TRAKl) Pllll) IR MIESTO VIDURAMZil) KERAMIKA

Justina POSKIENE

Vilniaus universitetas

Istorijos fakultetas

Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius

tel. 268 7181.

{VADAS

Lietuvos viduramzill archeologijos paminklai, ypac pastaruoju desimt­

meciu, tyrinejami labai intensyviai. Buitine keramika (,masine medziaga")

sudaro didziausiq sill objektll radinill dali ir neretai yra vienintele jll pazini­

mo galimybe. Lietuvoje viduramzill puodininkystes tyrinejimai tebera men­

ki, nors keramika yra vienas informatyviausill praeities pazinimo saltinill,

tiesiogiai nusvieciancill negausill viduramzill istorijos saltinill beveik nemi­

nimq kasdient gyvenimq, atskleidzianciq tvairias kulturines, ukines ttakas,

prekybinius kontaktus, amatll raidos dinamikq. Ilgameciai archeologijos

tyrinejimai Trakuose, viename svarbiausill Lietuvos viduramzill centrll, da­

ve gausiq keramikos kolekcijq, kurios tyrimais siekiama rekonstruoti Trakll

viduramzill puodininkyst~ bei gautais duomenimis interpretuoti amatll rai­

dq, pilill ir miesto genez~.

Tyrimui panaudota daugiau kaip 17.000 XIV- XVI a . I p. datuojamos

keramikos vienetll iS Sen\.ljll ir Nauj\.ljll Trakll pilill ir miesto, kurill pagrin­

dine dalis surinkta archeologijos tyrimll metu 1952- 1999 m. 1 Tyrimui nau­

dota archeologijos tyrimll ataskaitose dokumentuota ir realiai muziejl.l

fonduose esanti keramika, todel pavyko pasinaudoti tik dalimi Trakll vidu­

ramzill keramikos kolekcijos. Iki siol buitinei keramikai archeologijos tyri­

nejimll ataskaitose skiriama mazai demesio, o senesnill ataskaitll radl.nill

sqrase tikslesnio sill radinill aprasymo is viso nera. Radiniai prastai susieti

su stratigrafija, neretai vertinti pagal ,grozf' ar ,iSskirtinumq", todel daznai

,netdomi", ,neypatinga" buitine keramika is viso nerinkta ir ataskaitose

neaprasyta (Juciene, 1978s; Jankauskas, 1982s). Nemaza dalis sio laikotar-

1 Radiniai saugomi Trakq istorijos ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose.

127

pio medziagos del ivairi4 aplinkybi4 yra dingusi arba nedokumentuota. Be

to, Trak4 viduramzi4 keramika dazniausiai aptinkama sumaiSytuose, apy­

tikriai datuojamuose sluoksniuose, - radiniai nera datuoti dendrochrono­

loginiu budu, aptikta labai nedaug kulturinius sluoksnius datuojanci4 mo­

net4. Atsizvelgiant i sias aplinkybes galima teigti, jog atliktu tyrimu nusta-

. tytos bendrosios Trak4 viduramzi4 puodininkystes raidos tendencijos, ku­

rios ate ityje tures buti detalizuotos . Darbe apibendrinti radiniai is Sen\.lj4

Trak4 piliavietes ir senoves gyvenvietes archeologijos tyrim4 1994- 1997 m.

(Kuncevicius, 1995s, 1996s, 19975), Nauj\.lj4 Trak4 pusiasalio pilies archeo­

logijos tyrim4 1960-1961 m . (Juciene, 1962s), 1962-1964 m . (Tautavi­

Cius, Kunciene, 1963s; Tautavicius, 1964s, 1965s), 1967 m. (Mekas, 1968s),

1971 m . (Juciene, 1971s), 1992 m ., 1993 m ., 1995 m ., 1996 m. (Lisauskaite,

1994s, 1995s, 1996s), Nauj\.lj4 Trak4 salos pilies archeologijos tyrim4 1952-

1956 m. (Navickaite, 1953s, 1962s; Tautavicius, Nauduzas, 1955s), 1960 m.

(Kunciene, 1960s; Juciene, 1960s), 1961 m. (Navickaite-Kunciene, 1961s;

Juciene, 1962s), 1962 m. (Kunciene, 1962s), 1977 m. (Juciene, 1978sa), 1978 m.

(Vaskelis, 1979s, 1983s); 1982- 1983 m. (Sprainaitis, 1983s, 1983sa), 1988-

1989 m., 1990 m ., 1991-1992 m. (Lisauskaite, 1989s, 19915, 1992s, 1993s), ir

Trak4 miesto buitine keramika is Birutes g. 19, 20 (Katalynas, 1986s),

buvusios Skaisciausios Dievo Motinos gimimo cerkves ir vienuolyno t~ri­

torijos (Lisauskaite , 1988s); Maironio Birutes g . (Vainilaitis, 1990s); Vy­

tauto g .. (Lisauskaite , 1990s); Karaim4 g. 24A-34A. (Abaravicius, Lisaus­

kaite, 19915); Birutes g. 44 (Lisauskaite, 19915a); Bernardin4 vienuolyno

teritorijos (Lisauskaite, 1991sb) ; spejamos miesto Rotuses teritorijos Vytau­

to g. 3, 5 (Lisauskaite , 1994sa), Kranto g . 8 (Kvizikevicius, 1999s).

Tyrimo chronologija apibreziama XIV a . - XVI a . I puse, t. y . apima

250 met4 laikotarpi. Apatin~ chronologin~ ribq nuleme pati nagrinejama

medziaga, o virsutine riba yra siejama su bendra viduramzi4 ir nauj\.lj4 laik4

laikotarpi4 kaita (Kuncevicius, 1995, p. 2 -7; Kiaupa, Kiaupiene, Kuncevi­

cius, 1995, p . 215- 228; Gudavicius, 1999, p. 193-522, 601) bei Trak4 miesto

ir pili4 istorine raida, j4 rezidencines reiksmes praradimu (Baliulis, Mikulio­

nis, MiSkinis, 1991) . Bendrqja prasme siq chronologijq atitinka ir puodinin­

kystes raida - XVI a . viduryje plinta glazuruota nauj\.lj4 laik4 buitine kera­

mika, kuri cia nenagrinejama. Aptariamai keramikai naudojamas bendras

,viduramzi~" terminas, nes sio laikotarpio vidine periodizacija nera itvirtinta

(Zabiela, 2001, p. 25; Petrauskas, 2001 , p. 753 -762).

Tyrimo metodika. Sveik4 indq yra labai mazai, todel keramikos tipologi-

128

jq nuleme beveik vien virsutine indo dalis2• Toks tipologizavimas yra grynai

formalus ir neatspindi reali4 ind4 proporcij4, taciau padeda orientuotis gau­

sioje Traktt viduramzitt buitines keramikos medziagoje. Laboratoriniais metodais tyrineta siekiant iSsiaiskinti atskirtt keramikos

grupi4 galimq kilm~, tarpusavio ryst bei gamybos technologij4 ypatybes3.

Puodininkystes raidos rekonstrukcijai vertingos informacijos suteike atomi­ne emisine spektrofotometrine analize (AESF) ir rentgeno fluorescencine

analize (RSF) (60 meginitt) bei petrografine (30 meginitt) Trak4 keramikos meginitt analize. Meginiai laboratoriniams tyrimams atrinkti stengiantis rep­rezentuoti visas Trak4 keramikos riisis, biidingas ypatybes ir radimvietes.

AESF, RSF ir petrografinei analizems naudoti tie patys meginiai, pastarajai

atrenkant vienq is labiausiai tiek vizualiai, tiek ir pagal laboratorinitt tyrimtt duomenis, artimtt radini4.

AESF ir RSF metodai (tyrimus Geologijos ir geografijos institute atliko dr. Ricardas Taraskevicius) gali biiti sekmingai taikomi archeologijos radi­

nitt ir juos supancios geologines aplinkos bei paci4 archeologijos radinitt

tarpusavio koreliacijai, nes panaudojant daugiakomponencius elementtt tar­pusavio rysi4 arba rang4 matematinio sulyginimo metodus galima palygin­

ti plataus cheminitt element4 rato spektro analizes rezultatus (Orton, Ty­ers, Vince, 1993, p. 145). Tyrimams pasirinktas element4 ratas gali biiti suskaidytas t skirtingas asociacijas, t. y . elementus, pasizymincius skirtin­

gu potencialios litogenines, klastogenines, biogenines bei antropogenines sankaupos laipsniu4• Keramikos meginitt analizes rezultatai buvo statis­

tiskai apdorojami naudojant program4 paketus STATISTICA ir Microsoft EXCEL. Tuo tikslu EXCEL trangoje suformuoti du atskiri masyvai, kuritt

vienas skirtas cheminitt elementtt grupavimui (siekiant iSsiaiskinti element4

2 Stengtasi naudoti fragmentus, islikusius nuo indo angos iki maksimalaus sker­smens, nors tai pavyko ne visais atvejais.

3 Nedideli tirtq meginiq kieki ir tyrinejimq kompleksiSkumq Ierne finansines gali­mybes. Autore dekinga Valstybiniam mokslo ir studijq fondui, skyrusiam doktoranto stipendijq siems tyrimams atlikti.

4 B, Co, Cr, Cu, Ga, Ni, Sc, V koncentracijos gali atspindeti litogeninius archeolo­giniq radiniq ir jq zaliavq klodq bruozus, Ba, Ti, Y, Yb, Zr, Rb ir Sr gali padeti ieskant identifikaciniq klastogeniniq poZyffiiq, P ir Mo, is dalies B ir V gali atspindeti biogeni­nius bruozus, Ag, Sn, Pb Zn is dalies Cu - antropogenines veiklos bruozus, La, Li, Nb - gali pateikti papildomq identifikaciniq parametrq, skaidant tiriamq elementq aibes i litogenines ir klastogenines.

129

asociacijas) su faktorines analizes pagalba, kitas - klasteri4 analizei, kuri

meginius grupuoja pagal geochemines sudeties panasumq. Pagal skirtingus

geochemines sudeties parametrus sudarytos tirt4 megini4 dendrogramos

- nustatyti potencialiai ,giminingi" meginiai ir j4 grupes (placiau - Pos­

kiene, 20025) . Pirmojoje dendrogramoje keramikos meginiai sugrupuoti pa­

gal visus 29 tiriam4 chemini4 element4 analizes rezultatus. Kitos keturios

dendrogramos sudarytos pagal skirting4 chemini4 element4 parametrus.

Antroji dendrograma sugrupuoti pagal 17 chemini4 element4 (Yb, Y, Al, Ti, La, Ba, Nb, Co, Fe, Ga, Mo, Sc, Li, Zn, Cu, V, Mn) , atspindinci4 molio

mineral4 ir uolien4 smulki4 nuotrup4 konglomerate miSinio geochemines

sudeties tvairov~. Treciojoje dendrogramoje keramikos meginiai buvo su­

grupuoti pagal 9 cheminius elementus - Li, Ca, Ga, Cr, Cu, Co, Sc, Ni,

La, tvardytais kaip ,molio elementai", bei j4 antagonistq Zr. Ketvirtojoje

dendrogramoje keramikos meginiai sugrupuoti pagal 7 elementus - V, B,

Ni, Mg, Cu, Fe, Cr, kurie atspindi kristalini4 uolien4 geochemines sude­

ties ivairov~. bei j4 antagonistus Sc ir Ba, budingus plagioklazams. Pagal

siuos parametrus nustatyta skirting4 keramikos rusi4 hipotetine kilme bei

tarpusavio rysys.

Petrografiniai tyrimai (Lietuvos geologijos ir geografijos institute atliko

dr. Grazina Skridlaite) nustate megini4 molio zaliavos pagrindo ir gamintojo

det4 priemaiS4 rusi, pobudi bei sudeti. Tyrime naudota daleli4 klasifikacija yra: molio daleles - iki 0,01 mm, aleurito - 0,01-0,1 mm, smelio -

0,1 - 1 mm dydzio. Molio zaliavos pagrindas yra molis su naturalia priemai­

sa, kurios daleli4 dydis - iki 0,1 mm. Gamintojo priemaisa laikomos dides­

nis kaip 0,1 mm smelio ir grustos uolienos daleles. Sis tyrimas ypac svarbus

keramikos kilmes, skirting4 rusi4 keramikos gamybos budo ypatybi4, gamy­

bas technologij4 dinamikos analizei.

Tyrimo pagrindu yra keramikos kompleksas (kolekcija), aptiktas tame

paciame archeologiniame kontekste5• Keramikos kompleksa tyrinejimai sie­

kia nustatyti kompleksa sudeties kitimo kokybinius pokycius ir j4 dinamikq,

t. y. nustatyti atskir4 keramikos rusi4/grupi4 proporcijas komplekse ir kaip

5 ,Archeologinis kontekstas" gali buti suprantamas tvairiai, t. y. nuo to pacio stra­tigrafinio sluoksnio iki vienodQ chronologiniQ ar teritoriniQ keramikos radimo aplinky­biQ (Orton, Tyers, Vince, 1993). Reikia pabrezti, jog statistiSkai patikimq kompleks& ture­tQ suctaryti ne maziau kaip so keramikos vienetQ. Siuo atveju ,keramikos kompleksu" laikoma Sen\.ljQ ir Nauj\.ljQ TrakQ pilyse ir mieste aptiktos keramikos visuma.

130

tos proporcijos kito ,.erdveje ir laike". Trakq viduramzi4 keramikos raidos

tyrimus komplikuoja jau mineti radini4 dokumentacijos trukumai. Ind4 kie­

kio apskaiciavimui buvo imanoma panaudoti paprasciausiq kiekybinis kom­

pleksa tyrimq - nustatytas atskir4 keramikos rusi4/ grupi4 maksimalus gali­

mas ind4 skaicius6 , kuris yra lygus tiriam4 keramikos vienet4 skaiciui.

. ISTORINIAI DUOMENYS

Senl.lj4 ir Naujl.lj4 Trak4 pilys mokslinink4 yra nemazai tyrinetos, taciau

vienos nuomones apie Trak4 pili4 pastatymq bei miesto susiformavimq nera.

Egzistuoja dvi pagrindines Trak4 atsiradimo versijos.

Pirmoji issamiai pateikta A Baliulio, S. Mikulionio ir A Miskinio, kurie

mano, kad Naujuosiuose Trakuose buta ne dviej4, o trij4 pili4. Trecioji pilis

buvusi medine ir stovejusi ant kalvos dabartinio pusiasalio, kuri uzima Trak4

miestas, pietineje dalyje. Spejama medine pilis datuojama XIII a. pradzia.

Salia jos, autori4 nuomone, kuresi pradinis Trak4 miestas (,.papilys su anks­

tyvaisiais lietuvi4 miestams budingais bruozais") . Manoma, jog murine pu­

siasalio pilis pradeta statyti dar XIV a. pradzioje, salia jos kuresi atskira

gyvenviete . Todel dar XIV a. I puseje Trak4 miestas esq galejo susideti iS dviej4 dali4 - ankstesniosios (dabartinio pusiasalio pietineje puseje) ir ve­

lesnes (prie pusiasalio pilies). Iki XIV a. devintojo desimtmecio pradzios

Naujl.lj4 Trak4 pusiasalio pilis buvo baigta ir tapo vienu galingiausi4 gynybi­

ni4 trengini4 etnografineje Lietuvoje. Autori4 nuomone, dar XIV a. I puseje

(o gal net ir pradzioje) pradeta ir salos pilies statyba. Dar nebaigta pilis buvo

sudeginta. Antrasis salos pilies statybos etapas prasidejo po ilgo laiko ir

ilgokai uztruko. Autoriai tuomet dar archeologiSkai beveik netyrinetos Sen4-

j4 Trak4 pilies tiksliau nedatavo. Taigi, pagal sia versijq, iki XIV a. devintojo

desimtmecio pradzios Naujl.lj4 Trak4 gynybos kompleksa kurimosi procesas

buvo baigtas. Be spejamos medines pilies, i kompleksq iejo murine salos, iS

6 Indll skaicius komplekse apskaiciuojamas keliais budais. Dazniausiai nustatomas didziausias galimas indll skaiCius arba maziausiais galimas indll skaicius, taip pat naudo­jamas , indo ekvivalento" matas arba skaiciavimas pagal svort. Didziausia, galima, indll skaiCill sudaro visi keramikos fragmentai arba fragmentll grupes (t. y. vienas keramikos vienetas lygus vienam indui). Saiciavimo biidll tvairove rodo, jog visi jie turi saVll truku­ffi\l. Reikia pamineti, jog kaip maziausiai patikimas nurodomas maksimalus indll skai­ciaus nustatymas, o patikimiausias - minimalaus indll skaiciaus nustatymas bei skaicia­vimas pagal svort.

131

esmes murine pusiasalio pilis, ir dvi miesto dalys skirtingose vietose (Baliu­

lis, Mikulionis, MiSkinis, 1991, p. 6-17).

Kita nuomone del Sem.ijq ir Naujqjq Trakq ikurimo grindziama archeo­

logo A. Tautaviciaus tyrinejimais, panasiq nuomon~ iSdeste istorikai Z. Ivins­

kis, J. Jurginis (Tautavicius, 1968, 1971; Jurginis, 1971; Ivinskis, 1941). Pagal

Senqjq Trakq piliavietes ir senoves gyvenvietes archeologijos tyrinejimq duo­

menis, pilis ir gyvenviete datuojama XIII- XIV a. sandura - XIV a. Kry­

ziuociams XIV a . pabaigoje siq pili sugriovus, greiciausiai sunyko ir salia

buvusi gyvenviete - archeologijos tyrinejimai nesuteike jokiq duomenq,

rodanciq, kad ji egzistavo po pilies sunaikinimo (Kuncevicius 1996, 2001).

XV a. pradzioje piliaviete atiduota benediktinq vienuolynui. Manama, jog

Senieji Trakai buvo vienas svarbiausiq Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes

centrq. XVI a. Lietuvos metrastyje, Bychovco kronikoje, uzrasyta legenda

Senqjq Trakq ikurimq sieja su didziuoju kunigaiksciu Gediminu. Po jo mir­

ties Senieji Trakai atiteko K~stuciui, kuris veliau pastatydino naujq pili ir

ikure miestq naujoje vietoje tarp ezerq, pavadintoje Naujaisiais Trakais (Lie­

tuvos metrastis, 19718, p . 71- 73). Remiantis archeologijos tyrinejimais, A.

Tautavicius padare isvadq, jog Naujlliq Trakq pusiasalio pilis buvo pastatyta

iki tol neapgyventoje vietoje. IS pradziq Aukq kalne ir aplink H buvo pastaty­ti zemes ir medzio itvirtinimai, kurie funkcionavo iki XV a. pradzios. Muri­

niai pilies statiniai iSkilo dviem etapais. IS pat pradziq (1362-1382 m.) buvo

pastatyta murine priekine pusiasalio pilies dalis, o paskui ( 1414- 1430 m.)

kitoje pilies dalyje buv~ medzio ir zemes itvirtinimai pakeisti muro ir akmens

sienomis su gynybiniais bokstais, Aukq kalne iskilo muriniai statiniai, irengti

gynybiniai grioviai. Salas pilis pastatyta valdant Vytautui - taip pat kelias

etapais. Ji pradeta statyti XV a. pradzioje, o baigta jau po Zalgirio musio.

Patikimq archeologijos ziniq apie Naujqjq Trakq miesto vietoje buvusi anks­

tesni apgyvendinimq kol kas nera. Pietines miesto dalies (ten, kur, kaip

spejama, buvo ankstyviausia miesto dalis) archeologijos tyrinejimai nedave

ankstesniq nei XIV a. pabaigos radiniq.

Iki Vytautui 1392 m. tampant Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Trakq mies­

tas ir pilys buvo nuolat alinamos kovq su kry:Ziuociais bei Vytauto ir K~stucio

kovq su Jogaila. XIV a. astuntojo desimtmecio pabaigoje - devintojo desimt­

mecio pradzioje Lietuvoje susidariusi labai sudetinga politine situacija tiesio­

giai neigiamai veike Trakq miestq ir pilis. Nuo 1392 m., Vytautui pagal Astra­

vo sutarti atgavus Trakq kunigaikstyst~ ir kitas tevonijos zemes, Trakq pilys ir

miestas imti puoseleti - atstatyta pusiasalio pilis, pastatyta salos pilis, atkur-

132

tas miestas, Seml,j4 Trak4 pilis atiduota benediktin4 vienuolynui. Magdeburgo

teis~ Trakai gavo XV a. pradzioje (manama, jog 1409 m.). Galbut tai tik

patvirtino buvusiq padeti - miestas anksciau galejo tvarkytis pagal Rygos

miesto teis~. Tuo metu, matyt, susidare magistratas ir atsirado rotuse. Zinoma,

jog XIV a. pabaigoje Trakuose krautuves ir sandelius turejo pirkliai is Vakafl.l

Europos, Trak4 pirkliai pasiekdavo Tartu, Polockq, Smolenskq, Gdanskq, Ry­

gq. Trakuose buvo leidziama prekiauti vokieciams. Ir veliau krikscioni4 ir

karaim4 pirkliai, turej~ Magdeburgo teis~. aktyviai prekiavo Trak4 ir aplinki­

ni4 miesteli4 turguose, taip pat vazinejo l tolimas Lietuvos Didziosios Kuni­

gaikstystes ir Lenkijos vietoves, kitas salis. Apie tai, kad Trakuose turejo buti

iSvystyti amatai, spejama tik is bendro amat4lygio Lietuvoje. Trakuose turejo

buti didelis amatinink4 gamini4 pilims statyti ir remontuoti, kunigaikscio dva­

rui ir pan. poreikis. Deja, joki4 rasytini4 saltini4 apie amatininkyst~ viduram­

zi4 Trakuose neturime. Neabejojama, kad Trakuose buvo daug amatinink4,

taciau ar jie buvo susibur~ 1 cechus, duomen4 nera (Baliulis, Mikulionis, Mis­

kinis, 1991, p. 16, 18, 38, 39, 43, 67) .

XV a. pradzioje didysis kunigaikstis Vytautas daznai budavo Trakuose.

Cia lankesi Jogaila, kilmingi asmenys, uzsienio sali4 pasiuntiniai. Trak4 miesto

svarbq rodo ir jo administratori4 dalyvavimas svarbiuose valstybes reika­luose - pagal reiksm~ Trakai ejo po Vilniaus. Ir po Vytauto mirties Trakai

liko svarbus valstybes gyvenimo centras. Manama, kad Zygimantas K~stu­

taitis daugiausia gyveno Trakuose , cia priiminejo uzsienio svecius, telke ka­

riuomen~ kovoms del sosto. Po Zygimanto K~stutaicio mirties didziuoju

kunigaiksciu isrinkto mazamecio Kazimiero Jogailaicio globejas Jonas Gos­

tautas greitai tapo Trak4 vaivada. Didysis kunigaikstis Kazimieras, gyvenda­

mas Lietuvoje, taip pat labai mego Trakus. Taigi bendros sqlygos miesto

raidai buvo palankios. 1501 m. Aleksandrq iSrinkus Lenkijos karaliumi, Tra­

kuose jis beveik nesilankydavo. Neigiamai Trak4 raidq paveike 1495 m. zyd4

ir nepersikrikstijusi4 Trak4 karaim4 iSvarymas iS Lietuvos Didziosios Kuni­

gaikstystes. Tokiai situacijai esant, matyt, dar XV a. pabaigoje - XVI a.

pradzioje Trakuose erne rysketi pirmieji stagnacijos pozymiai. Netekdami

ankstesnio politinio centro vaidmens, ir ukiniu poziuriu Trakai erne atsilikti

nuo kit4 miest4. Nustojo savo reiksmes ir Trak4 pilys - jos buvo paverstos

kalejimais, pili4 teritorijoje bajorams imti dalinti sklypai. Nors ir Zygimantas

Senasis, ir Zygimantas Augustas rupinosi, kad miestas nesunykt4, Trakai

XVI a. pabaigoje liko eilinis provincijos miestas (Baliulis, Mikulionis, Miski­

nis, 1991, p. 35-94).

133

TRAKl) VIDURAMZil) KERAMIKOS APZV ALGA

Kadangi atskir4 keramikos riisi4 pavadinimai Lietuvos areheologineje

literatiiroje nera nusistovej~. visas viduramzi4 Trak4 keramikos kompleksas

pagal gamybos teehnologijos ir morfologines eharakteristikas suskirstytas i

penkias riisis: tradicin~ , juodqjq, miesteli4, balto molio glaziiruotq ir ak­

mens mases (Lentele 1- 4). Sie terminai nera pakankamai korektiski, ta­

ciau, atsizvelgiant i menkus Lietuvos viduramzi4 puodininkystes tyrimus,

pasirinkti todel, jog yra placiai prigij~ ir ,atpaztstami" literatiiroje (iSskyrus

,miesteli4 keramikos" naujadarq, kuris padeda susigaudyti konkrecioje Trak4

radini4 kolekeijoje ir i platesnius apibendrinimus nepretenduoja) . Vietiniai

meistrai gamino tradiein~, didziqjq dali juodosios ir miesteli4 keramikq,

kuri4 bendriausios savybes aptartos toliau. Taip pat akivaizdu, jog sios

keramikos riisys tarpusavyje nera ,izoliuotos". Tai atsispindi ind4 formose,

puosyboje, taip pat gamybos teehnologijose, ,iSplitusiose" uz konkrecios

keramikos riisies rib4.

Tradicine keramika - t~se ind4 gamybos tradicijas, atsiradusias II tiiks­

tantmecio pradzioje ir iSlikusias gerokai ilgiau, nei apima viduramzi4 ehrono­

logija. Si radini4 grupe literatiiroje taip pat vadinama ,kaimo", ,piliakalni4",

,gyvenvieci4" keramika. G. Vaitkevicius, istyr~s Vilniaus miesto buitines

keramikos raidq, identifikavo ,ikigotikin~" ir ,ankstyvqjq gotikin~" kerami­

kq. Ankstyvoji gotikine keramika datuojama XIV a. paskutiniu ketvirciu -

XV a. pradzia (iki II ketvircio) ir yra siejama su miesto ekonomines struktii­

ros formavimusi (Vaitkevicius, 1999s, p . 31). Tradicine keramika is esmes

atitikt4 Vilniaus ikigotikines keramikos ypatybes. ,Tradieines" keramikos

terminas literatiiroje labai placiai paplit~s.

Sios riisies indai sudaro didziqjq Trakuose aptiktos keramikos dali -

67,5% vis4 radini4 (pasiskirstymo dinamika - 3, 4 lentele) . Tera keletas (4

vnt.) sveikesni4 ind4, todel si keramika gali biiti apibiidinta tik pagal isliku­

sius fragmentus (Cia nagrinejami 2309 vienetai kakleli4/peteli4, 1428 vienetai

dugn4/priedugni4, 7775 - sonines sukes). Pagrindiniai ind4 grupe - puo­

dai, kurie Trakuose sudare 99% sios riisies radini4. Taip pat aptikta duben4

(4 vnt.) ir qsoci4 (1 vnt.).

Gamybos budas. Visa tradicine keramika, neziiirint i jos ehronologijq,

buvo lipdoma is voleli4 arba juost4. Voleli4 dydis - apie 2,0 em, juost4 -

4,5-7,0 em. Gamybos metu indai buvo kilnojami, t. y. nebuvo prilipdyti

prie ziedziamojo rato pavirsiaus - tai rodo dugn4 kojeles bei smelio, griisto

134

Jlentele

TRAK!) KERAMIKOS KOMPLEKSO STRUKTORA (PAGAL ROSIS IR FUNKCINES GROPES)

Keramikos rusis Vieneht % Grupes (vienet-q skaicius/% konkreCioje keramikos rusyje) skaicius

Puodai/ Asociai Dubenys Bokalai/ Dangteliai Lekstes Keptuves puodynes taureles

Tradicine 11.5 12 67,5 11.507/99,9 1/0,008 4/0,03

Juodoji 4.165 24 ,4 2.898/69,7 972123 267/6,4 5/0,1 3/0,07 17/0,4 3/0,07

Miesteli-q 1.355 8 1.263/93,2 7/0,5 70/5 13/0,9 1/0,07 1/0,07

Balta molio 2 O,ot 2/100

Akmens mases 7 0,04 7/100

IS viso 17.041 100 15.669/92 989/5,7 341/2 5/0,02 16/0,09 17 / 0,1 4/0,02 - L__ __ --·-

2Ientele

TRAKt) BUITINE KERAMIKA (XIV- XVI A. I P.)

t; ~ ~ ~ c.. 5UU ~ (j v

~ tiD l [2 - ~ t; ~ 5 G ~ G ~ ti

~ r- tt ~ r- ~

c:: r ~ we tv ~ [f 1 ~ ,./ ~ -5 l1 l1 _/

__/ ~ ~ ,.,.......

6 ~ bUllii ll} lJ 8

~ ~ G ~ I ' 5 liJ

hnalsarv\I ~roponr ~m!J!Pl?l.l hH<llS<l~J!.\1 !roponr ?U!J~pl?l.l

136

-w "'-1

31ente]{~

KERAMIKOS RUSH) CHRONOLOGINIS IR ORIENTACINIS KIEKYBINIS PASISKIRSTYMAS

Objektas Datavimas Tradicine Juodoji Miesteli4

keramika keramika keramika

Sen4i4 Trak4 piliaviete XIV a 100%

Sen4i4 Trak4 senoves gyvenviete XIV a. 100%

Pusiasalio pilis (1961-1963 m., 1993 m., XVI a . pab. - XV a. 55% 45% 0%

1995 m., 1996 m. tyrtnejimai) XV a.-XVI a. 65% 25% 10%

Salos pilis (1978/1979 m., 1982 m., 1983 m., XV a. 65% 35% 0% i

1988/1989 m., 1990 m., 1991/1992 m. tyrinejimai) XV a.-XVI a. 60% 25% 15%

Sen4i4 Trak4 benediktin4 vienuolynas XV a. -XVI a. I p. 68% 30% 2%

Trak4 miestas:

Bemardin4 vienuolyni teritorija (1991 m.) XIV a. pab.- XVI a. 56% 38% 6%

Birutes g. 19, 20 (1985 m.) XIV a. pab.- XVI a. 64% 26% 10%

Skaisciausios Dievo Molinos gimimo cerkve (1988 m.) XIV a . pab. - XVI/XVII a. 63% 32% 5%

Kranto g. 8 (1999 m.) XV a . 95% 5% 0%

Maironio-Birutes g. teritorija (1989 m.) XIV /XV a.- XVI/XVII a. 70% 20% 10%

Karaim4 g. 24A-34A (1990 m.) XV a.-XVI a. 65% 25% 10%

Birutes g. 44 (1990 m.) XV a . - XVI/XVII a. 60% 30% 10%

Vytauto g. (1989 m.) XV a . pab.- XVI/XVII a. 60% 20% 20%

Vytauto g. 3, 5 (1994 m.) XVI/XVII a. 65% 5% 30% - - - - - -

KERAMIKOS ROSH) ORIENTACINIS PASISKIRSTYMAS

,. ...... / .....

I '----, I ' -- ,.

I '- "'"'A: I ,. ' __ I ------ '

.. . ~

... ~

... ~

Laikotarpie

-Trad!cln~- -Juodoji- .. Miesteli4.

41entele

akmens pabarstymq ant ziedziamojo rato atspaudai. Naujll_jq Trakq salos

pilyje aptikta apie 15 vnt. puodq dugnq, kuriuos gaminant ant ziedziamojo

rato barstyti pelenai. Kaip molio mases priemaiSos, pelenai placiai naudoti

Rytq Europos puodininkysteje (Eo6pHHCKHM, 1978, p. 99), pelenq barstymas

ant ziedziamojo rato zinomas iris etnografiniq Rytq Lietuvos puodininkystes

tyrinejimq (Holubowicz, 1950, p. 70). Galbut Trakq salos pilyje aptikti indai

yra vieno puodziaus produkcija - kokiq nors platesniq isvadq apie jq kilm~

daryti netmanoma.

Lipdyti ir apglaistyti indai, greiciausiai gaminti be rato arba ant primity­

vaus ranka sukamo rato (galbut paprasto padeklo), sudaro iki 15% visos

tradicines keramikos. Tradicines keramikos indq apziedimo pobudis ilgainiui

kito. XIV a. datuoti puodai dazniausiai apziesti iki puses, ir tik nedidele dalis -

dazniausiai puosnus, gausiai ornamentuoti indai - apziesti nuo angos iki

dugno. XV- XVI a. I p. gaminys arba tolygiai apziedziamas, arba tik siek

tiek nuglaistomas. Tolygiai apziesti, greiciausiai gaminti ant koja sukamojo

ziedziamojo rato, indai XV- XVI a. I p. sudaro iki 80% tradicines keramikos.

Priemaisos vidutiniSkai sudare 20-30% formavimo mases turio. Molio

mase liesinta grustu akmeniu ir naturaliomis priemaiSomis (smeliu). dazniau-

138

siai sukes hlzyje matyti abiejq rusiq priemaisos. Apie puse keramikos hesinta

gnlstu akmeniu (arba griistas akmuo akivaizdziai vyrauja), kita dalis - sme­

liu ir griistu akmeniu. Pastebeta, jog gaminyje priemaiSos pasiskirsto netoly­

giai, neretai apatineje indo dalyje yra daugiau priemaiSq, nei petehq-kakleho

sityje (tai ypac biidinga XIV a. indams is Senqjq Trakq) . Dideh griisto ak­

mens priemaisq kiekiai biidingi sios riisies keramikai. Manama, jog tai, kad

dideh griisto akmens kiekiai sumazindavo gamybos rizikq gaminiq dziiivimo

ir isdegimo (gerina difuzines keraminiq masiq savybes) metu, ir buvo pagrin­

dine sio reiSkinio priezastis (Vaitkevicius, 1999s, p. 26-27) .

Petrografiniams tyrimams atrinkti meginiai pagal moho zaliavos pagrin­

dq issiskyre i keturias grupes, o pagal detas priemaisas - i dvi grupes.

Aiskiai iSsiskyre dviejq tipq moho zahava: tamsi, su hidroksidais, ir raudonai

ruda. Pirmojo tipo moho zahavos keramikai naudota beveik vien tik griistos

uohenos priemaisos. Antro tipo moho zahavos keramikai naudota ir griistos

uolienos, ir smelio priemaiSos (iSskyrus vienq megini, kurio pagrinde daug

hidroksidq, o priemaisos - griistas akmuo). Dviejq meginiq moho zahavos

pagrinde matyti dviejq tipq mohs. Sunku pasakyti, ar puodziai sqmoningai

maise skirtingus mohus - daznai keleto tipq mohai greta siauromis linzemis

aptinkami natiiraliai, todel tai gali biiti prastai paruostos (iSmaisytos) moho

mases pozymis. Vyraujancios priemaisos - astriabriaunes griistos uolienos

daleles, kurias dazniausiai sudare gn1stas granitas, feldspatai ir kvarcas. Kar­

tais griistos ir negranitines kilmes uolienos (piroksenai, aptinkami reciau nei

granitai). Moho maseje pasitaiko organikos, greiciausiai tai yra natiirahai

moho zaliavoje buvusios priemaiSos. Meginiuose pastebimas plysiuotumas

taip pat gah reiksti isdegusias organines priemaiSas. Moho maseje esantys

hidroksidai rodo, jog rinktasi natiiraliai sudiilejusius mineralus.

Tradicine keramika pagal moho pagrindo izotropiSkumq7 patenka i is

dahes izotropines ir anizotropines keramikos grup~ (meginiai pasidahja be­

veik po lygiai i abi grupes) bei 1 meginys - i izotropines keramikos grup~. Tai rodytq, jog daugumos indq degimo temperatura buvo apie 600 -750°C,

ir tik kai kuriq degimo temperatura pasiekdavo 800°C (Kociszewski, Kruppe,

1973, p. 142-143). Vizualiai matyti, jog Trak4 tradicine keramika buvo de-

7 Pagal izotropijq (keramikos meginio ., uzgesimas" stebimas mikroskopu sukryZia­

vus nikolius) galirna spr~sti apie iSdegimo temperatiirq. Izotropinio pagrindo keramikos meginiai galejo biiti degami 750- 800°C, iS dalies izotropinio - 700- soooc, anizotropi­nio - apie 600oC.

139

gama nekontroliuojamoje aplinkoje - tai rodo spalvos netolygumai sukes

pavirsiuje ir luzyje. Pagrindinis panasios Vilniaus keramikos iSdegimo inter­

valas, nustatytas dilatometriniais tyrimais - 720- 820°C (Vaitkevicius, 19995,

p. 30). Tokiam iSdegimui speeialios irangos nereikejo, keramika galejo buti

degama nesudetingos konstrukeijos krosnyse, duonkepese, zemeje iSkastose

duobese ir pan.

Indlf formos ir ornamentika. Puod4 proporeijos nera aiSkios, todel gru­

puojant tenka remtis tik virsutine indo dalimi. Formaliai tradicines kerami­

kos puodai skirstytini i tris tipologines grupes:

I tipologin~ grup~ (apie 60% vis4 tradicines keramikos puod4) sudaro

puodai profiliuotais - iSlenktais/ atlenktais - kakleliais. Kakleli4 aukstis -

nuo 0,5 em iki 5,0 em. Si tipologine grupe iSsiskiria labai didele kakleli4

form4 tvairove, apie 30% sios grupes puod4 kakleli4 turi ilenkimus dangte­

liui. Puod4 angos skersmuo - 9,0-30,0 em.

II tipologin~ grup~ (apie 30% tradicines keramikos puod4) sudaro puo­

dai staCiais kakleliais ir staciais, atlenktais prie pat angos, kakleliais. Kakle­

li4 auks tis - 1,0-3,0 em. Iki 10% sios grupes ind4 kakleli4 turi ilenkimus

dangteliui. Puod4 angtl skersmenys svyruoja nuo 10,0 iki 25,0 em. Antrajai

grupei taip pat priskirtini ir storasieniai (0,8 em- 1,3 em storio sienelemis),

aukstais kakleliais (4,0- 5,0 em aukscio). menkai profiliuoti puodai. Angos

skersmuo - 12,0-15,0 em. Indai dazniausiai gausiai puosti. Aptikta tik

keletas tokio tipo indtl sukitl, datuotintl XV a.

III tipologin~ grup~ (apie 10%) sudaro indai be kaklelitl, t. y. kaklelio

vietoje profiliuota puodo dalis sudaro maziau nei 0,5 em. Trakuose aptiktos

tradieines keramikos. {lenkimus dangteliui turi tik kai kurie indai. Angos

skersmuo svyruoja nuo 9,0 iki 19,0 em.

Puodtl morfologijos kitimas per visq aptariamq laikotarpi - ne:lyrnus.

Nuolat naudoti I ir II tipologines grupes indai. III grupes puodai, atsirad~

XN a. pabaigoje, toliau naudoti visu aptariamuoju laikotarpiu.

Aptikti 4 dubenys XIV a. vidurio - II puses Sentljtl Traktl piliavietes ir

senoves gyvenvietes sluoksniuose. Naudoti mazi (angos skersmuo - 13,0

em, dugno skersmuo - 8,0 em, aukstis - 5,3 em), vidutinio dydzio (angos

skersmuo - 23,0 em, dugno skersmuo - 14,0 em, aukstis - 15,5 em),

dideli (angos skersmuo - 27,0 em, aukstis - apie 17,0 em), labai dideli

(angos skersmuo - daugiau kaip 30,0 em) dubenys. Dubentl angos - ne­

profiliuotos, sonai tiesus arba siek tiek iSgaubtiligaubti.

J\sotis surastas Sentljtl Traktl senoves gyvenvieteje, datuojamas XN a. A.so-

140

cio kaklelis greiciausiai buvo tiesus, siek tiek atlenktas, angos skersmuo - a pie

11,0 em. Dugno skersmuo - apie 13,0 em. Indo qsa - trikampio skersinio

pjuvio, su dviem tgaubtomis krastinemis, ilgis - 12,0 em, skersmuo -

4,0x4,0 em. Asocio sieneles nevienodo storio, su lipdymo zymemis, moho

maseje gausu stambiagrudzil.l, astriabriaunil.l grustos uolienos priemaiSl.l. In­

das isdegtas santykinai zemoje temperaturoje (trupa). Toks indas tinkamai

atlikti skyscio laikymo funkcijl.l negalejo.

Puosybos motyvai visq aptariamq laikotarpi isliko tie patys, keitesi tik jl.l

panaudojimo intensyvumas. Dazniausiai pasitaikantis motyvas - bangele (zig­

zagas), horizontalios lygiagrecios linijos, ikarteles (taskeliai), volelis (,virve­

les" imitacija). Sluoksniuose, datuotuose XIV a., aptikta daugiau nei puse

ornamentuotl.l indl.l, veliau, XVI a. I p., puostl.l indl.l sumazejo iki trecdalio.

Dazniausiai ornamentuota virsutine indo dalis - peteliai ir pilvelis, o iki galo

ornamentuoti indai sudaro nedidel~ visl.l indl.l dali (iki 10%). Labiausiai megti

bangeles ir zigzago motyvai ir horizontalios lygiagrecios linijos. Naujuosiuose

Trakuose aptinkama ir originalil.l motyYll - voleliais skersai ir isilgai puostl.l

indq (puodai ,apipinti virvelemis"), taciau jie palyginti reti (nagrinejamoje

kolekcijoje sudaro iki 100 vienetl.l; aptikta salos ir pusiasalio pilyse, Trakl.l

mieste: Oginskil.l dvarvieteje, Galves restorano teritorijoje, bernardinl.l vienuo­

lyno teritorijoje, Karaiml.l g. 51) . {vairus motyvai tarpusavyje derinti. Turtin­

giausiai ir ivairiausiai ornamentuoti Senqjl.l Trakl.l piliavietes ir senoves gyven­

vietes indai. Dauguma XIV a. bei XV a. keramikos puosta gana kruopsciai, o

XVI a. puosybos motyYll tvairove mazeja, ornamentavimo kokybe prasteja.

Palyginamieji duomenys. Buvo atlikti Vilniaus viduramzil.l buitines kerami­

kos radinil.l iSsamus laboratoriniai tyrimai, o Trakl.l keramika siuo poziuriu

tyrineta gana siaurai, todellygiavercius palyginimus daryti sudetinga, lyginti­

nos tik bendros raidos tendencijos. Vilniaus puodininkystes raidoje pavyko

issikirti atskifl.l keramikos rusil.l (ikigotikines, ankstyvosios gotikines, velyvo­

sios gotikines) ehronologijq bei tarpusavio santyki. Atskirais laikotarpiais vi­

sas sios grupes buvo dominuojancios, keite viena kitq. Ikigotikine keramika

Vilniuje dominavo nuo XII- XIII a. iki XIV a., XIV a. pabaigoje ikigotikine

keramika sudare mazq visas medziagos dali (apie 9- 13%), XV a. pradzios

sluoksniuose jos patinkama dar maziau. XV a. I puseje ikigotikine keramika

Vilniuje visai iSnyko. Ankstyvoji gotikine keramika Vilniuje iSsiskyre nuo XIV a. paskutinio ketvircio - XV a. pradzios iki XV a. II ketvircio. Ankstyvo­

sios gotikines keramikos garnintojai taikydavo tobulesn~ teehnologijq, si kera­

mika Vilniuje :lymejo perejimq nuo ikigotikines prie velyvosios gotikines (re-

141

dukcines) keramikos (VaitkeviCius, 19995, p. 31-33). Trakq medziagoje visu

aptariamuoju laikotarpiu dominuojanti tradicine keramika is esmes pasiZymejo

Vilniaus ikigotikines keramikos charakteristikomis. Tradicine (kaimiskoji) ke­

ramika nemazq radiniq dali sudaro XIV a. pab. - XVI a. datuojamos Kauno

keramikos komplekse. Sios riisies keramikos randama visame senamiestyje.

Santykis tarp miestietiskos (redukcines) ir tradicines (kaimiSkos) keramikos

Kaune XV a. sudaro 3/1 - 4/1. Tradicines keramikos indq mazeja nuo XVI a.

vidurio (Bertasius, 1993, p. 16- 17). Lenkijoje tradicines ir naujos viduramziq

keramikos tsivyravimo mieste ir kaime chronologija ir dinamika taip pat nera

iki galo iStirta, taciau plati naujq gamybos budq adaptacija, vykusi XIII­

XIV a., tradicines keramikos ,nelikvidavo" (Dzieduszycki, 1997, p. 58). XIV a.

tvairiuose ne miestietiskos keramikos kompleksuose Lenkijoje tradicine kera­

mika vidutiniSkai sudaro nuo 20% iki 70% (Kruppe, 1981) . KolobZege, lokaci­

niame mieste, XIII a. II p. - XIV a. tradicine keramika sudare 12%, juodoji -

65%, likusiq dali - akmens mases, glazuruota ir kitq riisiq keramika (R~bkow­

ski, 1995, p. 20). Tai rodo tvairiq bendruomeniq skirtingus sugebejimus ir

galimybes adaptuoti amato naujoves. AnalogiSko Trakq tradicinei keramikai

profiliavimo indq plaCiai aptinkama piliakalniuose ir gyvenvietese, Vilniaus,

Kauno viduramziq sluoksniuose ir kt. (Bertasius, 1993, p. 15; Vaitkevicius,

19995, p. 24, 31; Poskiene, 1996, p. 25). ISsiskiria XIV a. viduriu - II puse

datuojami juodqjq keramikq imituojantys tradicines keramikos profiliai, islie­

kantys ir XV a., o XVI a. I p. paplinta profiliavimas, visiskai analogiskas juodajai

keramikai. Motyvais, analogiskais Trakq tradicines keramikos ornamentikai,

puosta labai placiai (Zabiela, 1995, p. 142- 143; Vaitkevicius, 19995, pav. 22- 23;

Poskiene, 1996, p. 25-26; Kruppe, 1961, p. 100-101; 1981; J\eBKo, 1992, p . 31-

40), taciau Naujqjq Trakq pusiasalio ir salos pilyse, Trakq mieste surastas hori­

zontaliq ir vertikaliq voleliq omamentas, kuris tarsi ,apipina" indq, ko gero, yra

unikalus (arba labai retas), - tokios puosybos analogijq aptikti nepavyko.

Juodoji keramika - redukcineje aplinkoje isdegti indai. Siai keramikai

taip pat naudojamas ,miesto" keramikos terminas, tvairus terminai, reiskian­

tys spalvq (,sirma", ,pilka" ir pan.), ji patenka ir i apibendrinanciq ,velyvo­

sios gotikines" keramikos sqvokq (Vaitkevicius, 19995, p . 37). ,Juodosios"

keramikos terminas literaturoje vartojamas labai placiai.

Juodoji keramika Trakuose aptinkama nuo XIV a. pabaigos (nurodoma

pagal Naujqjq Trakq pusiasalio pilies radiniq kompleksq iS priespilio siaures

vakarq boksto vidaus (Tautavicius, 1968, p. 51), taip pat pusiasalio pilies, bernar­

dinq vienuolyno teritorijos, Birutes g. 19, 20, Maironio - Birutes g. teritorijos,

142

Skaisciausios Dievo Motinos gimimo cerkves ir vienuolyno teritorijos tyrinejimq

radinius). taciau pagrindinis jos naudojimo laikas - XV a. - XVI a . I p . Tuo

metu redukcines keramikos technologija paplito ir isigalejo Lenkijos miestuose,

Vilniuje. Nuo XIII a. II puses tai laikoma bendraregioniniu reiskiniu, kurio

plitimas siejamas su amatininkq migracija (pvz., Lenkijoje, pietvakariq Uk­

rainoje- kolonistais iS siaurines Vokietijos) (Kruppe, 1967, p. 20-21, 1981,

p. 83-119; Kociszewski, Kruppe, 1973, p. 148-150; fyrra.Ao, 1994, p . 186) .

Sios Iilsies indai sudaro 24,4% visq analizuojamq radiniq, is jq 794 vienetai

indq kakleliq/peteliq, 513 vienetai dugnq/priedugniq ir 2858 vienetai soniniq

sukiq. Pagrindine juodosios keramikos indq grupe - puodai (62,5%), toliau eina

qsociai (23%), dubenys (6,4%), lekstes (0,4%), indeliai gerimui (taureles ir bo­

kalai) (0, 1 %) bei dangteliai (0,07%) (pasiskirstymo dinamika - 3, 4 leneteles) .

Gamybos biidas. Juodoji keramika buvo gaminama iS juostq, gerai ap­

ziesta. Kiek sukiq luziuose pavyko iSmatuoti matomas juostq jungimo zy­

mes, nustatyta, jog jq storis svyruoja nuo 2,0 iki 7,5 em. Daugiau nei puse

visq dugnq turi pjovimo nuo ziedziamojo rata zymes, todel galima teigti, kad

didzioji sios keramikos dalis buvo gaminta ant koja sukamo ziedziamojo

rata, gamybos procese gaminio nekilnojant. Gamybos metu buvo kilnojami

beveik visi dubenys, didesnieji qsociai ir puodai {didesni indq formuoti yra

zyrniai sudetingiau). Aptikta apie 5 vienetus qsoCiq, kuriq dugnuose isispau­

d~s retas virvuciq ar sililq (?) tinklelis. NeaiSku, ar tai turejo kokios nors

praktines reiksmes. Greiciausiai tai vieno puodziaus (ar dirbtuves) gaminti

indai. Apie 100 sios keramikos vienetq, datuojamq XV- XVI a. I p. ir repre­

zentuojanciq visas funkcines grupes, turi ryskias lipdymo zymes.

Vizualiai matyti, jog didzioji dalis juodosios keramikos liesinta natiiralio­

rnis priemaisomis - smeliu (vidutiniSkai 10-20%). kartais dedant ir nedaug

smulkiq astriabriauniq giilsto akmens priemaisq. Didesniais giilstos uolienos

kiekiais liesinta iki 10% sios keramikos Oi vizualiai panasi i tracticin~ kerami­

kq). Skirtingq liesikliq i molio mas~ deta pirmiausia atsi:ZVelgiant i gaminamq

indq funkcijq. Gausesnemis grusto akmens priemaiSomis liesinti dubenys -

tai ypac akivaizdu vidineje puseje, dubenq dugnuose ir priedugniuose; grusto

akmens priemaisos matomos ir juodosios keramikos puodq molio maseje.

Asociai dazniausiai liesinti tik naturaliomis smulkiomis apvaliagiildemis prie­

maisomis. Bendroje maseje iSsiskiria keliolika qsociq, kuriq molio maseje yra

naturalios molio priemaisos kalkakmenio giildeliq (1,0-2,0 mm skersmens). -

tai, matyt, vienos dirbtuves ar meistro produkcija (ABrycnmHK, 1975, p. 58).

Petrografiniq tyrimq duomenimis, juodosios keramikos indai skiriasi ir pa-

143

cia molio zaliava, ir priemaisomis. Pagal molio zaliavos pagrindq meginiai pasi­

skirste i keturias grupes, o pagal detq priemaisq pobudi - i tris. Ypac gera kokybe iSsiskyre 4 meginiai. Jq molio zaliava - labai smulki, vienalyte, molio maseje - labai mazai smulkaus smelio priemaisq, naudotas gerai iSrusiuotas upinis (?) smelis. Panasaus molio zaliavos pagrindo neaptikta nei tradicineje, nei rniesteliq keramikoje. Tai greiciausiai - atveztine keramika. Sie meginiai pri­klauso indams is pusiasalio pilies, Skaisciausios Dievo Motinos girnirno eerkves ir vienuolyno bei Senqjq Trakq bemardinq vienuolyno teritorijos, datuotini XIV a. pab. - XVI a. I p . Taigi galima manyti, jog juodosios keramikos atsivezdavo visu aptariamu laikotarpiu. Likusieji meginiai atitinka vietines zaliavas. Puodziai sios rusies keramikai garninti naudojo vienalyt~ raudonai rudq molio zaliavq arba pilk& - keleto moliq - misini. Abi zaliavos rusys turi analogijq ir tradiei­neje kerarnikoje, taciau cia neaptikta tradicinei keramikai ypac budingo tamsaus molio su hidroksidais. l abiejq rusiq juodosios keramikos molio zaliavq deta priemaisq. Sio tyrimo rezultatai rodo, jog i vienalyt~ raudonai rudq molio zaliavq deta tik smelio priemaisq, o i maisytq - smelio, smelio ir grustos uolienos, tik grustos uolienos priemaisq. Priemaisoms naudota tokia pati uoliena, kaip ir tradicineje keramikoje. Trijuose meginiuose aptikta samoto.

Pagal molio pagrindo uzgesimq juodoji keramika patenka i izotropinio pagrindo grup~. isskyrus du atvejus ( 1 meginys - iS dalies izotropinis ir 1 -anizotropinis) . Taigi didzioji meginiq dalis degta temperaturoje didesneje nei soo·c. nors dalis indq buvo degama ir zemesneje (600 -750°C} temperaturo­je. Vilniaus juodosios keramikos degimo temperaturos, kaip rodo atlikti dila­tometriniai tyrimai, buvo 900- 9so·c (Vaitkevicius, 19998, p. 41). Kai kurie autoriai teigia, kad velyvqjq viduramziq keramika retai kada buvo degama didesneje nei 9oo·c temperaturoje (Niegoda, 1999, p. 159). Juodajai kerami­kai degti, be abejones, buvo naudojamos specialios krosnys.

Indq formos ir ornamentika. Puodai sudaro 62,5% visq radiniq, taciau aptikta beveik vien tik nedideli jq fragmentaL Puodq kakleliq rasta palyginti nedaug. Puodai suskirstyti i tris tipologines grupes:

I juodosios keramikos puodq profiliq tipologine grupe (sudaro beveik 90% visq juodosios keramikos puodq) placiqja prasme atitinka pirmqjq tradi­cines keramikos puodq tipologin~ grup~. kuriq sudaro profiliuotais - iS­lenktais/atlenktais - kakleliais puodai. Apie trecdali tokiq puodq turi ilen­kimus dangteliui. Puodq kakleliq aukstis - nuo 1,0 iki 3,0 em, angq sker­smuo - 12,0-18,0 em. I tipologine grupe suskirstyta i dvi - Ill yra tik juodajai keramikai budingq profiliq grupe (sudaro apie 60% juodosios kera­mikos puodq), o I/2 - tradicinei keramikai analogiski profiliai.

144

,

II tipologin~ grup~ (apie 10%) sudaro eilindriniais ir eilindriniais, siek

tiek atlenktais prie pat angos, kakleliais puodai. Kakleli4 aukstis - apie

3,5-3,0 em, angos skersmuo 15,0-16,0 em. Tai - juodajai keramikai bu­

dingas profiliavimas.

III tipologine grupe - bekakliai puodai. Sios grupes puod4 kakleli4

aukstis - iki 0,5 em. Sis profiliavimas analogiskas miesteli4 keramikos puo­

dams, tokios keramikos aptikta labai negausiai.

Dubenys sudaro 6,4% radini4. Juodosios keramikos dubenys skirstytini

i 3 tipologines grupes. Aptiktas 1 dubuo su qsele (II tipologine grupe):

I tipologin~ grup~ (apie 60% vis4 juodosios keramikos duben4) sudaro

indai tiesiomis sienelemis, ties anga siek tiek profiliuoti - isplatinti. Dube­

ll4 angos skersmuo - 16,0-30,0 em.

II tipologin~ grup~ (apie 30%) sudaro ties anga iSplatinti ir nusklembti

t vidin~ pus~ ctubenys. Si4 ctuben4 sieneles tiesios arba siek tiek profiliuo­

tos - iSlenktos. Apie pus~ tokio profilio duben4 turi ilenkimq dangteliui.

Ang4 skersmuo - 11,0- 25,0 em.

III tipologin~ grup~ sudaro ties anga suapvalinti ir nusklembti i iSor~

dubenys. Aptikti vos keli sios grupes duben4 fragmentaL Indai greiciausiai

buvo siek tiek profiliuotomis - iSlenktomis i isor~ - sienelemis. Angos

skersmuo - apie 16,0-19,0 em.

Asociai sudaro apie 23% vis4 radini4. Juodosios keramikos qsociai skirs­

tytini i tris tipologines grupes:

I tipologine grupe (iki 70% viS4 sios rusies keramikos qSOCi4) - qsociai

profiliuotais kakleliais. Kakleliai - vidutiniSkai 5,0- 11,0 em aukscio, ang4

skersmuo - 7,0- 15,0 em.

II tipologin~ grup~ sudaro qsociai beveik staciais, nezymiai profiliuotais,

kakleliais. Kakleliai - vidutiniskai 3,5- 7,0 em aukscio. Ang4 skersmuo

svyruoja nuo 10,0 iki 15,0 em.

III tipologin~ grup~ sudaro qsociai ilgu snapeliu. Toki4 qsoci4 Trakuose

aptikta keletas (?) fragment48 • Pusiasalio pilyje aptikto qsocio snapelio iSli­

k~s ilgis - 6 em, skersmuo - 2,2x2,2 em. Snapelis apskrito skersinio. pju-

8 Archeologines priezh1ros metu Traln-1 g. aptiktas juodos spalvos qsoCio gludintu pavirsiumi sono fragmentas su snapeliu ispylimui. Snapelis ilgas, astuoniabriaunis, gale sulenktas go• kampu (Inv. Nr. 75) bei pilksvos spalvos qsocio fragmentas su snapeliu. Sna­pelis apvalus ir lygiagretus aukstam kakleliui. Jis sujungtas molio juostele su pakra5teliu (lnv. Nr. 69) (Bliujus, 19785 ). Radiniai surinkti iS pamah.t duobes ir silurnines trasos. Autorius siuos radinius priskiria ,rytietiskll formll" indams. Kur dabar yra sie radiniai, - neaisku.

145

vio, kruopsciai nugludintas. Si4 Trakuose naudot4 qsoci4 konkreciau apibu­

dinti ir datuoti negalime, jie priskirtini XVI a. - XVII (?) a., dalis galejo

buti naudojami ir nagrinejamu laikotarpiu.

Kitos ind4 funkcines grupes yra negausios. Leksci4, keptuvi4, indeli4

gerimui ir dangteli4 aptikti tik pavieniai fragmentai, kuri4 netmanoma kaip

nors konkreciau tipologizuoti. Indeli4 gerimui aptikta keli 4,0-6,0 em sker­

smens dugneliai. Aptikta viena apie 2,5 em dugno skersmens taurele. Negau­

sus ir smulkus keptuvi4, leksci4, dangteli4 fragmentai dazniausiai aptinkami

XVI a. I p. sluoksniuose. Keptuvi4 buta gili4, su kojelemis, dangteli4 - su

rankenele (,saga") arba qsele (kilpele) nukelimui. Apskritai sios juodosios

keramikos grupes, paplitusios viduramziais Vakar4 Europoje, Lietuvoje - ne

tokios gausios.

Indai dekoruojami reciau nei tradicine keramika. Daugiausiai puosti qso­

ciai - daugiau kaip 50%, neskaitant gludinimo. Geriau ar prasciau gludinti

visi qsociai, nes tokie indai geriau sulaiko skyscius. ISsiskiria keletas qsoci4

priedugni4 (iki 10 vnt., aptikti salos pilyje), uzbaigt4 imituojant Vakar4 Eu­

ropoje paplitust dekorq - pirst4 tspaudus. Taciau Trak4 qsociai buvo puosti

ne pirst4 tspaudais, o negrabiomis medinio peilio nuopjovomis, peilio palik­

tos medzio rieveles - neuzlygintos. Asociai, reciau dubenys, dekoruojami

geometrint ornamentq tspaudziant speeialiais trankiais (stampeliu formuoja­

mi atskiri geometriniai tspaudai, rateliu tspaudziama istisine ornamento lini­

ja) . Duben4 angos retai puosiamos ,sukutemis" trezta bangele. Taciau di­

dzioji dalis duben4 ir beveik visi puodai puosti tik stambiomis apziedimo

rievemis ir kartais siek tiek pagludinami. Aptikta iki 100 juodosios keramikos

fragment4, puost4 tradicinei keramikai budingu ornamentu - bangelemis ir

zigzagais, tkartelemis, smulkiomis horizontaliomis lygiagreciomis linijomis.

Aptikta apie 20 suki4, identiSk4 miesteli4 keramikos formoms ir puosybai.

Graziausi juodosios keramikos ornamentikos pavyzdziai datuotini XV a. Stam­

peli4/rateli4 ornamentai apie XVI a . vidurt beveik isnyksta, ima vyrauti

gludinimo budu suformuotas ornamentas. Nuo XV a. pab. gludinimo linijos

ind4 pavirsiuje formuoja rombus, horizontali4 ir vertikali4 linij4 derinius

(,tinklelt"), nuo XVI a. I. p. - apskritimus.

Palyginamieji duomenys. Redukeinis ind4 degimas - Vilniuje tsivyrauja

XV a. II ketvirtyje. Pagal Vilniaus keramikos petrografinius tyrimus, issiskyre

dvi pagrindines keramini4 masi4 rusys - t~siancios ankstyvajai gotikinei ke­

ramikai budingas eharakteristikas (molio mases liesinimas vidutinemis ir stam­

biomis priemaisomis) bei molio mase, liesinta smulkiagrudemis ir vidutinio

146

stambumo (.,8varit( formavimo masill, veliau naudotll ziedimui, prototipas)

mineralinemis priemai8omis. Pastaroji molio mase naudota reprezentacinill ke­

ramikos dirbinill gamybai. Molio mase imta liesinti natiiraliomis priemai8omis,

bet ne smulkinta uoliena - vyko technologinis persiorientavimas, prasidej~s

dar ankstyvojoje gotikineje keramikoje ir tsitvirtin~s XV a. Velyvojoje gotiki­

neje keramikoje uolienos smulkinimas jau nebuvo tipi8kas rei8kinys, taciau t

li~sinimq kvarcu taip pat nebuvo visi8kai persiorientuota (VaitkeviCius, 19998,

p. 37- 40). Tai iS esmes atitiktll ir Trakll juodosios keramikos tyrimll rezulta­

tus. Juodosios keramikos indll profiliavimui galima nurodyti daug analogijll.

ypac puodll Ill, II, dubenll ir qsocill tipologinems grupems - nustatyta, jog

sie profiliai apskritai biidingi juodajai keramikai, yra paplit~ visame 8iq kera­

mikq gaminusiame ir naudojusiame regione. Pvz., Lenkijoje (Var8uva, Vrocla­

vas, Poznane, Krokuva (Vavelis), kt.) jie aptinkami XIV - XV a. kultiiriniuo­

se sluoksniuose (Kruppe, 1981; 1961, p. 46, 65; 1967, p . 111-125; Firlet, 1993,

p.l 02-103; Niegoda, 1999, p. 169) . Lenkijos Baltijos jiiros miestuose, pvz.,

Kolobzege, taip profiliuotll indll aptinkama XIII a. II p. - XIV a. (R~bkow­

ski, 1995). Kaune analogi8kai profiliuotll juodosios keramikos indll aptinkama

nuo XIV a. vidurio iki XVI a. vidurio (Berta8ius, 1993, p . 16- 17) . Analogi8kai

profiliuotll indai aptinkami ir Vilniaus senamiescio XV - XVI a. I p. kultiiri­

niuose sluoksniuose (Vaitkevicius, 19995, p. 37- 38). III qsocill tipologines

grupes indai - atveztiniai gaminiai, greiCiausiai is Vokietijos. Tokio tipo qso­

ciai Baltarusijos miestuose aptinkami ir XVII a. sluoksniuose (Tpycay, Co6a.Ab,

3AaHOBiq, 1993, p. 49, pav. 75), o Vakafll Europoje tvairill rii8ill keramikoje

8ios formos qsociai naudoti XII- XVI a. (McCarthy, Brooks, 1988; Ceramika,

1997). Surasta juodosios keramikos puodll, panasill t tradicines keramikos

profiliavimq (kaip I/2, III grupes Trakll indai), tik jll kiekiai - gerokai mazes­

ni nei Trakuose (Berta8ius, 1993, p. 15). III tipologines grupes indll profiliai -

Trakll miestelill keramikos analogija. Puo8yba Trakll keramika taip pat nesi­

skiria, analogll galima nurodyti Lietuvoje, kaimyniniuose kra8tuose, kur taip

pat aptikta ir specialill kaulinill stampelill, medinill "sukucill" keramikai

puo8ti (Kruppe, 1961, p. 93; 1981; Vaitkevicius, 19998, p. 38; Berta8ius, 1993,

p.17; Apxea.Aori.H EeAapyci, 2000, p. 419- 423). Atkreiptinas demesys t ban­

dymus juodll:jll qsocill pedas puo8ti pagal Vakar4 Europos indll pavyzdzius.

Pir8tll tspaudai juodosios keramikos puo8yboje tyrinetojll laikomi Vakar4

Europos puodininkystes ttak4liudijimu, kadangi toks ornamentavimas apta­

riamuoju laikotarpiu buvo ypac populiarus Vokietijoje, Olandijoje, Pranciizi­

joje, Anglijoje ir Skotijoje. Pvz., Lenkijoje tokia puo8yba naudota kur kas

147

reciau. Taip puosti redukcineje ir oksidacineje atmosferoje degti indai, ak­

mens mases gaminiai (Gaimster, 2001, p. 56 puosti 58; Kruppe, 1981; Po­

linski, 2000). Asociai, aptikti Trakuose ir datuotini XV a., greiCiausiai vieti­

nes gamybos, kadangi pedos puostos negrabiai - ir ne pirstll spaudais, o

medinio peilio nuopjovomis.

,Miesteliq keramika" pavadinta savita keramikos grupe, kuriq sudaro

daugiau ar maziau standartinio profiliavimo ir dekoro indai (daugiausia puo­

dai), gausiai aptinkami Trakll mieste, randami Trakll apylinkese . .,Miestelill

keramikos" terminas atsirado todel, kad si keramikos rusis Trakuose pasiro­

do XVI a. pradzioje ir labiausiai paplinta tada, kai Trakai virto eiliniu Lietu­

vos provincijos miesteliu. Gamybq placiam pardavimui liudytll gausus to

pacio tipo indll kiekis, standartine forma ir puosyba. Esami miestelill ir

provincijos miestll archeologijos tyrinejimai neleidzia nustatyti kokill nors

bendresnill .,miestelill puodininkystes" tendencijl.l, santykio tarp .,centro" ir

.. periferijos", kt., todel sis terminas labiau padeda susigaudyti konkrecioje

medziagoje, nei pretenduoja i platesnius apibendrinimus.

Miestelill keramikos atsiradimo pradziai nustatyti tikslill duomenll nera.

Archeologll sie radiniai datuojami labai ivairiai - nuo XVa. iki XVII a.

(Navickaite-Kunciene, 19618; Vaskelis, 19838; Lisauskaite, 1992sa; 19938;

1994sa; 19998). Manytina, jog ji pasirodo a pie XVI a. pradziq (nurodoma

pagal Sen\.ljll Trakll benediktinll vienuolyno, Trakll miesto (Kranto g. 8,

Birutes g. 19, 20) bei XV a . salos pilies kulturinius sluoksnius) . Sios rusies

keramika buvo naudojama ilgq laikq, nes jos aptinkama ir XVI a . pab. -

XVII a. datuojamuose keramikos kompleksuose, kur ji sudaro zymiq radinill

dali. Pvz., Karaimll g. 57 keramikos komplekse, datuotame XVI- XVII a., si

keramika sudaro beveik trecdali visll naudotll indll. Juodoji keramika cia

sudaro tik 5,3%. Kiti indai: glazuruota keramika - 35,6%, Kielcll keramika,

porcelianas - 1,7% (Vailionis, 2000- 20028; 2000- 2002sa).

Reikia pripazinti, jog tradi.cines ir miestelill keramikos preciziskai isskirti

i grupes nepavyko. Taip atsitiko todel, jog tradicines ir vietinill meistrll

keramikos gamybos budas yra artimas, molio mases sudetis ir gaminio ko­

kybe neretai buna labai panasi, ryskiai issiskiria tik puodll forma, tolygus

kokybiskesnis gaminio uzbaigimas ir puosyba. Todel tiketina, jog tiksliai

nepavyko .,atpazinti" dalies dugnll ir priedugnill, soninill sukill fragmentll.

Aptariamu laikotarpiu si radinill grupe sudare apie 8%, taciau, del jau minetll

atpazinimo problemll sios ractinill rusies procentas gali buti ir ctictesnis. Si

keramika aptariama remiantis indll fragmentais - 392 vnt. kaklelill, apie 893

148

vnt. sonini4 suki4, 10 ctugn4 ir priectugni4 bei 10 vnt. sveik4 ind4. Siai

keramikos grupei taip pat priskirti indai, pagaminti irnituojant juodqjq kera­

mikq - puodai, qsociai (?) ir dubenys, kuri4 gamybos blldas, isdegimas ir

puosyba rodo juos esant .,kit4" meistr4 darbo, taciau molio mase ir isdegi­

mas zenkliai geresnes kokybes nei tradicines keramikos ind4.

Gamybos badas - artimas tradicinei keramikai. Kaip galima spr~sti is

sveik4 ind4, jie gaminti is juost4, gamybos procese kilnojant (visi dugnai

turi smelio ir grllsto akmens pabarstymo ant ziedziamojo rato pedsakus bei

kojeles) . Beveik visi gaminiai tolygiai apziesti nuo virsaus iki apacios, t. y.

gaminti ant koja sukamo ziedziamojo rato.

Vizualiai molio maseje matomos grllsto akmens ir smelio priemaiSos.

Mineralini4 priemaiS4 vidutinis procentas keramineje maseje sudaro 20%-

30%. Pagal molio zaliavos pagrindq meginiai pasiskirste t penkias grupes,

pagal det4 priemais4 kiekt ir pobudt - t dvi . Ind4 gamybai naudota tam­

saus molio su hidroksidais zaliava, - tokiq molio zaliavq naudojo tradicin~

keramikq gamin~ puodziai. Taip pat naudota raudonai ruda molio zaliava,

kuri buvo naudojama ir tradicines, ir juodosios keramikos gamybai. Cia,

kaip ir tradicines keramikos atveju, l pirmos rllsies molio zaliavq dedavo

beveik vien tik grllstos uolienos priemais4, t antros - smelio ir grllstos

uolienos (isskyrus 1 meginU. Du meginiai gaminti iS pilkos maiSyto molio

zaliavos (budingos juodajai keramikai), l kuriq deta smelio ir grllsto akmens

priemais4, samoto. Taigi pagal molio pagrindq miesteli4 keramika artima ir

tradicinei, ir juodajai, o pagal detas priemaisas - tradicinei keramikai.

Pagal pagrindo izotropiSkumq meginiai patenka t izotropinio, iS dalies

izotropinio ir anizotropinio pagrindo grupes. Izotropinio pagrindo yra tie

miesteli4 keramikos meginiai, kurie pagal molio mas~ ir priemaiSas yra arti­

miausi juodajai keramika. Kiti meginiai yra is dalies izotropinio ir anizotropi­

nio pagrindo. Sprendziant iS si4 duomen4, miesteli4 keramika dazniausiai

buvo degama apie 600 -7so·c temperaturoje, ir tik mazesne dalis - auks­

tesneje, didesneje kaip soo·c, temperatllroje. Dalis miesteli4 keramikos grei­

ciausiai degta nekontroliuojamoje aplinkoje, kadangi sukes pavirsiaus ir lll­

zio spalva labai netolygi. Taciau nemazai sios rusies gamini4 greiciausiai

buvo iSdegta oksidacineje aplinkoje, o pavirsiaus spalvos netolygumus jie

tgavo naudojant buityje. XVI a. I p. labai nedaug pasitaiko redukcineje

aplinkoje iSdegt4 ind4, analogiSk4 miesteli4 keramikai, - sunku pasakyti,

ar tai siq keramikq gaminusi4 meistfl.l laimejmas, ar juodqjq keramikq gami­

nusill meistfl.l .,bandymai".

149

Indq formos ir ornamentika. Puodai pasizymi standartine forma bei orna­

mentika. Puodq maksimalus skersmuo - pirmame indo trecdalyje, tai -

piistasoniai puodai tolygiai siaurejancia virsutine dalimi. Pagal profiliavimq

miesteliq keramikos puodai skirstytini t tris tipologines grupes:

I tipologin~ grup~ sudaro profiliuotais - islenktais/atlenktais kakleliais

puodai. Siq tipologin~ grup~ sudaro puodai su grioveliu ties anga (Ill) ir

juodosios keramiko profiliavimq imituojantys puodai (I/2) . Ill profilis yra

biidingas miesteliq keramikai, tokiq puodq surasta apie 70%. Kakleliq auks­

tis - 1,0-2,5 em, angos skersmuo - 9,0-26,0 em. Apie trecdalis siq indq

turi tienkimus dangteliui. I/2 profilio puodai sudaro apie 20% miesteliq kera­

mikos radiniq, kai kurie jq turi ilenkimus dangteliui. Bendrai si grupe XVI a.

I p. sudaro apie 90% visq miesteliq keramikos puodq.

II tipologin~ grup~ (iki 5%) sudaro miesteliq keramikos puodai eilindri­

niais kakleliais, su grioveliu ties anga. Kakleliq aukstis - a pie 2,0- 2,5 em,

angq skersmuo - 14,0-19,0 em.

III grup~ sudaro bekakliai puodai. Sios grupes puodai XVI a. viduryje

sudaro apie 5%, veliau jq smarkiai daugeja. Atrodo, jog XVI a. pabaigoje

bekakliais ,tampa" ir I bei II tipologines grupes puodai. Profiliuota dalis ties

anga yra iki 0,5 em aukscio. Siq puodq angos skersmuo - 10,0- 22,0 em.

Dubenys gaminti pagal juodosios keramikos pavyzdt, taciau jq molio

mase, gamybos biidas (iSdegimas) bei puosyba yra panasi t tradiein~ krasto

keramikq. Miesteliq keramikos dubenys skirstytini t tris tipologines grupes,

kurios atitinka juodosios keramikos dubenq tipologijq:

I tipologin~ grup~ (apie 70% visq sios keramikos dubenq) sudaro indai

tiesiomis sienelemis, ties anga siek tiek profiliuoti - iSplatinti. Dubenq

angos skersmuo - 14,0- 25,0 em.

II tipologin~ grup~ (apie 30%) sudaro profiliuota - iSlenkta i iSore -

anga indai. Siq dubenq sieneles tiesios ir siek tiek protiliuotos - iSlenktos.

Dalis dubenq turi tlenkimq dangteliui. Angq skersmuo - 14,0- 25,0 em.

III grup~ sudaro ties anga t isor~ nusklembti dubenys. Aptikta 1 sios

grupes dubenq fragmentas . Indai greiciausiai buvo siek tiek profiliuoto­

mis - iSlenktomis i isor~ - sienelemis. Angos skersmuo - apie 17,0 em.

Kitos miesteliq funkcines grupes - negausios. Aptikta keletas moliniq

dangteliq fragmentq . Pagal fragmentq virsutin~ dalt galima spr~sti, jog dang­

teliq biita dvejopq - su qsele (,kilpele") arba rankenele (,saga") nukelimui.

Aptiktas vienas fragmentas indo, greiciausiai skirto zuvims kepti (Kruppe,

1967, p. 181). Aptikta 1 lekste, greiciausiai pagaminta imituojant juodqjq

150

1

keramikq. Surasta keletas fragment4, kurie galejo priklausyti qsociams. De­

ja, sie fragmentai - 5onines 5ukes, todel kq nors placiau pasakyti apie 5iuos

radinius yra sunku. Tai, jog fragmentai priklauso qsociams, rodyt4 ilgas,

tolygiai siaurejantis kaklas, kuri puo5ia apziedimo rieves, imituojancios juo­

dosios keramikos ind4 puo5ybq. Kai kurios 5ukes puo5tos bangele. Akivaiz­

du, jog 8i4 gamini4, jei ir buvo, tai labai mazai.

Miesteli4 keramikos puod4 ornamentuota daugiau nei puse. Ill, II bei

III/1 tipologines grupes puodai puo5iami beveik visi. 1/2 tipo puodai,

kuri4 profiliavimas imituoja juodosios keramikos puod4 profiliavimq, kaip

ir III/2, - dazniausiai nepuo5iami, j4 pavir5ius kruop5ciai nulyginamas.

Pagrindiniai miesteli4 keramikos puo5ybos motyvai: horizontalios lygia­

grecios linijos, placios negilios ikarteles, reciau - bangele. Apziedimo

metu suformuotomis rievemis, pana5iai kaip juodojoje keramikoje, galejo

buti puo5ti qsociai. Motyvai derinti tarpusavyje .

Palyginamieji duomenys. Periferini4 miest4 ir miesteli4 archeologijos ty­

rinejimai nesistemingi, kol kas neturime platesni4 tyrinejim4, kuriuose pana­

si medziaga hCit4 apibendrinta. Trak4 miesteli4 keramika gamybos budu

artimiausia tradicinei. Miesteli4 puodziai iS juodosios keramikos pereme kai

kurias profiliavimo ypatybes, taip pat gamino ir specializuotus indus. Pagal laboratorini4 tyrinejim4 charakteristikas, miesteli4 keramika yra artimiausia

Vilniuje iSskirtai ankstyvajai gotikinei keramikai, t. y . dauguma miesteli4

keramikos megini4 buvo liesinti smelio ir grust4 uolien4 priemaiSomis. 1/2,

III tipologines grupes indams budingas kruop5tus pavir5iaus nulyginimas.

Taciau chronologi5kai Trak4 keramika yra daug velyvesne. Pagal puod4

profiliavimq, miesteli4 keramikai pana8um4 galima rasti Vilniaus senamies­

tyje aptinkamoje Bl grupes keramikoje (Vaitkevicius, 19995, pav. 26). Pana­

sios kerarnikos surasta Mallin4 gatveje (Vaitkevicius, 19995, pav. 23: MAL.72) .

Taciau visiSk4 analogij4 Vilniaus buitineje keramikoje, atrodo, nera. Pana­

saus (bet ne analogi5ko) profiliavimo kaimiSkosios keramikos puod4 aptikta

ir Kaune (Berta5ius, 1993, p. 15). Taciau sios r115ies keramika paplito Trak4

apylinkese - pvz., Senuosiuose Trakuose, benediktin4 vienuolyno sluoks­

niuose, XVI a. I p. ji sudaro 2%. Tokios keramikos aptikta Semeli5kese,

dvarvietes archeologijos tyrinejim4 metu (Abaravicius, 19905; Lisauskaite,

1996sa), kur ji priskiriama XVI- XVII a. ir sudaro nedidel~ visos XVI- XVII a.

datuojamos keramikos dali. Analogi5kos keramikos fragment4 taip pat ap­

tikta Punios piliakalnio archeologijos tyrinejim4 metu (Kliaugaite , 20005).

Sio profilio ir puo5ybos keramikos pavienes 5ukes aptiktos III piliakalnio

151

120

u E! 100 .!!; ., .. 1 !!! 80 :;; ., "i .. a. :>' -a. 2

60

"' :>'

" u "" 40 c .2 ., ·c: ! c

20 .. (§

0

Slenteli!

FUNKCINH) KERAMIKOS GRUPH) PASISKIRSTYMAS

ATSKIROSE KERAMIKOS RUSYSE

Tradicine Juodoji Miesteli4

Karamikos rulys

DPuodai

----1 · CDubenys . Kiti

Atveztine

kulturinio sluoksnio horizonte, siejamame su intensyviu piliakalnio uzstaty­

mu XV- XVI a. I puseje. Kiek daugiau sios keramikos fragment4 surasta

sluoksnyje, siejamame su 1958- 1961 m. tyrinejimais, t. y. perkastose zeme­

se, kuri4 chronologija neaiski. Pavieni4 sios rusies keramikos SUki4 aptikta

tyrinejant Aukstadvario piliakalni ir gyvenviet~. kur ji datuojama XV- XVI a.

(Daugudis, 19578; Bernotaite, 1958s; Daugudis, 19598). Panasu, jog sios kera­

mikos gamybos centras (vienas iS gamybos centr4?) ir buvo Trakai.

Indq paskirties ativilgiu keramikos rusys skyresi (Lentele 5). Kerami­

niai indai naudoti maisto produktams laikyti, gaminti bei valgyti/gerti (stalo

indai). Skirtingais tikslais naudoti skirting4 form4 indai. Be to, molini4 ga­

mini4 sieneli4 poretumas (ypac tradicines keramikos) Ierne, jog verdami ir

laikomi produktai bei j4 kvapai greitai tsigerdavo, todel kiekvienas molinis

puodas dar turejo ir ,savo" konkreciq paskirtt. XIV a. Sen\.lj4 Trak4 piliavie­

teje ir senoves gyvenvieteje puodas - universalus gaminys, atlik~s visas

tmanomas buitines keramikos funkcijas, XIV a. pabaigoje - XV a. pradzioje

Naujuosiuose Trakuose imti naudoti specializuoti indai. Perejimas prie spe-

152

cializuotll ind4 velyvaisiais viduramziais vyko ir kaimyniniuose krastuose (Kruppe, 1981, p. 57).

Puodai sudaro beveik visq tradicin~ keramikq, didziqjq miesteli4 kerami­

kos dali ir daugiau kaip pus~ juodosios keramikos. Kadangi Trakuose bent

kiek daugiau sveikesni4 puod4 nerasta, sunku nustatyti j4 talpq. Bendram

Trakuose naudot4 puod4 talp4 suvokimui gali biiti panaudoti orientaeiniai

duomenys apie galimq ind4 talpq, nustatytq pagal ind4 ang4 vidini skersme-

. ni (Buko, 1990, p . 307; Polinski, 1996, p. 45):

1) Nedideles talpos indeliai - iki 2,00 litr4 (ang4 skersmuo ne didesnis

nei 12,0 em) .

2) Vidutines talpos indai - nuo 2,01 iki 5,00 litfll (ang4 skersmuo

didesnis nei 12 em ir mazesnis arba lygus 17,0 em)

3) Dideles talpos indai - 5,01 - 10 litr4 (ang4 skersmuo didesnis nei

17,0 emir mazesnis arba lygus 22,0 em).

4) Labai dideles talpos indai - daugiau nei 10,00 litr4 (ang4 skersmuo

didesnis nei 22,0 em).

Tradicines ir miesteli4 keramikos puod4 ang4 skersmenys sutampa (ma­zi- iki 14,0 em, vidutiniai- 14,0-17,0 em, dideli- 17-22 em, labai

dideli - daugiau kaip 22 em). juodosios keramikos puod4 ang4 skersmenys -mazesni (mazi - iki 13,0 em, vidutiniai - 13,0- 16,0 em, dideli - 16,0-

19,0 em, labai did eli - 19,0- 22,0 em). Atrodo, jog dazniausiai buvo naudoti

apytikriai 3,0-4,0 litr4 talpos indai. Tai daugmaz atitinka ir Vilniuje naudo­

tus puod4 tiirius, kurie, G. Vaitkeviciaus nuomone, buvo ne kas kita kaip

skrandzio tiirio kartotinis, o tai leist4 teigti, jog buityje vyravo individualiis

indai (Vaitkevicius, 19998, p. 33). Maistui gaminiti atviroje ugnyje naudoti

.,pilvoti" puodai, t. y. profiliuoti taip, kad kuo labiau kaist4 indo sieneles

(pvz., tradicines keramikos Ill bei III tipologines grupes, taip pat miesteli4

keramikos puodai - j4 kaklelis trumpas, nedaug profiliuotas, pilvelis pirma­

me indo trecdalyje). Tai liudyt4 ir tvairiis organikos .. prikepimai". Tradicines

keramikos 1/2 grupes puodai, pasizymej~ aukstais kakleliais ir nedideliu pro­

filiavimu, bei II tipologines grupes puodai, pasizymej~ eilindriniu kakleliu,

greiciausiai galejo biiti skirti toms funkcijoms, kurias veliau atlikdavo qso­

ciai, bokalai, puodeliai - t. y. skysciams laikyti, paduoti i stalq ir gerti

(Holubowiez, 1950, p. 122). Kai kurie sios grupes puodai - gausiai puosti, o

tai tarsi rodyt4 reprezentatyviq j4 paskirti. Biriems produktams laikyti taip

pat galejo biiti naudojami dideli4 talp4, nedaug profiliuoti 1/2 g'rupes puo­

dai, kuri4 angos skersmuo siekia 22,0-26,0 em. Atkreiptinas demesys i tai,

153

jog, atsiradus indll specializacijai, XV- XVI a. I/2 bei II tipologines grupes

tradicines keramikos puod4 (ypac dideli4 talp\l) sumazeja. Atrodo, reciausiai

maistui gaminti atviroje ugnyje naudota juodoji keramika. Isvaizda ir kokybe

juodosios keramikos puodai "tiko" ir atlikti reprezentacines stalo indll funk­

cijas. Dalis juodosios keramikos puod4 buvo naudojami pienui ir grietinelei

atskirti (aptikta puod4 su skyle priedugnyje). Nemazai puod4 turi ilenkimus

dangteliui. Puod4 dangci4 aptikta labai nedaug, o ir tie patys dazniausiai

datuotini tik XVI a. I p . .,individualill" dangci4 puodai greiciausiai neturejo.

Buvo dengiama ir medinemis lentutemis, pintais dangteliais, tuo tikslu buda­

vo naudojami ir vidutinio dydzio dubenys.

Duben4 platus panaudojimas Trakuose sietinas su juodosios keramikos

atsiradimu. Dubenys gali buti skiriami tiek maisto laikymo ir gaminimo

(.,virtuves"). tiek ir stalo indams. Vizualiai neaptikta jokitt Trakuose rastll

duben4 buvimo ugnyje pedsak\l. Viduramziais dubenys atliko daug funkci­

jtt: mazi gilus dubeneliai naudoti gerimui, nedideli dubeneliai - kaip leks­

tes, dideli ploksti dubenys - maistui i stalq paduoti, gilus dubenys -

maistui (dazniausiai nesusijusiam su ugnimi) laikyti bei gaminti, kt. Viduti­

nio dydzio dubenys naudoti kaip puodll dangteliai. Dideli dubenys taip pat

atliko ir prausimosi ind4 funkcijq (McCarthy, Brooks, 1988, p . 109- 11 0; Sulkowska-Tuszynska, 1994, p. 135; Kruppe, 1967). Trakuose beveik neap­

tikta nedideli4 dubenelill, nepanasu, jog cia dubenys galejo atlikti gerimo

ind4 funkcijq. Beveik vis4 Trakuose naudot4 juodosios keramikos dubenll

vidineje puseje, tarp dugno ir sieneles, matyti issitrynusi sviesesne juosta

- sie ctubenys nauctoti proctuktams maisyti, trini. Si& ctubenll tunkcij&

patvirtina ir tai, jog i moho mas~ dugne ir priedugnyje daznai deta daugiau

astritt grusto akmens priemaiS\l. Kai kurie dubenys galejo buti naudojami

maistui i stalq paduoti. Neaptikta dubentt su snapeliais, naudotll skys­

ciams. Kai kurie dubenys vidineje puseje ties anga turi uzkarpas - is tokitt

indll skystis galejo buti tik semiamas. Panasias funkcijas greiciausiai atliko

ir kitll keramikos rusill dubenys.

AsoCiai vis4 pinna naudoti skysciui laikyti ir paduoti i stalq. J\sociai taip pat

galejo atlikti ir kitas funkcijas: didieji - vandeniui semti, praustis, mazieji -

gerti (McCarthy, Brooks, 1988, p. 110; Kruppe, 1967). Trakuose aptiktll qsocitt

talp4 nezinome - angll skersmuo qsocitt talpai reiksmes neturi. Galimai

ma:l4 qsotelill (mazais ang4 skersmenimis- 7,0 cm-8,0 em), kurie galetll

buti naudoti gerimui, Trakuose aptikta tik keletas fragment4. Zinoma, jog

viduramziais qsociai naudoti vandeniui, vynui ar alui pasildyti, t. y. buvo

154

statomi 1 ugnt. Asociuose virtos sriubos (Sulkowska-Tuszyri.ska, 1994, p. 135).

Trak4 medziagoje tvirtesni4 qsoci4 buvimo ugnyje pedsak4 vizualiai neap­

tikta, nors kai kuri4 ind4 vidineje puseje zymios organikos apnasos ( .. prike­

pimai"). Trakuose platus qsoci4 atsiradimas ir naudojimas sietinas su juodqja

keramika, nors qsocius bande gaminti dar Senl.lj4 Trak4 meistrai. Miesteli4

meistrai, atrodo, irgi gamino qsocius, panasius 1 juoduosius.

Specializuotq gerimo indq aptikta labai negausiai. Siuo tikslu naudoti

tvairi4 form4 indai, pvz., mazi puodeliai, qsoteliai, mazi dubeneliai (Kruppe,

1967) . Taureli4 ir bokal4 zinomi tik 5 fragmentaL Dabar yra sunku pasakyti,

ar j4 nebuvo, ar tik neiSliko. Greiciausiai nebuvo labai populian1s, galbut

vietoje - Trakuose - ir negaminti. Be to, atkreiptinas demesys 1 faktq, jog

Vakar4 Europoje, ikonografijos duomenimis, viduramziais iS vieno bokalo

pokylio metu gerdavo keli asmenys. Archeologijos tyrinejim4 metu Vakar4

ir Siaures Europoje surinktose keramikos kolekcijose vienam bokalui tenka

trys-keturi qsociai (R~bkowski, 1995, p. 70).

Lekstes - juodosios keramikos gaminiai, aptariamuoju laikotarpiu pla­

ciau, ko gero, nepaplito. Aptinkamos XVI a. I p . sluoksniuose. Aptikta viena

apysveike lekste, panasi 1 juodosios keramikos gaminius, priskirtina rnieste­

li4 keramikos meistrams. Kiti indai - negausus. Surastas plokscio indo nedidelis fragmentas,

greiciausiai - nuo zuV4 keptuves. !Sarine indo puse apdegusi. Taip pat

aptikti keli juodosios keramikos keptuvi4 fragmentai (kojeles), priskirtini

nagrinejam laikotarpiui. Si4 ind4 nedideli pavieniai fragmenteliai neleidzia j4

charakterizuoti iSsamiau.

Specializuoti keraminiai indai placiai imti naudoti Naujuosiuose Trakuo­

se (tiek pilyse, tiek mieste). ir tai yra susij~ su juodosios keramikos atsiradi­

mu. Senl.lj4 Trak4 gyventojai, tiek pilyje, tiek gyvenvieteje, pasitenkino be­

veik vien tik puodais. Vietines gamybos qsocio ir keturi4 duben4 liekanos

galbut rodyt4, jog cia buvo .. zinomi" stalo indai, tuo metu placiai naudojami

kaimyniniuose Europos krastuose. Cia surastas ir vienas atveztinis balta mo­

lio glazuruotas qsotis, priskirtinas pagal Senosios Rusios tradicijq dirbusiems

puodziams. Beveik nepakitusi tradicine keramika ir veliau sudare didziausiq

naudot4 ind4 dali. XV- XVI a . I puseje juodoji keramika sudare nuo ketvir­

tadalio iki puses visas buitines keramikos, ir beveik puse juodosios kerami­

kos ind4 buvo specializuoti. Siuo poziuriu Vilniaus ir Trak4 juodosios kera­

mikos radiniai skiriasi. Puodai Vilniaus medziagoje sudare apie 90% visas

buitines keramikos radini4, dubenys - 5-6%, qsociai - 1 -2%, lekstes -

155

apie 1%, dangteliai - apie 1%, aptikta pavieni4 keptuvi4 egzempliori4 (Vait­

keviCius, 1999s, p. 37- 40) . Taigi Trakuose puod4 aptikta beveik 30% ma­

ziau, o qsoci4 beveik 20% daugiau nei Vilniuje. Kauno senamiesCio XIV a.

pab. - XVI a. I p. sluoksniuose duben4 aptinkama gana daznai, o qsociai -

reti radiniai. Ten rasta ir nedideli4 gerimo indeli4 (bokal4/taureli4) (Berta­

sius, 1993, p. 14-17). Varsuvoje XIV-XV a . puodai sudare apie 73,4%,

qsociai - 10,9%, dangteliai - 8,3%, dubenys - 4,7%, kiti indai - 2,7%

radini4. Panasi padetis ir kituose to laikotarpio objektuose (Kruppe, 1967, p .

105- 1 09). KolobZego medziagoje juodieji qsociai sudaro didelt procentq -

beveik trecdalt vis4 juodosios keramikos radini4 (iS 1433 ind4 - 341 qsotis);

duben4 aptikta tik 36 vienetai. Kit4 rusi4 ind4 (dangteli4, keptuvi4) aptikta

labai negausiai (R~bkowski, 1995, p. 20, 26- 39). Taigi toks didelis juodosios

keramikos stalo ind4 kiekis is Trak4 keramikos yra visiSkai tmanomas atsi­

zvelgiant t rezidencin~ ir reprezentacin~ sio objekto reiksm~ . Taigi labai

apibendrintai teigiant, tradicine keramika ,.liko" virtuveje, o juodoji - tapo

,.stalo" keramika (nors skirtinguose kontekstuose situacija varijuoja) . XVI a.

pradzioje Trakuose pradeta gaminti miesteli4 keramika pasiiile platesnt nei

tradicines keramikos meistr4 ind4 asortimentq, taciau juodosios keramikos

produkcijai neprilygo.

Negausu Trakuose ir atveztines keramikos , kuri paprastai buna repre­

zentaciniai stalo indai (R~bkowski, 1995). Manytina, kad daugiausia yra

atveztines juodosios ke ramikos (is Vakar4 Europos - Vokietijos, Lenki­

jos?) . Kadangi juodoji keramika yra vienoda, paplitusi placioje teritorijoje,

be speciali4 tyrim4 sunku pasakyti, kiek Trakuose aptikta nevietines ga­

mybos ind4 (labai apytikriai tokios keramikos galejo buti apie 5%) . Taip

pat aptikti du baltos molio mases zaliai glazuruoti indai (abu qsociai?) is

pagal Senosios Rusios tradicijq dirbusi4 dirbtuvi4 (vienas - Senuosiuose

. Trakuose, kitas - Naujtlj4 Trak4 salos pilyje) bei akmens mases indai

(paskiri qsoCi4? fragmentai) is Reino regiono (Vokietija). Kadangi atvezti­

nes keramikos aptikta palyginti nedaug, galima teigti, jog viduramziais

indai nebuvo intensyvios prekybos ar main4 objektai. Trak4 nutolimq nuo

viduramzi4 Europoje egzistavusios prekybos keramika taip pat liudija labai

nedidelis akmens mases ind4 radini4 skaicius (Gaimster, 1999). Sunku pa­

sakyti, kaip atveztiniai indai t Trakus pateko: ar juos specialiai tsigijo ir

atsiveze t Trakus, ar pirkliai indus atvezdavo, ar sie indai pateko kaip

pakuote kokiems nors produktams (pvz., vynui).

156

PUODININKYSTE VIDURAMZHJ TRAKUOSE

REKONSTRUKCIJOS BANDYMAS

Profesionalaus puodiiq amato susifonnavimas yra svarbus reiskinys,

kadangi tai - veliausiai grynai i nepriklausomq amatq susiformavusi veikla, veliausiai atskilusi nuo zemes ukio (Fehring, 1996, p. 66) . Profesionalios

puodininkystes egzistavimas rodo brandzios miesto infrastrukturos susifor­mavimq. Vilniuje tai matoma jau nuo XIV a. pabaigos (Vaitkevicius, 19995,

p. 27). Apie viduramzi4 Trak4 gyventoj4 verslus autentiSk4 rasytini4 duome­nq yra labai mazai (iki sial archyvuose nerasta ne vieno ankstesnio nei 1772

m. miesto inventoriaus), nera magistrato knyg4 (Baliulis, Mikulionis, Miski­

nis, 1991, p. 4, 18). :lema puodzi4 padetis viduramzi4 visuomeneje (puodinin­

kyste buvo pacioje viduramzi4 miesto amat4 hierarchijos pabaigoje) leme, jog zinios apie puodzius ir taip retai patekdavo i miesto knygas (Kwapienio­

wa, 1972, p. 58) . Puodzi4 cechus ir j4 veiklq reglamentuojancius rasytinius dokumentus Lietuvoje (Vilnius, Kaunas) zinome tik iS XVII a., nors prekyba

puodzi4 produkcija Vilniuje reglamentuojama nuo XVI a. pradzios (Vaitkevi­

cius, 19995, p. 10, 52; BalCiunas, 1999, p. 206). Vargu ar puodzi4 cech4 rasytinis iforminimas Trakuose galejo ivykti anksciau. Nezinoma, kur tiksliai

viduramziais Trakuose buvo puodzi4 dirbtuves ir kiek j4 buvo - galima tik svarstyti, jog juodoji, miesteli4 ir dalis (?) tradicines keramikos buvo gami­

nama miesto ribose arba cia pat apylinkese. Palyginimui galima nurodyti,

jog XIV a. Krokuvoje nustatyta iS visa buvus 16 puodzi4 (su Kazimiezo priemiesciu - 33); XV a. - 120 puodziq ( 129), XVI a. - 169 (231), veliau

puodzi4 skaicius mazeja (XVII a. - 118 (153); XVIII a. - 53 (53)) (Kwapie­niowa, 1972, p. 59). XV a. pradzioje Krokuvoje puodziai sudare apie 0,07%

gyventoj4, XVI a. viduryje - apie 0,11% gyventoj4 (Kwpieniowa, 1976, p.

43). Puodzi4 akirati plete, nauj4 tgudzi4 tsigyti skatino ir tuo metu egzistavu­

sios puodzi4 cech4 nuostatos, jog noredamas tapti meistru puodzius privalo mokytis svetur - pameistrys vykdavo i kitas salis, miestus, kur pas vietos

meistrus mokydavosi amato. Tokios keliones trukdavo nuo keli4 menesi4 iki met4 (Kwapieniowa 1966, p. 104-106; 1972, p. 70) . Keliauti skatino ir Vil­

niaus puodzi4 cecho statutas. Tai paaiskint4 ir profesionali4 amatinink4 gaminamos produkcijos vienodumq.

Puodzi4 amatas iki susiformavimo i profesionaliq veiklq pereina keletq

raidos etap4. Tyrinetojai nurodo net astuonis galimus puodininkystes raidos modelius (Peacock, 1982; Orton, 1995, p . 61-68):

I - namudine gamyba.

157

II - namudine produkcija, antrine, taciau ,profesionali", veikla. Ji ne­

reikalauja dideli4 investicij4 1 1rangq. Ziedziamasis ratas ir speciali degimo

krosnis dazniausiai nenaudoti.

III - individuali dirbtuve, iS kurios puodzius gauna pagrindines paja­

mas. Naudojama daugiau ir sudetingesnes 1rangos, gali buti 1darbinami pa­

dejejai. Taciau salia sios veiklos puodzius kartais gauna pajam4 ir is zemes

ukio ar pan.

IV - puodzi4 dirbtuvi4 grupe, ,amatinink4 rajonas". Gaminama stan­

dartine, geros kokybes produkcija. Puodziai bendradarbiauja tarpusavyje,

turi tarpininkus produkcijai parduoti rinkoje. Visi kiti pajam4 saltiniai -

salutiniai, nereiksmingi.

V - manufaktura (darbo pasidalijimas, technikos naudojimas, daugiau

nei 12-os asmen4 darbas ir kt.).

VI - fabrikas.

VII - dvaro produkcija.

VIII - specializuota produkcija (pvz., kariuomenes tikslams).

Teigiama, kad II- Vir VII modeliai budingi viduramzi4 Vakar4 Europos

puodininkystei. Ypac svarbus perejimas nuo II modelio, kai puodininkyste

tera pajam4 padidinimo saltinis, l III modeli, kai puodzius turi pasiUlyti

rinkai atitinkamos kokybes, kiekybes ir kainos produkcijq. Tik dalis poky­

cil.l, tiesiogiai matomll buitineje keramikoje, gali buti aiskinami kaip kokybi­

nes naujoves, atsiradusios del nauj4 ekonomini4, socialini4 ar kulturini4

veiksni4. Funkciniai (nauja forma atsiliepiant 1 naujus poreikius) ir technolo­

giniai (nauja gamybos technologija, pasireiskianti is karto keliomis gamybos

budo naujovemis) pokyCiai yra kokybiskai nauji. Kokybinis naujumas socia­

lineje-ekonomineje sferoje (kitas gamybos organizavimas) gali buti nustaty­

tas iS keramikos kompleksa visumos tyrinejim4. Stilistines (naujas egzistuo­

jancios formos siluetas, nauja tradiciskai naudojamo ornamento modifikaci­

ja) ar technines (technine naujove egzistuojancioje tradicijoje, pvz., kitas

puodo rankeneles tvirtinimo budas) naujoves tera naturalaus keramikos kiti­

mo atspindys (Orton, 1995, p. 61-68).

Pokyciai turi buti placiai adaptuoti - tik tuomet galima kalbeti apie

naujos produkcijos ar kitokios socialines ukines organizacijos puodininkys­

teje atsiradimq, one apie trumpalaiki ,atradimq". Naujos idejos pereina tam

tikrq socialin1 ,filtrq" ir tik tuomet yra visiSkai arba is dalies, is karto ar

ilgainiui perimamos arba visiSkai atmetamos (Renfrew, 1984, p. 387, 391).

Pabreziama, jog lengviausiai plinta stiliaus naujoves - kopijuojamos naujos

158

formos ir dekoras (taciau ir tam bendruomene turi biiti pakankamai atvira), o

gamybos technologija iSlieka ta pati. Yra keletas iSorinill veiksni\1, skatinan­

Ciq perimti naujoves. Tai - nauj\1 gaminill funkcinis pranasumas, patraukli

iSvaizda, mada, ilgalaikiSkumas, :lema gamybos kaina, galimybe padidinti

gamybos apimtis, poreikis konkuruoti rinkoje, galimos simbolines prasmes.

ISoriniai veiksniai pries naujovill peremimq - triiksta zaliavos, nesugebama

pakartoti nauj\1 gamybos biid\1, rinkli ir resursll/investicij\1 triikumas, neno­ras prisiimti rizikq, nenoras keistis. Istorijos saltiniai liudija, jog praktines ir

ekonomines kliiitys gali biiti tveiktos, pvz., pakviesti nauji amatininkai (jei

vietiniai negali ar nenori gaminti naujos produkcijos), zaliavos - importuo­

tos, ir kt. Siais atvejais reikiamos investicijos dazniausiai gaunamos ne iS

pacios puodininkystes, o is kitll srici\1, pvz., pirkli\1, norincill eksploatuoti

naujq rinkq, turting\1 ar ttaking\1 asmen\1, siekianCill gauti prestizinill daikt\1. Kai kurill tyrinetoj\1 nuomone, novatoriSki puodininkystes pokyciai, reika­

laujantys didesnill investicij\1, jas biitinai gaudavo ir ,is salies" r nes patys

puodziai didelill lesli nesukaupdavo (Orton, 1995, p. 64-65).

Trakli viduramzill keramikq apibendrinus pagal tokiq schemq, iSryskejo

galima Trak\1 viduram:li\1 puodininkystes raida. XIV a. tradicine keramika

(Sen\ij\1 Trakli piliavietes ir senoves gyvenvietes kompleksas) priskirtina gry­nai namudinei produkcijai (I raidos modelis) . Gali biiti, kad antrines ,profe­

sionalios" veiklos, nereikalaujancios daug investicij4 t trangq, uzuomazgas

rodo bandymas XIV a. viduryje - II puseje adaptuoti naujas ind4 formas -

qsocius ir dubenis. Sis bandymas perimti funkcines naujoves didesni4 pa­

sekmil.l neturejo. Tradicij4 konservatyvumq taip pat rodo laboratoriniai tyri­

mai. Pvz., pagal petrografijos duomenis, egzistavo tradicines keramikos ga­

mybos t~stinumas - pagal molio pagrindo ir priemaiSos pobiidi i vienq

grup~ patek~ meginiai reprezentuoja tvairi4 radimvieci4 (tiek Sen\ij\1, tiek

Nauj\ij4 Trak4) XIV a . - XVI a. I p. gaminius. {domu, jog zymus t~stinumas

tarp Nauj\ij4 ir Sen\ij4 Trak4 radini4 - panasaus tipo ir struktiiros molis,

taip pat ir priemaiSos, naudotos meginiuose iS Sen\ij4 Trak4 senoves gyven­

vietes ir Nauj\ij4 Trak4 oernardin4 vienuolyno teritorijos (kur, kaip spejama,

gyventojai apsigyveno anksciausiai). Pagal geochemines sudeties panasumq

(AESF ir RSF tyrim4 duomenys), tradicines keramikos meginiai suformavo

savitq grup~. kurioje isryskejo sqsajos tarp radini4 is Sen\ij4 ir Nauj\ij4 Tra­kJ.l. Tyrimas nurode artimiausias sqsajas pagal skirtingus geocheminius para­

metrus (kartojasi visose dendrogramose) tarp chronologiSkai vienalaiki4 arba

artim4 megini4, taciau artimas rysys matyti ir tarp XIV- XVI a. I p. datuo-

159

timl megini4. Tradicij4 konservatyvumas pasireiske ir ind4 formose, kurios

per visq aptariamq laikotarpi beveik nekinta. Pastebimas keramikos profilia­

vimo variant4 tvairoves mazejimas, o XVI a. I p. atsiranda puod4, kurie

profiliuoti megdziojant juodqjq keramikq. Puosyba taip isliko beveik nepaki­

tus, tiki laikotarpio pabaigq smarkiai sumazeja ornamentuot4 ind4, o puosy­

bos kokybe zenkliai suprasteja. Reiket4 pamineti, kad Trak4 pilyse ir mieste

aptikta 13 zenklint4 tradicines keramikos ind4 dugn4, kuri4 chronologija -

XIV- XVI a. - atitinka kit4 Lietuvos teritorijoje aptikt4 zenkl4 datavimq

(Muleviciene, 1970, p. 137, Zabiela, 1995, p. 143). Vienos nuomones, kam

priskirti miest4 kulturiniuose sluoksniuose aptiktus zenklintus indus, - ne­

ra. Kai kurie autoriai juos sieja su puodzi4 dirbtuvemis (Walowy, 1979, p. 54,

Zabiela, 1995, p. 144), kiti zenklintus dugnus priskiria kaimiskajai keramikai

(Kruppe, 1961, p. 101). Trakuose aptikti zenklinti tik tradicines keramikos

puod4 dugnai, kurie negali buti siejami su profesionali4 puodzi4 dirbtuvemis

ar gamyba rinkai.

Greiciausiai II puodininkystes raidos modeliui - namudines produkci­

jos, kada puodininkyste yra tik papildomas pajamll saltinis, - atstovav~

puodziai XVI a. pradzioje organizuoja gamybq rinkai, vadinamqjq miesteli4

keramikq. Puodininkyste tampa pagrindiniu pajam4 saltiniu. Naujumas la­biausiai pasireiSke socialineje-ekonomineje sferoje (gamybos rinkai organi­

zavimas) ir buvo placiai adaptuotas bei ilgalaikis. Kiek mazesniu mastu nau­

joves pasireiSke funkcineje sferoje - perimtos juodajai keramikai budingos

duben4, qsoci4 (?) formos, o technologineje sferoje miesteli4 keramika ypa­

tingu naujumu nepasizymejo. AESF ir RSF analizes duomenimis, miesteli4

keramika ne vienoje iS dendrogram4 nesuformavo savitos grupes, t. y. mies­

telill keramikos meginiai pagal geochemines sudeties panasumq siejasi arba

su tradicines, arba juodosios keramikos meginiais. Bent jau XVI a. I puseje

miesteli4 keramika neturejo toki4 savybi4, kurias si analize identifikuot4

kaip ,ypatingas" siai keramikos rusiai. Galima manyti, jog miesteli4 kerami­

ka yra ,aukstesnis" tradicines keramikos raidos etapas. Kita vertus, nemaza

dalis tradicin~ keramikq gaminusi4 puodzi4 visq aptariamq laikotarpi taip ir

,liko" namudines ir ,pusiau profesionalios" puodininkystes raidos etape.

Puodziai perimdavo tik kai kurias iSorines stiliaus ypatybes (pvz., juodosios

keramikos profiliai XVI a. I p.). Taigi tradicines keramikos gamintojai du

kartus buvo ,atviri" naujovems: XIV a. viduryje - II puseje (neleme esmini4

pokyci4) bei XVI a. pradzioje (miesteli4 keramikos atsiradimas).

Esminius pokycius Trak4 puodininkysteje zymi juodoji keramika, pasizy-

160

mejusi funkciniu, technologiniu ir gamybos organizavimo naujumu. Tyrineto­

jl.l nuomone (Orton, 1995, p. 61-68), naujoves atsiranda tam tikrose, , centri­

nese" srityse, is kur isplinta i gretimas teritorijas. Sis plitimas yra apibudina­

mas kaip tam tikfll ,suolilf' serija, one palaipsnis procesas. Naujovil.l peremi­

mas paprastai vyksta ekonominio pakilimo metu, kada yra daugiau galimybil.l

investuoti. Taip pat pastebeta, jog ekonominio pakilimo metu gamybos tech­

nologijl.l tvairove yra didesne. Juodosios keramikos Nauj\.lj\.l Trak\.l pusiasalio

pilyje aptinkama jau nuo XIV a. pabaigos. Sios keramikos gamyba Trakuose

galbut tuo metu ir prasidejo, nors dalis sios rusies ind\.l neabejotinai atvezta is

Vakafll Europos, o veliau, matyt, - iriS kitl.l Lietuvos miest\.l (pvz., Vilniaus).

Senuosiuose Trakuose, benediktinl.l vienuolyne, aptikta juodoji keramika grei­

ciausiai buvo atveztine. Kokybiskai nauja, ,produkta," identifikuoja ir laborato­

riniai tyrimai. AESF ir RSF duomenimis, pagal pasirinktus geochemines sude­

ties parametrus sudarytose dendrogramose juodoji keramika suformavo aki­

vaizdzia, vienalyt~ grup~. Tradicines keramikos atveju rysys tarp Sen\.lj\.l ir

Nauj\.lj\.l Trak\.l radinil.l yra :lyrnus, o tuo tarpu juodosios keramikos ir Sen\.lj\.l

Trak\.l tradicines keramikos radiniai - praktiskai nesusij~. Juodqja, keramika,

gamin~ Trak\.l puodziai nuo pat pradzil.l reprezentuoja III puodininkystes rai­

dos modelt - t. y. egzistuoja individuali dirbtuve, is kurios puodzius gauna

pagrindines pajamas, naudojama daugiau ir sudetingesnes trangos, gali buti

tdarbinami padejejai. Abejotina, jog aptariamuoju laikotarpiu puodzil.l produk­

cijos organizacija Trakuose galejo pasiekti aukstesnt lygt.

Taigi esminiai pokyCiai Trak\.l puodininkysteje yra zymus XIV a. II p. -

pabaigoje ir XVI a. pradzioje. Juodqja, - tobuliausia, - viduramzil.l keramikq

gaminusil.l meistfll atsiradima, Trakuose, be abejones, paskatino pilil.l atsiradi­

mas, vartotoj\.l poreikiai bei galimybe realizuoti produkcija,. Abejotina, jog

juodosios keramikos produkcija Trakuose galejo atsirasti palaipsniui, vieti­

niams puodziams adaptuojant naujoves ir perorganizuojant savo gamyba,, -

Senuosiuose Trakuose netureta ne vieno juodosios keramikos indo, o Naujuo­

siuose Trakuose si keramika atsiranda jau nuo XIV a. pab. Tai, jog Trak\.l

puodininkyste ,pasuko" kitu keliu nei Vilniaus ar kit\.l stambil.l amat\.l centr\.l,

rodyt\.l ir miestelil.l keramikos atsiradimas. Pvz. , Vilniuje XVI a. I puseje tsigali

glazuruota ziestoji keramika (Vaitkevicius, 1999s, p. 45, 2) . Nors apie XVI a.

viduri glazuruota keramika imta naudoti ir Trakuose, taciau labai platus mies­

telil.l keramikos naudojimas rodo, jog gyventoj\.l poreikius patenkino ir kuk­

lesni indai. Nustatyta, jog ekonominio nuosmukio metu , centrinil.l" teritorij4

amatininkai paprastai iSlaiko buvust amato lygt, o kitose teritorijose auksciau-

161

sios technologijos neretai prarandamos (Orton, 1995, p. 61 - 68) . XVI a. I

puses Trak4, kaip miesto, stagnacijos pradzia ir ekonominis nuosmukis, auks­

ciausios kokybes ind4 vartotoj4 rato susiaurejimas stabde puodininkystes rai­

dq. Trakuose, matyt, vyko ir tam tikras puodininkystes amato regresas.

Kai kurie Trakq piliq ir miesto viduramiiq raidos aspektai nagrinetame

keramikos komplekse taip pat yra zymus. Senieji Trakai XIV a. salia Vilniaus

ir Kernaves buvo treCias svarbus Gediminaici4 domeno centras (Gudavicius,

1999, p. 74), taciau ten aptikta keramika neleidzia kalbeti apie Sen\.lj4 Trak4

gyvenviet~ kaip miestq. Neaptikta ne vienos juodosios keramikos indo su­

kes, nors atskir4 puod4 profiliavimas, gamybos budas ir bandymai gaminti

specializuotus indus tarsi rodo vietinius puodzius ,zinojus" apie juodosios

keramikos ,egzistavimq". Juodoji keramika atsiranda tik XV a. benediktin4

vienuolyno kulturiniuose sluoksniuose. Sen\.lj4 Trak4 gyvenviete vadintina

tuo ,pili4 ukiu", kurt XIII- XIV a. Ierne pili4 atsiradimas (Gudavicius, 1999,

p . 90- 92). Pili4 ukio amatai, nors ir nepasieke Europos cech4 specializacijos

lygio, taCiau patenkino vietinio eli to poreikius (Gudavicius, 1999, p. 84- 85) .

Naujuosiuose Trakuose kartu su tradicine keramika visuomet aptinkama

ir juodosios keramikos. Tai liudyt4 ne tik apie chronologiSkai velesni Nauj4-

j4 Trak4 keramikos kompleksq, bet ir apie tai, jog Cia jau buvo juodosios keramikos naudotoj4, ir greiciausiai gamintoj4. Todel hipotezes, jog Nauj\.lj4

Trak4 pili4 ir miesto istorija prasidejo anksciau nei XIV a. II puseje pastatyta

ir rasytiniuose saltiniuose pamineta pusiasalio pilis, keramikos kompleksa

tyrimais negalima pagrtsti - Naujuosiuose Trakuose, bent jau kol kas, nera

aptiktas keramikos kompleksa, analogisko Sen\.lj4 Trak4 piliavietes ir seno­

ves gyvenvietes keramikai, kuris leist4 kalbeti apie XIV a. pradzios kulturi­

nius sluoksnius. Naujieji Trakai XIV a. II puseje, matyt, iS karto kuresi kaip

miestas, kurio atsiradimq Ierne nuolatine submonarcho rezidencija, o ne ben­

dra krasto ekonomine raida (Gudavicius, 1999, p. 74). Dalis gyventoj4 cia

greiciausiai atsikele iS Sen\.lj4 Trak4 - tai netiesiogiai liudyt4 ir tradicines

keramikos gamybos tradicij4 ir form4 t~stinumas. Ankstyviausia juodoji ke­

ramika galejo buti tiek atvezta, tiek ir gaminta vietoje, nes dalis gyventoj4

(tarp j4 galejo buti ir juodosios keramikos gamybos technologijas ismanan­

cill meistr4) i Naujuosius Trakus neabejotinai atvyko iS kitur. Tai liudyt4 ir istorijos saltiniai (Baliulis, Mikulionis, Miskinis, 1991, p . 35- 58; Laumens­

kaite, 2001, p. 508; Gudavicius, 1999, p. 90- 92). Kit4 sali4 pirkli4 ir amati­

nink4 susidomejimas Lietuva ir galimybemis cia tsikurti neabejotinai sustip­

rejo po kriksto ir baigiantis karui su Vokieci4 ordinu (Kiaupa, 2001, p. 353) .

162

Atsizvelgiant t XIV a. II puses sudetingq politin~ situacijq, kovas su kry:l.iuo­

ciais, manytina, jog pastovesne puodzill gamybos organizacija galejo for­

muotis po 1392 m., kai Trakai atiteko Vytautui.

Greitam pirklill ir amatininkll sluoksnio, taigi ir miestll, augimui Lietuvoje

tnlko kapitalo bei technologinilltgudzill. Amatll ir prekybos atsiskyrimas nuo

kaime lokalizuoto zemes ukio uztruko ilgai, nes dar XVI a. kaimo amatininkai

bei prekiautojai sudare gerai pastebimq visuomenes sluoksnt (Kiaupa, 2001, p.

351). Lietuvos zemese savivald:l.ill miestll kurimq var:l.e Vilniaus bei Kauno

miestieCi4 aktyvumas ir konkurencine galia, stambill uzsienio miestll (Rygos,

Gdansko, kt.) artumas, lengvin~s j4 skverbimqsi 1 Lietuvos rinkq. Lietuvisko­

siose zemese XVI a. gauseja miesteli4. Kai kurie j4 sparciai augo ir ilgainiui

virto miestais, tgaunanciais savivaldos teises. Miestelis, turgus ir jame tsikur~

amatininkai bei karcemos aptarnaudavo tik artimiausiq apylink~ (Kiaupa, 2001,

p. 355; Alexandrowicz, 1961, p. 63- 127). Miesteli4 inventoriuose kartais nuro­

domi ir ten dirb~ amatininkai. Dazniausiai minimi kalviai, batsiuviai, siuvejai,

puodziai, malUnininkai, skerdikai ir kepejai. Kartais nurodoma puod:l.i4 buvus

daugiausia. Visi jie dirbdavo vietinei rinkai, taCiau dazniausiai j4 produkcijos

neuztekdavo, ir rinkq papildydavo dideli4 miest4 amatinink4 gaminiai (Ale­

xandrowicz, 1961, p. 95) . Miesteli4 puod:l.i4 produkcija Trak4 rinkoje pasirodo

XVI a. pradzioje, o jau XVI a. viduryje - II puseje tapa dominuojancia. Taigi

Trak4 puodininkystes raida liudyt4, jog cia vyko tarsi ,atvirkStinis" proce­

sas - t. y. senq savivaldos teis~ turintis miestas ukiniu pajegumu artejo prie

to meta miesteli4lygio, tapa , .. . tarsi tarpininku tarp kaimo gamintoj4 ir pirke­

jll bei miesto" (Kiaupa, 2001, p. 355, Alexandrowicz, 1961, p. 63-127). St

procesq neabejotinai veike XVI a. pradzios politine situacija.

APIBENDRINIMAS

Tradicines keramikos produkcija, neprofesionalill puodzi4 gaminta savo

reikmems (galbut mainams ar atsitiktiniam pardavimui) visu aptariamuoju lai­

kotarpiu sudare zymiq Trakuose naudotos buitines keramikos dalt. Profesiona­

laus puod:l.i4 amato susiformavimas Trakuose sietinas su vietine juodosios

keramikos gamyba, kuri galejo prasideti dar XN a. pabaigoje ir tsitvirtinti XV

a. Juodosios keramikos gamybq Trakuose greiCiausiai pradejo ne vietiniai (Trak4),

o atvyk~ meistrai. Dalis tradicin~ keramikq gaminusill vietini4 puod:l.i4 gamy­

bet platesniam pardavimui organizavo tik nuo XVI a. pradzios. Manytina, kad

si - miesteli4 keramika - liudija Trak4 miesto, o kartu ir amat4 (puodinin-

163

kystes), stagnacijq. Tyrineta buitine keramika rodytq, kad tiek Sen-qj11 Trak11

gy-venvietes, tiek Nauj-qjl.l Trak11 miesto atsiradimq Ierne pilil.l - vienos iS

svarbiausi11 viduramzill Lietuvos kunigaikscill rezidencijos - poreikiai.

XIV- XVI a. I puses keramikos kompleksas liudija Trak11 pilil.l ir miesto

gyventoj11 buities pokycius. XIV a. Sen-qj11 Trak11 pilyje ir senoves gyvenvie­

teje naudota beveik vien tik tradicine keramika, kurios pagrindinis indas -

puodas, atlik~s visas buitines keramikos funkcijas . Sen-qj11 Trak11 pilyje ap­

tikti indai nuo senoves gyvenvietes radini11 nesiskyre. Esminiai Trak11 gy­ventojl.l buities pokyciai matomi nuo XIV a. pabaigos, kada atsiradusi juodo­

ji keramika is karto pateikia plat11 stalo ir maisto gaminimo ind11 asortimen­

tq. Tai liudija, jog Naujuosiuose Trakuose per trumpq laikq atsiranda tiek

tvairesnes buitines keramikos pasiilla, tiek ir paklausa. Juodosios keramikos

stalo ir maisto gamybos indai placiausiai naudoti pasiturinci11 miestieci11 -

pilen11 - buityje. Stengtasi tsigyti geros kokybes reprezentacinius stalo in­

dus, o .. virtuves" indai visq apariamqjtlaikotarpt isliko beveik nepakit~ .

XVI a. pradzioje atsiradusi miesteli11 keramika pasiille platesnt nei tradi­

cines keramikos meistr11 ind11 asortimentq, taciau juodajai keramikai neprily­

go. Nedideli atveztines keramikos kiekiai rodo, jog buitine keramika vidu­

ramziais nebuvo intensyvios prekybos ar main11 objektas.

Trakuose naudota keramika aprepe tik pagrindini viduramzi11 Europos

keramini11 ind11 asortimentq. Pilyse naudoti keraminiai indai nuo miestieci11

naudot11 daiktl.l daug nesiskyre. Taciau reikia nepamirsti, jog, be molini11,

naudoti ir kitl.l medziag11 - stiklo, metalo , medzio - indai, kuri11 egzistavi­

mq patvirtina archeologijos duomenys (Trak11 radiniai netyrineti) ir rasytiniai

saltiniai9. Akivaizdu, jog brangesni metalo ir stiklo indai anksciausiai pateko

t turtingiausil.lill aplinkq, pilis. Tai, jog didziojo kunigaikscio Trak11 dvaras to

9 Metaliniai, mediniai, stikliniai indai fiksuoti XVI a. dvarll inventoriuose. Pvz., 1587 m. bir:Zelio 17 dienq Kauno pavieto zemininkas Petras Siuksta Apytalaukio dvarely­je turejo: 12 alaviniq saukstq, 6 saukstus, 4 alavines tames, alavini kauseli degtinei, 3 didelius alavinius dubenis, 10 vidutinill alavinill dubenll, 11 alavinill pusdubenill, 2 alavi­nes salotines, 2 tuzinus alavinill lekscill, 9 skirtingas alavines lE'!kstes, alavini qsoti ran­karns plauti, alavin~ dezel~ sviestui, 6 didelius ir mazus alavinius reCius, 4 alavines kvor­tas, alavin~ didel~ ir vidutin~ gertuv~, 4 alavines pusgertuves, vienq alavin~ druskin~, 3 varinius dubenis, 2 varinius recius, vienq varin~ gertuv~, varini katileli pilstymui, vienq varin~ kalakutin~, (indq kepimui arba virimui), vienq varin~ grustuv~, katilq alui, mazes­ni varini katilq, du varinius trikojus, vienq varin~ didel~ keptuv~, dvi mazesnes keptuves, dvi varines spirgintuves bei 6 varinius puodus su dangCiais (Lietuvos didziosios Kuni­gaikstystes kasdienis gyvenimas, 20015, p. 318-319) .

164

meta Vakarl.l Europos lygiui nenusileido, rodytl.l ir cia vyk~ tvairil.l uzsienio

svecil.l priemimai. Pvz., Venecijos ambasadorius Ambrozijus Kontarinis, lan­

kydamasis Lietuvoje, Trakuose buvo priimtas karaliaus Kazimiero. 1477 m.

vasario 15 d. jis buvo pakviestas pusrycil.l, kuriuose dalyvavo apie 40 asme­

nq. Anot Kontarinio, ,Kai tik nesdavo naujus valgius, trimitininkai iseidavo t

priekt ir sutrimituodavo. Ant stalo buvo dedami padeklai, gausiai prikrauti

tvairil.l valgil.l··." (Krastas ir zmones, 19835, p. 53- 54). Ambasadorius deta­

liau nemini jokiq stalo indl.l ar valgymo paprocil.l - greiciausiai, Kazimiero

dvare jie buvo tokie patys, kaip ir kituose Europos krastuose, ir Venecijos

ambasadoriaus nenustebino.

THE MEDIEVAL CERAMICS

OF THE CASTLES AND CITY OF TRAKAI

The article examines the Medieval (from the fourteenth to the first half

of the sixteenth century) Trakai castle and city household ceramics com­

plex, which consists of over 17 000 pieces of ceramics from the fourteenth

to the first half of the sixteenth century. By studying the ceramics it is

sought to reconstruct the Medieval pottery of Trakai and to use the data

obtained to interpret the development of the trades and the genesis of the

castles and city.

During the Middle Ages locally produced and imported household cera­

mics were used at the castles and city of Trakai. Three kinds of household

ceramics were produced at Trakai: traditional, black, and 'town' ware. Du­

ring the fourteenth century only traditional ceramics were used (with the

exception of imported green-glazed white-clay pitchers) at the Senieji Trakai

castle site and the old settlement. From the fifteenth century until the first

half of the sixteenth century traditional ceramics comprised over half of all

the vessels used. Black ceramics in the cultural layers of Naujieji Trakai and

Senieji Trakai (the Benedictine monastery) from the fifteenth century until the first half of the sixteenth century comprised from a quarter to half of all

the household ceramics. In the first half of the sixteenth century, 'Town'

ceramics comprised on average 2-20% of all the finds in the cultural layers,

significantly increasing later (comprising up to 33% at individual locations).

During the fourteenth century, the principle traditional ceramics ves­

sel used at Senieji Trakai castle and the old settlement was the pot,

which performed all the household ceramics functions. Black ceramics at the

same time provided an assortment of tableware and vessels for preparing

food. This testifies that at Naujieji Trakai both a supply and a demand for

more diverse household ceramics appeared in a brief interval. Black ceramic

table and food preparation vessels were mostly used in the homes of wealthy

town and castle residents. An effort was made to acquire good quality at­

tractive tableware while kitchen ware during the entire period under discus­

sion remained almost unchanged. At the beginning of the sixteenth century

'town' ceramics began to be produced and used in Trakai, showing that

vessels of poorer quality and a more modest assortment satisfied the needs

of the consumers. The artisans who produced the 'town' ceramics offered a

broader assortment of wares than the traditional ceramics artisans but not-

166

hing comparable to the production of black ceramics. The small quality of

imported ceramics shows that household ceramics were not an intensively

traded or exchanged object in the Middle Ages.

The formation of a professional potters' trade in Trakai should be con­

nected with the local production of black ceramics, which could have begun

even at the end of the fourteenth century and was well established during

the fifteenth century. The production of black ceramics in Trakai was pro­

bably not begun by local artisans (from Trakai) but by artisans who had

come from elsewhere. Those local potters who produced traditional ceramics

organised its professional production only at the beginning of the sixteenth

century. The technology for black ceramics production is close to that for

traditional ceramics but the standard vessel forms, decoration, and abundan­

ce of finds testify about their being produced for wide sale.

According to data from investigations of the household ceramics

complex, the appearance of both the old settlement of Senieji Trakai and

the city of Naujieji Trakai was determined by the needs of the castles, which

were one of the primary residences of the Medieval Lithuanian dukes. The

settlement of Senieji Trakai should be called a castle economy, the .traditio­

nal ceramic production of which satisfied the needs of the local elite. Nau­jieji Trakai was created from the start as a city, some of its inhabitants

moving there from Senieji Trakai and some from elsewhere. The high quality

black ceramics found in Naujieji Trakai from the end of the fourteenth

century testifies to this. The 'town' ceramics that appeared in the Trakai

market from the beginning of the sixteenth century testify to a regression of

the pottery trade, which should be connected with the loss of the significan­

ce of the Trakai Castle residence and the general stagnation of the city.

SAL TINil) IR LITERA TUROS Sl\RASAS

Abaravicius G., 19905 - Archeologini4-ivalgom4.i'4 tyrinejim4 Semeli5ki4 gyvenvieteje

projektuojamos vidurines mokyklos ir stadiono teritorijoje. LIIR.F.l. Nr. 1723.

Abaravicius G., Lisauskaite B., 19915- Trak4 miesto Karaim4 gatves nam4 Nr. 24A-34A

teritorijos archeologini4 zvalgom4.i4 tyrim4 ataskaita. LIIR. F.l. Nr.1865.

Alexandrowicz S., 1961 - Miasteczka Bialorusi i Litwy jako osrodki handlu w XVI i w I

polowie XVII wieku. II Rocznik Bialostocki. Tom I. Bialystok, 1961, p. 63- 127.

Balciiinas D., 1999 - Keramikos degimo krosnys Kaune XV- XVI a.// Lietuvos archeo­

logija. T.l8 . Vilnius, 1999, p. 205- 220.

Baliulis A., Mikulionis S., Mi5kinis A., 1991 - Trak4 miestas ir pilys. Vilnius, 1991.

Bemotaite A., 19585 - Auk5tadvario, Jiezno raj., Piliakalnio gyvenvietes archeologini4

tyrinejiml! 1958.V.26- VIII.21 dienora5tis. LIIR.F.l. Nr. 79.

Berta5ius M., 1993 - Kauno velyv4,j4 viduramzi4 keramika. II Architekturos paminklai.

T.l3. Vilnius, 1993, p. 13-18.

Bliujus A., 19785 - Trak4 vaik4 lop5elio-dadelio, Trak4 g-ve, statybos zemes kasimo

darb4 archeologines prieziuros ataskaita. LIIR.F.l . Nr. 735.

Buko A., 1990 - Ceramika wczesnopolska. Wprowadzenie do badan. Wrodaw, Warsza­

wa, Krakow, Gdansk, £6dz, 1990.

Ceramika, 1997 - Ceramika. Dzieje terakoty, majoliki, kamionki, porceliany, fajansu, od

staro:i:ytnosci po czasy wspokzesne. Warszawa, 1997.

Daugudis V., 19575 - 1957 m. Auk5tadvario (Trak4 rj .) piliakalnio tyrinejim4 dienora5tis.

LIIR.F.l. Nr. 73.

Daugudis V., 19595 - Auk5tadvario piliakalnio archeologini4 tyrinejim4, vest4 1959 me­

tais bidelio men. 1 d. - rugsejo men. 21 d., ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 153.

Dzieduszycki W., 1997 - Garncarstwo polskie u progu poznego sredniowiecza. Tradycje.

Adaptacja nowych wzorow. Uwarunkowania spoleczno-kulturowe. II Archaeologia Historica

Polona. Tom 5. Torur\., 1997, p. 153-161.

Fehring G.P., 1996 - Stadarchaologie in Deutschland. Stuttgart, 1996.

Firlet J ., 1993 - Stratygrafia kulturowa na stanowisku Krakow-Wawel, rejon VIII (mizdzy­

murze) w swietle badan wykopaliskowych. Acta Archaeologica Waweliana. Krakow, 1993.

Gaimster D., 2001 - Life and lifestyle in the Baltic Castle: Patterns in ceramic consump­

tion c .l 200- 1600. II Castella Maris Baltici V. Rudk4bing, 2001. p. 51- 66.

Gaimster D.R.M., 1999 - The Baltic ceramic market c.l200-1600: an archaeology of the

Hanse. // Fe noscandia archaeological XVI. Helsinki, 1999, p. 59 - 69.

Gudavicius E., 1999 - Lie tuvos istorija. Vilnius, 1999.

Holubowicz wt., 1950 - Garncarstwo wejskie zachodnich terenow Biatorusi. Torun, 1950.

Ivinskis Z., 1941 - Trakq Calves eze ro salos pilis // Vytauto Didziojo kulturos muziejaus

metra5tis. Kaunas, 1941 , p. 135-198.

Jankauskas A., 19825 - Trak4 sa.los pilies prie5pilio archeologiniq tyrinejimq 1982 m.

ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 1888.

168

Juciene 1., 19605 - Archeologiniai kasinejimai Trak4 salos pilies n1m4 terasos teritorijoje.

LIIR.F.I. Nr. 169.

Juciene !., 19625- 1961 m. archeologini4 tyrim4 Trak4 salos ir pusiasalio pilyje (informa­

cine) ataskaita. LIIR.F.1. Nr. 160.

Juciene !., 19715 - 1971 m. Trak4 pusiasalio pilies archeologini4 kasinejim4 ataskaita.

PRI. F.5 Nr. 521.

Juciene 1., 19785 - Trak4 salos pilis. 1976 m. zemes darb4 (vandentiekio ir kanalizacijos

lrasos) stebejimo ataskaita. LIIR.F.1.Nr. 878.

Juciene 1., 19785a - Trak4 salos pilies vakariniai kazematai. 1977 m. zemes darb4 slebe­

jimo ir perkas4 fiksacijos ataskaita. LIIR.F.1 . Nr. 879.

Jurginis J., 1971 - Bendrosios zinios. I I Lietuvos pilys. Vilnius, 1971. p. 89- I 02.

Katalynas K., 19865 - Trak4 mokyklos-internato mokomoji baze (Trakai, Birutes gt. 19,

20) . Zvalgoml.lj4 archeologini4 tyrim4 ataskaita. LIIR.F.I. Nr. 1499.

Kiaupa Z., 2001 - Miestai. I I Lietuvos Didziosios Kunigaik5tijos kultii.ra. Tyrinejimai ir

vaizdai.Vilnius, 2001, p. 351 - 364.

Kiaupa Z., Kiaupiene J., Kuncevicius A. 1995 - Lietuvos istorija iki 1795 met4. Vilnius, 1995.

Kliaugaite V., 20005 - 2000 m. archeologijos tyrim4 Punios piliakalnyje (A 87 Kl), Aly­

taus r., ataskaita. LIIR.F.I. B.3603.

Kociszewski L., Kruppe J. 1973 - Badania fizykochemiczne ceramiki Warszawskiej XIV ­

XVII wieku. Wrodaw, Warszawa, Krakow, Gdansk, 1973.

Krastas ir zmones, 19835. - Kra5tas ir zmones. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai

apra5ymai (XIV- X!Xa.). Vilnius, 1983.

Kruppe J., 1961 - Studia nad ceramikq XIV wieku ze slarego miasta w Warszawie.

Wrodaw, Warszawa, Krakow, 1961.

Kruppe J., 1967 - Garncarstwo Warszawskie w wiekach XIV i XV. Wrodaw, Warszawa,

Krakow, 1967.

Kruppe J., 1981 - Garncarstwo poznosredniowieczne w Polsce. Wrodaw, Warszawa,

Krakow, Gdansk, £odz, 1981.

Kuncevicius A., 1995 - Viduramzi4 archeologija. I I Balt4 archeologija. Nr.l. Vilnius,

1995, p . 2-7.

Kuncevicius A., 19955 - Senl.lj4 Trak4 piliavietes ir senoves gyvenvietes tyrinejimai 1994

metais. LIIR.F .I. Nr. 2325- 2326.

Kuncevicius A., 1996 - Senl.lj4 Trak4 pilis. I I Kultii.ros barai. Nr.1. Vilnius, 1996, p. 74-76.

Kuncevicius A., 19965 - 1995m. Senl.lj4 Trak4 piliavietes archeologini4 tyrim4 ataskaita.

LIIR.F.I. Nr. 2571-2572.

Kuncevicius A., 19975 - Sen4i4 Trak4 piliavietes 1997 met4 archeologiniai tyrimai. LIIR.F.1.

Nr. 2900-2901.

Kuncevicius A., 2001 - Senieji Trakai. I I Lietuvos pili4 archeologija. Klaipeda, 2001, p.

128-149.

Kunciene 0., 19605 - Ataskaita uz archeologinius kasinejimus Trak4 salos pilies teritori­

joje nuo 1960 m. geguzes men. II d. iki 1960 m. spalio men. 8 d. LIIR.F.I. Nr. 155.

169

Kunciene 0., 19625 - Ataskaita uz archeologinius tyrinej imus 1962 m. Trak4 salos pilyje.

LIIR.F.l. Nr. 417 .

Kvizikevicius L., 19995 - Archeologiniai 'lvalgomieji tyrimai Trak4 senamiestyje 1999 me­

tais. LIIR.F.l. Nr. 3298.

Kwapieniowa M., 1966 - Przygotowanie garncarzy do zawodu w swietle polskich sta­

tutow cechowych. I I Studia z dziejow rzemiosla i przemyslu. T. 6. Wrodaw, Warszawa, Krakow,

1966, p. 76-122.

Kwapieniowa M., 1972 - Garncarze krakowscy (XIV- XVIII w.) I I Materialy archeolo­

giczne . XIII. Krakow, 1972, p. 57- 109.

Kwapieniowa M., 1976 - Organizacja produkcji i zbytu wyrobow garncarskich w Krakowie

w XIV-XVIII w. I I Studia nad produkcjq rzemieslniczq w Polsce (XIV- XVIII w.). Studia i mate­

rialyzhistorii kulturymaterialnej. T.Ll. Wrodaw, Warszawa, Krakow, Gdansk, 1976, p . 7-87.

Laumenskaite. E. 2001 - Prekyba. I I Lie tuvos Didziosios Kunigaik5tijos kultilra. Tyrine­

jimai ir vaizdai. Vilnius, 2001, p. 508-520.

Lietuvos didziosios kunigaik5tystes kasdienis gyvenimas, 20015 - Lietuvos didziosios ku­

nigaik5tystes kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitini4 chrestomatija. Vilnius, 2001.

Lietuvos metra5tis, 19715. - Lie tuvos metra5tis. Bychovco kronika. Vilnius, 1971.

Lisauskaite B., 19885 - Trak4 miesto buv. Skaisciausios Dievo Motinos cerkves ir vienuo­

lyno archeologini4 tyrim4 1988 m. ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 1566.

Lisauskaite B., 19895 - Trak4 salos pilies vakarini4 kazemat4 tyrim4 1988-1989 m.

ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 1643.

Lisauskaite B., 19905 - Trak4 m., Vytauto gatves (iki Vytauto g. Nr. 67) archeologini4 -

zvalgom\.lj4 tyrim4 ataskaita. LIIR.F. l.Nr. 1728.

Lisauskaite B., 19915 - Trak4 salos pilies pietini4 kazemat4 archeologini4 tyrimtJ 1990 m.

ataskaita. LIIR.F.1. Nr. 1729.

Lisauskaite B., 1991Sa - Archeologinill-'lvalgom\.ljll tyrim4 Trak4 I vid. mokyk.los-interna­

to priestato ir Birutes skersgatvyje individuali4 nam4 numatytos teritorijos ataskaita. LIIR.F:I.

Nr. 1747.

Lisauskaite B., 1991Sb - Trak4 m. Bernardin4 vienuolyno XV - XX a. archeologini4 'lval­

gom\.lj4 tyrim4 ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 1867.

Lisauskaite B., 19925 - Trak4 salos pilies pietini4 kazemat4 ir pietrytinio bok5to archeo­

logini4 'lvalgom\.lj4 tyrimq ataskaita. LIIR.F. l. Nr. 1864.

Lisauskaite B., 19925a. - Archeologiniq zvalgom\.lj4 tyrim4 Trakuose , Karaimq 41 b, ata­

skaita. LIIR.F.l. Nr. 2031.

Lisauskaite B., 19935 - Trak4 salos pilies pietiniq kazematq archeologini4 'lvalgom\.lj4

tyrim4 ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 2029.

Lisauskaite B., 19945 - Trakq pusiasalio pilies archeologiniq tyrimq 1993m. ataskaita.

LIIR.F.1. Nr. 2225.

Lisauskaite B., 19945a - Trak4 miesto rotu5es teritorijos (Vytauto g. Nr. 3 ir Nr. 5)

archeologiniq tyrim4 ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 2220.

Lisauskaite B. , 19955 - Archeologini4 tyrimq pusiasalio pilyje ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 2507.

170

Lisauskaite B. 19965 - Trak4 pusiasalio pilies archeologiniai tyrimai, 1996 m. Trak4 isto­

rijos muziejus.

Lisauskaite B. , 1996sa - Semeliski4 (Trak4 raj .) buv. dvarvietes archeologiniai tyrimai.

LIIR.F.l. Nr. 2652.

Lisauskaite B., 19995 - Archeologiniai tyrimai. Trakai, Karaim4 g. Nr.12. LIIR.F.1. Nr. 3436.

McCarthy M.R., Brooks C.M., 1988 - Medieval Potte ry in Britain AD 900-1600. Leicester,

1988.

Mekas K., 19685 - Trak4 pusiasalio pilis. 1967m. archeologiniai tyrimai. PRI. F.5.248.

MuleviCiene 1., 1970 - Puod4 zenklai Lietuvos te ritorijoje XII - XVI a./ I Lietuvos TSR

Moksl4 Akademijos Darbai. A serija. T.l. Vilnius, 1970, p. 135-144.

Navickaite 0., 19535 - 1951-1952 m. archeologini4 stebejim4 Trak4 salos pilyje dieno­

rastis. LIIR.F. l. Nr. 16.

Navickaite-Kunciene 0., 19615 - Ataskaita uz 1961 m. tyrinejimus Trak4 salos pilyje.

LIIR.F. l. Nr. 259.

Navickaite 0., 19625 - 1951 m. archeologini4 stebejim4 Trak4 salos pilyje dienorastis.

1952 m. archeologini4 stebejim4 Trak4 salos pilyje dienorastis. Ataskaita uz kasinejimus, vyk­

dytus Trak4 Calves ezero salos pilyje nuo 1960 m. geguzes men. 11 d . iki spalio men. 8 d.

Ataskaita uz archeologinius kasinejimus Trak4 salos pilyje 1961 m. Archeologini4 kasinejim4,

vykdyt4 1960 metais Trakuose, ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 165.

Niegoda J., 1999 - Naczynia ceramiczne . I I Ze studi6w nad :Z.yciem codziennyrn w sred­

niowiecznyrn miescie . Wratislavia Antiqua. Wrodaw, 1999, p. 157- 182.

Orton C., 1995 - Economic and social constrains on ceramic innovation in the Medieval

period. I I The ceramics cultural heritage . Monographs in materials and society 2. Faenza, 1995,

p. 61-68.

Orton C., Tyers P., Vince A., 1993 - Pottery in Archaeology. Cambridge, 1993.

Peacock D.P.S., 1982 - Potte ry in the Roman World. London , 1982.

Petrauskas R., 2001 - Viduramziai. I I Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos ku1tiira. Tyrine­

jimai irvaizdai. Vilnius, 2001, p. 753-762.

Polinski D., 1996 - Prze miany w wytw6rczosci garncarskiej na ziemi chehniilskiej u schylku

wczesnego i na poczqtku p6znego sredniowiecza. Torun , 1996.

Polinski D., 2000 - Niekt6re zwi1zki p6znosredniowiecznego garncarstwa ziemi chelminskiej

z obszarami Europy zachodniej. I I Archaeologia Historica Polona. Tom 8. Toruri, 2000, p. 115 -

129.

Poskiene J., 1996 - Sen4i4 Trak4 XIV a. keramika. I I Lietuvos istorijos metrastis 1995.

Vilnius, 1996, p . 15-28.

Poskiene J. , 20025 - Trak4 pili4 ir miesto viduramzi4 keramika (XIV a. - XVI a . I puse ).

Daktaro disertacija.

R~bkowski M., 1995 - Sredniowieczna ceramika miasta lokacyjnego w Kolobrzegu. Kolobr­

zeg, 1995.

Renfrew C., 1984 - The anatomy of innovation. Approaches to Social Archaeology. Edin­

burgh, 1984.

171

Sprainaitis R., 19835 - Trak4 salos pilis. I eiles restauravimo-pritaikymo darbai. Archeolo­

gine prieziiira ir fiksacija. LIIR.F.l. Nr. 1023.

Sprainaitis R., 19835a - Trak4 salos pilis. I eiles restauravimo-pritaikymo darbai. 1983

me tai. LIIR.F.l. Nr. 1106.

Sulkowska-Tuszyilska K., 1994 - Technologia, asortyment i funkcja sredniowiecznych nac­

zyri. ceramicznych u:lywanych w klastorze norbertanek w Strzelnie, woj . bydgoskie. I I Garncarst­

wo i kaflarstwo na ziemiach polskich od p6znego sredniowiecza do czas6w wsp6kzesnych.

Materialy z konferencji. Rzesz6w, 21-23 IX 1993. Rzesz6w, 1994, p. 121 -137.

Tautavicius A, 19645 - Trak4 pusiasalio pilies kasinejim4 ataskaita uz 1963 m. LIIR.F.1.

Nr. 254.

Tautavicius A., 19655 - Trak4 pusiasalio pilies archeologinil! kasinejiml! 1964m. IX-11-

XI.25 ataskaita. LIIR.F.l. Nr. 255.

TautaviCius A., 1968 - Trak4 pusiasalio pilies teritorijos 1962- 1964 m. archeologinil!

kasinejiml! duomenys. I I Muziejai ir paminklai. Vilnius, 1968, p. 48-58.

Tautavicius A., 1971 - Pusiasalio pilis. I I Lietuvos pilys. Vilnius, 1971. p. 102- 122.

Tautavicius A., Kunciene 0., 19635 - Trak4 pusiasalio pilies archeologinil! kasinejim4,

vykdyt4 nuo 1962 m. birzelio 16 d. iki lapkricio 30 d . ataskaita. LIIR.F. l. Nr. 265.

Tautavicius A., Nauduzas J., 19555 - Trakai. Salos pilies prie5pilio 5iaures vakar4 bok5to

atkasimo dienora5tis, 1954 m. Trak4 Calves ezero salos pilies archeologinil! stebejiml! dienora5-

tis. LIIR.F. l. Nr. 29.

Vailionis E., 2000-20025 - Trak4 senamiescio (AR 1215) , Karaim4 g. 57 2000 m. arche­

ologinil! tyrim4 ataskaita. I dalis. LIIR.F.l. Nr. 3790.

Vailionis E., 2000-20025a- Trak4 senamiescio (AR 1215). Karaim4 g. 57 2000 m. arche­

ologinil.\ tyriml.\ ataskaita. II dalis (radini4 sqra5as). LIIR.F.l. Nr.3791.

Vainilaitis V., 19905 - Trakl.\ m. kvartalines katilines Maironio- Birutes g. sklypo Z.Valgo­

mieji archeologiniai tyrimai. LIIR.F. l. Nr. 1627.

Vaitkevicius G., 19995 - Vilniaus buitine keramika (14-17 a .). Daktaro disertacija.

Vaskelis A., 19795 - Trakl.\ salos pilis . .,Trikampil!" kazematl.\ archeologinil! tyrim4 ata­

skaita. LIIR.F.l. Nr. 734.

Vaskelis A., 19835 - Trak4 salos pilis. Vakarinil.\ kazemat4 restauracija. Archeologiniai

tyrimai 1978- 1979 m. LIIR.F.l. Nr. 1107.

Walowy A., 1979 - P6znosredniowieczne garncarstwo Krakowskie w swietle zr6del arche­

ologicznych. I I Materialy archeologiczne. XIX. Krakow, 1979.

Zabiela G., 1995 - Lietuvos medines pilys. Vilnius, 1995.

Zabiela G., 2001 - Viduramzil! archeologija Lietuvoje. I I Lituanistica. Nr.3(47). Vilnius,

2001. p . 20-30.

ABrycTHHHK A H., 1975 - KepaMHKa. J\eHHHrpdA, 1975.

ApxeaAoriH EeAapyci, 2000 - ApxeaAoriH EeAapyci .CHp3ApHeB.S!KOBbi nepbi.S!A (IX- XIII

CTCT.). ToM 3. MiHcK, 2000.

6o6pHHCKHH A.A., 1978 - foH'lapcTso BocTO'IHOH Esponbr. MocKsa, 1978.

fynaAo B. A.. 1994 - TpaHc¢opMdi..\H.SI ApesHepyccKHX TPdAHI..\HH MOAeAHposaHH.S!

172

KepaMHKH BO II IIOA. XIII - XV B. B. I I Garncarstwo i kaflarstwo na ziemiach polskich od

p6znego sredniowiecza do czas6w wsp6tczesnych. Materiaty z konferencji. Rzesz6w, 21-23 IX

1993. Rzesz6w, 1994, p. 185-188.

AeBKO 0 . H., 1992 - CpeAHeBeKoBoe rowiapCTBo CeBepo-BocTO"lHOH EeAopyccHH. MHHcK,

1992.

Tpycay A.A., Co6ilAb B. E., 3AdHOBi"l H. I. 1993 - CTapbl JaMaK y rpoAHe XI- XVIII CTCT.

MiHCK, 1993.

SANTRUMPOS:

LIIR - Lietuvos istorijos institute Rankrastynas

PRI - Paminklt.t restauravimo institutas s - saltinis