Triuksmo Vėjo Elektrines
-
Upload
darius-skruodys -
Category
Documents
-
view
31 -
download
5
description
Transcript of Triuksmo Vėjo Elektrines
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS
FIZIKOS KATEDRA
Gintarė Macijauskienė
TRIUKŠMO ŠALTINIŲ VĖJO JĖGAINIŲ APLINKOJE LYGINAMOJI ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Energijos ir aplinkos magistro studijų programa, valstybinis kodas 62602P102
Fizikos studijų kryptis
Vadovas: dr. Arvydas Kanapickas ______________ __________ (Parašas) (Data)
Apginta: prof. habil. dr. Gintautas Kamuntavičius ______________ __________ (Parašas) (Data)
Kaunas, 2010
2
TURINYS
Santrauka...............................................................................................................................3
Abstract.................................................................................................................................4
Įvadas....................................................................................................................................5
1. Literatūros apžvalga........................................................................................................7
1.1. Triukšmo įstatymai ir normavimas.........................................................................7
1.2. Garso ir triukšmo fizika.........................................................................................11
1.3. Vėjo jėgainės.........................................................................................................14
1.3.1. Vėjo jėgainių veikimo principai ir konstrukcijos......................................14
1.3.2. Vėjo jėgainių keliamo triukšmo pobūdis..................................................16
1.3.3. Vėjo jėgainių keliamo triukšmo teorinis apskaičiavimas.........................18
1.4. Triukšmo poveikis iš šaltiniai gyvenamoje aplinkoje...........................................21
1.5. Veiksniai įtakojantys triukšmo matavimo rezultatus............................................23
1.5.1. Triukšmą slopinantys ekranai...................................................................25
2. Tyrimo metodika………………………………………………………………….…..27
2.1. Triukšmo matavimo dydžiai.................................................................................27
2.1.1. A, B, C svertiniai koeficientai..................................................................27
2.1.2. Triukšmo rodikliai ir triukšmo spektras...................................................28
2.1.3. Infragarsas……………………………………………………………....30
2.2. Triukšmo reguliavimas..........................................................................................31
2.3. Triukšmo matavimo prietaisas..............................................................................32
3. Aplinkos ir vėjo jėgainių triukšmo analizė. Rezultatai................................................37
3.1. Anužių vėjo jėgainės matavimo duomenys..........................................................43
3.2. Kiauleikių vėjo jėgainės matavimo duomenys.....................................................47
3.3. Literatūros apžvalga: atliktų triukšmo matavimų prie vėjo jėgainių duomenų
aptarimas ir palyginimas........................................................................................48
Išvados...............................................................................................................................55
Literatūra............................................................................................................................56
3
Santrauka
Pasaulyje viena iš plačiausiai nagrinėjamų energetikos temų yra susijusi su vėjo energetika.
Vėjo energija viena iš perspektyviausių atsinaujinančių energijos šaltinių, naudojanti ekologiškai
švarią vėjo energiją, elektros energijai gaminti. Vėjo energijos išteklių Lietuvoje netrūksta, belieka
tik ją pažaboti, tam naudojant įvairaus tipo ir galingumo vėjo jėgaines.
Šiame darbe nagrinėjama problema susijusi su vėjo energetika, tai triukšmas.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti aplinkos ir vėjo jėgainių keliamo triukšmo savybes bei atlikti
triukšmo šaltinių vėjo jėgainių aplinkoje lyginamąją analizę, tam pasitelkus matavimų duomenis,
atliktus prie vėjo jėgainių ir ne tik.
Darbe nagrinėjami ir pateikiami originalių matavimų rezultatai, kurie papildyti kitų autorių
atliktais tyrimais.
4
Abstract
Wind energy is one of the highest level escalated subjects in energy science worldwide.
Wind Energy has high-fly perspectives while using environment friendly technology to produce
electric energy. Wind is a common natural source in Lithuania and it is free to reproduce it, so the
only issue is to develop various types and volume wind engines to meet the local environmental
requirements.
The main issue of this wind energy research is noise, produced in the process of the
working wind power plant.
The purpose of the paper is to figure out the features of the noise produced by the power
plants and the environment it self, using comparative analysis of the data collected in the local wind
power plants area.
This research includes raw measurement results united with the researches wrote by other
scholars.
5
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Pagal Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos 2001 07 27 d.
direktyvą 2001/77/EC šalys narės (nuo 2004 05 01 ir Lietuva) turi siekti, kad 2010 m.
atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrame energijos balanse sudarytų ne mažiau 12%.
Lietuvoje užfiksuoti didžiausi vėjo ištekliai yra pajūrio regione, čia šiuo metu ir yra
pradėtos eksploatuoti didžiosios Lietuvos vėjo jėgainės.
Didžiausi parkai yra Kretingos rajone, čia nuo 2006 metų veikia devynios “Vėjų spektro”
jėgainės, dar šešios paleistos 2007 metais. 15 vėjo elektrinių per metus turėtų pagaminti apie 85
mln. kilovatvalandžių elektros energijos.
Įvairių tipų vėjo jėgainių poveikis aplinkai yra santykinai mažas palyginus su tradiciniais
dabartiniais energetiniais šaltiniais, tačiau ir ši alternatyvi energetinė sistema kelia keletą neigiamų
poveikių aplinkai ir žmonėms. Aktualiausios problemos susijusios su vėjo jėgainių eksploatavimu
yra jų keliamas triukšmas, šešėliavimas ir pan.
Šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios triukšmo normos, matavimo kriterijai ir metodai
netiksliai įvertina poveikį žmogui, todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip vėjo jėgainių keliamo triukšmo
poveikį ir matavimo metodikas žmogui įvertinti efektyviau. Reikėtų atsižvelgti į jau esamus
triukšmo kriterijus, matavimo metodikas bei į žmonių nusiskundimus.
Šiuo metu vėjo energetika Lietuvoje dar tik vystosi, todėl vėjo jėgainių įtakai aplinkai
tiriama. Jėgainių skleidžiamo triukšmo matavimo normos bei kitos sąlygos nėra apibrėžtos Lietuvos
įstatymais, statant jėgaines remiamasi bendrais įstatymais. Higienos normose yra nustatyti leistini
triukšmo lygiai įvairiu paros metu, kurie neturėtų trikdyti žmonių ramybės. Įvairiems ūkiniams
objektams yra apibrėžta sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Triukšmo normoms ir SAZ yra apibrėžtos
Lietuvos įstatymuose, tačiau tai nėra nustatyta vėjo jėgainėms.
Atsakingos įstaigos matuoja šiuo metu veikiančių jėgainių keliamą triukšmą ir nenustato
viršijančių triukšmo normų, tačiau netoliese gyvenantys žmonės skundžiasi jėgainių keliamu
triukšmu. Todėl iškyla klausimas, kas yra pagrindinis trikdis vykdyti darnią vėjo energetiką ir tuo
pat metu užtikrinti žmonių saugumą.
Darbo objektas ir tikslas. Šio darbo tyrimo objektas yra aplinkos ir vėjo jėgainių
keliamas triukšmas. Nagrinėjamas vėjo jėgainių ir jas supančios aplinkos triukšmas, analizuojami
dažniniai spektrai, triukšmo priklausomybės nuo vėjo jėgainės atstumo dėsningumai.
6
Analizuojant, darant išvadas buvo išnagrinėta ne tik informacija, gauta atlikus matavimus
prie vėjo jėgainių, bet ir apžvelgta literatūra, kurioje taip pat buvo atliekami panašūs triukšmo
matavimai prie vėjo jėgainių.
Darbo tikslas yra atlikti aplinkos ir vėjo jėgainių keliamo triukšmo lyginamąją analizę.
Darbo struktūra. Darbą sudaro šios pagrindinės nagrinėtos temų dalys:
a) išnagrinėti dokumentai, kuriuose kalbama apie triukšmo normavimą, pateiktos Lietuvoje
galiojančios triukšmo higienos normos, išnagrinėtas triukšmo valdymo įstatymas, nurodytas
Lietuvos sanitarinių zonų (SAZ) apibrėžimas, nurodyti Europos Sąjungos direktyvų tikslai, susiję su
triukšmo valdymu ir pan.,
b) pateikta ir išanalizuota triukšmo fizikos dalis, kurioje kalbama apie garso fizikines
reikšmes, t.y. garso prigimtis, garso slėgis, intensyvumas, triukšmo spektras, skirstymas pagal
pobūdį, trukmę ir pan.,
c) išnagrinėtos vėjo jėgainių konstrukcijos, veikimo principas, keliamo triukšmo pobūdis,
d) išanalizuotas ir apskaičiuotas teorinis vėjo jėgainių keliamas triukšmas nuo atstumo iki
jų, kai yra žinomas maksimalus vėjo jėgainės keliamas triukšmas,
e) aptartas neigiamas triukšmo poveikis žmonėms,
f) išnagrinėti aplinkos triukšmo šaltiniai, veiksniai įtakojantys triukšmo matavimo
rezultatus,
g) aptartas triukšmo matavimo ir analizavimo prietaisas, triukšmo matavimo metodika,
h) apžvelgti jau atlikti kitų tyrėjų triukšmo prie vėjo jėgainių matavimai.
i) išanalizuoti gauti triukšmo duomenys, atlikti vėjo jėgainių aplinkoje.
Darbo šaltiniai. Rengiant darbą buvo remtasi įvairiais šaltiniais, kurie buvo susiję ir leido
įsigilinti į nagrinėjamą temą. Šia tema yra parašyta nemažai mokslinių tiriamųjų straipsnių, atlikta
eksperimentų, matavimų, ne tik užsienio autorių, bet taip pat ir Lietuvos.
Taip pat darbe buvo nagrinėti oficialūs Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
įstatymai ir dokumentai, kuriuose kalbama apie triukšmo valdymą ir higienos normas.
Visos nagrinėtos literatūros sąrašas yra pateiktas darbe.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Triukšmo įstatymai ir normavimas
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2002/49/EB dėl
aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Tai buvo pirmasis dokumentas Europoje, kuriuo buvo
siekiama teisiškai reguliuoti aplinkos triukšmą[1].
Direktyvos tikslas - apibūdinti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal
numatytus prioritetus išvengti aplinkos triukšmo, jį sumažinti ar apsaugoti nuo jo kenksmingo
poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą.
Direktyvoje sąvoka „aplinkos triukšmas“ reiškia nepageidaujamus arba žmogui
kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria įmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių
eismo, geležinkelių eismo, oro eismo keliamą triukšmą ir triukšmą iš pramonės veiklos zonų,
nurodytų Tarybos direktyvos 96/61/EB (1996 m. rugsėjo 24 d.) dėl integruotos taršos prevencijos ir
kontrolės [1].
Direktyvos taikymo sritis - triukšmo poveikis skirtingose teritorijose. Taigi direktyva
siekiama ne tik valdyti triukšmą stipriai veikiamose teritorijose, bet ir išsaugoti tylą palyginti tyliose
zonose (tai dar vienas pagrindinių direktyvos tikslų). Valstybės narės turi pačios priimti sprendimą
dėl sąvokos „tylioji zona“ apibrėžimo [1].
Siekiant šio tikslo nuosekliai atliekami šie veiksmai: visose valstybėse narėse laikantis
bendrų įvertinimo metodų kartografuojant nustatomas aplinkos triukšmo poveikis; informacija apie
aplinkos triukšmą ir jo poveikį pateikiama visuomenei; pagal triukšmo kartografavimo rezultatus
valstybės narės patvirtina veiksmų planus ir nustato, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui ar
prireikus bent jį sumažinti tam tikrose vietovėse, o ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti
įmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra.
Aplinkos triukšmo direktyva tiesiogiai susijusi su aplinkos triukšmo poveikiu žmonėms,
ypač užstatytose teritorijose, viešuose parkuose ir kitose tyliosiose aglomeracijų zonose, tyliosiose
atvirų vietovių zonose, prie mokyklų, ligoninių ir kitų triukšmui jautrių pastatų bei zonų.
Sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ) ribų nustatymo ir režimo taisyklės reglamentuoja
saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo
dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus [2].
Šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų
rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat
8
kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis,
kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos
sanitarinės apsaugos zonos [2].
SAZ ribų nustatymo dokumento rengėjas įvertina: planuojamos teritorijos foninę taršą, jos
šaltinius, turimus duomenis apie poveikį visuomenės sveikatai, fizikinę taršą, jos sklaidos sąlygas,
esamų ir planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje, ūkinės veiklos
daromą ar planuojamą daryti neigiamą psichogeninę įtaką aplinkui esantiems žmonėms, sukelti
neigiamas emocijas ir kitas nepalankias psichines reakcijas.
Triukšmo valdymo įstatyme apibrėžiamos triukšmo prevencijos, stebėsenos, valdytojo
pareigos, ūkinės veiklos projektavimo specifika. Įstatymas numato ir skelbia, jog [3]:
a) triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius
triukšmo šaltinius, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio
visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą,
b) triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir
užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo
šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių,
c) bet koks asmuo, veikiantis ar vykdantis ūkinę veiklą apskrities viršininko patvirtintose
triukšmo prevencijos zonose, turi teisę pateikti apskrities viršininkui motyvuotus pareiškimus dėl
triukšmo šaltinių valdytojų veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir
mažinimo,
d) triukšmo lygiai ir jų pokyčiai Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti stebimi,
e) triukšmo šaltinių keliamo triukšmo ribiniai dydžiai skirtingos aplinkos ir jautrumo
žmonių grupėms gali skirtis,
f) siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai,
savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę
laikinai,
1. apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą;
2. taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones;
g) triukšmo šaltinių, galinčių kelti pavojų sveikatai ir aplinkai, planavimo, projektavimo,
statybos, rekonstravimo, priėmimo naudoti ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas,
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir kiti
teisės aktai,
9
h) statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, ar juos rekonstruojant, turi būti
parinkti geriausi gamybos būdai, taip pat turi būti numatomos priemonės triukšmo lygiams mažinti.
i) planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami
teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad nebus viršijami
nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai,
Triukšmo ribiniai dydžiai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti
Objekto pavadinimas Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA
Maksimalus garso lygis, dBA
Paros laikas, val.
Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties 1 2 3 4 5 6 7 8
001 Gyvenamųjų pastatų miegamieji kambariai
45 40 35
55 50 45
6–18 18–22 22–6
002 Visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose, palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose
45 40 35
55 50 45
6–18 18–22 22–6
003 Visuomeninės paskirties pastatų auditorijos, mokymo kabinetai ir klasės
65 70
004 Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu
80 85
005 Koncertų ir kitos salės estradinių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu
85 90
006 Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu
85 80 55
90 85 60
6–18 18–22 22–6
85 86 81 55
007 Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje
65 60 55
70 65 60
6–18 18–22 22–6
65 66 61 55
Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto
dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos
laikotarpiui.
Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto
dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų vakaro
laikotarpiui.
10
Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) triukšmo sukelto
dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties
laikotarpiui.
Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t.
y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
10L
10810L
10410L
1012241g101dvnL
10nakties5vakarodienos
.
Lietuvos Respublikos įstatymais patvirtintos sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir
režimo taisyklės nėra apibrėžtos vėjo jėgainėms. SAZ nustatomos atlikus poveikio visuomenės
sveikatai vertinimą. Atlikus tyrimą, skaičiavimus nakties metu maksimalus triukšmas neturi viršyti
55 dB.
Į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą nuolat kreipiasi asocijuotų
struktūrų ir pavienių įmonių atstovai, ragindami parengti atskirus atsinaujinančios energijos
naudojimo skatinimą reglamentuojančius įstatymus. Remiantis kai kurių ES šalių narių patirtimi,
nutarta parengti atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą. Šis įstatymas numatys visų
atsinaujinančių energijos šaltinių darnų vystymą, pagamintos energijos naudojimą, reglamentuos
Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų funkcijas, pareigas ir atsakomybę.
Seimo valdyba 2009 m. balandžio 3 d. pritarė Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui
sudaryti darbo grupę atsinaujinančių energijos išteklių įstatymui rengti (Atsinaujinančių energijos
šaltinių rengimo grupės pranešimas, 2009-04-10).
Grupė iki šių metų pabaigos numato išanalizuoti kitų ES šalių teisinio reguliavimo patirtį,
parengti įstatymo koncepciją bei patį įstatymo projektą ir pateikti pasiūlymus poįstatyminių teisės
aktų tobulinimui. Į darbo grupę įtraukti visų Seimo frakcijų, atsinaujinančios energetikos asocijuotų
struktūrų ir šiuos klausimus kuruojančių ministerijų atstovai (Atsinaujinančių energijos šaltinių
rengimo grupės pranešimas, 2009-04-10).
Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria
žmonių veikla. Taip triukšmą apibrėžia Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas.
Taigi, kas yra triukšmas ir kokiais fizikiniais dydžiais, sąvokomis jis yra apibrėžiamas yra
aprašoma sekančioje temoje.
11
1.2. Garso ir triukšmo fizika
Garso ir triukšmo fiziką nagrinėja akustika (gr. akustikos – klausos, girdėjimo). Tai viena
iš seniausių fizikos mokslo sričių, tirianti garso sukėlimą, sklidimą ir sąveiką su medžiaga.
Šiuolaikinis akustikos mokslas apima platų įvairių temų ratą, tačiau dažniausiai akustika
suprantama kaip mokslas apie žmogaus klausos organu – ausimi girdimų svyravimų (nuo 16 Hz iki
20kHz) ir bangų sklidimą dujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose.
Garso bangos savo prigimtimi yra mechaninės bangos, joms sklisti reikalinga tam tikra
terpė, jos negali sklisti vakuume. Taigi, atmosferos oras ir yra toji terpė, perduodanti įvairių šaltinių
skleidžiamus garsus žmogaus ausiai.
Pagal svyravimo kryptį bangos gali būti skersinės ir išilginės. Garso bangos yra išilginės,
nes oro dalelės juda išilgai bangos sklidimo krypties.
Garso bangą charakterizuoja garso bangos ilgis (dažnis), greitis, amplitudė.
Bangos ilgis (1.1 pav.) – atstumas tarp dviejų vienoda faze svyruojančių bangos taškų arba
atstumas tarp dviejų artimiausių suspaudimų (ar išretėjimų).
Garso bangos greičiu vadinamas suspaudimų (ar išretėjimų) sklidimo terpėje greitis.
Periodinių jėgų veikiamas virpantis kūnas ore sukelia aplinkos sutankėjimus ir
praretėjimus, kurie keičia toje terpėje slėgį. Taip susidaro garso bangos, kurios, pasiekusios klausos
organus, priverčia virpėti ausies būgnelį [4].
1.1 pav. Garso bangų sklidimas ore.
12
Triukšmą galima apibrėžti fizikiniu ir fiziologiniu požiūriais. Pirmuoju atveju – tai
netvarkingi skirtingo dažnio ir stiprio garsai. Antruoju atveju – tai garsai, kurie trukdo žmogui
normaliai dirbti ir ilsėtis [4].
Žmogus girdi garsus, kurių dažniai yra nuo 16 iki 20000 Hz. Mažesnio dažnio nei 16 Hz
virpesiai, vadinami infragarsu, o didesnio dažnio nei 20000 Hz – ultragarsu. Infragarso ir ultragarso
žmogus negirdi, bet šie dažniai veikia žmogaus organizmą. Ausis geriausiai jaučia 800 – 4000 Hz
garso dažnius.
Pagrindinės garso energetinės charakteristikos yra garso slėgis, intensyvumas ir garsumas.
Garso slėgiu vadinamas skirtumas tarp didžiausio momentinio ir vidutinių slėgių. Garso slėgis
matuojamas Paskaliais (Pa).
Garso intensyvumas charakterizuoja bangą, kaip energijos pernešėją. Plintant garsui, banga
perneša energiją, kuri reiškiama vidutiniu energijos srautu bet kuriame energijos taške, veikiančiu
per laiko vienetą, statmeną bangos plitimo krypčiai.
Garsumu apibūdinamas klausos organų pojūtis.
Pagal triukšmo spektrą skiriami žemojo dažnio (iki 300 Hz), vidutinio dažnio (300 – 800
Hz) ir aukštojo dažnio (virš 800 Hz) triukšmas.
1.2 pav. Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo tipai: a) stacionarus pramonės objekto
triukšmas, b) nepastovus – trūkčiojantis triukšmas, c) nepastovus – impulsinis triukšmas.
13
Pagal įvairių šaltinių skleidžiamą garsą (1.2 pav.), triukšmas gali būti skirstomas į
stacionarų (pramonės objektai), judantį (transportas), pastovų (vėdinimo įrenginiai, siurblinės,
transformatorinės), nepastovų (transportas), impulsinį, taškinį, linijinį ir pan.
Pagal laiką triukšmas gali būti ilgalaikis (įvairių mašinų, įrenginių darbas) ir trumpalaikis
(girgždesys, bildesys).
Garsu dar gali būti vadinamas ir pojūtis, kurį sukelia garso banga veikdama klausos
organus. Tad garsas yra ne tik tampriųjų bangų sklidimo aplinka fizikinis procesas, bet ir
psichofiziologinis procesas, kurį apibūdina garso aukščio, tembro, garsumo sąvokos.
Garso aukštis – iš klausos įvertinama periodinio arba beveik periodinio garso kokybė,
priklausanti nuo jo dažnio. Mažėjant dažniui, garsas žemėja.
Garsumas – gali būti subjektyvus garso bangos sukelto pojūčio įvertinimas. Vadinasi
kadangi kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir garsą jis gali suvokti kiekvienas skirtingai.
Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti pagrindiniai ribiniai triukšmo dydžiai, decibelais,
įvairiems triukšmą skleidžiamiems objektams.
2 lentelė. Triukšmo ribos decibelais. [5]
2 lentelėje matyti, jog mums įprasti ir kasdieniški garsai - triukšmai įsitelpa skalėje nuo 0
iki 80 decibelų.
14
1.3. Vėjo jėgainės
1.3.1. Vėjo turbinos veikimo principai ir konstrukcijos
Vėjo turbinos veikimo principai pagrįsti aerodinaminiais procesais, kurie plačiausiai
naudojami aviacijoje.
Vėjo turbinos ašmenys yra suformuoti kaip ir lėktuvo sparnai – jie naudoja tą patį
aerodinaminiams paviršiams pritaikytą dizainą. Sparno vienas iš aerodinaminių paviršių yra šiek
tiek suapvalintas, o kitas plokščias (1.3 pav.).
1.3 pav. Aerodinaminis paviršius
Mažo greičio vėjo turbinos paprastai naudoja aerodinaminio slėgimo jėgą. Jų rotoriaus
menčių apskritiminis greitis paprastai mažesnis už vėjo greitį, tačiau rotoriaus sukimosi momentas
palyginti aukštas [6].
Didelio greičio turbinos naudoja aerodinaminę kėlimo jėgą (1.3 pav.). Jų rotoriaus menčių
apskritiminis greitis paprastai keletą kartų didesnis nei vėjo greitis. Jų sukimo momentas, palyginti
su mažo greičio vėjo turbinomis, yra žemas [6].
15
Aerodinaminės jėgos kėlimo principas plačiai taikomas ir moderniose vėjo turbinose. Ši
jėga naudojama turbinos rotoriaus mechaninio sukimo momentui išvystyti.
Aerodinaminių jėgų veikimą į vėjo turbinos rotoriaus mentes galima paaiškinti klasikine
aerodinaminio profilio teorija. Kai aerodinaminį profilį apiplauna skysčio ar dujų srautas, abipus šio
profilio atsiranda skirtingo dydžio ir krypties slėgio jėgos. Viršutinėje aerodinaminio paviršiaus
pusėje, atsiradusi mažo slėgio oro zona kelia aerodinaminį profilį aukštyn, o apatinėje dalyje
susidaro aukšto slėgio zona, kuri taip pat aerodinaminį profilį kelia aukštyn.
Kėlimo jėgos vektorius yra statmenas oro srautui, o slėgimo jėga tos pačios krypties kaip ir
vėjo greičio kryptis.
Dabartiniu metu moderniosios vėjo turbinos tiek mažosios tiek didžiosios yra dviejų
konstrukcijų, vertikalios ir horizontalios ašių (1.4 pav.) .
1.4 pav. Vėjo turbinų tipai. Horizontalios ašies (a), vertikalios ašies (b).
Vertikalios ašies vėjo turbinos žymiai senesnės, jos buvo žinomos jau Mesopotamijoje.
Šio tipo ašies vėjo turbinos turi privalumų ir trūkumų lyginant jas su horizontalios ašies
vėjo turbinomis. Didžiausias jų privalumas yra tas, kad jų nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį, kitas
16
privalumas, kad pavara, generatorius ir kiti mechanizmai yra jėgainės apačioje, todėl yra
paprastesnis jų montavimas ir eksploatavimas, tačiau jų trūkumai atsvėrė jų privalumus ir lėmė tai,
kad didžiosios vėjo jėgainės yra horizontalios ašies.
Vertikaliosios vėjo jėgainės nepasižymi aukštu naudingumo koeficientu, taip pat joms
reikalinga energija pradiniam paleidimui, joms būdinga pulsacija, su kiekvienu apsisukimu
atsiranda nepageidaujamų gaunamos energijos parametrų pulsacijų, dėl to sunku reguliuoti
sukimosi greitį.
Plačiausiai paplitusios didžiosios horizontalios ašies vėjo jėgainės dažniausiai yra trijų
menčių, tačiau gali būti sutinkamos ir vienos, dviejų menčių.
Pagrindiniai išoriniai vėjo jėgainės elementai (1.4. pav. a, b) yra rotorius, kabina, stiebas,
pamatas.
Svarbiausi elementai lemiantys vėjo jėgainės naudingumo koeficientą yra rotorius, kuriam
taikomi dideli reikalavimai, tokie kaip mažas svoris, ilgaamžiškumas, atsparumas mechaninėms
apkrovoms ir klimatiniams pokyčiams ir t.t. Rotoriaus mentės gaminamos tuščiavidurės, iš stiklo
pluošto, sutvirtintos poliesteriu ir epoksidine derva. Svarbus rotoriaus parametras yra vėjo srauto
panaudojamas plotas, kadangi vėjo energijos panaudojimo potencialas proporcingas šiam plotui.
Stiebas taip pat svarbus jėgainės elementas, kadangi nuo jėgainės aukščio priklauso
jėgainės gaminamos energijos kiekis, kuo aukščiau nuo žemės, tuo vėjo greitis didesnis. Tai būtų
dar vienas vertikaliųjų jėgainių minusas, jos negali būti tokios aukštos kaip horizontalios jėgainės,
dėl savo konstrukcijos.
1.3.2. Vėjo jėgainių keliamo triukšmo pobūdis.
Vėjo turbinos gali generuoti kelių tipų garsą: toninį, skirtingų dažnių triukšmą, žemo
dažnio triukšmą, impulsinį triukšmą.
Toninis triukšmas, tai triukšmas pasireiškiantis konkrečiuose dažniuose. Jis atsiranda
dažniausiai dėl mechaninių prietaisų veikimo.
Skirtingų dažnių triukšmas atsiranda dėl aerodinaminių efektų. Žemo dažnio triukšmas
pasireiškia dažniams esant nuo 20 iki 100 Hz.
Impulsinis triukšmas priklauso nuo aerodinaminių savybių.
Apibūdinant bendrai vėjo jėgainių keliamą triukšmą, jį galima suskirstyti į du šaltinius, tai
mechaninį ir aerodinaminį triukšmą.
17
Mechaninio triukšmo šaltiniai yra pagrindiniai vėjo jėgainės turbinoje veikiantys
mechanizmai. Šio tipo triukšmas paprastai kyla dėl tokių komponentų kaip pavarų dėžės,
generatoriaus, ventiliatorių, ir kitų pagalbinių mechanizmų.
Mechaninis triukšmas gali būti toninis ir susidėti iš įvairaus dažnių spektro. Mažosioms
vėjo jėgainėms, t.y. tokioms jėgainėms kurių galia mažesnė nei 30 kW, šis triukšmas yra minimalus
palyginant su aerodinaminiu triukšmu.
Aerodinaminių triukšmui būdingas įvairių dažnių spektras. Šio tipo triukšmas susidaro orui
sklindant tarp rotoriaus sparnų. Aerodinaminis triukšmas auga su rotoriaus diametro dydžiu bei
apsisukimo greičiu.
Žemiau pateiktame paveikslėlyje (1.5 pav.) yra pavaizduota 2 MW galios vėjo jėgainė.
Aerodinaminio triukšmo komponentė ir mechaninio triukšmo komponenčių dydžiai
išreikšti triukšmo matavimo dydžiu, decibelu dB, skiriasi.
Kokiu būdu apskaičiuoti bendrą maksimalų vėjo jėgainės triukšmą yra pateikiama
literatūroje, sekančioje temoje.
1.5 pav. Vėjo jėgainės ( 2 MW) triukšmo komponentės.
18
1.3.3. Vėjo jėgainių keliamo triukšmo teorinis apskaičiavimas
Kadangi kol kas įstatymiškai nėra apibrėžtos normatyvinės sanitarinės apsaugos zonos,
kiekvienai jėgainei jos yra nustatomos individualiai. Atliekant tyrimus atsižvelgiama į vėjo jėgainių
parkų dydį, ypač į jėgainių galingumą ir daugelį kitų faktorių. Ne mažiau svarbu yra tai, kokio
dydžio žemės sklype planuojama statyti vėjo elektrines. Mat kuo daugiau iškyla jėgainių, tuo
skleidžiamas didesnis triukšmas.
Nepaisant, jog pas mus kol kas nėra atliktos studijos dėl vėjo jėgainių skleidžiamo garso
poveikio visuomenės sveikatai, triukšmo poveikis žmogaus sveikatai yra gerai žinomas. Triukšmas
neigiamai veikia ne tik centrinę nervų sistemą, bet ir trikdo širdies ir kraujagyslių veiklą. Kuo
daugiau jėgainių, tuo smarkesnis triukšmas – o tai reiškia, jog turi būti didesnė sanitarinė apsaugos
zona. Kadangi nėra įteisintos sanitarinės apsaugos zonos, jos yra nustatomos atliekant laboratorinius
tyrimus – kas penkiasdešimt metrų matuojami atstumai ir nustatoma ta riba, ties kuria triukšmas
neviršija leistinų normų. Po to dar atliekami teoriniai skaičiavimai – ir jeigu jie sutampa su
praktiniais yra patvirtinama apsaugos zona [7].
Teoriškai vertinant objekto skleidžiamo triukšmo dydį decibelais nuo atstumo, galime rasti
pasinaudodami formule (1) , kuri išreiškia kaip tik tai:
RRLL WP )2(log10 210 , (1)
kur LP – triukšmo lygis decibelais, dB(A), atstumu R, LW – maksimalus jėgainės
skleidžiamo triukšmo lygis, R – atstumas nuo jėgainės, α – paviršiaus absorbcijos koeficientas.
Imant kaip pavyzdžiu vėjo jėgainę, kurios maksimalus triukšmo lygis yra 102 dB(A),
paviršiaus absorbcijos koeficientas lygus 0.005 dB/m, gauname tokius teorinius jėgainės triukšmo
lygio nuo atstumo rezultatus, kurie pateikti (1.6 pav.)
1.6 pav., Grafikas vaizduoja teoriškai rasto triukšmo lygio priklausomybę nuo atstumo iki
objekto.
19
Bendrąjį aplinkos triukšmą galima nustatyti, atliekant triukšmo šaltinių skleidžiamo
triukšmo lygių sumavimą. Pavyzdžiui, jeigu aplinkoje veikia triukšmo šaltiniai, kurių skleidžiamas
triukšmas yra 65 dB, 60,5 dB, 61 dB, 62,5 dB, 63 dB.
Kai yra keli triukšmo šaltiniai su skirtingais triukšmo lygiais , suminis triukšmo lygis
nebus aritmetinė lygių suma. Norint apskaičiuoti bendrą triukšmo lygį prie didesnio iš dviejų
sumuojamų lygių pridedama pataisa ∆L, pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Pataisos ∆L reikšmės.
Dviejų triukšmo šaltinių lygių skirtumas, dB 0 1 2 4 6 8 10
Dydis pridedamas prie triukšmo lygio 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0
Bendras triukšmo lygis iš dviejų triukšmo šaltinių bus toks:
LLL 1 ;
čia: L1 – didesnis iš dviejų sumuojamų triukšmo lygių. Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo
sumavimas vyksta taip, pirmiausiai nustatomi du triukšmo šaltiniai, kurių skleidžiami triukšmo
lygiai yra didžiausi.
a. Didžiausi yra 65 ir 63 dB lygiai. Jų skirtumas yra 2 dB, tai ∆L =2 dB.
L = 65,0 + 2,0 = 67,0 dB.
b. Kai triukšmo lygiai: 67,0 ir 62,5 dB, jų skirtumas 67,0 – 62,5 = 4,5; tai ∆L = 1,4 dB; L = 67,0 + 1,4 = 68,4 dB.
c. Kai triukšmo lygiai: 68,4 ir 61,5 dB, 68,4 – 61,5 = 6,9, tai ∆L = 0,78dB; L = 68,4 + 0,78 = 69,18 dB.
d. Kai triukšmo lygiai: 69,18 ir 61 dB, tai 69,18 – 61 = 8,18, ir ∆L = 0,45dB; L = 69,18 + 0,45 = 69,63 dB.
Nustatytas bendras triukšmo lygis yra 69,63dBA.
Skaičiuojant šiuo triukšmo sumavimo metodu bendrą aplinkos triukšmą, šaltinių keliamas
maksimalus triukšmas yra apytiksliai žinomas ir ilgainiui nesikeičia. Bendras aplinkos triukšmo
sumavimas geriausiai tinka, kai norima apskaičiuoti, bendrą ceche keliamų staklių triukšmą ar
20
statybos aikštelės keliamą įrenginių triukšmą. Šiuo būdu galime apskaičiuoti maksimalų vėjo
jėgainės keliamo triukšmo lygį, kai žinome atskirų jos sudedamųjų komponenčių triukšmo lygius,
(1.5 pav.).
Norint nustatyti vėjo jėgainių keliamą triukšmą, tinkamiausias yra pirmasis metodas,
kuomet nustatoma triukšmo priklausomybė nuo atstumo iki vėjo jėgainės, žinant vėjo jėgainės
maksimalų keliamą triukšmą, nes triukšmas pirmiausiai yra aktualiausias netoli vėjo jėgainių
gyvenantiems žmonėms.
Tiriant vėjo jėgainių skleidžiamą triukšmą, tyrimai buvo atlikti prie Enercon E-82, 2 MW
vėjo jėgainių, kurių maksimalus keliamas triukšmas prie pat vėjo jėgainės, esant atitinkamam vėjo
greičiui, pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Vėjo jėgainės skleidžiamo triukšmo priklausomybė nuo vėjo greičio. [8]
Laikydami, jog paviršiaus absorbcijos koeficientas lygus 0.005 dB/m bei žinodami
maksimalų keliamą vėjo jėgainės triukšmo lygį, galime teoriškai įvertinti objekto skleidžiamo
triukšmo priklausomybę nuo atstumo iki objekto.
21
0
10
20
30
40
50
60
70
25 50 100 150 200 300 350 400 500
Atstumas, m
Gar
so s
tipru
mas
, dB
Garso stiprumo priklausomybė nuo atstumo
1.7 pav., Teoriškai įvertinta objekto (Enerco - E82) skleidžiamo triukšmo priklausomybė
nuo atstumo iki šaltinio, esant 10 m/s vėjo greičiui.
1.7 pav. akivaizdžiai matome, jog tolstant nuo vėjo jėgainės triukšmas mažėja, tačiau
reikia atsižvelgti į tai, jog čia nėra įvertinamas aplinkos keliamas triukšmas, šiuo atveju mes
gauname tik vienos vėjo jėgainės teorinį triukšmo pasiskirstymo nuo atstumo grafiką, kai vėjo
greitis optimalus.
1.4. Triukšmo poveikis ir šaltiniai gyvenamoje aplinkoje
Triukšmas, kaip ir oro užterštumas, netinkamas maistas yra neigiami veiksniai žmonių
sveikatai. Šiais laikais, ypatingai miestuose žmonės su juo susiduria kasdien, nuo ryto iki vakaro.
Miestuose žmonės yra prisitaikę prie gana aukšto triukšmo lygio. Kaimuose gyvenantiems
žmonėms, ženklus triukšmo padidėjimas, kuris yra būdingas miestuose, sukelia nemalonius
pojūčius.
Nuolat būnant triukšme išsivysto pripratimas ir net priklausomybė nuo jo. Kitaip tariant,
nuolatinėje gyvenamoje aplinkoje gyvenantys žmonės pripranta prie aplinkos triukšmo.
Mes esame pripratę prie mus supančio triukšmo, nes jis, kita vertus, mums suteikia daug
informacijos apie aplinkoje vykstančius reiškinius, todėl žmogus komfortiškai jaučiasi tik tuomet,
jei girdi triukšmą. Tačiau ilgainiui, gyvenant, dirbant padidinto lygio triukšmo zonoje, komfortą
keičia sveikatos sutrikimai. Ypatingai svarbu žmogui ramiai išsimiegoti, miegant rekomenduojamas
mažesnis nei 35 dB aplinkos triukšmas. Todėl naktimis palikti radijo ar kompiuterio
22
nerekomenduojama, nes paprasčiausiai ryte pabusime išsiblaškę ir tikėtina, jog ir suirzę, net
neįtardami dėl ko. Triukšmas turi kaupiamąjį poveikį, todėl ryte jei ir jaučiamės žvaliai, neaišku,
kokia mūsų savijauta bus po triukšmingos darbo dienos.
Triukšmą mūsų organizmas suvokia kaip stresą, o stresas veikia mūsų organizmą, sukelia
širdies, kraujagyslių sistemos sutrikimus, sutrikdo miegą, krenta darbingumas, sugebėjimas
susikaupti, juk žmogus norėdamas pasiekti gerus rezultatus darbe, mokykloje ar universitete,
pirmiausiai turi patenkinti savo fiziologinius poreikius ir užtikrinti komfortą bei saugumą.
Pavyzdžiui, jei žmogus dirba didesnėje nei 80 dB darbo aplinkoje, tai po keliolikos metų klausa gali
susilpnėti negrįžtamai.
Triukšmo poveikį žmogui galima skirtyti į tris pagrindines grupes [9] :
1. subjektyvios pasekmės, tokios kaip susierzinimas, nepasitenkinimas, apmaudas;
2. trukdymas veiklai tokiai kaip mokinimasis, miegojimas, pokalbis;
3. psichologiniai padariniai tokie kaip nerimas, ūžesys ausyse klausos praradimas.
Triukšmą dažniausiai lemia ir apibūdina šie rodikliai:
1. garso stiprumas,
2. dažnis, dažnio pasiskirstymas;
3. foninis garso lygis;
4. teritorija tarp triukšmo šaltinio ir priėmėjo,
5. priėmėjo prigimtis,
6. priėmėjo požiūris į triukšmo šaltinį.
Triukšmo šaltiniais gali būti visi įmanomi antropogeniniai ir gamtiniai veiksniai, kurie gali
pakenkti žmogui.
Žemiau pateiktame paveikslėlyje (1.8.pav.) parodyta žmogaus reakcija į triukšmą, kuomet
bendras aplinkos triukšmo lygis dėl tam tikrų priežasčių padidėja.
1.8 pav. Žmogaus reakcija į padidėjusį triukšmo lygį [10].
23
Aiškiai matyti, jog padidėjus bendram triukšmo lygiui 1 dB padidėjimas beveik
nejuntamas, 3 dB – juntamas, 6 dB – aiškiai juntamas bendrasis triukšmo padidėjimas, 10 dB –
juntamas žymus bendrasis triukšmo padidėjimas.
1.5. Veiksniai įtakojantys triukšmo matavimo rezultatus
Kalbant vien apie vėjo jėgainių keliamą triukšmą ir įtakojančius veiksnius, kurie gali lemti
matavimo rezultatus, paminėtina, jog šių įrenginių eksploatavimo vietos yra dažniausiai atviros
vietovės su kuo mažiau keblumų triukšmui keliauti keliančiu reljefu.
Žemiau pateiktame paveikslėlyje (1.9 pav.) parodyta kaip gali keistis triukšmo matavimo
parodymai, kai matavimai atliekami pavėjui ir prieš vėją.
1.9 pav. Triukšmo matavimų parodymus lemianti vėjo kryptis [10].
Iš paveikslėlio matyti, jog nedideliuose atstumuose iki 50 metrų vėjo kryptis didelės
reikšmės matavimams neturi, tačiau atstumuose virš 50 metrų vėjo kryptis matavimams gali daryti
pakankamai reikšmingą įtaką, todėl atliekant matavimus būtina atsižvelgti į vėjo kryptį.
Pavėjui garso lygis gali pakilti keliais decibelais, priklausomai nuo vėjo greičio, matuojant
prieš vėją, išmatuoto garso stiprumo paklaida bus akivaizdžiai didesnė.
Būtent dėl to, jog pavėjui matuojant patiriami mažesni garso intensyvumo svyravimai,
triukšmo matavimai šia kryptimi pagal vėją yra kur kas patikimesi.
Įvairios klimato sąlygos, tokios kaip lietus, sniegas, rūkas, temperatūros svyravimai, taip
pat yra vieni iš veiksnių keičiančių triukšmo matavimo rezultatus, kuriuos reikia įvertinti.
24
Medžiai, žolė, dirva, pievos ir t.t. sąlygoja triukšmo parametrus. Pateiktame paveikslėlyje
(1.10 pav.) matyti, kaip paviršiaus sudėti gali įtakoti matavimų rezultatus.
(1.10 pav.) matome, jog labiausiai triukšmą absorbuoja purus žemės paviršius, mažiau
vidutinio purumo – kietumo dirvos paviršius ir garso stiprumo absorbcija nėra pastebima ant tvirto
pagrindo žemės paviršių.
Kaip matyti iš grafiko didžiausia sugertis vyksta ties 250 Hz dažniu.
1.10 pav. Triukšmo parametrus veikia žemės paviršius [10].
Šaltinio (šiuo atveju vėjo jėgainės) skleidžiamo triukšmo lygio ir priėmėjo (žmonių,
esančių netoli jėgainės) triukšmo lygis gali priklausyti nuo daugybės faktorių, tokių, kaip:
1. objekto skleidžiančio triukšmą savybių (vietos, kur jis soti, aukščio ir pan.),
2. atstumo tarp skleidėjo ir priėmėjo,
3. oro savybių (vėjo greičio, temperatūros ir pan.)
4. paviršinių efektų ( garso atspindžių, absorbcijos),
5. netoliese esančių kliūčių, kurios galėtų blokuoti triukšmą,
6. paviršiaus reljefo.
Vertinant vėjo jėgainių įtaką aplinkos triukšmui reikia paminėti, jog vertinimas remiasi jau
nustatytomis triukšmo įstatymais ir normomis, kurių negalima viršyti, taip pat reikia atsižvelgti į
prieš tai jau esantį foninį triukšmą, kurį kuria visi aplinkoje esantys objektai, reikia įvertinti ir
apibrėžti kiekvieno paros laiko triukšmo maksimumo ribą, kuri negali būti viršyta ir pan.
25
1.5.1. Triukšmą slopinantys ekranai
Padidinto triukšmo vietose gyventojus nuo nuolatinio erzinančio triukšmo gali apsaugoti
triukšmą slopinantys ekranai.
Valstybinė darbo inspekcija išskiria tokius pagrindinius triukšmo mažinimo būdus [11]:
1. Triukšmo mažinimas pačiame jo kilimo šaltinyje;
2. Garso sugertis arba absorbcija;
3. Garso izoliacija;
4. Aktyvus triukšmo mažinimas;
5. Organizaciniai;
6. Architektūrinės statybinės priemonės;
7. Asmeninės apsaugos priemonės;
Stacionarūs ekranai, želdinių juostos, žemės pylimai apsaugo didesnio žmonių susibūrimo
vietas nuo pažeme sklindančių garso bangų. Efektyviai triukšmą mažina žemės pylimai, kurie,
skirtingai nuo ekranų, beveik neatspindi triukšmo į priešingą gatvės pusę.
Medžiai taip pat sulaiko triukšmą. Jie turi būti sodinami taip, kad jų lajos susipintų. Po
medžių vainikais sodinami krūmai. Juostos ne tik sulaiko dalį triukšmo, bet yra naudingos ir kitais
atžvilgiais, t.y. apsaugo teritoriją nuo vidaus degimo variklių išskiriamų žalingų sveikatai dujų,
užstoja vėją, suteikia gerą estetinį vaizdą .
Želdinių trūkumas toks, jog jie lėtai auga, geriau slopina triukšmą vasarą, kai medžiai ir
krūmai yra sulapoję, blogiau – žiemos mėnesiais.
Triukšmo kelyje esantys medžiai arba kitokie želdiniai mažina triukšmą dėl tiesioginės
absorbcijos, daugkartinių atspindžių, kurie padidina garso plitimo kelią ir absorbciją, garso bangų
difrakciją ir įvairius paviršinius efektus, priklausančius nuo augmenijos pobūdžio, metų laiko ir
kitokių savybių.
Tyrimai rodo, kad veiksmingai mažinantys triukšmą medžių vainikai turi būti tankūs, o
erdvė po vainikais turi būti užpildyta krūmais arba kitokiais želdiniais. Juostos plotis
rekomenduojamas ne mažesnis kaip 5 – 6m.
Kai medžiai ne mažesni kaip 5 – 8m, jų viršūnės persipynusios, o po medžiais šachmatų
tvarka auga krūmai ir tarp eilių yra 3 -5m, tai:
viena 10 – 15 m pločio eilė sumažina triukšmą 4 – 5dBA,
16 – 20 m pločio – 5- 8dBA;
dvi 22 – 25 m pločio eilės – 8-10 dBA;
dvi – trys 26 – 30 m pločio eilės – 10 – 12dBA.
26
Praktiniai apibendrinimai rodo, kad želdinių juostos turi būti sodinamos ne arčiau kaip 5 -
8 m nuo kelio.
Juos tiktų statyti tarp magistralės ir gyvenamųjų namų, nes automobilių transporto
triukšmas pagal dažnių spektro sudėtį yra žemo ir vidutinio dažnio, todėl jis sklinda dideliais
atstumais nuo šaltinio.
Triukšmo slopinimo efektyvumas priklauso nuo bet kokio tvirtos medžiagos ekrano
aukščio ir garso šaltinio padėties ekrano atžvilgiu. Ekranai (sienutės, pastatai, pylimai, iškasos)
negali visiškai sustabdyti sklindančio garso bangų, jie tik sumažina garso lygį už ekrano esančioje
teritorijoje. Be to, didelę įtaką triukšmo sumažinimui turi ekrano aukštis, atstumai nuo triukšmo
šaltinio iki ekrano viršutinio taško bei triukšmo veikimo laikas. Taip pat labai svarbu nustatyti ir
ekrano akustines savybes. Pvz., padengtas gumos sluoksniu ekranas veiksmingesnis negu tada, kai
jo paviršius yra plieninis.
27
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Triukšmo matavimo dydžiai
2.1.1. A, B ir C svertiniai koeficientai
Šioje skyriaus dalyje yra apibrėžiami triukšmo svertiniai koeficientai.
Labiausiai ausis yra jautri 1000 Hz dažnio virpesiams ir dar jaučia I0 = 10-12 Wm-2
intensyvumo ir p0 = 2*10-5 Pa virpesius. I0 ir p0 vadinami girdos slenksčiu.
Garso intensyvumo lygis decibelais nustatomas pagal (2) formulę:
0
lg10IILI , (2)
kur I – matuojamas garso intensyvumas, Wm-2 ; I0 – garso girdimumo ribinis
intensyvumas, I0 = 10-12Wm-2, kai garso dažnis 1000 Hz. Tai reiškia, jei garso intensyvumas tampa
10 kartų didesnis už jo girdos slenkstį, garsumo lygis padidėja vienu belu arba 10 decibelų.
Decibelas yra toks garso intensyvumo lygis, kai garso intensyvumo ir ribinio girdimumo
intensyvumo santykio dešimt dešimtainių logaritmų yra lygus vienetui [1].
Triukšmas gali būti skaidomas į sudėtines dalis pagal intensyvumą ir dažnį. Grafinis
sudėtinių dalių vaizdas vadinamas spektru. Taikomos A, B, C dažninės charakteristikos. B ir C
dažninės charakteristikos artimos tiesėms (2.1 pav.) .
Charakteristika A nedidelių dažnių juostoje yra žemėjanti. Ši charakteristika atitinka ausies
jautrio kreivę.
2.1. pav. A, B, C – dažninės charakteristikos.
28
Žmogaus ausis ne vienodai reaguoja į skirtingo dažnio to paties stiprumo garsą. Klausos
aparatas yra jautriausias srityje tarp 500Hz ir 8kHz, o žemesniems ir aukštesniems dažniams ausis
nėra tokia jautri. Būtent dėl šios priežasties yra naudojamas realiai išmatuoto garso stiprumo
perskaičiavimas į reikšmes, kurios atspindi žmogaus garso suvokimą.
Yra labai svarbu pasirinkti teisingą svertinę skalę nes, pavyzdžiui, matuodami 31Hz garsą
C skalėje vietoj reikalingos A skalės gautume reikšmes besiskiriančias apie 40dB.
A svertinis lygis – dažniausiai naudojamas triukšmo matavimams dėl to, kad panašiai kaip
ir žmogaus ausis sumažina labai žemo ir labai aukšto dažnio garso reikšmes. A svertinis lygis
žymimas dBA arba dB(A)
B svertinis lygis – šis svertinis dydis mažiau naudojamas, tinkamas matuoti vidutinio
stiprumo garsams.
C svertinis lygis – žmogaus ausies atsakas kinta priklausomai nuo garso stiprumo. Todėl
garsui esant stipriam – 100dB ir daugiau žmogaus ausies reagavimas tampa mažiau priklausomas
nuo dažnio. C svertinis lygis žymimas dBC arba dB(C).
2.1.2. Triukšmo rodikliai ir triukšmo spektras
Daugelyje vietų triukšmo lygis keičiasi keletą kartų per dieną. Taigi vienu metu garsas gali
būti vos girdimas, po kurio laiko jis gali pereiti į tikrai garsų arba būti impulsinis ir pan. Todėl šių
skirtumų apskaičiavimui naudojami statistiniai rodikliai.
Dažniausiai naudojami statistiniai rodikliai yra pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Statistiniai triukšmo rodikliai
Rodiklis
Leq Vidutinis garso lygis tirtuoju momentu
L10 Garso lygis viršytas 10% laiko.
L50 Garso lygis viršytas 50% laiko.
L90 Garso lygis viršytas 90% laiko.
Lmax Maksimalus triukšmo lygis matuojamu momentu
Žemiau pateiktame paveikslėlyje (2.2 pav.) parodyti Leq, L10, L90 statistinių rodiklių
grafiniai atitikmenys. Kaip matome iš paveikslėlio L90 reikšmės atitinka garso lygį viršytą 90 %
29
laiko, L10 reikšmės atitinka 10 % laiko viršytas reikšmes, Leq yra vidutinės garso stiprumo
reikšmės tirtuoju momentu.
2.2 pav. Statistinių garso rodiklių Leq, L10, L90 grafiniai atitikmenys.
Paveikslėlyje (2.3 pav.) pateiktuose grafikuose matome, kaip silpnėja garsas įvairiuose
dažnio intervaluose nuo atstumo iki triukšmo šaltinio. Panagrinėkime keletą atvejų, kai dažniai
skirtingi. Matome, jog žemo dažnio garsas sklinda toliau nei aukštesnio.
Paveikslėlyje matyti, jog 8 kHz dažnio garso slopinimas vyksta apie 40 dB per kilometrą, 4
kHz slopinimas yra 20 dB per kilometrą, o 125 Hz dažnio slopinimas kilometro atstumu net
nevyksta, 5 kilometrų atstumu garsas silpnėja apie 3 dB.
2.3 pav. Garso silpnėjimas pagal dažnį nuo atstumo.
Vėjo jėgainėms būdingas plataus spektro triukšmas. Todėl analizuojant vėjo jėgaines
svarbu tirti ne tik triukšmo komponenčių pasiskirstymą nuo atstumo iki vėjo jėgainės.
30
Žemo dažnio garsas – ypatingai erzina daugumą žmonių, todėl tiriant vėjo jėgainių
triukšmą būtina analizuoti ne tik svertines dB(A) reikšmes, bet ir visą triukšmo spektrą.
Žemiau pateiktoje 5 lentelėje pateikta Enercon E-82 vėjo jėgainės dažninė charakteristika,
esant 10 m aukštyje, vėjo greitis 10 m/s.
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog vėjo jėgainės dažninis spektras yra platus.
5 lentelė. Dažninė charakteristika, esant 10 m aukštyje, vėjo greitis 10 m/s. [8]
2.1.3. Infragarsas
Infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra nuo 1Hz iki 20Hz. Ausies
jautrumas žemiems dažniams mažėja, taigi, juntamas gali būti tik labai stiprus infragarsas (prie 20
Hz dažnio jis turi būti virš 70 dB (2.4 pav.)).
2.4 pav. Žmogaus girdimumo lygis dažnių spektre. [4]
31
Infragarso šaltiniai įvairūs – natūralūs, tokie kaip vėjas ar jūros bangų mūša, ir techniniai,
tokie kaip oro kondicionieriai ar transporto priemonės (lengvieji automobiliai, lėktuvai).
Savijautos sutrikimai gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija
120 dB lygį, tuomet pasiekiamas jutimo slenkstis. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės
nesukelia (2.5 pav.). [12]
Vienų tyrimu metu, infragarsas buvo matuojamas 100-250 m nuo jėgainės nuotolyje esant
labai stipriam vėjui. Šių tyrimų metu buvo nustatytas tik 70 dB(A) infragarso stiprumas. Esant
normalioms vėjo sąlygoms jis buvo 50 dB(A). Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui
(priklausomai nuo vietovės) yra maždaug toks pats kaip vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas. [12]
2.5 pav. Vėjo jėgainių ir kitų triukšmo šaltinių keliamas infragarsas. [12]
2.2. Triukšmo reguliavimas
Vienas iš triukšmo reguliavimo pavyzdžių yra Masačiusetso reguliavimo seka, kuomet
triukšmas analizuojamos keliais žingsniais (Renewable Energy Research Laboratory Department of
Mechanical and Industrial Engineering University of Massachusetts) :
1) Pirmas žingsnis. Matuojant triukšmą vėjo jėgainės aplinkoje labai svarbu žinoti
pačios aplinkos keliamo triukšmo lygį, nes skaičiuojama, jog ir pats vėjas
pasiekęs apie 8 m/s greitį kelia apie 45 dB triukšmą.
2) Antras žingsnis yra svarbu žinoti vėjo jėgainės keliamą maksimalų triukšmą A –
svertiniame lygmenyje, atsižvelgiant į vėjo greitį, kaip parodyta 3 lentelėje.
32
3) Trečias žingsnis. Vėjo jėgainės keliamo triukšmo teorinis apskaičiavimas pagal
atstumą jėgainės, įvertinant atstumą nuo jėgainės iki objekto, aplinkos absorbcijos
koeficientą ir pan.
4) Ketvirtas žingsnis. Padaromos išvados, t.y. atliekamas gautų duomenų
analizavimas. Atlikus teorinį vėjo jėgainės keliamo triukšmo skaičiavimą ir
palyginus su aplinkos keliamu triukšmu, apskaičiuojama, koks bus bendras
triukšmas pastačius vėjo jėgainę, priklausomai nuo atstumo iki jos, kas ir yra
aktualu ten gyvenantiems gyventojams.
Šis triukšmo nustatymo metodas tinkamas kuomet vėjo jėgainė ar jėgainės dar tik
ruošiamos statyti. Kuomet vėjo jėgainės yra pastatytos ir jau eksploatuojamos, kaip šio tyrimo
atveju, galime remtis padarytomis prielaidomis, jog esant 8 m/s vėjo greičiui, aplinkos triukšmas
yra pakankamai didelis ir daro didžiulę įtaką matavimo rezultatams. Norint nustatyti aplinkos
keliamo triukšmo lygį, kai vėjo jėgainė yra pastatyta galime remtis duomenimis, kurie yra atliekami
panašioje aplinkoje kaip ir tiriamoji jėgainė.
2.3. Triukšmo matavimo prietaisas
Triukšmo matavimai buvo atliekami Danijoje pagamintu Brüel & Kjær 2250
analizatoriumi su sumontuotu mikrofonu ir apsauga nuo vėjo (2.6 pav.). Brüel & Kjær įmonė yra pagrindinė mikrofonų, triukšmo matavimo priemonių,
analizatorių, kalibravimo sistemų tiekėja visame pasaulyje. Nuo 1961 m. triukšmo matavimo
prietaisai tapo komerciškai pasiekiami vartotojams.
Nešiojamo triukšmo analizatoriaus aprašymas pateiktas 6 lentelėje.
6 lentelė. Nešiojamo analizatoriaus (garso lygio matuoklio) 2250 aprašymas:
Žymėjimo numeris Reikšmė
1 Matavimo mikrofonas. 2 Pirminis stiprintuvas. 3 Viršutinė jungtis. Ji skirta pagrindinio mikrofono prijungimui.
4 Rankinis vyksmo nustatymo klavišas. Jis naudojamas sužinoti koks vyksmas vyksta matavimo metu. Naudojant pritaikytą programinę įrangą galima valdyti garso įrašymą.
5 Komentaro klavišas. Naudojamas pridėti įrašytą garso žinutę prie matavimo failo.
33
6 Navigacijos mygtukai.
7 Patvirtinimo mygtukas. Jis skirtas išsaugoti bet kokius pakeitimus, atliktus prietaiso nustatymuose.
8 Grįžimo atgal ir trynimo mygtukai. Jie leidžia ištrinti per paskutines 5 sekundes sukauptus matavimo duomenis.
9 Startas/Pauzė mygtukas.
10 Būsenos indikacijos mygtukas. Raudona, geltona ir žalia šviesos atitinkamai nurodo matavimo būsenas, t.y. matavimas nutrauktas, sustabdytas, vykdomas.
11 Išsaugojimo mygtukas. 12 Perkrovimo mygtukas. Šiuo klavišu galima ištrinti iš ekrano esamą matavimą.
13 Ekranas. Spalvotas, apšviečiamas, prisilietimams jautrus. Vartotojo sąsajai valdyti naudojamas specialus rašiklis.
14 Maitinimo mygtukas. Šiuo mygtuku įjungiamas ir išjungiamas prietaisas. Mygtuką palaikius 1s jis persijungia į budėjimo rėžimą, o palaikius 4s jis išsijungia.
15 Šoninis mygtukas. Nuspaudžiamas norint pasinaudoti ekrane esančiais prisilietimui jautriais mygtukais.
16 Trikojo prijungimo gija. Naudojama prietaisą uždėti ant trikojo. 17 Neslidus paviršius. Dėl jo prietaisas lengvai išlaikomas rankose.
18 Vidinių baterijų pakuotė. Pakraunamų, didelės talpos Ličio jonų baterijų pakuotė, kuri yra 2250 analizatoriaus maitinimo šaltinis.
19 Riešo dirželio/trikojo prijungimo gija.
20 Apsauginis dangtelis. Nuimamas plastikinis dangtelis prietaiso apačioje yra skirtas jungčių panelės apsaugai.
21 Antrasis mikrofonas. Jis naudojamas komentarų apie matavimus įrašymą. 22 USB sąsaja. Skirta susieti kompiuterį su prietaisu per tinkamą kabelį.
23 Ausinės. 3.5 mm mini lizdas skirtas prijungti ausines, kuriomis galima išklausyti įrašytus komentarus arba matuojamą garsą.
24 Išėjimas.
25 Trigerio išėjimas. Norint matavimą pradėti arba sustabdyti naudojant atskirą prietaisą, jis prijungiamas prie šios jungties.
26 Įėjimas.
27 Išorinis maitinimas.
28 Baterijos įkrovimo indikatorius. Jis informuoja kada prietaiso baterija yra visiškai pakrauta.
29 „Secure Digital“ (SD) kortelių lizdas. Lizdas yra skirtas SD atminties kortelių nuskaitymui ir paprastai naudojamas matavimo rezultatų išsaugojimui.
30 „Compact Flash“ (CF) kortelių lizdas. Šis lizdas skirtas CF dydžio kortelėms nuskaityti ir gali būti naudojamas kaip atmintinė.
31 Perkrovimo klavišas. Naudojamas perkrauti prietaisui, kilus nesklandumams matavimo metu ar valdant prietaisą.
34
2.6 pav. Brüel & Kjær nešiojamas triukšmo analizatorius 2250.
Matuojant triukšmą buvo laikomasis bendrinių reikalavimų tokių kaip, pavyzdžiui,
matavimo prietaiso aukštis nuo žemės paviršiaus, kuris pagal Lietuvos higienos normas (HN 33-
1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo
metodikos bendrieji reikalavimai.“) turi būti 1.5 m aukščio.
Akustinio triukšmo matavimai buvo atliekami pavėjui nuo triukšmo šaltinio. Atliekant
matavimus buvo atsižvelgta į vėjo kryptį, nes, kaip jau buvo aptarta (žr. 1.9 pav. ), pavėjui garso
lygis gali pakilti keliais decibelais, o prieš vėją garso stiprumas gali sumažėti netgi 20 decibelų.
Būtent dėl mažesnių garso intensyvumo svyravimų triukšmo matavimai buvo atliekami pavėjui.
Matuoklio paklaida 1,5 %. Matavimų vertes bei paklaidas taip pat gali įtakoti aplinka.
Triukšmo lygiai buvo matuojami pasirinktais atstumai nuo jėgainės. Kiekvienas matavimas
buvo atliekamas 5 minutes.
35
Statistines
reikšmes apskaičiuodavo 2250 analizatoriaus programinė įranga BZ-7222.
Rezultatai iš analizatoriaus buvo išgaunami BZ5503 programinio paketo pagalba.
Matuojant naudotas A dažninės charakteristikos filtras, nes žinome, kad vėjo jėgainių
keliami triukšmai yra nedidelio intensyvumo ( 80 dB), o šio filtro jautrio priklausomybė nuo
dažnio mažo intensyvumo garsams yra didesnė nei kitų charakteristikos filtrų (žr. 2.1 pav.).
36
3. APLINKOS IR VĖJO JĖGAINIŲ TRIUKŠMO ANALIZĖ.
REZULTATAI.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl triukšmą jis suvokia skirtingai ir vertina
subjektyviai. Tarkime vieniems žmonės laikrodžio tiksėjimas kelia susierzinimą, o kiti į tai
nekreipia nė menkiausio dėmesio.
Vėjo jėgainių keliamą triukšmą žmogus taip pat gali vertinti subjektyviai. Tarkime jei
žmogus yra priešiškas vėjo jėgainės statybai, jis būtinai ras priežasčių, kodėl jėgainė gali kelti jam
grėsmę. Netoliese stovinti vėjo jėgainė žmonės gali kelti nejaukumo pojūtį. Tai yra gana nauja
technologija, naujas elektros energijos gavimo būdas.
Kitas variantas, kai žmogui ar žmonių grupei vėjo jėgainės kelia sentimentalius jausmus,
t.y. vėjo jėgainė žmogui patinka, puošia kraštovaizdį arba paprasčiausiai neša materialinę naudą.
Kadangi tai yra pakankamai nauja energetikos šaka Lietuvoje, norėjau panagrinėti, ką
žmonės apie šią šaką žino, ir koks jų požiūris vėjo energetikos ir su ja susijusių problemų klausimu.
Siekiant ištirti žmonių požiūrį į kaimynystėje esančią vėjo jėgainę buvo parengta anketa,
kurią naudojant buvo apklausta dalis Švėkšnos “Saulės” vidurinės mokyklos mokinių.
Buvo pasirinkti mokiniai todėl, jog jie yra augantys žmonės, kurių bendras suvokimas
mokykliniame amžiuje kinta, veikiamas išorinių faktorių, tokių, kaip visuomenė, televizija,
mokykla ir žinoma šeima.
Mokiniai buvo suskirstyti į dvi grupes. Į klausimus atsakė 85 mokiniai.
Pirma grupė mokinių, kuriems buvo pateikta anketa su klausimais, prieš pildant anketas
išklausė pranešimas, apie vėjo energetiką. Pranešime buvo pasakojama apie vėjo ir kitų
atsinaujinančių energijos šaltinių teikiamą naudą. Kalbant apie vėjo energetiką buvo paminėti jos
pliusai ir minusai. Neigiami vėjo jėgainių eksploatavimo faktoriai, tokie kaip triukšmas, buvo
pagrįsti kitų autorių atliktais tyrimais, skelbiančiais išvadas, jog vėjo jėgainės yra statomos laikantis
sanitarinių apsaugos zonų, gyventojai gyvena triukšmo higienos normų neperžengiančiose
teritorijose. Taip pat buvo pateikta pavyzdžių kaimo bendruomenių, kurios pasistačiusios vėjo
jėgaines, gauna iš to naudą.
Antrai grupei mokinių pranešimas apie vėjo jėgaines nebuvo pateiktas. Klausimai ir vienai
ir kitai grupei buvo tie patys.
Į klausimą ar žino, jog vėjo jėgainės naudoja ekologiškai švarią vėjo energiją, pirmoji
grupė atsakė 95.65 % teigiamai, o antroji grupė – 87.87 %.
37
Žemiau pateiktame paveikslėlyje (3.1 pav.) vaizduojantys grafikai atskleidžia mokinių
žinias apie tai ar jie žino, jog vėjo jėgainės kelia triukšmą ir padidina aplinkos triukšmo lygį.
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
90.00%
100.00%
1 2
Pirmą kartą girdiNeTaip
3.1 pav. Grafike vaizduojama 1 ir 2 grupių žinios apie vėjo jėgainių keliamą triukšmą.
Žemiau pateiktame grafike (3.2 pav.) pateiktas mokinių požiūris į tai, kaip jie vertina
nešališkų ekspertų matavimus prie vėjų jėgainių ir jų atliktas išvadas, kurios, pavyzdžiui, teigia, jog
triukšmo lygis matavimo vietoje neviršija nustatytų triukšmo higienos normų.
Taigi į klausimą „Ar galite pasitikėti nešališkų ekspertų padarytomis išvadomis, kurios
teigia, jog triukšmo lygis neviršija (neviršys) nustatytų normų“, pirmoji grupė atsakė teigiamai
55.55 %, o antroji grupė atsakė – 69.69 %.
38
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
90.00%
100.00%
1 2
NeTaip
3.2 pav. Grupių atsakymai į klausimą, kaip manote ar galite pasitikėti nešališkų ekspertų
padarytomis išvadomis, kurios teigia, jog triukšmo lygis neviršija (neviršys) nustatytų normų?
Paskutinis klausimas abiems grupėms skambėjo taip, „Ar žinodami teigiamus ir neigiamus
vėjo jėgainių bruožus, statysite ją, norėdami aprūpinti savo kaimą elektros energija“. Atsakymai
pateikti grafike (3.3 pav.). Pirmoji grupė į šį klausimą atsakė teigiamai 82.97 %, o antroji grupė
atsakė – 57.57 %.
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
90.00%
100.00%
1 2
NeTaip
3.3 pav. Pateikti grupių vertinimai apie tai, ar jie rinktųsi statyti vėjo jėgainę netoli savo
kaimo.
39
Ypatingai jautriai į nežymų triukšmo padidėjimą gali reaguoti kaimo vietovėse,
vienkiemiuose gyvenantys gyventojai, kurie nėra pratę prie nepastovaus ir besikeičiančio triukšmo.
Kaimuose gyvenantys gyventojai yra pratę prie pastovaus triukšmo, todėl padidintas
triukšmas juos daugiau trikdo nei miestuose gyvenančius žmones.
Žemiau pateiktame grafike (3.4 pav.) pateiktas, Inkaklių kaimo, Šilutės rajone, triukšmo
grafikas. Triukšmo matavimai buvo atliekami Spalio 31 d. Tą dieną, kelyje, esančiame šalia kaimo,
buvo aktyvus eismas, kadangi dauguma žmonių tą dieną vyko tvarkyti kapinių. Triukšmo
matavimas buvo atliekamas tolstant pasirinktais atstumais nuo kelio link kaimo.
Garso stiprumo priklausomybė nuo atstumo iki kelio
0
10
20
30
40
50
60
50 100 200 300
Atstumas, m
Gar
so s
tipru
mas
, dB
(A)
LAeqL10L90
3.4 pav., Garso stiprumo priklausomybė nuo atstumo iki kelio Inkaklių kaime.
Kaip matyti paveikslėlyje (3.4 pav.) net ir padidėjus eismui tą dieną, esant 50 m atstumu
nuo kelio Leq vertė yra 47 dB, L10 vertė siekia 48 dB. Grafike matyti, jog nuo 100 m atstumo iki
kelio automobilių keliamas triukšmas pereina į foninį triukšmą, L10 vertė padidėja, o L90
sumažėja, šių verčių intervalų skirtumas nežymus, beveik nesikeičia, todėl galime daryti prielaidą,
jog triukšmą įtakoja paties kaimo sodybos.
Žemiau pateiktame grafike ( 3.5 pav.) matome kaip pasiskirsto triukšmo spektras tolstant
nuo kelio link miško, pasirinktais atstumais.
Tiriant šį grafiką svarbu sužinoti, kokiuose dažniuose vyrauja automobilių ir aplinkos
keliamo triukšmo didžiausios vertės ir kiti iškylantys dėsningumai visame spektre, kuomet tolstame
nuo kelio link miško.
40
Iš grafiko matome, jog didžiausias garso stiprumas yra žemuose dažniuose, infragarso
riboje, kurio žmogus negirdi.
Tolstant nuo kelio link miško, galime daryti prielaidą, jog tokiame atstume triukšmą lemia
aplinka. Garso stiprumas žemuose dažniuose mažesnis lyginant jį su garso stiprumu prie kelio, ties
50 metrų riba.
Matuojant triukšmą 50 metrų atstumu nuo kelio, ties 500 Hz riba pastebimas garso
stiprumo sumažėjimas, dažnių intervale tarp 800 Hz ir 2 kHz pastebimas garso stiprumo
padidėjimas, toliau didėjant dažniui garso stiprumas mažėja.
Nagrinėjant triukšmo spektrą už 100 metrų nuo kelio, matome, jog spektro pasiskirstymas
iki 500 Hz išlieka panašus į išmatuotą spektrą už 50 metrų. Aukštesniuose dažniuose triukšmo
spektro pasiskirstymas spektre tampa panašus į spektrą, gautą už 200 ir 300 metrų.
Aplinkos triukšmo spektras išmatuotas už 200 ir 300 metrų išlieka dėsningas visame
dažnių spektre.
Iš šio triukšmo pasiskirstymo spektro galime daryti prielaidą, jog didžiausią triukšmo
pasiskirstymas transportas ir aplinka lemia mažuose dažniuose ir žmogui gerai girdimuose
dažniuose, tarp 800 Hz ir 2kHz.
Triukšmo dažninė charakteristika
010203040506070
12,5H
z20
Hz31
,5Hz
50Hz
80Hz
125H
z20
0Hz
315H
z50
0Hz
800H
z1,2
5kHz
2kHz
3,15k
Hz5k
Hz8k
Hz12
,5kHz
20kH
z
Dažnis, Hz
Gar
so s
tipru
mas
, dB
50 m100 m.200 m.300 m.
3.5 pav. Triukšmo spektro pasiskirstymas tolstant nuo kelio link miško.
(3.6 pav.) pateiktas Kauno miesto 2006 m. triukšmo žemėlapis. Triukšmas išreikštas
dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodikliu (Ldvn). [14]
41
Kaip matyti iš Kauno miesto triukšmo žemėlapio, miestuose žmonės yra veikiami kur kas
didesnio triukšmo nei kaimo vietovėse.
3.6 pav. Kauno miesto triukšmo žemėlapis (2006 m., aplinkos apsaugos ir Kauno miesto
savivaldybės duomenys). [14]
Žemiau esančiame grafike (3.7 pav.) pateikta Kaišiadorių mieste atlikto triukšmo tyrimo
matavimų vietos. Matavimai buvo atlikti prie įvairių Kaišiadorių mieste esančių gatvių, tyrimo metu
buvo matuojami traukinių keliamo triukšmo ypatumai, taip pat buvo išmatuotas bendras miesto
triukšmo fono pasiskirstymas dažnių spektre. (3.8 pav.) ir (3.9 pav.). [15]
Miesto bendrąjį foną kuria daug įvairių veiksnių, pramonės objektai, transportas, gamta ir
t.t. Grafikuose (3.8 pav.) ir (3.9 pav.) matome, jog didžiausios bendrojo fono triukšmo lygio vertės
yra pasiskirsčiusios žemų dažnių spektre. Didėjant dažniui garso stiprumas mažėja ir atitinkamuose
42
dažniuose yra pastebimas garso stiprumo mažėjimas, o žmogui gerai girdimame dažnių spektre yra
pastebimas garso stiprumo padidėjimas tiek (3.8 pav.), tiek (3.9 pav.) pateiktame bendrojo fono
pasiskirstymo dažnių spektre.
3.7 pav. Kaišiadorių miesto gatvių vietos, kuriose buvo atlikti triukšmo matavimai.
3.8 pav. Kaišiadorių miesto triukšmo spektro pasiskirstymas, matavimo vieta (3.7 pav.)
pažymėta skaičiumi 2.
43
3.9 pav. Kaišiadorių miesto triukšmo spektro pasiskirstymas, matavimo vieta (3.7 pav.) pažymėta
skaičiumi 4.
Kaip matyti iš (3.8 pav.) ir (3.9 pav.) periodiškai pravažiuojantys įvairaus tipo traukiniai
ženkliai padidina triukšmą plačiame dažnių spektre, ypač šis padidėjimas išryškėja ties 63 Hz
dažnio riba, taip pat garso lygis padidėja ir žmogui gerai girdimame dažnių spektre.
3.1. Anužių vėjo jėgainės matavimo duomenys
Tirti vėjo jėgainių ir aplinkos keliamo triukšmo savybes buvo pasirinkta Enercon E- 82
tipo vėjo jėgaines, kurių parkai išsidėstę netoli Anužių kaimo (parką sudaro Enercon E82/2MW, 2
vėjo jėgainės) , Pagėgių rajone ir Kiauleikių kaime (parką sudaro Enercon E82/2MW, 3 vėjo
jėgainės), Kretingos rajone.
Antrą vėjo jėgainę, kaip ir pirmąją, Anužiuose pastatė ir eksploatuoja UAB
„Energopliusas“. Šiuo metu abi vėjo jėgainės tiekia energiją į VST Anužių transformatorinę.
Žemiau darytoje palydovinėje nuotraukoje (3.10 pav.) pateikiamas bendras Anužių vėjo
jėgainių parko išsidėstymas, kaip matyti iš nuotraukos vėjo jėgainės yra pastatytos netoli Anužių
kaimo, pro kurį taip pat eina magistralinis kelias (pažymėta geltonai) bei geležinkelis.
44
Nuotraukoje matyti ryškūs kraštovaizdžio skirtumai, kuriuos kuria miškinga vietovė ir
dirbami laukai.
Vertinant aplinkos triukšmą įtakojančius veiksnius, Anužių kaime, galime įvardinti jau
minėtą geležinkelį bei gamtos kuriamą triukšmą, kuris kylant vėjui didėja. Magistralinio kelio
keliamas triukšmas nėra įskaitomas, nes kaimas nuo jo yra atstumu ir juos skiria tankus spygliuočių
miškas.
Atliekant triukšmo matavimus buvo susidurta su mažo vėjo trūkumu, nes atliekant
matavimus vidutinis vėjo greitis, pagal tos dienos hidrometeorologijos duomenis buvo apie 4 m/s,
vėjas buvo nepastovios krypties.
3.10 pav., Anužių kaime pastatytos dvi UAB “ENERGOPLIUSAS” vėjo jėgainės.
Žemiau esančiame paveiksle (3.11 pav.) pateiktas grafikas, kuriame pavaizduota pusantros
minutės trukmės vėjo jėgainės triukšmo grafikas. Paminėtina, jog kiekvienas matavimas truko
penkias minutes.
Grafike pateikti pagrindiniai LAmax, LAmin ir LAeq parametrai, kurie laikui bėgant
nuolatos keičiasi, tai žinoma įvyksta dėl aplinkos ir vėjo jėgainės triukšmo svyravimų. Kadangi
matavimas atliktas nedideliu atstumu nuo vėjo jėgainės, o vėjo greitis nedidelis ir nepastovios
krypties, tad aplinkos triukšmo įtaka nedidelė.
45
Grafike išryškėja trys pagrindiniai pikai, jie atsirado tuo momentu, kai vėjo jėgainė pradėjo
orientuotis pagal vėjo kryptį, todėl prie esamo aerodinaminio triukšmo prisidėjo dar ir mechaninio
triukšmo dedamoji, kas ir išryškėjo grafike. Toliau jau nuo 71s vėl pastebimas, kaip ir prieš pikus,
aerodinaminis ir aplinkos keliamas triukšmas.
32.0033.0034.0035.0036.0037.0038.0039.0040.0041.0042.00
1 6 11 16 21 26 31 36 41 46 51 56 61 66 71 76 81 86 91 96
Laikas, s
Gar
so s
tipru
mas
, dB
LAFmax LAFmin LAeq
3.11 pav. Vėjo jėgainės triukšmo grafikas, atstumas nuo jėgainės 25 m.
3.12 pav. pateiktame grafike parodyta vėjo jėgainės triukšmo pasiskirstymas įvairiais
matuotais atstumais pagal dažnį.
Garso stiprumo pasiskirstymas
010203040506070
12,5H
z20
Hz
31,5H
z50
Hz80
Hz
125H
z
200H
z
315H
z
500H
z
800H
z
1,25k
Hz2k
Hz
3,15k
Hz5k
Hz8k
Hz
12,5k
Hz20
kHz
Dažnis, Hz
Gar
so s
tipru
mas
, dB 25 m.
50 m.100 m.150 m.200 m.300 m.350 m.
3.12 pav. Jėgainės keliamo triukšmo spektras įvairiems atstumams nuo jėgainės.
46
Tiriant vėjo jėgainių keliamą akustinį triukšmą svarbu išsiaiškinti, kuriuose dažniuose
vyrauja šis triukšmas bei sužinoti, kokio dažnio garso padidėjimą lemia vėjo jėgainė.
Grafike (3.12 pav.) matome, jog didžiausias garso stiprumas yra žemuose dažniuose.
Tolstant nuo vėjo jėgainės garso stiprumas kinta nevienodai visame dažnių spektre.
Dažnių intervale nuo 12,5 iki 45 Hz garso stiprumas mažėja tolstant nuo vėjo jėgainės.
Kadangi mažėjimas tolygus, galime daryti prielaidą, jog šiuose dažniuose vėjo jėgainė nelemia
akustinio triukšmo padidėjimo.
Dažnių intervale nuo 45 iki 90 Hz pastebimas garso stiprumo padidėjimas, pikas. Garso
stiprumas šiame intervale daugiausiai padidėja, esant 25 ir 100 m atstumu nuo vėjo jėgainės.
Dažnių intervale nuo 90 Hz pastebimas garso stiprumo persipynimas tolstant nuo vėjo
jėgainės. Grafike matyti, jog didžiausias garso stiprumo padidėjimas vyksta nuo jėgainės esant 25 ir
50 m atstumu.
Matuojant triukšmą 100 m atstumu nuo vėjo jėgainės, buvo girdėti pravažiuojančio
traukinio garsai, kaip buvo matyti iš anksčiau aptartų triukšmo spektro pasiskirstymo grafikų, kurių
matavimo duomenys buvo gauti Kaišiadorių mieste, tiriant traukinių skleidžiamo triukšmo spektrus
(3.8 pav.) ir (3.9 pav.), matėme, jog pravažiuojantys traukiniai padidina triukšmo lygį ties 63 Hz
dažnio riba, šis garso lygio padidėjimas išryškėja ir grafike (3.12 pav.).
Žemiau pateiktame paveikslėlyje (3.13 pav.) pateikiamas garso stiprumo nuo atstumo iki
vėjo jėgainės pasiskirstymas. Garso stiprumo priklausomybės nuo atstumo grafikas buvo matuotas
toliau nuo kaimo esančios vėjo jėgainės. Matavimai buvo atliekami norint gauti aplinkos ir vėjo
jėgainės keliamo triukšmo pasiskirstymą, todėl buvo matuojama ne artėjant link kaimo sodybų, o
tolstant nuo vėjo jėgainės link dirbamų laukų.
47
3.13 pav. Garso stiprumo nuo atstumo iki vėjo jėgainės pasiskirstymas.
Grafike (3.13 pav.) pavaizduota, kaip kinta Leq, L10, L90 reikšmės tolstant nuo vėjo
jėgainės. Pagal šį grafiką matome, jog tirtame atstume Leq reikšmės neviršijo higienos normose
nustatytos maksimalios 55 dB ribos nakties metu.
25 m atstumu nuo Leq vertė buvo 38 dB, tolstant nuo vėjo jėgainės iki 100 m garso
stiprumas sumažėjo iki 37 dB, prie 150 m triukšmo lygio vertė nežymiai padidėjo.
Nuo 200 m atstumo iki vėjo jėgainės, vertės Leq garso stiprumas pradeda mažėti. Žinant,
jog tą dieną vėjo greitis buvo nedidelis, galime daryti prielaidą, kad už 200 m nuo vėjo jėgainės,
triukšmą įtakoja aplinka. Ties 350 m atstumu nuo vėjo jėgainės pastebimas Leq vertės padidėjimas,
tam galėjo turėti įtakos reljefo nelygumai. Tolstant nuo vėjo jėgainės, ties 200 m ir 300 m atstumu
matavimai buvo atliekami nedidelėje dauboje, o 350 m atstumu nuo vėjo jėgainės, matavimai buvo
atliekami pakilus iš daubos, buvo juntamas gūsingas vėjas.
3.2. Kiauleikių vėjo jėgainės matavimo duomenys
Žemiau pateiktoje palydovo darytoje nuotraukoje (3.14 pav.), matyti netoli Kiauleikių
kaimo, Kretingos rajone, pastatytos trys 2 MW vėjo jėgainės.
Tyrimams buvo pasirinkta arčiausiai kaimo esanti vėjo jėgainė. Tyrimo metu vėjo greitis
buvo nepastovios krypties, gūsingas vidutinis greitis buvo apie 6 m/s. Matavimas buvo atliktas
pavasarį, aplinkui buvo girdimas paukščių čiulbėjimas.
48
3.14 pav. Kiauleikių kaime esantis UAB “VĖJŲ SPEKTRAS” jėgainių parkas.
3.15 pav. Garso stiprumo nuo atstumo iki vėjo jėgainės pasiskirstymas.
Grafike (3.15 pav.) pavaizduota, kaip kinta Leq, L10, L90 reikšmės tolstant nuo vėjo
jėgainės. Pagal šį grafiką matome, jog tirtuose atstume Leq reikšmės neviršijo higienos normose
nustatytos maksimalios 55 dB ribos nakties metu, žinoma, reikia atsižvelgti į tai, jog matavimai
buvo atlikti dienos metu.
49
30 m atstumu nuo vėjo jėgainės Leq vertė buvo 43 dB, tolstant nuo vėjo jėgainės iki 300
m garso stiprumas sumažėjo iki 31 dB. Už 300 m vėjo jėgainės triukšmas pereina į aplinkos foninį
triukšmą.
Analizuojant L10 ir L90 reikšmes galime pastabėti, jog intervalo skirtumas tarp šių verčių
tolstant nuo vėjo jėgainės beveik nekinta, išskyrus matavimus atliktus arčiausiai vėjo jėgainės
3.2. Literatūros apžvalga: atliktų triukšmo matavimų prie vėjo jėgainių duomenų aptarimas ir palyginimas.
Šioje dalyje apžvelgsime jau atliktų triukšmo matavimų prie vėjo jėgainių duomenis, juos
panaudosime darant išvadas.
Lietuvoje populiarėjant vėjo energetikai yra atliekami triukšmo matavimai prie vėjo
jėgainių, esančių įvairiose Lietuvos teritorijose.
Darbe yra aptariami jau gauti vėjo jėgainių triukšmo duomenys. Šie duomenys pasirinkti
vėjo jėgainėms esant skirtingose Lietuvos teritorijose, esant skirtingiems vėjo greičiams bei jėgainių
galingumams.
Pirmasis tyrimas buvo atliktas tiriant UAB „Renerga“ (3.16 pav.) vėjo jėgainių parką. Vėjo
kryptis buvo šiaurės vakarų, greitis 7m/s. [16]
3.16 pav., UAB “RENERGA” vėjo jėgainių parko išsidėstymas.
50
52.750.5
47.5
43.542.4 42.51 43
55 55 55 55 55 55 55
40
42
44
46
48
50
52
54
56
50 100 200 300 400 500 600
Atstumas, m
Gar
so ly
gis,
dB
Leq Triukšmo lygis, dB
Gyvenamųjų ir visuomenėspaskirties pastatų aplinkojeleistinas maksimalus lygisnakties metu, dBA
3.17 pav. LAeq triukšmo kitimo kreivė tolstant nuo vėjo jėgainės.
Analizuodami (3.17 pav.) pateiktas LAeq reikšmes matome, kad LAeq
reikšmė 52,7 dBA
buvo 50 metrų nuo vėjo jėgainės ir neviršijo higienos normų nakties metui, kurios yra 55 dBA.
Darbe pabrėžiama, jog matavimus galėjo įtakoti ir paukščių čiulbėjimas. Tolstant nuo vėjo
jėgainės garso slėgio LAeq reikšmė kas 100 metrų sumažėdavo vidutiniškai po 3 dBA, iki 42,4 dBA
už 400 metrų nuo vėjo jėgainės. Ties 500 metrų nuo vėjo jėgainės stebimas LAeq padidėjimas, šį
garso slėgio padidėjimą grindžia tuo, jog matavimas buvo atliktas 20 metrų nuo aukštos įtampos
linijos stulpo.
Antras tyrimas buvo atliktas šalia Kiauleikių kaimo (3.18 pav.), kuriame yra pastatytos trys
Enercon – 82 tipo vėjo jėgainės. Atliekant akustinio triukšmo matavimus vėjas pūtė iš vakarų,
greitis 3 metrai per sekundę. [16]
3.18 pav. Kiauleikiuose esančios trys UAB “VĖJŲ SPEKTRAS” jėgainės.
51
0
10
20
30
40
50
60
50 100 200 300 400 500
Atstumas, m
Gar
so ly
gis,
dB LAeq triukšmo lygis, dB
Gyvenamųjų ir visuomenėspaskirties pastatuosemaksimalus leistinas triukšmasnakties metu, dB
3.19 pav. LAeq triukšmo kitimo kreivė tolstant nuo vėjo jėgainės.
Pagal šį grafiką (3.19 pav.) matome, kad LAeq
reikšmė tirtame atstumų intervale neviršijo
higienos normose nustatytos maksimalios 55dBA ribos nakties laikui. 50 metrų nuo vėjo jėgainės
garso slėgio LAeq reikšmė siekė 43dBA. Tolstant nuo vėjo jėgainės iki 300 metrų garso slėgio
LAeq reikšmė sumažėjo 5dB - iki 38dBA. Toliau didinant atstumą iki jėgainės garso slėgio LAeq
reikšmė padidėjo, šis padidėjimas siejamas su priartėjimu prie sodybos. Matavimas buvo atliktas
tolstant nuo vėjo jėgainių ir artėjant link Kiauleikių kaimo, esančios artimiausios sodybos.
Trečiasis tyrimas buvo atliktas prie Vydmantų vėjo jėgainės.
Vydmantų vėjo jėgainė viena pirmųjų Lietuvos vėjo jėgainių, jos galingumas 600 kW.
Palydovo darytoje nuotraukoje (3.20 pav.) matoma, jog jėgainė yra netoli Vydmantų kaimo.
Vietovė yra atvira, nėra aplinkui augančių miškų, krūminių vietovių ar aukštų kalvų. Kaimas yra
atviroje vėjams vietovėje, todėl nuo triukšmo jis menkai teapsaugotas.
Palydovinė nuotrauka rodo, jog aplinkos triukšmą didina ne tik vėjo jėgainė, bet ir
vietovėje esančios magistralės, todėl bendras triukšmo lygis turėtų būti padidintas, ypač vasaros
sezonu. Tiriama vėjo jėgainė yra tik 450 metrų nuo magistralinio kelio A11 (Šiauliai - Palanga).
52
3.20 pav. Vydmantų vėjo jėgainės palydovinė nuotrauka. Atliekant triukšmo matavimus prie Vydmantų vėjo jėgainės, vadovaujantis
hidrometeorologijos tarnybos duomenimis tyrimų dieną vėjo greitis 10,5 metrų aukštyje buvo 5,1
m/s (vidutinis) ir 9 m/s (maksimalus) [17].
Duomenys parinkti ir grafikas gautas (3.21 pav.), matuojant triukšmą šiaurės kryptimi, link
Palangos kelio (3.20 pav.).
54.9
52.4
46.6
52.8
42.5
40
42
44
46
48
50
52
54
56
0 25 50 100 200
Atstumas, m
Gar
so ly
gis,
dB
Triukšmo grafikas, dB
3.21 pav. LAeq triukšmo kitimo kreivė tolstant nuo vėjo jėgainės.
Pagal šį grafiką (3.21 pav.) matome, kad LAeq reikšmė tirtame atstumų intervale neviršijo
higienos normose nustatytos maksimalios 55dBA ribos nakties laikui jau esant už 50 metrų nuo
vėjo jėgainės.
53
Grafike aiškiai matyti, jog nutolus 50 metrų nuo jėgainės triukšmas sumažėja, tačiau esant
100 metrų atstumu nuo vėjo jėgainės matomas akivaizdus grafiko kilimas, atsižvelgiant į tai, kad
esant 200 metrų atstumu nuo vėjo jėgainės triukšmas vėl mažėja, galime daryti prielaidą, jog
matuojant 100 metrų atstume nuo jėgainės triukšmo padidėjimas gali būti sietinas su paukščio
čiulbėjimo, lėktuvo praskridimu, pačios vėjo jėgainės persiorientavimu ar kokiu kitu įvykiu lėmusiu
tokį triukšmo grafiko kitimą.
Ketvirtas tyrimas buvo atliktas taip pat prie Vydmantų vėjo jėgainės.
Tiriant UAB „Dalis gero“ vėjo jėgainių parką vėjo kryptis buvo šiaurės vakarų, greitis
8m/s).[16]
54.5 53.5
49.647.2 48
45 44.642.6
35
40
45
50
55
60
50 100 200 300 400 500 600 700
Atstumas, dB
Gar
so ly
gis,
dB
Triukšmo grafikas, dB
3.22 pav. LAeq triukšmo kitimo kreivė tolstant nuo vėjo jėgainės.
Matuojant triukšmą prie Vydmantų vėjo jėgainės, vėjo greitis iš tiesų pakankamas, kad
būtų gauti tinkami rezultatai.
Kaip matyti iš grafiko (3.22 pav.) LAeq reikšmė 50 metrų nuo vėjo jėgainės buvo 54,5
dBA. LAeq reikšmė beveik pasiekė 55dBA ribą, tačiau reiktų atsižvelgti į tai, kad matavimai buvo
atliekami dieną. 100 metrų atstumu nuo vėjo jėgainės LAeq reikšmė sumažėjo iki 53,5 dBA.
Atstumą iki jėgainės padidinus nuo 100 iki 300 metrų LAeq reikšmė sumažėjo 6,3 dBA - nuo 53,4
iki 47,16. Tačiau 400 metrų nuo vėjo jėgainės užfiksuotas garso slėgio padidėjimas apytiksliai
vienu decibelu, tai vėl galime sieti su papildomu triukšmo šaltiniu ar vėjo jėgainės persiorientavimo
vėjo kryptimi. Toliau didinant atstumą iki vėjo jėgainės nuo 400 iki 800 metrų garso slėgio LAeq
reikšmė sumažėjo 5,5 decibelais ir siekė 42,6 dBA.
54
Išvados
Šio darbo tikslas buvo atlikti triukšmo šaltinių vėjo jėgainių aplinkoje lyginamąją analizę.
Analizuojant gautus duomenis galima padaryti tokias išvadas:
1. Tyrimas rodo, kad žmonių požiūriui į vėjo jėgaines didelę įtaką turi jų
informuotumas. Nustatyta, jog didžiausią įtaką nuomonės pasikeitimui turi
informacija apie triukšmo lygį bei ekonominę naudą.
2. Aplinkos triukšmo įtaka vėjo jėgainių aplinkoje yra svarbi, ji ypač išryškėja
tolstant nuo vėjo jėgainės. Kuomet vėjo greitis jėgainės aplinkoje didesnis,
foninis triukšmas išryškėja toliau nuo vėjo jėgainės, nei esant mažesniam vėjo
greičiui.
3. Matavimuose, atliktuose tolstant nuo vėjo jėgainės link sodybos (3.19 pav.) ir
tolstant link atviroje vietovėje esančių dirbamų laukų (3.13 pav.) išryškėja, jog
aplinka lemia foninio triukšmo padidėjimą vėjo jėgainės aplinkoje, tam turi
įtakos vėjo greitis bei išoriniai veiksniai.
4. Tiriant tiek vėjo jėgainių, tiek transporto, traukinių, triukšmo spektrinius
pasiskirstymus galima teigti, jog didžiausi triukšmo lygiai yra nustatyti
žemuose dažniuose ir infragarse, taip pat garso stiprumo padidėjimas
pastebimas žmogaus ausiai gerai girdimame dažnių spektre.
5. Nagrinėjant infragarso dažnio spektro (1 – 20 Hz) garso lygius, nebuvo
pastebėtas išskirtinis jo padidėjimas, kuris gali turėti neigiamos įtakos
žmonėms, vėjo jėgainių aplinkoje, lyginant su spektrais, gautais Kaišiadorių
mieste ir prie Inkaklių kaimo.
6. Nagrinėjant triukšmo spektro pasiskirstymą gautą vėjo jėgainės aplinkoje
(3.12 pav.), išryškėja aplinkos šaltinių, lemiančių triukšmo komponenčių
padidėjimą šiame spektre, tiems šaltiniams būdinguose dažniuose.
.
55
Literatūra:
1. ES direktyva dėl triukšmo.
2. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo įstatymas,
2004 m. rugpjūčio 19 d. Nr.V-586, Vilnius.
3. Lietuvos triukšmo valdymo įstatymas, 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX – 2499, Vilnius.
4. P. Baltrūnas, D. Butkus, V. Oškinis, S. Vasarevičius, A. Zigmontienė, “Aplinkos
fizika”, 2008 m.
5. Triukšmo ribos išreikštos decibelais: www.zidinio.vilnius.lm.lt/metodai_pr_oras.html
6. S. Kytra, “Atsinaujinantys energijos šaltiniai”, 2006 m.
7. Aplinkos ministerijos poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys.
http://www.lsveikata.lt/index.php?page_id=303&s=3821.
8. Enerco E-82 duomenys:
www.secure.dover.gov.uk/planning_online/acollate_docs/78473_66.pdf
9. Adam Sacora, “Assessing the Noise Emitted by Small Wind Turbines“, 2004 m.
10. Environmental Noise Booklet, Brüel & Kjær Sound & Vibration Measurement:
http://www.nonoise.org/library/envnoise/index.htm
11. Valstybinė darbo inspekcija: http://www.vdi.lt/
12. Ar vėl imsime kūrenti malkomis: http://www.laiea.lt/read_more.php?id=56=&lang=lt
13. Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai
gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, 2003 m.
14. Strateginis Kauno miesto triukšmo žemėlapis:
http://aplinka.kaunas.lt/modules/content/print.php?pg=42 =1&menu_id=14
15. “Geležinkelio transporto keliamo triukšmo, gyvenamųjų namų aplinkoje Kaišiadoryse,
tyrimas”, 2009 m.
16. T. Budreika, “Skirtingų tipų vėjo jėgainių triukšmo ir jo spektro tyrimai”, 2008 m.,
VDU.
17. N. Užpelkienė, “Vydmantų vėjo jėgainės tyrimas ir vertinimas“, 2006,
www.spec.lt/get.php?f.26322
18. Trijų vėjo jėgainių statybos Mikalaukos kaime, Kalvarijos savivaldybėje poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas, 2008 m.
19. American Wind Energy Association, “Facts About Wind Energy and Noise”.
56
20. Andy McKenzie, Hayes McKenzie Partnership Ltd, „Parham Airfield Wind Farm
Assessment of Proposed Enercon E70 Turbines“, 2007 m.
21. Ernest V. F. Hodgson, „Residential Wind Turbines and Noise Emissions“,
22. S. Paulauskas, A. Paulauskas, „Vėjo energijos panaudojimo situacija ir perspektyvos“,
2007 m., Klaipėda.
23. Vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone: http://www.balsas.lt/naujiena/47673/kretingos-
rajone-baigiamas-statyti-vejo-jegainiu-parkas/rubrika:naujienos-lietuva-regionai-pajuris
24. Atsinaujinančių energijos šaltinių rengimo grupės pranešimas:
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6428&p_d=86006&p_k=1
25. Triukšmas ir sveikata:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-7350&l=2
26. Aplinkos apsaugos Kauno miesto savivaldybė:
http://aplinka.kaunas.lt/?pg=42 =1&menu_id=14
27. Renewable Energy Research Laboratory Department of Mechanical and Industrial
Engineering University of Massachusetts:
http://www.ceere.org/rerl/publications/whitepapers/Wind_Turbine_Acoustic_Noise_Rev2006.pdf