TYRIMO ATASKAITA - smm.lt...10.paveikslas. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos...

TYRIMO ATASKAITA

TYRIMO ATASKAITA

Ankstyvojo pasitraukimo iššvietimo sistemos prevencija

2007

ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO

SISTEMOS PREVENCIJA

2

EUROPOS S JUNGA

Projekt finansuoja Lietuvos Respublika. Projekt iš dalies remia Europos S junga.Atlikta ir išleista Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu.

Projekt vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos S jungos paramos koordinavimo skyrius A. Volano 2/7, LT-01516 Vilnius Tel. (5) 219 1176, (5) 219 1177 www.smm.lt/es_parama

Tyrim atliko Vš Viešosios politikos ir vadybos institutasLukiški g. 5-303, LT-01108 Vilnius Tel. (5) 262 0338, el. p. [email protected]

Tyrimo vykdytojas prisiima atsakomyb už ataskaitos turin ir kalb .

© Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007

Tiražas 150 egz.

3

TURINYS

Anotacija ..................................................................................................... 6

1. Tyrimo metodologija................................................................................ 8

1. 1 Tyrimo teorin s prielaidos ......................................................... 10

1. 2 Tyrimo tikslas ir uždaviniai ........................................................ 14

1. 3 Tyrimo metodika...................................................................... 15

1. 4 Tyrimo šaltiniai ........................................................................ 15

1. 5 Metodiniai keblumai ................................................................. 16

2. Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos – s voka, tikslin s

grup s ir mastai ........................................................................................ 17

2. 1. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos

terminologijos apžvalga................................................................... 17

2. 2 Tikslin s grup s....................................................................... 22

2. 3 Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistikos

rinkimas ir pasitraukimo mastai........................................................ 26

3. Valstyb s politikos ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos

srityje........................................................................................................ 39

3.1. Aktualiausios ES lygmens politikos ............................................. 39

3.2. Prevencijos politikos poži riu aktualiausios Lietuvos

valstyb s strategijos ir programos .................................................... 42

4. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos agentai ....... 50

4. 1. Prevencinio darbo grup s mokyklose ......................................... 55

4. 2 Mokykl specialiojo ugdymo komisija ir Pedagogin s

psichologin s tarnybos .................................................................... 58

4. 2. 1 Specialiojo ugdymo komisija ...................................... 58

4. 2. 2 Pedagogin s psichologin s tarnybos............................ 59

4. 3 Nepilname i reikal inspekcija.................................................. 60

4. 4 Vaiko teisi apsaugos tarnyba.................................................... 61

4. 5 Seni nijos............................................................................... 61

4. 6 Alternatyv s bendrojo lavinimo mokykloms prevencijos

agentai ......................................................................................... 62

4. 6. 1 Jaunimo mokyklos.................................................... 62

4. 6. 2 Suaugusi j mokyklos .............................................. 64

4. 6. 3 Profesin s mokyklos ................................................. 65

4. 6. 4 Neformalaus ugdymo staigos .................................... 69

4. 6. 5 Dienos centrai.......................................................... 70

5. Mokyklos nelankymo priežastys ............................................................ 73

5. 1 Asmeninio pob džio priežastys ir jas lemiantys strukt riniai

veiksniai ....................................................................................... 77

4

5. 1. 1 Mokymosi sunkumai ir strukt riniai veiksniai ................77

5. 1. 2 Emocinis, psichologinis nesaugumas,

nepatenkintas verting emocini ryši poreikis ir

mokyklos mikroklimatas ......................................................86

5. 1. 3 g dži stoka ir strukt rin s prielaidos.........................89

5. 2 Socialin s – ekonomin s priežastys ir jas lemiantys

strukt riniai veiksniai ......................................................................90

5. 2. 1 Šeima .....................................................................91

5. 2. 2 Darbin veikla ..........................................................92

5. 3 Su mokyklomis susij strukt riniai veiksniai .................................93

5. 3. 1 Kurso kartojimas ......................................................93

5. 3. 2 Mokini šalinimas .....................................................95

6. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos

priemon s..................................................................................................97

6. 1 Paslaugos, sietinos su asmenin mis ankstyvojo

pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis ....................................98

6. 1. 1 Prevencin s priemon s, padedan ios išspr sti

mokiniams iškylan ius sunkumus mokykloje ......................... 100

6. 1. 2 Prevencin s priemon s, susietos su mokymo

organizavimu ................................................................... 117

6. 2 Priemon s, sietinos su socialin mis - ekonomin mis

ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis .................. 120

6. 3 Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokykl kaip priemon s

mokyklos nelankymo kontekste ...................................................... 126

6. 4 Prevencini priemoni veiksmingum ribojantys veiksniai ............ 128

Išvados ir rekomendacijos .......................................................................134

Literat ra.................................................................................................148

Priedas 1..................................................................................................155

Priedas 2..................................................................................................161

Priedas 3..................................................................................................168

5

Paveiksl s rašas

1. paveikslas. Investicij gr ža vairiuose vis gyvenimtrunkan io mokymosi etapuose..........................................11

2. paveikslas. Mokini , gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim ,dalis (procentais).............................................................27

3. paveikslas. Mokyklos nelankan i privalomo mokytis amžiaus vaik skai ius 2000-2005 m..............................................28

4. paveikslas. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m. .........................................................................31

5. paveikslas. 18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (ne gijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokan io) dalis 2000-2005 m. ....................................34

6. paveikslas. Už ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos gyvendinim atsaking agent schema .....................................................................................52

7. paveikslas. Asmeninio pob džio, socialini ekonomini bei strukt rini mokyklos nelankymo priežas i s sajos.............96

8. paveikslas. Asmenini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i , su jomis susijusi strukt rini veiksni ir priemoni schema............................................................99

9. paveikslas. Socialini ekonomini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i ir jas orientuot priemonischema.........................................................................121

10.paveikslas. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos nelankymo kontekste......................................................127

Lenteli s rašas

1. lentel . Lietuvos Respublikos prevencin je politikoje naudojami „iškritimo“ iš švietimo sistemos apibr žimai.........................19

2. lentel . Mokini , išstojusi iš mokymo staig , skai ius (be per jusi kitas to paties tipo mokyklas).............................29

3. lentel . Profesini mokykl mokini kontingento kitimas........30 4. lentel . Mokini , kurie mokosi toje pa ioje klas je antrus metus,

skai ius be suaugusi j , speciali j ir sanatorinimokykl ..........................................................................33

5. lentel . Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyt tyrim , susijusisu ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, apžvalga .......................................................................163

6

ANOTACIJA

Studija „Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija“ buvo parengta 2006 m. rugpj io – spalio m nesiais,remiantis paslaug teikimo sutartimi su Švietimo ir mokslo ministerija. Studijos reng jas – Vš Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo naudos gav jai – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Siekiant gyvendinti ES Atnaujintos Lisabonos strategijos (2005 m.) gaires gyventoj išsilavinimui ir užimtumui didinti, vispirma, yra svarbu užtikrinti lygias galimybes gyti pagrindines žinias, kompetencijas ir g džius, kuri reikia norint s kmingaiintegruotis darbo rink . Tod l valstyb s politika turi kompleksiškai spr sti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas. Iki šiol nedidelis d mesys buvo skirtas viešosios politikos analizei, sisteminiam poži riui ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencij . Šis tyrimas yra skirtas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos analizei, kurios rezultatai pad t padidinti prevencin s politikos veiksmingum ir teisingum . Tyrimo pabaigoje suformuluojamas pasi lymas kaip kompleksiškai spr sti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem , nuosekliai mažinant pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb .

Lietuvoje intensyviai vykstant visuomen s sen jimo ir didel sdalies gyventoj emigracijos procesams, viena iš valstyb spolitikos kryp i yra vis galin i dirbti visuomen s naritraukimas darbo rink . Jaunimas šiuo aspektu yra svarbiausias žmogišk j ištekli rezervuaras. Didesnis jaunimo nedarbo lygis, palyginus su vidutiniu gyventoj nedarbo lygiu, rodo, kad dalis jaun žmoni sunkiai integruojasi darbo rink . Viena iš svarbiausi jaunimo nedarbo priežas i yra g dži ir kompetencijtr kumas d l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos ženkliai sumažina jaunuoli integracijos galimybes, nes vystantis žini ekonomikai vis maž ja darbo pasi la žemos kvalifikacijos darbuotojams. Tod lankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema šiuo metu yra laikoma vienu svarbiausi spr stin dalyk , norint užtikrinti aukštesn žini , g dži ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius s kmingai integracijai žini visuomen s darbo rink .

Studija yra orientuota ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos analiz . Studijos tikslas yra pateikti rekomendacijas kaip padidinti šios prevencin s politikos veiksmingum ir teisingum . Siekiant šio tikslo, reikia atsakyti tokius klausimus:

- Kokia yra formuojama Lietuvos valstyb s ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin politika?

- Kiek esamos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos priemon s atitinka ankstyvojo pasitraukimo priežastis?

- Kokios valstyb s prevencin s politikos priemon s b tveiksmingesn s ir užtikrint lygias galimybes?

Problemosaktualumas

Studijos tikslas ir svarbiausiklausimai

7

Šie klausimai nagrin jami, remiantis su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos susijusi statym , sakym bei kit teisiniakt analize, duomen apie ankstyvojo pasitraukimo mastus bei taikomas priemones analize, tyrim , nagrin jan i ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos priežastis bei prevencij , analize. Analizuojant šiuos dokumentus ir duomenis taip pat remiamasi interviu su ekspertais bei užsienio šali patirtimi. D l riboto biudžeto ir tyrimo trukm s, nebuvo galimyb s specialiai šiam tyrimui užsakyti pla i ir visa apiman i sociologini apklaus ir remiantis jomis atlikti gili kiekybin analiz . vairaus tipo šaltinianaliz padeda kompensuoti rizik , kad kai kurie iš ši šaltini n rapakankamai reprezentatyv s.

Ši studij sudaro šešios pagrindin s dalys. Pirmoji yra skirta tyrimo metodologijai. Joje aptariama tyrimo problema, analiz sobjektas, pristatomas tyrimo teorinis pagrindas ir aptariami šiame tyrime naudot duomen rinkimo metodai. Antrojoje studijos dalyje aptarta „ankstyvojo pasitraukimo“ iš švietimo sistemos s voka ir terminologiniai sunkumai, pateikti ankstyvojo pasitraukimo tikslin s grup s statistiniai rodikliai, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mast . Tre ioji dalis yra skirta nustatyti formuojamos prevencin s politikos kryptis. Ketvirtojoje dalyje aptariami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos agentai (institucijos). Penktojoje dalyje apžvelgiamos ankstyvojo pasitraukimo priežastys, šeštojoje dalyje analizuojamos atitinkamos prevencijos politikos priemon s,nustatomos politikos spragos ir veiksmingesn s intervencijos galimyb s. Pateikiamas Keturi pakop modelis, kompleksiškai sprendžiantis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem . Studijos pabaigoje suformuluotos išvados ir rekomendacijos, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tobulinimui. Rekomendacijos apima horizontalias ir vertikalias priemones. Vis pirma tai rekomendacijos pa iai švietimo sistemai, sietinos su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos apibr žimo problema bei pasitraukimo mast matavimu. Taikytinos priemon s švietimo sistemoje. Paskutin s rekomendacijos – lygiagre iai taikomos priemon s, lie ian ios ne švietimo, o kitas sistemas.

Metodai ir duomenys

Studijos„žem lapis“

8

1. TYRIMO METODOLOGIJA

Tyrimo problemos pristatymas

Lisabonos strategijoje didelis d mesys yra teikiamas išsilavinimo gijimo užtikrinimui, turin iam didžiausi tak ekonomikos augimui ir užimtumui1. Valstyb s investicijos žmogiškuosius išteklius per išsilavinimo lygio k lim lemia geresn pasirengim konkuruoti darbo rinkoje ir didesnes galimybes sidarbinti bei kelia valstyb sgerov s lyg 2. Veiksmingiausios3 investicijos yra siejamos su investicijomis vaik švietim kuo ankstesniame amžiuje, ypalabiausiai pažeidžiam asmen atžvilgiu4. Tod l šioje strategijoje išskirtinis d mesys skiriamas jauniems žmon ms ir siekiama tokireform , kurios „suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir sudaryt s lygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks gyvenime, sigyti“5.

Susir pinim jaun žmoni išsilavinimu Europos S jungoje lemia dideli ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai6 bei didelis strukt rinis jaunimo nedarbo lygis7. Išsam s tyrimai, atlikti ES šalyse, atskleidžia, kad ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos labai apriboja s kming jaunuoli integracij darbo rinkir visuomen : nedarbo lygis su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu yra gerokai aukštesnis, anksti pasitraukusieji iš švietimo sistemos paprastai dirba rizikingesn mis darbo s lygomis ir gauna mažesnius atlyginimus8. Prognozuojama, kad ši pad tis,reorganizuojantis žini ekonomik , tik sunk s: jau 2010m. žmon ms, turintiems tik pagrindin mokyklin išsilavinim , bus

1 Bendrasis pranešimas apie Europos S jungos veikl prieiga per internet :http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm

2 Wosmann L., Schutz, G., „Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitinataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet :http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=926039

3 Veiksmingum galima nusakyti ind lio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema laikoma veiksminga, kai ind lis užtikrina maksimalius rezultatus, Europos švietimo ir mokymo sistemveiksmingumas ir teisingumas, Europos Komisijos komunikatas, 2006, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

4 Ten pat.5 Bendrasis pranešimas apie Europos S jungos veikl , prieiga per internet :

http://europa.eu/generalreport/lt/20056 ES kas šeštas jaunas asmuo nuo 18 iki 24 m. anksti pasitraukia iš švietimo sistemos be jokios

kvalifikacijos ar tik su žemesniu nei vidurinis išsilavinimas. Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 69, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.

7 ES jaunimo nedarbo lygis yra 2,3 kartus didesnis nei suaugusi j (jaunimo nedarbo lygis 18,5 proc., kai bendras nedarbo lygis 9 proc.), Regional unemployment in the European unijon, Bulgaria and Romania 2005, psl.8, prieiga per internet : http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-DN-06-001/EN/KS-DN-06-001-EN.PDF

8 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 10 psl. prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

9

skiriama vos 15 proc. nauj darbo viet 9. Žemas išsilavinimo lygis taip pat turi neigiam tak kitiems socialinio gyvenimo aspektams: demokratiniam dalyvavimui, bendruomen s k rimui, tuo tarpu aukštesnis išsilavinimo lygis pagerina socialin integracij ,sanglaud ir traukt , gyvenimo kokyb , individuali ir visuomen ssveikat , sumažina nusikalstamum 10.

Lietuvoje, siekiant gyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos nuostatas ir sprendžiant jaunimo nedarbo11 ir emigracijos12

problemas, viena iš pagrindini valstyb s politikos kryp i taip pat yra jaunimo išsilavinimo ir kvalifikacij užtikrinimas bei traukimasdarbo rink . Viena iš svarbiausi jaunimo nedarbo priežas i yra g dži ir kompetencij tr kumas d l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Tod l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema šiuo metu yra laikoma vienu svarbiausispr stin dalyk , norint užtikrinti aukštesn žini , g dži ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius s kmingai integracijai žini visuomen s darbo rink .

Lietuvoje jaunimo integracijos darbo rink ir visuomenproblemos prad tos reflektuoti jau pirmaisiais Nepriklausomyb smetais. Nustatytas labai padid j s mokyklos nelankan i mokiniskai ius d l kritusio gyvenimo lygio, sumaž jusio mokymosi prestižo ir sutrikusios privalan i j mokytis apskaitos.13 Nors per paskutin dešimtmet mokini , gijusi pagrindin ir vidurinišsilavinim , dalis, palyginti su 16 ir 18 m. amžiaus gyventojskai iumi, padid jo14, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos pasekm s išlieka labai opios tiek jaunuoliams, patiriantiems socialin atskirt ir sidarbinimo sunkumus, tiek valstybei. Valstyb s išlaidos su kiekvienu pasitraukusiu iš švietimo sistemos mokiniu padid ja: tenka investuoti socialines pašalpas, integracijos ir papildomo mokymo programas15. B tina tokia švietimo politika, kuri skatint prevencini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos atžvilgiu priemoni taikym , optimaliai organizuot išsilavinimo gijim , tokiu b du mažindama švietimo sistemos nuostolius bei pilie i socialin atskirt .

9 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.2, prieiga per internet :ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

10 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.

11 Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis 2005 sudar 15,7 proc., kai bendras nedarbo lygis - 8,3 proc., http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1391

12 D l emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo: 2005 m. emigrant tarpe 20–24 met amžiaus jaunimas sudar 16,3 procento, kai 30–34 met amžiaus – 12,9 procento ir 35–39 metamžiaus – 8,8 procento, o 60 met ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9 procento, LR Statistikos departamentas, prieiga per internet : http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1750.

13 1993 m. Statistikos departamento duomenimis nesimok pradin s ir pagrindin s mokyklos klas se 9 proc. (24 t kst.) mokytis privalan i vaik (Pranešimas apie Žmogaus socialin raid Lietuvoje, 1995, 53 psl.).

14 Mokini , gijusi pagrindin išsilavinim , dalis palyginti su 16 m. amžiaus gyventoj skai iumi padid jonuo 74,5 proc. 1995 iki 88,5 proc. 2005 m., atitinkamai mokini , gijusi vidurin išsilavinim , dalis palyginti su 18 m. amžiaus gyventoj skai iumi padid jo nuo 45,7 proc. 1995 iki 77 proc. 2005 m. (Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 23 psl.).

15 Pasaulio banko duomenimis apie 20 proc. vis švietimo l š skiriama kartojantiems kurs ir palikusiems mokykl mokiniams, kuri ateit visuomenei tenka investuoti v liau, „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

10

1. 1 Tyrimo teorin s prielaidos

Pagrindiniai valstybin s švietimo politikos principai remiasi veiksmingumo (efektyvumo) ir teisingumo (lygyb s) reikalavimais. Mokslin švietimo politikos (taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos) analiz apima tiek šiprincip laikymosi vertinim , tiek santyk tarp j 16.

Veiksmingum galima nusakyti ind lio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema yra laikoma veiksminga, jei ind lis užtikrina maksimalius rezultatus. Santykinis veiksmingumas švietimo sistemose paprastai vertinamas pagal test ir egzaminrezultatus, o pla iosios visuomen s ir visos ekonomikos atžvilgiu – pagal priva i ir socialin gr žos norm 17.

Teisingum galima nusakyti kaip individ naudojimosi švietimo ir mokymo paslaugomis mast , vertinant pagal galimybes, prieinamum , s lygas ir rezultatus. Teisingose sistemose užtikrinama, kad švietimo ir mokymo rezultatai yra nepriklausomi nuo socialini ir ekonomini aplinkybi bei kit veiksni , galin isudaryti nepalankias s lygas švietimo atžvilgiu, taip pat kad užtikrinamos konkre ius asmens mokymosi poreikius atspindin ioss lygos18.

Dažnai manoma, kad politikos veiksmingumo ir teisingumo tikslai yra tarpusavyje nesuderinami. Vis d lto, patirtis rodo, kad žvelgiant iš platesn s perspektyvos teisingumas ir veiksmingumas iš ties stiprina ir papildo vienas kit . Neužtikrinant teisingumo principo, visuomen praranda švietimo naud , padid ja tiesioginiai ir alternatyv s kaštai valstybei. Šie kaštai yra išmatuojami pajammokes i praradimu, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo ir nusižengim bei socialin s paramos kaštais19. Tokiu b du,visuomen tur t b ti suinteresuota kuo ilgiau išlaikyti jaunuolius švietimo sistemoje. Tai yra mažiau nuostolinga nei v lesnisveikatos apsaugos ar socialin s paramos kaštai20.

Valstyb s intervencijos, kuriomis siekiama sumažinti su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos susijusias išlaidas,

16 Wößmann L., Schütz G. Efficiency and Equity in European Education and Training Systems. Analytical Report for The European Commission, 2006, p. 2.


18 Ten pat, p. 2. 19 JAV yra paskai iuota, kad bendrosios išlaidos vienam vidurin s mokyklos nebaigusiam aštuoniolikme iui

per vis jo gyvenim sudaro maždaug 450 t kst. USD (arba 350 t kst, EUR). ši sum yra traukiaminegauti pajam mokes iai, taip pat išlaidos, susijusios su didesne sveikatos apsaugos paslaug ir valstyb s pagalbos paklausa bei didesniu bendru ir nepilname i nusikalstamumu. Jei Jungtin jeKaralyst je aukštesn j vidurin išsilavinim tur t 1 proc. daugiau vis dirban i gyventoj , neturin ijokio išsilavinimo, d l mažesnio nusikalstamumo ir didesni pajam JK per metus gaut maždaug 665 mln. GBP ekonomin s naudos. Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.2, prieiga per internet : ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

20 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 11-13, prieiga per internet :

http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.

11

gali b ti ir teisingos, ir veiksmingos bei gali maksimaliai padidinti reali ir ilgalaik gr ž . Išd s ius investicijas tolygiai per žmogaus gyvenim , investicij žmogišk j kapital gr ža maž ja su asmens amžiumi (pav.1)21.

• Didžiausia gr žos norma, vertinant pagal vis gyvenim trunkan iomokymosi etapus, yra b dinga ankstyvos intervencijos programoms. Tai ypa veiksminga socialiai nuskriaust asmenatveju22:

• Ankstyvame amžiuje (darželyje, vidurin je ar profesin jemokykloje) investicij gr ža aukš iausia asmenims iš skurdžios socio-ekonomin s aplinkos.

• Nesiimant valstyb s intervencij , investicij gr ža su amžiumi maž ja spar iau asmenims iš skurdžios socio-ekonomin s aplinkos nei turtingos.

Nepakankam investicij ankstyv j mokym si pasekm s – didesn s išlaidos korekcin ms priemon ms v lesniuose gyvenimo etapuose. Šios išlaidos apima nusikalstamumo mažinimui, sveikatos stiprinimui, užimtumo didinimui ir kitoms socialin spolitikos priemon ms skirtas išlaidas ir yra kur kas mažiau



12

ekonomiškai naudingos23. D mesys ankstyvajai intervencijai yra pagr stas švietimo sinergetiniu efektu: investicijos vien švietimo etap padidina ne tik žinias, g džius ir kompetencijas per š etap ,bet ir sukuria pagrind tolesni g dži ir kompetencij gijimui.Ankstyvame amžiuje investicij švietim gr ža yra didžiausia, nes jos palengvina v lesn mokym si, o gr ža iš intervencij švietimv lyvoje paauglyst je ir vyresniame amžiuje yra žemesn , nes šiuo atveju yra solidži mokymosi pagrind tr kumas. Ekonomikos terminais, vyresniems žmon ms lieka mažiau laiko, per kurpasinaudot v lyvo švietimo rezultatais. Visgi tenka pabr žti, kad ankstyvosios intervencijos reikalauja ilgalaik s nuoseklios politikos, nes pozityvius rezultatus (gr ž ) galima gauti tik pra jus 20 ar 30 met 24.

Be to, v lyvas švietimas yra susij s ir su apsunkintu sertifikavimo procesu. Tod l neformalaus švietimo, ypa suteikian iokvalifikacijas, teisinimas yra labai svarbus. Tai labai svarbu stiprinant švietimo sistemos teisingum , nes daug socialiai nuskriaust asmen kompetencij ir g džius gyja neformalaus ir savaiminio švietimo b du. Papildom veiksmingum ir teisingumgalima užtikrinti, siekiant, kad bet kokio pob džio mokymasis b tteisintas, taip pašalinant mokymosi proceso „aklavietes”25.Suaugusi j švietimas yra labai naudingas tiek asmeniui, tiek visuomenei, ta iau ankstesni švietimo nes kmi ištaisymas yra brangesnis, nei ankstyvosios intervencijos26.

Valstyb s intervencijos gali b ti suskirstytos pagal skirtingus intervencijos lygius penkis tipus27:

1. Individualios pagalbos strategijos (jos reikalauja daugiau kompetencijos ir laiko s naud , ta iau yra žymiai veiksmingesn s ir labiau užtikrina teisingumo princip nei iniciatyvos mokyklos lygiu, nes suteikia pagalb tiesiogiai tiems, kuriems jos reikia).

2. Mokymo program iniciatyvos (šios programos skirtos ne tik žini perteikimui ir kognityvini g dži lavinimui, bet traukia ir emocin socialini g dži ir elgesio vystym ).

3. Mokykl organizaciniai poky iai (šie poky iai yra orientuoti vadovavimo gerinim , visos mokyklos bendruomen ssitraukim , bendradarbiavimo ir dalyvavimo skatinim ).


24 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 14, prieiga per internet :

http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.25 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo

sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.4, prieiga per internet :ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

26 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 154, prieiga per internet :

http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.27 A research raport “Innovation and best practices in schools: review of literature and practice”,

Department of education, training and youth affairs, 2001, p.4, prieiga per internet :http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm

13

4. bendruomen orientuoti si lymai (bendradarbiavimas su platesne bendruomene bei švietimo ir socialin s apsaugos intervencij suderinimas, kas užtikrina tiek veiksmingum , tiek teisingumo principo gyvendinim .

5. Sisteminiai poky iai (veiksmingiausi poky iai yra susij su švietimo infrastrukt ros gerinimu bei švietimo ir socialin s,sveikatos apsaugos, teisingumo sistem veiklos koordinavimu).

Kaip viena iš esmini intervencijos kryp i ir svarbiausiveiksmingum ir teisingum užtikrinan i veiksni taip pat yra vardinama mokytoj parengimo kokyb , j patirtis ir motyvacija, taip pat j naudojami pedagoginiai metodai. Mokytojai, bendradarbiaudami su t vais ir vaik gerov s tarnybomis, gali vaidinti svarbiausi vaidmen , užtikrinant labiausiai socialiai nuskriaust j traukim . Tai ypa veiksminga, jei mokyklose vykdomos nuolat atnaujinamos pedagoginiais tyrimais pagr stosintegracijos programos28.

Šios teorin s prielaidos yra apibendrintos G. Withers ir J. Russell Intervencijos modelyje29, kuris pateikia holistin (nefragmentuot )prieig prie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos sprendimo ir traukia tiek prevencij , tiek intervencij 30.Šis modelis apima tiek mokykl ir švietimo sistemos strukt rinesreformas, tiek sveikatos ir socialin s paramos teikim , susiet su mokyklomis. Pagrindiniai prevencijos ir intervencijos programprincipai, užtikrinantys prevencin s politikos veiksmingum ir teisingum , pagal š model yra šie:

1. Program rezultatai turi b ti nukreipti tiek individ , tiek bendruomen , neleidžiant susieti problemas tik su individu.

2. Ankstyva prevencija. 3. Orientacija kompleksin problem sprendim , o ne specifini

problem šalinim .4. Atsparumo rizikos veiksniams didinimas per apsaugini

veiksni , toki kaip šeimos ir mokyklos suartinimas, stiprinim .5. Orientacija kompleksinius socialin s aplinkos (šeimos,

mokyklos, bendraamži , bendruomen s) poky ius.6. Daugiakomponentin strategija, nes vienas komponentas n ra

veiksmingas, jei pritaikomas atskirai nuo kit .7. Integruotos paslaugos per glaud bendradarbiavim tarp

švietimo, sveikatos, šeimos ir socialin s apsaugos specialist .8. Ankstyvas problem identifikavimas per vaik ir jaunuoli

steb jim .


29 G. Withers ir J. Russell modelis pateiktas ir cituojamas leidinyje „A research raport “Innovation and best practices in schools: review of literature and practice”, Department of education, training and youth affairs, 2001, p.23-24, prieiga per internet : http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm.

30 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, psl. 23, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

14

9. Individualizacija, nes kiekvienas jaunas asmuo turi savo unikali poreiki bei galimybi ir atitinkamai problem , kurios didina ankstyvojo pasitraukimo rizik , rinkin .

10. Pozityvi, skatinanti, atliepianti kult ra, užtikrinanti saugumo ir pagarbos poj ius.

11. Program planavimas, vystymas ir poveikio vertinimas. 12. Jaunuoli ir j t v /glob j dalyvavimas program planavime,

vykdyme ir vertinime.13. Personalo (mokytoj , socialini darbuotoj ir pan.) kokyb yra

esminis veiksnys program gyvendinimo s kmingumui.14.Vaik ir jaunimo stiprybi akcentavimas, program

gyvendinimo l kes i susiejimas su šiomis stipryb mis,pripažinimu, s kmi pabr žimu.

15.Mokymosi patirties suteikimas, traukiant tiek moksl žinias, tiek socialinius ir asmeninius g džius, profesinius g džius ir siekius, fizinius ir rekreacinius geb jimus per dalyvaujant ir interaktyv mokym si.

16.Mokymosi proceso sisteminis steb jimas, suteikiantis pagrindtoliau planuoti, mokyti ir priimti sprendimus.

17.Atsiskaitomyb apie program pasiekimus jaunuoliams, t vams/glob jams, bendruomenei ir vyriausybei.

18. Program trukm tur t b ti pakankama, kad b t sulaukta pozityvi rezultat , bet nesukelt priklausomyb s efekto.

19. Prevencini program t stinumas per vis mokymosi laik kaip kontrastas vienkartiniams veiksmams.

20.Resurs paieška, nes programos tam, kad b t efektyvios, turi b ti adekva iai apr pintos.

Tyrimo tikslas yra išnagrin ti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politik Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas d l šios sistemos stiprinimo.

Tyrimo objektas yra ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika Lietuvoje. Bus nagrin jamaprevencijos sistema, j sudarantys agentai, j funkcijos, taikomos prevencin s priemon s bei tarpusavio bendradarbiavimas.

Tyrimo uždaviniai:

Išanalizuoti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos teisin baz ( statymus,sakymus ir kt.). Išanalizuoti ankstyvojo iškritimo prevencinsistem , skirt asmenims iki 18 met , bei asmenims nuo 18 iki 24 – nustatyti pagrindinius prevencini priemoni formavimo, taikymo bei koordinavimo agentus.Išanalizuoti, kokios yra ir kaip taikomos ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos intervencijos (prevencin s priemon s) tikslini grupi atžvilgiu, ir nustatyti, kokias dar tikslines grupes ir joms taikomas prevencines priemones galima išskirti.

1. 2 Tyrimo tikslas ir uždaviniai

15

Išanalizuoti šiuo metu vykdomus ir ES SF finansuojamus projektus, skirtus iškritimo iš švietimo sistemos prevencijai. Nustatyti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencin s politikos silpn sias ir stipri sias grandis bei pateikti rekomendacijas d l ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tobulinimo.Pateikti rekomendacijas, kaip panaudoti ES SF param ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos stiprinimui.

Tyrimo metu yra taikomi šie duomen rinkimo b dai:

Su ankstyvuoju iškritimu iš švietimo sistemos susijusi statym , sakym bei kit teisini aktanaliz .Duomen apie iškritusius iš švietimo sistemos ir jiems taikomas prevencines priemones analiz .ES SF projekt , skirt iškritimo iš švietimo sistemos prevencijai, analiz .Tyrim , nagrin jan i ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos priežastis bei prevencij , analiz .Interviu su ekspertais ir suinteresuotomis grup mis.

Šiame tyrime yra naudojami tiek pirminiai, tiek antriniai informacijos šaltiniai (išsamus aprašymas 1 ir 2 prieduose). Pirminiai šaltiniai:

1. Interviu su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos ekspertais bei suinteresuotomis grup mis, atskleidžiantys esmines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos Lietuvoje prielaidas, prevencin s politikos pagrindinius principus bei numatomas priemones, padeda vertinti jau gyvendinam priemoniveiksmingum bei atskleidžia tr kstamas priemones. 2. Pagrindiniai strateginiai ir teisiniai ES ir Lietuvos švietimo politikos dokumentai, atspindintys prevencin s politikos formavimo principus.3. Statistikos duomenys, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo rodiklius bei reiškinio mastus. 4. Pažymos d l privalomojo mokymo užtikrinimo, atskleidžian iospatikrinimus rezultatus31, nustatan ius kurso kartojimo bei mokininubyr jimo b kl , taip pat, kaip vykdomas kurso kartojimo, mokini nubyr jimo atvej forminimas ir teisinimas, kaip gyvendinama kurso kartojimo ir mokini nubyr jimo prevencija.

31 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-09-29 sakymu Nr. ISAK-1542 „D l Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 12 d. sakymo Nr. ISAK-14 „D l valstybin sšvietimo politikos gyvendinimo 2004 met prieži ros tem ir vykdymo termin tvirtinimo“ pakeitimo”.

1. 3 Tyrimo metodika

1. 4 Tyrimo šaltiniai

16

Antriniai šaltiniai:

1. Lietuvoje ir užsienio šalyse atlikti tyrimai, padedantys ištirti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos ir švietimo sistemos strukt rini tr kum nulemtas mokyklos nelankymo priežastis. Šie tyrimai nustato t v , mokytoj ir pa ivaik nusakomas mokykl nelankymo priežastis ir prevencijos galimybes.2. Projekt , finansuojam iš ES strukt rini fond , aprašymai, pateikiantys informacij apie Lietuvos švietimo politikos prioritetus ir gyvendinimo priemones, kurios projekto s km s atvejais gal ttapti pagrindu švietimo politikos formavimo ir gyvendinimotobulinimui.

Šiame tyrime remiamasi kitais tyrimais, tod lanaliz riboja jau pateiktos informacijos kiekis, gavimo b das, šaltinio prieinamumas (pvz.: apie 2006 m. tyrimus yra žinoma tik iš j pristatymkonferencijose).Tr ksta išsami kiekybini tyrim , kurie leistpatikrinti kai kurias hipotezes (pvz.: kurso kartojimo s sajas su nubyr jimu). Medžiagoje, kuri mes analizuojame, daugiausiai aptariama vaik iki 16 m. ir besimokan i bendrojo lavinimo mokyklose situacija bei jiems taikomos priemon s.Apie vyresnius nei 16 m. tyrim beveik n ra32,surinkta tik Eurostato ankstyvo pasitraukimo apibr žim atitinkanti statistika, kuri pla iauneanalizuojama.Dauguma projekt , finansuojam iš ES strukt rinifond , veiklos yra tik pus jusios, tod l sunku vertinti j veiksmingum . Vis projekt veiklos rezultatuose yra numatomas prevencinimechanizm ar modeli suk rimas, ta iau šiuo metu toki modeli aprašyta n ra, kas apriboja jpoveikio švietimo politikai analiz s galimybes.

32„Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

1. 5 Metodiniai keblumai

17

2. ANKSTYVASIS PASITRAUKIMAS IŠ ŠVIETIMO

SISTEMOS – S VOKA, TIKSLIN S GRUP S IR

MASTAI

Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos yra siejamas su jaun žmoni konkuravimo galimybi darbo rinkoje, produktyvumo ir gyvenimo lygio sumaž jimu bei nematerialiniais nuostoliais – maž jan iu pasitenkinimu gyvenimu, mažesn mis sveikatos apsaugos galimyb mis, žemesniu vaik gerov s užtikrinimu ir pan.33. Dideli anksti pasitraukusi iš švietimo jaun žmoni skai iaineigiamai veikia valstyb s ekonomin ir socialin gerov . Valstyb sinvesticijos ši jaunuoli ankstesn švietim nepasiekia tikslo, did ja nauj išlaid poreikis d l socialini , bedarbyst s ir kitpašalp tokiems jaunuoliams ir j šeimoms. Be to, valstyb patiria žmogišk j ištekli , kvalifikuotos darbo j gos nuostolius. D lankstyvojo pasitraukimo l tesnis aukštos kvalifikacijos žmoniskai iaus did jimas, mažesnis darbo našumas ir produktyvumas, l tesnis nauj žini ir technologij k rimas bei naudojimas stabdo valstyb s makroekonominius siekius stiprinti žini ekonomik ir konkuruoti globaliame kontekste. Tod l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika ir jos priemoni taikymas tampa vienu iš esmini švietimo politikos prioritet .

Siekiant išanalizuoti šiuo metu veikian i ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik , jos teisin baz ir gyvendinamas priemones, kuri pagalba b t mažinami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai, ir pateikti rekomendacijas d l jos tobulinimo, svarbu apibr žti „ankstyvojo pasitraukimo“ iš švietimo sistemos s vok , ankstyvojo pasitraukimo tikslines grupes bei mastus.

Lietuvos Respublikos prevencin je politikoje n ra suvienodintos „iškritimo“ iš švietimo sistemos terminologijos. Pats terminas „iškrit “34 iš švietimo sistemos yra gan tinai problemiškas ne vien kalbos kult ros35, ta iau ir prasm s atžvilgiu. Jis susij s su asmens nes kme. Šiame tyrime si loma naudoti s vok – „pasitraukimas“

33 Wosmann L., Schutz, G., „Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitinataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet :http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=926039

34 „iškrit “ iš švietimo sistemos - tai daugiau vertinys iš angl kalbos - „school dropouts“. 35 Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, ši s voka yra

kritikuojama kalbinink , taip ji n ra vartojama prevencin je politikoje, sietinoje su mokyklos nelankymu. Naudojamos s vokos „Mokyklos nelankantis vaikas“, „prastai lankantis vaikas“.

2. 1. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos terminologijos apžvalga

18

iš švietimo sistemos36. Ši s voka yra platesn nei „mokyklos nelankantis vaikas“, nes apima ir asmenis, turin ius daugiau nei 18 m., tuo tarpu s voka „mokyklos nelankantis vaikas“ taikoma vaikams iki 16 met imtinai. Taip pat ankstyvojo pasitraukimo s voka, lyginant su „iškritimu“, leidžia perkelti d mes nuo nes km s situacijos prie asmens poreikio.

Svarbu atsižvelgti tai, kad „mokyklos nelankymo“ ar „iškritimo“ prevencijos politikoje nepakankamai išryškinami du skirtingi pasitraukimo iš švietimo sistemos b dai: asmuo gali pats s moningai pasitraukti iš švietimo sistemos, jeigu ji n ra paj gi tenkinti jo poreiki , kita vertus – asmuo gali b ti išmestas iš švietimo sistemos. Išmesti iš mokyklos vaikai taip pat fiksuojami kaip „pasitrauk “, „iškrit “ ar „nelankantys“. Šiame tyrime vartojama s vok – „ankstyvasis pasitraukimas“ - apima taip pat „mokyklos nelankym “, nes anksti pasitraukiantis iš švietimo sistemos asmuo vis pirma pradeda nelankyti mokyklos.

Šiuo metu greta egzistuoja keli skirtingi apibr žimai, kuriuose skirtingai formuluojama, koks asmuo laikytinas „iškritusiu“ iš švietimo sistemos (žr. 1. lentel ). Problemai apibr žti dažniausiai pasitelkiamos šios s vokos:

„Mokyklos nelankantys vaikai“; „Prastai lankantys vaikai“; „Epizodiškai lankantys vaikai“; „Iškrit iš švietimo sistemos“; „Anksti pasitrauk iš švietimo sistemos“ ir pan.

„Iškritimas“ iš švietimo sistemos Lietuvoje dažniausiai apibr žiamas pagal kelis kriterijus:

Amži ;Išsilavinimo pakop (t.y. ne gytas tam tikro išsilavinimo lygio sertifikatas); Praleist pamok skai i .

Svarbu pabr žti, jog n ra vieno apibr žimo, kuris apimt visus tris kriterijus. Svarbiausiuose dokumentuose, sietinuose su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika, pagrindinis d mesys skiriamas amžiaus ribai, atsižvelgiant tai, jog Lietuvoje švietimo statymu reglamentuotas privalomas mokymasis iki 16 met .

36 „Ankstyvojo pasitraukimo” iš švietimo sistemos s voka taip pat atliepia anglišk s vok “early school leavers”, naudojam aptarti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas bei prevencijos politik .

19

1. lentel . Lietuvos Respublikos prevencin je politikoje naudojami „iškritimo“ iš švietimo sistemos apibr žimai.

„Iškritusiojo“ iš švietimo sistemos

apibr žimas

Šaltinis Tr kumai

„Iškritusieji“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenys – vaikai ir suaugusieji, ne gijpagrindinio išsilavinimo pažym jimo, taip pat mokiniai ir studentai, „iškrit “ iš profesinio mokymo staig ,mokslo ir studij staig ir ne gij kvalifikacijos, reikalingos patekti darbo rink .

Gair s pareišk jamspagal Lietuvos 2004 – 2006 met bendrojo programavimodokumento 2 prioriteto „Žmogišk j išteklipl tra“ 2.4 priemon„Mokymosi visgyvenim s lygpl tojimas“37, 2 psl.

Nediferencijuojamatarp vairi išsilavinimo pakop .

Nesusieta su amžiaus grup mis

Mokyklos nelankantys vaikai – tai vaikai, kurie pedagogtarybai pasi lius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldyb s švietimo padalinio rašytin sutikimišbraukti iš mokini s raš ,taip pat tie, kurie mokyklos turimais duomenimis tur tlankyti, bet nelanko.

D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 metapskaitos tvarkos patvirtinimo/LietuvosRespublikos vyriausyb snutarimas 1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 88938

Neatsiejama – mokyklos nelankymas kaip spr stina problema bei pašalinimas iš mokyklos kaip administracinio poveikio priemon .

Apibr žimasnekonkretus, nenurodoma:

kiek pamok praleid sasmuo laikomas nelankan iu;kokia s saja su amžiumi bei mokymo pakopa

Nuo 6-7 iki 16 met amžiaus vaikai ir paaugliai, iškrit iš švietimo sistemos yra laikomi nelankan iais.

„Lietuvos švietimas“ 200239, 141 psl. (Leidinyje „Lietuvos švietimas skai iais 2006“ jau nebepateikiamas apibr žimas, ta iaupateikiama statistika iki 16 met 40; „Lietuvos švietimas skai iais“, 44 psl.)

D mesys amžiaus grupei, o ne tam tikros pakopos išsilavinimo gijimui.

Nenurodoma, kiek pamok praleid svaikas laikomas nelankan iu.

Nesimokantis vaikas – tai vaikas nuo 7 iki 16 met( skaitant ir šešiame ius, kuriems tais kalendoriniais

Pagal vaiko teisiapsaugos kontrolier sseime si lomsavivaldyb s teritorijoje

Vaiko teisi apsaugos kontrolier s si lomas apibr žimas – tiksliausias palyginus su

37 Gair s pareišk jams pagal Lietuvos 2004–2006 met Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „žmonišk j ištekli pl tra“ pagal 2.4 priemon „Mokymosi vis gyvenim s lyg pl tojimas“, Prieiga per internet :http://www.phare.lt/docs/ESF/naujienos/konkursas%20BPD%202.4/Gaires%20pareiskejams%202.4%20priemonei.doc

38D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo,1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 889, Vilnius, Prieiga per internet :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=

39 Nelankantys mokyklos mokyklinio amžiaus vaikai, Lietuvos švietimas, 2002, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/ls084.pdf

40Lietuvos švietimas skai iais 2006, Prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/lietuvos%20svietimas%20skaiciais.pdf

20

metais sueina septyneri), neintegruotas n vien iš mokini duomen bazi arba registruotas duomen baz ,ta iau daugiau kaip vienm nes be pateisinamos priežasties nesimokantis pagal privalomojo švietimo programas vaikas.

gyvenan i vaikapskaitos tvarkos aprašo projekt , kuris sigaliotnuo 2007 met

naudojamais mokyklos nelankymo prevencin je politikoje. Visgi jame taip pat akcentuojamas vaiko amžius, o ne tam tikros išsilavinimo pakopos gijimas.

sakyme „D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo“41 suformuluotas apibr žimas yra abstraktus, tad mokyklose, kuri surinkti duomenys apie iškritusius iš švietimo sistemos asmenis patenka LR Švietimo ir mokslo ministerijos vedam iškritusi j iš švietimo sistemos apskait , interpretuojami skirtingai. Tai apsunkina problemos mast ir prielaid supratim .

2006 metais apskri i viršinink administracij valstybin sšvietimo prieži ros tarnybos patikrino vaik iki 16 met privalomo mokymo užtikrinimo b kl Kazl R dos, Jonavos, Birž , Šiaulirajon savivaldyb se. Tikrinim ataskaitose nurodoma, kad nesant tikslaus apibr žimo, kokius vaikus laikyti „mokyklos nelankan iaisvaikais“, mokyklos pa ios sprendžia, kiek pamok praleidus vaiklaikyti nelankan iu42. Kai kuriose mokyklose nelankymo kriterijumi tampa neatestuot mokini skai ius, kuris neatspindi bendros lankomumo situacijos, tik parodo gilias lankomumo problemas43.Pvz.: Jonavos rajono mokyklose stebima tokia ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos duomen fiksavimo praktika44:

mokiniui, per pusmet praleidusiam 30 nepateisintpamok , taikomos poveikio priemon s;mokiniai, nelank mokyklos be pateisinamos priežasties dvi savaites ir ilgiau, laikomi nelankan iais mokyklos;

41 D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos vyriausyb s nutarimas 1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 889, prieiga per internet :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=

42 Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22;Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22;Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 2 – 4 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf;Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, 2 – 3 psl., prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

43 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 3 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf

44 Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2-3 psl., prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22

21

mokiniai, praleid 30 pamok per m nes be pateisinamos priežasties laikomi blogai lankan iaismokykl ;„nelankantis mokinys“ - rašytas ab c lin knyg ,bet nelankantis mokyklos;„epizodiškai lankantis“ – kai mokinys mokyklateina 3-5 dienas per m nes ;„blogai lankantis“ – mokinys, kuris per trimestrpraleidžia 10 mokslo dien be priežasties.

Išspr sti terminologin painiav yra svarbu, kad gal tume suvokti ankstyvojo pasitraukimo problemos mastus ir numatyti priemones šiai problemai spr sti. Statistika fiksuoja mažus nelankan i vaikskai ius, ta iau atlikus patikrinimus savivaldyb se aišk ja, kad blogai lankan i arba vengian i lankyti mokykl mokini skai iusauga. Terminologinis aiškumas ir vieningumas reikalingas tam, kad b t užtikrinama pagalba visiems jos reikalingiems mokiniams.

Vieno bendro apibr žimo, kur naudot visos su „iškritimo“ prevencija susietos žinybos, poreikis yra sietinas ir su integraciniais Lietuvos Respublikos politikos ES atžvilgiu tikslais bei su b tinybešalims nar ms teikti išsamius, palyginamus duomenis apie švietimo b kl . Tam reikalingas viening švietimo kokyb s rodikli sistemos formavimas45 (apie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo šiuo metu naudojamus rodiklius žr. šios studijos poskyr 2. 3. „Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistika“).

Šiuo metu rengiamas valstybin s vaik gr žinimo mokyklas programos projektas, kuriame pasi lyta nauja mokyklos nelankan i vaik apibr žtis46. Vaik sugr žinimo mokyklas programos projekto bendrosiose nuostatose nurodoma, jog nelankantis mokyklos vaikas – tai vaikas, kuris nesimoko pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir yra iki 16 metamžiaus; o nereguliariai mokykl lankantis vaikas – tai vaikas, kuris yra mokyklos s rašuose ir per tris m nesius praleido daugiau kaip tre dal pamok be pateisinamos priežasties. Matyti, kad v lgiyra koncentruojamasi ties privalomojo mokymosi amžiumi, o ne pagrindini žini ir g dži gijim . Be to, programos gyvendinimoir vertinimo kriterijuose lieka tik mokyklos nelankan i vaikskai ius, o nereguliariai mokykl lankan i vaik skai ius kaip vertinimo kriterijus lieka nepamin tas.

Tikslin s prevencijos grup s susiaurinimas iki 16 met turi tr kumd l žemiau nurodyt priežas i :

Europos S jungos švietimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin je politikoje d mesys skiriamas visiems asmenims iki 25 met , gijusiems pagrindinišsilavinim ir toliau nesimokantiems. Siekiama, kad jaunas žmogus ugdyt g džius jo galimybes atitinkan iais b dais ir per švietim integruot si visuomen .

45 „Nacionalin s monitoringo sistemos švietimo kokyb s rodikli poreiki tyrimas“ 1 psl. , prieiga per internet : http://www.pedagogika.lt/naujienos/poreikiu%20analize.doc

46 Vaik gr žinimo mokyklas programos projekto 2006.06.22 versija, pateikta tyrimo vykdytojams LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

22

Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18 met .Kurs kartojantys („antrame iavimo“ „tre iame iavimo“situacija) asmenys sulauk 16 met , ta iau ne gijpagrindinio išsilavinimo nebelaikomi prevencin s politikos objektais.Profesin s ir kitos mokyklos, suteikian ios pagrindin ir/ar vidurin išsilavinim . Daugelis profesinio mokymo programreikalauja pagrindinio mokslo atestato. Profesin se ir jaunimo mokyklose daugelis mokini , besimokan i pagal pagrindinio išsilavinimo program , yra vyresni nei 16 m.

Šioje studijoje ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos siejamas su dviem amžiaus grup mis, ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu:

Vaikai nuo 6 – 7 iki 18 met , kuriems gresia „iškritimas“ (bent vien m nes nesimoko) arba jie jau yra „iškrit “ iš švietimo sistemos. Jaunuoliai nuo 18 iki 24 met imtinai, turintys žemesn nei vidurinis išsilavinimas ir toliau nesimokantys.

Toliau bus akcentuojama, jog kiekvienas vaikas, besimokantis mokykloje ir dar nepatiriantis didesni sunkum , yra prevencin spolitikos objektas. Aukš iau išskirtos grup s pasirinktos, siekiant pabr žti, jog prevencin politika netur t apsiriboti vaikais iki 16 m.

Nors ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikoje n ra tiksliai suformuluot kriterij , kuriais remiantis asmuo yra priskiriamas ankstyvojo pasitraukimo rizikos grupei, mokykl veikloje47 ryšk ja tendencija mokyklos nelankym sieti su „prevenciniais“, „rizikos grup s“ vaikais. Identifikavus mokinius, priskirtinus „rizikos grupei“, juos nukreipiamas prevencinis darbas48.

Dažniausiai „rizikos grupei“ priskiriamos tokios grup s:

Vaikai ir jaunuoliai, padar nusikaltimus ar teis spažeidimus, teisti, nelankantys mokyklos, linkvalkatauti, turintys psichologini problem . iapriskyrimo „rizikos grupei“ indikatoriumi tampa elgesio problemos.Vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena šeimose apibr žiamose kaip „problemin s“ ir/ar „socialin s

47 Remiantis patikrinim ataskaitose teikiama informacija. 48 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl

mastus bei prevencij , 2005, 7 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc, Pasak Sietuvos vidurin smokyklos socialin s pedagog s Danguol s Janušien s, „prevencinis“ vaikas – kiekvienas vaikas, ta iaudaugiausiai dirbama su jau problem turin iais vaikais, jie vadinami „prevenciniais“. Mokyklos nelankan i vaik , ekspert s nuomone, negalima vertinti kaip vienalyt s grup s.

2. 2 Tikslin s grup s

23

rizikos“ (beje, atskirai skai iuojami vaikai augantys problemin se ir atskirai asocialiose šeimose)49. iaindikatorius – socialin aplinka. Vaikai ir jaunuoliai, turintys speciali j poreiki -turintys koki nors gimt ar gyt sveikatos sutrikim 50, kurie tampa vaik priskyrimo rizikos grupei indikatoriumi.

Mokyklos nelankan i vaik sugrupavimas tik pagal min tas rizikos grupes n ra tinkamas. Ekspertini interviu metu išaišk jo51, kad mokyklos nelankantys vaikai nesudaro viening pagal socialines demografines ar psichologines charakteristikas grupi , mokykllankyti nustoja ir pasiturin iose šeimose augantys vaikai. Taip pat svarbu atsižvelgti tai, jog šeimos, kurioje auga vaikas „normalumas“ yra santykin kokyb . Pasikeitus socialinei situacijai, šeima gali peržengti menam normalumo – nenormalumo rib . Tai, jog n ra vientiso, tipiško vengian io lankyti mokykl vaiko paveikslo, t.y., jog nelankym lemia individualus priežas ikompleksas, pabr žiama ir 2005 matais atliktame tyrime „Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai“ (Civinskas ir kiti, 2006, 18).

Speciali j poreiki vaik taip pat negalima vienareikšmiškai vardinti kaip rizikos grup s tik d l to, kad jie turi koki nors gimtar gyt sveikatos sutrikim 52. Speciali j poreiki turintys mokiniai 2004-2005 mokslo metais sudar 10,4 proc. vis bendrojo lavinimo mokykl mokini . J šiek tiek padaug jo, palyginus su 2002-2003 m. (9,6 proc.). 2005-2006 m. tik 12,7 proc. speciali j poreikiturin i mokini mok si specialiosiose ar sanatorin se mokyklose, likusieji yra integruoti bendrojo ugdymo klases53. Specialieji ugdimosi poreikiai neb tinai yra tikroji ar vienintel mokyklos nelankymo priežastis. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, vaikas, turintis speciali j ugdimosi poreiki gali nelankyti mokyklos tod l,jog jo neleidžia t vai arba gyvena skurdžioje socialin je aplinkoje. Neretai speciali j poreiki turin i mokini grup patenka ir jneturintys, bet su elgesio ir emocij sutrikimais ir kilusieji iš skurdžios socialin s aplinkos54. Tokiu b du, rizikai pasitraukti iš švietimo sistemos prielaidas sudaro ne tiek patys sveikatos

49 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokyklmastus bei prevencij , 2005, psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc; Nurodoma: „Visose tikrintose mokyklose sudaryti rizikos grup s mokini , delikventiško elgesio mokini bei problemini šeim s rašai.Rizikos grup s mokini elgesys yra stebimas ir stengiamasi kiek galima daugiau su šiais mokiniais dirbti individualiai.“

50 Lietuvos švietimas skai iais 2006, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl.15. 51 Negalima skirstyti – „normali“ – „nenormali“ šeima, - teigia Sietuvos vidurin s mokyklos socialin

pedagog Danguol Janušien , - normalumo riba yra trapi. Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert sTatjanos erniavskien s, nemažai problem patiria ir turtingos šeimos. Mokyklos nelankymas n ra vien socialiai remtinose šeimose augan i vaik ir jaunuoli problema. „Šiandienai normali šeima, rytoj jie išsiskyr . Ir jau nenormali šeima. O kas ken ia? Vaikai. Ir ne kiekvienas vaikas gali tai išgyventi.“ Pasak nepilname i reikal inspektor s Nomedos Cibarauskien s, „kai matai neprieži r , šeimos kontrol sstok , apleistum – lengviausias variantas. Yra pakankamai atvej , kai vaikas nelanko mokyklos, o šeima m s vis klasikiniu poži riu normali.“

52 Teigiama, kad apie 10 proc. vaik raida vairiose šalyse yra sutrikusi (Ališauskas, cituojamas Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl.36.).

53 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 60 psl. 54 Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl.37.

24

sutrikimai, kiek nepakankamas mokykl pritaikymas speciali jporeiki turintiems vaikams, nepakankamos mokytojkompetencijos dirbti su jais bei netiksli ar nesavalaik diagnostika.

Tod l, svarbu akcentuoti tai, kad prevencin s priemon s tur t b titaikomos ne skirstant vaikus grup mis pagal tam tikr jiems priskirt požym – auga asocialioje šeimoje, yra link nusikalsti ar turi speciali j poreiki , o sukurti toki aplink bei formuoti pagalbos sistem , jog kuo anks iau b t identifikuotos mokiniui kylan ios problemos, galin ios paskatinti mokyklos nelankym .

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos siejimo su „rizikos grup s“ vaikais praktika turi kelet kit esmini tr kum :

Vaikai priskiriami konkre iai grupei kaip „prevenciniai“55 – n ra individualizuojamas vaiko patiriam sunkum pob dis.Vaikai yra vardijami kaip esmingai besiskiriantys nuo kit vaik ir traktuojami kaip grup , ir tokiu b du tarsi izoliuojami nuo bendraamži grup s.2004 metais atliktame, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytame tyrime „Delinkventai Lietuvos mokyklose“ nustatyta, jog mokiniai linknebendrauti su tais, kurie laikomi delinkventais56.Atsižvelgiant tai, jog pripažinimas bendraamžigrup je labai svarbus vaiko psichologiniam saugumui – tokia praktika gali tur ti neigiampasekmi 57.Iš darbo su „prevenciniais“ vaikais praktikos58

ryšk ja, kad dažnai pati švietimo sistema n rapritaikyta vairi poreiki vaikams (pvz.: vaikas yra link s praktin mokym si, o toki orientacijatitinkan ios dualinio mokymo sistemos ar bent tam tikr mokymo metod n ra).

Anksti pasitraukusi iš švietimo sistemos ir „rizikos grup s“mokini tapatinimas yra b dingas ne vien Lietuvos situacijai. Studijoje „Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokyklos mokini skai i apžvalga“ mokymosi sunkumai susiejami su blogu elgesiu, jame taip pat diferencijuojami paliekan i j švietimo sistem tipai pagal rizikos grupes59:

55 Svarbu atsižvelgti tai, kad, kaip jau min ta, šis apibr žimas yra abstraktus, n ra iki galo aišku, pagal kokius požymius vaikas yra vardijamas kaip „prevencinis“, kita vertus – užuot vardijus ar priskyrus vaik tam tikrai grupei, vert t pad ti spr sti jam kylan ius sunkumus.

56 „Delinkventai Lietuvos mokyklose“, 2004, 47 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/AtaskaitaDelinkventai.doc

57 Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, sunku nustatyti rib ,nuo kurios vaikas tampa „probleminiu“, tod l dirbti reikia su visa grupe vaik , neišskiriant vieno j kaip nusiženg lio. Atskyrim , kaip sukeliant problem vardija ir Senamies io vidurin s mokyklos psichologZofija Salietis.

58 Socialiniai pedagogai su „rizikos grup s“ mokiniais dirba individualiai, veda socialini ir gyvenimo g dži užsi mimus, organizuoja grupinius užsi mimus. Pažyma apie programos kartojimo ir mokininubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij , 2005, 7 psl., prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc

59 „Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokyklos mokini skai i apžvalga“, prieiga per internet : http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc

25

Jauni žmon s iš asociali šeim , kuriems stinga socialini g dži ;Nepriklausomi k rybingi jauni žmon s, dažniausiai iš pasiturin i šeim , kurie atmeta akademinstrukt r ; praktin veikl orientuoti jauni žmon s, paprastai

besidomintys nekvalifikuotu darbu. Šis tipas siejamas su mokymosi sunkumais bei blogu elgesiu; Tautini mažum atstovai, sunkiai besiintegruojantys mokyklos aplink ;Kritin se situacijose (pvz.: n štumo atveju) esantys asmenys, kuri t vai mažai domisi vaiko pasiekimais mokykloje.

Viename naujausi tarptautini tyrim , analizavusiame ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos (vartojamas terminas earlyschool leavers) situacij Europoje bei 4 ne Europos šalyse (JAV, Kanadoje, Australijoje bei Japonijoje) atsisakoma tokios tikslinigrupi tipologijos. ia pateikiami šeši anksti pasitraukusi(„iškritusi “) iš švietimo sistemos asmen tipai60:

Pozityv s paliekantieji. Pasitrauk iš švietimo sistemos, nes pasirenka profesin karjer ,sidarbinant arba amato mokym si (pameistryst ).Savalaikiai paliekantieji. Darbas pasirenkamas kaip pirmenyb mokyklos atžvilgiu. Tokiems gali reik tiantros galimyb s gr žti mokytis. Numatomi, b simi paliekantieji, kurie nor t palikti mokykl , ta iau stokoja galimybi , k pasirinkti be mokyklos. J situacij gali pagerinti geresni mokytojo – mokinio santykiai, suderintas mokymo planas.Su aplinkyb mis susij paliekantieji. Palieka mokym si ne d l mokymosi tiksl ar problem , o d l šeimos poreiki . Novatoriška prieiga, lankstus lankymas, galimyb derinti darb ir moksl gali pad ti juos išlaikyti. Netek noro, nusivyl paliekantieji. Blogi mokymosi pasiekimai. Blogai mokosi ir praranda susidom jim . Gali pad ti lankstesn mokyklos politika, mokymosi programa. Atitol , susvetim j paliekantieji. Gali pad tiužimtumas bendruomen je, programos po pamok .

Toks pasitraukian i j iš švietimo sistemos skirstymas yra orientuotas ne grup s požym (pvz.: auga „asocialioje“ šeimoje), o konkretaus vaiko poreikius. Perkeliant d mes nuo grup s

60 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 57 psl. prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

26

požymi prie konkretaus vaiko nelankymo priežas i ir poreiki ,prevencin politika gal t b ti efektyvesn .61

Lietuvos ir užsienio šali tyrimai atskleidžia, kad mokyklas paliekan i vaik negalima vienareikšmiškai tapatinti tik su „rizikos grup s“ vaikais62, tod l prevencin s priemon s tur t b tiskirtos ne tiek pagal „rizikos grupes“, kiek pagal skirtingas mokyklos nelankymo priežastis bei asmens poreikius, siekiant formuoti efektyvi iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politik ir mažinti iškritimo iš švietimo sistemos mastus.

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastas yra vienas reikšming švietimo sistemos kokyb s ir veiksmingumo rodikli ,sietinas su lygi galimybi mokytis užtikrinimu visiems vaikams Pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus šiuo metu galima nustatyti pagal penkis rodiklius. Duomen rinkimas pagal šiuos rodiklius n ra išsamiai reglamentuotas, t.y. ne visi šie rodikliai yra renkami oficialioje statistikoje. Rodikliai:

bendrus pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gijimorodiklius,„iškritusi “ ir/ar „išstojan i “ iš vairi švietimo staig rodiklius,nereguliariai lankan i mokini skai i vairiosešvietimo staigose,kurs kartojan i mokini skai i vairiose švietimo staigose,vyresni nei 18 m. jaunuoli , neturin i pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimokan irodiklius.

Tai, jog ne visi šie rodikliai yra šiuo metu skai iuojami, riboja galimyb vertinti prevencin s politikos gyvendinimo apimtis.

2. 3. 1 Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gijimo rodikliai

Bendriausi informacij apie mokini mokymosi s kmingum ir ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos galima gauti analizuojant, kuri mokini dalis gijo pagrindin ir vidurinišsilavinim . Tai, jog maž ja vidurin išsilavinim gijusi mokinidalis, skatina atkreipia d mes tai, kad did ja jaunuoli , ne gijusividuriniojo išsilavinimo skai ius. Tarp ši jaunuoli gali b ti ir toliau

61 Kadangi d l tr kstamos medžiagos negalima pasiremti palyginamaisiais tyrimais, efektyvumo prielaida keliama kaip hipotez . Ta iau išd styt poži r patvirtina kalbinti ekspertai bei užsienio literat rosanaliz . (Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005 bei Asociacijos „Naujos jungtys“ pateikiamos „Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokyklos mokini skai i apžvalgos“ medžiaga).

62 Neatmetant prielaidos, jog socialini g dži stoka bei tai, jog mokykla, kaip bus nurodyta toliau, stokoja efektyvumo kaip toki g dži teik ja, gali tapti svarbiu mokyklos nelankymo veiksniu.

2. 3 Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistikos rinkimas ir pasitraukimo mastai

27

net sian i mokslo asmen . Ne gij viduriniojo išsilavinimo ir net siantys mokslo asmenys, kaip jau min ta yra laikomi anksti pasitraukusiais iš švietimo sistemos.

2 pav. Mokini , gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim , dalis (procentais)63

Kaip matyti iš 2 paveikslo, jei mokini , gijusi pagrindinišsilavinim , palyginti su 16 m. amžiaus gyventoj skai iumi, 1995 m. buvo tik 74,5 proc., tai 2005 m., šis rodiklis siek 88,5 proc. Šis rodiklis kiek žemesnis nei 2004 metais, ta iau situacijos pablog jimo priežastys lieka nežinomos. LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimas regionuose“ yra pateikiamos tik sp jimas, kad „maž janti pagrindin išsilavinimgyjan i mokini dalis gali byloti apie pagrindinio ugdymo problemas: ugdymo turinio neprieinamum daliai mokini , ugdymo turinio ir mokini geb jim , polinki bei poreiki neatitikim “64.

Nagrin jant vidurinio išsilavinimo gijim matyti, kad 2005 m. 77 proc. jaunuoli gijo vidurin išsilavinim , palyginti su 18 metamžiaus gyventoj skai iumi. Šis skirtumas nereiškia, kad tiek procent paliko vidurines ar kitas, suteikian ias vidurinišsilavinim , mokyklas. Šis skirtumas traukia ir nebaigusius pagrindinio mokslo, ir po pagrindinio išsilavinimo baigimo toliau nebesimokiusius, ir pasitraukusius iš vidurin s mokyklos. Be to, dalis jaunuoli , vedus 12 met vidurin išsilavinim , š išsilavinimgyja tik b dami 19 m. Taigi tiek pagrindinio, tiek vidurinio išsilavinimo gijimo rodikliai tik labai netiksliai ir bendrais bruožais nusako ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus.

2. 3. 2 Mokyklos nelankymo rodikliai

Žymiai tiksliau ankstyvo pasitraukimo mastus gal t atskleisti tiesioginiai mokyklos nelankymo (ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos) rodikliai. Duomenis apie mokyklos nelankan ius

63 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006. 64 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.22.

28

vaikus Lietuvoje pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s bei Švietimo ir mokslo ministerijos Socialin s politikos departamentas. Skiriasi ši institucijskai iavimo metodikos, tod l pateikiami duomenys taip pat skiriasi.

Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos vykdymo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1997 m. rugpj io 4 d. nutarimas Nr.889 „D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos patvirtinimo“. Mokyklos nelankan iais vaikais vardinami mokiniai, kurie pedagog tarybai pasi lius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldyb s švietimo padalinio (steig jo) rašytin sutikimišbraukti iš mokini s raš , taip pat tie, kurie, mokyklos turimais duomenimis tur t lankyti mokykl , bet nelanko. Min ta tvarka nustato mokyklinio amžiaus vaik nuo 7 iki 16 met apskaitos organizavim ir kontrol . Siekiant tvarkos gyvendinimo, numatyti Gyventoj registro tvarkytojo, bendrojo lavinimo mokykl ,savivaldybi administracij padalini (Švietimo skyri , Vaiko teisiapsaugos tarnyb , seni nij ), pirmin s sveikatos prieži ros staig ,apskri i viršinink administracij , Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos vykdymo tvark , per pastaruosius penkerius metus mokyklos nelank 789-505 vaik . 2005 m. spalio 1 d. mokyklos nelankan i mokini skai ius siek 631 vaik , iš j 97 buvo ne gal s (žr. pav. 3). š skai i ne eina vaikai iki 16 m., kurie nereguliariai lanko mokykl bei vyresni nei 16 m. vaikai ir jaunuoliai65.

3 pav. Mokyklos nelankan i privalomo mokytis amžiaus vaikskai ius 2000-2005 m.66

789

684

550 572505

631

433471

360 393 389

534

255213 190 179

116 97

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Bendrasskai ius

Nelankantys d lkit priežas i

Nelankantys d lnegal s

Pagal šiuos duomenis, nuo 2000 m. nelankan i privalomo mokytis amžiaus vaik skai ius iki 2004 m. maž jo, o 2005 m. padid jo.Tam tak daugiausiai padaro mokyklos nelankan i d l kit

65 Vaik sugr žinimo mokyklas programos projektas 2006. 66 Lietuvos švietimas skai iais 2006, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl. 44.

29

priežas i (nurodomos priežastys: nenori mokytis, konfliktuoja su mokytojais, nori dirbti, yra iš asociali šeim ir kt.) vaik skai iauspadid jimas, nes nelankan i mokyklos d l negal s skai ius ir toliau maž ja nuo 255 2000 m. iki 97 2005 m. Preliminariais duomenimis 2006 m.67, mokyklos nelank 257 mokiniai, iš kuri 57 d l negal s. Kai jau buvo min ta skyriuje „Tikslin s grup s“,vieningos terminologijos tr kumas, renkant statistik apie mokyklos nelankan ius vaikus, ver ia abejoti ši duomenpatikimumu.

Kitas tiesioginis ankstyvojo pasitraukimo rodiklis yra pateikiamas LR Švietimo ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimas regionuose“68

ir rodo išstojusi iš bendrojo lavinimo mokykl mokini skai iausdal , palyginti su bendru mokini skai iumi mokslo met pradžioje. 2003-2004 m. šalies vidurkis buvo 3 proc., o savivaldyb se šis rodiklis stipriai skiriasi – nuo 1 proc. Lazdij (43 mokiniai) ir Mol t(40 mokini ) rajon savivaldyb se iki 5,2 proc. Kauno miesto (2865 mokiniai) savivaldyb se. Nepateikiant išstojimo priežas i ,hipotetiškai teigiama, kad „did janti išstojan i iš mokyklos mokini dalis gali b ti signalas, kad vis didesnei mokini daliai bendrojo lavinimo turinys yra sunkai prieinamas: neatitinka jpolinki , geb jim , socialin s šeimos s lygos tampa kli timis kmingai mokytis mokykloje“69. Siekiant tai patikrinti yra reikalingas duomen skirtingais metais palyginimas, kuris nepateikiamas, taip pat, svarbu žinoti išstojimo priežastis, kurios n ra užfiksuotos.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ssavo leidinyje taip pat pateikia „išstojusi “ iš švietimo sistemos vaik skai iaus rodiklius bei suteikia galimyb juos palyginti (žr. 2. lentel ).

2. lentel . Mokini , išstojusi iš mokymo staig , skai ius (be per jusi kitas to paties tipo mokyklas)70

Mokslo metai Per mokslo

metus išstojo mokini

„Nubyr jimo“procentas

Dienin s bendrojo lavinimo mokyklos

1995-1996 6706 1,3

2000-2001 5502 1,0

2001-2002 5638 1,0

2002-2003 5258 0,9

2003-2004 6560 1,2

Profesin s mokyklos

1995-1996 4163 8,4

2000-2001 5558 11,8

2001-2002 5235 11,5

67 Šie oficial s duomenys pateikti tyrimo ekspert s Biretien s.68 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.20. 69 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.20. 70 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.26

30

2002-2003 5136 11,3

2003-2004 5726 12,8

2004-2005 6750 14,6

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, didžiausias išstojusi iš dienini bendrojo lavinimo mokykl mokini skai iusbuvo 1995-1996 mokslo metais (6706). V liau daugiau kaip t kstan iu sumaž jo, ta iau 2003-2004 m. v l stipriai pakilo (6560). Duomenys neišskirstyti švietimo lygmenimis (pradinis, pagrindinis, vidurinis). Išskirstymas švietimo lygmenimis pad tadekva iau suprasti pasitraukimo iš švietimo sistemos tendencijas. Žinant, iš koki mokymosi pakop pasitraukia didžiausias mokiniskai ius, galima b t adekva iau orientuoti prevencines priemones.

Nagrin jant ankstyvojo pasitraukimo statistik labai svarbu žinoti ne tik pasitraukimo iš bendrojo lavinimo mokykl mastus, bet ir iš kit formalaus švietimo staig , suteikian i pagrindin ir vidurinišsilavinim . 1.2. lentel je pateiktas išstojusi j iš profesinimokykl skai ius, kuris iki 2004-2005 met vis did jo ir pasiek14,6 „nubyr jimo“ procent (6750). Atsižvelgiant didelius pasitraukimo iš profesini mokykl mastus, svarbu jas orientuoti prevencines priemones, ta iau profesin ms mokykloms šiuo atžvilgiu kol kas skiriama mažiau d mesio nei bendrojo lavinimo mokykloms. Dažnai tai siejama su nuomone, kad jaunuoliai palieka profesines mokyklas ir pradeda dirbti, tad šis pasitraukimas n ragr smingas. Visgi anksti iš profesinio parengimo pasitrauk s asmuo ne gyja formalaus kompetencij pripažinimo, be to, jo kompetencij lygis lieka žemas, kas apriboja profesin s karjeros s kmingum bei sumažina švietimo politikos veiksmingum .

Profesini mokykl atžvilgiu, Statistikos departamento leidinyje yra pateikti profesini mokykl kontingento kitimo duomenys, bent iš dalies atspindintys išstojimo priežastis (žr. 3. lentel ).

3. lentel . Profesini mokykl mokini kontingento kitimas71

2000-2001

2003-2004

2004-2005

Iš viso mok si per mokslo metus 47234 44643 46661

Išvyko iš profesini mokykl per mokslo metus d l nepažangumo

2044 2566 2829

Procentas išvykusi d lnepažangumo iš vis besimokan i

4,3 5,7 6,0

Procentas išvykusi d lnepažangumo iš vis išvykusimokslo met b gyje

36,8 44,8 41,9

Palikti kartoti kurso 531 515 463

Procentas palikti kartoti kurso palyginti su visu mokini skai iumimokslo met pabaigoje

1,1 1,2 1,0

71 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.72

31

Pagal pateiktus 3. lentel je duomenis, išstojan i (arba „išvykstan i “) mokini skai i sudaro išstojantys d lnepažangumo ir d l kit priežas i . D l nepažangumo išstojan imokini dalis 2004-2005 m. sudar 6 proc. vis besimokan i arba 41,9 proc. vis išvykusi . Kitos priežastys taip ir lieka neaiškios -ar buv mokiniai pradeda dirbti, ar išvyksta užsien . Be to, palie iamos tik profesin s mokyklos - n ra traukta statistikos apie jaunimo ir suaugusi j mokyklas.

Tre ias statistikos apie mokyklos nelankan ius vaikus šaltinis yra Savivaldybi administracij Švietimo skyri Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateikti duomenys. Pagal šiuos duomenis, 2005 m. geguž s 1 d. nelankan i ir vengian i lankyti mokyklyra 2294 mokyklinio amžiaus vaikai72. Iš j penktadalis neprad jolankyti mokyklos arba n ra registruoti jokioje mokykloje, kitas penktadalis – nustojo lankyti ir didži j dal sudaro vengiantys lankyti ir/ nereguliariai lankantys (žr. 4 pav.).

4 pav. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m.

Su negalia; 116;

5%

Vengia

lankyti/nereguli

ariai lankantys;

1537; 66%

Neregistruoti

jokioje

mokykloje; 12;

1%

Nustojo lankyti;

454; 20%

Neprad jo

lankyti; 175; 8%

Apibendrinus Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateiktinformacij ir sulyginus j su Statistikos departamento skelbiamais bei Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis, atsiskleidžia šiuo metu galiojan io mokyklinio amžiaus vaikapskaitos teisinio reglamentavimo netobulumas. Iki šiol n rapatikimo ir efektyvaus mechanizmo, leidžian io surinkti tikslius duomenis apie tai, kiek privalomojo mokyklinio amžiaus vaik nuo 6-7 iki 16 met nelanko bendrojo lavinimo mokykl . Mokyklos nelankantys vaikai ir jaunuoliai, kurie n ra gij pagrindinio išsilavinimo, ir turi daugiau nei 16 m. iš viso nepatenka mokyklos nelankan i mokini apskait .

Pagrindin s problemos, apsunkinan ios LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ir kit suinteresuot ankstyvojo pasitraukimo mastais institucij ) privalomojo mokyklinio amžiaus vaik apskaitos

72 Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankan ius ir vengian ius lankyti mokykl mokyklinio amžiaus vaikus, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos 2006.07.27., prieiga per internet : http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/nelankantysmokyklos2005.pdf

32

veiksmingum yra susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu ir gyventoj migracija73. D l nevykdomo LR gyvenamosios vietos deklaravimo statymo, negalima išvykusi su t vais užsien vaikapskaita, nežinoma, kiek j yra išvyk , kiek iš j lanko ugdymo staigas. Dalis išvykusi užsien mokini mokykl s rašuosefiksuojami kaip lankantys mokykl , nes n ra teisinio pagrindo juos išbraukti iš mokykl s raš . Gyvenamosios vietos taip pat nedeklaruoja ir Lietuvoje gyvenam j viet pakeit asmenys, nežinoma, kurioje savivaldyb je gyvena j vaikai.

Be to, seni nijos neturi vis duomen apie savo teritorijoje gyvenan ius vaikus, nes gyventoj gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij šiuo metu vykdo migracijos tarnybos. Tod l,seni nijos negali atlikti Vietos savivaldos statymo 31 straipsniu jiems pavestos funkcijos - rinkti ir savivaldyb s administracijos direktoriui teikti duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikapskaitai. Be to, mokyklinio amžiaus vaik apskaitai trukdo min tostatymo nuostata, kad tarp asmen , kuriems nereikia iš naujo deklaruoti gyvenamosios vietos, yra mokiniai ir studentai jmokymosi laikotarpiu74.

2. 3. 3 Nereguliaraus mokykl lankymo rodikliai

Norint tobulinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik , neužtenka žinoti „iškritusi “ ar „išstojusi “ iš švietimo sistemos vaik ir jaunuoli skai i , nes tai labiau lie iapostvencij nei prevencij . Ypa svarbu žinoti vaik , kurie gali pasitraukti iš švietimo sistemos skai i . Tai vaikai, kurie lanko nereguliariai, vengia lankyti mokykl . Tokiems vaikams svarbu taikyti prevencin s politikos priemones, siekiant išvengti pasitraukimo. Pasitraukimo rizikos mastus iš dalies leidžia nustatyti savivaldybi Švietimo skyri pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigai informacija apie nereguliariai lankan iusvaikus, taip pat kurs kartojan i mokini skai ius.

Kaip jau min ta, pagal šiuo metu galiojant teisin reglamentavim , apskait (tiek LR Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek Statistikos departamento) nepatenka tie mokyklinio amžiaus vaikai, kurie vengia lankyti mokykl , t.y. epizodiškai, nereguliariai lankantys mokykl mokiniai. Duomen rinkimo tvarkoje n ra tiksliai apibr žta, kas yra nelankantis ir kas yra blogai lankantis vaikas. D l tikslaus apibr žimo nebuvimo mokyklos gali nepateikti duomen , kad mokinys yra „nelankantis“, nes laikys j „blogai lankan iu“. Tai iškreipia problem fiksavimo apimtis. Kai n ratiksli kriterij , mokyklos juos nusistato pa ios ir dauguma mokykl nusistato skirtingus kriterijus.75

Iš savivaldybi Švietimo skyri pateiktos Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigai informacijos matyti, kad nereguliariai lankan i ar vengian i lankyti mokykl grup s mokiniai sudaro didžiausi dal , 66 proc. bendro mokyklos nelankan i vaikskai iaus. Nutr k s, sporadiškas (nenuoseklus) mokymosi procesas

73 LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei, 2005.12.07. 74 Ten pat. 75 Tai ryšk ja iš analizuot savivaldyb se atlikt privalomojo mokymo užtikrinimo patikrinim .

33

turi neigiam poveik vaik žini kokybei bei mokymosi motyvacijai. Tai gali nulemti ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos.

2. 3. 4 Kurs kartojan i mokini rodikliai

Kurs kartojan i mokini skai ius yra ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo rizikos rodiklis. Remiantis užsienio tyrimais bei Lietuvos moksliniais ankstyvojo pasitraukimo tyrin jimais, galima teigti, kad kurso kartojimas padidina pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb 76. Šis rodiklis Lietuvoje nuo 0,6 proc., palyginti su vismokini skai iumi, 2000-2001 m. padid jo iki 0,8 proc. 2004-2005 m. ir 2005-2006 mokslo metais (žr. 4. lentel )77.

4. lentel . Mokini , kurie mokosi toje pa ioje klas je antrus metus, skai ius be suaugusi j , speciali j ir sanatorini mokykl

Mokosi toje pa iojeklas je antrus metus

Palyginti su vismokini skai iumi

(procentais)

2000-2001

2004-2005

2005-2006

2000-2001

2004-2005

2005-2006

Iš viso 3700 4400 3900 0,6 0,8 0,8

1-4 klas s 1400 1100 900 0,7 0,7 0,6

5-10 klas sir 1-2 gimnazijosklas

2300 3100 2700 0,7 1,0 0,9

11-12klas s ir3-4gimnazijosklas

30 200 300 0,1 0,2 0,4

Bendras kurs kartojan i mokini skai ius auga, ta iau netolygiai skirtingose apskri i savivaldyb se. Daugiausiai 9-10 klas se (be gimnazij 1-2 klasi ) mokiniai kurs kartoja Joniškio, Jonavos, K daini rajon savivaldyb se (virš 2 proc. vis mokini )78.Nagrin jant kaip kurs kartojantys mokiniai pasiskirsto pagal klases, išaišk ja, kad daugiausiai mokini kurs kartoja pagrindin je bendrojo lavinimo programoje, 5 – 10 klas je. Ta iaupradinio ugdymo programoje kurs kartojan i vaik skai ius taip pat yra didelis, nors 2005-2006 m. šis rodiklis (0,6 proc.) sumaž jo, palyginti su 2000-2001 m. (0,7 proc.).

Pagal mokykl vidaus audito duomenis pagrindin s ir vidurin smokyklos, nurodydamos kurso kartojimo priežastis dažniausiai min jo nepakankam mokini mokymosi motyvacij , mokini

76 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: E

TYRIMO ATASKAITA - smm.lt...10.paveikslas. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos...

Documents

Transcript of TYRIMO ATASKAITA - smm.lt...10.paveikslas. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos...