URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMOS ĮTAKA DARNIAM NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ...
Transcript of URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMOS ĮTAKA DARNIAM NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ...
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
ARCHITKTŪROS IR STATYBOS FAKULTETAS
Vidmantė Šlepikaitė
URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMOS ĮTAKA DARNIAM
NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VYSTYMUI
Magistro projektas
Vadovas
Doc. dr. Rasa Apanavičienė
KAUNAS, 2016
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS
URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMOS ĮTAKA DARNIAM
NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VYSTYMUI
Magistro projektas
Nekilnojamo turto valdymas (kodas M6066M21)
Vadovas
Doc. dr. Rasa Apanavičienė
Recenzentas
Doc. dr. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė
Projektą atliko
Vidmantė Šlepikaitė
KAUNAS, 2016
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Statybos ir architektūros fakultetas
(Fakultetas)
Vidmantė Šlepikaitė
(Studento vardas, pavardė)
Nekilnojamo turto valdymas, M6066M21
(Studijų programos pavadinimas, kodas)
„Baigiamojo projekto pavadinimas“
AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA
20 16 m. gegužės 23 d.
Kaunas
Patvirtinu, kad mano, Vidmantės Šlepikaitės, baigiamasis projektas tema „Urbanistinio
planavimo sistemos įtaka darniam nekilnojamo turto projektų vystymui“ yra parašytas visiškai
savarankiškai ir visi pateikti duomenys ar tyrimų rezultatai yra teisingi ir gauti sąžiningai. Šiame darbe
nei viena dalis nėra plagijuota nuo jokių spausdintinių ar internetinių šaltinių, visos kitų šaltinių
tiesioginės ir netiesioginės citatos nurodytos literatūros nuorodose. Įstatymų nenumatytų piniginių sumų
už šį darbą niekam nesu mokėjęs.
Aš suprantu, kad išaiškėjus nesąžiningumo faktui, man bus taikomos nuobaudos, remiantis Kauno
technologijos universitete galiojančia tvarka.
(vardą ir pavardę įrašyti ranka) (parašas)
Šlepikaitė Vidmantė
Urbanistinio planavimo sistemos įtaka darniam nekilnojamo turto projektų vystymui. Magistro
baigiamasis projektas, vadovas doc. dr. Rasa Apanavičienė;
Kauno technologijos universitetas, statybos ir architektūros fakultetas.
Mokslo kryptis ir sritis: Nekilnojamo turto valdymas
Reikšminiai žodžiai: urbanistinio planavimo sistema, nekilnojamas turtas, darnus projektų
vystymas.
Kaunas, 2016. 64 p.
SANTRAUKA
Tiek dabar, tiek ateityje pagrindinė besivystančių miestų siekiamybė yra užtikrinti
kuo geresnes gyvenimo sąlygas, kuriant patogią miestų sistemą ir saugant aplinką. Būtent dėl to
miestų urbanistinio planavimo ir nekilnojamojo turto projektų vystymo tarpusavio sąveika tampa
esminiu aspektu miestų plėtroje, kuriant darnią ir tvarią aplinką. Racionali ir efektyvi šalies
urbanistinio planavimo sistema yra pagrindas siekiant išlaikyti valstybės socialinio, ekonominio
ir ekologinio vystymosi pusiausvyrą. Ypatingas dėmesys teisingam ir darniam vietos planavimui
turi būti skiriamas jau pirmuose teritorijos urbanistinės sistemos planavimo etapuose, nes tai
nulemia tolimesnę darnią nekilnojamojo turto projektų vystymo eigą.
Baigiamajame darbe aptariama urbanistinio planavimo sistemos svarba, problemos
bei jų sprendimo praktika užsienio ir Lietuvos atveju. Analizuojamos Lietuvos urbanistinio
planavimo sistemos dalys bei jų tarpusavio sąryšiai, sistemos sandara, teisinių dokumentų bazė.
Remiantis darnios plėtros reikalavimais baigiamajame darbe atliktas urbanistinės planavimo
sistemos įtakos vertinimas darniam nekilnojamo turto projektų vystymui, bei nustatyti kriterijai
tiesiogiai veikiantys darnų vystymąsi per urbanistinio planavimo sistemą. Sudarytas darnaus
nekilnojamo turto projektų efektyvumo vertinimo modelis darnios plėtros požiūriu. Vertinimo
metodika pritaikyta trims Kauno mieste vystomiems nekilnojamo turto projektams.
Šlepikaitė Vidmantė.
Urban Planning System Impact for Sustainable Real Estate Development.
Master‘s thesis / supervisor assoc. prof. Rasa Apanavičienė.
The Faculty of Civil Engineering and Architecture, Kaunas University of Technology.
Research area and field: Real estate management
Key words: urban planning system, real estate, sustainable development
Kaunas, 2016. 64 p.
SUMMARY
The main aspiration today is to improve city life while securing environmental
sustainability. In order to create desired future city environment, real estate project development
is a cornerstone of city urban planning. In order to secure social, economic and ecological
balanced growth, countries urban planning system has to be rational and effective. During the
first urban territory planning steps a lot of attention applied to creating sustainable urbanistic
plan, because in later stages it affects private real estate project developments.
Analyzing importance, problems and solutions practices for urban planning in
Lithuania. Analyzing components, their interaction with one another, the structure of the system,
the database of legal documents of the urban planning in Lithuania.
On the basis of the requirements of sustainable development work carried out in the
questionnaire, the evaluation of the impact of the urban planning system in the sustainable
development of real estate projects was created, also determined criteria’s that directly effecting
smooth and sustainable development in urban planning system. The evaluation model for
effectiveness was created to evaluate real estate projects in terms of sustainable development of
real estate. The methodology of assessment was applied for three real estate projects in the city
of Kaunas.
1
Turinys
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 2
PAGRINDINĖS SĄVOKOS .................................................................................................... 4
1. URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMA ..................................................................... 5
1.1. Urbanistinio planavimo sistemos svarba miestų ir regionų vystymui ............................ 5
1.2. Urbanistinio planavimo problemos bei jų sprendimo praktika Lietuvoje ir
užsienyje ................................................................................................................................ 7
1.3. Urbanistinio planavimo sistemos dalys ir jų tarpusavio sąryšiai .................................... 12
2. URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMOS ĮTAKOS MODELIS DARNIAM
NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VYSTYMUI .................................................... 19
2.1. Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo samprata ................................................. 19
2.2. Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo vertinimo modelis .................................. 23
2.2.1. Darnaus nekilnojamo turto vystymo kriterijai ir jų įtakos tyrimas
urbanistinei planavimo sistemai ..................................................................................... 27
2.2.2 Daugiakriterinis kompleksinio proporcingo įvertinimo metodo taikymas ............ 37
3. NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VERTINIMAS DARNAUS
VYSTYMOSI ASPEKTU ........................................................................................................ 40
3.1. Urbanistinio planavimo efektyvumo kriterijų rodiklių reikšmingumo nustatymas ........ 40
3.2. Darnaus vystymosi principų taikymas nekilnojamojo turto projektuose ........................ 43
3.2.1. NT projekto „Šilo namai“ vertinimas darnaus vystymosi kontekste .................... 47
3.2.2. NT projekto „Kauno senamiesčio apartamentai“ vertinimas darnaus vystymosi
kontekste ......................................................................................................................... 51
3.2.3. NT projekto „Brastos kvartalas“ vertinimas darnaus vystymosi kontekste ......... 56
3.3. Nekilnojamo turto projektų vystymo daugiakriterinio vertinimo rezultatai ................... 59
Išvados ........................................................................................................................................ 64
Literatūra .................................................................................................................................... 65
Priedai ......................................................................................................................................... 68
2
Įvadas
Nekilnojamojo turto vystymas – tai nuolatinis neužstatytos ir užstatytos aplinkos
pertvarkymas, siekiant tenkinti visuomenės poreikius. Miestų vystymo poreikis yra nuolatinis,
nes gyventojų poreikiai, esamos finansinės galimybės nuolatos keičiasi, kinta tendencijos,
etninė gyventojų sudėtis ir požiūris į gyvenimą. Tampa sunku sukontroliuoti sparčiai augančius
miestus, todėl vienintelis būdas tai padaryti – tinkamai paruošti valstybės įstatyminę bazę, kuri
ne tik apibrėžtų įstatymus socialiniu – ekonominiu požiūriu, tačiau iškeltų reikalavimus
aplinkosaugai, vystant ekologiškai draugiškus aplinkai projektus.
Didėjanti žmonių koncentracija ir auganti ekonomika nulemia vietos būklę. Būtent
dėl to miestų urbanistinis planavimas, nekilnojamojo turto architektūra ir darnus nekilnojamojo
turto vystymasis tampa esminiu aspektu miestų plėtroje. Iš to kyla diskusijos, kaip politikai,
projektuotojai ir vystytojai formuos miestų planavimo principus.
Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys aspektai – aplinkos apsauga,
ekonomika, socialinė plėtra. Visi jie yra svarbūs nekilnojamo turto projekto vystymo ir
gyvavimo laikotarpiu. Instituciniai arba kitaip politiniai veiksniai yra šios sistemos atramos
taškas bei pagrindas, kuris turi įtakos urbanistinio plano pritaikymo galimybėms ir našumui
individualių projektų vystymo etapuose.
Darbo aktualumas: Tiek dabar, tiek ateityje pagrindinė siekiamybė miestų plėtroje yra
užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, kuriant patogią miestų sistemą ir saugant aplinką.
Būtent dėl to miestų urbanistinio planavimo ir nekilnojamojo turto projektų tarpusavio sąveika
tampa esminiu aspektu miestų plėtroje. Šiuo metu daug diskutuojama ir modeliuojama, kaip
sukurti sistemą, kuri skatintų politikus, projektuotojus, investuotojus, architektus taikyti darnaus
miesto planavimo principus kiekvienoje konkretaus nekilnojamo turto projekto vystymo
stadijoje.
Urbanistinė planavimo sistema – tai ne tik investicijų, tačiau ir nekilnojamojo
turto plėtros kontroliavimo bei valdymo įrankis. Racionali ir efektyvi urbanistinio planavimo
sistema yra pagrindas siekiant išlaikyti valstybės socialinio, ekonominio ir ekologinio
vystymosi pusiausvyrą.
Tiriamojo darbo objektas: Urbanistinio planavimo sistema ir nekilnojamo turto projektų
vystymo procesas.
Tiriamojo darbo tikslas: Nustatyti urbanistinio planavimo sistemos įtaką darniam
nekilnojamo turto projektų vystymui.
3
Darbo uždaviniai:
Išanalizuoti Lietuvos urbanistinio planavimo sistemos terminologiją, sandarą, teisinius
dokumentus.
Remiantis darnios plėtros reikalavimais, nustatyti darnumo kriterijus ir sukurti darnaus
vystymo vertinimo metodiką nekilnojamo turto projektams.
Pritaikyti pasiūlytą darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo vertinimo modelį šiuo
metu Kauno mieste vystomiems projektams.
Darbe naudojami tyrimo metodai:
Šie tyrimo metodai padėjo ištirti urbanistinių planavimo sistemų įtaką darniam NT projektų
vystymui ir sudaryti darnaus NT projektų vystymo vertinimo modelį.
Teisinių dokumentų ir norminių aktų analizė.
Mokslinės literatūros šaltinių analizė.
Nekilnojamo turto specialistų apklausa. Specialistų veiklos kryptys: nekilnojamo turto
brokeriai, nekilnojamo turto vertintojai, statybos darbų vadovai, architektai, interjero
dizaineriai.
Daugiakriterinio kompleksinio proporcingumo įvertinimo metodas
Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo lyginamoji analizė.
4
Pagrindinės sąvokos
Urbanistinis planavimas. Tai profesionalų vertinami ir analizuojami projektai, programos,
strategijos ir planai, kuriais grindžiamos didmiesčio fizinės, socialinės, ekonominės ir aplinkos
struktūros. Sprendžiant šias problemas, reikia rasti pusiausvyrą tarp augimo ir išsaugojimo,
puoselėti plėtrą ir spręsti konfliktus. Planą visada reikia susieti su vertinimo procesu, t.y.
vertinimu, ar pasiūlymas vertas dėmesio, o paskui patikrinti, ar numatyti rezultatai tapo realybe.
Toks vertinimas susijęs su galimybe įgyvendinti, politiniu priimtinumu, su subordinacija
aukštesniame politikos lygmenyje. (Europos urbanistikos chartija. Europos spaudos tarnyba.
1993. 112 p. (vertimas)).
Teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų
reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima
žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų
priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros
sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės
ir privačių interesų suderinimą. (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Nauja
įstatymo redakcija nuo 2014–01–01: Nr. XII–407)
Nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie
negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų
vertės, taip pat turtas (kilnojamieji daiktai), kurį nekilnojamuoju pripažįsta įstatymai. (Lietuvos
Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas . Nauja įstatymo redakcija nuo 2012
m. Gegužės 1 d. Nr. XI–1497)
Urbanistinė sistema – sistema, kurianti urbanizacijos raidą tinkama kryptimi. Urbanistinė
sistema susijusi su miesto sociologijos, demografijos, ekonomikos, taikomosios matematikos ir
informatikos, inžinerijos ir kitokiomis žiniomis, metodais, idėjomis, veikiama visuomenės ir
politikų įtakos. Urbanizacijos vystymasis paremtas sistemingu tobulėjimu pagal iš anksto
sudarytą vizijos modelį.
5
1. URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMA IR DARNUS
NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VYSTYMAS
1.1. Urbanistinio planavimo sistemos svarba miestų ir regionų vystymui
Dabartinė statistika rodo sparčiai augančių miestų gyventojų skaičius. 90 procentų
visų planetos gyventojų dabar įsikūrę miestuose. Nuolat augantis didžiųjų pasaulio miestų
gyventojų skaičius urbanizaciją pateikia kaip globalinę problemą, tai tampa pagrindine šių dienų
diskusijų tema ne tik Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio mastu. Iš rajonų į urbanizuotas teritorijas
per dieną persikelia per du tūkstančius gyventojų, per savaitę suskaičiuojama apie pusantro
milijono gyventojų, o per metus šis skaičius įvardijamas kaip 70 mln. naujakurių – „TED“
pranešime „Miestų šešėlyje paslėptas pasaulis“ (angl. „The hidden world of shadow cities.“),
skaičiuoja sparčiai augančius urbanizacijos skaičius autorius Robert Neuwirth (2005).
Į urbanistinio planavimo sistemos svarbą pirmiausia reikia žvelgti per istorijos
prizmę. Allen, Barlow, Leal Maloutas ir Padovani (2008) pabrėžia, kad po Antrojo pasaulinio
karo urbanizacija Šiaurės Europoje buvo glaudžiai susijusi su socialinės industrializacijos
struktūra. Kalbant apie šeimų poreikius bei strategijas, urbanizacija organizuojama aplink jų
poreikių centrus, pramonės plėtros židinius. Šie poreikiai apima kvalifikuotą darbo jėgą
(švietimas ir mokymas), darbo jėgos vietą (būstas ir transportas), bei situaciją (sveikatos
priežiūra, būsto kokybė ir mityba). Taigi, planavimo tikslas Šiaurės Europoje buvo planuoti ir
organizuoti miestą aplink pramonės ir miestų plėtros vietas su darbo galimybėmis, kad būtų
efektyvesnė socialinė integracija.
Priešingai vystėsi pietų Europos miestų urbanizacija, kuri po Antrojo pasaulinio
karo nebuvo paremta industrializacija, t.y. pramonė neturėjo įtakos urbanizacijos procesui.
Pietų Europos miestų urbanizacija daugiausiai nulemta kaimo vietovių išsekimu, nieko
negalinčiomis pasiūlyti darbo rinkomis, neorganizuota miestelių darbo rinkų sistema. Miestų
darbo rinkos galėjo pasiūlyti darbo galimybes statybos sektoriuje, asmeninių paslaugų ir
viešojo administravimo sferose, buvo susidurta su darbo vietų problema arba rizikinga darbų
pasiūla.
Atsižvelgiant į mokslinių šaltinių analizę, galima paaiškinti urbanistinės rinkos
reguliavimą, t.y. kaip valdžia reguliuoja įstatymus, kurie valdo išteklių procesus rinkoje prieš
monopolinę galią. Pavyzdžiui, tipinės žemės naudojimo kontrolei imamasi zonavimo
strategijos ir planavimo apribojimų, siekiant padidinti žemės panaudojimo pramonės srityje
pelną. Tokį planavimo modelį skatina poreikis planuoti išorės ekonomiką, siekiant sušvelninti
pramoninės paskirties žemės sklypų trūkumą. Be to, ateityje zonavimo ir planavimo
6
apribojimai gali turėti įtakos ekonominiam pelningumui ir žemės kainoms. Taigi, gerai
suprojektuota planavimo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų parinkti tinkami žemės sklypai
pramonės veiklai plėsti, taip pat, kad būtų atsižvelgta jog ateityje pramonė plėsis ir, tikėtina,
kad keisis pramonės struktūros sektoriai.
XIX amžiuje vienas iš svarbiausių miestų planavimo tikslų buvo numatyti ateities
planus ir apibrėžti ribas. Apibendrinant trumpai, to meto vienas iš pagrindinių miesto plano
tikslų buvo priimti sprendimus atsižvelgiant į to laikotarpio situaciją, siekiant tinkamai
vadovauti miesto plėtrai ateityje jo gyventojų labui ir komfortabilumui.
Tyrimai Ispanijoje (Fernández Güell ir kt., 2012) parodė, kad dauguma viešųjų
įstaigų, atsakingų už miestų ir regionų planavimą, taip pat privatūs konsultantai, vykdantys
profesinę veiklą šioje srityje, labai prieštaringai žvelgia ir analizuoja ateitį, neįvertina savo
planų ir projektų ateities perspektyvos. Šis pasitraukimas iš ateities tyrimų aiškinamas
istoriniais aspektais. Antroje XX amžiaus pusėje urbanistinis planavimas atsisakė vizijos ir tapo
labiau techninis, pirmenybę teikiantis prognozėms, tapo paremtas algoritmais ir matematiniais
modeliais.
Kita vertus, kad ir kaip būtų keista, yra manančių, kad urbanistinės ir teritorijų
studijos yra beprasmės prieš tokio masto visuomenės veikiamą urbanizaciją, ir prieš keletą
metų miestų planavimo ateities studijos buvo pasmerktos žymių praktikų ir mokslininkų
(Isserman, 1985; Wachs, 2001).
Paprastai tariant, urbanistinį planavimo procesą socialiniu požiūriu galima
trumpai apibūdinti kaip geresnių gyvenimo ir veiklos sąlygų paiešką. Sistemos sprendiniai
pateikiami grafiškai, pateikiant ateities viziją. Ruošiant naujus planus numatomos galimos
problemos apie būsimas gyvenimo ir veiklos sąlygas ateityje tam tikroje teritorijoje. Todėl
planavimą galima apibūdinti kaip kūrybinę išraišką, kurioje naudojamas loginis mąstymas,
intuicija, patirtis, matematiniai metodai, imitacinis modeliavimas, analogų kūrimo metodais ir
kt. Pritaikius visus tyrimus ir atsižvelgus į planavimo įtakos veiksnius, sudaromos ateities
teritorijų vystymo sprendinių projekcijos. Visi planavimo sprendiniai yra apibrėžti valstybės ir
savivaldybių reglamentais, privačios žemės ir kitais nekilnojamojo turto teisės dokumentais, bei
paremti ne ką mažiau svarbesne – visuomenės nuomone. Urbanistinių planavimo sistemų
egzistavimo tikslas – užtikrinti gyvenimo gerovę, socialinę ir ekonominę pažangą, sveikos
aplinkos kūrimą. Tačiau neracionalūs urbanistinių planavimo sistemų sprendiniai gali turėti tam
tikrų pasekmių:
- poveikis oro, vandens, dirvožemio taršai; eismo nelaimės;
- poveikis žmogui – gyvybei, sveikatai, darbingumui, poilsiui;
- poveikis visuomenei – laisvai erdvei, socialinei diferenciacijai, gyvenimo būdui;
7
- Poveikis egzosferai – klimato kaitai, mikroklimato kokybei;
- Poveikis ekosistemoms – rūgštėjimui, miškų nykimui;
- Fizinėms struktūroms: medžiagų ir konstrukcijų korozijai ar deformacijai.
Urbanistinio planavimo sistemos svarba Lietuvos Respublikos (LR) Teritorijų
planavimo įstatyme (2014) apibrėžiama tokiais punktais:
- planavimu siekiama kuri pusiausvyrą tarp valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir
ekologinio vystymo;
- urbanistinis planavimas formuoja sveiką ir harmoningą gyvenimą, darbo ir poilsio aplinką
stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;
- planavimas padeda apsaugoti gamtos išteklius, kultūros paveldo vertybes ir rekreacijos
išteklius;
- urbanistinis planas formuoja gamtinį karkasą ir sudaro prielaidas kraštovaizdžio ekologinei
pusiausvyrai palaikyti ir ją atkurti;
- nauja sistema formuoja žemės sklypus, nustato teritorijų gyvenamųjų vietovių
infrastruktūras ir kitas veiklos sritis;
- planavimas padeda suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių žemės sklypų naudojimo
bei plėtojimo tolimesnes sąlygas.
1.2. Urbanistinio planavimo problemos
bei jų sprendimo praktika Lietuvoje ir užsienyje
Pagrindinės urbanistinio planavimo problemos kyla dėl spartaus urbanizacijos
tempo. Pagrindinis veiksnys, lemiantis gyventojų migraciją – tai patogesnio gyvenimo
prielaidos, atveriančios platesnes gyvenimo galimybes. Jauniems – tai išsilavinimas ir darbo
perspektyvos, kitiems – pramogos ir ateities galimybės.
Ypatingai didelė migracija iš periferijų į urbanizuotas vietas skatina spartų miestų
augimą. Iš to, kas aptarta anksčiau, galima išskirti tendencijas, kurios kyla augant urbanizacijai.
Vienas iš aspektų – didėjantis žmonių skaičius miestuose, kuris kelia gyvenimo mieste kainą.
Miestas savaime tampa geriau nei vidutiniškai gyvenančių vartotojų erdve, o nepasiturintys savo
gyvenimus kuria miestų periferijose. Kitas svarbus aspektas – gausiai plūstantis vartotojų
skaičius miestuose sąlygoja kitą problemą – didiesiems miestams ima trūkti vietos išteklių.
Vidaus miesto erdvės nebuvo numatytos aptarnauti tokį kiekį vartotojų, todėl kyla problemos
transporto ir susiekimo sistemoje, inžinerinės infrastruktūros aptarnavime, architektūriniame
darnume, socialinių centrų pasiskirstyme ir t.t. Galima apibendrinti, kad du pagrindiniai įtakos
8
veiksniai miestams ir urbanizuotoms teritorijoms yra žmonių poveikis ir nekilnojamo turto
plėtra.
Atkreipiant dėmesį į senąjį dvidešimtojo amžiaus miestų planavimo modelį, greitai
galima pamatyti, kad tai zonuotas modelis: industrializacija kuriama atskiroje zonoje,
universitetai kitoje, kitos zonos taip pat išskaidytos: verslo, prekybos, paslaugų, gyvenamoji ir
t.t. Naujai kuriamame planavimo modelyje siekiama įvesti mobilumo paklausą. Miestai turi tapti
ekonomiškai stabilūs, kad tiktų viduriniajai klasei, kuri yra visuomenės ekonominis pagrindas, o
stabilus ekonominis pagrindas ir yra naujo teisingo urbanizacijos modelio pateikimas. Tai ne tik
susiję su ekonominiais ir strateginiais dalykais, tai kultūrinis pasikeitimas, projektuojant
tvarkingą patogią ir patrauklią aplinką gyventi.
Pagrindinės priežastys, kodėl urbanistinio planavimo sistemos sprendiniai pilnai
neįgyvendinami, yra finansinių resursų stoka ir nekokybiškas miesto valdymas. Miesto raida
yra priklausoma nuo šalies ekonomikos būklės, o efektyvus finansinių resursų ir miesto
valdymas neįmanomas be strateginio ir fizinio planavimo, t. y. be bendrojo miesto plano ir po
to sekančių detaliųjų ir specialiųjų sprendinių planavimo. Logiškas urbanistinio planavimo
tęsinys yra miesto valdymas – planavimo sprendinių įgyvendinimas. Taip pat ir nuo valdymo
kokybės priklauso problemų išsprendimas, sušvelninimas ar naujų atsiradimas.
Vertinant urbanistinio planavimo problemas globaliai, išskiriamos penkios
pagrindinės urbanistinio planavimo sistemos spragos (1.1 pav.), kurios pažeidžia nuoseklų
urbanistinių sistemų veikimą, bei idėjų realizavimą augančioje urbanizacijoje.
Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) prezidentas Joan Clos (2013) pabrėžia, kad
sparčiai besiplėtojančiame pasaulyje matoma, kaip urbanizacija auga spontaniškai, visiškai
nekontroliuojama. Urbanizacija plinta be konkretaus urbanistinio planavimo, nevystant viešųjų
erdvių sistemos ir nesudarant pagrindinės tinkamos infrastruktūros principinės schemos, tiek
esamoms, tiek būsimoms ateities kartoms. Prezidentas J. Clos kaip pagrindinę urbanizacijos
krizės priežastį nurodo neatnaujintą senąjį dvidešimtojo amžiaus modelį, kai periferijos aplink
miestus lieka tokios pačios ir nesikeičia, kaip ir miestų viduje. Kalbant apie urbanizacijos
procesus, prezidentas pirmiausia skatina kalbėti apie naujo urbanistinio modelio plėtojimą.
Gausiai urbanizuojami per maži, kompaktiški miestai, kurių vidaus planai
nepritaikyti tokiam dideliam gyventojų antplūdžiui. Dauguma miestų, kuriuos planuojame, yra
skirti mažiau nei keturių tūkstančių gyventojų apgyvendinimui viename kvadratiniame
kilometre. J. Clos 2013 m. vykusiame forume apie statybų įtaką urbanistiniam planavimui ir
investicijoms (angl. Building Resilience into Urban Planning and Investments) teigia, kad visi
pasaulio gyventojai, kurių skaičiuojama per devynis bilijonus negali gyventi tokiuose žemės
9
miestuose, kurie pritaikyti keturių tūkstančių gyventojų apgyvendinimui viename kvadratiniame
kilometre.
1.1 pav. Aktualiausios urbanistinio planavimo problemos
Kitas aktualus urbanistinio planavimo aspektas yra aplinkosaugos problemos:
atsižvelgti ir nepažeisti gamtinės aplinkos, palaikyti ekologinę pusiausvyrą planuojamoje
teritorijoje, racionaliai išnaudoti kraštovaizdžio išteklius. Prieš projektavimo etapus privalu
išanalizuoti būsimą poveikį gamtinei aplinkai. Taip pat nepamiršti planuoti taip, kad būtų
sudarytos socialinės sąlygos žmonėms, kurie gyvens urbanizuotoje aplinkoje. Privalu atkreipti
dėmesį į miesto želdynus, rekreacines zonas, parkus ir plėsti kitas žaliąsias miesto erdves.
Projektuojant miesto urbanistinius sprendimus, svarbu, kad gamta išliktų pradiniu miesto
struktūrą organizuojančiu karkasu, kartu atitiktų miesto teritorijos proporcijas tarp urbanizuotų
ir gamtinių teritorijų, tačiau, kita vertus, taip pat nemažiau svarbu ir kad visa miesto teritorija
netaptų gamtiniu karkasu. Nerengiant arba nesilaikant urbanistinių planų, nepuoselėjamos
žaliosios zonos, o greitu laiku jos apstatomos naujais, miesto estetiką ir kraštovaizdį teršiančiais
objektais. Savivaldybių leidimas pardavinėti žemę prie vandens telkinių sudarė sąlygas
privatiems savininkams patekti prie vertingiausių šalies teritorijų. Prieigos prie upių, ežerų,
tvenkinių užstatomos, privatizuojamos ir tampa nebepasiekiamos visuomenės rekreacijos
poreikiams.
Neefektyvus urbanistinis planavimas lemia netolygią, nekontroliuojamą plėtrą,
kuri prieštarauja darnaus vystymosi principams. Koncentruota, numatyta plėtra yra
efektyvesnė, nes leidžia pritaikyti jau esamą infrastruktūrą ir nenaudojamas miesto erdves.
Racionalus miestų viduje esančių erdvių pritaikymas leidžia sumažinti dirbtinės dangos kiekį,
tenkantį vienam gyventojui. Atsižvelgus į pasaulio planavimo pavyzdžius galima teigti, kad
Finansinių resursų stoka ir nekokybiškas miesto
valdymas Aplinkosaugos problemos Viešojo intereso nepaisymas
Neatitinkanti šių dienų aktualijų teritorijų planavimo
įstatyminė, normatyvinė ir metodinė bazė
Nepakankama teritorijų planavimo specialistų
kvalifikacija
10
plėtra galėtų vykti miesto viduje, panaudojant turimas apleistas teritorijas. Tokia plėtra leistų
sumažinti naujai užstatomas erdves ir žemės plotus aplink miestą, kurtų darnius rajonus,
kuriuose būtų pakankamas normaliam funkcionavimui gyventojų tankis, kartu leistų apsaugoti
miesto aplinką ir priemiesčių zonas. (Dawkins, Nelson, 2005; Nelson et al., 2004)
Tam, kad suvaldytų spontanišką urbanizaciją ir subalansuotų miestų plėtrą,
Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencija Rio de Žaneire, priėmė Darbotvarkę – XXI:
pasaulinę subalansuotos plėtros programą, Rio aplinkos ir plėtros deklaraciją, kurioje kalbama
ir apie urbanizavimo procesų valdymą, siekiant užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą,
ribojant miestų plėtrą, tausojant žemės ūkio, miškų, bei vertingas rekreacines teritorijas.
Siekiant plėsti regionų strategijas ir mokslinių tyrimų sąveiką, regionų komiteto
prezidentas Markku Markkula, plenarinio posėdžio metu, Briuselyje 2015 m. birželio 04 d.
pristatė, kokie bus tolimesni Europos sąjungos valstybių žingsniai urbanistiniame kontekste.
Komiteto prezidentas pabrėžė pagrindinius aspektus, kaip skatinti regionų plėtrą, ir kaip
pagreitinti inovacijų pritaikymą urbanistiniame kontekste. „Regionai ir miestai turi siekti tapti
pagrindiniais pokyčių veiksniais, skatinančiais aktyvią naują rolę žmonių kasdienybėje.
Esminis instrumentas - tai investicinis paketas į regioninį planavimą siekiant atrasti kuo
daugiau naujų investavimo taškų. Svarbiausia sutelkti dėmesį ne tik į infrastruktūrines ar
žmonių apgyvendinimo investicijas, tačiau turi būti vedamas bendras visos teritorijų plėtros
dialogas.“ – savo mintis išreiškė regionų komiteto prezidentas Markku Markkula, kartu
pristatydamas regionų plėtros prioritetus 2015 – 2020 m. (1.2 pav.).
Posėdyje Briuselyje (2015) buvo pateikta ir Nacionalinė regionų plėtros ir
inovacijų strategija – gairės, kaip vystyti miestų plėtrą. (angl. National/Regional Research and
Innovation Strategies for Smart Specialisation (RIS3 strategies)):
1. Ekonominis pasikeitimų metodas naudojant inovacijas regionų gerovei kurti, tai reiškia
aukštą prioritetinės veiklos sutelkimą keliose lemiamuose politiniuose ir industriniuose
verslo taškuose, kurie lemia regioninius pasikeitimus.
2. Politikai turi pradėti galvoti apie savo regionus, kaip apie būsimos inovatyvios
ekosistemos dalį, kuri ateityje sustiprins žmogiškąjį kapitalą.
3. Novatoriški regionai atveria naujus kelius plečiant bendravimo mentalitetą ir darbo
kultūrą, kuriant ryšius Europoje, naudojant skaitmenines naujoviškas platformas ir
procesus.
11
1.2 pav. Regionų komiteto prioritetai 2015–2020 m
(angl. Committee of the Regions (CoR) Prioties 2015–2020)
Lietuvoje taip pat diskutuojama ir siekiama įgyvendinti tvarią miestų plėtros
politiką. „Lietuvos darnios erdvės sistemos kūrimas“ (2007) – tai gairės šalies urbanistinei
padėčiai pagerinti, kuriose pateikiamos tokios pastabos urbanistiniam planavimui Lietuvoje:
• Nepakankamos kokybės teritorijų planavimo įstatyminė, normatyvinė ir metodinė bazė;
• Silpna ir nepakankama institucinė sąranga valstybės lygmenyje, miestų ir rajonų
savivaldybių lygmenyje;
• Trūksta kvalifikuotų teritorijų planavimo specialistų dėl ko nepakankama šių darbų
dalykinė kokybė.
Apibendrinant užsienio ir Lietuvos problematiką urbanistiniu požiūriu, galima
teigti, kad norint išvystyti efektyvius urbanistinius sprendinius, privalu atsižvelgti į interesų
poreikį ir galimybes urbanistinėje struktūroje. Kurti mobilias erdves, kurios būtų socialiai ir
ekonomiškai aktyvios ir funkcionalios. Pirmenybę teikti atsinaujinančių žemės išteklių
naudojimui, tvarkingai planuoti inžinerinių tinklų sistemą, patogią ir sveiką aplinką, išvystyti
vietos rekreacinę struktūrą, kartu puoselėjant miestų erdvinę struktūrą, nes kiekvienam poveikiui
realizuoti ir funkcijai vykdyti reikalingos fizinės ir technologinės struktūros, t.y. žemės sklypai,
statiniai, technologinė, inžinerinė ir kitokia įranga, bei visa tai statančios ir prižiūrinčios įmonės.
Kitaip tarant, funkcinė struktūra turi apimti statinių ir teritorijų paskirtį. Kad visa struktūra veiktų
vieningai, svarbu atkreipti dėmesį į ryšių srautus, kurie suformuoja gatvių ir kitus tinklus.
Svarbiausias veiksnys yra gatvių ir tinklų konfigūracija ir srautų sureguliavimas. Urbanistinėje
struktūroje tradiciškai svarbiausi yra fiziniai pėsčiųjų, dviratininkų, automobilių ir kitų transporto
priemonių srautai; oro linijose – elektros energijos srautai. Planavimo įgyvendinimo
pilnavertiškumas taip pat priklauso nuo ekonominių aspektų, turi konkurencingą kainą ilgesnėje
perspektyvoje, socialines garantijas, išlaidų ir kokybės optimalų santykį. Taip pat planuojat
urbanistinį karkasą, svarbu nepamiršti atsižvelgti į tokius papildomus kriterijus, kaip:
kompaktiškumas, darni susisiekimo sistema, tankis, mišri funkcinė žemės panaudojimo skirtis
(Zagorskas, 2007).
Regionų Komiteto prioritetai
2015–2020m
Committee of the Regions (CoR) Prioties 2015–2020
Skatinti investicijas į realiąją ekonomiką,
t.y.miestų ir regionų organizavimą.
Skatinti regionų mokslinius tyrimus ir inovacijų našumą ir efektyvumą
Stiprinti ir plėtoti urbanistio planavimo turinį
12
1.3. Urbanistinio planavimo sistemos dalys ir jų tarpusavio sąryšiai
Kiekviena pasaulio šalis yra išvysčiusi savą urbanistinio planavimo sistemą, kurią
formuoja įvairios šalies institucijos, Vyriausybė, Seimas. Įstatyminė bazė yra svarbiausias
urbanistinio planavimo sistemos efektyvumo veiksnys, ją papildo įvairūs šalies reglamentai,
taisyklės ir kitų pavadinimų teisės aktai. Teisės aktuose išdėstomi privalomieji teritorijų
planavimo reikalavimai.
Urbanistinio planavimo sistema yra viena iš efektyviausių valstybės valdymo
instrumentų, suteikianti galimybę kryptingai organizuoti veiklą planuojamoje teritorijoje
paskirtis (1.3 pav.). Urbanistinio planavimo sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas ilgalaikei,
darniai ir tvariai valstybės ir jos ūkio plėtrai, sukuriant tinkamą būstų, darbo, paslaugų, socialinės
ir sveikatos apsaugos sistemų vystymą, tuo pačiu apsaugant ir racionaliai naudojant vietos
gamtos ir kultūros paveldo vertybes (Tiškus, 2010)
1.3 pav. Urbanistinės Lietuvos planavimo sistemos siekiai
(Šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 2014)
Teritorijų planavimo dokumentai rengiami remiantis aiškia valstybės politika bei
teisinių dokumentų sistema, paskirstant materialius ir žmogiškuosius išteklius. Svarbiausias
Darniai plėtoti teritorijų erdvinę ir funkcinę struktūrą,
sprendžiant scialinius, ekonominius ir
ekologinius uždavinius.
Vystyti inžinerinę ir socialinę
infrastruktūrą, numatyti plėtrai
reikalingas teritorijas.
Racionaliai panaudoti gamtinius, žemės gelmių ir energijos išteklius, bei juos
atkurti.
Išsaugoti ir tikslingai panaudoti šalies
gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumą, gamtos ir nekilnojamojo
kultūros paveldą, formuoti gamtinį karkasą.
Kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose
vietovėse
Skatinti racionalų žemės naudojimą ir žemės ūkio veiklą
sudaryti sąlygas privačioms
investicijoms
derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir
valstybės interesus
13
urbanistinio Lietuvos planavimo sistemos dokumentas – Lietuvos Respublikos Teritorijų
planavimo įstatymas (įsigaliojo nuo 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I–1120). Nuo dokumento
įsigaliojimo buvo parengta ne viena nauja redakcija, kuri buvo keista ir papildyta, ir dabar
galiojanti aktuali naujausia įstatymo redakcija išleista 2014 m. sausio mėn. 1 d. Visų planavimo
rūšių ir lygmenų planavimo dokumentams parengti pagal visuomenės ir valstybės poreikius taip
pat naudojami ir kiti teisės aktai (1.4 pav.).
1.4 pav. Lietuvos Respublikos teisės aktai apibrėžiantys teritorijų planavimą
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas, apibrėžia Lietuvos
urbanizuotų teritorijų planavimo sistemą, kuri sudaryta iš bendrojo, specialiojo ir detaliojo
planų (1.5 pav.). Kiekviena planavimo rūšis turi savo konkretų tikslą.
Bendrasis arba kitaip kompleksinis planavimas skirtas teritorijos naudojimo
prioritetams, raidos tikslams ir miesto ateities strategijai nustatyti. Specialusis planavimas – tai
14
planavimas specialiai vienai ar kelioms veiklos sritims toje teritorijoje. Detalusis planavimas –
savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimui ir veiklos toje sklypo dalyje
plėtojimo sąlygoms nustatyti.
1.5 pav. Lietuvos urbanistinio planavimo sistemos dalys
Bendrasis planas gali būti rengiamas valstybės lygmeniu arba savivaldybės ir
vietovės lygmeniu. Tai svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis
darnaus vystymosi uždavinius, kuriantis miesto viziją ir plėtros gaires.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo
dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Jis
naudojamas kaip privalomasis dokumentas valstybės valdymo institucijoms, priimančioms
Lietuvos Respublikos lygmens sprendimus, susijusius su šalies teritorijos naudojimu tvarkymu
bei apsauga, taip pat konkretizuojantis šalies regioninės politikos formavimo teritorines gaires.
Bendrasis Lietuvos Respublikos planas yra dokumentas, nustatantis valstybės institucijų
rengiamų LR lygmens specialiųjų planų, ilgalaikių programų bei strategijų pagrindines
planavimo sąlygas. Šis dokumentas apibrėžia rezervuojamas teritorijas, reikalingas valstybės
svarbos infrastruktūroms, gamybos ar apsaugos objektams. Dokumentas nustato regionų
lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų pagrindines planavimo sąlygas. Apibendrintai galima
teigti, kad bendrasis planas teikia šalies gyvenamųjų vietovių atraminės sistemos – urbanistinio
karkaso – erdvinės struktūros plėtros modelį (Lietuvos Respublikos Teritorijos Bendrasis planas,
2002).
Lietuvos Respublikos Bendrasis planas sudarytas ir apibrėžia šiuos sprendinius:
urbanistinį karkasą, kuris išskiria atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą, gamtinį karkasą, kultūros
paveldo teritorijas, agrarines teritorijas, miškų teritorijas, rekreacines teritorijas, techninę
15
infrastruktūrą, teritorijos erdvinę koncepciją, funkcinius prioritetus, nacionalinės regioninės
politikos organizavimą, rezervuojamas teritorijas valstybės poreikiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymu (2014), Bendrojo
teritorijų planavimo dokumentai yra rengiami šiems objektams:
1) valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
2) savivaldybės teritorijos bendrasis planas;
3) savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrasis planas.
Bendrasis planavimas visais lygmenimis apibrėžiamas kaip kompleksinio
planavimo dokumentas. Tai reiškia, kad planuojant teritoriją nagrinėjama ne kuri nors viena
veikla, o visos veiklos, kurių rezultatai ar pasekmės, tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos
teritorijos naudojimui, tvarkymui ir apsaugai (1.6 pav.).
Bendrojo planavimo dokumentais apibrėžiamas:
– funkcinis teritorijų zonavimas;
– gyvenamųjų vietovių sistema;
– saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai;
– gamtinio karkaso sistema;
– kultūros paveldo apsaugos teritorijos;
– inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai, inžinerinių komunikacijų
koridoriai;
– teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų
veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
– išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos;
– mažmeninės prekybos objektų išdėstymas;
– miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės
lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000;
– savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;
– žemės gelmių išteklių telkiniai;
– valstybei svarbių projektų objektų teritorijos;
– detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano nustatyti teritorijos naudojimo erdvinės
struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų
želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
– detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji
reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą, kartu su didžiausiais leistinais užstatymo
intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį.
16
1.6 pav. Urbanistinio planavimo dokumentai Lietuvoje
(Šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 2014, 5 straipsnis)
Tikslinamasis Bendrojo plano dokumentas yra specialusis planas, kuriame
nurodomos tam tikros veiklos sričiai reikalingas teritorijų vystymas, infrastruktūros tvarkymas
ir (ar) apsaugos zonos. Specialusis planavimas skirtas konkrečios veiklos uždaviniams spręsti.
Būtinybės rengti specialiuosius planus nėra, išskyrus specifinius atvejus, kai specialiaisiais
planais reglamentuojama veikla nėra aiški ir bendruosiuose planuose ji nėra išspęsta, nepilnai
konkretizuota.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai gali būti:
1) žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai (projektai);
2) miškų tvarkymo schemos;
3) kraštovaizdžio tvarkymo planai;
4) vandentvarkos schemos ir planai (projektai);
5) saugomų teritorijų tinklų schemos ir atskirų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų,
kultūros paveldo objektų teritorijų ar jų zonų planai (projektai);
6) turizmo ir rekreacijos schemos ir planai (projektai);
7) infrastruktūros plėtros (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo
komunikacijų, mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai
(projektai);
17
8) Lietuvos Respublikos ir vienos ar kelių užsienio valstybių tarpvalstybiniai pasienio
teritorijų plėtros planai;
9) aukštybinių pastatų išdėstymo planai;
10) gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo planai.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai gali būti ir kitokio tipo. Būna atveju,
kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų
sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros, aukštybinių pastatų ir svarbių
valstybės ar savivaldybės objektų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius
teritorijų planavimo dokumentus, tokius kaip, kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros,
aukštybinių pastatų ir svarbių valstybės ar savivaldybės objektų išdėstymo schemas ir (ar) planus
(projektus).
Detalusis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra
nurodomos žemės sklypų ribos, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimai (statybos ir kitos
veiklos privalomosios sąlygos), teritorijos naudojimo tipas, leistinas pastatų aukštingumas,
užstatymo tankis, intensyvumas ar tūrio tankis, galimi užstatymo tipai, inžinerinių komunikacijų
koridorių ribos, galimos žemės sklypų ribos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
principai, žaliųjų želdymų plotai (1.7 pav.). Detalieji planai rengiami:
1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių)
bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės
paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos,
inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;
2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų
veiklai plėtoti;
3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai
veiklai plėtoti;
4) kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo
reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo
tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija
raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos
pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto
rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei;
5) kai formuojamos teritorijos pramoniniams parkams;
6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;
18
7) elektros įrenginiams (statiniams), skirtiems elektros perdavimui ir skirstymui statyti,
kai tokie įrenginiai (statiniai) nenumatyti savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose planuose
(Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas, 2014).
1.7 pav. Teritorijų planavimo ir įgyvendinimo LR lygmenys ir dokumentų teisinis statusas
(Šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos 1 priedas)
Miestų planavimas įgyja skirtingas formas politiniame, kultūriniame ir
ekonominiame kontekste (1.8 pav.). Seka yra sujungta iš miestų planavimo grandinės, kuri
parodo ryšį ir įtakos grandinę nuo teritorijų planavimo iki urbanistinio planavimo,
infrastruktūrų planavimo, sklypų planavimo ir konkrečių pastatų statybos.
Kiekvienas iš penkių žingsnių turi savo geografinę taikymo sritį, tikslus, veiklos
metodus, normas ir administracines procedūras. Ryšiai inicijuojami vadovaujantis viešąja
politika, yra suformuoti įvairių administracinių lygių ir yra orientuoti tenkinti nekilnojamojo
turto poreikius piliečiams, įmonėms ir institucijoms.
19
1.8 pav. Teritorinio ir urbanistinio planavimo schema
(Sudaryta autorės pagal Jose‘ Miguel Ferna‘ndez Guell and Leticia Redondo. „Linking
territorial foresight and urban planning.“)
2. URBANISTINIO PLANAVIMO SISTEMOS ĮTAKOS MODELIS
DARNIAM NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VYSTYMUI
2.1. Darnus nekilnojamo turto projektų vystymosi samprata
Darnus nekilnojamo turto vystymas vyksta tuomet, kai yra sutvarkyta ne tik
investicinė, inžinerinė veikla, bet urbanistinė vizija pateikta kūrybiškai, paremta moksliniais ir
filosofiniais aspektais, kruopščiai išanalizavus esamos situacijos būklę, parenkamas tinkamas
ateities vietos modelis.
Pagrindinė darnaus vystymosi koncepcija buvo patvirtinta pasaulio aukščiausiųjų
viršūnių susitikime – Jungtinių tautų konferencijoje dėl aplinkosaugos ir vystymosi, Rio de
Janeir‘e 1992. Konferencija paskatino intensyviai kurti nacionalines ir tarptautines darnaus
vystymosi strategijas. Bruntland darnaus vystymosi strategija apibūdinama kaip strategija ir
instrumentas, optimizuoti santykį tarp visuomenės ir aplinkos, atsižvelgiant į socialinius,
ekonominius ir aplinkosauginius aspektus (Wilkinson ir Reed, 2007). Darnus vystymasis yra
patvirtintas kaip ilgalaikė socialinės plėtros ideologija ir yra sudaryta iš trijų lygiaverčių
komponentų: aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros (2.1 pav.). Darnus vystymasis
formuoja tris tikslus:
Ekonominiai tikslai neturi viršyti aplinkosaugos ir socialinių apribojimų;
Maksimali nauda aplinkai, neturi pažeisti ekonominių ir socialinių apribojimų;
Socialinė gerovė turi augti netrukdant ekonominiams ir aplinkosauginiams
reikalavimams.
20
2.1 pav. Darnaus vystymo koncepcija
2002 m. pasaulio viršūnių susitikime dėl darnaus vystymosi Johannesburge buvo
pripažinta, kad progresas dėl darnaus vystymosi po susitikimo Rio de Janeire nepasistūmėjo, ir to
pasekoje visos šalys turi paruošti savo šalies darnaus vystymosi strategijas ir efektyviai plėtoti
savo strategijų veiksmų planą.
2004 m. Europos Komisija pristatė naują dokumentą „Link urbanistinės aplinkos
strategijos“, kuriame formuluojamos idėjos darniam urbanistinių teritorijų vystymui. Europos
Komisija pateikia keturias pagrindines teritorijų planavimo grupes:
- darnios urbanizuotos aplinkos valdymas;
- darnaus miesto transportas;
- darni statyba;
- darnaus miesto planavimas ir projektavimas.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Lietuvoje buvo suformuota 2003 m.
rugsėjo mėn. 11 d. (Nacionalinė strategija, 2003 m.). 2004 m. Lietuvos Respublikos vyriausybė
patvirtino Lietuvos būsto strategiją. Pradėt vertinti būstų ir kitų statinių situaciją Lietuvoje ir
atsižvelgta į Europos Sąjungos pateiktus nekilnojamo turto politikos principus. Lietuvoje
suformuoti politiniai tikslai, prioritetai, kuriais remiantis tobulinami teisės aktai apibrėžiantys
nekilnojamojo turto vystymą. Lietuvos būsto strategijoje numatyta, susitelkti į gyvenamųjų namų
renovaciją ir modernizavimą, didinant jų energetinį efektyvumą, Sudaryti galimybes augti
finansavimui, kad iki 2020 m. kuro santykinės ir šiluminės energijos sąnaudos, skaičiuojamos
pastato naudingojo ploto vienetui, sumažėtų ne mažiau 30 proc.
Ypatingai greitai besikeičiančiame pasaulyje darnus, tvarus vystymasis
(angl. sustainable development) tampa vienu iš svarbiausių faktorių apibrėžiant nekilnojamo
turto projektų vystymą, kuris sukuria sveiką aplinką žmogui, mažina neigiamą poveikį gamtai ir
kontroliuoja ekonomiką. Nekilnojamo turto projektai – pastatai ir juose vykdoma veikla yra
viena iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų. Pastate suvartojama 25 proc. geriamojo
21
vandens, 40 proc. energijos ir 55 proc. medienos. Jie pagamina 40 proc. statybinių atliekų ir
išskiria 40 proc. CO2 emisijos (Savickis, 2016).
Atsižvelgiant į poveikio įtaką aplinkai, skatinama projektuoti ir eksploatuoti
pastatus, kurie turi kuo mažesnę įtaką klimato kaitai. Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse,
Australijoje ir kitose stipriose ekonomikose projektuojant, statant ir naudojant pastatus ypač
didelis dėmesys skiriamas darnumo principams. Darniai suprojektuoti pastatai pasižymi aukštu
energiniu efektyvumu, tokių pastatų konstrukcijai ir apdailai naudojamos ekologiškos
medžiagos, turinčios itin mažą arba visai neturinčios neigiamo poveikio gamtai. Pastatuose
užtikrinamas didelis natūralios šviesos kiekis, sukuriama komfortiška ir sveika aplinka, kurioje
komfortabilu būti, gyventi, dirbti.
Darnaus nekilnojamo turto vystymosi vertinimas tampa vis aktualesnis ir vis
plačiau taikomas statybų sektoriuje. Pastatų vertinimui darnaus vystymo aspektu 1990 m.
pradžioje buvo įkurta didžiausia metodinių vertinimų pastatų tvarumui nustatyti reitingavimo
sistema – BREEAM – (angl. Building research establishment environmental assessment
method). Dabar pagal BREEAM jau yra sertifikuota daugiau nei 500 000 pastatų, bei daugiau nei
2 000 000 užsiregistravusių sertifikavimui iš viso pasaulio – dauguma jų Jungtinėje Karalystėje.
Pagal BREEAM įvertinimą pastatai gali gauti tokius įvertinimu: pakankamai geras, geras, labai
geras, puikus ir puikus – išsiskiriantis iš kitų. Sistemos vertinimas sudarytas iš 8 sričių
(valdymas, sveikatos apsauga ir gerbūvis, energetika, transportas, vandens, žemės panaudojimas
ir vietovės ekologinis sutvarkymas, medžiagiškumas, atliekų tvarkymas ir tarša) ir gali būti
pritaikytas specialiems pastatų tipams.
1990 m. pabaigoje sukurta dar viena vertinimo sistema – LEED (angl. Leadership
in energy & environmental design) – Jungtinėse Amerikos Valstijose kilus ir visame pasaulyje
pripažįstama bei vertinama žaliųjų pastatų sertifikavimo sistema, taikoma tiek naujai statomiems,
tiek ir jau egzistuojantiems pastatams. LEED sertifikatu įvertinami geriausi, savo kategorijoje
lyderiaujantys pastatai. Šiuo metu visame pasaulyje yra virš 80 000 LEED registruotų pastatų,
tarp kurių – apie 38 000 sertifikuotų. Pastatų sertifikatai gali būti: paprastasis sertifikatas,
sidabrinis, auksinis ir platininis. Vertinimo sistemą sudaro 6 sričių rodikliai: tvari vietovė,
vandens panaudojimo efektyvumas, energetika ir atmosfera, medžiagiškumas ir ištekliai, pastato
vidaus aplinkosauginė aplinka, projekto inovacijos ir regiono prioritetai.
Pradžioje abi sistemos sudarytos kaip reikalavimų projektuojant komercinius
pastatus, kontrolinis sąrašas, ką reikėtų daryti ar nedaryti projektuojant pastatus. Pradžioje šios
sistemos teikė rekomendacijas, kaip projektuoti pastatus. Plėtojant sistemas, daugiau dėmesio
skirta gyvavimo rezultatams įvertinti.
22
Sistemų, kurios vertina, darnų nekilnojamo turto vystymąsi skaičius šiuo metu
sparčiai auga (2.2 pav.). Sistemos tobulėja, siūlydamos vis geresnes taikymo rekomendacijas.
Darnių pastatų sertifikavimo sistemų sąrašas vis ilgėja, atsiranda vis daugiau vertinimo sistemų,
kaip: CASBEE, GREENSTAR, SBTOOL ir kt., kurios kurtos panašiu principu, kaip pirmosios.
2.2 pav. Darnaus pastatų vertinimo sistemų vartojimo žemėlapis
(Šaltinis: www.bsria.co.uk)
Kita vertus, darnių ir tvarių projektų poreikis nėra labai didelis, nes tokių pastatų
plėtrai trukdo vartotojų tarpusavio konfliktas – „Kaltės ratas“ (Howes, Tah, 2003). Investuotojai,
rangovai ir projektuotojai nėra teisiškai įpareigoti projektuoti pastatus atitinkančius darnumo
reikalavimus, todėl renkasi ekonomiškai taupesnį ir prieinamesnį būdą nekilnojamo turto
projektų vystymui, kuris iki šiol jau yra patikrintas vartotojų paklausos. (2.3 pav.)
23
2.3 pav. Darnaus NT projektų vystymo „Kaltės ratas“
(Šaltinis: Howes, Tah 2003)
2.2. Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo vertinimo modelis
Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo vertinimo modelį sudaro keturi etapai.
Visų pirma - nekilnojamo turto projektų vystymas tai sritis apimanti visus pastato
gyvavimo ciklo etapus pradedant projektavimu, pastato statyba, ir galiausiai pastato
eksploatacijos ir valdymo laikotarpiu, kuris laiko atžvilgiu yra ilgiausias. Visose projekto
vystymo etapuose pastatas gali būti įvertintas, šiuo atveju darnumo vystymo principu. Žinoma,
norint įvesti darnumą pastato vystyme, reikalavimus privalu priskirti jau pirmose pastato
planavimo stadijose: techninėje užduotyje, projektavime, koncepcijoje (2.4 pav.).
Iš nekilnojamo turto projektų gyvavimo ciklo rato, pasirinkus etapą, toliau galima
nagrinėti konkrečias nekilnojamo turto projektų alternatyvas, kitaip tariant, rinktis konkrečius
vertinamus nekilnojamo turto projektus. Alternatyvų pasirinktas skaičius gali būti
nepriklausomas.
Trečiasis modelio etapas – kriterijų formavimas. Atsižvelgiant į darnaus vystymo
koncepciją, pagal ekonominius, ekologinius ir socialinius aspektus formuojami pagrįsti
vystymosi kriterijai (rodikliai), numatantys veiksmingas įgyvendinimo priemones ir
užtikrinantys įgyvendinimo galimybes darniam vystymui įvertinti. Integruotas darnumo
įvertinimas yra, ko gero, svarbiausia ir sunkiausia rodiklių ir indeksų potencialaus panaudojimo
sritis, nes toks įvertinimas turi apjungti didelę problemų ir sričių įvairovę (Dahl, 2007).
Lietuvoje darnaus vystymosi rodiklių analizei nekilnojamojo turto atveju skiriama
nedaug dėmesio, todėl susiduriama su problema, kaip konkrečiai apibrėžti nekilnojamojo turto
darnaus vystymosi kriterijų aktualumą. Siekiant įvertinti kriterijų prioritetus nekilnojamo turto
darnaus vystymosi plotmėje, ketvirtajame modelio etape, atliekamas ekspertų (specialistų)
24
vertinimas. Tokiu būdu kriterijams priskiriami svoriai (reikšmingumai). Galiausiai pagal kriterijų
reikšmingumą, naudojant daugiakriterinį kompleksinio proporcingumo vertinimo metodą,
gaunami atsakymai apie pasirinktų vertinimo alternatyvų atitikmenį ir sudaroma nekilnojamo
turto projektų vystymo prioritetų eilutė.
2.4 pav. Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo modelis
25
Taikant siūlomą nekilnojamo turto projektų vystymo modelį, pasirinkti trys
nekilnojamojo turto projektai Kauno mieste. Pritaikius modelį iš trijų nekilnojamo turto vystymo
projektų atrinkti tinkamiausią darnaus vystymosi pavyzdį.
Kriterijai atrinkti atlikus mokslinės literatūros apžvalgą, iki šiol sukurtų sistemų
grupių ir kriterijų analizę, grupavimą ir sutampančių kriterijų sisteminimą.. Sudarant kriterijų
sąrašą buvo remtasi jau esamų nekilnojamo turto vertinimo sistemų modeliais pasauliniame
kontekste, tokiais kaip BREEAM, LEED ir kt., bei Lietuvos Žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo
sistemos kriterijais. Nustatant kriterijų (rodiklių) reikšmingumus taikomas ekspertinio vertinimo
metodas, kuris padės realiai įvertinti rodiklius (Zavadskas, Kaklauskas, 1996a). Atlikta
specialistų apklausa: „Nekilnojamo turto kriterijų vertinimas: darnaus vystymosi aspektai“.
Siekiant gauti realius darnaus nekilnojamo turto vystymosi padėtį atspindinčius kriterijų
svertinius koeficientus, apklausoje dalyvavo 30 nekilnojamo turto, statybos ir architektūros sričių
specialistų.
Sudarytos aštuonios aktualiausios kriterijų grupės:
1. Energetinis efektyvumas;
2. Atliekų rūšiavimas;
3. Statyboje naudotos medžiagos;
4. Projekto valdymas;
5. Vietos ryšių tinklo kriterijai;
6. Vandens sistema;
7. Vidaus patalpų kokybė;
8. Teritorijos išvystymas.
Kadangi kriterijų grupės nėra lygiavertės darnios plėtros kontekste, todėl
pirmajame apklausos etape specialistų buvo paprašyta įvertinti kriterijų grupes ekologiniu,
ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Vertinimas parodo atskiros kriterijų grupės daromą įtaką
darnumui. (2.5 pav.) Rezultatai kokią įtaką kiekviena kriterijų grupė atlieka darnumo aspektu
vertinant pagal ekonominį, socialinį ir ekologinį požiūrį pateikti grafike (4 priedas). Skirtingų
spalvų grafikas parodo, kaip kiekviena kriterijų grupė daro įtaką tam tikrai sričiai. Pavyzdžiui,
darnios teritorijos išvystymas svarbiausias socialiniu ir ekologiniu požiūriais, tačiau ekonomiškai
teritorijos išvystymas projektui daro mažesnę teigiamą įtaką, o kartais gali ir pareikalauti
didesnių investicijų. Kitas pavyzdys, atliekų rūšiavimas, kuris ekonominiu ir socialiniu požiūriu
gyvenamajai erdvei turi mažai įtakos, tačiau labai svarbus saugant ekologiją.
26
2.5 pav. Kriterijų grupių aktualumas darniam nekilnojamo turto vystymui
Atlikta apklausa parodė, kad didžiausią procentų dalį surinko darnumo kriterijai,
kai jie buvo vertinami socialiniu (35,54%) ir aplinkosauginiu (34,28%) požiūriu. (2.6 pav.)
Galima teigti, kad darnaus nekilnojamo turto vystymosi kriterijai yra aktualiausi vystant
patrauklią socialinę aplinką ir siekiant saugoti ekologinę sistemą. Darnumo kriterijų laikymasis
projekto vystymosi laikotarpiu finansinių išlaidų sumažėjimui įtakos neturi. Kriterijų grupių
vertinimas surinko apylygiai procentų, todėl galima teigti, kad darnumo vertinimo sistema
logiškai parinkta, kad būtų išlaikytas balansas tarp kriterijų grupių aktualumo.
2.6 pav. Kriterijų įtakos grafikas: socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu
35,54%
30,19%
34,28% Socialinė plėtra
Ekonomika
Aplinkosauga
27
2.3. Darnaus nekilnojamo turto vystymo kriterijai ir jų įtakos tyrimas
urbanistinei planavimo sistemai
Remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize kiekvienoje kriterijų grupėje išskirti
konkretūs kriterijai. Vertinamų kriterijų lentelę sudaro 25 kriterijai, pritaikyti vertinti gyvenamąjį
ir komercinį sektorių, vystomą privačių vystytojų. Kriterijai – tai reikalavimai nekilnojamo turto
projektams siekiant, kad nekilnojamo turto projektų vystymas atitiktų darnaus vystymosi
tendencijas (2.7 lentelė).
2.7 lentelė. Darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo kriterijai.
Nr. Kriterijų grupės Kriterijus
1 Energetinis
efektyvumas
Energetinis naudingumas
2 Energijos šaltiniai
3 Atliekų rūšiavimas
Atliekų rūšiavimas statybų metu
4 Atliekų rūšiavimas eksploatacijos metu
5 Medžiagos
Vietinės kilmės medžiagos
6 Ekologiškos medžiagos
7 Projekto valdymas
Viešasis interesas
8 BIM technologijų taikymas
9
Vietos ryšių tinklas ir
transportas
Dviračių takų įrengimas
10 Viešojo transporto susisiekimas
11 Pėsčiųjų takų sistema
12 Automobilių infrastruktūra
13 Atstumas iki miesto centrų
14
Vandens sistema
Geriamojo vandens tiekimas
15 Lietaus nuotekų panaudojimas
16 Nuotekų tvarkymo sistema
17
Vidaus patalpų
kokybė
Natūralus patalpų apšvietimas
18 Natūralus vėdinimas
19 Vizualinis komfortas
20 Akustinis komfortas
21
Teritorijos išvystymas
Kultūros paveldo apsauga
22 Ekologinės vertės saugojimas
23 Kompaktiškas užstatymas
24 Sklypo antrinis panaudojimas
25 Miesto inžinerinės infrastruktūros prieinamumas
Detaliai pagrindžiamas visų 25 kriterijų aktualumas:
1. Energetinio naudingumas – pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos Dėl Pastatų
Energinio Naudingumo (Directive 2010/31/EU) nuostatas nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o
nuo 2020 m. visi nauji pastatai privalo būti beveik visiškai nulinės energijos. Tai apibrėžiama
28
energetinio naudingumo klase. Svarbu sumažinti energijos suvartojimą, stebėti energijos
vartojimo kiekius, įdiegti energiją taupančias sistemas.
2. Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas – atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas ir
naudojimas pastate: fotovoltiniai elementai, saulės kolektoriai, šilumos siurbliai, biokuro
katilinė; vėjo jėgainės.
3. Atliekų rūšiavimas statybų metu – kriterijus aktualus siekiant užtikrinti išteklių naudojimo
efektyvumą, sudarant tinkamą statybos aikštelės atliekų valdymo planą. Statybų įmonė privalo
imtis visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių; nesukelti didelės taršos; užtikrinti atliekų
prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, – laikydamiesi Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo
įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrinti, kad jos būtų paruoštos
naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o jeigu tai techniškai ir ekonomiškai
neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti.
4. Atliekų rūšiavimas eksploatacijos metu – pastato eksploatacijos laikotarpiu svarbu mažinti
buitinių atliekų susidarymą, sudarant sąlygas patogiam atliekų rūšiavimui ir perdirbimui. Pagal
Lietuvos Respublikos įstatymą komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad
skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Buitinių atliekų išmetimui turi būti užtikrintas antrinių
žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimas.
5. Vietinės kilmės medžiagų naudojimas statyboje – skatinamas statybinių medžiagų naudojimas,
kurios yra išgaunamos, perdirbamos ir/ar gaminamos tame pačiame regione. Tokių medžiagų
naudojimas statyboje prisideda prie vietos ekonomikos augimo, mažinami transporto kaštai bei
saugoma ekosistema.
6. Ekologiškos medžiagos – pripažintų/sertifikuotų ekologiškų produktų naudojimas statyboje.
Ekologiškos prekės yra ne tik pagamintos glaudžiai laikantis aplinkos ir sveikatos tausojimo
principų – tokių prekių gamyba yra griežtai reglamentuota tiek Europos Sąjungos normų, tiek
Lietuvos Respublikos įstatymų. Kriterijus skatina naudoti medžiagas, kurios sukelia mažiausią
poveikį žmogui ir aplinkai pastato gyvavimo laikotarpiu, siekiama didinti ekologiškų produktų
paklausą.
7. Viešasis interesas – Visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per
reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams,
teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos
priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus.
8. BIM technologijų taikymas –Projektas yra rengiamas BIM aplinkoje. Tai užtikrina, kad
kiekvienas pastato kūrimo procesas atsispindėtų informacinėje erdvėje, būtų matomi projekto
dalių sprendiniai, pilna objekto informacija, etapiškumas.
29
9. Dviračių takų įrengimas – dviračių infrastuktūros vystymas – dviračių takų bei jų saugojimo
vietų įrengimas, aktualus siekiant skatinti rinktis kelionėms alternatyvų transportą, pakeičiant
automobilius ar kitas motorines transporto priemones teršiančias gamtą.
10. Viešojo transporto susisiekimas – miesto viešojo transporto: autobusų, troleibusų,
mikroautobusų pasiekiamumo galimybė skatina sumažinti naudojamų asmeninių automobilių
skaičių.
11. Pėsčiųjų takų sistema –skatina kurti patogią ir saugią ryšių sistemą pėstiesiems, bet kurioje
naujai planuojamoje teritorijoje.
12. Automobilių infrastruktūra – automobilių infrastruktūros bei automobilių parkavimo vietų
poreikio išpildymas skatina tvarkingą asmeninio transporto naudojimą, tvarkingą srautų
pasiskirstymą teritorijoje, vietos gamtos ir želdynų apsaugą, bei pėsčiųjų saugaus eismo sistemos
kūrimą projektuojant naują teritoriją.
13. Atstumas iki miesto centrų – kriterijus apibrėžia gyventojų poreikį kurtis gyvenamą vietą arti
miesto ar rajono centrų, mažinti atstumą iki vietinių paslaugų, socialinių centrų, apibrėžia viešųjų
paslaugų objektų pasiekiamumo svarbą.
14. Geriamojo vandens tiekimas – geriamasis vanduo gyvybiškai svarbus visuomenės sveikatai
ir ekonomikos gerovei. PSO daro išvadą, kad „prieigos prie saugaus geriamojo vandens ir
sanitarinių sąlygų gerinimas gali būti naudingas ne tik sveikatai, nes taip užkertamas kelias per
vandenį plintančioms ligoms, bet ir ypač ekonomikai.“
15. Antrinis lietaus nuotekų panaudojimas – lietaus nuotekų tinklai yra svarbi šiuolaikinio miesto
techninės infrastruktūros dalis, sudaranti sąlygas tinkamam ne tik miesto transporto, bet ir kitų
šakų funkcionavimui. Lietaus nuotekų sistema sudaryta iš valymo įrenginių, nuotekų dumblo
(šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką, įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo)
įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės; Paviršinių nuotekų
tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių,
statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustato aplinkos apsaugos
reikalavimai.
16. Buitinių nuotekų sistema – siektina, kad buitinės nuotekos būtų tvarkomos, tinkamai
valomos, ir nepažeistų ekosistemos.
17. Natūralus patalpų apšvietimas – gyvenimo sąlygų gerinimui aktualų, kad žmogui būtų
sudaryta galimybė gauti kuo daugiau dienos šviesos, tiek darbo, tiek gyvenamosiose patalpose.
18. Natūralus vėdinimas – pats paprasčiausias procesas, kurio metu šviežias oras į patalpas
patenka per nesandarų pastato apvalkalą, langus, o į aplinką pasišalina per vėdinimo kanalus.
Tyrimais įrodyta, kad oras viduje gali būti net 100 kartų labiau užterštas nei lauke. Patalpų orą
teršia ne tik dulkės, alergenai ar mikroorganizmai. Vienas iš teršėjų yra ir pats žmogus.
30
19. Vizualinis komfortas – tinkamas erdvių išplanavimas tiek pastato viduje, tiek išorėje, yra
svarbus patogiai gyvenamai aplinkai sukurti, sudarant ne tik pakankamo šviesos kiekio patekimą
į patalpas, bet taip pat komforto ir patogumo jausmą.
20. Akustinis komfortas – supančios aplinkos akustika tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Jei ji
prasta, galima jausti galvos skausmą, nuolatinį nuovargį, o ilgainiui, jei gyvenimo kokybę
menkinančių priežasčių nepašaliname, ir išsiblaškymą, susierzinimą, nuolatinį nesugebėjimą
susitelkti ir sukoncentruoti dėmesio.
21. Kultūros paveldo apsauga – svarbu, nepamiršti atsižvelgti į kultūros paveldą, jį ypatingai
saugoti kuriant naują nekilnojamojo turto projektą, ir tuo pačiu išsaugoti jo vertę, netrukdant
atsirasti naujam pastatui. Darnios plėtros koncepcijos siekis - išsaugoti vertingiausius paveldo
objektus kartu pritaikant jų naudojimą visuomenės poreikiams. Miesto urbanistinės plėtros
koncepcija privalo kurti kultūros paveldo apsaugą ir sudaryti prielaidas istoriškai suformuotai
sanklodai stiprinti.
22. Ekologinės vertės saugojimas – kurti žaliąsias erdves patrauklias vietos gyventojams,
rekreacijai, saugoti ekosistemą, puoselėti želdynus, neteršti ir saugoti vietos ekologiją.
23. Kompaktiškas užstatymas – teritorijos kompaktiško užstatymo kriterijus, reikalauja, kad
teritorija būtų suplanuota taupant žemės plotus ir racionaliai juos paskirstant užstatymui,
transportui, pėstiesiems, bei žaliajai aplinkai vystyti. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės
aktais – Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų,
aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje
užstatymo tankumas didesnis kaip 20 procentų.
24. Sklypo antrinis panaudojimas – sklypo antrinio panaudojimo aktualumas – tvarkyti jau
užstatytas ir nenaudojamas teritorijas, ypatingai tai aktualu miestų centrams. Kriterijus kyla iš
problemos, kad miestų centrai lieka netvarkomi, centruose apleisti ir prastos būklės pastatai
reikalaujantys renovacijos, o nauja statyba vykdoma miestų periferijose.
25. Miesto inžinerinės infrastruktūros prieinamumas – aktualu organizuoti projektus vystyti
vietose, kuriose jau yra įrengta prieiga prie inžinerinės infrastruktūros stočių. Tai palengvina
vartojimą, aptarnavimo infrastuktūros mieste vystymą.
Nekilnojamo turto projektų darnaus vystymo kriterijų įtaka įvertinama tam tikrame
urbanistinio planavimo sistemos lygmenyje arba planavimo etape, kuriame atsižvelgiama į
konkrečius darnaus nekilnojamo turto projekto vystymo reikalavimus, apibrėžiančius
projektavimo, vystymo bei eksploatavimo sąlygas (2.8 pav.).
Urbanistinė sistema yra kaip pagrindas tolimesniam konkretaus projekto vystymui:
teritorijos išvystymas, transporto ir susiekimo tinklo planavimas, tai pradinė ir pagrindinė
31
informacija iš bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų sudaranti sąlygas sklandžiam nekilnojamo
turto projektų vystymui.
2.8 pav. Darnaus nekilnojamo turto projektų sąsajos su urbanistine sistema
32
Sudarant darnaus nekilnojamo turto projektų vystymosi kriterijų sistemą, buvo
atsižvelgta į Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę ir reglamentus, kurie apibrėžia kiekvieno
kriterijaus normas įstatymų numatyta tvarka.
Didžioji dalis Lietuvos Respublikos įstatymų išleisti XXI a. pirmajame
dešimtmetyje ir nuolat atnaujinami. Atsižvelgiant į urbanizacijos ir inovacijų tempą pasaulyje ir
Lietuvoje, Europos Sąjungos, kitų valstybių tendencijomis ir siekiais kuriant darnią, sveiką
aplinką gyventi ir vartoti, svarbu teikti nuolat atnaujinamus sprendimus teisės aktams, kurie
atitiktų šių dienų poreikius ir tendencijas.
Lentelės duomenų suvestinėje (2.9 lentelė) matyti, kad Lietuvos Respublikos
reglamentai ne visiškai pilnai apibrėžia konkrečius darnaus nekilnojamo turto projekto
vystymosi reikalavimus, todėl nekilnojamo turto projektų vystytojams, architektams ir statybos
rangovams išlieka laisvė projektą pakreipti pigesnių ir paprastesnių sprendimų keliu. Kaip
parodo praktika, susidūrę su finansų paskirstymu, vystytojai linkę daryti išlygas savo interesams,
todėl daugumoje projektų vystymo etapų pasirenka ekonomiškai patrauklesnį variantą.
Padiskutavus su statybos projektų vystytojais aiškiai matyti, kad vystytojai
orientuoti į darnų vystymą tiek, kiek tai apibrėžia Lietuvos urbanistinės planavimo sistemos
reikalavimai. Vykdomi nauji projektai, suvartojant išteklius ir neatsižvelgiant į jų poreikį ateities
kartoms. Vietinių medžiagų ir ekologiškus sertifikatus turinčių medžiagų naudojimas statyboje
daugumos vystytojų sprendžiamas tik finansiniu klausimu.
2.9 lentelė. Norminių aktų įtaka nekilnojamo turto projektų darnumo kriterijams
Kriterijų
grupės Kriterijai
Reglamentai apibrėžiantys kriterijų
Reglamento šifras Urbanistinės planavimo sistemos reikalavimai
En
erg
etik
a Energetinis
efektyvumas
STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas
STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas.
Energinio naudingumo sertifikavimas
STR 2.09.04:2008 Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis
šildymui.
STR 2.01.01(6):2008 Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas
STR 1.02.09:2005 Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo
sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas
Atsinaujinančių
energijos šaltinių
sistemų naudojimas
STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas
Atl
iek
os
Atliekų rūšiavimas
statybų metu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
Atliekų mažinimas
pastato eksploatacijos
laikotarpiu
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
33
Kriterijų
grupės Kriterijai
Reglamentai apibrėžiantys kriterijų
Reglamento šifras Urbanistinės planavimo sistemos reikalavimai
Med
žiag
os Vietinės kilmės
medžiagų naudojimas
statyboje
x x
Ekologiškų medžiagų
naudojimas statyboje STR 2.01.01(3):1999
Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata,
aplinkos apsauga
Pro
jek
to v
aldy
mas
BIM technologijos
taikymas STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas
Viešasis interesas
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo
įstatymas
31 straipsnis. Teritorijų planavimo viešinimas
8 straipsnis. Visuomenės (viešasis) interesas
planuojant teritorijas
Tra
nsp
ort
as
Alternatyvios
transporto priemonės STR 2.06.04:2014
Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji
reikalavimai
Viešojo transporto
susisiekimo galimybės STR 2.06.04:2014
Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji
reikalavimai
Pėsčiųjų judėjimo
saugumas STR 2.06.04:2014
Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji
reikalavimai
Atstumas iki miesto
centrų
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymas
Automobilių
infrastruktūros
vystymas
STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji
reikalavimai
Van
den
tvar
ka
Geriamojo vandens
vartojimo tiekimas ir
stebėsena
HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai
STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata,
aplinkos apsauga
STR 2.07.01:2002 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato
inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai
Paviršinių (lietaus)
nuotekų panaudojimas
Nuotekų tvarkymo reglamentas
STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato
inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai
Nuotekų tvarkymo
sistemų įrengimas
LST EN 12566–3:2006
Mažieji iki 50 sgs nuotekų valymo įrenginiai. 3
dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje
surenkamos buitinių nuotekų valyklos
STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. pastato
inžinerinės sistemos. lauko inžineriniai tinklai
`Vid
aus
pat
alp
ų k
ok
yb
ė
Natūralus gyvenamų
patalpų apšvietimas HN 98 : 2000
Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo
reikalavimai
Natūralus vėdinimas HN 42:2009
Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų
mikroklimatas
STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas
Vizualinis komfortas STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai
Akustinis komfortas
HN 33:2011
Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose
ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų
aplinkoje
ISO 1996–2:2008
Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas,
matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos
triukšmo lygių nustatymas
STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo
triukšmo
34
Kriterijų
grupės Kriterijai
Reglamentai apibrėžiantys kriterijų
Reglamento šifras Urbanistinės planavimo sistemos reikalavimai
`Vid
aus
pat
alp
ų k
ok
yb
ė
Akustinis komfortas
LST EN 12354–1:2001
LST EN 12354–2:2001
LST EN 12354–3:2001
Statybinė akustika. Statinių akustinių
charakteristikų įvertinimas pagal jų elementų
charakteristikas.
1 dalis. Ore sklindančio garso izoliavimas tarp
patalpų.
2 dalis. Smūgio garso izoliavimas tarp patalpų
3 dalis. Iš išorinės aplinkos ore sklindančio garso
izoliavimas
STR 2.01.01(5):2008 Apsauga nuo triukšmo
Ter
itro
rijo
s iš
vy
sty
mas
Nekilnojamo kultūros
paveldo apsauga.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros
paveldo apsaugos įstatymas
STR 1.01.01:2005 Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos
darbų reglamentai
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos Įstatymas
Vietovės ekologinės
vertės saugojimas
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos Įstatymas
Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų
normos
Kompaktiškas
užstatymas
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo
įstatymas
Inžinerinės
infrastruktūros
prieinamumas
Lietuvos Respublikos įstatymas. Inžinerinės
infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos
tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklės
Sklypo antrinis
panaudojimas x
Projektavimas taikant BIM modelį, taip pat atsiremia į didesnius kaštus,
kvalifikuotų specialistų parengimą ir paiešką, tai ilgina projektavimo laiką ir išlaidas. Deja,
vieningo valstybės sistemos reikalavimo projektuoti naujus nekilnojamo turto projektus BIM
erdvėje – reglamentai neapibrėžia, o jiems įtvirtinti bendros duomenų bazės valstybė kol kas
neturi.
Paviršinių lietaus nuotekų antrinis panaudojimas ar atsinaujinančių energijos
šaltinių įdiegimas taip pat lieka antrame plane. Projektuotojai neskiria didelio dėmesio, ypatingai
vystant didelius gyvenamųjų ar komercinių pastatų kvartalus – tai lieka tik privačių gyvenamųjų
namų gyventojų užgaidomis ir pareiga.
Kita vertus, darnumas turėtų kilti iš visuomenės ir kiekvieno žmogaus nusiteikimo
kurti ekologišką ir sveiką aplinką, nes vystant urbanistinę erdvę susiduriama su plačiu aspektų
skaičiumi kiekvienu individualiu atveju. Poreikiai, gamtos ir žmogaus, kiekvieno NT projekto
vystymo atveju privalo atrasti kompromisą, kuriant darnią rytojaus urbanizaciją.
Tikrinamas ekspertizės patikimumas. Rodiklių reikšmių ir reikšmingumo
nustatymo metodai yra skirstomi į grupes (Zavadskas, Kaklauskas, 1996):
– tokie metodai, kurių rodiklius galima išreikšti piniginiais vienetais. Kiekybiniai
rodikliai;
35
– tokie metodai, kurių rodiklių negalima išreikšti piniginiais vienetais. Kokybiniai
rodikliai.
Šiuo atveju pritaikomas kokybinis daugiakriterinis vertinimas, kuris bus vykdomas
pagal ekspertinio vertinimo metodo grafinę schemą (2.10 pav.).
Anketų sudarymas
Apklausos atlikimas
t reikšmių skaičiavimas
Rodiklių reikšmingumų apskaičiavimas
S reikšmių apskaičiavimas
W reikšmių apskaičiavimas
X2 reikšmių apskaičiavimas
X2 (Xlent
2 patikrinimas)
2.10 pav. Ekspertinio vertinimo metodo algoritmas
(Šaltinis: Zavadskas, Kaklauskas, 1996)
2.11 lentelė. Kriterijų rangavimo rezultatai
Nr. Kriterijus E1 E2 ... En tj Vieta ∆ti ∆ti 2
Svarba
qn
1. Energetinis naudingumas
2. Energijos šaltiniai
...
25. Miesto inžinerinės
infrastruktūros
prieinamumas
36
Skaičiuojama pagal tokią metodiką:
En – kriterijaus k eksperto įvertinimo balas;
tj – j kriterijaus visų k ekspertų vertinimų balų suma;
∆ti – nuokrypos nuo rangų sumos vidurkio.
Vidutinė rodiklio vertinimo reikšmė tj nustatoma pagal formulę:
𝑡𝑗=∑ 𝑡𝑗𝑘
𝑟𝑘=1
𝑟 (1)
tjk – k eksperto atliktas j rodiklio įvertinimas
r – ekspertų skaičius
Rodiklių svarba skaičiuojama rodiklių vidurkių sumą dalinant iš kiekvieno rodiklio
vidutinės įvertinimo reikšmės:
𝑞𝑗 =𝑡𝑗
∑ ∑ 𝑡𝑗𝑘𝑟𝑘=1
𝑛𝑗=1
(2)
Visų rodiklių reikšmių suma yra lygi vienetui.
∑ 𝑞1𝑛𝑗=1 = 1 (3)
Toliau nustatomas ekspertizės patikimumas. Jis išreiškiamas ekspertų (specialistų)
nuomonių konkordacijos koeficientu, apibūdinančiu skirtingų ekspertų nuomonių sutapimo lygį:
𝑊 =12𝑆
𝑟2(𝑛3−𝑛) (4)
Konkordacijos koeficientas yra atsitiktinis dydis, todėl turi būti įvertintas jo
reikšmingumas. Konkordacijos koeficiento reikšmingumo nustatymo formulė (Zavadskas,
Kaklauskas, 1996a; Zavadskas, Peldschus, Kaklauskas, 1994):
𝑋2 =12𝑆
𝑟𝑛(𝑛+1)−1
𝑛−1∑ 𝑇𝑘
𝑟𝑘=1
(5)
37
Jei remiantis pateikta formule apskaičiuota 𝑋 2 reikšmė didesnė negu 𝑋 lent
2 pagal
lentelę (žr. „Matematinė statistika“ J. Kruopis, 1993m.) ekspertų nuomonių suderinamumas yra
pakankamas. Galima teigti, kad ekspertų nuomonės yra pakankamai suderintos. Jei 𝑋 2 reikšmė
mažesnė nei 𝑋 lent2, teigiama, kad ekspertų nuomonės skirtingos.
2.4. Daugiakriterinis kompleksinio proporcingo įvertinimo metodo taikymas
pagal COPRAS
Šiuo metu pasaulyje yra suformuota daug sprendimų įvertinimo priėmimo metodų,
taikomų skirtingose veiklos srityse. Daugiakriterinis kompleksinio proporcingo įvertinimo
metodas (COPRAS) leidžia atlikti daugiakriterinę analizę įvairiomis perspektyvomis.
Daugiakriteris vertinimo metodas – tai būdas kuris leidžia įvertinti nekilnojamo
turto projektų situaciją darnaus projektų vystymosi požiūriu. Taikant COPRAS (angl. Method of
Multiple Criteria Complex Proportional Assessment) metodą įvertinamas variantų
prioritetiškumas ir reikšmingumas, kuris priklausomas nuo pasirinktų alternatyvų rodiklių
reikšmių ir reikšmingumų dydžių. Šiuo atveju COPRAS metodu apskaičiuojamas darnaus
nekilnojamo turto projektų vystymosi indeksas, pagal tris pasaulyje pripažintus darnaus
vystymosi aspektus: ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį. Daugiakriterinio kompleksinio
proporcingo vertinimo metodą (COPRAS) pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto
mokslininkai Zavadskas ir Kaklauskas (1996). Šis metodas skurtas tam, kad būtų galima
suderinti skirtingus tikslus ir sudaryti kriterijų prioritetų eilutę. COPRAS metodu vertinamų
variantų prioritetiškumas ir reikšmingumas priklauso nuo variantus apibūdinančių kriterijų
sistemos, rodiklių reikšmių ir reikšmingumų dydžių. Visa informacija gali būti koreguojama,
priklausomai nuo poreikių ir tikslų (besikeičiantys vartotojų ir darnios sistemos poreikiai,
projektų vystytojai ir pan.). Šis metodas leidžia nustatyti procentinę išraišką rodančią kiek vienas
variantas yra tinkamesnis už kitus. Metodas susideda iš keturių skaičiavimo etapų (Zavadskas,
Simanauskas, Kaklauskas, 1999).
Pirmasis skaičiavimo etapas.
Sudaroma normalizuota sprendimų priėmimo matrica (2.13 lentelė). Etape svarbu
iš rodiklių gauti bedimensinius (normalizuotus) įvertintus dydžius, kad galima būtų palyginti
visus skirtingų matavimo vienetų rodiklius. Tam naudojama formulė (Zavadskas, Simanauskas,
Kaklauskas, 1999):
38
𝑑𝑖𝑗 =𝑥𝑖𝑗∙𝑞𝑖
∑ 𝑥𝑖𝑗𝑛𝑗=1
, 𝑖 = 1, 𝑚, 𝑗 = 1, 𝑛, (6)
xij – i rodiklio reikšmė j spendimo variantų
m – rodiklių skaičius (šiuo atveju m = 25)
n – lyginamųjų variantų skaičius (šiuo atveju n = 30)
qi – i rodiklio reikšmingumas
Kiekvieno rodiklio xi gautų bedimensinių reikšmių dij suma visada lygi šio
kriterijaus svarbai qi:
𝑞1 = ∑ 𝑑𝑖𝑗, 𝑖 = 1, 𝑚, 𝑗 = 1, 𝑛.𝑛𝑗=1 (7)
Antrasis skaičiavimo etapas.
Apskaičiuojamos j variantą apibūdinančių minimalizuojančių (jų mažesnė reikšmė
yra geresnė) S–j ir maksimalizuojančių (jų didesnė vertė yra geresnė) S+j įvertintų normalizuotų
rodiklių sumos.
Apskaičiuojama pagal formulę:
𝑆+𝑗 = ∑ 𝑑+𝑖𝑗; 𝑆−𝑗 = ∑ 𝑑−𝑖𝑗 𝑖 = 1, 𝑚; 𝑗 = 1, 𝑛.𝑚𝑖=1
𝑚𝑖=1 (8)
Šiuo atveju S+j – kuo didesnis šis dydis, tuo labiau atitinka darnumo principus ir S–j
– kuo mažesnis dydis, tuo labiau atitinka darnumo principus. Bet kuriuo atveju visų variantų S+j
ir S–j sumos visada yra atitinkamai lygios vizoms maksimalizuojančių ir minimalizuojančių
rodiklių reikšmingumų sumoms.
𝑆+ = ∑ 𝑆+𝑗 = ∑ ∑ 𝑑−𝑖𝑗, 𝑖 = 1, 𝑚; 𝑗 = 1, 𝑛.𝑛𝑗=1
𝑚𝑖=1
𝑛𝑗=1 (9)
Taip dar kartą patikrinamas skaičiavimų teisingumas.
Trečias skaičiavimo etapas.
Lyginamųjų nekilnojamo turto projektų vystymo santykinis reikšmingumas
nustatomas remiantis juos apibūdinančiomis teigiamomis S+j ir neigiamomis S–j savybėmis,
todėl bendras reikšmingumas skaičiuojamas pagal formulę.
39
𝑄1 = S +𝑗 +𝑆−𝑚𝑖𝑛∙∑ 𝑆−𝑗
𝑛𝑗=1
𝑆−𝑗∙∑𝑆−𝑚𝑖𝑛
𝑆−𝑗
𝑛𝑗=1
, j = 1, n. (10)
Numatomas nekilnojamo turto projektų prioritetiškumas, kuo didesnis Qj didesnis,
tuo labiau vystomas projektas atitinka nekilnojamo turto darnaus vystymosi sistemą.
2.12 lentelė. Įvertinta normalizuota sprendimų matrica
Nagri
nėj
am
i
kri
teri
jai
* S
varb
a
Matv
imo
vie
net
ai
Nagrinėjami projektai
1 2 ... N
X1 ž1 q1 m1 d1 d1 ... d1j
X2 ž2 q2 m2 d2 d2 ... d2j
... ... ... ... ... ... ... ...
... ... ... ... ... ... ... ...
Xn žn qn mn d+ dn ... dnj
Maksimizuojančių normalizuotų
įvertintų rodiklių suma S+1 S+2 ... S+j
Minimizuojančių normalizuotų
įvertintų rodiklių suma S–1 S–2 ... S–j
Santykinis reikšmingumas Qi Q1 Q2 ... Qj
Alternatyvos prioritetiškumas Pr1 Pr2 ... Prn
* ženklas ži (+ (–)) rodo, kad atitinkamai didesnė (mažesnė) kriterijaus reikšmė labiau
atitinka užsakovo poreikius.
Ketvirtasis skaičiavimo etapas
Nustatomas varianto naudingumo laipsnis:
𝑁𝑗 =𝑄𝑗
𝑄𝑚𝑎𝑥× 100% (11)
Išanalizavus pateiktą skaičiavimo metodą, galima teigti, kad remiantis tokiu
metodu patogu įvertinti ir išrinkti racionaliausią variantą. Bet to, tokiu būdu suformuotas
apibendrintas (redukuotas) kriterijus (rodiklis) Q j tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo
lyginamų rodiklių reikšmių ij x ir reikšmingumų qi santykinės įtakos galutiniam rezultatui
(Zavadskas, Simanauskas, Kaklauskas, 1999).
40
3. NEKILNOJAMO TURTO PROJEKTŲ VERTINIMAS DARNAUS
VYSTYMOSI ASPEKTU
3.1. Urbanistinio planavimo efektyvumo kriterijų rodiklių reikšmingumo
nustatymas
Kriterijų reikšmingumui nustatyti pasirinkta trisdešimties specialistų, kurie dirba
nekilnojamojo turto srityje, nuomonė. Specialistai įvertina kriterijus svarbumo mastu pagal 10
balų skalę, kai svarbiausias vertinamas 10, o mažiausiai įtakos turintis kriterijus 1. Ekspertų
apklausos rezultatai pridedami (3 priedas).
3.1 pav. Ekspertų apklausos rezultatų reikšmingumo grafikas
Pagal atliktą specialistų apklausą darniam nekilnojamo turto projektų vystymui
didžiausią įtaką turi pastatų energetinio efektyvumo klasė, tinkamas transporto išvystymo
0,0000
0,0100
0,0200
0,0300
0,0400
0,0500
0,0600
41
tinklas, srautų valdymas ir parkavimo sistema, bei miesto inžinerinių infrastruktūrų, kaip miesto
vandentiekio sistemos, miesto elektros tinklai, nuotekų sistemos prieinamumas (3.1 pav.). Taip
pat nemažiau svarbi geriamojo vandens stebėsena, viešojo transporto pasiekiamumas, vidaus
patalpų kokybė: natūralus apšvietimas, vėdinimas, gera garso izoliacija gyvenamojoje ar darbo
aplinkoje. Ekspertai teigia, kad mažiausią įtaką iš visų darnaus projekto vystymo kriterijų turi
vietinių ir ekologiškų medžiagų statyboje naudojimas, bei lietaus nuotekų antrinis panaudojimas.
3.2 lentelė. Darnaus nekilnojamo turto kriterijų rangavimo rezultatų suvestinė
Nr. Kriterijų grupės Negarinėjami kriterijai, x Balų
suma Vieta
Vidutinė
kriterijaus
vertinimo
reikšmė
Reikšmingumas Matavim
o vnt. *
1 Energetinis
efektyvumas
Energetinio naudingumas 295 1 t1 9,83 q1 0,0520 balai +
2 Atsinaujinantys energijos
šaltiniai 275 7 t2 9,17 q2 0,0485 balai +
3 Atliekų
rūšiavimas
Atliekų rūšiavimas statybų metu 198 15 t3 6,60 q3 0,0349 balai +
4 Atliekų rūšiavimas
eksploatacijos metu 188 19 t4 6,27 q4 0,0331 balai +
5 Medžiagos
Vietinės kilmės medžiagos 117 25 t5 3,90 q5 0,0206 balai +
6 Ekologiškos medžiagos 144 24 t6 4,80 q6 0,0254 balai +
7 Projekto
valdymas
Viešasis interesas 197 16 t7 6,57 q7 0,0347 balai +
8 BIM technologijos taikymas 171 21 t8 5,70 q8 0,0301 balai +
9
Transportas
Dviračių takų įrengimas 164 22 t9 5,47 q9 0,0289 balai +
10 Viešojo transporto susisiekimas 274 8 t10 9,13 q10 0,0483 balai -
11 Pėsčiųjų takų sistema 265 11 t11 8,83 q11 0,0467 balai +
12 Automobilių infrastruktūra 289 3 t12 9,63 q12 0,0509 balai +
13 Atstumas iki miesto centrų 266 10 t13 8,87 q13 0,0469 balai +
14 Vandens
sistema
Geriamojo vandens tiekimas 293 2 t14 9,77 q14 0,0516 balai +
15 Lietaus nuotekų panaudojimas 163 23 t15 5,43 q15 0,0287 balai +
16 Nuotekų tvarkymo sistema 276 6 t16 9,20 q16 0,0487 balai +
17
Vidaus
patalpų
kokybė
Natūralus patalpų apšvietimas 272 9 t17 9,07 q17 0,0479 balai +
18 Natūralus vėdinimas 231 13 t18 7,70 q18 0,0407 balai +
19 Vizualinis komfortas 279 5 t19 9,30 q19 0,0492 balai +
20 Akustinis komfortas 262 12 t20 8,73 q20 0,0462 balai +
21
Teritorijos
planavimas
Kultūros paveldo apsauga 172 20 t21 5,73 q21 0,0303 balai +
22 Ekologinės vertės saugojimas 196 17 t22 6,53 q22 0,0345 balai +
23 Kompaktiškas užstatymas 189 18 t23 6,30 q23 0,0333 balai +
24 Sklypo antrinis panaudojimas 212 14 t24 7,07 q24 0,0374 balai +
25 Miesto inžinerinės
infrastruktūros prieinamumas 285 4 t25 9,50 q25 0,0502 balai +
Viso: 5673 189,10 1,0000
Apskaičiuojamas rodiklių reikšmių vidurkis (1):
𝑡1 = 295: 30 = 9,83; 𝑡2 = 275: 30 = 9,17 ir t.t.
42
Apskaičiuojamas rodiklių svarbumas (2):
𝑞1 =9,83
189,10 = 0,052; 𝑞2 =
9,17
189,10= 0,0485 ir t.t.
Toliau skaičiuojamas atliktos apklausos patikimumas. Jis išreiškiamas specialistų
nuomonių konkordacijos koeficientu, kuris išreiškia skirtingų ekspertų nuomonių sutapimo
laipsnį. Konkordacijos koeficientas nustatomas pagal formulę (5). Skaičiuojamas rodiklių sumų
vidurkis:
1
25(
295 + 275 + 198 + 188 + 117 + 144 + 197 + 171 + 164 +274 + 265 + 289 + 266 + 293 + 163 + 276 + 272 + 231 +
279 + 262 + 172 + 196 + 189 + 212 + 285) = 226,92
Nuokrypio kvadratų suma skaičiuojama pagal (3) formulę:
𝑆 = (295 − 226,92)2 + (275 − 226,92)2 + ⋯ +(285 − 226,92)2 = 711438,4
Toliau skaičiuojamas konkordacijos koeficientas pagal formulę (4):
𝑊 =12∙71143,84
302(253−25)= 0,608
Konkordacijos koeficientas gali būti gaunamas intervale nuo 0 iki 1. Kai W = 1,
galima teigti, jog visų ekspertų nuomonės vienodos, o kai W = 0 – ekspertų nuomonės apie
kriterijus skiriasi. Kadangi konkordacijos koeficientas yra atsitiktinis dydis, reikalingas
koeficiento reikšmingumo skaičiavimas.
Skaičiuojamas konkordacijos koeficiento reikšmingumas (5):
𝑋2 =12∙711438,4
30∙25(25+1)= 437,808
𝑋𝑙𝑒𝑛𝑡2 parinkta iš lentelės atsižvelgiant į laivės laipsnių skaičių (v = n – 1 = 25 – 1
= 24) bei priimtą reikšmingumo lygį (šiuo atveju 1 %) 𝑋𝑙𝑒𝑛𝑡2 = 42,98 (Kruopis, 1993) (7
priedas). Apskaičiuota 𝑋2 = 437,808 yra daugiau nei 𝑋𝑙𝑒𝑛𝑡2 = 42,98 , todėl galiam teigti, kad
43
ekspertų nuomonės yra suderintos ir rodiklių reikšmingumą galima taikyti atliekant tolimesnius
skaičiavimus.
Nustatyti urbanistinio planavimo sistemos įtakos koeficientą darniam projektų
vystymui, kriterijų reikšmingumas paskaičiuojamas tik tiems kriterijams, kuriuos galima nulemti
planuojant urbanistinę miesto sistemą (3.3 lentelė): tai transporto grupės ir teritorijos išvystymo
grupių kriterijai (išskyrus – antrinį sklypo panaudojimą). Šiam skaičiavimui atlikti naudojami tik
šių kriterijų reikšmingumo rodikliai. Bendras visu rodiklių reikšmingumas yra lygus 1, o
urbanistinio planavimo sistemos lygmenyje nustatomų kriterijų reikšmingumas – 0,3702. Įtakos
procentas veikiantis darnų nekilnojamo turto projektų vystymąsi per urbanistinio planavimo
sistemą yra 37,02%. Taigi, galima teigti, kad urbanistinės sistemos įtaka darniems nekilnojamojo
turto projektams yra labai didelė ir per urbanistinį planavimą galima smarkiai įtakoti
urbanizacijos raidą. Kita dalis darnaus nekilnojamo turto projektų vystymo priklauso nuo
privačių projektų vystytojų, užsakovų, bei visuomenės poreikių.
3.3 lentelė. Urbanistinio planavimo sistemos įtakos darnaus nekilnojamo turto vystyme
reikšmingumo nustatymas.
Nr. Kriterijų
grupė Kriterijai Reikšmingumas
9
Transportas
Dviračių takų įrengimas 0,0289
10 Viešojo transporto susisiekimas 0,0483
11 Pėsčiųjų takų sistema 0,0467
12 Automobilių infrastruktūra 0,0509
13 Atstumas iki miesto centrų 0,0469
21
Teritorijos
išvystymas
Kultūros paveldo apsauga 0,0303
22 Ekologinės vertės saugojimas 0,0345
23 Kompaktiškas užstatymas 0,0333
25 Miesto inžinerinės infrastruktūros prieinamumas 0,0502
Viso: 0,3702
3.2. Darnaus vystymosi principų taikymas nekilnojamojo turto projektuose
Atlikus ekspertinio vertinimo patikimumo analizę, galima išskirti reikšmingiausius
ir svarbiausius nekilnojamo turto projektų vystymo darnumo kriterijus. Atliekamas nekilnojamo
turto projektų darnaus vystymo vertinimas ir analizė. Jai tinkamai atlikti sudaryta nekilnojamo
turto darnumo kriterijų vertinio verčių lentelė (3.4 lentelė).
44
3.4 lentelė. Darnaus nekilnojamo turto kriterijų vertinimo skalė.
Kriterijų
grupės
Nagrinėjami
kriterijai, x Vertinimo skalė
Max.
balai E
ner
get
inis
efek
tyv
um
as
Energetinio
naudingumas
Įvertinamas pastato (jo dalies) energijos suvartojimas ir
nurodoma energinio naudingumo klasė; Energinio naudingumo
klasifikacija: A++ A+ A – 3 balai; B – 2 balai; C – 1 balas
3
Atsinaujinantys
energijos šaltiniai
Pastate naudojama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių:
> 30% – 3 balai; > 20% – 2 balai; > 10% – 1 balas 3
Atl
iek
ų
rūši
avim
as Rūšiavimas
statybos metu
Atliekos rūšiuojamos statybų metu ir vežamos perdirbti – 1
balas 1
Rūšiavimas
eksploatacijos metu
Gyvenamojoje teritorijoje yra įrengti buitinių atliekų rūšiavimo
konteineriai: 1 balas 1
Med
žiag
os Vietinės kilmės
medžiagos
Medžiagos priimamos: pamatai, perdangos, kolonos, stogo
konstrukcija, išorinių sienų konstrukcija, langai, durys, vidaus
pervarinės sienos, pamatų, grindų, sienų ir stogo šilumos
izoliacinė medžiaga:
>70 proc. statybinių medžiagų pagamintos Kaune ar Kauno
apskrityje – 2 balai
> 70 proc. statybinių medžiagų pagaminta Lietuvoje – 1 balai
2
Ekologiškos
medžiagos
Pastato statybai naudotos medžiagos turi ekologinį sertifikatą –
1 balas 1
Pro
jekto
val
dym
as
BIM technologijos
taikymas
Projekto kūrimo ir vystymo etapams naudojamas BIM
sistemos modelis, projektavimas atliekamas 3D modelyje – 1
balas
1
Viešasis interesas
Prieš pradedant bet kokius statybos darbus, statybos užsakovas
ar kitas atsakingas asmuo, informuoja aplinkinius gyventojus ir
bendruomenę apie planuojamą vystyti projektą, ir gauna jų
raštišką sutikimą – 1 balas
1
Tra
nsp
ort
as
Viešojo transporto
susisiekimas
Atstumas nuo pastato iki artimiausios viešojo transporto
stotelės pateikiamas metrais metrai
Pėsčiųjų takų
sistema
Pėsčiųjų takai atitinka pločio reikalavimus ir yra sujungti su
miesto takais: (1 balas)
Kai dviračių ir pėsčiųjų takai yra kartu (dalijasi vienu taku),
minimalus bendrasis plotis turi būti – 3m; Kai pėsčiųjų takas
yra atskiras nuo važiuojamosios dalies ar dviračių tako, jo
plotis turi būti ne mažesnis kaip – 1,5m; Visi vertinamo pastato
teritorijoje esantys pėsčiųjų takai turi būti sujungti su
viešaisiais miesto takais – 1 balas
2
Automobilių
infrastruktūra
Objekte įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių skaičius
neviršija LR statybų reglamente reikalaujamo mažiausio
automobilių stovimų vietų skaičiaus – 1 balas
1
Atstumas iki miesto
centrų
Bent ¼ pateiktų socialinių objektų nuo pastato yra nutolę 1 km,
už kiekvieną po 1 balą
1. Susisiekimas (tarpmiestinė traukinių, autobusų stotis)
2. Švietimo įstaigos (ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo
lavinimo įstaigos, profesinis ir aukštasis mokslas)
3. Prekybos centras (arba maisto prekių parduotuvė, kavinė)
4. Sveikatos infrastruktūra (ligoninė, poliklinika, vaistinė)
4
45
Kriterijų
grupės
Nagrinėjami
kriterijai, x Vertinimo skalė
Max.
balai
Van
den
s si
stem
a Geriamojo vandens
tiekimas
Kiekviename bute, (komercijos atveju – aukšte) sumontuoti
šalto ir karšto vandens stebėsenos prietaisai – 1 balas
Sumontuotas šalto vandens stebėsenos prietaisas ant
pagrindinio vandens tiekimo įvado į pastatą – 1 balas.
2
Lietaus nuotekų
panaudojimas
Teritorijoje įrengta paviršinio vandens nuotekų surinkimo
sistema ir vandens antrinio panaudojimo galimybė (pvz.: lauko
želdynams drėkinti, žaliųjų stogų drėkinimui, nuleidžiama į
vietinį telkinį, įrengtas vandeniui pralaidus grindinys, įrengtas
vietinis arba centralizuotas infiltracinis telkinys) – 1 balas
1
Nuotekų tvarkymo
sistema
Suprojektuota papildoma vietinė nuotekų valymo sistema arba
filtrai – 1 balas. Jeigu valo centralizuoti tinklai, papildomų
įrenginių nereikia.
1
Vid
aus
pat
alpų k
okybė
Natūralus patalpų
apšvietimas
Gyvenamieji statiniai sklype išdėstyti taip, kad išlaikytų
insoliacinius reikalavimus – 2,5 val apšviestumo lygiadieniais.
Tai užtikrinama tuo, kad patalpos turi bent vieną langą
orientuotą į rytus, pietus ar vakarus – 1 balas
1
Natūralus
vėdinimas
Pastate suprojektuoti atveriami langai, galintys užtikrinti
natūralų vėdinimą. (Rekomendacija: atveriamų langų plotas
kiekvienoje patalpoje yra ne mažiau kaip 3proc viso vidaus
grindų ploto toje patalpoje.) – 1 balas.
Įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema arba šilumogrąža – tai
mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95% šalinamo
oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama
tiekiamam lauko orui pašildyti. – 1 balas
2
Vizualinis
komfortas
Patalpos suprojektuotos taip kad jų ilgio ir pločio santykis ne
mažesnis nei ¾ – 1 balas. 1
Akustinis
komfortas
Pastato vidaus aplinkos garso kokybė:
A klasė –labai gera akustinio komforto klasė –3 balai
B klasė – gera akustinio komforto klasė – 2 balai
C klasė – priimtina akustinio komforto klasė – 1 balas
D garso klasė – nepakankama akustinio komforto klasė;
E garso klasė – ribinė akustinio komforto klasė;
3
Ter
ito
rijo
s i
švyst
ym
as
Kultūros paveldo
apsauga
Jeigu pastatas patenka į kultūros paveldo teritoriją, atitinkamai
turi būti laikomasi paveldosaugos reikalavimų, bei įrengiami
informaciniai stendai, ženklai, užrašai, nuorodos ir kt.
informacijai apie kultūros paveldo objektą skleisti ir puoselėti
– 1 balas.
1
Ekologinės vertės
saugojimas Apželdintas žemės plotas %
Kompaktiškas
užstatymas Užstatymo tankumas, vertinama procentais %
Sklypo antrinis
panaudojimas
Naujas nekilnojamojo sklypo projektas vykdomas sklype
kuriame ankščiau buvo užstatyta ir naudojama pramonės,
komercijos ar kitai paskirčiai – 1 balas
1
46
Kriterijų
grupės
Nagrinėjami
kriterijai, x Vertinimo skalė
Max.
balai
Ter
ito
rijo
s
išv
yst
ym
as
Miesto inžinerinės
infrastruktūros
prieinamumas
Už kiekvieną sąlygą duodama po 1 balą.
Vandeniu aprūpinamas iš miesto vandentiekio tinklų.
Buitinės ir lietaus nuotekos surenkamos ir nuvedamos į
atitinkamus centralizuotus miesto tinklus.
Šilumą tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų.
Elektros tiekimas iš bendrų miesto tinklų.
4
3.5 pav. Kauno mieste vystomų nekilnojamo turto projektų alternatyvos
47
Pritaikyti darnaus nekilnojamo turto vystymo vertinimo metodikos modelį
pasirinkti trys Kauno miesto privačių vystytojų projektai (3.5 pav.):
- „Šilo namai“ Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas su administraciniu pastatu.
Adresas: Biržiškių g. 1, K.Baršausko g. 66, Dainava, Kaunas
Paskirtis: Gyvenamosios paskirties
Statybos rūšis: Rekonstravimas. Nugriovimas. Nauja statyba
- „Senamiesčio apartamentai“ Svečių namai su komercinėmis patalpomis
Adresas: Šv. Gertrūdos g. 51, Senamiestis
Statybos rūšis: (STR 1.01.08:2002) Nauja statyba
Pastato paskirtis: (STR 1.01.09:2003) Negyvenamosios paskirties, viešbučių paskirties
- „Brastos kvartalas“ Upės dambos įrengimas, bei gyvenamųjų ir komercinių pastatų
kvartalas
Adresas: Brastos g. 24 Vilijampolė
Statybos rūšis: (STR 1.01.08:2002) Nauja statyba
Pastato paskirtis: Gyvenamosios paskirties
3.2.1. Nekilnojamojo turto projekto „Šilo namai“ vertinimas darnaus
vystymosi kontekste
3.6 pav. „Šilo namai“ vizualizacija. Šaltinis: www.silonamai.lt
48
Pirmasis vertinamas nekilnojamo turto objektas „Šilo namų“ gyvenamasis kvartalas
(3.6 pav.). Projektas vystomas remiantis Lietuvos urbanistinio planavimo sistemos reikalavimais,
projekto architektūros dalis parengta remiantis projektavimo sąlygų sąvadu Nr. S–40–6–837,
2008.07.17 išduotu Kauno m. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
Urbanistikos ir architektūros skyriuje bei AB „YIT Kausta“ architektų grupės (projekto vadovas
V.Janušaitis) 2012 m. paruoštu detaliuoju planu Nr. A–1562 (TP registro Nr. 002193007720),
kuriame nustatytas planuojamos teritorijos naudojimo pobūdis, tvarkymo ir naudojimo rėžimai.
Pagal ankščiau atrinktus ir įvertintus kriterijus „Šilo namų“ kvartalo detali analizė
pateikta 3.8 lentelėje.
3.7 pav. „Šilo namai“ situacijos schema ir miesto objektų prieinamumas
3.8 lentelė. „Šilo namai“ vertinimo suvestinė
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Energetinis
efektyvumas
Energetinio
naudingumas „Šilo namai“ turi B klasės energinio naudingumo sertifikatą. 2
Atsinaujinantys
energijos
šaltiniai
Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegta nėra 0
49
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Atliekų
rūšiavimas
Atliekų
rūšiavimas
statybų metu
Sudaryta sutartis su įmone, kuri tvarko atliekų utilizavimą,
rūšiuoja, veža perdirbti. Pasak, statybų vadovo Mariaus Jankausko
„Surenkami ir vežami perdirbti net makroflekso balionėliai“
1
Atliekų
rūšiavimas
eksploatacijos
metu
Įrengti konteineriai šiukšlių rūšiavimui. Prie įvažiavimų į sklypo
teritorija numatytos 3 vietos šiukšlių konteineriams. Konteineriai
numatomi įkastinio tipo, rūšiuojamoms atliekoms.
1
Medžiagos
Vietinės kilmės
medžiagos
Vietiniams produktams suteikiama pirmenybė.
Surenkami pamatų blokai UAB ,,Kauno gelžbetonis“
Perdangos plokštės, laiptasijos UAB ,,Betonika“
Keraminės plytos UAB ,,Palemono keramika“
Teracinės pakopos UAB ,,Akmendaila“
Butų durys UAB ,,Langemė“
Turėklai, metalinės kolonos UAB ,,Stoglašis“
2
Ekologiškos
medžiagos Medžiagos neturi ekologinių sertifikatų 0
Projekto
valdymas
Viešasis
interesas Skelbti viešieji susirinkimai, projektas skelbiamas viešai 1
BIM
technologijos
taikymas
Projektuojant nebuvo taikyta BIM technologija 0
Transportas
Dviračių takų
įrengimas
Teritorijoje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai prijungti prie
bendrųjų miesto takų. 2
Viešojo
transporto
susisiekimas
Artimiausia viešojo transporto stotelė, autobusų ir troleibusų
maršrutai – 750m. (apie 10 min einant pėsti) 750
Pėsčiųjų takų
sistema
Teritorijoje pėsčiųjų takai sujungti su miesto takais, ir atitinka
įrengimo reikalavimus. 2
Automobilių
infrastruktūra
Teritorijoje įrengtos požeminės ir antžeminės automobilių
stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius – 366
Kai minimalus pagal STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės
reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai. Gyvenamosios paskirties
pastatai. Daugiabučiai namai 1 vieta vienam butui.
Butų skaičius – 331
1
Atstumas iki
miesto centrų
(3.7 pav.)
Švietimo įstaigos: Kauno Lopšelis–darželis „Eglutė“, A. ir J.
Gravrogkų g. 11, Kaunas. Atstumas – 400 m. Kauno lopšelis–
darželis „Obelėlė“ K. Baršausko g. 76, Kaunas. Atstumas – 400
m. Kauno „Nemuno“ vidurinė mokykla, A ir J. Gravrogkų g. 9,
Kaunas. Atstumas – 300 m. Kauno technologijos universiteto
gimnazija, studentų g. 65, Kaunas. Atstumas – 900 m. Kauno
Technologijos universitetas. Atstumas – 500 m.
Gydymo įstaigos: Saulės šeimos medicinos centro filialas, K.
Baršausko g. 83, Kaunas. Atstumas – 500 m
Prekybos centrai: Prekybos centras „Molas“, K. Baršausko g. 66,
Kaunas. Atstumas – 200 m.
3
50
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Vandens
sistema
Geriamojo
vandens
tiekimas
Vandens apskaitos mazge projektuojamas pagrindinis pastato
vandens skaitliukas, su galimybe pajungti automatinius
mechaninio vandens valymo filtrus. Butų vandens apskaitos
mazguose projektuojami šalto ir karšto vandens skaitliukai su
galimybe perduoti duomenis.
2
Lietaus nuotekų
panaudojimas Lietaus nuotekų nuvedimas į esamą lietaus nuotekų šulinį 33c. 0
Nuotekų
tvarkymo
sistema
Buitinės nuotekos nuvedamos į esamą buitinių nuotekų šulinį 37c.
Vamzdžiai klojami su nuolydžiais užtikrinančiais savaiminį tinklo
prasivalymą.
1
Vidaus
patalpų
kokybė
Natūralus
patalpų
apšvietimas
Gyvenamieji statiniai sklype išdėstyti taip, kad išlaikytų
insoliacinius reikalavimus – 2,5val apšviestumo lygiadieniais. Tai
užtikrinama tuo, kad visi gyvenamieji kambariai butuose turi bent
vieną langą orientuotą į rytus, pietus ar vakarus. Langai
suprojektuoti taip, kad užtikrintų natūralius patalpų apšvietimo
parametrus: lango ir grindų santykis gyvenamuosiuose
kambariuose ne mažiau kaip 1:6, virtuvėse 1:8, laiptinėse 1:12
1
Natūralus
vėdinimas
Dalyje butų įrengiamos pažangios ir energiją taupančios
rekuperacinės vėdinimo sistemos. Tokiuose itin taupiuose butuose
nuolat užtikrinamas gaivus oras ir sveikas mikroklimatas, per
varstomus langus ir groteles, oro šalinimas per natūralios traukos
kanalus. Virtuvių patalpoms numatyta po vieną natūralios traukos
kanalą. Vonių ir WC vėdinimui suprojektuoti buitiniai
ventiliatoriai su atbulinėmis traukos sklendėmis. Oro pritekėjimas
buto patalpose suprojektuotas per varstomus langus ir orlaides.
Vėdinimo sistemos garantuoja ne mažesnį kaip 20Pa oro slėgį, kai
visos durys sandariai uždarytos. Visuose butuose numatytas
natūralus vėdinimas ventiliaciniais kanalais. šviežio oro patekimui
languose numatomi ventiliai. Atskiruose butuose numatoma
mechaninė rekuperacinės vėdinimo sistema.
2
Vizualinis
komfortas
Patalpos suprojektuotos taip kad jų ilgio ir pločio santykis ne
mažesnis nei ¾ ir jose būtų komfortabilu gyventi 1
Akustinis
komfortas Patalpų akustinio komforto sąlygų klasė – C 1
Teritorijos
išvystymas
Kultūros
paveldo apsauga
Planuojamos teritorijos dalis patenka į valstybės saugomą Kauno
Tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo reduto
unik. k. 26533 teritorijos vizualinės apsaugos pozonį. Tuo tikslu
atlikta detaliojo plano sprendinių poveikio Kauno Tvirtovės
dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo redutui analize,
autorius: Nijole Steponaitytė, Nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos specialistė ekspertė. Sklypo užstatymo tankis atitinka
paveldosaugos projekto koncepcijoje šio kultūros paveldo objekto
vizualinio apsaugos zonos pozonio keliamus reikalavimus:
užstatymo tankis neviršija 50proc., aukštis neviršija 30m.
1
51
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Teritorijos
išvystymas
Ekologinės
vertės
saugojimas
Apželdintas žemės plotas – 21,71%/8254 kv. m.
Neužstatytą sklypo dalį dalina dvi statmenos vertingų saugotinų
medžių alėjos, kurios numatomos išsaugoti bei atskirų saugotinų
medžių grupės sklypo pakraščiuose.
21,
7
Kompaktiškas
užstatymas
Užstatymo tankumas 55proc
Užstatymo intensyvumas 300proc 55
Sklypo antrinis
panaudojimas
Komercinės dalies sklypo dalyje, yra buvęs A. Sabonio sporto
mokyklos pastatas. Pastatą numatoma rekonstruoti. 1
Miesto
inžinerinės
infrastruktūros
prieinamumas
Šilumos tiekimo tinklai į projektuojamus pastatus jungiami nuo
esamų magistralinių tinklų arba esamų sumontuotų šulinių
vadovaujantis suderinti TP. Geriamas vanduo tiekiamas iš miesto
magistralinių vandentiekio tinklų.
Buitinės ir lietaus nuotekynės išleidžiamos į Lesto ūkio–buities ir
lietaus tinklus.
3
Naujasis „Šilo namų“ gyvenamųjų daugiabučių kvartalas sulaukė apdovanojimo.
2014 m. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija bei Darnios Plėtros Akademijos
organizuotame konkurse „Už darnią plėtrą“ projekto vystytoja AB „YIT Kausta“ buvo
apdovanota už sėkmingą gyvenamojo kvartalo „Šilo namai“ pirmojo ir antrojo etapo Kaune
projekto įgyvendinimą.
3.2.2. Nekilnojamojo turto projekto „Kauno senamiesčio apartamentai“
vertinimas darnaus vystymosi kontekste
3.9 pav. Kauno senamiesčio apartamentai, vizualizacija
(Šaltinis: www.senamiescioapartamentai.lt)
52
Antrasis analizuojamas nekilnojamo turto projektas – Kauno senamiesčio
apartamentai (3.9 pav.).
Sklypas, kuriame projektuojami svečių namai yra Kauno senamiestyje, Šv.
Gertrūdos (buv. Vilkomirskaja, Smetanskaja, Lukšio, Požėlos) Jonavos (buv. Povileiskaja,
Panerio) ir Kumelių g. (buv. Augustijonų, Sliesarnaja, Kalvių ) gatvių sankirtoje. Statinys yra
vienintelis naujas nekilnojamojo turto projektas Kauno miesto senamiestyje ir priklauso kultūros
paveldo objekto – Kauno Senamiesčio (unikalus kodas 20171) teritorijai. Projekto architektai
pabrėžia, kad labai svarbu atsižvelgti į jau esamą senamiesčio užstatymo tipą ir jį išlaikyti toliau
organizuojant naują statybą. Senamiestyje vyraujantis perimetrinis užstatymas formuojamas ir
šiame naujai planuojamame sklype. Pastatas formuoja perimetrinį užstatymą iš trijų korpusų
sklypo šiaurinėje dalyje. Toks užstatymas išlaiko senamiesčio planavimo kompoziciją ir pratęsia
pirminį užstatymą. Sklypo užstatymo parametrai nustatyti detaliuoju planu patvirtintu 2013 m.
Istorinio įvaizdžio bruožai akcentuojami detaliojo plano privalomuosiuose
dokumentuose ir nekelia abejonių, kad yra būtinas šios vietos urbanistinės struktūros atkūrimas.
Tuščio tarpo Šv. Gertrūdos g. išklotinėje užpildymas bus pirmas žingsnis išryškinant Kauno
senamiesčiui būdingą istorinę urbanistinę struktūrą.
Kauno senamiesčio apartamentų analizė pagal kriterijus ir vertinimo balų suvestinė
pateikiama 3.11 lentelėje.
3.10 pav. „Senamiesčio apartamentai“ situacijos schema ir miesto objektų prieinamumas
53
3.11 lentelė. „Senamiesčio apartamentai“ vertinimo suvestinė
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Balai
Energetinis
efektyvumas
Energetinio
naudingumas Energetinio naudingumo klasė – B 2
Atsinaujinant
ys energijos
šaltiniai
Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės kolektoriai,
šilumos siurbliai, biokuro katilinės, vėjo jėgainės ir pan. įdiegta
nėra.
0
Atliekų
rūšiavimas
Atliekų
rūšiavimas
statybos metu
Statybinės atliekos tvarkomos LR atliekų tvarkymo įstatymo
(VIII–787) 31 straipsniu nustatyta tvarka. Statybos proceso metu
statybinės atliekos rūšiuojamos į tinkamas naudoti vietoje
atliekas (tokias kaip betono, keramikos, medienos, metalo
gaminių, termoizoliacinių medžiagų ir kitų nedegių medžiagų),
kurias planuojama panaudoti aikštelių, pravažiavimų, takų dangų
pagrindais, įrenginių ar priklausinių statybai; tinkamas perdirbti
atliekas (antrinės žaliavos – betono, keramikos, bituminės
medžiagos), kurios priduodamos į perdirbimo gamyklas;
netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas (statybinės šiukšlės).
Tokio tipo atliekos vežamos į sąvartynus.
1
Atliekos
rūšiavimas
eksploatacijos
metu
Statybinės atliekos iki jų išvežimo ar panaudojimo rūšiuojamos
ir saugomoje statybos teritorijoje – konteineriuose. Statybinių
atliekų rūšiavimo įmonė atsako už tvarkingą jų pakrovimą ir
pristatymą.
1
Medžiagos
Vietinės
kilmės
medžiagos
Pamatai – Lietuvos tiekėjai "Polista",
Izoliacija – Lietuvos tiekėjai.
Pastato apdaila – užsienio tiekėjai
Langai – „Alseka“, Lietuva
Blokeliai – „Siliblokas“ Lietuva
1
Ekologiškos
medžiagos Naudojamos medžiagos ekologinių sertifikatų neturi. 0
Projekto
valdymas
Viešasis
interesas
Viešas susirinkimas dėl teritorijos pakeitimų buvo tik detaliojo
plano rengimo metu. 0
BIM
technologijos
taikymas
Pastato modelis nebuvo perkeltas į integruoto konstrukcinio
projektavimo technologijos erdvę, kiekviena pastato
projektavimo dalis atlikta atskiroje erdvėje.
0
Transportas
Dviračių takų
įrengimas
Sklypo teritorijoje esantis dviračių takas susijungia su
senamiesčio dviračių takų sistema. Saugojimo vietos dviračiams
planuose nenumatytos.
1
Viešojo
transporto
susisiekimas
Artimiausia viešojo transporto stotelė pasiekiama miesto
autobusų ir troleibusų maršrutų nuo pastatų komplekso nutolusi
300 m. atstumu, einant pėsčiomis apie 4 min.
300
Pėsčiųjų takų
sistema
Naujai projektuojamoje teritorijoje pėsčiųjų takai atitinka pločio
reikalavimus ir yra sujungti su miesto takais. 2
54
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Balai
Transportas
Automobilių
infrastruktūra
Suprojektuotų automobilių stovėjimo vietų skaičius viso – 43
vietos. Požeminiame garaže suplanuotos 39 vietos, vidiniame
kieme suplanuotos 4 parkavimo vietos, dvi iš jų pritaikytos ŽN.
Reikalavimai pagal statybos techninį reglamentą: Svečių namai
– 1 vieta 2 numeriams; šiuo atveju 31 apartamentas /2 = 16 vietų
Maitinimo paskirties – 1 vieta 15m2 sales ploto;
Šiuo atveju: sales plotas 160,84 + 148,33m2 = 309.17m2 /
15m2 = 20 vietų. Viso privalomų parkavimo vietų skaičius – 36
vietos. Suprojektuotų automobiliu stovėjimo vietų skaičius viso
– 43 vietos. Galima teigti, kad senamiesčio apartamentų
komplekso automobilių parkavimo vietų skaičius reikalavimu
atitinka.
1
Atstumas iki
miesto centrų
(3.10 pav.)
„Senamiestyje ne tik gausu jaukių kavinių, restoranų, stilingų
barų, kultūrinių renginių bei menininkų galerijų, čia gyvenant
taip pat ranka pasiekiamos mokyklos, darželiai, įvairios
apsipirkimo vietos. Be to, iki Kauno pilies, kaip ir iki Rotušės,
atstumas – vos 350 metrų. Kitaip tariant, šalia yra viskas, kas
aktualu norintiems patogiai gyventi ir kokybiškai leisti
laisvalaikį“, – teigia įmonės „Citus Construction“
direktorius M. Vanagas.
Patikrinama ir pateikiama atstumo iki vietinių paslaugų
suvestinė: Švietimo įstaigos:Antano Martinaičio dailės mokykla
– 150m. Lopšelis darželis „Ežiukas“ – 190m. Maironio
gimnazija – 700m.
Kauno Jezuitų gimnazija – 400m. Prekybos centrai: Prekybos
centras „IKI“ – 250m. Prekybos centras „Prisma“ – 750m.
Medicinos įstaigos: Altamedica Senamiesčio klinika – 150m.
Tauvega, UAB 400m
3
Vandens
sistema
Geriamojo
vandens
tiekimas
Sunaudojamo vandens kiekio pastate apskaitai bus naudojamas
apskaitos mazgas su skaitikliu d25 mm B klasės. Projektuojami
nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitikliai. Projektuojama
šalto vandentiekio apskaita su rakinamais ventiliais.
Vandens apskaitos mazgo patalpoje projektuojami įvadiniai
vandens skaitikliai. Kiekvienam apartamentui ar komercinei
patalpai skirta atskira apskaita ir jų prietaisai bus prijungti nuo
tam apartamentui ar komercinei patalpai skirto apskaitos
vamzdžio.
2
Lietaus
nuotekų
panaudojimas
Lietaus vandeniui antrinio panaudojimo nenumatyta, ir lietaus
vanduo bus išleidžiamas į centralizuotus lietaus nuotekų vandens
tinklus pasijungiant prie Šv. Gertrūdos g. esančio 1800x1200
mm mišrių nuotekų vamzdyno.
0
Nuotekų
tvarkymo
sistema
Naujai projektuojami nuotekų tinklų išvadai iš pastato patenka į
centralizuotus nuotekų tinklus. Pasijungimo vieta yra
suprojektuota viena dalis į Kumelių g d500 mm esamus nuotekų
tinklus. Iš pastato virtuvės šalinimui nuotekoms yra papildomai
suprojektuota riebalų gaudyklė.
1
55
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Balai
Vidaus
patalpų
kokybė
Natūralus
patalpų
apšvietimas
Patalpų insoliacija ir natūralus apšvietimas atitinka reikalavimus.
Projektuojamo pastato langai užtikrina reikiamą apšvietimo lygį. 1
Natūralus
vėdinimas
Pastatui ir atskiroms patalpoms projektuojamos mechaninės oro
tiekimo – šalinimo sistemos. Langai įrengiami su galimybe
reguliuoti oro pritekėjimą, patalpose įrengiama ventiliacijos
angos oro ištraukimui. Ventiliacija numatoma natūrali.
Sanitariniuose mazguose įrengiami elektriniai ventiliatoriai
priverstiniam oro pašalinimui.
1
Vizualinis
komfortas
Vidaus erdvės suprojektuotos taip, kad pastatas būtų
ergonomiškas, suvaldyti vidaus srautai – greitas patekimas
tiesiai automobilių aikštelę. Patalpos suprojektuotos ilgio ir
pločio santykiu mažesniu nei ¾.
1
Akustinis
komfortas
Patalpų akustinio komforto sąlygų klasė pateikta aiškinamajame
rašte, priimtino akustinio komforto sąlygų klasė – C 1
Teritorijos
išvystymas
Kultūros
paveldo
apsauga
Planuojamas sklypas yra kultūros paveldo objekto – Kauno
Senamiesčio (unikalus kodas 20171) teritorijoje. Kauno
Senamiesčio statusas – Valstybės saugomas. Jis įrašytas kaip
vietovė, objekto reikšmingumo lygmuo – valstybinis. Taip pat
planuojamas sklypas priklauso archeologijos vertybės – Kauno
Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijai
(unikalus kodas 2978). Kultūros paveldo objekto statusas –
įrašytas į registrą (registrinis). Remiantis istorinio miesto sklypo
užstatymo principu, o naujai planuojamoje teritorijoje šiuo metu
neesant išlikusių jokių autentiško užstatymo fragmentų, pagal
paveldosaugos rekomendacijos tikslinga šiuolaikiniais
architektūriniais sprendimais reprezentuoti senamiesčio
užstatymo ribas, perimetrinį užstatymą, projektuojant pagal
gretimybių užstatymo principą.
1
Ekologinės
vertės
saugojimas
Apželdintas planuojamo sklypo plotas 37.34kv.m. /2.5%
Medžiai teritorijoje nėra išsaugomi, dėl didelio užstatymo
tankio.
2,5
Kompaktiškas
užstatymas
Sklypo užstatymo parametrai nustatyti detaliuoju planu
patvirtintu 2013m:
– užstatymo tankis – 1,00;
– užstatymo intensyvumas – 2,5;
– pastatų aukštis – 15.5 m (3 aukštai su naudojama palėpe).
Sklypo užstatymo tankumas – 66.67%
66,67
56
Kriterijų
grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Balai
Teritorijos
išvystymas
Sklypo
antrinis
panaudojimas
Iš istorinių duomenų bei archeologinių tyrimų medžiagos
žinoma, kad šioje vietoje būta atskiro sklypo posesijos, sklypas
buvo daugiau ar mažiau užstatytas, tačiau pastaruoju metu jokių
statinių jame nebuvo. Prieš vykdant šį projektą sklypas buvo
tiesiog senamiesčio skvero dalis. Dabar jame vykdoma statybos
rūšis: (STR 1.01.08:2002) Nauja statyba, todėl sklypo antrinis
panaudojimas nefiksuojamas.
1
Miesto
inžinerinės
infrastruk-
tūros
prieinamumas
Pastatą aptarnauja pilna miesto inžinerinė infrastruktūra.
Jungiama prie miesto įvado pietinėje dalyje. Vanduo pastatui
tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Projektuojamas
šiluminis punktas prie esamų šilumos tinklų jungiamas pagal
nepriklausomas šilumos tiekimo schemas. Nuo aikštelių ir takų.
Projektuojamas lietaus surinkimas į latakus ir nuvedamas į
centralizuotus miesto lietaus nuotekų tinklus.
3
3.2.3. Nekilnojamojo turto projekto „Brastos kvartalas“ vertinimas darnaus
vystymosi kontekste
3.12 pav. „Brastos kvartalo“ vizualizacija
(Šaltinis: www.aruodas.lt)
Naujai statomas Kauno miesto centrinės dalies gyvenamųjų namų kvartalas –
trečioji vertinimo alternatyva (3.12 pav.). Daugiabučių gyvenamieji pastatai planuojami Neries
krantinėje, kartu su dambos įrengimu. Damba traktuojama kaip apsaugos nuo potvynių
priemonė. Dambos bei gyvenamųjų komercinės paskirties objektų statybai rengiami nauji
techniniai projektai parengti detaliojo plano pagrindu, kuris pakoregavo pirminio, viso “Brastos
kvartalo” (nuo P. Vileišio tilto iki planuojamo Kėdainių tilto, buvęs adresas: Brastos g. 16)
sprendinius, kuriuose upės damba buvo nenumatyta. Šiuo detaliuoju planu, vadovaujantis Kauno
57
miesto bendrojo plano sprendiniai ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, buvo
nustatytas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas.
Projekto vizija sukėlė prieštaravimus aplinkosauginiais klausimais. Dėl šio projekto
ekologinės žalos aplinkai 2013 metais buvo atliktas detaliojo plano sprendinių strateginis
poveikio aplinkai vertinimas. Gavus pritariančias subjektų išvadas priimta išvada, kad planas
negali sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai.
Vertinimai pagal nekilnojamo turto darnumo kriterijus pateikti 3.14 lentelėje.
3.13 pav. „Brastos kvartalas“ situacijos schema ir miesto objektų prieinamumas
3.14 lentelė. „Brastos kvartalas“ vertinimo suvestinė
Kriterijų grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Energetinis
efektyvumas
Energetinio
naudingumas Energetinio naudingumo klasė – B 2
Atsinaujinantys
energijos šaltiniai Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegta nėra 0
Atliekų
rūšiavimas
Atliekos
rūšiavimas
statybos metu
Statybinės atliekos bus kaupiamos konteineriuose,
specialiai tam skirtoje aikštelėje, išvežamos ir
sutvarkomos laikantis LR atliekų tvarkymo įstatymo
reikalavimų ir Atliekų tvarkymo taisyklių. Atliekos bus
išvežamos specialiu transportu pagal sudarytą sutartį tarp
statytojo ir atliekas tvarkančios įmonės.
1
58
Kriterijų grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Atliekų
rūšiavimas
Atliekos
rūšiavimas
eksploatacijos
metu
Teritorijoje bus įrengti konteineriai pritaikyti buitinių
atliekų rūšiavimui 1
Medžiagos
Vietinės kilmės
medžiagos
Statybų įmone YIT Kausta renkasi vietinius produktus:
Surenkami pamatų blokai UAB ,,Kauno gelžbetonis"
Perdangos plokštės, laiptasijos UAB ,,Betonika"
1
Ekologiškos
medžiagos Taikytos medžiagos neturi ekologinių sertifikatų 0
Projekto
valdymas
Viešasis interesas BIM taikymas, bendra projektavimo sistema projekto
vystymo metu netaikyta 0
BIM
technologijos
taikymas
2013 metais buvo atliktas detaliojo plano sprendinių
strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Gavus
pritariančias subjektų išvadas priimta išvada, kad planas
negali sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai.
Dalis subjektų pritarė su pastabomis.
1
Transportas
Dviračių takų
įrengimas
Pėsčiųjų ir dviračių takai prijungti prie miesto takų,
pateikta apsauginės dambos sklypo plane 1
Viešojo
transporto
susisiekimas
Artimiausia viešojo transporto stotelė – 700m 700
Pėsčiųjų takų
sistema
Pėsčiųjų ir dviračių takai prijungti prie miesto takų, įrengti
kartu (dalijasi vienu taku) ir atitinka pločio reikalavimus.
sprendiniai pateikti apsauginės dambos sklypo plane
2
Automobilių
infrastruktūra
Privalomas minimalaus biurams ir administraciniams –
160 vnt. Įrengta biurai, administraciniai pastatai
įrengiamos – 160vnt
Daugiabučiai namai – 1vnt vienam butui. Privalomas
minimalus – 440vnt. Projektuojamų automobilių
stovėjimo vietų skaičius – 444vnt
1
Atstumas iki
miesto centrų
(3.13 pav.)
Švietimo įstaigos: Dobilėlis, lopšelis–darželis – 1200m
Prekybos centrai: Prekybos centras "Prisma" – 1400m
Medicinos įstaigos: Panerių vaistinė, UAB – 500 m.
1
Vandens
sistema
Geriamojo
vandens tiekimas
Įrengti karšto ir šalto vandens stebėsenos prietaisai, o prie
įvado į pastatą – bendras apskaitos mazgas 1
Lietaus nuotekų
panaudojimas
Lietaus nuotekos numatomos nuvesti į centralizuotus
tinklus 1
Nuotekų
tvarkymo sistema Nuotekų tvarkymo sistema 1
59
Kriterijų grupės Kriterijai Vertinimo aptarimas Bal.
Vidaus patalpų
kokybė
Natūralus patalpų
apšvietimas
Nors ir visi kambariai atitinka reikiamą apšvietimo lygį,
tačiau kai kurie gyvenamieji kambariai turi langą
orientuotą tik į šiaurę
0
Natūralus
vėdinimas
Bus įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija.
Sumontuoti langai su galimybe reguliuoti oro patekimą,
kelių padėčių atveriami langai.
2
Vizualinis
komfortas
Kai kurie miegamieji kambariai suprojektuoti santykiu
didesniu nei 3/4 0
Akustinis
komfortas Akustinio komforto klasė – C 1
Teritorijos
išvystymas
Kultūros paveldo
apsauga
Priklauso valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės –
Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre
20171) vizualinės apsaugos pozonyje. Į detaliojo plano
ribas patenka buveinių apsaugai svarbi „Natura 2000“
teritorija
1
Ekologinės vertės
saugojimas
Komercinės paskirties – 15%/ 497kv.m
Gyvenamosios paskirties – 30%/6570kv.m.
Sklype numatoma išsaugoti visus saugotinus medžius
(201 vnt.) – išskyrus tuos, kurie patenka į statybinę zoną,
jie bus iškeliami ir persodinami. „Natura 2000“ teritorijos
ribos sutampa su detaliojo plano ribose esančiu
pažemėjimu – žemutine upės salpa. Vertinant šią zoną
kaip „Natura 2000“ buveinę ji neatitinka Neries upėje
išskirtų buveinių tipo ir yra artimiausia dumblingoms upių
pakrantėms. Detaliuoju planu numatoma išsaugoti didžiąją
dalį analizuojamos veiklos sklypo ribose esančių
vertingesnių medynų, taip pagerinti jų apsaugą.
22,
5
Kompaktiškas
užstatymas
Užstatymo tankumas – 0,5
Užstatymo intensyvumas – 1,4 50
Sklypo antrinis
panaudojimas Prieš šį projekto vystymą sklypas užstatytas nebuvo 0
Miesto
inžinerinės
infrastruktūros
prieinamumas
Pastatas prijungiamas prie miesto šilumos, energijos,
vandentiekio, kanalizacijos ir silpnų srovių tinklų. 3
3.3. Nekilnojamo turto projektų vystymo daugiakriterinio vertinimo
rezultatai
Šio etapo tikslas – iš skaitinių rodiklių reikšmių gauti bedimensinius dydžius.
Duomenys surinkti analizuojant nekilnojamo turto projektus pateikti vienoje bendroje lentelėje
(3.15 lentelė). Vėliau duomenis normalizuoti sudarant sprendimo matricą. (3.16 lentelė).
60
3.15 lentelė. Sprendimo matrica ir vertinimo balų suvestinė
Nagrinėjami kriterijai, x Reikšmin
gumas
Matavimo
vienetai
Kriterijų įvertinimų skaitinės reikšmės
Tiriami projektai
* Šilo
namai
Šv.
Gertrūdos
apart.
Brastos
kvartalas Viso xij
Energetinio naudingumas 0,0520 balai + 2 2 2 6
Atsinaujinantys energijos šaltiniai 0,0485 balai + 0 0 0 0
Atliekos rūšiavimas statybos metu 0,0349 balai + 1 1 1 3
Atliekos rūšiavimas eksploatacijos
metu 0,0331 balai + 1 1 1 3
Vietinės kilmės medžiagos 0,0206 balai + 2 1 1 4
Ekologiškos medžiagos 0,0254 balai + 0 0 0 0
Viešasis interesas 0,0347 balai + 1 0 1 2
BIM technologijos taikymas 0,0301 balai + 0 1 0 1
Dviračių takų įrengimas 0,0289 balai + 2 1 1 4
Viešojo transporto susisiekimas 0,0483 metrai – 700 300 700 1700
Pėsčiųjų takų sistema 0,0467 balai + 2 2 2 6
Automobilių infrastruktūra 0,0509 balai + 1 1 1 3
Atstumas iki miesto centrų 0,0469 balai + 3 3 1 7
Geriamojo vandens tiekimas 0,0516 balai + 2 2 2 6
Lietaus nuotekų panaudojimas 0,0287 balai + 0 0 0 0
Nuotekų tvarkymo sistema 0,0487 balai + 1 1 1 3
Natūralus patalpų apšvietimas 0,0479 balai + 1 1 1 3
Natūralus vėdinimas 0,0407 balai + 2 1 1 4
Vizualinis komfortas 0,0492 balai + 1 1 1 3
Akustinis komfortas 0,0462 balai + 1 1 1 3
Kultūros paveldo apsauga 0,0303 balai + 1 1 1 3
Ekologinės vertės saugojimas 0,0345 procentai + 21,71 2,5 22,5 46,71
Kompaktiškas užstatymas 0,0333 procentai + 55 66,67 50 171,67
Sklypo antrinis panaudojimas 0,0374 balai + 1 1 0 2
Miesto inžinerinės infrastruktūros
prieinamumas 0,0502 balai + 3 3 3 9
* �ženklas �i (+(–)) rodo, kad atitinkamai didesnė (mažesnė) kriterijaus reikšmė labiau atitinka poreikius NT
projektų vystymo darnumui.
Skaičiavimai atliekami pagal formules (6–10). Pirmiausia skaičiuojamos skaitinės
normalizuotų įvertintų kriterijų reikšmės:
𝑑1 =0,0520 ∗ 2
6
𝑑2 =0,0485 ∗ 0
0
...
𝑑25 =0,0502∗3
9 (6)
61
3.16 lentelė. Normalizuota sprendimo matrica
Nagrinėjami kriterijai, x Reikšmin–
gumas
Matavimo
vienetai
Kriterijų įvertinimų skaitinės reikšmės
* Šilo namai
Šv.
Gertrūdos
apart.
Brastos
kvartalas
Energetinio naudingumas 0,0520 balai + 0,017 0,017 0,017
Atsinaujinantys energijos šaltiniai 0,0485 balai + 0,000 0,000 0,000
Atliekos rūšiavimas statybos metu 0,0349 balai + 0,012 0,012 0,012
Atliekos rūšiavimas eksploatuojant 0,0331 balai + 0,011 0,011 0,011
Vietinės kilmės medžiagos 0,0206 balai + 0,010 0,005 0,005
Ekologiškos medžiagos 0,0254 balai + 0,000 0,000 0,000
Viešasis interesas 0,0347 balai + 0,017 0,000 0,017
BIM technologijos taikymas 0,0301 balai + 0,000 0,030 0,000
Dviračių takų įrengimas 0,0289 balai + 0,014 0,007 0,007
Viešojo transporto susisiekimas 0,0483 metrai – 0,020 0,009 0,020
Pėsčiųjų takų sistema 0,0467 balai + 0,019 0,019 0,019
Automobilių infrastruktūra 0,0509 balai + 0,017 0,017 0,017
Atstumas iki miesto centrų 0,0469 balai + 0,020 0,020 0,007
Geriamojo vandens tiekimas 0,0516 balai + 0,017 0,017 0,017
Lietaus nuotekų panaudojimas 0,0287 balai + 0,000 0,000 0,000
Nuotekų tvarkymo sistema 0,0487 balai + 0,016 0,016 0,016
Natūralus patalpų apšvietimas 0,0479 balai + 0,016 0,016 0,016
Natūralus vėdinimas 0,0407 balai + 0,020 0,010 0,010
Vizualinis komfortas 0,0492 balai + 0,016 0,016 0,016
Akustinis komfortas 0,0462 balai + 0,015 0,015 0,015
Kultūros paveldo apsauga 0,0303 balai + 0,010 0,010 0,010
Ekologinės vertės saugojimas 0,0345 procentai + 0,016 0,002 0,017
Kompaktiškas užstatymas 0,0333 procentai + 0,011 0,013 0,010
Sklypo antrinis panaudojimas 0,0374 balai + 0,019 0,019 0,000
Inžinerinės infrastruktūros
prieinamumas 0,0502 balai + 0,017 0,017 0,017
Maksimizuojančių normalizuotų
įvertintų rodiklių suma 0,312 0,290 0,257
Minimizuojančių normalizuotų
įvertintų rodiklių suma 0,020 0,009 0,020
Santykinis reikšmingumas Qi 0,323 0,316 0,268
Naudingumo laipsnis N, % 100 98 83
Skaičiuojamos įvertintos normalizuotų rodiklių maksimalizuojančios ir
minimalizuojančios sumos:
𝑆1+ = 0,017 + 0,012 + 0,011 + 0,014 + 0,017 + 0,014 + 0,020 + 0,017 + 0,016 + 0,016
+ 0,020 + 0,016 + 0,015 + 0,010 + 0,016 + 0,011 + 0,019 + 0,017 = 0,312
62
𝑆1− = 0,02 (7)
Santykinis reikšmingumas nustatomas remiantis apskaičiuotomis teigiamomis ir
neigiamomis savybėmis:
𝑄1 =0,315+(0,2∗(0,2+0,009+0,02)
0,02∗(0,02
0,02+
0,02
0,09+
0,02
0,02)
= 0,323 (9)
Taip pat skaičiuojamas ir kitų dviejų alternatyvų kriterinis reikšmingumas.
Kriterijų reikšmingumas palyginti naudojama naudingumo nustatymo laipsnio formulė.
𝑁1 =0,326
0.326∗ 100% = 100% (10)
Remiantis daugiakriterinio vertinimo tyrimu COPRAS sudaryta nekilnojamo turto
projektų vystymo prioritetų vertinimo metodika, leidžiančia įvertinti nekilnojamo turto projektus
darnaus vystymosi aspektais. Šiuo atveju, iš pasirinktų trijų Kauno mieste vystomų nekilnojamo
turto projektų darnumo skalėje prioritetinė projektų eilutė išsidėsto taip:
1. „Šilo namai“;
2. „Šv. Gertrūdos apartamentai“;
3. „Brastos kvartalas“.
Nustatyti urbanistinio planavimo sistemos įtakos koeficientą konkrečioms
pasirinktoms projektų alternatyvoms, kriterijų santykinis reikšmingumas paskaičiuojamas tik
remiantis kriterijų reikšmingumu, kurie iki konkretaus projekto planavimo, jau yra nurodyti
urbanistinėje planavimo sistemoje (3.17 lentelė): tai transporto grupės ir teritorijos išvystymo
grupių kriterijai (išskyrus – antrinį sklypo panaudojimą). Skaičiavimui atlikti naudojami tik šių
kriterijų reikšmingumo rodikliai. Bendras visų rodiklių reikšmingumas yra lygus 1, o
urbanistinio planavimo sistemos lygmenyje nustatomų kriterijų reikšmingumas nekilnojamo
turto alternatyvoms svyruoja nuo 41,34 iki 42,60% Taigi, galima teigti, kad urbanistinės
sistemos įtaka pasirinktoms konkrečioms nekilnojamo turto projektų alternatyvoms darnumo
aspektu nulemia beveik pusę tolimesnės projekto planavimo eigos. Kita dalis darnaus
nekilnojamo turto projektų vystymo nulemiama privačių projektų vystytojų, užsakovų norų ir
vizijos, bei visuomenės poreikių.
63
3.17 lentelė. Normalizuota sprendimo matrica urbanistiniai įtakai konkretiems nekilnojamo turto
projektams apskaičiuoti
Nagrinėjami kriterijai, x Reikšmin–
gumas
Matavimo
vienetai
Kriterijų įvertinimų skaitinės
reikšmės
* Šilo
namai
Šv.
Gertrūdos
apart.
Brastos
kvartalas
Dviračių takų įrengimas 0,0289 balai + 0,014 0,007 0,007
Viešojo transporto susisiekimas 0,0483 metrai – 0,020 0,009 0,020
Pėsčiųjų takų sistema 0,0467 balai + 0,019 0,019 0,019
Automobilių infrastruktūra 0,0509 balai + 0,017 0,017 0,017
Atstumas iki miesto centrų 0,0469 balai - 0,020 0,020 0,007
Kultūros paveldo apsauga 0,0303 balai + 0,010 0,010 0,010
Ekologinės vertės saugojimas 0,0345 procentai + 0,016 0,002 0,017
Kompaktiškas užstatymas 0,0333 procentai + 0,011 0,013 0,010
Inžinerinės infrastruktūros
prieinamumas 0,0502 balai + 0,017 0,017 0,017
Maksimizuojančių
normalizuotų
įvertintų rodiklių suma
0,124 0,105 0,103
Minimizuojančių
normalizuotų
įvertintų rodiklių suma
0,020 0,009 0,020
Santykinis reikšmingumas Qi 0,135 0,131 0,114
Naudingumo laipsnis, N 41,79 41,34 42,60
Naudingumo laipsnis – šiuo atveju skaičiuojamas nuo aukščiausio
santykinio reikšmingumo rodiklio, kai projektai buvo vertinami
pagal visus kriterijus.
Jeigu konkrečių nekilnojamo turto projektų vystymo prioritetai būtų vertinami tik
per urbanistinio planavimo prizmę, kaip urbanistinė sistemą veikia šuo atveju pasirinktus
projektus, prioritetų eilutėje rodikliai ženkliai nesiskirtų, o eilutė atrodytų taip:
1. „Brastos kvartalas“;
2. „Šilo namai“;
3. „Šv. Gertrūdos apartamentai“;
64
Išvados
1. Lietuvos urbanistinė planavimo sistema yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos
patvirtintų dokumentų: bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų, bei kitų teisės aktų, bei normų.
2. Sudarytas darnaus nekilnojamo turto projektų vertinimo modelis, kuriame išskiriamos
pagrindinės kriterijų grupės, turinčios įtakos darniam nekilnojamo turto projektų vystymui ir
konkretūs 25 vertinimo kriterijai, tiesiogiai apibrėžiantys darnumo sąvoką. Modelis parodo, kaip
galima Lietuvoje vertinti vystomus nekilnojamo turto projektus darnios plėtros požiūriu.
3. Specialistų apklausos rezultatai nulėmė, kad vystant nekilnojamo turto projektą ir siekiant, kad
jis atitiktų darnumo reikalavimus, būtų ekonomiškas, ekologiškas ir socialiniu požiūriu
patrauklus gyventi daugiausiai dėmesio reikėtų skirti tokiems kriterijams kaip: energetinis
pastato efektyvumas, vidaus patalpų kokybė ir vietos ryšių tinklas (transportui, pėsčiųjų ir
dviračių eismo išvystymui).
4. Darnaus projektų vystymo vertinimo analizė parodo kriterijus, kurie tiesiogiai veikia
nekilnojamo turto projektus jau urbanistinės sistemos planavimo etapuose (t.y. planuojant
bendruosius, specialiuos ar detaliuosius planus). Ypatingas dėmesys teisingam ir darniam vietos
planavimui turi būti skiriamas jau pirmuose urbanistinės sistemos planavimo etapuose, nes tai
gali nulemti 37,02% tolimesnės darnios nekilnojamo turto projekto vystymo eigos.
65
Literatūros sąrašas
Allen J., Barlow J. Lead J. Maloutas T. Padovani L. 2008. Housing and welfare Southern
Europe. England, Oxford, Blackwell publishing. 211p.
Amdriuškevičius A. 2005. Rangovų vertinimas daugiakriteriniu copras metodu.Vilniaus
Gedimino technikos universitetas. 13p.
Building Resilience into Urban Planning and Investments. 2013 UNISD, Global Platform for
Disaster. Urbanistinis forumas. Prieiga per internetą:
<www.preventionweb.net/globalplatform/2013/programme/featuredevents/view/489>
Čiegis R., Česonis G. 2004. Darnaus vystymosi strateginis planavimas: urbanistinis aspektas.
Strateginės savivaldos institutas. 31p.
Dahl A. R. 2007. The concept of power.15p.
Darbotvarkė 21: subalansuotos plėtros veiksmų programa. Rio deklaracija: apie aplinką ir
plėtrą. II papildytas leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija. Vilnius,
2001. [Žiūrėta 2016–04–14]. Prieiga per internetą: < www.am.lt>
Dargis R. 2008. Darni urbanistinė plėtra Lietuvoje – problemos ir sprendimo būdai. Miestų darni
plėtra – valstybės ekonomikos pagrindas. Vilnius: Valstybės žinios. 9–19p.
Darnioji plėtra teritorijų planavime ir urbanistikoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro
pirmininko 2008 m. sausio 8d. potvarkiu Nr. 7 sudarytos darbo grupės pasiūlymai ir kiti veiklos
rezultatai. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija. Prieiga per internetą:
<dpakademija.lt/stor/uploads/2013/07/Darnios–pletrosbukletas_naujausias_galutinis.indd_.pdf>
Dawkins, Nelson, 2005. The sustainable urban development reader. Thrid edition.
Fernandez Guell J. M, Redondo L. 2012. Linking territorial foresight and urban planning,
foresight. Spain, Madrid. 316 – 335p. Prieiga per internetą:
<dx.doi.org/10.1108/14636681211256107>
Howes R. and Tah, J.H.M. (2003) Strategic Managment Applied to International Construction.
Thomas Telford, London.
Isserman, A. M. 1985. Dare to plan: An essay on the role of the future in planning practice and
education. Town Planning Review 56 (4) 483– 491p.
Yu Shi Ming, Ho Kim Hin. Planned urban industrialization and its effect on urban industrial
real estate valuation: The Singapore experience. Singapore. 509–539p.
Jucevičius G., Kriaučionienė M. 2006. Regionų ir miestų sėkmės strategijos. 1–a laida, Kaunas:
Vitae litera, 136 p. ISBN 9955686162
Juškevičius P. 2003. Miestų planavimas. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 144p.
Juškevičius P. 2008. Darni urbanistinė plėtra Lietuvoje – problemos ir sprendimo būdai.
Urbanistinės plėtros politikos gairės. Vilnius: Valstybės žinios. 20–25p.
66
Juškevičius P., Burinskienė M., Paliulis G. M., Gaučė K. 2013. Urbanistika: procesai,
problemos, planavimas, plėtra. Vilnius: Technika. 384p.
Kaklauskas A., Zavadskas E. K., Bardauskienė D., Dargis R., 2012. Darnaus nekilnojamo turto
vystymas. Vilnius: Technika. 880 p. ISBN 978–609–457–198–5
Kauno viešasis transportas. Prieiga per internetą: <www.kaunas.lt/kvt/ >
Kruopis J. 1993. Matematinė statistika.2–asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius, Mokslo
ir enciklopedijų leidykla.
Lietuvos regionų geoinformacinė sistema. Prieiga per internetą: <www.regia.lt>
Lietuvos Respublikos Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Vilnius, 2003 m.
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas, 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I–1120,
Vilnius, aktuali redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.
Lietuvos Žaliųjų pastatų taryba, 2015 Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema.
Kriterijai, kuriais bus vertinami pastatai Lietuvoje. Prieiga per internetą: <www.lzpt.lt/>
Pastatų sertifikavimas pagal BREEAM. Prieiga per internetą: < www.breeam.com>
Pastatų sertifikavimo programa LEED. Prieiga per internetą: < www.usgbc.org/leed>
Reed R., Wilkinson S. J. 2007. Office buildings and the environment – the increasing role of
facility managers. Australija, Sidnėjus. 14p.
Robert Neuwirth, 2005. The hidden world of shadow cities. TEDglobal. Prieiga per internetą:
<www.ted.com/talks/robert_neuwirth_on_our_shadow_cities>
Savickis E., 2016. Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi? Prieiga per
internetą: < http://lt.lt.allconstructions.com/>
Tiškus R. 2010. Bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo strategija ir praktika. Teritorijų
planavimo ekspertizė. Prieiga per internetą: < www.architektusajunga.lt >
WIRE 2015: Keynote speech by Markku Markkula, President of the Committee of the Regions,
2015–06–08. Prieiga per internetą: <www.youtube.com/watch?v=DLs_kix3rhg> [žiūrėta 2015–
11–30]
Zagorskas J. 2007. City Compactness and Modeling of Sustainable Development. Vilniaus
Gedimino technikos universitetas. Prieiga per internetą: <vddb.laba.lt/obj/LT–eLABa–
0001:E.02~2008~D_20080207_161808–44105>
Zavadskas, E. K., Simanauskas, L., Kaklauskas, A. 1999. Sprendimų paramos sistemos
statyboje. Vilnius: Technika. 236 p.
Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A. 1996a. Pastatų sistemotechninis įvertinimas. Vilnius,
Technika. 280 p.
67
Lietuvos Respublikos teisės aktai
Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I–1120, Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX–1962, 2004–01–15, Žin., 2004, Nr.
21–617 (2004–02–07)
Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos į s t a t y m a s Galiojanti suvestinė redakcija: 2013–06–
01 – 2016–03–31 Identifikacinis kodas: 0921010ista00i–2223
Lietuvos respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos į s t a t y m a s 1994 m. gruodžio
22 d. Nr. I–733, Vilnius Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas) nuo 2005 m.
balandžio 20 d.: Nr. IX–2452, 2004–09–28, Žin., 2004, Nr. 153–5571 (2004–10–19)
Lietuvos respublikos Saugomų teritorijų Į s t a t y m a s 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I–301,
Vilnius. Identifikacinis kodas:0931010ISTA000I–301
Galiojanti suvestinė redakcija: 2015–09–01 –
Lietuvos respublikos žemės įstatymo pakeitimo į s t a t y m a s. 2004 m. sausio 27 d. Nr. IX–
1983. Vilnius Publikavimas: Valstybės žinios, 2004–02–21, Nr. 28–868
68
1 PRIEDAS PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1–533
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.06.04:2014
GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI XIII SKYRIUS
AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO REGLAMENTAVIMAS
1. Statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos statinio at statinių
grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus punktuose nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius,
prie įvairios paskirties statinių nustatomas vadovaujantis 1 lentele.
1 lentelė. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius
Nr. Pastatų Minimalus stovėjimo vietų skaičius
1. Gyvenamosios paskirties pastatai
1.1. Daugiabučiai namai 1 vieta vienam butui
1.2. Įvairių socialinių grupių pastatai 0.8 vietos vienam butui ar kambariui atsižvelgiant į
apgyvendinimo tipą
2. Viešbučių paskirties pastatai
2.1. Viešbučiai 1 vieta 2 kambariams (numeriams)
2.2. Moteliai 1 vieta kambariui (numeriui)
2.3. Svečių namai 1 vieta 2 kambariams. (numeriams)
3. Poilsio paskirties pastatai
3.1. Poilsio namai 1 vieta kiekvienam kambariui (numeriui)
3.2. Jaunimo nakvynės namai 1 vieta 6 kambariams (numeriui)
4. Administracinės paskirties pastatai
4.1. Administracinės įstaigos 1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto
5. Prekybos paskirties pastatai
5.1. Maisto produktų parduotuvės 1 vieta 20 m2 prekybos salės ploto
5.2. Prekybos centrai 1 vieta 30 m2 prekybos salės ploto
5.3. Ne maisto produktų parduotuvės 1 vieta 30 m2 prekybos salės ploto
6. Transporto paskirties pastatai
6.1. Autobusų, geležinkelio, oro uosto stotys 1 vieta 1000 gyventojų, bet ne mažiau kaip 5 vietos
7. Paslaugų paskirties pastatai
7.1. Automobilių plovyklos 2 vietos 1 plovimo įrenginiui
7.2. Automobilių remonto įmonės 1 vieta 1 remonto vietai
7.3. Ne maisto produktų parduotuvės 1 vieta 20 m2 pagrindinio ploto
8. Maitinimo paskirties pastatai 1 vieta 15 m2 salės ploto
9. Kultūros paskirties pastatai
9.1. Teatrai, konferencijų, koncertų salės, kino teatrai 1 vieta 10 m2 salės ploto
9.2 Muziejai, meno galerijos, parodų rūmai 1 vieta 40 m2 salės ploto
9.3. Bibliotekos 1 vieta 40 m2 salės ploto
10. Mokslo paskirties pastatai
10.1 Aukštosios mokyklos 1 vieta 10 studentų
10.2 Profesinės mokyklos 1 vieta 30 mokinių
10.3 Bendrojo lavinimo mokyklos 1 vieta 30 mokinių
10.4 Vaikų darželiai, lopšeliai 1 vieta 40 vaikų
11. Gydymo paskirties pastatai
11.1. Ligoninės, klinikos 1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto
11.2. Poliklinikos 3 vietos konsultaciniam kabinetui
11.3. Sanatorijos 1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto
11.4 Veterinarijos gydyklos 2 vietos konsultaciniam kabinetui
12. Sporto paskirties pastatai
12.1. Stadionai, arenos, aikštelės 1 vieta 10 m2 tribūnų ploto
12.2. Sporto klubai, baseinai 1 vieta 30 m2 pagrindinio ploto
13. Religinės paskirties pastatai ir teritorijos
13.1. Bažnyčios, katedros, arkikatedros 1 vieta 15 m2 bažnyčios salės ploto
13.2. Kapinės 1 vieta 200 kapaviečių, bet ne mažiau kaip 10 vietų
14. Gamybos ir pramonės paskirties pastatai 1 vieta 60 m2 darbo patalpų ploto
15. Sandėliavimo paskirties pastatai 1 vieta 100 m2 sandėlių ploto
*Naujai įrengiamose stovėjimo aikštelėse numatyti įkrovimo įrangą elektromobiliams.
69
2 PRIEDAS Specialistų apklausos anketa (I dalis)
70
3 PRIEDAS Specialistų apklausos anketa (II dalis)
71
4 PRIEDAS Specialistų apklausos rezultatai (I dalis)
Kriterijų aktualumas socialiniu požiūriu
Energetinis efektyvumas 268
Atliekų rūšiavimo galimybė 169
Medžiagiškumas 267
Viešasis interesas 228
Transportas 251
Vandens sistema 235
Vidaus patalpų kokybė 276
Teritorijos planavimas 253
1947
Kriterijų aktualumas ekonominiu požiūriu
Energetinis efektyvumas 261
Atliekų rūšiavimo galimybė. 164
Medžiagiškumas 224
Viešasis interesas 171
Transportas 213
Vandens sistema 223
Vidaus patalpų kokybė 220
Teritorijos planavimas 178
1654
Kriterijų aktualumas aplinkosauginiu
požiūriu
Energetinis efektyvumas 271
Atliekų rūšiavimo galimybė. 240
Medžiagiškumas 231
Viešasis interesas 215
Transportas 223
Vandens sistema 252
Vidaus patalpų kokybė 220
Teritorijos planavimas 226
1878
72
5 PRIEDAS Specialistų apklausos rezultatai (II dalis)
Kriterijų
grupės Negrinėjami kriterijai, x
Ekspertai
E
1
E
2
E
3
E
4
E
5
E
6
E
7
E
8
E
9
E
10
E
11
E
12
E
13
E
14
E
15
E
16
E
17
E
18
E
19
E
20
E
21
E
22
E
23
E
24
E
25
E
26
E
27
E
28
E
29
E
30
Energetinis
efektyvumas
Energetinio naudingumas 10 10 9 10 10 10 10 10 10 10 10 10 9 10 9 10 9 10 9 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10
Atsinaujintys energijos šaltiniai 10 8 10 10 8 9 9 9 9 10 9 10 10 8 9 10 9 10 9 9 8 10 10 10 8 9 9 8 8 10
Atliekų
rūšiavimas
Atliekos rūšiavimas statybos metu 8 7 5 7 6 5 6 8 6 8 8 6 9 7 2 6 7 8 8 8 7 1 7 8 8 6 4 7 7 8
Atliekos rūšiavimas eksploatacijos metu 6 8 4 3 8 3 6 7 3 8 8 8 9 6 3 8 2 8 8 3 5 8 3 8 9 7 5 8 7 9
Medžiagos Vietinės kilmės medžiagos 3 3 2 4 2 4 6 5 2 6 7 2 7 5 2 5 6 2 6 5 4 2 7 2 5 2 2 2 2 5
Ekologiškos medžiagos 6 3 4 4 8 1 4 6 8 6 4 4 1 1 4 7 8 7 6 7 5 5 5 5 5 5 2 5 4 4
Projekto
valdymas
Viešasis interesas 5 5 8 6 9 5 6 6 7 9 7 9 7 7 7 6 8 9 8 6 4 5 7 8 4 1 7 6 8 7
BIM technologijos taikymas 8 4 5 4 8 4 4 8 4 7 6 5 6 6 8 6 7 8 4 5 6 3 9 6 5 2 5 6 4 8
Transportas
Dviračių takų įrengimas 4 5 6 8 4 3 8 4 6 8 8 7 7 4 5 6 6 5 7 6 6 2 4 6 4 7 6 2 2 8
Viešojo transporto susisiekimas 8 9 9 9 10 10 10 9 10 10 10 10 10 10 8 9 9 9 9 9 9 6 8 10 9 8 8 10 9 10
Pėsčiųjų takų sistema 10 7 9 8 9 10 8 8 10 9 9 10 9 9 8 9 9 10 9 9 10 7 8 8 9 9 9 8 8 10
Automobilių infrastruktūra 9 10 10 9 10 10 10 9 10 9 10 10 10 10 9 9 10 10 9 9 10 9 10 10 9 10 10 10 9 10
Atstumas iki miesto centrų 9 8 10 7 9 7 10 7 10 9 9 10 8 9 6 10 8 8 9 8 10 9 9 10 10 10 9 10 8 10
Vandens
sistema
Geriamojo vandens tiekimas 10 10 10 10 10 10 10 9 10 10 9 9 10 10 9 10 9 10 9 10 10 10 10 10 10 10 10 10 9 10
Lietaus nuotekų panaudojimas 3 6 7 6 9 4 6 6 3 5 7 4 9 7 4 7 3 5 3 8 7 5 8 4 7 4 4 5 4 3
Nuotekų tvarkymo sistema 9 10 10 9 10 10 10 8 10 8 10 9 9 9 8 10 7 10 9 9 10 8 10 10 9 10 8 9 8 10
Vidaus
patalpų
kokybė
Natūralus patalpų apšvietimas 10 10 9 9 9 8 9 9 10 9 9 8 8 10 9 10 9 9 9 9 10 9 8 10 10 9 9 9 8 8
Natūralus vėdinimas 7 8 8 8 9 7 7 8 8 9 10 8 5 7 9 9 9 8 7 9 8 8 8 9 8 9 5 3 5 8
Vizualinis komfortas 10 10 10 9 10 10 10 9 10 10 9 10 10 10 9 8 9 9 8 8 10 10 10 10 9 9 6 9 8 10
Akustinis komfortas 8 10 10 8 9 10 10 9 10 6 9 10 8 10 8 10 6 7 8 7 10 6 10 10 7 10 7 10 9 10
Teritorijos
planavimas
Kultūros paveldo apsauga 6 5 8 6 4 3 7 2 5 4 6 6 7 6 7 5 8 7 2 8 8 6 5 2 7 7 4 7 8 6
Ekologinės vertės saugojimas 7 6 8 5 5 8 6 8 6 5 6 5 6 5 9 9 9 8 8 4 9 6 5 5 6 8 6 6 7 5
Kompaktiškas užstatymas 9 8 4 4 8 5 6 4 9 8 5 4 6 4 9 4 8 6 8 4 7 8 7 7 9 8 5 6 5 4
Sklypo antrinis panaudojimas 9 7 5 8 5 6 6 7 4 6 5 9 8 5 9 8 9 5 5 7 9 6 9 9 9 10 5 8 9 5
Miesto inžinerinės infrastruktūros
prieinamumas 10 9 10 8 10 10 10 9 10 9 9 10 8 9 9 10 10 10 9 9 9 10 10 10 10 10 9 10 9 10
73 71