• Nepagrįstai didelis selekcinis užmokestis sukėlė ūkininkų sąmyšį ir pasipiktinimą.

• Biržų rajone iškilmingai ati-daryta didžiausia Lietuvoje mel-žimo robotais aprūpinta pieno ferma.

• Lietuvoje esančiuose 107 vai-kų globos namuose auga 4 870 nepilnamečių. Šiems vaikams vals-tybė skiria fiksuotą paramą, bet jos dažniausiai nepakanka, kad globo-tiniai taptų visaverčiais piliečiais.

• Šaltasis metų laikas, kai naktis ilgesnė už dieną, yra pats tinka-miausias metas kepti sausainius. Nuo įkaitintos orkaitės sušyla namai, o atidarius jos dureles po namus pasklinda malonus kepinių aromatas.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Seimui pristatyta naujosios Vyriausybės programa, kurioje numatyta daug esminių permainų. Ji lems, kaip gyvensime artimiausius ketverius metus, arba tol, kol A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė egzistuos.

Baigėsi „Metų automobilio 2013“ konkursas. Šiemet geriausiu išrinktas prieš daugiau nei mėnesį Paryžiaus automobilių parodoje debiutavęs septintosios kartos „Volkswagen Golf“.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 14 p.

Alkoholio vartojimo problema aktualiausia šalyje buvo 2007 m., kai vienam gyventojui teko 14,5 litro alkoholio. 2011 m. alkoholio vartojimas sumažėjo iki 12,5 litro, o šiuo metu Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra septinta iš 27 ES šalių. fotodiena.lt nuotrauka

Ūkininkų žinioS, 10 p.

2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis • Nr. 99 (9222) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

MotErS PASAuLiS, 15 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Lietuva, nuo sausio 1 d. už-drausianti prekiauti stipresniu nei 7,5 stiprumo alumi didesnė-je nei vieno litro taroje, pažeis

vieną svarbiausių ES veikimo susitarimų – laisvą prekių ju-dėjimą. taip teigia mažieji alu-dariai, bet blaivybės šalininkai ir net stambieji alaus gamin-tojai pritaria naujiems suvar-žymams.

Tvarka griežtės

Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2013 m. sau­sio 1 d. bus uždrausta prekyba alkoho­liniais kokteiliais, alumi, alaus mišiniais

ir sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, bei pakuoti ir pardavinėti juos didesnėje nei 1 litro taroje. Kitaip tariant, vadina­mieji „bambaliai“ su stipriu alumi nuo Naujųjų metų turėtų visiškai išnykti.

Nukelta į 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

žemės ūkio produkcijos su-pirkėjai su ūkininkais neretai el-giasi nesąžiningai – vėluoja at-siskaityti, nemoka delspinigių, vengia sudaryti sutartis arba siūlo pasirašyti ūkininkams ne-naudingas sutartis.

Liko tik miražas

Žemdirbiai seniai siūlė griež­tinti Atsiskaitymo už žemės ūkio

produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet, kai Europos Par­lamentas priėmė direktyvą dėl ko­vos su pavėluotais mokėjimais. Ta­čiau lietuviai žemdirbiai kritikuoja įstatymo pakeitimo projektą, kuris turės įsigalioti nuo kitų metų kovo 16 dienos.

Lietuvoje Atsiskaitymų už že­mės ūkio produkciją įstatymo pa­keitimo įstatymo projektas Sei­me tyliai užregistruotas spalio 19 d. Valdžios institucijos įstaty­mo projektą parengė taip tyliai, kad apie tai nežinojo net Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sociali­niai partneriai – Žemės ūkio rū­mai (ŽŪR).

Nukelta į 3 p.

Net didieji alaus gamintojai jau pripažįsta pražūtingą pigaus ir stipraus alaus, sidro, išpils-tyto į didelės talpos pakuotes, įtaką mūsų šalies gyventojų sveikatai.

Ūkininkų žinioS, 7 p.

žemdirbiai seniai siūlė griežtinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet. Petro Malūko nuotrauka

„Bambalių“ era grimzta į nebūtį

MotErS PASAuLiS, 16 p.

Vers dirbti sąžiningai

2 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

„Bambalių“ era grimzta į nebūtį

Atkelta iš 1 p.

Ši naujovė papiktino pirmiau­sia Lietuvos mažų alaus daryklų asociaciją (MADA), kuri Seimo sprendimą apskundė Europos Ko­misijai. „Jau vasaros pabaigoje iš Europos Komisijos gavome atsa­kymą, kuriame ir Lietuva pripažįs­tama pažeidusi vieną pagrindinių ES susitarimų – laisvą prekių ju­dėjimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė MADA pirmininkė Lina Ši­leikienė.

Asociacijos teigimu, kad Alko­holio kontrolės įstatymo pataisos sukels koliziją su ES teise, parla­mentarus, dar priimant pataisas, perspėjo Europos Teisės depar­tamentas. Šiuo sprendimu, anot L.Šileikienės, bus užkirstas kelias ne tik lietuviškam, bet ir belgiš­kam „Chimay“, austriškam „Ur­bock“, angliškam „Robinson’s OLD TOM“, vokiškam „Eku“ ir kitų ES

šalių gamintojų produktams.Seimas Europos Teisės depar­

tamento įspėjimus ignoravo, todėl dabar Lietuvai gresia 10 mln. Lt bauda, jei EK dėl mūsų šalies veiks­mų kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.

Laisvas prekių ir asmenų ju­dėjimas buvo kertiniai principai, 1957 m. Romos sutartimi nulė­mę Europos ekonominės bendri­jos (EEB) įsikūrimą. Būtent šie principai padėjo pamatus stei­giant ES.

Mažieji gamintojai: „Mus siekiama sunaikinti“

MADA pirmininkė L.Šilei­kienė mano, kad Alkoholio kon­trolės įstatymo pataisas inicijavo didieji alaus gamintojai. „Neat­metu tokios galimybės, nes galima įtarti, kad „aukodami“ mažiesiems gamintojams nepalankias sąlygas, jie mainais gavo švelnesnes preky­bos degalinėse ir naktimis įstaty­mo pataisas, – sakė L.Šileikienė. – Didieji aludariai supranta, kad ma­žiesiems gamintojams bus finan­siškai nepakeliama našta pilstyti alų į stiklinę tarą.“

Pašnekovės teigimu, stambie­ji alkoholinių gėrimų gamintojai turi kur kas geresnes sąlygas savo interesų lobizmui. „Štai neseniai jie kreipėsi į Žemės ūkio minis­

teriją, kad sidrą leistų ženklinti kaip fermentuotą sulčių gėrimą. Tada jie nepatirtų to paties įsta­tymo suvaržymo, kokį patiriame mes“, – akcentavo L.Šileikienė. Smulkiuosius verslininkus diskri­minuojantys draudimai, prelimi­nariais skaičiavimais, mažiesiems aludariams atneštų 3,5 mln. Lt nuostolių. MADA vadovė neabe­joja, kad ilgainiui iš rinkos būtų iš­

stumti visi mažieji alaus gamin­tojai, bet pirmiausiai bankrutuotų 3–4 bendrovės.

Ragina visiškai atsisakyti talpesnių tarų

Lietuvos aludarių gildijos prezi­dentas Saulius Galadauskas atmetė bet kokius priekaištus dėl didžiųjų gamintojų lobizmo, siekiant riboti tarą 7,5 stiprumo alaus segmente. „Tai visiška nesąmonė, nes mes to­kių ribojimų neužsikrautume vien todėl, kad trys didžiausi alaus ga­mintojai Lietuvos rinkai parduoda net 87,8 proc. alaus (7,5–8,4 proc. stiprumo) didelėse pakuotėse (2–2,5 litrų plastikinėse pakuotėse – „bambaliuose“) ir net 100 proc. sidro bei alkoholinių kokteilių“, – sakė S.Galadauskas. Šiuos duome­nis aludariams pateikė rinkos tyri­mų bendrovė „AC Nielsen“.

„Stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos pakuotėse. Lietuvo­je iki šiol buvo atvirkščiai – sti­prus alus buvo parduodamas tik didelėse pakuotėse“, – pabrėžė S.Galadauskas.

Pavyzdžiui, Belgijoje 9 laips­nių stiprumo alus pilstomas į ne didesnes nei 0,33 litro pakuotes ir tik itin retais atvejais – į 0,5 l tarą. Vokietijoje stiprus alus ver­damas tik ypatingomis progomis.

Pasak S.Galadausko, alaus gamin­tojai jau seniai susitaikė su Seimo sprendimu ir investavo į gamybos linijas apie 5 mln. Lt. Lietuvos aludarių gildijos prezidento tei­gimu, jei įstatymo pataisos būtų atšauktos arba jų įsigaliojimas nu­keltas pusmečiui, įmonės, kurios jau investavo milijonus į persi­tvarkymą, papildomai patirtų per 2 mln. Lt nuostolių.

„Alus, sidras ir alkoholiniai kok­teiliai, net silpnesni nei 6 proc. al­koholio tūrio, didelėse pakuotėse didina žalingą ir pavojingą varto­jimą, todėl reikėtų palikti pakuo­tės dydžio ribojimą“, – kalbėjo S.Galadauskas. Jo nuomone, al­koholio vartojimo problemų netu­rinčios šalys nereglamentuoja ta­ros dydžio, bet Lietuvai tai daryti būtina.

Siūlo pasinaudoti išimtimis

Nacionalinės tabako ir alkoho­lio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas Aurelijus Veryga abe­joja, ar Lietuvai kas nors grasina sankcijomis. „Abejoju, ar iš viso kam nors reikėtų mokėti kokias nors baudas, kaip gąsdinama ir grasinama, – skeptiškai Europos Komisijos (EK) grasinimą vertino jis. – Jei formuluojama, kad regu­liavimas galimai pažeidžia ES su­sitarimus, tai tėra nuomonė.“

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo svarstomos Seime suburtoje specialioje darbo grupė­je, kurioje dalyvavo ir blaivybės ša­lininkai. „Pirminis siūlymas buvo mažinti tarą stipresniam alui ne iki 1 litro, o iki 0,5 litro talpos, bet Sei­mas nepritarė“, – pabrėžė A.Veryga. Bet jis atkreipė dėmesį, kad šiuo­kart blaivininkų ir Lietuvos alu­darių gildijos nuomonė stebėtinai sutapo. Patys aludariai tikina, kad EK neturėtų taikyti jokių sankci­jų Lietuvai.

„Pirmiausia todėl, kad ta pati ES direktyva numato išimtis Ben­drijos šalims narėms, jei kalbama apie visuomenės sveikatą ir visuo­menės gerovę, o šiuo atveju kaip tik ir kalbame apie tai“, – teigė Lie­tuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas.

NTAKK vadovą A.Verygą pikti­na, jog Lietuva net nebando prieš­tarauti EK, nors ant kortos pa­statyta žmonių sveikata. „Keista, kad kai kurių ministerijų atstovai svarsto, kaip elgtis, nors daugelis net nėra matę to EK rašto“, – ste­bėjosi A.Veryga.

Jau derina įstatymo pakeitimo projektą

Ūkio ministerija pripažįsta, kad griežtesnės Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, įsigaliosian­

čios nuo sausio 1 d., šiek tiek pra­silenkia su ES teise, todėl yra to­bulintinos.

„Ūkio ministerija yra parengusi ir pateikusi derinti institucijoms bei verslo asociacijoms Alkoholio kon­trolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, o pateikti siūlymai padėtų iš esmės spręsti ir Mažųjų alaus da­ryklų asociacijos keliamą problemą, neribotų užsienio valstybėse paga­

minto stipraus alaus, kuris dau­giausia yra išpilstomas į mažesnę tarą, yra brangesnis ir neperkamas nesaikingai vartoti, prekybos“, – „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino Ūkio ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Šiame įstatymo projekte ne­draudžiama pilstyti stipresnio nei 7,5 proc. alaus ar sidro į didesnes nei 1 litro talpos pakuotes, tačiau ši tara negali būti plastikinė. Aiški­namajame rašte valstybė pripažįs­ta, kad „Lietuvoje egzistuoja alaus, jo mišinių su nealkoholiniais gė­rimais, sidro, stipresnių kaip 7,5 proc. ir išpilstytų į 2–2,5 litro plastikinius butelius nesaikingo vartojimo problema“.

Alkoholio vartojimo pro­blema aktualiausia šalyje buvo 2007 m., kai vienam gyventojui teko 14,5 litro alkoholio. 2011 m. alkoholio vartojimas sumažėjo iki 12,5 litro, o šiuo metu Lietuva pa­gal alkoholio vartojimą yra 7 vie­toje iš 27 ES šalių.

EK turi teisę valstybei narei pradėti vadinamąją ES teisės pa­žeidimų procedūrą, pateikdama jai oficialų pranešimą, pagrįs­tą nuomonę ir galiausiai ieški­nį Europos Sąjungos teisingumo teisme.

Per 2012 metus (iki lapkričio 30 d.) Lietuvos atžvilgiu EK pra­dėjo 20 naujų pažeidimų proce­dūrų – 13 oficialių pranešimų ir 7 pagrįstos nuomonės, o nutrau­kė 27 pažeidimų procedūras – 18 oficialių pranešimų ir 9 pagrįs­tos nuomonės. 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos atžvilgiu yra 24 tebesitęsiančios pažeidimų pro­cedūros – 15 oficialių praneši­mų ir 9 pagrįstos nuomonės. Per 2012 m. Lietuva gavo 35 neforma­lius paklausimus iš EK.

Stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos pakuotėse. Lietuvoje iki šiol buvo atvirkščiai – stiprus alus buvo parduodamas tik didelėse pakuotėse. o tai, be jokios abejonės, skatina nesaikingą alkoholio vartojimą.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aktualijos

Kovojama su pasekmėmisAlfonsas Čekauskas, Lietuvos blai-vybės draugijos „Baltų ainiai“ va-dovas

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos padarys poveikį ir gamin-tojams, kurių pelnai sumažės, ir blaivybės judėjimui. Tiesa, never-tėtų tikėtis, kad dėl to stipriai su-mažės girtavimas. Manau, jis su-mažės tik šiek tiek, nes ir praėju-sios kadencijos Seimo sprendimai blaivybei nebuvo itin palankūs. Įvairiausiais draudimais ir suvar-žymais valdžia kovoja ne su prie-žastimis, o su pasekmėmis. Pasi-žiūrėkite, kiek likę blaivybės ju-dėjimų. Tarsi yra 10 organizacijų, kurios turėtų formuoti visuome-nės nuomonę apie alkoholio žalą, bet šiandien šie judėjimai beveik neveiksnūs. Mūsų draugija, kurią sudaro beveik vien pensininkai, geba iš savo pensijų išlaikyti vos vieną nedidelį kambariuką Vilniu-je. Apie skyrius net nekalbu. To-dėl naujoji valdžia turėtų priimti sprendimą, kad nuo surenkamų alkoholio pardavimo akcizų bent 1–2 proc. būtų skiriama blaivybės organizacijoms.

Problemą spręs naujasis SeimasDangutė Mikutienė, Seimo narė

Tik neseniai pradėjau vadovau-ti Seimo Sveikatos reikalų komite-tui ir tik neseniai į viešumą gali-mų baudų problemą iškėlė mažieji alaus gamintojai. Reikėtų atidžiau peržiūrėti įsigaliosiančias Alkoho-lio kontrolės įstatymo pataisas ir išanalizuoti Europos Komisijos reiškiamas pretenzijas. Kiek pasi-domėjau, Sveikatos reikalų komi-tetas dar nėra gavęs iš Ūkio mi-nisterijos naujų pasiūlymų, kaip reikėtų keisti Alkoholio kontrolės įstatymą, kad jo nuostatos ne-prasilenktų su ES teise. Tad jūsų minėtą problemą teks spręsti jau naujajam Seimui.

Smulkiuosius verslininkus diskriminuojantys draudimai, preliminariais skaičiavimais, mažiesiems aludariams atneštų 3,5 mln. Lt nuostolių. MADA vadovė L.Šileikienė neabejoja, kad ilgainiui iš rinkos būtų išstumti visi mažieji alaus gamintojai, bet pirmiausia bankrutuotų 3–4 bendrovės.

32012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

ŽŪM Finansų ir biudžeto de­partamento Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus ve­dėjo pavaduotojas Rimantas Kauši­kas ŽŪR vadovus gali tik paguosti pavadindamas jų vadovaujamą ins­tituciją garbinga.

„Nepavyko pasiekti, kad neteis­mine ginčų nagrinėjimo institucija, kuri spręstų, ar atsiskaitymų už že­mės ūkio produkciją sutarčių sąly­gos yra nesąžiningos, būtų paskirta tokia garbinga institucija, kokie yra Žemės ūkio rūmai. Tačiau Teisin­gumo ministerija kategoriškai pa­reiškė, kad ŽŪR yra suinteresuota pusė vertinant atsiskaitymus tarp pardavėjų ir supirkėjų, nes pastarie­ji gali būti perdirbimo ar prekybos įmonės“, – sakė R.Kaušikas. Taigi iš gražių vilčių liko miražas.

Neranda kompromiso

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, prie minėto įstatymo projekto dau­giausia iečių sulaužė Teisingumo,

Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų val­dininkai. Taigi ŽŪR laimėti tokio­je kovoje neturėjo jokių galimybių. Tačiau lieka neatsakytas klausimas:

kas sudarys neteisminę ginčų nagri­nėjimo komisiją?

Akivaizdu, kad Teisingumo ministerijai tikrai būtų sudėtinga veltis į konkrečius žemės ūkio ir maisto pramonės atstovų ginčus. Ji atliko mauro darbą ir pasitrau­kė. Daugiau ambicijų turi Ūkio mi­nisterija, tačiau jos rankomis įgy­vendinamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vė­lavimo prevencijos įstatymo pa­keitimo projektas. Šis įstatymas reglamentuoja atsiskaitymus už pramonės prekes ir atliktus dar­bus. O Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas reglamentuo­

ja atsiskaitymus tik už žemės ūkio ir maisto produktus, taigi jį pri­žiūrėti labiau tiktų ŽŪM. Tačiau, mūsų žiniomis, Ūkio ministerija

šio gardaus kąsnio nenori atiduoti ir ketina siūlyti, kad minėtą komi­siją sudarytų abi ministerijos.

Projekto derintojas R.Kaušikas sako, jog ir be įstatymo pagalbos galima kreiptis į VMI, kad ši pati­krintų vėluojančius atsiskaityti su­pirkėjus. Ar tikrai būtina kreiptis? Juk VMI geriau nei kuri kita vals­tybės institucija ir be ūkininkų pri­minimų žino, kurios įmonės vėluoja atsiskaityti.

Banko paskolos alternatyva?

Įstatymo projekte numatyta ir kitų naujovių. Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų, kurias žemės ūkio pro­dukcijos pirkėjas privalo sumokėti šios produkcijos pardavėjui, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluo­to mokėjimo palūkanų normą, ga­liojusią tą metų pusmetį, per kurį atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas.

Pavėluoto mokėjimo palūka­nų normą sudaro Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų nor­ma, padidinta 8 procentiniais punk­tais. Šiuo metu vienos nakties atpir­

kimo sandorių atpirkimo palūkanų norma yra 0,75 proc., taigi už pavė­luotą atsiskaitymą supirkėjams tek­tų mokėti 8,75 proc. metinių pa­lūkanų. Daug ar mažai? Vieniems daug, o neturintiems vilčių pasisko­linti iš bankų tai yra gera alternaty­va – paimi iš ūkininkų produkciją, parduodi, pinigus naudoji savo rei­kalams ir, „prasukęs“ kelis kartus, grąžini su palūkanomis.

Įstatymo projekte numatytos iš­imtys. Pasak R.Kaušiko, atsiskai­tymo terminas negali būti ilgesnis nei 30 ar 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jei tai yra objektyviai pa­grįsta.

Lietuvos daržovių augintojų aso­ciacijos direktorė Zofija Cironkienė pagrįstai kritikuoja: „Įstatyme netu­ri būti numatyta jokių išimčių, ki­taip įstatymas neveiks, nes visi nau­dosis išimtimis.“

Vengia mokėti palūkanas

Europos Parlamento direktyva taikoma ne tik Lietuvai, nors kai kuriose kitose šalyse, ypač Vakarų Europos, žemės ūkio produkcijos pardavėjų ir supirkėjų santykiai yra nepriekaištingai sureguliuoti.

Štai Lietuvos kailinių žvėrelių au­gintojų asociacijos pirmininkas, AB Vilkijos ūkio direktorius Česlovas Tallat­Kelpša pasakojo apie pardavi­mus Danijos aukcionuose: „Kartą ne­atsiskaityta laiku, tačiau vėliau gavome pinigus jau su palūkanomis. Jos moka­mos automatiškai, pardavėjui net nebū­tina jų reikalauti. Taigi įstatyme reikia numatyti, kad palūkanos būtų skaičiuo­jamos automatiškai ir kad jas skaičiuotų ne pardavėjas, bet pats pirkėjas.“

Pasak R.Kaušiko, ir pagal dabar veikiantį įstatymą pirkėjas įpareigo­

jamas skaičiuoti palūkanas, tačiau jis to nedaro. „Todėl reikia numa­tyti represines priemones“, – įsiti­kinęs jis.

Keistoka, kad ant ūkininkų pečių perkeliama valstybės pareiga.

Be kita ko, įstatymo projekte įtvirtinama nauja nuostata – že­mės ūkio produkcijos pirkėjas turi sumokėti šios produkcijos par­davėjui ne mažesnę kaip 40 eurų (138 Lt) sumą išieškojimo išlaidoms už pavėluotą mokėjimą padengti. Be to, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo kompensuoti visas šią sumą viršijančias pardavėjo dėl pavėluo­to mokėjimo patirtas išieškojimo išlaidas, įskaitant mokestį už teisi­nes paslaugas, gal net už advokato paslaugas.

Pasiūlymas geras, tačiau ar supir­kėjai privalės laikytis šių reikalavi­mų, jeigu iki šiol vengdavo mokėti delspinigius?

Kaip pamatuoti sąžinę?

Dar daugiau klausimų kyla įsigi­linus į įstatymo nuostatas dėl žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvil­giu taikomų nesąžiningų sutarties sąlygų ir nesąžiningos komercinės praktikos. Reikia pripažinti, kad

anksčiau tokių galimybių žemdir­biai neturėjo.

„Jeigu pardavėjas manys, kad kai kurios sutarties sąlygos yra nesąži­ningos jo atžvilgiu, jis turės teisę įsta­tymų nustatyta tvarka kreiptis į teis­mą ar neteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją dėl tokios sutarties sąlygos ir komercinės praktikos pripažinimo nesąžininga“, – sakė R.Kaušikas.

Skamba gražiai, tačiau kaip tai įgyvendinti? Visi žinome vargus, kuriuos patiriame pradėję savo tei­ses ginti teisme. Neteisminė ginčų nagrinėjimo institucija dar nenusta­tyta, tad neaišku, kaip efektyviai ji galės spręsti sudėtingus klausimus, kuriuos, tikėtina, bus galima skųs­ti teisme.

„Tai tik žodžiai. O kaip nustatyti nesąžiningus veiksmus, kai įstatymo projekte jie nereglamentuojami?“ – klausė Z.Cironkienė.

Projekto svarstymą organizuos jau naujas Seimo Kaimo reikalų komite­tas. Įstatymas turi įsigalioti nuo 2013 m. kovo 16 d. Taigi ūkininkų intere­sus ginančios organizacijos turi sku­biai teikti naujus pasiūlymus.

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 8.31, leidžiasi 15.54.

RytojŠiandien

Trečiadienio naktį kai kur, dieną daug kur pasnigs. Vėjas besikeičiančios kryp-ties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nukris iki 5–10, Žemaitijoje kai kur iki 12, dieną pakils iki 2–7 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienio naktį daug kur, dieną kai kur, daugiausia vakarinėje šalies pusė-je, pasnigs. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Naktį numatomas 6–11, dieną 2–7 laipsnių šaltis.

Penktadienį sniego bus nedaug. Trumpai pasnigs tik kai kur, daugiausia vaka-riniuose rajonuose. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, 6–11 m/s.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: -2 -7o

Naktį: -5 -10o

Dieną: -2 -7o Dieną: -2 - 7o

Naktį: -6 -11oNaktį: -6 -11o

Vers dirbti sąžiningai

Atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis nei 30 ar 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, išsky-rus atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip.

Nenori tipinių sutarčiųromas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas

Įstatymai lyg ir geri, tačiau bėda, kad produkcijos supirkėjai jų nesilaiko. Grūdų augintojai seniai siūlo sudaryti tipines supirkimo su-tartis, tačiau supirkėjai priešinasi, aiškina, kad tokių sutarčių negali būti, nes jos esą pažeidžia dviejų subjektų susitarimą. Štai šįmet vie-na grūdus iš manęs perkanti įmonė pradėjo reikalauti dar geresnės ko-kybės grūdų, nei numato standar-tai. Tik kai kategoriškai atsisakiau tai daryti, jie nusileido. Per teismą ginti savo teises yra sudėtinga, ne kiekvienas to imsis.

Pieno gamintojai – po paduJonas Vilionis, Lietuvos pieno ga-mintojų asociacijos pirmininkas

Deja, įstatymo pataisos neiš-spręs pieno gamintojų problemų. Štai kalbama apie nesąžiningas są-lygas sutartyse. Tačiau ar mes ga-lime ko nors reikalauti, kai pieno perdirbėjai sutartyse įrašo punktą, kad tuo atveju, kai supirkimo sąly-gos jų netenkina, jie turi teisę vie-našališkai per 15 dienų nutraukti pieno supirkimą. Supraskime, kad pieno perdirbimo sistema yra oli-gopolinė, o pieno gamintojai nevie-ningi. Štai šįmet pieno perdirbėjai buvo užspaudę net pieno gamin-tojų kooperatyvus – specialiai tik jiems per 20 proc. sumažino supir-kimo kainas. Taigi išeitis vienintelė – ūkininkai turi vieningai kovoti dėl savo teisių. Nuo ko pradėti? Nuo savo mokesčiais išlaikomų asocia-cijų. Mokėti niekas nenori, bet nori, kad jų teises mes gintume.

Įstatymo projekte yra nauja nuostata – žemės ūkio produkcijos pirkėjas turi sumokėti šios produkcijos pardavėjui ne mažesnę kaip 138 Lt sumą išieškojimo išlaidoms už pavėluotą mokėjimą padengti.

fotodiena.lt nuotrauka

4 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštisAktualijos

Ant politinių svarstyklių

Kaip vertinate naujosios Vyriausybės programą?Vienas svarbiausių šios programos prieštaravimų yra tas, kad joje kalbama apie fiskalinę drausmę, apie Mastrichto kriterijų laikymą-si, apie euro įvedimą, vengimą įvesti naujus mokesčius ir tuo pat metu prisiimami nauji įsipareigojimai didinti išlaidas beveik viso-se srityse bei mažinti kai kuriuos mokesčius. Kaip tai suderinama?

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Paskirtasis premjeras Algir-das Butkevičius Seimui pristatė naujosios Vyriausybės programą, kurioje numatyta daug esminių permainų. Ji lems, kaip gyvensi-me artimiausius ketverius metus, arba tol, kol A.Butkevičiaus vado-vaujama Vyriausybė egzistuos.

Grąžins PVM lengvatas

Vyriausybės programa tradiciškai pradedama buvusios valdžios darbų įvertinimu. Joje teigiama, kad kon­servatorių ir liberalų valdžia netesėjo pažadų: sakė, kad renovuos daugia­bučius, bet nerenovavo, žadėjo kelti algas, bet nepakėlė ir netgi sumaži­no ir t. t. Be to, buvusieji dar ir smar­kiai prisiskolino – valstybės skola išau­go nuo 17 mlrd. Lt 2008 m. ir viršijo 52 mlrd. Lt 2012­aisiais.

Būsimoji Vyriausybė savo progra­moje žada taisyti ankstesnės valdžios naktinės mokesčių reformos klaidas, didinti pajamų ir turto apmokestini­mo progresyvumą, atlikti kompleksinę darbo jėgos apmokestinimo pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais per­žiūrą. Ji numatė priemones socialinei atskirčiai mažinti, taip pat mokesčių progresyvumą, pridėtinės vertės mo­kesčio (PVM) lengvatų taikymą ir kt.

„Įvertinę mokesčių lengvatų so­cialinį ir ekonominį tikslingumą bei galimas kitas šių tikslų siekimo al­ternatyvas, taikysime PVM lengva­tinį tarifą vaistams, knygoms, laik­raščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems būtiniau­siems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimo savivaldybių nusta­tytais maršrutais paslaugoms, turiz­mo veikloje naudojamoms viešbu­čio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, rašytojo, kompozitoriaus ar kito atlikėjo teikiamoms paslau­goms ir kitai intelektinei veiklai“, – teigiama dokumente.

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vyriausybės programos darbo grupės vadovas Vytenis Andriukaitis, nau­joji valdžia nesiims tokio drastiško staigaus griovimo, koks buvo pra­dėjus darbą Andriaus Kubiliaus Vy­riausybei. „Dešinieji per kelias dienas sugriovė ekonominę įmonių padėtį, pasipylė bankrotai ir masiniai dar­buotojų atleidimai“, – sakė jis.

Naujų mokesčių nebus

Taip pat naujoji Vyriausybė ketina taikyti neapmokestinamojo turto dydį – nekilnojamojo turto mokestis fizi­niams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties. Žadama išnagri­nėti galimybę įvesti bendrą nekilno­

jamojo turto mokestį, kuris pakeistų ir sujungtų dabartinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius.

Nors buvęs „Snoras“ jau baigiamas išparceliuoti, valdančiųjų planuose bus ir valstybės valdomo komercinio ban­ko steigimas. „Išnagrinėsime valsty­bės valdomo nacionalinio komercinio banko ar finansų įstaigos įsteigimo pagrįstumą ir, esant teigiamoms iš­vadoms, jį steigsime, panaudodami valstybės ar mišrų kapitalą“, – teigia­ma programoje.

Neatsisakoma ir planų statyti ato­minę elektrinę, 2016­aisiais įsivesti eurą, šilumos ūkyje pereiti prie bioku­ro, masiškai atnaujinti daugiabučius, ir tai atliktų valstybė, o ne gyventojai.

Be to, lenkiškuose rajonuose ke­tinama įvesti dvikalbystę, įteisin­ti dvikalbius vietovardžių ir gatvių pavadinimus. Privalomas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ne lietu­

viams bus atidėtas vėlesniam laikui. Bus keičiama ir šeimos politika.

Vyriausybė teigia, kad nemokys šei­mų gyventi ir nekariaus „kultūrinio karo su neatitinkančiomis archajiš­ko idealo šeimomis“.

„Bet kokie mokesčių pakeitimai bus atliekami tik prieš tai juos apsvarsčius bent prieš pusmetį, kad Konstituci­niam Teismui (KT) vėl netektų įsikišti, kaip ne kartą buvo praėjusios kadenci­jos metu“, – sakė V.Andriukaitis. KT jau priėmė sprendimą dėl neteisėto kai kurių pensijų mažinimo ir laukiama jo sprendimo dėl atlyginimų mažinimo neproporcingumo.

Kurs darbo vietas

A.Butkevičiaus Vyriausybė žada garantuoti „tvarų žmonių pajamų augimą ir tinkamai apmokamą dar­bą“. Visomis mokesčių ir biudžeto politikos priemonėmis ji teigia ma­žinsianti šalyje infliacijos didėjimo grėsmę, skatins gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką.

Prioritetinė remiamų investicijų programų dalis bus susieta su užimtu­mo didinimu, t. y. esamų darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu. „Pagrin­dinis prioritetas – užimtumo didi­nimas ir nuoseklus požiūris į darbo vietų kūrimą, apimantis darbo prak­tiką, pirmosios darbo patirties įgijimą, naujų darbo vietų kūrimą, esamų iš­saugojimą ir ilgalaikių bedarbių grą­žinimą į darbo rinką. Siekdami kurti naujas darbo vietas, sudarysime sąly­gas aktyvesnei vietos verslo plėtrai ša­lies regionuose“, – teigiama naujosios Vyriausybės programoje.

Programoje žadama, atsigaunant ekonomikai, kelti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, mažinti vadovų dar­bo užmokesčio ir mažiausiai uždir­bančių darbuotojų darbo užmokesčio skirtumą. „Atsigaunant ekonomikai, nuosekliai didinsime viešojo sekto­riaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, šalies minimalų darbo užmokestį (kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio). Keisime įstatymus, kad viešajame sektoriuje sumažėtų vadovų darbo užmokesčio ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas“, – tei­giama programoje.

Kovos su skurdu

Socialdemokrato A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė deklaruoja siekį kurti gerovės valstybę. Žadama vykdyti veiksmingą kovą prieš skur­dą, taikant ne tik socialinės paramos ir užimtumo programas, bet ir ska­tinamąsias priemones efektyvesnei sunkiausiai gyvenančių Lietuvos pi­liečių paramai maistu ir kitomis bū­tiniausiomis priemonėmis.

„Svarbiausias mūsų Vyriausybės siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi. To siekda­mi imsimės ne revoliucijų, o tvarių ir ilgalaikių sprendimų, įvertindami tai, kas buvo atlikta, ir taisydami tai, ką būtina pakeisti“, – deklaruojama Vyriausybės programoje.

Beje, valdantieji pasiryžę siek­ti, kad gyventojų skaičius šalyje tik didėtų, nors nedetalizuojama, ko­kiomis priemonėmis tai bus da­roma. „Ypač atkreipsime dėme­sį į pensininkų padėtį, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Andriukatis. – Turint mintyje augančias šilumos ir kitas kainas, būtina kuo skubiau, ne­delsiant sumažinti kainų krūvį jiems.“

Naujoji valdžia užsimojo plačiai

„naujoji valdžia žada gerovės valstybę“, – teigė V.Andriukaitis.fotodiena.lt nuotrauka

Neatsisakoma ir pla-nų statyti atominę elektrinę, 2016-aisiais įsivesti eurą.

„Man patinka tai, kad paaiškė­jo, ko Vyriausybė nedarys. Bet taip pat visiškai nepaaiškėjo, ką ji darys. Iš to paaiškėjimo, ko Vyriausybė nedarys, galėčiau pasidžiaugti, kad Vyriausybė nebeplanuoja progresi­nių mokesčių, kaip buvo kalbama rinkimų kampanijos metu, nes pro­gramoje kalbama tik apie didesnį mokesčių progresyvumą“, – sakė A.Kubilius.

Laikinasis Vyriausybės vado­vas pabrėžė, kad ir dabar gyven­tojų pajamų mokesčiai turi savo progresyvumą, bet progresyvumas priklauso nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio, o tarifas lieka vieno­das. „Taigi Vyriausybė atsisako keis­ti pajamų mokesčio tarifą ir įvesti progresyvumą šiuo būdu“, – pažy­mėjo A.Kubilius.

VL inf.

A.Kubilius irgi džiaugiasi

Visos programos nevykdomoskęstutis Glaveckas, Seimo narys

Kiek atsimenu, visos programos buvo rašomos tarsi medaus mėne-siui, vos tik valdantieji pradeda ap-šilti kojas. Vėliau gyvenimo tikrovė jas pataiso, ir programos būna iš esmės nevykdomos, pamirštamos.

Teoriškai viską, kas numatyta prog­ramoje, įgyvendinti įmanoma, bet tam reikia ištraukti pinigus iš šešėlinės eko-nomikos. Nematau jokių realių prie-monių šešėlinei ekonomikai mažinti. Ir jeigu tikrai bus imtasi progresinių mo-kesčių, bus dar labiau apkraunamas verslas, todėl šešėlinė ekonomika gali tik padidėti, kvalifikuota darbo jėga to-liau ieškos darbo užsienyje, emigruoti pradės ir kai kurios kompanijos.

Sutinku, kad minimalios mėnesi-nės algos (MMA) didinimas biudže-tui daug nekainuos, bet jis neduos tiek naudos, kiek tikimasi. Šiais me-tais, kai MMA buvo padidinta iki 850 Lt, pamatėme, kad prekių ir pas-laugų apyvartos neišaugo, vartoji-mas nepadidėjo, vadinasi, mokesčių daugiau surinkta nebuvo. Pinigai nuplaukė senoms gyventojų sko-loms apmokėti. O smulkusis ir vidu-tinis verslas buvo apkrautas papil-doma našta – jis nėra pajėgus mo-kėti didesnių atlyginimų.

Man tikrai neaišku, kaip ši prog­rama bus vykdoma. Matyt, tikimasi stebuklo. Galbūt nauji seni valdan-tieji iš tiesų sukurs kažkokią misti-nę „generuojančią ekonomiką“, apie kurią kalbėjo vienas jų lyderių? Nau-ji mokesčiai, kaip matyti, galės būti įvedami tik kitų metų pabaigoje, nes dabar, teikiant šį dokumentą, apie mokestines naujoves nekalbama. Išeitų, prielaidų prisiimtiems įsipa-reigojimams vykdyti nėra iš esmės.

Paliesta svarbiausia problemaPovilas Gylys, Seimo narys

Naujosios Vyriausybės programą teigiamai vertinu vien todėl, kad joje bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje kalbama apie gerovės valstybės su-kūrimą, apie socialinės atskirties ma-žinimą, kuris, mano įsitikinimu, tik trikdo ekonominę visos šalies plėtrą. Tad svarbiausias programos sudary-mo principas yra sveikintinas.

Tik gaila, kad labai mažai kalbama apie priemones programiniams tiks-lams įgyvendinti. Net apie progresi-nius mokesčius, apie kuriuos šnekėta labai daug ir seniai, čia vos užsime-nama, lyg nenoriai. Matyt, todėl, kad Darbo partijos atstovai į juos žiūri labai skeptiškai? Ir konkrečios padi-dintos minimalios mėnesinės algos programoje neaptikau.

Vis dėlto tikiuosi, kad gairės gero-vės valstybei sukurti bus nubrėžtos ir jų nuosekliai bus laikomasi. Tegul po pusmečio ar po metų, bet bus imama-si realiai mažinti socialinę nelygybę.

Labai teigiamai vertinu ketinimą atsisakyti mokinio krepšelio. Tai prin-cipinis dalykas – nevalia rinkos san-tykių tvarką diegti viešajame sekto-riuje. Beje, tokių krepšelių nėra nie-kur kitur Europoje, tik Gruzijoje, kuri, spėju, nuo mūsų ir nusižiūrėjo.

Kita problema yra ta, kad mūsų politinis elitas niekaip neišsivaduo-ja iš Laisvosios rinkos instituto pro-paguojamos doktrinos. Programo-je kalbama apie viešojo sektoriaus svarbą, keliama bendrojo gėrio prob lematika, tačiau giluminio su-vokimo pritrūko. Apie svarbiausius kriterijus kalbama paviršutiniškai. Socialdemokratai turi daug valdymo patirties, todėl, manau, kad šis do-kumentas galėjo būti nuoseklesnis.

6 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštisPrieblandos

(Užs. 637)

Per pirmą šių metų pusmetį užfiksuoti 629 atvejai, kai buvo mėginta papirkti pareigūnus. korupcija policijoje, palyginti su pernai metais, padidėjo beveik 2 proc.

Policijos departamento Imuni­teto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius informavo, kad „at­likus sociologinį tyrimą paaiškėjo, jog net 79 proc. Lietuvos gyventojų pasirengę spręsti problemą duoda­mi kyšį, o 56 proc. duotų kyšį. Tai kelia nerimą.“

„Labai svarbu, kad visuomenė padėtų kovoti su korupcija ir negun­dytų pareigūnų, nepapirkinėtų“, – ragino gyventojus D.Malaškevičius.

Anot jo, dauguma korupcijos atvejų siejami su Kelių eismo tai­syklių pažeidimu. Net 44 proc. ky­šio davėjų yra neblaivūs vairuotojai.

Šiemet jau pradėti 32 ikiteismi­niai tyrimai dėl kyšius paėmusių pareigūnų. Pasak pareigūno, kyšiai imami ne be vadovų žinios. 25 proc. vadovų nubausti už tai, kad nesu­gebėjo įtikinti pavaldinių, kad šie neimti kyšių, o priešingai – skati­no. „Pareigūnus, kurie sugebėjo at­sispirti įspūdingomis sumomis duo­damų kyšių, skatiname piniginėmis premijomis. Tai yra puiki priemonė ir pavyzdys kovojant su korupcija“, – teigė D.Malaškevičius.

Pareigūno teigimu, pati didžiau­sia šiemet siūlyta suma siekia 12

tūkst. eurų, mažiausia – nuo 7 Lt ir keliasdešimt centų.

Per pirmą pusmetį pareigūnams siūlyta paimti beveik 80 tūkst. Lt. Daugiausia – beveik 25 tūkst. Lt – Vilniaus apskrityje. Kyšiai duodami įvairiomis valiutomis – rubliais, sva­rais sterlingų, latais, eurais, litais. Be abejo, mėginama atsipirkti ir daik­tais – dyzelinu, šampanu, malkomis, net pėdkelnėmis. Didžioji norėjusių papirkti dalis – vietos gyventojai, nors netrūksta ir užsieniečių.

„Žinoma, pareigūnai papirkinė­jami ne tik keliuose, bet ir turgavie­tėse, kur prekiaujama akcizinėmis prekėmis. Kartais kriminalinės poli­cijos pareigūnai paperkami siekiant nutraukti ikiteisminius tyrimus“, – sakė D.Malaškevičius.

Pasak jo, nors korupcija šalyje auga, pareigūnai tampa daug at­sparesni gundymui juos papirkti ir vis dažniau praneša apie tai.

Pristatydami šiuos rezultatus, Policijos departamento atstovai priminė vairuotojams, kad ikiteis­minį tyrimą galima pradėti ne tik tada, kai buvo duotas kyšis, bet ir kai kyšis buvo pasiūlytas, pažadė­tas ar susitarta dėl jo. Už tokią vei­ką numatyta bauda, laisvės apribo­jimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4–7 m.

VL ir balsas.lt inf.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, bendradar-biaudami su Valstybine mokesčių inspekcija ir Vilniaus apygardos prokuratūra, išaiškino pridėti-nės vertės mokesčio grobstymo schemą. Gerai nusikalstamą veiklą maskavusi nusikalstama 14 asme-nų grupuotė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 2 mln. Lt.

Visiems grupuotės nariams pa­reikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos. Tarp įta­riamųjų – „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančių bendrovių vadovai.

Praėjusią savaitę įtariamųjų sulaiky­mo operacijos metu buvo atlikta dau­giau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvena­

mosiose ir darbo vietose. Kratų metu rastas ir išimtas neteisėtai laikomas šaunamasis ginklas su šoviniais, šešių realiai veiklos nevykdžiusių priedan­gos įmonių antspaudai, bankų čekių knygelės, elektroninio banko sąskai­tų valdymo slaptažodžių generatoriai, suklastoti dviejų Lietuvoje registruotų įmonių apskaitos dokumentai, kiti ty­rimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.

Išaiškintoje mokesčių grobstymo schemoje surinkta duomenų, kad, siekdami nuslėpti milijonines sumas, nusikalstamos grupuotės nariai įsigy­davo jokios realios veiklos nevykdan­čias įmones. Suklastojus tokių įmo­nių veik los ir apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, atliktų dar­bų priėmimo–perdavimo aktus, su­tartis ir kitus dokumentus), vėliau jie būdavo perduodami jau realiai veikian­čioms Vilniuje ir Kaune registruotoms įmonėms. Pastarosios įmonės, atsiskai­tydamos už tariamai atliktus darbus, pervesdavo pinigus į nusikalstamos grupuotės narių įsigytų ir valdomų įmonių sąskaitas. Įtariama, kad pini­gai, pervesti nusikalstamos grupuotės narių įsigytoms įmonėms, vėliau buvo gryninami ir grąžinami realią veiklą vykdžiusių įmonių savininkams.

VL ir balsas.lt inf.

Audrius Bareišis

Verslo skaidrumas Lietuvo-je vertinamas vos 5,5 balo iš 10 galimų. Šiais metais pagal ko-rupcijos suvokimo indeksą Lie-tuva pakilo dviem pozicijom aukščiau nei pernai ir užėmė 48 vietą iš 176.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algiman­tas Akstinas pasakojo, kad, nepai­sant viešai išsakytos kritikos, gali­ma įžvelgti ir tam tikrų teigiamų su korupcija susijusių problemų sprendimo pokyčių. „Šiuo metu vyksta dialogas su politikais. Ga­lima pasidžiaugti, kad per kelerius metus pagaliau pavyko pasiekti, kad korupcijos problema apskri­tai būtų matoma. Neužmerkiamos akys matant problemas“, – teigė A.Akstinas.

Anot jo, skandalas muitinės sistemoje tik įrodė, kad korupcija Lietuvoje klesti: „Sprendžiant šias problemas būtina ieškoti ir diegti modernias technologijas. Reikia ma­žinti žmogiškojo faktoriaus svarbą. Tada įvairios paslaugos būtų sutei­kiamos per trumpesnį laiką ir suma­žėtų galimybių manipuliuoti. Mo­dernios technologijos padėtų išvalyti sistemą nuo nusikalsti linkusių dar­buotojų arba bent jau sumažintų ko­rupciją.“

Asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrie­nė pasakojo, jog vienas verslininkas

prisipažino, kad kolegos iš jo šaipo­si, kai jis prisipažįsta sąžiningai mo­kantis atlyginimus savo darbuoto­jams. „Tokia situacija nėra normali, todėl būtina keisti verslininkų po­žiūrį“, – sakė ji.

Tyrimų kompanijos SIC projek­tų vadovė Edita Jurkienė pridūrė, kad apie klestinčią korupciją atvirai kalbėjo atstovai įmonių, kurios el­giasi sąžiningai ir nebijo to dekla­ruoti: „Tačiau tenka pripažinti, kad iki šiol atsiranda verslo subjektų, ku­rie palankių sprendimų sulaukia dėl įtakingų pažinčių. Deklaruodamas skaidrų verslą esi nustumiamas į už­ribį, tačiau taip neturėtų būti. Tiek valdžios, tiek visuomenės atstovai privalo aiškiai pasakyti, kad yra prieš korupciją. Tik tada pavyktų pasiekti apčiuopiamų rezultatų.“

Organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pa­sakojo, jog pirmiausia būtina keisti Lietuvoje įsitvirtinusį mentalitetą, kad viskas įmanoma tik duodant kyšį arba vengiant mokėti mokes­čius. „17 proc. Lietuvos verslinin­kų pripažįsta, kad bent kartą per metus yra davę kyšį atitinkamoms institucijoms, jog būtų priimtas jiems palankus sprendimas arba pavyktų išvengti baudžiamosios arba administracinės grėsmių. Tik pakeitę požiūrį galime tikėtis po­slinkio į priekį. Kol korupcija bus toleruojama įvairiose grandyse, tol įveikti jos niekaip nepavyks“, – tei­gė S.Muravjovas.

Pareigūnus gundo kyšiaisKaltinimai PVM grobstymu

Technologijų invazija padėtų sumažinti korupciją Lietuvoje?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Petro Malūko nuotrauka

Vida TavorienėVL žurnalistė

naujoje Parovėjos seniūnijoje ūkininkaujančių Vaidutės ir Vy-tauto Stankevičių fermoje įdiegta „DeLaval“ savanoriška melžimo sistema. Į pastato statybas, tech-nologines naujoves ir kitą įrangą ūkininkai investavo 5 mln. Lt, iš jų 2 mln. Lt – tai parama iš Euro-pos Sąjungos ir nacionalinio biu-džeto lėšų.

Melžėjas pakeitė robotai

Didžiausio šalyje ekologinio pie­no ūkio savininkai – vieni iš nedau­gelio šalies ūkininkų, pasiryžusių diegti pažangiausias technologijas.

280 galvijų fermoje nereikės nė vienos melžėjos – jų darbą atliks įrengti 4 melžimo robotai. Kaip veikia kompiuterizuotai valdoma savanoriška melžimo sistema, ste­bės vienas specialistas. Šiam darbui Stankevičiai į ūkį pasikvietė jauną specialistą Artūrą Abromaitį.

„Fermoje karvės galės laisvai pri­eiti ir prie pašarų, ir prie melžimo robotų, ir prie guoliaviečių. Galvi­jai patys ateis į melžimo patalpą. Kompiuteriu bus nustatyta, kada jie bus melžiami. Jei karvė prašysis melžiama anksčiau laiko, robotas jos nemelš“, – aiškino fermos vado­

vas, kuriam ūkio savininkai Vaidu­tė ir Vytautas įteikė simbolinį me­dinį raktą.

Prie melžimo robotų galvijai bus pratinami pamažu. „Ne visi galvi­jai prisitaikys prie tokio melžimo būdo. Kaip pagyvenusiems žmo­nėms sunku priprasti dirbti kom­piuteriu, taip ir 8–10 laktacijų kar­vėms sunku prisitaikyti prie robotų. Taigi prie naujos sistemos pirmiau­

sia pratinsime pirmaveršes“, – sakė A.Abromaitis.

Melžimo robotas – tai hidraulinė roboto ranka, kuri atlieka visus su melžimu susijusius darbus: suran­da spenius, nuplauna juos vandeniu, masažuoja, dezinfekuoja ir kt. Kom­piuteryje yra fiksuojami įvairūs kie­kvienos karvės duomenys: primilžis, tekėjimas, laidumas ir kita.

Nukelta į 9 p.

Ūkininkų žiniosPRIEDAS APIE ŽEMėS ŪKĮ, EKONOMIKą, RINKą

2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

(Ka. 106)

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

Į „Valstiečių laikraščio“ re-dakciją kreipėsi Biržų ir rokiš-kio rajono ūkininkai. Jie pasako-jo, kad pastarosiomis dienomis iš Lietuvos sėklininkystės aso-ciacijos (LSA) gavo neįtikėtinai

dideles selekcinio užmokesčio sąskaitas. žemdirbiai sakė, kad dauguma ūkyje auginamų sėk­lų buvo pirktos sėklininkystės ūkiuose ir tik nedidelė jų dalis buvo sava. todėl jie nesupran-ta, už ką reikia mokėti, ir prie-volę mokėti šį užmokestį laiko reketu.

Neaiškios sąskaitos

Gautas sąskaitas žemdirbiams būtina apmokėti per 30 dienų. Beje, prie selekcinio užmokesčio sąskaitos pridėtas ir raštas, kuriame teigiama, kad 2012 m. kiekvienas žemdirbys, auginantis daugiau negu 30 ha sau­gomų veislių javų ar rapsų (apsėjęs

šiuos plotus nesertifikuota sėkla), turi sumokėti selekcinį užmokestį: už javus – 8 Lt už ha, už rapsus – 18 Lt už ha. Bulvių augintojams, kurie yra paso­dinę daugiau kaip 10 ha minėtų dar­žovių, už hektarą teks pakloti 70 Lt. „Norime, kad mums išaiškintų, kodėl turime du kartus mokėti už sertifi­kuotą sėklą, juk už ją jau mokėjome pirkdami“, – kalbėjo ūkininkai.

Mokestis būtinas

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto, selekcinis užmokestis buvo nusta­tomas pagal ūkininkų pateiktas pa­sėlių deklaracijas. „Deklaracijas pildė patys, kaip užpildė, tokias ir sąskaitas gavo. Tik patys ūkininkai žino, ko­kias veisles sėjo“, – dėstė pirminin­kas. Jis pabrėžė, kad ūkininkams teks mokėti ne už visus pasėlius, o tik už tas veisles, kurių apsaugą reglamen­tuoja ES dokumentai.

„Ūkininkai nevengia naudoti ne­sertifikuotų veislių. O juk gera sėkla – derliaus garantas. Nemokėdami selek­cinio užmokesčio, negalėsime auginti naujausių veislių augalų, padedančių užtikrinti gausesnį derlių“, – sakė LŪS pirmininkas. Jis pridūrė, kad pasėjus sertifikuotą sėklą gaunamas 2–3 t iš ha didesnis derlius. Tačiau ūkininkai ser­tifikuotos, gerai paruoštos sėklos nu­perka mažai, tik 20–30 proc. „ES reg­lamentuose buvo numatytas 50 proc. licencinio užmokesčio tarifas. Mes su­sitarėme, kad jis būtų kuo mažesnis, siektų 25 proc. Tai kainai pritarėme“, – sakė J.Talmantas. Todėl 2013–2014 m. už hektarą javų bus mokama 9 Lt, už rapsų – 23 Lt, o už hektarą bulvių liks 70 Lt selekcinis užmokestis.

Nukelta į 8 p.

Selekcinio užmokesčio sąskaitose – painiava

Nepagrįstai didelis selekcinis užmokestis sukėlė ūkininkų są-myšį ir pasipiktinimą.

Petro Malūko nuotrauka

Ekologiniame ūkyje galvijus pratins prie robotųBiržų rajone iškilmingai atidaryta didžiausia Lie-tuvoje melžimo robotais aprūpinta pieno ferma.

naująją Vaidutės ir Vytauto Stankevičių fermą pašventino evangelikų re-formatų kunigas rimas Mikalauskas. Autorės nuotrauka

nuo 2013 m. Lietuvoje prasi-deda pensijų sistemos reforma, kuri leis žmonėms sukaupti di-desnes pensijas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensi­jų fondus žmogus galės mokėti pa­pildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio dar­bo užmokesčio šalyje. Naujoji tvarka būtų taikoma naujiems dalyviams, sutartis pasirašysiantiems nuo kitų metų sausio 1 d., taip pat tiems esa­miems pensijų kaupimo dalyviams, kurie patys išreikštų norą dalyvau­ti naujoje sistemoje. Pastarieji tada turėtų parašyti prašymą konkrečiam pensijų fondui, t. y. tam, kuriame jie jau kaupia papildomą pensijos dalį.

Nuo 2016 m. papildomos žmo­gaus lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. jo draudžiamųjų pajamų, papildomos – iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vi­dutinio šalies darbo užmokesčio.

Nukelta į 8 p.

Pensijų sistemos naujovės

Martyno Vidzbelio nuotrauka

8 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 7 p.

Taip pat nustatyta, kad maksi­malus atskaitymas nuo pervedamos įmokos 2013 m. būtų 2 proc. ir pa­mažu jo visai nebeliktų, o maksimalus atskaitymas nuo turto nuo 2013 m. būtų 0,65 proc. konservatyviuose ir 1 proc. kituose pensijų fonduose. Sumažinus šiuos atskaitymus, pa­didėtų žmonių kaupiamos sumos.

Nuo 2013 m. balandžio iki rugsėjo esamas pensijų kaupimo dalyvis turės apsispręsti, ar nori tęsti kaupimą pri­vačioje kaupimo sistemoje, ar nori jį baigti ir nuo 2014 m. grįžti į „Sodrą“. Antros pakopos pensijų fonduose su­kaupta dalis ten ir liktų, o gyventojas į juos galėtų „grįžti“ bet kada.

Jei žmogus neketina mokėti savo lėšomis papildomos įmokos, jis pen­siją ir toliau galės kaupti ir „Sodro­je“, ir antros pakopos fonduose, ta­

čiau nebus papildomo skatinimo. Jei gyventojai norės papildomai primo­kėti ir susikaupti didesnę pensiją, jie turės parašyti prašymą. „Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus (šiuo metu 1,5 proc.) bus to­kie: 2013 m. – 2,5 proc., 2014 m. – 2 proc., nuo 2020 m. – 3,5 proc.

Taip pat numatytos papildomos įmokos – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio – vienam iš pen­sijų kaupime dalyvaujančių tėvų, ku­rie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sod­ros“ arba bus draudžiami pensijai gau­ti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei bus auginami du vaikai iki trejų metų, ir trigubinamos, jei bus auginami trys tokie vaikai.

Nuo 2013 m. išankstinių pensijų gavėjai, dalyvaujantys pensijų kau­pime, galės gauti ir išmoką iš pen­sijų fonde sukauptų lėšų.

Mitai, kuriuos paneigia Socia-linės apsaugos ir darbo ministerija

1 mitas: „Į pensijų kaupimą visi varomi per prievartą.“

Dirbantys žmonės pensijų kaupi­mo dalyviais gali tapti savanoriškai, pa­sirašydami pensijų kaupimo sutartis su

pasirinkta bendrove, taip pat pasirink­dami, kaip norėtų investuoti perveda­mą „Sodros“ įmokos dalį. Pasirašyda­mi kaupimo sutartį, žmonės sutinka, kad dalis jų pinigų, kuriais užtikrina­ma ateities „Sodros“ pensija, iš anksto pervedami į jų pensijų sąskaitą, ir pats žmogus gali nuspręsti, kaip šie pinigai turi būti investuojami iki jo senat vės. Kaip ir gaunant pensiją iš „Sodros“, pasinaudoti šiais pinigais bus galima tik sulaukus pensinio amžiaus (arba gaunant išankstinę „Sodros“ pensiją).

2 mitas: „Vieną kartą tapęs pen­sijų kaupimo dalyviu, esi bejėgis ką nors pakeisti.“

Pensijų kaupimo dalyviai gali keis­ti pasirinktą pensijų kaupimo ben­drovę ar tos pačios bendrovės pen­sijų fondą, jei jų netenkina šio fondo veiklos rezultatai. Tai jie gali daryti ir atsižvelgdami į savo amžių ar situaciją finansų rinkose.

3 mitas: „Jei nesulauksiu pensi­nio amžiaus, visus mano pinigus pa­siims pensijų fondas.“

Mirus pensijų kaupimo dalyviui, pensijų fonde esantys pinigai paveldi­mi pagal testamentą ar pagal įstatymą. Jei dalyviui nėra prievolės už sukauptą

sumą įsigyti pensijų anuiteto (išmokos iki gyvos galvos, kurią už sukauptas lė­šas moka gyvybės draudimo bendrovė), sulaukęs pensinio amžiaus, jis gali gauti sukauptas lėšas kaip vienkartinę išmoką ar periodines išmokas.

4 mitas: „Moterys kaip pensijų kaupimo dalyvės diskriminuojamos.“

Apskaičiuojant pensijų anuitetą, kurį iki gyvos galvos asmeniui mo­kės gyvybės draudimo bendrovė, re­miamasi tikėtina gyvenimo trukme. Vyrų ir moterų mirtingumo lentelė­mis, kuriose nurodyti skirtingi išmo­kų dydžiai (kai ta pati sukaupta suma vyrams dėl trumpesnės tikėtinos gy­venimo trukmės padalijama trumpes­

niam laikotarpiui, o moterims dėl di­desnės gyvenimo trukmės – ilgesniam laikotarpiui), Lietuvoje bus naudoja­masi tik iki šių metų gruodžio 20 d. Nuo gruodžio 21 d. įsigalios reikala­vimas remtis vienodais vyrų ir moterų mirtingumo duomenimis.

5 mitas: „Sodrai“ pensijų kaupi­mas yra per didelė našta.“

Pensijų kaupimas – tai vienas iš il­galaikės tvarios pensijų sistemos dė­menų. Senėjant visuomenei senatvės pensijų stabilumas užtikrinamas rizi­kos naštą padalijant socialinio drau­dimo ir privatiems pensijų fondams, taip pat gyvybės draudimo bendro­vėms bei profesinių pensijų fondams.

Atkelta iš 7 p.

„Todėl noriu pridurti, kad taupy­dami ir nepirkdami sertifikuotų sėk lų ūkininkai praranda tūkstančius. Ne­verta rinkti trupinių, kai duonos ke­palai laksto į šalis“, – patarė LŪS pir­mininkas.

Prašo pateikti išvadas

Nustatant selekcinio užmokesčio dydį ir mokėjimo tvarką skaidrumo ir tikslumo pasigedo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis. Todėl, pasak LŽŪBA prezidento, asociacijos prezidiumas kreipėsi į Lietuvos arbitražo asociacijos Ar­bitrų­ekspertų kolegiją su prašymu pateikti išvadas, ar nebuvo pažeis­tos ūkių teisės susitarti su selekci­ninkais dėl selekcinio užmokesčio

dydžio ir mokėjimo tvarkos. „LR augalų veislių apsaugos įstatyme numatyta, kad šio už­mokesčio dydis ir mokėjimo tvar­ka nustatomi selekcininko arba jo įgalioto atstovo ir ūkininko ar kito žemės naudotojo tarpusavio susita­rimu. Tačiau Lietuvos sėklininkys­tės asociacija, kaip teigiama, turė­dama selekcininkų įgalioto atstovo statusą, susitarimų su ūkiais neren­gė“, – pabrėžė J.Kraujelis. Daugelis stambių ūkių su tokiais sprendimais nesutiko, nes neturėjo galimybių pa­tys derėtis su selekcininkais ar jų at­stovais dėl selekcinio užmokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. Pa­sak J.Kraujelio, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo nariai, atstovau­jantys tik daliai ūkių, įgaliojimų nu­statyti selekcinio užmokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką neturėjo. Todėl prašoma Arbitrų­ekspertų kolegijos

išaiškinti, ar LSA ir ŽŪR spren­dimus privalo vykdyti žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai, kai pastarieji nebuvo asmeniškai informuoti apie šiuos sprendimus ir nesuteikė įga­liojimų ŽŪR veikti jų vardu. Taip pat klausiama, ar nebuvo pažeistos žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų teisės patiems derėtis su selekcinin­kais arba jų atstovais dėl selekcinio užmokesčio dydžio ir jo surinkimo tvarkos. Pasak LŽŪBA prezidento J.Kraujelio, prašoma iki išvadų ga­vimo jų asociacijos nariams nesiųs­ti selekcinio užmokesčio sąskaitų.

Padeda išsiaiškinti nesusipratimus

LSA, kuri administruoja selekcinio užmokesčio surinkimą ir paskirstymą, gavo leidimą iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir disponuoja pa­sėlių deklaravimo duomenimis. Kiek­vienas žemdirbys, auginantis daugiau negu 30 ha saugomų veislių javų ar rapsų (ir apsėjęs šiuos plotus nesertifi­kuota sėkla), privalės sumokėti numa­tyto dydžio selekcinį užmokestį. Tai padaryti turės ir bulvių augintojai, au­ginantys daugiau kaip 10 ha bulvių. Se­lekcinį užmokestį administruojančios LSA vadovas Julius Grašys sakė, kad tarp žemdirbių nesusipratimų atsira­do dėl neteisingai užpildytų deklaraci­jų. „Pildydami deklaracijas žemdirbiai, matyt, ne toje skiltyje įrašė sertifikuo­tas ir nesertifikuotas sėklas. Tačiau jei

jie turi dokumentus, privalo mums atsiųsti sąskaitą faktūrą. Jas ūki­

ninkai gali siųsti tiek elektro­niniu paštu (nuskenuotą dokumentą), tiek papras­tu laišku“, – aiškino LSA vadovas. Pasak J.Grašio, gavę reikiamus dokumen­tus, jie ūkininkams išsiųs naujas, pataisytas sąskai­tas. LSA vadovas dar kartą

pridūrė, kad už sertifikuotą sėklą mokėti nereikia, mo­

kama tik už savo ūkyje padau­gintą sėklą. J.Grašys mano, kad

kitais metais ūkininkai atidžiau pil­dys deklaracijas ir klaidų neįvels. Todėl šiais metais visiems ūkininkams, kurie kreipėsi į LSA, viskas buvo geranoriš­kai paaiškinta.

LSA vadovas sakė, kad su ūkinin­kais šiuo klausimu bendraujama ne vienus metus, buvo atlikta apklausa ir ūkininkai sutiko mokėti selekcinį užmokestį. „Jau daugiau nei šešerius metus kalbame šiuo klausimu su ūki­ninkais. Buvo ir 7 metų pereinamasis laikotarpis. Sėklininkystės asociacija kovojo, todėl Lietuva turėjo ilgą lai­kotarpį, kurio nė viena kita šalis ne­turėjo“, – sakė LSA vadovas. J.Grašys pridūrė, kad šį užmokestį turi mokėti ne tik ūkininkai, bet ir LŽŪBA nariai.

Ūkininkų žinios

Naujienos trumpai

(Ka. 10)

Selekcinio užmokesčio sąskaitose – painiava

Ūkininkai turi žinoti, kad už sertifikuotą sėklą mokėti nereikia, moka-ma tik už savo ūkyje padaugintą sėklą.

Petro Malūko, Martyno Vidzbelio nuotraukos

Trichiniliozės židinysElektrėnų savivaldybės teritori-

joje Semeliškių ir Vievio medžiotojų būrelių nušautų dviejų šernų mėgi-niuose nustatyta trichineliozė. Tri-chinelėmis užsikrėtę šernai buvo sumedžioti Semeliškių seniūnijos Tvertinių kaimo ribose ir Vievio se-niūnijos Panerių miške. Užsikrėtę šernai sunaikinti UAB „Rietavo ve-terinarinė sanitarija“.

„Mūsų krašte beveik du dešimt mečius nebuvo nustatyta trichineliozės atvejų. Šis atvejis rodo, kad kažkur apylinkėse yra tos ligos židinių. Medžiotojams ir gyvulių augintojams dar kartą reikėtų priminti, kad dėl trichi-neliozės privalu ištirti kiekvieną nušautą šerną ir paskerstą kiaulę. Medžiotojams būtina laikytis bio-loginės saugos priemonių. Sume-džiotų smulkių žvėrelių gaišenas ir laukinių žvėrių atliekas išmesti galima tik žvėrių dorojimo aikšte-lių duobėse, griežtai draudžiama naudoti kaip jaukus ar jų mėsa šerti naminius gyvūnus. Šiais me-tais ūkininkai pastebi didelį pelių ir žiurkių antplūdį, o padidėjusi graužikų populiacija tik didina pa-vojų“, – dėstė Elektrėnų valstybi-nės maisto ir veterinarijos tarny-bos viršininkas Albertas Amšiejus.

Specialistai primena gyvento-jams, kad jei jie vaišina kitus na-muose skerstų kiaulių patiekalais, pagamintais iš mėsos, nepatikrin-tos veterinarijos gydytojo, ir jei jie užsikrečia trichinelioze, užsitraukia ne tik moralinę, bet ir teisinę atsa-komybę. Visą skerdyklose paskers-tų kiaulių mėsą privaloma tikrinti dėl trichineliozės.

VMVT inf.

Pensijų sistemos naujovėsRaimundo Šuikos nuotrauka

žmogus gali bet kada pakeisti pensijų kaupimo įstaigą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

92012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis Ūkininkų žinios

(Užs. 638)

Ekologiniame ūkyje galvijus pratins prie robotų

Atkelta iš 7 p.

Dėkojo partneriams ir darbuotojams

Fermos atidarymo proga Parovė­jos kultūros namuose buvo surengta konferencija „Savanoriška melžimo

sistema VMS“. Ūkininkų pasveikin­ti atvažiavo Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Nacionalinės mo­kėjimo agentūros, valstybės įmonės „Pieno tyrimai“, bendrovės „Gyvu­lių produktyvumo kontrolė“, Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovai, kolegos iš kitų rajonų, vie­tos bendruomenė ir verslo partneriai. Pastaruosius padėkos raštais ir savo spaustais sūriais apdovanojo Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai. Tokių apdo­vanojimų taip pat sulaukė ūkį kurti padėję darbuotojai ir specialistai.

„Šiandien šventė ne tik mūsų šei­mai, bet ir kaimo bendruomenei, nes dirbame visi kartu“, – džiaugėsi ūkio šeimininkė Vaidutė.

Vytautas prisipažino, kad įgyven­dinti investicinį projektą buvo ne­lengva. Karas su Biržų rajono aplin­kosaugininkais, pasibaigęs teismu, pristabdė ūkininkų planų vykdymą. Pieno gamintojai pradėjo abejoti, ar tęsti ūkio modernizacijos projektą. Tačiau besvarstydami ūkininkai ap­sisprendė įdiegti melžimo robotus.

„Naujos technologijos patrauklios jaunimui – robotai sutaupo daug lai­ko, tad galima turėti ir daugiau laisva­laikio“, – teigė V.Stankevičius.

Dabar ekologiniame ūkyje laikoma apie 400 melžiamų karvių. Dalis jų bus melžiama be robotų. Ateityje pieno ūkį ketinama didinti iki 600 galvijų. Ūkininkai gamina ekologišką pie­ną, kurį parduoda netoliese esančiai bendrovei „MGL Baltija“.

Ūkį kūrė nuo nulio

Pieno gamintojai mena, kad visi ūkininkavimo metai buvo nelengvi. Prieš maždaug keturiolika metų Vai­dutės tėviškėje, nuo ledynmečio laikų išlikusiame riedulyne, nuo nulio kur­tis ir ūkininkauti pradėjusi šeima žino, kad gyvulių augintojų duona nėra saldi.

„Kai būdavo sunku, tyliai dainuo­davau. Vieną dainą dabar norėčiau padainuoti visiems“, – gražiu balsu visus nustebino V.Stankevičius.

Biržiečiai vieni pirmųjų šalyje pra­dėjo kurti ekologinį pieno ūkį. Ir eko­

logiško pieno gamybai, ir pašarų ruo­šimui keliama daugybė reikalavimų, tačiau Vaidutei ir Vytautui toks ūki­ninkavimas – prie širdies. Aplinką tausojančią žemdirbystę pasirinko dėl šio krašto ypatumų – čia žemės ne­derlingos, pievos nusėtos akmenimis.

2007 m. jų ūkis pelnė antrą vie­tą „Pažangiausio ekologinio ūkio“ konkurse, o Biržų rajone sureng­tame konkurse „Inovatyvus jauno­jo ūkininko ūkis“ tapo nugalėtoju. Ūkininkai sėkmingai įgyvendino ne vieną europinės paramos ir nacio­nalinio biudžeto lėšomis remiamą projektą ir modernizavo pieno ūkį.

Stankevičiai savo patirtimi noriai dalijasi. Jų ūkyje ekologinio ūkinin­kavimo patirties semiasi kolegos už­sieniečiai, čia rengiami seminarai, va­saros stovyklos jaunuoliams iš viso pasaulio. Žemės ūkio specialistai ir mokslininkai Stankevičius vertina už pažangų ūkininkavimą, veža į jų ūkį svečius. Fermose įdiegus išmaniąsias technologijas, biržiečiai gali sulaukti daugiau ir vietos, ir užsienio turistų.

Padidėjo primilžis

Melžimo robotai – jau ne naujie­na ir Lietuvoje, tačiau pieno ūkiuo­se jų dar nedaug. Kartu su biržiečių ūkyje įrengtais Lietuvoje yra 11 mel­žimo robotų. Ne tiek daug jų ir vi­same pasaulyje – apie 20 tūkstančių.

Pirmas melžimo robotas prieš dvidešimt metų buvo įrengtas Olandijoje, o idėja jį sukurti gimė dar anksčiau Švedijoje. Populiarė­

ti robotai pradėjo 1997 m. Lie­tuvoje pirmi du melžimo robotai buvo įrengti prieš penkerius metus Edvardo ir Vandos Kesminų ūkyje, Plungės rajone.

Mokslininkai tvirtina, kad robotų panaudojimas pieno ūkių fermose pa­didina darbo našumą ir atlaisvina žmo­nes. Be to, pasak UAB „DeLaval“ ge­neralinio direktoriaus Albino Šulinsko, melžiant robotais iki 15 proc. išauga galvijų produktyvumas. Savanoriška melžimo sistema leidžia stebėti bandą ir sumažinti galvijų sergamumą.

Kesminų ūkyje buvo atliekamas tyrimas, kokią įtaką melžimas ro­botais turi primilžiui ir pieno sudė­čiai. Tyrimą atlikęs Genadijus Vo­robjovas teigė, kad pradėjus melžti robotais primilžiai padidėjo iki 18,5 proc., pagerėjo ir pieno riebu­mas bei baltymingumas.

G.Vorobjovas biržiečius pieno gamintojus perspėjo, kad pirmais mėnesiais melžiant robotais gali padaugėti somatinių ląstelių pie­ne, tačiau vėliau jų pradeda mažėti. Tyrimas Plungės ūkyje parodė, kad melžiant robotais somatinių ląstelių skaičius sumažėja iki 6 proc.

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto docento Rolando Bleiz­gio, žemės ūkio ateitis priklausys nuo naujovių taikymo. Auganti maisto produktų paklausa pasaulyje keičia ūkininkavimo modelį, tampa patrau­klesnės investicijos į žemės ūkį.

„Ateityje pranašesnės bus tos šalys, kuriose bus plėtojamas konkurencin­gas žemės ūkis“, – sakė R.Bleizgys.

Fermoje karvės galės laisvai prieiti ir prie pašarų, ir prie melžimo robotų, ir prie guoliaviečių.

Specialistai pastebi, kad galvijams labai patinka siūbuojantys šepečiai nugaroms pasikasyti.

robotizuotą melžimo sistemą prižiūrės į ūkį pakviestas jaunas specialistas Artūras Abromaitis. Vidos Tavorienės nuotraukos

10 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Jolita ŽurauskienėVL žurnalistė

kaip peržiemos pasėliai, pri-klausys ne tik nuo pasirinktų veis-lių, bet ir nuo oro sąlygų: staigūs šalčiai jiems padarys žalos.

Gražūs pasėliai

Pasvalio rajono ūkininkas Auri­mas Garlauskas pasėjo 180 ha žie­minių kviečių ir 120 ha žieminių rapsų. Be lietuviškų žieminių kvie­čių veislių ‘Ada’, vokiškos ‘Zenta’, ūkininkas pasėjo Lietuvoje prieš pusantrų metų užregistruotą ‘Fa­mulus’ veislę, ne tik derlingą, bet ir atsparią iššalimui. „Šiais metais pabandėme pasėti ir kitų naujų žie­minių kviečių veislių. Pernai nuo šalčių nukentėjo tik 10 proc. kvie­čių, kuriuos teko pavasarį atsėti“, – sakė A.Garlauskas. Žieminių rapsų sėjai ūkininkas naudojo hibridines ir linijines veisles ‘Titan H’, ‘Hor­net H’, ‘Gladius H’, ‘DC Exquisi­te H’, ‘DC Secure H’, ‘Visby H’, ‘NK Technik H’, ‘Cult’, ‘Sunday’. „Žieminių pasėlių būklė gera, to­kia pati, kaip ir pernai. Šiandien jie atrodo šiek tiek išvarginti lietaus ir vėjų. Manau, kad tokios sąlygos – ne itin tinkamos žemės ūkio kul­tūroms, tačiau sunku prognozuoti, kokią įtaką tai padarys būsimam derliui“, – sakė Pasvalio rajono ūki­ninkas.

Pasiruošę žiemoti

Ukmergės rajono Žemaitkiemio ūkininkas Zenonas Vaičiulis žiemi­

niams kviečiams skyrė 500 ha, žie­miniams rapsams – 150 ha. Jis sėjai pasirinko lietuvišką žieminių kvie­čių veislę ‘Ada’, kuri puikiai auga ir dera visuose dirvožemiuose. Ši veis­lė yra atspari iššalimui. Z.Vaičiulis pasėjo ir derlingą danišką kviečių veislę ‘Skagen’. Žieminiams rap­sams ūkininkas pasirinko ne tik hibridines, bet ir linijines veisles. „Kviečius sėjome anksti – rugsėjo 9–15 d. Laukai buvo apsėti per še­šias dienas, todėl pasėliai vienodai išaugo, susidarė trijų lapelių ūgliai, susiformavo krūmijimosi mazgas. Pasėliai rudenį atrodė labai gražiai. Manau, kad jei Dievulis duos gerą orą, jie sėkmingai peržiemos“, – pa­brėžė Z.Vaičiulis.

Pasak Ukmergės rajono ūkinin­ko, rapsai, kurie buvo sėti į pūdy­mus, atrodo idealiai, šiek tiek pras­čiau atrodo rapsai, sėti į ražienas. „Žieminiai rapsai taip pat gerai pa­sirengė žiemoti. Jie jau nupurkš­ti fungicidais – augimo reguliato­riais, todėl rapsų kūgeliai nesistiebia aukštyn ir virš žemės paviršiaus –vos 20 mm“, – sakė Z.Vaičiulis.

Žiemkentiškos veislės

Pasak AB „Linas Agro“ agrotech­nologijų plėtros vadybininko An­driaus Lukoševičiaus, pastaraisiais metais siekiama, kad kuo daugiau žiemkenčių sėk mingai peržiemotų. „Yra paskaičiuota, kad neperžiemo­jusių javų persėjimas ūkininkui vidu­tiniškai kainuoja 600 Lt už ha. Taip pat prarandama 0,5–0,75 t/ha­1 der­liaus“, – sakė A.Lukoševičius. Pui­kų žieminių javų peržiemojimą le­mia ne tik veislės žiemkentiškumas, bet ir augalų išsivystymo lygis bei būsimos žiemos orų sąlygos. „Ilga­mečiai mūsų stebėjimai parodė, kad 0,9 laipsnio pasėlių peržiemojimo tikimybę galima pasiekti tik nepa­žeidžiant svarbiausių agrotechni­nių reikalavimų ir naudojant veisles, kurių žiemkentiškumas didesnis nei 8–8,5 balo“, – sakė A.Lukoševičius. Todėl 2011 ir 2012 m. sėjai ūkinin­kams buvo siūlomos šios veislės: ‘Ko­vas DS’ – 8,6 balo, ‘Ada’ – 8,7 balo, ‘Zentos’ – 8,6 balo, ‘Famulus’ – 8,7 balo, ‘Mulan’ – 7,6 balo. „Nustatyta, kad pasėjus net ir mažesnio žiem­

kentiškumo veislių sėklas, galima dar papildomai padidinti pasėlių žiem­kentiškumą iki 8–8,5 balo, jei iki ru­dens pabaigos išauga stiprūs augalų pasėliai. Tai leidžia ūkininkams pasi­rinkti ir šiek tiek žemesnio nei 8–8,5 žiemkentiškumo balo, tačiau didelio produktyvumo ir geros grūdų koky­bės žieminių kviečių veisles“, – pri­dūrė A.Lukoševičius.

Siūlo ankstinti sėją

Mokslinių bandymų duomenys rodo, kad kviečiai geriausiai per­žiemoja, jei jie optimaliai įsikrūmi­ję (2–4 šalutiniai ūgliai), turi stiprų krūmijimosi mazgą su gerai išsivys­čiusia šaknų sistema. Augalų išsi­vystymo lygį lemia ne tik priešsė­lio rūšis, tręšimai, sėklinių grūdų kokybė, bet ir sėjos laikas. Pasak A.Lukoševičiaus, šiais metais jie žemdirbiams siūlė žieminius kvie­

čius sėti rugpjūčio 5–20 d. „Supran­tama, kad tai – ankstesnė sėja nei įprastai ir ją sunku įgyvendinti. Ta­čiau kad pasėlis sėkmingai peržie­motų, o vidutinis varpos produkty­vumas būtų ne mažesnis kaip 1,5 g, būtina sėti siūlomu laiku. Taip pat rekomenduojama žieminius kvie­čius patręšti didesnėmis normomis fosforo ir kalio trąšų“, – pridūrė A.Lukoševičius. Pasak AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros va­dybininko, žieminiams kviečiams, įsikrūmijusiems iki spalio pirmos dekados pabaigos, pakaks maisto elementų ir jie suformuos optima­lių parametrų varpų užuomazgas ne tik pagrindiniuose, bet ir šalutiniuo­se stiebuose. Žieminių kviečių žie­mojimas priklauso nuo jų užsigrū­dinimo rudenį.

Teks dirbti pavasarį

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulte­to profesoriaus Albino Šiuliausko, atliktos ūkininkų apklausos parodė, kad šį rudenį šalies ūkininkai sti­priai vėlavo pasėti žieminius kvie­čius. Net apie 30 proc. pasėlių pasė­ta spalį, jie buvo tręšti mažesnėmis normomis trąšų. „Vadinasi, nema­žos pasėlių dalies žiemkentiškumas priklausys tik nuo veislių savybių. Be to, pavasarį ūkininkai privalės kviečius papildomai patręšti ir fos­foro bei kalio trąšomis. Pasėlius jie turės nupurkšti herbicidais ir atlikti daug kitų darbų. Jų nereikia daryti, jei rudenį laikomasi naujos tech­nologijos reikalavimų“, – pridūrė A.Šiuliauskas.

Ūkininkų žinios

(Užs. 642)

Užsigrūdinusiems žiemkenčiams pavojų mažiauŽiemkenčių pasėliai ar-tėjančią žiemą pasitin-ka tinkamai pasirengę.

Puikų žieminių javų peržiemojimą lemia ne tik veislės žiemkentiškumas, bet ir augalų išsivystymo lygis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

112012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Merkinės seniūnijoje įsikūru-sios Pilnų namų vaistažolių ūkio ir kaimo bendruomenės veikla labai tinka norintiesiems pasi-domėti gerosios praktikos pa-vyzdžiais pasinaudojus Lietu-vos kaimo plėtros 2007–2013 m. prog ramos priemone: ekologiš-kų ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų augini-mo, perdirbimo ir tiekimo rinkai privalumais, palyginti su įprasti-ne produkcija.

Pilnų namų bendruomenė – vyrų vienuolija – užsiima labai įvairia veikla – nuo vaistažolių auginimo iki pagalbos vyrams, patekusiems į priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų.

Pilnų namų idėjaTaigi Pilnų namų bendruome-

nė Dzūkijos nacionaliniame parke, miško apsuptyje... Kodėl būtent Pil-nų namų? Ką reiškia šis prasmin-gas pavadinimas? Į šį klausimą „Valstiečių laikraščiui“ atsakė ben-druomenės steigėjas kunigas Vale-rijus Rudzinskas: „Idėja kilo iš Šven-tojo Rašto Evangelijos, kai Viešpats pateikia palyginimą apie vestuves. Jis prašo pakviesti vienus, antrus, trečius. Tačiau daugelis buvo užim-ti, kiekvienas ieškojo pasiteisinimo. Tada Dievas paprašė atvaryti visus iš visų kampų, iš patvorių, iš lau-kų, iš pakelių, iš visur, kad jo namai būtų pilni. Todėl mes, atsiliepdami į šį Evangelijos kvietimą, kad Dievo namai būtų pilni, iš visur, iš kur tik galime, kviečiame žmones į Dievo gailestingumo šventę. Tokia Pilnų namų bendruomenės pavadinimo ir įsikūrimo istorija.“

Pilnų namų bendruomenė – jau 15 metų veikianti vyrų vienuolija. Be to, kaip jau rašyta, bendruome-nė kviečia visus, taigi ji pasirinko misiją pagelbėti į alkoholio, narko-tikų ir kitų priklausomybių gniauž-tus patekusius vyrus. Čia jiems su-teikiama psichologinė reabilitacija.

Nors bendruomenė gauna pa-ramą iš įvairių įmonių, fondų, fi-zinių asmenų, ir pati bando, kiek jėgos leidžia, užsidirbti. Dirba visi – kiek turi galimybių ir laiko, dirba vienuoliai, dirba atsikratyti įvairių priklausomybių norintys vyrai, dar samdomos darbščiosios Panaros kaimo moterėlės ir, žinoma, no-rintys talkininkauti svečiai. Svar-bu, kad bendruomenė sėkmingai naudojasi ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama.

Veikia kaip suderintas mechanizmas

Mus pasitikusi Pilnų namų ben-druomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė džiaugiasi tokia para-ma. Juolab kad nedideliame ben-druomenės ūkyje įvairios progra-mos, įvairūs įgyvendinami projek-

tai veikia kaip gerai suderintas me-chanizmas: pagal vieną programą atliekami vieni darbai, pagal kitą tęsiami kiti darbai.

„Pilnų namų vaistažolių ūkis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemo-nės „Agrarinės aplinkosaugos išmo-kos“ programoje „Ekologinis ūkinin-kavimas“, todėl už ekologines vaista-žoles gauna išmoką 1 687 Lt už ha“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Ište-klių ir kokybės politikos departa-mento Agroaplinkosaugos ir ekolo-ginio ūkininkavimo skyriaus vyriau-sioji specialistė Daiva Bagdevičiūtė.

Pilnų namų ūkis dar augina braš-kes ir obuolius, kuriuos naudoja ga-mindamas arbatas. Taigi pagal mi-nėtą programą už uogas ir vaisius dar gauna 1 780 Lt už ha išmoką. „Kompensacinė išmoka mokama dviem etapais: 50 proc. pareiškė-jui apskaičiuotos paramos sumos sumokama įvertinus paraišką (ne-nustačius neatitikčių, išmokama vė-liausiai iki kitų metų vasario 1 d.), o likusi 50 proc. suma pagal kiekvie-ną pasėlių grupę atskirai sumoka-ma po to, kai pareiškėjas pateikia Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18 lentelę „Ekologiškų pro-duktų realizavimo apskaita“, – pri-minė D.Bagdevičiūtė.

Užaugina ir surenka per 100 rūšių augalų

Pilnų namų bendruomenė nuo 2005 m. spalio 28 d. pradėjo įgy-

vendinti projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionali-niame parke pavyzdys“. Bendruo-menę konsultuoja ekologinio ūkio savininkas ūkininkas Juozas Sinke-vičius. Jis mielai padeda sutvarkyti dirbamos žemės plotus.

Beje, projektas susietas ir su kitu tikslu – sekti senosiomis vienuoly-nų tradicijomis ir įkurti ekologinį vaistinių bei prieskoninių augalų ūkį. Jame įrengtas ir parodinis vais-tinių augalų herbulariumas. „Her-bulariumą įrengėme tęsdami vie-nuolynų tradiciją. Tai – taisyklingų geometrinių formų vaistinių augalų daržas“, – aiškino R.Jakubonienė.

Bendruomenės žolynuose augi-nama daugiau kaip 40 rūšių pries-koninių ir vaistinių augalų. Dar apie 60 pavadinimų augalų ren-kama pievose ir miškuose. „Augi-name ežiuoles ir paprastąsias su-katžoles, medetkas, raudonėlius, čiobrelius, pipirmėtes, jonažoles ir renkame grikių žiedus. Iš viso dir-bame 6 ha. Visus darbus atlieka-me rankomis. Žemę geriname žo-lių kompostu, nenaudojame jokių trąšų, net ekologiškų“, – pasakojo R.Jakubonienė.

Šįmet bendruomenės ūkyje iš-džiovinta net apie 500 kg įvairių vaistažolių. Dirba 6 moterys iš Pa-naros kaimo. Jos dirba specifinius darbus – augina, ravi ir prižiūri vaistažoles, o vyrai atlieka sun-kesnius fizinius darbus.

Džiovykla naudoja saulės energiją

Bendruomenės ūkyje auginti ir surinkti augalai džiovinami sertifi-kuotoje ekologiškoje džiovykloje. Čia žaliava kruopščiai atrenkama – vartotojams pateikiamos tik ge-riausios kokybės vaistažolės.

„Džiovykla įrengta pagal visus maisto paruošimo technologinei linijai keliamus reikalavimus. Joje išdžiovintos vaistažolės ypatingos, nes džiovinamos naudojant saulės šilumos energiją. Todėl vaistažolių fizinė struktūra išlieka, jos išsaugo natūralią spalvą, kvapą ir skonį“, – pasakojo R.Jakubonienė.

Be to, džiovykloje džiovinamos uogos, vaisiai ir grybai. Joje su-montuotas 140 kv. m dydžio sau-lės kolektorius – vienas džiovyklos stogo šlaitas. Jis gamina reikiamą šilumą vaistažolėms džiovinti. Beje, tai – didžiausias tokios paskirties statinys Lietuvoje. Bendruomenė, gamyboje naudodama atsinauji-nančią saulės energiją, prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.

Saulės kolektoriaus įranga kai-navo per 78 tūkst. Lt, tačiau pa-dėjo bendruomenei sutaupyti net 85 proc. elektros energijos. Pagel-bėjo įvairios įmonės. Nors statant džiovyklą naudotos ne Kaimo plė-tros 2007–2013 m. programos pa-ramos lėšos, būtent džiovykla pa-deda pasinaudoti ES parama. Kaip?

„Tai – ne bet kokia, o sertifikuota džiovykla. Jei bendruomenė jos ne-turėtų, negalėtų vaistažolių apdoro-ti, perdirbti, todėl negalėtų gauti ir ES išmokų už užaugintą produkci-ją. Taigi nors programos ir parama skiriasi, jos padeda pasiekti bendrą tikslą“, – sakė R.Jakubonienė. Beje, Pilnų namų bendruomenė dar keti-na dalyvauti Varėnos rajono vietos veiklos grupės veikloje, jos projekto vertė bus 166 666 Lt.

Vaistažolės – sveikatai gerinti ir patalpoms puošti

Pilnų namų ūkyje iš ekologiškai užaugintų ir išdžiovintų vaistinių au-galų gaminamos įvairios arbatos ir dviejų rūšių vaistinių augalų mišiniai. Specifinis mišinys skirtas sveikatai gerinti, o kitas, kaip sako bendruo-menės projektų vadovė, skirtas nau-doti kasdien kūnui ir sielai. Reikėtų pridurti, kad Pilnų namų bendruo-menė pirmoji šalyje pradėjo gaminti lietuviškų vaisių arbatą, pagardin-tą džiovintomis uogomis ir vaisiais.

Naujausias bendruomenės gami-nys – prieskoninių augalų mišiniai, kuriais gardinami įvairūs patiekalai: salotos, sriubos, mėsos ir daržovių troškiniai, žuvies, mėsos bei žvėrie-nos gaminiai. Bendruomenė varto-

tojams siūlo kelis prieskoninių auga-lų mišinius. Žinoma, visa produkcija yra ekologiška, užauginta ir surinkta Panaroje – bendruomenės laukuose ir šalia plytinčiuose miškuose.

Vaistinius augalus vienuoliai naudoja ne tik savo reikmėms – gydo aplinkinių kaimų gyventojus. Be to, kvapieji augalai naudojami ir patalpoms, pavyzdžiui, bažny-čiai, aromatizuoti. Dar šiais simbo-liniais augalais puošiama bažnyčia ir vienuolynas bei visa jo teritorija. Be to, vaistines arbatas Pilnų namų bendruomenė sėkmingai parduoda ekologiškų produktų parduotuvėse.

Beje, auginant ir renkant žalia-vą bei ją apdorojant, visuose eta-puose naudojamas tik rankų dar-bas. Be to, vaistinių ir prieskoninių augalų auginimas ir gamyba ser-tifikuota VšĮ „Ekoagros“, visi Pilnų namų ūkio gaminiai pažymėti tai įrodančiais ženklais, galiojančiais visose ES šalyse.

Pagalba patekusiesiems į priklausomybės pinkles

Pilnų namų bendruomenė vyk-do Europos socialinio fondo pro-jektą, pagal kurį padeda socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patirian-tiems asmenims integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties. Atliekama reabilitacija asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų (alkoho-lio, narkotikų ir kt.), kompiuterinių žaidimų. Šiuos žmones bendruo-menė laikinai apgyvendina, teikia socialines ir psichologines bei inte-gracijos į socialinę aplinką ir darbo rinką paslaugas.

Bendruomenė priima tik vyrus nuo 18 iki 35 metų amžiaus. Kodėl nepriima vyresnių? Todėl, kad pir-miausia reikia padėti tiems, kurių gyvenimą dar įmanoma pakeisti. Ži-noma, gal įmanoma pakeisti ir vy-resnio amžiaus žmonių įpročius, ta-čiau buvo atvejų, kai žmonės pikt­naudžiavo tokia bendruomenės pa-rama. Štai pensinio amžiaus sulau-kęs žmogus pasiprašo į bendruome-nę. Čia jis maitinamas, turi geras gy-venimo sąlygas, šalia gamta, be to, jis gauna pensiją ir už nieką nereikia mokėti. Gerai, tačiau bendruomenė – ne globos namai. Jos misija kita.

Pasak R.Jakubonienės, realiai žmogus gali pasikeisti per metus ar pusantrų metų. Tačiau bendruo-menė negali sulaikyti norinčių-jų bendruomenę palikti anksčiau. „Nors sakome, kad reabilitacijai už-tenka pusantrų metų, iš bendruo-menės žmonių mes neišvarome. Paprasčiausiai jie patys pasitrau-kia į jiems įprastą gyvenimą. Gaila, kad neretai vėl įklimpsta į buvusias bėdas“, – pasakojo R.Jakubėnienė.

Kai kurie grįžta ir bando vis-ką pradėti iš naujo. Tiesa, grįžti į bendruomenę iš jos išėjus galima tik po metų, kad pasikeistų aplin-ka. Taigi Pilnų namų bendruome-nė užsiima labai įvairia veikla – nuo vaistažolių auginimo iki pagalbos vyrams, patekusiems į priklauso-mybės nuo alkoholio ar narkoti-kų pinkles.

ES parama

(Užs. 504)

Pilnų namų bendruomenė – gerosios praktikos pavyzdys

Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė rūta Jakubonienė džiaugiasi ES pa-rama ir centų tikslumu gali pasakyti, kiek darbai kainavo, kiek pavyko sutaupyti.

Albino Čapliko nuotrauka

12 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Lina Jauniškė

Po renovacijos daugiabučių gyventojai labiausiai akcentuoja pastebimai sumažėjusias sąskai-tas už šildymą. Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį ne vien tik į šil-dymo kainų mažinimą ar namo apdailą, bet ir į smarkiai pagerė-jančias gyvenimo sąlygas.

Dažnai pasitaiko, kad renova-cijos metu gyventojai savo na-mus pernelyg užsandarina. Į tokį namą nepatenka reikiamas oro kiekis. todėl specialistai ragina atkreipti dėmesį į vėdinimo sis-temų svarbą renovuojant dau-giabučius.

Pagerėja patalpos mikroklimatas

Renovuojant daugiabutį nepasi-rūpinus reikiama vėdinimo sistema dėl prastos oro cirkuliacijos butuose oro kokybė prastėja. „Viena didžiau-sių klaidų, daromų renovuojant na-mus, yra ta, kad nekreipiama dėme-sio į vėdinimą – namas po renovaci-jos dažniausiai būna labai sandarus, o tada į namą nepatenka oro, neveikia natūrali ventiliacija, juk žmogus per vieną valandą turi gauti apie 15 m3/h lauko oro“, – teigė techninės priežiū-ros vadovas Vytautas Rimkus.

Specialistai pataria, kad kaip tik šioje vietoje taupyti nederėtų – ven-tiliacijos sistemos pertvarkymas tu-

rėtų būti akcentuojamas, juolab kad jų įrengimą pagal atnaujinimo prog­ramą remia valstybė. Daugelis žmo-nių vėdinasi prasivėrę buto langus, nors toks vėdinimas yra neefekty-vus. Todėl įrengiamos specialios vė-dinimo sistemos, kurios į gyvenamą-sias patalpas padeda patekti švie-žiam, bet šiltam orui.

Sutrikdyta ventiliacija

„Pagal šiuolaikines normas vė-dinimas turi vykti pro langus, t. y. oras turi įeiti pro langus ir iš-eiti pro vėdinamąsias angas. Dau-gelis puikiai žino, kad per 30–40 metų ar daugiau šios angos daž-niausiai užanka ar kitaip susidėvi ir būna neveiksmingos, tad oras ne-kokybiškai ištraukiamas“, – teigė „Renovacijų konsultacijos“ direk-torius Renatas Zinkevičius. „Įsta-čius plastikinius ar medinius lan-

gus, nutraukiamas natūralus oro filtravimas, kuris būdavo anksčiau. Kai kurie žmones įrengia vėdinimo groteles, bet taip būna retai, vis dėlto pro jas daugiau įeina šalčio nei šviežio oro.

Tinkamai ventiliacijai užtikrinti įrengiamos vėdinimo sistemos, va-dinamos priverstinio vėdinimo sis-temomis. Jos skirtos tam, kad oras patektų į gyvenamuosius kambarius ir būtų pašalinamas iš funkcinių pa-talpų (vonios, tualeto, virtuvės).

Kaip pagerinti vėdinimą

Siekiant, kad oras patektų į gy-venamąsias patalpas ir būtų paša-linamas iš funkcinių patalpų, gali-ma įrengti paprastą mechaninę pri-verstinio vėdinimo sistemą. Sienoje gręžiamos skylės, kuriose įrengiami natūralaus oro tekėjimo kanalai, tu-rintys šilumos ir garso izoliaciją: ne-naudojant jokios elektros, natūraliai pro juos įteka oras.

Šiuose priverstinės ventiliacijos įrengimuose yra specialūs oro siur­bliai, kurie statomi funkcinėse pa-talpose. Pagal poreikius tam tik­ru greičiu iš ten oras pašalinamas ir išretinamas, o į gyvenamąsias patalpas patenka šviežias, gaivus oras. Taip pastate vyksta oro cirku-liacija. Tai – paprastesnis vėdinimo sistemos variantas. Tokia sistema leidžia apie 30 proc. vėdinimo iš-laidų sutaupyti, palyginti su vėdi-nimu pro langą.

Grįžtanti šiluma

Be to, vėdinti galima ir įrengus re-kuperacinę sistemą. Tai šilumogrąža vėdinant patalpas, kitaip tariant išei-nantis oras sušildo ateinantį ir atvirkš-čiai. Rekuperacinė sistema užima ne-mažai vietos pastate, tad ne visiems senesniems pastatams yra tinkama, nes butuose būna žemos lubos ir pan.

„Daugiabučiams sėkmingai ga-lima pritaikyti savotišką rekupera-cinės ir natūralaus oro pritekėjimo sistemų derinį – mechaninę privers-tinio vėdinimo sistemą su rekupera-cija. Išgręžus sieną įstatoma šilumą sugeriančių elementų pora. Pro vie-ną ertmę oras įtraukiamas, pro kitą išmetamas šiltas oras, kuris šildo vi-duje esantį elementą. Kai jis pakan-kamai sušyla, ventiliatorius pradeda traukti šviežią orą iš lauko, kuris at-eina pro tą patį elementą. Taip at-einantis oras yra sušildomas. Tokiu būdu galima sutaupyti apie 80 proc. energijos. Yra galimybė pagal poreikį prietaisą kada nori įjungti ar išjungti arba padidinti jo veikimo intensyvu-mą“, – pasakojo R.Zinkevičius.

Daugiau informacijos apie dau-giabučių namų atnaujinimą – www.atnaujinkbusta.lt arba nemo-kama telefono linija 8 800 200 12.

Investicijos

Indrė Adomonytė

2015 m. geležinkelis „rail Bal-tica“ sujungs penkis Europos miestus – Varšuvą, kauną, rygą, taliną ir Helsinkį. Įgyvendinus projektą, keleiviai ir kroviniai ke-lionės tikslą pasieks greičiau, bus mažiau teršiama aplinka.

„tarptautinis geležinkelis „rail Baltica“ skirstys sparčiai augančius keleivių ir krovinių srautus svarbiau-siomis šiaurės–pietų ir rytų–vaka-rų kryptimis bei gerins susisiekimą tarp Baltijos ir Šiaurės Europos ša-

lių, o ateityje – ir Vidurinės Azijos“, – sakė „rail Baltica“ direkcijos direk-torius Antanas Zenonas kaminskas.

Projektuos ir ties europinio standarto vėžę

Susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europa šiuo metu apsunkina rusiško standarto bėgiai. Įgyvendinant projek-tą „Rail Baltica“, nuo Lenkijos ir Lietu-vos sienos iki Kauno šalia šių bėgių bus nutiesta 120 km ilgio europinio stan-darto vėžė (1 435 mm), o nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos bus rekons-

truota esama 1 520 mm pločio vėžė. Tai yra pirmas tokio masto projektas, kurį įgyvendinant taikomi unikalūs inži-neriniai sprendimai – lygiagrečiai tiesia-mi skirtingų standartų traukinio bėgiai.

Bendras geležinkelio „Rail Balti-ca“ ilgis Lietuvoje bus 333 km, jis su-jungs Lenkijos ir Lietuvos sieną, Moc-kavą, Šeštokus, Marijampolę, Kazlų Rūdą, Kauną, Gaižiūnus, Radviliškį, Šiaulius, Joniškį, Lietuvos ir Latvijos sieną.

Baimintis nereikėtų

Modernios technologijos taiko-mos ne tik projektuojant geležinke-lį „Rail Baltica“, bet ir mažinant juo važiuosiančių traukinių skleidžiamą triukšmą bei vibraciją.

Daugiausia triukšmo kelia blo-gas bėgių sujungimas, jų kokybė ir paviršiaus nusidėvėjimas. Garso sti-prumas taip pat priklauso nuo bė-gių sandūrų – girdimą geležinkelio dundesį kelia ratų ir bėgių sandū-rų sąveika. Šiuo metu bėgių san-dūra yra kas 25 metrus, o atnau-jinus vėžę bėgių sandūra bus kas 300–400 metrų ir tai leis sumažinti geležinkelio keliamą triukšmą net iki 8 kartų. Taip pat tarp bėgių ir pabė-gių bus montuojami guminiai tar-pikliai, kurie sumažins važiuojan-čio traukinio keliamą triukšmą ir vi-braciją. Vibracija bus mažesnė ir dėl naujo skaldos balasto.

Prognozuojama, kad vien ilgi ir atnaujinti bėgiai bei guminiai tarpi-kliai garsą gali sumažinti iki 15 deci-belų, o tai tolygu lietaus ar lapų šla-mėjimo keliamam triukšmui.

Projektuojant siekiama pagerinti ar-čiausiai geležinkelio gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, bus sodinama aug­menija, keičiami seni gyventojų langai, statomos garsą izoliuojančios sienelės.

Pasiūlys darbo vietų

Pasak A.Z.Kaminsko, „Rail Baltica“ projektas skirtas plėsti ne tik geležin-kelių infrastruktūrą, bet ir visą logis-tinę grandinę, todėl nauji darbuoto-jai bus pritraukiami tiek geležinkelio projektavimo ir statybos darbams, tiek prie jo besikuriantiems verslams, tokiems kaip būsimas intermodali-nis terminalas Mockavoje, Šeštokuo-se esantis terminalas, birių medžiagų terminalas, Marijampolės LEZ, viešasis logistikos centras Kaune.

Projekto „Rail Baltica“ įgyvendi-nimas paskatins ekonominę regionų plėtrą, nes didelė dalis geležinkelio tiesimo darbams reikalingų medžia-gų bus perkama iš vietos tiekėjų.

Mažiausiai kenksmingas gamtai

Tyrimai rodo, jog traukinių trans-portas, palyginti su oro ar automobilių transportu, – mažiausiai aplinką ter-šianti transporto rūšis. Traukiniai išme-ta nuo trijų iki dešimties kartų mažiau anglies dvideginio nei automobiliai ar lėktuvai, todėl geležinkelis „Rail Baltica“ prisidės prie gamtos tausojimo.

„Rail Baltica“ – mažiau triukšmo ir daugiau darbo vietų

Modernios technologijos „rail Baltica“ projekte taikomos ne tik projektuo-jant geležinkelį, bet ir mažinant traukinių skleidžiamą triukšmą bei vibraciją.

fotodiena.lt nuotrauka

Pasak A.Z.kaminsko, „rail Baltica“ projektas skirtas plėsti ne tik gele-žinkelių infrastruktūrą, bet ir visą logistinę grandinę.

(Užs. 639)

Būsto atnaujinimas

(Užs. 435)

Vėdinimo sistemų svarba renovuojant daugiabučius

Turėtų būti akcentuojamas ven-tiliacijos sistemos pertvarkymas, juolab kad jos įrengimą pagal Dau-giabučių namų atnaujinimo prog­ramą remia valstybė.

Jei daugiabutis renovuojamas, bet neįrengiama reikiama oro judėjimo sis-tema, dėl prastos jo cirkuliacijos butuose oro kokybė prastėja.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotrauka

„Pagal šiuolaikines normas vėdi-nimas turi vykti pro langus, t. y. oras turi įeiti pro langus ir išeiti pro vėdinamąsias angas“, – teigė R.Zinkevičius.

132012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis Mūsų svetainė

Nijolė BaronienėVL žurnalistė

Apie kalnų ožkas, nūdienos ak-tualijas, neparklupdytą ant kelių Lietuvą ir dar daug ką jubiliejaus proga kalbėjomės su įmonių gru-pės „Džeirana“ valdybos pirmi-ninku Valdemaru Jaciku.

Nusistatė taisykles

Pasakodamas apie verslo pradžią, įmonių grupės vadovas prisiminė tą metą, kai griūvant Sovietų Sąjun­gai jis kartu su keliais bendramin­čiais nusprendė imtis iniciatyvos, nes buvo akivaizdu, kad skęstan­čiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas. „Norėjome kurti vakarietišką verslą. Tačiau tuo metu nebuvo nei įstaty­mų bazės, nei žinančių, kaip ką da­

ryti. Valstybė balansavo ant anar­chijos ribos. Viskas buvo sugriauta. Svarbiausiais darbas – atkurti ry­šius tarp tebeveikiančių įmonių, nes be tiekimo, be žaliavų įmonės buvo pasmerktos“, – sunkų, bet įdomų, kupiną iššūkių metą prisiminė pa­šnekovas. Tuomet penkių žmonių komanda ėmėsi veiklos. Iš pat pra­džių, pasak Valdemaro, buvo sutarta dėl esminių principų. „Tada nusista­tėme tokias taisykles: prekiaujame viskuo, išskyrus ginklus, narkotikus, moteris, naftą ir spalvotuosius me­talus. O galėjome praturtėti per ke­lias dienas. Reikėjo tik sutikti pabū­ti tarpininkais parduodant karinę techniką. Nesusigundėme tuomet dideliais pinigais ir dabar jų bet ko­kia kaina, pamindami moralės prin­cipus, nesivaikome“, – pabrėžė vers­lininkas.

Vardas – talismanas

Dažnas klausia, kodėl ir Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė, ir in­vesticinė grupė pavadinta tuo pačiu Džeiranos vardu. Juk taip pavadinta jokia žemės ūkio technika negami­nama. „Kai sukome galvą, kaip pa­vadinti steigiamą įmonę, buhalte­rė pasiūlė retą, Raseinių apylinkėse girdėtą mergaitės vardą – Džeirana. Pamanėme, kad skamba įdomiai ir gražiai. Tik vėliau išsiaiškinau, kad šis žodis reiškia „kalnų ožka“ – ne­paprastai ištvermingas, kantrus ir, suprantama, užsispyręs laukinės gamtos padaras“, – prisiminė pa­šnekovas. Anot jo, būtent ištvermės, kantrybės ir užsispyrimo reikia ko­piant kartais stačiais ir pavojingais verslo kalnų šlaitais. O toliau buvo dar gražiau. Gimus trečiam sūnui, Valdemaras su žmona nusprendė samdyti auklę. Jie buvo maloniai nustebę, kai draugų rekomenduo­ta auklė prisistatė Džeiranos vardu. „Tai buvo ta pati Džeirana, kurios vardas kažkada prigijo mūsų kuria­mai įmonei ir tapo tarsi talismanu. Beje, šiuo metu Džeirana – mūsų šeimos narė, puiki įmonės darbuo­toja“, – šypsojosi verslininkas.

„Kiek kainuojate?“

Šeimos nariais Valdemaras vadi­na visus investicinės grupės darbuo­tojus. Šiuo metu septyniose įmonėse dirba 230 žmonių. Kiekvienas iš jų reikalingas ir svarbus. „Galiu pasi­džiaugti, kad kadrų kaita pas mus nedidelė. Daug dirbančiųjų daugiau nei 6 metus ir daugiau nei 10 metų. Per šventę, be abejo, bus pagerbti geriausi darbuotojai. Visada sakau, kad kuo daugiau žmonės uždirba, tuo turtingesnis verslininkas. Juk pelno šaltinis – procentas nuo už­dirbtų pinigų“, – pabrėžė pašneko­vas. Su kiekvienu pretendentu į lais­vą darbo vietą jis kalbasi asmeniškai.

Kartais verslininką stebina ir ne­tikėtos reakcijos į paprastą klausimą „Kiek kainuojate?“, ir finansinis ne­išprusimas, kai žmogus nežino, ko­kius mokesčius jis moka valstybei, o kurią dalį mokesčių už jį sumo­ka verslininkas. „Būna taip, kad pa­klausęs „Kiek kainuojate?“, žmogaus veide pamatau įvairiausių jausmų gamą. Tyčia taip formuluoju klau­simą. O jei kas ima labai piktintis, esą, kaip drįstate, tai atsakau: „Ką gi, turbūt esate geresni už Ilgauską ar kitus sportininkus, kurie žino savo kainą, kai klubai juos perka. Manau, kad kiekvienas žmogus turi žinoti, kiek yra vertas. Ieškodamas darbo, jis turi mąstyti apie tai, kiek nau­

dos atneš įmonei, o ne vadovautis principu, kad jo pažįstamas, eida­mas tokias pat pareigas, gauna tiek, vadinasi, ir jam reikia ne mažiau“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Ir verslas, ir hobis

Kalbėdamas apie Lietuvos že­mės ūkį, jis pabrėžė, kad, skirtin­gai nei senųjų Vakarų Europos šalių ūkininkai, mūsų šalies žem­dirbiai turi daugiau šansų išlik­ti konkurencinėje kovoje. „Nors parama mūsų ūkininkams – iki keturių kartų mažesnė, bankru­tuojančių ūkių procentas išlieka

toks, koks buvo visada. O šalyse senbuvėse bankrotų dėl finansi­nės krizės daug daugiau. Kodėl? Atsakymas, mano manymu, pa­prastas: mūsų ūkininkai suderina dvi savybes, būtinas sėkmei: tai, ką jie daro, jiems yra ir verslas, ir hobis. Kitais žodžiais tariant, tai – gyvenimo būdas“, – apiben­drino Valdemaras. Vienas įmonės filialas veikia Airijoje, tad vers­lininkas galėjo palyginti ten ir čia žemės ūkio versle dirbančių­jų požiūrį. „Airijoje žemės ūkio verslas – tik hobis, už kurį turi mokėti visi šalies gyventojai. Ste­bina tai, kad šis požiūris toks na­tūralus, kaip ir tenykščių ūkinin­kų reikalavimas, kad jų policija penktadieniais nebaustų už vaira­vimą išgėrus. Airis, turėdamas ir 20 ha žemės, perka 250 arklio ga­lių traktorių vien tam, kad galė­tų pasipuikuoti prieš kaimyną. Drąsiai galiu teigti, kad mūsų ūkininkai, palyginti su Airijos žemdirbiais, yra išsilavinę, išpru­sę, žinantys, ko siekia. Tikiu jais ir manau, kad turime ne dėti pa­grindus atominei valstybei, o to­liau stiprinti šalies žemės ūkį, nes jau dabar planetoje trūksta mais­to, o kas bus toliau, nesunku nu­spėti“, – tikino verslininkas.

Nepavyko parklupdyti

Pasak jo, Lietuva – unikali ša­lis. „Dabar valstybės užkariau­jamos neskelbiant karo. Viskas labai paprasta. Finansinės krizės – tarsi viduramžiais naudotas krau­jo nuleidimas ligoniui. Išgy­vena tik stipriausi. Skandinavų bankams nepavyko parklupdy­

ti Lietuvos verslo. 2008 m. buvo 86 mlrd. paskolų ir 40 mlrd. in­dėlių, o 2012 m. – 54 mlrd. pa­skolų ir 45 mlrd. Lt indėlių. Re­gis, tai prieštarauja ekonomikos dėsniams ir sveikai logikai, tačiau tiesa tokia“, – sakė Valdemaras. Anot jo, gyvenantiesiems Vaka­ruose sunku ir beveik neįmanoma suprasti Sovietų Sąjungos okupa­ciją ištvėrusių mūsų šalies žmo­nių mentalitetą. Jis didžiuojasi, kad yra lietuvis ir tiki savo šalies ateitimi. Į Seimą V.Jacikas ne­siveržia. Verslininkas tikina, kad yra ką veikti ir Raseinių rajono savivaldybės taryboje.

Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo turtingesnis verslininkasTik gyvenantieji Lietuvoje gali suprasti, kad 20 metų versle – labai daug. Įmonių grupė „Džeirana“ – sėkmingo ir stabilaus verslo pavyzdys.

• Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė „Džeirana“ yra pirmoji ir didžiausia „Džeirana“ įmonių grupės įmonė, įkurta dar 1992 m. ir konkurencingai dirbanti nuo įkū-rimo iki šios dienos.

• 1997 m. ŽŪB „Džeirana“ pradėjo dirbti su Minsko trak-torių gamykla, o svarbiausia tai, kad itin sėkmingai po penkerių metų (2002 m.) įmonė tapo vienintele oficialia Baltarusijos Minsko traktorių gamyklos at-stove Lietuvoje.

• Traktorių importas augo kiekvienais metais: per 1998 m. į Lietuvą įvežti ir parduoti 184 „Belarus“ mar-kės traktoriai, 2003 m. – 897, o apogėjų prekyba pa-siekė 2011 m., kai Raseinių rajono ŽŪB „Džeirana“ įvežė ir pardavė 1 502 traktorius. Visi importuojami traktoriai yra sertifikuoti tarptautiniame sertifikavimo centre Vokietijoje. Bendrovės parduodamuose trakto-riuose nuo 2008 m. pradėti montuoti varikliai atitinka „Euro 3“ reikalavimus.

• 2010­aisiais ŽŪB „Džeirana“ ryžtingai ėmėsi naujo projekto – pradėjo surinkinėti mažos galios (35 AG) traktorius. Pir-maisiais gamybos metais pagaminta ir parduota 20 trak-torių, antraisiais – 96. Galima drąsiai teigti, kad projektas pasiteisino, nes šiuo metu bendrovė per mėnesį parduo-da po 22 šios markės traktorius. ŽŪB „Džeirana“, trakto-rius gaminanti pagal licencijas ir turinti gamybos bei ES sertifikatus, planuoja iki 2012­ųjų pabaigos pagaminti ir parduoti apie 250 mažos galios traktorių.

• Raseinių rajono ŽŪB „Džeirana“ vadovai ir darbuotojai su aiškia vizija žvelgia į ateitį, todėl prisideda prie jaunųjų ūkininkų ir žemės ūkio specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo, glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos mokymo įstaigomis. Kasmet bendrovė kviečia jaunus studentus tobulinti turimas žinias, atlikti praktiką. „Džeirana“ savo lėšomis yra įsteigusi MTZ traktorių laboratorijas Lietuvos žemės ūkio universitete bei VšĮ Kelmės PRC Tytuvėnų sky-riuje, kur ugdomi jauni specialistai.

Praėjusiais metais žŪB „Džeirana“ įvežė ir pardavė net 1 tūkst. 502 traktorius. VL archyvo nuotrauka

V.Jacikas didžiuojasi esąs lietuvis ir tiki mūsų šalies geresne ateitimi.Petro Malūko nuotrauka

„Džeiranos“ grupės įkūrėjas V.Jacikas pabrė-žė, jog verslas privalo būti patrauklus, ir va-dovaujasi Ričardo Bransono mintimi: „Verslas turi būti įtraukiantis, linksmas ir žadinti kūry-binius instinktus...“

14 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštisKelyje

Marius EidukonisVL žurnalistas

Šį savaitgalį baigėsi „Metų au-tomobilio 2013“ konkursas, kurį jau šešioliktą kartą surengė Lietu-vos žurnalistų autoklubas. Šiemet geriausiu išrinktas prieš daugiau nei mėnesį Paryžiaus automobilių parodoje debiutavęs septintosios kartos „Volkswagen Golf“.

Liaupsės nugalėtojui

Dešimties žurnalistų vertinimo komisija šiam, lietuvio širdžiai labai artimam automobiliui, skyrė dau­giausia balų – 67. Prieš savaitę šis vokiečių inžinierių kūrinys geriau­siu buvo pripažintas ir kaimyninėje Latvijoje. Tikimasi, kad dar ne vie­ną apdovanojimą automobilis gaus ir kitų Europos šalių metų automobilių rinkimuose, kurie dar nėra pasibaigę.

„Savo metų automobilį mintyse buvau išrinkęs dar spalio pabaigoje, kai dalyvavau pasauliniame „Volks­wagen Golf VII“ pristatyme Sar­dinijoje, į kurį buvo pakviesta apie 1,5 tūkst. žurnalistų iš viso pasaulio“, – sakė nuo pat pirmojo „Metų auto­mobilio“ konkurso vertinimo komi­sijoje dirbantis Mindaugas Grinius. Jis džiaugėsi, kad ir kitų komisijos narių nuomonė sutapo. „Savo važia­vimo savybėmis ir salono apdailos kokybe šis modelis daug geresnis už konkurentus, be to, klasės standar­tus jis tarsi pakelia į daug aukštesnį

lygį. Kiti klasės automobiliai taip pat yra geri, tačiau, šalia pastačius nau­jąjį „Golf“, jų savybės nublanksta“, – argumentus „už“ dėstė M.Grinius.

Komisijos senbuvį papildė ir nau­jokas „Metų automobilio“ konkur­se – žurnalo „AutoBild Lietuva“ vy­riausias redaktorius Jurgis Paplaitis. „Ideali ergonomika, puikus valdy­mas, didelės komplektacijos galimy­bės, įskaitant adaptyviąją važiuoklę, greičio palaikymo sistemą su stabdy­mu, nenukrypimo nuo eismo juostos bei ženklų atpažinimo sistemą. Susi­žavėjimo verti ir dinamiški TSI tur­bodyzeliniai varikliai su cilindrų at­jungimo funkcija. Galėčiau pasakyti, kad tai – visiems gyvenimo atvejams

tinkamas automobilis“, – sakė kon­kurso komisijos naujokas.

Vokiška trijulė

Antroje vietoje liko trečiosios serijos BMW. Komisijos nariai vienbalsiai su­tiko, kad tai – vienas iš daugiausia emo­cijų vairuojant suteikęs automobilis. Be to, dailiosios lyties atstovės šį automo­bilį išrinko „Metų aistros objektu“. Tre­čioje vietoje liko dar vienas automobilis, nuriedėjęs nuo konvejerio Vokietijoje. Tai „Opel Mokka“. Šiam automobiliu buvo skirta ir „Metų miesto visureigio“ nominacija. Vokietijos gamintojų au­tomobilis nugalėjo ir „Tautos auto­mobilio“ rinkimuose. Aplenkęs šve­

dišką „Volvo V40“, laimėtoju tapo „Audi A6 Allroad Quat tro“. Už šį autuomobilį balsavo 11 498 žmonės, o antroje vietoje likęs „Volvo“ pelnė tik 324 balsus. „Audi A6 Allroad Qu­attro“ įvertintas ir dar vienu prizu – pripažintas „Geriausiu verslo klasės automobiliu“.

Vis dėlto švedų „Volvo V40“ at­sigriebė kitoje nominacijoje. Jis buvo pripažintas „Saugiausiu automobiliu“, saugančiu ne tik žmones, sėdinčius au­tomobilio viduje, bet ir kitus eismo da­lyvius. „Automobilis yra saugus, kai vai­ruotojas apie avarinę situaciją sužino tik tada, kai automobilis pats jos išvengia“, – įteikdamas nominaciją sakė buvęs lenk­tynininkas Stasys Brundza.

Įvertino visus

Lengviausia šiais metais komisijos nariams buvo išrinkti „Metų visurei­gį“, nes šioje nominacijoje buvo tik du lygiaverčiai varžovai – sunkioms dar­bo sąlygoms pritaikyti pikapai „Ford Ranger“ ir „Isuzu D­Max“, pasižy­mintys panašiomis techninėmis cha­rakteristikomis. Šįkart vertesnis titulo pasirodė japonų „Isuzu D­Max“.

Sportiškiausiu metų automobiliu tapo du beveik techniškai vienodi „Subaru BRZ“ ir „Toyota GT86“, kurie konkurse dalyvavo kaip vienas automobilis. Geriausio dizaino au­tomobilis, be abejo, atiteko prancū­zams. „PSA Peugeot Citroën“ kon­cerno dizaineriams pavyko sukurti išties išskirtinio dizaino automobilį.

Nugalėjo visiems gyvenimo atvejams tinkamas automobilis

„Volkswagen“ koncerno gaminamas „Golf“ Lietuvoje jau antrą kartą tapo „Metų automobiliu“. fotodiena.lt nuotrauka

Tikrina blaivumą

Iki sekmadienio daugelyje Eu-ropos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, po-licijos pareigūnai vykdys transpor-to priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių, psicho-tropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus. Tai Euro-pos kelių policijos tinklo (TISPOL) inicijuota saugaus eismo akcija.

Praėjusiais metais analogiš-kos prevencinės priemonės metu 27­iose Europos šalys, tarp jų ir Lietuvoje, buvo patikrinta daugiau kaip milijono vairuotojų blaivumas. Išaiškinta 13 500 neblaivių ir 1 300 apsvaigusių nuo narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vairuotojų.

Per veinuolika šių metų mėne-sių, pirminiais duomenimis, mūsų šalyje išaiškinta daugiau kaip 11 000 neblaivių vairuotojų. Dėl jų kaltės užregistruoti 255 eismo įvy-kiai, kuriuose 25 žmonės žuvo, o 351 buvo sužeistas.

VL ir LKPT inf.

dallascarcrash.com nuotrauka

Moters pasaulisPRIEDAS APIE MoTERų PoMėgIuS, ŠEIMą IR BuITĮ

2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Trumpai

Audrius Bareišis

Lietuvoje esančiuose 107 vaikų globos namuose auga 4 870 nepil-namečių. Šiems vaikams valsty-bė skiria fiksuotą paramą, bet jos dažniausiai nepakanka, kad jaunie-ji taptų visaverčiais piliečiais. Sie-kiant sudaryti vaikų globos namų auklėtiniams geresnes gyvenimo ir mokymosi sąlygas, kasmet organi-zuojamos gerumo akcijos. Jų metu, ypač šventiniu laikotarpiu, paauko-jama net iki kelių milijonų litų.

Burbulo efektas

Aštuonerius metus televizijos pro­jekto „Išsipildymo akcija“ veidu bu­vusi Nomeda Marčėnaitė pyksta, kai gerumo akcijos siejamos su mada, kuri, deja, gali bet kada praeiti: „To­kie gražūs projektai turėtų būti nor­ma, tapti kasdienybe. Svarbiausia – pasiekti žmones ir parodyti jiems esamas prob lemas, kurios neišnyks­ta jau daugelį metų. Vaikų globos na­mai ir jų problemos niekur neišny­ko.“ N.Marčėnaitė svarstė, ar žmonės

žino, kiek Lietuvoje yra vaikų globos namų. Anot jos, retas pasakytų, kad tokių įstaigų yra daugiau kaip šimtas. Moteris paliko projektą, nes pastebėjo, jog jis pradėjo atitikti labiau televizijos nei gerumo akcijos formatą. „Tikrai žinau, kokia galinga jėga yra televizi­ja, todėl norėjau, kad būtų ne tik ren­kami pinigai, bet ir iš esmės keičiami valstybėje galiojantys įstatymai. Rink­ti pinigus vaistams, kurie gyvybiškai svarbūs sergantiems vaikams, yra la­bai gerai. Tačiau norėtųsi, kad kartu būtų daroma įtaka valstybei, jog ji pati

nupirktų reikalingų vaistų“, – pabrėžė N.Marčėnaitė. Anot jos, gerumo akci­jos labiausiai gali padėti „čia ir dabar“.

Dirbama ištisus metus

Ji pabrėžė, kad vykdant projektus, kurių metu renkami pinigai, dirba gau­si komanda: „Procesas vyksta ištisus metus. Puikiai prisimenu visą virtu­vę. Gerokai prieš „Išsipildymo akciją“ vos keli žmonės turėdavo apskambin­ti visus Lietuvoje esančius vaikų glo­bos namus ir kitas atsakingas įstaigas. Maža to, dar vasarą prasidėdavo pokal­biai. Būdavo svarstoma, kokiam tiks­lui šiais metais bus renkami pinigai.“ Darbas toli gražu nesibaigia ir „Išsipil­dymo akciją“ parodžius per televiziją. Surinkus pinigus, ieškoma optimalaus jų panaudojimo varianto. „Už surink­tus pinigus buvo ketinama kažką pirk­ti, todėl buvo ieškoma geriausių kainų. Kiekvienas daiktas buvo pristatomas ir pažymimas. Tai, kas matoma per tele­viziją, tėra maža dalelė viso milžiniško proceso. Pati savo uždarbį visada per­vesdavau į bendrą akcijos fondą. Bet nesakau, kad taip turėjo elgtis visi. Pa­vyzdžiui, moterys, kurios skambindavo žmonėms, atlikdavo visą juodą darbą, gaudavo labai menką atlygį. Žmonės daugiau dirbdavo iš idėjos. Matyda­vau jų pajuodusius paakius“, – pasakojo N.Marčėnaitė.

Skaidrumas privalomas

„Tikrai nebūsiu ta, kuri karksės, kad Lietuvoje yra per daug lab­daros projektų. Visiškai nesvarbu, kokiems tikslams renkami pinigai. Svarbiausia, kad jie padėtų išspręs­ti esamas problemas. Tačiau noriu pabrėžti, kad viskas turi būti nepap­rastai skaidru“, – pabrėžė moteris.

Nukelta į 16 p.

Tikroji gerumo kaina

retas kuris žino, kad vaikų namų Lietuvoje yra daugiau nei šimtas. Gerumo akcijos padeda pagerinti jų auklė-tinių gyvenimo sąlygas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Eglė ValionienėVL žurnalistė

Didžiosios metų šventės artė-ja stulbinamu greičiu. tie, kurie nespėjo sugalvoti, kaip papuošti namus ar ką dovanoti artimie-siems, idėjų pasisemti galėjo pra-ėjusį savaitgalį Vilniuje, LitEXPo parodų ir kongresų centre veiku-siose parodose „Šventė 2012“ ir „žiemos puokštė 2012“.

Parodos „Šventė“ lankytojus pa­sitiko daugiau kaip 90 dalyvių, siū­

lančių įvairias kalėdines rankų darbo puošmenas, papuošalus, žaislus, meno, tautodailės dirbinius. Daugiausia lan­kytojų dėmesio sulaukė šiltos vilno­nės šlepetės, kojinės, užtiesalai. „Šle­petes dovanosiu vyrui. Jam nuolat šąla kojos. Mėgstu pirkti praktiškas dova­nas“, – nauju pirkiniu džiaugėsi vil­nietė Zina. Ne ką mažiau populiarūs mugėje buvo rankų darbo papuoša­lai. Žinoma, jų pirkėjos – daugiausia moterys. Itin daug dėmesio sulaukė Virginijos kurti originalūs aksesua­rai – stikle įamžinti sudžiovintų gėlių žiedeliai, įvairių spalvų ir formų augalų lapeliai. Susižavėjimo kupini dailiosios lyties atstovių aikčiojimai prie prekys­talio priviliojo ir keletą vyrų.

Nukelta į 17 p.

Šurmuliavo kalėdinė mugė

Didesnė rizikaNustatyta, kad vaikai, gimę pa-naudojus dirbtinį apvaisinimą, gali dažniau sirgti astma. Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje ištyrė daugiau nei 13 tūkst. vaikų, iš jų ir 104 vai-kus, pradėtus naudojant dirbtinį apvaisinimą. Jie nustatė, kad dirb-tiniu būdu pradėti penkiamečiai maždaug dvigubai dažniau sirgo astma. Be to, jų astmai gydyti daž-niau prireikė vaistų, o tai rodo, kad ligos forma yra sunkesnė. Tačiau mokslininkai tvirtina, jog dar anks-ti teigti, kad dirbtinis apvaisinimas tikrai didina riziką susirgti astma.

Skaičiuoja prasčiau

Tarptautinis skaitymo ir skaičia-vimo gebėjimų tyrimas patvirtino seną stereotipą, kad berniukams skaičiuoti sekasi geriau nei mer-gaitėms. JAV mergaitės surinko 10 taškų mažiau nei berniukai. Tačiau kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje, mergaičių ir berniukų matematiniai gebėjimai buvo vie-nodi, o Islandijoje šie mergaičių ge-bėjimai buvo didesni. Išnagrinėjus tarptautinio skaitymo ir skaičiavi-mo gebėjimų tyrimo rezultatus ir palyginus juos su lyčių skirtumų indeksu, nustatyta, kad mergaičių ir berniukų gebėjimai sprendžiant matematikos uždavinius buvo tie-siogiai susiję su lyčių skirtumų in-deksu: šalyse, kur lyčių skirtumai didžiausi, geresnių rezultatų pa-siekdavo berniukai.

Kas trečias testas neigiamas

Genetikai kasmet sulaukia vis dau-giau prašymų DNR tyrimu patvir-tinti arba paneigti tėvystę. Vals-tybinės teismo medicinos tarny-bos prie Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos vyr. ekspertės Jūratės Jankaus-kienės duomenimis, 2010 m. teis-mo nutartimi buvo atliktas 361 DNR tėvystės nustatymo tyrimas, 2011 m. – 329, o per nepilnus 2012 m. šoktelėjo iki 420. „Neskai-čiuojame, kiek atvejų tėvystė būna patvirtinta, kiek paneigiama, tačiau iš patirties galime sakyti, kad kas trečiam į mus besikreipusiam vyrui DNR tyrimas patvirtina, jog vaikas – ne jo“, – tikino J.Jankauskienė. Jei ti-riamas vaikas, tėvas ir mama, Teis-mo medicinos tarnyboje DNR tyri-mas kainuoja 1 050 Lt, jei tik tėvas ir vaikas – 100 Lt brangiau. DNR tė-vystės nustatymas nekainuoja tiems gyventojams, kuriems valstybė ga-rantuoja antrinę teisinę pagalbą.

VL inf., VL archyvo nuotraukosMugėje buvo surengta netradicinė trylikos Lietuvos kūrėjų interjerinių lėlių paroda, kuri sudomino gausų būrį mugės lankytojų. Petro Malūko nuotraukos

16 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 15 p.

Ji pridūrė, kad didžiąją pinigų dalį visada pavykdavo surinkti iš žmonių. Todėl verslo struktūrų įtaka nebuvo tokia didelė, kaip galėjo atrodyti iš ša­lies. „Žinoma, jei stambi įmonė orga­nizuoja tokią akciją, įmonės pavadi­nimas bus paminėtas. Visi supranta, kad tai – reklama. Pati visa tai vadinu „šypsena ant televizijos veido“. Bet jei tokiu būdu daromi geri darbai, ko­dėl gi ne?“ – svarstė N.Marčėnaitė. Ji teigė, kad tokiuose televizijos pro­jektuose sunku laviruoti, nes tik su­jaudinti žmonės nori aukoti: „Akcen­tuodavome skaudžią problemą, nors už jos slypėdavo ir kiti labai svarbūs dalykai. Leisdavome sau gudrauti, nes žmonės sunkiai suvokia gilumi­nes problemas.“

Pinigų teorema

N.Marčėnaitę ypač piktina iki šiol vyraujanti nuomonė, kad globos namų auklėtinis per mėnesį gauna 2 tūkst. Lt. „Žmonės nepagalvoja, kad nuo tos su­mos atskaičiuojami atlyginimai auklė­

tojams, patalpų išlaikymo, renovaci­jos išlaidos, taip pat išlaidos maistui, vaistams, mokyklinėms prekėms. Lankiausi vaikų globos namuose ir mačiau, kad kai kurie vaikai turi tik vienas apatines kelnaites“, – pasakojo moteris. Ji iki šiol prisimena pirmą­sias labdaros akcijas, kai už asmeni­nius pinigus pirkdavo vaikams saldai­nių: „Negalėdavau nuvykti tuščiomis rankomis. Pamenu, kad po tokių ap­silankymų dalis kūrybinės grupės na­rių tiesiog negalėdavo sulaikyti ašarų.“

Per daug akcijų

O TV laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė mano, kad labdarų akcijų pernelyg gausu. „Kalba visą lai­ką sukasi apie pinigus arba apie mate­rialius daiktus. Atėję nauji žmonės ir organizacijos turėtų ieškoti kitų for­mų. Jų tikrai galima rasti, tačiau visi eina takais, kurie praminti dar prieš 10 metų. Gaila, kad žmonėms trūksta fantazijos“, – teigė E.Mildažytė. Be to, ji mano, kad ne visi žmonių paaukoti pinigai naudojami siekiant užsibrėž­to tikslo. „Žinau, kad telekomunika­

cijų bendrovės pasiima ketvirtį pel­no. Visos tokios bendrovės tvirtina, kad kiek viena televizija rengia po vie­ną akciją per metus, kuriai netaikomi jokie mokesčiai. Kurie tie nemokami projektai, negaliu pasakyti. Pati paty­riau nemalonumų, kai rengiau akciją Gruzijoje. Telekomunikacijų bendro­vės pasišovė atskaityti labai dideles su­mas. Pamenu, kaip pykausi su jomis, prašiau, kad imtų fiksuotą mokestį, o ne didžiausią procentą nuo surink­tų pinigų. Minėta akcija vyko 2010­ųjų pavasarį ir buvo skirta pabėgėlių vaikams. Viena bendrovė atsisakė bet kokių pajamų, tačiau visos kitos pasiė­mė 20–25 proc.“, – teigė E.Mildažytė.

Kontrastų pasaulis

Zarasų rajone esančių Antazavės vaikų globos namų direktorius Kęstu­tis Ražanas pasakojo, kad visos gerumo akcijos stipriai pagerino jo auklėtinių gyvenimo sąlygas. „Suprantama, kad gal ne visada viskas puikiai pavykda­vo, bet tai būdavo daugiau ne dėl or­ganizatorių, o dėl pinigų gavusių įstai­gų darbuotojų neapdairumo. Galbūt

kartais jie neįvertindavo, ko tuo metu labiau reikia vaikams. Tačiau per daug metų visose globos namų įstaigo­se tokių atvejų buvo labai nedaug“, – pabrėžė K.Ražanas. Anot jo, Lietu­vos valstybė vaikams skiria per mažai lėšų, tačiau reikia išmokti gyventi iš tiek, kiek gauni. „Daug bendravome su norvegais. Norvegijoje vaiko išlai­kymas dienai kainuoja tiek, kiek pas

mus mėnesiui. 1996 m. Vokietijoje vai­kui išlaikyti per metus buvo skiriama 250–360 tūkst. Lt, o pas mus šiandien skiriama vos apie 25 tūkst. Lt“, – kalbė­jo K.Ražanas. Jis pridūrė, kad tam tikrų kontrastų netrūksta ir Lietuvoje. „Vie­name Lietuvos kampelyje vaikai valgo už 14 Lt, o kitame – vos už 9,5 Lt. Taip yra todėl, kad viską sprendžia savival­dybės“, – sakė K.Ražanas.

Moters pasaulis

Tikroji gerumo kaina

Bananiniai sausainiai

0,5 stiklinės žemės riešutų sviesto, 0,5 stiklinės rudojo cukraus, 2–3 trinti bananai, 1,5 stiklinės miltų, 1 šaukštelis kepimo miltelių, žiups-nelis druskos, 50 g šokolado.

Dubenyje išplakite žemės riešu­tų sviestą ir cukrų. Bananus sutrin­kite šakute ir sumaišykite su gauta mase. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Po truputį berkite į riešutų svies­to masę ir maišykite tol, kol neliks sausų miltų. Šokoladą sukapokite ir įmaišykite į tešlą. Dvi kepimo skar­das išklokite kepimo popieriumi. Šlapiu šaukštu imkite po gabaliuką tešlos, rankomis formuokite rutu­liuką, dėkite į kepimo skardą ir šiek tiek suplokite šakute. Kartokite tol, kol neliks tešlos. Šiuose sausainiuo­se nėra sviesto, todėl jie nesiplės ir liks beveik tokio paties dydžio, ko­kius sudėsite į skardą. Kepkite apie 10 min. iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.

Šokoladiniai sausainiai

3 stiklinės miltų, 0,5 šaukštelio drus-kos, 0,5 šaukštelio kepimo miltelių, 225 g minkšto sviesto, 1,5 stik linės cukraus, 2 dideli kiaušiniai, 1 šaukš-telis vanilinio cukraus, 2/3 stiklinės nesaldintų kakavos miltelių.

Dubenyje sumaišykite miltus, ke­pimo miltelius, druską ir atidėkite į šalį. Suplakite minkštą sviestą, cukrų, kiaušinius, vanilę ir kakavos miltelius. Po truputį berkite miltus ir minkykite, kol tešla taps vientisa. Sukrėskite tešlą į maišelį ir įdėkite bent valandai į šal­dytuvą. Stalviršį pabarstykite miltais,

paimkite dalį tešlos ir iškočiokite pusės centimetro storio lakštą (likusią tešlą padėkite į šaldytuvą, kad neatšiltų). Iš­spauskite formeles, sudėkite jas į kepi­mo popieriumi išklotą skardą ir kepki­te 8–11 min. iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.

Ruginiai sausainiai

250 g sviesto, 0,5 puodelio cuk­raus, 1 kiaušinis, 1 puodelis ru-ginių miltų, 1 puodelis kvietinių miltų, 1 šaukštelis malto imbiero, 1 šaukštelis cinamono, 2 šaukšte-liai kepimo miltelių.

Kambario temperatūros sviestą iš­plakite su cukrumi iki purumo. Įmuškite kiaušinį, išmaišykite. Dubenyje sumaišy­kite sijotus miltus, prieskonius, kepimo miltelius. Po truputį berkite miltų miši­nį į tešlą ir maišykite. Iš paruoštos teš­los suformuokite kamuoliuką, suplokite jį, suvyniokite į maistinę plėvelę ir bent pusvalandžiui įdėkite į šaldytuvą. Įkai­tinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Iškočiokite tešlą ir formelėmis išspauski­te sausainius. Kepkite apie 10 min.

Sausainiai su spanguolėmis

275 g minkšto sviesto, 140 g cukraus, 245 g miltų, 145 g kukurūzų miltų, 100 g smulkintų džiovintų spanguolių, žiupsnelis druskos, 5 ml vanilės esen-cijos, cukraus pudra apibarstymui.

Sviestą išsukite su cukrumi iki pu­rumo. Persijotus miltus, druską ir va­nilę pamažu įmaišykite į sviesto masę. Suberkite smulkintas spanguoles, viską gerai išmaišykite, suformuokite rutu­lį, suvyniokite į maistinę plėvelę ir pa­dėkite valandai į šaldytuvą. Darbastalį pabarstykite miltais, iškočiokite tešlą į 3–4 mm storio lakštą, formelėmis iš­spauskite norimos formos sausainius, dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite iki 160 °C tempe­ratūros įkaitintoje orkaitėje apie 15–20 min. Sausainiai turėtų būti šviesios spalvos, neperkepę. Iškeptus sausai­nius pabarstykite cukraus pudra.

Migdoliniai florentinai

100 g migdolų drožlių, 1 kiaušinio baltymas, 70 g cukraus, 15 g mil-tų, 20 g sviesto.

Sviestą ištirpinkite ir palikite, kad šiek tiek atvėstų. Migdolus sumaišy­kite su cukrumi, kiaušinio baltymu, miltais ir pravėsusiu sviestu. Atsargiai viską sumaišykite, kad nesulaužytumė­te migdolų drožlių. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, dėkite po nepilną šaukštą masės ir su­formuokite plokščius blynelius. Kepki­te orkaitėje apie 20 min., kol migdolų drožlių krašteliai pradės ruduoti.

VL inf.

Kai namai kvepia sausainiaisŠaltasis metų laikas, kai naktis ilgesnė už dieną, yra pats tinkamiau-sias metas kepti sausainius. nuo įkaitintos orkaitės sušyla namai, o atidarius jos dureles po namus pasklinda malonus kepinių aromatas. Sausainių kepimas dažnai tampa visos šeimos pramoga, kai tėtis ko-čioja tešlą, vaikai formuoja skanėstus ir barsto ant jų cukraus pudrą, o mama deda į orkaitę ir prižiūri, kaip kepa. Susigundėte? Štai keli sausainių receptai.

Valstybė vaikams skiria per mažai lėšų, todėl jų tenka prasimanyti kitais būdais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Klaudijas Driskiaus nuotrauka

172012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis Moters pasaulis

(Užs. 640)

Šurmuliavo kalėdinė mugė

Atkelta iš 15 p.

Vienas iš jų nedvejodamas nu­pirko auskarų porą: „Jei jau visoms taip patinka, patiks ir mano dukrai.“ Ne vieno praeinančiojo žvilgsnį pa­traukė ir netradiciniai, iš medžio sukurti atvirukai bei įmantrūs dro­žiniai. Kaip sakė šių rankdarbių kū­rėjai, juos daugiausia perka žmonės, kurių artimieji gyvena svetur.

Šioje mugėje, kaip ir kitose, netrūko rankų darbo muilo gami­nių, medinių žaislų, pirštinių bei

cukruje išvoliotų kepinių. Tačiau nuostabą kėlė virtuvės reikmeni­mis ar kitais daiktais, su Kalėdo­mis turinčiais mažai bendro, nu­krauti prekystaliai.

Idėjų, kaip pasipuošti namus, buvo galima pasisemti iš floris­tų kurtų darbų parodai „Žiemos puokštė“. Tačiau įsigyti vienokių ar kitokių dekoracijų siūlė vos keli prekiautojai. O parodos lan­kytojus, neradusius nieko tinka­mo, kvietė užeiti kalėdinės dirb­tuvės, kuriose jie galėjo susikurti kalėdines dovanėles artimiesiems.

Be dovanėlių ir augalų kompo­zicijų, mugėje buvo surengta ir dar viena, kiek neįprasta, bet neabejo­tinai įdomi ekspozicija – interjero lėlių. Jas pristatė net trylika šalies kūrėjų. Neįprastos lėlės sudomino daugybę žmonių, kurie grupelėmis būriavosi aplink stendus.

Vilniuje vykusi paroda­mu­gė tik priminė, kad šv. Kalėdos nenumaldomai artėja. Todėl jei iki šiol nenusprendėte, kuo pra­džiuginsite artimuosius, pasitel­kite fantaziją ir pagaminkite ką nors savo rankomis. Tokios do­vanos yra įsimintinesnės ir teikia daugiau džiaugsmo.

idėjų, kaip pasipuošti namus, buvo galima pasisemti iš floristų kurtų dar-bų parodai „žiemos puokštė“. tačiau įsigyti vienokių ar kitokių dekoracijų siūlė vos keli prekiautojai. Petro Malūko nuotraukos

„Ar ištekėjusi moteris, auginanti vaiką iš ankstesnės santuokos, pri-pažįstama viena auginančia vaiką? kokios yra naujojo sutuoktinio pa­reigos?“ – klausia rugilė r. iš Gargždų.

Atsako karolina Charlampova, UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė.

Vieni auginantys vaikus asmenys – tai asmenys, kurie faktiškai vieni augi-na vaiką (pavyzdžiui, yra našlys, vieniša motina, kitas iš tėvų atlieka bausmę kalėjime, santuoka yra nutraukta ar tėvai gyvena skyrium, o teismo sprendi-mu vaikas gyvena su vienu iš tėvų, ir pan.). Sutuoktinių pareigos yra tokios: moralinės – lojalumas, pagarba vienas kitam, rūpinimasis moraline, psicho-logine, dvasine sutuoktinio būsena ir pan.; turtinės – šeimos išlaikymas, ben-dro turto atsiradimas ir jo valdymas, disponavimas juo bendru susitarimu.

Kai vaiką iš ankstesnės santuokos augina vienas iš tėvų

Klausiate – atsakome

Daugeliui apykaklės primena sovietinių laikų mokyklos unifor-mą. tuo metu apykaklė, be abe-jonės, buvo svarbiausias mokykli-nio apdaro akcentas, pabrėžiantis uniformos savininkės stilių. Šį se-zoną apykaklės su trenksmu grįžo į madą. tiesa, kiek pasikeitusios – įvairių stilių, formų ir spalvų, uni-versalios, tinkamos dėvėti prie įvairių drabužių.

Prisegamos, nusegamos apykaklės – Miuccios Prados mados namų idėja. Šį sezoną tokį aksesuarą privalo turėti kiekviena mada besidominti moteris. Juolab kad jį nesunku pasigaminti pačiai. Madingiausios apykaklės –

ryškių spalvų, margintos leopardo raštais, kailinės, odinės ar išsiuvinė­tos įvairiais karoliukais. Turint kele­tą tokių aksesuarų, nereikės galvoti apie naujos palaidinės paieškas. Su įvairiomis apykaklėmis ta pati palai­dinė atrodys vis kitaip. Šiais metais grįžo į madą ir Piterio Peno stiliaus apykaklės, kurios buvo labai madin­gos 1960­aisiais. Jos puikiai tinka prie vakarinių suknelių ar kitų puošnių drabužių. Tokių apykaklių kampai yra užapvalinti, o ne smailūs.

Įprasta apykaklę laikyti drabužio dalimi ar priedu, bet ji turi ir kitų privalumų: gali pridengti kaklo de­fektus, jei jų yra, ar sušildyti.

VL inf.

Stilinga apykaklė išskirs iš minios

Šį sezoną madingiausios – ryškių spalvų, margintos leopardo raštais, kaili-nės, odinės ar išsiuvinėtos įvairiais karoliukais apykaklės.

VL archyvo nuotrauka

18 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis

Marius EidukonisVL žurnalistas

Jau vienuoliktus metus skai-čiuojanti lietuviška jachta „Am-bersail“ ir jos įgula rengiasi „ro-lex Sydney Hobart 2012“ regatai, laikomai viena sunkiausių.

Svajonių regata

Gruodžio 26­ąją Sidnėjuje pra­sidėsiančioje regatoje lietuvišką

jachtą valdys 18­os patyrusių bu­riuotojų komanda, kuriai vadovaus

Simonas Steponavičius, o jam tal­kins pasaulio ir Europos čempio­nas Raimondas Šiugždinis, nuola­tinis jo varžovas Saulius Pajarskas, Londono olimpinių žaidynių daly­

vis Rokas Milevičius ir nuolatinis „Ambersail“ kapitonas Linas Iva­nauskas. „Ši prie Australijos kran­tų vykstanti regata yra kiekvieno buriuotojo svajonė. Vien tik išta­rus jos pavadinimą, suvirpa šir­dis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė S.Steponavičius, kuris šia jach­ta, perplaukęs Atlanto ir Ramųjį vandenynus, įgulos ir regatos starto laukia Naujoje Zelandijoje. „Iš viso per šiuos metus jachta jau nuplaukė 13,5 tūkst. jūrmylių (apie 25 tūkst. kilometrų)“, – pasakojo kapitonas.

„Rolex Sydney Hobart 2012“ re­gatoje dalyvausiančios jachtos turės įveikti 628 jūrmylių atstumą nuo Sid­nėjaus žemyn pietvakarių pakrante pro Baso sąsiaurį iki Tasmanijos sa­los. „Manau, kad lenktynės truks apie tris paras ir visą tą laiką jachta plauks visu pajėgumu“, – užtikrino pašneko­vas. „Tokio lygio regata nėra pirmoji „Ambersail“, tačiau vandenyse, kur pučia nesustabdomi vėjai, įsibėgėję net nuo Brazilijos, išbandyti savo ir laivo galimybes trokšta kiekvienas“, – kalbėjo kapitonas.

Sudėtingos sąlygos palankesnės

Visa regatos trasa bus įveikiama be jokio sustojimo ir, pasak kapitono S.Steponavičiaus, visa įgula plauks nuo starto iki finišo. „Visas tris pa­ras laivas plauks visa galia, nesvarbu, ar tai būtų diena ar naktis ir kokios būtų oro sąlygos. Įgula dirbs dviem pamainomis. Ją sudarys dvi grupės po aštuonis buriuotojus. Kai vieni ilsėsis, kiti valdys laivą. Tikriausiai keliese visiškai neisime ilsėtis ir visą laiką būsime ant denio“, – sakė po­kalbininkas.

S.Steponavičiaus nuomone, pie­tiniame Žemės pusrutulyje vyksian­ti regata yra viena sudėtingiausių. „Regatos akvatorija garsi labai per­

mainingomis oro sąlygomis, stiprio­mis srovėmis ir audromis, daugybe taktinių ir strateginių sprendimų“, – kolegą buriuotoją papildė koman­dos vadovas Raimundas Daubaras.

Pasak jo, tai tikriausiai bus svarbiau­sios varžybos, kuriose dalyvaus Lie­tuvos buriuotojai.

„Ambersail“ įgulos nariai stip­rių vėjų prie Australijos krantų nesibaimina ir teigia, kad būtent pučiant stipriems vėjams lietuviš­ka jachta ima pirmauti. „Amber­sail“ yra sukonstruota lenktynėms aplink pasaulį, kurios vyksta to­kiomis pat sąlygomis, kaip ir „Ro­lex Sydney Hobart“. Mūsų jachtai jau 11 metų, tačiau su ja dar gali­ma drąsiai plaukti tokio lygio var­žybose. Mes visuomet norime, kad pūstų stipresnis vėjas, nes tada visi varžovai pradeda mažinti jachtos buringumą, plaukti atsargiau, o mes atsigauname. Žinoma, plaukti to­kiomis sąlygomis yra gerokai sudė­tingiau, tačiau būtent tada atsisklei­džia mūsų pranašumas“, – pasakojo S.Steponavičius.

Drąsūs planai

Paklaustas, ar jau teko matyti, su kokiomis jachtomis prie starto linijos stos kitų šalių buriuotojai, S.Steponavičius sakė, kad dairytis į varžovus neverta. „Visi žino, kokio tai lygio regata ir atplaukia pasiruošę itin gerai, tad vaikštinėti apie varžo­vų laivus ir vertinti jų įrangą neverta. Į šią regatą susirinks geriausi pasau­lio buriuotojai“, – teigė „Ambersail“ kapitonas.

Varžyboms surinktą įgulą S.Steponavičius vadina Lietuvos buriuotojų svajonių komanda. Kai kuriems iš jų ši regata taps savęs iš­bandymu prieš artėjančią atranką į „Volvo ocean race“ jachtų lenkty­nių apie pasaulį Lietuvos komandą.

„Volvo ocean race“ varžybose arti­miausiu metu bus galima išvysti ir lie­tuviškas bures. Mes stengiamės, kad tai kuo greičiau taptų tikrove. Juo­lab kad ir Klaipėda sieks priimti vie­

no iš šių varžybų etapų dalyvius“, – ateities planais dalijosi kapitonas.

Lietuvos buriuotojų įgula „Am­bersail“ bures prestižinėje regatoje iškels gruodžio 26­ąją.

Sportas

Šių metų Londono olimpinėse vasaros žaidynėse sužibusi lie-tuvės rūtos Meilutytės žvaigždė negęsta.

Londono olimpinių žaidynių čempionė Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė 41­ojoje Europos olimpi­nių komitetų asociacijos (EOC) Ge­neralinės asamblėjos sesijoje Romoje išrinkta geriausia 2012 m. Europos jaunąja (iki 19 metų) sportininke. 15­metei mūsų šalies plaukikei ati­teks 2010 m. per lėktuvo katastrofą žuvusio Lenkijos olimpinio komi­teto prezidento Piotro Nurowskio vardu pavadintas prizas ir 12 tūkst. eurų stipendija.

„Labai tikiuosi, kad jos fantas­tiška pergalė Londono olimpinėse žaidynėse ir šis įvertinimas įkvėps

tiek Lietuvos, tiek kitų šalių jau­nimą siekti aukštumų tiek spor­te, tiek kitose gyvenimo srityse“, –

teigė asamblėjoje dalyvavusi Lie­tuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzi­

nevičiūtė. Telefonu LTOK vadovės pasveikinta R.Meilutytė sakė, kad labai džiaugiasi šiuo netikėtu įver­tinimu, tačiau dabar svarbiausios jos mintys sutelktos į šiandien Turkijos sotinėje Stambule prasidedantį pa­saulio plaukimo trumpajame basei­ne čempionatą.

EOC geriausio Europos jaunojo sportininko rinkimus surengė an­trą kartą. Senojo žemyno olimpiniai komitetai šiemet pateikė 21 sporti­ninko kandidatūras, o vėliau išrin­ko penkis finalininkus. Tarp jų, be R.Meilutytės, dar pateko Rumuni­jos gimnastė Larisa Iordache, Pran­cūzijos plaukikė Charlottė Bonnet, Austrijos kalnų slidininkas Marcas Schwarzas ir Ukrainos gimnastas Olegas Stepka.

Pirmasis geriausio jaunojo Euro­pos sportininko titulas pernai atiteko Lenkijos dviratininkui Tobiaszui Lisui.

VL, Eltos ir LTOK inf.

Šventė pergalesJungtinės krepšinio lygos var-

žybų B grupėje Lietuvos čempionė Kauno „Žalgirio“ komanda namuo-se 81:57 nugalėjo Minsko „Cmoki­Minsk“ krepšininkus. „Žalgiris“ B grupėje užima antrąją vietą. Tos pačios lygos A grupėje Lietuvos vi-cečempionas Vilniaus „Lietuvos ry-tas“ namuose po pratęsimo 99:97 įveikė Donecko „Doneck“ komandą su Dariumi Songaila. Vilniaus ko-mandos pergalę lėmė Simo Buter-levičiaus dvitaškis „su bauda“, li-kus žaisti 48 sek. „Lietuvos rytas“ A grupėje užima penktąją, o „Do-neck“ – septintąją vietą.

Atiteko sidabrasBrėmene vykusiame pasaulio

Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionate nugalėtojos titulą gynusi Klaipėdos „Žuvėdros“ pirmoji komanda pelnė sidabrą. Pa-saulio čempionu tapo kompoziciją „The Final Countdown“ atlikęs Brė-meno „Gruen Gold Club“ ansamblis. Bronzos medaliai atiteko Tiumenės „Vera“ šokėjams, kurie atliko kom-poziciją „Around the World“. „Žu-vėdros“ šokėjai Europos čempio-natuose triumfavo aštuonis kartus. Pasaulio čempionate Brėmene da-lyvavo 18 ansamblių iš 11­os šalių.

Sėkmingas pasirodymas

Rusijos sostinėje Maskvoje su-rengtą šeštąjį tarptautinį Čempio-nų taurės 14­mečių krepšinio tur-nyrą laimėjo Lietuvai atstovavusi Šarūno Marčiulionio krepšinio aka-demijos komanda. Trenerio Edvi-no Justos auklėtiniai pusfinalyje 76:65 įveikė turnyro šeimininkus Maskvos CSKA krepšininkus, o fina-le 74:46 nugalėjo Latvijos čempio-nus. Š.Marčiulionio krepšinio aka-demijos auklėtinis Aistis Pilauskas buvo išrinktas į simbolinį turnyro žaidėjų penketą.

Rankų lenkimo turnyras

Vilniuje vykusio penktojo rankų lenkimo turnyro „Vilnius 2012“ nu-galėtoju absoliučioje įskaitoje tapo klaipėdietis Mantas Ašmonas. Uos-tamiesčio atstovas buvo nenuga-limas varžantis tiek dešine, tiek kaire rankomis. Svorio kategorijo-je iki 100 kg nugalėjo kuršėniškis Dinas Petkus, o svorio kategorijo-je per 100 kg triumfavo kuršėniš-kis Edikas Petkus. Kitų metų gegu-žę Druskininkuose planuojama su-rengti Europos rankų lenkimo čem-pionatą, o 2014 m. rugsėjį – pasau-lio čempionatą, kuriame laukiama apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 50 pasaulio šalių.

VL, Eltos inf., Petro Malūko ir Eltos nuotraukos

Žinių sprintas

Dar vienas solidus titulas

EoC Lietuvos plaukikę paskelbė geriausia Europos jaunąja sportininke. Petro Malūko nuotrauka

Pergalę atpūstų stiprus vėjas

Šiemet „Ambersail“ jachta jau nuplaukė apie 25 tūkstančius kilometrų. fotodiena.lt nuotrauka

„Ambersail“ įgulos nariai stiprių vėjų prie Australijos krantų nesibaimina ir teigia, kad pučiant stipriems vėjams lietuviška jachta ima pirmauti.

192012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis Mokesčiai

Valstybinė mokesčių ins-pekcija (VMi) primena, kad nuo 2013 m. sausio 1­osios šalyje įsi-galios Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimai ir pa-pildymai. naujovės palies tiek gyventojus, tiek bendroves. Gy-ventojai jau kitais metais priva-lės deklaruoti tam tikrus didelės vertės neregistruotus sandorius, užmaršiems mokesčių mokėto-jams administratorius pats galės suformuoti mokestinę prievolę, komercinę veiklą vykdantiems, bet sukčiaujantiems mokesčių mokėtojams VMi galės uždraus-ti atsiskaityti grynaisiais, o ne-sumokėtus mokesčius admini-stratorius turės teisę išieškoti jau kitą dieną po sumokėjimo termino. VMi taip pat primena, kad jau nuo šių metų mokesti-nės paskolos sutartys sudaro-mos paprasčiau.

Mokestinei paskolai gauti – mažiau dokumentų

Nors dauguma MAĮ pakeitimų įsi-galios kitų metų sausio 1 d., tačiau palengvinimas mokesčių mokėto-jams sudaryti mokestinės paskolos sutartis galioja nuo metų vidurio, t. y. birželio 30 d. VMI primena, kad atsisakyta reikalavimo visais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo), pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos ati-dėjimo laikotarpį (MAĮ 88 str.).

Pagal papildytą MAĮ mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas ne tik nuo baudų ir delspinigių, bet ir nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) palūka-nų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies už suteiktą mokestinę paskolą. Šiam atleidimui taikomi tie patys pagrindai, kaip ir atleidimui nuo delspinigių.

Informacija apie sudarytus sandorius

Jau kitais metais kai kurie gyven-tojai mokesčių administratorių turės informuoti apie tam tikrus sudarytus sandorius. Prievolė gyventojams pa-teikti mokesčių administratoriui in-

formaciją apie sudarytus sandorius atsiras tuomet (MAĮ 42¹ str.), kai:• gyventojas pagal sudarytus san-

dorius gauna lėšų (įskaitant pa-siskolintas) iš nuolatinių Lietuvos gyventojų arba užsienio fizinių ar juridinių asmenų;

• gyventojo per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauta suma pagal vieną sandorį arba pa-gal keletą su tuo pačiu asmeniu su-darytų sandorių viršija penkiasde-šimt tūkstančių litų;

• sandoriai nėra notarinės formos;• gyventojo pagal sandorius gautos

pajamos nedeklaruotos kitų mo-kesčių įstatymų nustatyta tvarka.Atkreipiame dėmesį, kad informa-

ciją pateikti reikia tik tuo atveju, jei at-siskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Informacija turi būti pateikiama mo-kesčių administratoriui apie 2012 m. ir vėlesniais metais sudarytus sando-rius, užpildant ir pateikiant Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius formą PRC907.

Gyventojai pranešimą mokes-čių administratoriui turės pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, t. y. už 2012 m. pra-nešimas turės būti pateiktas iki 2013 m. gegužės 1 d.

Jeigu gyventojas teisingos in-formacijos apie sudarytus sando-rius nepateiks laiku, tai jis ateityje tokiais sandoriais negalės pagrįs-ti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinio.

Laiku nepateikus deklaracijos, mokestinę prievolę suformuos mokesčių administratorius

Siekiant užtikrinti nedeklaruo-tos mokestinės prievolės įvykdy-mą, sumažinti tokios prievolės nu-statymo ir išieškojimo išlaidas, MAĮ papildytas 104¹ straipsniu, sutei-kiančiu teisę mokesčių adminis-tratoriui pačiam suformuoti mo-kestinę prievolę mokesčių mokė-tojui, jeigu jis nustatyta tvarka lai-ku nepateikia mokesčio deklara-cijos. Mokestinė prievolė mokesčių administratoriaus sprendimu bus nustatoma pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to pa-ties mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mo-kėtiną mokesčio sumą, duomenis.

Jeigu prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pa-teiktoje mokesčio deklaracijoje ne-buvo nurodyta mokėtina mokesčio suma, mokestinė prievolė bus nu-statoma pagal kitą vėliausiai pateik-tą to mokesčio deklaraciją, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mo-kėtiną mokesčio sumą.

Būtina pažymėti, kad ir suforma-vus mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus sprendimu, as-menims išlieka pareiga apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio dekla-raciją. Pateikus deklaraciją, mokesčių

administratoriaus nustatyta mokesti-nė prievolė bus tikslinama pagal mo-kesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis.

Mokesčių administratoriaus sprendimu suformuota mokestinė prievolė gali būti išieškoma bendra MAĮ nustatyta tvarka.

Negalės atsiskaityti grynaisiais pinigais

Siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ papildy-tas nauju 1042 straipsniu), mokes-čių administratoriui suteikiama teisė duoti nurodymą mokesčių mokėto-jui atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais.

Toks nurodymas gali būti duoda-mas nustačius, kad:• mokesčių mokėtojas arba jo (ju-

ridinio asmens) vadovas ar įga-liotas asmuo, veikdamas to juri-dinio asmens naudai arba intere-sais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplai-daus apskaitos tvarkymo, nusikals-tamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokes-čio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir ma-terialinių vertybių apskaitos tai-syklių pažeidimo, neteisingų duo-menų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs, nepanaikintas arba nuo tos dienos,

kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai;

• patikrinimo, mokestinio tyrimo metu, taip pat pavedimo dėl spe-cialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstaty-mų pažeidimų ir yra pagrįsta rizi-ka, kad mokesčių mokėtojas, atsi-skaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.Pažymėtina, kad minėtas nuro-

dymas gali būti duodamas tik dėl at-siskaitymų su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdan-čiais fiziniais asmenimis. Atsiskaity-mų apribojimai mokesčių mokėto-jui gali būti taikomi iki vienų metų, taip pat gali būti panaikinti nepasi-baigus nustatytam terminui, jei iš-nyksta aplinkybės, dėl kurių toks nu-rodymas buvo duotas.

Jeigu mokesčių mokėtojas dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvyk-dyti duoto nurodymo, jis nedelsda-mas, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tokių aplinkybių paaiškėji-mo, apie tai privalės raštu informuoti mokesčių administratorių, nurodyda-mas konkrečius atsiskaitymo grynai-siais pinigais atvejus bei aplinkybes.

Sutrumpintas mokestinės nepriemokos (skolos) išieškojimo laikas

Siekiant skatinti mokesčių mokė-tojus laiku vykdyti mokestines prie-voles, sutrumpintas mokestinės ne-priemokos išieškojimas – paankstin-ta mokesčių administratoriaus tei-sės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo data. Teisė išieškoti mo-kestinę nepriemoką (MAĮ 105 str. 2 d.) įgyjama kitą dieną po to, kai pasibai-gia raginime geruoju sumokėti mo-kestį ir su juo susijusias sumas nuro-dytas terminas, o jeigu raginimas ne-siunčiamas – kitą dieną po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos.

Nuo 2013 m. mokesčių administravimo naujovės – ir gyventojams, ir bendrovėms

(Užs. 641)

informaciją apie sandorius administratoriui reikės pateikti tik tuo atveju, jei atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gyventojams, turintiems teisę pasinaudoti kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo programa, dviem savaitėmis bus pratęstas kasos aparatų įsigijimą pagrin-

džiančių dokumentų pateikimo Mokesčių inspekcijai terminas.

Tokiam Finansų ministerijos pa­siūlymui pritarė Vyriausybė, o ati­

tinkami teisės aktai bus priimti jos posėdyje šiandien.

Iki gruodžio 21 d. kasos aparatų įsigijimą pagrindžiančius dokumen­tus teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai (TVMI) gali pateikti ir tie gyventojai, kurie kreipėsi į kasos aparatus aptarnaujančią įmonę iki spalio 31 d., tačiau ji įregistravo juos po spalio 31 d., t. y. vėliau nei įgyja­ma teisė į kompensaciją.

Pagal patikslintą programą ka­sos aparatų įregistravimo TVMI diena bus laikoma gyventojų krei­pimosi į kasos aparatus aptarnau­jančią įmonę dėl jų įsigijimo įfor­minimo diena.

Finansų ministerija primena, kad iki 100 proc. kasos aparatų įsigijimo išlaidų dengiama ne sa­vos gamybos ne maisto gaminiais dengtose prekyvietėse prekiaujan­tiems gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla. Kompensacijos nepriklausys kartą jas jau gavusiems asmenims ir už kartą jau kompen­suotus kasos aparatus, taip pat gy­ventojams, administracine tvarka baustiems už tai, kad kasos aparatų nenaudojo. Dengiamos išlaidų da­lies dydį lems kasos aparatų įregis­travimo TVMI data.

Išlaidos naujiems aparatams, te­ritorinėje mokesčių inspekcijoje įre­

gistruotiems 2011 m. lapkričio – š. m. balandžio mėnesiais, įsigyti bus kompensuojamos 100 proc., bet ne daugiau nei 800 Lt, įregistruotiems 2012 m. gegužės–spalio mėnesiais – 40 proc., bet ne daugiau nei 320 Lt. Kompensacijos taip pat priklauso tiems asmenims, kurie įregistravo ka­sos aparatus šiemet gegužės–birželio mėnesiais, t. y. po to, kai iki balan­džio 30 d. siuntė paklausimą TVMI ir gavo atsakymą, kad naudoti kasos aparatus jiems privalu. VMI duome­nimis, tokių aparatų yra 225, valstybės lėšomis bus dengiama 70 proc. (ne­viršijant 560 Lt) jų įsigijimo išlaidų.

Kompensacijos bus mokamos ir naudotus kasos aparatus įsigiju­siems gyventojams.

Eltos inf.

Pratęstas kompensacijų teikimo terminas

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

20 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštisSkelbimai

(Užs. 406)

(Užs. 397)

LIVILATel.: (8 5) 261 11 18, 8 686 55 250.

SNIEGO VERSTUVAIir rotorinės valymo

šluotos visiems BELARUS modeliams.

(Užs. 5)

(Užs. 397)

Uab „ Dzūkijos miškas“ Lietuvos miško savininkų asociacija

Perkame mišką

su žeme arba iškirtimui

l Darome miškotvarkos projektusl rėžiame biržesl konsultuojame miško savininkusKreiptis tel. : 8-686 57593. Faksas 8-37 200787,El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt

(Užs. 6)

(Ka. 212)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

Parduodu sėjamąją AMAZONE (4 m, su technologinėmis vėžėmis), srutvežį (6 t), trąšų barstytuvą AMAZONE ZAU­1501, purkštuvą (12 m), šienapjovę FELLA­1,50, germinatorių (3–3,6 m).Skambinti tel. 8 656 19 852.

(M)

Javų kombainą CLAAS LEXION­460 (1998 m., geros būklės, 7,5 m pjaunamoji, daug privalumų, kaina sutartinė).Skambinti tel. 8 685 08 206.

(R. 1480)

Kauno r. skubiai parduodamas traktorius MTZ­82.Skambinti tel. 8 682 75 440.

(Ka. 283)

Parduodu traktorių BELARUS­1025 (2006 m., su turbina, priekinis sijinis tiltas, monoblokas, gale du cilindrai, dirbęs 2 000 val., kaina 48 000 Lt).Galiu atvežti.Skambinti tel. 8 605 09 343.

(SM. 719)

Parduodu traktorių BELARUS­820 (2006 m., su turbina, dviejų varomų tiltų, dirbęs 1 950 val., techniškai tvarkingas, aušinimo skystis, nauji akumuliatoriai, kaina 35 500 Lt).Skambinti tel. 8 676 16344.

(SM. 725)

Parduodu MTZ­920.3, MTZ­820, MTZ­82UK, T­40, MASSEY FERGUSON­699 (107 AG), frontalinius krautuvus, traktorių priekabas.Skambinti tel. 8 656 42 963.

(P.p)

MTZ­82UK (1992 m., kaina 18 800 Lt), 2­PTS­4 (1990 m., metaliniai bortai, didžioji).Skambinti tel. 8 603 74 080.

(An. 47)

MTZ-920 (su turbina), MTZ-952 (balkinis tiltas), MTZ-820 (su krautuvu, geros būklės), MTZ-82UK, MTZ-80 variklį, greičio dėžę, tarpinę, MTZ daržinius ra-tus, MTZ priekinį varomą tiltą, priekabą (8 t). Skambinti tel. 8 699 48 991.

(P.p)

Parduodu naudotą arpą.Skambinti tel. 8 687 82 297.

(Ka. 271)

Parduodu purkštuvą HARDI (1 000 l, hidraulinis išlankstymas, kaina 4 200 Lt).Skambinti tel. 8 699 57 949.

(Pa. 264)

Javų kombainus: CLAAS LEXION-420 (6 m pjaunamo-ji), CLAAS MEGA-218 (6,6 m ir 6 m su rapso stalu), DRON-NINGBORG-7500 (4,3 m), CLAAS MERCATOR-50 (3 m).Kukurūzų smulkintuvą NEW HOL-LAND-450 (4 WD).Traktorius: FENDT- 920 (VARIO 200 AG), -716 (VARIO 160 AG), -612 (125 AG), FENDT-312 (120 AG), FENDT-611 (110 AG), IH-1445 XL (145 AG), IH-574 (60 AG), IH-1056 XL (105 AG), BELARUS-50, -820, -820 (su krautuvu).Mini traktorius: YANMAR, ISEKI (12–18 AG, su frezomis), ekska-vatorius FORD-675, mėšlo kraty-tuvus (8, 12 t), siloso peilius (ka-binamus prie traktoriaus arba prie frontalinio krautuvo), ry-šulinius ir ritininius presus (dir-žinius, būgninius), grėblius-var-tytuvus, žoliapjoves (naujas ir naudotas), žolės ir šiaudų smul-kintuvus, kultivatorius (4–6 m), germinatorius (5, 6 m), 2–7 kor-pusų plūgus (paprastus ir apver-čiamuosius, su apsaugomis), javų sėjamąsias (3, 4, 5 ir 6 m, su že-mės dirbimu ir be žemės dirbi-mo), volus-tankintuvus, purkš-tuvus HARDI (600–3 500 l), 1 ir 2 diskų tręštuvus, 3, 4, 5 m sku-tiklius, 5 t srutvežius, 2–4 ei-lių naujas ir naudotas bulvių so-dinamąsias, bulvių rūšiuotuvą, traktorių puspriekabes, 1 ir 2 vagų bulvių kombainus, kitą že-mės ūkio techniką ir įvairią nau-ją lenkišką žemės ūkio techniką.Javų kombainus: CLAAS, DRON-NINGBORG, FORTSCHRITT, ku-kurūzų smulkintuvą NEW HOL-LAND-375 (dalimis).Pakiršinys, Baisogalos sen., Radvi-liškio r.Mob. tel. 8 685 27 800, tel. (8 422) 65 200.www.auridana.lt.

(P.p)

Pigiai parduoda naujus prikabinamus ir pakabinamus lėkštinius, noraginius, giluminius skutikus. Atitinka ES standartus. Pristatome.Skambinti tel.: 8 606 10 487, 8 606 10 481.

(P.p)

Teleskopinį krautuvą JCB 537­135 (2000 m., 13,5 m, atraminės kojos, antsvorio kontrolė, pokrypio kontrolė, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 75 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Sėjamąsias VADERSTADT RAPID (3 ir 4 m, su trąšomis, technologinės vėžios, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 45 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

2–7 korpusų plūgus KVERNE-LAND, universalias sėjamąsias, purkštuvus HARDI (600–2 500 l), trąšų barstytuvus BOGBALLE, AMAZONE, šieno presus (ritini-nius ir ryšulinius), žolės smul-kintuvus, kultivatorius, volus-tankintuvus, lėkštes, srutve-žį (6,5 t), ekologines akėčias, traktorius: CASE-5150 (su krau-tuvu), JOHN DEERE-3040, FIAT-115, -140, javų kombainus: DRONNINGBORG-3000, -4500, -7000, JOHN DEERE- 952, CLA-AS DOMINATOR-76, -78, -85, -98, -108, VOLVO-800, -830, -1110, -1130, LAVERDA-3650, -3790, kombainus (dalimis): DRONNINGBORG, CLAAS DOMI-NATOR-76, -86, -106, -108, NEW HOLLAND-1540, JOHN DEERE, VOLVO, SAMPO-600, -690.Kaišiadorys, tel.: 8 687 77 448, 8 612 19 775. www.gudienostechnika.lt

(P.p)

Pigiai – frezas, krautuvus, lėkš-tes, kul tivatorius, plūgus, bars-tytuvus, purkštuvus (300–1 000 l), grūdų ir šieno pūstuvus, va-lomąsias, malūnus, traiškytu-vus, bulvių sodinamąsias, kasa-mąsias, srutvežius, rūšiuotuvus, šutintuvus, dalgines ir rotaci-nes žoliapjoves, žolės smulkin-tuvus, įvairius presus ir jų ada-tas, vartytuvus, plėvelės vynio-tuvus, mėšlo kratytuvus, špa-gatą, elektrinius piemenis, at-sargines dalis, agregatus japo-niškiems traktoriams, traktorių MTZ ir T-25 kabinas. Pristatome. Tvarkome dokumentus gautai ES paramai. Skambinti tel.: 8 682 38 101, 8 346 60 092, 8 674 87 028.

(P. p)

Parduoda naujas lenkiškas rotacines šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bulviasodes (kaina 1 500 Lt), barstytuvus (kaina 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 650 Lt). Pristato nemokamai.Skambinti tel. 8 688 79 036.

(K. 65)

(Užs. 355)

212012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis Skelbimai

(Užs. 633)

(Ka. 279)

(Užs. 561)

(Užs. 628)

• kukurūzų smulkintuvai (nuo 1; 2 vagų ir 1,5; 2,5 m pločio)• žalios masės smulkintuvai (1,32–1,52 m)• Mėšlo kratytuvai (10 m3 talpos)• Pašarų dalytuvai (0,6–20 m3)

J.basanavičiaus g. 101a, Lt 76136, šiauliai. mob. tel. 8 611 41466www.horomechanika.lt

nAuJ

oS

PrEk

ĖS

T E C H N I K AI Š S I M O K Ė T I N A I

(Užs. 406)

(Užs. 630)

(Užs. 636)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

Parduoda kombainą CLAAS COMMANDOR­114cs, traktorius FENDT­611, CASE­956XL, ­1056XL, teleskopinį krautuvą JCB 537­135, tradicinius bei vartomuosius plūgus KVERNELAND, FRAUGDE, OVERUM (2, 3, 4 korpusų), kultivatorius, skutikus, tankintuvą, grumstų trupinimo ir tankinimo volus, sėjamąsias VADERSTADT, NORDSTEN, STEG­STED, FIONA (3, 4, 5, 6 m), tręštuvus AMAZONE, BOGBALLE (1­2 diskų), pakabinamus purkštuvus HARDI (12 m), grėblius, vartytuvus, ritininį presą NEW HOLLAND­544.Pristatome. Radviliškis.Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Savivartį sunkvežimį MERCEDES BENZ­809 (1987 m., bendra masė 7,5 t, verčiasi į tris puses, Lietuvoje neeksploatuotas, kaina 17 500 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Kombainą CLAAD COMMANDOR­114CS (hidraulinė pavara, 221 AG, 6 m pjaunamoji, Lietuvoje neeksploatuotos, kaina 98 000 Lt).Skambinti tel.: 8 606 10 481, 8 606 10 487.

(P.p)

Parduodame melžimo aparatus (naujus ir naudotus), jų detales. Taisome. Skambinti tel.: 8 685 26 204, 8 639 07 345.

(Tcp.)

Parduodame naujus ir naudotus žolės smulkintuvus, šienapjoves, grėblius-vartytuvus, šieno rinktu-vus, traktorius T- 25, mėšlo kraty-tuvus, plūgus, kultivatorius, volus, frezas, lėkštines akėčias, bulviaso-des, bulviakases, bulvių kombai-nus ANNA, rūšiuotuvus, kauptuvus, elektrinius piemenis, atsargines dalis ir kitą žemės ūkio techniką. Pristatome. Skambinti tel. 8 682 94 733.

(Ka. 189)

Parduodame traktorius iš Vakarų Europos: MTZ­1025, ­952, ­920, ­820, ­82UK, ­80UK, ­550, ­52, ­50, ­820 (su krautuvais), frontalinius krautuvus prie MTZ. Galime atvežti.Skambinti tel.: 8 608 77 432, 8 699 29 621.

(Ka. 216)

22 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222)Valstiečių laikraštisSkelbimai

(Užs. 634)

Priekabos šienapjovės­

rinktuvės

teleskopiniai ir frontaliniai krAutuVAi

Priekabos, puspriekabės

ruloniniai presai,vyniotuvai

Plūgai, skutikai,kultivatoriai

Bulvių kasamosios,sodinamosios

trąšų barstytuvai Sodo ir lauko purkštuvai

tel.: (8­5)2306178, 2306125, Vilnius

www.vilniauslytagra.lttel.: (8­37) 787022, kaunas

Augalų smulkintuvai,šienapjovės

AB „Vilniaus Lytagra“

Mėšlo kratytuvai, srutvežiai

Sniego verstuvaivisiems traktoriams

Lietuvos bankas nuo 2012 metų gruodžio 11 dienos nustato tokius lito ir užsie­nio valiutų santykius. * – ofi cialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12­417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12­453) nutarimais.

Pavadinimas kodas Valiutos kiekis Santykis

Euras* EUR* 1 3,4528

Baltarusijos rublis BYR 10 000 3,1097

Čekijos krona CZK 10 1,3706

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų GBP 1 4,2902

JAV doleris USD 1 2,6774

Latvijos latas LVL 1 4,9573

Lenkijos zlotas PLN 10 8,3675

Rusijos rublis RUB 100 8,6642

Ukrainos grivina UAH 10 3,2796

Švedijos krona SEK 10 3,9987

Norvegijos krona NOK 10 4,7076

Lito ir užsienio valiutų santykiai

(Užs. 541)

(Užs. 111)

PARDUODATransportą, žemės ūkio techniką

Parduodame naujas ir naudotas rotaci nes šienapjoves, purkštuvus (kaina 1 450 Lt), vartytuvus (kaina 900 Lt), bul viasodes (kaina 1 300 Lt), barstytuvus (kai na 750 Lt), plūgus, kultivatorius (kaina 1 100 Lt), purkštuvus, bulvių kasamąsias (kaina 3 000 Lt), kauptuvus (kaina 450 Lt). Pristatome nemokamai. Skambinti tel. 8 631 98 633.

(K. 53)

Nebrangiai kokybiškus naujus germinatorius GENYS (3,6–7 m). Garantija, lizingas, pristatome.Skambinti tel. 8 699 49 420.

(P. p)

Gerus kultivatorius VADERSTADS (4–11 m), diskinius, noraginius skutikus JOHN DEERE, KVERNELAND, volus VADERSTADS (6–9 m).Skambinti tel. 8 650 49 269.

(P. p)

Paprastus ir vartomuosius plūgus KVERNELAND, OVERUM (nuo 2 iki 10 korpusų). Užsakymai, pristatymas.Skambinti tel. 8 650 49 269.

(P. p)

Profesionalias geros kokybės miško priekabas (nuo 7 iki 14 t).Skambinti tel. 8 699 54 941.

(P. p)

Sniego peilius (tinkančius traktoriaus priekyje ir gale). Skambinti tel. 8 699 54 941.

(P. p)

Įmonė parduoda naudotus: 3–6 m plo­čio diskinius ir noraginius sku tiklius, trą­šų barstytuvus, javų bei kukurūzų sė ja­mąsias, tankinimo volus, vartomuosius ir paprastus plū gus, įvairaus galingumo trak torius, kom bainus, pakabinamus, pri­kabinamus ir savaeigius purkštuvus, ro­tacines šienapjoves su plaušintuvais ir be jų, plėvelės vyniotuvus, ritininius pre sus šienui, šiaudams ir žaliajai masei, pri ka­bi namus žolės ir kukurūzų smulkintuvus, mėš lo kratytuvus, ritinių vežimo priekabas bei kitą techniką. Pristato į bet kurią Lie­tuvos vietą savo transportu. Skambinti tel. 8 620 66 089, Joniškėlis, Pasvalio r. internete: www.agrarines.lt

(Ka. 9)

GyvuliusParduodu užtrukusią vieno veršiuko karvę (juodmargė, kauna 2 500 Lt).Skambinti tel. 8 675 36 668, Panevėžio r.

(SM. 721)

ĮvairūsParduodu izoterminę būdą su stoglangiais (8,5 m ilgio, 2,45 m pločio ir 2,75 m aukščio, sienų storis 7 cm, kaina 4 500 Lt), metalinę sandėlio konstrukciją (60 m ilgio, 12 m pločio, 6 m pločio, kaina 55 000 Lt).Skambinti tel. 8 685 14 251.

(K. 73)

Puikius pašarų priedus kiaulėms, jaučiams, karvėms. Parduodame salyklinių miežių daigelių granules. Vitaminai B1, B2, G1, G2, A (baltymų – 20 proc., ląstelienos – 11,4 proc., angliavandenių – 63,3 proc., cukraus – 6,3 proc., krakmolo – 14,1 proc.). Perkantiesiems daugiau kaip 20 t galime pristatyti. Kaina sutartinė.Skambinti tel. 8 671 64 368

(Pa. 269)

Parduodu 800 vnt. supresuotų šiaudų ritinius (kaina 25 Lt už vnt.).Skambinti tel. 8 655 32 612, Raseiniai.

(P.p)

Parduodu šiaudus ir šienainį ritiniuose.Skambinti tel. 8 686 75 730.

(K. 72)

INKUBATORIAI!Žieminis automatinių inkubatorių išpar­da vimas! Telpa 63 vištų arba 42 žąsų, arba 143 put pe lių kiau šiniai. Buvusi kaina 750 Lt. Akcinė kai na 450 Lt. Siunčiame po visą Lietuvą. Skambinti tel. 8 674 20 669.

(P. p.)

Parduodu didelius tentus (kaina 8 Lt už m2). Skambinti tel. 8 612 59 657

(Ka. 256)

PERKATransportą, žemės ūkio techniką

Naudotą javų kombainą (ne senesni nei 3–5 m., pjaunamoji apie 7,5 m, iki 1 000 kuliamosios darbo valandų).Skambinti tel. 8 687 42 541.

(P. p)

Pirksiu MTZ traktorių su frontaliniu krautuvu (arba atskirai), savivartę priekabą (4 , 6 arba 9 t), sėjamąją SZ­3, mažas akėtėles, plūgą KVERNELAND.Skambinti tel. 8 671 14 261.

(P. p)

Pirksiu varikli DIŽANA (1 cilindro).Skambinti tel. 8 676 81 170, Algis.

(SM. 720)

Perku grėblį DOBILAS­3, grūdų sėjamąją SZ­3,6, rusišką mėšlo kratytuvą, didžiuosius volus, T­40, 2­PTS­4, melžimo aikštelę, presą 454, NIVOS smulkintuvą, kultivatorių KPC­4.Skambinti tel. 8 610 02 860.

(SM. 722)

Perku KAMAZ savivartę priekabą (UNIVERSAL, 10­12 t), traktorių T­150 (gali būti nevažiuojantis).Skambinti tel.: 8 698 29 019, 8 656 1 292.

(Ka. 277)

Brangiai superkame automobilius (gali būti nevažiuojantys). Atsi-skaitome iš karto, sutvarkome do-kumentus. Skambinti tel. 8 673 13 773.

(Vln. 95)

SUPERKAME AUTOMOBILIUS (1970–2011 m.) Gali būti su defektais, atsiskaitome iš karto. Skambinti tel. 8 675 71 801.

(Vln. 32)

Perku rusiškų lengvųjų ir krovininių automobilių detales. Skambinti tel.: 8 698 36 995, (8 5) 269 9519.

(Vln. 41)

Ūkininkas perka: MTZ markės traktorių, plū gą KVERNELAND arba OVERUM, savi­var tę priekabą, T­40AM. Skambinti tel. 8 612 72 617.

(Ka. 249)

Perku šieno presą KIRGISTAN, šie napjovę ir smulkintuvą FORTSCHRITT. Skambinti tel. 8 683 52 144.

(Ka. 203)

Brangiai superkame automobilius (gali būti su defektu). Tvarkome doku men tus. Atsiskai tome iš karto. Skambinti tel. 8 604 71 716.

(Vln. 25)

GyvuliusPerka įvairaus įmitimo arklius (ga-limas keitimas).Skambinti tel. 8 611 16 161.

(Ka. 33)

Superkame geromis ŽŪKB „Kreke-navos mėsa“ kainomis galvijus (ir mažo įmitimo) Kauno apskrityje.Skambinti tel. 8 616 43 646.

(Ka. 255)

Įmonė nuolat superka įvairaus įmi-timo arklius, pasiima savo transpor-tu, moka PVM. Skambinti tel.: (8 440) 73 535, 8 686 40 593.

(P.p)

Skerdykla – bulius, telyčias, karves. Sveria, mo ka priedus. Pasiima. Skambinti tel. 8 612 08 756.

(Pa. 23)

Brangiai įmonė – karves, bulius, telyčias. Sve ria, moka priedus. Skambinti tel. 8 615 28 106.

(Pa. 24)

Karves, jaučius, telyčias. Moka PVM. Sveria. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 699 90 758, 8 656 30 208.

(Pa. 182)

Galvijus. Sveria, moka už gyvąjį svorį. Atsiskaito iš karto. Skambinti tel.: 8 687 59 906, 8 686 07 974, 8 611 27 965.

(Vr.)

AugalusNuolatos perka rugius, žirnius, pašarinius kviečius, rapsus, grikius, kvietrugius ir nerūšinius grūdus (padygusius, su fuzarijoze, krapu, kūlėtus).Skambinti tel. 8 671 64 368.

(Pa. 270)

Perkame dobilų, motiejukų, svidrių, eraičinų, šunažolių sėklas. Pasiimame patys, atsiskaitome iš karto.Skambinti tel. 8 616 14 156, Rokiškis.

(SM. 724)

Perka miežius (salyklinius ir pašarinius), kviečius (maistinius ir pašarinius), grikius, žirnius, lubinus, pupas. Skambinti tel.: 8 606 11 508, 8 683 48 679.

(Pa. 241)

ĮvairūsPerkame lapių, mangutų, kiaunių, bebrų, šeškų, audinių kailius. Pasiimame.Skambinti tel. 8 615 33 186.

(Ka. 250)

Įmonė perka miškus, biržes išsikirsti, atlieka kirtimo ir traukimo darbus, perka rąstus, popiermedį, kitą medieną.El. paštas e.bunsauskas@gmail.comSkambinti tel. 8 698 06 554.

(Pl. 25)

Nekilnojamąjį turtąVisoje Lietuvoje brangiai perkame žemės ūkio paskirties žemę, mišką su žeme arba išsikirsti. El. paštas uabeprojektas@gmail.com. Skambinti tel.: 8 684 34 957, 8 687 46 735.

(P.p)

Brangiai perku mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitau iš karto. Teikiu miškovežio paslaugas. Skambinti tel.: 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255,

(Ka. 282)

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje (ne brandų, malkinį, rąstus). Rengiame pro jek tus. Skambinti tel. 8 677 42 222.

(P.p)

Perkame ir išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 10 ha). Už 1 ha nuomą moka-me 250 Lt. Skambinti tel. 8 612 22 908.

(P.p)

Perku statų mišką su žeme arba išsikirsti. Skambinti tel. 8 698 70 918.

(Ka. 243)

Įmonė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę, mišką (su žeme ir išsikirsti) Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo r. Skambinti tel.: 8 698 32 456, 8 612 26 219.

(Pa. 232)

Brangiai perkame mišką. Pigiai rengiame miškotvarkos projektus. Skambinti tel.: 8 610 08 437, 8 655 29 683.

(Pa. 247)

Brangiai perkame mišką. Prekyba mediena. El. paštas timediss@gmail.comSkambinti tel.: 8 655 21 778, 8 612 53 375.

(Pa. 248)

PASLAUGOSIš įmonių ir ūkininkų surenkame, nemokamai išvežame didmaišius nuo trąšų, plastikinę tarą, įvairią plėvelę. Išrašome atliekų deklara-cijas. Tel.: 8 612 45 594, 8 686 85 914.

(P. p)

Kilnojamuoju gateriu pjauna medieną. At vyksta į namus. Padeda įsigyti me­die nos. Parduoda pjautą statybinę me­dieną. Pri ima užsakymus. Skambinti tel. 8 687 30 551.

(K. 74)

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠIL DY MAS.Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje išti sus metus! Garantija, priežiūra.Skambinti tel.: 8 616 08 020 Linas, 8 686 83 265, Rolandas. www.melkerlita.lt.

(Ka.222)

STATYBOS PASLAUGOS

Projektuojame įvairius statinius, ūki nin­ko so dybas, rengiame detaliuosius pla­nus. Na mas – 3 000 Lt (kaina su statybos lei dimu). Skambinti tel. 8 677 27 472.

(Vln. 4)

Įrengiame ventiliacijos, ekonomiškas re ku pe racines sistemas. Dirbame su savo ir kliento me džiagomis. Dei man­ti nėmis ka rū nomis grę žiame skyles. Mon tuojame kon di cionierius, elekt ros instaliaciją. Skambinti tel. 8 673 06 342.

(Vr. 90)

ĮVAIRŪSBrangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Mokame iki 30 000 Lt už ha. Atsiskaitome iš karto. Teikiame miško ruošos, traukimo ir miškovežio paslaugas. Vežame nestandartinę, didelių gabaritų techniką. Darome miškotvarkos projektus. Skambinti tel. 8 687 77 425.

(P.p)

232012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštis Skelbimai

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

GENERALINĖ DIREKTORĖ Liudmila Rybnikova

intErnEtiniS PortALASVismantas Žuklevičius (v.zuklevicius@gmail.com)

SkELBiMAi PriiMAMi:VIL NIUJE: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 00 70, 8 650 87 818. Faks. (8 5) 242 12 81. (skelbimai@valstietis.lt), Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai, 12 aukštas), kab. 1211. Tel./faksas (8 5) 242 80 65 (slavija777@gmail.com), darbo laikas I, III, V nuo 9.30 iki 18.00 val.KAUNE: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (janina.miseviciene@krastospauda.lt).

rEkLAMA, (8 5) 203 10 23 (reklama@valstietis.lt)

PrEnuMErAtA ir PLAtiniMAS, (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT­21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 14 666 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; Užs. Nr. 1281.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖMeilė taraškevičienė, 8 652 64 143, meile.taraskeviciene@valstietis.lt

Nijolė Baronienė, 8 685 17 139SODYBA, BIČIų AVILYS

Bernardas Šaknys, 8 681 40 839TėVIŠKėS ŠVIESA

Meilė Taraškevičienė, 8 652 64 143 ŪKININKų ŽINIOS

Eglė Valionienė, 8 612 65 540MOTERS PASAULIS, SVEIKATA

Rūta Klišytė, 8 655 74 588ŠEŠTADIENIS, KOMENTARAI

Vismantas Žuklevičius, 8 655 74 599 UŽSIENYJE

Marius Eidukonis, 8 640 25 652 SPORTAS, KELYJE

Arūnas Daugėla, 8 685 69 523AKTUALIJOS, PRIEBLANDOS

krAŠto korESPonDEntAi:KAUNAS: Albinas Čaplikas , 8 655 74 524; Gediminas Stanišauskas, 8 640 19 043PANEVėŽYS: Vida Tavorienė, 8 615 75 183KELMė: Nijolė Petrošiūtė, (8 427) 56 797UKMERGė: Jolita Žurauskienė, 8 640 30 767

Administratorė, Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 01 10, 8 650 87 818

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3,LT­08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, 8 650 87 818, faksas (8 5) 242 12 81. El. paštas redakcija@valstietis.lt

Pretendentas į butą 0616024 Subaru XV 0313825 Mercedes­Benz A180 0748012 Nissan Juke 0599350 Dacia Duster 0515895 Hyundai i20 0108253 Renault Thalia 0305895 VW Jetta 0656223 Kia Rio 0607650 Citroen C3 0931 386 Ford Fiesta 0101749 LED televizoriai „Orion“ 058*837, 055*103, 065*252, 006*105, 018*754, 043*845 Muzikos centrai su DVD „Sony“ 062*936, 084*533, 046*798 Planš. kompiuteriai „Lark“ (7 colių) 074*344, 100*875, 056*013 Kavos aparatai „Delonghi“ 100*209, 087*285, 099*709 Skalbimo mašinos „Beko“ 053*159, 000*223, 004*644

Šaldytuvai „Beko“ 013*831, 012*014, 071*421 Židiniai „Dimplex Club“ 050*028 Planš. kompiuteriai „Lark“ (10 colių) 053*808, 097*219, 051*363 GPS navigatoriai „Manta“ 000*065, 038*104, 055*853 Židiniai „Dimplex Cheriton“ 002*701, 016*840 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ 08**672 Greitpuodžiai „Abert“ 07**236 Cikloninės krosnelės „LR“ 03**658 Satino patalynės komplektai 03**796 Fotoaparatai „Samsung“ 07**587 ėriuko vilnos antklodės „Verona“ 07**144 Krištolo taurės „Longchamp“ 06**025

Pakvietimai į TV: 045*183, 01 6*646, 076*818

58 35 21 14 54 33 62 38 25 20 37 41 02 34 39 48 31 73 59 11 05 67 55 50 09 68 43 23 40 74 52 57 47 18 53 >> keturi kampai64 13 46 72 17 >> eilutė10 45 75 69 28 >> įstrižainės51 49 63 03 36 70 60 08 30 >> visa lentelė

TELELOTO lošimo Nr. 870 (2012.12.09) Visa lentelė – 100 000 (2 x 50 000) LtĮstrižainės – 15 LtEilutė – 3 Lt Keturi kampai – 8 LtPrognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

* – bet koks skaičius

Papildomi prizai:

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Donata Markelionytė iš Druskininkų 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Genius Andriulaitis iš Visagino 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Marija Vidolienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Stasė Dobilienėë iš Alytaus 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 3 d.) – Saulius Urmonas iš Šiaulių

(Užs. 635)

(Užs. 541)

(Užs. 633)

(Užs. 625)

(Užs. 111)

(Užs. 41)

(Užs. 417)

ĮVAIRŪSPrašo padovanoti T­40 AM dalių, padargų.Skambinti tel. 8 603 79 395.

(SM. 718)

SIŪLO MOKYTISVisoje šalyje organizuojami masa­žuotojų kursai turintiems medicininį išsilavinimą ir neturintiems jo. Skambinti tel.: (8 5) 262 7069, 8 699 99 772.

(Vln. 17)

SIŪLO DARBĄPieno ūkyje Kelmės r. reikalingi: trak­torininkas­šėrikas, pageidautina mo­kan tis melžti karves. Geros sąlygos, darbas legalus. Skambinti tel. 8 652 47 721.

(P.p)

Restoranui Kaune reikalingi kvalifikuoti ir patirties turintys virėjai.Skambinti tel. 8 614 82 307.

(Ka. 280)

PRANEŠIMAIInformacija apie priimtą atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vėjo bokštai“, Piliakalnio g. 4, Meškininkų k., Jurbarko r. savivaldybėje.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: vėjo jėgainės įrengimas Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vartų kaimas.Priimta atrankos išvada: atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir numatomą vietą UAB „Vėjo bokštai“ planuojamai ūkinei veiklai – 250 kW nominalios generuojamos galios vėjo jėgainės statyba Vartų kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybėje (žemės

sklypo kad. Nr. 3950/0001:9942) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.Atrankos išvadą priėmė: Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas. Su atrankos dokumentais ir informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti bei motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos persvarstymo 10 darbo dienų nuo skelbimo išspausdinimo dienos teikti adresu: K.Donelaičio g.79­3, Kaunas, tel.(8 37) 22 2 900.

(Ka. 284)

Dingusį Utenos apskrities viršininko 2005 06 07 sprendimo Nr.13­12262, išduoto Eugenijos Razgūnienės vardu, originalą laikyti negaliojančiu.

(SM. 723)

24 2012 m. gruodžio 12 d. • Nr. 99 (9222) Valstiečių laikraštisPasaulis margas

Pagal Eltos, BBC inf. parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

Šiaurės Rytų Belgijos miestas Ha­seltas savo aikštę papuošė eglute, pa­gaminta iš senų indų. Miesto meras ragino gyventojus prisidėti prie akcijos nenaudojamais indais. Akcijoje daly­vavo 3 tūkst. miesto gyventojų. Vie­

ni gyventojai teigia, kad tai originali ir sveikintina idėja, kiti tokia eglutės konstrukcija piktinasi. Jie tikina, kad svarbiausia žiemos šventė asocijuojasi su jaukumu, o balta porcelianinė eglu­tės konstrukcija tikrai tokia neatrodo.

Eglė iš senų indų

Čekijos parlamento žemieji rū­mai praėjusį penktadienį prita­rė įstatymo projektui, pagal kurį būtų leista vartoti marihuaną me­dicininiais tikslais. Marihuana būtų prieinama tik pagal daktaro recep­tą, be to, būtų stengiamasi griežtai kontroliuoti jos vartojimą. Naujuo­ju įstatymu nesiekiama legalizuo­ti marihuanos vartojimo pramo­gų tikslais ar teisiškai leisti auginti marihuaną namuose medicininiais tikslais, kaip to siekė marihuanos propaguotojai.

Čekijoje legalizuota marihuana

Viena gražiausių Bolivudo ak­torių Aishwarya Rai, duodama interviu televizijoje „Al Jazeera English“, papasakojo, kaip Indijos visuomenė reagavo į jos ir kolegos Hrithiko Roshano bučinį 2006 m. filme „Dhoom 2“. „Bučiavausi tik vienoje šio filmo scenoje, bet ir dėl to sulaukiau grasinimų, – guodėsi Indijos kino žvaigždė. – Žmonės man sakė, kad esu puikus pavyzdys jų mergaitėms, o dėl to­kio mano elgesio jiems gėda. Jie klausė, kodėl aš bučiavausi prie­šais kameras. Esu tik aktorė ir at­lieku savo darbą, o štai dabar su­laukiu net grasinimų.“

Grasinimai dėl bučinio

Autobuso vairuotojas Vieno­je rado rankinę su 390 tūkst. eurų (1 mln. 346 tūkst. Lt) grynaisiais ir perdavė policijai, kuri atsekė ją pa­metusią vyresnio amžiaus moterį. „Iš pradžių maniau, kad tai pirkiniai ar vaistai“, – vairuotoją citavo laikraštis „Krone“. Rankinėje vairuotojas rado pluoštą 500 eurų banknotų. Apie tai, ar moteris atsilygino sąžiningam vai­ruotojui, nepranešama.

Grąžino pamestus pinigus

Vieno kaimo Prancūzijos Bordo regione gyventojai buvo priblokšti, kai sužinojo, kad kaime buvusi XVIII a. statyta pilis per klaidą buvo visiškai nugriauta. Pasak vietos valdžios, dar­bininkai, kurie lapkričio mėnesį tu­rėjo renovuoti didelį 13 tūkst. kv. m

ploto dvarą ir nugriauti vieną nedide­lį statinį, pastatus supainiojo. Buvusi pilies savininkė Juliettė Marmie sakė, kad pilis buvo kaimo pasididžiavi­mas, tad visus jo gyventojus ištiko šo­kas. Ji stebėjosi, kaip statybų bendro­vė galėjo padaryti tokią klaidą.

Nugriauta per klaidą

Praėjusį trečiadienį prieš 105­ąjį gimtadienį mirė garsus Brazi­lijos architektas Oscaras Niemey­eris, kuris sukūrė keletą žymiausių XX amžiaus modernistinių pas­

tatų. Architektas tarptautinės šlovės sulaukė sukūręs pagrin­dinius vyriausybės pastatus Bra­zilijos sostinėje San Paule. Kartu su šveicarų kilmės prancūzų ar­

chitektu modernistu Le Corbu­sier O.Niemeyeris kūrė Jungtinių Tautų būstinės pastatą Niujorke. Jis projektus rengė iki šių metų pradžios.

Brazilija gedi žymiausio architekto

Naftos turtinga Artimųjų Rytų šalis ketina skelbti konkursą dėl 1 800 MW saulės jėgainės staty­bos 2014 m., kainuosiančios apie 10–20 mlrd. JAV dolerių. Pagal anglies dvideginio, išmetamo į atmosferą, kiekį, tenkantį vienam gyventojui, ši šalis pirmauja pa­saulyje. Tad įgyvendinusi tokius planus, ji tikisi padidinti savo in­dėlį į atsinaujinančios energijos gamybą.

Kataras saulės jėgainei milijardų negailės