TTIP: ko tikėtis Lietuvai?

Liutauras StoškusDarnaus vystymosi centras

2015 04 18 Vilnius

Ko siekiama su TTIP?

Panaikinti tarifines reguliavimo priemones;Kiek įmanoma sumažinti ar visai panaikinti netarifines prekybos reguliavimo priemones ir užkirsti kelią jų susikūrimui ateityje;

Kas yra “tarifinės ir netarifinės prekybos reguliavimo priemonės”?

Tarifinės priemonės – muitai ir kiti mokesčiai;Netarifinės priemonės – tai į muitų teritoriją įvežamoms bei iš jos išvežamoms prekėms nustatyti draudimai, apribojimai bei specialieji reikalavimai, pagrįsti:

visuomenės dorovės;viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo;žmonių, gyvūnų sveikatos bei gyvybės apsaugos;aplinkos apsaugos;nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos;žuvų išteklių apsaugos;ekonominių interesų apsaugos

ir kt. reikalavimais.

http://w

ww.cust.

lt/we

b/guest/versl

ui/aprib

ojimai/b

endra

Europos Sąjungoje (toliau – ES) įgyvendinus laisvo prekių judėjimo

principą, mažinant kliūtis tarptautinei prekybai ir investicijoms, išaugus

poreikiui užtikrinti saugumą bei saugą prie ES išorės sienų, <...> vis svarbesnę

reikšmę įgyja netarifinių užsienio prekybos reguliavimo priemonių

(prekybos politikos priemonių) taikymas.

Lietuvos Respublikos muitinė http://www.cust.lt/web/guest/verslui/apribojimai/bendra

Ką, tikimasi, duos prekybos reguliavimo priemonių panaikinimas?

Padidins konkurenciją -> sumažins produktų kainas -> padidins vartojimą -> sukels ekonominį augimą -> + 100 mlrd EUR pasaulio ekonomikai;

JAV – EU importo - eksporto balansasIš Allan Matthews, Trinity College, Dublin, pranešimo, 2014

Muitų tarifai žemės ūkio produktamsIš Allan Matthews, Trinity College, Dublin, pranešimo, 2014

Prognozuotas JAV eksporto augimasIš Michael Grant, Blue Danuby Enterprice, Inc, pranešimo, 2013

Prognozuotas JAV – Vokietijos eksporto balansasIš Damian Arikas, www.globalmarshallplan.com, pranešimo, 2013

<...> Netgi tais atvejais, kai atrodo, jog reikia reguliavimų, dažnai

geriau tų reguliavimų atsisakyti, nes be tiesiogiai matomos naudos, jie visada atneša žalą – korupciją ir

barjerus verslui.

Rokiškis Rabinovičius, 2014

Koks yra TTIP veikimo būdas?Geresnė prieiga (better access)

Daugiau eksporto; galimybė dalyvauti valstybės skelbiamuose projektuose;Daugiau importo;Produkto kilmės nurodymas (Rules of Origin);Lengviau investuoti;

Koks yra TTIP veikimo būdas?Mažiau biurokratizmo (less red tape)

Pripažįstama, kad esami standartai yra “maždaug tokie patys”. Jie gali skirtis:

Techninėmis detalėmis;Procedūromis;

Koks yra TTIP veikimo būdas?Naujos taisyklės (new rules)

Leistų įmonėms (ypač MVĮ) turėti naudos;Sudarytų prieiga prie energijos ir kitų išteklių;Gintų intelektinę nuosavybę;Apsaugotų investicijas (“knowing they have some protection if things go wrong”) -> ISDS;Sutaupytų laiko dėl supaprastintų muitinės procedūrų;

Taip pat šioje dalyje būtų aptarta:Darnaus vystymosi principų išlaikymas (darbuotojų teisių apsauga ir aplinkosauga;Visuomenės priežiūros mehanizmas (“a formal system that ensures civil society can hold us to our word”) nustatant verslo grupių, profsajungų bei NVO (įsk. “žaliuosius” ir vartotojus ginančias org.) vaidmenį;GGDS

Daugiau informacijos apie TTIP

http://ec.europa.eu/trade/policy/in-focus/ttip/ http://www.allianceforresponsiblecommerce.com/en

http://www.nottip.org.uk/

Esminės problemos ir neaiškumai - 1

Dar padidins didelių korporacijų įtaką valdžios atstovams, o tai grėsmė demokratijai (“„Apple“ grynųjų pinigų atsargos pasiekė maždaug 142 mlrd. JAV dolerių. Už tokią sumą galima nusipirkti bet ką. Net Lietuvą. Tris kartus”).Dar labiau padidins emigraciją;Padidės spaudimas kitoms šalims priimti TTIP žaidimo taisykles - ROOs;“Esami standartai maždaug tokie patys”; Žymėjimo ir saugumo vertinimo problema;Suteikiama teisė įkuriamai struktūrai Regulatory Cooperation Body, skirtai TTIP įgyvendinimui, būti įtrauktai į teisėkūros procesą prieš aptarimą su visuomene;JAV yra neratifikavus dalies darbuotojų teisių apsaugos konvencijų (?);

Esminės grėsmės ir neaiškumai - 2

Visos kompanijos turės lygias teises į šalies išteklius;Ekonominės politikos tyrimų centro (JK) duomenimis maždaug 1 mln darbo vietų gali būti prarasta ES, jei bus įgyvendintas TTIP.Spaudimas privatizuoti viešąsias paslaugas (NESTLE CEO pareiškimas);Teisė pateikti ieškinį prieš šalies vyriausybę niekam netskaitingam ofšoriniam tribunolui (ISDS);

XIX pb. ir XX pr. Vakarų kompanijoms priklausė daug turto dislokuoto buvusiose kolonijose; Vakarų valstybės nesigėdydavo savo piliečiams priklausančio turto „ginti“ jėga:

Kai Venesuela paskelbė, kad negražins skolų Europos kreditoriams, Vokietija, JK ir Italija pasiuntė laivyną:

Venesuela greitai sutiko gražinti skolas ir davė pirmenybę toms šalims, kurios atsiuntė laivyną

Situacija netenkino nei vienos pusės;Pastangos sukurti daugiašalę investicijų apsaugos konvenciją – bevaisės; Prasidėjo tiesioginių derybų era ir bumas 1990 m.;Per paskutinius 50 m. sudaryta virš 3000 dvišalių investicijų apsaugos sutarčių;Kapitalą eksportuojančios valstybės per dvišalių investicinių sutarčių tinklą sugebėjo užsitikrinti aukštą investicijų apsaugos lygį;

ISDS: nuo ko viskas prasidėjo ir kodėlPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Užregistruotų ISDS bylų skaičius 1987-2013 m.Iš Damian Arikas, www.globalmarshallplan.com, pranešimo, 2013

Šiuolaikinių užsienio investicijų apsaugos sutarčių tikslai: Užtikrinti investuotojams apsaugą nuo valstybės piktybiškų veiksmų;Suteikti investuotojams teisę pareikšti ieškinį prieš valstybę; Užtikrinti neutralų ginčo išsprendimo būdą;

Lietuva yra sudariusi apie 50 dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių; Sudaromos naujos sutartys (Mauritanijos – Lietuvo) arba papildomos jau galiojančios (Kuveito protokolas); Privačios kompanijos ir piliečiai šių sutarčių pagrindu gali pareikšti tiesioginius ieškinius užsienio valstybei arbitraže;

ISDS: tikslaiPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Dažniausiai valstybės įsipareigojimai investuotojui apima šias pareigas:

suteikti pilną apsaugą užsienio investicijoms; sąžiningai ir teisingai traktuoti užsienio investicijas; skaidriai ir objektyviai organizuoti administracinius procesus ir užtikrinti tinkamą procesą; nediskriminuoti užsienio investicijų; užsienio investicijoms taikyti ne blogesnius standartus nei nacionalinių bendrovių ar piliečių investicijoms; užsienio investicijoms taikyti didžiausio palankumo statusą; nenacionalizuoti užsienio investicijų, nebent pagal įstatymą, visuomenės poreikiams ir teisingai kompensuojant;

ISDS: investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių teikiamos garantijosPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Teisėti lūkesčiai: Lūkesčiai kilo iš valstybės pažadų ir investuotojas jais rėmėsi darydamas investicijas (Enron v Argentina) Specifinis pažadas (PSEG v Turkija, Parkerings v Lietuva) Atsisakė atnaujinti toksinių atliekų tvarkymo leidimą, nors nebuvo priežasčių atsisakyti jį atnaujinti (Texmed v Meksika)

Teisėti lūkesčiai ginami, jei investuotojas pats buvo rūpestingas, jo lūkesčiai buvo protingi; investuotojas turi suprasti, kad aplinkybės gali keistis (Parkerings v Lietuva)

ISDS: pagrindiniai elemetaiPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Tinkamas procesas:Standarto pažeidimas būtų „sąmoningas pareigos nepaisymas, veiksmų neadekvatumas daug labiau nei tarptautiniai standartai arba net subjektyvus nesąžiningumas“ (Genin v Estija)

Skaidrumas:Investuotojas turi turėti galimybę žinoti iš anksto visas taisykles, kurios bus taikomos jo investicijai (Champion v Egiptas)

Sąžiningumas:Grasinimai, prievarta, įgaliojimų viršijimas arba kiti nesąžiningi veiksmai (Lemire v Ukraina)

Objektyvumas: turi vengti veiksmų, kurie negali būti pateisinami objektyviomis priežastimis (Alpha Projecktholding v Ukraina)

Standartas pažeidžiamas, jeigu atsisakoma vykdyti teisingumą (angl. denial of justice)

ISDS: pagrindiniai elemetaiPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Užsieniečiai turi būti traktuojami ne blogiau nei vietiniai;Draudžia diskriminuoti tautybės pagrindu (Champion v Egiptas);Noble Ventures v Rumunija tribunolas pasisakė, kad nacionalinio elgesio standartas būna pažeistas tada, kai veiksmas “nukreiptas specifiškai į tam tikrą investuotoją dėl jo tautybės“ ;Pažeidimas, kai valstybė kaprizingai, iracionaliai ar absurdiškai diferencijuoja tarp nacionalinio ir užsienietiško investuotojo (Enron v Argentina); Sutartis gali numatyti išimtis (viešųjų pirkimų srityje);

ISDS: nediskriminavimas nacionaliniu pagrinduPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Valstybės turi imtis protingų priemonių tam, kad fiziškai apsaugotų investicijas:

Pareiga nesukelti žalos;Pareiga imtis atsargumo priemonių;Pastangų, o ne rezultato įsipareigojimas; Tai nėra draudimo polisas;

Policija/specialiosios tarnybos ir teismai turi imtis priemonių užtikrinti fizinę investicijų apsaugą (AAPL v Šri Lanka) Pareigos pažeidimai:

Kai valstybė nesiima protingų apsaugos priemonių;Nepriklausomai, nuo to, kas faktiškai sukėlė žalą (tai gali būti ir trečiųjų asmenų veiksmai);

Aukštas atsakomybės slenkstis (valstybės atsakomybė nekils, jei valstybė ėmėsi atsargumo priemonių ir jos nebuvo neprotingos arba nepateisinamos racionalaus tikslo siekimu; plati suvereno diskrecija);

ISDS: pilna apsauga ir saugumasPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Ekspropriacija yra prievartinis privačios nuosavybės paėmimas individualiu administraciniu aktu Nacionalizacija – plataus masto nuosavybės paėmimas įstatymu visuomenės poreikiams Netiesioginė (arba sėlinanti) ekspropriacija (angl. creeping expropriation) - įvairios priemonės, kurios nepaima nuosavybės, bet nebeleidžia ja naudotis ir gauti naudą Teisės reguliuoti ribos:

Suvaržymų apimtis Sunkumas (investuotojas netenka didelės dalies vertės)

Priemonių pobūdis (tikslas ir kontekstas) Santa Helena v Kosta Rika: 30 km paplūdimio, padarė rezervatą, pripažino ekspropriacija, t.y. ekologinės priežastys nepateisina

Ekonominis efektas;

ISDS: apsauga nuo nacionalizavimoPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Rinkos kaina: Suma, kurią sutartų norintis parduoti pardavėjas ir norintis pirkti pirkėjas, kai nė vienas nėra verčiamas ir abu turi pakankamai informacijos;Pagrįstas hipotetiniu sandoriu;Tai nėra aukščiausia kaina, kurią būtų galima gauti; Sinergijos premija neįtraukiama;

Veikiančio verslo: Diskontuoto pajamų srauto; Panašūs sandoriai; Viešai listinguojamos kompanijos;

Turto atstatomoji ar likutinė vertė; Kiti metodai:

Investuotos sumos;

ISDS: kompensacijos dydisPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Aplinkosauga, valst. interesai negali būti aukščiau už sutarties sąlygas;Ar tikrai privačiai paskirti arbitrai turi teisę teisti valstybės politiką?Nors arbitražas neturi sukurti naujos teisinės aplinkos, realybėje jis sukurs, kai sutarties punktai nėra aiškiai apibrėžti;Valstybės atsakomybė gali kilti už bet kurios įstaigos ar institucijos veiksmus; Kapitalą importuojančios valstybės tampa kapitalą eksportuojančiomis ir trinasi riba tarp interesų;Ar tai tikrai yra komerciniai ginčai ar reguliaciniai ginčai?

ISDS: diskusinės pozicijosPagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Siaurinamas investuotojo apibrėžimas Siaurinamas teisingo ir sąžiningo elgesio standartas Aiškiai įtvirtinama valstybės teisė reguliuoti Tobulinama arbitražo procedūra:

Nustatomas arbitrų etikos kodeksas; Teisėjų kandidatūroms turi pritarti valstybės;Užtikrinamas ginčų viešumas; Svarstoma dėl apeliacijos mechanizmo;

ISDS: ką siūlo TTIP (2012 m. standartas)Pagal Ingos Marcinkutės, LAWIN, pranešimą, 2015 02 27

Esminės grėsmės ir neaiškumai - 3

Dar labiau griežtinama konkurencinė politika reglamentuos subsidijavimo tvarką;ACTA (tik be baudžiamosios atsakomybės ir interneto paslaugų tiekėjo ataskomybės);Medicinos preparatų analogai bus draudžiami, tad nebus pigesnių vaistų (?);

TTIP – naujas globalizacijos etapas