Valstybės įmonė Klaipėdos · MARPOL Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų...

LAIVŲ, NAUDOJANČIŲ SUSKYSTINTAS GAMTINES DUJAS ARBA DVEJOPĄ

KURĄ (SUSKYSTINTAS GAMTINES DUJAS IR NAFTOS PRODUKTUS)

BUNKERIAVIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIAME JŪRŲ UOSTE GALIMYBIŲ

STUDIJA

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2013 m. liepos 11 d.

Versija 4.00

Valstybės įmonė Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto

direkcija

Laivų, naudojančių suskystintas gamtines dujas arba dvejopą kurą (suskystintas gamtines dujas ir

naftos produktus) bunkeriavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galimybių studija 2 lapas iš 63

Turinys

SUTRUMPINIMAI .............................................................................................................................................................. 4

1. SITUACIJOS ANALIZĖ .............................................................................................................................................. 6

1.1. Projekto tikslas .............................................................................................................................................. 12

1.2. Jūrų transporto emisija ................................................................................................................................... 12

1.3. Sieros oksidų mažinimo alternatyvos............................................................................................................... 13

1.3.1. Belgijos (Flandrijos) uostai .................................................................................................................. 16

1.3.2. Norvegijos uostai ................................................................................................................................ 18

2. TECHNINIS MODELIS ........................................................................................................................................... 20

2.1. SGD tiekimo būdai į laivus, su SGD varikliais, stovinčiais prie visų KVJU krantinių, išorės reide, uosto

akvatorijoje, įvertinant galimybę SGD gauti iš būsimo SGD terminalo ................................................................................. 20

2.1.1. SGD tiekimo būdai į laivus ................................................................................................................... 20

2.2. Galimybė pasipildyti laivams SGD priklausomai nuo laivo stovėjimo vietos uoste, nuo laivo dydžio, nuo

stovėjimo uoste laiko ....................................................................................................................................................... 25

2.3. SGD sandėliavimo, krovos galimybės uoste, kad būtų užtikrintas laivų su SGD varikliais bunkeriavimas ............ 25

2.4. Uosto pagalbinio laivyno ir pagalbinio autotransporto bunkeriavimo galimybės SGD ........................................ 28

2.5. Apibendrintas techninis modelis SGD bunkeriavimui Klaipėdos uoste .............................................................. 28

3. FINANSINIS MODELIS .......................................................................................................................................... 31

3.1. SGD bunkeriavimas skystinant dujas ir bunkeriavimui naudojant autocisternas ................................................ 31

3.1.1. Investicinės išlaidos ............................................................................................................................ 31

3.1.2. Eksploatacinės išlaidos ....................................................................................................................... 31

3.2. SGD bunkeriavimas tiekiant SGD tanklaiviais, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar)

autocisternas ................................................................................................................................................................... 32



3.3. SGD bunkeriavimas tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant

bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais .............................. 34



3.4. Bunkeriavimo veiklos pajamos ........................................................................................................................ 36

4. TEISINIS MODELIS ............................................................................................................................................... 38

4.1. Tarptautinių organizacijų reikalavimai ............................................................................................................. 38

4.1.1. Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimai ......................................................................................... 38

4.1.2. Tarptautinės standartizacijos organizacijos reikalavimai ...................................................................... 38

4.1.3. Tarptautinės elektrotechnikos komisijos reikalavimai ........................................................................... 38

4.1.4. Tarptautinių dujovežių ir terminalų naudotojų draugijos (SIGTTO) standartai ......................................... 39

4.1.5. Naftos kompanijų tarptautinio jūrų forumo (OCIMF) gairės ir rekomendacijos ....................................... 39

4.1.6. ES teisės aktų reikalavimai .................................................................................................................. 39

4.1.7. Europos standartizacijos komiteto standartų reikalavimai .................................................................... 39

4.2. Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai ................................................................................................. 40

4.3. LR teisės aktų pasiūlymai dėl laivų, pagalbinio laivyno ar transporto, naudojančių SGD arba dvejopą kurą



direkcija



(SGD ir naftos produktus), bunkeriavimo KVJU .................................................................................................................. 41

4.3.1. Pasiūlymai reikalavimams SGD sudėčiai įvertinti .................................................................................. 41

4.3.2. Pasiūlymai reikalavimams SGD laivų kuro kokybei įvertinti ................................................................... 41

4.3.3. Atsakomybių pasiskirstymas................................................................................................................ 41

4.3.4. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimo veiklos leidimų išdavimui ............................................... 42

4.3.5. Pasiūlymai reikalavimams ekstremalių situacijų valdymui nustatyti ...................................................... 44

4.3.6. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimo operacijų registravimui nustatyti .................................... 45

4.3.7. Pasiūlymai reikalavimams įvykus avarinei situacijai nustatyti ............................................................... 45

4.3.8. Pasiūlymai reikalavimams farvaterio apsaugai bei saugiems atstumams nustatyti ................................ 45

4.3.9. Reikalavimai laivų švartavimui ............................................................................................................. 45

4.3.10. Reikalavimai laivų bunkeriavimo sustabdymui ..................................................................................... 46

5. APLINKOS APSAUGOS MODELIS ........................................................................................................................... 47

5.1. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimui TTS būdu .................................................................................. 47

5.2. Pasiūlymai reikalavimams SGD transportuojančio fiderinio laivo išpylimui arba bunkeriavimo laivo užpildymui

SGD bunkeriavimo terminale ............................................................................................................................................ 48

5.3. Pasiūlymai reikalavimams SGD transportuojančio fiderinio laivo arba bunkeriavimo laivo judėjimui uosto

teritorijoje 48

5.4. Pasiūlymai reikalavimams laivų bunkeriavimui SGD ........................................................................................ 48

5.5. Galimų avarijų pasekmių bunkeriuojant laivą SGD analizė ............................................................................... 49

5.5.1. Laivų bunkeriavimo SGD rizikos vertės ................................................................................................. 50

5.5.2. SGD transportavimo automobilių keliais rizikos vertės .......................................................................... 50

5.5.3. SGD transportavimo uosto teritorijoje rizikos vertės .............................................................................. 51

5.6. Galimų avarijų bunkeriuojant laivą SGD pasekmės .......................................................................................... 51

6. IŠVADOS ............................................................................................................................................................. 54

7. LITERATŪRA ........................................................................................................................................................ 56

8. PRIEDAI .............................................................................................................................................................. 57



direkcija



SUTRUMPINIMAI

Autocisterna Transporto priemonė, skirta skysčiams, dujoms, miltelinėms ir granuliuotoms medžiagoms

vežti keliais, turinti vieną ar kelias (tarpusavyje sujungtas kolektoriumi arba atskiras)

pritvirtintas cisternas (vieno tūrio arba padalytas į sekcijas);

Dedveitas Dedveitas (angl. deadweight), krovinių, telpančių į laivą (įskaitant transportavimui

reikalingas atsargas, pvz.: vandenį, kurą), masė.

Dujovežis Krovininis laivas, pastatytas arba perdirbant pritaikytas ir naudojamas vežti jo krovinių

rezervuaruose supiltoms bet kokioms suskystintoms dujoms arba kitokiems produktams,

nurodytiems Tarptautinio dujovežių kodekso 19 skyriuje.

ES Europos Sąjunga

ESD (ang. Emergency Shut Down) avarinis sustabdymas – tai sistema, kuria galima saugiai ir

veiksmingai sustabdyti visą įrenginį arba jo dalis nepataisomos avarijos atveju

EUR euras

GD Gamtinės dujos

IEC Tarptautine elektrotechnikos komisija (angl. International Electrotechnical Commission)

IGC kodeksas arba Tarptautinis

dujovežių kodeksas

Tarptautinis kodeksas nustatantis reikalavimus laivų vežančių suskystintas gamtines dujas

konstrukcijai ir įrenginiams (angl. International Code for the Construction and Equipment of

Ships Carrying Liquefied Gases in Bulk)

IMDG kodeksas Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūrų laivais kodeksas, pagal kurio nuostatas

įgyvendinamas 1974 m. Londone Tarptautinės jūrų organizacijos paskelbtos Tarptautinės

žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS konvencija) A dalies VII skyrius.

IMO Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime Organization)

ISO Tarptautinė standartizacijos organizacija

KVJU arba Klaipėdos uostas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

KVJU infrastruktūra Hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei

privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas

KVJU suprafrastruktūra Laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto

infrastruktūrai

KVJUD Valstybės įmonė Klaipėdos jūrų uosto direkcija

LTL litas

MARPOL Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (angl. International Convention for the

Prevention of Pollution from Ships) sutrumpintai dar vadianama MARPOL 73/78

ppm milijoninės dalys (angl. parts per million)

Ro-Pax Keleivinis laivas, įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba)

geležinkelių transporto priemonės

Ro-Ro Krovininis laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba)

geležinkelių transporto priemonės, skirtas vežti ne daugiau kaip 12 keleivių.

SECA Sieros oksidų (SOx) emisijos kontrolės teritorija apimanti Baltijos jūros, Šiaurės jūros,

Lamanšo sąsiaurio teritorijas (angl. Sulphur Emission Control Area)

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=IEC&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tarptautin%C4%97_Elektrotechnikos_komisija&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Angl%C5%B3_kalba

http://lt.wikipedia.org/wiki/Milijonas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Angl%C5%B3_kalba



direkcija



SGD Suskystintos gamtinės dujos

STCW Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų

STS Laivo bunkeriavimas laivas-laivas būdu (angl. ship to ship);

t tona

TCS Laivo bunkeriavimas SGD konteineris – laivas (angl. tank container to ship).

TPS Laivo bunkeriavimas SGD talpykla – laivas būdu (angl. terminal-to-ship via pipeline)

TTS Laivo bunkeriavimas autocisterna – laivas būdu (angl. tank truck-to-ship)



direkcija



Santrauka

Galimybių studijos „Laivų, naudojančių suskystintas gamtines dujas arba dvejopą kurą (suskystintas gamtines dujas ir naftos produktus) bunkeriavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“ parengimo tikslas – parengti optimalius techninius, finansinius, teisinius ir aplinkosauginius pasiūlymus bunkeriavimui SGD Klaipėdos uoste.

Pasiūlymus bunkeriavimui SGD Klaipėdos uoste rengianti Valstybės įmonė Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra projekto Clean Baltic

Sea Shipping CLEANSHIP vienas iš 18 partnerių, kuris rengiamas atsižvelgiant į didėjančią laivų teršalų emisiją į orą, Europos

Sąjungos Baltijos jūros veiksmų plano, ES direktyvų nuostatas bei Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) strateginius planus bei

iniciatyvas nuo 2015 m. sausio 1 d. sieros kiekį laivų kure sumažinti nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Uosto direkcija šiais pasiūlymais taip pat

siekia įgyvendinti ES netaršaus kuro strategiją – visoje Europoje sukurti alternatyvaus kuro degalinių tinklą.

Pagrindinis sieros junginių šaltinis jūrų transporte yra laivų kurui naudojamas mazutas (angl. heavy fuel oil, HFO), kurio sudėtyje yra

didelis sieros, azoto junginių kiekis. Jūrų transportas, naudojantis mazutą taip pat pasižymi didesniu policiklinių aromatinių

angliavandenilių emisijos kiekiu. Dėl didesnio policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio šios rūšies kuras priskiriamas prie

kancerogeninių, žalingų aplinkai kuro rūšių.

Viena pagrindinių numatomų taikyti sieros junginių (oksidų) emisijos į orą mažinimo alternatyvų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD)

naudojimas laivų kurui. Prognozuojama, kad iki 2025 metų SGD sudarys apie 25 proc. viso naudojamo laivų kuro [2]. Atsižvelgiant į

tai, kad SGD naudojimui būtini laivų varikliai naudojantys SGD, t.y. būtina statyti naujus SGD laivus arba modernizuoti esamus,

trumpalaikėje perspektyvoje senesnių laivų sieros junginių emisijos mažinimui numatoma naudoti aukštesnės kokybės laivų kurą –

dyzeliną (angl. marine gas oil, MGO) bei išmetamų dujų filtravimo sistemas.

Nors SGD sektorius laivų pramonėje laikomas perspektyviu, darbai kol kas atliekami daugiau koncepciniame-paruošiamajame lygyje,

realūs prototipai vis dar išimtys, o ne taisyklės. Todėl realios paklausos nėra – dėl to nėra investuojama į SGD bunkeriavimo

infrastruktūrą, o kol nėra infrastruktūros nėra galimybės perorientuoti laivus SGD kurui. Pažymėtina, kad daugelyje Europos uostų

(tarp jų ir Klaipėdos uoste) bunkeriavimo paslaugas teikia ne uosto administracija, o trečiosios šalys, kurių sprendimai vystyti SGD

bunkeriavimo veiklą priklauso nuo bunkeriavimo veiklos finansinių rodiklių patrauklumo.

Šiai dienai vieningos laivų bunkeriavimo SGD praktikos uostuose taip pat nėra. Šiuo metu tik formuojama techninė-normatyvinė bazė.

Išskyrus kai kurias išimtis (daugiausiai Skandinavijos šalis, ypač Norvegiją), šiuo metu SGD infrastruktūra uostuose nėra įrengta.

Nežiūrint į tai, užsakymai naujiems SGD laivams ar laivų pritaikymui SGD laivams vykdomi. Visa eilė uostų deklaruoja, kad 2015 -

2020 metais bus pasiruošę laivų bunkeriavimui SGD įprasta tvarka.

Taip pat svarbu pažymėti, tai, kad Baltijos jūra patenka į MARPOL griežčiausiai reglamentuojamus regionus, SGD bunkeriavimo

galimybės Klaipėdos uoste tampa vienu iš uostų konkurencingumo rodikliu. Laiku neįrengus SGD infrastruktūros Klaipėdos uoste,

SGD naudojantys laivai gali rinktis kitus rytinės Baltijos jūros pakrantės uostus, kurie bus tam pasiruošę.

Šiuo metu Danijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos uostuose pagrindiniai naudojami arba planuojami naudoti

laivų bunkeriavimo SGD būdai [2, 5, 6] yra:

laivas-laivas ties krantine arba jūroje (toliau – STS laivas-laivas bunkeriavimas, angl. ship to ship);

autocisterna – laivas (toliau – TTS autocisterna–laivas bunkeriavimas, angl. tank truck-to-ship);

SGD talpykla – laivas (toliau – TPS talpykla–laivas bunkeriavimas, angl. terminal-to-ship via pipeline).

SGD konteineris – laivas (toliau – TCS konteineris–laivas bunkeriavimas, angl. tank container to ship).



direkcija



Vadovaujantis tarptautine praktika [2, 5, 6], rekomenduojama:

STS laivas-laivas bunkeriavimo būdą naudoti, kai bunkeriuojamo laivo SGD talpykla yra didesnė nei 100 m3.

Bunkeriavimo laivo talpa turėtų būti 1.000 – 10.000 m3 dydžio. Vienas bunkeriavimo SGD laivas gali būti naudojamas

tik tokiuose uostuose, kuriuose bunkeriavimo proceso trukmė yra sąlyginai trumpa;

TTS autocisterna–laivas bunkeriavimo būdą naudoti atvejams, kada yra reikalinga bunkeriuoti laivą nedideliu SGD

kiekiu, t.y. laivams turintiems nedidesnę nei 200 m3 SGD talpyklą;

TPS talpykla-laivas bunkeriavimo būdą naudoti, esant nuolatiniams SGD vartotojams bei papildomai infrastruktūrai,

būtinai bunkeriavimui SGD iš bunkeriavimo terminalo vykdyti;

TCS konteineris-laivas bunkeriavimo būdą naudoti, esant įvairiam SGD poreikiui. Tipinė SGD konteinerio talpa yra 25-

45 m3. Esant didesnio kiekio bunkeriavimo poreikiui, laivo bunkeriavimas gali būti vykdomas iš kelių konteinerių.

Bunkeriavimas gali būti vykdomas tiek iš konteinerio esančio laive (baržoje), tiek nuo krantinės. SGD konteineris gali

būti transportuojamas jūros, automobilių kelių ir geležinkelių transportu. SGD konteinerio išmatavimai atitinka ISO

konteinerių išmatavimus.

Tačiau, svarbu pažymėti, kad tinkamiausi SGD bunkeriavimo būdai Klaipėdos uostui turėtų būti nustatomi vadovaujantis ne kitų uostų praktika, o atsižvelgiant į Klaipėdos uosto infrastruktūrą, aptarnaujamų laivų kiekį bei sudėtį bei numatomas Klaipėdos uosto vystymosi kryptis [6].

Techninis modelis. Siekiant numatyti galimybes laivams stovintiems KVJU, su SGD varikliais pasipildyti SGD iš bunkeriavimo laivų,

specialių autocisternų ar specialių tankkonteinerių (cisterninių konteinerių), ir kitų tam tikslui pritaikytų įrenginių, buvo sudarytas

techninis modelis. Sudarant techninį modelį analizuota:

SGD tiekimo būdai į laivus, su SGD varikliais, stovinčiais prie visų KVJU krantinių, išorės reide, uosto akvatorijoje,

įvertinant galimybę SGD gauti iš būsimo SGD terminalo;

galimybės pasipildyti laivams SGD priklausomai nuo laivo stovėjimo vietos uoste, nuo laivo dydžio, nuo stovėjimo uoste

laiko;

SGD sandėliavimo, krovos galimybės uoste, kad būtų užtikrintas laivų su SGD varikliais bunkeriavimas;

uosto pagalbinio laivyno ir pagalbinio autotransporto bunkeriavimo galimybės SGD.

Taip pat atsižvelgta į SGD bunkeriavimui keliamas sąlygas SGD patrauklumui ir komerciniam efektyvumui užtikrinti:

prieinamumas (reikiamas kiekis daugelyje uostų);

paprastumas ir greitis (neturėtų ženkliai skirtis nuo įprasto bunkeriavimo);

mažesni laivų kuro kaštai;

saugumas.

Toliau 1 lentelėje pateikiamas galimų SGD bunkeriavimo būdų tinkamumo Klaipėdos uostui įvertinimas.

1 lentelė. Galimų SGD bunkeriavimo būdų tinkamumo Klaipėdos uostui įvertinimas

SGD bunkeriavimo

būdas

Taikymo Klaipėdos uoste galimybės Taikymo Klaipėdos uoste trūkumai

STS

laivas-laivas

bunkeriavimas

1. Galima bunkeriuoti laivus esančius prie visų

krantinių;

2. Galima bunkeriuoti laivus išorės reide ir

akvatorijoje;

3. Galima bunkeriuoti laivus vykdant krovos

darbus (užtikrinus saugumo reikalavimus);

4. Galima dideliu našumu užpildyti laivus

vidutiniu kiekiu SGD.

1. Reikia įrengti krantinę bunkeriavimo laivui užpildyti;

2. SGD bunkeriavimo laivai gali apsunkinti laivybą uoste.

TTS

autocisterna-laivas

bunkeriavimas


krantinių;



3. Autocisternų užpildymo stotį galima įrengti

atokesnėse uosto teritorijose arba visai ne

uosto teritorijoje;

4. Sąlyginai mažesnės investicijos ir

eksploataciniai kaštai.

1. Nėra galimybės bunkeriuoti laivus išorės reide ir akvatorijoje;

2. Autocisternomis pristatomas sąlyginai nedidelis kiekis SGD,

nedidelis bunkeriavimo našumas;

3. Norint pasiekti atskirą krantinę SGD autocisternos turės važiuoti

miesto gatvėmis, šalia gyvenamųjų rajonų.



direkcija



SGD bunkeriavimo

būdas


TPS

talpykla-laivas

bunkeriavimas

1. Galima pasiekti didelius našumus ir užpildyti

laivus dideliu kiekiu SGD;

2. Trumpesnės bunkeriavimo procedūros;

1. Reikalinga atskira apie 200-300 m ilgio krantinė arba pirsas, prie

kurios būtų galimybė priimti didžiausius laivus, kuriuos numatoma

pildyti SGD;


3. Nėra galimybės bunkeriuoti laivus krovos darbų metu, todėl ilgesnis

laivo buvimo uoste laikas;

4. Reikalingas papildomas laivo peršvartavimas, todėl didesnis laivo

aptarnavimo uoste išlaidos.

TCS

konteineris-laivas

bunkeriavimas


krantinių;



3. Ženkliai mažesnės investicijos ir

eksploataciniai kaštai;

4. Galimybė SGD transportuoti konteineriuose

automobilių kelių, geležinkelių, jūrų bei

vidaus vandenų transportu.

1. Konteineriais pristatomas sąlyginai nedidelis kiekis SGD, nedidelis

bunkeriavimo našumas;

2. Norint pasiekti atskirą krantinę SGD konteinerinės autocisternos

turės važiuoti miesto gatvėmis, šalia gyvenamųjų rajonų;

3. Bunkeriuojant iš ant krantinės stovinčio konteinerio reikalingas

papildomas laivo peršvartavimas, todėl didesnis laivo aptarnavimo

uoste išlaidos.

Apibendrinus galimų SGD bunkeriavimo būdų tinkamumo Klaipėdos uostui įvertinimo duomenis, Klaipėdos uostui tinkamiausi laivų

bunkeriavimo būdai būtų STS (laivas-laivas), TCS (konteineris-laivas) ir TTS (autocisterna-laivas) bunkeriavimo būdai.

TPS talpykla-laivas bunkeriavimas, kaip vienintelis bunkeriavimo būdas, t.y. laivų bunkeriavimas iš SGD bunkeriavimo terminalo arba

SGD bunkeriavimo stoties Klaipėdos uoste nėra siūlytinas, kadangi reikalingos didelės investicijos į infrastruktūrą, Klaipėdos uoste

trūkumas teritorijų, kur būtų galima įrengti 200-300 m krantines, bunkeriavimas tik iš SGD bunkeriavimo terminalo neleistų pilnai

pasiekti numatytų tikslų (laivų bunkeriavimo reide ir akvatorijoje galimybės), būtų reikalingi papildomi laivų perstatymai ir

prailginantys laivo buvimo uoste laiką, todėl sumažintų uosto darbo ir laivų panaudojimo efektyvumą.

Prognozuojama, kad daugiausia SGD Klaipėdos uoste būtų naudojamas trumpųjų nuotolių laivyboje, t.y. konteinervežiams ir Ro-Ro,

Ro-Pax laivams, mažiesiems laivams, nes jie didžiąją dalį laiko arba visą veiklą vykdo Baltijos ir Šiaurės jūrose, t.y. ten kur taikomi

griežčiausi laivų emisijų į orą apribojimai bei planuojama išvystyti laivų bunkeriavimo infrastruktūrą, t.y SGD bunkeriavimo stočių

tinklą.

Klaipėdos uoste statomas SGD importo terminalas galėtų būti vienas pagrindinių SGD tiekimo laivų bunkeriavimui šaltinių.

Bunkeriavimo laivas galėtų būti švartuojamas prie išgarinimo laivo-saugyklos, ir užsipildyti reikiamą kiekį SGD. Tačiau, svarbu

pažymėti, kad nepaisant akivaizdžių privalumų (žemos SGD kainos dėl masto ekonomikos), apsirūpinimo SGD iš SGD importo

terminalo trūkumas būtų visiška priklausomybė nuo SGD importo terminalo veiklos. Pavyzdžiui, išgarinimo laivo-saugyklos (FSRU)

remonto ar gedimo atveju bunkeriavimo veikla taip pat būtų nutraukiama. Todėl siekiant terminalo veiklos patikimumo, reikėtų

numatyti alternatyvius SGD apsirūpinimo būdus. Vienas iš alternatyvių SGD apsirūpinimo būdų būtų SGD gabenimas SGD tanklaiviais

iš Europos uostų. Tokiu atveju būtų reikalinga įrengti SGD talpyklą (bunkeriavimo terminalą) bei krantinę (arba naudoti esamas) SGD

tanklaiviams bei bunkeriavimo laivams priimti.



direkcija



Klaipėdos uostui siūlytinas SGD bunkeriavimo modelis:

SGD bunkeriavimo laivų pildymas tiesiogiai iš FSRU – įgalina naudoti bunkeriavimui SGD atgabentas į AB „Klaipėdos

nafta” SGD importo terminalą didžiaisiais tanklaiviais. Dėl masto ekonomijos SGD kaina turėtų būti mažesnė negu

kaimyniniuose uostuose, kur SGD gabenama tiesiogiai SGD mažaisiais tanklaiviais. Tuo pačiu leistų geriau išnaudoti

AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalą;

SGD talpyklos (cisterniniai konteineriai, bunkeriavimo stotis, bunkeriavimo terminalas):

1. atlieka buferio vaidmenį tarp skirtingais režimais dirbančių išgarinimo laivo –talpyklos, autocisternų

užpildymo stoties, bunkeriavimo laivų užpildymo stoties;

2. užtikrina bunkeriavimo sistemos autonomiškumą, kai AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalas neveikia,

remontuojamas ar pan.

autocisternų užpildymo stotis – užpildo autocisternas skirtas laivų bunkeriavimui, uosto pagalbinio laivyno

bunkeriavimui, pagalbinio transporto bunkeriavimui;

autocisternų parkas – pristato SGD prie krantinės, kur prišvartuotas bunkeriuojamas laivas, esant nedideliam SGD

poreikiui;

SGD bunkeriavimo laivų, SGD mažų tanklaivių švartavimo ir krovos vieta:

1. skirta užpildyti SGD bunkeriavimo laivą;

2. sudaro galimybę perpilti SGD iš mažųjų SGD tanklaivių į SGD bunkeriavimo terminalą, tokiu būdu

užtikrinamas alternatyvaus SGD tiekimo galimybę;

3. sudaro galimybę užpildyti mažuosius SGD tanklaivius – kurie atliktų SGD bunkeriavimo funkcijas

kaimyniniuose uostuose (pvz. Kaliningrado, Liepojos uostuose), kas leistų pagerinti SGD bunkeriavimo

komplekso ekonominius rodiklius bei Klaipėdos uosto krovos rodiklius.

SGD bunkeriavimo laivas – pristato SGD prie laivo, bunkeriuoja laivus esančius prie krantinių, o esant poreikiui ir

sąlygoms stovintiems reide ar uosto akvatorijoje.

SGD talpyklos (SGD bunkeriavimo terminalas,

stotis, cisterniniai konteineriai)

AB “ Klaip ė dos nafta ” SGD

Importo terminalas

SGD bunkeriavimo laivas, barža

SGD bunkeriavimo laivas

Autocisterna Autocisterna

SGD bunkeriavimo laivas, barža

SGD bunkeriuojamas laivas




direkcija



Bunkeriavimo

infrastruktūros elementas

Charakteristika Pastaba

SGD bunkeriavimo laivas 700-2000 m3 talpa, 300 m3/val. našumas Leistų vykdyti SGD bunkeriavimą tiek prie krantinių, tiek

reide ar akvatorijoje. Šiuo metu kuriami tokių laivų

prototipai. Minėtas bunkeriavimo laivas galėtų būti

užpildomas tiesiai iš SGD importo terminalo. Taip pat

minėto laivo talpos galėtų būti cisterniniai konteineriai,

kurie naudojami perkrauti ant krantinių mažiesiems

laivams bunkeriuoti nuo krantinės arba į SGD

bunkeriavimo stotį.

SGD talpyklos 1.000-5.000 m3 technologinė-rezervinė talpa esant

jungčiai su AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalu;

10.000-20.000 m3 pagrindinė talpa, esant

autonominiam SGD bunkeriavimo terminalo variantui;

300-2.000 m3 cisterninių konteinerių talpyklos

užpildomos arba atvežamos užpildytos SGD iš SGD

importo terminalo, kt. SGD terminalų;

Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus SGD talpyklos

turėtų būti įrengtos atokesnėse nuo miesto uosto dalyse

(šiaurinė arba pietinė uosto dalys).

Jei numatomas variantas su jungtimi su AB „Klaipėdos

nafta”, talpyklos turėtų būti netoli šio terminalo pietinėje

uosto dalyje.

SGD bunkeriavimo laivų

SGD mažų tanklaivių

švartavimo ir krovos vieta

120-220 m ilgio ir 6-8 m gylio švartavimo vieta

(krantinė, pirsas ar pan.) prie kurios galima priimti ir

krauti SGD tanklaivius iki 10000-12000 m3 talpos.

Gali būti pritaikytos ir kitos paskirties krantinės,

pavyzdžiui Ro-Ro, pagalbinio laivyno ir pan.).

Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus turėtų būti įrengta

atokesnėse nuo miesto uosto dalyse: šiaurinėje uosto

dalyje (0-3 krantinės) arba pietinėje uosto dalyje –

Smeltės pusiasalis, Kiaulės nugaros sala.

SGD bunkeriavimo

autocisternos,

cisterniniai konteineriai

apie 50 m3 talpos autocisternos;

35-45 m3 talpos cisterniniai konteineriai

Pradinis variantas, leidžiantis uostui teikti SGD

bunkeriavimo paslaugas. Dėl nedidelio našumo skirtas

daugiausiai trumpųjų nuotolių laivybai (Ro-Ro ir

konteineriniams laivams). Siekiant išvengti SGD

autocisternų eismo miesto gatvėse, autocisternų

užpildymo stotį tikslinga įrengti ten, kur sukoncentruoti

šie terminalai t.y. pietinėje uosto dalyje. Vienas

pagrindinių siūlytinų variantų naudoti konteinerines

autocisternas.

Konteinerinių autocisternų naudojimas smarkiai

sumažintų SGD sandėliavimo kaštus, kadangi SGD

užpildytos konteinerinės cisternos atgabentos

automobilių transportu (geležinkelių transportu) galėtų

būti iškrautos ant krantinės ir naudojamos, kaip

bunkeriavimo stotis, taip pat į laivus ar baržas ir

naudojamos SGD laivų bunkeriavimui.

Finansinis modelis. Pirmuoju etapu Klaipėdos uostui būtų siūlytinas SGD bunkeriavimo modelio - SGD bunkeriavimas užpildant

bunkeriavimo laivus SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar)

autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais supaprastintas variantas, kuomet SGD laivų

bunkeriavimui būtų naudojamas modernizuotas SGD bunkeriavimo laivas (modernizuota barža ar keltas) užpildomas AB „Klaipėdos

nafta“ statomo importo terminale.

Laivų bunkeriavimui turėtų būti naudojama modernizuota, įrengiant SGD cisternas (700 m3), barža arba keltas. Tokio SGD

bunkeriavimui pritaikyto laivo kaina siektų apie 20 mln. Lt. Modernizuota barža taip pat galėtų būti naudojama kaip SGD

bunkeriavimo stotis mažiesiems laivams bunkeriuoti. Minėtu atveju investicijos rekomenduojamo bunkeriavimo modeliui įgyvendinti

turėtų sumažėti nuo 170 mln. Lt iki investicijų reikalingų modernizuoto laivo įsigijimui vertės, t.y. 20 mln. Lt investicijų vertės.

Atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas, nustatant bunkeriavimo SGD kainas turėtų būti siekiama gauti investicijų į bunkeriavimo

infrastruktūrą bei įrenginius 12 proc. vidinė grąžos norma. Investicijos į bunkeriavimo infrastruktūrą bei įrenginius turėtų atsipirkti 10-

aisiais bunkeriavimo SGD metais, SGD bunkeriavimo kaina turėtų priklausyti nuo bunkeriavimo SGD apimčių bei naudojamo SGD

bunkeriavimo būdo.

Papildomai (preliminariai) buvo įvertinta galima SGD bunkeriavimo kaina KVJU modelio kuomet SGD laivų bunkeriavimui būtų

naudojamas modernizuotas SGD bunkeriavimo laivas (modernizuota barža ar keltas) užpildomas AB „Klaipėdos nafta“ statomo

importo terminale, atveju. Skaičiavimams buvo naudotos prielaidos:

investicijos (modernizuoto SGD bunkeriavimui laivo įsigijimui) – 20 mln. Lt;

veiklos kaštai – 100 Lt/t;

investicijų vertinimo laikotarpis - 25 metai;

taikyta įsigyjamų SGD kaina – 1520 Lt (440 EUR);



direkcija



investicijų vidinė grąžos norma – 12 proc.;

investicijų atsipirkimo laikotarpis – 10 metų.

bunkeriavimo apyvarta – nuo 8500 t (1-aisiais metais) iki 16900 t/metus (25-aisiais metais);

Nustatyta, kad 12 proc. vidinė grąžos norma bei mažesnis nei dešimties metų atsipirkimo laikotarpis pasiekiamas taikant 1800 Lt

(553 EUR) už toną SGD bunkeriavimo kainą.

Svarbu pažymėti, kad galutinė SGD bunkeriavimo kaina tiesiogiai priklausys nuo SGD bunkeriavimo operatoriaus (privataus

investuotojo) įsigyjamo bunkeriavimo laivo kainos, laivo ir bunkeriavimo operatoriaus veiklos kaštų, įsigyjamų SGD bunkeriavimui

kainos bei SGD bunkeriavimo apyvartos.

Rekomenduotina, siekiant užtikrinti pelningą SGD bunkeriavimo veiklą KVJU įsigyti pigesnį bunkeriavimo laivą arba didinti SGD

bunkeriavimo apyvartą, t.y. vykdyti bunkeriavimo veiklą kituose Baltijos jūros uostuose (Liepojos, Kaliningrado, Ventspilio uostuose).

Pasiekus didesnę nei 70.000 t metinę SGD bunkeriavimo apyvartą galėtų būti svarstomas siūlomo pilno SGD bunkeriavimo modelio

SGD bunkeriavimas tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar)

autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais įgyvendinimas.

Teisinis modelis. Sudarant teisinį modelį buvo vadovautasi:

Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimais;

Tarptautinės standartizacijos organizacijos reikalavimais;

Tarptautinės elektrotechnikos komisijos reikalavimais;

Tarptautinių dujovežių ir terminalų naudotojų draugijos (SIGTTO) standartais;

Naftos kompanijų tarptautinio jūrų forumo (OCIMF) gairės ir rekomendacijos;

ES teisės aktų reikalavimais;

Europos standartizacijos komiteto standartų reikalavimais;

Rengiamų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

Minėtų teisės aktų reikalavimų pagrindu buvo parengti LR teisės aktų pasiūlymai dėl laivų, pagalbinio laivyno ar transporto,

naudojančių SGD arba dvejopą kurą (SGD ir naftos produktus), bunkeriavimo KVJU:

reikalavimams SGD sudėčiai įvertinti;

reikalavimams SGD laivų kuro kokybei įvertinti

Atsakomybių pasiskirstymui nustatyti;

reikalavimams SGD bunkeriavimo veiklos leidimų išdavimui

reikalavimams SGD bunkeriavimo laivams nustatyti;

reikalavimams SGD tiekimui iš terminalo nustatyti;

reikalavimams SGD bunkeriavimui iš autocisternų nustatyti;

reikalavimams ekstremalių situacijų valdymui nustatyti;

reikalavimams SGD bunkeriavimo operacijų registravimui nustatyti;

reikalavimams įvykus avarinei situacijai nustatyti;

reikalavimams farvaterio apsaugai bei saugiems atstumams nustatyti;

laivų švartavimui;

laivų bunkeriavimo sustabdymui.

Aplinkosauginis modelis. Parengtame laivų bunkeriavimo SGD aplinkosauginiame modelyje buvo nustatytos galimos SGD

bunkeriavimo avarijų rizikos bei pasekmės avarijoms įvykus. Parengti pasiūlymai galimų rizikų sumažinimo reikalavimams nustatyti,

taip pat nustatytos galimos taikyti priemonės galimų avarijų rizikai sumažinti.

Nustatyta, kad SGD skystame būvyje yra nesprogi medžiaga, iš SGD išsiskiriančios metano dujos gali sprogti ar užsidegti tik esant 5-

15 proc. metano koncentracijai ore. Tačiau įvertinus metano dujų staigų garavimą, minėta koncentracija gali susidaryti tik labai retais

atvejais, t.y. uždarose patalpose bei esant dideliam ugnies šaltiniui, ar susiformavus garų debesiui. Svarbu pažymėti, degančios SGD

liepsnos išskiria labai didelius energijos kiekius – 220 kW/m2, palyginimui žymiai didesnį kiekį nei propano dujų liepsnos ir 60 proc.

daugiau didesnį energijos kiekį nei benzino liepsnų išskiriamas energijos kiekis.

Pagrindinės SGD avarijų, išsiliejimo neigiamos pasekmės yra: šalto tipo nudegimai ir traumos, įrenginių sugadinimas, dusinimas,

sprogimo, įvykusio dėl staigaus medžiagos fizinio būvio pasikeitimo ar staigaus užsidegimo sužalojimai.



direkcija



1. SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Projekto tikslas

Laivų, naudojančių suskystintas gamtines dujas arba dvejopą kurą (suskystintas gamtines dujas ir naftos produktus) bunkeriavimo

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galimybių studijos parengimo tikslas – parengti optimalius techninius, finansinius, teisinius ir

aplinkosauginius pasiūlymus bunkeriavimui SGD Klaipėdos uoste.

Pasiūlymai bunkeriavimui SGD Klaipėdos uoste rengiami vadovaujantis projekto Clean Baltic Sea Shipping CLEANSHIP reikalavimais,

kurio vienas iš 18 partnerių yra Uosto direkcija. Minėtu projektu, vykdomu atsižvelgiant į didėjančią laivų teršalų emisiją į orą,

siekiama atitikti Europos Sąjungos Baltijos jūros veiksmų plano, ES direktyvų nuostatas bei Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO)

strateginius planus bei iniciatyvas nuo 2015 m. sausio 1 d. sieros kiekį laivų kure sumažinti nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Taip pat

įgyvendinti ES netaršaus kuro strategiją – visoje Europoje sukurti alternatyvaus kuro degalinių tinklą.

1.2. Jūrų transporto emisija

Jūrų transportas pasižymi didesniu sieros, azoto junginių emisijos kiekiu nei automobilių transportas, kadangi jūrų laivų kurui

pagrindinis naudojamas kuras yra mazutas (angl. heavy fuel oil, HFO), kurio sudėčiai būdingas didesnis sieros, azoto junginių kiekis.

Lyginant vidutinio dydžio laivus pagal emisijos kiekį su vidutinio amžiaus ir dydžio krovininiais automobiliais, krovininių laivų sieros

junginių emisija vienam nuvežtam tonos kilometrui (tkm) yra 30-50 kartų didesnė, nei tokio pat amžiaus krovininių automobilių. 2005

m. iš automobilių transportui skirto dyzelino kuro sudėties beveik visiškai eliminavus sieros junginius, skirtumas tarp jūrų laivų sieros

junginių emisijos kiekio ir automobilių transporto emisijos kiekio padidėjo iki 150-300 kartų. Netgi tais atvejais, kada laivų kurui

naudojamas dyzelinas, kurio sudėtyje sieros junginių yra mažiau nei 1 proc., laivų sieros junginių emisija į orą yra ženkliai didesnė nei

automobilių transporto [1].

Dėl jūrinių laivų kurui naudojamo mazuto, jūrų laivai taip pat pasižymi didesne azoto oksidų (NOx) emisija nei automobilių transportas.

Laivų transporto išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis, tenkantis vienam tonos kilometrui (tkm), yra du kartus didesnis nei automobilių

transporto [1].

Jūrų transportas, naudojantis mazutą taip pat pasižymi didesniu policiklinių aromatinių angliavandenilių emisijos kiekiu. Dėl didesnio

policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio šios rūšies kuras priskiriamas prie kancerogeninių, žalingų aplinkai kuro rūšių.

Lyginant su automobilių transportu naudojančiu dyzelinį kurą, jūrų transportas naudojantis kūrenamąjį mazutą vienam energijos

vienetui išskiria 30 kartų didesnį lakiųjų junginių policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekį. Supaprastintais skaičiavimais, jeigu

jūrinio laivo variklio energijos išeiga 40 kartų didesnė nei krovinio automobilio variklio, tai krovininio laivo policiklinių aromatinių

junginių emisijos kiekis yra lygus 1.200 krovininių automobilių emisijos kiekiui

(2 lentelė) [1].

2 lentelė. Emisijos į orą palyginimas pagal skirtingas susisiekimo rūšis, g/tkm

Emisijos pavadinimas CO2 KD SO2 NOx LOJ

Krovininiai automobiliai (vilkikas su puspriekabe)*:

iki 1990 m. 50 0,058 0,0093 1,00 0,120

EURO 0 (1990 m.) 50 0,019 0,0093 0,85 0,040

EURO 1 (1993 m.) 50 0,010 0,0093 0,52 0,035

EURO 2 (1996 m.) 50 0,007 0,0093 0,44 0,025

EURO 3 (2000 m.) 50 0,005 0,0093 0,31 0,025

Krovininiai laivai**:

Didieji >8000 dwt 15 0,02 0,26 0,43 0,017

Vidutiniai 2000-8000 dwt 21 0,02 0,36 0,54 0,015

Mažieji <2000 dwt 30 0,02 0,51 0,72 0,016

Ro-Ro, 4200 dwt 24 0,03 0,42 0,66 0,029

* Krovininiai automobiliai (40 t maksimalus svoris);

** Kroviniai laivai (naudojamas kuras mazutas su 2,6 proc. sieros junginių kiekiu).

Didesnę jūrinių laivų sieros junginių (SO2) emisiją patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros atlikti sieros dioksido koncentracijos

pasiskirstymo Klaipėdos mieste 2011 m. modeliavimo tyrimai (1 pav.) [7], kurie aiškiai parodo, kad Klaipėdos uosto akvatorijos

teritorijoje sieros dioksido maksimali 24 val. koncentracija yra didesnė nei visoje Klaipėdos miesto teritorijoje (62,6-74,8 µg/m3).

Nors ir ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai Klaipėdos uosto teritorijoje nėra viršijama (3 lentelė), tačiau kritinis

užterštumo lygis, nustatytas augmenijos apsaugai yra viršijamas kelis kartus (4 lentelė).



direkcija



1 pav. Maksimali 24 val. sieros dioksido (SO2) koncentracija (µg/m3) aplinkos ore, Klaipėdoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d.

įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“

(Žin., 2001, Nr. 106-3827, 2010, Nr.82-4364), nustatytos aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu normos pateikiamos (3-4

lentelėse).

3 lentelė. Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai

Vidurkinimo laikotarpis Ribinė vertė

1 para 125 µg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus

4 lentelė. Kritinis užterštumo lygis, nustatytas augmenijos apsaugai:

Vidurkinimo laikotarpis Kritinis užterštumo lygis

Kalendoriniai metai ir žiema (spalio 1 d.– kovo 31 d.) 20 µg/m3

1.3. Sieros oksidų mažinimo alternatyvos

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) naudojimas laivų kurui yra viena iš alternatyvų sieros oksidų mažinimui, visų pirma siekiant atitikti

naujausius IMO reikalavimus. Prognozuojama, kad iki 2025 metų, SGD sudarys apie 25 proc. laivų kuro [2].

Trumpalaikėje perspektyvoje (senesniems laivams), numatoma atitikimą reikalavimams užtikrinti kuro kokybės reguliavimu bei

išmetamų dujų filtravimo sistemomis, tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvoje statant naujus, ar modernizuojant laivus, SGD

laikoma pagrindine, nors ir ne vienintele, alternatyva.



direkcija



Nors SGD sektorius laivų pramonėje laikomas perspektyviu, darbai kol kas atliekami daugiau koncepciniame-paruošiamajame lygyje,

realūs prototipai vis dar išimtys, o ne taisyklės. Todėl realios paklausos nėra – dėl to nėra investuojama į SGD bunkeriavimo

infrastruktūrą, o kol nėra infrastruktūros nėra galimybės perorientuoti laivus SGD kurui. Pažymėtina, kad daugelyje Europos uostų

(tarp jų ir Klaipėdos uoste) bunkeriavimo paslaugas teikia ne uosto administracija, o trečiosios šalys, kurių sprendimai priklauso nuo

bunkeriavimo veiklos finansinių rodiklių.

Šiai dienai vieningos laivų bunkeriavimo SGD praktikos uostuose taip pat nėra. Šiuo metu tik formuojama techninė-normatyvinė bazė.

Išskyrus kai kurias išimtis (daugiausiai Skandinavijos šalis, ypač Norvegiją), šiuo metu SGD infrastruktūra uostuose nėra įrengta.

Nežiūrint į tai, užsakymai naujiems SGD laivams ar laivų pritaikymui SGD laivams vykdomi. Visa eilė uostų deklaruoja, kad 2015 -

2020 metais bus pasiruošę laivų bunkeriavimui SGD įprasta tvarka.

Kadangi Baltijos jūra patenka į MARPOL griežčiausiai reglamentuojamus regionus, SGD bunkeriavimo galimybės Klaipėdos uoste

tampa vienu iš uostų konkurencingumo rodikliu.

Siekiant užtikrinti konkurencingą SGD panaudojimą laivų kurui, turi būti sudarytos neprastesnės sąlygos laivų bunkeriavimui SGD nei

laivų bunkeriavimui įprastiniu kuru –mazutu (angl. Heavy Fuel Oil, HFO). Viena pagrindinių sąlygų – užtikrinti saugų SGD

bunkeriavimą, krovinių iškrovimo ar pakrovimo į laivą metu, taip pat keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo iš laivo metu.

2020 m. numatomos veiklos, susijusios SGD naudojimu uostuose pateikiamos 2 pav. ir 5 lentelėje [9].

2 pav. Planuojamos veiklos susijusios su SGD naudojimu 2020 m. (šaltinis: Roterdamo jūrų uostas)



direkcija



5 lentelė. Planuojamos veiklos susijusios su SGD naudojimu 2020 m. (šaltinis: Roterdamo jūrų uostas)

A SGD terminalas Dujų importas, eksportas, tiekimas į gamtinių dujų sistemą

B Laivų eismas Vidaus vandenų ir jūrų SGD tanklaivių, SGD bunkeriavimo laivų, SGD naudojančių

vidaus vandenų ir jūrų laivų eismas

C Vidaus vandenų laivų bunkeriavimas iš

autocisternos

Vidaus vandenų laivų arba uosto teikiamoms paslaugoms skirtų laivų

bunkeriavimas

D Jūrinių laivų bunkeriavimas iš didžiųjų

bunkeriavimo laivų

Laivas-laivas bunkeriavimas. Didžiųjų konteinerinių laivų, didžiųjų naftos tanklaivių

bunkeriavimas SGD iš didžiųjų bunkeriavimo laivų

E Didžiųjų jūrinių laivų pildymas iš krante įrengtų

SGD bunkeriavimo įrenginių

Didžiųjų konteinerinių laivų arba didžiųjų naftos tanklaivių SGD bunkeriavimas iš

krante įrengtų SGD talpyklų

F Laivų bunkeriavimas SGD iš prie pirso

prisišvartavusio vidaus vandenų SGD tanklaivio ar

bunkeriavimo laivo

Pirsas skirtas vidaus vandenų SGD tanklaiviams švartuoti

G SGD laivams skirtos uosto paslaugos,

aptarnavimas, remontas

SGD įrenginių, laivų remontas, išdujinimas

H SGD laivų švartavimas prie krantinės Laivų švartavimas prie krantinės

I Bunkeriavimas iš bunkerinio pontono Vidaus vandenų, mažųjų jūrinių, uosto aptarnavimo laivų SGD bunkeriavimas

J STS (laivas-laivas) SGD bunkeriavimas Laivų bunkeriavimas SGD iš SGD tanklaivio, plaukiojančios talpyklos, vidaus

vandenų SGD tanklaivių, SGD bunkeriavimo laivų

K STS (laivas-laivas) SGD bunkeriavimas vidaus

vandenų laivų

Vidaus vandenų laivo bunkeriavimas iš mažojo vidaus vandenų bunkeriavimo laivo

L SGD cisterninių konteinerių paskirstymas Konteinerinio laivo bunkeriavimas, pakraunant į laivą SGD cisterninius konteinerius

M Plaukiančio laivo bunkeriavimas STS Vidaus vandenų laivo SGD bunkeriavimas iš mažojo vidaus vandenų SGD

bunkeriavimo laivo plaukimo metu

N Trumpųjų nuotolių, fiderinių laivų STS

bunkeriavimas SGD

Trumpųjų nuotolių, fiderinių laivų SGD bunkeriavimas iš mažojo vidaus vandenų

SGD bunkeriavimo laivo

P Keltų arba Ro-Ro laivų bunkeriavimas SGD bunkeriavimas iš krante esančių autocisternų arba mažosios bunkeriavimo

baržos

Q Ro-Ro laivų SGD užpildymas cisterniniais SGD

konteineriais

Užpildytų cisterninių SGD konteinerių pakrovimas, tuščių cisterninių SGD

konteinerių iškrovimas

R Konteinerinių laivų SGD užpildymas cisterniniais

SGD konteineriais

Užpildytų cisterninių SGD konteinerių pakrovimas, tuščių cisterninių SGD

konteinerių iškrovimas

S Kruizinių laivų SGD bunkeriavimas Kruizinių laivų SGD bunkeriavimas iš autocisternos arba SGD bunkeriavimo laivo

T Elektros tiekimas kruiziniams laivams Elektros tiekimas iš plaukiojančio SGD varomo generatoriaus

Vadovaujantis tarptautine laivų bunkeriavimo SGD praktika (Danijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos uostų

praktika) [2, 5, 6], toliau pateikiami pagrindiniai naudojami arba planuojami naudoti laivų bunkeriavimo SGD būdai (3 pav.):

laivas-laivas ties krantine arba jūroje (toliau – STS laivas-laivas bunkeriavimas, angl. ship to ship);

autocisterna – laivas (toliau – TTS autocisterna–laivas bunkeriavimas, angl. tank truck-to-ship);

SGD talpykla – laivas (toliau – TPS talpykla–laivas bunkeriavimas, angl. terminal-to-ship via pipeline).

SGD konteineris – laivas (toliau – TCS konteineris–laivas bunkeriavimas, angl. tank container to ship).

bei rekomendacijos jų naudojimui.



direkcija



3 pav. Laivų bunkeriavimo SGD būdai (šaltinis: North European, 2013)

Rekomendacijos laivų bunkeriavimo SGD būdų naudojimui [4, 6]:

Rekomenduojama STS laivas-laivas bunkeriavimo būdą naudoti, kai bunkeriuojamo laivo SGD talpykla yra didesnė nei

100 m3. Bunkeriavimo laivo talpa turėtų būti 1.000 – 10.000 m3 dydžio. Vienas bunkeriavimo SGD laivas gali būti

naudojamas tik tokiuose uostuose, kuriuose bunkeriavimo proceso trukmė yra sąlyginai trumpa;

Rekomenduojama TTS autocisterna–laivas bunkeriavimo būdą naudoti atvejams, kada yra reikalinga bunkeriuoti laivą

nedideliu SGD kiekiu, t.y. laivams turintiems nedidesnę nei 200 m3 SGD talpyklą;

Rekomenduojama TPS talpykla-laivas bunkeriavimo būdą naudoti, esant nuolatiniams SGD vartotojams bei papildomai

infrastruktūrai, būtinai bunkeriavimui SGD iš bunkeriavimo terminalo vykdyti;

Rekomenduojama TCS konteineris-laivas bunkeriavimo būdą naudoti, esant įvairiam SGD poreikiui. Tipinė SGD

konteinerio talpa yra 25-45 m3. Esant didesnio kiekio bunkeriavimo poreikiui, laivo bunkeriavimas gali būti vykdomas iš

kelių konteinerių. Bunkeriavimas gali būti vykdomas tiek iš konteinerio esančio laive (baržoje), tiek nuo krantinės. SGD

konteineris gali būti transportuojamas jūros, automobilių kelių ir geležinkelių transportu. SGD konteinerio išmatavimai

atitinka ISO konteinerių išmatavimus.

Svarbu pažymėti, kad tinkami SGD bunkeriavimo būdai turi būti nustatomi kiekvieno konkretaus uosto atveju [6].

1.3.1. Belgijos (Flandrijos) uostai

Šalia Belgijos (Flandrijos) uosto Zeebrugge esantis SGD importo terminalas ir šio terminalo eksporto įrenginiai, skirti laivų

bunkeriavimui ir autocisternų užpildymui SGD yra svarbiausias SGD tiekimo šaltinis Flandrijos uostuose.

Prognozuojama, kad Flandrijos uostuose augant SGD, kaip laivų kuro naudojimo lygiui, SGD paklausa didės bei skirtingų dydžių laivai

bus bunkeriuojami pakankamai intensyviai. Siekiant patenkinti prognozuojamą paklausą bei intensyvumą, numatoma įrengti 10.000

– 40.000 m3 talpos laivų bunkeriavimo SGD terminalus bei 100 – 3.500 m3 dydžio bunkeriavimo stotis, kurios bus aprūpinamos

7.500 – 30.000 m3 talpos SGD fideriniais laivais. Iš minėtų SGD bunkeriavimo terminalų ir bunkeriavimo stočių SGD bunkeriavimas

numatomas vykdyti trimis būdais (4 pav.) [8]:

STS (laivas-laivas ties krantine arba jūroje);

TTS (autocisterna – laivas);

TPS (SGD talpykla – laivas).



direkcija



4 pav. SGD tiekimo būdai laivų bunkeriavimui (šaltinis: Risk assessment, 2012)

Skirtingai nei Zeebrugge uoste, Antverpeno ir Gento uostuose papildomai numatomas SGD tiekimas į bunkeriavimo terminalus ir

bunkeriavimo stotis iš dujų suskystinimo gamyklos, kuriai dujos tiekiamos vamzdynais 5 pav. [8]

5 pav. bunkeriavimo būdai taikomi Antverpeno ir Gento uostuose (šaltinis: Risk assessment, 2012)

Taip pat Antverpeno ir Gento uostuose didelius SGD kiekius naudojantys laivai (didesnės nei 500 m3 SGD talpos) numatomi

bunkeriuoti bunkeriavimo laivais užpildytais SGD importo terminale [8].



direkcija



1.3.2. Norvegijos uostai

Platų SGD tiekimo ir skirstymo infrastruktūros išvystymą Norvegijoje lemia dideli gamtinių dujų rezervai bei kalnuotas reljefas,

apsunkinantis SGD tiekimą vamzdynais. SGD tiekimas ir paskirstymas Norvegijoje galėtų būti naudojamas kaip gerosios praktikos

pavyzdys SGD tiekimo ir paskirstymo infrastruktūrai SECA teritorijoje įrengti (6 pav.).

6 pav. Esamos ir planuojamos SGD gamyklos ir terminalai SECA teritorijoje (Šaltinis: North European, 2011)

Svarbu pažymėti, kad dalis SGD tiekimo ir paskirstymo infrastruktūros Norvegijoje yra pritaikyta laivų naudojančių SGD aprūpinimui.

Dalis laivų (keleivinių keltų, automobilių keltų, pakrantės apsaugos laivų bei SGD fiderinių laivų) naudoja SGD.

Norvegijoje SGD yra išgaunamas penkiose SGD gamyklose (6 lentelė) [6].

6 lentelė. Norvegijoje SGD yra išgaunamas penkiose SGD įrenginių įmonėse (šaltinis: Gasnor, Gasprom)

Vieta, pavadinimas Operatorius Suskystinimo galimybės, 1000 tonų

SGD

Snohvit, Melkoya Statoil Hydro 4300

Tjeldbergodden 20

Kollsnes Gasnor 120

Karmoy Gasnor 20

Risavika Nordic LNG 300

Iš SGD gamyklų SGD transportuojamas mažos talpos SGD transportavimo laivais arba autocisternomis į SGD bunkeriavimo

terminalus-talpyklas arba bunkeriavimo stotis. Kai kuriais atvejais didžiaisiais SGD transportavimo laivais gabenamos SGD yra

perpilamos ir toliau paskirstomos pakrantės SGD transportavimo laivais. Svarbu pažymėti, kad taip pat Norvegijoje SGD tiekimui ir

bunkeriavimui plačiai naudojami cisterniniai konteineriai, kurių panaudojimas dėl mobilumo ir ženkliai mažesnių kaštų auga.



direkcija



Šiuo metu Norvegijoje yra ne mažiau kaip 40 mažos talpos SGD priimančių ir sandėliuojančių terminalų. Kai kurie terminalai yra

įrengti vienam pramoniniam naudotojui, tačiau didžioji dalis skirti keliems naudotojams bei (arba) tolimesniam SGD skirstymui

autocisternomis. Keturiolika iš minėtų terminalų yra skirti tiekti SGD laivų bunkeriavimui. SGD terminalų dydis kinta nuo 20 m3 iki

6.500 m3 talpos. Tačiau didžioji dalis SGD terminalų yra nedidesni nei 1.000 m3 talpos. Laivų bunkeriavimui skirtų SGD terminalų

talpa siekia 500-700 m3, kuri gali būti padidinama papildomai įrengiant naujas SGD talpyklas arba pastatant papildomus

cisterninius konteinerius (7 pav.) [5].

7 pav. Mažos talpos SGD terminalas (Šaltinis: North, 2011)

Keturi laivų bunkeriavimui skirti SGD terminalai tiekia SGD į SGD bunkeriavimo stotis, taip pat yra įrengti laivų bunkeriavimo įrenginiai

Risavika SGD gamyklos prieigose. Svarbu pažymėti, kad šalia didžiosios dalies SGD terminalų Norvegijoje yra įrengtos autocisternų

pildymo SGD stotelės, taip pat iš SGD terminalų yra tiekiamos gamtinės dujos buitiniams vartotojams, kuriems gamtinės dujos nėra

tiekiamos iš bendros dujų tiekimo sistemos [5].



direkcija



2. TECHNINIS MODELIS

Techninio modelio sudarymo tikslas – numatyti galimybes laivams stovintiems KVJU, su SGD varikliais pasipildyti SGD iš

bunkeriavimo laivų, specialių autocisternų ar specialių tankkonteinerių (cisterninių konteinerių), ir kitų tam tikslui pritaikytų įrenginių.

Rengiant techninį modelį analizuota:

SGD tiekimo būdai į laivus, su SGD varikliais, stovinčiais prie visų KVJU krantinių, išorės reide, uosto akvatorijoje,

įvertinant galimybę SGD gauti iš būsimo SGD terminalo;

galimybės pasipildyti laivams SGD priklausomai nuo laivo stovėjimo vietos uoste, nuo laivo dydžio, nuo stovėjimo uoste

laiko;

SGD sandėliavimo, krovos galimybės uoste, kad būtų užtikrintas laivų su SGD varikliais bunkeriavimas;

uosto pagalbinio laivyno ir pagalbinio autotransporto bunkeriavimo galimybės SGD.

2.1. SGD tiekimo būdai į laivus, su SGD varikliais, stovinčiais prie visų KVJU krantinių, išorės

reide, uosto akvatorijoje, įvertinant galimybę SGD gauti iš būsimo SGD terminalo

2.1.1. SGD tiekimo būdai į laivus

Šiuolaikinės technologijos numato laivų naudojančių SGD bunkeriavimo būdus (8 pav.):

TPS bunkeriavimas SGD iš stacionarių kranto (pakrantės) įrenginių (terminalų);

STS bunkeriavimas SGD iš laivų;

TTS bunkeriavimas SGD iš autocisternų;

TCS bunkeriavimas SGD iš cisterninių konteinerių.

8 pav. SGD bunkeriavimo būdai

SGD šaltinis

Bunkeriavimo autocisterna

Bunkeriavimo terminalas/stotis Bunkeriuojamas laivas

Bunkeriuojamas laivas



Bunkeriavimo laivas

Cisterninis konteineris



direkcija



Tam, kad SGD panaudojimas laivuose būtų patrauklus ir komerciškai efektyvus, SGD bunkeriavimui keliamos sąlygos:

prieinamumas (reikiamas kiekis daugelyje uostų);

paprastumas ir greitis (neturėtų ženkliai skirtis nuo įprasto bunkeriavimo);

mažesni laivų kuro kaštai;

saugumas.

Toliau, vadovaujantis užsienio šalių praktika apžvelgiame rekomenduojamus naudoti KVJU SGD tiekimo laivams būdus ir jų technines

charakteristikas.

2.1.1.1. STS laivas-laivas bunkeriavimas

STS laivas-laivas bunkeriavimas – laivo pildymo SGD būdas, kurio metu bunkeriavimo laivas pildo SGD bunkeriuojamąjį laivą. STS

laivas-laivas bunkeriavimas gali būti atliekamas tiek laivui esant prie krantinės ar pirso, tiek uosto akvatorijoje ar inkaravimo

teritorijoje, tiek atviroje jūroje. Tačiau esant stipriam vėjui, blogam matomumui, ledui ar kt. blogoms oro sąlygoms STS bunkeriavimas

turi būti nenaudojamas.

Idealiomis sąlygomis, STS bunkeriavimas rekomenduojamas vykdyti, bunkeriavimo laivą prišvartuojant prie bunkeriuojamo laivo.

Laikoma, kad didžiausias STS laivas-laivas bunkeriavimo efektyvumas pasiekiamas bunkeriuojant didesnius nei 100 m3 SGD kiekius.

Tipinės bunkeriavimo laivų talpyklos turėtų būti

1.000 m3 – 10.000 m3 dydžio talpos. Tačiau, kai kurių uostų atveju, STS bunkeriavimas gali būti vykdomas ir mažesnės talpos

bunkeriavimo laivais.

Prognozuojama, kad dėl plataus taikymo galimybių skirtingų tipų laivų bunkeriavimui, galimybės bunkeriuoti dideliu intensyvumu

didelius kiekius SGD tiek prie krantinės, tiek jūroje, STS bunkeriavimo būdas turėtų būti naudojamas, kaip pagrindinis bunkeriavimo

būdas, bunkeriuojant didesnius nei 100 m3 kiekius SGD [6].

Apibendrinta STS bunkeriavimo schema pateikiama 9 pav. Tipinių bunkeriavimo ir bunkeriuojamų laivų techniniai parametrai

pateikiami 1 priede [3].

9 pav. SGD bunkeriavimo STS eiga (Šaltinis: LNG solutions, 2012)



direkcija



2.1.1.2. TTS autocisterna-laivas bunkeriavimas

TTS autocisterna-laivas bunkeriavimas yra laivo pildymo SGD būdas, kurio metu iš SGD autocisternos į bunkeriuojamąjį laivą

bunkeriuojamas SGD. TTS autocisterna–laivas bunkeriavimo būdas, lyginant su kitais bunkeriavimo būdais yra vienas pigiausių

bunkeriavimo būdų, įgalinančių bunkeriuoti laivus ties dauguma uosto krantinių. Esminis TTS bunkeriavimo būdo trūkumas yra tai,

kad jis tinkamas naudoti tik laivams bunkeriuoti mažais kiekiais SGD, kadangi bunkeriavimo autocisternų talpų dydžiai yra 40 – 80

m3 dydžio. Rekomenduojama TTS bunkeriavimo būdą naudoti laivams turintiems 30 – 200 m3 dydžio talpyklas. Apibendrinta TTS

bunkeriavimo schema pateikiama 3 pav.

2.1.1.3. TPS talpykla-laivas bunkeriavimas

TPS talpykla-laivas bunkeriavimo būdas yra laivų pildymo SGD būdas, kurio metu laivas pildomas SGD iš SGD bunkeriavimo terminalo

arba SGD bunkeriavimo stoties. TPS bunkeriavimo būdas dažniausiai naudojamas bunkeriuoti laivams iš pastovios bunkeriavimo

vietos, taip pat esant poreikiui dideliu intensyvumu bunkeriuoti didžiuosius laivus. Dėl pastovios vietos ir didelio bunkeriavimo

intensyvumo tipiniai TPS būdu bunkeriuojami laivai yra linijiniai trumpų maršrutų laivai, kursuojantys dideliu intensyvumu. Taip pat,

kai kuriuose uostuose, TPS bunkeriavimo (iš bunkeriavimo stoties) būdas naudojamas mažiesiems laivams (laivams-vilkikams,

žvejybiniams laivams, kitiems uosto aptarnavimo laivams) bunkeriuoti.

Priklausomai nuo bunkeriavimo terminalo paskirties, logistinių, kt. reikalavimų, SGD talpyklos gali būti nuo labai mažų (20 m3) iki

labai didelių (100.000 m3) talpų dydžių.

Vienas pagrindinių TPS bunkeriavimo būdo trūkumų yra bunkeriavimo terminalo, dažniausiai įrengiamo toliau nuo krantinės, ir

bunkeriuojamo laivo sujungimui naudojamos ilgos jungtys (vamzdžiai, žarnos). Minėtos ilgos jungtys apsunkina bunkeriavimo procesą

bei padidina bunkeriavimo kaštus. Siekiant sumažinti jungčių ilgius, rekomenduojama bunkeriavimo terminalus įrengti kuo arčiau

krantinių, skirtų bunkeriuojamiems laivams švartuoti.

TPS talpykla-laivas bunkeriavimo būdas dažniausiai nėra tinkamas naudoti dėl žemės trūkumo uostuose, saugumo reikalavimų,

kaimyninių krovinių terminalų vykdomos veiklos. Taip pat TPS bunkeriavimas nėra plačiai naudojamas dėl fiksuotos ties tam tikra

uosto krantine bunkeriavimo vietos. Minėtus TPS bunkeriavimo trūkumus galima būtų sumažinti, TPS bunkeriavimo būdą derinant su

STS bunkeriavimu, t.y. bunkeriavimo talpyklą (cisterninį konteinerį) įrengiant plaukiojančioje baržoje ar pastatant bunkeriavimo

talpyklą (cisterninį konteinerį) ant krantinės. Apibendrinta TPS bunkeriavimo schema pateikiama 3 pav.

2.1.1.4. TCS konteineris-laivas bunkeriavimas

TCS konteineris-laivas bunkeriavimo būdas yra bunkeriavimo būdas apjungiantis STS laivas-laivas, TPS talpykla-laivas ir TTS

autocisterna-laivas bunkeriavimo būdus. SGD tiekimo cisterniniuose konteineriuose bunkeriavimo būdas gali būti taikomas visų tipų

laivams, išskyrus laivus su didelėmis talpyklomis.

TCS konteineris-laivas bunkeriavimo būdo pagrindinis trukumas yra didžiųjų laivų su didelėmis SGD talpyklomis sudėtingas bei ilgai

trunkantis bunkeriavimas. Minėtų laivų 1000-1500 m3 talpykloms užpildyti reikėtų sandėliuoti ant krantinės iki 40 vnt. 40 pėdų ir 35

m3 talpos SGD cisterninių konteinerių.

Tačiau, atsižvelgiant į mažą prognozuojamą laivų su didelėmis SGD talpyklomis pildymo paklausą bei numatomus vidutinius SGD

bunkeriavimo kiekius (vidutiniškai 30-100 m3 laivui), TCS laivų bunkeriavimo būdas prognozuojamas, kaip vienas tinkamiausių

linijiniams bei mažiesiems laivams pildyti.

Naudojant TCS konteineris-laivas bunkeriavimo būdą ISO išmatavimų (20, 40, 45 pėdų ir 20-40 m3 talpos) cisterniniai konteineriai

užpildyti SGD gali būti perkraunami laivo arba krantinėje įrengtu kranu, arba konteinerių keltuvu:

į bunkeriuojamą laivą ir toliau naudojami kaip laivo kuro talpykla tiesiogiai sujungta su laivo varikliu;

ant krantinės ir toliau naudojami kaip SGD bunkeriavimo stotelė (bunkeriavimo terminalas) kitiems laivams bunkeriuoti

arba SGD autocisternoms pildyti;

į bunkeriavimo laivą arba užpildomi tušti bunkeriavimo laive esantys cisterniniai konteineriai ir toliau naudojami kitiems

laivams bunkeriuoti STS laivas-laivas bunkeriavimo būdu;

į bunkeriavimo baržą arba užpildomi tušti bunkeriavimo baržoje esantys cisterniniai konteineriai ir toliau naudojami

kitiems laivams bunkeriuoti STS laivas-laivas bunkeriavimo būdu.

SGD konteinerių tiesiogiai sujungtų su laivų varikliais naudojimas. Šio TCS bunkeriavimo būdo tipo pagrindinis trūkumas yra saugumo

stoka bei tai, kad sandėliuojant SGD užpildytus cisterninius konteinerius krovininiame laive yra mažinama laivo talpa skirta

kroviniams vežti. Taip pat, svarbu pažymėti, kad kol kas minėtas TCS bunkeriavimo būdo tipas Tarptautiniame laivų naudojančių dujas

ar kitus sprogius skysčius saugumo kodekse (IGF) nėra įvardintas, kaip tinkamas naudoti, taip pat nėra sukurti reikalavimai minėtų

bunkeriavimo sistemų projektavimui bei įrengimui.



direkcija



SGD konteinerių iškrovimas ant krantinės ir tolimesnis naudojimas laivų bunkeriavimui bei SGD autocisternų pildymui. Taikant šį

būdą turėtų būti numatyta SGD cisterninių konteinerių statymo vieta iš kurios būtų vykdomas mažųjų laivų arba pastoviai toje pačioje

vietoje SGD pildančių linijinių keltų (Ro-Ro, Ro-Pax), konteinerinių laivų bunkeriavimas. Numatoma, kad bunkeriuojant mažuosius

laivus naudojant šį TCS bunkeriavimo būdo tipą turėtų sumažėti bunkeriavimo laivų vykstančių bunkeriuoti mažuosius laivus eismas

uoste. Taip pat ant krantinės sandėliuojami SGD konteineriai galėtų būti užkeliami ant automobilių transporto ir toliau kaip

konteinerinės autocisternos naudojami laivų bunkeriavimui ties kitomis uosto krantinėmis.

SGD konteinerių naudojimas bunkeriavimo laivuose kitų laivų bunkeriavimui. Taikant minėtą laivų bunkeriavimo TCS būdu tipą,

užpildyti SGD konteineriai galėtų būti pakraunami į bunkeriavimo laivą tiek nuo krantinės, tiek nuo kito SGD laivo ar autovilkiko. Taip

pat bunkeriavimo laive esantys tušti SGD konteineriai galėtų būti užpildomi iš kito SGD laivo, SGD talpyklos, autocisternos ar iš SGD

importo terminalo. Šio TCS bunkeriavimo būdo tipo privalumai būtų bendri visiems TCS bunkeriavimo tipams, t.y. gebėjimas

bunkeriuoti laivus ties visomis uosto krantinėmis, taip pat , išorės reide, inkaravimo teritorijoje, trukumai – sudėtingas laivų

bunkeriavimas dideliais SGD kiekiais.

SGD konteinerių naudojimas bunkeriavimo baržose kitų laivų bunkeriavimui. TCS bunkeriavimo būdo tipas, kai laivų bunkeriavimas

vykdomas iš SGD konteinerių sumontuotų SGD bunkeriavimo baržoje, pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir laivų

bunkeriavimas iš SGD konteinerių sumontuotų SGD bunkeriavimo laivuose. Esminis SGD bunkeriavimo iš SGD cisternos sumontuotos

SGD bunkeriavimo baržos yra maža SGD bunkeriavimo baržos grimzlė, leidžianti bunkeriuoti laivus net ir esant 2-3 m gyliui.

2.1.1.5. Bunkeriavimo būdų palyginimas

Vadovaujantis tarptautine praktika [6], bunkeriavimo būdų tinkamumo palyginimas priklausomai nuo bunkeriuojamo laivo tipo

pateikiamas 7 lentelėje.

7 lentelė. Bunkeriavimo būdų tinkamumo palyginimas pagal bunkeriuojamų laivų tipus (šaltinis: North European, 2013)

Bunkeriuojamo laivo tipas/

bunkeriavimo tipas

STS

laivas-

laivas

TTS

autocisterna-

laivas

TPS

talpykla-

laivas

TCS

konteineris-laivas

Ro-Pax labai tinkamas netinkamas tinkamas tinkamas

Laivai-vilkikai (kiti aptarnavimo laivai) netinkamas labai tinkamas labai tinkamas labai tinkamas

Birių krovinių laivai, tanklaiviai tinkamas netinkamas netinkamas netinkamas

Konteineriniai (fideriniai) laivai labai tinkamas tinkamas tinkamas netinkamas

SGD fideriniai laivai labai tinkamas netinkamas labai tinkamas tinkamas SGD bunkeriavimo laivai tinkamas tinkamas labai tinkamas tinkamas SGD tanklaiviai (140.000 m3) tinkamas netinkamas labai tinkamas netinkamas

Navigaciniai, pasienio apsaugos laivai tinkamas labai tinkamas tinkamas labai tinkamas

Techninio aptarnavimo laivai tinkamas labai tinkamas tinkamas labai tinkamas

Maži keleiviniai laivai tinkamas labai tinkamas labai tinkamas labai tinkamas

Dideli žvejybiniai laivai labai tinkamas tinkamas labai tinkamas labai tinkamas

Labai dideli tanklaiviai labai tinkamas netinkamas tinkamas netinkamas

Atsižvelgiant į ankščiau įvardintus aspektus, rekomendacijas bei praktinius pavyzdžius, atliktas bunkeriavimo būdų panaudojimo

KVJU tinkamumo įvertinimas pateikiamas 8 lentelėje.

8 lentelė. Galimų SGD bunkeriavimo būdų tinkamumo Klaipėdos uostui įvertinimas

SGD bunkeriavimo

būdas


STS

laivas-laivas

bunkeriavimas


krantinių;

2. Galima bunkeriuoti laivus išorės reide ir

akvatorijoje;



4. Galima dideliu našumu užpildyti laivus

vidutiniu kiekiu SGD.

1. Reikia įrengti krantinę bunkeriavimo laivui užpildyti;

2. SGD bunkeriavimo laivai gali apsunkinti laivybą uoste.

TTS

autocisterna-laivas

bunkeriavimas


krantinių;



3. Autocisternų užpildymo stotį galima įrengti

atokesnėse uosto teritorijose arba visai ne

uosto teritorijoje;

4. Sąlyginai mažesnės investicijos ir


2. Autocisternomis pristatomas sąlyginai nedidelis kiekis SGD,

nedidelis bunkeriavimo našumas;

3. Norint pasiekti atskirą krantinę SGD autocisternos turės važiuoti

miesto gatvėmis, šalia gyvenamųjų rajonų.



direkcija



SGD bunkeriavimo

būdas


eksploataciniai kaštai

TPS

talpykla-laivas

bunkeriavimas

1. Galima pasiekti didelius našumus ir užpildyti

laivus dideliu kiekiu SGD;

2. Trumpesnės bunkeriavimo procedūros;

1. Reikalinga atskira apie 200-300 m ilgio krantinė arba pirsas, prie

kurios būtų galimybė priimti didžiausius laivus, kuriuos numatoma

pildyti SGD;


3. Nėra galimybės bunkeriuoti laivus krovos darbų metu, todėl ilgesnis

laivo buvimo uoste laikas;

4. Reikalingas papildomas laivo peršvartavimas, todėl didesnis laivo

aptarnavimo uoste išlaidos.

TCS

konteineris-laivas

bunkeriavimas


krantinių;



3. Ženkliai mažesnės investicijos ir

eksploataciniai kaštai;

4. Galimybė SGD transportuoti konteineriuose

automobilių kelių, geležinkelių, jūrų bei

vidaus vandenų transportu.

1. Konteineriais pristatomas sąlyginai nedidelis kiekis SGD, nedidelis

bunkeriavimo našumas;

2. Norint pasiekti atskirą krantinę SGD konteinerinės autocisternos

turės važiuoti miesto gatvėmis, šalia gyvenamųjų rajonų.

3. Bunkeriuojant iš ant krantinės stovinčio konteinerio reikalingas

papildomas laivo peršvartavimas, todėl didesnis laivo aptarnavimo

uoste išlaidos.

Apibendrinus galimų SGD bunkeriavimo būdų tinkamumo Klaipėdos uostui įvertinimo duomenis (8 lentelė), Klaipėdos uostui

tinkamiausi laivų bunkeriavimo būdai būtų STS (laivas-laivas), TTS (autocisterna-laivas) ir TCS (konteineris-laivas) bunkeriavimo

būdai.

TPS talpykla-laivas bunkeriavimas, t.y. laivų bunkeriavimas tik iš SGD bunkeriavimo terminalo arba SGD bunkeriavimo stoties

Klaipėdos uoste nėra siūlytinas, kadangi:

reikalingos didelės investicijos į infrastruktūrą (200-300 m krantinė, prie kurios galima priimti didžiausius laivus

atgabensiančius į bunkeriavimo terminalą SGD);

Klaipėdos uoste trūkumas teritorijų, kur būtų galima įrengti 200-300 m krantines;

bunkeriavimas iš talpyklos (SGD bunkeriavimo terminalo, SGD bunkeriavimo stoties) neleidžia pilnai pasiekti techninėje

užduotyje numatytų tikslų (laivų bunkeriavimas reide ir akvatorijoje);

bunkeriavimas iš talpyklos (SGD bunkeriavimo terminalo, SGD bunkeriavimo stoties) reikalauja papildomų laivų

perstatymų ir prailgina laivo buvimo uoste laiką, todėl sumažintų uosto darbo ir laivų panaudojimo efektyvumą.



direkcija



2.2. Galimybė pasipildyti laivams SGD priklausomai nuo laivo stovėjimo vietos uoste, nuo laivo

dydžio, nuo stovėjimo uoste laiko

Prognozuojama, kad SGD visų pirma bus naudojamas trumpųjų nuotolių laivyboje, t.y. konteinervežiuose ir Ro-Ro, Ro-Pax laivuose,

nes jie didžiąją dalį laiko arba visą veiklą vykdo Baltijos ir Šiaurės jūrose, t.y. ten kur taikomi griežčiausi laivų emisijų į orą apribojimai.

Keltas (Ro-Pax) linijoje Baltijos jūroje per reisą sunaudoja 20-30 t degalų, taigi jam bunkeriuoti reikėtų 40 -80 m3 SGD. Trumpiausias

tokio laivo buvimo Klaipėdos uoste laikas 4,5 val. Tokiu būdu bunkeriavimui galima skirti 3-3,5 val., bunkeriavimą vykdant

lygiagrečiai su krovos operacijomis. Per tą laiką galima perpilti 1- 2 autocisternas arba cisterninius konteinerius, t.y. 40 – 80 m3 SGD.

Panaši situacija yra ir su konteinervežiais laivais. Dauguma jų kursuoja Baltijos ir Šiaurės jūrose, įplaukdami paeiliui į keletą uostų. Be

to šių laivų buvimo laikas uoste ilgesnis.

Kitų laivų, vežančių bendruosius (generalinius) krovinius ar vykdančių tarpžemyninius pervežimus, situacija yra dvejopa. Šių laivų

reisai ilgi, tai reiškia, kad bunkeriuojamo kuro kiekis turi būti žymiai didesnis. Pagal „Clean Sky“ sausakrūviams laivams skirtą

projektą, laivuose numatomos įrengti 1160 m3 dydžio SGD talpyklos, tačiau svarbu pažymėti, minėti laivai turės dvejopo kuro

jėgaines – SGD ir įprasto kuro. Vertinant sąlyginai ilgą minėtų laivų krovos laiką, galima būtų vykdyti šių laivų bunkeriavimą iš SGD

autocisternų, tačiau tai būtų sudėtinga intensyvios krovos zonose, norint užtikrinti saugumo reikalavimus. Todėl minėtiems laivams

būtų tinkamesnis STS laivas-laivas bunkeriavimo būdas, tiek vertinant bunkeriavimo apimtis, tiek atskiriant bunkeriavimo ir krovos

darbus. Bunkeriavimo būdų tinkamumo analizė pagal laivų tipus pateikiama 7lentelėje.

2.3. SGD sandėliavimo, krovos galimybės uoste, kad būtų užtikrintas laivų su SGD varikliais

bunkeriavimas

Šiuo metu Lietuvoje gamtinės dujos susisiekimo transportui naudojamos tik kaip suslėgtosios gamtinės dujos. Suslėgtos gamtinės

dujos naudojamos santykinai nedideliais kiekiais, daugiausiai miesto viešajam transportui. Suslėgtos gamtinės dujos Lietuvoje

gaunamos, įrengiant gamtinių dujų kompresorines stotis, imant dujas iš Lietuvos dujų skirstymo sistemos. Siekiant sudaryti sąlygas

suskystinti gamtines dujas, gamtinės dujos turėtų būti suskystinamos, pašalinant kondensatą, anglies dvideginį (CO2), sieros

junginius, kt. chemines medžiagas. Gamtinių dujų suskystinimui turėtų būti pastatyta gamtinių dujų suskystinimo gamykla. Kitos

galimos SGD tiekimo KVJU laivų bunkeriavimui galimybės būtų SGD importas iš Europos SGD tanklaiviais-dujovežiais bei SGD

tiekimas iš statomo AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalo (10 pav.).

10 pav. SGD laivų bunkeriavimui aprūpinimo galimybės

SGD talpykla, SGD bunkeriavimo laivas


terminalas

Gamtinių dujų suskystinimo

įrenginiai

SGD tanklaivis

GD dujotiekis



direkcija



Akivaizdu, kad Klaipėdos uoste statomas SGD importo terminalas galėtų būti vienas pagrindinių SGD tiekimo laivų bunkeriavimui

šaltinių. Tačiau numatoma SGD importo terminalo technologija, tokia, kad SGD jungties su krantu nėra numatyta, SGD iš SGD

dujovežio perpumpuojamas į išgarinimo laivą-saugyklą FSRU, kuriame SGD sandėliuojamas išgarintas iki dujinio būvio, o į krantą

tiekiamos gamtinės dujos (11 pav.).

11 pav. SGD terminalo schema (šaltinis: AB „Klaipėdos nafta“)

Vertinant vien techninius aspektus, bunkeriavimo laivas galėtų būti švartuojamas prie išgarinimo laivo-saugyklos, ir pasikrauti

reikiamą kiekį SGD. Vadovaujantis FSRU technine specifikacija, minėta galimybė pildyti suskystintomis gamtinėmis dujomis SGD

bunkeriavimo laivus tiesiogiai iš FSRU yra numatyta. Tačiau terminalo planuose taip pat yra numatyta nustatyti 250 m prevencinę

zoną, kurioje butų ribojama su terminalo veikla nesusijusių laivų navigacija [10]. Atsižvelgiant į tai, kad SGD bunkeriavimo laivų

pildymas iš FSRU yra SGD importo terminalo numatomos vykdyti veiklos dalis, turėtų būti prevencinės zonos apribojimai SGD

bunkeriavimo laivams netaikomi.

12 pav. Planuojamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vieta (šaltinis: AB „Klaipėdos nafta“)

Priešingu atveju, uždraudus SGD bunkeriavimo laivų pildymą iš FSRU, SGD bunkeriavimo laivų pildymui vykdyti turėtų būti įrengta

SGD jungtis tarp išgarinimo-laivo saugyklos ir krante įrengto SGD bunkeriavimo terminalo. Tokių būdu bunkeriavimo laivų užpildymas

SGD galėtų būti atliekamas:

įrengiant bunkeriavimo saugyklą (terminalą) ant krantą;

įrengiant švartavimo vietą, pvz. pirsą prie kiaulės nugaros. Įvertinant tai, kad švartuojamas SGD bunkeriavimo laivas

būtų apie 70 m ilgio, laivo švartavimui būtų reikalingas apie 84 m ilgio pirsas;



direkcija



panaudojant esamas krantines. Būtų reikalinga apie 84 m ilgio krantinė Smeltės pusiasalyje, SGD jungtis tarp Kiaulės

nugaros salos ir Smeltės pusiasalio bei susitarimai su krantinių nuomininkais;

įrengiant naują švartavimo vietą (pavyzdžiui už krantinės Nr. 152). Reikalinga SGD jungtis tarp Kiaulės nugaros salos ir

Smeltės pusiasalio. Švartavimo vieta (krantinė) turėtų būti apie 84 m ilgio (10 proc. ilgesnė už abu bunkeriavimo laivo

galus).

Autocisternų užpildymas. Autocisternų užpildymas gali būti atliekamas, ten kur gali privažiuoti autocisternos – geografiškai

patogiausia vieta turėtų būti Smeltės pusiasalis. Reikalinga SGD jungtis tarp Kiaulės nugaros salos ir Smeltės pusiasalio ir laivo-

vamzdyno-autocisternų sistemos subalansavimui nedidelės talpyklos.

Apsirūpinimo SGD iš SGD importo terminalo trūkumas yra visiška priklausomybė nuo SGD importo terminalo veiklos. Pavyzdžiui,

išgarinimo laivo-saugyklos (FSRU) remonto ar gedimo atveju bunkeriavimo veikla taip pat būtų nutraukiama. Siekiant terminalo

veiklos patikimumo, reikėtų numatyti alternatyvius SGD apsirūpinimo būdus bei rezervines talpyklas.

Vienas iš alternatyvių SGD apsirūpinimo būdų būtų SGD gabenimas SGD tanklaiviais iš Europos uostų. Tokiu atveju reikalinga būtų

įrengti SGD talpyklą (bunkeriavimo terminalą) bei krantinę (arba naudoti esamas). Įvertinant tai, kad SGD atgabentų SGD tanklaiviai,

kurių ilgis siekia 180 m, ties SGD talpykla turėtų būti įrengta krantinė ar pirsas SGD tanklaiviams švartuoti. Pirso arba krantinės ilgis

turėtų būti 10 proc. didesnis nei švartuojamo SGD tanklaivio ilgis, t.y. apie 220 m. Reikalingas teritorijos plotas SGD bunkeriavimo

terminalui įrengti siektų 1-2 ha.

SGD aprūpinimo laivų bunkeriavimui galimybės pateikiamos 9 lentelėje.

9 lentelė. SGD aprūpinimo laivų bunkeriavimui galimybės

SGD aprūpinimo laivų

bunkeriavimui būdas


Gamtinių dujų skystinimas 1. Nereikia įrengti krantinių;

2. Gamtinių dujų suskystinimo gamykla

(įrenginiai) gali būti įrengta atokesnėse

uosto teritorijose ar net visai iškelta iš

uosto;

3. Dujų skystinimo apimtys gali būti

priderintos prie SGD bunkeriavimo

poreikių.

1. Didelė gamtinių dujų kaina;

2. Didelis energijos poreikis skystinimui;

3. Dideli skystinimo įrenginių kaštai.

Dujų gabenimas SGD

tanklaiviais iš Europos uostų

1. Galimybė gauti SGD konkurencingomis

kainomis;

1. Reikalinga teritorija rezervinėms talpykloms

(bunkeriavimo terminalui) įrengti;

2. Reikalinga krantinė (pirsas) SGD tanklaiviams

švartuoti;

3. Dėl techninių ypatybių SGD ilgas sandėliavimas nėra

tikslingas, todėl būtų sudėtinga suderinti tiekimą ir

vartojimą.

SGD tiekimas iš AB „Klaipėdos

naftos” SGD importo terminalo

1. Paprastesni derinimai papildant vykdomą

AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalo

projektą.

1. Reikalingas AB „Klaipėdos nafta” tiesioginis

dalyvavimas.

Techninės galimybės laivų bunkeriavimui leistų naudoti tiek dujų iš Lietuvos dujų sistemos skystinimą, tiek SGD atvežimą iš Europos

terminalų dujovežiais.

Dujų skystinimas būtų patrauklus tuo, kad nereiktų įrengti specialios uosto infrastruktūros, o pačius skystinimo įrenginius galima

statyti toliau nuo uosto ir nuo miesto. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad numatomas didelis SGD poreikio augimas, dujų skystinimui būtų

reikalingas didelio našumo kompleksas. SGD Klaipėdoje yra naujas tiek krovinys, tiek laivų kuras, todėl naujų objektų įrengimui

teikiamas padidintas visuomenės dėmesys ir Klaipėdos uoste tokiam objektui rasti vietą būtų sudėtinga.



direkcija



Klaipėdos uosto situacijoje, kuriame numatoma priimti iki 170 tūkst. m3 talpos SGD tanklaivius, nagrinėtinas variantas – SGD

tiekimas iš šio SGD importo terminalo. Tai leistų iki minimumo sumažinti SGD dujovežių judėjimą akvatorijoje (nereikėtų įvežti SGD į

uostą mažesniais tanklaiviais) ir leistų išvengti keleriopo dujų transformavimo (SGD išdujinimo ir tiekimo į dujų sistemą, tuo pačiu

metu imant dujas iš sistemos ir skystinimo laivų bunkeriavimui), kas ekonomiškai ir aplinkosauginiu požiūriu greičiausia būtų

neefektyvu.

2.4. Uosto pagalbinio laivyno ir pagalbinio autotransporto bunkeriavimo galimybės SGD

Uosto laivyno bunkeriavimui SGD išskirtinių ribojimų nėra, t.y. priklausomai nuo priimto varianto laivus galima bunkeriuoti tiek iš

autocisternų prie krantinės, tiek iš bunkeriavimo laivo, tiek ir iš kranto įrenginio (SGD talpyklos). Pagalbiniam autotransportui reikėtų

įrengti atskirą SGD stotelę, kuri galėtų būti kartu su autocisternų užpildymo stotimi.

2.5. Apibendrintas techninis modelis SGD bunkeriavimui Klaipėdos uoste

Įvertinus ankščiau pateiktą informaciją, Klaipėdos uostui siūlytinas SGD bunkeriavimo modelis:

SGD bunkeriavimo laivų pildymas tiesiogiai iš FSRU – įgalina naudoti bunkeriavimui SGD atgabentas į AB „Klaipėdos

nafta” SGD importo terminalą didžiaisiais tanklaiviais. Dėl masto ekonomijos SGD kaina turėtų būti mažesnė negu

kaimyniniuose uostuose, kur SGD gabenama tiesiogiai SGD mažaisiais tanklaiviais. Tuo pačiu leistų geriau išnaudoti

AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalą;

SGD talpyklos (cisterniniai konteineriai, bunkeriavimo stotis, bunkeriavimo terminalas):

1. atlieka buferio vaidmenį tarp skirtingais režimais dirbančių išgarinimo laivo –talpyklos, autocisternų

užpildymo stoties, bunkeriavimo laivų užpildymo stoties;

2. užtikrina bunkeriavimo sistemos autonomiškumą, kai AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalas neveikia,

remontuojamas ar pan.

autocisternų užpildymo stotis – užpildo autocisternas skirtas laivų bunkeriavimui, uosto pagalbinio laivyno

bunkeriavimui, pagalbinio transporto bunkeriavimui;

autocisternų parkas – pristato SGD prie krantinės, kur prišvartuotas bunkeriuojamas laivas, esant nedideliam SGD

poreikiui;

SGD bunkeriavimo laivų, SGD mažų tanklaivių švartavimo ir krovos vieta:

1. skirta užpildyti SGD bunkeriavimo laivą;

2. sudaro galimybę perpilti SGD iš mažųjų SGD tanklaivių į SGD bunkeriavimo terminalą, tokiu būdu

užtikrinamas alternatyvaus SGD tiekimo galimybę;

3. sudaro galimybę užpildyti mažuosius SGD tanklaivius – kurie atliktų SGD bunkeriavimo funkcijas

kaimyniniuose uostuose (pvz. Kaliningrado, Liepojos uostuose), kas leistų pagerinti SGD bunkeriavimo

komplekso ekonominius rodiklius bei Klaipėdos uosto krovos rodiklius.

SGD bunkeriavimo laivas – pristato SGD prie laivo, bunkeriuoja laivus esančius prie krantinių, o esant poreikiui ir

sąlygoms stovintiems reide ar uosto akvatorijoje.

Toliau 13 pav. – 15 pav. pateikiamos galimos SGD bunkeriavimo schemos. Bunkeriavimo schemose naudojamų elementų aprašymas

pateikiamas 10 lentelėje.



direkcija



13 pav. SGD bunkeriavimas skystinant dujas ir bunkeriavimui naudojant autocisternas

14 pav. SGD bunkeriavimas tiekiant SGD tanklaiviais, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas

SGD talpyklos

SGD bunkeriavimo laivų SGD ma žų tanklaivi ų š vartavimo ir krovos vieta

Autocisternų užpildymo stotis



SGD talpyklos

Autocistern ų u ž pildymo stotis

Autocisterna

Autocisterna

Gamtinių dujų suskystinimo įrenginiai

Gamtinių dujų dujotiekis



direkcija



15 pav. SGD bunkeriavimas užpildant bunkeriavimo laivus SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant

bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais

10 lentelė. Bunkeriavimo infrastruktūros elementų parametrai

Bunkeriavimo

infrastruktūros elementas

Charakteristika Pastaba

SGD bunkeriavimo laivas 700-3000 m3 talpa, 300 m3/val. našumas Leistų vykdyti SGD bunkeriavimą tiek prie krantinių, tiek

reide ar akvatorijoje. Šiuo metu kuriami tokių laivų

prototipai. Minėtas bunkeriavimo laivas galėtų būti

užpildomas tiesiai iš SGD importo terminalo. Taip pat

minėto laivo talpos galėtų būti cisterniniai konteineriai,

kurie galėtų būti naudojami perkrauti ant krantinių

mažiesiems laivams bunkeriuoti arba į SGD

bunkeriavimo stotį.

SGD talpyklos 1.000-5.000 m3 technologinė-rezervinė talpa esant

jungčiai su AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalu;

10.000-20.000 m3 pagrindinė talpa, esant

autonominiam SGD bunkeriavimo terminalo variantui;

300-2.000 m3 cisterninių konteinerių talpyklos

užpildomos arba atvežamos užpildytos SGD iš SGD

importo terminalo, kt. SGD terminalų;

Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus SGD talpyklos

turėtų būti įrengtos atokesnėse nuo miesto uosto dalyse

(šiaurinė arba pietinė uosto dalys).

Jei numatomas variantas su jungtimi su AB „Klaipėdos

nafta”, talpyklos turėtų būti netoli šio terminalo pietinėje

uosto dalyje.

SGD bunkeriavimo laivų

SGD mažų tanklaivių

švartavimo ir krovos vieta

120-220 m ilgio ir 6-8 m gylio švartavimo vieta

(krantinė, pirsas ar pan.) prie kurios galima priimti ir

krauti SGD tanklaivius iki 10000-12000 m3 talpos.

Gali būti pritaikytos ir kitos paskirties krantinės,

pavyzdžiui Ro-Ro, pagalbinio laivyno ir pan.).

Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus turėtų būti įrengta

atokesnėse nuo miesto uosto dalyse: šiaurinėje uosto

dalyje (0-3 krantinės) arba pietinėje uosto dalyje –

Smeltės pusiasalis, Kiaulės nugaros sala.

SGD bunkeriavimo

autocisternos

apie 50 m3 talpos autocisternos Pradinis variantas, leidžiantis uostui teikti SGD

bunkeriavimo paslaugas. Dėl nedidelio našumo skirtas

daugiausiai trumpųjų nuotolių laivybai (Ro-Ro ir

konteineriniams laivams). Siekiant išvengti SGD

autocisternų eismo miesto gatvėse, autocisternų

užpildymo stotį tikslinga įrengti ten, kur sukoncentruoti

šie terminalai t.y. pietinėje uosto dalyje.

SGD talpyklos (SGD bunkeriavimo terminalas,

stotis, cisterniniai konteineriai)


TERMINALAS









direkcija



3. FINANSINIS MODELIS

Finansinio modelio sudarymo tikslas – įvertinti techniniame modelyje aprašytų laivų bunkeriavimo būdų (TTS, STS, TPS, TCS) bei SGD

aprūpinimo laivų bunkeriavimui būdų (iš AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo, iš GD suskystinimo įrenginių, SGD tanklaiviais) taikymo

KVJU išlaidų analizę.

Sudarant finansinį modelį buvo atsižvelgta į teisės aktus reglamentuojančius investicijų tvarką ir turto valdytojų pasiskirstymą jūrų

uostuose. Kadangi, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin. 1996, Nr. 53-1245) 5 straipsniu KVJU infrastruktūra

yra valstybės nuosavybė, todėl visos investicijos į infrastruktūros (krantinės ar pirso, privažiavimo kelių statybą) KVJU teritorijoje

sukūrimą, reikalingos bunkeriavimo veiklai vykdyti, taip pat eksploatacinės išlaidos minėtos infrastruktūros priežiūrai turėtų būti

numatytos finansuoti KVJUD.

Taip pat atsižvelgiant į KVJU, kt. užsienio šalių jūrų uostų taikomą praktiką [5], investicijos į terminalų suprastruktūrą (bunkeriavimo

įrenginius), SGD autocisternas, SGD bunkeriavimo laivus bei vėlesnės eksploatacinės išlaidos buvo numatytos finansuoti privačių

investuotojų lėšomis, t.y. SGD bunkeriavimo operatoriaus lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, kad SGD bunkeriavimo operatoriaus investicinės bei vėlesnės sukurto turto eksploatacinės išlaidos priklausys nuo

bunkeriavimo veiklos apimties, pageidaujamos pelno maržos, įsigyjamų įrenginių techninių parametrų ir gamintojų, naudojamų

technologijų pardavimo bei įrengimo kainų, toliau finansiniame modelyje nagrinėjamos tik investicinės ir eksploatacinės išlaidos

susijusios su kuriamu ir vėliau valdomu (prižiūrimu) turtu.

Visos investicinės ir eksploatacinės išlaidos pateikiamos finansiniame modelyje įvertintos be PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuotos investicinės išlaidos bei eksploatacinės išlaidos gali keistis priklausomai nuo įrengiamos infrastruktūros vietos, tipo bei įrengimo kainos, kurią taip pat gali įtakoti konkrečios vietos fizinės sąlygos – geologiniai, topografiniai parametrai, inžinerinių tinklų, kt. gretimų objektų išsidėstymas.

3.1. SGD bunkeriavimas skystinant dujas ir bunkeriavimui naudojant autocisternas

3.1.1. Investicinės išlaidos

SGD bunkeriavimo skystinant dujas ir bunkeriavimui naudojant autocisternas atveju KVJUD investicinės išlaidos bunkeriavimo

infrastruktūrai sukurti neturėtų būti numatomos, kadangi visos investicijos bunkeriavimo infrastruktūrai (privažiavimo kelių prie GD

suskystinimo įrenginių statybai, dujotiekio, elektros tinklų klojimo darbams atlikti) bus vykdomos ne KVJU teritorijoje. Numatoma, kad

visos investicinės išlaidos (11 lentelė) turėtų būti finansuojamos bunkeriavimo operatoriaus, kuris būtų ir sukurtos infrastruktūros

savininkas.

GD suskystinimo įrenginių kaina nustatyta vadovaujantis analogiškų įrenginių statybos kaina – 2.691,60 Lt už 1 m3 našumo per

metus [5].

11 lentelė. Investicinės išlaidos skystinant dujas ir bunkeriavimui naudojant autocisternas atveju

Investicijų pavadinimas

Matavimo

vienetas Vieneto kaina Kiekis Kaina, Lt

Žemės įsigijimas Lt/ha 1.200.000,00 10,00 12.000.000,00

Techninės dokumentacijos parengimas, projekto vykdymo

priežiūra, statybos techninė priežiūra - - - 4.936.380,00

Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimas - - - 1.525.000,00

privažiavimo kelias Lt/m2 150,00 6.500,00 975.000,00

elektros atvedimo, transformatorinės, apšvietimo įrengimo kaina vnt. 250.000,00 1,00 250.000,00

gamtinių dujų dujotiekio atvedimo kaina Lt/m 100,00 3.000,00 300.000,00

SGD autocisterna su vilkiku vnt. 500.000,00 2,00 1.000.000,00

Gamtinių dujų suskystinimo įrenginių ir SGD talpyklos įrengimas m3/metus 2.691,60 30.000,00 80.748.000,00

Bendra kaina, Lt be PVM 100.209.380,00

3.1.2. Eksploatacinės išlaidos

Kadangi visas sukurtas turtas priklausys bunkeriavimo operatoriui, visos bunkeriavimo infrastruktūros eksploatacinės išlaidos bus

finansuojamos bunkeriavimo operatoriaus lėšomis. Sukurto turto priežiūrai KVJUD eksploatacinės išlaidos nenumatomos.

SGD transportavimo iš gamtinių dujų suskystinimo įrenginių kaštai nustatyti, įvertinus autocisternų ir jų vilkikų eksploatacinius kaštus



direkcija



bei autocisternų vilkikų vairuotojų darbo kaštus. Planuojama, kad SGD transportavimo iki 50 km atstumu kaštai turėtų siekti apie

12,00 Lt/km.

3.2. SGD bunkeriavimas tiekiant SGD tanklaiviais, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo

laivą ir (ar) autocisternas


SGD bunkeriavimo tiekiant SGD tanklaiviais, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas atveju numatomos

investicinės išlaidos bunkeriavimo infrastruktūrai sukurti:

Krantinės arba pirso įrengimui;

Uosto akvatorijos gilinimui;

Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimui;

SGD talpyklos (SGD bunkeriavimo terminalo, SGD bunkeriavimo stoties) įrengimui;

SGD bunkeriavimo laivo ( arba baržos) įsigijimui;

SGD autocisternų įsigijimui.

Planuojamos investicinės išlaidos (12 lentelė) buvo nustatytos vadovaujantis techniniame modelyje numatytais laivų bunkeriavimui

reikalingos infrastruktūros elementų parametrais (10 lentelė), vidutinėmis analogiškų infrastruktūros statybos darbų KVJU

konkursinėmis kainomis bei bunkeriavimo įrenginių kainomis [6].

12 lentelė. Planuojamos investicinės išlaidos SGD bunkeriavimo tiekiant SGD tanklaiviais, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir

(ar) autocisternas atveju, Lt


Vieneto pavadinimas,

procentinė dalis, kiekis Vertė, Lt

1. Krantinės įrengimas

Krantinės ilgis m 200,00

Įrengimo darbų kaina Lt/m 100.000,00

bendra kaina Lt 20.000.000,00

2. Akvatorijos ties įrengiama krantine gilinimas

Gilinimo darbų kiekis m3 120.000,00

ilgis m 200,00

plotis m 200,00

plotas m2 40.000,00

esamas gylis m 5,00

planuojamas gylis m 8,00

skirtumas m 3,00

Gylinimo darbų kaina Lt/m3 23,88

Bendra gylinimo darbų kaina Lt 2.865.600,00

3. Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimas

Privažiavimo kelio įrengimas m2 3.500,00

ilgis m 500,00

plotis m 7,00

Įrengimo kaina Lt/m2 150,00

Privažiavimo kelio bendra kaina Lt 525.000,00

elektros atvedimo, transformatorinės, apšvietimo įrengimo kaina Lt 250.000,00

Bendra įrengimo darbų kaina Lt 23.640.600,00

4. Inžinerinių paslaugų išlaidos 6,0% 4.298.436,00

projektavimo paslaugos 72,0% 3.094.873,92

statybos techninės priežiūros paslaugos 14,0% 601.781,04

projekto vykdymo techninės priežiūros paslaugos 7,0% 300.890,52

techninio projekto ekspertizės paslaugos 7,0% 300.890,52

5. SGD bunkeriavimo terminalo įrengimas 1400 m3 48.000.000,00

6. SGD bunkeriavimo laivo įsigijimas 1 vnt. 131.551.680,00

7. SGD bunkeriavimo autocisternos įsigijimas 2 vnt. 1.000.000,00

Bendra kaina, Lt be PVM 208.490.716,00

Toliau pateikiama detali informacija apie kiekvieno infrastruktūros objekto investicines išlaidas.



direkcija



Krantinės įrengimas. Įrengiama krantinė turėtų būti skirta SGD tanklaivių transportuojančių SGD į Klaipėdos uostą švartavimui ir

iškrovimui. Planuojamas krantinės ilgis turėtų būti apie 200 m, t. y. krantinės ilgis turėtų būti 20 proc. didesnis už 160 m ilgio SGD

transportuojantį laivą. Įvertinus krantinių rekonstrukcijos konkursines kainas KVJU, buvo nustatyta vidutinė krantinių rekonstrukcijos

kaina – 10.000 Lt/m. Planuojama 200 m ilgio krantinės įrengimo kaina turėtų būti apie 20.000.000 Lt (Šaltinis: KVJUD).

Pirso įrengimas (alternatyva krantinės įrengimui). Neesant galimybei įrengti krantinę, taip pat gali būti, įrengiamas pirsas. Pirsas

turėtų būti skirtas SGD tanklaivių transportuojančių SGD į Klaipėdos uostą švartavimui ir iškrovimui. Planuojamas pirso ilgis turėtų

būti apie 200 m, t. y. 20 proc. ilgesnis už 160 m ilgio SGD transportuojantį laivą. Įvertinus pirsų įrengimo konkursines kainas KVJU,

buvo nustatyta vidutinė pirsų įrengimo kaina – 20.000 Lt/m. Planuojama 200 m ilgio pirso įrengimo kaina turėtų būti apie

40.000.000 Lt (Šaltinis: KVJUD).

Gilinimo darbai. Uosto akvatorijos gylis ties planuojama rekonstruoti 152 krantine siekia 5 m, todėl siekiant sudaryti sąlygas priimti 7

m grimzlės SGD transportuojančius laivus, turėtų būti atliekami minėtos teritorijos gilinimo iki 8 m darbai. Įvertinus planuojamos

įrengti krantinės ilgį, taip pat SGD transportavimo laivo apsisukimui reikalingą plotą, bendras gilinamos teritorijos plotas turėtų siekti

apie 40.000 m2, gilinimo darbų metu turėtų būti iškasta apie 120.000 m3 moreninio priesmėlio ir priemolio įskaitant ir leistiną

kasimo perviršį. Gilinimo darbų kaina buvo nustatyta vadovaujantis analogiškų darbų konkursinėmis kainomis, t.y. 23,71 Lt/m3 arba

2.845.200 Lt (Šaltinis: KVJUD).

Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimas. Planuojama, kad susisiekimui su planuojama įrengti SGD talpykla turėtų

būti nutiesta iki 500 m automobilių privažiavimo kelias (2x3,5 m pločio). Bendras įrengiamo privažiavimo kelio dangų plotas turėtų

siekti iki 3.500 m2. Vadovaujantis analogiškų privažiuojamųjų kelių konkursinėmis kainomis (150 Lt/m2), bendra privažiavimo kelio

įrengimo kaina turėtų siekti apie 525.000 Lt. Inžinerinių tinklų (elektros, dujų, vandens, nuotekų šalinimo tinklų) kainos buvo

nustatytos vadovaujantis analogiškų darbų kainomis (Šaltinis: KVJUD).

Inžinerinių paslaugų išlaidos. Techninės dokumentacijos parengimo, projekto vykdymo priežiūros, statybos techninės priežiūros

išlaidos nustatytos vadovaujantis UAB „Sistela“ rekomendacijomis. Atsižvelgiant į tai, kad bendros investicijos į bunkeriavimui

reikalingą infrastruktūrą sudaro daugiau nei 5.000.000 Lt, projektavimo ir kitos inžinerinės paslaugos turėtų sudaryti 6 proc.

bunkeriavimui reikalingos infrastruktūros įrengimo kainos, t.y. 4.298.436,00 Lt.

SGD bunkeriavimo terminalo įrengimas. SGD bunkeriavimo terminalo įrengimo kaina įvertinta vadovaujantis analogiškų 1.400 m3

talpos bunkeriavimo įrenginių kainomis [4].

SGD bunkeriavimo laivo įsigijimas. SGD bunkeriavimo laivo įsigijimo kaina nustatyta vadovaujantis analogiškų laivų (3000 m3 talpos)

kainomis.



direkcija




Krantinės priežiūros išlaidos. Planuojama, kad krantinės skirtos SGD transportuojantiems tanklaiviams priimti nuolatinės

eksploatacinės išlaidos bus finansuojamos bunkeriavimo operatoriaus. Krantinės apgadinimo atveju, krantinės remonto darbai bus

finansuojami krantinę apgadinusio asmens lėšomis (draudimo lėšomis). Atsižvelgiant į krantinės naudingą tarnavimo laikotarpį – 40

metų, reinvesticijos sukuriamam turtui atnaujinti nenumatomos.

Akvatorijos valymo darbai. Eksploatacines išlaidas sudarys išlaidos susijusios su papildomos uosto akvatorijos teritorijos (apie

40.000 m2) ties numatoma įrengti bunkeriavimo krantine valymo išlaidomis. Vadovaujantis Lietuvos energetikos instituto tyrimais

nustatyta, kad metinės nešmenų sąnašos Klaipėdos uosto akvatorijoje svyruoja nuo 200.000 m3 iki 800.000 m3. Vidutinės nešmenų

sąnašos siekia

300.000 m3 per metus. Įvertinus nešmenų kiekius ilguoju laikotarpiu uosto akvatorijoje nustatyta, kad nešmenų srautas patenkantis į

uosto akvatoriją yra įtakojamas bendro hidrologinio rėžimo, gamtos stichijų (potvynių, audrų, škvalų) padarinių. Kadangi gamtos

stichijų ir jų masto pasikartojimas sunkiai nusakomas, todėl laikome, kad išlaidos susijusios su papildomu akvatorijos valymu bus

lygios vidutinėms metinėms 2007-2010 m. uosto akvatorijos valymo išlaidoms tenkančios valomam akvatorijos teritorijos plotui.

2007-2010 m. vidutinė uosto akvatorijos valymo darbų kaina už 1 m3 siekė 24 Lt. Vidutiniškai per metus buvo pašalinama apie

312.120 m3 sąnašų. Planuojama, kad valant papildomą akvatorijos teritoriją ties įrengiama bunkeriavimo krantine turėtų būti

vidutiniškai per metus išvaloma 2.000 m3 sąnašų. Minėtų sąnašų valymo darbams turėtų būti skiriama apie 48.000 Lt per metus.

Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų kelių priežiūros išlaidos. Privažiavimo kelių priežiūros išlaidos įvertintos pradedant nuo

sekančių metų po įrengimo darbų užbaigimo. Privažiavimo kelių priežiūros išlaidomis buvo laikomos išlaidos privažiavimo kelio

einamajai priežiūrai ir remontams per visą naudingą 25 metų sukuriamo turto tarnavimo laikotarpį. Privažiavimo kelių priežiūros kaina

priimta tokia pat, kaip ir Lietuvos rajoniniuose keliuose su asfaltbetonio danga. Detalius rajoninių kelių su asfaltbetonio danga

nuolatinės priežiūros išlaidų skaičiavimus atliko Kauno, Šiaulių ir Vilniaus regioninės kelių įmonės. Vadovaujantis minėtais

skaičiavimais, priimta, kad privažiavimo kelio nuolatinės priežiūros kaina yra vienoda nepriklausomai nuo eismo intensyvumo ir lygi

4,021 tūkst. Lt/km per metus. Asfaltbetonio dangos defektų (plyšių ir duobių) užtaisymo kaina priimta, kad lygi viengubo paviršiaus

apdorojimo kainai – 10,76 Lt/m2. Įvertinus numatomą žemą eismo intensyvumo lygį (600 sunkvežimių per metus), asfaltbetonio

dangos remontai neprognozuojami. Bendros privažiavimo kelių priežiūros išlaidos turėtų sudaryti 2000 Lt per metus. Inžinerinių tinklų

eksploatacinės (priežiūros) išlaidos nenumatomos. Atsižvelgiant į susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų naudingą tarnavimo

laikotarpį – 25 metų, reinvesticijos sukuriamam turtui atnaujinti nenumatomos.

Išlaidos papildomoms darbo vietoms KVJUD. Atsižvelgiant į tai, kad SGD numatoma pakeisti šiuo metu KVJU bunkeriuojamą laivų

kurą, bunkeriavimo operacijų skaičiaus augimas KVJU teritorijoje neturėtų didėti. Todėl papildomas darbo vietos KVJUD Uosto

kapitono tarnybose neplanuojamos.

Bunkeriavimo laivo eksploatacinės išlaidos. Vadovaujantis tarptautine praktika [6], SGD bunkeriavimo laivo vidutinės eksploatacinės

išlaidos turėtų būti apie 83 Lt/km.

3.3. SGD bunkeriavimas tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo,

bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo

galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais


SGD bunkeriavimo pildant SGD bunkeriavimo laivus iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant

bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SDG tanklaiviais atveju numatomos KVJUD

investicinės išlaidos bunkeriavimo infrastruktūrai sukurti yra panašios kaip ir SGD bunkeriavimo tiekiant SGD tanklaiviais,

bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas atveju.

13 lentele. Investicinės išlaidos SGD bunkeriavimui tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant

bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais




1. Krantinės įrengimas

Krantinės ilgis m 100,00

Įrengimo darbų kaina Lt/m 100.000,00

bendra kaina Lt 10.000.000,00

2. Akvatorijos ties įrengiama krantine gilinimas



direkcija



Gilinimo darbų kiekis m3 30.000,00

ilgis m 100,00

plotis m 100,00

plotas m2 10.000,00

esamas gylis m 5,00

planuojamas gylis m 8,00

skirtumas m 3,00

Gilinimo darbų kaina Lt/m3 23,88

Bendra gilinimo darbų kaina Lt 716.400,00

3. Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimas

Privažiavimo kelio įrengimas m2 3.500,00

ilgis m 500,00

plotis m 7,00

Įrengimo kaina Lt/m2 150,00

bendra kaina Lt 525.000,00

elektros atvedimo, transformatorinės, apšvietimo įrengimo kaina Lt 250.000,00

Bendra įrengimo darbų kaina Lt 11.491.400,00

4. Inžinerinių paslaugų išlaidos 6,0% 2.129.484,00

projektavimo paslaugos 72,0% 1.533.228,48

statybos techninės priežiūros paslaugos 14,0% 298.127,76

projekto vykdymo techninės priežiūros paslaugos 7,0% 149.063,88

techninio projekto ekspertizės paslaugos 7,0% 149.063,88

5. SGD bunkeriavimo terminalo įrengimas 700 m3 24.000.000,00


7. SGD bunkeriavimo autocisternos įsigijimas 2 vnt. 1.000.000,00

Bendra kaina, Lt be PVM: 170.172.564,00

Modernizuotų laivų naudojimas. Svarbu pažymėti, kad laivų bunkeriavimui galėtų būti naudojama modernizuota, įrengiant SGD

cisternas (700 m3), barža arba keltas. Tokio SGD bunkeriavimui pritaikyto laivo kaina siektų apie 20 mln. Lt. Modernizuota barža taip

pat galėtų būti naudojama kaip SGD bunkeriavimo stotis mažiesiems laivams bunkeriuoti. Minėtu atveju investicijos

rekomenduojamam bunkeriavimo modeliui įgyvendinti turėtų sumažėti iki investicijų reikalingų modernizuoto laivo įsigijimui vertės,

t.y. 20 mln. Lt investicijų vertės (14 lentelė).

14 lentelė. Investicinės išlaidos SGD bunkeriavimui tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant

modernizuotą SGD bunkeriavimui laivą (keltą arba baržą).





Bendra kaina, Lt be PVM: 20.000.00,00



direkcija




Eksploatacinės išlaidos GD bunkeriavimo tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD terminalo, bunkeriavimui naudojant

bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SDG tanklaiviais atveju analogiškos kaip ir

eksploatacinės išlaidos SGD bunkeriavimo tiekiant SGD tanklaiviais, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas

atveju.

3.4. Bunkeriavimo veiklos pajamos

Bunkeriavimo veiklos pajamos nustatytos įvertinus į KVJU atvykstančių laivų kiekį bei sudėtį (16 pav.) bei atvykstančių laivų

bunkeriavimo intensyvumą.

16 pav. 2012 m. į KVJU atvykę laivai pagal tipą

Įvertinant SGD bunkeriuojamų laivų procentinę dalį buvo vadovautasi sudarytų SGD bunkeriavimo paklausos prognozių duomenimis.

Prognozuojama, kad didžiausią bunkeriuojamų SGD laivų procentinę dalį sudarys Ro-Ro bei fideriniai konteineriniai laivai, taip pat

dėl planuojamų montuoti didelių SGD talpyklų turėtų būti bunkeriuojami dideli SGD kiekiai biriems krovininiams laivams, chemijos,

naftos žaliavą bei naftos produktus gabenantiems tanklaiviams [6]. Pirmaisiais bunkeriavimo metais bendras bunkeriuojamų SGD

kiekis KVJU turėtų sudaryti apie 19.000 m3 arba 8600 t (15 lentelė).

15 lentelė. Preliminari bunkeriavimo SGD Klaipėdos uoste prognozė pirmaisiais metais

Atvykusio laivo tipas

Atvykusių laivų

skaičius per

2012 m.

Bunkeriavimo

operacijų kiekis

KVJU per 2012 m.

Bunkeriavimo SGD

prognozė, proc.*

Bunkeriuojamas

kiekis, m3 Viso, m3

bendros paskirties krovininiai 1932 234 0,06 80 1.125

Ro-Ro 928 113 0,20 80 1.801

konteineriniai 696 84 0,20 80 1.351

birių krovinių 429 52 0,12 1200 7.493

tanklaivis, vežantis naftą 43 5 0,12 1200 751

tanklaivis, vežantis chemijos bei

naftos produktus 306 37 0,12 1200 5.345

refrežiratoriniai 166 20 0,12 80 193

kruiziniai (keleiviniai) 43 5 0,12 80 50

1932

928

696

429

43

306166

43

2580

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

laiv

ai, v

nt.



direkcija



Atvykusio laivo tipas

Atvykusių laivų

skaičius per

2012 m.

Bunkeriavimo

operacijų kiekis

KVJU per 2012 m.

Bunkeriavimo SGD

prognozė, proc.*

Bunkeriuojamas

kiekis, m3 Viso, m3

kitos paskirties 2580 313 0,08 36 901

Viso 7123 864 - - 19.010

Ilguoju laikotarpiu, įsigaliojus sieros emisijos iš laivų mažinimo reikalavimams, vidutinės SGD bunkeriavimo KVJU apimtys turėtų

didėti iki 30.000 m3 arba 13.000 t per metus.

Atsižvelgiant į prognozuojamą didmeninę SGD bunkeriavimo kainą, numatomus bunkeriavimo kaštus ir privataus operatoriaus

pageidaujamą pelno maržą, prognozuojama vidutinė laivų bunkeriavimo SGD SECA regione kaina pateikiama 16 lentelėje [6].

16 lentelė. Prognozuojamos laivų kuro kainos (šaltinis: North Europe, 2013)

Kuro rūšis

Didmeninė kaina, t Bunkeriavimo kaina, t

EUR LTL EUR LTL

Mazutas (HFO) 520 1.795 530 1.830

Dyzelinas (MGO) 875 3.021 885 3.056

SGD 440 1.519 610 2.106

Atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas, nustatant bunkeriavimo SGD kainas turėtų būti siekiama gauti investicijų į bunkeriavimo

infrastruktūrą bei įrenginius 12 proc. vidinė grąžos norma. Investicijos į bunkeriavimo infrastruktūrą bei įrenginius turėtų atsipirkti 10-

aisiais bunkeriavimo SGD metais. Taip pat pažymima, kad SGD bunkeriavimo kaina turėtų priklausyti nuo bunkeriavimo SGD apimčių

bei naudojamo SGD bunkeriavimo būdo [6].

Vadovaujantis pateiktomis rekomendacijomis, papildomai (preliminariai) buvo įvertinta galima SGD bunkeriavimo kaina KVJU

modelio kuomet SGD laivų bunkeriavimui būtų naudojamas modernizuotas SGD bunkeriavimo laivas (modernizuota barža ar keltas)

užpildomas AB „Klaipėdos nafta“ statomo importo terminale, atveju. Skaičiavimams buvo naudotos prielaidos:








Nustatyta, kad 12 proc. vidinė grąžos norma bei mažesnis nei dešimties metų atsipirkimo laikotarpis pasiekiamas taikant 1800 Lt

(553 EUR) už toną SGD bunkeriavimo kainą.

Svarbu pažymėti, kad galutinė SGD bunkeriavimo kaina tiesiogiai priklausys nuo SGD bunkeriavimo operatoriaus (privataus

investuotojo) įsigyjamo bunkeriavimo laivo kainos, laivo ir bunkeriavimo operatoriaus veiklos kaštų, įsigyjamų SGD bunkeriavimui

kainos bei SGD bunkeriavimo apyvartos.

Todėl rekomenduotina, siekiant užtikrinti pelningą SGD bunkeriavimo veiklą KVJU įsigyti pigesnį bunkeriavimo laivą arba didinti SGD

bunkeriavimo apyvartą, t.y. vykdyti bunkeriavimo veiklą kituose Baltijos jūros uostuose (Liepojos, Kaliningrado, Ventspilio uostuose).

Pasiekus didesnę nei 70.000 t metinę SGD bunkeriavimo apyvartą galėtų būti svarstomas siūlomo pilno SGD bunkeriavimo modelio

SGD bunkeriavimas tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar)

autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais įgyvendinimas.



direkcija



4. TEISINIS MODELIS

Rengiant teisinį modelį atsižvelgta į tarptautinių, nacionalinių, regioninių bei vietinių (Uosto direkcijos) teisės aktų reglamentuojančių

laivų bunkeriavimą SGD reikalavimus.

4.1. Tarptautinių organizacijų reikalavimai

4.1.1. Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimai

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų specialioji agentūra, kurios pagrindinės veiklos susijusios su jūrų transporto

saugumu bei laivų keliamos vandens taršos mažinimu. Siekdama minėtų tikslų IMO formuoja reikalavimus jūrų transporto saugumui

bei laivų keliamai vandens taršai mažinti. Viena pagrindinių IMO veiklų – tarptautinių konvencijų rengimas, įgyvendinimo priežiūra ir

atnaujinimas. IMO parengtos konvencijos:

Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74);

Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78);

Tarptautinė Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive (STCW).

Į IMO įeina šešios pagrindinė institucijos, susijusios su konvencijų priėmimu ar jų įgyvendinimu, vienas jų labiausiai susijęs su SGD

naudojimu yra Jūros saugos komitetas, kuris padedamas devynerių pakomitečių yra atsakingas už gairių ir rekomendacijų jūrų

transporto saugumui užtikrinti peržiūrą ir svarstymą.

Svarbiausi IMO parengti teisės aktai, susiję su SGD naudojimu yra:

Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), nusakanti reikalavimus laivų kurui;

Tarptautinė Konvencija dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive (STCW), nusakanti reikalavimus laivų

įguloms;

Tarptautinis laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas (IGC), nusakantis reikalavimus SGD

tanklaivių konstrukcijai iri eksploatacijai;

SGD variklių įrengimo laivuose gairės MSC.285(86);

Tarptautinis laivų naudojančių dujas ar kitus sprogius skysčius saugumo kodeksas (IGF), nusakantis reikalavimus SGD

naudojančių laivų konstrukcijai beik eksploatacijai.

4.1.2. Tarptautinės standartizacijos organizacijos reikalavimai

Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) rengia tarptautinius standartus visų tipų pramonės, statybos, kt. įrenginiams ir

procesams, tame tarpe ir laivų pramonei, glaudžiai bendradarbiaudama su IMO. ISO rengia standartus techniniuose komitetuose,

sudarytuose iš darbo grupių. Pagrindiniai ISO sukurti standartai dujų tiekimu yra:

Naftos ir gamtinių dujų pramonė. Suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir įranga. Laivo ir kranto jungiamoji įranga ir uosto

operacijos (ISO 28460:2010);

Gairės SGD tiekimo laivų kurui sistemų įrengimui, apimančios reikalavimus saugumui, sandarai ir mokymams;

Atšaldyti angliavandeniliniai skysčiai. Krovinių matavimai SGD tanklaiviuose krovinių laivuose matavimai (ISO

10976:2012).

4.1.3. Tarptautinės elektrotechnikos komisijos reikalavimai

Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC) rengia standartus elektrotechnikos, elektronikos ir radijo ryšių įrenginiams bei jų

sistemoms. Pagrindiniai IEC parengti standartai susiję su dujų tiekimu yra:

IEC 60092-502 – Laivų elektros įrenginiai – 502 dalis: Tanklaiviai – ypatingos sąlygos, pavojingų zonų klasifikavimas;

IEC 60079 – Elektros prietaisai naudojami sprogių dujų aplinkoje;

IEC 61508 – Funkciniai reikalavimai elektros, elektronikos, programuojamos elektronikos sistemoms.

http://lt.wikipedia.org/wiki/J%C5%ABr%C5%B3_transportas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vandens_tar%C5%A1a



direkcija



4.1.4. Tarptautinių dujovežių ir terminalų naudotojų draugijos (SIGTTO) standartai

Tarptautinių dujovežių ir terminalų naudotojų draugijos (SIGTTO) atstovauja suskystintų dujų vežėjus ir suskystintų dujų terminalus.

Pagrindinės SIGTTO parengtos gairės bei rekomendacijos susijusios su SGD tiekimu yra:

Gairės SGD bunkeriavimui laivas-laivas, apimančios rekomendacijas saugumui, komunikacijai, manevravimui,

švartavimui, įrangai;

Suskystintų dujų apsaugos nuo ugnies gairės, nusakančios priemones apsaugai nuo ugnies bei priemones ugnies

gesinimui;

ESD priemonių naudojimo suskystintų dujų tiekimo laivas-krantas sistemose, įskaitant funkcinius ESD įrengimo

reikalavimus;

Gairės darbui su suskystintomis dujomis laivuose ir terminaluose, apimančios gaires darbui su SGD, SND bei kt.

dujomis naudojamomis laivuose;

Gairės darbui su SGD jūrų uostuose, nusakančios SGD perpildymo rizikas.

4.1.5. Naftos kompanijų tarptautinio jūrų forumo (OCIMF) gairės ir rekomendacijos

Naftos kompanijų tarptautinio jūrų forumo (OCIMF) išleistos gairės SGD tiekimui yra:

Naftos tanklaivių ir terminalų tarptautinės saugumo gairės, nusakančios laivas-krantas kuro perpylimo procedūras ir

atsakomybių pasiskirstymą;

Laivas-laivas suskystintų dujų pildymo gairės, nusakančios saugumo, komunikacijos, švartavimosi, manevravimo ir

laivų įrangos įrengimo tvarką;

Laivų tikrinimo SIRE programa, skirta laivų patikros klausimynų užpildymui ir keitimuisi su kitomis OCIMF narėmis.

4.1.6. ES teisės aktų reikalavimai

Pagrindiniai Europos Komisijos priimti teisės aktai susiję su SGD tiekimu yra:

Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės.

Direktyvos tikslas — su pavojingomis medžiagomis susijusių didelių avarijų prevencija ir jų padarinių žmonėms bei

aplinkai ribojimas, kad visoje Bendrijoje būtų galima nuosekliai ir veiksmingai užtikrinti aukštą apsaugos lygį;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje

naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo 94/9/EB;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos

ir kontrolės);

99/92/EB (ATEX 137) Minimalūs reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai potencialiai sprogių atmosferų aplinkoje;

2010/769/ES: 2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas dėl technologinių metodų, kurie suskystintų gamtinių

dujų dujovežiuose naudojami kaip mažai sieros turinčio jūrinio kuro, atitinkančio Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl

sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2005/33/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure, 4b straipsnio reikalavimus, naudojimo alternatyva, naudojimo

kriterijų nustatymo.

4.1.7. Europos standartizacijos komiteto standartų reikalavimai

Europos standartizacijos komiteto standartų, (Lietuvos standartizacijos departamento standartų) taikomų suskystintų gamtinių dujų

tiekimui reikalavimai:

EN 1160 Suskystintųjų gamtinių dujų naudojimo sistemos ir įrenginiai. Suskystintųjų gamtinių dujų bendrosios

charakteristikos;

EN 1473 Suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir įranga. Pakrantės įrenginių projektavimas;

EN 1474 Suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir įranga. Transportavimo jūra sistemų projektavimas ir bandymai. 1 dalis.

Įpylimo ir išpylimo svirčių projektavimas ir bandymai;


Transportavimo žarnų projektavimas ir bandymai;



direkcija




Transportavimo jūra sistemos;

EN 13645 Suskystintų gamtinių dujų įranga ir montavimas. Pakrantės įrenginių, turinčių nuo 5 t iki 200 t talpyklas,

projektavimas;

EN 14620 Aikštelėse montuojamų, vertikalių, cilindrinių, plokščiadugnių, plieninių talpyklų, skirtų laikyti atšaldytoms

suskystintoms dujoms, kurių naudojimo temperatūra nuo 0 °C iki

-165 °C, projektavimas ir gamyba.

4.2. Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai

Klaipėdos uoste laivų bunkeriavimo laivų kuru tvarka nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėse patvirtintose

1997 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 264 Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo

taisyklių patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 72-1853; 2012,

152-7783).

Minėtų taisyklių 82 punktu nustatyti reikalavimai laivų bunkeriavimui iš mobilių kranto transporto priemonių.

Laivus bunkeriuoti draudžiama, jeigu:

bunkeriuojamas laivas neparuoštas atlikti šią operaciją;

viena iš stacionarių gaisro gesinimo sistemų neveikia;

laive atliekami darbai, kuriems reikalinga atvira ugnis;

laive yra keleivių;

neįvykdytos papildomos perspėjamosios priešgaisrinio saugumo priemonės.

Taip pat minėtų taisyklių 83 punktu nustatyta, kad leidžiama bunkeriuoti laivą krovos darbų metu, jei laivo krovinio ir bunkeriavimui

skirto kuro savaiminio užsidegimo (pliūpsnio) temperatūra yra aukštesnė nei 61°C pagal IMDG kodekso terminologiją, ISGOTT ir

Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

84 punktu - draudžiama bunkeriuoti laivą naftos produktais:

jeigu laive arba bunkeriniame laive netvarkinga priešgaisrinė įranga arba nepasiruošta gaisrui gesinti;

jeigu laive arba bunkeriniame laive vyksta darbai su atvira ugnimi;

iš nesavaeigio laivo, jeigu šalia jo nėra vilkiko;

per kito laivo korpusą.

Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių 122 punktu, apie numatomą laivo bunkeriavimo operaciją laivo

agentas, laivo savininkas ar valdytojas ne vėliau kaip prieš 2 valandas privalo informuoti Uosto direkcijos uosto dispečerinę. Uosto

direkcijos uosto dispečerinė gautą informaciją nedelsdama perduoda Uosto priežiūros skyriui ir uosto žemės naudotojui.

Atsižvelgiant į planuojamą FSRU ir SGD didžiųjų tanklaivų eismą KVJU, numatomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių

pakeitimai, nustatantys papildomus reikalavimus SGD laivams:

1. FSRU ir SGD laivai pateikia passage planą, patvirtinantį, kad laivas pilnai paruoštas plaukti uosto akvatorijoje, pagrindinis variklis,

techninės ir navigacinės priemonės veikia nepriekaištingai.

2. Locmanas ir eskortavimo vilkikas pasitinka FSRU arba SGD laivus 1 jūrmylė iki priėmimo bujos.

3. FSRU ir SGD laivų vedimui ir švartavimui naudoti ne mažiau kaip 4 vilkikus:

3.1. SGD laivo gale eskortavimui užtvirtinti vieną vilkiką, kuriam nustatyti sekantys reikalavimai: greitis 10 mazgų, 55 tonų vilkimo

galia ant kablio, turėti gaisrų gesinimo sistemą FiFi klasė 1.

3.2. Apsauginio vilkiko plaukimas SGD laivo priekyje 0,5 mylios atstumu iki SGD terminalo, pasitinkant laivą 0,5 mylios atstumu nuo

vartų.

3.3. Kiti 2 vilkikai pasitinka SGD laivą uosto vartuose ir naudojami pagal laivo kapitono ir locmano nurodymą.

4. SGD laivai plaukdami laivybos kanalu turi prioritetą kitų laivų atžvilgiu.

5. Kiti laivai negali kirsti SGD laivo kurso laivapriekyje arčiau kaip 1,5 mylios, laivagalyje – 0,5 mylios.

6. Visi laivai turi plaukti ir laikytis atokiai nuo stovinčių FSRU ir SGD laivų, ne mažiau kaip 150 m, jei kitaip nenurodyta atskirai

išleistame Uosto kapitono privalomajame nurodyme.



direkcija



7. FSRU ir SGD laivų krovos metu neleidžiamos jokios kitos operacijos (techn. aprūpinimas, bunkeravimas, produktų gavimas,

remontas.).

8. FSRU ir SGD laivams stovint uoste, turėti paruoštus priešgaisrinius lynus laivapriekyje ir laivagalyje, - 1 metras nuo vandens.

4.3. LR teisės aktų pasiūlymai dėl laivų, pagalbinio laivyno ar transporto, naudojančių SGD

arba dvejopą kurą (SGD ir naftos produktus), bunkeriavimo KVJU

Toliau, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pateikiami LR teisės aktų papildymo pasiūlymai laivų, pagalbinio laivyno ar transporto,

naudojančių SGD arba dvejopą kurą (SGD ir naftos produktus), bunkeriavimo KVJU tvarkai nustatyti.

4.3.1. Pasiūlymai reikalavimams SGD sudėčiai įvertinti

Vadovaujantis MARPOL konvencijos VI priedu, sieros sudėtis SGD turėtų neviršyti 5 ppm. Pažymėtina, kad SGD sudėtis gali kisti

priklausomai nuo SGD šaltinio bei veiksmų atliekamų su SGD. Tipinė SGD sudėtis pateikiama 17 lentelėje [9].

17 lentelė. SGD sudėtis (šaltinis: Study, 2013)

Cheminio junginio

pavadinimas

Cheminio junginio dalis SGD,

proc.

Metanas 94,0

Etanas 4,7

Propanas 0,8

Butanas 0,2

Azotas 0,3

4.3.2. Pasiūlymai reikalavimams SGD laivų kuro kokybei įvertinti

SGD kokybė bei tinkamumas naudoti laivų kurui turėtų būti vertinamas vadovaujantis ISO standartais:

ISO 8216 SGD naudojamų jūrų laivų kuro sudėtis;

ISO 8217 Jūrų laivų kuro klasifikavimas.

Pažymėtina, kad minėtais standartais nėra nustatyta kur, kada ir kaip SGD kokybė ir tinkamumas naudoti turėtų būti vertinamas. ISO

TC 67 WG 10 standartizavimo komiteto darbo grupė, atsakinga už techninių standartų SGD įrenginių kūrimą, rengia minėtų ISO

standartų papildymus [9].

4.3.3. Atsakomybių pasiskirstymas

4.3.3.1. Atsakomybių pasiskirstymas STS bunkeriavimo atveju

Vadovaujantis Tarptautiniu laivų naudojančių dujas ar kitus sprogius skysčius saugumo kodeksu (IGF), atsakomybė už bunkeriavimą

STS laivas-laivas būdu turėtų tekti bunkeriuojančio laivo savininkui ir bunkeriuojamo laivo savininkui.

4.3.3.2. Atsakomybių pasiskirstymas TTS bunkeriavimo atveju


TTS autocisterna-laivas būdu turėtų tekti autocisternos operatoriui ir bunkeriuojamo laivo savininkui.

4.3.3.3. Atsakomybių pasiskirstymas TPS bunkeriavimo atveju


TPS talpykla-laivas būdu turėtų tekti terminalo operatoriui ir bunkeriuojamo laivo savininkui.



direkcija



4.3.3.4. Atsakomybių pasiskirstymas TCS bunkeriavimo atveju


TCS konteineris-laivas būdu turėtų tekti konteinerio operatoriui ir bunkeriuojamo laivo savininkui.

4.3.4. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimo veiklos leidimų išdavimui

Leidimus įmonėms laivų bunkeriavimo KVJU veiklai vykdyti turėtų išduoti LR ūkio ministerija. Leidimų turėjimo bei galiojimo tikrinimo

funkciją turėtų vykdyti KVJUD. Leidimai laivų bunkeriavimo veiklai turėtų būti išduodami patikrinus bunkeriavimo įmonės atitikimą

kvalifikaciniams reikalavimams.

Bunkeriavimo įmonių turinčių leidimą vykdyti bunkeriavimo veiklą kvalifikacija turėtų būti periodiškai tikrinama. Toliau pateikiami

rekomenduojami taikyti kvalifikaciniai reikalavimai bunkeriavimo įmonėms.

4.3.4.1. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimo laivams nustatyti

Pasiūlymai bendriesiems reikalavimams SGD bunkeriavimo laivams nustatyti:

turėtų būti pastatyti pagal Tarptautinio laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso (IGC)

reikalavimus;

turėtų būti patikrintas (SIRE arba atitinkamai) ne mažiau kaip du kartus per metus;

turėtų turėti pagal Tarptautinį laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso (IGC) nuostatas išduotą

tanklaivio tinkamumo liudijimą;

Laivo įgula turėtų būti apmokyta bei sertifikuota pagal tarptautinius standartus;

Atitikti ISO TC 63 parengtus techninius standartus arba analogiškų standartų reikalavimus;

SGD bunkeriavimo veiklą siekianti vykdyti įmonė turėtų patvirtinti, kad:

SGD bunkeriavimo laivai ir jų įrengimai planuojami naudoti SGD bunkeriavimui yra pastatyti, įrengti bei reguliariai

tikrinami vadovaujantis tarptautiniais standartais nusakančiais laivų sertifikavimą ir tikrinimą. SGD bunkeriavimo laivai

ir jų įrengimai turi atitikti Tarptautinio laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso (IGC),

Tarptautinio laivų naudojančių dujas ar kitus sprogius skysčius saugumo kodekso (IGF) arba ISO gairių SGD

bunkeriavimo sistemų įrengimui reikalavimus;

Laivo įgulos nariai atsakingi už SGD bunkeriavimą turėtų būti kvalifikuoti, reguliariai apmokomi bei atestuoti pagal

Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų STCW konvencijos reikalavimus;

Vadovaujantis ISO gairėmis SGD bunkeriavimo sistemų įrengimui, prieš pirmąją bunkeriavimo operaciją, bunkeriavimo

teritorijoje, įvertinus laivų eismą, krovos operacijas, kitas aplinkybes, SGD bunkeriavimo įrangai turi būti atliktas rizikos

vertinimas. Rizikos vertinimas turi būti atliekamas pakartotinai jeigu yra keičiama bunkeriavimo įranga arba

bunkeriavimo teritorija;

Kiekviename bunkeriavimo laive yra bunkeriavimo procedūrų vadovas, nusakantis bunkeriavimo įrangos naudojimo

tvarką bei kiekvieno įgulos nario pareigas ir atsakomybę;

Kiekviename bunkeriavimo laive yra mėginių ėmimo procedūrų vadovas, nusakantis bunkeriavimo įrangos naudojimo

tvarką bei kiekvieno įgulos nario pareigas ir atsakomybę;

Kiekviename bunkeriavimo laive yra bunkeriuojamų dujų kiekio matavimo procedūrų vadovas, nusakantis įrangos

naudojimo tvarką bei kiekvieno įgulos nario pareigas ir atsakomybę;

Kiekviename bunkeriavimo laive yra tinkamos ir patikrintos apsaugos priemonės (angl. PPE- Personal Protective

Equipment).

4.3.4.2. Pasiūlymai reikalavimams SGD tiekimui iš terminalo nustatyti

Pasiūlymai bendriesiems bunkeriavimo terminalų reikalavimams nustatyti:

turėtų būti pastatyti ir patikrinti pagal EN 1473 arba EN 13645 ir EN ISO 28460 standartų reikalavimus;

turėtų turėti terminalo tinkamumo eksploatuoti liudijimą;

bunkeriavimo terminalo personalas turėtų būti apmokytas ir atestuotas pagal tarptautinius standartus;

SGD bunkeriavimo veiklą siekianti vykdyti įmonė turėtų patvirtinti, kad:



direkcija



SGD bunkeriavimo terminalas ir jo įrengimai planuojami naudoti SGD bunkeriavimui yra pastatyti, įrengti bei reguliariai

tikrinami vadovaujantis tarptautiniais standartais nusakančiais bunkeriavimo terminalų sertifikavimą ir tikrinimą. SGD

bunkeriavimo terminalas ir jo įrengimai turi atitikti EN 1473 arba EN 13645, EN ISO 28460 standartų reikalavimus bei

ISO gairių SGD bunkeriavimo sistemų įrengimui reikalavimus;

bunkeriavimo terminalo darbuotojai atsakingi už SGD tiekimą turi būti kvalifikuoti, reguliariai apmokomi bei atestuoti

vadovaujantis EN 1473 arba EN 13645;

vadovaujantis ISO 16901 standartu SGD terminalų įrengimui, prieš pirmąjį SGD transportuojančio laivo atvykimą bei

SGD bunkeriavimo laivo užpildymą, įvertinus saugius atstumus, nustatytus ISO 28460, laivų eismą, krovos operacijas,

kitas aplinkybes, SGD bunkeriavimo terminalui ir jo įrangai turi būti atliktas rizikos vertinimas. Rizikos vertinimas turi

būti atliekamas pakartotinai jeigu yra keičiama SGD bunkeriavimo terminalo įranga arba bunkeriavimo teritorija;



direkcija



SGD bunkeriavimo terminale yra procedūrų vadovas, nusakantis SGD bunkeriavimo terminalo įrangos naudojimo tvarką

bei kiekvieno darbuotojo pareigas ir atsakomybę;

SGD bunkeriavimo terminale yra mėginių ėmimo procedūrų vadovas, nusakantis SGD bunkeriavimo terminalo įrangos

naudojimo tvarką bei kiekvieno darbuotojo pareigas ir atsakomybę;

SGD bunkeriavimo terminale yra bunkeriuojamų dujų kiekio matavimo procedūrų vadovas, nusakantis įrangos

naudojimo tvarką bei kiekvieno darbuotojo pareigas ir atsakomybę;

SGD bunkeriavimo terminale yra tinkamos ir patikrintos apsaugos priemonės (angl. PPE- Personal Protective

Equipment).

4.3.4.3. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimui iš autocisternų nustatyti

Toliau pateikiami pasiūlymai bendriesiems SGD bunkeriavimo iš autocisternų reikalavimams nustatyti. Autocisternos skirtos laivų

bunkeriavimui SGD turėtų:

būti sukonstruotos ir patikrintos pagal ADR konvencijos reikalavimus;

turėti galiojantį SGD autocisternos tinkamumo eksploatuoti liudijimą;

personalas turėtų būti apmokytas ir atestuotas pagal tarptautinius standartus;

atitikti ISO TC 63 parengtų techninių standartų arba analogiškų standartų reikalavimus.

SGD bunkeriavimo veiklą siekianti vykdyti įmonė turėtų įrodyti, kad:

SGD bunkeriavimo autocisterna ir jos įrengimai planuojami naudoti SGD bunkeriavimui yra sukonstruoti bei reguliariai

tikrinami vadovaujantis tarptautiniais standartais nusakančiais SGD bunkeriavimo iš autocisternų sertifikavimą ir

tikrinimą. SGD bunkeriavimui planuojamos naudoti autocisternos ir jų įrengimai atitinka ADR konvencijos ir ISO gairių

SGD bunkeriavimo sistemų įrengimui reikalavimus;

autocisternos vairuotojas atsakingas už SGD tiekimą yra kvalifikuotas, reguliariai apmokomas bei atestuotas

vadovaujantis tarptautiniais standartais;

prieš pirmąjį SGD bunkeriavimą iš autocisternos, įvertinus bunkeriavimo teritoriją, vietinio eismo sąlygas, krovos

operacijas, kitas aplinkybes, SGD bunkeriavimo autocisternoms ir jų įrangai yra atliktas rizikos vertinimas. Rizikos

vertinimas turėtų būti atliekamas pakartotinai jeigu yra keičiama SGD bunkeriavimo terminalo įranga arba

bunkeriavimo teritorija;

turi parengusi SGD bunkeriavimo procedūrų vadovą, nusakantį SGD bunkeriavimo įrangos naudojimo tvarką bei

kiekvieno darbuotojo pareigas ir atsakomybę;

turi parengusi SGD bunkeriavimo mėginių ėmimo procedūrų vadovą, nusakantį SGD bunkeriavimo įrangos naudojimo

tvarką bei kiekvieno darbuotojo pareigas ir atsakomybę;

turi parengusi SGD bunkeriuojamų dujų kiekio matavimo procedūrų vadovą, nusakantį įrangos naudojimo tvarką bei

kiekvieno darbuotojo pareigas ir atsakomybę;

turi tinkamas ir patikrintas apsaugos priemones (angl. PPE- Personal Protective Equipment).

4.3.5. Pasiūlymai reikalavimams ekstremalių situacijų valdymui nustatyti

Pasiūlymai reikalavimams ekstremalių situacijų valdymui nustatyti:

turėtų būti parengti avarinių situacijų likvidavimo planai visoms KVJU vietoms, kuriose planuojamas vykdyti SGD laivų

bunkeriavimas;

SGD bunkeriavimo terminalai (stotys) turėtų turėti avarinių situacijų likvidavimo planus;

avarinių situacijų likvidavimo planuose turėtų būti numatyti veiksmų planai bei atsakingi asmenys toliau pateikiamų

avarinių situacijų atvejais:

o SGD ir GD nuotėkis, užsidegimas ir sprogimas STS bunkeriavimo atveju;



direkcija



o SGD ir GD nuotėkis, užsidegimas ir sprogimas bunkeriavimo laivų susidūrimo atveju;

o SGD ir GD nuotėkis, užsidegimas ir sprogimas TPS bunkeriavimo atveju;

o SGD ir GD nuotėkis, užsidegimas ir sprogimas TTS bunkeriavimo atveju.

Veiksmų planuose avarinėms situacijoms likviduoti turėtų būti:

o numatytos galimybės gesinti bet kokio tipo užsiliepsnojusį SGD laivą, SGD talpyklą, uosto infrastruktūros

objektą;

o įvertintos GD debesų formavimosi ir sklidimo galimybės;

o numatytos susidūrusių SGD laivų atskirimo zonos.

4.3.6. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimo operacijų registravimui nustatyti

Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimo operacijų registravimui nustatyti:

Uosto direkcija turėtų būti informuojama apie SGD laivo judėjimą KVJU teritorijoje, planuojamą SGD bunkeriavimą

analogiškai pavojingus krovinius transportuojančių laivų atveju;

SGD bunkeriavimo terminalas turėtų būti informuojamas apie planuojamą laivo

bunkeriavimą SGD.

4.3.7. Pasiūlymai reikalavimams įvykus avarinei situacijai nustatyti

Pasiūlymai reikalavimams įvykus avarinei situacijai nustatyti:

Uosto direkcija nedelsiant turėtų būti informuojama apie bet kokius netipinius įvykius susijusius su SGD bunkeriavimu

bei SGD, GD nuotėkius.

4.3.8. Pasiūlymai reikalavimams farvaterio apsaugai bei saugiems atstumams nustatyti

Pasiūlymai reikalavimams farvaterio apsaugai ir saugiems atstumams nustatyti:

bunkeriuojant SGD laivus turėtų būti kaip galima griežčiau ribojamas poveikis uosto farvateriui;

farvateryje ar jo prieigose bunkeriavimas SGD turėtų būti draudžiamas;

SGD bunkeriavimo operacijų poveikis uosto krovos kompanijoms turėtų būti minimalus;

SGD bunkeriavimo laivai pasinaudoję farvateriu, turi kuo greičiau jį atlaisvinti;

saugus atstumas nuo SGD bunkeriavimo laivo ar SGD talpyklos ir bunkeriuojamo laivo iki gretimais vykstančių laivų,

automobilių eismo, kt. su bunkeriavimu SGD nesusijusių veiklų turėtų būti ne mažesnis kaip 25 m;

saugus atstumas nuo SGD bunkeriavimo laivo ar SGD talpyklos iki gyvenamųjų rajonų turėtų būti nustatomas

atsižvelgiant į SGD talpyklos dydį;

4.3.9. Reikalavimai laivų švartavimui

Uosto direkcija arba Saugios laivybos administracija turėtų nurodyti tinkamas laivų švartavimo KVJU vietas laivams SGD bunkeriuoti.



direkcija



4.3.10. Reikalavimai laivų bunkeriavimo sustabdymui

Esant blogoms oro sąlygoms (perkūnijai, vėtrai, stipriam bangavimui, apledėjimui ar prastam matomumui), kurios galėtų neigiamai

įtakoti bunkeriavimo operaciją, nedelsiant turėtų būti nutraukiama laivo bunkeriavimo SGD operacija. Bet kokie nukrypimai nuo

minėto reikalavimo turėtų būti derinami su Uosto direkcija arba Saugios laivybos administracija.



direkcija



5. APLINKOS APSAUGOS MODELIS

Aplinkos apsaugos modelio sudarymo tikslas – nustatyti galimų avarijų bunkeriuojant laivus SGD pasekmes, įvertinti galimų avarijų

riziką bei parengti pasiūlymus reikalavimams galimų avarijų rizikai sumažinti.

Rengiant aplinkos apsaugos modelį įvertintos pagrindinės procedūros ir operacijos susijusios su laivų bunkeriavimu SGD (17 pav.):

SGD transportuojančio fiderinio laivo arba bunkeriavimo laivo užpildymas SGD arba išpylimas SGD terminale arba

tarpinėje SGD talpykloje;

SGD transportuojančio fiderinio laivo arba bunkeriavimo laivo judėjimas uosto teritorijoje;

laivų SGD bunkeriavimas STS, TTS, TPS, TCS bunkeriavimo būdais.

17 pav. Pagrindinės procedūros ir operacijos susijusios su laivų bunkeriavimu SGD (šaltinis: North, 2013)

Svarbu pažymėti, kad aplinkos apsaugos modelis turėtų būti tiesiogiai priklausomas nuo techninio modelio, t.y. aplinkos apsaugos

modelyje numatomi sprendimai avarijų susijusių su SGD bunkeriavimu rizikai bei neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti turi atitikti

techniniame modelyje numatytus sprendimus.

5.1. Pasiūlymai reikalavimams SGD bunkeriavimui TTS būdu

Rengiant aplinkos apsaugos modelį laivų bunkeriavimas TTS autocisterna-laivas būdu buvo nagrinėjamas tik saugumo atžvilgiu,

kadangi autocisternų užpildymo dujomis, transportavimo ir išpylimo tvarka sėkmingai naudojama daugiau nei 50 metų kiekvienoje

Europos šalyje bei Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikoje pavojingų krovinių vežimas automobilių keliais išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinis vežimas

Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje ir su tuo susijusi

veikla vykdomi laikantis:

Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) A ir B techniniuose prieduose nustatytų sąlygų

(2011 m. sausio 1 d. redakcija);

Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymo (Žin.,

2001, Nr. 111-4022; 2011, Nr. 71-3368) ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.



direkcija



5.2. Pasiūlymai reikalavimams SGD transportuojančio laivo ištuštinimui arba bunkeriavimo

laivo užpildymui SGD bunkeriavimo terminale

SGD transportuojančio laivo ištuštinimas arba bunkeriavimo laivo užpildymas SGD bunkeriavimo terminale dauguma atveju vykdomas

šalia SGD importo terminalų. SGD transportuojantys laivai arba bunkeriavimo laivai dažniausiai yra mažesni nei SGD

transportuojantys į SGD terminalą laivai, todėl SGD transportuojantys laivai ištuštinami arba bunkeriavimo laivai turėtų būti užpildomi

ties laivų bunkeriavimui pritaikytomis krantinėmis ar pirsais. Siekiant sutrumpinti SGD transportavimo atstumą nuo SGD importo

terminalo iki bunkeriavimo laivų užpildymui skirtų krantinių ar pirsų, krantinės ar pirsai skirti bunkeriavimo laivams užpildyti turėtų

būti įrengiami šalia SGD importo terminalo [5].

Svarbu pažymėti, kad įrengiamos bunkeriavimo laivų užpildymo SGD vietos (krantinės, pirsai) analogiškai kaip ir SGD terminalas

turėtų atitikti minėtų statinių įrengimo, saugumo, poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai reikalavimus. Taip pat SGD

transportuojantys arba bunkeriavimo laivai, nors ir veža mažesnius SGD kiekius nei didieji SGD transportavimui skirti laivai, taip pat

turėtų atitikti analogiškus reikalavimus kaip ir didieji SGD transportavimo laivai [5].

Atsižvelgiant į tai, kad SGD bunkeriavimo terminaluose sandėliuojamos SGD, atvežamos SGD transportuojančiais laivais bei

tolimesniuose procesuose pildomos į bunkeriavimo laivus skirtus laivų bunkeriavimui yra priskiriamos pavojingiems kroviniams, SGD

bunkeriavimo terminalai turėtų atitikti analogiškus SGD terminalams taikomus techninius ir saugumo reikalavimus [5].

5.3. Pasiūlymai reikalavimams SGD transportuojančio fiderinio laivo arba bunkeriavimo laivo

judėjimui uosto teritorijoje

Analizuojant tarptautinę praktiką, t.y. reikalavimus nustatomus naujų pavojingų medžiagų vežimui jūrų transportu bei krovai jūrų

uostuose, pastebima plati įvairovė reikalaujamų naudoti skirtingų būdų ir priemonių. Pavyzdžiui, JAV jūrų uostuose, dėl informacijos

darbui su SGD stokos yra susiformavusios įtint griežtos procedūros darbui su SGD bei leidimų dirbti su SGD išdavimui. Siekiant to

išvengti Europos uostuose, besiruošiančiuose laivų kurui naudoti SGD, planuojamos naudoti bendros darbo su SGD gairės,

nustatančios bendras darbo su SGD tvarkas. Planuojamos taikyti darbo su SGD tvarkos numatomos tokios pačios kaip tvarkos

taikomos kitoms pavojingoms medžiagoms transportuoti jūra bei krauti uostuose [5].

Svarbu pažymėti, kad SGD transportuojantys fideriniai arba bunkeriavimo laivai turėtų būti projektuojami ir statomi vadovaujantis

griežčiausiais SGD transportavimui keliamais reikalavimais.

Pagrindiniai reikalavimai SGD transportuojantiems laivams yra nustatyti IMO išleistame Tarptautiniame laivų, skirtų vežti suskystintas

dujas, statybos ir įrangos kodekse (IGC), nustatančiame reikalavimus laivų vežančių suskystintas gamtines dujas konstrukcijai ir

įrenginiams. Minėtame kodekse nustatyta, kad laivai, vežantys SGD, yra lygiai taip pat saugūs kaip ir kiti laivai, todėl papildomi

rizikingumui sumažinti reikalavimai neturi būti taikomi, t.y. laivų vežančių SGD judėjimas ir aptarnavimas negali būti ribojamas

uostuose ir jūroje daugiau nei kitų laivų vežančių kitas pavojingas medžiagas. Taip pat IGC kodekse pažymima, kad SGD bunkeriavimo

laivai atitinka panašius reikalavimus kaip ir SGD transportuojantys didieji laivai. SGD transportuojantiems ir bunkeriavimo laivams

turėtų būti nustatyti lygiai tokie patys reikalavimai nacionaliniuose teisės aktuose, kaip ir kitiems laivams vežantiems pavojingus

krovinius [5].

Rekomenduojama, siekiant prisidėti prie SGD laivų bunkeriavimo sklandaus proceso nustatymo uostuose ar terminaluose, uostų ir

nacionaliniuose teisės aktuose numatyti specifinius reikalavimus taikomus SGD vežimo ir bunkeriavimo laivų įguloms, vilkikų

naudojimui, laivybos taisyklių naudojimui bei inkaravimui [5].

5.4. Pasiūlymai reikalavimams laivų bunkeriavimui SGD

Laivų bunkeriavimo alternatyvos pagrįstos Norvegijos bei kitų Europos šalių uostuose laivų bunkeriavimo SGD praktika, t.y. laivų

bunkeriavimui naudojama infrastruktūra bei įrenginiais. Svarbu pažymėti, kad laivų bunkeriavimo infrastruktūros ir įrenginių kūrimas

yra kompleksinis uždavinys jungiantis vienodai svarbius reikalavimus laivų bunkeriavimo SGD saugumui, veiklos aspektams bei

infrastruktūros ir įrenginių kaštų – efektyvumui [5].

Kadangi SGD infrastruktūros plėtra Europos uostuose yra tik pradinėje stadijoje, todėl šiandien vienas svarbiausių uždavinių yra SGD

tiekimui tinkamų techninių sprendinių ir veiklos veiksnių nustatymas. Tuo tikslu yra rengiamos analizės, studijos, sudaromi standartai:

ISO TC67/WG10 SGD Jūrų laivų kuro komitetas rengia standartą SGD įrangai ir SGD įrangos įrengimui, IGF darbo grupė rengia IMO

standartą skirtą laivų pildymui dujomis (šiuo metu yra išleistas IGF kodekso projektas).

Laivų bunkeriavimui siūloma naudoti lanksčias įvairaus dydžio SGD užpildymo (išpylimo) žarnas, kurių dydis priklauso nuo SGD

talpyklos ir pildomo laivo dydžio. Supaprastintas SGD bunkeriavimo procesas ir jo sudedamosios dalys pateikiamas 18 pav.



direkcija



(supaprastinimo tikslu kai kurios dalys nėra vaizduojamos) [5].

18 pav. Supaprastinta bunkeriavimo proceso schema (šaltinis: North, 2013)

Dešinėje 18 pav. vaizduojamas bunkeriuojamas laivas, kairėje pusėje – bunkeriavimo laivo siurblys pumpuojantis SGD iš talpyklos į

bunkeriuojamą laivą. Papildomai dviem bunkeriavimo laivo vožtuvams šalia žarnos pajungimo į laivą vietos yra įrengti du ESD

vožtuvai. ESD vožtuvai (ang. Emergency Shut Down) yra skirti avariniam SGD tiekimo sustabdymui nepataisomos avarijos atveju. ESD

vožtuvai gali būti atidaromi bei uždaromi tiek rankiniu, tiek automatiniu būdu, pasireiškus SGD nuotėkiui ar kitiems nukrypimams nuo

proceso. Didelėse SGD talpyklose, siekiant išvengti ESD vožtuvų uždarymo dėl slėgio šuolių, ESD vožtuvų uždarymo laikas dėl

nuotėkio ar kitų sutrikimų dažniausiai nustatomas 28 sekundėms. Mažesnėse ir vidutinėse bunkeriavimo sistemose staigaus ESD

vožtuvo uždarymo atvejais smūginiam slėgiui sugerti naudojamos recerkuliacinės kilpos [5].

SGD tiekimo žarna montuojama kartu su avarine mova (ERC) arba saugaus atjungimo mova (SBC), dažnai dar vadinama ESD2.

Avarinė mova naudojama atvejams kada SGD tiekimo žarna jungianti laivus viršija įtempimo ribas ir turi būti atjungta. Minėtu SGD

žarnos avarinio atjungimo atveju, ERC mova automatiškai uždaro abu žarnos galus tiek nuo bunkeriavimo laivo, tiek nuo

bunkeriuojamo laivo pusės. SGD tiekimo procesą užbaigus, žarnos atjungimui yra įrengtos DDC movos ties SGD žarnos galais [5].

Vadovaujantis Tarptautinio laivų naudojančių dujas ar kitus sprogius skysčius saugumo kodeksu (IGF) prieš pradedant bunkeriavimo

procesą bunkeriavimo žarna turėtų būti išvaloma prapučiant SGD garais. Baigus bunkeriavimo darbus, iš SGD tiekimo žarnos ir

grįžtamosios žarnos SGD turėtų būti pašalinamas žarnas prapučiant azotu (N2) [5].

Vadovaujantis aukščiau pateikiama principine schema galėtų būti vykdomas saugus laivų bunkeriavimas STS ir TPS būdais, esant

minimaliems SGD ir metano dujų nuotėkiams. Laivus bunkeriuojant TTS ir TCS būdais recerkuliacinės kilpos nėra naudojamos, todėl

dažnai pasireiškia SGD nuotėkis į aplinką. Svarbu pažymėti, kad minėtas nuotėkis iš autocisternų laikomas nepavojingu, kadangi

SGD nuotėkis yra santykinai mažas. Pavyzdžiui, TTS būdu pildant vidaus vandenų laivus Olandijoje, SGD nuotėkis naudojamas SGD

bunkeriavimo proceso pradžioje, siekiant pašalinti iš žarnos deguonį. Taip pat tokiu pačiu būdu baigus SGD bunkeriavimo procesą,

SGD likutis žarnoje pašalinamas į atmosferą. Praktikoje bunkeriavimo proceso metu, naudojant10 m ilgio ir 4 cm diametro žarną

išsiskiria 1-5 m3 metano dujų. Tarptautinėje literatūroje pažymima, kad nors ir 1-5 m3 metano dujų kiekis nėra pavojingas aplinkai,

tačiau siekiant didinti SGD, kaip laivų kuro populiarumą, būtina mažinti metano dujų išskirimo į aplinką kiekius. Nustatyta, kad

modernizavus bunkeriavimo procesą, išskiriamų metano dujų kiekis gali būti sumažinamas iki 1 m3 [5].

5.5. Galimų avarijų pasekmių bunkeriuojant laivą SGD analizė

Atliekant galimų avarijų pasekmių bunkeriuojant laivą SGD analizę, taikytos prielaidos [8]:

rizikos elementas – vieno neapsaugoto statistinio žmogaus gyvybė, kuri būtų prarasta įvykus veiksmų su SGD avarijai

vienerių metų laikotarpyje;

statistinis žmogus analizuojamoje teritorijoje būna nuolat;

statistinio žmogaus rizika priklauso nuo atstumo iki SGD įrenginio ar veiksmo su SGD vietos.



direkcija



rizika visuomenei – tai grupės neapsaugotų žmonių žuvimo rizika, kuri įvyktų įvykus keletai atskirų SGD avarijų vienerių

metų laikotarpyje;

rizika visuomenei priklauso nuo žmonių tankio nagrinėjamoje teritorijoje.

Toliau pateikiami rizikos vertinimui naudojami rodikliai (18 lentelė).

18 lentelė. Rizikos vertinimui naudojami rodikliai Olandijoje (šaltinis: Risk, 2012)

Vietovė Maksimali leistina rizikos vertė

Veiksmų su SGD aplinkinė teritorija 10-5/ metus

Gyvenamoji teritorija 10-6/ metus

Labiausiai pažeidžiamos teritorijos (vaikų darželio teritorija) 10-7/ metus

5.5.1. Laivų bunkeriavimo SGD rizikos vertės

Rizikos vertės, kai SGD yra ištuštinamas iš SGD transportavimo laivo per žarną į SGD bunkeriavimo terminalą arba iš SGD

bunkeriavimo terminalo užpildomas bunkeriavimo laivas pateikiama 19 lentelėje. Rizikos vertės, kai laivas bunkeriuojamas SGD

pateikiamos 20 lentelėje.

19 lentelė. Rizika, kai SGD yra ištuštinamas per žarną į SGD bunkeriavimo terminalą

(šaltinis: Risk assessment, 2012)

Žarnos tipas Veiklos

laikas,

val./metus

Be ESD sistemos Rankinė ESD sistema Automatinė ESD sistema

10-5/

metus,m

10-6/

metus,m

10-7/

metus,m

10-5/

metus,m

10-6/

metus,m

10-7/

metus,m

10-5/

metus,m

10-6/

metus,m

10-7/

metus,m

4’’

(200 m3/h)

250 - 18 60 - 16 60 - 16 60

500 4 30 70 - 28 70 - 28 70

1000 8 44 92 8 44 80 8 44 80

2000 16 56 124 14 56 90 14 56 88

8’’

(1000 m3/h)

250 - 66 164 - 66 138 - 64 136

500 10 90 216 10 90 164 10 90 162

1000 24 110 318 24 110 214 24 110 214

2000 58 154 430 56 132 282 54 132 282

14’’

(3000 m3/h)

250 10 112 300 10 110 220 10 110 216

500 26 144 376 24 144 278 24 144 278

1000 44 178 578 42 176 434 42 176 434

2000 98 280 702 94 208 566 94 206 566

20 lentelė. Rizika, kai laivas bunkeriuojamas SGD (šaltinis: Risk, 2012)

Žarnos tipas Veiklos

laikas,

val./metus

Be ESD sistemos Rankinė ESD sistema Automatinė ESD sistema

10-5/

metus,m

10-6/

metus,m

10-7/

metus,m

10-5/

metus,m

10-6/

metus,m

10-7/

metus,m

10-5/

metus,m

10-6/

metus,m

10-7/

metus,m

4’’

(200 m3/h)

250 16 42 72 14 30 46 14 30 42

500 20 50 74 18 36 50 16 34 44

1000 28 56 76 24 40 56 24 38 48

2000 38 66 96 30 44 66 28 40 50

8’’

(1000 m3/h)

250 48 98 258 46 86 120 46 86 120

500 60 134 260 60 98 144 60 98 144

1000 72 170 262 72 108 170 72 104 150

2000 86 256 264 84 118 256 82 114 154

14’’

(3000 m3/h)

250 126 390 546 126 252 504 126 252 504

500 186 496 552 154 324 510 154 324 510

1000 232 534 554 188 448 534 182 448 514

2000 330 542 558 226 498 542 226 498 514

5.5.2. SGD transportavimo automobilių keliais rizikos vertės

SGD transportavimo automobilių keliais rizikos analizė atlikta įvertinant, kad SGD bus transportuojamos

50 m3 (19 t SGD) autocisternomis. Analizuota avarinė situacija – SGD autocisternos eismo įvykis, kai autocisterna eismo įvykio metu

yra pramušama bei per 50mm diametro skylę SGD patekęs į aplinką dega didele liepsna [8]. Rizikos vertės, kai SGD (-160oC)



direkcija



vežamas automobilių transportu pateikiamos 21 lentelėje.

21 lentelė. Rizika, kai SGD (-160oC) vežamas automobilių transportu (šaltinis: Risk, 2012)

Kelio kategorija Eismo intensyvumas, autocisternų per

metus 10-6/metus 10-7/ metus

Magistralinis kelias

(greitkelis)

500 - -

1000 - 62 m

2000 - 88 m

4000 - 104 m

Regioninis kelias

(dviejų eismo juostų)

500 - 38 m

1000 - 60 m

2000 - 76 m

4000 22 m 88 m

Regioninis kelias

(keturių eismo juostų)

500 - 64 m

1000 - 88 m

2000 - 104 m

4000 52 m 118 m

5.5.3. SGD transportavimo uosto teritorijoje rizikos vertės

SGD transportavimo uosto teritorijoje fideriniais arba bunkeriavimo laivais rizikos analizė atlikta įvertinant, kad SGD bus

transportuojamos 5 tipų laivais nuo 3.000 m3 iki 30.000 m3. Analizuotos avarinės situacijos, kada laivas juda uosto teritorijoje bei

kada laivas švartuojasi prie krantinės ar pirso [8]. Rizikos vertės, kai SGD transportuojamas uosto teritorijoje pateikiamos 22

lentelėje, rizikos vertės kai SGD švartuojamas prie krantinės pateikiamos 23 lentelėje.

22 lentelė. Rizika, kai SGD (nuo -138 iki -160oC) transportuojamas uosto teritorijoje (šaltinis: Risk, 2012)

Laivo tipas Atvykusių laivų skaičius į uostą per

metus pagal laivo tipą

Bendras atvykusių laivų skaičius į uostą (10000 atvykimų per metus)

10-5/metus 10-6/metus 10-7/metus

3.000 m3

50 - - 34 m

100 - - 50 m

200 - - 70 m

7.500 m3

50 - - 34 m

100 - - 50 m

200 - - 70 m

30.000 m3

50 - - 34 m

100 - - 50 m

200 - - 72 m

23 lentelė. Rizika, kai SGD (nuo -138 iki -160oC) laivas švartuojamas prie krantinės (šaltinis: Risk, 2012)

Laivo tipas Atvykusių laivų skaičius į uostą pagal

laivo tipą

Bendras atvykusių laivų skaičius į uostą (10000 atvykimų per metus)

10-5/metus 10-6/metus 10-7/metus

3.000 m3

50 24 66 150

100 40 74 204

200 50 86 240

7.500 m3

50 30 70 170

100 44 74 224

200 52 102 272

30.000 m3

50 38 72 238

100 48 88 520

200 60 150 694

5.6. Galimų avarijų bunkeriuojant laivą SGD pasekmės

SGD patekusios į vandenį labai greitai garuoja, o užsidegusios išskiria labai didelius kiekius energijos. Degančios SGD liepsnos

išskiria 220 kW/m2 energijos kiekį, palyginimui žymiai didesnį kiekį nei propano dujų liepsnos ir 60 proc. daugiau didesnį energijos

kiekį nei benzino liepsnų išskiriamas energijos kiekis. Tais atvejais kada nuotėkis yra santykinai mažas ir neužsidega, susiformavęs

garų debesis išsisklaido labai greitai ir SGD nuotėkis pasiekia mažesnę nei 5 proc. žemiausią užsidegimo koncentracijos lygį (toliau –

LFL, angl. Lower Flammability Level), nekeldamos jokio pavojaus aplinkai.

Svarbu pažymėti, kad metano dujų viršutinis užsidegimo koncentracijos lygis yra 15 proc., t.y. pasiekusios minėtą koncentraciją



direkcija



metano dujos yra per riebios degimui. Labai didelio nuotėkio atveju, neesant staigaus užsidegimo, garų debesis gali išplisti būdamas

koncentracijų LFL-UFL ribose ypatingai atviros jūros teritorijoje. Tais atvejais, kai didelis nuotėkis pasireiškia urbanizuotose

teritorijose, garų debesis gali užsidegti net ir nuo šaltinio nutolęs 1,5 km, o ugnis grįžti į šaltinį. Didelių liepsnų atveju nėra

rekomenduojama vykdyti ugnies gesinimo darbus. Tokiais atvejais būtina sustabdyti dujų išsiskirimą ties šaltiniu arba laukti kol jos

visiškai SGD sudegs [6].

19 pav. Galimų avarijų bunkeriuojant laivą SGD pasekmės (šaltinis: North European, 2013)



direkcija



Toliau 24 lentelėje pateikiamos apibendrintos galimos SGD bunkeriavimo avarijų galimos pasekmės.

24 lentelė. SGD bunkeriavimo avarijų galimos pasekmės (šaltinis: North European, 2013)

Šalto tipo nudegimai ir traumos,

įrenginių sugadinimas

Dusinimas, uždusimas Staigus medžiagos fizinio būvio

pasikeitimas

Sprogimas

Šalto tipo nudegimai ir traumos

pasireiškia po kontakto su labai

žemos temperatūros skysčiais

(SGD) arba SGD laivų, SGD

infrastruktūros paviršiais. Kontakte

su minėtomis medžiagomis gali

pasireikšti odos nudegimas. Taip

pat kvėpavimas atšaldytu oru gali

pažeisti plaučius. Kontaktavimas

su SGD taip pat gali pakenkti laivo

konstrukcinėms medžiagoms,

nepritaikytoms tokiai žemai

temperatūrai. Gali atsirasti

medžiagų trapumas, lūžimas,

skilimas.

SGD nuotėkis gali dusinti laivo

įgulą, kai kuriais atvejais keleivius,

kt. asmenis, kadangi išsiskyrusios

metano dujos sumažina deguonies

koncentraciją ore. Minėti atvejai

pasireiškia uždarose patalpose

arba esant didelio kiekio nuotėkiui

šalia žmonių.

Pasireiškia, kada labai žemos

temperatūros SGD kontaktuoja su šiltu

vandeniu. Minėto proceso metu vyksta

medžiagų staigus plėtimasis bei

didelio energijos kiekio išsiskirimas.

Procesas panašus į sprogimą. Taip pat

staigus medžiagos fizinio būvio

pasikeitimas gali pasireikšti intensyviu

vandens garavimu, garų debesų

formavimusi. Proceso metu

susiformuojantys garai, lyginant su

vandens garais yra sunkesni. Iš minėtų

garų susiformavę debesys gali judėti

vėjo greičiu.

SGD skystame būvyje yra nesprogi

medžiaga. Tačiau uždarose

patalpose SGD susimaišius su oru

ir esant dideliam ugnies šaltiniui

gali įvykti sprogimas.



direkcija



6. IŠVADOS

1. Galimybių studijos „Laivų, naudojančių suskystintas gamtines dujas arba dvejopą kurą (suskystintas gamtines dujas ir

naftos produktus) bunkeriavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“ parengimo tikslas – pateikti optimalius techninius,

finansinius, teisinius ir aplinkosauginius pasiūlymus bunkeriavimui SGD Klaipėdos uoste;

2. Pasiūlymus bunkeriavimui SGD Klaipėdos uoste rengianti Valstybės įmonė Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra projekto Clean

Baltic Sea Shipping CLEANSHIP vienas iš 18 partnerių, kuris rengiamas atsižvelgiant į didėjančią laivų teršalų emisiją į orą,

Europos Sąjungos Baltijos jūros veiksmų plano, ES direktyvų nuostatas bei Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) strateginius

planus bei iniciatyvas nuo 2015 m. sausio 1 d. sieros kiekį laivų kure sumažinti nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Uosto direkcija šiais

pasiūlymais taip pat siekia įgyvendinti ES netaršaus kuro strategiją – visoje Europoje sukurti alternatyvaus kuro degalinių

tinklą;

3. Pagrindinis sieros junginių šaltinis jūrų transporte yra laivų kurui naudojamas mazutas (angl. heavy fuel oil, HFO), kurio

sudėtyje yra didelis sieros, azoto junginių kiekis. Jūrų transportas, naudojantis mazutą taip pat pasižymi didesniu policiklinių

aromatinių angliavandenilių emisijos kiekiu. Dėl didesnio policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio šios rūšies kuras

priskiriamas prie kancerogeninių, žalingų aplinkai kuro rūšių.

4. Viena pagrindinių numatomų taikyti sieros oksidų emisijos į orą mažinimo alternatyvų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD)

naudojimas laivų kurui. Prognozuojama, kad iki 2025 metų SGD sudarys apie 25 proc. viso naudojamo laivų kuro.

Trumpalaikėje perspektyvoje senesnių laivų sieros junginių emisijos mažinimui numatoma naudoti aukštesnės kokybės laivų

kurą – dyzeliną (angl. marine gas oil, MGO) bei išmetamų dujų filtravimo sistemas.

5. Kadangi Baltijos jūra patenka į MARPOL griežčiausiai reglamentuojamus regionus, SGD bunkeriavimo galimybės Klaipėdos

uoste tampa vienu iš uostų konkurencingumo rodikliu.

6. Apibendrinus galimų SGD bunkeriavimo būdų tinkamumo Klaipėdos uostui įvertinimo duomenis, Klaipėdos uostui

tinkamiausi laivų bunkeriavimo būdai yra STS (laivas-laivas), TCS (konteineris-laivas) ir TTS (autocisterna-laivas)

bunkeriavimo būdai.

7. TPS talpykla-laivas bunkeriavimas, kaip vienintelis, t.y. laivų bunkeriavimas iš SGD bunkeriavimo terminalo arba SGD

bunkeriavimo stoties Klaipėdos uoste nėra siūlytinas, kadangi reikalingos didelės investicijos į infrastruktūrą, Klaipėdos

uoste trūkumas teritorijų, kur būtų galima įrengti 200-300 m krantines, bunkeriavimas iš SDG bunkeriavimo terminalo

neleidžia pilnai pasiekti numatytų tikslų (laivų bunkeriavimas reide ir akvatorijoje), būtini papildomi laivų perstatymai ir

prailginantys laivo buvimo uoste laiką, todėl sumažintų uosto darbo ir laivų panaudojimo efektyvumą.

8. Prognozuojama, kad SGD KVJU bus naudojamas trumpųjų nuotolių laivyboje, t.y. konteinervežiuose ir Ro-Ro, Ro-Pax

laivuose, nes jie didžiąją dalį laiko arba visą veiklą vykdo Baltijos ir Šiaurės jūrose, t.y. ten kur taikomi griežčiausi laivų

emisijų į orą apribojimai.

9. Klaipėdos uoste statomas SGD importo terminalas galėtų būti vienas pagrindinių SGD tiekimo laivų bunkeriavimui šaltinių.

Bunkeriavimo laivas galėtų būti švartuojamas prie išgarinimo laivo-saugyklos, ir pasikrauti reikiamą kiekį SGD. Tačiau,

svarbu pažymėti, kad apsirūpinimo SGD iš SGD importo terminalo trūkumas būtų visiška priklausomybė nuo SGD importo

terminalo veiklos. Pavyzdžiui, išgarinimo laivo-saugyklos (FSRU) remonto ar gedimo atveju bunkeriavimo veikla taip pat būtų

nutraukiama. Siekiant terminalo veiklos patikimumo, reikėtų numatyti alternatyvius SGD apsirūpinimo būdus bei rezervines

talpyklas. Vienas iš alternatyvių SGD apsirūpinimo būdų būtų SGD gabenimas SGD tanklaiviais iš Europos uostų. Tokiu

atveju būtų reikalinga įrengti SGD talpyklą (bunkeriavimo terminalą) bei krantinę (arba naudoti esamas).

10. Pirmuoju etapu Klaipėdos uostui būtų siūlytinas SGD bunkeriavimo modelio - SGD bunkeriavimas užpildant bunkeriavimo

laivus SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo, bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas

su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD tanklaiviais supaprastintas variantas, kuomet SGD laivų bunkeriavimui

būtų naudojamas modernizuotas SGD bunkeriavimo laivas (modernizuota barža ar keltas) užpildomas AB „Klaipėdos nafta“

statomo importo terminale.

11. Laivų bunkeriavimui turėtų būti naudojama modernizuota, įrengiant SGD cisternas (700 m3), barža arba keltas. Tokio SGD

bunkeriavimui pritaikyto laivo kaina siektų apie 20 mln. Lt. Modernizuota barža taip pat galėtų būti naudojama kaip SGD

bunkeriavimo stotis mažiesiems laivams bunkeriuoti. Minėtu atveju investicijos rekomenduojamo bunkeriavimo modeliui

įgyvendinti turėtų sumažėti nuo 170 mln. Lt iki investicijų reikalingų modernizuoto laivo įsigijimui vertės, t.y. 20 mln. Lt

investicijų vertės.

12. Atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas, nustatant bunkeriavimo SGD kainas turėtų būti siekiama gauti investicijų į

bunkeriavimo infrastruktūrą bei įrenginius 12 proc. vidinė grąžos norma. Investicijos į bunkeriavimo infrastruktūrą bei



direkcija



įrenginius turėtų atsipirkti 10-aisiais bunkeriavimo SGD metais, SGD bunkeriavimo kaina turėtų priklausyti nuo

bunkeriavimo SGD apimčių bei naudojamo SGD bunkeriavimo būdo.

13. Papildomai (preliminariai) buvo įvertinta galima SGD bunkeriavimo kaina KVJU modelio kuomet SGD laivų bunkeriavimui

būtų naudojamas modernizuotas SGD bunkeriavimo laivas (modernizuota barža ar keltas) užpildomas AB „Klaipėdos nafta“

statomo importo terminale, atveju. Skaičiavimams buvo naudotos prielaidos:








Nustatyta, kad 12 proc. vidinė grąžos norma bei mažesnis nei dešimties metų atsipirkimo laikotarpis pasiekiamas taikant

1800 Lt (553 EUR) už toną SGD bunkeriavimo kainą.

14. Svarbu pažymėti, kad galutinė SGD bunkeriavimo kaina tiesiogiai priklausys nuo SGD bunkeriavimo operatoriaus (privataus

investuotojo) įsigyjamo bunkeriavimo laivo kainos, laivo ir bunkeriavimo operatoriaus veiklos kaštų, įsigyjamų SGD

bunkeriavimui kainos bei SGD bunkeriavimo apyvartos.

15. Rekomenduotina, siekiant užtikrinti pelningą SGD bunkeriavimo veiklą KVJU įsigyti pigesnį bunkeriavimo laivą arba didinti

SGD bunkeriavimo apyvartą, t.y. vykdyti bunkeriavimo veiklą kituose Baltijos jūros uostuose (Liepojos, Kaliningrado,

Ventspilio uostuose). Pasiekus didesnę nei 70.000 t metinę SGD bunkeriavimo apyvartą galėtų būti svarstomas siūlomo

pilno SGD bunkeriavimo modelio SGD bunkeriavimas tiekiant SGD iš AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo,

bunkeriavimui naudojant bunkeriavimo laivą ir (ar) autocisternas su alternatyvaus tiekimo galimybe mažaisiais SGD

tanklaiviais įgyvendinimas.



direkcija



7. LITERATŪRA

1. Air pollution from ships. The European Environmental Bureau (EEB), The European Federation for Transport and Environment

(T&E), Seas At Risk (SAR), The Swedish NGO Secretariat on Acid Rain, 2004;

2. Lloyd’s Register LNG Bunkering Infrastructure Study. Jesper Aagesen, Senior Surveyor, Ship Design Specialist, Lloyd’s

Register, Denmark, 2012

3. LNG ship to ship bunkering procedure. Swedish Marine Technology Forum. Linde Cryo AB. FKAB Marine Design, 2012;

4. LNG solutions to ships. Liquiline. Creating Energy Lines, Dag Lilletvedt, Riga, 2011.

5. North European LNG Infrastructure Project A feasibility study for an LNG filling station infrastructure and test of

recommendations. Danish Maritime Authority, 2013

6. North European LNG Infrastructure Project: A feasibility study for an LNG filling station infrastructure and test of

recommendations. Baseline Report. Reference: Report Danish Maritime Authority Mogens Schrøder Bech, 2011;

7. Oro užterštumo žemėlapiai. Aplinkos apsaugos agentūra (tikrinta 2013 m. gegužės 15 d. Prieiga internetu:

http://oras.gamta.lt/files/KLP_2011_SO2_max.png;

8. Risk assessment Study. Supplying Flemish ports with LNG as a marine fuel. Analysis of the external human risks. Executive

Summary, 2012‘

9. Study on Standards and Rules for Bunkering of Gas-Fuelled Ships. Final report. European Maritime Safety Agency (EMSA),

2013;

10. Suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos poveikio

aplinkai vertinimas. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Rengėjas: SWECO LIETUVA, 2012;

http://oras.gamta.lt/files/KLP_2011_SO2_max.png



direkcija



8. PRIEDAI



direkcija



1 priedas. Laivų parametrai

25 lentelė. Ro-Pax, Ro-Ro laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 165 m Pagrindinio variklio galia 2x2.700 kW

Plotis 24 m Kuro talpa 65-125 m3 SGD

Dedveitas 4.200 t Bunkeriavimo intensyvumas 2-3 dienos

Bunkeriavimo laikas 1-2 val. SGD metinės sąnaudos 16500 m3/7500 t

26 lentelė. Laivo-vilkiko parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 40 m Pagrindinio variklio galia 2x2.700 kW


Dedveitas 500 t Bunkeriavimo intensyvumas 2-3 dienos

Bunkeriavimo laikas 1-3 val. SGD metinės sąnaudos 6.500-7.500 m3 (2.900-3.400

t)



direkcija



27 lentelė. Skystų cheminių medžiagų, birių krovinių laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 125-180 m Pagrindinio variklio galia 5.000-12.000 kW

Plotis 20-27 m Kuro talpa 500-1.000 m3 SGD

Dedveitas 10.000 – 25.000 t Bunkeriavimo intensyvumas 10-14 dienų

Bunkeriavimo laikas 8-12 val. SGD metinės sąnaudos 13.500-30.000 m3 SGD (6.100-

12.600 t)

28 lentelė. Konteinerinių laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 135 m Pagrindinio variklio galia 8.000 kW


Dedveitas 9.000 t Bunkeriavimo intensyvumas 10 dienų

Bunkeriavimo laikas 6-12 val. SGD metinės sąnaudos 10.200-25.000 m3 SGD (4.600-

11.200 t)



direkcija



29 lentelė. Fiderinių SGD laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė


Plotis 24 m Kuro talpa 16.500 m3 SGD (500 m3)

Dedveitas 7300 t Bunkeriavimo intensyvumas 14 dienų

Bunkeriavimo laikas 8-12 val. SGD metinės sąnaudos 13.500 m3 SGD (6.100 t)

30 lentelė. SGD bunkeriavimo laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 70 m Pagrindinio variklio galia 2x700 kW

Plotis 12 m Kuro talpa 800 m3 SGD (40-60

transportavimui 40-60 m3)

Dedveitas 850 t Bunkeriavimo intensyvumas 3-5 dienos




direkcija



31 lentelė. Navigacinių, pasienio apsaugos laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 93,2 m Pagrindinio variklio galia 2x2.500 kW dujiniai (+4.000 kW

dyzeliniai)

Plotis 16,6 m Kuro talpa 250 m3 SGD

Dedveitas 4000 t Bunkeriavimo intensyvumas 21 dienos


32 lentelė. Techninio aptarnavimo laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė


Plotis 20 m Kuro talpa 235 m3 SGD

Dedveitas 2.900 t Bunkeriavimo intensyvumas 16-18 dienų


33 lentelė. Trumpų nuotolių keleivinių laivų, automobilių keltų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė

Ilgis 50 m Pagrindinio variklio galia 640 kW dujiniai (840 kW MDO)



Bunkeriavimo laikas 2 val. SGD metinės sąnaudos 1.3450 m3 SGD (600 t)



direkcija



34 lentelė. Žvejybinių laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė


Plotis 15 m Kuro talpa 800 m3 SGD


Bunkeriavimo laikas 10-12 val. SGD metinės sąnaudos 10. 400 m3 SGD (4.200 t)

35 lentelė. Didžiųjų tanklaivių parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė


Plotis 58 m Kuro talpa 6.000 m3 SGD



36 lentelė. Kruizinių laivų parametrai (šaltinis: North European, 2011)

Matmenys Rodiklio

vertė

Energijos

poreikis

Rodiklio

vertė


Plotis 32 m Kuro talpa 2.000 m3 SGD


Bunkeriavimo laikas 8 val. SGD metinės sąnaudos 50.000 m3 SGD (21.100 t)

UAB „Ernst & Young Baltic”

© 2013 Ernst & Young

Visos teisės saugomos.

Ernst & Young yra registruotas prekinis

ženklas.

Valstybės įmonė Klaipėdos · MARPOL Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų...

Documents

Transcript of Valstybės įmonė Klaipėdos · MARPOL Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų...