Užkrečiamųjų ligų rizika ir nesaugios

paslaugos

Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius

2017.03.30

Bakterinės infekcijos

Virusinės infekcijos

Grybelinės infekcijos

Parazitinės infekcijos

UL sukėlėjų perdavimo rizika per nesaugias

paslaugas

2017.03.30

Lankytojai .....?

2017.03.30

Užkrečiamųjų ligų struktūra Panevėžio apskrityje (be gripo

ir ŪVKTI atvejų)

2015 m. 2016 m.

2017.03.30

Sukėlėjai – bakterijos, virusai, vibrionai, pirmuonys ir kt. (plika akimi nematomi)

Sukėlėjai:

1. ilgai išsilaiko aplinkoje ir joje plinta

2. vandenyje išgyvena iki kelių mėnesių, maisto produktuose iki kelių dienų

3. gerai dauginasi kambario temperatūroje ir išsilaiko (dauginimasis sustojęs) užšaldytuose maisto produktuose

Pagrindiniai infekcijos perdavimo veiksniai: maistas; vanduo; dirva; žmogaus aplinkos daiktai ir paviršiai, rankos

Būdingi periodiškumas, sezoniškumas, protrūkiai

ŪŽUL sukėlėjai ir jų savybės

2017.03.30

Dažniausi infekcinių viduriavimų sukėlėjai

Bakterijos Virusai Pirmuonys Grybeliai

Salmonella Rota Gardia lamblia Candida

Campylobacter Noro Cryptosporidium

parvum

Yersinia Enteriniai adeno Entamoeba

histolytica

Shigella Astro

Escherichia coli Calic

2017.03.30

„Ledkalnio“ fenomenas

• Daugumai žarnyno infekcijų būdingas

ledkalnio fenomenas.

• Vidutinio sunkumo ir aiškiai išreikštos

ligos sudaro nedidelę dalį.

• Priemonės nukreiptos į infekcijos šaltinį

neefektyvios.

2017.03.30

• Sukėlėjo lokalizacija – žarnynas

• Vyraujantis fekalinis – oralinis susirgimų perdavimo kelias, nes sukėlėjas iš sergančio žmogaus organizmo išsiskiria su išmatomis, o patenka į sveiko žmogaus organizmą per burną

• Užkrato (infekcijos) šaltinis – sergantis žmogus, naminiai ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, graužikai, kurie su išmatomis į aplinką išskiria ligos sukėlėją

• Užkrato nešiojimas, gali tęstis iki 1 – 2 metų, kartais visą gyvenimą

• Sezoniškumas – bakterinės kilmės ŪŽUL dažniausiai žmonės serga šiltaisiais metų mėnesiais

• Ligos inkubacinis periodas – nuo 2 iki 72 val., vidutiniškai iki 7 d. (priklausomai nuo ligos pobūdžio)

• Dažniausi ligos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, temp. iki 40ºC, netenkama daug skysčių, sutrinka širdies veikla

• Ligos išeitis – gera

• Imunitetas – trumpalaikis (literatūros duomenimis - pvz. salmoneliozei gali išlikti iki 1metų), naujai užsikrėtus vėl susergama

ŪŽUL grupei būdinga:

2017.03.30

ŪŽUL infekcinė grandinė

Infekcijos perdavimo veiksniai

(maistas, vanduo, aplinka ir kt.)

Infekcijos šaltinis

(t.y. sukėlėjas (jo kiekis),

infekcijos išėjimo vartai)

Imlus (sveikas) organizmas (įėjimo

vartai)

* Jeigu šios grandinės nėra (t.y. bent vienos iš jos dalių) – užkratas, t.y. ŪŽUL neplinta !

2017.03.30

Kas nutinka patekus sukėlėjams į organizmą

• „Slaptas“, inkubacinis periodas.

• Mikroorganizmai iš skrandžio patenka į žarnyną, prisitvirtina prie jo gleivinės ir

ima daugintis.

• Kai kurie mikroorganizmai lieka žarnyne, kai kurie ima gaminti toksinus, kurie

patenka į kraują, dar kiti patys skverbiasi į gilesnius audinius.

• Daugybė mikroorganizmų sukelia tokius pačius ligos simptomus: dažniausiai

viduriavimą, pilvo skausmus ir pykinimą ar vėmimą.

2017.03.30

2016 m. Panevėžio apskrityje užregistruoti per

maistą ir vandenį išplitę protrūkiai

Apskrities rajonai

Salm

on

elio

zė

K

itas

infe

kcin

ės k

ilmės

ga

stro

ente

rita

s ir

ko

litas

Šige

liozė

Kam

pilo

bak

te

rio

zė

Ne

pat

iksl

into

s vi

rusi

nės

ža

rnyn

o in

fekc

ijo

s

Ro

tavi

rusi

nis

en

teri

tas

Ne

pat

iksl

into

s b

akte

rin

ės ž

arn

yno

in

fekc

ijo

s

No

rovi

rusi

nė

infe

kcij

a

Vis

o

Panevėžio miestas ir

rajonas

3 per maisto tvarkymo įmones,

1 šeimoje

4 šeimoje 5 šeimoje

11 šeimoje

2 ikimokykli

nio ugdymo įstaigose

3 šeimoje

5 šeimoje 2

bendrojo lavinimo

mokyklose

36

Biržų r. 1

šeimoje 1

Kupiškio r. 1 šeimoje 1 šeimoje 1

Pasvalio r. 0 0 0 0 0 0 0 0

Rokiškio r. 2 šeimoje 2 šeimoje 4

Viso apskrityje

5 5 0 0 7 13 6 7 43

2017.03.30

Virusiniai viduriavimai

Virusai yra pagrindiniai vaikų diarėjų (viduriavimų) sukėlėjai.

Dažniausiai - rotavirusas.

Virusas plinta per išmatas, burną, per užterštą vandenį, maistą.

Dažniausiai serga 6-24 mėn. vaikai, vyresni nei 3 m. vaikai serga

lengvesnėmis formomis.

• Profilaktika

• Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai

rotavirusine vakcina.

• Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų

plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose:

2017.03.30

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija,

pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra

organizmo intoksikacija.

Ligos sukėlėjas

Infekciją sukelia rato formos virusai - rotavirusai.

Jie santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4 – 20 laipsnių temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius.

Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant.

Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas.

2017.03.30

Kaip užsikrečiama?

Rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. (dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir

besimptome infekcija sergantys suaugusieji). Rotavirusais užsikrečiama per burną.

Pagrindinis RVI rizikos veiksnys – užterštos rankos. (galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis,

virusai gali plisti per įvairius daiktus, nes gali išlikti ilgą laiką gyvybingi aplinkoje)

Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji

paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų.

Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos

2017.03.30

Ligos požymiai

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 – 72 valandų po užsikrėtimo.

Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą.

Ligos pradžioje skauda pilvą.

Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos.

Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių.

Beveik 90 procentai ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų.

2017.03.30

Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į vaikų susibūrimus.

Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas.

Kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.

Atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.

Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.

2017.03.30

Sergamumo rotavirusiniu enteritu dinamika apskrityje 2007-

2016 m.

•

2017.03.30

Kiti sukėlėjai:

• E. coli O157:H7 bakterijos nešiotojai yra galvijai.

• Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu

apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną.

• Jersiniozės sukėlėjai gali plisti per gyvūnų fekalijomis tiesiogiai ar netiesiogiai

(per dirvožemį) infekuotas daržoves, vaisius, mėsos, paukštienos ir pieno

produktus, vandenį.

– Šios bakterijos gali išlikti ilgai gyvybingos aplinkoje: ant maisto produktų – iki

kelių mėnesių, o skystoje terpėje (piene, upės ar vandentiekio vandenyje) net

daugintis.

• Norwalk virusinė infekcija plinta tiesiogiai nuo vieno sergančio asmens kitam, irgi

gali plisti per maistą, jei jį ruošia virusu užsikrėtęs asmuo. Šie virusai yra atsparūs

išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60 C.

• Hepatitas A – keliautojų liga. Didelė rizika yra keliautojams, kurie gyvena blogose

sanitarinėse sąlygose ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir

maistą.

2017.03.30

Žarnyno infekcijų valdymo būdas

Nespecifinė profilaktika – rankų higiena.

Dažniausiai rizika užsikrėsti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga

priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo,

kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra.

2017.03.30

DAUGIAUSIAI PAPLITUSIOS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ

(0-6 M.) UŽKREČIAMOSIOS ORO LAŠELINĖS INFEKCIJOS

2017.03.30 20

• Gripas ir ŪVKTI (ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos)

• Vėjaraupiai

• Skarlatina

2017.03.30

Oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų struktūra

Panevėžio apskrityje 2016 m.

2017.03.30

MAŽIAU PAPLITUSIOS (0-17 M.) VAIKŲ

UŽKREČIAMOSIOS ORO LAŠELINĖS INFEKCIJOS

• Epideminis parotitas(kiaulytė)

• Meningokokinė infekcija

• Tuberkuliozė

• Kokliušas

• Tymai

• Citomegalo virusinė infekcija

• Infekcinė mononukleozė

2017.03.30 22

2017.03.30

GRIPAS

• Virusinė infekcija, kuriai būdinga : ūmi pradžia, sausas kosulys, galvos ir

gerklės skausmas, mialgija, nuovargis, aukšta temperatūra (> 38 C) sloga.

• Iš sergančio nosiaryklės virusas išsiskiria iki 5-10 d. ir ilgiau ( dvi dienas iki

klinikos ir 5-7 d. nuo klinikos atsiradimo ). Inkubacinis periodas nuo 24 h iki 5

d.

• Aerozolio pavidalu virusas išsiskiria į aplinką: čiaudint, kosint , kalbant.

• Gripo virusas yra labai infektabilus. Sergantis žmogus gali užkrėsti labai daug

žmonių. Po vakcinos įgyjamas imunitetas metams.

2017.03.30 23

2017.03.30

GRIPO EPIDEMINIS SERGAMUMAS

Sergamumas gali būti laikomas EPIDEMINIU kai, sergamumo gripu ir

ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per

savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 30 proc. visų registruotų

gripo ir ŪVKTI atvejų.

2017.03.30 24

2017.03.30

ŪMIOS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ

INFEKCIJOS (ŪVKTI)

• ŪVKTI priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė,

rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos.

• ŪVKTI yra labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų

šiomis infekcijomis. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių

kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius

kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis.

2017.03.30 25

2017.03.30

KAIP UŽSIKREČIAMA ORO LAŠELINĖMIS

INFEKCIJOMIS

2017.03.30 26

SERGANTIS ŽMOGUS

SEILIŲ DALELĖMIS PERDUODAMAS

SUSIRGIMO SUKĖLĖJAS

DALELĖS SU SUKĖLĖJU

SKLANDO ORE

DALELĖS NUSĖDA ANT PAVIRŠIŲ AR TIESIOGIAI

ĮKVĖPIAMOS

VIRUSAS PATENKA Į ŽMOGAUS

ORGANIZMĄ

ŽMOGUS SUSERGA PO TAM TIKRO

LAIKO

2017.03.30

REKOMENDUOJAMOS PRIEMONĖS GRIPO IR

ŪVKTI PROFILAKTIKAI

27

SKIEPAI

ČIAUDĖJIMO , KOSĖJIMO IR RANKŲ HIGIENA

VENGTI MASINIO SUSIBŪRIMO VIETŲ

SERGANT LIKTI NAMIE

SUSIBŪRIMO VIETOSE NAUDOTI MEDICININES KAUKES

2017.03.30

2017.03.30

VĖJARAUPIAI (1)

• Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu,

pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

• Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims (gali

persileisti) bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

• Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpes viridae

šeimai. Po susirgimo virusas lieka nerviniuose mazguose ir nusilpus

imunitetui gali pasireikšti pūslelyne (išilgai nugaros).

2017.03.30 28

2017.03.30

VĖJARAUPIAI (2)

• Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 - 3 savaitėms po užsikrėtimo.

Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai -

karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta.

• Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas.

Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2 - 3 proc. atvejų).

• Sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į

darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Profilaktika – skiepai.

2017.03.30 29

2017.03.30

SKARLATINA (1)

• Skarlatina – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškinti odos išbėrimu ir

angina.

• Skarlatiną sukelia A grupės beta-hemoliziniai streptokokai. Jais

užsikrėsti galima oro-lašeliniu būdu (kai maži skysčio lašeliai patenka į

aplinką žmogui čiaudint, kosint, kalbant, juokiantis), naudojantis

sergančio žmogaus daiktais, suvalgius užkrėsto maisto.

• Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2 - 4 dienoms

nuo užsikrėtimo streptokokinėmis bakterijomis.

2017.03.30 30

2017.03.30

SKARLATINA (2)

Simptomai:

• Galvos skausmas

• Pykinimas

• Bendras silpnumas

• Bėrimas

• Gerklės skausmas

• Karščiavimas

• Tonzilių paraudimas

• Kaklo limfmazgių skausmas

• „Skarlatinos trikampis” (išbertame veide pabalusi nosies ir smakro oda).

• Raudonas „avietinis” liežuvis

• Gydymas antibiotikais yra būtinas norint išvengti komplikacijų (tinkamai

gydant jos pasireiškia itin retai): ausies uždegimo, ūminės reumatinės

karštinės, plaučių uždegimo, sinusito, meningito, inkstų ir kepenų pažeidimų,

kaulų ir sąnarių ligų. Profilaktikos skiepais nėra.

2017.03.30 31

2017.03.30

TYMAI

• Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

• Inkubacinis periodas: 10 - 20d.

• persirgus atsiranda ilgalaikis imunitetas.

PROFILAKTIKA:

• Specifinė- vakcinacija parotito- tymų- raudonukės (MMR) vakcina

• 2015 m. Panevėžio apskrityje diagnozuotas 1 tymų atvejis

(Panevėžio rajono gyventojui), sergamumo rodiklis – 0,04

atvejo 10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tymų atvejų apskrityje

neregistruota.

2017.03.30 32

2017.03.30

KOKLIUŠAS

• Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai.

• Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą.

• Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.

• Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų.

• Pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu.

• Profilaktika – skiepai.

• 2015 m. registruota po 1 susirgimą kokliušu Panevėžio miesto, Kupiškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse (sergamumo rodikliai atitinkamai 0,11, 0,54 ir 0,31 atvejo 10 tūkst. gyventojų). 2016 m. apskrityje taip pat registruoti 2 atvejai – po 1 Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse (sergamumo rodikliai atitinkamai 0,40 ir 0,32 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

2017.03.30 33

2017.03.30

MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA (1)

• Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios

klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas

meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

• Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje (A tipo), neretai

sukelia protrūkius.

• Europoje susirgimus sukelia retai (A tipo),

čia labiausiai paplitę B ir C tipai.

Susirgimai dažnesni

šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario

mėnesiais.

2017.03.30 34

2017.03.30

MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA (2)

• sukelia Neisseria meningitidis .

• Infekcija plinta oro lašeliniu būdu,

imlūs asmenys artimo kontakto

metu užsikrečia per kvėpavimo

takus. Užkrėsti gali tiek sergantis

asmuo, tiek sveikas bakterijų

nešiotojas. Bakterijų nešiojimas

gali tęstis iki kelių savaičių.

Inkubacinis periodas svyruoja 1-10

dienų (vidutiniškai 4 dienos).

2017.03.30 35

Meningokokinė

infekcija

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Užregist

ruotų

atvejų

skaičius

Rodiklis

10

tūkst.

gyv.

Užregist

ruotų

atvejų

skaičius

Rodiklis

10 tūkst.

gyv.

Užregistr

uotų

atvejų

skaičius

Rodikli

s 10

tūkst.

gyv.

Panevėžio miestas 1 0,1 1 0,1 0 0

Panevėžio rajonas 0 0 0 0 0 0

Panevėžio apskritis 1 0,04 1 0,04 3 0,13

Sergamumas meningokokine infekcija Panevėžio mieste, rajone ir apskrityje 2014-2016 m.

HELMINTAI (KIRMĖLĖS)

2017.03.30 2017.03.30 37

HELMINTOZĖS (2)

Lietuvoje kasmet kirmėlinėmis ligomis serga daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių, kurių daugumą

sudaro 6–12 amžiaus metų vaikai. Helmintozės išplitusios visoje Lietuvoje.

2017.03.30 38

BENDRAS SUPRATIMAS

geohelmintai– parazitinės kirmėlės, kurių kiaušiniai arba

lervos vystosi dirvožemyje

biohelmintai– parazitinės kirmėlės, kurių gyvybiniam ciklui

reikalingas kitas gyvas biologinis organizmas

kontaktiniai helmintai– parazitinės kirmėlės, kurių

kiaušinėliai iš sergančio žmogaus žarnyno išsiskiria jau

subrendę arba subręsta ant žmogaus kūno per kelias valandas

2017.03.30

Visiems helmintams būdingas pakopinis vystymasis:

kiaušinėlis lerva suaugęs helmintas

39

2017.03.30

ENTEROBIOZĖ (SPALINĖS)

40

2017.03.30

ENTEROBIOZĖ (SPALINĖS)

Sukėlėjas - Enterobius vermicularis – spalinė

Pernešėjas: musės, tarakonai, dulkės, šunys ir katės

Tarpinis šeimininkas: nėra

Galutinis šeimininkas - žmogus

Dažniausiai užsikrečiama: per kiaušinėliais užkrėstus rūbus, unitazą, nešvarias rankas.

Nuo sergančiojo spalinių kiaušiniai patenka ant naktinių rūbų ir lovos baltinių, grindų,

lieka ant rankšluosčių, vonios kraštų, per užterštas rankas patenka ant maisto, su

dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir t.t.

Simptomai: praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės

pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės,

lytinių organų niežulys (ypač naktį). Tai yra ryškiausias enterobiozės simptomas.

Niežulys trunka 1–3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2–3 savaičių dažnai pasikartoja.

Toks periodiškumas susijęs su pakartotinu užsikrėtimu (reinfekcija).

Gydymas - Kad ligonis nebūtų ilgalaikis infekcijos šaltinis, jį būtina gydyti. Gydoma

vaistais nuo kirmėlių (antihelmintikais). Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai

šeimai, nes dažniausiai enterobioze užsikrečia ir kiti šeimos nariai. Asmenys, gydyti nuo

enterobiozės, vėl tiriami praėjus 2 savaitėms ir mėnesiui – norint nustatyti, ar jie

neužsikrėtė šia helmintoze pakartotinai.

41

2017.03.30

Sergamumo enterobioze dinamika apskrityje 2007-

2016 m.

2017.03.30

ASKARIDOZĖ

Sukėlėjas - Ascaris lumbricoides

Pernešėjas: musės, tarakonai

Tarpinis šeimininkas: nėra

Galutinis šeimininkas: žmogus

Dažniausiai užsikrečiama - per nešvarias daržoves, vaisius ir vandenį

Simptomai: viduriavimas, pykinimas, plaučių uždegimas, avitaminozė,

dantų griežimas

Gydymas - medikamentinis ir profilaktika.

43

2017.03.30

Sergamumas askaridoze savivaldybėse 2014-2016 m.

Savivaldybė

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Atvejų skaičius Rodiklis 10

tūkst. gyventojų Atvejų skaičius

Rodiklis 10

tūkst. gyventojų Atvejų skaičius

Rodiklis 10

tūkst. gyventojų

Panevėžio

miestas 1 0,1

0 0 0 0

Panevėžio

rajonas 0 0

0 0 0 0

Biržų rajonas 0 0 0 0 0 0

Pasvalio

rajonas 0 0

0 0 0 0

Kupiškio

rajonas 0 0

0 0 2 1,11

Rokiškio

rajonas 4 1,23 1 0,31 2 0,65

Panevėžio

apskritis 5 0,21 1 0,04 4 0,18

Lietuva 235 0,8 212 0,73 188 0,66

2017.03.30

TOKSOKAROZĖ

Sukėlėjas - Toxocara canis (apvalioji šunų kirmelė) Vystydamasis parazitas pereina kelias stadijas: suaugusi kirmėlė, kiaušinėlis, lerva. Suaugusi kirmėlė yra 4–10 cm ilgio. Ji apie 4–6 mėnesius gyvena šunų, vilkų, lapių, kačių plonosiose žarnose ar skrandyje. Optimalios vystymosi sąlygos yra +24–+30 C temperatūra, oro drėgnumas – 85 proc., dirvos – virš 20 proc. Esant tokioms sąlygoms, toksokarų kiaušinėliai dirvožemyje subręsta per 5–8 dienas. Esant +37 C temperatūrai, toksokarų kiaušinėliai žūsta per 5 paras, o temperatūrai pakilus iki +55 C – per 7 minutes. Žemoje temperatūroje kiaušinėliai nustoja vystytis, gali peržiemoti. Ant žemės kiaušinėliai gyvybingi gali išlikti kelerius metus.

Tarpinis šeimininkas - žmogus

Galutinis šeimininkas: šuo, katė (lerva subręsta tik jų organizme)

Dažniausiai užsikrečiama: per nešvarias daržoves, vaisius ir vandenį, žemėtas rankas, smėlio dėžėse nuo šunų ir kačių išmatų

Simptomai: viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmai, dusulys, niežtėti ir išberti odą

Gydymas - medikamentinis ir profilaktika.

2015-2016 m. toksokarozės atvejų Panevėžio miesto ir rajono gyventojų tarpe nenustatyta.

45

2017.03.30

2017.03.30

Helmintozės plinta, jeigu yra visi šeši infekcijos grandinės

elementai:

Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar gyvūnas

Infekcijos sukėlėjai – helmintai

Infekcijos išėjimo vartai – išeinamoji anga

Perdavimo veiksniai – nešvarios rankos, užkrėstas maistas, vanduo, dirvožemis, žmogaus aplinkos objektai

Imlus organizmas – žmogus ar gyvūnas

Infekcijos įėjimo vartai – burna

47

2017.03.30

Profilaktika

Rankų plovimas.

Saugoti smėlio dėžes nuo užteršimo.

Patalpų ir įrenginių tinkamas valymas.

Tinkama rūbelių ir patalynės priežiūra.

Valgyti ištirtą ir tinkamai termiškai apdorota maistą;

virintą vandenį.

Tinkama augintinių priežiūra.

Kenkėjų naikinimas (tarakonai, musės ir pan.)

48

2017.03.30

Pedikuliozė ir ftiriazė

• Ligos priežastys

• Skiriami trys utėlėtumo sukėlėjai:

• 1. galvinė utėlė, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose,

• 2. drabužinė utėlė, parazituojanti žmogaus drabužiuose,

• 3. gaktinė utėlė, parazituojanti lytinių organų srities plaukuose.

• Utėlės (nimfos ir suaugusios utėlės) yra labai aktyvios, judrios, prisitvirtina prie

šeimininko odos ir minta žmogaus krauju maždaug 5 kartus per dieną, išskiria

seiles, kurios erzina šeimininko odą. Utėlių ekskrementai patenka ant šeimininko

odos ir ją erzina – gali net sukelti uždegimą.

• Patelės deda ant plaukų apie 10 kiaušinėlių per dieną. Per visą gyvenimą viena

patelė padeda iki 300 kiaušinėlių (glindų). Glindos - tai balti, kieti ovalios formos

apie 1 mm dydžio utėlių kiaušinėliai, kurios galima matyti ant plaukų plika akimi.

2017.03.30

Pedikuliozė

2017.03.30

2017.03.30

Pedikuliozė

• Pagrindinis apsikrėtimo galvinėmis utėlėmis požymis − glindos plaukuose.

Glindos sunkiai nuimamos nuo plauko, neaktyvios.

Dažniau apsikrečia jaunesni mokyklinio amžiaus mokiniai. Pagrindinis

plitimo kelias − iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui, arba per šukas,

plaukų šepečius, galvos apdangalus (keičiantis jais ar laikant kartu),

tiesioginio kontakto su sergančiu žmogumi būdu.

• Galvos utėlėtumo atveju – jaučiamas deginimo jausmas galvos odoje,

galvos odos niežėjimas, kartais plaukuose matomos utėlės, glindos prie

plaukų šaknų, raudonos spalvos bėrimai, daugybiniai nukasymai smilkinių,

kaktos ir pakaušio srityje ir šašai.

Pedikuliozės gydymas : medikamentinis arba mechaninis t.y. šalinimas

šukomis, plaukų kirpimas .

2017.03.30

Pedikuliozė

• Pedikuliozės gydymas : medikamentinis arba mechaninis t.y. šalinimas

šukomis, plaukų kirpimas .

• Gydymas privalo būti kompleksinis – svarbu ne tik skirti gydymą, bet ir

išaiškinti kontaktą su sergančiuoju turėjusius asmenis bei jiems skirti

tinkamą gydymą.

• Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, pagalvės kruopščiai

skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros

reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5% acto tirpale ne trumpiau 30 min.

Pedikuliozė

2017.03.30

Sergamumo pedikulioze ir ftiriaze dinamika apskrityje 2007-

2016 m.

2017.03.30

• dažniausi susirgimai– dermatofitijos. Jas sukelia 3 rūšys dermatofitų:

Trichophyton, Microsporum, Epidermophyton, pažeidžia raginį epidermio sluoksnį, nagus ir plaukus

• pagal kliniką ir anatominę lokalizaciją skiriama pėdų, plaštakų, veido ir kitų kūno vietų mikozė. Bene dažniausiai pasitaiko pėdų mikozė, kai infekcija apima padų ir tarpupirščių odą

• nagų grybelinės infekcijos (onichomikozės) taip pat gana dažni susirgimai

• kitų kūno vietų odos grybelinės infekcijos retesnės

Rizika užsikrėsti grybeliniais susirgimais

2017.03.30

• nuo žmogaus žmogui

• nuo gyvūno žmogui

• iš dirvožemio žmogui

• dažniausias infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Galimi du užsikrėtimo

būdai: tiesioginis (gana retai) ir netiesioginis kontaktas, naudojantis

užsikrėtusiojo daiktais (rankšluosčiais, batais, šlepetėmis, kontaktuojant su

užkrėstu grybelių sporomis vandeniu, paviršiais ir kt.)

Užsikrėtimo grybeliais būdai

2017.03.30

• dažniausiai pažeidžiama sritis tarp III- IV ir/ar IV-V piršto

• tarpupirščiai sausi, pleiskanojantys, įtrūkę ar balkšvi

• dažnai lydi niežtintis pūslelinis bėrimas

• vėliau oda suminkštėja, pažeidimo vidurys parausta, gali būti negausių vandeningų išskyrų

• pažeidimui progresuojant, vystosi opėjanti pėdų grybelio forma: besilupančioje odoje atsiranda įtrūkimų, kartais ir didelių, į kuriuos lengvai gali patekti bakterinė infekcija

Kojų tarpupirščių dermatofitija

(sausoji ir opėjanti):

2017.03.30

Rubrofitija (ūmi pūslelinė pėdų mikozė)

• ūmus uždegimas gali prasidėti iš buvusios lėtinės tarpupirščių infekcijos

pūslelės atsiranda staiga, gali susilieti, vėliau pratrūkti, jų vietoje lieka

erozijos, šašai

• jei infekcija negydoma, grybelis gali pažeisti visą pėdą, išplisti į kitas kūno

vietas, pažeisti nagus

2017.03.30

• sukėlėjai grybeliai

• galvos plaukuotoje dalyje liga prasideda raudonomis dėmėmis ir sėleniniu pleiskanojimu. Pažeidžiami plaukai. Jie pasidaro pilki, trapūs, nulūžta 1-3 mm aukštyje nuo odos, dažnai ties oda- ,, JUODI TAŠKAI”. Plaukai židiniuose pažeidžiami ne visi, dalis jų išlieka sveiki. Lygioje odoje liga taip pat prasideda rausvomis, apvaliomis ryškių ribų, niežtinčiomis dėmėmis. Dėmių kraštas sudarytas iš pūslelių ir šašų, iškilęs kaip volelis. Centrinė dalis pleiskanoja, yra šviesesnė

• galima odos atrofija

• užsikrečiama nuo užkrėstų, grybelio sporomis daiktų (kepurių, skarelių, drabužių, šukų, patalynės ir kt.)

Trichofitija (paviršinė)

2017.03.30

Mikrosporija

• plaukų pažeidimai

• galima užsikrėsti nuo šunų, kačių, per daiktus (šukas, kepures...)

• židiniai apvalūs, pleiskanojantys, pavieniai ar daugybiniai

• plaukai nulūžę 2-4mm aukštyje (ne visi)

• Vudo lempos šviesoje pažeisti plaukai švyti žalsvai

2017.03.30

• artimo kontakto būdu (lytiniai santykiai)

• liečiantis per užkrėstus rankšluosčius, apgaubtus bei kitus daiktus

(patalynė, chalatai)

• aplinkoje išgyvena iki 4 dienų.

Niežai - jais užsikrečiama:

Sergamumo niežais dinamika apskrityje 2007-2016 m.

2017.03.30

• sukėlėjai niežų erkės, jos matomos mikroskopu. Apvaisintos

patelės rausia urvus odoje, ir juose deda kiaušinėlius. Per kelias

savaites padeda kelias dešimtis kiaušinėlių ir žūva. Iš kiaušinėlių

per kelias dienas išsirita lervos, kurios prasigraužia į odos paviršių

ir per kelias savaites (14-17 dienų) subręsta. Odos paviršiuje

gyvenantys patinėliai jas apvaisina

Niežų erkės

2017.03.30

Klinikiniai požymiai:

• praėjus maždaug 3 savaitėms po užsikrėtimo atsiranda niežėjimas, kuris ypač sustiprėja lovoje sušilus arba naktį. Bėrimų (pūslelių) atsiranda ant plaštakų, riešų, rankų tarpupirščiuose, apie bambą, lytinius organus, šlaunų vidinius paviršius, sėdmenis ir kt.

2017.03.30

Grybelinių susirgimų ir niežų profilaktika

• rankų higiena

• priemonių priežiūra, vengimas kontakto su sergančiais

• patalpų ventiliacija, vėdinimas

• skalbinių priežiūra

• patalpų paviršių priežiūra: valymas dezinfekcija

2017.03.30

Aplinkos kenksmingumo šalinimas

• Esant susirgimams užkrečiamąja liga

patalpos kolektyve tvarkomos

vadovaujantis Lietuvos respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2010m.

rugpjūčio 2d. įsakymu Nr. V-687 “Dėl

užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo

aplinkos kenksmingumo pašalinimo

tvarkos”

2017.03.30

2010m. rugpiūčio 2d. įsakymu Nr. V-687 “Dėl

užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos

kenksmingumo pašalinimo tvarkos”

• 5. Nuolatinis valymas ir dezinfekcija švietimo ir socialinių paslaugų institucijose:

• 5.1. nuolatinis valymas ir dezinfekcija atliekama nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį prieš ligonį izoliuojant, o esant protrūkiui, specialistų, vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, nurodytą laikotarpį;

• 5.2. valgymo indai ir įrankiai plaunami tik indams plauti skirtomis priemonėmis. Indų plovimo ir stalų valymo šluostės turi būti vienkartinės arba virinamos 15 min., džiovinamos;

• 5.3. valgykloje stalai, klijuotės, plastikinės staltiesės po kiekvieno maitinimo šluostomos švaria šluoste, sudrėkinta buitinės dezinfekuojančios priemonės tirpalu, skirtu paviršiams valyti / dezinfekuoti;

• 5.4. patalpos (izoliatorius, sveikatos kabinetas, klasės, koridoriai, miegamieji, žaidimo kambariai, bufetas, valgykla, prausyklos, tualetai ir kt.) ir įrenginiai valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu naudojant buitines dezinfekuojančias valymo priemones, skirtas paviršiams valyti / dezinfekuoti;

2017.03.30

• 5.5. sanitariniai įrenginiai (praustuvės, plautuvės, vonios, unitazai) plaunami su šepečiu, o dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, vandens čiaupai, vandens nuleidimo rankenėlės, unitazų dangčiai) šluostomi 2 kartus per dieną (tarp pamainų ir dienos pabaigoje) naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti / dezinfekuoti;

• 5.6. grindų valymo inventorius (šluostės, kibirai) plaunami buitinės dezinfekuojančios priemonės tirpalu ir po to karštu vandeniu, džiovinami;

• 5.7. patalpos kuo dažniau vėdinamos;

• 5.8. žaislai, kur ugdomi vaikai iki 3 m., valomi ir dezinfekuojami 2 kartus per dieną, kitur – dienos pabaigoje. Kieti smulkūs žaislai plaunami karšto vandens ir muilo arba 2 proc. geriamosios sodos tirpale, po to skalaujami tekančiu karštu vandeniu. Dideli žaislai, kurių negalima plauti, šluostomi švaria vienkartine šluoste, sudrėkinta 2 proc. geriamosios sodos tirpale;

2010m. rugpiūčio 2d. įsakymu Nr. V-687 “Dėl

užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos

kenksmingumo pašalinimo tvarkos”

2017.03.30

2010m. rugpiūčio 2d. įsakymu Nr. V-687 “Dėl

užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos

kenksmingumo pašalinimo tvarkos”

• 5.9. minkšti žaislai, kilimai ir kiti minkšti daiktai, esant ligos atvejui, nenaudojami arba valomi plaunamaisiais siurbliais arba šepečiu, sudrėkintu buitinės dezinfekuojančios priemonės tirpalu;

• 5.10. naktipuodžiai ir kiti indai sekretams, ekskretams po kiekvieno naudojimo, išpylus sekretus ir ekskretus, plaunami karštu (ne mažiau kaip 60 ºC) vandeniu. Šepečiai mirkomi buitinės dezinfekuojančios priemonės tirpale, skalaujami vandeniu, džiovinami. Dezinfekuojantis tirpalas, išmirkius šepečius, išpilamas;

• 5.11. pagalvės, čiužiniai, antklodės valomos šepečiais, sudrėkintais buitinės dezinfekuojančios priemonės, skirtos paviršiams valyti, tirpale. Pagalvės ir antklodės, jei galima, skalbiamos ne mažesnės kaip 60 ºC temperatūros vandenyje.

2017.03.30

Dėkoju už dėmesį