

vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimo projekto lėšas.

ŠVLVVG vertina jos kvalifikaciją ir jos teikiamą konsultacinę pagalbą kaimo

bendruomenėms įgyvendinančios įvairių fondų projektus.

Aktyviai talkina ir kiti ŠVLVVG nariai:

Talidas Ostrauskas – ŠVLVVG atsakingas už ryšio palaikymą su apylinkių inspektoriais,

ŠVLVVG sklaidą.

Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas, vietos veiklos grupėje

atsakingas už pastovų, nuolatinį ryšį su kaimo apylinkių inspektoriais ir saugos burių atstovais,

aktyviai dalyvauja gerinant kriminogeninę padėtį kaimo teritorijoje. Judėjimo „Stabdyk

nusikalstamumą“ Mažeikių skyriaus narys, parengęs ir įgyvendinęs projektus: „Saugi kaimynystė“,

„Užkirskime kelią narkotikams“, „Saugi mokykla“, „Iniciatyva ir partnerystė – Gyvenimo kokybės

gerinimas“. Išklausęs seminarus tema: „ES struktūrinių fondų parama, LEADER+, Narkomanija,

AIDS, problemos ir pagrįsti sprendimai“. Nuo 2004 m. yra ŠVLVVG aktyvus valdybos narys.

Rengiant integruotą bandomąją strategiją buvo socialinės grupės narys, jis daug prisidėjo atliekant

socialinės situacijos analizę, tiriant kaimo gyventojų poreikius. Atliko kriminogeninės situacijos

kaime būklės įvertinimą bei siūlė priemones nusikalstamumui kaime mažinti.

Anita Avdaljan - ŠVLVVG atsakinga už lobistinę veiklą ir darbą su negalią turinčiais

kaimo žmonėmis. 2004 - 2006 m. laikotarpyje buvo išrinkta ŠVLVVG pirmininke, sėkmingai

organizavo VVG veiklą, vadovavo rengiant integruotą bandomąją kaimo strategiją, kuri užsienio

ekspertų buvo teigiamai įvertinta ir skirta parama jos įgyvendinimui. Yra Žemalės kaimo

bendruomenės pirmininkė, ūkininkė, kuri atstovauja ūkininkų interesus.

Aktyviai dalyvauja rajono visuomeninėje veikloje, domisi naujovėmis, nuolat kelia

kvalifikaciją seminaruose, mokymuose. 2003 m. dalyvavo LŽŪU organizuotuose mokymuose

„Kaimo plėtra: partnerystė ir kooperacijos įgūdžių ugdymas“ bei „VVG kūrimo ir strategijos

rengimo principai“. 2004 m. tobulino kvalifikaciją pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo

programą „Augalų apsaugos priemonių naudojimas“, kurią organizavo Lietuvos žemės ūkio

konsultavimo tarnyba. 2005 m. pagal LEADER+ programą dalyvavo Darbo ekonomikos ir

mokymo metodikos tarnybos surengtuose mokymuose „Bandomosios integruotos kaimo plėtros

strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai“. Tais pačiais metais išklausė Lietuvos Veterinarijos

Akademijos organizuotuose mokymuose „Gyvūnų gerovės reikalavimai bei karvių maisto

profilaktika, somatinių ląstelių mažinimo būdai ir inhibitorinių medžiagų prevencija žaliaviniame

piene“, „Mėsinių galvijų auginimas ir veisimas“, „Verslo organizavimas ir struktūrinė parama“,

„Ūkininko ūkio veiklos apskaita paprastąją sistema“. 2005 m. baigė Mažeikių bendruomenės centre



33

vykusius kompiuteristų - maketuotojų kursus, kurių metu įsisavino profesinio orientavimo ir

psichologinio paruošimo bei kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo galimybes

projekte "Mažeikių neįgaliųjų kvalifikacijos kėlimas ir integracija į darbo rinką“.

A. Avdaljan už aktyvią visuomeninę veiklą buvo apdovanota Telšių apskrities

administracijos viršininko padėkos raštu. Gerai moka latvių kalbą ir palaiko ryšius su Latvijos

Respublikos kaimo plėtros iniciatyvinėmis grupėmis ir didelę laiko dalį skiria darbui su negalią

turinčiai kaimo žmonėmis. Jos prašymu 2005 metais seniūnas, pagal Viešųjų darbų programą,

skyrė dvi moteris, kurios dviem neįgaliesiems Žemalės gyventojams sutvarko būstą, sodybą ir

atlieka kitus buities darbus. Jos iniciatyva prieš šventes organizuojamos akcijos, kurių metu

surinktas maistas ar rūbai, padalijami neįgaliesiems. Ji padeda nukentėjusiems po gaisro ar

stichinių nelaimių, gauti iš rajono savivaldybės ar kitų žinybų paramą, organizuoja rinkliavas

paremti pinigais ar daiktais.

Jos iniciatyva buvo sutvarkytas Žemalės parkas, pradėti organizuoti gražiausios sodybos

konkursai.

Gebanti bendrauti su įvairių socialinių grupių žmonėmis ir kartu spręsti iškilusias

problemas.

Juozas Vitkauskis – ŠVLVVG atsakingas už finansų kontrolę.

Nuo 2006 metų Židikų seniūnijos bendruomenės pirmininkas. ŠVLVVG narys, ŠVLVVG

aplinkos apsaugos ir kultūros grupės narys. Dalyvauja įvairiuose renginiuose bei pats dalyvavo

ruošiant projektą 2007 m. „Knygos „Židikai“ leidimas ir pristatymas Židikų seniūnijos

bendruomenei“.

Nuo studijų baigimo metų iki 1982 m. dirbo vyr. agronomu, 1982-1990 m. Agronomijos

susivienijime užėmė pirmininko pavaduotojo – vyr. agrochemiko pareigas. Taip pat yra dirbęs

(1992-1994 m.) Mažeikių rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju. Nuo 1994

m. iki 2002 m. buvo paskirtas Mažeikių teritorinės muitinės posto viršininku.

Dabartiniu metu UAB „Žemaitijos deguonis“ direktoriaus pavaduotojas, aktyviai dalyvauja

ŠVLVVG veikloje. Jo iniciatyvų dėka Židikų seniūnijos kaimo gyventojai vis aktyviau dalyvauja

savo bendruomenės veikloje, įtraukiami į bendrų kaimo problemų sprendimą.

Aktyviai dalyvauja susirinkimuose, grupės dalykinėse išvykose ir seminaruose. Yra

atsakingas už finansinę kontrolę.

Regina Stonkuvienė – ŠVLVVG Kultūros darbo grupės vadovė. Urvikių kultūros centro

Leckavos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Nuo 2003 m. R. Stonkuvienė Leckavos

kaimo bendruomenės tarybos narė, 2005-2007 m. - pirmininkė.

ŠVLVVG narė, kultūros grupės vadovė tobulinant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m.



34

R. Stonkuvienė įnešė didelį indėlį telkiant kaimo bendruomenes aplinkos tvarkymui,

kultūrinio gyvenimo įvairinimui, jaunimo užimtumui. Jos sukaupta patirtis parodė, kad kaimo

gyventojai, iš pradžių pavieniui, o vėliau jau organizuotai talkino, puošdami gimtąjį kaimą. Tai

buvo pradžia neformalios bendruomenės įkūrimo, kuri šiandien veikia kaip atskiras, registruotas

padalinys. Būdama bendruomenės tarybos narė, o vėliau ir pirmininkė, organizavo nemažai svarbių

mūsų kaimui, seniūnijai renginių: tarptautinę stovyklą - seminarą „Tradicinės Jokūbinės meno,

amatų ir linksmybių šventę“, „Sveikatinimo rytmečiai Leckavoje“, Etnografinė studija „Čia aš

gimiau, užaugau“, „Žemės dienos talkų dešimtadienis“, „Leckavai žalią spalvą“. Kasmet

organizuojama vaikų plataus profilio stovykla „Mes saulės vaikai“, derinami vaikų pomėgiai piešti,

dainuoti, šokti, sportuoti, įgyti naujų žinių, bendrauti. Taip įgyjama įvairios, reikalingos vaiko

asmenybei vystytis, patirties.

2004 m. įgyvendintas labai svarbus projektas – atidaryta pilnai įrengta kaimo seklyčia ir

senovinių daiktų muziejus, kurio eksponatai rinkti tik iš mūsų kaimo apylinkių. Taip pat, kasmet

bendruomenė rengia vietinį sodybų apžiūros konkursą, pristato apželdinimo projektus.

Įgyvendindami šiuos projektus išgražino savo švenčių vietą „Dainų slėnį“, bendruomenės kryžiaus

aplinką, mokyklos skverą, išgražėjo kaimo sodybos. Įgyvendintas šiukšlių surinkimo ir išvežimo

projektas. Žmonės iš pradžių lėtai jungėsi šiam grožio kūrimo darbui, bet matydami nuostabius šio

darbo rezultatus, ėmėsi aktyviai puošti savo aplinką.

Per penkerius bendruomenės veiklos metus, vadovaujant R. Stonkuvienei parašyta 10

projektų, iš kurių 7 finansuoti ir įgyvendinti. 2006 metams parengti dar 4 projektai: kultūros namų

renovacijos, vaikų vasaros poilsio stovyklėlės, bibliotekos kompiuterizavimo, aplinkos

apželdinimo.

R. Stonkuvienė daug dirbo atliekant rajono kaimo vietovės studiją, rengiant integruotą

bandomąją strategiją bei rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. Organizavo darbo

grupės darbą, vadovavo posėdžiams, rinko informaciją, atliko kaimo vietovės kultūros situacijos

analizę. Jos vadovaujama darbo grupė atliko kaimo gyventojų poreikius, gyventojus įtraukė į

strategijos rengimą ir numatė priemones kultūros situacijos gerinimui kaimo teritorijoje.

ŠVLVVG valdymo struktūra pateikta 5 pav.



35

5 pav. ŠVLVVG administracinė valdymo struktūra

Visuotinis susirinkimas Valdyba Pirmininkas

Projektų rengimo ir

priežiūros vadovas

Sekretorė Finansininkas

Socialinės grupės vadovas Ekonominės grupės vadovas Aplinkos apsaugos ir kultūros

paveldo grupės vadovas

Atsakingas už

darbą su moterimis

Atsakingas už

darbą su

jaunimu

Atsakingas už darbą su socialiai

pažeidžiamų žmonių grupėmis

Viešųjų pirkimų

komisija

Atsakingas

už kaimo

verslų plėtrą

Atsakingas

už gamtos

apsaugą

Atsakingas

už

kultūros

paveldą

Partnerystės ir ryšių

palaikymo grupės vadovas

Atsakingas

už

partnerystės

ryšius

Atsakingas už

tarptautinius

ir

tarpteritorini

us ryšius

Leader metodo sklaidos

grupės vadovas

Pirmininko pavaduotojas



36

ŠVLVVG valdymo struktūra atitinka jai keliamų tikslų įgyvendinimui. ŠVLVVG valdymo

struktūra susideda iš bendro administracinio aparato, kurie pagal funkcijas atsako už ŠVLVVG

veikos organizavimą ir kontrolę, sudarytos darbinės socialinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir

partnerystės grupės tiesiogiai įgyvendina ir atsiskaito už ŠVLVVG veiklos plane numatytas

veiklas.

Pagal ŠVLVVG valdymo struktūrą, valdybos narių profesinę kompetenciją, patirtį,

atliktus darbus galime daryti išvadas, kad:

1. Valdyboje išlaikytos partnerystės proporcijos ir gebama kolegialiai spręsti įvairias

kaimo problemas.

2. Valdybos narių tarpe be atsakingo už aplinkos apsaugą asmens, daug valdybos narių

domisi ir tiesiogiai dalyvauja gerinant aplinkosauginę būklę kaime.

3. Valdybos nariui, atsakingam už darbą su jaunimu, talkina daugelis valdybos narių

spręsdami jaunimo užimtumo klausimus. Valdybos nariai didelį dėmesį skiria ir turi patirtį

darbui su tikslinėmis grupėmis, mažiau aktyviais, socialiniai atskirtais kaimo gyventojais.

4. Valdymo ir administracinė struktūra atitinka ŠVLVVG iškeltus uždavinius ir narių

funkcijos, atsakomybė suderintos su ŠVLVVG veikla.



37

1.4. ŠVLVVG tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas.

Lietuvoje VVG įkurtos tikslu plėtoti vietos partnerystę tarp valdžios ir nevyriausybinių

institucijų VVG teritorijoje siekiant įgyvendinti darnios kaimo plėtros principus. Kaip buvo

aprašyta ankstesniuose skyriuose, šio principo prisilaikoma formuojant ŠVLVVG valdymo

struktūrą ir organizuojant jos veiklą. Jei pradiniame ŠVLVVG veiklos etape pagrindinis akcentas

buvo daromas vietos partnerystės stiprinimui, nes rengiant integruotas bandomąsias strategijas buvo

stengiamasi išlaikyti konfidencialumą ir atrankos konkurse gauti aukštesnį įvertinimą ir paramą

strategijos įgyvendinimui, tai 2007 - 2013 metais atsirado galimybės plėsti partnerystės ryšius ir

dalyvauti bendrų projektų regime ir įgyvendinime.

ŠVLVVG sukaupusi didelį administracinį patyrimą įgyvendinant Leader metodą Šiaurės

Lietuvos regione. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir ŠVLVVG turi problemų įgyvendinant

bandomojoje strategijoje numatytas priemones, sprendžiant organizacinius klausimus, kaupiant

idėjas ir formuojant kaimo žmonių požiūrį į savo vietovės ateitį. Siekdama sparčiau įsisavinti

Leader metodą ŠVLVVG užmezgė ryšius su Lietuvos ir užsienio partneriais, turėdama tikslą keistis

patirtimi ir jų pasiekimus, atitinkančius vietos gyventojų poreikius, įgyvendinti savo teritorijoje.

Mažeikių rajono savivaldybė palaiko draugiškus ryšius su Saldus rajonu (Latvijos

Respublika), Paidės miestu (Jarvaamas apskritis, Estijos Respublika), Haviržov miestu (Čekijos

Respublika), Štendalio rajonu (Vokietija), Plocko miestu (Lenkija), Liezeno miestu (Austrija),

Karlshamno miestu (Švedijos Respublika). Minėti ryšiai sudaro prielaidas pritraukti investicijas ir

bendrais projektais prisidėti sprendžiant kaimo plėtros klausimus. ŠVLVVG turi gilias tarptautinio

bendradarbiavimo tradicijas ir partnerius kaimyninėje Latvijoje. Tai Saldaus rajone Brocenės

savivaldybėje veikianti vietos veiklos grupė. Jų atstovai dalyvavo 2005 05 05 vykusioje ŠVLVVG

ir kaimo bendruomenių sąjungos organizuotoje konferencijoje. Latviai domėjosi ŠVLVVG

vykdoma veikla bei pasidalijo turima savo patirtimi. 2005 06 29 ŠVLVVG penki atstovai vyko į

Brocenę. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Brocenės savivaldybės vietos veiklos grupės

iniciatyvine grupe, aptartas tolimesnis bendradarbiavimas (10

priedas).

ŠVLVVG pasirašė ir aptarė bendradarbiavimą su kita

Latvijos nevyriausybine organizacija – „Septyni žingsniai“ (10

priedas). Ši organizacija vienija 6 Latvijos Respublikos

savivaldybes, kurios rengia bendrus projektus socialiniais,

kultūriniais ir kitais klausimais.



38

Viekšnių bendruomenės pirmininkas Rimantas Gricius 2005 m. kovo mėn. dalyvavo

Briuselyje vykusioje mokomojoje programoje „Europos parlamento ir frakcijų veikla. ES teikiama

parama kaimo plėtrai“. Taip pat susipažino su Europos Parlamento buveine Belgijoje, pabendravo

su kitų šalių Europarlamento nariais, susitiko su „Leader + Contact Point“ bei ES Komisijos žemės

ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovais, susipažino su Olandijos ūkiais. Grįžęs R. Gricius patirtus

įspūdžius bei įgytą patirtį perdavė rajono bendruomenių vadovams.

Mažeikių r. sav. administracija ieško naujų partnerių Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje,

Italijoje, Kipro saloje, galėtų atsižvelgti į ŠVLVVG siekius plečiant tarptautinį bendradarbiavimą.

Savo ruožtu, ŠVLVVG užmezgė tiesioginius ryšius su Vokietijos Respublikos Steinfurto žemės

VVG, su kuria pasirašytas ketinimo bendradarbiauti protokolas.

2005 06 – 09 mėn. ŠVLVVG užmezgė vietinį bendradarbiavimą su Kaišiadorių rajono

savivaldybės VVG, Telšių rajono vietos veiklos grupe, Raseinių raj. vietos veiklos grupe „Raseinių

krašto bendrija“, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupe pasirašydama bendradarbiavimo

sutartis, kuriose numatė tolimesnį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimo sutartyse buvo:

- Įsipareigota dalyvauti „LEADER +“ veikloje ir keistis sukaupta informacija, patirtimi;

- Rengti bendrus projektus, kuriuose dalyvautų pasirašiusiųjų šalių vietos veiklos grupės,

siekti į veiklą įtraukti kitų valstybių vietos veiklos grupes.

- Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuojant aktyvo mokymą ir keičiantis

vizitais, parodyti programų įgyvendinimo naudą kaimo žmonėms minėtų šalių vietose;

- Dalyvauti tarptautiniame „LEADER +“ tinkle;

- Organizuoti konferencijas apie „LEADER + “ programos vykdymą ir problematiką.

- Bendradarbiauti leidžiant patirties sklaidos leidinius.

Vykdant sutartyse numatytus įsipareigojimus 2006 -2007 m.m. ŠVLVVG surengė išvyką

- susitikimą su VVG „Pajūrio iniciatyvos”, kur aptartos bendradarbiavimo bei dalijimosi patirtimi

galimybės rengiant naują strategiją bei įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją. Susitikimo

metu buvo aptartos bendros problemos įgyvendinant laimėtus projektus, pasidalinta patirtimi, kaip

ŠVLVVG sekasi rengti naują strategiją, kokios problemos, kokie sunkumai. VVG „Pajūrio

iniciatyvos“ supažindino su valdybos nariais, pakvietė naudotis Rietavo verslo ir informacijos

centro teikiamomis paslaugomis, supažindino su sėkmingais Rietave įgyvendintais projektais.



39

Susitikimo akimirkos su VVG „ Pajūrio iniciatyvos“

2007 03 09 ŠVLVVG nariai dalyvavo pasitarime Telšių apskrityje dėl bendro projekto

su Steinfurto apskritimi pagal LEADER programą rengimo. Užmegzti ryšiai su Vokietijos

Respublikos Steinfurto apskrities VVG.

2007 04 21 ŠVLVVG nariai vyko į susitikimą su Kaišiadorių rajono VVG.

Susitikimas vyko Rumšiškių muziejuje. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pristatytas

muziejaus vykdomas projektas „Rugys“, pasidalinta patirtimi, kaip sekasi įsisavinti 0,5 mln. Lt

gautą paramą, aptartos problemos, bendros abiem veiklos grupėms.

Susitikimas su Kaišiadorių rajono VVG

Ketinimų protokoluose numatytos idėjos kartu rengti ir įgyvendinti vietos ir tarptautinius

projektus.

ŠVLVVG bendradarbiavimas su Lietuvos vietos veiklos grupėmis davė abipusę naudą

tiek ŠVLVVG organizacijai, tiek vietos veiklos grupėmis su kuriomis palaikė partnerystės ryšius.

Keitimosi vizitais metu buvo susipažinta, kokie įgyvendinami vietos projektai, kokios iškyla



40

problemos, susipažinta su apskaitos tvarkymo sistema, bendradarbiavimo su Nacionaline mokėjimo

agentūra, Žemės ūkio ministerija ir kitomis administruojančiomis institucijomis norint išsiaiškinti

strategijos rengimo ir įgyvendinimo probleminius klausimus.

Kartu su minėtomis grupėmis buvo aptariami naujos vietos plėtros strategijos rengimo

metodiniai klausimai, pasikeista informacija apie vietos ekonominės ir socialinės studijos

organizavimą. Kiekvienas partneris pateikė savo patirtį, kaip sugeba iš globalios rajono

informacijos atskirti VVG teritorijos reikiamus rodiklius. Tarpteritorinio bendradarbiavimo dėka

ŠVLVVG turėjo galimybę operatyviau spręsti vietos plėtros strategijos rengimo eigoje iškylančias

problemas ir tuo pačiu gerinti strategijos kokybę.

ŠVLVVG kitoms vietos partnerystės grupėms buvo pavyzdys, kaip reikia organizuoti

strategijos įgyvendinimą. Kitos VVG grupės turėjo galimybę susipažinti su administracinio aparato

formavimo struktūra, darbuotojų funkcijomis, kvietimo paraiškas teikti tvarka, parengta

dokumentacija bei vietos projektų atrankos organizavimu. Tai leido joms susipažinti ne tik su

rengiamos strategijos darbo tobulinimu, bet ir pasirengti jos įgyvendinimui.

2007 05 17 ŠVLVVG dalyvavo tarptautinėje konferencijoje tema „LEADER programa

Baltijos šalyse: laimėjimai ir perspektyvos“ kurioje susipažino su užsienio partnerių patirtimi

įgyvendinant Leader programą, pasikeista idėjomis dėl bendradarbiavimo galimybių 2007 – 2013

metais.

2007 09 21-24 dienomis įvyko ŠVLVVG atstovų susitikimas su Airijos Respublikos West

Cork VVG, Skiberine. Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės 2007-2013 metams.

Išklausyta airių patirtis, susipažinta su jų veiklą ir aplankyti 2000-2006 metais West Cork VVG

įgyvendinti projektai. Dalyvauta kasmetiniame maisto festivalyje, kurį rengia Verslininkų asociacija

ir West Cork VVG.

Susitikimo akimirkos su tarptautiniu partneriu West Cork VVG



41

ŠVLVVG susipažino su West Cork VVG įgyvendinamu projektu „Naudingo

konkurencingumo siekimas per regiono unikalų įvaizdį ir identiškumą“, jo administravimu ir

finansų naudojimo tvarka, tarptautinių projektų paieška. Aptariant bendradarbiavimo ateityje

perspektyvas buvo numatyta keistis abiejų šalių delegacijomis, organizuoti mokymus ir seminarus

pristatant sėkmingus strategijų įgyvendinimo pavyzdžius, padėti užmegzti ryšius kaimo

bendruomenėms ir kitiems socialiniams partneriams.

2007 08 03 suderintas ketinimo bendradarbiauti protokolas su Steinfurto žemės VVG,

Vokietijos Respublika.

ŠVLVVG 2007 12 06 svečiavosi Latvijoje Saldus regiono vystymo asociacijoje. Susitikimo

metu buvo pristatytas mūsų šalies Leader programos įgyvendinimo modelis. Latviai pristatė savo

parengtą strategiją, papasakojo apie įgyvendinamus projektus, apie vietines iniciatyvas, vykdomus

kitus VVG projektus. 2007 12 06 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Latvijos Saldus regiono

vystymo asociacija, kurioje numatomos tarptautinio bendradarbiavimo ir galimų tarptautinių

projektų rengimo kryptys. Sutartyje numatyta stiprinti ir vystyti veiklos kooperavimą ir keitimąsi

patirtimi siekiant tobulinti vidaus ir išorės vietinės veiklos grupių bendradarbiavimą, kelti

gebėjimus finansų naudojimo ir vietos veiklos grupės administravimo srityse, pasinaudojant

ŠVLVVG ir Latvijos Saldus regiono vystymo asociacijos patirtimi, kelti žmogiškųjų išteklių

kvalifikaciją, pasinaudojant ES finansine parama.

ŠVLVVG delegacija 2007 12 06 tarptautinėje konferencijoje Latvijoje

Tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys.

2007 08 03 bendradarbiavimo protokole su Steinfurto žemės VVG, Vokietijos Respublika

numatoma vystyti abiejų šalių kaimiškas teritorijas. Į bendradarbiavimo planus įeina tolimesnės



42

veiklos: žemės ūkis, turizmas, šeima ir kultūra. Pagrindinis dėmesys turi būti skirtas parengti

modelius įtvirtinant regioninius produktus ir paruošti jiems tinkamą rinką.

2007 12 06 pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje su Latvijos Saldus regiono vystymo

asociacija numatomos galimų projektų rengimo kryptys: vykdyti VVG patirties sklaidą,

organizuojant tarptautines konferencijas, nagrinėjant praktikoje atliktų naudingų eksperimentų

rezultatus ir jų panaudojimo galimybes kitose šalyse, pasinaudojant partneryste dalyvauti verslo,

mokymo ir kituose mažų regionų ir smulkiuose nacionaliniuose projektuose. Rengti ir kooperuoti

naujus kelius ir idėjas kaimo ateities vystymui.

Vidaus ir tarptautinio bendradarbiavimo sutartys, kuriose pateiktos tarpteritorinio ir

tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys pateiktos 10 priede.

1.5. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimas

Lietuvos kaimą išskiriant kaip atskira ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės plėtros

objektą atsirado būtina sąlyga planuoti jo plėtrą, organizuoti planų įgyvendinimą, vykdyti pokyčių

stebėseną. ŠVLVVG savo veiklą organizuoja pagal veiklos planą.

Šiuolaikinės subalansuotos plėtros koncepciją išreiškiantys ir strateginę regionų plėtrą

apibrėžiantys dokumentai ypač akcentuoja piliečių dalyvavimo strateginio planavimo procese

svarbą.

Įsikūrusi ŠVLVVG taikė naują kaimo studijos tyrimo metodą „principą iš apačios“. Jo esmę

sudaro tai, kad rengiant integruotą kaimo plėtros strategiją buvo pradėta ne nuo „valdininkų

kabinetų“, o įjungiant patį kaimo žmogų, sudarant jam sąlygas įvertinti esamą kaimo padėtį

konkrečioje vietovėje ir teikti siūlymus dėl kaimo pokyčių krypties ir būtiniausių priemonių

įgyvendinimo ir sudaryti sąlygas jam pačiam dalyvauti priimant galutinį sprendimą. „LEADER+

pobūdžio priemonės“ dvasia davė didelį impulsą kaimo gyventojų pilietiniam aktyvumui ir požiūrio

bei atsakomybės už kaimo ateitį pasikeitimui.

ŠVLVVG siekdama naudoti šį metodą, visų pirma pasitelkusi konsultantus apmokė kaimo

aktyvą, grupės narius, kaimo bendruomenių, verslo, valdžios atstovus, sudarė tikslinės darbo

grupes. Patelktos jėgos buvo nukreiptos išbalansuotos ir darnios kaimo plėtros strategijos

parengimui, kuri apima kaimo ekonominės, socialinės, aplinkosauginės veiklos sritis ir jų tolimesnį

darnų vystymą. Visa tai nukreipta tausojančiam aplinkos išteklių naudojimui, kaimo žmonių

ekonominių, socialinių sąlygų gerinimui, turint pagrindinį tikslą - gerinti kaimo žmonių gyvenimo

kokybę.



43

Per įvairias informavimo priemones ŠVLVVG informavo kaimo gyventojus apie rengiamą

kaimo plėtros strategiją ir pakvietė juos įsijungti į šią veiklą. Įvyko grandininė reakcija, minėti

strategijos rengimo klausimai buvo aptarti kiekvienoje kaimo bendruomenėje, seniūnijose, valdžios

ir verslo institucijose. Tikslinės darbo grupės pasitelkusios kaimo žmones atliko išsamią minėtų

klausimų analizę kaimo vietovėje, surinkta objektyvi ir subjektyvi medžiaga buvo aptarta kaimo

bendruomenėse, seniūnijose, įvairiuose forumuose ir kituose renginiuose. Norėdami sužinoti kaimo

žmonių nuomonę ŠVLVVG išplatinto bendro pobūdžio anketas kaimo gyventojams bei anketas

tikslinėms grupėms: jaunimui, socialiai pažeidžiamiems žmonėms, verslininkams. Rengiant

bandomąją integruotą strategiją, kuri tobulinama ir jos pagrindu parengta vietos plėtros strategija

2008-2014 m. m. buvo apklausta 100 kaimo gyventojų, kaimo bendruomenių vietovės situaciją tyrė

125 gyventojai. Formuojant strategijos viziją, prioritetus dalyvavo iki 300 kaimo žmonių. Toks pat

žmonių skaičius dalyvavo patvirtinant strategiją.

Strategija parengta griežtai prisilaikant „principo iš apačios“, į jos rengimą įtraukus apie

2000 kaimo gyventojų. Visa situacijos tyrimo medžiaga suderinta su kaimo žmonių atstovais.

Strategijos vizija, prioritetai, veiklos sritys numatytos pačių kaimo žmonių, aptartos su ŠVLVVG

grupės partneriais.

Rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. panaudota jau sukaupta patirtis, tyrimo

medžiaga ir prisilaikyta Leader metodo įgyvendinimo nuostatų. Visų pirma ŠVLVVG informavo

vietos gyventojus apie rengiamą naują strategiją, organizavo kaimo gyventojų mokymus tema

„Kaimo vietovės studija ir plėtros perspektyvos 2007 – 2013 metais“. Mokymų metu 123 kaimo

gyventojai įtraukti į strategijos rengimą. Sudarytos darbo grupės ekonominei, socialinei, kultūrinei,

gamtosauginei teritorijos analizei atlikti.

Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimui buvo sudarytos darbo grupės:

1. Darbo koordinavimo grupė;

2. Ekonominės plėtros;

3. Socialinės plėtros;

4. Aplinkosauginės plėtros.

Darbo koordinavimo grupei vadovavo VVG pirmininkė G. Gricienė. Jos sudėtį buvo

įtrauktas pirmininkės pavaduotojas Gintautas Šmaižys. Siekiant kokybiškai parengti strategiją ir

įtraukti kuo didesnį kaimo gyventojų skaičių į jos rengimą ŠVLVVG pirmininkė kartu su valdyba

surengė susitikimą ŠVLVVG narių, kaimo bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų,

seniūnų, savivaldybės administracijos atstovų. Išplatino medžiagą apie ES paramą 2007–20013 m.

ir numatomas perspektyvas 2008–2014 m. bei siūlė aktyviai dalyvauti diskusijose rengiant vietos

plėtros 2008-2014 m. m. strategiją. Savivaldybės meras, atskirų padalinių vadovai, seniūnai, kaimo



44

bendruomenių atstovai išreiškė didelį susidomėjimą ir nuolatos darbo grupei teikė savus

pasiūlymus.

Darbo grupė derino vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atskirų skyrių suderinamumą

tarp atskirų prioritetų, strategijos atitiktį EB horizontalioms sritims, strategijos suderinamumą bei

papildomumą Kaimo plėtros 2007-2013 m. m. programai, nacionaliniams ir regioniniams

strateginiams dokumentams, jos suderinamumą su programomis, finansuojamomis iš EB

struktūrinių fondų.

Ekonominė darbo grupė buvo suformuota, atsižvelgiant į darbo grupėje svarstomos

tematikos specifiką. Grupės vadovu atsakingu už ekonomikos plėtrą buvo paskirtas pirmininkės

pavaduotojas Vaidas Braziulis. Darbo grupę sudarė aštuoni nariai. Sprendimai priimti darbo grupės

posėdžiuos, kurių metu svarstydavo darbo grupės parengtus dokumentus, teikdavo pastabas bei

pasiūlymus, siūlydavo sritis, kurias būtina remti. Atsižvelgus į darbo grupės narių pastabas ir

pasiūlymus, atlikdavo pataisymus ir visą medžiagą pateikdavo nariams. Susirašinėjimas su darbo

grupės nariais vykdavo elektroniniu paštu. Visi darbo grupės nariai buvo raginami pasidalinti

turima informacija su kitais socialiniais, ekonominiais partneriais, kurie nėra darbo grupės nariai.

Darbo grupė atliko ekonominės būklės analizę, su vietos gyventojais aptarė galimą verslų plėtrą,

pateikė siūlymus formuojant prioritetus ir numatant paramą konkrečioms verslo sritims.

Socialinės plėtros darbo grupė apėmė labai plačią kaimo gyventojų socialinės būklės sritį,

pradedant švietimu, kultūra, socialine parama, darbą su atskiromis socialinėmis grupėmis. Darbo

grupės vadovė buvo paskirta Albina Kiudulienė, darbo grupę sudarė šeši nariai. Grupė atliko

išsamią minėtų socialinių sričių VVG atstovaujamojoje teritorijoje analizę, būklę aptarė grupės

posėdžiuose, apibendrintą medžiagą pateikė svarstyti kaimo bendruomenėmis ir kitoms kaimą

kuruojančiomis institucijoms. Koordinavimo grupei pateikė priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į

vietos plėtros 2007-2013 m. m. strategiją, norint pagerinti kaimo žmonių viešojo socialinio

aptarnavimo būklę.

Aplinkosauginės plėtros grupei vadovavo A. Vilkas. Grupę sudarė keturi nariai. Minėta

grupė atliko aplinkosauginės būklės situacijos analizę, numatė priemones, kurias VVG turėtų

įgyvendinti 2007-2013 m. m. laikotarpyje, finansuodama iš vietos plėtros strategijos numatytų lėšų.

Be to ši grupė dalyvavo įvertinant strategijoje numatytų įgyvendinti priemonių aplinkosauginį

pagrindimą, t.y. ar numatytos priemonės nepažeis aplinkosauginės pusiausvyros ir nepadarys žalos

gamtos ištekliams ir kaimo žmonių gerbūviui.

Siekiant kaip galima geriau informuoti visuomenę apie rengiamą vietos plėtros 2007-2013

m. m. strategiją tinklapyje buvo pateikiami skelbimai apie numatomus darbo grupės posėdžius,

pateikiami posėdžių protokolai, priimtų sprendimų išrašai.



45

Kaimiškosios seniūnijos kartu su kaimo bendruomenėmis atliko vietovės studiją, išsiaiškino

poreikius ir 2007 05 29 dieną įvyko kaimiškų seniūnijų SSGG analizių ir poreikių suvestinių pirmas

viešas pristatymas. Buvo pateiktos savivaldybės specialistų pastabos, pasiūlymai, aptartos klaidos,

pradėtos formuoti strategijos prioritetinės kryptys ir įpareigota priderinti poreikius prie turimų

finansinių ir materialinių išteklių.

Susirinkimo akimirkos

2007 07 30 dieną pakartotinai įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių pristatymas

konferencijoje, kurioje dalyvavo kaimo aktyvo, verslo, vietos valdžios atstovai. Pristatytos ir

patvirtintos priemonės, kurios numatomos įtraukti į strategiją.

2007 07 30 dieną pakartotinai įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių

pristatymas, atsižvelgiant į jas buvo atliekama strategijos projekto korektūra.

2007 12 14 dieną įvykusioje ŠVLVVG konferencijoje tema „Leader + nauda Mažeikių

rajono savivaldybės kaimo vietovei: veiklos apžvalga ir perspektyvos“ buvo pristatytas parengtas

vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos projektas, kuriam pritarė visos kaimo bendruomenės (13

priedas).

Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Kelmės krašto, Telšių rajono, Raseinių krašto, Joniškio

rajono partnerystės vietos veiklos grupių. Buvo pasidalinta patirtimi įgyvendinant rengiant vietos

plėtros 2008-2014 m. m., naujomis idėjomis, bendradarbiavimo galimybėmis.



46

Konferencijos svečiai: Kelmės krašto, Telšių rajono, Raseinių krašto,

Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupių atstovai

Strategijos rengimo eiga parodyta 6 paveiksle. 14



47

6 pav. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimo eiga

Strategijos viešas pristatymas kaimo gyventojams 2007 12 14 ŠVLVVG

konferencijoje. Dalyvavo kaimo bendruomenių, valdžios, verslo atstovai, Joniškio,

Telšių, Kelmės, Raseinių VVG delegacijos, kviestiniai svečiai ( dalyvių skaičius 60)

Dalyvių skaičius 80

Strategijos projekto pristatymas Valdybos susirinkime

(Dalyvių skaičius 19)

ŠVLVVG darbo grupių atlikta kaimo vietovės Situacijos analizė, SSGG, vizija,

prioritetai (darbo grupių posėdžiai, dalyvių, vietos gyventojų skaičius 200)

Kaimo bendruomenių seniūnijos lygiu atlikta situacijos analizė, pateiktos problemos,

poreikiai, aptartos priemonės, reikalingos įtraukti į strategiją

2007 07 30, 2007 11 20 dienomis įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių

pristatymas (Dalyvių skaičius 99)

(bendruomenių ir seniūnijų forumas. Dalyvių, vietos gyventojų skaičius 53)

Kaimo bendruomenių atlikta vietovės situacijos analizė, iškeltos problemos,

poreikiai, siūlomi strategijos prioritetai

2007 05 29 dieną įvyko kaimiškų seniūnijų SSGG analizių ir poreikių suvestinių

pirmas viešas pristatymas. (Dalyvių skaičius 42)

Kaimo gyventojų ir tikslinių grupių mokymai

123 kaimo gyventojų įtraukta į strategijos rengimą.

Informacijos pateikimas apie strategijos rengimą internete, laikraštyje, bukleto

platinimas



48

Tyrimo metodai. Rengiant vietos plėtros strategiją 2008 – 2014 metams iš esmės buvo

pakeisti tradiciniai strategijos rengimo metodai. Jei rengiant savivaldybių, atskirų regionų strategijas

prisilaikoma valdžios hierarchinio pricipo, o gyventojai lieka tik stebėtojais, tai ŠVLVVG teritorijos

strategija parengta prisilaikant „principo iš apačios“. Jo esmę sudarė tai, kad vietos gyventojai patys

įvertino esamą ekonominę, socialinę, aplinkosauginę būklę, modeliavo savo vietovės darnią plėtrą ir

patys numatė priemones ir būdus jai įgyvendinti.

Siekiant išvengti padarytų klaidų rengiant integruotą bandomąją strategiją buvo panaudoti

efektyvūs tyrimo metodai ir objektyvių naujų žinių gavimo būdai. Jie visų pirma buvo

metodologiškai pagrįsti, o antra - informatyvūs ir patikimi. Kaip jau buvo minėta, išeities baze

pasirinktas „principo iš apačios į viršų“ tyrimo metodas. Šis metodas integravo tyrimo ir sprendimų

procese visus kitus moksle ir praktikoje naudojamus sisteminės analizės metodus. Tai, visų pirma,

buvo tiriama ir numatoma integruota socialinės, ekonominės ir gamtinės sistemos vietovės darni

plėtra. VVG sukurtas tinklas skleidžia patirtį apie įgyvendinamus projektus, vykstančius pokyčius,

keičiamasi vizitais. Visi strategijos dalyviai pasinaudojo palyginimo, dedukcijos, ekstrapoliacijos

metodais. Šių metodų pagalba buvo lyginami mažiausiai du objektai jų tarpusavio santykio

įvertinimo tikslu. Ekstrapoliacijos metodas leido vienos reiškinio dalies tyrimo išvadą perkelti kitai

reiškinio daliai. Dedukcijos metodas buvo naudojamas, kada iš keletos teisingų teiginių pagal

logikos taisykles buvo formuluojamas naujas teisingas teiginys. Tam dažnai buvo naudojamas

„smegenų šturmo“ metodas. Rengiant ir integruotą bandomąją, ir vietos plėtros strategiją 2008 -

2014 metams buvo atlikta anketinė apklausa tiek įvertinant vietovės socialinės, ekonominės būklės

subjektyviąją pusę, tiek išaiškinant atskirų socialinių grupių: moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir kt.

poreikius.



49

2. ŠVLVVG TERITORIJA IR GYVENTOJAI

2.1. Teritorija

Mažeikių rajonas išsidėstęs trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono dalis –

centrinė, šiaurinė ir pietinė plyti Ventos vidurio žemumos lygumoje. Vakarinė ir šiaurės vakarinė

dalys yra Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietinė ir pietvakarinė – Rytų Žemaičių plynaukštės

pakraštyje. Teritorija yra dviejų baltų tautų - lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Mažeikių rajonas

ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su

Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Tolimiausias taškas vakaruose – Petraičių kaimas, rytuose

– Palnosų kaimas. Šiauriausias yra Giniočių kaimas, o piečiausias – Pasruojės kaimas. Rajono

teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km., o iš šiaurės į pietus – 38 km. Rajoną kerta svarbios

geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)-Šiauliai-Kaunas-Vilnius bei Ryga (Latvijos

Respublika)-Mažeikiai-Klaipėda. Iki Klaipėdos uosto yra tik 110 km, iki Rygos oro uosto – 150

km.

Šiaurės – pietų ir rytų – vakarų kryptimis rajoną kerta du krašto keliai su asfalto danga.

Neskaitant keleto nedidelių kelio atkarpų (į AB „Mažeikių nafta“ ir kt.), daugumą rajono kelių

sudaro žvyrkeliai arba dar prastesni keliai. Autostradų ir magistralinių kelių rajone nėra. Nuo

Mažeikių iki artimiausio magistralinio kelio A12 yra apie 100 km. Todėl autobusais ir lengvaisiais

automobiliais atvykstantiems turistams bei lankytojams nėra patogu keliauti po rajoną. Nors

Mažeikių rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)-Šiauliai–Kaunas-

Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)-Mažeikiai-Klaipėda, jos naudojamos tik kroviniams

gabenti. Artimiausios keleivinio geležinkelio stotys yra Telšiuose ir Plungėje. Mažeikių rajone yra

veikiantis Šerkšnėnų oro uostas, užimantis 62 ha plotą. Jame yra dvi nusileidimo juostos, viena su

kieto grunto danga. Oro uoste gali nusileisti nedideli sportiniai ir pramoginiai lėktuvai. Tačiau oro

uosto infrastruktūra nėra išvystyta. Taigi, rajonas turi sausumos ir oro transportinio pasiekiamumo

galimybes, tačiau transporto infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, o rajonui esant pasienio

teritorija, tokia situacija nėra gera pasiekiamumo požiūriu. Bendras teritorijos plotas – 1220,2 km2

,

iš jų 32 km2 užima miestai ir gyvenvietės, 22 km

2 – pramonės įmonės ir keliai. Yra 8 kaimiškos ir

viena miesto seniūnija, 13 bažnyčių, 38 parduotuvės, kavinės ir barai, 29 verslo įmonės, 10

paslaugų įmonių, 31 švietimo įstaiga, 20 kultūros įstaigų, 15 pašto ir banko filialų, 24 gydymo

įstaigos ir kt. Iš viso Mažeikių rajone yra 196 kaimai. Bendras žemės fondas pagal seniūnijas

parodytas 3 lentelėje.



50

3 lentelė. Žemės fondas Mažeikių ŠVLVVG teritorijoje ha, 2007 01 01

Seniūnija Bendras žemės

plotas

Žemės ūkio

naudmenos Miškai

Kitos ne žemės ūkio

naudmenos

Mažeikių 10474 7674 1959 305

Reivyčių 9628 7222 1737 188

Tirkšlių 12180 8874 2387 246

Šerkšnėnų 10975 8455 1660 860

Laižuvos 5737 4668 692 88

Sedos 12940 7990 3979 971

Židikų 17818 12777 2424 702

Viekšnių 20953 12664 6744 313

Viso: 100707 70324 21582 3673 Šaltinis. Mažeikių r.savivaldybės duomenys.

ŠVLVVG atstovaujama kaimo gyvenamoji vietovė užima 1203,3 km² bendro Mažeikių r.

sav. žemės fondo.

Rajono teritorijos miškingumas sudaro 27,1 proc. ir yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2

proc.). Vyraujantys medynai yra eglynai ir pušynai. Didžiausi miškai: 6040 ha Žalgirio-Pamarkijos

miškai, 2790 ha Sedos giria, 1260 ha Mažeikių miškas. Miškuose gausu uogų, grybų bei

medžiojamos faunos. Didieji medžioklės plotai aptverti voljerais. Nesukurta rekreacinė miško

infrastruktūra (trasų, specialių takų, poilsio aikštelių, informacijos) parodo, kad miškų išteklių

rekreacinis potencialas nėra pakankamai panaudojamas turistinėms reikmėms (ypač žygiams).

Rajono vandens telkinių rekreaciniai ištekliai nėra gausūs, lyginant su ežeringomis šalies

vietovėmis. Rajone yra tik 5 ežerai. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra 346 ha

Plinkšių ežeras. Kiti – Sedos, Medžialenkės, Maigų ir Meižių ežerai nedideli, taip pat ir 8

tvenkiniai. Savita ir įdomi didesnė Raudonoji pelkė. Tačiau upių tinklas yra gana tankus ir

grafiškas. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui, kuriam tai pat priklauso Varduvos bei

Luobos intakai. Vandens telkiniai yra švarūs ir jų rekreacinės galimybės – tai rekreacinė žūklė,

aktyvaus poilsio veiklos, maudymasis. Pakankamai riboti ištekliai bei ypač poilsio infrastruktūros

trūkumas, formuoja nepatrauklaus poilsiui gamtoje rajono įvaizdį, tačiau tai daugiau realių

galimybių nepanaudojimo pasekmė. Hidrografinio tinklo turistines galimybes savitai papildo rajono

gyventojų ir svečių lankomi 12 piliakalnių ir tai didina turistinį patrauklumą.

Rajono kultūrinio paveldo potencialas įvairus ir gausus. Tai 486 kultūros vertybės, kurioms

priskiriama: 214 memorialinių vietų ir istorinių objektų, 149 dailės vertybės, 81 archeologinė vieta,

tarp jų 12 piliakalnių, 40 statinių kompleksų ir atskirų statinių, 3 urbanistinio paveldo vietovės. Į

kultūros paveldo sąrašą nuolat įtraukiami nauji objektai bei, tikslinant kriterijus, keičiami ankstesni



51

paveldo objektų sąrašai. Tikėtina, kad kultūros vertybių skaičius didės, tačiau turizmo reikmėms

bus panaudojami tik atrinkti įdomūs ir parengti lankymui objektai. Turistiniu požiūriu

vertingiausias paveldas: Renavo ir Plinkšių dvarų sodybos, Viekšnių vandens ir Purplių vėjo

malūnai, Sedos, Pikelių ir Pievenų bažnyčios, Viekšnių vaistinė – muziejus, Žemalės miestelio

senoji dalis, Rimolių, Vadagių, Renavo, Griežės, Dapšių, Daubarų piliakalniai. Renavo dvaro

parkas priklauso nacionaliniam kultūrinio turizmo keliui „Parkų ir sodų kelias“. Kultūros paveldo

apsauga ir naudojimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję veiksniai. Kultūros vertybių naudojimas

visuomenės, ypač turizmo, tikslais gali padėti išsaugoti paveldo objektą ir jo kultūrines vertes.

Tačiau tik 37 kultūros paveldo objektams nustatyti apsaugos reglamentai, o visoms kitoms –

techninės apžiūros aktai. Ketvirtadalio rajono kultūros vertybių būklė vertintina kaip gera,

didžiosios vertybių dalies būklė patenkinama. Blogos būklės vertybės sudaro apie 10 proc.

Privatiems savininkams priklauso tik apie 10 proc. vertybių. Žymiausių objektų savininkė –

savivaldybė. Lėšų, reikalingų rajono kultūros paveldo objektams tvarkyti, skiriama nepakankamai.

2001 m. lėšų poreikis buvo tenkinamas tik apie 20 proc. Ypač pavojingoje būklėje yra dvarų

sodybos, etnografiniai kaimai, gausėja apleistų pastatų. Todėl turistinis patrauklumas mažėja. Esami

lankytojų srautai yra maži, ir jiems padidinti trukdo objektų neparengtumas lankymui (trūksta

viešosios ir turizmo paslaugų infrastruktūros), objektai nėra įtraukti į svarbesnius turizmo

maršrutus. Parengus svarbiausius kultūrinio paveldo objektus lankymui ir veiklai, jie galėtų

formuoti turistinę trauką ir tapti Mažeikių turistinio įvaizdžio savastimi.

Vertingiausios vietovės turi saugomų teritorijų statusą. Tai Plinkšių (1239 ha) ir Varduvos

(470 ha) kraštovaizdžio, Šerkšnės hidrografinis (211 ha) ir Šernynės (119 ha) telmologinis

draustiniai, Ventos regioninis parkas. Saugomose teritorijose turizmo infrastruktūros objektų

statyba teisės aktais yra ribojama.

Plinkšių kraštovaizdžio draustinis. Užima 1239 ha plotą (279 ha Telšių rajone). Tai pats

didžiausias rajono draustinis, pasižymintis landšaftų ir biologinės įvairovės gausumu. Saugomi

Žemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Draustinyje auga labai

retų augalų rūšių: pelkinis, mažasis ir dvišakis pataisai, paprastasis varpenis, daugiažiedė

baltašaknė, širdinė dviguonė, aukštoji, raudonoji, šalmuotoji ir mažoji gegužraibės, pilkaplaukė žilė,

pelkinis mėlitas, statusis atgiris ir kt. Draustinyje gyvena 61 vabalų rūšis, iš jų viena rasta pirmą

kartą Lietuvoje bei trys labai retos. Čia aptiktos 103 paukščių rūšys, iš kurių 10 įrašytos į Lietuvos

raudonąją knygą: juodakaklis naras, pilkoji antis, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, pievinė

lingė, erelis žuvininkas, raudonkojis tulikas, mažasis kiras, švygžda. Labai svarbus Plinkšių ežeras

yra kaip poilsio vieta migruojantiems paukščiams: žąsims, dančiasnapiams, antims, tilvikams.



52

Šiltomis žiemomis čia gausu žiemojančių vandens paukščių. Draustinyje gyvena 8 šikšnosparnių

rūšys: vandeninis, Brandto, Natererio pelėausis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas,

rudasis, mažasis nakviša ir šiaurinis šikšnys. Net 5 šikšnosparnių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją

knygą. Draustinis įkurtas 1974 m.

Šerkšnės hidrografinis draustinis. Apima Šerkšnės upę su jos slėniais nuo Žemalės-

Šerkšnėnų kelio iki tilto ties Bugeniais. Didesnė dauguma Šerkšnės upės pievų yra drėgnos, su

vandeningais duburiais, pažemėjimais, senvagėmis, nedideliais intakais. Iš viso užregistruotos 354

augalų rūšys, iš kurių 3 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą (pievinis plauretis, dėmėtoji gegūnė,

melsvasis mėlitas). Labai gausi ir įvairi draustinio entomofauna: rastos 109 vabalų rūšys (čia rastos

ir 4 naujos Lietuvoje vabalų rūšys). Užregistruota 18 dieninių drugių rūšių. Čia galima pamatyti

machaoną, didįjį perlinuką, admirolą, kilniąją vaivą bei daugelį kitų nuostabių drugių. Čia galima

pamatyti ir išgirsti virš 124 paukščių rūšių. Pats gražiausias ir įdomiausias sparnuotis yra tulžys,

kuris peri stačiuose upelio šlaituose išraustuose urveliuose (paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją

knygą). Draustinis įkurtas 1992 m.

Šernynės telmologinis draustinis. Tai bene viena didžiausių, vertingiausių ir įdomiausių

gamtiniu atžvilgiu aukštapelkių Mažeikių rajone. Deja, aukštapelkė pradeda degraduoti: sausėja,

apauga nendrėmis, pušelėmis. Sumažėjo atvirų, pušelėmis bei beržais neapaugusių plotų. Rasta 100

augalų rūšių, priklausančių 42 šeimoms ir 85 gentims. Didžiausios augalų šeimos: varpinių (10

rūšių), erškėtinių (9), graižažiedžių (5), erikinių (5). Iš orchidinių augalų čia auga kiaušininė

dviguonė, šalmuotoji gegužraibė ir aukštoji gegūnė. Iš erikinių šeimos gausi yra siauralapė balžuva,

neretos bruknė, mėlynė, vaivoras ir šilinis viržis, gerai dera spanguolės. Aukštapelkėje randama

apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, keletas karklų rūšių. Draustinyje auga melsvasis mėlitas,

priklausantis varpinių šeimai, kuris Vakarų Lietuvoje yra apyretis, kitur retas arba visai neauga. Šis

augalas – saugomas. Draustinyje pagauta 31 vabalų rūšis. Iš drugių dažniausi yra melsviai,

perlinukai, satyrai. Pastebėtos 35 paukščių rūšys. Draustinyje nuolat gyvena retas, į Lietuvos

raudonąją knygą įtrauktas tetervinas, poilsiui Šernynės draustinyje apsistoja pilkosios gervės.

Apypelkio miškuose peri 2 suopių poros, jerubės, juodosios meletos. Tipiški žinduoliai yra šernas,

stirna, rudieji pelėniai. Draustinis įkurtas 1992 m.

Varduvos kraštovaizdžio draustinis. Draustinis apima Varduvos upės slėnį nuo Kulšėnų

kaimo iki Renavo dvaro, kuris su savo parku taip pat yra draustinio dalis. Ties Dumaičiais

draustiniui priklauso ir dešiniajame krante tarp upės ir kelio Renavas-Kulšėnai esantis Smiltinės

miškas (62 ir 63 kvartalai). Tarp draustinio botaninių vertybių paminėtina: meškinis česnakas,

tuščiaviduris rūtenis, menturlapė baltašaknė, 4 orchidinių augalų rūšys (raiboji, dėmėtoji, raudoniji



53

gegūnės ir šalmuotoji gegužraibė), miškinis eraičinas ir miškinė žemuogė, o taip pat pievos su

paprastuoju burbuliu ir raktažole pelenėle. Botaniniu požiūriu draustinis yra labai turtingas ir

vertingas. Iš draustinyje užregistruotų 73 paukščių rūšių į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti didysis

ančiasnapis, erelis rėksnys ir tulžys. Dvaro pastatai ir parkas su senais drevėtais medžiais yra puikus

prieglobstis kelioms šikšnosparnių rūšims. Gana dažnai vakarėjančio dangaus fone galima stebėti

šių paslaptingų žvėrelių siluetus. Iš viso aptiktos 7 šikšnosparnių rūšys: vandeninis, Brandto

pelėausiai, ausylis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas, rudasis nakviša ir šiaurinis šikšnys.

Draustinyje surasta ir iki šiol apibūdinta 171 vabalų rūšis, iš jų 11 Lietuvoje sugauta pirmą kartą

arba yra labai retos. 1991-07-01 Smiltinės miško pamiškėje, Dumaičių k., buvo sugautas 1

keturšakis maitvabalis – Dendroxena quadrimaculata Scop., kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją

knygą. Draustinis įkurtas 1992 m.

Ventos regioninis parkas. Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo mėn. Plotas

10600 ha, iš jų pusę užima miškai. Parkas unikalus savo kraštovaizdžiu, kurį puošia Ventos,

Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai. Parko teritorijoje daug kaimų su vertingu

istoriniu, architektūriniu paveldu: koplyčiomis, koplytstulpiais, piliakalniais, dvarų parkų

liekanomis. Ventos regioniniame parke priskaičiuojama apie 670 aukštesniųjų augalų rūšių,

priklausančių 93 šeimoms ir 352 gentims. Čia gausu orchidinių šeimos augalų. Iš viso parke yra 22

į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys. Tai mažoji, vyriškoji ir šalmuotoji gegužraibės,

meškinis česnakas, sidabrinis vilkdalgis, plačialapis begalis, miškinė mėta. Parke užregistruota 140

paukščių rūšių, iš jų 117 peri. Penkios paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai

juodasis gandras, didysis dančiasnapis, erelis rėksnys, gervė, griežlė. Rastos 184 vabalų rūšys, iš jų

žalvarinis puošniažygis, didysis skydvabalis įrašyti Raudonojoje knygoje.

1999 12 21 Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. VIII-1493, nuo 2000 05 01 prie

Mažeikių rajono prijungiama Viekšnių seniūnija, priklausiusi Akmenės rajonui. Prijungiamos

seniūnijos plotas yra 16,4 tūkst. ha. Šioje teritorijoje yra nemažai miškų: Birbiliškės (plotas 2800

ha), Purvių, Marijampolės, Serbentavos. Teka Venta, Virvytė, Pievupis, Trimesėdis, Bugenis,

Uogys, Kalupis. Telkšo Meižių ežeras. Viekšnių seniūnijoje respublikinės reikšmės paminklai yra

šie: Viekšnių urbanistinis draustinis, apimantis patį Viekšnių miestelį, Purvių botaninis draustinis,

Virvytės hidrografinis draustinis, Uogio kraštovaizdžio draustinis, Pavirvytės botaninis draustinis

(plotas 62 ha), Žibikų ąžuolas, Juodasis arba Meilės akmuo.

Gamtinių kompleksų išsaugojimo problema. Užpelkių aukštapelkė (118,4 ha) yra viena

vertingiausių pelkių Mažeikių rajone su šiai ekosistemai būdinga augalija ir gyvūnija. Remiantis

daugiamečiais biologinės įvairovės tyrimais, kaip vienai vertingiausių gamtinių teritorijų jai buvo

siūloma suteikti telmologinio draustinio statusą. 2004 m. valstybinė saugomų teritorijų tarnyba



54

pritarė siūlymui steigti šioje vietoje savivaldybės telmologinį draustinį. Šiuo metu Užpelkių

aukštapelkėje aptikti šie Europinės svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į Europos Sąjungos

Buveinių direktyvos I priedą (kuriame minima, kad ES šalys narės privalo užtikrinti šiame sąraše

išvardintų buveinių apsaugą): degradavusios aukštapelkės, durpingo substrato duburiai

(Rhynchosporion), pelkiniai miškai.

Čia auga 408 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Užpelkių aukštapelkėje aptikta 11 gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.

Užpelkių aukštapelkę (Plinkšių durpyną) ketina eksploatuoti UAB „Plinkšių Vilistra“, tuo

pačiu sunaikindama Europos mastu svarbias buveines, kurios yra Plinkšių miško biosferos poligono

teritorijoje, nors pagal šio poligono nuostatus, 2004 m. gruodžio mėn. 10 d. patvirtintus LR

Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 2004, poligono paskirtis – „...išsaugoti Plinkšių miškų ir jų

apylinkių ekosistemą...“. Plinkšių miško biosferos poligonas patenka į saugomų teritorijų tinklą

„Natura 2000“.

Eksploatuojant durpyną bus sunaikintas hidrologinis režimas tarp pelkės ir Plinkšių istorinio

parko tvenkinių bei Plinkšių ežero, kuris yra valstybiniame Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje.

Aukštapelkė yra lankytojų, poilsiautojų ir turistų pamėgtoje Plinkšių ežero rekreacinėje

teritorijoje. Padidėjęs sunkiojo autotransporto srautas bei durpių kasimo įrengimų keliamas

triukšmas, padidėjęs dulkėtumas neigiamai veiks visą rekreacinę zoną bei užkirs kelią Plinkšių

dvaro ir parko ruošiamo projekto turizmo, rekreacijos, visuomenės ugdymo, netradicinių verslų

(vaistažolininkystės, kaimo turizmo ir kt.) plėtrai.

2004 m. Mažeikių rajono savivaldybės užsakymu Lietuvos Gamtos Fondas atliko Plinkšių

durpyno renatūralizacijos projektą, kurį įgyvendinus pilnai atsistatys Užpelkių aukštapelkės

pelkiniai kompleksai, teritorija bus pritaikyta ekologiniam švietimui, žmonių lankymui (gamtos

takas, informaciniai stendai, apžvalgos bokštelis ir kt.). Taip sutvarkyta aukštapelkė harmoningai

įsilietų į vieningą Plinkšių dvaro, parko, Plinkšių ežero rekreacinės zonos kompleksą.



55

2.2. Aplinkosauga

Aplinkos apsauga yra vienas iš darnios vietovės plėtros elementų. Aplinkosaugos politika

turi užtikrinti gerą ir sveiką gyvenamąją aplinką, gyvūnų migracijos kelius ir nesudarkytą

kraštovaizdį, tausoti ir gausinti gamtos išteklius naudojant kuo daugiau atsinaujinančių energetinių

išteklių, plėsti rekreacines teritorijas ir sudaryti gyventojams kuo patogesnes poilsiavimo gamtoje

sąlygas. Laikytis Natūra 2000 reikalavimų.

Mažeikių rajone esanti naftos perdirbimo įmonė ir Mažeikių elektrinė aplinkosauginiu

požiūriu kelia didelį susirūpinimą ne tik Mažeikių rajonui, bet ir kitiems regionams. Todėl rajono

ekologinei būklei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Mažeikių rajone yra penki nuotekų valymo įrenginiai su pneumatine aeracija ir aštuoni

natūralaus valymo (filtracijos su išleidėjais). 2004 m. Laižuvoje pastatyti Laižuvos gyvenvietės

nuotekų valymo įrenginiai su inžineriniais tinklais. Tais pačiais metais visame rajone į paviršinius

vandens telkinius išleista 6295 tūkst. kūb. m. ūkio-buities ir gamybinių nuotekų. O 2003 m. – 5751

tūkst. kūb. m. gyventojams tiekiamo geriamo vandens kokybei gerinti įrengti nugeležinimo

įrenginiai Ukrinų gyvenvietėje ir Tirkšlių miestelyje. Nebenaudojami seni surūdiję vandens bokštai.

Vietoj jų įrengta dažnuminė pavara Ukrinų, Plinkšių, Židikų, Krakių, Lėtenių, Račalių, Purvėnų,

Bugenių, Renavo, Daubarių gyvenvietėse (10 gyvenviečių). Nuotekų valyklų darbo režimo

gerinimui kas ketvirtį atliekama laboratorinė kontrolė, planinių patikrinimų metu tikrinami

apskaitos prietaisai ir apskaitos žurnalų pildymas.

Nežiūrint atliktų darbų, kaimo vietovėse ypatingai bloga vamzdynų būklė. Reikalinga senus

susidėvėjusius vamzdynus pakeisti naujais polietileniniais vamzdynais (mažesnis bus avaringumas),

tik dalinai pagerinta geriamojo vandens kokybė, užkonservuoti bešeimininkiai arteziniai gręžiniai ar

sutvarkytos sanitarinės zonos.

Mažeikių rajono agentūros 2006 m. veiklos programoje aplinkos oro apsaugos srityje

numatytas tikslas - taršos sieros dioksidu mažinimas. Tai buvo numatyta 2006 m. veiklos

programoje kaip priemonė šio tikslo siekimui. Tikslas – miestų oro taršos mažinimas. Atliktas

išmetamųjų dujų patikrinimas vienoje autotransporto įmonėje (UAB „Lanksmas“). 2006 metais

Mažeikių rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų

suprojektavo ir pastatė dviračių takus Mažeikių mieste Naftininkų gatvėje, Tirkšliuose, Žemalėje,

Židikuose, į Tirkšlius.



56

Pastaruoju metu Mažeikių rajone atmosferos teršimas iš stacionarių teršimo šaltinių

stabilizavosi, tačiau išmetamų teršalų kiekis yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pagrindiniai į

atmosferą išmetamų teršalų šaltiniai – autotransportas, naftos pramonė, energetika (šiluminė

elektrinė, katilinė) ir kt. 2006 m. stacionarių taršos šaltinių tarša Mažeikių rajone labai nežymiai

skiriasi nuo 2005 m., t.y ataskaitiniais metais stacionarūs taršos šaltiniai į atmosferos orą išmetė

124,6 t. daugiau teršalų nei 2005 m. (2005 m. –33 072,2 t). Didžiausi Mažeikių rajono teršėjai yra:

AB „Mažeikių nafta“ ( 78,2 proc. visų Mažeikių rajone 2006 m. išmestų teršalų į atmosferą), AB

„Mažeikių elektrinė“ (15,5 proc.), Mažeikių katilinė, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Krovinių vežimo

valdybos Bugenių geležinkelio stotis ir UAB „Juodeikių nafta“. 2006 m. Mažeikių rajone

stacionarūs taršos šaltiniai į atmosferą išmetė tik 0,4 proc. daugiau teršalų nei 2005 m. (t.y. 124,6

t).

Trijų metų laikotarpyje Mažeikių rajone pastebima atmosferos teršalų padidėjimo tendencija

Tačiau aktuali yra mažų privačių įmonėlių, privačių gyvenamųjų namų keliama oro taršos

problema, nes iš nekontroliuojamų kaminų išmetama nemažai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju

metų laiku. Didžiausi teršalų kiekiai yra šie: sieros anhidridas, angliavandeniliai, azoto oksidai,

anglies monoksidas ir kt. Nemažai aplinką teršia ir transportas, kuris yra vienas iš pagrindinių

veiksnių, sąlygojančių aplinkos oro kokybę. Labiausiai aplinkos orą teršia azoto oksidais, anglies

monoksidu, lakiaisiais organiniais junginiais ir kietosiomis dalelėmis. 2005 m. iš mobilių taršos

šaltinių į aplinkos orą buvo išmesta 1496,3 tonos teršalų (2003 m. – 1854,8 tonos). Taip pat bendras

rajono oro užterštumas priklauso ir nuo tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių, t.y. Vakarų

Europos ir Skandinavijos.

Pagrindiniai būdai oro taršai mažinti Mažeikių rajone būtų: gamtinių dujų atvedimas,

energijos taupymo priemonių įgyvendinimas, geriausių gamybos būdų ir technologijų diegimas,

kuo didesnis autotransporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įsigijimas įmonėse, gatvių

rekonstrukcijos ir eismo sureguliavimas, dviračių takų statyba ir rekonstrukcija.

Rengiant Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategiją svarbu atsižvelgti į kaimo gyventojų

gyvenimo kokybės gerinimo vieną įtakojančių rodiklių – atliekų tvarkymą.

Kaimo vietovėse gyventojai naudojasi šiomis atliekų surinkimo schemomis:

- gyventojus aptarnaujanti atliekų surinkimo įmonė ištuština bendruosius ir individualius

konteinerius kartą-du kartus per mėnesį ir išveža atliekas į rajoninį sąvartyną;

- gyventojai patys šalina komunalines atliekas seniūnijų sąvartynuose.



57

UAB „Valauvis“ Mažeikių rajono kaimuose surenka atliekas vieną kartą per mėnesį. UAB

„Mažeikių Komunalinis Ūkis“ surenka apie 30 proc. Mažeikių rajono gyvenvietėse susidarančių

atliekų, rajono gyvenvietes aptarnauja UAB „Švarinta“, teikiančios paslaugas vieną - du kartus per

mėnesį.

Kaimo gyventojai dažniausiai neaptarnaujami dėl neišvystytos infrastruktūros, prastos kelių

bei privažiavimų būklės bei dėl to, jog atliekas surenkančiai įmonei yra nuostolinga aptarnauti

pavienius vienkiemių gyventojus. Siekiant pagerinti atliekų surinkimo organizavimą ir rajono

savivaldybės kaime įgyvendinti Europos sąjungos keliamus reikalavimus yra parengtas ir pradėtas

vykdyti Mažeikių rajono 2006-2015 metų atliekų tvarkymo planas. Pagal šį planą visą Mažeikių

rajono atliekų tvarkymą koordinuos Telšių regiono atliekų tvarkymo centras. Yra numatyti

planuojami regiono atliekų tvarkymo įrenginiai, sąvartynų plėtra bei vietos sąvartynų uždarymas.

2004 m. Mažeikių rajone buvo 3 sąvartynai ir 21 nepavojingų kietų buitinių atliekų

sandėliavimo aikštelė. Jų eksploataciją ir tvarkymą organizuoja seniūnai. Bugenių aikštelę tvarko

Mažeikių apylinkės seniūnija, o Geidžių – Tirkšlių seniūnija. Minėtos aikštelės eksploatuojamos

nuo 1970-1980 metų. Bugenių, Geidžių ir Reivyčių (jau uždarytas) atliekų aikštelės vertinamos

kaip aukšto prioriteto sąvartynai, kuriuos reikia kaip įmanoma skubiau uždaryti, kadangi jie stipriai

teršia aplinką. Be to, Grūstės ir Žibikų sąvartynai neįrengti pagal reikalavimus. Didesni sąvartynai

išsidėstę Mažeikių seniūnijoje, aplink miestą, likę – rajono seniūnijose. Atliekų apskaita tiksliai

vykdoma tik įteisintuose sąvartynuose, o šiukšlynėliams seniūnijos veda pirminius atliekų apskaitos

žurnalus. 2006 m. atliekų kiekis kaimo sąvartynėliuose sumažėjo, nes pradėta diegti konteinerinė

atliekų šalinimo sistema kaimo vietovėse.

2008 m. Mažeikių rajono uždaromų ir rekultivuojamų sąvartynų darbus vykdo rangovas –

UAB „Plungės Lagūna“, subrangovai – UAB „Lanksmas“ ir UAB „Plungės Jonis“. Sąvartynų

sutvarkymo plane numatyta 6 mažus sąvartynus uždengti molio ir smėlio danga, 13 mažų sąvartynų

iškasti ir išvežti, rekultivuoti, Reivyčių, Žibikų (Viekšnių), Geidžių sąvartynus uždengti pagal

atskirus techninius projektus. Bus vykdomas Reivyčių sąvartyno monitoringas. Milių sąvartyno

atliekos sutvarkytos vietoje, baigiamas dengti (25 cm molio sluoksniu, 20 cm smėlio sluoksniu ),

lieka rekultivavimo darbai. Darbus vykdo UAB „Plungės Lagūna“.

Urvikių sąvartyne vykdomi kasimo darbai, formuojamas šlaitas (5 proc. -20 proc.).

Sąvartynas bus dengiamas molio ir smėlio sluoksniais. Darbus vykdo UAB „Plungės Lagūna“.

Reivyčių sąvartyne bus kompaktiškai sutvarkoma apie 245 tūkst. tonų atliekų. Pastatytas

stendas, informuojantis apie vykdomą projektą, finansuojamą ES lėšomis, „Telšių apskrities



58

sąvartynų sutvarkymas“. Darbus vykdo UAB „Plungės Jonis“. Atsirandantis filtratas iš Reivyčių

sąvartyno bus išvežamas į Mažeikių miesto nuotekų valymo įrenginius.

Repšių sąvartyne darbus atlieka UAB “Lanksmas“. Iš sąvartyno išvežta 5184 m³ atliekų į

Geidžių sąvartyną. Šlaitas išlygintas, likę rekultivavimo darbai.

Į Geidžių sąvartyną vežamos atliekos iš kitų Mažeikių rajono uždaromų sąvartynų.

Pastatytas informacinis stendas apie vykdomą projektą. Balėnų sąvartyne UAB „Lanksmas “darbus

baigė. Radome atvežtų ir išverstų plastmasinių maišų (panašūs į šienainio pakavimo maišus), kitų

atliekų. Liko rekultivavimo darbai. Žemalės sąvartyno atliekos vežamos į Geidžių sąvartyną.

Darbus vykdo UAB „Lanksmas“. Informacinis stendas dar nepastatytas.

Užbaigus vykdyti minėtų sąvartynų uždarymo darbus, bus tvarkomi kiti Mažeikių rajono

sąvartynai, numatyti projekte „Telšių apskrities sąvartynų sutvarkymas“.

Čia didėlė atsakomybė tenka vietos seniūnams, kurie turi imtis visų galimų priemonių, kad

apsaugotų seniūnijos teritoriją nuo užteršimo atliekomis.

Kaimo teritorijoje yra 249 konteineriai (gyventojų skaičius kaimuose – 21,3 tūkst.) ir

šimtui kaimo gyventojų tenka vos vienas konteineris). Tuo tarpu Mažeikių mieste yra 3774

konteineriai ir čia 100-ui gyventojų jų tenka 8. Kaimuose atliekos surenkamos tik vieną kartą per

mėnesį. Surinktos atliekos yra išvežamos į centrinį sąvartyną. Tačiau kaimo gyventojams sunku

išvežti stambiagabarites statybines atliekas, kadangi jų surinkimas organizuojamas gana retai. Todėl

patys gyventojai bando jomis atsikratyti, išveždami į greta esančius šiukšlynus. Kaimo gyventojai

negali rūšiuoti atliekų, kadangi į tą patį konteinerį jie priversti pilti ir popierių, ir maisto atliekas ir

stiklo tarą. Be to, rajone neišspręsta ir kolektyviniuose soduose, kurių dauguma yra kaimo

teritorijoje, gyvenančių piliečių atliekų surinkimo ir šalinimo problema.

Mažeikiuose ir kitose gyvenvietėse gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose 2007 m.

buvo įrengiama po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų, 1500 l talpos

konteineriai antrinėms žaliavoms (popierius, stiklas, plastmasė). Aikštelės įrengiamos šalia mišrių

komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės

sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Gyvenamuosiuose individualių namų

rajonuose ir miesteliuose įrengiama po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų.

Aikštelių vietas nurodo seniūnas ar kitas, savivaldybės įgaliotas, asmuo. Aikšteles įrengia Mažeikių

savivaldybė (4 lentelė).



59

4 lentelė. Konteinerių aikštelių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti Mažeikių r sav. , skaičius

2008 03 mėn.

Seniūnija

(miestai, miesteliai, kaimai)

Gyventojų

skaičius

pagal

deklaruotą

gyvenamąją

vietą

Antrinių

žaliavų

konteinerių

aikštelės,

vnt.

Skaičius gyventojų, kuriems

tenka viena antrinių žaliavų

konteinerių aikštelė, vnt.

Mažeikių seniūnija, Mažeikių miestas 40572 73 555.78

Mažeikių apyl.seniūnija 3322 2 1661.00

Krakių kaimas 673 1 673.00

Bugenių kaimas 528 1 528.00

Sedos seniūnija 3187 3 1062.33

Sedos miestas 1188 3 396.00

Laižuvos seniūnija 1232 2 616.00

Laižuvos miestelis 608 1 608.00

Auksūdžio kaimas 390 1 390.00

Židikų seniūnija 2811 1 2811.00

Ukrinų kaimas 524 1 524.00

Viekšnių seniūnija 5304 4 1326.00

Viekšnių miestas 2198 3 732.67

Palnosų kaimas 540 1 540.00

Šerkšnėnų seniūnija 2233 1 2233.00

Šerkšnėnų kaimas 472 1 472.00

Reivyčių seniūnija 1940

Tirkšlių seniūnija 4501 4 1125.25

Tirkšlių miestelis 1727 3 575.67

Užlieknės kaimas 565 1 565.00

IŠ VISO: 65102 90 723.36

Iš viso antrinių žaliavų aikštelių skaičius, vnt. - 90

Iš viso trūkstamų antrinių žaliavų aikštelių skaičius, vnt. - 5

Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.

Mažeikių rajone buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimas nuo 2008 metų

organizuojamas vieninteliu būdu: pavojingų buities atliekų turėtojai nemokamai pristato šias

atliekas į atliekų priėmimo aikštelę (APP) , kurioje įrengtas pavojingų atliekų surinkimo punktas.

Mažeikių rajone surinktos komunalinės atliekos pervežamos į perkrovimo stotį Dargių

kaime, o iš perkrovimo stoties 20 tonų keliamosios galios autotransportu pervežamos į regioninį

Jerubaičių sąvartyną.

Įgyvendinant rajono naują atliekų tvarkymo programą pagal 2007 m. kovo 8 d. Mažeikių

rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-47, uždaromi ir rekultivuojami 36 vietiniai

sąvartynai ir diegiama nauja šių atliekų tvarkymo sistema.



60

Tačiau ekologinė aplinkosauginė situacija Mažeikių r. sav. lieka sudėtinga. Jeigu nebus

sukurta tobula šiukšlių rinkimo ir jų vežimo į regioninį sąvartyną sistema, kyla grėsmė miškų,

vandens telkinių pakrančių ir kitų vietovių užteršimui atliekomis, ką pastebime daugelyje vietovių,

likvidavus vietinius sąvartynus. Todėl ŠVLVVG, kaip vieną iš prioritetinių veiklos krypčių, numatė

aplinkosauginių klausimų sprendimą.

ŠVLVVG Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamoji vietovė išlaiko vientisumo statusą ir sudaro

prielaidas integruotai kaimo vietovės plėtrai.

Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamoji vietovė pasižymi dideliais gamtos ištekliais, kurie

apima palankius ūkininkauti žemės masyvus, miškininkystės plotus, vandens telkinius, kurie gali

būti panaudoti žvejybai ir kaimo turizmo vystymui. Efektyvus šių išteklių panaudojimas leistų

diversifikuoti kaimo verslus, didinti kaimo žmonių pajamas ir gerinti gyvenimo kokybę.

ŠVLVVG kaimo gyvenamoji teritorija apima Mažeikių r. sav. administracijos ribose

esančią visą ir vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atžvilgiu kaimo gyvenamąją

vietovę. Teritorijos ribos parodytos Mažeikių r. sav. žemėlapyje (8 priedas).

Planuodama kaimo plėtrą, ŠVLVVG derino vietos žmonių, gamtosaugos ir verslininkų

interesus, suteikdama tausoti aplinką.



61

2.3. Gyventojai

Gyventojų skaičių ir demografinę būklę apsprendžia daug išorinių priežasčių. Visų pirma,

ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos ir, antra, galimybė rinktis kitas veiklos rūšis ir keisti

gyvenamąją vietą. Geopolitinė Lietuvos padėtis, įstojus į Europos Sąjungą, iš esmės pakeitė

nusistovėjusį darbo rinkos tradicinį modelį, kada darbdavys galėjo vienašališkai diktuoti savo

sąlygas. Lietuvos žmonėms atsirado galimybės laisviau rinktis darbą ir jo vietą priklausomai nuo

sugebėjimų ir darbo rinkoje esamų ekonominių galimybių. Pagal LR Statistikos departamento

duomenis, Telšių apskrityje įvyko labai nežymūs gyventojų skaičiaus pokyčiai. 2007 m. sausio 1 d.

Mažeikių r. savivaldybėje gyveno 65,5 tūkst. gyventojų (5 lentelė), iš kurių 67,4 proc. sudarė miesto

gyventojai, 32,6 proc. – kaimo gyventojai.

Mažeikių r. sav. kaimo gyventojų santykinis lyginamasis svoris mažesnis nei vidutiniškai

Lietuvoje, kur gyvena 33,2 proc. bendro gyventojų skaičiaus ir žymiai mažesnis nei Telšių

apskrities kaime, kur 2007 01 01 gyveno 41,2 proc. gyventojų. Mažesnį kaimo gyventojų

lyginamąjį svorį Mažeikių r. sav. lėmė pramonės intensyvumas ir istoriškai susiklosčiusi rajono

ūkio struktūra.

5 lentelė. Gyventojų skaičius sausio mėn. 1 d.

Vietovė Metai 2007 m. lyginant

su 2002 m. (proc.) 2002 2003 2004 2005 2007

Telšių apskritis 179599 179137 178141 177006 174561 97,2

Miesto gyventojai 106407 106123 105016 103934 102656 96,5

Kaimo gyventojai 73192 73014 73125 73072 71905 98,2

Mažeikių r. sav. 67201 67097 66773 66359 65547 97,5

Miesto gyventojai 46068 45972 45444 44891 44188 95,9

Kaimo gyventojai 21133 21125 21329 21468 21359 101,7 Šaltinis: Gyventojų skaičius apskrityse. Statistikos departamentas

Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves parodytas 6 lentelėje

6 lentelė. Mažeikių r. sav. gyventojai sausio 1 dienai

Eil.

Nr.

Vietovė

2006

2007

1. Mažeikių r. sav. 65828 65547

Iš jų:

Miesto 44367 44188

Mažeikiai 40925 40788

Seda 1231 1203



62

Viekšniai 2211 2197

2. Kaimo 21461 21359

3. VVG teritorija 24903 24759

4. VVG teritorijos gyv. lyg. sav. proc. 37,8 37,8 Šaltinis. Statistikos departamentas. Gyventojų skaičius apskrityse 2007 01 01, Vilnius 2007.

Vyrai sudaro 49,3 proc., moterys – 50,7 proc. bendro kaimo gyventojų skaičiaus. Darbingo

amžiaus gyventojai sudaro 53,9 proc. bendro kaimo gyventojų skaičiaus. Vienam darbingam kaimo

gyventojui tenka 0,85 išlaikytinio, t.y. vaiko 0-15 ir pensinio amžiaus gyventojo. Vidutiniškai

Lietuvos kaime toks rodiklis 0,89, mieste – 0,62. Galima daryti išvadą, kad kaime vyksta spartus

senėjimo procesas ir demografinė situacija žymiai blogesnė nei mieste. Nežiūrint, kad Mažeikių r.

sav. vyko stambių pramonės įmonių statyba ir darbų vykdymui buvo pasitelkta papildomų darbo

jėgos išteklių iš kitų valstybių, tačiau tautinei kaimo gyventojų sudėčiai tai rimtesnės įtakos

neturėjo. 98 proc. kaimo gyventojų yra lietuvių tautybės, 2 proc. – kitų tautybių. Pagal tikybą

pasiskirstę sekančiai: 94 proc. - romos katalikai, 1 proc. – pagonys ir 5 proc. neišpažįsta jokios

religijos.

Apskrityje 2002 – 2007 metų laikotarpyje bendras gyventojų skaičius sumažėjo tik 2,8

proc., Mažeikių r. sav. – 2,5 proc. Per tą patį laikotarpį Mažeikių rajono kaimo gyvenamojoje

vietovėje gyventojų skaičius padidėjo 1,7 proc. Gyventojų skaičiaus kitimą lėmė natūralus

prieaugis, vidaus ir išorės migracija. Telšių apskrityje vien per 2007 m. natūralus gyventojų

prieaugis sumažėjo 430 žmonėmis, Mažeikių rajono savivaldybėje – 75, iš jų: mieste – 4, kaime -

71 žmogumi. Gyventojų skaičiaus didėjimą Mažeikių r. sav. kaime lėmė teigiamas migracijos

saldo.

2007 m. rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. įvesta nauja VVG teritorijos

ir gyventojų sąvoka: tai kaimo ir miesto vietovė, kurios gyventojų skaičius yra nuo 5 tūkst. iki 150

tūkst., įskaitant mažus miestelius, taip pat miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.

Mažeikių r. sav. ŠVLVVG teritorijos gyventojai parodyti 7 paveiksle.

65828

21461

12312211

24903

65547

21359

12032197

24759

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

2006 2007

Mažeikių r. sav.

Kaimas

Seda

Viekšniai

VVG teritorija

7 pav. Mažeikių r. sav. gyventojai 2007 01 01 dienai

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys



63

Apibendrinus Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus kitimą, jų

pasiskirstymą, demografinę situaciją galima daryti išvadą, kad:

1. 2007 01 01 ŠVLVVG teritorijoje gyveno 24,8 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų;

2. Mažeikių rajono savivaldybės kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių

apskrityje ir blogiausia demografinė padėtis.

3. Nežiūrint kaimo senėjimo proceso Mažeikių r. sav. kaimas turi didelius žmogiškuosius

išteklius, kuriuos įtraukus į produktyvią veiklą galima didinti kaimo veiklos efektyvumą ir gerinti

kaimo žmonių gyvenimo kokybę.

4. Visos ŠVLVVG teritorijos, kurioje 2007 01 01 gyveno 24759 gyventojai interesus gali

atstovauti ŠVLVVG. Tai atitinka VVG teritorijos gyventojų skaičiaus nustatytus reikalavimus,

kuriuose numatyta, kad gyventojų skaičius gali būti nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant mažus

miestelius, taip pat miestus, kuriuose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.



64

3. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS EKONOMINĖ BŪKLĖ

3.1. Žemės ūkis

Dėl susiklosčiusių istorinių ir geopolitinių sąlygų žemės ūkis Lietuvoje turi didesnę

ekonominę ir socialinę reikšmę negu šalyse kaimynėse bei ES valstybėse. Todėl šalyje minėtas

sektorius atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją bei yra

vienas iš prioritetinių ūkio šakų. 2006 metais Lietuvos ūkyje sukurta beveik 82 mlrd. Lt bendrojo

vidaus produkto (BVP), palyginti su 2005 metais, 7,5 proc. daugiau, o pridėtinės vertės –

atitinkamai 73,7 mlrd. Lt ir 7,5 proc. didesne apimtimi. Žemės ūkyje ir jį aptarnaujančios veiklos

srityse sukurta pridėtinė vertė padidėjo nuo 3256,7 mln. Lt iki 3652,5 mln. Lt 2006 metais, arba 12

proc.

Lietuvos ūkio struktūriniai pokyčiai rodo, kad spartesniais tempais vystant kitas ūkio šakas

nuosekliai mažėjo žemės ūkiui tenkanti pridėtinės vertės dalis šalies bendrosios pridėtinės vertės

struktūroje. 2002 metais šis rodiklis siekė 6,4 proc., o 2006 metais – 5,0 proc. Žemės ūkio

produkcijos gamybos apimtys Telšių apskrityje per paskutiniųjų metų laikotarpį didėjo tiek

natūrine, tiek vertine apimtimis, tačiau žemės ūkio sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės dalis nuo

8,3 proc. 2000 m. sumažėjo iki 6,1 proc. 2005 m. Šie pokyčiai rodo pažangias šalies ekonomikos

raidos tendencijas. Tačiau žemės ūkis išlieka viena iš svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Lietuvos

kaime 2007 m. pradžioje gyveno 33,2 proc. šalies gyventojų. Tokį kaimo gyventojų skaičių lėmė ne

tik istoriškai susiklosčiusi Lietuvos ūkio kryptis, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai,

žemas darbo našumas kaimo įmonėse, vykstantys Lietuvoje socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Vis

didėjantis pragyvenimo lygis mieste privertė dalį kitų sričių darbuotojų ieškotis pigesnių

pragyvenimo būdų kaime, susigrąžinti paveldėtą žemę ar įsidarbinti ūkininkų ar kaimo verslo

įmonėse. Dėl to kaimo problemos tampa labai reikšmingos bei problematiškos ir socialiniu ir

ekonominiu požiūriais. Ženklūs pokyčiai kaimo verslo struktūroje. Nuo 2003 metų fiksuojama ryški

užimtumo žemės ūkyje mažėjimo tendencija. 2006 metais žemės ūkyje buvo užimta 172,8 tūkst.

darbuotojų, arba 29 proc. mažiau nei 2002 metais. 2006 metais žemės ūkyje dirbo tik 11,5 proc.

visų šalies užimtų žmonių. Vertinant kaimo gyventojų užimtumą, būtina pažymėti, kad 2006 metais

žemės ūkis prarado dominuojančią vietą kaip pagrindinis kaimo gyventojų pajamų šaltinis. Tarp

užimtų kaimo gyventojų žemės ūkyje dirbantys sudarė tik 38 proc. bendro dirbančiųjų skaičiaus.

Visos šios šalies žemės ūkio problemos būdingos ir Mažeikių rajonui. Mažeikių kaimo vietovėse

2007 m. pradžioje gyveno 32,6 procento rajono gyventojų.



65

Pagrindinė ūkininkavimo forma gražinus nuosavybę yra ūkininkų ūkiai. 2003 06 01

Mažeikių r. sav. buvo 5644 žemės ūkio subjektai, iš kurių 5637 arba 99,8 proc. sudarė ūkininkai ir

šeimos ūkiai. Be minėtų ūkių rajono savivaldybėje žemės ūkio veikla užsiėmė 7 žemės ūkio

bendrovės. Tik 1329 ūkininkai įregistravę savo valdas registro centre. Vidutinis įregistruoto ūkio

dydis 10,72 ha. Pradėjus mokėti tiesiogines išmokas už pasėlius įregistruotų ūkių skaičius sparčiai

didėjo. Ūkininkai be savo turimos žemės nuomoja papildomai žemės iš valstybės arba iš kitų

asmenų pagal žemės nuomos sutartis. Tačiau Mažeikių r. sav. dominavo smulkūs, mažai prekinės

produkcijos gaminantys ūkiai. 2007 m. įregistruotų ūkininkų registre ūkių skaičius padidėjo iki

1694 arba 27,5 proc. didesnis lyginant su 2003 metais (7 lentelė).

7 lentelė. Žemės plotai ir registruoti ūkiai, 2007 08 01

Apskritys,

rajonas

Ūkių

skaičius,

vnt.

Bendras

žemės plotas,

ha

Vidutinis

ūkio

dydis, ha

Žemės ūkio

naudmenos, ha

Miškai,

ha

Vandenys,

ha

Iš viso

respublikoje 98656 1182883,16 11,99 863489,77 85834,65 4488,39

Telšių

apskritis 7098 79091,35 11,14 64145,30 9902,86 260,22

Mažeikių

rajono sav. 1694 16890,23 9,97 14845,69 1297,30 53,40

Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.

Rajone kaip ir visoje respublikoje yra tendencija ūkių stambėjimui. Jeigu 2006 m. vienam

deklaravusiam pasėlius ūkininkui vidutiniškai teko po 14,0 ha , tai 2007 m. jų valdos padidėjo iki

16,2 ha. Tačiau r. sav. dominavo smulkūs, mažai prekinės produkcijos gaminantys ūkiai (8 lentelė).

8 lentelė. Ūkininkų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal bendrą plotą, 2007 08 01

Intervalas

Ūkių skaičius Iki 0,5 ha 3

0,5-1 ha 21

1-3 ha 446

3-10 ha 646

10-20 ha 368

20-30 ha 119

30-50 ha 68

50-80 ha 22

80-100 ha 0

100 -150 ha 0

150-200 ha- 0

200-300 ha- 1

300-500 ha 0

daugiau už 500 ha 0



66

Bendras ūkių skaičius 1694

Ūkių žemėnaudų plotas 16890,23

Vienam ūkiui tenka 9,97 ha. Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys

Tik vieno ūkio žemėnaudų plotas patenka į 200-300 ha. naudotojų tarpą. Gausu sodybinių

sklypų, kurių dydis 1-10 ha. Pagrindinė tokių ūkelių paskirtis – pasigaminti savo reikmėms žemės

ūkio produktų arba gauti minimalias pragyvenimo pajamas. 2007 01 01 rajone įregistruotos 5702

žemės ūkio ir kaimo verslo valdos. Įregistruoti ūkininkų ūkiai sudarė tik 30,0 proc. verslo valdų.

1995 metai rajone buvo registruotos 106 žemės ūkio bendrovės. Žemės ūkio produkcijos

gamyba vykdo 9 juridiniai žemės ūkio veiklos subjektai. Jie dirba 8197 ha žemės. Tai „Aušros“

žemės ūkio bendrovė, kuri dirba 651 ha žemės, Iš stambesnių, žemės ūkiu besiverčiančių įmonių

tenka paminėti kooperatinę bendrovę „Ukrinų rapsas“, kuri dirba apie 2304 ha žemės, žemės ūkio

bendrovė „Jučių aruodas“, dirbantis apie 1170 ha žemės, UAB „TRITHO“ — 2880 ha, UAB „LIT-

DAN GRAIN“ 749 ha. Jų pagrindinė veikla — grūdų bei rapso auginimas

Rajone registruoti 43 ekologiniai ūkiai, iš kurių sėkmingai veiklą vykdo Viekšnių

seniūnijoje J. Balvočiūtės ekologinis vaistažolių auginimo ūkis, Šerkšnėnų seniūnijoje M.

Žutautienės ūkis.

Telšių apskrityje žymiai prastesni dirvožemiai, blogesnės kitos gamtinės sąlygos plėtoti

intensyvų žemės ūkį. Žemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai vertinama 40 našumo balų (100

balų sistemoje), tai yra 2 našumo balais mažiau negu vidutiniškai šalyje. Mažeikių rajonas pasižymi

geresnėmis žemėmis nei Telšių apskritis. Čia mažo našumo žemių yra tik 5 proc.

Mažeikių rajonas vienas iš labiausiai išvystytų industrinių regionų Lietuvoje su išvystyta

transporto ir kita infrastruktūra. Žemės ūkio naudmenos bendrame teritorijos plote užima tik 60

proc., didelius plotus užima miškai (8 pav.).

3% 3%3%

2%

29%60%

Žemės ūkio naudmenos Miškai Keliai Užstatyta teritorija Vandenys Kita žemė

8 pav. Mažeikių r. sav. žemės fondo sudėtis 2007 01 01, ha

Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys..



67

Pagal turimą žemės ūkio fondą palankios sąlygos vystyti žemės ūkiui, miškininkystei,

žuvininkystei. Kaimo gyvenamosios vietovės naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas 2007 01 01

dienai buvo 61030 ha. Paskutinių metų laikotarpyje, lyginant 2006 m. su 2007 m., jų plotai

sumažėjo 6 proc. 2005 – 2007 metų laikotarpiu ariamos žemės plotai nežymiai sumažėjo.

2006 m. žemės ūkio naudmenų sudėtyje ariama žemė užima 81,7 proc., pievos ir ganyklos

užima tik 17,2 proc. Naudmenų struktūra parodo intensyvų žemės ūkio šakos vystymo kryptį.

Rajone pagrindinė žemės ūkio šaka yra augalininkystė, kurioje 2006 m. buvo pagaminta 50,2 proc.

bendrosios žemės produkcijos. Plėtojama pienininkystė, mėsinė galvininkystė, kiek mažiau

vystoma kiaulininkystė. Iš netradicinių žemės ūkio šakų rajone laikomos elnių bei danielių bandos,

pripažinimą turi J.Balvočiūtės vaistažolių ūkis.

Mažeikių r. sav. aukštas naudmenų našumas – 38 balai ir jis nežymiai skiriasi pagal

seniūnijas. Tik Sedos seniūnijoje žemės našumas yra 33 balai. Seniūnijų bendras žemės fondas ir

žemės ūkio naudmenų plotai ženkliai skiriasi. Didžiausia pagal plotą Viekšnių seniūnija, mažiausia

– Laižuvos.

Žemės ūkio naudmenų fondas ir dirvos našumas sudaro prielaidas produktyviam žemės ūkio

šakos vystymui.

Mažeikių rajone žemės naudmenų struktūroje dominuoja ariamoji žemė ir pievos. Rajone

didžioji dauguma ūkininkų dirba tradicinėse žemės ūkio šakose. Pasėlių plotų struktūroje

dominuoja grūdinės kultūros, kurios 2006 m. sudaro 54,1 proc. bendro pasėlių ploto ir 35,6 proc.

tenka daugiametėms ir vienmetėms žolėms (9 lentelė). Techninių kultūrų: linų ir cukrinių runkelių

rajono ūkininkai neaugina.

9 lentelė. Pasėlių struktūra ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2006 m., proc.

Vietovė

Grū

di-

nia

i

au

ga

lai

Lin

ai

Cu

kri

nia

i

run

ke-

lia

i

Ra

psa

i

Bu

lvės

La

uk

o

da

ržo

vės

Pa

šari

-

nia

i

šak

nia

-

va

isia

i

Vie

n-

met

ės

žolė

s

Da

ug

ia-

met

ės

žolė

s

Mažeikų r.

sav.

54,1 0,0 0,0 4,0 3,5 1,0 0,7 4,2 31,4

Telšių

apskritis

40,5 0,1 0,0 2,1 4,2 1,0 1,0 4,5 45,2

Lietuva 55,1 0,2 0,9 5,3 5,0 1,4 0,9 4,2 25,7 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.

Per paskutinių keturių metų laikotarpį Mažeikių rajone sparčiai didėjo grūdinių

kultūrų plotai ir gamybos apimtys (10 lentelė).



68

10 lentelė. Grūdinių augalų auginimo rodikliai

Metai Pasėlių plotas,

ha

Bendrasis

derlius ,t

Derlingumas 100kg/kg

Telšių apskritis Mažeikių r. sav.

2002 12850 24255 20,6 18,9

2003 21406 58274 25,9 27,2

2005 23771 55236 21,7 23,2

2006 25723 49885 16,8 19,4 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.

2002-2006 metų laikotarpyje grūdinių augalų pasėlių plotai padidėjo du kartus, bendrasis

derlius - 2,1 karto, labai nestabilus buvo derlingumas.

Spartūs pokyčiai grūdų gamyboje ir padidėjęs derlingumas sudaro prielaidas prekinės

produkcijos gamybai, geresniam apsirūpinimui koncentruotais pašarais ar gyvulininkystės šakų

vystymuisi, tačiau praėję dveji metai nepasižymėjo aukštu derlingumu.

Ženklūs pokyčiai augalininkystės šakoje turėjo įtakos gyvulininkystės šakų vystymui 2004-

2006 m.

2001 – 2007 m. laikotarpyje galvijų skaičius padidėjo nuo 16,1 iki 17, 1 tūkst. arba 6,2 proc.

Per tą patį laikotarpį kiaulių skaičius padidėjo nuo 11,9 iki 12,4 tūkst. arba 1,9 proc.

Gyvulininkystės produktų gamyba perskaičiuota pienu 2001-2005 m.m. laikotarpyje padidėjo 17,3

proc. (11 lentelė). (Nuo 2007 m. šis rodiklis Statistikos departamento leidiniuose nepateikiamas).

11 lentelė. Gyvulininkystės būklės pagrindiniai rodikliai

Rodiklio pavadinimas 2001 2002 2003 2004 2005 2007

Galvijų skaičius 16157 16111 18049 18341 15667 17158

Galvijų skaičius 100-tui ha ž. ū.

naudmenų 29 28 30 28

24 24

Kiaulių skaičius 11964 10740 13753 14518 13711 12366

Kiaulių skaičius 100-tui ha ariamos

žemės 22 19 24 23

27 27

Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti

pienu, viso t. 48715 42307 48301 57130

57472

-

Šaltinis. Statistikos departamento duomenys.

Jei Respublikos, Telšių apskrities ir Mažeikių raj. sav. mastu paskutiniųjų metų laikotarpiu

galvijų skaičius didėjo, tai melžiamų karvių skaičius mažėjo (12 lentelė). Rajone sumažėjo

melžiamų karvių skaičius nuo 7720 vnt. 2006 iki - 7296 vnt. 2007 m. Tačiau, pakilus karvių

produktyvumui, pieno gamyba rajone didėjo. Rajone kūrėsi specializuoti pieno ūkiai.



69

Atsirado stambūs pieno ūkiai, kuriuose laikoma iki 200 galvijų, tame skaičiuje 50-80 melžiamų

karvių. Mažėja 1-5 karvių laikytojų skaičius, jų prekinė reikšmė sparčiai mažėja.

12 lentelė. Gyvulių skaičius visuose ūkiuose

Galvijai Iš jų karvės Kiaulės Avys Ožkos Arkliai

2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007

Mažeikių r.

sav.

15667

17158 7720 7296 13711 12366 192 298 447 395 636 610

Telšių

apskr..

64731 68514 29026 27911 55169 50246 3518 3877 1740 1575 3382 3263

Lietuva ,

tūkst.

800,3 838,8 416,5 399,0 1114,6 1127,1 29,2 36,6 22,0 20,8 62,6 60,9

Šaltinis. Statistikos departamento duomenys.

Mažeikių rajono sav., turėdama aukštesnio našumo žemes, atsilieka gyvulininkystės

produktų gamybos intensyvumu, lyginant su kitais Telšių apskrities rajonais (13 lentelė).

13 lentelė. Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti pienu 100-ui ha ž. ū. naudmenų 100 kg.

Vietovė

Metai 2001 2002 2003 2004 2005

Telšių apskritis 1114 946 1013 1060 1287

Mažeikių r. sav. 1040 758 834 953 885

Plungės r. sav. 1064 1105 1021 1094 1307

Rietavo r. sav. ... 977 1078 1106 1383

Telšių r. sav. 1022 969 1149 1122 1195 Šaltinis: Telšių apskritis 2005 m.. Statistikos departamentas.

2005 m. gyvulininkystės produkcijos, perskaičiuotos pienu, Mažeikių r. sav. buvo

pagaminta 16 proc. mažiau nei Telšių r. sav., 36,1 proc. – nei Rietavo sav. Pagal gyvulininkystės

produkcijos gamybos intensyvumą Mažeikių r. sav. Telšių apskrityje užima paskutinę vietą. Nuo

2007 m. šis rodiklis Statistikos departamento leidiniuose nepateikiamas.

Sąlygos šios šakos vystymui yra gan palankios, regione stipri pieno perdirbimo pramonė.

AB „Žemaitijos pienas“ ir „Pieno žvaigždės“ turi ES sertifikatus eksportuoti produkciją į ES

valstybes – nares. Apibendrinant gyvulininkystės šaką galime konstatuoti keletą faktų: kad pieno

gamybos kvota sumažėjo 6 proc. , pardavimas perdirbimui sumažėjo 5 proc., pieno gamintojų

skaičius sumažėjo 20 proc., melžiamų karvių skaičius sumažėjo 6 proc. Dar šiais metais bus

išmokėta apie 1 mln. litų išmokų.



70

Rajone mažėja gyventojų, užsiimančių žemės ūkio veikla. Pastaruoju metu jie sudaro apie

12 procentų rajono gyventojų ir artėja prie ES vidurkio.

Didėjanti žemės ūkio produktų gamyba turėtų gerinti kaimo gyventojų pajamų lygį.

Brangstant energetiniams ištekliams, kylant kitų vertybių ir paslaugų kainoms, 24 proc. kaimo

gyventojų mano, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo ir 56 proc. – kad nepakito.

Ekonominę padėtį kaime padėjo sušvelninti valstybės parama. Žemės ūkio šakų vystymui ir

pokyčiams įtakos turėjo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir teikiama valstybės parama žemės

ūkiui. Per paskutiniuosius tris metus padidėjo deklaruojami pasėlių plotai ir tiesioginės išmokos.

2007 m. jau buvo pateikta 3 700 paraiškų paramai gauti už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas.

Deklaruojamas plotas 60 000 ha.

Jei 2004 m. už pasėlius išmokėta 2,8 mln. Lt tiesioginių išmokų, tai 2006 metais 12,6 mln.

litų arba 4,5 karto daugiau (14 lentelė).

14 lentelė. Deklaruoti pasėliai ir tiesioginės išmokos

2005m. 2006m.

Viso pareiškėjų,vnt. 4262 4009

Deklaruotas plotas, tūkst. ha 58,53 60,05

Išmokų suma mln. Lt 13,4 12,57

Šaltinis. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys.

Didelę įtaką kaimiško rajono plėtrai turi ir kiti objektyvūs veiksniai: ūkio dydis, technika,

pastatai, dirbančiųjų kvalifikacija ir iniciatyvios bendruomenės stoka. Tai lemia ne tik sudėtingos

rinkos sąlygos ir nepakankama žemdirbių adaptacija prie jų, bet ir turimo potencialo neatitikimas

šiuolaikinės gamybos sąlygoms, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas

aktyvumas, organizuotumas, verslumo ir vadybinių sugebėjimų trūkumai.

Minėti veiksniai apsprendė vietovių gyventojų ypatumus:

- žymiai mažesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Žemės ūkio darbuotojų darbo

užmokestis yra pats mažiausias tarp visų veiklos sričių;

- natūrinis namų biudžeto išlaidų pobūdis. Kaimo žmonės vartoja nemažai savo gamybos

maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi.

Šie ypatumai kuria ne tik mažmeninės prekybos ir buitinių paslaugų verslų objektų retesnį

tinklą, bet ir sukelia nemažų problemų dėl verslo apimčių plėtros.



71

2007 m. ypač sparčiai pakilus grūdų supirkimo kainoms atsirado galimybė žemdirbiams

gauti didesnes pajamas, kurios įtakos jų gyvenimo lygį ir atsiras prielaidos modernizuoti ūkius. Be

to, šalis pradeda įgyvendinti kaimo plėtros 2007-2013 m.m. programą, kurioje numatoma parama

įvairioms veiklos sritims kaimo vietovėje. Mažeikių rajono savivaldybės kaimiškoje vietovėje

spartesnį gyvenimo kokybės augimą turėtų užtikrinti Vietos plėtros 2007-2013 m.m. strategijoje

numatytas priemonių įgyvendinimas.



72

3.2. Kaimo verslai

Mažeikių r. sav. nepasižymi pramoninio pobūdžio įmonių kaimo vietovėse gausa. Daugiau

jų yra tik priemiestinėse zonose. Nepriklausomybės metais priemiestinėse kaimo vietovėse

padaugėjo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Dažniausiai tai medienos ir mėsos perdirbimo

įmonės, taip pat duonos kepimo ir konditerijos bei kai kurios kitos įmonės. Vyrauja miesto

verslininkams priklausančios įmonės. Pastaruosius kaimo vietovės traukia verslui tinkamų pigių

patalpų gausa ir mažais turto mokesčiais.

Telšių apskritis pasižymi gausiais durpių, iš jų ir pramoninio pobūdžio ištekliais. Bendras

pramoninių durpynų plotas yra 15,3 tūkst. ha, durpių ištekliai 63 mln. t. Daugiausia pramoninių

durpynų yra Telšių rajone. Tačiau nei sovietiniais metais, nei šiuo metu durpių intensyvi

eksploatacija nevykdoma.

Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos kaimo vietovių smulkaus ir vidutinio verslo

struktūroje. Mažmenine prekyba ir viešuoju maitinimu užsiima beveik 76 proc. kaimo vietovėse

esančių verslo objektų. Tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių

magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo

vietovėse, ypač nutolusiose nuo rajonų centrų ir miestų.

Rajono seniūnijose veikia nemažai įvairių įmonių ar dirbama pagal patentus. Tankiausias ir

turintis įvairias kryptis yra Mažeikių apylinkės seniūnijos tinklas. Sedos seniūnijoje veikia 15,

Šerkšnėnų sen.- 20, Reivyčių sen.- 8, Mažeikių sen.- 11, Židikų sen.-12, Tirkšlių sen.- 21, Viekšnių

sen.- 21 , Laižuvos sen. - 5 įvairios įmonės. Tai daugiausia yra prekybos, viešojo maitinimo įmonės,

nors yra ir pramonės, dailiųjų amatų, miško perdirbimo, baldų gamybos įmonių. Dauguma įmonių

savo produkciją eksportuoja į užsienį, ypač paminėtini baldai, metalo dirbiniai, dailieji amatai,

Renavo durpynas.

Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamojoje vietovėje 2006 metų pradžioje veikiančios

įmonės parodytos 15 lentelėje.

15 lentelė. Kaimo verslo įmonės 2006 m.

Verslo rūšis Įmonių skaičius Registruoti ūkininkų ūkiai 1694

Prekyba (parduotuvės, kavinės) 43

Individualios įmonės ir kt. verslo įmonės 27

UAB 22

Autotransporto paslaugos, remontas 6

Medienos bei medienos dirbinių gamyba 5

ŽŪB 3

Metalo apdirbimas, detalių gamyba 3

AB 2



73

TŪB 1

Verslo administravimas 1 Šaltinis: Mažeikių r. sav. duomenys.

Čia neminimos švietimo ir kultūros įstaigos, kurių yra kiekvienoje seniūnijoje. Mažeikių

rajono kaimas turi išskirtinę ne žemės ūkio verslų įvairovę lyginant su kitais kaimiškaisiais

regionais. Vien Šerkšnėnų seniūnijoje plėtojami metalo apdirbimo, žemės ūkio technikos

pardavimo, medienos perdirbimo, durpių gamybos ir kiti verslai (16 lentelė).

16 lentelė. Šerkšnėnų seniūnijos verslai.

Eil.

Nr. Subjekto pavadinimas Ekonominė veikla

Įmonių

sk.

Dirbančiųjų

skaičius

1. UAB „Stronga“ Metalo apdirbimas 1 120

2. UAB „Agratekas“ Ž.ū. technikos pardavimas 1 15

3. UAB „Medrievė“ Medienos perdirbimas 1 33

4. UAB „Tritho“ Ž.ū. produktų gamyba 1 20

5. UAB „Jansora“ Netradicinis verslas 1 60

6. UAB „Vilistra“ Durpių gamyba 1 10

7. A Strigūno IĮ Metalo apdirbimas 1 20

8 D. Uščino IĮ Medienos paruošimas ir

apdirbimas 1

15

9. UAB „Medija“ Medienos paruošimas ir

apdirbimas 1

20

10 A.Ungeičio paslaugų

punktas

Veterinarinės paslaugos 1

1

11. V. Knabiko IĮ Staliaus dirbtuvės 1 2

12. A. Venckaus IĮ Paminklų dirbtuvės 1 6

13. A. Kašietienės ū.ū. Gėlių auginimas 1 2

14. A. Fabijansko IĮ Mažmeninė prekyba 1 2

15. A Samoškienės IĮ Mažmeninė prekyba 2 4

16. R. Butkaus prekybos

įmonė

Mažmeninė prekyba 1

2

17. Registruoti ūkininkų

ūkiai

Ž. ū. Produktų gamyba 567

1077

18. Kavinė – viešbutis

„Plinkiemis“

Paslaugų tiekimas 1

50

19 IĮ „Danuva“ Mažmeninė prekyba 1 2 Šaltinis. Seniūnijos duomenys.

Įvairinant kaimo verslus iškyla dvi problemos: pirma – investicijų į naujas technologijas ir

darbo vietų sukūrimą ir antra – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Mažeikių r. sav. kaimo ne

žemės ūkio verslo įmonės dėl žemos kvalifikacijos ir požiūrio į pramoninį darbą turi labai ribotas

galimybes įdarbinti vietos gyventojus ir yra priversti atsivežti dirbančiuosius iš savivaldybės arba iš



74

kitų rajonų. Sprendžiant kaimo verslų diversifikavimo klausimą lygiagrečiai turėtų būti atliekami

vietos gyventojų psichologinio paruošimo ir perkvalifikavimo darbai.

Rajone taip pat plėtojami ir netradiciniai verslai: elnių, danielių, žirgų auginimas, vaistažolių

auginimas, dekoratyvinių žvakių liejimas, skulptūros iš medžio ir molio, drožimas, pynimas iš

vytelių, audimas staklėmis, mezgimas ir nėrimas, gydymas liaudies medicinos metodais,

dekoratyvinių puokščių darymas, unikalių paveikslų gaminimas, kalvystė, bučiukų pynimas,

siuvinėjimas ir t.t. Nuo tradicinių amatų šie skiriasi tuo, kad gaminiai labai dažnai vienetiniai

kūriniai.

Verslo sąlygos kaime yra patenkinamos, sėkmę lemia dirbančiųjų kvalifikacija ir naujos

technologijos. Verslo sėkmei trukdo dideli mokesčiai, maža gyventojų perkamoji galia. Didelė

dalis lėšų naudojama versle yra nuosavos. Dalis įmonių naudojasi banko paslaugomis. Įmonės

esančios kaimo vietovėse konkuruoja ne tik tarp savęs, o ir su miesto verslininkais. Didelė paspirtis

įmonėms, kitiems ūkio subjektams kaime, tai gaunama valstybės parama.

Pagal atliktus apklausos rezultatus pastebima, kad kaimo teritorijoje veikiančiose įmonėse

vidutinis metinis darbuotojų skaičius iki 49 darbuotojų. Verslo sąlygas savininkai apibūdina

patenkinamai ir net blogai. Jų verslo sėkmę lemia dirbančių kvalifikacija, naujos technologijos.

Entuziazmas vykdyti verslą tame pačiame lygmenyje, diegti naujas technologijas, plėsti verslą dar

neišblėsęs. Dėl mažų apimčių, didesnių transporto kaštų, kaimo verslininkai negali aktyviau taikyti

kainų nuolaidų, kaip tai daro stambios įmonės miestuose.

Įmonės kaimo vietovėse yra mažo finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis

lėšomis didinti gamybinius pajėgumus ir verslo apimtis. Lėšų skolinimąsi riboja užstato banko

paskoloms gauti problema. Komerciniai bankai vengia kredituoti kaimo verslininkus arba tai daro

taikydami didesnes palūkanas, reikalaudami papildomų garantijų.

Rajone nėra užregistruotos nė vienos kaimo turizmo sodybos, nors sąlygos šiai veiklai

vykdyti rajone palankios (per rajoną teka viena didžiausių Lietuvos upių Venta, populiarus Plinkšių

ežeras), tačiau šiuo metu užsiimančių šia veikla nėra. Mažeikių kraštą atranda vandens turistai.

Oficiali vandens turizmo maršrutų analizė nėra atlikta, infrastruktūra šalia vandens kelių taipogi

nėra sukurta, tačiau kelionės vaizdingomis Ventos, Virvytės, Varduvos upėmis ar jų ruožais tarp

vandens turistų kasmet tampa vis labiau populiaresnės. Tarp vietinių ir atvykstančių turistų

populiariausiais išlieka tie patys turistiniai objektai: Renavo dvaras ir parkas, Plinkšių dvaras ir

parkas, pirmosios vaistinės bei A.Griškevičiaus aviacijos muziejai Viekšniuose. Didelę dalį

lankytojų, iš kitų regionų pritraukia komercinės paskirties pramogų objektas - Stumbrų žirgynas.



75

Turizmo ir verslo informacijos centras nuolat organizuoja mokymus bei konsultacijas

smulkaus ir vidutinio verslo subjektams bei privatiems asmenims, norintiems teikti turizmo

paslaugas. Turizmo vystymui yra daug įvairių kultūros paveldo objektų, plėtojami liaudies amatai,

nėra konkurencijos, palankios gamtinės sąlygos. Neigiama rajono turizmo plėtojimui yra tai, kad

neišvystytas transportinis pasiekiamumas bei kelių infrastruktūra, menka turizmo paslaugų pasiūla,

nesuformuotas turizmo įvaizdis, nesutvarkyti kultūros paveldo objektai, nepalanki geografinė

padėtis ir kt.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ypač 2007 – 2013 metų laikotarpiu, rajone atsirado

didesnės galimybės turizmo plėtojimui. Europos Sąjungos fondai numato finansinę paramą turizmo

infrastruktūros ir verslų plėtrai, laisvas keliavimas per sieną su Latvija padidina keliaujančių srautą

per Mažeikius.

Viena iš priemonių, padedančių didinti kaimo gyventojų pajamas yra verslų

diversifikavimas. Lietuvoje ir Mažeikių r. sav. plačiai vystomi netradiciniai kaimo verslai:

dekoratyvinių žvakių liejimas, skulptūra iš medžio arba molio, drožimas, pynimas iš vytelių,

namudinis audimas staklėmis, mezgimas ir nėrimas, gydymas liaudies medicinos metodais

(žolelėmis), dekoratyvinių puokščių darymas, kalvystė, siuvinėjimas, bučiukų pynimas, unikalių

paveikslų gaminimas ir kt. Nuo tradicinių verslų ši veikla skiriasi tuo, kad gaminami unikalūs,

dažnai vienetiniai kūriniai. Netradiciniais verslais užsiima nedidelių individualių įmonių savininkai

bei dirbantys pagal verslo liudijimus, o taip pat pavieniai žmonės. Mažeikių r. sav. identifikuotas 51

netradicinių verslų atstovas. Iš netradicinių verslininkų mažeikiškių paminėtini kalviai, gaminantys

stilingas, originalias eksterjero ir interjero detales: vartus, tvoras, laiptų turėklus, žvakides, židinio

įrankius, taip pat antkapinius paminklus. Visi turi daug užsakymų, dalyvauja parodose, nes meninės

kalvystės darbai labai populiarūs ne tik Lietuvoj, bet ir užsienyje.

Perspektyvus, plataus profilio verslininkas yra stalius Genadijus Karevas, gaminantis

medinius stogus, suolus, stalus lauko pavėsinėms, įrangą žaidimų aikštelėms.

Vytautas Ramanauskas, ko gero, vienintelis užsiima tošininkyste - pynimu iš beržo tošies.

Nemažai atstovų kuria įvairius paveikslus, pano interjero papuošimui. Tai besiskiriantys

savitu stiliumi aliejinės tapybos atstovai – Alma Krapauskienė, Danutė Palekienė, Renata

Vasiliauskienė, Anatolij Celik. Įdomūs Vaidos Blistrubienės ant medinių lentelių tapyti darbeliai.

Daug kruopštumo reikalauja kryželiu siuvinėjami paveikslai – Mildos Railienės, Reginos

Labanauskienės, Laimos Žvėgaitės darbai.

Bene pačia savičiausia technika pasižymi Snieginos Chriščinavičienės iš įvairių spalvų

smėlio kuriami paveikslai. Originalūs Leoncijos Vasiliauskienės iš šiaudelių klijuojami paveikslai.



76

Kruopštūs ir Nijolės Daučiūnaitės bei Virginijos Tautkienės karpiniai iš popieriaus - Giminės

medžiai, Zodiako ženklai, atvirukai, skirtukai.

Alfonsa Vaitkevičienė kuria floristines detales, puokštes įvairioms progoms, interjerui.

Įvairūs dirbiniai iš medžio – Antano Murausko, Algerdo Česnausko, Vaido Šopausko

suvenyrai, kaukės, Kazio Kulikausko mediniai laikrodžiai, Petro Žukausko baldai, laiptai. Arvydas

Lukoševičius iš medžio tekina indus.

Originalūs skulptoriaus Pauliaus Daujoto dirbiniai iš akmens – laikrodžiai, taupyklės, indai,

taip pat dvejų mažeikiškių juvelyrų Juozo Kimčio ir Boriso Sadausko darbai.

Nemažai moterų užsiima rankdarbiais, – siuva, mezga, neria, – tai Asta Butienė, Adelė

Monstavičienė, Asta Gečienė. Irena Maksvytienė gamina gėles rūbų papuošimui, Aušra

Montvydienė užsiima makrame – aksesuarų vėrimu iš labai smulkių karoliukų. Pati jauniausia

aštuoniolikmetė Laura Daučiūnaitė pina aksesuarus iš virvelių ir medinių karoliukų.

Keramikės Ilona Jonušienė ir Lina Špokevičienė iš molio lipdo įvairius suvenyrus,

dekoratyvinius indus.

Didelė parama, tuo pačiu ir galimybės, kaimo verslų įvairinimui bus teikiama pagal Kaimo

plėtros programos 2007 – 2013 metams trečioje kryptyje numatytas priemones, kurių pagrindu

parengta vietos plėtros strategija.

Verslo plėtrą kaimo vietovėse lemia ir žmonių, besiimančių šios veiklos, nepakankami

versliniai ir vadybiniai sugebėjimai. Didžioji dauguma kaimo verslininkų ėmėsi verslo, praradę

turėtą darbą ir spiriami būtinumo susikurti darbo vietą. Tai asmenys, apibūdinami verslininkais ne

„iš pašaukimo“, o „iš būtinumo“. Dauguma iš jų yra geri savo profesijos žinovai, tačiau neturi

gilesnio supratimo apie konkurenciją, marketingą, finansų apskaitą ir kitas, kasdieniame versle

reikalingas žinias. Tai didina jų verslo riziką.

Savivaldybės vaidmuo, remiant kaimo verslą, turėtų būti stipresnis. Ji galėtų mažinti jos

jurisdikcijoje esančius mokesčius, taikyti kitas lengvatas. To pasekoje miesteliuose, pirmiausiai,

atsirastų reikalingos paslaugos, naujos darbo vietos, tvarkingai mokami mokesčiai.

Apklausos ir savianalizės metu nustatyta, kad stiprios, gerai ir pelningai dirbančios įmonės,

tai darbo vietos ir pajamų šaltinis kaime gyvenantiems žmonėms. Svarbiausias vaidmuo tenka

stambiems ūkininkams, prekybinėms įmonėms. Kaimo gyventojai mano, kad perspektyvūs verslai

yra šie:

1. Kaimo turizmas;

2. Netradicinė žemdirbystė (uogų, grybų, gėlių, gluosnių, sodinukų auginimas, vaistažolių

auginimas);



77

3. Alternatyvūs verslai (žuvininkystė, bitininkystė, kalvystė, medžio drožyba, miškininkystė,

pynimas iš vytelių, floristika, medienos apdirbimas);

4. Ekologiniai ūkiai;

5. Socialinės ir buitinės paslaugos (skalbimas, kirpimas, slaugymas, senelių priežiūra,

šarvojimo paslaugos);

6. Stambūs ūkiai (tradicinė žemdirbystė).



78

4. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS SOCIALINĖ BŪKLĖ

4.1. Kaimo gyventojų užimtumas ir pajamos

Kaimas per šimtmečius turėjo išskirtines ekonomines ir socialines sąlygas, kurios apsprendė

gyvenimo būdą. Žmogaus sąlytis su gyvąja gamta teikė jam pasitenkinimą, o veiklos rezultatai

apsprendė jo pragyvenimo lygį. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę per trumpą laiką

buvo sunaikinta sovietinio tipo kaimo gamybinė ir socialinių paslaugų infrastruktūra. Kaimo

žmonės turėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir priklausomai nuo gebėjimų rasti „nišą“ savo veiklai.

Skaudžiausia problema tiek mieste, tiek ir kaime išlieka nedarbas. Kaip buvo minėta

ankstesniuose skyriuose, Mažeikių rajono sav. 2007 m. pradžioje gyveno 65,5 tūkst. gyventojų.

Gyventojų sudėtis pagal lytį parodyta 9 pav. Aukštas Mažeikių raj. sav. pramoninio išsivystymo

lygis turėjo įtakos demografinei gyventojų sudėčiai.

47.4

52.6

Moterų Vyrų

9 pav. Procentinė gyventojų sudėtis pagal lytį 2006 m.

Šaltinis. Darbo biržos duomenys.

Rajono savivaldybėje 5,2 proc. didesnis vyrų skaičius, gan palanki gyventojų demografinė

sudėtis. Pagal amžiaus grupes rajono gyventojai pasiskirstę sekančiai:

10 pav. Demografinė gyventojų sudėtis, proc. 2006 m.

Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys

Vienam darbingo amžiaus žmogui tenka 0,67 nedarbingo amžiaus žmogaus.

62,0 proc. – darbingo amžiaus gyventojai

21,8 proc. - jaunimas 16,2 proc. – pensijinio amžiaus



79

Tačiau palanki demografinė situacija rajono savivaldybės mastu, paslepia blogėjančius

kaimo gyventojų demografinius pokyčius. Nors darbingo amžiaus gyventojai pasiskirstę

proporcingai gyventojų skaičiui pagal gyvenamąją vietovę (11 pav.), tačiau daugumai jų, kaimas

yra tik gyvenamoji vietovė. Dėl silpnai išvystytų kaimo verslų arba negalėdami įsidarbinti pagal

norimą kvalifikaciją, daugelis kaimo gyventojų dirba miesto įmonėse ir ten sprendžia savo

ekonomines ir socialines problemas. Darbingo amžiaus žmonės pagal gyvenamąją vietovę ir lytinę

sudėtį parodyti (11 pav.).

Miesto gyventojai Kaimo seniūnijų gyventojai

11 pav. Darbingo amžiaus žmonės pagal gyvenamąją vietovę, proc. 2006 m.

Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.

Darbingo amžiaus žmonių rajone gyvena 41,7 tūkst. Darbingo amžiaus žmonių grupėje

kaimo seniūnijų gyventojų yra 30,1 proc. (12,5 tūkst.), miesto – 69,9 proc. (29,0 tūkst.). Šios

amžiaus grupės vyrų rajone gyvena 20,6 tūkst. (49,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų), moterų -

21,1 tūkst. (50,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų). 6,3 tūkst. arba 30,6 proc. šios amžiaus grupės

vyrų gyvena kaime, 14,3 tūkst. arba 69,4 proc. gyvena mieste. Šios amžiaus grupės moterų 6,2

tūkst. arba 29,4 proc. gyvena kaime, 14,9 tūkst. arba 70,6 proc. gyvena mieste. 2007-01-01 darbo

biržoje yra bedarbiu registruotas kas šešioliktas darbingo amžiaus rajono gyventojas. 2006-01-01

darbo biržoje buvo bedarbiu registruotas kas vienuoliktas darbingo amžiaus rajono gyventojas,

bedarbių darbingo amžiaus žmonių buvo 6,3 proc. nuo bendro darbingų žmonių skaičiaus , iš jų 3,4

proc. vyrų, 9,1 proc. moterų, 7,9 proc. kaimo gyventojų, 5,6 proc. miesto gyventojų (12 pav.).

69.9

30,1



80

Vyrų Moterų

12 pav. Darbingo amžiaus žmonių lytinė sudėtis kaimo vietovėje, proc. 2006 m.


2007 07 01 duomenimis kas dvidešimtas darbingo amžiaus rajono gyventojas yra registruotas

darbo biržoje (16 lentelė).

16 lentelė. Bedarbių struktūriniai pokyčiai , proc.

2001 m. (1 pusmetis)

2007 m. (1 pusmetis)

Moterys 57,7 72,4

Jaunimas 15,2 5,2

Virš 50 metų amžiaus asmenys 21 45,3

Gyvenantys kaime 40,1 35,6

Pakartotinai registruoti 5,6 77,4 Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.

Iš pateiktos bedarbių struktūros matyti, kad rajone bedarbių tikslinės grupės yra: moterys,

virš 50 metų amžiaus asmenys ir pakartotinai registruoti bedarbiai. Per 6 metus ženkliai išaugo

pakartotinai registruotų asmenų. Viso – 77,4 proc., t.y. apie 1400 bedarbių. Iš jų: 67,2 proc.

moterys, 32,8 proc. vyrai, 70,3 proc. gyvenantys kaime, 15,6 proc. pasirengę darbo rinkai, 84,4

proc. nepasirengę darbo rinkai.

Bedarbių skaičius 2005 – 2007 m. laikotarpiu mažėjo visose tikslinėse grupėse ir vietovėse

(13 pav.). Kaimo bedarbių skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 1342 žmogaus iki 571, arba

2,3 karto. Tačiau opi lieka moterų bedarbystės problema.

30,6

29,4



81

2539 181 1342 1966

1645 102 788 1056

1280 123 571 448

2005

2006

2007

Moterys Jaunimas iki 25 metų Kaimo bedarbiai Ilgalaikiai bedarbiai

13 pav. Tikslinės bedarbių grupės 2007 01 01


Tikslinėse bedarbių grupėse didžiausią lyginamąjį svorį užima moterys, tačiau pažymėtina,

kad visose grupėse bedarbių skaičius 2005-2007 m. laikotarpyje sparčiai mažėjo. Kaimo vietovėje

jis sumažėjo nuo 1342 iki 571, arba 2,2 karto.

Kalbant bendrai apie rajono bedarbystės problemas, matosi, kad bedarbių skaičius labai

skiriasi pagal amžiaus grupes. Sunkiausiai prie naujų pokyčių prisitaikė 25-49 m. amžiaus žmonės.

Lengviausiai – 50-64 metų. Mūsų manymu tai lemia sovietinės sistemos siauros specializacijos

žmonių nesugebėjimas prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir savarankiškai pradėti savo verslą arba

persikvalifikuoti. Jauni žmonės augina vaikus, važiuoja į užsienį užsidirbti didesnių pinigų. Labai

sunkiai kuria savo verslą, nes dauguma verslesnių žmonių paliko kaimą. Kaimą palieka jaunimas,

negrįžta studijas baigę jauni žmonės. Didelė nenoro gyventi kaime priežastis – prasta infrastruktūra.

Vertinant darbo biržos taikomų priemonių efektyvumą, galima išskirti pagrindines

problemas:

- Bedarbiai įgyja nepakankamas kompetencijas, siauras kvalifikacijas profesinio mokymo

programoje, todėl netenkina darbdavių poreikio.

- Atsirado poreikis naujoms profesinėms kvalifikacijoms, kaip „plastikinių langų

montuotojas“, „ruletų, žaliuzių montuotojas“, „mobiliųjų telefonų remontininkas“ ir kitoms

profesijoms, kaip „masažuotojas“, „komercijos agentas“, „vadybininkas“.

- Žema bedarbių motyvacija, menkas išsilavinimas, psichologinės problemos trukdo

bedarbiams realiai suvokti savo situaciją ir teisingai planuoti savo karjerą.

- Subsidijuojamose darbo vietose ir Vietinių užimtumo iniciatyvų projektais įsteigtose

vietose vyksta didelė darbuotojų kaita;



82

- Bedarbių netenkina minimalus darbo apmokėjimas, darbas ne gyvenamojoje vietoje

(kaimo žmonių - darbas mieste, miesto žmonių – darbas kaime) ir komandiruotėse.

- Socialinės pašalpos neskatina noro likti pastoviam darbui, nes socialinės paramos

piniginė išraiška adekvati gaunamam atlyginimui, todėl didėja bedarbių pasyvumas.

Darbdaviai noriai naudojasi jiems naudinga darbo biržos parama, todėl nėra suinteresuoti

turimų darbuotojų išsaugojimu darbo vietose ir geresnių darbo sąlygų jiems sudarymu.

Darbo motyvacijos vienas iš labiausiai apsprendžiančių veiksnių yra verslo grynosios

pajamos, samdomo darbuotojo darbo užmokestis. Anketinės apklausos būdu nustatyta, kad

dominuoja kaimo gyventojų pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nuo 300-500 Lt (14 pav.).

2.00%

14.00%

30.00%

16.00%

16.00%

20.00%

2.00%

Iki 100 Lt

101-300 Lt

301-500 Lt

501-800 Lt

801-1000 Lt

Virš 1000 Lt

Neatsakė

14 pav. Respondentų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, Lt.

Šaltinis: Anketinės apklausos duomenys.

Pagrindines pajamas kaimo žmonės gauna iš žemės ūkio veiklos, papildomo darbo ir

valstybinės socialinės paramos. Apklausti respondentai nurodė, kad net 41 proc. jų gaunamų

piniginių pajamų sudaro materialinės vertybės ir pajamos, gaunamas darbo užmokestis (15 pav.).

25.00%

9.00%

41.00%

3.00%2.00%

7.00%11.00%

2.00%

Darbas asmeniniame ūkyje

Samdomasis darbas žemės ūkyje

Samdomas darbas ne žemės ūkyje

Nuosavas verslas

Pensija

Kitos socialinės išmokos

Kiti pajamų šaltiniai

Išlaikytinis

15 pav. Respondentų pajamų šaltiniai, proc.

Šaltinis: Anketinės apklausos duomenys.



83

Atkreiptinas dėmesys, kad kaime turi būti plečiami ne žemės ūkio verslai, kuriuose būtų

sukuriamos darbo vietos, galėtų įsidarbinti kaimo gyventojai. Svarbus vaidmuo šeimos biudžetui

tenka ir pajamoms, gautoms iš asmeninio ūkio. Jos respondentų šeimos biudžete sudaro net 25 proc.

Svarbų vaidmenį šeimos biudžete, ypač pensinio amžiaus bei socialiai remtinų žmonių, užima

įvairios socialinės paramos lėšos (17 lentelė).

Socialinės paslaugos - viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. Svarbiausias

socialinių paslaugų tikslas – patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumą

nežeminančias sąlygas, kai jie patys yra nepajėgūs to pasiekti savarankiškai. Tai paslaugos,

orientuotos bent į minimalų poreikių patenkinimą. Socialinės paslaugas rajone teikiamos įvairioms

žmonių grupėms. Pagrindinės yra:

senyvo amžiaus žmonės ir jų šeimos;

suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;

socialinės rizikos šeimos;

vaikai su negalia ir jų šeimos;

likę be tėvų globos vaikai.

17 lentelė. Savivaldybės biudžeto lėšos socialinei paramai

Eil.

Nr.

Rodiklio pavadinimas 2005 m. 2006 m.

1. Savivaldybės biudžeto lėšos vidutiniškai vienam rajono gyventojui, Lt 1424,3 1666,4

2. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinei paramai (piniginei ir

paslaugoms), Lt

2123,4 2293,5

3. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms, Lt 2015,5 2124,0 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.

Tyrimo metu išryškėjo dvi pagrindinės, rajonui šiuo metu pačios aktualiausios tikslinės

grupės: socialinės rizikos šeimos ir senyvo amžiaus žmonės.

Viena iš paslaugų gavėjų grupių yra socialinės rizikos šeimos ir jų vaikai. Socialinės rizikos

šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja

alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo

azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja

prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne

šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam

vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimų tematika yra aktuali daugelyje pasaulio

valstybių, ypač tų, kurios išgyveno ir tebeišgyvena esmines socialines permainas. Vaikai –

būsimieji socialinio veiksmo dalyviai ir nuo jiems skiriamo dėmesio priklausys ateities visuomenė,



84

tautos ir jos valstybės perspektyva. Siekiant užtikrinti socialinės rizikos šeimų mažėjimą, neužtenka

aktyvinti visuomenės, teritorinių bendruomenių ir valstybės bendradarbiavimą.

Opiausia socialinės rizikos šeimų problema – smurtą patiriančios moterys ir vaikai, kurie

dažnai ne tik negauna profesionalios pagalbos, bet ir ne visada žino kur ją gauti bei nedrįsta viešai

apie tai prisipažinti. Visuomenė turi suvokti, kad smurtas šeimoje ir prievarta, naudojama prieš

asmenį, yra visų mūsų reikalas. Tai socialinė problema, o ne vien šeimos ar moters reikalas. Ypač

sudėtinga kaimo moterų, kurioms ne visada prieinamos socialinės pagalbos paslaugos, o šeimose

vyrauja nedarbas, girtavimas, skurdas, padėtis. Nuo smurto dažniausiai kenčia moterys ir vaikai.

Rajone 2007 m. liepos 1 d. užregistruotos 205 socialinės rizikos šeimos (18 lentelė), jose

auginama 490 vaikų. Palyginus su 2006 m. socialinės rizikos šeimų padidėjo 8 proc.

18 lentelė. Socialinės rizikos šeimos seniūnijose

Eil.

Nr. Seniūnijos pavadinimas 2006 m. 2007 m.

1. Mažeikių miesto seniūnija 80 101

2. Mažeikių apylinkės seniūnija 10 6

3. Laižuvos seniūnija 14 14

4. Reivyčių seniūnija 7 6

5. Šerkšnėnų seniūnija 11 14

6. Sedos seniūnija 8 10

7. Tirkšlių seniūnija 18 13

8. Viekšnių seniūnija 23 24

9. Židikų seniūnija 19 17

iš viso: 190 205 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.

Mažeikių rajone rizikos šeimoms yra teikiamos socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių

ugdymo ir palaikymo) paslaugos namuose, jas šiuo metu gauna 105 šeimos. Su šiomis šeimomis

dirba 8 socialiniai darbuotojai seniūnijose (kiekvienoje seniūnijoje po vieną). Keturi socialiniai

darbuotojai iš socialinių paslaugų tarnybos dirba su rizikos šeimomis, gyvenančiomis mieste. 1

darbuotojas Socialinės paramos skyriuje, koordinuoja šį darbą rajone. Socialinių įgūdžių ugdymo ir

palaikymo paslaugos teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti

savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas

funkcijas. Paslaugas gali sudaryti sudedamosios dalys: informavimas, konsultavimas,

tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas, kasdienio gyvenimo

įgūdžių ugdymas ir palaikymas (namų ruošoje, tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant

mokesčius, prižiūrint vaikus ir pan.), darbinių įgūdžių ugdymas (siuvimas, mezgimas, savarankiškas



85

patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.), kitos paslaugos. Jei šios paslaugos anksčiau daugiau buvo

orientuotos į neįgaliųjų, pensinio amžiaus žmonių poreikius, tai nuo šių metų daugiau dėmesio yra

skiriama ir socialinės rizikos šeimoms.

Apibendrinant galima sakyti, kad Mažeikių rajono savivaldybėje socialinių paslaugų

infrastruktūra labiau orientuota į minėtas socialines grupes (neįgalieji, seni asmenys, vaikai) mieste.

Kaip jau buvo pažymėta, socialinės priežiūros paslaugos socialinės rizikos šeimoms dažniausiai

teikiamos kliento namuose, bet tai ne visada išsprendžiama problema. Įvertinant, kad Mažeikių

rajono savivaldybėje vystosi nepalankios socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų didėjimo

tendencijos (didėja socialinės rizikos šeimų skaičius, nemažėja nusikalstamumo lygis, didėja

ligotumas, narkomanija, infekuotų ŽIV, alkoholine psichoze), ir, siekiant šios tikslinės grupės

socialinės integracijos, teisių užtikrinimo būtina plėtoti socialines paslaugas socialinės rizikos

šeimoms ir jose gyvenantiems vaikams, ypač atkreipiant dėmesį į kaime gyvenančias šeimas.

Kaip buvo minėta, kita socialinė grupė, kuriai turi būti skirtas didelis dėmesys yra vyresnio

amžiaus žmonės. Keičiantis demografinei situacijai Mažeikių r. sav. padėtis yra žymiai geresnė nei

kituose regionuose (16 pav.).

16 pav. Mažeikių rajono gyventojų demografinė struktūra 2007 m.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

Mažeikių rajone lyginant su visa Lietuva vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų dalys yra

didesnės. Pensinio amžiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų demografinėje struktūroje yra

mažesnė nei visoje Lietuvoje. Todėl Mažeikių rajonas palyginus yra ,,jaunas“ rajonas ir turi šį savo

potencialą tinkamai išnaudoti tolesnėje ekonominėje rajono plėtroje.

17,99

64,26 61,94 63,12

20,07 17,44

19,44 15,65

20,09

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

100%

Mažeikių r. Telšių apskr. Lietuva

Vaikai iki 15 m.

Darbingo amžiaus gyventojai

Pensinio amžiaus gyventojai



86

Šiuo metu Mažeikių rajono seniūnijų gyventojams teikiamos socialinės paslaugos namuose,

yra galimybė kreiptis ir dėl spec. transporto (19 lentelė).

19 lentelė. Kaimo gyventojams suteiktos socialinės paslaugos

Šaltinis: Mažeikių r. sav. duomenys

Socialinių paslaugų struktūra silpnai išvystyta dienos globos ir rizikos grupių asmenų

atžvilgiu. Minėtos socialinės paslaugos yra teikiamos tik mieste.

Kaimo gyventojų pagrindinė problema yra tai, kad daugėja vienišų ir neįgalių žmonių,

kuriems reikalingos įvairios socialinės paslaugos. Taip pat daugėja bedarbių, socialinės rizikos

šeimų ir kitų socialinių grupių asmenų. Būtina papildyti socialinių paslaugų tinklą seniūnijose ir

užtikrinti visapusišką pagalbą visoms socialinėms žmonių grupėms.

Socialinių paslaugų įstaigos teritoriniu požiūriu yra susitelkusios Mažeikių mieste.

Socialinių paslaugų tinklas kaime nėra išvystytas, todėl kaimo vietovėse gyvenantiems Mažeikių

rajono gyventojams nėra užtikrinamas pakankamas socialinių paslaugų prieinamumas, o tai skatina

socialinių problemų gausėjimą. Mažeikių rajone LVGTO „Gelbėkit vaikus" Mažeikių padalinys,

teikianti socialines paslaugas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms. Socialinių paslaugų tinklas

šiai grupei yra neišvystytas.

Viena iš pagrindinių socialinių paslaugų įstaigų problemų – maži darbuotojų atlyginimai.

Todėl iš vienos pusės sunku užtikrinti dirbančiųjų motyvaciją, iš kitos pusės – pritraukti šios srities

profesionalus. Nors kasmet Mažeikių rajono savivaldybė skiria daugiau lėšų socialinei apsaugai,

biudžete nėra pakankamai lėšų įgyvendinti visas numatytas investicijas. Ilgalaikės socialinės globos

poreikis patenkinamas, tačiau gyventojai apgyvendinami ne Mažeikių rajone. Trūksta vietų globos

namuose likusiems be tėvų globos, vaikams, pagyvenusiems asmenims, gyventojams, turintiems

protinę negalią. Mažeikių rajone trūksta krizių centro, socialinės priežiūros paslaugų asmenims su

negalia.

Apibendrinant kaimo socialinę būklę galima daryti išvadą, kad socialinių paslaugų poreikis

didėja ir reikia perspektyvoje didesnį dėmesį skirti socialinės atskirties gyventojams, plėsti

socialinių paslaugų infrastruktūrą, nustatyti tinkamiausią socialinių paslaugų tinklą, kad socialines

paslaugas pirmiausia gautų tie, kuriems jų labiausiai reikia. Turint ribotus materialinius ir

Metai Socialinė priežiūra Techninės pagalbos

priemonės neįgaliesiems Specialusis transportas

2005 m. 95 asmenys 114 asmenų 9 asmenys

2006 m. 80 asmenų 156 asmenys 8 asmenys

2007 I

pusmetis

70 asmenų 99 asmenys 12 asmenų



87

žmogiškuosius išteklius, vietos plėtros strategijoje nustatytos prioritetinės tikslinės grupes ir

identifikuoti jų poreikiai.

Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra bus siekiama skatinti bendruomenių gebėjimus

rūpintis savo nariais, didinti socialinių paslaugų įstaigų tinklo įvairovę, kas turėtų sudaryti sąlygas

namuose globojamų asmenų šeimų nariams sugrįžti į darbo rinką. Padidės socialinių paslaugų

prieinamumas seniūnijų gyventojams bei pagerės jų kokybė.



88

4.2. Sveikatos priežiūra

Pirminė sveikatos priežiūra, kuri yra prioritetinė Mažeikių rajono savivaldybės sveikatos

priežiūros kryptis, vykdoma pirminės sveikatos priežiūros centruose. Pirminę sveikatos priežiūrą

teikė 6 įstaigos, penkios jų (VšĮ) yra įsteigtos savivaldybės: VšĮ Dr. A. Biržiškos sveikatos namai (3

medicinos punktai:Kapėnų, Užventės, Palnosų – Gudų ir Žibikų medicinos kabinetas), VšĮ Tirkšlių

PSPC (5 medicinos punktai: Užlieknės, Pievenų, Balėnų, Šerkšnėnų, Žemalės ), VšĮ Sedos PSPC (4

medicinos punktai: Dagių, Plikšių, Rubikų, Renavo), VšĮ Židikų PSPC (4 medicinos punktai:

Cukrinų, Lūšės, Pikelių, Račalių), VšĮ Mažeikių PSPC, IĮ Z. Šiaulienės Šeimos sveikatos centras.

Nuo 2006 m. reorganizavus Mažeikių PSPC, pradėjo veiklą dar dvi Mažeikiuose esančios

įstaigos, teikiančios šeimos medicinos pirminės sveikatos priežiūros paslaugas: VšĮ Mažeikių

senamiesčio PSPC (8 medicinos punktai: Auksūdžio, Bukaičių, Bugenių, Krakių, Laižuvos,

Purvėnų, Ruzgų, Urvikių ir medicinos kabinetas Leckavoje), UAB Sveikata šeimai, bei UAB

Mažeikių psichikos sveikatos centras.

Antrinės priežiūros paslaugas Mažeikių r. teikia VšĮ Mažeikių ligoninė, dalį antrinio lygio

sveikatos priežiūros paslaugų Teritorinė ligonių kasa perka iš privačių tiekėjų.

Mažeikių rajone yra 192 kaimai, kuriems pirminę sveikatos priežiūrą teikia 9 įstaigos ir 24

kaimo medicinos punktai. Minėti punktai suteikia pirminę medicininę pagalbą, atlieka profilaktinį

darbą.

Išlaidos sveikatos priežiūrai labai skiriasi įvairiose medicinos punktuose ir įstaigose.

Brangiausiai išlaikomi yra viešoji įstaiga”Tirkšlių PSPC” ir Sedos medicinos punktai. Dauguma iš

jų aptarnauja nuo 200 iki 300 gyventojų, bloga patalpų būklė, apšildymas elektriniais šildytuvais.

Bloga kelių būklė, sunkiai pasiekiami atskiri gyventojai. Tikslingiau būtų tokių punktų gyventojus

aptarnauti su mobiliu transportu medicinos felčerei, pagal registraciją ir gydytojų nurodymus.

Mažeikių rajone suaugusių susirgimų skaičius tenkantis 1000 suaugusių buvo santykinai

mažesnis (1428,4/1000) nei Telšių apskrityje (1657,3/1000) ir visoje Lietuvoje (1708,6/1000),

vaikų susirgimų skaičius tenkantis 1000 vaikų viršija apskrities vidurkį, tačiau buvo mažesnis už

šalies vidurkį. Mažeikių rajone 1000-iui vaikų teko 2192,0 susirgimų, Telšių apskrityje – 2064,3,

Lietuvoje – 2261,8.

Kaimo gyventojų tarpe dominuoja Lietuvoje labiausiai paplitę susirgimai. Sergamumas

vėžiniais susirgimais, kaip ir kitomis ligomis, nesiskiria nuo respublikinių ir apskrities rodiklių.

Vyrauja darbingo amžiaus vyrai (prostatos, plaučių ir trachėjos, skrandžio), moterims (krūtų,

gimdos, odos). Tai rūkantys, išgeriantys vyrai. Daugumoj, moterims padidėjęs sergamumas odos



89

vėžiu kelia susirūpinimą ir reikėtų stiprinti profilaktiką, išaiškinta daugiau prostatos ir krūtų bei

gimdos kaklelio vėžinių susirgimų dėka vykdytos vėžinių markerių ankstyvos diagnostikos.

Pasiteisino papildomas sveikatos apsaugos finansavimas. Tačiau didele problema kaimuose išlieka

priklausomybė alkoholiui, rūkymui, sveikos gyvensenos nevertinimas. Sergamumas ir ligotumas

priklausomybėmis. Mažeikių r. , tame tarpe ir kaimo teritorijos gyventojų pastebimos šios

sergamumo ir ligotumo priklausomybės tendencijos:

- sergančiųjų priklausomybės ligomis skaičius kaip ir visoje šalyje kasmet auga;

- daugėja sergančiųjų alkoholizmu, tačiau mažėja priklausomybės nuo narkotikų

sergančiųjų skaičius.

Mažeikių rajono savivaldybėje gyventojų aprūpinimas viduriniu medicinos personalu

kasmet mažėja: 2003 m. 100000-iui darbuotojų teko 80,9 , 2005 m. – 74,9 it 2006 m. 70,9

specialistais su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų). Šiuo metu

Mažeikių rajone aprūpinimas viduriniu medicinos personalu yra vienas mažiausių apskrityje ir

visoje šalyje. 2006 m. 10000-iui gyventojų teko 70,9 specialistų (Telšių apskrityje -72,9, Lietuvoje

– 96,4).

Kaimuose gyventojai naudoja šachtinių šulinių vandenį. Iš jų net 40 proc. yra padidintas

nitratų kiekis.

Anketinių apklausų metu paaiškėjo, kad yra tiesioginis ryšys tarp išsilavinimo, dirbančiųjų ir

sveikatos. Neišsilavinę ar mažai išsilavinę žmonės neadekvačiai vertina savo sveikatos būklę. Todėl

būtina skatinti prevencinę mediciną, supažindinant, sudarant sąlygas sveikai gyvensenai. Tai turi

tapti socialine norma, skatinanti asmenis ir šeimas siekti geresnės sveikatos.Tai galima padaryti

sukuriant sveiką aplinką, saugoti ją nuo pavojingų veiksnių: nuolatinė vandens kontrolė, maisto

produktų kokybės kontrolė, atliekų ir dirvožemio tyrimai, gyvenviečių ekologinės situacijos

vertinimas ir konkrečių sveikatos problemų sprendimas.

Vienas pagrindinių gyventojų gyvenimo kokybės ir sveikatos rodiklių yra vidutinė būsimo

gyvenimo trukmė (17 pav.).



90

67,7166

63,54 63

78,33 7876,32 76

68 67,2368,07

63,764,5663,41

78,1578,2277,95

76,676,11

75,35

60

65

70

75

80

85

1999 2000 2001 2002 2006

Miesto vyrai Kaimo vyrai Miesto moterys Kaimo moterys

17 pav. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

Lyginant būsimo gyvenimo trukmę Lietuvos ir išsivysčiusių pasaulio valstybių pastebimas

didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų būsimo gyvenimo trukmės, ypač kaime.

Organizuojant tinkamai prieinamą ir priimtiną sveikatos paslaugų priežiūrą, taikant

kaimuose pirminės sveikatos grandies, šeimos gydytojų instituciją, o reikalui esant ir antrinę bei

tretinę sveikatos priežiūrą, galima pasiekti norimų rezultatų, nepamirštant ligų profilaktikos,

savalaikio išaiškinamumo, įtraukiant kaimo bendruomenių aktyvą.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Mažeikių r. sav. kaime opi vaikų sveikatos ir sveikos

gyvensenos priežiūra ir užtikrinimas. 2004 m rajone gyveno kaimo vietovėje gyveno 138 socialinės

rizikos šeimos, kuriose augo 361 vaikas. 2008 m. padėtis pagerėjo socialinės rizikos šeimų skaičius

sumažėjo 24 proc., vaikų 40 proc.(20 lentelė).

20 lentelė. Šeimų ir vaikų skaičius seniūnijose 2008 01 01

Seniūnija Socialinės

rizikos šeimų

skaičius

Jose augančių

vaikų skaičius

Daugiavaikių

šeimų skaičius

Jose augančių

vaikų skaičius

Mažeikių apyl. 11 23 4 14

Laižuvos 14 27 3 12

Reivyčių 6 13 2 7

Sedos 13 26 5 18

Šerkšnėnų 12 26 4 14

Tirkšlių 15 55 10 48

Viekšnių 24 26 11 42

Židikų 10 23 6 19

Iš viso: 105 219 45 174 Šaltinis: Mažeikių r. sav. Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenys



91

Valstybė skiria nemažai dėmesio tokiems vaikams, bet kiekviena kaimo bendruomenė ir

ŠVLVVG savo veiklos prioritetuose numato darbą su socialinės rizikos šeimomis, ypač

auginančiomis vaikus.

Vertinant sveikatos sistemos būklę galima daryti išvadas, kad yra medicinos specialistų

trūkumas (ypač odontologų, vaikų ligų ir kt.), kai kurių pastatų prasta būklė, siaurinamos

specializuotų paslaugų apimtys neužtikrina tam tikrų sveikatos paslaugų pasiūlos. Dėl

nepatenkintos paklausos susidaro eilės, norint gauti paslaugas. Nepakankamas finansavimas riboja

galimybes ne tik investuoti, bet ir pritraukti naujus kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus.

Socialinių paslaugų nepakankamumas sveikatos priežiūros įstaigose. Būtina plėtoti socialinių

paslaugų teikimą.

Įvertinant sveikatos priežiūros būklę kaimo vietovėje ir norint nors dalinai įgyvendinti

sveikatos politikoje „Sveikata XXI amžiuje“ numatytos pagrindines gaires, kaimo gyventojų

nuomone reikia:

- tiekti centralizuotai vandenį iš saugių vandenviečių;

- kaimo medicininius punktus aprūpinti reikiama įranga ir atlikti patalpų remontą;

- pagerinti ryšio sistemą tarp medicininių punktų ir tikų medicinos sistemos įstaigų;

- pagerinti privažiavimo kelius prie kaimo med. punktų.

Vykstanti šalies ir rajono socialinė-ekonominė diferenciacija gali pagilinti sveikatos ir

sveikatos priežiūros skirtumus tarp atskirų gyventojų grupių, padidinti atotrūkį Mažeikių r. tarp

kaimo ir miesto gyventojų galimybių gauti tinkamas medicinos paslaugas.



92

4.3. Švietimas ir kultūra

Mokyklų skaičius, mokinių daugėjimas ar mažėjimas, tiesiogiai susijęs su ekonomine

situacija kaime. Lėtas ūkių augimas, prasta kaimo infrastruktūra, jaunų žmonių negrįžimas į kaimą

baigus mokslus, jaunų žmonių išvykimas į užsienį, sendina kaimą. Kaime vis dažnėja laidotuvių ir

vis retėja krikštynų. Dėl to kaime kol kas nėra jokių požymių, rodančių ryškų mokinių skaičiaus

augimą. Geriausiu atveju mokinių skaičius laikysis panašus.

Rajone veikia 4 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 14 pagrindinių mokyklų, 4 pradinės, 1

darželis-mokykla ir 5 mažakomplektės kaimo mokyklos. 2005-2007 metais buvo uždarytos Lūšės,

Račelių, Žibikų, Svirkančių, Purvėnų, Bugenių, Pievenų, Urvikių pradinės mokyklos. Senamiesčio

pagrindinės mokyklos skyriumi tapo Leckavos pradinė mokykla.

Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius nuolat mažėja, tačiau didėjant gimstamumui,

tikėtina, kad ir bendrojo lavinimo mokinių skaičius didės (21 lentelę).

21 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų ir mokinių skaičius Mažeikių r. 1993-2007 m.

19

93-1

99

4

19

94-1

99

5

19

95-1

99

6

19

96-1

99

7

19

97-1

99

8

19

98-1

99

9

19

99-2

00

0

20

00-2

00

1

20

01-2

00

2

20

02-2

00

3

20

03-2

00

4

20

04-2

00

5

20

05-2

00

6

20

06-2

00

7

Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai

10

- 54

3

10

-69

3

10

-93

9

11

-24

3

11

-46

8

11

- 83

3

12

- 30

6

13

-44

6

13

-22

4

13

-11

2

12

- 98

0

12

-50

5

12

-15

2

11

-57

2

Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius 39 39 39 40 40 40 40 46 46 46 40 40 36 36

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m

Nors valstybė deklaruoja lygias ugdymo galimybes miesto ir kaimo vaikams, reali padėtis

yra kitokia.

Rajono seniūnijoje mokyklos išsidėsčiusios gana nevienodai. Arčiausiai Mažeikių esančios

Reivyčių ir Mažeikių seniūnijos neturi vidurinių mokyklų. Vidurinės mokyklos neturi ir Laižuvos

seniūnija. Daugiausia mokyklų yra Viekšnių seniūnijoje – Gūdų pradinė, Viekšnių vidurinė

mokykla .Mažeikių seniūnijoje – 2 mokyklos. Gražiai besitvarkančios, vis besiplečiančios Krakių

gyvenvietės tėvai linkę savo vaikus vežtis į Mažeikių mokyklas. Priemiesčio gyvenvietėje žmonės

sunkiai buriasi ir į bendruomenę – nėra bendrų interesų: ryta išvažiuoja, vakare grįžta. Krakių

pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius yra linkęs mažėti, nors gyventojų skaičius vis didėja.



93

Grėsmės nunykti į pradinę mokyklą nėra. Realiausia padėtis sumažėti iki pradinės mokyklos yra

Ruzgų pagrindinėje mokykloje.

Reivyčių seniūnijoje – 1pagrindinė mokykla ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos

Leckavos. Mokinių skaičius mažėja ir Buknaičių Henriko Nagio pagrindinėje mokykloje,

artimiausiu laiku pagrindinė mokykla turėtų išlikti.

Laižuvos seniūnijoje tik 2 mokyklos. Laižuvos Antano Vienažindžio vidurinėje mokykloje

mokinių skaičius yra linkęs mažėti, bet grėsmės sumažėti iki pradinės mokyklos dar nėra. Puikiai

laikosi Auksūdžio pradinė mokykla – mokinių skaičius yra linkęs augti. Puikiai laikosi ir

Auksūdžio kaimo bendruomenė.

Tirkšlių seniūnijoje –3 mokyklos. Tiek Balėnų bei Užlieknės pagrindinėse mokyklose, tiek

Tirkšlių vidurinėje mokykloje mokinių skaičius keletą metų yra pastovus.

Sedos seniūnijoje – 3 mokyklos. Tiek Sedos Vytauto Mačernio vidurinėje, tiek Renavo

pagrindinėje mokinių skaičius mažėja.

Šerkšnėnų seniūnijoje – 4 mokyklos. Mokinių skaičius turėtų išlikti panašus Žemalės

pagrindinėje mokykloje. Plinkšių pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius žymiai mažėja.

Šerkšnėnų pradinėje mokinių skaičius turėtų laikytis panašus.

Židikų seniūnijoje – 3 mokyklos (nė vienos pradinės). Žymiausiai mokinių skaičius mažėja

Pilkelių pagrindinėje mokykloje. Nežymiai mokinių skaičius mažėja Ukrinų pagrindinėje, bei

Židikų M. Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje.

Viekšnių seniūnijoje – 6 mokyklos. Kadangi ryškėja tendencija iš Mažeikių kraustytis į

Viekšnius, tai mokinių skaičius Viekšnių vidurinėje turėtų augti.

2005 - 2007 m. renovuotos Sedos Vytauto Mačernio, Viekšnių ir Židikų M. Pečkauskaitės

vidurines mokyklas. Įgyvendinant Mokyklų tinklo pertvarkos programą 2005 m. gauta finansinė

parama iš Švietimo ir mokslo ministerijos – 587 205 Lt. Lėšos buvo paskirstytos ir panaudotos:

Pikelių pagrindinei mokyklai – 80,000 Lt, Renavo pagrindinei mokyklai – 80,000 Lt, Tirkšlių

vidurinei mokyklai – 100,000 Lt, Gabijos gimnazijai – 50,427 Lt, Merkelio Račkausko gimnazijai

– 50,427 Lt.

Įgyvendinant mokyklų tobulinimo programą, per 2005-2007 metus mokinių pavežėjimui

gauti 5 geltoni autobusėliai, mokymo priemonėms įsigyti skirta 390 000 litų, pedagogų

perkvalifikavimui – 132 000 litų.

Mažeikių rajono savivaldybės administracija pagal Lietuvos bendrąjį programavimo

dokumentą įgyvendina du projektus, susijusius su mokyklų pastatų atnaujinimu bei modernizavimu.

Vienas iš jų – „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Mažeikių rajono Ukrinų ir Žemalės



94

pagrindinėse mokyklose“, kurio tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti

neigiamą poveikį aplinkai. Specifinis projekto tikslas – sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas

Mažeikių rajono Ukrinų ir Žemalės pagrindinėse mokyklose.

Kito projekto „Kapėnų pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimas ir energetinio ūkio

modernizavimas“ tikslas taip pat panašus - padidinti energijos vartojimo efektyvumą Mažeikių

rajono Kapėnų pagrindinėje mokykloje. Tai bus pasiekta: modernizavus mokyklos šildymo sistemą,

renovavus ir apšiltinus išorės sienas, renovavus ir apšiltinus stogą, senus medinius langus pakeitus

plastikiniais. Projektas siekia ir kitų tikslų – modernizavus mokyklos energetinį ūkį bus

sunaudojama mažiau energetinių resursų (mažiau sudeginama kuro), bus pagerinta ekologinė

situacija.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2007 metais vasario 22 d. patvirtino kelionės išlaidų

mokytojams, vykstantiems dirbti į kaimo mokyklas bei Sedos Vytauto Mačernio vidurinę mokyklą

ir Viekšnių gimnaziją, kompensavimo tvarką.

Aprūpinimas kompiuteriais kaimo mokyklose daug prastesnis. Kaimo mažakompleksinės

pradinės mokyklos turi tik po 1 kompiuterį. Jeigu pagal respublikos vidurkį 1 kompiuteris tenka 17

mokinių, tai rajono kaimo mokyklų vidurkis 1 kompiuteris 10-12 mokiniams. Mažeikių rajono

savivaldybė skiria nemažą dėmesį mokyklų kompiuterizavimui. 2006 m. sausio 26 d. Nr. T1-8

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta skirti 4 kompiuterių klasių įrangos

komplektus Merkelio Račkausko gimnazijai, ,,Ventos”, Kalnėnų ir Sedos Vytauto Mačernio

vidurinėms mokykloms, 6 kompiuterių klasių įrangos komplektus skirtus bibliotekoms - Merkelio

Račkausko ir Gabijos gimnazijoms, ,,Ventos” ir Pavasario vidurinėms mokykloms, Daubiškių ir

Renavo pagrindinėms mokykloms, 24 asmeninių kompiuterių įrangos komplektus ,,Jaunystės”,

Tirkšlių, Viekšnių, Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėms mokykloms, Balėnų, Buknaičių

Henriko Nagio, Kapėnų, Krakių, Laižuvos Antano Vienažindžio, Ruzgų, Plinkšių, Pikelių, Ukrinų,

Užlieknės pagrindinėms mokykloms. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Nr. T1-255 Mažeikių rajono

savivaldybės sprendimu mokykloms nuspręsta skirti 96 asmeninius kompiuterius ir 8 multimedia

projektorius.

Siekiant ugdyti visuotinį kompiuterinį raštingumą, Mažeikių rajone yra įgyvendinami keli

projektai. Nuo 2006 m. kovo 6 d. asociacija „Langas į ateitį“ vykdo gyventojų kompiuterinio

raštingumo ugdymo projektą „Lietuvos e. piliečio kompiuterinio raštingumo pradmenys“ pagal

Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.2. priemonės 4-ą veiklų sritį

„Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Projektas skirtas spręsti šiuo metu egzistuojančias

nepakankamo gyventojų kompiuterinio raštingumo problemas. Mokymų metu gyventojams



95

suteikiamos minimalios kompiuterio vartotojui reikalingos žinios. Tokiu būdu didinamas Lietuvos

gyventojų kompiuterinis raštingumas, skatinamas apmokytų asmenų ir jų grupių konkurencingumas

darbo rinkoje bei pagerinamos jų galimybės gauti darbui reikalingą informaciją. Be to, mokymuose

dalyvausiantys gyventojai gauna e.piliečiui būtinų žinių ir gebėjimų naudotis e.valdžios

paslaugomis. Mažeikių rajone minėtus kursus lankė 532 lankytojai.

Apibendrinant galima teigti, kad rajono visuomenės kompiuterinio raštingumo ugdymui yra

skiriamas nemažas dėmesys, tačiau didėja atotrūkis tarp gebančių naudotis šiuolaikinėmis

informacijos (turi kompiuterius savo namuose) technologijomis ir turinčių menkas galimybes jas

pritaikyti kasdienėje veikloje. Taip pat vis dar iškyla mokytojų kvalifikacijos problema. Vyresnio

amžiaus mokytojams sunkiau prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių, todėl keičiasi

mokytojo ir mokinio statusas.

Mažeikių rajono savivaldybė kreipia dėmesį ir į vaikų bei paauglių užimtumą, siekdama

paskirstyti lėšas vaikų vasaros, pirminės narkomanijos prevencijos ir nusikalstamumo prevencijos

programoms vykdyti. 2006 metais 52 tūkstančiai litų skirta vaikų vasaros poilsio programoms,

pirminės narkomanijos prevencijos programoms - 19620 litų ir 24 tūkstančiai litų skirta vaikų ir

paauglių nusikalstamumo prevencijos programoms.

Mokytojų išsilavinimas ir kvalifikacija kaimo mokyklose pakankamai aukšta, bet yra

skirtumų tarp pačių kaimo mokyklų mokytojų kvalifikacijos

Kaimo vietovėje spręstinos problemos:

Mokinių pavėžėjimas. Į kaimo pradines, pagrindines mokyklas mokinius reikia pavėžėti, nes

dauguma gyvena nuo mokyklos ne toliau kaip 3 km. Mokyklinius autobusus turi tik Tirkšlių ir

Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės ir Renavo pagrindinė mokyklos. Į visas kitas mokyklas

mokiniai pavežami Mažeikių autobusų parko transportu bei privačių vežėjų transportu.

Nemokamas maitinimas. Kaime vis daugėja socialiai remtinų žmonių, o mokyklose

nemokamai maitinamų mokinių. Tai pakankamai naujas reiškinys, gyvuojantis tik gerą dešimtmetį.

Pradžioje, tiek tėvams, prašyti nemokamo maitinimo, tiek vaikams, eiti nemokamai valgyti, buvo

nepatogu, lyg ir gėda. Su metais požiūris labai kito. Pažeminimo jausmas visiškai išnyko, žmonės

išmoko susirinkti reikiamus dokumentus. O savivaldybei pradėjus Viešųjų darbų programas, kur

vasaros atostogų metu gali įsidarbinti tik socialiai remtini mokiniai, dar labiau pakėlė socialiai

remtino mokinio prestižą. Reikėtų manyti, kad šis reiškinys yra laikinas ir susijęs su ekonomine

valstybės situacija.



96

Mažeikių rajono kultūros politika – tai programinė savivaldybės strategija, kurios

įgyvendinimas remiamas atviros visuomenės, identiškumo, integracijos, demokratijos, tolerancijos

ir tęstinumo principais.

Per 2007 metus Mažeikių savivaldybės administracijos kultūros skyrius siekia vykdyti

rajono kultūros plėtros strategiją ir priemonių planą 2006-2010 metams, parengti rajono kultūros

specialistų kvalifikacijos kėlimo programą 2007 metams, kaimo kultūros įstaigų 2007-2010

metams renovacijos bei kultūros įstaigų materialinės bazės stiprinimo programą 2007-2010

metams.

Svarbiausi rajono kultūros politikos tikslai - sudaryti kuo palankesnes sąlygas rajono

žmonėms dalyvauti kultūros veikloje ir naudotis jos pasiekimais, saugoti kultūros paveldą ir jo

kultūrinę vertę, skatinti atviros, modernios, tolerantiškos, informacinės visuomenės plėtrą, globoti

etninę kultūrą, tęsti ir puoselėti vietines tradicijas bei papročius, skatinti ir pagal galimybes remti

kultūrines ir kūrybines saviraiškos iniciatyvas bei procesus.

Mažeikių r. sav. kaimo teritorijoje yra devyniolika kultūros namų, dvidešimt bibliotekų, 4

knygų išdavimo punktai, 3 muziejai. Iki 2006 m. spalio 1 d. kaimo kultūros (Laižuvos, Sedos,

Šerkšnėnų, Tirkšlių, Urvikių, Viekšnių, Židikų) namai priklausė seniūnijoms. Reorganizavus

Savivaldybės administraciją, seniūnijose buvusiems kultūros namams suteikus juridinį statusą nuo

2006 metų spalio 1 dienos finansavimą gauna iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto, kurie

aptarnauja seniūnijų bendruomenes (22 lentelė).

22 lentelė. Mažeikių r. savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos kultūros, jaunimo, sporto ir NVO

reikalams 2005-2007 metais.

Eil

Nr.

Išlaidų pavadinimas 2005 m.

tūkst. Lt

2006 m.

tūkst. Lt.

2007 m.

tūkst. Lt.

1. Sportas 110 110 110

2. Kultūriniams renginiams 60 60 180

3. NVO 30 50 80

4. Jaunimo fondas 15 15 15

5. Kultūros fondas 20 20 20

6. Muziejus ir jo filialai 497,1 550,8 622,0

7. Savivaldybės kultūros

centras

839,7 895,3 975,5

8. Laižuvos kultūros centras - - 121,9

9. Sedos kultūros centras - - 204,1

10. Šerkšnėnų kultūros centras - - 128,1

11. Tirkšlių kultūros centras - - 85,5

12. Urvikių kultūros centras - - 149,4

13. Viekšnių kultūros centras - - 189,0

14. Židikų kultūros centrui - - 190,8

15. Viešoji biblioteka ir jos 1049 1076,6 1214,8



97

Eil

Nr.

Išlaidų pavadinimas 2005 m.

tūkst. Lt

2006 m.

tūkst. Lt.

2007 m.

tūkst. Lt.

filialai

16. Paminklotvarka 65 65 304

Iš viso: 2685,80 2842,7

4590,1

Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros skyrius, 2007 m.

Nors finansavimas ženkliai padidėjo beveik visose kultūros srityse, tačiau kylant elektros,

šildymo, kuro kainoms, lėšų skiriamų kultūrinei veiklai realiai nepadaugėja. Kultūros įstaigų būklė,

ypač kaimuose, yra prasta. Patalpoms būtinas remontas, aprūpinimas kompiuterine įranga. Ne visi

darbuotojai yra savo srities specialistai, jiems stinga kalbų, projektų vadybos žinių, kompiuterinio

raštingumo įgūdžių, kurių trūkumas riboja aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose.

Mažeikių rajone 2005 ir 2006 metais iš viso buvo 26 bibliotekos: miesto filialų – 5, kaimo

filialų – 20 ir sujungtų bibliotekų – 2. Kaimų ir miestų filialuose trūksta naujų informacinių

leidinių, taip pat leidinių teisės, literatūros, istorijos, vadybos, informatikos, ekonomikos,

psichologijos, meno temomis. Taip pat yra poreikis leidinių apie rajono vietoves, kai kuriose

bibliotekose - įvairių kalbų žodynų. Lyginant su 2005 m. visi pagrindiniai rodikliai rajono

bibliotekose sumažėjo. Pagrindinės priežastys – menkai gaunamų naujų dokumentų, nepakankamas

prenumeruojamų periodinių leidinių pavadinimų skaičius, netenkinantis vartotojų poreikių.

Materialinė bibliotekų bazė išlieka vis dar prasta, patalpos šildomos tik elektriniais

šildytuvais, todėl žiemą patalpos labai šaltos. Filialuose nesandarūs langai, durys, neįrengtos

apsaugos ir priešgaisrinės sistemos signalizacijos. Dėl blogai šildomų patalpų ir neįrengtų apsaugos

priemonių neįmanomas filialų kompiuterizavimas. Tik devyniose bibliotekose yra telefonas, nė

viena neturi kompiuterio, tik šešios bibliotekos turi centrinį šildymą, viena apšildoma krosnimi,

likusios elektra. Tik Sedos biblioteka yra vykdžiusi 5000 Lt remtą projektą „Sedos biblioteka

vaikams ir jaunimui“.

Apklausus gyventojus paaiškėjo priežastys, kurias pašalinus, bibliotekų lankytojų

padaugėtų. Dažniausiai paminėtos sekančios:

- skurdus bibliotekų fondas, trūksta periodikos.

- nėra galimybių naudotis kompiuteriais, internetu.

Kai kurios bibliotekos yra nepatrauklios dėl to, kad:

- nepatinka bendra bibliotekos atmosfera, aplinka.

- biblioteka yra toli, blogas susisiekimas.

- nepakankama bibliotekos darbuotojų kvalifikacija, blogas aptarnavimas.

- nepatogus darbo laikas.



98

- per brangios mokamos paslaugos.

Muziejais kaimo gyventojai domisi mažiausiai, nebent atveda iš toliau atvažiavusius

svečius. Iš apklausų matyti, kad tik 4 proc. kaimo gyventojų reikalingos muziejų paslaugos.

Muziejams reikėtų kaimo žmonėms rengti specialias edukologines programas ir ekspozicijas.

Mažeikių rajone veikia 40 kultūros įstaigų. Pastarąjį dešimtmetį kultūros centrų skaičius

buvo maždaug vienodas – apie 20, tačiau 2006 metais jų liko – 8. Iki 2006 m. spalio 1 d. kaimo

kultūros namai priklausė seniūnijoms. Nuo 2006 metų spalio 1 dienos, reorganizavus

Savivaldybės administraciją, suteikus juridinį statusą, seniūnijose buvę kultūros namai apjungti į

vieną kultūros centrą, kuris aptarnauja seniūnijų bendruomenes (23 lentelė).

23 lentelė. Mažeikių r. kultūros centrai metų pabaigoje 1996-2006 m.

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Kultūros centrų skaičius 20 18 19 18 20 20 20 20 19 19 8

Dalyvių skaičius 900 1 001 1 104 1 233 1 276 1 307 1 289 1 416 1 580 1 560 1 852

Mėgėjų meno kolektyvų skaičius 76 80 93 96 109 114 113 123 133 138 150 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m.

Nemažai rajono meno kolektyvų taip pat veikia kitose įstaigose: mokyklose, papildomo

ugdymo įstaigose. Pagal tipą kolektyvų esama labai įvairių, tačiau daugiausiai rajone –

instrumentinės muzikos kolektyvų. Daugiausiai narių vienija šokio meno ir vokalinės muzikos

kolektyvai.

Kultūros namų, apklausos duomenimis, visiškai nelanko 62 proc. kaimo gyventojų. Nors

kaimai, neturintys savo kultūros namų, labai jų pasigenda. Šiandien kaime reikėtų bendruomenės

namų, kur žmonės galėtų ir kalnus pagiedoti, ir mirusį pašarvoti, ir šventes švęsti, ir šeimų

reikmėms išsinuomoti. Lankantis kaimo kultūros namuose pasimato jų problemos: prastas pastatų

stovis, prasta garso technika, prastas šildymas ir apšvietimas.

Reikia pasidžiaugti, kad daugumoje kultūros namų dirba geri specialistai, tikri savo darbo

entuziastai, todėl į saviveiklą pritraukiamas nemažas žmonių skaičius, nors kultūros vadybininkų

stokojama. Prasidėjus judėjimui bendruomenėse, kaimuose, kur nėra kultūros namų arba jie labai

maži, imti statyti vaidinimai – Dagiuose, Renave, Šerkšnėnuose ir kt. Kita kultūros namų problema

- koncertinė veikla. Seniūnijos neturi transporto, dažnai ir lėšų jam samdyti. Būtų galima keistis

programomis, deja. Dar viena problema – rūbai meno kolektyvams. Dažniausiai jie yra pasenę,

nudėvėti, neišvaizdūs.

Mažeikių rajone veikia 7 jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos,

kurios siekia ugdyti jaunimo kūrybiškumą, sportinį pasiruošimą, patriotiškumą ir kt. (24 lentelė).



99

24 lentelė. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos Mažeikių r. 2007 m.

Eil.

Nr.

Organizacijos pavadinimas Organizacijos veiklos tipas

1. Mažeikių šaulių 1-oji kuopa Jaunimo /jaunųjų šaulių/ tautinis, patriotinis ugdymas

bei sportinis ir kultūrinis pasiruošimas.

Suaugusiųjų – karinis, sportinis bei kultūrinis

pasiruošimas

2. Žemaitijos skautų organizacija Ugdyti jaunimą skautiška dvasia, formuoti jų

vertybes per patyriminį ugdymą

3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus

draugijos Mažeikių rajono komitetas

Ugdyti RK savanorius, neįgalių vaikų ir jaunimo

globa, darbas su socialiai remtinomis jaunimo

grupėmis, bendraamžių apmokymas suteikti pirmąją

pagalbą ir kt.

4. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo

sąjungos Mažeikių skyrius

Išreikšti jaunimo interesus organizuojant švietėjiškus

ir kultūrinius renginius

5. Kino meno ir muzikos klubas

„Avera“

Masinių, pramoginių renginių, laisvalaikio

organizavimas; kino, meno, muzikos kūrimas;

spaudinių leidyba; reklama.

6. Mažeikių rajono jaunimo ir su

jaunimu dirbančių visuomeninių

organizacijų asociacija „Apskritas

stalas“

Vienija jaunimo ir su jaunimu dirbančias

organizacijas, atstovauja jų interesus

7 LVGTO „Gelbėkit vaikus“ Mažeikių

padalinys

Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis,

vaiko dienos centro veikla Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės administracija, 2007 m.

Prie rajono kultūrinio gyvenimo taip pat prisideda ir aktyvi NVO bei bendruomenių veikla.

Mažeikių rajono kaimo bendruomenės (Sedos, Renavo kaimo, Dagių kaimo bendruomenė,

Mažeikių rajono Žemalės, Tirkšlių seniūnijos, Užventės kaimo, Ukrinų kaimo bendruomenės)

aktyviai plėtoja savo veiklą: rūpinasi savo gyventojais, aplinkinių kaimų gyventojų interesams, gina

gyventojų teises, ugdo gyventojų bendruomeniškumą, plėtoja infrastruktūrą, naujų darbo vietų

steigimą. Aktyvina bendruomenės sportinį, kultūrinį gyvenimą. Mažeikių rajono kultūrinis

gyvenimas yra pakankamai išplėtotas. Mažeikių rajono kultūros paveldas - vertingas praeities

reliktas, tačiau jis menkai populiarinamas. Yra nemažai apleistų sodybų, pastatų. Lankytinos vietos

beveik nereklamuojamos, jas aplanko tik pavieniai turistai.

Kalbant apie kultūrą kaime, reikia išskirti jaunimo laisvalaikio problemą. Diskotekos ar

kitokie poilsio vakarai organizuojami tik savaitgaliais. Šiokiadieniais jaunimas neturi kuo užsiimti.

Kaime nėra ilgiau dirbančių kavinių ar veikiančių jaunimo klubų. Kaimo bendruomenės ir

ŠVLVVG į savo veiklos prioritetus numato įtraukti jaunimo laisvalaikio problemą ir jos sprendimą

dalyvaujant pačiam jaunimui.



100

4.4. Kriminogeninė situacija

2006 m. nedarbo lygis Mažeikių rajone sudaro 6,3 proc. Didesnis nedarbo lygis yra tik

kaimyniniame Akmenės rajone, todėl didelę dalį nusikalstamų veikų padaro nedirbantys asmenys,

neturėdami lėšų pragyvenimui ir nematantys perspektyvų teisėtais būdais užsidirbti lėšų savo ir

šeimos išlaikymui.

Kad geriau įvertintume Mažeikių rajono kaimiškoje teritorijoje vykstančius kriminogeninės

situacijos pokyčius ir tendencijas, paanalizuosime nusikalstamumo būklę 2000 - 2006 metais (25

lentelė).

25 lentelė. Užregistruoti nusikaltimai Mažeikių r. sav.

Eil.

Nr. Vietovė 2000 2002 2004 2006

1. Viso nusikaltimų 1517 805 938

748 Iš jų:

2. Mažeikių mieste 1081 480 782 559

3. Kaime 436 325 156 189 Šaltinis:Mažeikių r. sav. policijos komisariato duomenys.

Kaip matome iš pateiktų skaičių, nusikalstamumo lygis Mažeikių rajone dėsningai mažėja.

2000 – 2006 metais jis sumažėjo du kartus. Tai sąlygoja nedarbo lygio mažėjimas gerėjusios

ekonominės ir socialinės sąlygos..

Pagal nusikaltimų pobūdį, sunkių nusikaltimų kaimiškoje teritorijoje tendencija ypač ryškiai

atsispindi žemiau pateiktoje 26 lentelėje.

26 lentelė. Nusikaltimų rūšys

2002 2004 2006

Raj.

sav.

viso

Iš jų Raj.

sav.

viso

Iš jų Raj.

sav.

viso

Iš jų

Kaime mieste kaime mieste kaime mieste

Nužudymai 5 2 3 10 3 7 5 0 5

Sunkūs sveikatos

sutrikdymai 7 3 4 12 5 7 6 1 5

Išžaginimai ir

pasikėsinimai 1 1 0 3 0 3 5 1 4

Plėšimai 72 15 57 89 9 80 57 13 44

Vagystės 527 211 316 459 89 370 338 79 259

Viešosios

tvarkos

pažeidimai

30 10 20 22 8 14 23 9 14



101

Nusikaltimai,

susiję su

disponavimu

narkotinėmis

medžiagomis

4 0 4 9 0 9 9 1 8

Šaltinis:Mažeikių r. sav. policijos komisariato duomenys.

Dažniausiai ir mieste ir kaime įvykdoma vagysčių. Šie nusikaltimai sudaro didžiąją dalį

visuose rajonuose. Mažeikių rajone minimu laikotarpiu nebuvo užregistruota išžaginimų ir

pasikėsinimų išžaginti, taip pat ir nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

2006 m. ypač sumažėjo vagysčių kaime, jos sudaro tik 14,0 proc. nuo bendro vagysčių skaičiaus

Mažeikių rajone 2002 m. iš 527 nusikaltimų, kaime buvo įvykdyta 211 vagysčių. Aišku, tai

nereiškia, kad kaime nebėra ko vogti, tačiau iširus bendrovėms, privatūs asmenys labiau saugo savo

turtą, imasi visų būtinų atsargumo priemonių ir ūkininkai ir kitų privačių valdų savininkai. Deja,

nors ir nežymiai, auga kaimiškose teritorijose nusikaltimų prieš asmenį. Jei 2000 m. nebuvo

nužudymų, tai 2002 m. jų užregistruota 2, o 2004 m. jau 3, tačiau 2006 metais kaime nebuvo nei

vienos žmogžudystės. Sumažėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų: jei 2000 m. ir 2002 mm jų buvo po

3, tai 2006 m. tik venas. Plėšimų: 2000 m. – 7, 2002 m. jau 15, 2004 m. – 9, 2006 – 13. Dėsningai

mažėja ir viešosios tvarkos pažeidimų: nuo 16-os 2000 m., 2002 m. – 10, 2006 m. – 9 atvejai.

Daugiau nusikaltimų įvykdoma tankiau apgyvendintose vietovėse, Mažeikių rajono

miesteliuose, gyvenvietėse.

Nusikalstamų veikų mažėjimą lėmė ir tai, kad žymiai pagerėja išaiškinamumas,

nusikaltimus įvykdę asmenys buvo nuteisti ir pasiųsti į laisvės atėmimo vietas, pagerėjo ir

operatyvinis darbas.

Stiprybės, aiškinantis ir užkardinant nusikaltimus Mažeikių rajone:

- geros darbo sąlygos naujame pastate, pakankamas aprūpinimas transportu;

- nedidelė kadrų kaita tarp apylinkės inspektorių ir kriminalinės policijos inspektorių,

aptarnaujančių kaimiškąsias teritorijas, geri šių pareigūnų kontaktai su vietos savivaldos

institucijomis ir piliečiais, tarpusavio pasitikėjimas.

Iš pasitaikančių silpnybių policijos darbe, darančių neigiamą įtaką darbo efektyvumui yra:

- išteklių trūkumas pareigūnų skatinimui, kvalifikacijos kėlimui, negrąžintas indeksuotas

darbo užmokestis;

- padidėjęs darbo krūvis, baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikos trūkumas,

kvalifikacijos stoka tiriant naujų rūšių nusikalstamas veikas.

Nežiūrint į tai, 2007 m. primą ketvirtį Mažeikių rajono policijos komisariato nusikaltimų

išaiškinamumas yra 55 proc., tai vienas geriausių rodiklių Respublikoje. Didelę grėsmę



102

nusikalstamumo mažinimui rajone kelia tai, kad negerėja ekonominė padėtis, vis labiau juntamas

policijos pareigūnų stygius, didėja tarptautinio nusikalstamumo įtaka, atsiranda naujos nusikaltimų

rūšys.



103

5. PAGRINDINIŲ KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ IR VIETOS GYVENTOJŲ POREIKIŲ

IDENTIFIKAVIMAS

ŠVLVVG atlikus Mažeikių r. sav. kaimo teritorijos studiją nustatyta, kad minėta teritorija

turi išskirtinį identitetą, būdingą Žemaitijos regionui su turtingais gamtos ištekliais, kultūros

paveldu ir galimybe plėtoti ūkines, socialines veiklas.

Mažeikių r. sav. išlieka aiškia pramoninės produkcijos gamybos lydere. Paskutinių dviejų

metų laikotarpyje gerėja kiekybiniai ir kokybiniai kaimo verslo rodikliai: didėja žemės ūkio

produkcijos gamyba, produktyvumas, pajamos. Yra teigiamų poslinkių ir kaimo socialinėje

infrastruktūroje.

Tačiau visose seniūnijose mažos grynosios pajamos, prasta kelių būklė, didelis nedarbas,

blogos fizinės būklės socialinės infrastruktūros materialinė bazė.

ŠVLVVG teritorijoje gyvena 37,8 proc. Mažeikių r. sav. gyventojų. Pagrindinė kaimo

verslo šaka – žemės ūkis, duodantis pagrindines pajamas kaimo gyventojams, sukurta infrastruktūra

socialinių poreikių tenkinimui.

Gilesnė analizė parodė, kad lėtais tempais didėjo žemės ūkio gamybos efektyvumas.

Dominuoja smulkūs 3-5 ha ūkiai, lėtai kuriasi specializuoti prekiniai ūkiai, nepalanki demografinė

situacija, daugiau kaip 60 proc. ūkininkų yra vyresni nei 60 m.

Pagrindinė žemės ūkio gamybos problema yra prastas turimo gamybinio potencialo

panaudojimas. Blogą turimo potencialo panaudojimą nulemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos ir

nepakankama žemdirbių adaptacija prie jų, bet ir šio potencialo neatitikimas šiuolaikinės gamybos

sąlygomis, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas aktyvumas ir

organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Be tradiciškai visoje šalyje vardijamų

apyvartinių lėšų ir ūkinės technikos trūkumo, ūkininkai pripažįsta, kad žinių ir informacijos apie

produktų realizavimo rinkas trūkumas jau tampa pagrindiniu faktoriumi jų kasdieninėje veikloje.

Vyksta spartus kaimo senėjimo procesas.

Sukurta socialinė ekonominė infrastruktūra silpnai renovuojama ir kelia grėsmę kaimo

patrauklumui, jaunimo ir darbo jėgos išlaikymui.

Minėti veiksniai leidžia identifikuoti ekonominę, socialinę kaimo gyventojų būklę,

išskiriant sekančias spręstinas problemas:

- žymiai mažesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Žemės ūkio darbuotojų darbo

užmokestis yra žemesnis nei kitų veiklos sričių;

- natūrinis namų biudžeto išlaidų pobūdis. Kaimo žmonės vartoja nemažai savo

gamybos



104

maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi;

- kasmet blogėja kaimo mokyklų, kultūros centrų ir sveikatos priežiūros įstaigų pastatų

ir patalpų fizinė būklė. Minėtos įstaigos, palyginus su miestais ženkliai blogiau aprūpintos

technologine ir informatikos orgtechnikos įranga;

- trūksta kvalifikuotų specialistų kaime;

- ūkininkų sodybose laikomas mėšlas, miesteliuose blogai veikianti arba visai nesanti

nuotekų valymo sistema, kuria taršos židinius, daro neigiamą poveikį ekologinei situacijai kaime.

Minėtos problemos daro poveikį kuriant ne tik mažmeninės prekybos ir buitinių paslaugų

verslų objektų tinklą, bet ir sukelia nemažai problemų dėl verslo apimčių ir plėtros ir tiesiogiai

atsiliepia kaimo žmonių gyvenimo kokybei.

Atlikus ekonominės, socialinės būklės statistinės informacijos analizę buvo atliekami

socialiniai tyrimai, įtraukiant kaimo gyventojus. Tam buvo panaudotas bendras kaimo gyventojų,

jaunimo, verslininkų, socialiai pažeidžiamų asmenų anketavimas.

2004 m. pabaigoje ŠVLVVG valdyba parengė specialias anonimines anketas rajono kaimo

gyventojams. Anketų pagalba siekta išsiaiškinti svarbiausias kaimo žmonių problemas, gauti

pasiūlymus joms spręsti. Su anketomis ŠVLVVG supažindino rajono seniūnijų seniūnus,

bendruomenių pirmininkus. Rajono gyventojai buvo kviečiami aktyviai dalyvauti anketinėje

apklausoje. Atliekant apklausą dalyvavo aštuonios seniūnijos, kiekviena seniūnija gavo po 200

anketų. Iš 1600 išdalytų anketų atgal grįžo 1432. Buvo apklausotos 858 moterys ir 574 vyrai, 98

proc. sudarė lietuviai, 2 proc. kitų tautybių žmonės. Dauguma, net 94 proc. save laiko romos

katalikais ir 1 proc. pripažįsta pagonybę, ir 5 proc. netikintys. Tai leidžia daryti išvadą, kad kuriant

bendruomenes ir ugdant bendruomeniškumo nuostatas kaime didelę įtaką turės glaudus

bendradarbiavimas su teritorijos dvasininkais.

Apklausoje dalyvavo visų amžių, profesinių grupių ir socialinių sluoksnių žmonės.

Organizuojant apklausą buvo išskirtos tikslinės grupės, kurių socialinės ekonominės sąlygos turi

didžiulę įtaką kaimo ateičiai, t.y. jaunimo stabilumui, parama neįgaliesiems, pagyvenusiems

žmonėms, verslininkams, moterims.

Buvo apklausti įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų kaimo gyventojai: 23 proc. apklaustųjų

sudarė 18-29 m., didžiąją dalį apklaustųjų 57,8 proc. sudarė 30-45m.

Pagal užsiėmimą 28,35 proc. sudaro valstybės sektoriaus darbuotojai, 24,51 proc. - privataus

sektoriaus darbuotojai, 22,14 proc.- individualūs ūkininkai, 12,22 proc. - bedarbiai, 6 proc. -

pensininkai, namų šeimininkės – 3,42 proc., 1,47 proc. - individualūs ūkininkai, 0,84 proc. -

ūkininkai darbdaviai, kitų paslaugų darbdaviai – 0,42 proc., studentai – 0,63 proc.



105

45 proc. turėjo specialų vidurinį išsilavinimą, 19 proc. - vidurinį, 17 proc. - nebaigtą

vidurinį, 10 proc. - aukštąjį, 9 proc. - nebaigtą aukštąjį.

2005 m. respondentų struktūra leidžia daryti prielaidas, kad jų padėties įvertinimas, poreikiai

ir siūlomos veiklos sritys atspindėjo visos kaimo gyvenamosios teritorijos kaimo žmonių interesus.

Tyrimo metu nustatyta, kad kaimo žmonės turi mažas galimybes įsidarbinti, 50 proc. apklaustųjų

norėtų keisti profesiją. Norėtų įsigyti: vadybininko, buhalterio, kompiuterių inžinieriaus, anglų

kalbos specialisto, pardavėjo, staliaus, gėlininko, siuvėjo profesijas.

Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 101-500 Lt. pajamų šaltiniais

respondentai nurodė: pajamas gaunamas iš darbo asmeniniame žemės ūkyje, socialinių išmokų ir

kitų pajamų šaltinių.

Daugiausia pinigų išleidžia maisto produktams, būstui, elektrai, kurui, sveikatos priežiūrai.

Nors 94 proc. apklaustųjų gyvena atskiruose privačiuose namuose, turinčius vietinį

vandentiekį, telefoną, karštą vandenį, tačiau daugumos respondentų vieno šeimos nario pajamos per

mėnesį svyruoja nuo 100 - 300 Lt. Minėtas pajamų lygis artimas skurdo lygiui ir nesudaro

galimybių realizuoti būtiniausių socialinių ekonominių poreikių.Todėl nurodo, kad didžiausią įtaką

gyvenimo kokybei turi pajamos ir materialinė padėtis, buitinės gyvenimo sąlygos, medicininis

aptarnavimas, kultūrinės sąlygos, santykiai bendruomenėje.

Į klausimą, kaip pasikeitė gyvenimo kokybė nuo 2000 m., 56 proc. respondentų teigė, kad

nepakito, 24 proc. atsakė, kad pablogėjo, 20 proc. mano, kad pagerėjo. Pagerėjimo priežastys, anot

respondentų yra šios: ūkio pajamų augimas, darbo vietų suradimas. Pablogėjimo priežastys:

bedarbystė, kainų išaugimas, pajamų nedidėjimas, gydymo išlaidų padidėjimas, vėluojantis darbo

užmokestis, laiku neatsiskaitoma už parduotą produkciją.

Respondentai išvardijo problemas reikalaujančias greito sprendimo: darbo vietų kūrimas,

namų ūkio pajamų augimas, geresnis medicininis aptarnavimas, palankesnių verslo sąlygų

sudarymas, kova su alkoholizmu ir nusikalstamumu. Svarbiausios kaimų ir miestelių problemos:

vandentiekio, kanalizacijos, kelių remonto, gatvių apšvietimo, kultūros namų esamos būklės

gerinimas. Kaimo žmonės pageidavo įrengti kultūros namus, bendruomenių centrus, kuriuose

galima būtų naudotis internetu, gerinti vandentiekį, gatvių apšvietimą, atgaivinti pirtis, steigti

stomatologo paslaugas kaime, pratęsti medicinos punktų darbo valandas, asfaltuoti kelius (18 pav.).



106

75,00%

90,00%

80,00%45,00%

60,00%

80,00%

78,00%

75,00%

59,00%

75,00%

0

Vandentiekio ir vandenvalos rekonstrukcija

Kelių remontas, gatvių apšvietimas

Kultūros, bendruomenės namų įrengimas

Didinti kaimo žmonėms socialinių paslaugų plėtrą

Kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas

Darbo vietų steigimas

Kultūrinio, sportinio gyvenimo puoselėjimas

Namų ūkio pajamų augimas

Geresnis medicininis aptarnavimas

Palankių verslo sąlygų sudarymas

18 pav. Kaimo gyventojų poreikiai

Šaltinis: anketinės apklausos duomenys

Apibendrinti kaimo gyventojų poreikiai ir jų lyginamasis svoris vertybių skalėje parodytas

13 pav.

Tuo pačiu kaimo žmonės siūlėsi prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo aktyviu

dalyvavimu bendruomenės veikloje, savo ūkio veiklos tobulinimu, verslo pradėjimu, savo

kvalifikacijos kėlimu, efektyvaus asmeninio darbo režimo siekimu.

Pastebėtas didelis kaimo žmonių susidomėjimas ekologine žemdirbyste, kaimo turizmu,

avių, ožkų, triušių auginimu, agroserviso paslaugomis.

Norintys pradėti šiuos verslus pageidauja pagalbos ruošiant verslo planą bei finansinės

paramos. Teigia, kad vystydami šiuos verslus sukurtų naujų darbo vietų, sumažintų bedarbystę,

pritrauktų turistų.

Dauguma apklaustųjų jaučiasi gyvenamosios vietovės bendruomenės nariais. 50 proc. gali

būti savanoriais sprendžiant kaimo problemas: galėtų organizuoti renginius, dalyvauti talkose,

padėtų rašyti projektus, aktyviai dalyvautų bendruomenės veikloje, dirbtų su paaugliais

gamtosauginį darbą.

Kaip rodo statistiniai duomenys, Mažeikių rajono kaimas senėja. Daug jaunų žmonių

išvyksta iš kaimo į miestą ir į užsienį ieškodami geresnio apmokamo darbo. Todėl ŠVLVVG

norėdama geriau susipažinti su rajono kaimo jaunimu parengė specialią anketą jauniems žmonėms.

Apklausoje dalyvavo 109 jauni žmonės, iš jų 63 merginos ir 46 vaikinai. 14-24 m. amžiaus 57

proc., 18-19 m. - 43 proc.

80 proc. apklaustųjų yra bendrojo lavinimo moksleiviai, 3 proc. - bedarbiai, 7 proc.-

profesinės mokyklos moksleiviai, 7 proc. - studentai, 3 proc. - dirbantys.

90 proc. apklaustųjų nori tęsti mokslus, iš jų 51 proc. - universitetuose.



107

61proc. gyvenamojoje vietovėje gyvena nuo gimimo. Norėtų gyventi šioje vietovėje dėl

gražios gamtos 30 proc., dėl to, kad gyvena tėvai – 50 proc., įprasta vieta, seniai gyvena 20proc.

Respondentai išvardijo šiuos neigiamus gyvenamosios vietovės bruožus: mažai pramogų –

22 proc., sunku rasti darbą – 52 proc., didelis atstumas iki didmiesčių – 10 proc. , nėra galimybės

siekti karjeros –16 proc.

45 proc. jaunuolių nejaučia, o 45 proc. jaučia didelį gyvenimo atotrūkį profesiniam augimui

tarp rajono ir Lietuvos didmiesčių jaunimo galimybių.

65 proc. jaunų žmonių išsikeltų gyventi kitur, 35 proc. liktų gyventi toje pačioje

gyvenamojoje vietovėje. Labiausiai patrauklūs Klaipėdos (52 proc.) bei Vilniaus (48 proc.) miestai.

Patraukliausios šalys: Anglija, Ispanija, JAV, Skandinavijos šalys.

Pagrindiniai motyvai, kodėl persikeltų gyventi kitur, yra: gerai apmokamas darbas (47

proc.), galimybė gauti kvalifikuotas mokymo paslaugas (20 proc.), laisvalaikio pramogos (20

proc.), galimybė pradėti savo verslą (13 proc.)

Didžioji dauguma jaučiasi bendruomenės nariais, 21 proc.- negali pasakyti.

Jaunimas mano, kad spręsdamos jaunimo sąlygų gerinimo gyvenamojoje vietovėje

klausimą, bendruomenės susiduria su šiomis problemomis: mažai kreipiamas dėmesys į jaunimo

nuomonę, trūksta gerų idėjų, abejingi ir net priešiški žmonės, nėra žmogaus, kuris dirbtų su

jaunimu.

Jaunimas išvardino svarbiausios problemas, kurias reikia spręsti jau dabar (19 pav.).

45,00%

30,00%

89,00%

80,00%

0

Laisvalaikio užimtumo

Sporto aikštelių, sporto salių, viešo interneto prieigos

taškų trūkumas

Darbo vietų kūrimas

Švietėjiškas darbas su jaunimu vykdant pedagogines

programas prieš rūkymą, alkoholį

19 pav. Jaunimo poreikiai


Jaunimas taip pat siūlė ir šių problemų sprendimo būdus:

- organizuoti daugiau kultūrinių, sporto renginių;

- įrengti patalpas jaunimui;

- sutvarkyti stadionus, sporto sales;

- vykdyti prevencines programas prieš rūkymą, alkoholį, jaunimo įdarbinimo programas.



108

Taip pat siūlėsi prisidėti ir patys. Dauguma jų galėtų padėti organizuoti renginius, talkinti

vaikų vasaros stovyklose, prisidėti rengiant projektus, tvarkyti kaimo aplinką.

Kaimo ekonominė ir socialinė raida turi tiesioginę priklausomybę nuo sėkmingo verslo

vystymo ir verslininkų aktyvaus dalyvavimo ŠVLVVG partnerystėje, tuo tikslu buvo apklausti 38

verslininkai. 50,1 proc. sudarė individualių įmonių, 26,3 proc. - UAB, 18,4 proc. - ūkininkų ūkiai,

2,6 proc. - žemės ūkio bendrovės, 2,6 proc. – kooperatyvų vadovai.

Buvo apklausti mažmeninės prekybos, žemės ūkio produktų, medienos perdirbimo,

specializuotų gėlių auginimo, augalininkystės, pienininkystės ir kitų veiklos sričių atstovai. 42,1

proc. sudarė mikroįmonės, 34,2 proc. - vidutinės, 23,7 proc. - smulkios įmonės.

50 proc. apklaustų respondentų turi nuo 1 iki 9 darbuotojų, 10 – 19 – 10,5 proc. , 20-49 –

15,8 proc., 50 ir daugiau – 5,3 proc., neturi samdomų darbuotojų 2,6 proc., nenurodė – 15,8 proc..

Apklaustųjų struktūra apima visas kaimo verslų rūšis ir jų vertinimai pasitarnaus kaimo verslo

plėtros tobulinimui.

Savo verslo sąlygas 60,4 proc. vertina patenkinamai, 23,7 proc. - blogai, 5,3 proc. - gerai,

5,3 proc. - labai blogai, 5,3 proc. - nenurodė.

Apklaustieji įvardino verslo trukdžius: dideli mokesčiai, didelės gamybos išlaidos,

vėluojantys atsiskaitymai už parduotą produkciją, maža perkamoji galia, pasenusios technologijos,

kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nuolat besikeičiantys įstatymai, nepalankios bankų siūlomos

sąlygos jauniems ūkininkams, didžiųjų prekybos tinklų vykdoma kainų dempingo politika, didelė

biurokratija, ypač įsisavinant ES struktūrinių fondų paramą (20 pav.).

20 pav. Verslą trukdantys veiksniai




109

Ūkininkai pripažįsta, kad žinių ir informacijos apie produktų realizavimo rinkas trūkumas

tampa pagrindine kliūtimi jų kasdieninėje veikloje. Tik nedideliame, moderniai tvarkomame ūkyje

atsirastų galimybė pasiekti aukštesnį gamybos efektyvumą, geresnę produkcijos kokybę. Tam

pirmiausiai reikalingos objektyvios sąlygos: sklypas, technika, pastatai ir kita, tačiau neatmestini ir

subjektyvūs faktoriai: žinios, patirtis, gerai kvalifikuota ir iniciatyvi komanda. Nemaža dalis

ūkininkų supranta, kad trūksta ne tik žinių, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos.

Tačiau nežiūrint įvairių trukdžių 38 proc. respondentų planuoja diegti naujas technologijas ir

plėsti veiklą, 20 proc. - veiklą vykdyti tame pačiame lygmenyje, 37 proc. - sparčiai vykdyti veiklos

apimtis ir kurti naujas darbo vietas, 5 proc. - mažinti veiklos apimtis. Verslo plėtros investicijas 47

proc. numato naudoti nuosavas lėšas, 20 proc. - paskolas, 33 proc.- paramą iš struktūrinių fondų.

Neigiama, kad tik vienas kitas verslininkas pasinaudojo Europos Sąjungos finansine parama.

15,8 proc. apklaustųjų dalyvauja ŠVLVVG veikloje, 23,7 proc. dalyvavo bandomosios

integruotos strategijos rengime.

Pagal Socialinės paramos skyriuje išmokėtas socialines pašalpas Mažeikių rajono

seniūnijose 2002 m. buvo 1043 socialiai remtinos šeimos, 2004 m. buvo 1419 socialiai remtinos

šeimos.

Mažeikių r. sav. daugėja vienišų ir neįgalių žmonių, kuriems reikalingos įvairios socialinės

paslaugos. Taip pat didelė bedarbystė, didėja socialinės rizikos šeimų ir asmenų skaičius. ŠVLVVG

kelia sau uždavinį ieškoti būdų socialiai pažeidžiamų žmonių grupių integravimą į pilnavertį

gyvenimą. Todėl atliko socialiai pažeidžiamų asmenų paslaugų poreikio analizę. Buvo apklausti

121 kaimo gyventojai su tikslu išsiaiškinti kokių jie pageidauja bendrųjų socialinių paslaugų.

Didžioji dalis pageidauja informavimo ir konsultavimo paslaugų, pagalbos slaugos namuose,

laisvalaikio ir užimtumo organizavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, globos

pinigų, aprūpinimo būtiniausiais daiktais (drabužiais, avalyne), intensyvios krizių įveikimo

pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo, specialiojo transporto. Ketvirtadalis apklaustųjų nori

įsidarbinti.

Penktadalis apklaustųjų siūlo steigti „Dienos centrus“, dalis jų ilgalaikės socialinės globos –

„globos namus“, „pensionatus“.

ŠVLVVG palaiko glaudžius ryšius su rajono socialinės paramos skyriumi. Rengiant šią

strategiją įvyko diskusijos dėl šiuo metu teikiamų socialinių paslaugų kaimo gyventojams bei

numatomos perspektyvos.

Diskusijų metu tiek su kaimo gyventojais, tiek su rajono soc. paramos skyriaus darbuotojais

išryškėjo esama situacija kaime bei bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant ateityje bendrus

projektus.



110

Numatoma teikti projektą dėl nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros

seniūnijose. Viekšnių ir Sedos seniūnijose įsteigti dienos globos centrus, kuriuose bus teikiamos

įvairios socialinės paslaugos skirtingoms socialinėms žmonių grupėms (t.y. užimtumo ir darbo

terapijos, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo, slaugos, maitinimo, kitos paslaugos). Kitose

šešiose seniūnijose numatoma įsteigti socialinių paslaugų centrus, teikiančius pirties, skalbimo,

kirpimo, specialiojo transporto, paslaugų namuose ir kitas paslaugas. Numatoma vykdyti Mažeikių

rajono savivaldybės socialinio darbo veiklos programą 2005 – 2007 metams ir žmonių su negalia

integravimui į visuomenę programą pagal rajono plėtros strateginį planą.

Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra bus siekiama skatinti bendruomenių gebėjimus

rūpintis savo nariais, didinti socialinių paslaugų įstaigų tinklo įvairovę, kas turėtų sudaryti sąlygas

namuose globojamų asmenų šeimų nariams sugrįžti į darbo rinką. Padidės socialinių paslaugų

prieinamumas seniūnijų gyventojams bei pagerės jų kokybė.

Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia, padės

darbingiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Socialinės paslaugos priartės prie

gavėjo gyvenamosios vietos, sumažės skirtumas tarp mieste ir kaime teikiamų socialinių paslaugų

kiekio ir kokybės. Bus sudaromos sąlygos seniūnijų gyventojams kuo ilgiau gyventi savo namuose,

pagerės jų gyvenimo kokybė. Skatins teikiamų paslaugų plėtrą ir turės poveikį konkrečios

seniūnijos įvairioms socialinėms žmonių grupėms.

Nustatyti socialiai pažeidžiamų asmenų poreikiai parodyti 21 pav.

25,00%

28,00%

60,00%

50,00%

30,00%

50,00%

45,00%

0

Informavimo ir konsultavimo paslaugos

Pagalba slaugos namuose

Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas

Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis,

būtiniausiais daiktais, globos pinigų

Specialiojo transporto

Socialinių įgūdžių ugdymo

Darbo vietų kūrimas

"Dienos centrų", globos namų

21 pav. Socialiai pažeidžiamų asmenų poreikiai


2007 m. ŠVLVVG rengdama Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategiją atliko papildomą

anketinę apklausą.



111

Tyrimo tikslas -nustatyti, kaip vertina ekonominę socialinę situaciją ŠVLVVG teritorijoje ją

atstovaujantis VVG aktyvas 2007 m.

Respondentai. Tyrimo metu anketines apklauso būdu buvo apklausti visų seniūnijų ir

bendruomenių aktyvas, kuris dalyvavo strategijos rengime.

Diagnostiniai klausimų blokai:

Apklausiant respondentus buvo sudaryti šie diagnostiniai klausimų blokai:

1. Gyvenimo kokybės pokyčiai.

2. Esamos vietovės problemos.

3. Ekonominių socialinių problemų sprendimo būdai.

Atrankos būdu buvo apklausta 120 kaimo gyventojų aktyvo, dalyvaujančio strategijos

rengime. Apklaustų respondentų tarpe 82 proc. sudarė moterys, 18 proc. – vyrai ( 22 pav.).

22 pav. Apklausoje dalyvavę kaimo gyventojai, proc.


50 proc. respondentų turi aukštąjį išsilavinimą (23 pav.), didelę gyvenimo patirtį kaimo

vietovėje ir galimybes, kurie objektyviai galėjo įvertinti esamą vietovės socialinę, ekonominę būklę

ir teikti pasiūlymus jos gerinimui.

18%

82%

Moterys

Vyrai



112

23 pav.

Respondentų išsilavinimas, proc. Šaltinis: anketinės apklausos duomenys

Didžiąją dalį apklaustųjų sudarė valstybinių įstaigų tarnautojai, individualūs ūkininkai,

privataus sektoriaus darbuotojai (24 pav.).

2,00% 2,00%

12,00%

55%

11,00%

2,00%

12,00%

2,00%

2,00%

Ūkininkai darbdaviai

Kitų paslaugų

darbdaviai kaimo

vietovėjeIndividualūs ūkininkai

Valstybės sektoriaus

darbuotojai

Privataus sektoriaus

darbuotojai

Pensininkai

Namų šeimininkės

Studentai

Bedarbiai

24 pav. Respondentų užsiėmimas, proc. Šaltinis: anketinės apklausos duomenys

Apklaustieji atstovavo įvairias gyvenamąsias vietoves ir tiesiogiai dalyvavo bendruomenių

susirinkimuose, projektų svarstymuose ir turėjo informaciją apie vietovės gyventojų poreikius.

Dauguma jų buvo bendruomenių pirmininkai, seniūnai, savivaldybės darbuotojai, kuruojantys

kaimo plėtrą. Jų išsilavinimas ir socialinis statutas, lyginant su ankščiau apklaustais respondentais

skiriasi, skiriasi jų ir asmeniniai poreikiai. Jų turima informacija apie kaimo gyventojų socialinę

ekonominę padėtį, gyventojų poreikius sudarė prielaidas objektyviam padėties vertinimui.

Respondentai įvertindami padėtį kaimo vietovėje nurodė problemas ir būdus jų sprendimui. Tyrimai

parodė, kad per paskutinius du metus iš esmės liko tos pačios problemos, kurios turi didelę įtaką

50%

14%

25%

11% Vidurinis

Specialus vidurinis

Nebaigtas aukštasis

Aukštasis



113

kaimo žmonių gyvenimo sąlygoms. Net 98 proc. respondentų nepatenkinti vietinės reikšmės kelių

būkle, 86 proc. norėtų turėti vietovę, kaimo bendruomenės namų įsteigimui, 82 proc. respondentų

nepatenkina vandens tiekimo ir vandenvalos sistemų būklė (25 pav.). Tai atitinka ankstesnio tyrimo

rezultatus ir paaiškinama tuo, kad per tiriamą laikotarpį nebuvo didesnių investicijų į viešąją

infrastruktūrą ir esama būklė netankina vietos gyventojų.

46,00%

50,00%

58,00%

60,00%

68,00%

70,00%

78,00%

82,00%86,00%

98,00%

25,00%

30,00%

35,00%

40,00%

0

Prasta kelių būklė, apšvietimas

Trūksta bendruomenės namų , veiklos

finansavimas

Reikia renovuoti vandentiekio, nuotekų sistemą

Alkoholizmas, tinginystė, žmonių abejingumas

Trūksta kultūrinės veiklos

Nėra įnterneto

Laisvalaikio užimtumo skatinimas

Darbo vietų trukūmas

Skatinti jaunimą pasilikti ūkininkauti kaime

Socialinių garantijų gerinimas

Didinti socialines pašalpas šeimoms

auginančioms vaikus

Trūksta nuosekles medicininio aptarnavimo

Steigti vaikų darželius, moterų užimtumo

būrelius

Nėra galimybės tobulėti, mokytis

25 pav. Pagrindinės kaimo bendruomenių problemos, kurias reikia

spręsti 2007 -2013 m.m., procentai nuo apklaustųjų Šaltinis: anketinės apklausos duomenys

Nors 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė nuo 2005 m. (26 pav.).

66%

32%

2%

Pagerėjo

Nepakito

Pablogėjo

26 pav. Kaip pasikeitė respondentų gyvenimo kokybė nuo 2005 m., proc.




114

Kaip veiksnius įtakojančius gyvenimo kokybės gerėjimą nurodė pajamų didėjimą ir

materialinių sąlygų gerėjimą, kurį lėmė gerėjančios verslo sąlygos (27 pav.). Kaimo žmonės neliko

abejingi gyvenamajai aplinkai, buitinėms sąlygoms, viešosioms paslaugoms.

28.00%

35.00%

49.00%

56.00%

68.00%

74.00%

82.00%

98.00%

0

Pajamos ir materialinė padėtis

Verslo sąlygos

Buitinės gyvenimo sąlygos

Gyvenamoji aplinka

Medicininis aptarnavimas

Švietimo sistema

Santykiai bendruomenėje

Kultūrinės sąlygos

27 pav. Didžiausią įtaką respondentų gyvenimo kokybei turėjo, proc.


Nežiūrint į tai, kad didžioji dalis respondentų nurodė gyvenimo kokybės gerėjimą (tai buvo

nustatyta prieš kainų šuolį 2007 m.), tačiau jau tuo metu kaip vieną iš svarbiausių priemonių

gyvenimo kokybės gerinimui nurodė, kad sparčiai kylant kainoms reikia ieškoti būdų didinti

realiąsias pajamas. Tai atitinka kaimo plėtros programoje numatytus tikslus, kur skatinama įvairinti

kaimo verslus, didinti pridėtinę vertę ir kaimo žmonių užimtumą.

Tarp prioritetinių veiklos sričių, kurios turėtų būti skubos tvarka sprendžiamos nurodė kovą

su alkoholizmu, socialinės rūpybos, švietimo sistemų gerinimą ir kt. (28 pav.).

42,00%

35,00%

38,00%

45,00%

20,00%

94,00%78,00%

62,00%98,00%

86,00%

76,00%

70,00%

60,00%

65,00%

50,00%

0

Kylančios kainos ir realiųjų pajamų mažėjimas

Bedarbystė

Darbingumo sumažėjimas

Darbo vietų trūkumas

Žemos namų ūkio pajamos

Nepatenkinama medicininio aptarnavimo

sistema

Alkoholizmas

Neptenkinama švietimo sistemos kokybė

Nepatenkinama socialinės rūpybos sisitema

Blogas susisiekimas

Trūksta informacijos iš savivaldybės, seniūnijos

Nepatenkinamas parduotuvių tinklo išdėstymas

Saugumo problema

Nėra interneto

Narkomanija

28 pav. Problemos, kurias reikia spręsti jau dabar gerinant gyvenimo kokybę Šaltinis: anketinės apklausos duomenys



115

ŠVLVVG identifikuojant gyventojų poreikius apskritojo stalo diskusijų metu seniūnijose,

kur dalyvavo vietos valdžios, bendruomenių atstovai aptarė ir susistemino išryškėjusias konkrečioje

vietovėje pagrindines problemas ir tuo pačiu numatydami būdus jų sprendimui. Atsižvelgiant į tai,

kad kiekviena socialinė grupė turi savo išskirtinius poreikius, ekonomines ir socialines galimybes,

tyrimo metu buvo nustatyti jaunimo, moterų, socialiai pažeidžiamų žmonių grupių poreikiai.

Susisteminta visų seniūnijų poreikių suvestinė parodyta 27 lentelėje.

27 lentelė. ŠVLVVG teritorijos gyventojų problemos

ŠVLVVG teritorijos bendros Moterų

Bloga vietinės reikšmės kaimo kelių būklė;

Neasfaltuotos gyvenviečių gatvės;

Pasenusios arba visiškai nėra nuotekų sistemos;

Pasenusios vandentiekio sistemos;

Nepatenkinamas gyvenvietėse gatvių

apšvietimas;

Kaimo žmonių pasyvumas, girtuoklystė;

Būtina visuomeninės paskirties pastatų

renovacija

Bloga mokyklų sporto aikštynų ir jų įrenginių

būklė

Didelė bedarbystė moterų tarpe;

Moterų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos;

Žemas išsilavinimas bei profesinis pasirengimas;

Per žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas

savimi;

Girtuokliavimas moterų tarpe.

Jaunimo

Socialinės atskirties žmonių

Didžiausia kaimo jaunimo problema yra

nedarbas kaimo vietovėje;

Jaunimas išvyksta iš kaimo mokytis, dirbti ir

gyventi kitur;

Jaunimas neturi sąlygų laisvalaikio praleidimui:

kultūros namai neturi diskotekinės aparatūros,

nėra tinkamų sporto aikštynų, sporto salių,

dviračių takelių.

Jaunimo nenoras dalyvauti meno saviveikloje,

bendruomenių gyvenime;

Jaunimo lyderių nebuvimas;

Girtuokliavimas jaunimo tarpe

Daugėja vienišų ir neįgalių žmonių, socialinės

rizikos šeimų;

Daugelio senų gyventojų vaikai gyvena toli nuo

tėvų arba užsienyje ir negali tinkamai pasirūpinti

senais ligotais tėvais;

Seni žmonės, gyvenantys atokiuose

vienkiemiuose neturi galimybės bendrauti

tarpusavyje, bei apsirūpinti būtiniausiais

produktais bei reikmėmis;

Trūksta paslaugų centrų, kur profesionaliai būtų

pasirūpinta kiekvienu senoliu, neįgaliuoju,

vaiku, moterimi ir jaunuoliu, kuriam reikalinga

parama.

Šaltinis. Tyrimo duomenys.

Mažeikių rajonas turi išskirtinį statusą šalyje. Tai vienas iš labiausiai išvystytų pramoninių

rajonų, jei Mažeikių mieste pramonės išvystymas sukuria daug darbo vietų, tai to paties rajono

kaimo socialinis atotrūkis yra žymiai didesnis nei kituose Lietuvos regionuose. Atlikti tyrimai rodo



116

kaimo gyventojų atskirtį, mažas kaimo gyventojų pajamas, nepatenkinamą viešųjų paslaugų būklę,

paplitusius negatyvius įpročius kaimo gyventojų tarpe, žemą kaimo verslų efektyvumą. ŠVLVVG

Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija parengta atsižvelgiant į kaimo gyventojų poreikius, kurių

pagrindu suformuota kaimo teritorijos vizija, SSGG, numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys.



117

6. ŠVLVVG ATSTOVAUJAMOS TERITORIJOS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS

IR GALIMYBĖS

Surinkta objektyvi statistinė informacija, išryškėję kaimo gyventojų poreikiai ir jų

pasiūlymai buvo svarstomi kaimo bendruomenių, seniūnijų susirinkimuose, apibendrinti ir

identifikuoti. Kiekvienos seniūnijos kaimo gyventojai atliko savo teritorijos SSGG, numatydami

plėtros viziją.

Apibendrinta medžiaga buvo pateikta svarstymui kaimo bendruomenėms ir tvirtinimui 2007

12 14 dieną įvykusioje ŠVLVVG konferencijoje tema „Leader + nauda Mažeikių rajono

savivaldybės kaimo vietovei: veiklos apžvalga ir perspektyvos“ buvo pristatytas parengtas vietos

plėtros 2008-2014 m. m. strategijos projektas, kuriam pritarė visos kaimo bendruomenės.

ŠVLVVG atstovaujamos teritorijos SSGG (28 lentelė).

28 lentelė. ŠVLVVG atstovaujamos teritorijos SSGG

Stiprybės Silpnybės Mažeikių rajono geostrateginė reikšmė šalies

ekonomikos politikoje.

Žymus atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų:

gyvenimo būdo, sąlygų ir aplinkos.

Bloga vietinės reikšmės kaimo kelių bei gatvių asfalto

dangos būklė, gatvių apšvietimo tinklas.

Patogi geografinė padėtis ryšiams su kaimynine

Latvija plėtoti.

Gyvenvietėse nėra nuotekų valymo sistemų. Didelė

nuotekų dalis patenka į paviršinius vandenis nepilnai

išvalyta. Pasenusios vandentiekio, vandenvalos

sistemos.

Didžiausia tiesioginių užsienio investicijų dalis,

tenkanti vienam gyventojui.

Savavališkų sąvartynų įrengimas, nesuformuotos

apsauginės juostos, teršiamas dirvožemis, vandens

telkiniai.

Daug patrauklių turistams vietų (didelis

potencialas plėtoti turizmą): kraštovaizdžio

draustiniai, Ventos regioninis parkas, kultūros

paminklai: Renavo dvaras, Mažeikių muziejus,

Šatrijos Raganos memorialinis muziejus ir kt.

Menkai išnaudojami geografinės padėties teikiami

pranašumai turizmo srityje.

Menkai išvystytas paslaugų sektorius

Didelis nespecializuotų, į verslą neorientuotų ūkių

skaičius. Pasenusi ir lėtai atnaujinama materialinė-

techninė žemės ūkio subjektų bazė.

Palankios sąlygos žemės ūkio šakų ir netradicinių

verslų vystymui.

Trūksta socialinių buitinių paslaugų gyventojams

(pirties, avalynės taisymo, skalbyklų, laidojimo namų,

kirpyklų).

Santykinai maža dirvožemio ir vandens tarša

sudaro palankias sąlygas ekologiniam žemės ūkiui

plėtoti.

Bedarbystė, ypač moterų tarpe ir atokiuose kaimuose.

Mažos gyventojų pajamos, neadekvačiai kylančios

kainos.

Gerai veikiančios žemės ūkio produktų

perdirbimo įmonės.

Daugėjantis vienišų, neįgalių žmonių, socialinės rizikos

šeimų ir žmonių skaičius.

Aukštas bedarbių įsidarbinimo rodiklis. Didelis

darbo jėgos išteklių potencialas, kaime gyvena

santykinai daug jaunimo galinčių pradėti ir

vykdyti privatų verslą, įsidarbinti kvalifikuotais

darbuotojais.

Jaunimo užimtumo problema. Jaunimo emigracija į

didesnius miestus, užsienį.



118

Išvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra Skurdi kultūros ir sporto įstaigų materialinė bazė,

bibliotekos iš dalies tenkina visuomenės poreikius.

Daugelyje kaimų nėra interneto prieigos taškų

Aktyvios bendruomenės, turinčios patirties

projektų rengime, įgyvendinime, darančios įtaką

kaimo gyventojams, jaunimui ir aplinkai

Silpna kaimo bendruomenių materialinė bazė.

Stiprūs meno kolektyvai, ansambliai, grupės. ŠVLVVG silpna materialinė bazė ir lėšų stygius

įtakojantis ES paramos lėšų įsisavinimą.

ŠVLVVG gebėjimas kokybiškai parengti

bandomąją integruotą strategiją ir gauti paramą

jos įgyvendinimui.

Suformuotas kvalifikuotas ŠVLVVG

administracinis aparatas, gebantis administruoti

projektų įgyvendinimą.

Galimybės Grėsmės

Pagerinti socialines - ekonomines sąlygas

užtikrinant kvalifikuotų darbuotojų ugdymą ir

išlaikymą kaime.

Didėjanti socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo

gyventojų daro neigiamą įtaką kaimo plėtrai.

Turizmo plėtra atskleis turimo gamtos išteklių ir

kultūros paveldo tikrąją vertę ir padės regionui

subrandinti savo identitetą.

Gimstamumo mažėjimas, gyventojų senėjimas.

Įvairinti kaimo verslus: plėsti kaimo turizmo

paslaugas, ekologinę žemdirbystę, namudinius

verslus.

Jaunų žmonių ir kvalifikuotų specialistų išvykimas į

miestą, užsienį, “protų nutekėjimas”. Kvalifikuotos

darbo jėgos stoka. Nepakankamas darbo rinkos

lankstumas ir mobilumas.

Atnaujinti vandens ir vandenvalos tiekimo

sistemas.

Socialinių išmokų sistema mažina motyvaciją darbui ir

ugdo pasyvius žmones.

Didėjantis nusikalstamumas, girtuoklystė. Formuojasi

bedarbių - išlaikytinių karta.

Gerinti vietinės reikšmės kelių būklę, gatvių

apšvietimą .

Nepalanki verslui steigti ir plėsti teisinė ir ekonominė

aplinka.

Modernizuoti smulkų ūkį įdiegiant pažangias

technologijas ir techniką.

Nusidėvėjusi vandentiekio ir vandenvalos sistema,

kelianti grėsmę žmonių sveikatai.

Konsoliduoti žemes kuriant stambius, pažangius

ūkius.

Oro tarša Mažeikių miesto apylinkėse.

Vietinės gamybos pridėtinės vertės didinimui

kurti kooperatyvus ir paruošti produkcija iki

galutinio pateikimo vartotojui.

ES paramą administruojančių institucijų ilgas projektų

svarstymas ir investuotų lėšų kompensavimas gali

neigiamai įtakoti vietos plėtros strategijos

įgyvendinimą.

Perkvalifikuoti darbingo amžiaus žmones.

Nenaudojamų pastatų panaudojimas gyventojų

vietos poreikiams

Gerinti kultūrinę ir sportinę veiklą į renginius

įtraukiant įvairaus amžiaus žmones, ypač jaunimą.

Ugdyti kaimo žmonių bendruomeniškumo,

pasitikėjimo savimi, pilietiškumo jausmą, skatinti

jų individualias iniciatyvas.

Didinti bendruomenės narių įtaką ir svarbą

seniūnijoje sprendžiant kaimo žmonių skurdo ir

socialinės atskirties problemas.

Didinti buitinių paslaugų prieinamumą kaimo

žmonėms.

Didėjančios galimybės įsitvirtinti linų, rapsų,

daržovių, vaisių, ekologiškų žemės ūkio ir maisto

produktų, kai kurių netradicinių produktų



119

besiplečiančiose rinkose.

Paruošti efektyvią gyventojų informavimo

aplinkosauginiais klausimais strategiją, kad būtų

įtraukti ir kaimo gyventojai.



120

7. VIZIJA, MISIJA IR PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS.

7.1. Vizija, misija ir prioritetai

MAŽEIKIŲ ŠVLVVG KAIMO TERITORIJOS VIZIJA – tai išvystytas, dinamiškas ir

konkurencingas žemės ūkis, išplėtota kaimo verslų įvairovė, tausojanti gamtos išteklius. Išvystyta

infrastruktūra, išsaugojusi gamtos grožį ir kultūros paveldą, kur gyventojai gali patenkinti

ekonominius, socialinius, kultūrinius ir dvasinius poreikius. Čia vykdomi įvairūs projektai, kurie

užtikrina, kad kaimo vietovėje būtų įdomu, patrauklu, saugu gyventi ir dirbti.

ŠVLVVG MISIJA RENGIANT IR ĮGYVENDINANT STRATEGIJĄ:

sutelkti kaimo žmones, socialinius partnerius strategijos rengimui ir

įgyvendinimui;

organizuoti strategijos įgyvendinimą;

koordinuoti strategijos įgyvendinimo eigą ir vykdyti monitoringą;

prisidėti ieškant plėtrai būtinų finansavimo šaltinių pritraukiant privačių ir kitų

fondų lėšas;

profesionaliai vykdyti vietos veiklos grupei priskirtas funkcijas.

1 PRIORITETAS. Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas.

Tikslai:

1. Įvairinti kaimo verslus, didinti pridedamąją vertę ir kaimo gyventojų pajamas.

2. Mažinti kaimo žmonių priklausomumą nuo žemės ūkio veiklos ir didinti užimtumą ypač

moterų ir jaunimo.

3. Skatinti socialinę ir ekonominę miesto ir kaimo vietovių sanglaudą.

Priemonė:

1. Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos skatinimas

Mažeikių rajono savivaldybę būtų galima pavadinti kontrastų regionu. Mažeikių rajone

veikianti akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įneša vieną didžiausių indėlių į šalies BVP. Mažeikių



121

rajonas susilaukia apie 21,8 proc. šalies tiesioginių investicijų, auga materialinės investicijos. Ypač

svarbią reikšmę regiono ekonomikai turi naftos, gamtinių dujų, durpių, mėsos ir pieno pramonės

šakų plėtra. Mažeikių rajone vienam gyventojui tenkančios parduotos pramonės produkcijos kiekis

viršija Lietuvos vidurkį 10 kartų. Šie statistiniai duomenys neatspindi tikrosios padėties, kadangi

Mažeikių rajone veikia stambios naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės,

kurių rodikliai ir iškraipo duomenis. Rajono savivaldybės ekonominis išsivystymas netolygus,

didelę įtaka „aukštiems“ ekonominiams rodikliams turi AB „Mažeikių naftos“ veikla. Taip pat nuo

AB „Mažeikių naftos“ veiklos priklauso ir daugelis mažų ir vidutinių įmonių, veikiančių Mažeikių

raj. sav. Didelis individualių įmonių skaičius rodo apie palankias sąlygas šios teisinės formos ūkio

subjektų veiklai Mažeikių raj. vystyti. Bendras teritorijos plotas – 1220,2 km2

, iš jų 32 km2 užima

miestai ir gyvenvietės. ŠVLVVG teritorija užima 98 proc. bendro rajono savivaldybės teritorijos

ploto. 2007 01 01 ŠVLVVG teritorijoje gyveno 24,8 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų.

Mažeikių rajono savivaldybės kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių apskrityje ir

blogiausia demografinė padėtis. Nors gyventojų santykinis skaičius ŠVLVVG teritorijoje žymiai

mažesnis nei kituose agrariniuose rajonuose, tačiau dideli teritorijos plotai kelia būtinus įvairiapusės

ekonominės ir socialinės veiklos reikalavimus. Dėl vidaus ir išorinių veiksnių žemės ūkio šaka ir

Lietuvos mastu, ir Mažeikių rajone praranda dominuojančią padėtį. Turint tikslą pristabdyti sparčius

demografinius pokyčius kaimo teritorijoje būtina įvairinti kaimo verslus, kurti naujas darbo vietas

ir sudaryti prielaidas kaimo žmonėms, ypač jaunimui ir moterims įsidarbinti gyvenamojoje

vietovėje ir gauti būtinas pragyvenimui pajamas. Aukščiau minėtų tikslų įgyvendinimui ŠVLVVG

numatė prioritetą „ Kaimo verslų diversifikavimas ir konkurencingumo didinimas“. Mažeikių

rajone kaimo vietovėje kiti ne žemės ūkio verslai plėtojami labai silpnai. Tai būdinga ir šalies

mastu. ŠVLVVG strategijoje numatė, visų pirma, tiesioginį minėtų priemonių finansavimą ir antra,

teikti pritarimą, kai pareiškėjai teiks paraišką minėtoms veikloms finansinei paramai gauti iš NMA.

Pritarimas bus teikiamas individualia tvarka, gavus pretendento, norinčio gauti paramą projekto

įgyvendinimui prašymą. Prašymas bus svarstomas ŠVLVVG valdyboje ir pritarimas bus teikiamas

tuo atveju, kai įgyvendinama priemonė neprieštaraus vietos gyventojų interesams.

2 PRIORITETAS. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas

bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui.

Tikslai:

1. Sukurti materialinę bazę nevyriausybinių ir kitų organizacijų bei įstaigų veiklai.



122

2. Sudaryti sąlygas organizuoti renginius, įtraukiant tikslines grupes ir mažinti socialinę

atskirtį.

3. Ugdyti kaimo gyventojų motyvaciją puoselėti gyvenamąją vietą.

Priemonė:

1. Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas, pritaikant juos gyventojų

socialinių poreikių tenkinimui.

2. Pirčių renovavimas ir atnaujinimas.

Lietuvoje kaimas nuo seno turi gilias bendruomeniškumo tradicijas. Lietuvos

nepriklausomybės atkūrimas ir ūkio reforma labiausiai palietė kaimo gyventojus. Iš esmės pasikeitė

gamybinė ir kultūrinė aplinka. Atsiradusią tuštumą pradėjo užpildyti visuomeninės organizacijos.

Mažeikių r. sav. per paskutinius 10 metų sparčiais tempais kuriasi nevyriausybinės organizacijos,

kurios tapo sudėtinė viso visuomeninio gyvenimo dalimi. Minėtos organizacijos apjungia įvairias

tikslines grupes, bendraminčius, kuriuos jungia bendra idėja ir tikslai spartesniems kaimo plėtros

pokyčiams. ŠVLVVG vietovėje 2008 m. veikia 28 kaimo bendruomenės. Jų indėlis kaimo vietovės

plėtrai tiek kultūriniu, tiek bendruomeniškumo ugdymo srityse yra labai didelis. Visuomeninės

organizacijos produktyvi veikla galima tik turint valdžios paramą ir materialinę bazę. ŠVLVVG

partnerystės pagrindu apjungusi bendrai veiklai valdžios, verslo ir NVO atstovus, kaip vieną iš

svarbiausių uždavinių strategijoje numatė visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimą ir jų

pritaikymą produktyviai jų veiklai.

3 PRIORITETAS. Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo

gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.

Tikslai:

1. Gerinti kaimo vietovės įvaizdį.

2. Pagerinti kaimo gyventojų buitines gyvenimo sąlygas, mažinant socialinę atskirtį tarp

miesto ir kaimo vietovės infrastruktūrą pritaikant ją aktyviam laisvalaikio ir poilsio

organizavimui.

Priemonės:

1. Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų tvarkymas.



123

2. Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas.

3. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir atnaujinimas.

Lietuva ir Mažeikių r. kaimas pergyveno ūkinės reformos laikotarpį. Pasikeitė gamybiniai

santykiai, ūkio subjektai, gyvenviečių ir namų valdų formavimo principai. Daugelyje gyvenviečių

likvidavus tarybinių ūkių sistemą visiškai buvo apleisti infrastruktūros objektai ir jų priežiūros

darbai. Kaimo gyventojams neužtikrinamas kokybiško vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų

tvarkymas ir kt. Buvo pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai: užteršiami vandens telkiniai,

miškų plotai. Įteisinus žemės nuosavybę daugelyje vietų kaimo gyventojai neturi prieigos prie

vandens telkinių, poilsio zonų. ŠVLVVG siekdama išspręsti minėtas kaimo gyventojų problemas

numatė prioritetą, kurio priemonės bus nukreiptos į viešosios infrastruktūros gerinimą, jos

pritaikymą įvairioms socialinėms grupėms ir verslo plėtrai. Ją numatoma gerinti daugiafunkcine

paskirtimi.

4 PRIORITETAS. Kultūros paveldo išsaugojimas, laisvalaikio užimtumo, kultūrinio

gyvenimo ir žmonių saugumo gerinimas.

Tikslai:

1. Išsaugoti kultūros paveldo objektus ir formuoti vietovės identitetą.

2. Sudaryti sąlygas kaimo gyventojams turiningai praleisti laisvalaikį.

3. Užtikrinti kaimo gyventojų saugų gyvenimą.

Priemonės:

1. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas.

2. Sporto aikštynų įrengimas.

3. Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas.

Lietuva ir Mažeikių r. sav. garsėja savo istorine praeitimi, dideliais kultūros paveldo

objektais ir unikaliais gamtos turtais. Transformuojantis visuomeninei sanklodai, keičiantis

nuosavybei dalis turinčių gilią istorinę praeitį vertybių yra neprižiūrimos, praranda savo vertę.

Kultūros objektai ir rekreacinės vietovės yra neatskiriama gyventojų poilsio ir patriotinio ugdymo

dalis. Kultūros paveldo restauravimas reikalauja labai didelių lėšų, tačiau ŠVLVVG pasitelkusi

kaimo aktyvą ir iš vietos plėtros strategijos tam skyrusi lėšų, numatė prioritetą, kuris įtakos kultūros

objektų išsaugojimą ir leis plėtoti etnokultūros vertybes ir panaudoti jas turizmo plėtrai ir gyventojų



124

pilietinio aktyvumo ugdymui. Įgyvendinant minėtą prioritetą tikimasi pritraukti kitus finansavimo

šaltinius ir užtikrinti projekto tęstinumą.

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metams programoje trečioje kryptyje numatyta

priemonė „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Minėta priemonė sudarys prielaidas renovuoti

visuomeninės paskirties pastatus, sutvarkyti infrastruktūrą, išsaugoti kultūros paveldą ir

etnokultūros vertybes. ŠVLVVG strategijoje numatė, visų pirma, tiesioginį minėtų priemonių

finansavimą antrame ir trečiame prioritetuose ir antra, teikti pritarimą, kai pareiškėjai kaimų

atnaujinimui teiks paraišką minėtoms veikloms finansinei paramai gauti iš NMA. Pritarimas bus

teikiamas individualia tvarka, gavus pretendento, norinčio gauti paramą projekto įgyvendinimui

prašymą. Prašymas bus svarstomas ŠVLVVG valdyboje ir pritarimas bus teikiamas tuo atveju, kai

įgyvendinama priemonė bus aktualiausia rajono savivaldybės ŠVLVVG teritorijoje ir duos naudą

didžiausiam gyventojų skaičiui.

7.2. Strategijos priemonių aprašymas

Prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas“ priemonės

„Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos skatinimas“ pagrindimas ir apibūdinimas.

Žemės ūkis ilgą laiką buvo pagrindinė kaimo žmonių ekonominės veiklos šaka, pagrindinis

darbo ir pragyvenimo šaltinis. Vykstant Lietuvos ūkio transformacijai sparčiais tempais vystomos

mokslo ir informacinių technologijų šakos, kurios iš miestų persikelia ir į kaimo vietoves, tuo pačiu,

žemės ūkio šaka praranda savo prioritetinę vietą. Tai paaiškinama tuo, kad modernizuojant ūkį,

kylant darbo našumui vis mažesnis kaimo žmonių skaičius užsiimta žemės ūkio produktų gamyba

arba šioje šakoje dirba ne pilną darbo dieną. Kaime iškyla būtinybė panaudoti efektyviau esamus

žmogiškuosius išteklius, kuriant jiems papildomas darbo vietas, plečiant ne žemės ūkio verslus

Mažeikių r. sav. kaimo vietovėje. Mažeikių r. sav. kaimo vietovė turi išskirtinį požymį lyginant su

kitais Lietuvos rajonais. Visas rajonas turi labai aukštą industrializavimo lygį, o atskirose

seniūnijose – išplėtoti įvairūs verslai. Vien Šerkšnėnų seniūnijoje jau dabartiniu veikia 19 verslo

subjektų , kur plėtojami metalo apdirbimo, žemės ūkio technikos pardavimo, medienos perdirbimo

ir kiti verslai, tačiau žemės ūkio šaka kaime turi dar įtakojančią reikšmę.

Mažeikių r. sav. apie pusė kaimo gyventojų susiduria su socialine problema: mažėjant

užimtumui žemės ūkyje, kol kas nėra sukurtos pakankamos galimybės surasti darbą iš žemės ūkio

sektoriaus pasitraukiantiems darbuotojams. Problemą gimdo dvi priežastys: pirma – tai, kad didelė

dalis pasitraukusių iš žemės ūkio gamybos nesugeba persikvalifikuoti ir įsidarbinti įkurtose ar tai



125

baldų, ar tai metalo perdirbimo ir kt. įmonėse dėl žemos savo kvalifikacijos, antra – nuošalesnėse

rajono vietose nesukuriamos naujos darbo vietos ir buvę žemdirbiai neturi galimybių įsidarbinti.

Keičiantis Lietuvos žmonių laisvalaikio organizavimo tradicijoms kaimo vietovės vėl tampa

poilsio traukos centrais. Tokiais centrais tampa kaimo turizmo sodybos veiklos susijusios su

turizmo, aktyvios ir sveikos gyvensenos palaikymu. Mažeikių kraštą atranda vandens turistai.

Kelionės vaizdingomis Ventos, Virvytės, Varduvos upėmis ar jų ruožais tarp vandens turistų

kasmet tampa vis labiau populiaresnės. Tarp vietinių ir atvykstančių turistų populiariausiais išlieka

tie patys turistiniai objektai: Renavo dvaro sodyba ir parkas, Plinkšių dvaro sodyba ir parkas,

Dautarų dvaro sodyba, Sedos, Viekšnių miestai, Židikų, Žemalės miestelių urbanizuotos vietovės su

unikaliomis kultūros vertybėmis. Kaimo turizmo plėtra Mažeikių r. sav. sudarys galimybę įvairinti

ekonominę veiklą, susikurti papildomą pajamų šaltinį, didinti kaimo gyventojų užimtumą bei jų

verslumą.

Priemonė yra investicinio pobūdžio. Priemonė skirta kaimo gyventojų verslumo skatinimui,

užimtumo didinimui, kaimo ekonomikos įvairinimui ir smulkiojo verslo plėtrai kaime. Minėta

priemonė turės didelę ekonominę ir socialinę naudą. Bus sukuriamos papildomos darbo vietos,

didės pridėtinė vertė ir kaimo gyventojų pajamos, kils pragyvenimo lygis. Tai pelno siekiantys

projektai, įtakojantys perspektyvinį verslo modernizavimą, infrastruktūros ir aplinkosauginės

situacijos gerinimą kaimo vietovėje.

Priemonė „Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos skatinimas“, trečio prioriteto

„Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui,

socialinės atskirties mažinimui“ priemonėmis ir kt.

Priemonės bendrasis tikslas – remti smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą, gerinti

gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą ŠVLVVG teritorijoje, plėtojant verslą ir (arba) turizmą, kuris

didins gyventojų užimtumą ir sukurs papildomų pajamų šaltinį kaimo gyventojams.

Specialieji tikslai:

1. sukurti naujas ir (arba) išlaikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams;

2. didinti gyventojų užimtumą ir plėtoti alternatyvias ūkio veiklas kaime.

Veiklos tikslai:

1. skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą;

2. remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime;

3. stiprinti veikiančias pelno siekiančias įmones ar asmenis;

4. sukurti didesnę paslaugų įvairovę bei aukštesnę šių paslaugų kokybę.

Veiklos sritys ir taikymas:



126

Verslo ir (arba) turizmo ekonominių iniciatyvų rėmimas ŠVLVVG teritorijos kaimo

vietovėse.

Galimos vietos projektų idėjos

Verslo ir (arba) turizmo modernizavimas;

Kaimo verslų ir (arba) turizmo iniciatyvų kūrimas ir plėtra;

Įvairių paslaugų centrų kūrimas;

Poilsio ir (arba) turizmo paslaugų kūrimas ir plėtra bei kitos veiklos.

Galimi vietos projekto paramos gavėjai:

Pareiškėjais gali būti fiziniai (ne jaunesnis kaip 18 m.) arba juridiniai asmenys, pateikę

paraišką pagal numatytas priemones. Pareiškėjas vietos projekto paraišką gali teikti savarankiškai

arba kartu su partneriais.

Pareiškėjui ir partneriui, jei vietos projektas įgyvendinamas kartu su partneriu, taikomi

Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos

krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“,

administravimo taisyklėse ir VVG parengtose ir patvirtintose specialiosiose taisyklėse pareiškėjams

nurodyti reikalavimai.

Tinkamos finansuoti išlaidos priemonei:

Vietos projekto paraiškoje gali būti numatytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios

su vietos projekto įgyvendinimu, tačiau paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamomis finansuoti,

kaip nurodyta Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas priemonę „Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas“, administravimo taisyklėse ir VVG parengtose ir patvirtintose specialiosiose

taisyklėse pareiškėjams, pripažįstamos vietos projekto išlaidos ir neviršijančios numatyto paramos

dydžio ir lyginamosios dalies.

Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti :

Visiems pareiškėjams:

1. projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t.y. kaime, miestelyje, mieste iki 6000

gyventojų;

Vietos projektams taikomi tinkamumo kriterijai ir reiklavimai, kurie yra apibrėžti Vietos

plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties

„LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“,

administravimo taisyklėse ir VVG parengtose ir patvirtintose specialiosiose taisyklėse pareiškėjams.

Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai:

1) administracinės atitikties vertinimas;



127

2) vietos projektų pirmumo vertinimas (kai taikoma).

3) tinkamumo skirti lėšas vietos projektui įgyvendinti vertinimas.

Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)

1.1. Lėšos pelno projektui įgyvendinti gali sudaryti iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti

vietos projekto išlaidų.

1.2. Maksimali paramos suma vienam vietos projektui iki 260 tūkst. Lt.

Mažiausią lėšų vietos projektui įgyvendinti sumą reglamentuoja Vietos plėtros strategijų,

įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER

metodo įgyvendinimas priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo

taisyklės.

29 lentelė. Priemonės įgyvendinimo rodikliai

Rodiklio

tipas Rodiklis

Tikslas 2014 m.

Produkto Paramos gavėjų skaičius 15

Paramą gavusių verslo ir (arba) turizmo projektų skaičius 15

Rezultato Bendras sukurtų darbo vietų skaičius: 4

Sukurta darbo vietų vyrams, skaičius 2

Sukurta darbo vietų moterims, skaičius 2

Sukurta darbo vietų jauniems (iki 30m.) asmenims, skaičius 1

Sukurta darbo vietų asmenims su negalia skaičius 1

Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomi vietos projektai

skč.(vnt.)

13

Kaimo gyventojų, kurie naudosis projektų rezultatais,

skaičius.

600

Kaimo atnaujinimo ir plėtros prioritetų: „Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir

pritaikymas bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui“, „Darni viešosios

infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui“, „Kultūros

paveldo išsaugojimas, laisvalaikio užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir žmonių saugumo

gerinimas“ priemonių pagrindimas ir apibūdinimas.

Aukščiau išvardinti prioritetai apima šias priemones:

1. Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas, pritaikant juos gyventojų

socialinių poreikių tenkinimui;



128

2. Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų tvarkymas;

3. Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas;

4. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir atnaujinimas;

5. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas;

6. Sporto aikštynų įrengimas;

7. Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas;

8. Pirčių renovavimas ir atnaujinimas.

Atliktais tyrimais nustatyta, kad Lietuvai būdingi dideli regioniniai ir teritoriniai skirtumai.

Ypač tai būdinga Mažeikių raj. savivaldybei. Pasaulinio lygio pramonės įmonės, pavyzdiniai

magistraliniai keliai, išbaigtai su visa infrastruktūra kuriamos ir tvarkomos stambiųjų miestų

gyvenvietės ir toje pačioje rajono teritorijoje sunkiai pravažiuojami neasfaltuoti kaimo keliai,

griūvantys vandentiekio bokštai ir apleista kita vietovės infrastruktūra. Daugelis Lietuvos kaimų,

miestelių ir miestų iki 6 tūkst. gyventojų negali patenkinti elementarių socialinių poreikių.

ŠVLVVG teritorijos daugumos gyventojų netenkina vietovės infrastruktūra: vietinių kelių,

gatvių būklė, apleistos ir nesutvarkytos viešosios erdvės ir ribotos jomis naudojimosi galimybės,

tiekiamo geriamojo vandens kokybė, nuotekų valymo sistemų būklė ir kt.

Minėtos problemos ypač daro didelę neigiamą poveikį atskiroms socialinėms grupėms:

neįgaliesiems, jaunimui, moterims. Atlikus socialinę ir ekonominę analizę, identifikavus gyventojų

poreikius nustatyta, kad ŠVLVVG teritorijos gyventojai ir minėtos socialinės grupės pageidauja

turėti sueigos vietas, įrengtus sporto aikštynus, kultūros centrus, sutvarkytas ir pritaikytas tikslinėms

grupėms viešąsias erdves. Todėl siekiant ne tik išlaikyti esamus kaimo gyventojus, bet ir pritraukti

naujus ir taip užtikrinti ŠVLVVG teritorijos plėtrą, būtina gerinti viešąją vietovių infrastruktūrą.

ŠVLVVG teritorijos kaimo atnaujinimas tampa viena iš svarbiausių kaimo plėtros politikos

priemonių ir yra skirta kaimo aplinkos patrauklumui atkurti, kaimo gyventojų gyvenimo kokybei

gerinti. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės skatins gerinti gyvenimo kokybę ŠVLVVG

teritorijoje, ekonominės veiklos gyvybingumą, turistų pritraukimą. Šios priemonės yra svarbios

ŠVLVVG teritorijos identitetui išsaugoti ir migracijai mažinti.

Strategijos antrame, trečiame, ketvirtame prioritetuose numatytos priemonės atitinka Lietuvos

kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir

kaimo ekonomikos įvairinimas“ ketvirtos priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ tikslus,

uždavinius, priemonių aprašymus.



129

Šiuose prioritetuose numatytos priemonės atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų


ketvirtos priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ tikslus, uždavinius, priemonių aprašymus.

Priemonės yra investicinio pobūdžio. Priemonėms yra taikomi tie patys paramos gavėjų

tinkamumo kriterijai, vietos projektų prioritetiniai ir kokybės kriterijai, paramos intensyvumas.

Priemonės turi tuos pačius bendruosius tikslus.

Parama skiriama ŠVLVVG teritorijos viešos paskirties pastatų atnaujinimui, viešosios

infrastruktūros tvarkymui ir kūrimui, aplinkosaugos ugdymo priemonėms ir investicijoms,

susijusioms su gamtos ir kultūros paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu.

Priemonių bendrasis tikslas – kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti ŠVLVVG

teritorijoje turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus.

Specialieji tikslai:

1. padidinti kaimo gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

2. sumažinti depopuliaciją kaimo vietovėse;

3. išsaugoti kultūrinį paveldą kuriant ir vystant tradicinius amatų centrus.

Veiklos tikslai:

1. rekonstruoti (atnaujinti) pastatus;

2. atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo

objektus ir kraštovaizdžio komponentus;

3. sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą;

4. puoselėti tradicinių amatų technologijas;

5. sudaryti tradicinių amatų reprezentavimo ir prekybos amatų gaminiais sąlygas.

Veiklos sritys ir taikymas - bendruomenės namų, kultūros centrų ir kitos visuomeninės

paskirties pastatų atnaujinimas, viešosios infrastruktūros tvarkymas ir kūrimas, istorinę,

etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų

išsaugojimas ir modernizavimas (tradicinių amatų centrų kūrimas ir plėtra) ir kt.

Galimos vietos projektų idėjos:

Kaimo bendruomenių pastatų, kultūros namų, bibliotekų rekonstravimas, pritaikant juos

daugiafunkcinei paskirčiai, jų aplinkos tvarkymas;

Tikslinių grupių laisvalaikio ir užimtumo centrų kūrimas ir plėtra;

Pirčių renovavimas jas pritaikant gyventojų poreikiams;

Kaimo vietovės visuomeninės paskirties erdvių atnaujinimas ir išsaugojimas: centrinių

aikščių, parkų, poilsio zonų, sporto aikštynų ir kt.;

Tradicinių amatų centrų kūrimas;



130

Kultūros paveldo objektų atnaujinimas ir išsaugojimas;

Artezinių gręžinių, vandens nugeležinimo įrengimas;

Vandentiekio sistemų atnaujinimas ir įrengimas ir kt.

Galimi vietos projekto paramos gavėjai

Paramos gavėjai – kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti kaimo

vietovėje įsteigti ir (arba) joje veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų institucijos.

Tinkamos finansuoti išlaidos

1. išlaidos, skirtos ŠVLVVG teritorijos kaimo estetiniam gerbūviui kelti (pvz.,

visuomeninės paskirties pastatų, fasadų dažymui, stogų perdengimui, langų keitimui ir pan.);

2. viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas;

3. pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams;

4. amatų centrų kūrimas (įskaitant tradicinių amatų technologinės linijos sukūrimą,

tradicinių amatų prekyvietės rengimą, tradicinių amatų mokymo patalpų įkūrimą);

5. statybinių medžiagų įsigijimas pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvinius

įkainius vykdant statybas ūkio būdu.

6. bendrosios išlaidos;

7. projekto viešinimo išlaidos.

Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti

1. projektas turi atitikti strategijos priemonėje numatytus tikslus;

2. projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo

vietovėje;

3. projektas turi būti viešas (ne pelno).

Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai

1. projektas apima kultūros paveldo objektų atnaujinimas ((iš)saugojimas, restauracija,

renovacija ir pa(si)keitimas);

2. pareiškėjas – kaimo bendruomenė; muziejus, kultūros centras, biblioteka, savivaldybė;

3. prašoma paramos tradicinių amatų centro kūrimui;

4. kiti ŠVLVVG nustatyti kriterijai.

Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)

Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos

suma vienam projektui – iki 690 tūkst. Lt. Bendrasis finansavimas: piniginiu įnašu ir (arba) natūra

pvz., savanorišku darbu. Neapmokamo savanoriško darbo vertė turi būti apskaičiuota atsižvelgiant

išdirbtą laiką ir valandinį arba dienos užmokesčio vertę (nustatytą Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės).



131

31 lentelė. Priemonių įgyvendinimo rodikliai

Rodiklio tipas Rodiklis Tikslas 2014 m.

Produkto Bendra investicijų suma, iš jos:

kaimo atnaujinimo projektai:

kaimo paveldo projektai

6 473 989,31

6 180 462,84

293 526,47

Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdyti projektai,

skaičius

37

Paremtų kaimų atnaujinimo projektų skaičius: 37

Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius 18

Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius 2

Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio

komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius

13

Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais,

skaičius; proc. nuo visų kaimo gyventojų

8 750, 35 proc.

Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius 1

8. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

8.1. Strategijos įgyvendinimo planas

Strategijos įgyvendinimą ŠVLVVG organizuos vadovaudamasi „Vietos plėtros strategijų,

įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „Leader metodo

įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas” administravimo taisyklėmis.

Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimo planas pateiktas 32 lentelėje.

32 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimo planas

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

I prioritetas. Kaimo verslų įvairinimas, gyventojų užimtumo ir pajamų didinimas

D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA

TA



132

II prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas juos

bendruomenės poreikiams


TA

III prioritetas. Viešosios infrastruktūros sutvarkymas atnaujinant ir išsaugant kaimo

kraštovaizdžio ir kultūros paveldo komponentus


TA

D - vietos projektų paraiškų dokumentacijos parengimas, P - vietos projektų paraiškų

rinkimas, PĮ - vietos projektų įgyvendinimas, TA-tarpinių ataskaitų teikimas, GA - galutinės

ataskaitų pateikimas.

ŠVLVVG skelbs kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Prieš skelbdamas pirmąjį

kvietimą teikti vietos projektų paraiškas, ŠVLVVG parengs kvietimo teikti vietos projektų

paraiškas-dokumentaciją ir suderins ją su Agentūra.

Vietos projektų paraiškas vertins ŠVLVVG paskirti vietos projektų paraiškų vertintojai.

Įvertinę vietos projektų paraiškas, vietos projektų paraiškų vertintojai parengs vietos projektų

paraiškų vertinimo ataskaitas ir teiks jas ŠVLVVG valdymo organui.

Už vietos projektų paraiškų vertinimo ir vietos projektų paraiškų vertinimo ataskaitų kokybę

atsakys ŠVLVVG .

ŠVLVVG pagal patvirtintą vietos projektų paraiškų registravimo, vertinimo tvarką paskiria

už kiekvienos gautos vietos projekto paraiškos vertinimą ir administravimą atsakingus vietos

projektų paraiškų vertintojus, kuriems pavedamos vietos projekto paraiškos vertinimo, vietos

projekto paraiškos vertinimo kontrolės, pareiškėjo informavimo ir kitos funkcijos.

Sprendimą dėl lėšų vietos projektui įgyvendinti skyrimo priims ŠVLVVG valdymo organas.

Šis sprendimas įsigalios jį patvirtinus Agentūrai. Vietos projektų atranka pateikta 29 pav.



133

29 pav. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo eiga -projektų atranka ir tvirtinimas

Įsigaliojus sprendimui dėl lėšų vietos projektui įgyvendinimo skyrimo ŠVLVVG dalyvaus

trišalių sutarčių sudaryme, derins vietos projektų vykdytojų pirkimo, įnašų natūra tinkamumo

dokumentus ir atliks kitas procedūras nurodytas 30 pav.

Avanso mokėjimas VVG NMA

Kvietimo teikti VP dokumentacijos rengimas ir tvirtinimas Pavyzdinę dokumentaciją rengia NMA

Galutinę dokumentaciją rengia ir tvirtina

VVG prieš tai suderinusi su NMA Kvietimo teikti VP skelbimas

VVG

NMA

VP paraiškų rinkimas

VP paraiškų administracinės atitikties vertinimas (kai taikoma)

VP paraiškų prioritetiškumo vertinimas (kai taikoma)

Tinkamumo skirti lėšas VP įgyvendinti vertinimas

Sprendimo skirti lėšas VP įgyvendinti priėmimas

Vertinimo ataskaitų rengimas ir teikimas VVG valdymo organui ir NMA

VVG, dalyvaujant NMA atstovui

veto teisėmis

Sprendimo skirti lėšas VP įgyvendinti

tvirtinimas

VIETOS PROJEKTŲ (VP) ATRANKOS IR TVIRTINIMO PROCEDŪRA



134

30 pav. Strategijos įgyvendinimo eiga - vietos projektų įgyvendinimas

8.2.Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas

Strategijos įgyvendinimo finansinis planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros

2007-2013 m.m. programos priemonėmis ir jo priedais, 2007 12 12 Žemės ūkio ministro Nr. 3D-

549 įsakymu patvirtintomis atrankos taisyklėmis „Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“

priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, 2007 12 11 Žemės ūkio ministro Nr. 3D-544

įsakymu patvirtinta „Paramos skyrimo vietos plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos

dydžio skaičiavimo metodika pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą“, 9 110 000

Lt numatomą paramos sumą ir keliamus reikalavimus. Pagal minėtus dokumentus strategijos

įgyvendinimui numatoma 9 110 000 Lt parama, iš kurių 16,76 proc. bus skiriama vietos plėtros

strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidoms (tame tarpe viešinimo išlaidos), t.y. 1 526 500

Lt.

TRIŠALIŲ VP VYKDYMO SUTARČIŲ SUDARYMAS

VP VYKDYTOJŲ PIRKIMO DOKUMENTŲ IŠANKSTINIS

DERINIMAS VVG

VP VYKDYTOJAS VP VYKDYTOJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS, VP VIEŠINIMAS,

MOKĖJIMO PRAŠYMŲ (MP) PILDYMAS IR TEIKIMAS

VVG

ĮNAŠO NATŪRA PRIPAŽINIMAS TINKAMU VP VYKDYTOJO

NUOSAVU INDĖLIU

VP VYKDYTOJŲ MP RINKIMAS

VP VYKDYTOJŲ MP ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES

VERTINIMAS

VP VYKDYTOJŲ MP PERDAVIMAS Į NMA CENTRĄ

VP ĮGYVENDINIMO ATASKAITŲ RENGIMAS

VP VYKDYTOJŲ MP TINKAMUMO VERTINIMAS IR LĖŠŲ

PERVEDIMAS

VVG, NMA

VP PATIKROS

VIETOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PROCEDŪRA

VVG, NMA, VP

VYKDYTOJAS

NMA

VP VYKDYTOJAS

VVG VP ĮGYVENDINIMO RINKIMAS IR VERTINIMAS



135

ŠVLVVG vadovaudamasi aukščiau išvardintais dokumentais „Vietos plėtros 2008-2014 m.

m. strategijoje“ prisilaikant KPP krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos

įvairinimas“ priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ reikalavimų skyrė 85,37 proc., t.y. , 6 473

989,31 Lt lėšų, numatytų „Kaimų atnaujinimo ir plėtros“ vietos projektams finansuoti, verslo

plėtrai –14,63 proc., t.y. 1 109 510,69 Lt.

Vietos plėtros strategijoje finansinių išteklių paskirstymas pagal prioritetus, finansavimo

šaltinius parodytas finansiniame plane 33 lentelėje. Vadovaujantis pateiktu finansiniu planu

ŠVLVVG organizuos strategijos įgyvendinimą pagal numatytus prioritetus ir jų priemones.

33 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos įgyvendinimo finansinis planas

Eil.

Nr.

Prioritetai Projektų vertė,

Lt

Finansavimo šaltiniai

Paramos

lėšos, Lt

Projektų

vykdytojų

įnašas, Lt

Verslų plėtrai, 14,63proc., 1 109 510,69 Lt

1. 1 Prioritetas. Kaimo verslų diversifikavimas

ir jų konkurencingumo didinimas, proc. 1706939,52

1 109 510,69

597428,83

Kaimų atnaujinimas, 85,37proc., 6 473 989,31Lt

2. 2 Prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų

atnaujinimas ir pritaikymas

bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės

atskirties mažinimui, 42,63proc.

3591954

3232759

359195

3. 3 Prioritetas. Darni viešosios infrastruktūros

plėtra ją pritaikant kaimo

gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui,

30,96proc.

2608560

2347704,

260856

4. 4 Prioritetas. Kultūros paveldo

išsaugojimas,laisvalaikio užimtumo,

kultūrinio gyvenimo ir žmonių saugumo

gerinimas, 11,78proc.

992807

893 526

99281

5. Viso kaimų atnaujinimui:

7193321

6473989

719332

6. Viso projektų įgyvendinimui:

8900261

7583500

1316761



136

7. Išlaidos, susijusios su vietos plėtros

strategijos įgyvendinimo administravimu,

17 ir 15 proc. (tame tarpe viešinimo

išlaidos)

1 526 500 1 526 500 -

8. VISO:

10 426 761

9 110 000

1 316 761

VVG sudarydama finansinį planą numatė, kad pelno nesiekiantiems projektams bus

finansuojama 90 proc. projekto vertės iš paramos lėšų, o 10 proc. sudarys privatus įnašas. Įnašas

natūra, t.y. neapmokamas savanoriškas darbas bus laikomas tinkamomis pareiškėjo privačioms

lėšoms, kai pareiškėjas vykdo pelno nesiekiančius projektus.

Pelno siekiančių projektų vertė iš paramos lėšų bus finansuojama nuo 40 iki 65 proc.,

(finansuojama iki 75 proc. veikla susijusi su tradiciniais amatais), kitą lėšų dalį turės padengti

pareiškėjas iš savo privačių lėšų.

Strategija parengta pagal numatytą finansinę paramą. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti

poreikį VVG planuoja gauti pagal numatytą poreikio planą, kuris pateiktas 34 lentelėje.

VVG sudarydama finansinį planą numatė, kad pelno nesiekiantiems projektams bus

finansuojama 90 proc. projekto vertės iš paramos lėšų, o 10 proc. sudarys privatus įnašas. Įnašas

natūra, t.y. neapmokamas savanoriškas darbas bus laikomas tinkamomis pareiškėjo privačioms

lėšoms, kai pareiškėjas vykdo pelno nesiekiančius projektus.

Pelno siekiančių projektų vertė iš paramos lėšų bus finansuojama nuo 40 iki 65 proc.,

(finansuojama iki 75 proc. veikla susijusi su tradiciniais amatais), kitą lėšų dalį turės padengti

pareiškėjas iš savo privačių lėšų.

Strategija parengta pagal numatytą finansinę paramą. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti

poreikį VVG planuoja gauti pagal numatytą poreikio planą, kuris pateiktas 34 lentelėje.

34 lentelė. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti poreikis pagal metus

Eil.

Nr.

Tinkamų

finansuoti

išlaidų

kategorijos

pavadinimas

Tinkamos

finansuoti

išlaidos iš

viso, Lt

Tinkamos finansuoti išlaidos pagal metus, Lt

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

1. Išlaidos vietos

plėtros strategiją

atitinkantiems

vietos

projektams

finansuoti

7 583 500 - 500000 1795500 1500000 1500000 1000000

1000000 288000

2. Išlaidos,

susijusios su

1 526 500 - 219 429 235 364 214 364 224 864 214 364 213 364 204 751



137

vietos plėtros

strategijos

įgyvendinimo

administravimu

9 110 000 - 719 429 2030864 1714364 1724864 1214364 1213364 492751

Strategijos įgyvendinimo išlaidos yra realios, suplanuotos ir yra būtinos strategijai

įgyvendinti. Strategija bus įgyvendinta 2008-2015 m. Strategijai įgyvendinti parama yra būtina, nes

be jos strategija negalėtų būti įgyvendinta tokia pat apimtimi, per tą patį laikotarpį ir tokios pat

kokybės.

8.3. Strategijos įgyvendinimo priežiūros bei vertinimo sistema

Strategijos monitoringas – jos įgyvendinimo priežiūra, priemonių įtakoje vykstančių

kiekybinių ir kokybinių pokyčių stebėjimas, kontrolės mechanizmas ir tikslinimo tvarka.

Monitoringo tikslas – pasiekti strategijos įgyvendinimo efektyvumą ir teigiamą jos poveikį

ŠVLVVG teritorijos plėtrai.

Atsižvelgiant į strategijos tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones ir specifiką,

ŠVLVVG numatė programos įgyvendinimo kontrolės formą, periodiškumą, rodiklius. ŠVLVVG

siekdama koordinuoti strategijos įgyvendinimą sudarys strategijos priežiūros komitetą. Ši sistema

sudaro sąlygas strategijos įgyvendinimo stebėsenai, lyginant su tuo kas vyksta, kas numatyta,

vykdomos strategijos poveikio analizei bei veiksmų korekcijai.

Strategijos rezultatų vertinimas bus vykdomas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijoje

numatyti tikslai ir rezultatai. Vertinimas bus atliekamas naudojant vertinimo būdus:

- Strateginį vertinimą - nagrinėjama ar strategija padeda išspręsti tam tikras ŠVLVVG

teritorijos socialines, ekonomines problemas.

- Efektyvumo vertinimą - nagrinėjamas strategijos sąnaudų ir rezultatų ryšys.

- Teisėtumo vertinimą - nagrinėjama, kaip strategijos uždaviniai atitinka galiojančius teisės

aktus.

Strategijos įgyvendinimo stebėjimui ir vertinimui bus naudojama strategijos įgyvendinimo

stadijoje numatytų indikatorių sistema. ŠVLVVG parinkti rodikliai atitinka strategijos tikslus:

Sukurtų produktų rodikliai.Jie rodo gamybos ir paslaugų apimtis, matuojami fiziniais ar

piniginiais vienetais;

Rezultatų rodikliai. Jie susiję su tiesioginiu strategijos efektu. Tai fiziniai ar finansiniai

rodikliai, teikiantys informaciją apie finansuojamo objekto pokyčius;



138

Strategijos įgyvendinimas bus vertinamas strategijoje numatytų sukurtų produktų ir rezultatų

rodikliais. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos įgyvendinimo priežiūros rodikliai parodyti

7.2. skyriuje 29, 30, 31 lentelėse.

Strategijos įgyvendinimo priežiūros komitetas parengs savo veiklos darbo planą, kuriame

bus numatoma einamoji priežiūra, planinė ir atsiradus probleminėms situacijoms. Ataskaitą po

kiekvieno patikrinimo teikiama ŠVLVVG valdybai. ŠVLVVG teiks Agentūrai šias strategijos

įgyvendinimo ataskaitas: strategijos įgyvendinimo laikotarpiu, per 20 kalendorinių dienų pasibaigus

kiekvienam kalendoriniam metų ketvirčiui – informaciją apie strategijos įgyvendinimo eigą, kartu

su galutiniu mokėjimo prašymu – galutinę strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Galutinė strategijos

įgyvendinimo ataskaita bus pateikiama tik baigus įgyvendinti strategiją (baigus įgyvendinti visus

vietos projektus).

9. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMAS, DAUGIASEKTORIŠKUMAS

Rengiant Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategiją buvo skatinama vietos iniciatyva ir

įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystė siekiant kelti jų gyvenamosios vietovės žmonių gyvenimo

kokybę bei ekonominę gerovę.

Strategijos naujoviškumas, visų pirma, pasireiškia tuo, kad ŠVLVVG teritorija tampa

strateginio planavimo objektu. Minėtame objekte atliekama detali ekonominė socialinė analizė,

identifikuojami gyventojų poreikiai, jų pagrindu numatomi plėtros prioritetai ir veiklos kryptys. Iki

šiol strategija buvo sudaroma tik rajono savivaldybės, apskrities, ar respublikos mastu. Antra,

strategija turi integruotą ir daugiasektorinį pagrindą, apimantį kelis veiklos sektorius. Darnus

vystymas suprantamas kaip ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas,

atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę bei įgyvendinamas pasekmes.

Integruojama vieno sektoriaus veikla, visa programos veikla ar tam tikrų grupių veikla arba,

svarbiausia, įvairių atitinkamų ekonomikos, socialinių, kultūros ir aplinkos subjektų ir sektorių

ryšiai. Visa tai apima strategijoje numatyti prioritetai ir numatytos įgyvendinti priemonės Jis

nukreiptas tam, kad būtų sudarytos ilgalaikės sąlygos ŠVLVVG teritorijos žmogaus gyvenimo

kokybei gerinti ir visuomenės pažangai.

Rengiant strategiją buvo nuosekliai prisilaikyta Leader metodo principų: Partnerystės -

taikant partnerystės principą, buvo apjungti valdžios institucijų, verslo ir nevyriausybinių

organizacijų, kaimo bendruomenių atstovai ir patys kaimo žmonės aktualioms kaimo problemoms

spręsti.



139

Išlaikytas teritorinis požiūris - ŠVLVVG teritorija vientisa ekonominiu, socialiniu ir fiziniu

(geografiniu) atžvilgiu, principas „iš apačios į viršų". Patirtis rodo, kad „iš viršaus" inicijuoti

valstybiniai ir vietos valdžios sprendimai dažnai neatitinka realios kaimo situacijos, todėl

ŠVLVVG taikydama priešingą „iš apačios į viršų" principą, sugebėjo įtraukti kaimo vietovėse

veikiančias organizacijas ir kaimo gyventojus į strategijos rengimą, globalinių ir vietos klausimų

sprendimą.

Naujoviškumas – naujų sprendimų konkrečios teritorijos poreikiams patenkinti suradimas.

Naujoviškumas suprantamas plačiąją prasme. ŠVLVVG palaikydama tarpteritorinius ir

tarptautinius ryšius numato kitose vietovėse įgyvendintų inovacijų perkėlimą ir pritaikymą savo

vietovei, siekiant pagerinti socialinius, kultūrinius, aplinkosauginius, infrastruktūros ir kitus

išsiaiškintus vietos gyventojų plėtros poreikius. Be to, vietos gyventojai, ieško būdų įvesti naujų

produktų gamybą, pritaikyti gyvenamąją aplinką daugiafunkcinei veiklai, kur sėkmingai galėtų būti

vykdoma ūkinė veikla ir sudarytos prielaidos produktyvaus laisvalaikio organizavimui.

Naujoviškumas apima ir veiklą, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėžimą, ypač technologijos ir

patirtis - naujas produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka, tarp jų ir

naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas kaimo vietovėse. Visos nuostatos

integruotos į strategijos turinį ir jos rengimo veiklas.

Rengiama Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija turi integruotą požiūrį tiek globaliniu

mastu, kur bandoma spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius klausimus, tiek vietinės

reikšmės projektuose, kuriuose turimas tikslas aprėpti daugiasektorinę veiklą. Rekonstruojant

visuomeninės paskirties pastatus, numatoma pritaikyti juos bendruomenės sueigos renginių

organizavimui, jaunimo sveikatingumo ir sporto sąlygų gerinimui, kultūrinės veiklos organizavimui

ir kitoms tikslinėms paskirtims. Tų pačių nuostatų numatoma prisilaikyti gerinant viešąją

infrastruktūrą, išsaugojant kultūros paveldą ir organizuojant jų panaudojimą tiek verslo plėtros, tiek

pilietiškumo ugdymo ir kitose veiklose.

10. STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS

Rengiant strategiją išlaikyta atitiktis Europos Bendrijos horizontaliosioms sritims: lygių

galimybių, darnus vystymosi, informacinės visuomenės, regioninės plėtros.

Lygios galimybės. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijoje numatyti prioritetai,

priemonės turės teigiamą poveikį lygių galimybių plėtrai plačiąja prasme. Vykdant numatytas

priemones bus prisidėta prie įvairių dažnai labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių lygių



140

galimybių plėtros, skatinant jų bendruomeninę integraciją ir mažinant socialinę-ekonominę atskirtį.

Numatytos bendruomeninės iniciatyvos taip pat prisidės prie pastarųjų tikslų įgyvendinimo.

Pirmame prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas“ lėšas

numatoma nukreipti veikloms, kurios galėtų paskatinti lyčių lygybės principo įgyvendinimą.

Tikimasi, kad investicijos padės spręsti vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos darbo rinkoje

problemas, didinti moterų verslumą, užimtumą, padėti joms geriau išnaudoti turimą kvalifikaciją ir

gebėjimus. Bus skatinami veiksmai, padedantys derinti darbo santykius ir šeimos įsipareigojimus,

kuriuos dažniausiai prisiima moterys (vaikų priežiūra, šeimoje globojami asmenys), siekiant

sumažinti skurdo riziką, sumažinti socialinę atskirtį patiriančioms moterims grįžti į darbo rinką.

Visuose prioritetuose bus užtikrinama lygybė tarp vyrų ir moterų bei integruotas lyčių

lygybės principas. Visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos

lygios teisės dalyvauti projektų veiklose ir naudotis projektų rezultatais. Be to, bus užkirstas kelias

bet kokiai diskriminacijai remiantis lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi

ar seksualine orientacija, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodą priėjimą prie paramos

pagal visus prioritetus.

Darnus vystymasis. Įgyvendinamos vietos plėtros strategijos priemonės turės teigiamą

poveikį darniam vystymuisi ŠVLVVG teritorijoje. Plėtojant atitinkamą pastarųjų infrastruktūrą bus

siekiama investuoti į esamų pastatų modernizavimą, tokiu būdu tai padės išvengti neigiamų

urbanistinės plėtros padarinių aplinkinių kaimo vietovių gyvenamajai aplinkai, kai didelė

infrastruktūros dalis lieka nenaudojama, apleista ir tokiu būdu tiek darkomas kaimo estetinis

vaizdas, tiek palaikomas neefektyvus jų erdvių išnaudojimas. Be to gamtos išteklių ir viešųjų erdvių

pritaikymas bendruomenės poreikiams sudarys palankias sąlygas efektyviam išteklių naudojimui,

atliekų kiekio mažinimui, saugios ir švarios, tai yra sveikatai palankios, aplinkos kūrimui, gamtinės

įvairovės tausojimui ir saugojimui. Taigi, tiek esamų pastatų modernizavimas, tiek gamtos išteklių

ir viešųjų erdvių pritaikymas leis pasiekti darnesnio ekologinio, ekonominio ir socialinio vystymosi

strategijoje numatytose investavimo vietovėse.

Plėtojama turizmo infrastruktūra leis racionaliau panaudoti gamtos ir kultūros išteklius,

skatins regionų darnų vystymąsi. Tinkamai prižiūrint kultūrinio paveldo vertybes ir pritaikius jas

turizmo poreikiams, taip pat prižiūrint kitus gamtos paminklus, pagerės kraštovaizdis.

Informacinė visuomenė. Įgyvendinus strategijoje numatytus prioritetai bus sukuriamas

didesnis teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai Mažeikių r. sav. kaimo vietovėse.

Tikėtina, kad miesto ir kaimo gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimas kaimo vietovėse paskatins

informacinių ir ryšių technologijų poreikį šių teritorijų gyventojų ir ypač verslo atstovų tarpe. Tokiu

būdu strategijos įgyvendinimas darys teigiamą poveikį mažinant skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir



141

kaimo gyventojų, kas savo ruožtu paskatins platesnę tikslinių vietovių socialinę, ekonominę ir

teritorinę sanglaudą.

Regioninė plėtra. Strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimas turės tiesioginę teigiamą

įtaką regioninei plėtrai ir prisidės prie plačios socialinės, ekonominės ir ypač teritorinės sanglaudos

plėtros regione. Teikiant paramą pagal strategijoje numatytas investavimo sritis kaimo vietovėse

bus sudarytos galimybės plėtoti palankią socialinę, ekonominę ir kultūrinę aplinką, kas teigiamai

prisidės prie vystymosi netolygumų rajone, mažės socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo vietovių.

11. VIETOS PLĖTROS 2008-2014 M.M. STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS IR

PAPILDOMUMAS KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS

STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS

Įgyvendinus Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijoje numatytas priemones padidės

kaimo žmonių ir visų socialinių grupių gebėjimai kaimo plėtros veikloje, stiprės partnerystės ryšiai,

bus plėtojami alternatyvūs verslai, didės kaimo žmonių pajamos, kils pragyvenimo lygis, pagerės

gyvenimo kokybė.

Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija siekiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.


tikslų ir atitinka šios krypties uždavinius, priemonių aprašymus, nepažeidžiant kitų KPP krypčių

tikslų. Strategijoje numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys atitinka Ilgalaikę Lietuvos ūkio

(ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategiją, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. m. programos

priemonėms (35 lentelė).

35 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atitiktis KPP

Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos prioritetai,

priemonės

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.

programos kryptys, priemonės

1 prioritetas. Kaimo verslų diversifikavimas ir jų

konkurencingumo didinimas.

3 kryptis „Gyvenimo kokybės kaimo

vietovėse ir kaimo ekonomikos

įvairinimas“:

- Kaimo atnaujinimas ir plėtra

- „Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos

skatinimas“

2 prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų

atnaujinimas ir pritaikymas bendruomeniškumo

ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui.

-Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas,

pritaikant juos gyventojų socialinių poreikių tenkinimui.



142

-Pirčių renovavimas ir atnaujinimas

3 prioritetas. Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją

pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.

- Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų

tvarkymas.

- Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas.

- Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir

atnaujinimas.

4 prioritetas. Kultūros paveldo išsaugojimas ,

laisvalaikio užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir žmonių

saugumo gerinimas.

- Kultūros paveldo objektų išsaugojimas.

- Sporto aikštynų įrengimas.

- Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės

atnaujinimas

Strategijos numatyti prioritetai ir priemonės suderintos ir atitinka Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 m. programos (KPP) 3 krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo

ekonomikos įvairinimas“ priemonės: kaimo atnaujinimas ir plėtra priemonėmis ir IV krypties

(„LEADER metodo įgyvendinimas“) priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Visos

numatytos strategijoje įgyvendinti priemonės atitinka minėtų krypčių tikslus, uždavinius ir finansinį

pagrindimą. Strategijoje numatyti prioritetai ir priemonės yra tarpusavyje suderinti ir vieni kitus

papildo.

Strategijoje numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys atitinka Telšių regiono plėtros

planui 2006-2013 m. m., Mažeikių rajono 2008-2013 m. m. strateginį plėtros planą bei papildo jų

numatytas plėtros kryptis, prioritetus bei priemones (36 lentelė).

36 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atitiktis Telšių regiono plėtros planui

2006-2013 m.m., Mažeikių rajono 2008-2013 m.m. strateginiam plėtros planui



143

Vietos plėtros 2008-2014 m. m.

strategijos prioritetai

Telšių regiono plėtros

plano2006-2013 m.m.

prioritetai

Mažeikių rajono 2008-2013

m.m. strateginio plėtros

plano prioritetai

1 prioritetas. Kaimo verslų

diversifikavimas ir jų

konkurencingumo didinimas.

2 prioritetas. Visuomeninės

paskirties pastatų atnaujinimas ir

pritaikymas bendruomeniškumo

ugdymui ir socialinės atskirties

mažinimui.

3 prioritetas. Darni viešosios

infrastruktūros plėtra ją pritaikant

kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų

gerinimui.

4 prioritetas. Kultūros paveldo

išsaugojimas , laisvalaikio

užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir

žmonių saugumo gerinimas.

1 prioritetas. Palanki verslui

ir patogi gyvenimui apskrities

aplinka.

2 prioritetas. Išsilavinę, sveiki

ir socialiai saugūs apskrities

žmonės.

3 prioritetas. Konkurencingas

regiono verslas, pramonė ir

žemės ūkis.

1 prioritetas. Išsilavinusi,

aktyvi, sveika ir socialiai

saugi bendruomenė

2 prioritetas. Patogi

gyventi, palanki verslui ir

investicijoms aplinka

3 prioritetas.

Konkurencingas ir

modernus verslas, pramonė

bei žemės ūkis

Parengta strategija atitinka Europos Regioninį Plėtros Fondą, kuris remia urbanistinės

aplinkos, bendruomeninės urbanistinės infrastruktūros gerinimą (viešosios svarbios verslui

laisvalaikio, sporto, kultūrinės, urbanistinės, transporto infrastruktūros renovaciją ir plėtrą),

viešosios infrastruktūros ir paslaugų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir užimtumo didinimui,

plėtra (esančių viešųjų pastatų, kultūros centrų, t.t.) modernizavimą ir pritaikymą kaimo vietovėse,

suteikiant patalpas verslo pradžiai, steigiant vietinės reikšmės inkubatorius, teikiant konsultacijas,

reikalingas verslui pradėti ar žmonėms įsitraukti į darbo rinką, paramą mokslo, mokymo,

bendruomeninių, socialinių pastatų renovacijai kaimo vietovėse, universalių daugiafunkcinių centrų

skatinimą kaimo vietovėse, institucijų, teikiančių socialines paslaugas, modernizavimą ir įkūrimą.

Strategijoje numatytos priemonės atitinka veikloms remiamoms pagal Europos Regioninį

Plėtros Fondą, remiami tie patys pareiškėjai, numatytas tos pačios apimties paramos dydis ir

programos vieną kitą papildo ir užtikrina tęstinumą vietos ir regioninėje plėtroje.



144

Sanglaudos fondas remia nuotekų tinklo, geriamo vandens tiekimo tinklo įrengimą ir

tvarkymą. Rengiant strategiją atliktais tyrimais nustatyta, kad minėtos problemos ŠVLVVG

teritorijoje yra pačios aktualiausios ir jų sprendimui turi būti be ŠVLVVG lėšų panaudojimo ir kitų

fondų ir pagal galimybes ir Sanglaudos fondo lėšos.

Strategija turėtų būti derinama ir su Europos žuvininkystės fondu. Tuo atveju, kai toje

pačioje teritorijoje įsteigiamos VVG ir žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽVG), ir VVG,

ir ŽVG vietos plėtros strategijų lygmeniu turi nustatyti takoskyrą tarp savo remiamų veiklos sričių.

Lietuvoje kuriamos ŽVG ir pagal turimą išankstinę informaciją ŠVLVVG teritorijoje nebus įkurta

ŽVG.

Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategijasvlvvg.lt.begemotas.serveriai.lt/wp-content/... · Vietos...

Documents

Transcript of Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategijasvlvvg.lt.begemotas.serveriai.lt/wp-content/... · Vietos...