UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS - upc.smm.lt · Sužinokime Tobulėkime Veikime LIETUVIŲ KALBOS IR...

Sužinokime Tobulėkime Veikime Sužinokime Tobulėkime Veikime

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS Metodinė diena lietuvių kalbos ir literatūros

mokytojams, dirbantiems 9–12 klasėse

LITEXPO, 2012-11-30

1

Sužinokime Tobulėkime Veikime

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS

BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES

VERTINIMO INSTRUKCIJOS

2013 M.

Doc. dr. Zita Nauckūnaitė

UPC, LEU

2


DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

3


Kodėl BE užduotis – rašinys?

1. Tekstas – aukščiausia žmogaus minties

forma. Iš teksto galima spręsti apie jo

autoriaus filologinę brandą.

2. Šalia rašinio BE nereikia kitos užduoties

raštu, nes

• tai trikdytų ugdymo procesą,

• dubliuotų tai, ką galima įvertinti rašiniu.

4


Kodėl rašiniai dviejų tipų?

Todėl, kad mokiniai yra skirtingų interesų ir polinkių:

• vieni daugiau linkę į literatūrą,

• kiti – į gyvenimo apmąstymą.

Galėtų būti ir daugiau skirtingų žanrų rašinių,

tačiau būtų labai sunku VBE juos įvertinti ir

palyginti tarpusavyje.

5


Kuo skiriasi literatūrinis ir samprotavimo rašiniai?

6



7



Literatūriniame rašinyje –

nagrinėjame ir interpretuojame

tik literatūrą.

Samprotavimo rašinyje –

remiamės ir literatūra.

8


Ar neužtektų mokiniui asmeninės patirties?

Asmeninė žmogaus patirtis išreiškia tik

individualius interesus, kurie neturi

visuomeninės ir kultūrinės reikšmės.

Siekiant, kad mūsų samprotavimai būtų

reikšmingi ne tik mums patiems, bet ir kitam

žmogui, mums reikia žmones vienijančių

idėjų ir vertybių. (R. Tamošaitis. Literatūros kūrinio būtis // Lituanistų avilys, 2012.)

9


Kodėl būtina literatūra?

Knygos <...> savo ištakomis yra susijusios

su žmonijos idėjų, vertybių, simbolinių

reikšmių gelmėmis.

Literatūros klasika – tai visų žmogaus

vertybių ir kultūros simbolinių sistemų

arsenalas.

<...> literatūra yra žmogiškosios savižinos ir

savimonės būdas. (R. Tamošaitis. Literatūros kūrinio būtis // Lituanistų avilys, 2012.)

10



Žmogus be knygų pasaulio yra lyg kurmis

urvelyje, įsivaizduojantis,

kad jo egzistencinė skylė yra vienintelė

galima ir pati tinkamiausia egzistavimo

forma.

Žmogus be knygos – tai idėjinio aklumo

būsena. (R. Tamošaitis. Literatūros kūrinio būtis // Lituanistų avilys, 2012.)

11



<...> sprendimo galia įmanoma tik tada, kai

subjektas turi idėjų, gali atpažinti vertybes ir yra

laisvas jas rinktis. Tai ir vadinama žmogaus

gyvenimu, jo likimu.

Jei nebus knygos suformuoto charakterio, nebus ir

likimo, tik inertiškas asmens egzistavimas,

primenantis daikto buvimą tarp daiktų.

(R. Tamošaitis. Literatūros kūrinio būtis // Lituanistų avilys, 2012.)

12


Kodėl būtina literatūra? Taigi be knygos skaitymo nėra ir negali būti jokios

autentiškos intelektualinės veiklos – kaip

aukštesniosios žmogaus sąmoningumo formos –

nei literatūrinio, nei samprotaujamojo rašinio.

Mąstymas be knygos yra tik intelektinių refleksų

apraiška, o žmogaus gyvenimas be knygos reiškia

jo žmogiškosios paskirties neišsipildymą.


13


LIETUVIŲ KALBOS UGDYMO 2010–2014 METŲ STRATEGIJA

6.2. Literatūra suteikia humanitarinės

kultūros mokykloje pagrindus, todėl būtina

atidžiai formuoti literatūros ugdymo

turinį, suvokiant literatūrą kaip tapatybės

formavimosi, meninio skonio lavinimosi,

pasaulio ir žmogaus pažinimo bei dvasinio

tobulėjimo būdą.

14


Vidurinio ugdymo bendroji programa

5.5.1. Lietuvių kalbos ir literatūros

egzamino užduotys bus sudaromos iš

programoje nurodytų privalomų autorių

kūrinių.

• Vertinimo instrukcijos turi laikytis

patvirtintų dokumentų.

• Vertiname tai, ko mokome.

15


Kodėl per BE negalima naudotis kūriniu?

1. Tikslas – ne egzaminas, o ugdymo

procesas:

• Skaityti kūrinius ne 4 val., o 4 metus!

• Ne nurašyti tinkamą eilutę, o mąstyti!

2. VBE organizavimo sunkumai.

16


LKL VBE UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJOS

ANALIZĖ

17


Kas vertinama?

Rašinio turinys – 20 taškų

Kalbos taisyklingumas – 18 taškų

Teksto raiška ir formalusis vientisumas – 12 taškų

18


Kaip vertinamas samprotavimo rašinio turinys?

19

Temos, problemos supratimas

7 taškai

Teksto gilioji struktūra

3 taškai

Argumentavimas, pagrindimas

7 taškai

Rėmimasis privalomu

autoriumi ir kontekstu

3 taškai



20

Temos, problemos supratimas

7 taškai


3 taškai

Tema, problema puikiai suprastos,

kryptingai ir nuosekliai išnagrinėti svarbiausi aspektai ir jų sąsajos.

Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiškiai suformuluota.

Įžanga kryptinga.

Dalinės ir baigiamosios išvados pagrįstos.


Suformuluoti problemą – sunkiausias ir svarbiausias etapas

• Gyvenimas pats savaime nėra problema – tai objektyviai egzistuojanti realybė.

• Problema yra subjektyvus konstruktas, kaip mes interpretuojame kažką, kas atsiduria kelyje...

• Tas, kuris mato problemą, pirmiausia turi įrodyti, kad tai iš tiesų problema.

• Jei nenustatome problemos, nėra ką svarstyti!

21


Temos pavyzdys

Ar išsaugosime lietuvių kalbą ir kultūrą?

Kur problema: Kas turi saugoti? Nuo ko

saugoti? Kaip saugoti? Ar apskritai reikia saugoti?

Ką sako istorija, literatūra, filosofija, politika?..

Svarbiausi problemos aspektai:

postmoderni galvosena – globalizacija –

emigracija – savinieka – nutautėjimas...

Tezė / išvada. Lietuvių kalbą ir kultūrą

išsaugosime saugodami savo orumą.

22



Argumentavimas, pagrindimas Rėmimasis privalomu autoriumi

ir kontekstu

Argumentai tinkami, svarūs

ir įtaigūs. Rašančiojo

požiūris aiškus, įtikinamai

pagrįstas literatūriniais ir /

ar kultūriniais pavyzdžiais.

Išlaikomas tinkamas idėjų ir

pagrindimo santykis. Kur

dera, pristatomas kitoks

požiūris ir su juo

polemizuojama, ieškoma

tiesos.

Tikslingai ir tinkamai

remiamasi vieno iš nurodytų

autorių kūriniu (-iais) ir

jo (jų) kontekstu*.

*Kontekstas (čia) – kultūrinis

istorinis ir (ar) biografinis, ir (ar)

teminis (?).

23


Kuo remtis – autoriumi ar kūriniu?

• Šalia temos nurodomas autorius, nes

kartais neįmanoma išvardinti visų to

autoriaus kūrinių, kuriais galima remtis

(pvz., eilėraščių ar novelių).

• Kūriniai nurodomi VUBP Priede.

• Ką reiškia remtis autoriumi? – Autoriaus

pozicija išreiškiama kūriniais.

24


Kaip vertinti, kai mokinys remiasi 2 ar net 3 privalomais autoriais?

• Visus privalomus kūrinius vertiname

kartu 3 taškų skalėje.

• O kaip mokiniui pavyko iš literatūros

kūrinio interpretacijos „nulipdyti“

argumentą, atitinkamai vertinama 7 taškų

skalėje.

25


Literatūriniai ir / ar kultūriniai pavyzdžiai

26

Literatūriniai pavyzdžiai

• kūrinio problematikos ir (ar) idėjų, ir (ar) veikėjo charakterio, ir (ar) meninės raiškos ar kiti

Kultūriniai pavyzdžiai

• istorinis ir (ar) biografinis, ir (ar) laikotarpio reiškinių, ir (ar) idėjų ar kiti.


Tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis: 1 – 3 – 2

Tezė

A teiginys įrodymas / pavyzdys

įrodymas / pavyzdys

B teiginys



C teiginys



27


Kas yra asmeninė (kultūrinė, visuomeninė, emocinė) patirtis?

Tai neprivaloma!

• Visa tai, ką išgyveno pats rašinio autorius, yra jo asmeninė patirtis, ir jis gali savo patirtimi remtis.

Tai privaloma!

• Kultūrinė patirtis skiriasi nuo literatūrinių (kultūrinių) žinių – nuo išmoktų dalykų.

28


Nors neprivaloma, bet svarbi...

Mokiniui ypač svarbu tas egzistencinis suvokimo

„nervas“, nes tik per jį kūrinys darosi svarbus

asmeniškai, egzistenciškai.

Knygoje žmogus turi pamatyti save, kitaip knyga

jam liks tik išoriškai suvokiamas, bet iš esmės

hermetiškai uždaras tekstas, neiššifruojama ar

svetima prasmių sistema.


29


Kaip vertinamas literatūrinio rašinio turinys?

30

Temos plėtotė

7 taškai


3 taškai

Kūrinių analizė, interpretavimas

7 taškai

Rėmimasis kontekstu

3 taškai



Temos plėtotė Teksto gilioji struktūra

Tema puikiai suvokta,

kryptingai ir nuosekliai

plėtojama, išskirti esminiai

aspektai, atskleidžiamos jų

sąsajos.

Privalomo autoriaus kūriniui

(-iams) itin gerai parinktas

kito autoriaus kūrinys (-iai).

Kūriniai siejami, jų analizė

padeda išplėtoti temą.

Pagrindinė mintis aiškiai

suformuluota. Pasirinkta

tinkama struktūra turiniui

perteikti.

Įžanga kryptinga.

Dalinės ir baigiamosios

išvados pagrįstos.

31


LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

16. Valstybinio brandos egzamino

literatūriniame rašinyje:

16.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti

analizuojant kūrinius ir jų kontekstus;

16.2. privalu rašyti apie dviejų autorių

kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų,

kitą programinį autorių pasirinkti savo

nuožiūra.

32


Kūrinių siejimas

• Tema puikiai suvokta tada, kai plėtojama kryptingai ir nuosekliai išskiriant esminius aspektus ir atskleidžiant jų sąsajas.

• Su privalomu kūriniu antrasis kūrinys itin gerai susietas tada, kai jis papildo privalomo kūrinio analizę, padeda išplėtoti temą.

• Jeigu vienas kūrinys nagrinėjamas vienais aspektais, o kitas – kitais, tai niekaip jų nesusiesi, nebent tik „suremsi viršūnėmis“ lyg kokį žaginį.

33


Tema. Moterys lietuvių literatūroje

34

J.Biliūno JUOZAPOTA

V. Mykolaičio-Putino LIUCĖ


Tema. Moterys lietuvių literatūroje

35

Vaižganto SEVERIUTĖ

V. Mykolaičio-Putino LIUCĖ

Praranda gyvenimo

prasmę

Išteka už nemylimo

Poeto mūza

Randa gyvenimo prasmę

Išteka už nemylimo

Muzikanto mūza



Kūrinių analizė,

interpretavimas

Rėmimasis kontekstu

Kūrinių analizė kryptinga,

įtikinama ir išsami;

interpretuojama puikiai,

atskleidžiamos esminės

kūrinių reikšmės.

Tikslingai ir tinkamai

remiamasi kūrinių

kontekstu.

Atskleidžiamas literatūrinis

(kultūrinis) išprusimas.

Literatūrologijos

sąvokos vartojamos

tinkamai.

36


Netikslingo rėmimosi kontekstu pavyzdys

Šios apysakos lyrinė įžanga „Baltasai

šešėlis“ leidžia manyti, kad Petro ir

Juozapotos Banių idealią meilę ir tragišką

likimą J.Biliūnas netiesiogiai siejo su savo

likimu: anksti susirgęs džiova rašytojas

jautė, kad gyvenimas su mylima žmona

Julija bus trumpas.

Rašinys „Moterys lietuvių literatūroje“

37


Kur skaičiuojama literatūrinis

(kultūrinis) išprusimas?

• Kai kūrinio analizė virsta argumentu –

vertinama 7 taškų skalėje.

• Už privalomo kūrinio perskaitymo kokybę

ir to kūrinio konteksto suvokimą vertinama

3 taškų skalėje.

Todėl čia vertinamas ir literatūrinis (kultūrinis)

išprusimas: privalomo kūrinio (ne)išmanymas

rodo literatūrinio išprusimo lygį.

38


Literatūrinis išprusimas...

Jeigu mokinys neturi „estetinio sprendimo

galios“ – išugdyto meninio jausmo,

jis nepajus kūrinio pasaulio gyvybės

ir apie jo idėjinį turinį tik fantazuos,

negalėdamas argumentuoti vienų ar kitų

savo teiginių.


39


Literatūrinis išprusimas... Ir kitaip:

jeigu mokinys jaus meninį kūrinio poveikį,

bet neturės „intelektinės intuicijos“ ir

apsiskaitymo,

jis liks primityvaus emocinio ir siužetinio

perskaitymo lygmenyje,

o kūrinys nieko jam nepasakys apie pasaulio

ir jo paties buvimo tiesą. (R. Tamošaitis. Literatūros kūrinio būtis // Lituanistų avilys, 2012.)

40


41

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS - upc.smm.lt · Sužinokime Tobulėkime Veikime LIETUVIŲ KALBOS IR...

Documents

Transcript of UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS - upc.smm.lt · Sužinokime Tobulėkime Veikime LIETUVIŲ KALBOS IR...