Universitetų reitingai

Dr. Gintarė Tautkevičienė,

Kauno technologijos universitetas

Kas yra universitetų reitingai?

• Universitetų reitingai yra akademinių institucijų sąrašas institucijų poziciją jame nustatantis pagal tam tikrus kriterijus.

• Kriterijai parinkti siekiant įvertinti institucijos kokybę remiantis tam tikrais statistiniais, bibliometriniais duomenimis arba mokslininkų, dėstytojų, absolventų, studentų, darbdavių apklausų rezultatais.

• Rengiami institucijų pasauliniai, nacionaliniai, konkrečios mokslo srities ar dalyko reitingų sąrašai.

Universitetų reitingavimo tikslai

• Studentams svarbu pasirinkti aukštos kokybės studijas teikiantį universitetą;

• Dėstytojams – pasirinkti aukštai vertinamą universitetą;

• Universitetų administracijai – parengti strateginius tikslus, veiklos tobulinimo gaires;

• Studijų sistemos administratoriams – numato gaires, kaip siekti aukštojo ugdymo sistemos ilgalaikių tikslų;

• Masinėms informacijos priemonėms – informuoti visuomenę apie universitetų kokybę;

• Įmonėms ir organizacijoms universitetų absolventams suteikiančioms darbą – įdarbinti aukštos kvalifikacijos

specialistus.

Pasauliniai universitetų reitingai

ARWU – Šanchajaus Jiao Tong universiteto reitingai, 2003 m., http://www.shanghairanking.com/

THE-QS - Times aukštojo mokslo priedo reitingai, 2005 m., http://www.topuniversities.com

QS World University Rankings – http://www.topuniversities.com/university-rankings/

THE World University Rankings – http://www.timeshighereducation.co.uk/world-university-rankings/

HEEACT (Taivanio aukštojo mokslo ir akreditacijos tarybos)/Nacionalinio Taivanio universiteto reitingai, 2007 m., http://ranking.heeact.edu.tw/en-us/2011/homepage/

WR – Pasaulio universitetų saityno reitingai (Cybermetrics Lab at CSIC), 2004 m., http://www.webometrics.info

SIR - Scimago institucijų reitingai, http://www.scimagoir.com/

CWTS - Leideno universiteto mokslo ir technologijų studijų centro reitingai, 2007 m., http://www.leidenranking.com

ARWU (The Academic Ranking of World Universities)

– Šanchajaus Jiao Tong universiteto reitingai

ARWU paskelbtas 2003 m. birželio mėn. pasaulinio lygio universitetų centro (angl. the Center for World-Class Universities, CWCU) ir Šanchajaus Jiao Tong universiteto, Kinija (angl. Shanghai Jiao Tong University). Jis skelbiamas kasmet.

ARWU naudoja šešis rodiklius:

• Ugdymo kokybė: alumnų Nobelio premijų ir Fieldso medalių laimėtojų skaičius – 10 %;

• Darbuotojų kompetencija : ▫ darbuotojų Nobelio premijų ir Fieldso medalių laimėtojų skaičius – 20 %;

▫ aukščiausiai cituojamų mokslininkų skaičius pagal Thomson Scientific – 20 %;

• Mokslinių tyrimų rezultatai: ▫ straipsnių, publikuotų žurnaluose Nature ir Science, skaičius – 20 %;

▫ straipsnių, indeksuotų duomenų bazėse Science Citation Index - Expanded ir Social Sciences Citation Index – 20 %;

• Veiklos rezultatai, tenkantys vienam darbuotojui –10 %.

ARWU 10 geriausių universitetų

Reitinguojami daugiau kaip 1000 universitetų, geriausių 500 universitetų reitingai skelbiami saityne.

ARWU reitingai

• Nuo 2007 m. mokslo sričių reitingai: Fiziniai mokslai (SCI), inžinerijos mokslai (ENG), gamtos ir žemės ūkio (LIFE), medicinos ir farmacijos (MED,) socialiniai mokslai (SOC)

• Nuo 2009 m. reitingai pagal dalykus: matematika, fizika, chemija, kompiuterių mokslas, ekonomika/verslas

http://www.shanghairanking.com/

ARWU 10 geriausių universitetų pagal mokslo sritis

ARWU 10 geriausių universitetų pagal dalykus

GRUP nuo 2011 m.

http://www.arwu.org/GRUP_Survey

• Nuo 2011 m. CWCU pradėjo projektą GRUP (the Global Research University Profile), kurio tikslas sukurti faktų ir statistikos duomenų bazę apie 1 200 pasaulio universitetų. Naudojama daugiau rodiklių leidžiančių palyginti universitetus.

GRUP (the Global Research University Profile) –

reitingavimas pagal indikatorius (21 indikatorius)

VU reitingai pagal indikatorius

http://www.shanghairanking.com/Institution.jsp?param=Vilnius%20University

ARWU kritika

• Indikatorių svoris;

• Indikatorius parodantis Nobelio laureatų ir Fields medalininkų skaičių atspindi praeitį, o ne dabartinę situaciją. Be to juos priskirti kartais problematiška, ne visos mokslo sritys juos turi;

• Rodikliai vertinantys Nature ir Science žurnalų publikacijas neapima visų mokslo sričių, be to neapima kitų aukštai vertinamų žurnalų;

• Vienam darbuotojui skaičiuojami veiklos rodikliai ne visuomet gali būti palyginami tarp universitetų ir šalių;

• Įtakos turi universiteto dydis.

HEEACT (Taivanio aukštojo mokslo ir akreditacijos

tarybos)/Taivanio universitetų reitingai

Reitinguojama nuo 2007 m. (http://ranking.heeact.edu.tw/en-us/2011/homepage/)

Nuo 2008 m. reitingai 6 mokslo srityse pagal WoS klasifikaciją:

• Žemės ūkis ir aplinka

• Klinikinė medicina

• Inžinerija, kompiuterių mokslai, technologijos

• Gamtos mokslai

• Fiziniai mokslai

• Socialiniai mokslai

Nuo 2011 m. reitingai pagal dalykus

Nuo 2011 m. vadinasi Taivanio reitingai (http://taiwanranking.lis.ntu.edu.tw/Default-EN.aspx )

HEEACT reitingavimo metodologija Kriterijus Indikatoriai Svoris

Produktyvumas Straipsnių skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-

2010), SCI/SSCI 10% 20%

Straipsnių skaičius paskutiniaisiais metais (2010),

SCI/SSCI 10%

Tyrimų poveikis

Citavimų skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-

2010), SCI/SSCI 10% 30%

Citavimų skaičius per paskutiniuosius 2 metus (2009-2010), SCI/SSCI

10%

Vidutinis citavimų skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-2010), SCI/SSCI

10%

Meistriškumas H-indeksas per paskutiniuosius 2 metus (2009-2010), SCI/SSCI

20% 50%

Aukščiausiai cituojamų straipsnių skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-2010), ESI

15%

Straipsnių aukščiausiai cituojamuose žurnaluose skaičius paskutiniaisiais metais (2010), JCR

15%

http://ranking.heeact.edu.tw/en-us/2011/homepage/

2011 m. universitetų veiklos reitingai pagal mokslo

sritis ir dalykus (Nacionalinis Taivanio universitetas)

THE-QS World University Rankings

• 2004 m. Times Higher Education ir Quacquarelli Symonds Ltd paskelbė universitetų reitingus.

• Buvo vertinamos keturios dimensijos: mokymo kokybė, mokslinių tyrimų kokybė, absolventų įsidarbinamumas, tarptautiškumas.

• 2005 m. rodikliai papildyti darbdavių apklausa

• 2007 m. pereita nuo Thomson ESI prie Scopus vertinant publikacijas ir citavimus. Pradėta atlikti rodiklių normalizavimas.

• 2009 m. buvo vertinama per 600 universitetų bendrame reitinge ir 300 universitetų reitinguose pagal mokslo kategorijas: humanitariniai mokslai ir menai, gamtos mokslai ir biomedicina, fiziniai mokslai, socialiniai mokslai, technologijų mokslai.

• Nuo 2009 m. Times Higher Education pasirašė susitarimą su Thomson Reuters kurti naują reitingą. QS Quacquarelli Symonds Ltd reitingus pradėjo rengti kartu su US News&World Report ir Scopus.

http://www.topuniversities.com/

QS (Quacquarelli Symonds Limited)

pasaulio universitetų reitingai

Vertinama pagal 6 rodiklius: • Akademinė reputacija pagal pasaulinę apklausą (apie 33000 respondentų)

– 40 % • Darbdavių reputacija pagal pasaulinę apklausą (apie 16000 respondentų) –

10 % • Vienam dėstytojui tenkantys citavimai pagal SciVerse Scopus (savęs

citavimai atmetami); • Dėstytojų ir studentų santykis – 20 %; • Tarptautinių studentų procentas – 5 %; • Tarptautinių dėstytojų procentas -5 %.

• 2009 m. pradėtas skelbti Azijos institucijų reitingas; • 2011 m. pradėtas reitingavimas pagal disciplinas (26 dalykai); • 2011 m. pradėtas skelbti Lotynų Amerikos institucijų reitingas.

http://www.topuniversities.com/university-rankings/

13 veiklos indikatorių

suskirstytų į 5 grupes: Mokymas — mokymosi

aplinka (30 %)

Moksliniai tyrimai —

kiekis, indėlis ir

reputacija (30 %)

Citavimai — mokslinių

tyrimų įtaka (30 %)

Pajamos iš pramonės —

inovacijos (2,5 %)

Tarptautiškumas —

darbuotojai, studentai ir

moksliniai tyrimai (7,5 %)

THE World University Rankings

http://www.timeshighereducation.co.uk/world-university-rankings/

THE pasaulio universitetų reitingai

Universitetų reitingai pagal 6 regionus: • Europa, • Azija, • Šiaurės Amerika, • Pietų Amerika, • Okeanija, • Afrika Universitetų reitingai pagal mokslo sritis: • Inžinerijos ir technologijos mokslai, • Humanitariniai mokslai ir menai, • Klinikinės medicinos ir sveikatos mokslai, • Gamtos mokslai, • Fiziniai mokslai, • Socialiniai mokslai,

Universitetų reitingai 2011/2012

THE Top 100 reputacijos reitingas

• Thomson Reuters per du etapus atliko apklausą, dalyvavo 31 000 dėstytojų iš 149 šalies.

• Pateikia 100 universitetų reitingą: pirmieji 50 sureitinguota pagal kokybę, nuo 50 iki 100 abėcėlės seka.

THE kritika

• Neaiškios citavimų pagal mokslo sritis , PhD ir mokslo tyrimo produkcijos normalizavimo procedūros;

• Rezultatai priklauso nuo to, kokius duomenis pateikia institucijos, neaiškios standartizavimo procedūros ir galimybė manipuliuoti duomenimis;

• Apklausoje dalyvaujantys dėstytojai geriau susipažinę tik su keleto universitetų veikla, todėl remiasi daugiau vieša nuomone ir nuogirdomis.

• THE reitingų dėka geriau žinomi universitetai turi geresnes pozicijas, negu mažiau žinomi.

CWTS (the Centre for Science and Technology

Studies) / Leideno reitingas

• Paskelbti 2008 m.

• Reitinguojama 500 universitetų

• Naudoja tik bibliografinius duomenis

• Vertinami trijų tipų rodikliai:

▫ Publikacijų skaičius (pilnas ir frakcionalizuotas);

▫ Citavimų svorio rodikliai;

▫ Mokslinio bendradarbiavimo rodikliai.

http://www.leidenranking.com/

Citavimų svorio rodikliai

• Vidutinis citavimų skaičius tenkantis universiteto publikacijų skaičiui (MCS).

• Vidutinis normalizuotų citavimų skaičius (MNCS). Vidutinis citavimų skaičius tenkantis universiteto publikacijų skaičiui normalizuotas pagal mokslo kategorijas (WoS), publikavimo metus, dokumentų tipą.

• Top 10% publikacijų santykis (PPtop 10%). Universiteto publikacijų, kurios priklauso top 10% labiausiai cituojamoms publikacijoms, dalis lyginant jas su panašaus tipo publikacijomis (pagal mokslo kategoriją, metus, dokumento tipą).

Bendradarbiavimo rodikliai

• Bendraautorystėje parengtų publikacijų dalis (PPcollab). Universiteto publikacijų, kurios parengtos bendraautorystėje su vienu ar daugiau autorių iš kitų institucijų.

• Dalis publikacijų parengtų bendraautorystėje su užsienio autoriais (PPint collab).

• Bendradarbiavimo vidutinis geografinis atstumas (MGCD).

• Dalis publikacijų parengtų su bendraautoriais iš universitetų nutolusių daugiau kaip 1000 km (PP>1000 km).

Leideno universitetų reitingai

Leideno reitingų kritika

• Nevertina menų ir humanitarių mokslų publikacijų;

• Apsiriboja tik tam tikro tipo dokumentais (straipsniais, apžvalgomis);

• Neapima publikacijų ne anglų kalba;

• Kyla problemų dėl netikslios afiliacijos.

Webometrics reitingai

• Nuo 2004 skelbia 2 kartus metuose: sausio ir liepos mėn. pabaigoje;

• 20,000+ aukštojo mokslo institucijų;

• Vertinami institucijų domenai;

• Tikslas – paskatinti institucijas ir mokslininkus internete pateikti informaciją apie savo veiklą ir skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas.

http://www.webometrics.info/

Geografinė aprėptis

Isidro F. Aguillo, Ranking Web of Universities.

http://www.webometrics.info/Webometrics%20library/Webometrics_Workshop_2011_Aguillo.pdf

WR indikatoriai

Indikatoriai Reikšmė Šaltinis Svoris

Poveikis Matomumas (išoriniai įeinantys linkai)

Išorinių prisijungimų skaičius (backlinks)

Majestic SEO BL*BD 50 %

Matomumas (domenai)

Prisijungiančių domenų skaičius (RD)

Veikla Dydis Tinklalapių skaičius (išskyrus raiškius failus)

Google

10 %

Raiškūs failai Dokumentų skaičius (pdf, doc, ppt, ps, eps)

10%

Moksliškumas Straipsnių skaičius Google Scholar (2007-2011)

Google Scholar

30 %

Straipsnių skaičius Scimago (2003-2010)

Scimago IR

Metodologija

• Dydis (angl. Size ) – tinklalapių skaičius, duomenys gaunami iš paieškos sistemos Google.

• Matomumas (angl. Visibility ) – išorinių linkų bendras skaičius kiekvienam domenui. Duomenys pateikiami

MajesticSEO.

• Dokumentai (angl. Rich Files ). Adobe Acrobat (.pdf), Adobe PostScript (.ps), Microsoft Word (.doc), Microsoft Powerpoint (.ppt) dokumentų skaičius . Šie duomenys gaunami naudojant Google.

• Moksliškumas (angl. Scholar ). Duomenys skaičiuojami gaunant publikacijas ir citavimus iš Google Scholar (publikuotos 2007-2011) ir Scimago IR (2003-2010) .

Lietuvos universitetų reitingas

WR problemos ir rekomendacijos

Bloga praktika institucijai turėti kelis domenus, nes tuomet ne tik sumažėja reitingas, bet ir matomumas per paieškos sistemas.

Institucijose padaliniai, fakultetai, katedros turi skirtingus domenus Jeigu universitetas pakeičia domeną, senasis turi būti tuojau pat

panaikinamas WR vertindama universitetus pasirenka geriau reitinguojamą, netgi

tuo atveju, jeigu jis senesnis ar nėra pagrindinis. Rekomendacijos Turinys

Tradicinį ir nuotolinį mokymą palaikantys tinklalapiai Mokslinių grupių, mokslininkų, projektų tinklalapiai

Kokybiškas turinys Žurnalų svetainės/straipsnių talpyklos Multimedija (vaizdai, vaizdo įrašai ir kt. objektai) ir programinės įrangos saugyklos Duomenų talpyklos/archyvai

Tarptautinis turinys Daugiakalbės (tarp jų anglų) versijos Rekomendacijos užsienio studentams/mokslininkams

http://research.webometrics.info/best_practices.html

SIR (SCImago Institutions Rankings)

vertina tik mokslinius tyrimus, o ne visą institucijos veiklą

3042 institucijos, ne tik akademinės

Indikatoriai - mokslo publikacijos, tarptautinis bendradarbiavimas, teminė specializacija ir mokslo svoris.

Du nauji indikatoriai: specializacijos indeksas ir meistriškumo lygis

Duomenų šaltinis Scopus

http://www.scimagoir.com/

SIR rodikliai

Produkcija – mokslo publikacijos skaičius (analizės periodas 2005-2009, Scopus);

Tarptautinis bendradarbiavimas – santykis institucijos publikacijų su bendromis publikacijomis su užsienio autoriais (analizės periodas 2005-2009, Scopus);

Normalizuotas poveikis – institucijos publikacijų cituojamumo santykis su vidutiniu pasaulyje pagal publikacijų tipą ir mokslo kategoriją (pagal Švedijos Karoliska Instituto metodiką) (analizės periodas 2005-2009, Scopus);

Aukščiausio lygio publikacijos – santykis publikacijų, esančių pirmame mokslo kategorijos kvartilyje (25 %) pagal SCImago žurnalų reitingą SJR (http://www.scimagojr.com/)

Specializacijos indeksas – institucijos mokslo publikacijų teminė koncentracija arba išsibarstymas pagal Gini indeksą

Meistriškumo lygis – institucijos mokslo publikacijų procentas tarp atitinkamos mokslo kategorijos 10 % daugiausiai cituojamų publikacijų

SIR 2011

Reitingų kriterijai Kriterijai ARWU QS (THE-QS) HEEACT WR CWTS

Analizuojamų

universitetų

skaičius

3000 2000 3500 15 000 600+

Reitinguojamų

universitetų

skaičius

1000,

skelbiama

internete - 500

400/700 500 5 000+ 500

Ugdymo kokybė Alumni –

Nobelio ir kt.

apdovanojimai

10% Studentų/dėstytoj

ų santykis

20%

Tarptautiškumas Užsienio

studentai

dėstytojai

5%

5%

Bendradarbia

vimas

Dydis Institucijos

dydis

10% Dydis 10%

Mokslinių tyrimų

rezultatai

WoS

publikacijų

skaičius

20%

20% Prodyktyvu

mas

20% Raiškieji

dokumentai

10% Produktyvum

as

Poveikis (svoris) Dažniausiai

cituojami

(pagal Highly

cited)

mokslininkai

20% Citavimai

(Scopus)

20% Tyrimų

poveikis

30% Moksliškum

as

30% Normalizuoti

citavimai

Prestižas Dėstytojai -

Nobelio ir kt.

apdovanojimai

20% Dėst. reputacija,

Darb. reputacija

40%

10% Meistriškum

as

50% Matomumas

(linkai)

50%

Problemos

• Reitingai negali būti objektyvūs, nes remiasi subjektyviais kriterijais, galima manipuliuoti duomenimis

• Negalima tiesiogiai pamatuoti rodiklių

• Universitetai labai skirtingi pagal dydį, misiją, tikslus, specializuoti universitetai

Nacionaliniai universitetų reitingai

Šalis Reitingavimo sistemos

JAV OEDb's Online College Rankings

The Top American Research Universities

The Washington Monthly Rankings

Kanada Maclean‘s Ranking of Canadian Universities

4icu.org University Web Ranking

Vokietija DFG Funding Ranking

Focus University Ranking

Kinija Netbig's Chinese University Ranking

Didžioji Britanija Guardian University Guide

The Complete University Guide

Japonija Kawaijuku Rankings

Asahi Shimbun Newspaper Ranking

Indija JAM College Ranking India‘s Best Colleges

Ukraina Compass National University Ranking

Lietuva Savaitraštis „Veidas“ kartu su partneriais reitingai,

Demokratinės politikos institutas (DPI), su partneriais – dienraščiu „Verslo

žinios“ ir tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“.

Universitetų reitingai (Savaitraštis Veidas) 1998 2008 2009 2010 2011

Vilniaus universitetas 1 1 1 1(72,8) 1(69,76)

Kauno technologijos universitetas 4 2 2 2(52) 2(61,18)

Mykolo Romerio Universitetas 5 5 3 3(43.9) 3(51,0)

Vytauto Didžiojo universitetas 2 4 4 5(40,7) 4(50,14)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

6 3 5 4(43) 5(45,99)

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 3/13 10/9 - 11(35,7)/ 13(28,5)

6(33,62)

Šiaulių Universitetas 14 8 11 8(36,8) 7(30,6)

Klaipėdos universitetas 10 11 14 9(36,6) 8(28,76)

A. Stulginskio universitetas 12 12 9 12(34,7) 10(28,67)

Lietuvos edukologijos universitetas 9 7 6 10(36,6) 11(25,8)

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 7 6 10 6(40,6) 12(25,57)

Vilniaus dailės akademija 8 14 12 7(39,6) 13(15,51)

Lietuvos kūno kultūros akademija 11 13 13 14(25) 14(15,9)

Universitetų reitingavimo kriterijai (Savaitraštis

Veidas, 2011/2010 ) • Mokslo ir meno veikla (5/19 taškų)

• Aukščiausi veiklos įvertinimai (5/9 taškai)

• Akademinis personalas (10/17 taškų)

• Universiteto tarptautiškumas (15/- taškų)

• Studijų pakopos (15/9 taškai)

• Studijų sąlygos (15/12 taškų)

• Studentų nuomonė (10/12 taškų)

• Darbo rinka (20/13 taškų)

• Finansavimas (5/9 taškai)

Duomenys:

2011 m. universitetai, metinės universitetų rektorių ataskaitos, universitetų ataskaitos, www.alexa.com, LMT, Švietimo paramos mainų fondas, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos darbo birža, UAB “Prime consulting”, Valstybės tarnybos departamentas, “Veidas”

2010 m. LAMA BPO, ŠMM

Diskusija: Tarptautiniai pasaulio reitingai:

kokios pozicijos laikotės?

• Going Global 2011: World education: the new powerhouse?

http://ihe.britishcouncil.org/going-global/sessions/international-world-rankings-where-do-you-stand

• Phil Baty, Times Higher Education Rankings, United Kingdom

• Dr. Kevin Downing, Knowledge Enterprise and Analysis, City University of Hong Kong, China

• Professor Abdul Razak Dzulkifli, Vice-Chancellor, University of Science, Malaysia

• Professor Malcolm Grant, President and Provost, University College Londonm United Kingdom

• John Molony, Vice-President, Strategic Planning, Quacquarelli Symonds

United Kingdom

• Professor John Spinks, Senior Advisor to the Vice-Chancellor, University of Hong Kong,China

Prieš diskusiją: Už – 63 % Po diskusijos: Už – 57 %

Prieš – 37 % Prieš – 43 %

Už ar prieš?

Prieš:

• Kriterijų ir metodų validumas, tikslumas

• Per daug kriterijų

• Universitetai labai skirtingi

• Apklausos duomenų subjektyvumas

• Neįvertintos visos universitetų funkcijos

• Neįvertintas akademinės bendruomenės vaidmuo

Už: • Nėra geresnės alternatyvos • Galima naudoti ne visus, o tik

reikalingus kriterijų vertinimus

• Užtikrina informuotumą • Stimulas strateginiams

pokyčiams • Skatina bendradarbiavimą

institucijoje ir už jos ribų • Konkurencija skatina

kokybės pokyčius • Žinios, apie tai ką daro kiti

universitetai

Dr. Kevin Downing

Kritikuoti galima, tačiau tai geriau už dėstytojų ir pačių universitetų atliktą

vertinimą. Svarbu panaudoti teigiamiems pokyčiams

Dėkoju už dėmesį

Dienraščio “Verslo žinios” universitetų reitingai

• Nuo 2007 m. universitetų reitingą sudaro ir skelbia Demokratinės politikos institutas (DPI), partneriai – dienraštis „Verslo žinios“ ir tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“.

• 40 rodiklių suskirstytų į 4 grupes: Mokslas, studijos, finansai, viešoji

nuomonė

• Požiūrio tyrime dalyvavo 2064 studentai ir 268 verslo lyderiai iš dienraščio „Verslo žinios“ kasmet sudaromo verslo lyderių 1000-tuko (tyrimų internetu kompanija „Macroscope“)

Dienraščio “Verslo žinios” universitetų reitingai

2009

1 Vilniaus universitetas - 77,86 2 Kauno technologijos universitetas - 60,21 3 Vilniaus Gedimino technikos universitetas - 48,91 4 Vytauto Didžiojo universitetas - 36,68 5 Lietuvos muzikos ir teatro akademija - 34,03 6 Mykolo Romerio universitetas - 33,82 7 Vilniaus pedagoginis universitetas - 32,45 8 Šiaulių universitetas - 32,2 9 Klaipėdos universitetas - 31,2 10 Kauno medicinos universitetas - 30,74 11 Vilniaus dailės akademija - 27,88 12 Lietuvos žemės ūkio universitetas - 27,51 13 Lietuvos kūno kultūros akademija - 23,16 14 Lietuvos veterinarijos akademija - 23,03

Isidro F. Aguillo, Ranking Web of Universities.

http://www.webometrics.info/Webometrics%20library/Webometrics_Workshop_2011_Aguillo.pdf