transporto paslaugų plėtros į švediją galimybių studija

TRANSPORTO PASLAUGŲ PLĖTROS Į ŠVEDIJĄ GALIMYBIŲ STUDIJA 2012 m.

Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Lentelių sąrašas 2

Turinys

Lentelių sąrašas .......................................................................................................................................................... 3

Figūrų sąrašas ............................................................................................................................................................. 4

Įžanga .............................................................................................................................................................................. 5

1. Švedijos makroekonominė apžvalga............................................................................................................. 7

2. Švedijos transporto sektoriaus apžvalga .................................................................................................. 12

3. Potencialių partnerių paieškos kanalai...................................................................................................... 24

5. Švedijos kreditingumas .................................................................................................................................... 31

5.1. Standard & Poor‘s vertinimas ............................................................................................................ 32

5.2. Moody‘s vertinimas................................................................................................................................ 32

5.3. Švedijos įmonių kreditingumas......................................................................................................... 33

6. Mokestinė sistema .............................................................................................................................................. 35

6.1. PVM mokestis užsienio piliečiams ................................................................................................... 35

6.1.1. Registracija PVM mokėtoju ........................................................................................................ 35

6.1.2. Registracijos PVM mokėtoju išimtys ...................................................................................... 35

6.1.3. Papildomos informacijos šaltiniai ........................................................................................... 37

6.2. Kelių mokesčiai........................................................................................................................................ 38

6.2.1. Bendras kelių mokestis užsienyje registruotoms mašinoms ....................................... 38

6.2.1. Stokholmo spūsčių mokestis ..................................................................................................... 39

6.2.2. Öresund tilto mokestis ................................................................................................................. 40

7. Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas ................................................................................................... 42

8. SSGG analizė ......................................................................................................................................................... 44

9. Naudingos nuorodos ......................................................................................................................................... 47

10. Reikalingi kontaktai eksporto partnerių paieškai .......................................................................... 48


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Lentelių sąrašas 3

Lentelių sąrašas

Lentelė 1: Pagrindiniai ekonominiai rodikliai (pokyčiai 2008 – 2014 m.) .......................................... 8

Lentelė 2: Krovinių kiekio pasiskirstymas Švedijoje pagal transporto rūšis (mln. tonų) ........... 13

Lentelė 3: Švedijos krovininio kelių transporto sektorius ....................................................................... 14

Lentelė 4: ASA ir Carrier įmonių kainos .......................................................................................................... 15

Lentelė 5: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių registras ....................................................... 16

Lentelė 6: Švedijos ir užsienio valstybių sunkiasvorių transporto priemonių pervežtų krovinių

kiekis (mln. tonų) ..................................................................................................................................................... 20

Lentelė 7: Vidaus ir tarptautinio krovininio transporto apimčių augimas Švedijoje pagal

transporto rūšis (procentais) .............................................................................................................................. 22

Lentelė 8: Kreditingumo skalės .......................................................................................................................... 31

Lentelė 9: Finansavimas iš užsienio.................................................................................................................. 31

Lentelė 10: Finansavimas valstybės viduje .................................................................................................... 32

Lentelė 11: Kelių mokestis Švedijos kronomis (Lietuvos litais) ............................................................ 39

Lentelė 12: Stokholmo spūsčių mokesčio dydis .......................................................................................... 40

Lentelė 13: Stokholmo spūsčių mokesčio dydis .......................................................................................... 41


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Figūrų sąrašas 4

Figūrų sąrašas

Figūra 1: BVP kitimas (% lyginant su ankstesniais metais) ...................................................................... 7

Figūra 2: Eksporto ir importo apimčių kitimas (mlrd. SEK) ..................................................................... 9

Figūra 3: Lito ir Švedijos kronos santykis (LTL/10 SEK) ......................................................................... 10

Figūra 4: Švedijos kelių žemėlapis .................................................................................................................... 12

Figūra 5: Logistikos funkcionavimo indeksas ............................................................................................... 12

Figūra 6: Švedijos krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių pasiskirstymas pagal turimą

transporto priemonių skaičių 2010 m. (procentais) .................................................................................. 14

Figūra 7: Sunkiasvorių transporto priemonių keliais pervežtų krovinių kiekis (mln. tonų) ..... 17

Figūra 8: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių keliais pervežtų krovinių kiekis (tūkst.

tonų) .............................................................................................................................................................................. 18

Figūra 9: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių rida (mln. km) .............................................. 18

Figūra 10: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių į užsienio valstybes išvežtų krovinių

kiekis pagal šalis 2011 m. (procentais) ........................................................................................................... 19

Figūra 11: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių iš užsienio valstybių atvežtų krovinių

kiekis pagal šalis 2011 m. (procentais) ........................................................................................................... 20

Figūra 12: Užsienio valstybių sunkiasvorių transporto priemonių pervežtų krovinių kiekio

pasiskirstymas pagal valstybes 2010 m. (procentais) ............................................................................... 21

Figūra 13: Kelių mokesčio ženklas Švedijoje ................................................................................................ 39

Figūra 14: Öresund tiltas ................................................................................................................................... 40


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Įžanga 5

Įžanga

Ši galimybių studija yra skirta įvertinti Švedijos rinkos patrauklumą Lietuvos

nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ narių vykdomam krovininio transporto

paslaugų eksportui. Rinkos analizės pagrindiniai uždaviniai yra:

pristatyti šalies makroekonominę situaciją;

atlikti Švedijos transporto sektoriaus analizę;

įvertinti šalies kreditingumą;

pateikti vežėjams aktualius mokesčius;

identifikuoti potencialių partnerių paieškos kanalus;

supažindinti su šalies verslo kultūra;

atlikti įėjimo į Švedijos rinką stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę.

Ši galimybių studija yra sudėtinė bendrai finansuojamo iš Europos Sąjungos fondų lėšų

projekto dalis. Projektas yra skirtas didinti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais

asociacijos "Linava" narių paslaugų eksporto potencialą - užmegzti ilgalaikius

bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais, užtikrinti nuolatinį paslaugų eksportą į

užsienio rinkas. Didinant eksporto apimtis ir plečiant rinkas bus užtikrintas ilgalaikis

sektoriaus įmonių apyvartos ir eksporto pajamų augimas.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" įkurta 1991 m. spalio 4

dieną. Asociaciją įkūrė 84 Lietuvos transporto įmonės. Nuo pat jos įkūrimo asociacijos narių

skaičius ženkliai augo. Šiuo metu 1000 vežėjų – transporto įmonių, turinčių per 14500

krovininio transporto priemonių tarptautiniams krovinių vežimams ir apie 3000 autobusų ir

troleibusų, yra asociacijos “Linava” nariai. Keleiviai bei kroviniai vežami į 40 Europos, Azijos ir

Afrikos valstybių.

Tyrimo metu buvo vadovautasi šiuose viešai prieinamuose šaltiniuose pateikiama

informacija:

Švedijos statistikos agentūros ir kitų transporto statistiką kaupiančių institucijų

duomenimis;

Eurostat duomenimis;

Pasaulio Banko duomenimis;


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Įžanga 6

Žiniasklaidos skelbiama informacija;

Kita viešai prieinama informacija.

Tyrimą atliko viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“.


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Švedijos makroekonominė apžvalga 7

1. Švedijos makroekonominė apžvalga

Švedijos ekonomika, kaip viena stipriausių Europoje, labai greitai atsigavo po finansų

krizės. Aukštųjų technologijų vystymas bei visapusiška socialinių išmokų sistema leido šaliai

sparčiai pakilti iš nuosmukio bei būti vienai iš aukščiausius gyvenimo standartus turinčių

šalių pasaulyje. Taip pat šiuo metu Švedijos ekonomika yra pripažįstama kaip viena iš

globaliausių bei konkurencingiausių pasaulyje.

Analizuojant Švedijos ekonomikos augimą matome, kad ir šioje šalyje pasaulinė

ekonominė krizė turėjo stiprų poveikį. Daugiau nei 10 paskutinių metų nuosekliai augęs

bendrasis vidaus produktas (BVP) 2008 – aisiais pradėjo trauktis. Vidutinį 3,34% metinį

augimą (tarp 1994 ir 2007 metų) 2008 – aisiais pakeitė 0,6 % mažėjimas, o 2009 – aisiais BVP

susitraukė 5% (žr: Figūra 1: BVP kitimas (% lyginant su ankstesniais metais)).

Vis dėlto, po didžiausio nuo 1940 metų BVP kritimo, ekonominė situacija šalyje

pagerėjo. 2010 metais fiksuotas net 6,1% Švedijos BVP augimas. 2011 metais BVP augo 3,9%.

Artimiausiais metais BVP augimo tempas turėtų sulėtėti, tačiau pokytis išliks teigiamas. 2012

metais Švedijos centrinis bankas prognozuoja 0,4% BVP augimą, 2013 metais – 1,9%, o 2014

metais šalies BVP turėtų išaugti 2,8%.

2010 metais nedarbo lygis Švedijoje siekė 8,4% (žr.: Lentelė 1: Pagrindiniai ekonominiai

rodikliai (pokyčiai 2008-2014 m.)). Tai 1,2 procento mažiau už Europos Sąjungos vidurkį,

Figūra 1: BVP kitimas (% lyginant su ankstesniais metais)

Šaltinis: Statistics Sweden * Prognozė, Riksbank



kuris tais metais buvo 9,6%.1 2011 metais nedarbas šalyje sumažėjo iki 7,5%. Remiantis

Švedijos centrinio banko prognozėmis, artimiausiais metais nedarbo lygis Švedijoje šiek tiek

didės ir 2012-2013 metais sieks 7,7%. 2014 metais nedarbas vėl turėtų sumažėti ir sudaryti

6,9%.

Analizuojant pastarojo dešimtmečio kainų lygį Švedijoje, galima teigti, kad jis buvo

pakankamai stabilus. Tai įrodo, kad šalyje yra puikiai vykdoma monetarinė politika. Vartotojų

kainų indekso procentiniai pokyčiai per metus yra išsidėstę ganėtinai siaurame diapazone

aplink tikslinį centrinio banko infliacijos lygį – 2 procentus.

Valstybės skola pastaraisiais metais mažėjo ir 2011 metais sudarė 32,4% bendrojo vidaus

produkto. Artimiausiais metais prognozuojamas tolimesnis valstybės skolos mažėjimas. 2014

metais Švedijos valstybės skola turėtų sudaryti 21,1% bendrojo vidaus produkto.

Lentelė 1: Pagrindiniai ekonominiai rodikliai (pokyčiai 2008 – 2014 m.)

2008 2009 2010 2011 2012* 2013* 2014*

Nedarbo lygis (%) 6,2 8,3 8,4 7,5 7,7 7,7 6,9

Infliacija (%) 3,2 2 1,9 1,9 1,4 1,9 3

Valstybės skola (% BVP) 38,8 42,7 39,7 32,4 29,7 25,7 21,1

Šaltinis: Statistics Sweden * Prognozė, Riksbank ir Finansdepartementet

Remiantis „World Economic Forum“ sudarytu 2011 – 2012 metų reitingu, Švedija

užima šešioliktąją vietą (Lietuva – keturiasdešimt ketvirtąją) pasaulyje pagal ekonomikos

konkurencingumą (vertinami daugiau nei 110 šalies konkurencingumą atspindinčių mikro ir

makro ekonomikos faktorių).2

Prekybos įgalinimo indekse (Enabling Trade Index) Švedijai skiriama ketvirtoji vieta

pagal atvirumą tarptautinei prekybai. Ypač palankiai vertinama verslo aplinka šalyje bei sienų

administravimas.3

Švedija užima dvidešimt septintąją vietą pasaulyje pagal produkcijos eksportą ir

dvidešimt aštuntąją vietą pagal produkcijos importą. Pagal komercinių paslaugų eksportą

šalis yra devynioliktoji pasaulyje, o pagal paslaugų importą – dvidešimt antroji.4

1 http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/images/5/55/Table_unemployment_rates.PNG

2 World Economic Forum, The Global Competitiveness Report 2011-2012.

http://www.weforum.org/issues/global-competitiveness

3 World Economic Forum, The Global Enabling Trade Report 2012. http://www3.weforum.org/docs/GETR/2012/GlobalEnablingTrade_Report.pdf



Švedija yra įvardijama kaip į eksportą orientuota valstybė. Daugiau nei pusė visos šalyje

pagaminamos produkcijos yra eksportuojama. Šalies užsienio prekybos balansas jau ilgą laiką

yra teigiamas.

2009 metais, lyginant su 2008 metais, tiek Švedijos importas, tiek eksportas smuko

po 17 procentų (žr.: Figūra 2: Eksporto ir importo apimčių kitimas (mlrd. SEK)). Eksportas

tais metais sudarė 995,2 mlrd. Švedijos kronų, o importas – 911,3 mlrd. Švedijos kronų. 2010

– aisiais, drauge su atsigaunančia pasauline ekonomika, matomas ir tarptautinės prekybos

pagyvėjimas. Lyginant su 2009 metais, eksportuojamos produkcijos apimtys 2010 – aisiais

padidėjo 14%, o importuojamos - 17%. 2011 metais eksportas augo dar beveik 7% ir sudarė

1213,9 mlrd. Švedijos kronų. Importas 2011 metais taip pat padidėjo beveik 7% ir siekė

1141,6 mlrd. Švedijos kronų.

Daugiausiai produkcijos 2011 metais Švedija importavo iš Vokietijos, Norvegijos,

Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos ir Suomijos. Pagrindinės Švedijos eksporto

partnerės 2011 metais buvo Vokietija, Norvegija, Didžioji Britanija, JAV, Danija ir Suomija.5

4 http://stat.wto.org/CountryProfile/WSDBCountryPFView.aspx?Language=E&Country=NO

5 http://www.ssd.scb.se

Figūra 2: Eksporto ir importo apimčių kitimas (mlrd. SEK)

Šaltinis: Statistics Sweden



Pagrindiniai importuoti produktai: elektronika ir telekomunikacijos, mašinos ir

įrenginiai, maisto produktai, nafta, tekstilės dirbiniai ir apavas, chemikalai, vaistai ir naftos

produktai.6

2011 metais Lietuvos eksporto į Švediją apimtys sudarė 2484,3 milijono litų. 2011

metais, lyginant su 2010 metais, bendras eksportas padidėjo 27%. Vis dėlto, Lietuvos ir

Švedijos prekybos balansas išlieka neigiamas. Importas iš Švedijos 2011 metais siekė 2611,7

milijono litų. Tai 30,5% daugiau nei 2010 metais.7

Rengiantis eksportuoti produkciją į Švediją svarbu įvertinti ir galimą su valiutos

pokyčiais susijusią riziką. Švedijos valiuta (SEK) yra laisvai plaukiojanti. Matyti, kad finansinė

krizė stipriai įtakojo valiutų kursų svyravimus ir lito bei Švedijos kronos kursas 2009 – ųjų

metų pradžioje buvo nukritęs iki 2,9795 LTL už 10 SEK. Tai buvo pats mažiausias santykis

nuo 1993 – ųjų metų. Šiuo metu valiutų kursų santykis yra pakilęs ir 2012 05 02 siekė 3,8789

LTL už 10 SEK.

Tad pasaulinis ekonomikos nuosmukis turėjo įtakos Švedijos ekonomikai. Kurį laiką

augęs šalies bendrasis vidaus produktas 2009 metais susitraukė, išaugo nedarbas. Tiesa, nuo

2010 metų pastebimas Švedijos ekonomikos bei tarptautinės prekybos atsigavimas.

6 http://www.ssd.scb.se

7 http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=3484

Figūra 3: Lito ir Švedijos kronos santykis (LTL/10 SEK)

Šaltinis: Lietuvos bankas



Artimiausių metų ekonomikos prognozės rodo, jog šalies ekonomikos augimas sulėtės, tačiau

bendrojo vidaus produkto pokytis išliks teigiamas, taip pat turėtų mažėti valstybės skola.


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Švedijos transporto sektoriaus apžvalga 12

2. Švedijos transporto sektoriaus apžvalga

Švedijoje 2010 metų duomenimis buvo 249

oro uostai, iš kurių 152 su asfaltuotu pakilimo taku.

Pagal oro uostų skaičių šalis užima 26-ąją vietą

pasaulyje. Švedijos geležinkelių tinklo ilgis siekia

11633 kilometrus. Ji yra 20-oji valstybė pasaulyje

pagal geležinkelių tinklo ilgį. Vandens kelių ilgis

sudaro 2052 kilometrus. Švedijos kelių tinklas

siekia 572900 kilometrų. Iš jų 1855 kilometrus

sudaro autostrados. Švedija yra 12-oji šalis

pasaulyje pagal kelių tinklo ilgį.8

Švedijos kelių tankumas 1997 – 2011 metų

laikotarpyje išaugo nuo 95 iki 129 kilometrų šimto

kvadratinių kilometrų ploto teritorijoje. Lietuvoje

kelių tankumas yra 125 kilometrai šimto

kvadratinių kilometrų teritorijoje.9

Pagal Pasaulio banko 2012 metų Logistikos

funkcionavimo indeksą (Logistics Performance

Index), Švedija užima tryliktąją vietą pasaulyje pagal

logistikos veikimą. Lietuva šiame reitinge užima

penkiasdešimt aštuntąją vietą.10

Kaip matyti 5 figūroje, geriausiai vertinamas krovinių pristatymo laikas, t.y. Švedijoje

siuntos dažniausiai pristatomos laiku. Taip pat gana aukštas Švedijos prekybos ir transporto

infrastruktūros (uostai, keliai, informacinės technologijos ir kt.) balas. Prasčiausiai vertinamos

galimybės Švedijoje susiorganizuoti tarptautinius pervežimus konkurencingomis kainomis.

8 https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sw.html

9 http://data.worldbank.org/indicator/IS.ROD.DNST.K2

10 http://lpisurvey.worldbank.org/international/global/2012

Figūra 4: Švedijos kelių žemėlapis

Figūra 5: Logistikos funkcionavimo indeksas



2010 metais Švedijoje buvo transportuota 551,7 milijonų tonų krovinių. Daugiausiai

krovinių Švedijoje gabenama keliais (žr.: Lentelė 2: Krovinių kiekio pasiskirstymas Švedijoje

pagal transporto rūšis (mln. tonų)). 2010 metais keliais buvo pervežta 322 milijonai tonų arba

58% visų krovinių. Vandens transportu pergabenta 161 milijonas tonų arba 29% krovinių,

geležinkeliais – 68,33 milijonų tonų arba 13% visų tais metais šalyje gabentų krovinių.

Mažiausiai krovinių buvo gabenta oro transportu. 2010 metais šia transporto rūšimi buvo

transportuota 187 tūkstančiai tonų krovinių. Tai sudarė tik 0,03% visų tais metais Švedijoje

pervežtų krovinių kiekio.

Lentelė 2: Krovinių kiekio pasiskirstymas Švedijoje pagal transporto rūšis (mln. tonų)

2008 2009 2010 2011

Oro transportas 0,21 0,16 0,19 0,17

Vandens transportas 161,64 142,65 161,09 117,82*

Geležinkelių

transportas

65,63 56,47 68,33 68,0

Kelių transportas 367,31 333,79 322,08 330,98

Šaltinis: Eurostat *I-III ketvirčių duomenys

Kaip matyti toliau pateikiamoje lentelėje, krovininio kelių transporto įmonių bei

darbuotojų skaičius Švedijoje 2005-2010 metais svyravo. Iki 2007 metų šių įmonių skaičius

šalyje kasmet augo, tačiau nuo 2008 metų, dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir

Šaltinis: Worldbank



sumažėjusių pervežimų apimčių, krovininio kelių transporto įmonių skaičius Švedijoje

pradėjo mažėti. 2010 metais šalyje buvo 8326 šio sektoriaus įmonės, kuriose dirbo 57479

darbuotojai.

Lentelė 3: Švedijos krovininio kelių transporto sektorius

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Įmonių skaičius 8.210 8.301 8.584 8.562 8.442 8.326

Darbuotojų skaičius 51.069 53.612 56.276 57.959 57.823 57.479

Šaltinis: Eurostat

Daugiausiai Švedijoje yra nedidelių krovininio kelių transporto įmonių, kuriose dirba

nuo 1 iki 5 darbuotojų. Tokios įmonės 2010 metais sudarė 68% visų šio sektoriaus įmonių.

Įmonės, kuriose dirba nuo 6 iki 9 darbuotojų sudarė 16%, nuo 10 iki 19 darbuotojų - 9%, nuo

20 iki 49 darbuotojų – 5% visų Švedijos krovininio kelių transporto įmonių. Mažiausiai šalyje

yra 50 ir daugiau darbuotojų turinčių šio sektoriaus įmonių. Jos 2010 metais sudarė 2%.11

Vertinant Švedijos krovininio kelių transporto sektoriaus įmones pagal jų valdomą

krovininių transporto priemonių parką matome, kad beveik pusė šio sektoriaus įmonių turi

vieną krovininę transporto priemonę. Daugiau nei trečdalis įmonių turi nuo 2 iki 5 transporto

11 http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/transport/data/database

Figūra 6: Švedijos krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių pasiskirstymas pagal turimą transporto priemonių skaičių 2010 m. (procentais)

Šaltinis: Eurostat



priemonių. Mažiausiai šalyje yra įmonių, turinčių 10 ir daugiau krovininio transporto

priemonių. Apie 50 ir daugiau krovininio transporto priemonių turinčias Švedijos įmones

duomenų nėra pateikiama.

Žemiau esančioje lentelėje (žr. Lentelė 4) pateikiamos dviejų Švedijos transporto

įmonių paslaugų kainos. Pirmoji iš jų – ASA Transporter AB, įkurta 1989 metais kaip kurjerių

paslaugas teikianti kompanija Stokholme. Šiuo metu įmonė teikia pristatymų dviračiais,

įvairių gabaritų automobiliais ir sraigtasparniu paslaugas. Carrier Transporter AB 2013 – tais

metais švęs savo veiklos trisdešimtmetį. Aukšta kokybė ir ambicijos leido šiai kompanijai per

pastaruosius penkerius metus padidinti apyvartą nuo 37 mln. SEK (14,19 LTL) iki 100 mln.

SEK (38,35 LTL).

Lentelė 4: ASA ir Carrier įmonių kainos (su PVM)

ASA Carrier

600-750 kg 80 SEK už paletę

(30,68 LTL)

751-1000 kg 160 SEK už paletę

(61,36 LTL)

1001-1500 kg 551 SEK už valandą

(211,29 LTL)

1501 ir daugiau kg 683 SEK už valandą

(261,91 LTL)

Lengvas sunkvežimis

iki 800 kg

509 SEK už valandą

(195,19 LTL)


(183,30 LTL)

Vilkikas >3000 kg 551 SEK už valandą

(211,29 LTL)


(213,98 LTL)


(247,72 LTL)


(228,93 LTL)

Reguliuojamas,

šoninės durys,

šaldymas/šildymas


(261,91 LTL)

Lengvas sunkvežimis

iki 800 kg

19,5 SEK už kilometrą

(7,48 LTL)


(3,80 LTL)

Vilkikas >6000 kg 21,8 SEK už kilometrą

(8,36 LTL)

Vilkikas >9000 kg 26 SEK už kilometrą

(9,97 LTL)

Reguliuojamas,

šoninės durys,

šaldymas/šildymas


(10,47 LTL)


(4,41 LTL)

Pradinis mokestis

sunkvežimiams iki

150 SEK

(57,52 LTL)



800 kg

Pradinis mokestis

vilkikams >9000 kg

250 SEK

(95,87 LTL)

Kaip matyti toliau pateikiamoje lentelėje (žr. Lentelė 5), Švedijos sunkiasvorių

transporto priemonių parkas 2005 – 2011 metų laikotarpiu kasmet augo. 2011 metais

Švedijoje buvo eksploatuojamos 548272 sunkiasvorės transporto priemonės arba 4% daugiau

nei 2010 metais. Didžiausią Švedijoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių dalį

sudaro transporto priemonės, kurių keliamoji galia yra nuo 501 iki 1000 kilogramų. 2011

metais šalyje buvo eksploatuojamos 313643 tokios transporto priemonės.12

Naujai Švedijoje registruojamų sunkiasvorių transporto priemonių 2009 metais

ženkliai sumažėjo. Tais metais buvo registruota net 29% mažiau šių transporto priemonių nei

2008 metais. Vis dėlto, 2010 metais jau buvo užregistruota 29% daugiau sunkiasvorių

transporto priemonių nei 2009 metais, o 2011 metais Švedijoje naujai užregistruotų šių

transporto priemonių skaičius pasiekė 54073. Tai 22% daugiau nei 2010 metais.

Lentelė 5: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių registras

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Eksploatuojamos 461161 479794 504085 510199 514576 526441 548272

Naujai registruotos 44637 48263 53505 48016 34230 44176 54073

Išregistruotos 21050 26835 24673 19898 19876 25296 23043

Šaltinis: Trafikanalys

Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių keliais pervežtų krovinių kiekis 2006 –

2011 metais svyravo (žr.: Figūra 7: Sunkiasvorių transporto priemonių keliais pervežtų

krovinių kiekis (mln. tonų)). Nors 2007 – 2008 metais krovinių apimtys augo, 2009-aisiais jos

susitraukė 9%. 2010 metais Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės pervežė dar 3,5%

krovinių mažiau nei 2009 metais, tačiau 2011 metais krovinių kiekis išaugo 2,7% ir sudarė

331 milijoną tonų.

Iš Skandinavijos valstybių didesnės sunkiasvorių transporto priemonių keliais

pervežtų krovinių apimtys 2006 – 2010 metais buvo tik Suomijoje. Norvegijos ir Danijos

vežėjai šiuo laikotarpiu pervežė mažiau krovinių.

12

http://www.trafa.se/sv/Statistik/Vagtrafik/Fordon/



Kaip matyti toliau pateiktoje figūroje, Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės

2006 – 2011 metais ženkliai daugiau krovinių pervežė šalies viduje, o ne į ar iš užsienio

valstybių. Reikia pažymėti, kad šalies viduje pervežamų krovinių kiekis 2009 – 2010 metais

mažėjo. Vis dėlto, 2011 metais šių krovinių apimtys išaugo beveik 3% ir siekė 325 milijonus

tonų. Tarptautinių pervežimų apimtys 2009 metais irgi ženkliai susitraukė. 2010 metais

fiksuotas 30% augimas, tačiau 2011 metais Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės į

arba iš užsienio valstybių pervežė dar mažiau krovinių nei 2010 metais. 2011 metais Švedijos

tarptautinių pervežimų apimtys sudarė 5,9 milijonus tonų. Tai 8,3% mažiau nei 2010 metais.

Figūra 7: Sunkiasvorių transporto priemonių keliais pervežtų krovinių kiekis (mln. tonų)

Šaltinis: Statistics Sweden



Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės 2006 – 2011 metais daugiau kilometrų

įveikė šalies viduje nei užsienio valstybėse (žr.: Figūra 9: Švedijos sunkiasvorių transporto

priemonių rida (mln. km)). Reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais Švedijos sunkiasvorių

priemonių rida yra sumažėjusi ir šalies viduje ir už jos ribų.

2011 metais Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės šalies viduje daugiausiai

pervežė rūdos ir kitų iškasenų (30% viso tais metais šalies viduje pervežto krovinių kiekio).

Figūra 8: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių keliais pervežtų krovinių kiekis (tūkst. tonų)


Figūra 9: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių rida (mln. km)




16% Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių šalies viduje pervežto krovinių kiekio

sudarė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai, 10% - mišrūs kroviniai.13

Į arba iš užsienio valstybių Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės 2011 metais

daugiausiai pervežė mišrių krovinių. Jie sudarė 21% visų tais metais Švedijos sunkiasvorių

transporto priemonių pervežtų krovinių kiekio. 19% į arba iš užsienio valstybių pervežtų

krovinių kiekio sudarė mediena ir jos produktai, 11% - žemės ūkio, miškininkystės ir

žuvininkystės produktai.14

Vertinant tarptautinius pervežimus pagal valstybes matome, kad 2011 metais

Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės daugiausiai krovinių vežė į Norvegiją – 68% (žr.:

Figūra 10: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių į užsienio valstybes išvežtų krovinių

kiekis pagal šalis 2011 m.). Į kitas valstybes vežtų krovinių kiekis buvo ženkliai mažesnis.

2011 metais į Suomiją bei Vokietiją Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių vežtų

krovinių kiekis sudarė po 7%, į Daniją bei Olandiją – po 5%, į Prancūziją – 2% viso tais metais

į užsienio valstybes vežto krovinių kiekio.

2011 metais Švedijos sunkiasvorės transporto priemonės daugiausiai krovinių atvežė

iš Norvegijos – 56% (žr.: Figūra 11: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių iš užsienio

13 Trafikanalys, Lastbilstrafik 2011, 2012. http://www.trafa.se/sv/Statistik/Vagtrafik/Lastbilstrafik/

14 Trafikanalys, Lastbilstrafik 2011, 2012. http://www.trafa.se/sv/Statistik/Vagtrafik/Lastbilstrafik/

Figūra 10: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių į užsienio valstybes išvežtų krovinių kiekis pagal šalis 2011 m. (procentais)




valstybių atvežtų krovinių kiekis pagal šalis 2011 m.). Iš Vokietijos atvežtų krovinių kiekis

sudarė 12%, iš Suomijos – 10%, iš Olandijos – 8%, iš Danijos – 3%, iš Prancūzijos – 2% viso

tais metais Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių iš užsienio valstybių atvežtų krovinių

kiekio.

Kaip matyti toliau pateikiamoje lentelėje, kitų valstybių sunkiasvorių transporto

priemonių veikla Švedijoje klostėsi pagal panašų scenarijų kaip ir Švedijos vežėjų. 2009 metų

recesijos metu susitraukė ir Švedijos, ir užsienio valstybių sunkiasvorių transporto priemonių

pervežtų krovinių kiekis. 2009 metais kitose valstybėse registruotos transporto priemonės į

arba iš Švedijos pervežė 18% mažiau krovinių nei 2008 metais. 2010 metais užsienio vežėjų

veikla vėl tapo intensyvesnė, tačiau nepasiekė 2008 metų lygio. 2010 metais užsienio

valstybėse registruotos sunkiasvorės transporto priemonės į arba iš Švedijos pervežė 26,9

milijonus tonų krovinių. Reikia pažymėti, kad Švedijoje registruotos transporto priemonės

tarptautinių krovinių perveža gerokai mažiau. 2010 metais Švedijos vežėjai iš arba į šalį

pergabeno 6,5 milijono tonų krovinių.

Kitų valstybių vežėjų užimama rinkos dalis Švedijoje 2004 – 2010 metais buvo gana

stabili. 2010 metais jie užėmė 8% Švedijos rinkos.

Lentelė 6: Švedijos ir užsienio valstybių sunkiasvorių transporto priemonių pervežtų krovinių kiekis (mln. tonų)

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Figūra 11: Švedijos sunkiasvorių transporto priemonių iš užsienio valstybių atvežtų krovinių kiekis pagal šalis 2011 m. (procentais)




Švedijos transporto priemonės

šalies viduje 318,5 348,9 334,3 353,4 360,6 328,8 315,6

Švedijos transporto priemonės

užsienyje 6,6 6,0 8,0 6,7 6,7 5,0 6,5

Kitų valstybių transporto

priemonės Švedijoje 20,8 21,5 24,4 26,1 27,5 22,6 26,9

Kitų valstybių vežėjų užimama

rinkos dalis Švedijoje (%) 6 6 7 7 7 6 8


2010 metais 45% užsienio valstybėse registruotų sunkiasvorių transporto priemonių

Švedijoje pervežtų krovinių kiekio sudarė kroviniai, vežti į šią šalį, 39% krovinių buvo

išvežami iš Švedijos, o likusi dalis - kabotažas.

Vidutiniškai užsienio valstybių sunkiasvorės transporto priemonės 2010 metais

Švedijoje vežė po 13 tonų krovinio. Daugiausiai iš Švedijos buvo vežama medienos ir

produktų iš medienos, maisto produktų, gėrimų ir tabako bei mišrių krovinių. Šios produktų

grupės sudarė 53% tais metais užsienio vežėjų iš Švedijos vežtų krovinių. Į Švediją daugiausiai

buvo įvežama žemės ūkio produkcijos, maisto produktų, gėrimų ir tabako bei mišrių krovinių

– 43% viso krovinių kiekio.15

2010 metais aktyviausi Švedijos tarptautinių krovinių rinkoje buvo Norvegijos,

Lenkijos bei Suomijos vežėjai (žr.: Figūra 12: Užsienio valstybių sunkiasvorių transporto

priemonių pervežtų krovinių kiekio pasiskirstymas pagal valstybes 2010 m. (procentais)).

Norvegijoje registruotos sunkiasvorės transporto priemonės pervežė 18% viso tais metais

užsienio valstybių vežėjų iš arba į Švediją vežto krovinių kiekio. Lenkijoje registruotos

transporto priemonės pervežė 17%, o Suomijoje – 16% šių krovinių kiekio.

Norvegijoje bei Suomijoje registruotos transporto priemonės 2010 metais ženkliai

daugiau krovinių vežė į Švediją nei iš šios valstybės. Tuo tarpu Lenkijos vežėjai daugiau

krovinių gabeno iš Švedijos į užsienio valstybes nei iš užsienio valstybių į Švediją.16

15 Trafikanalys, Utländska lastbilstransporter i Sverige 2009-2010, 2012.

16 Trafikanalys, Utländska lastbilstransporter i Sverige 2009-2010, 2012.

Figūra 12: Užsienio valstybių sunkiasvorių transporto priemonių pervežtų krovinių kiekio pasiskirstymas pagal valstybes 2010 m. (procentais)



Dėl numatomo tolimesnio Švedijos bendrojo vidaus produkto augimo, populiacijos

didėjimo bei gyventojų perkamosios galios stiprėjimo, prognozuojama, kad, lyginant su 2006

metais, iki 2050 metų vidaus ir tarptautinio krovininio transporto apimtys Švedijoje išaugs

126 procentais arba vidutiniškai po 1,9 procento per metus (žr.: Lentelė 6: Vidaus ir

tarptautinio krovininio transporto apimčių augimas Švedijoje pagal transporto rūšis).

Daugiausiai ir sparčiausiai augs oro bei vandens transporto apimtys. Iki 2050 metų krovinių,

gabenamų oro transportu, apimtys turėtų išaugti 153 procentais. Vidutiniškai augimas sieks

po 2,1 procento per metus. Vandens transportu 2050 metais turėtų būti gabenama 137

procentais daugiau krovinių nei 2006 metais. Vidutinis metinis šio transporto augimas

sudarys 2 procentus per metus. Mažiausias bus krovininio geležinkelių transporto augimas.

Geležinkeliais 2050 metais bus gabenama 56 procentais daugiau krovinių nei 2006 metais.

Švedijos krovininio kelių transporto apimtys turėtų išaugti 73 procentais. Vidutinis metinis

krovinių, vežamų kelių transportu, apimčių augimas iki 2050 metų sudarys 1,3 procento.17

Lentelė 7: Vidaus ir tarptautinio krovininio transporto apimčių augimas Švedijoje pagal transporto rūšis (procentais)

Augimas 2006-

2050 metais Metinis augimas

Kelių transportas 73% 1,3%

Geležinkelių

transportas

56% 1,0%

Vandens transportas 137% 2,0%

17 Trafikverket, Godstransporter, 2012. http://publikationswebbutik.vv.se/shopping/ShowItem____5671.aspx




Oro transportas 153% 2,1%

Visas transportas 126% 1,9%

Šaltinis: Trafikverket


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Potencialių partnerių paieškos kanalai 24

3. Potencialių partnerių paieškos kanalai

Vienas paprasčiausių būdų užmegzti kontaktus bei didinti įmonės žinomumą

Švedijoje – dalyvavimas prekybos mugėse. Toliau pateiktos Švedijoje vykstančios didžiosios

logistikos ir transporto mugės (mugės ir parodos datos atnaujintos 2014 m.).

Persontrafik – viena didžiausių transporto parodų Švedijoje.

Renginio metu susirenka daugiau nei 6000 žiūrovų iš maždaug 20

skirtingų pasaulio šalių. Mugės metu rengiamos konferencijos,

diskusijos, į kurias susirenka virš 1300 kvalifikuotų profesionalų.

Savo paslaugas dažniausiai reklamuoja apie 200 įmonių iš

įvairiausių pasaulio vietų. Didelis dėmesys skiriamas gamtai nekenkiantiems produktams.

Artimiausia paroda: 2014 metų spalio 28 – 30 dienomis.

Daugiau informacijos: http://www.svenskamassan.se/en/sites/persontrafik/for-utstallare/

LOGISTIC & TRANSPORT 2015 – lyderiaujanti logistikos ir

transporto paroda/konferencija Skandinavijos regione. Pagrindinis

parodos tikslas yra skatinti logistikos bei transporto įmonių

konkurencingumą rinkoje. Konferencijoje bus kalbama apie gamybos

grandinės tobulinimą, transporto administracinių sistemų privalumus

bei daugelį kitų transporto ir logistikos įmonėms aktualių temų.

Artimiausia paroda: 2015 m. kovo 19 – 21 dienomis.

Daugiau informacijos: http://10times.com/logistics-transport

LOGISTIK Sweden – paroda, skirta įmonėms, užsiimančiomis

laivyba, transportu ir logistika. Šios srities profesionalai dalinasi

savo patirtimi, padeda surasti sprendimus į iškilusias problemas

(pavyzdžiui, naujų klientų pritraukimo). Pagrindiniai šioje parodoje gvildenami klausimai yra

efektyvumo ir kainos santykio gerinimas transporto sektoriuje. Taip pat suteikiama proga

susirasti naujų potencialių klientų.

Artimiausia paroda: 2015 metų kovo 25 – 26 dienomis.

Daugiau informacijos: http://www.easyfairs.com/

http://www.svenskamassan.se/en/sites/persontrafik/for-utstallare/

http://10times.com/logistics-transport

http://www.easyfairs.com/



Verslo pasiūlymą galima pateikti organizacijos Chamber Trade duomenų bazėje

http://www.chambertrade.com. Organizacija Chamber Trade teikia ir potencialių verslo

partnerių paieškos paslaugą. The Swedish Trade Federation padeda užsienio kompanijoms

užmegzti santykius su Švedijos įmonėmis ir prekybinėmis asociacijomis. Jų adresas internete

http://www.svenskhandel.se.

Potencialius partnerius Švedijoje galima susirasti per internetines svetaines:

http://www.logisticssweden.com

http://www.gulasidorna.se

http://www.investsweden.se/world/Industries/Logistics-Industry

http://www.datamonitor.com/store/browse/?N=356+4294669437+4294853807

www.finpro.fi/companysearch

http://www.yrityssuomi.fi/default.aspx?nodeid=16882

Svarbu, kad susirastas partneris būtų patikimas, todėl vertėtų patikrinti jo mokumą

Švedijos įmonių registre http://www.allabolag.se/. Informacija jame yra nemokama, galima

gauti įmonės kontaktinę informaciją bei pagrindinius finansinius rodiklius. Nors internetinis

puslapis pateikiamas tik švedų kalba, tačiau juo naudotis nėra sudėtinga: tituliniame

puslapyje yra dvi lentelės: pirmojoje galima įrašyti įmonės pavadinimą, o antrojoje – visą arba

dalį adreso.

Informaciją apie susirastus partnerius galima gauti ir kitame įmonių registre,

internetiniu adresu http://www.bolagsverket.se. Jame dauguma informacijos yra mokama,

tačiau, jei domina tik pagrindiniai duomenys, galima naudotis ir juo.

Duomenis patikrinti potencialių partnerių kreditingumą galima užsisakyti iš EBR -

EUROPOS VERSLO REGISTRO. http://www.ebr.org.

http://www.logisticssweden.com/

http://www.gulasidorna.se/

http://www.investsweden.se/world/Industries/Logistics-Industry/

http://www.datamonitor.com/store/browse/?N=356+4294669437+4294853807

http://www.finpro.fi/companysearch

http://www.yrityssuomi.fi/default.aspx?nodeid=16882

http://www.allabolag.se/

http://www.bolagsverket.se/

http://www.ebr.org/



Jame pateikiama naujausia ir patikima informacija apie įmones. Europos verslo registras

(EBR) – tai Europos juridinių asmenų informacijos mainų tinklas. EBR sudaro galimybę

internetu gauti oficialią informaciją apie įmones visoje Europoje išvengiant kliūčių, kurios gali

kilti dėl kalbos, technologijų ar teisės aktų skirtumų. EBR užtikrina prieigą internetu prie

aktualios informacijos apie Europos įmones, t. y. prieigą prie kiekvienos šalies oficialaus

juridinių asmenų registro. Duomenys iš EBR apie Europos šalių įmones teikiami

standartizuotų ataskaitų forma. Šiuo metu EBR internetu teikiami 5 standartiniai produktai

(įmonių paieška, įmonės duomenys, įmonės asmenys, asmenų paieška, asmenų paskyrimai).

Pagrindinių duomenų išrašą sudaro: įmonės pavadinimas; kodas; teisinė forma; teisinis

statusas; buveinės adresas; įsteigimo data; įregistravimo data; išregistravimo data; taisyklės,

pagal kurias veikia juridinio asmens vardu; duomenys (vardas, pavardė), valdymo organai ir

jų nariai , taip pat nurodant valdymo organo pirmininką; asmenys, turintys teisę juridinio

asmens vardu sudaryti sandorius (vadovas, bankroto administratorius, likvidatorius,

prokuristas, juridinio asmens administratorius); veiklos apribojimai; įstatinio kapitalo dydis;

paramos gavėjo statuso suteikimo data; filialo, atstovybės nariai steigėjo duomenys

(pavadinimas, kodas); veiklos trukmė, jeigu ji ribota; kontaktinė informacija (telefonas, faksas,

el. pašto adresas, interneto svetainės adresas); objekto duomenų atnaujinimo versija;

duomenų būklė; registro tvarkytojas.



Taip pat EBR duomenų bazėje galima gauti išplėstinius išrašus su visais duomenu

bazėje įregistruotais dokumentais. Šių produktų informacija apie įmones visoje Europoje

teikiama standartizuotai. Įvairios šalys taip pat teikia papildomus informacinius produktus,

kurie atspindi įvairią šalių registruose kaupiamą informaciją. Tai steigimo sutartys, metinių

finansinių ataskaitų dokumentai, balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kt. Įmonių paieška

nemokama, tačiau už papildomą informaciją reikia mokėti. Atlygis už EBR paslaugą įvairiose

šalyse skiriasi, atsižvelgiant į šalyje veikiančią kainų politiką. Už informaciją privaloma

sumokėti iš anksto.

Lietuvoje EBR administruoja VĮ Registrų Centras. EBR baze gali naudotis ir privatūs,

ir juridiniai asmenys.

Prisijungus prie Registrų centro Juridinių asmenų registro

http://www.registrucentras.lt/jar/ jo puslapyje reikia pasirinkti EBR nuorodą ir

prisiregistruoti Registrų centro savitarnoje http://www.registrucentras.lt/savitarna/.

Registraciją prie EBR bus prieinama naudojant elektroninės bankininkystės duomenis.

Prisijungę prie EBR pamatysite ir teikiamos info kainininką pagal šalis. Duomenų iš Švedijos

įkainiai svyruoja nuo 38 iki 85 Lt. Užsakyti EBR sistemoje dokumentai sukrenta į asmeninį

Registrų centro pirkinių krepšelį. Iš anksto apmokėję pirkinius, gausite priėjimą prie

reikalingų dokumentų.

4. Švedijos verslo kultūros ypatumai

Sėkmingam tarptautiniam bendradarbiavimui užtikrinti, rekomenduotume Lietuvos

vežėjams susipažinti su Švedijos verslo kultūra. Verslo kultūros ir etiketo neišmanymas gali

sutrukdyti užmegzti partnerystę arba pakenkti jau turimiems verslo ryšiams.

Švedams verslas svarbiau už tarpusavio santykius, o pagrindinis verslo santykių

ramstis – pagarba žinioms bei darbštumui. Sveikinantis labai svarbu palaikyti akių kontaktą

bei tvirtai paspausti ranką. Kreiptis reikia profesiniu arba garbės titulu ir pavarde. Jaunesni

švedai greičiau linkę pereiti prie kreipimosi vardu nei vyresni žmonės. Švedijoje labai svarbi

asmeninė erdvė, todėl turite stengtis nesikišti į asmeninę erdvę bei vengti nebūtinų

prisilietimų.18

18

http://www.kwintessential.co.uk/resources/global-etiquette/sweden.html

http://www.registrucentras.lt/jar/

http://www.registrucentras.lt/savitarna/



Verslo susitikimų etiketas:

Tartis dėl verslo susitikimo reiktų bent

prieš dvi savaites. Reiktų vengti

susitikimų vasarą, vasario pabaigoje,

kovo pradžioje ir Kalėdų laikotarpiu,

nes dauguma švedų tuo metu

atostogauja.

Punktualumas yra be galo svarbus.

Vėlavimas gali sukelti įtarimų dėl

potencialaus verslo partnerio

patikimumo.

Susitikimai turi aiškią darbotvarkę ir

nuo jos beveik nukrypstama. Darbotvarkės suteikia struktūrą didelio masto

konsensuso siekiančioms diskusijoms. Be darbotvarkės susitikimas gali virsti betiksle

nesibaigiančia diskusija.

Susitikimai paprastai būna ilgi, su daug atvirų debatų. Manoma, kad kiekvienas turi

savo požiūrį ir visų požiūrius verta apsvarstyti.

Verslo apranga Švedijoje yra konservatyvi. Vyrams derėtų vilkėti kokybišką kostiumą

su šilkiniu kaklaraiščiu ir marškiniais. Moterys turėtų rinktis konservatyvią suknelę ar

kostiumėlį. Dėl Švedijos egalitarinių vertybių, primygtinai rekomenduojama vengti

prašmatnių daiktų, pretenzingų juvelyrinių dirbinių. Net aukščiausio lygio vadovai

Švedijoje nesirengia įmantriau už vidutinio lygio darbuotojus.19

Derybų stilius:

Švedai retai pradeda susitikimą nuo lengvų pokalbių. Dažniausiai einama tiesiogiai prie

susitikimo temos.

Švedai teikia pirmenybę tiesioginei komunikacijai.

Susitikimo metu paprastai kalbama po vieną, kalbantys asmenys nėra pertraukinėjami.

Norintys įsiterpti, turėtų pakelti rankas ir taip patraukti diskusijos moderatoriaus

dėmesį.

19 http://www.kwintessential.co.uk/resources/global-etiquette/sweden.html

Šaltinis: http://www.sweden.se



Tyla Švedijoje nėra nepatogi. Švedai neskuba užpildyti pokalbio pauzių. Stenkitės

susidoroti su šiomis tylos pauzėmis ir gerbti jas. Asmuo, jaučiantis poreikį be paliovos

kalbėti, nebūtinai už tai įgyja pagarbą.

Švedams labai svarbios detalės, todėl pristatymai turi būti gerai paruošti, paremti

tiksliais duomenimis.

Derybų metu labai svarbu išlikti ramiam ir susitvardyti, nes emocijų rodymas

vertinamas neigiamai.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad lygybė yra vienas ryškiausių švedų bruožų, todėl

Švedijoje didžioji dalis sprendimų priimami komandoje. Dėl bendro sutarimo poreikio,

sprendimų priėmimas Švedijoje dažnai užsitęsia.20

Svarbūs aspektai, į kuriuos reiktų atsižvelgti rengiantis bendradarbiauti su švedais

Egalitarizmas yra viena iš pagrindinių švedų charakteristikų. Dėl šios savybės daugumoje

situacijų jie linkę ieškoti konsensuso.

Švedai tikisi, kad jiems bus leista atlikti paskirtas užduotis be kitų kišimosi.

Verslo struktūros paprastai yra horizontalios, su gera tarpusavio komunikacija.

Iš vadovų yra tikimasi pavaldinių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą.

Švedai yra geri komandos žaidėjai, suprantantys atviros komunikacijos svarbą.

Dėl konsensuso svarbos, susitikimai gali būti ilgi, su daug diskusijų.

Susitikimo dalyviai turėtų atvykti į susitikimą gerai pasiruošę.

Darbotvarkės dažniausiai yra naudojamos ir jų yra laikomasi.

Dėl išsamių diskusijų ir konsensuso paieškos, sprendimų priėmimas taip pat gali būti ilgas

procesas.

Punktualumas Švedijoje be galo svarbus. Punktualumo trūkumas gali pakenkti profesiniam

patikimumui.

Švedams verslas svarbesnis už santykius. Verslo santykiai remiasi pagarba kompetencijai ir

darbštumui.

Moterys Švedijos verslo pasaulyje vaidina svarbų vaidmenį. Jos dažnai įmonėse užima

aukščiausias pareigas.

Darbo ir šeimos gyvenimas aiškiai atskiriamas. Privatus laikas uoliai saugomas – ypač

vasaros mėnesiais.

Švedijoje aukštas anglų kalbos mokėjimo lygis.

Švedai teikia pirmenybę tiesioginei komunikacijai, o ne diplomatijai.

Tyla Švedijoje vertinama ir gerbiama. Nėra būtina nuolat kalbėti, ypač, jei nėra ką pasakyti.

Nereikia painioti tylos su susidomėjimo ar supratimo trūkumu.

Švedai beveik nenaudoja kūno kalbos.

Humoras nėra laukiamas ir vertinamas diskutuojant rimtomis temomis. Humorui bus dauga

galimybių, kai rimti verslo reikalai bus užbaigti.

Švedams labai svarbi gamtosauga. Šia tema dažnai yra diskutuojama.

20 http://www.worldbusinessculture.com/Business-in-Sweden.html



Svarbesnis yra parašytas, o ne pasakytas žodis. Dažnai neužtenka tik paskambinti, reikia

smabutį palydėti laišku.

Šaltinis: http://www.worldbusinessculture.com


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Švedijos kreditingumas 31

5. Švedijos kreditingumas

Kiekvienais metais Nacionalinis Švedijos skolų departamentas iš dviejų vertinimo

agentūrų (Standard & Poor‘s bei Moody‘s) surenka informaciją apie valstybės kreditingumą.

Šis reitingas svarbus, kai norima skolintis iš užsienio rinkų. Vertinimo agentūros analizuoja

norinčio skolintis veiklą verslo sektoriuje, su ja susijusias galimas rizikas ir pinigų srautų

ataskaitas bei kalbasi su atsakingais asmenimis. Atliekant Švedijos vertinimą, apklausiami

centrinio banko „Riksbank“ ir skolų departamento atstovai.

Abi vertinimo agentūros turi skirtingas reitingavimo skales ilgalaikiams ir

trumpalaikiams įsiskolinimams (žr. Lentelė 8). Naudojant šias skales buvo įvertintas ir

Švedijos kreditingumas (žr. Lentelė 9 ir 10). Abiejų agentūrų nuomone, valstybė užima

geriausias pozicijas visose vertintose srityse ir yra stabili.

Lentelė 8: Kreditingumo skalės

Ilguoju laikotarpiu Trumpuoju laikotarpiu

Moody‘s Standard & Poor‘s Moody‘s Standard & Poor‘s

Aaa AAA P1 A1+

Aa1 AA+ P2 A1

Aa2 AA P3 A2

Aa3 AA- NP A3

A1 A+

A2 A

A3 A-

Baa1 BBB+

Baa2 BBB

Baa3 BBB-

Šaltinis: www.riksgalden.se

Lentelė 9: Finansavimas iš užsienio

Trumpalaikiu laikotarpiu Ilgalaikiu laikotarpiu

Moody‘s P1 Aaa

Standard & Poor‘s A1+ AAA


http://www.riksgalden.se/




Abi vertinusios agentūros pateikė ir atskirus detalesnius atliktos analizės rezultatus.

5.1. Standard & Poor‘s vertinimas

Standard & Poor‘s agentūra pateikia pagrindinius Švedijos Karalystės vertinimo

faktorius.

Stiprybės:

Šalyje jau ilgai laikomasi fiskalinės disciplinos, kuri neleidžia per daug išaugti

vyriausybės skolos naštai.

Itin klestinti, konkurencinga ir atspari ekonomika, kuri gali atlaikyti išorės sukrėtimus.

Didelis ir tvarus einamosios sąskaitos perteklius.

Aukštas pinigų lankstumo lygis.

Silpnybės:

Ilgalaikis fiskalinis spaudimas, atsirandantis dėl populiacijos senėjimo.

Santykinai aukšta namų ūkių skola, kurios dalis yra finansuojama iš išorės.

5.2. Moody‘s vertinimas

Agentūra savo reitingą skiria remdamasi keliais iš anksto numatytais kriterijais.

Pateikiame sutrumpintą šių faktorių vertinimą Švedijos valstybėje:

Ekonominis stabilumas. Vertinimas: Labai aukštas. Toks vertinimas buvo suteiktas

atsižvelgiant į didelį BVP vienam gyventojui bei atsparią ir įvairiarūšę ekonomiką. Taip

pat tinkamu greičiu augantis našumas, nedidelė infliacija darbo ir prekių rinkose ir

valstybės aukštųjų technologijų niša sustiprino konkurencingumą, dėl kurio didėja

einamosios sąskaitos perteklius.

Institucijų stiprumas. Vertinimas: Labai aukštas. Geras ir tolygiai plečiamas

pragyvenimo lygis, aukštas išsilavinimo lygis ir stipri socialinio gerbūvio sistema

prisideda prie stabilios politinės aplinkos. Tai palaiko bendru susitarimu paremtą

ekonomikos politikos formavimą.

Lentelė 10: Finansavimas valstybės viduje

Ilgalaikiu laikotarpiu

Moody‘s Aaa

Standard & Poor‘s AAA





Vyriausybės finansinis tvirtumas. Vertinimas: Labai aukštas. Pokrizinio biudžeto

perviršio ir geros augimo dinamikos dėka viešieji finansai yra normalioje būsenoje.

Laikantis nustatytų vidutinio laikotarpio išlaidoms nustatytų lubų ir tikslų, susijusių su

einamosios sąskaitos pertekliumi, per pastarąjį dešimtmetį buvo sumažinta

vyriausybės skola. Be to, pensijų sistema buvo patobulinta, kad būtų lengviau

atlaikytas fiskalinis spaudimas, atsirandantis dėl populiacijos senėjimo.

Įvykių rizikos jautrumas. Vertinimas: Labai žemas. Tokiam vertinimui daugiausiai

įtakos daro bankų sektoriaus stabilumas, atsirandantis dėl išmokų, gaunamų iš stabilių

vidaus mažmenininės prekybos frančizių, ir stabilesnio, tradicijomis paremto

pelningumo, kuris sušvelnindavo pablogėjusius ekonominius rodiklius krizių

laikotarpiais.

5.3. Švedijos įmonių kreditingumas

Švedijos įmonių kreditingumas per 2011 metus pablogėjo (remiantis „Soliditet“

atliktu tyrimu, skirtu

įmonių pagrindinei

informacijai ir

kreditingumui nustatyti).

2011 metų pabaigoje

maždaug 227 000

bendrovių atsidūrė mažo kreditingumo reitingų srityje – B arba C – o tai apie 18 000 daugiau

nei pernai. Turint tokį reitingą daug sudėtingiau gauti kreditą iš savo tiekėjų. Ypač prastu

reitingu pasižymi įmonės, įsikūrusios šalies sostinėje.

Informacijos apie konkrečių Švedijos įmonių patikimumą galima gauti iš AB Soliditet.

Šios kompanijos internetinis adresas: http://www.soliditet.se. Soliditet teikia duomenis apie

įmonių mokumą, finansinę situaciją, ekonominę aplinką įmonėje. Sistemoje galima užsisakyti

kelių lygių įmonių vertinimo ataskaitas priklausomai nuo informacijos poreikio – tai gali būti

finansiniai duomenys, rizikos vertinimo indeksas, įmonės mokumas, kredito agentūrų

atsiliepimai ir kita informacija.

Verslo ir kreditingumo informaciją taip pat teikia AB UC. Šios kompanijos duomenų

bazėje pateikiama informacija apie 960000 aktyvių Švedijos įmonių, įskaitant ir jų filialus.

Kompanijos UC internetinis adresas: https://www.uc.se/uc-in-english/english-start.html.

2011 metų pabaigoje maždaug 227 000 bendrovių

atsidūrė mažo kreditingumo reitingų srityje – B

arba C – o tai apie 18 000 daugiau nei pernai.



Dar viena kompanija, teikianti verslo ir kreditingumo informaciją - Dun & Bradstreet

Sweden. Kompanijos internetinis adresas: http://www.dnbsweden.se/en/.


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Mokestinė sistema 35

6. Mokestinė sistema

Norint eksportuoti transporto paslaugas į Švedijos Karalystę, reikėtų nepamiršti

pasidomėti ir šioje šalyje galiojančiais mokestiniais apribojimais. Pirmiausia apžvelgsime

pridėtinės vertės mokesčiui (čia ir toliau – PVM) taikomas taisykles, jei PVM mokėtojas yra

užsienio šalies pilietis, vėliau – kelių mokesčiu.

6.1. PVM mokestis užsienio piliečiams

6.1.1. Registracija PVM mokėtoju

PVM registracijos paraiška turi būti pateikta mažiausiai dvi savaitės iki prekybos

pradžios. Paraiškos dėl registravimo turi būti pateiktos specialia forma, nustatyta Švedijos

mokesčių agentūros, srityje, kurioje PVM apmokestinama veikla yra užregistruota.

Registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta visa PVM mokėtojo informacija (numeris,

ataskaitinis laikotarpis), yra išsiunčiamas prekybininkui.

Užsienio prekybininkai, kurie vykdo apmokestinamąją veiklą per dukterines įmones

Švedijoje, turi Švedijoje vykdomą veiklą registruoti PVM tikslais mokesčių agentūroje kaip ir

kiti Švedijos prekybininkai. Tokiu atveju registracija vykdoma dukterinės įmonės adresu.

Užsienio prekybininkai, kurie neturi dukterinės įmonės Švedijoje, bet vykdo veiklą iš

nuolatinės buveinės Švedijoje (pvz. filialo) privalo registruotis Švedijos mokesčių agentūros

užsienio reikalų biure Stokholme arba Malmo. Tai galioja ir prekybininkams, kurie neturi

pastovios buveinės Švedijoje.

Užsienio prekybininkai iš šalies, su kuria Švedija nesudariusi specialių susitarimų dėl

tarpusavio pagalbos surenkant mokesčius arba keičiantis informacija apie juos, registruotis

privalo per atstovą, t.y. asmenį, turintį pastovų adresą Švedijoje, arba kompaniją su nuolatine

būstine ar veikla šioje valstybėje. Atstovas privalo būti patvirtintas Švedijos mokesčių

agentūros.

6.1.2. Registracijos PVM mokėtoju išimtys

Atvirkštinio mokesčio įsipareigojimas taikomas, kai Švedijos prekybininkas perka

prekes Švedijoje iš užsienio prekybininko, kuris šioje šalyje nėra registruotas PVM mokėtoju.

Tai reiškia, kad pirkėjas tampa atsakingas už su sandoriu susijusį PVM. Nors užsienio

prekybininkas nėra atsakingas už sandorio PVM, tačiau bet kuriuo atveju turi būti



užregistruotas Švedijoje ir į savo pinigų srautų ataskaitas įtraukti Švedijoje vykdomus

sandorius, kad būtų

atleistas nuo mokesčio

savo šalyje.

Net ir tuo atveju, kai už

mokestį atsakingas

pirkėjas, užsienio

prekybininkas gali

savanoriškai registruotis mokesčio mokėtoju Švedijoje.

Yra išskiriami keli atvejai, kai asmenys gali neregistruoti PVM. Užsienio

prekybininkai, teikiantys paslaugas kaip komercinę veiklą pirkėjams, kurie yra asmenys,

vykdantys ūkinę veiklą Švedijoje, neprivalo užsiregistruoti PVM, jei apmokestinama:

Autorinės teisės, patentai, licenzijos, prekių ženklų priskyrimai ir pan.;

Reklamos ir viešinimo paslaugos;

Konsultavimo paslaugos, produktų kūrimas, projektų valdymas, projektavimas,

statybos, teisinės, apskaitos, vertimo, kanceliarinės paslaugos ir pan.;

Automatinis duomenų apdorojimas ir sistemų ar programų, skirtų automatiniam

duomenų apdorojimui, kūrimas;

Informacijos teikimas;

Bankininkystės ir finansinės paslaugos;

Darbo jėgos samdymas;

Kilnojamų prekių nuoma, išskyrus transporto priemones ir jų priedus;

Telekomunikacijų paslaugos, į kurias įeina signalų, vaizdų, tekstų, garsų ar kitos

informacijos perdavimas, transliavimas ir priėmimas radijo bangomis, optinėmis ar

elektromagnetinėmis priemonėmis. Taip pat paslaugos, kurios susijusios su nuolatiniu

arba laikinu teisių perdavimu, norint išnaudoti tokio transliavimo, perdavimo ar

priėmimo galimybes;

Atliekant prieš tai esančiuose punktuose išvardintų prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų

atveju, kai perkama trečiojo asmens vardu.

Be to, PVM registracija nėra reikalinga užsienio prekybininkams, kurie teikia žemiau

išvardintas paslaugas kaip komercinę veiklą pirkėjams, registruotiems PVM mokėtojais

Švedijoje:

Net ir tuo atveju, kai už mokestį atsakingas

pirkėjas, užsienio prekybininkas gali savanoriškai

registruotis mokesčio mokėtoju Švedijoje.



Transporto paslaugų, vykdomų Švedijoje, pirkimas;

Transporto paslaugos, į kurias įeina gėrybių pervežimas ir to pervežimo

organizavimas Švedijoje arba iš jos, jei pirkėjas nurodo PVM mokėtojo numerį

Švedijoje;

Perėmimo savo žinion ir pakrovimo/iškrovimo paslaugos bei kitos panašios su

krovinių vežimu susijusios paslaugos (toliau – papildomos paslaugos) Švedijos

teritorijoje, jei pirkėjas nenurodo savo PVM mokėtojo numerio kitoje ES valstybėje;

Papildomos paslaugos bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje, jei pirkėjas yra

registruotas kaip PVM mokėtojas Švedijoje;

Viešųjų pirkimų metu ar veikiant trečiojo asmens vardu suteikiat papildomas

pasaugas, jei įsisigyjant šią paslaugą pirkėjas pateikia ir savo PVM mokėtojo Švedijoje

registracijos numerį;

Prekių įsigijimas trečiojo asmens vardu, jei prekės yra perkamos Švedijoje ir

vykdytojas nėra nurodęs savo PVM mokėtojo numerio kitoje ES valstybėje;

Prekių įsigijimas trečiojo asmens vardu, jei prekės yra perkamos Švedijoje ir

vykdytojas nėra nurodo savo PVM mokėtojo numerį Švedijoje.

6.1.3. Papildomos informacijos šaltiniai

Formą, kurią reikia užpildyti, norint registruotis PVM mokėtoju Švedijoje, galima

gauti iš Švedijos mokesčių agentūros mokesčių informacijos tarnybos, paskambinus telefonu

0771 567 567 (skambinant iš užsienio + 46 771 567 567) arba Švedijos mokesčių agentūros

internetiniame puslapyje www.skatteverket.se.

Prekybininkai iš Lietuvos norimą formą taip pat gali gauti iš Švedijos mokesčių

agentūros užsienio reikalų biuro Stokholme, adresu:

Skatteverket

Utlandsenheten

SE-106 61 Stockholm

T: + 46 771 778 7787

F: + 46 8 694 18 11

E: [email protected]

http://www.skatteverket.se/

mailto:[email protected]



6.2. Kelių mokesčiai

Švedijos Karalystėje taikomi keli skirtingi mokesčiai transporto priemones turintiems

vairuotojams. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius kelių mokesčius, Stokholmo spūsčių

mokestį ir Öresund tilto mokestį.

6.2.1. Bendras kelių mokestis užsienyje registruotoms

mašinoms

Plačiau aptarsime sunkiasvorėms mašinoms, kurios yra registruotos užsienio

valstybėje, mokestį, naudojantis Švedijos keliais.

Mokestis taikomas sunkiasvorėms mašinoms, kurių bendras svoris yra didesnis nei 12 tonų ir

kurios naudojamos gėrybių transportui. Apmokestintos visos autostrados, E10, E12 ir E14

keliai, E4 tarp Gävle ir Suomijos sienos, E22 tarp Karlskrona ir Norrköping ir E65 tarp Svedala

ir Ystad.

Sumokėti privaloma prieš važiuojant apmokestintu keliu. Tai galima padaryti beveik

visose degalinėse bei kitose vietose, kurių sąrašą galima rasti internetiniame puslapyje

http://www.ages.de/servlet/GBSFile?id=5.

Mokesčio dydis priklauso nuo kelionės laiko, vairuojamos transporto priemonės

kategorijos (EURO 0,1,2) ir sunkvežimių junginio ašių skaičiaus (žr. Lentelė 11). Galima

apmokėti už dieną, savaitę, mėnesį ar metus. Būtina atkreipti dėmesį, kad apmokestinimo

laikotarpis dieną - 00.00-24.00. Taigi jei kelionė apmokamais keliais prasideda vieną dieną, o

baigiasi kitą, tai mokėti reikia už dvi dienas, net jei kelionė trunka ir mažiau nei 24 valandas.

Mokestis turi būti sumokamas Švedijos kronomis. Metinis mokestis gali būti koreguojamas

kiekvienų metų pabaigoje, siekiant atspindėti bet kokius pakeitimus tarp Švedijos kronos ir

euro keitimo kurso.

Mokestis taikomas sunkiasvorėms mašinoms, kurių

bendras svoris yra didesnis nei 12 tonų ir kurios

naudojamos gėrybių transportui. Apmokestintos visos

autostrados, E10, E12 ir E14 keliai, E4 tarp Gävle ir

Suomijos sienos, E22 tarp Karlskrona ir Norrköping ir

E65 tarp Svedala ir Ystad.

http://www.ages.de/servlet/GBSFile?id=5



6.2.1. Stokholmo spūsčių mokestis

Norint įvažiuoti ar išvažiuoti iš Stokholmo centro su

transporto priemone, reikia sumokėti tam tikrą sumą pinigų,

kuri priklauso nuo įvažiavimo ar išvažiavimo laiko (žr.

Lentelė 12). Šis mokestis buvo įvestas 2007 metų rugpjūčio 1

dieną, siekiant sumažinti užterštumą šalies sostinėje bei

automobilių spūstis piko valandomis.

Šis mokestis netaikomas savaitgaliais, nacionalinių

švenčių dienomis ar viena diena prieš jas bei liepos mėnesį.

Taip pat mokesčio neturi mokėti užsienyje registruotų

automobilių vairuotojai.

Mokestis nėra mokamas iš karto, nes išvažiuojant ar įvažiuojant į miesto centrą

registruojamas tik automobilis ir jo pravažiavimų skaičius per mėnesį. Tuomet mėnesio

pabaigoje automobilio savininkui paštu ar į jo elektroninės bankininkystės sistemą

atsiunčiama sąskaita, kurią reikia apmokėti iki kito mėnesio pradžios. Žmogus yra

įsipareigojęs apmokėti šį mokestį, net jeigu sąskaita ir nebuvo atsiųsta. Galima pasirinkti ir

apmokėjimą pasirašius tiesiginio debeto sutartį, kuri vadinama „Autogiro“.

Lentelė 11: Kelių mokestis Švedijos kronomis (Lietuvos litais) Didžiausias

leistinas

ašių skaičius

3 4

Emisijos

klasė 0 1

2 ir

aukštesnė 0 1

2 ir

aukštesnė

Dienai 73

(27,99)

73

(27,99)

73

(27,99)

73

(27,99)

73

(27,99)

73

(27,99)

Savaitei 239

(91,65)

212

(81,30)

184

(70,56)

377

(144,57)

341

(116,57)

304

(116,57)

Mėnesiui 884

(338,99)

783

(300,26)

691

(264,98)

1428

(547,60)

1290

(494,68)

1151

(441,37)

Metams 8849

(3393,33)

7835

(3004,49)

6913

(2650,93)

14288

(5479,02)

12905

(4948,68)

11522

(4418,34)

Figūra 13: Kelių mokesčio ženklas Švedijoje



Stokholmo spūsčių mokestį galima atskaičiuoti kaip ir kitus mokesčius.

Lentelė 12: Stokholmo spūsčių mokesčio dydis

Įvažiavimo laikas Mokestis (SEK) Mokestis (LTL)

00:00-06:29 0 0

06:30-06:59 10 3,83

07:00-07:29 15 5,75

07:30-08:29 20 7,67

08:30-08:59 15 5,75

09:00-15:29 10 3,83

15:30-15:59 15 5,75

16:00-17:29 20 7,67

17:30-17:59 15 5,75

18:00-18:29 10 3,83

18:30-23:59 0 0

6.2.2. Öresund tilto mokestis

Öresund tiltas yra kombinuotas dviejų

dalių tiltas – tunelis per Øresund sąsiaurį tarp

Švedijos ir Danijos.

Tiltas tęsiasi 8 kilometrus (5 mylias)

nuo Švedijos pakrantės iki dirbtinės salos

Peberholm, esančios sąsiaurio viduryje. Nuo

jos kelias tęsiaisi iki Danijai priklausančios

salos Amager. Øresund tiltas yra ilgiausias

sausumos ir traukinių jungtinis tiltas Europoje

ir jungia dvi didmiesčių sritis – Danijos sostinės Kopenhagos ir Švedijos vieno iš pagrindinių

miestų Malmö. Be to, Øresund tiltas jungia Skandinavijos ir Vidurio bei Vakarų Europos kelių

ir geležinkelių tinklus. Šį tiltą kerta tarptautinis Europos maršrutas E20.

Priklausomai nuo važiavimo priemonės, keliaujant šiuo tiltu į vieną pusę taikomas

kelių mokestis (žr. Lentelė 13).

Figūra 14: Öresund tiltas


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | 41

Lentelė 13: Stokholmo spūsčių mokesčio dydis

Važiavimo priemonė Mokestis (SEK) Mokestis (LTL)

Motociklas 190 72,86

Lengvasis automobilis 360 138,05

Automobilis su priekaba 720 276,10

Miniautobusiukas (6-9 metrai) 720 276,10

Autobusas (>9 metrai) 1750 671,07

Sunkvežimis (9-20 metrų) 1220 467,83

Sunkvežimis (>20 metrų) 1830 701,75

Traukinio bilietas 110 42,18


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas 42

7. Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas

Tarp Lietuvos ir Švedijos sudarytos iš esmės visos pagrindinės dvišalės sutartys.

2011 m. balandžio 19 d. LR Seimui ratifikavus, 2005 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės

susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje,

jis pilnai įsigaliojo 2011 m. birželio 17 d.21

Stokholme gegužės 28 dieną surengtose Lietuvos ir Švedijos politinėse konsultacijose

transporto klausimais aptartos bendradarbiavimo galimybės transporto srityje Lietuvai

rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, ypač Europos Sąjungos Baltijos jūros

regiono strategijos ir Rytų partnerystės politikos srityse.

Lietuvos ambasados

Švedijoje iniciatyva

įvykusiame renginyje

dalyvavo Lietuvos

užsienio reikalų ir

Susisiekimo ministerijų

bei Švedijos ministro

pirmininko biuro ir

Verslo, energetikos ir

komunikacijų

ministerijos atstovai.

Lietuvos delegacijai

vadovavo Lietuvos

užsienio reikalų

ministerijos

ambasadorius

energetikos ir

transporto politikos

klausimams Vytautas Naudužas, Švedijos – Verslo, energetikos ir komunikacijų ministerijos

Transporto departamento generalinis direktorius Hansas Brandstromas.

21 http://www.urm.lt/index.php?4271772791

NB8 priklausančios valstybės

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/File:NB8_countries.png

http://en.wikipedia.org/wiki/File:NB8_countries.png


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas 43

Pasak V.Naudužo, labai svarbu, kad Lietuvos ir Švedijos pareigūnai sutinka, jog

bendradarbiavimas transporto srityje tampa vis svarbesniu dvišalių santykių klausimu ir

sutaria dėl tolesnio aktyvaus darbo.

Susitikime Švedijai pasiūlyta pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą dėl Rytų ir

Vakarų transporto koridoriaus plėtros. Juo siekiama sujungti Azijos ir Europos rinkas

alternatyviais sausumos transporto maršrutais.

Konsultacijų metu taip pat buvo pristatyti 2012 m. gegužės 24 d. Švedijos mieste

Malmėje įvykusio verslo seminaro rezultatai ir jame iškeltos iniciatyvos, tarp kurių –

papildomos keltų linijos tarp Lietuvos ir Švedijos.

Pasiūlyta kitas dvišales transporto konsultacijas surengti Lietuvoje šių metų

pabaigoje.22

Naujas intensyvus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo etapas pradėtas

Lietuvos ir Latvijos diplomatų pastangomis 2010 metais. Įsteigta Šiaurės ir Baltijos šalių

bendradarbiavimo formato, vadinamojo NB8, „išminčių grupė“, kuri parengė Šiaurės ir

Baltijos šalių bendradarbiavimo ataskaitą su rekomendacijomis, siūlančiomis glaudesnę,

harmoningesnę ir efektyvesnę regiono plėtrą. Tai pirmasis tokio pobūdžio dokumentas NB8

istorijoje nuo 1992 metų.

22 http://www.urm.lt/index.php?1649304995


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | SSGG analizė 44

8. SSGG analizė

Švedijos ekonomika labai greitai atsigavo po finansų krizės. Nors šioje šalyje pasaulinė

ekonominė krizė turėjo stiprų poveikį, tačiau jau 2010 metais fiksuotas 6,1% Švedijos

BVP augimas. 2011 metais šalies BVP augo 3,9%.

2010 metais nedarbo lygis Švedijoje buvo mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. 2011

metais nedarbas šalyje dar sumažėjo.

Valstybės skola pastaraisiais metais mažėjo ir 2011 metais sudarė 32,4% bendrojo

vidaus produkto.

Tarp Lietuvos ir Švedijos nėra prekybos suvaržymų, nes abi valstybės priklauso

Europos Sąjungai.

Švedija turi gerai išvystytą kelių infrastruktūrą. Tai atspindi 12 – ta vieta pasaulyje

pagal kelių ilgį.

Pagal Logistikos funkcionavimo indeksą Švedija užima 13 – tą vietą pasaulyje. Toks

aukštas reitingas leidžia spręsti, jog valstybėje yra sudarytos palankios sąlygos

krovinių transportavimo verslui vystyti.

Nors 2008 metais vidutinės Švedijos namų ūkių disponuojamosios pajamos krito,

tačiau 2009 metais Švedijos namų ūkių disponuojamųjų pajamų vidurkis padidėjo

1,4%, o 2010 metais išaugo dar 1,2%.

2009 metais privatus vartojimas Švedijoje ženkliai sumažėjo, tačiau nuo 2010 metų jis

vėl augo. 2011 metais vienas Švedijos gyventojas vartojimui vidutiniškai skyrė 30400

eurų arba 104965 litus. Lyginant su 2010 metais, privatus vartojimas šalyje išaugo

8,6%.

Švedijos vartotojų pasitikėjimas nuo 2011 metų liepos mėnesio iki lapkričio mėnesio

ženkliai krito. Vis dėlto, pastaraisiais mėnesiais vartotojų pasitikėjimas atsigauna,

tačiau dar išlieka gerokai žemesnis nei 2011 metų viduryje.

Ilgalaikis fiskalinis spaudimas, atsirandantis dėl populiacijos senėjimo.

Stiprybės

Silpnybės



Santykinai aukšta namų ūkių skola, kurios dalis yra finansuojama iš išorės.

Transporto sektorius dar nėra atsigavęs po pasaulinio ekonomikos nuosmukio – tiek

įmonių, tiek darbuotojų skaičius šiame sektoriuje palaipsniui mažėja.

Švedijos tarptautinių pervežimų apimtys 2011 metais susitraukė 8,3%.

Artimiausiais metais Švedijos BVP augimo tempas turėtų sulėtėti, tačiau pokytis išliks

teigiamas. 2012 metais Švedijos centrinis bankas prognozuoja 0,4% BVP augimą, 2013

metais – 1,9%, o 2014 metais šalies BVP turėtų išaugti 2,8%.

Artimiausiais metais prognozuojamas tolimesnis valstybės skolos mažėjimas. 2014

metais Švedijos valstybės skola turėtų sudaryti 21,1% bendrojo vidaus produkto.

Vienas paprasčiausių būdų užmegzti kontaktus bei didinti įmonės produkcijos

žinomumą Švedijoje – dalyvavimas prekybos mugėse.

Švedijos rinka yra viena iš konkurencingiausių ir globaliausių pasaulyje.

Šiuo metu Švedijoje sunkiausia susiorganizuoti tarptautinius pervežimus

konkurencingomis kainomis (remiantis Logistikos funkcionavimo indeksu), tad šią

nišą galima išnaudoti skverbiantis į rinką.

Vyrauja mažos krovininio sausumos transporto paslaugas teikiančios įmonės, turinčios

nuo 1 iki 5 darbuotojų (tokių yra 68%), tad transporto sektoriuje monopolijos

užuomazgų neaptinkama.

Kelių transportu pervežama daugiausiai krovinių (58%), kai tuo tarpu traukiniais ir

oru tik 13 ir 0,03 procento atitinkamai.

Kitų valstybių vežėjų rinkos dalis Švedijoje 2004 – 2010 metais buvo gana stabili. 2010

metais užsienio vežėjai užėmė 8% Švedijos rinkos.

Planuojama, kad iki 2050 metų krovininio transporto apimtys Švedijoje išaugs 126%

palyginus su 2006 metais. Sausumos transportas padidės 73% tuo pačiu laikotarpiu.

Šiaurės Europos valstybių (Danijos, Švedijos ir Norvegijos) vežėjai yra nepatenkinti

padidėjusiu konkurentų iš Baltijos šalių ir Vakarų Europos srautu. Negalėdami

konkuruoti su jų siūlomomis mažomis paslaugų kainomis, Švedijos įmonių savininkai

Galimybės

Grėsmės



kreipėsi į savo vyriausybes ieškodami pagalbos. Eksportuojant transporto paslaugas į

kurią nors iš šių trijų valstybių būtina stebėti tolesnę šios situacijos raidą.

Rengiantis eksportuoti produkciją į Švediją svarbu įvertinti galimą su valiutos

pokyčiais susijusią riziką. Švedijos krona yra laisvai plaukiojanti.

Verslo kultūros ir etiketo neišmanymas gali sutrukdyti užmegzti partnerystę arba

pakenkti jau turimiems verslo ryšiams. Todėl, rengiantis Švedijoje megzti verslo

kontaktus, patartina skirti dėmesio šalies verslo kultūros ypatumams.

Didžiausi Lietuvos vežėjų konkurentai yra Norvegijai, Lenkijai ir Suomijai

priklausančios įmonės. Šių šalių atstovai kol kas užima didžiausią rinkos dalį tarp

užsienio vežėjų ir yra geografiškai palankesnėje pozicijoje.

Planuojama, kad iki 2050 metų turėtų išaugti oro krovininio transporto paslaugų

apimtys (153% palyginus su 2006 metais), padidindamos konkurenciją sausumos

transportui.


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Naudingos nuorodos 47

9. Naudingos nuorodos

1. Statistics Sweden (Švedijos statistikos agentūra). Prieiga per internetą:

http://www.scb.se

2. Eurostat. Prieiga per internetą:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home

3. Trafikanalys (Transporto politikos žinių agentūra). Prieiga per internetą:

http://www.trafa.se

4. Skatteverket (Švedijos mokesčių agentūra). Prieiga per internetą:

http://www.skatteverket.se

5. Exportrådet (Švedijos prekybos taryba). Prieiga per internetą:

http://www.swedishtrade.se

6. Swedish Chamber of Commerce in Lithuania (Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje). Prieiga

per internetą: http://www.swedish.lt

7. Logistics Sweden (Švedijos logistikos ir transporto kompanijų duomenų bazė). Prieiga

per internetą: http://www.logisticssweden.com

8. Bolagsverket (Švedijos įmonių registras). Prieiga per internetą:

http://www.bolagsverket.se

9. Riksgälden (Švedijos nacionalinis skolų biuras). Priega per internetą:

https://www.riksgalden.se/

10. Sveriges Riksbank (Švedijos nacionalinis bankas). Prieiga per internetą:

http://www.riksbank.se/en/

11. Linavos mokymų centras. Prieiga per internetą: http://lmc.linava.lt/parodos/

12. Lloyd’s Loading List (krovininio transporto naujienų internetinis savaitraštis). Priega per

internetą: http://www.lloydsloadinglist.com/freight-directory/index.htm

13. Dalyvavimo parodose organizatorius „Autarė“. Prieiga per internetą:

http://www.autare.lt/

14. Partnerių paieška „Versli Lietuva“. Prieiga internete:

http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-

eksportuotojams/partneriu-paieska/

15. Vežėjas į parodas „Švite“. Prieiga internete:

http://www.svite.lt/keliones_parodos

http://www.scb.se/

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home

http://www.trafa.se/

http://www.skatteverket.se/

http://www.swedishtrade.se/

http://www.swedish.lt/

http://www.logisticssweden.com/





http://www.riksbank.se/en/

http://lmc.linava.lt/parodos/

http://www.lloydsloadinglist.com/freight-directory/index.htm

http://www.autare.lt/

http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-eksportuotojams/partneriu-paieska/

http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-eksportuotojams/partneriu-paieska/

http://www.svite.lt/keliones_parodos


Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“ | Reikalingi kontaktai eksporto partnerių

paieškai

48

10. Reikalingi kontaktai eksporto partnerių paieškai

VšĮ „Versi Lietuva“ atstovas Švedijos Karalystėje:

P.O. Box 284, Sigitas Brazinskas

SE-20122 Malmo, Švedija T. + 46 727 493696

M. + 370 698 03730

[email protected]

LR ūkio ministerijos komercijos atašė Švedijos Karalystėje:

Grevgatan 5, Audrius Masiulionis

NB 11453 Stokholmas, Švedija Tel. +46703942647

[email protected]

LR diplomatinė atstovybė Švedijos Karalystėje:

Grevgatan 5, Eitvydas Bajarūnas

BV, 114 53 Stokholmas, Švedija Tel. +46 8 103 018;

Tel. +46 8 103 565

[email protected]; [email protected]

Švedija ir Lietuva

Šaltinis: http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Lithuania_and_Sweden_hybrid.png



paieškai

49



paieškai

50



paieškai

51

Viešoji įstaiga "Edukacijos ir tyrimų centras"

J. Jasinskio g. 7/ A. Rotundo g. 7, Vilnius

Tel./Faks. (5) 26 09 222

El.paštas [email protected]

mailto:[email protected]

transporto paslaugų plėtros į švediją galimybių studija

Documents

Transcript of transporto paslaugų plėtros į švediją galimybių studija