TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA · 2017-07-19 · 6 d. nutartis civiline je byloje Nr....

AUDITAS

PROBLEMATIKA IR NAUJOVĖS

• Pentana

• Naujos redakcijos Audito įstatymas nuo 2017-03-01

• Audito reglamentas nuo 2017-03-01

• Planiniai patikrinimai

• Reglamento paž eidimo tyrimai

• VIĮ reikalai

<aprašymas>

TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA

NEMOKUMO KLAUSIMAIS

2017 m. I ketvirtis

1. Teismų nutarc ių apž valga įmonių bankroto klausimais

2. Teismų nutarc ių apž valga įmonių restruktu rižavimo klausimais

3. Teismų nutarc ių apž valga fižinių asmenų bankroto klausimais

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS

2017 m. I ketv.

Puslapis 1

Naudojamos santrumpos

Nr. Santrumpa Reikšmė

1. Tarnyba Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos

(nuo 2016-01-01 pere me visas Departamento funkcijas)

2. Departamentas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie U kio ministerijos

(nuo 2016-01-01 visas Departamento funkcijas pere me Audito, apskaitos, turto vertinimo ir

nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)

3. LAT Lietuvos Auks c iausiasis Teismas

4. LVAT Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

5. LApT Lietuvos apeliacinis teismas

6. CK Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

7. CPK Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas

8. ĮBĮ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

9. ĮRĮ Lietuvos Respublikos įmonių restruktu rižavimo įstatymas

10. FABĮ Lietuvos Respublikos fižinių asmenų bankroto įstatymas

11. ABTĮ Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymas


2017 m. I ketv.

Puslapis 2

1. De l tyc inio bankroto kriterijus reglamentuojanc ių ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio

(2013 m. balandž io 18 d. įstatymo Nr. XII-237 redakcija) ais kinimo bei taikymo

2. De l bankrutuojanc ios įmone s teise s reikalauti is įmone s su kuria buvo atsiskaityta paž eidž iant

kreditorių eilis kumą, sumoke ti palu kanas už naudojimosi pinigais laikotarpį

3. De l įmone s dalyvių atsakomybe s už ž alą, atsiradusią de l pareigos inicijuoti įmone s bankroto

bylos is ke limą nevykdymo

4. De l bankrutuojanc ios įmone s vadovo civiline s atsakomybe s


ĮMONIŲ BANKROTO KLAUSIMAIS

2017 m. I ketvirtis


2017 m. I ketv.

Puslapis 3

Dėl tyčinio bankroto kriterijus reglamentuojančių ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio

(2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-237 redakcija) aiškinimo bei taikymo

Kasacinis teismas paž yme jo, kad bankrotas pripaž įstamas tyc iniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmone s veikla, visumą. Kasacinio teismo vertinimu, teismų nustatytos faktine s aplinkybe s atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyc inio bankroto pož ymius, tac iau tik formaliuoju pož iu riu, nes, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti is vados, kad bendrove s vadovas atliko veiksmus, kuriais sieke privesti bendrovę iki nemokumo ir bankroto (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Kasacinis teismas dare is vadą, kad bendrove s vadovas veiksmais, paž eidusiais įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų eilę, sieke ne apriboti kreditorių galimybes nukreipti is ies kojimą į bendrove s turtą, bet tęsti bendrove s veiklą: sumoke ti už tiekiamą elektrą, telefono paslaugas, vandenį, is moke ti atlyginimus darbuotojams, t. y. atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklause tolesne bendrove s veikla. Kasacinis teismas atkreipe de mesį į tai, kad vadovas, atsiskaitydamas su nurodytais bendrove s veiklos tęstinumui svarbiais kreditoriais, jiems neperleido viso likusio ar didž iausios verte s bendrove s turto, nepalikdamas galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais, bet atliko einamuosius moke jimus, tode l liko tikimybe , kad, bendrovei tęsiant veiklą, su pastaraisiais bus atsiskaityta. De l to kasacinis teismas sprende , kad situacija pagal apž velgiamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes neatitiko ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyc inio bankroto pož ymio – einamasis atsiskaitymas su Įmone s veiklos tęstinumą lemianc iais kreditoriais ne pagal įstatyme nustatytą eilę nele me vadovo ž inojimo, kad s ie neture s į ką nukreipti savo is ies kojimo. Kasacinis teismas paž yme jo, kad byloje nustatyti vadovo neteise ti veiksmai gale tų bu ti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tac iau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyc inio bankroto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40- 219/2017

Dėl bankrutuojančios įmonės teisės reikalauti iš įmonės su kuria buvo atsiskaityta pažeidžiant kreditorių eiliškumą, sumokėti palūkanas už naudojimosi pinigais laikotarpį

Kasacinis teismas nurode , kad nesąž iningas trec iasis asmuo, kuris sudarydamas sandorį ž ino, kad juo paž eidž iami kitos sandorio s alies kreditorių interesai, prisiima rižiką, kad sandorį nuginc ijus jis pagal restitucijos taikymo taisykles ture s grąž inti kitai sandorio s aliai tai, ką yra gavęs pagal sandorį. Tac iau tokio asmens nesąž iningumo nustatymas per se (savaime) nereis kia jo neteise tų veiksmų s alies, su kuria buvo sudarytas sandoris, atž vilgiu. Kasacinis teismas konstatavo, kad trec iojo asmens nesąž iningumas, nustatytas nagrine jant actio Pauliana, negali bu ti prilyginamas neteise tiems veiksmams, kaip jie suprantami, taikant civilinę atsakomybę (ČK 6.246 straipsnis). Trec iojo asmens nesąž iningumas (kartu su kitomis sąlygomis) yra pagrindas tenkinti actio Pauliana ir taikyti restituciją, t. y. grąž inti turtą skolininkui, tac iau ne ra pakankamas tam, kad tiek ies kinį pareis kusiam kreditoriui, tiek s io skolininkui bu tų taikoma civiline atsakomybe . Tam turi bu ti nustatytos visos atsakomybe s taikymo sąlygos, taip pat ir neteise ti veiksmai. Kasacinis teismas konstatavo, kad sprendž iant de l civilinei atsakomybei bu tinos sąlygos – neteise tų veiksmų – nustatymo, reiks minga atsiž velgti ne tik į moke jimo veiksmo kaip vienas alio sandorio nuginc ijimo priež astis, bet ir į sutartį, kurią vykdant s is veiksmas atliktas, t. y. vertinti jį platesniame kontekste. Kasacinis teismas paž yme jo, kad moke jimų pripaž inimas negaliojanc iais teismų pagrįstai įvertintas kaip teisine kitų kreditorių interesų gynimo priemone , tac iau ne kaip sutarties s alių neteise tas veiksmas viena kitos atž vilgiu jų vidiniuose santykiuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 47-248/2017


2017 m. I ketv.

Puslapis 4

Dėl įmonės dalyvių atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą nevykdymo

Kasacinis teismas paž yme jo, kad akcininkų suž inojimo apie nemokumą momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena bu tų tinkamas, jei susirinkimas bu tų tinkamai sus auktas ir įvykęs, o visi akcininkai bu tų įgiję galimybę ž inoti apie įmone s nemokumo bu klę. Tac iau ne ra pagrindo teigti, kad ir neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo ž inoti apie įmone s finansinę situaciją, nes toks ais kinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teise s doktrinos nuostatomis. De l to ais kinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktis kai ž ino apie finansinę bendrove s pade tį, nes dalyvauja įmone s veikloje (ar de l kitų priež asc ių), arba turi ž inoti, nes buvo sus auktas akcininkų susirinkimas ir jis suž inojo (ture jo suž inoti) apie s ią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai než ino ir neturi ž inoti. Nenustac ius, kad akcininkas faktis kai ž inojo apie įmone s nemokumą, ne ra pagrindo nustatyti neteise tus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis de l bankroto bylos is ke limo. Kasacinis teismas paž yme jo, kad akcininko suž inojimas apie tai, jog nesus auktas visuotinis akcininkų susirinkimas, reis kia suž inojimą apie jo kaip akcininko teisių (pvž., gauti informaciją apie bendrove s veiklos režultatus) paž eidimą, tac iau tai per se (pats savaime) nesuponuoja pagrindo daryti is vadą, kad bendrove yra nemoki, tode l teise inicijuoti

susirinkimo sus aukimą nepavirsta balsų maž umą bendrove je turinc ių akcininkų pareiga. Akcininko pareigos ž inoti apie bendrove s finansinę pade tį, kai akcininkas apie ją neinformuotas (nesus auktas akcininkų susirinkimas ir neinformuotas kitais bu dais), nustatymas nesuderinamas su ribota akcininko, turinc io maž iau kaip 50 proc. akcijų, teise gauti informaciją is bendrove s. Akcininkui neturint galimybe s susipaž inti su pirminiais finansiniais bendrove s dokumentais, net pasinaudojus savo teise inicijuoti akcininkų susirinkimą, tuo atveju, jei vadovas neatliko savo

pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisine s, nei faktine s galimybe s suž inoti apie realią bendrove s finansinę pade tį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89- 378/2017

Dėl bankrutuojančios įmonės vadovo civilinės atsakomybės

Teise jų kolegija paž ymi, kad, vertinant civiline s atsakomybe s už dokumentų neperdavimą sąlygas, darytina is vada, jog nagrine jamoje byloje kasatoriui atsakomybe kyla de l dviejų įstatyme nustatytų pareigų paž eidimo – įsiteise jus teismo nutarc iai de l bankroto bylos is ke limo administratoriui perduoti įmone s turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas) ir vadovo pareigos ru pintis įmone s finansine atskaitomybe paž eidimą, kurios turinys detaližuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansine s atskaitomybe s įstatymo 27 straipsnyje.

„Akcininko sužinojimas apie tai, jog nesušauktas visuotinis

akcininkų susirinkimas, reiškia sužinojimą apie jo kaip

akcininko teisių (pvz., gauti informaciją apie bendrovės

veiklos rezultatus) pažeidimą, tačiau tai per se (pats

savaime) nesuponuoja pagrindo daryti išvadą, kad

bendrovė yra nemoki, todėl teisė inicijuoti susirinkimo

sušaukimą nepavirsta balsų mažumą bendrovėje turinčių

akcininkų pareiga.“


2017 m. I ketv.

Puslapis 5

Netinkamas buhalterine s apskaitos bendrove je organižavimas pats savaime, be vadovo pareigos perduoti įmone s turtą ir dokumentus paž eidimo, yra neteise tas veiksmas, de l kurio gali kilti ž alos atlyginimo prievole vadovui, jei nustatomos visos civiline s atsakomybe s sąlygos. Pavyždž iui, civiline je byloje Nr. 3K-3-131-687/2015 kasacinis teismas, nustatęs, kad įmone s vadovas, ž inodamas, jog yra kreiptasi į teismą de l bankroto bylos įmonei is ke limo, o teismo nutartimi ares tuotas įmone s turtas ir už drausta ares tuotu turtu disponuoti, nuras e dalį trumpalaikio įmone s turto, nesant tam teisinio pagrindo, sudare sandorius de l dalies ilgalaikio turto perleidimo, negaudamas apmoke jimo, is simoke jo is įmone s kasos didelę pinigų sumą, konstatavo, kad aplaidus buhalterine s apskaitos dokumentų tvarkymas ir neatitiktis faktinei pade c iai rodo, kad įmone s vadovas atliko neteise tus veiksmus, kurie le me ž alos įmonei padarymą. Lietuvos Auks c iausiasis Teismas s ią is vadą padare vadovaudamasis Įmonių finansine s atskaitomybe s įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad finansine s ataskaitos turi bu ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmone s turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterine s apskaitos įstatymo 17 straipsniu, kuriame nurodyta, kad finansine s ataskaitos (įmone s balansas) turi bu ti sudaromos pagal pirminius dokumentus, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1–3 punktų nuostatomis, įtvirtinanc iomis bendrove s vadovo atsakomybę ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bet ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, taip pat Įmonių finansine s atskaitomybe s įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, pagal kurias įmone turi teisę sudaryti tarpines finansines ataskaitas, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad, sudarydamos finansines ataskaitas, įmone s įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais (Lietuvos Auks c iausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civiline je byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

Teise jų kolegija paž ymi, kad, vertinant ž alos dydį, teisinę reiks mę turi ir tai, ar įmone s, į kurias prarasti reikalavimo teises pagrindž iantys dokumentai, yra mokios, tac iau pareiga įrodyti jų nemokumą kaip pagrindą maž inti ž alą tenka atsakovui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2017

Vadovams civiline atsakomybe taikytina ne už verslo nese kmę, bet už verslo sprendimo prie mimą paž eidž iant fiduciarines pareigas ir (ar) virs ijant įgaliojimus. Tode l ž alos atlyginimo siekianc iam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos ž alos fakto, tac iau bu tina įrodyti ir įmone s valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąž iningumo, protingumo ir kt.) paž eidimą, akivaiždų protingos u kine s komercine s rižikos perž engimą, ais kų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų virs ijimą. Jeigu ies kovas neįrodo juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos paž eidimo sudarant sandorį ir sandoris ne ra akivaiždž iai ž alingas, teismas neture tų vertinti sandorio naudingumo pož iu riu (Lietuvos Auks c iausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civiline je byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų paž eidimą atsakomybe kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyc iai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne de l bet kokių jam priskirtų pareigų paž eidimo, tac iau tik de l jo didele s kalte s, t. y. tyc ios siekiant paž eisti kreditorių

“Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje

organizavimas pats savaime, be vadovo pareigos perduoti

įmonės turtą ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas

veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė

vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės

sąlygos.“


2017 m. I ketv.

Puslapis 6

interesus ar didelio neatsargumo, pasireis kianc io ais kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, tode l paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmone s u kine s komercine s veiklos rižika, neture tų bu ti pagrindas įmone s vadovo civilinei atsakomybei pagal ČK 6.263 straipsnį atsirast(Lietuvos Auks c iausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civiline je byloje Nr. 3K-3-19/2012). Asmuo padaro ž alą tyc ia, kai siekia padaryti to tipo ž alą arba atitinkamai elgiasi ž inodamas, kad konkreti ž ala atsiras arba labai tike tina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kalte s forma pasireis kia neprotingu arba is skirtiniu ru pestingumo nebuvimu, kai asmuo ne ra tiek ru pestingas, kiek akivaiždž iai bu tina esamomis aplinkybe mis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje is ais kinta, kad tam, jog įmone s vadovas teisis kai bu tų atsakingas už ČK 2.87 straipsnyje nurodytų įmone s vadovo pareigų nevykdymą ir ture tų atsakyti už padarytą ž alą, turi bu ti įrodyta, jog sudarant sandorius, is kurių ies kovas kildina padarytą ž alą, is anksto bu tų ž inoma, kad de l jų atsiras įmonei ž alos, tac iau to nepaisydamas vadovas vis de lto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti ž alą nule musį sandorį bu tų priimtas akivaiždž iai aplaidž iai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją neru pestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus vadovas tokiomis pac iomis sąlygomis sandorio nebu tų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsiž velgiant į įmone s įprastą veiklos praktiką, vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo rižiką (Lietuvos Auks c iausiojo Teismo 2015 m. geguž e s 29 d. nutartis civiline je byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-421/2017

Teise jų kolegija paž ymi, jog kreditorius turi teisę reikalauti is bankrutuojanc ios (bankrutavusios) įmone s vadovų ž alos atlyginimo ir tuo atveju, kai de l s ių asmenų veiksmų bendrove s turtine pade tis is esme s nepabloge jo ir kreditoriams, kaip interesų grupei, ž ala nepadaryta, tac iau de l jų neteise tų veiksmų nukente jo konkretaus kreditoriaus turtiniai interesai ir jis bankroto procese negali gauti tų savo reikalavimų patenkinimo, kurie bu tų patenkinti, jei nebu tų pries jį nukreiptų neteise tų veiksmų.



2017 m. I ketv.

Puslapis 7

1. De l įmone s restruktu rižavimo paskirties ir tikslų 2. De l santykio su ĮBĮ 3. De l restruktu rižavimo bylos is ke limo 4. De l atsisakymo is kelti restruktu rižavimo bylą 5. De l kreditorių reikalavimų tvirtinimo 6. De l ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) terminų 7. De l plano nepateikimo 8. De l plano tikslinimo 9. De l teismingumo kreipiantis į teismą de l teismo įsakymo is davimo, kai skolininkui is kelta

restruktu rižavimo byla


ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO

KLAUSIMAIS

2017 m. I ketvirtis


2017 m. I ketv.

Puslapis 8

Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir tikslų

Restruktu rižavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas is saugoti ir ple toti įmone s, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumoke ti skolas, atkurti mokumą ir is vengti bankroto. Įmone s restruktu rižavimo procesas reis kia, kad jo metu gali bu ti pakeista u kine s veiklos ru s is, modernižuojama gamyba, tobulinamas darbo organižavimas, parduodamas įmone s turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos technine s, ekonomine s bei organižacine s priemone s, skirtos įmone s mokumui atkurti, pakeic iami įmone s įsipareigojimų kreditoriams dydž iai bei vykdymo terminai Įmone s restruktu rižavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinc ioms įmone ms pasinaudoti restruktu rižavimo teikiamomis galimybe mis, tęsiant įmone s veiklą ir sudarant sąlygas is saugoti darbo vietas, apsaugoti įmone s ir jos kreditorių interesus. Įmone ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąž iningai, bendradarbiauti, sprendž iant de l įmone s restruktu rižavimo proceso inicijavimo ir s iam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

Aktualu ir tai, kad sprendž iant, ar galima restruktu rižuoti finansinių sunkumų turinc ią įmonę, svarbus vaidmuo tenka patiems įmone s kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktu rižavimo plano

įgyvendinimo metu, laikantis restruktu rižavimo plane nustatytos tvarkos, is pajamų, gautų tiek tęsiant įmone s veiklą, tiek pardavus įmone s veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktu rižavimo planui (ĮRĮ 14

straipsnio 3 dalis), o tai reis kia, kad jų požicija restruktu rižavimo bylos is ke limo stadijoje yra itin reiks minga, parodanti galimas įmone s restruktu rižavimo perspektyvas. Restruktu rižavimo proceso prade jimas, neturint didž iųjų bendrove s kreditorių paramos, bu tų is esme s formalus ir pasmerktas ž lugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017

Dėl santykio su ĮBĮ

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareis kimą ar kelis pareis kimus de l bankroto bylos is ke limo ir (arba) pareis kimą de l restruktu rižavimo bylos is ke limo tai pac iai įmonei, jie privalo bu ti nagrine jami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktu rižavimo bylos is ke limo tai pac iai įmonei klausimas, nagrine jimas kartu, taip pakeic iant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrine jant bankroto bylos is ke limo klausimą ir paais ke jus, kad įmonei keliama ir restruktu rižavimo byla, pareis kimo is kelti bankroto bylą nagrine jimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis is kelti restruktu rižavimo bylą ar atsisakyti ją is kelti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017

“Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir

plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą,

sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.”


2017 m. I ketv.

Puslapis 9

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmone s restruktu rižavimo byla is keliama, jeigu teismas nustato, kad įmone atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje is de stytas sąlygas, tai yra, ji turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybe , kad jų ture s per artimiausius 3 me nesius; ne ra nutraukusi veiklos; ne ra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne maž iau kaip pries 3 metus iki pareis kimo teismui de l tokios bylos is ke limo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmone s restruktu rižavimo bylą arba nutarties ją nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteise jimo dienos prae jo ne maž iau kaip 5 metai, ir nebuvo paž eisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktu rižavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmone s restruktu rižavimo bylą, jeigu: nagrine damas pareis kimą padaro pagrįstą is vadą, kad įmone neatitinka bent vienos is s io įstatymo 4 straipsnyje is de stytų sąlygų; buvo paž eisti s io įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; įmone yra nemoki ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos is ke limo sąlygų. Tokiu atveju teismui turi bu ti pateiktas pareis kimas de l įmone s bankroto bylos is ke limo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmone s faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmone s balansą įras yto turto verte s santykis, tac iau ypac svarbios objektyvaus turinio aplinkybe s, is kurių galima bu tų spręsti apie faktinį įmone s mokumą, nes nustac ius, kad įmone kurį laiką nesugeba bent is dalies atsiskaityti su tais pac iais kreditoriais, įmone gale tų bu ti pripaž inta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirs ijant 1/2 balansine s turto verte s (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1270-798/2016).

Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sude tį prežiumuojama, kad įmone faktis kai nedisponuoja is debitorių gautinomis sumomis, tode l debitorių skolos ture tų bu ti vertinamos ne tik dydž io, bet ir galimybių jas realiai is siies koti ir grąž inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripaž įstama, kad skolų susigrąž inimas is debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai ne ra daž nas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma

Nors 2010 m. spalio 1 d.

įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje

nebeliko formalaus reikalavimo,

kad restruktūrizavimo plano

metmenims pritartų pagrindiniai

įmonės kreditoriai, tačiau

kreditorių pozicija bylos iškėlimo

stadijoje yra itin reikšminga, nes

parodo galimas įmonės

restruktūrizavimo perspektyvas –

neturint didžiųjų bendrovės

kreditorių paramos tokio proceso

pradėjimas būtų iš esmės formalus

ir pasmerktas žlugti (Lietuvos

apeliacinio teismo 2011 m.

balandžio 11 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 2-970/2011; 2016 m.

gruodžio 1 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. e2-2116-823/2016; kt.).


2017 m. I ketv.

Puslapis 10

neįskaitoma į bendrove s turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).


Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą

ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktu rižavimo byla negali bu ti is kelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmone s restruktu rižavimo bylą, jeigu: 1) nagrine damas pareis kimą padaro pagrįstą is vadą, kad įmone neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje is de stytų sąlygų; 2) buvo paž eisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrine damas pareis kimą padaro pagrįstą is vadą, kad įmone yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reis kia, kad, spręsdamas restruktu rižavimo bylos is ke limo klausimą, teismas kompleksis kai vertina pateiktus dokumentus ir įmone s finansinę bu klę bei restruktu rižavimo plano metmenis, tac iau nustatęs, kad egžistuoja bent viena is ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi bu ti atsisakyta is kelti restruktu rižavimo bylą, teismas neprivalo nustatine ti ir įsitikinti, kad įmone neatitinka kiekvienos is mine tame straipsnyje nurodytų sąlygų. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmone s nemokumas yra vienas is pagrindų atsisakyti is kelti jos restruktu rižavimo bylą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatavo, kad ližingo bu du įgytas turtas ne ra atsakove s nuosavybe , is jo negali bu ti dengiami įsiskolinimai kreditoriams, tode l pagrįstai sprende , kad viso atsakove s turto verte maž intina ližingo objektų verte. Kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, sprendž iant de l ližingo sutarc ių pagrindu įmone s įgyto turto verte s pirmiausia atsiž velgtina į sutartinių santykių tarp ližingo bendrove s (ližingo dave jo) ir ližingo gave jo (įmone s, kuriai inicijuojama bankroto byla) specifiką. Kiekvienu konkrec iu atveju turi bu ti įvertintos ližingo sutarties sąlygos ir ližingo ru s is bei galimybe ližingo gave jui įgyti daiktą nuosavybe n arba susigrąž inti už daiktą jau sumoke tas įmokas, kad, daiktą įgijus nuosavybe n arba susigrąž inus įmokas ir taip padide jus įmone s turto masei, padide tų ir kreditorių galimybe s patenkinti savo finansinius reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-503-241/2017

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra paž yme jęs, kad sprendž iant de l pareis kimo is kelti restruktu rižavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reiks mę turi įmone s materialine s pade ties, turto ir skolų santykio, struktu ros nustatymas, taip pat pateiktų restruktu rižavimo plano metmenų is samus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmone turi realių perspektyvų se kmingai pasiekti restruktu rižavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią u kinę komercinę veiklą ir s ios veiklos perspektyvas. Restruktu rižavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę u kinę veiklą reis kia siekį is saugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai ple toja ar gali ple toti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). S is teismas taip pat yra is ais kinęs, kad teismas, spręsdamas de l restruktu rižavimo bylos is ke limo, patikrina ne vien tai, kaip restruktu rižavimo plano metmenyse nurodytos priemone s atitinka ĮRĮ įtvirtintus bendrove s mokumo, veiklos atku rimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tac iau taip pat įvertina, ar numatomos restruktu rižavimo priemone s yra realios, galinc ios bendrove s u kine s veiklos srityje ir verslo konkurencine je aplinkoje atkurti bendrove s mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumaž inti


2017 m. I ketv.

Puslapis 11

įsiskolinimus, tiek is saugoti bendrove s konkurencingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; ir kt.).

Lietuvos Auks c iausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimuose nagrine jamos kategorijos bylose ais kinant ir taikant bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojanc ias įrodine jimą, taip pat yra suformuluota nuostata, kad s ios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ČPK) taisykle s yra taikomos taip pat ir bankroto bylos is ke limo stadijai. Tode l taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena s alis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (ČPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujanc ius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (ČPK 8 straipsnis); dispožityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomis kumo principai, nurodantys, kad s alys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausanc iomis procesine mis teise mis, tac iau jomis privalo naudotis sąž iningai, nepiktnaudž iauti, dome tis nagrine jamos bylos eiga, ru pintis greitu bylos is nagrine jimu, ru pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindž iami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla bu tų is nagrine ta greitai ir teisingai (ČPK 7, 13 straipsniai). S ie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibre ž iant s alių procesines teises bei pareigas (ČPK 42, 178 straipsniai). Taigi pagal ČPK 178 straipsnį, s alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindž ia savo reikalavimus bei atsikirtimus, is skyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodine ti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-696-157/2017

Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo

Lietuvos Auks c iausiasis Teismas yra is ais kinęs, kad restruktu rižavimo bylos susijusios su vies uoju interesu. Vies asis interesas, o tuo pac iu ir teismo pareiga bu ti aktyviu, neis nyksta ir įmonei is ke lus restruktu rižavimo bylą, tode l teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, is lieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktu rižavimo bylą nagrine jantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu is pateiktų duomenų gali padaryti is vadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydž io nustatymas yra svarbus ne tik restruktu rižavimo bylos is ke limui, bet ir tolesniam restruktu rižavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik maž e ja kitų kreditorių galimybe s patenkinti savo reikalavimus, tac iau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranas umą pries kitus kreditorius, be to, nese kmingos restruktu rižavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydž io reikalavimo patenkinimą. Tode l siekiant įgyvendinti restruktu rižavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

Kasacinis teismas yra is ais kinęs, kad kreditoriaus pareiks tas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ies kinį, kuris, jei skolininkui nebu tų is kelta bankroto byla, bu tų pareis kiamas ir nagrine jamas savarankis koje civiline je byloje. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas is sprendž iamas teismo nutartimi, tac iau teismo nutartis de l kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareiks tą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad s is klausimas is sprendž iamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).


2017 m. I ketv.

Puslapis 12

Pirminį kreditoriaus pareiks tų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojanc ios įmone s administratorius, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendž ia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, u kines operacijas, apskaitos, moke jimo dokumentus, kitus esanc ius įrodymus, kuriais grindž iamas bu tent nurodyto dydž io reikalavimas į bankrutuojanc ią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). S ie kasacinio teismo is ais kinimai taikytini ir restruktu rižavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktu rižavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogis kai.

Lietuvos Auks c iausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareiks tų bankrutuojanc iai įmonei, nagrine jimas turi bu ti atliekamas s ioje byloje, nutartimi is sprendž iant de l kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydž io, o ve liau, esant pagrindui jį tikslinti, – kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Atskirų reikalavimų nagrine jimas ne bankroto byloje, nors ir tame pac iame teisme, reiks tų neracionalų procesą ir bu tų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Ta pati taisykle taikytina ir atvejais, kai siekiant is vengti kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo pareis kiamas ies kinys de l sandorio, sudaranc io kreditoriaus reikalavimų pagrindą, nuginc ijimo. Tokio ies kinio tikslas – is vengti reikalavimų patvirtinimo, ir yra viena is gynimosi nuo nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo formų. Kadangi visi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, turi bu ti sprendž iami bankroto byloje, tode l toje pac ioje byloje turi bu ti nagrine jamas ir ies kinys, kurio paskirtis – nuginc yti pareiks tą kreditoriaus reikalavimą. Atsiž velgiant į finansinių reikalavimų tvirtinimo procedu rų panas umą bankroto ir restruktu rižavimo bylų procesuose, toks ais kinimas aktualus ir sprendž iant finansinių reikalavimų tvirtinimo restruktu rižavimo byloje klausimus. Atsiž velgdama į tai, kas nurodyta, teise jų kolegija konstatuoja, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo procedu ros sustabdymas, iki kitoje atskiroje byloje bus įvertintas finansinio reikalavimo pagrindą sudaranc io sandorio teise tumas, neatitinka restruktu rižavimo proceso principų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-688-370/2017

Dėl ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) terminų

Vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį (ne trumpesnis kaip trisdes imt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdes imt penkios dienos nuo teismo nutarties is kelti restruktu rižavimo bylą įsiteise jimo dienos) perduoda restruktu rižavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindž ianc ius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmone yra už tikrinusi s ių reikalavimų įvykdymą. Restruktu rižavimo byloje administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmone s buhalterine s apskaitos dokumentais, ne ve liau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinis terminas kreditorių reikalavimams pateikti ne ra naikinamasis, kadangi įstatyme yra įtvirtinta jo atnaujinimo galimybe . Remiantis ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktu rižavimo planą prie mimo dienos priimti iki įmone s restruktu rižavimo bylos is ke limo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priež astis pripaž įsta svarbiomis.


2017 m. I ketv.

Puslapis 13

ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas (nutarties patvirtinti restruktu rižavimo planą prie mimo diena) yra naikinamasis, kuriam pasibaigus is nyksta kreditoriaus teise įstatymo nustatyta tvarka pateikti teismui tvirtinti iki įmone s restruktu rižavimo bylos atsiradusį reikalavimą. Atsakove pagrįstai paž ymi, kad naikinamasis terminas teismo negali bu ti atnaujinamas, nepriklausomai nuo s io termino praleidimo priež asc ių svarbos.

23 straipsnio 7 dalis nenustato baigtinio reikalavimų, kurie laikytini susijusiais su restruktu rižavimu, sąras o. Vertinant, ar konkretaus reikalavimo tvirtinimui taikytinos ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies, ar ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatos, be kita ko turi bu ti atsiž velgiama į s io reikalavimo atsiradimo momentą, taip pat į objektyvias kreditoriaus galimybes s į reikalavimą pareiks ti iki ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino pabaigos. Pavyždž iui, pagal teismų formuojamą praktiką, ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatos taikytinos tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, kai teismo sprendimas, priimtas atskiroje civiline je byloje, kuriuo patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, įsiteise ja sue jus ĮRĮ 23 straipsnio dalyje nustatytam naikinamajam terminui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013).

Taigi, tuo atveju, jei kreditoriaus reikalavimo teise atsirado jau po restruktu rižavimo bylos is ke limo (inter alia de l atitinkamų įsiteise jusių teismų procesinių sprendimų įtakos), s io reikalavimo tvirtinimui taikytina ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis, o ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas netaikytinas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2016

Kasacine s bei apeliacine s instancijos teismai nagrine jamos kategorijos bylose taip pat ne kartą yra nurodę, kad pirminį kreditoriaus pareiks tų reikalavimų patikrinimą atlieka restruktu rižuojamos įmone s administratorius pagal paties kreditoriaus bei įmone s pateiktus dokumentus, ir arba tokius reikalavimus teikia teismui tvirtinti, arba juos ginc ija; kad nepriklausomai nuo administratoriaus požicijos jo pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąras as nereis kia s ių reikalavimų nenuginc ijamumo, nes teismas ne ra įpareigotas tvirtinti visų be is imties jo pripaž intų reikalavimų; kad tik tokiu bu du sudaromos realios galimybe s s ioje restruktu rižavimo proceso stadijoje taikyti rungimosi principą; kad teismas, įvykdęs vies ojo intereso suponuojamą pareigą tokiose bylose bu ti aktyviu, tokį reikalavimą tvirtina tik tuomet, kai is byloje esanc ių duomenų galima is vada, jog s is pagrįstas įrodymais (pvž., sudaryti sandoriai, dokumentai, liudijantys u kines finansines operacijas, jų apskaitą, etc.), kurių nepaneigia kiti įrodymai, ar jų visuma leidž ia konstatuoti įrodymų pakankamumą; kad tuo atveju, kai įvertinami ne visi įrodymai, konstatuojamas principinių pirmiau pamine tų taisyklių paž eidimas, galintis ture ti įtakos priimant sprendimą; kad s i procedu ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civiline s bylos nagrine jimą, tode l tokią teismo nutartį perž iu rint apeliacine tvarka turi bu ti patikrinama, ar buvo atskleista bylos esme , nes

„Antstoliui persiuntus

vykdomąjį dokumentą

restruktūrizavimo bylą

nagrinėjančiam teismui,

įmonės kreditorius neturi

pakartotinai išreikšti savo

valios dėl šio vykdomojo

dokumento vykdymo,

kadangi pareiga persiųsti

vykdomąjį dokumentą

restruktūrizavimo bylą

nagrinėjančiam teismui

pagal įstatymą tenka

antstoliui. Tokiu atveju

išieškotojui nebūtina per

teismo nutartyje, kuria

iškelta restruktūrizavimo

byla, nustatytą terminą

pateikti įmonės

administratoriui kreditorinį

reikalavimą“.


2017 m. I ketv.

Puslapis 14

teismui netyrus įrodymų, neįsitikinus reikalavimo pagrįstumu, gale jo bu ti neis samiai is tirta byla (ČPK 176, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-1949-241/2015 etc.).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-430-157/2017

Teise jų kolegija paž ymi, kad tuo atveju, kai teismas prie me baigiamąjį aktą byloje, kuriuo nustate kreditoriaus prievole s dydį skolininkui ir s is aktas įsiteise jo, jis (aktas) įgyja res judicata galią ir nebegali bu ti kvestionuojamas kitose bylose. S i pamatine proceso teise s taisykle galioja ir sprendž iant klausimą de l kreditoriaus įtraukimo į kreditorių sąras ą restruktu rižavimo byloje. Restruktu rižavimo proceso ypatumai, t. y. kad restruktu rižavimo byloje vyrauja vies asis interesas ir joje restruktu rižuojamos įmone s kreditoriai is esme s sprendž ia de l restruktu rižuojamos įmone s tolesnio teisinio ir faktinio likimo pagal teismo patvirtintus reikalavimus, nelemia kitokio ais kinimo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai nurode , kad restruktu rižuojamos bendrove s kreditoriais galima tapti dviem bu dais. Pirma, restruktu rižavimo bylą nagrine jantis teismas nutartimi is sprendž ia pareiks to finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą ir, esant įstatyme nustatytam pagrindui, tvirtina reikalavimą, tuo pac iu įtraukdamas kreditorių į restruktu rižuojamos įmone s kreditorių sąras ą (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 23 straipsnis). Antra, tuo atveju, jeigu kitoje civiline je byloje yra įsiteise jęs teismo sprendimas, kuriuo is restruktu rižuojamos bendrove s priteista tam tikra suma, sustabdomas is ies kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas), o visi su is nagrine ta civiline byla susiję dokumentai perduodami restruktu rižavimo bylą nagrine janc iam teise jui. Restruktu rižavimo bylą nagrine jantis teise jas s iuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktu rižuojamos įmone s kreditorių į restruktu rižuojamos įmone s kreditorių sąras ą su kitoje is nagrine toje byloje teismo patvirtintu finansinio reikalavimo dydž iu. Restruktu rižavimo bylą nagrine jantis teismas s iuo atveju negali revižuoti kitoje byloje priimto ir įsiteise jusio procesinio sprendimo nei

„Restruktūrizuojamos bendrovės

kreditoriais galima tapti dviem

būdais.

Pirma, restruktūrizavimo bylą

nagrinėjantis teismas nutartimi

išsprendžia pareikšto finansinio

reikalavimo pagrįstumo klausimą

<....> įtraukdamas kreditorių į

restruktūrizuojamos įmonės

kreditorių sąrašą.

Antra, tuo atveju, jeigu kitoje

civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo

sprendimas, kuriuo iš

restruktūrizuojamos bendrovės

priteista tam tikra suma,

sustabdomas išieškojimas pagal

vykdomuosius dokumentus, jeigu

teismo sprendimas yra vykdomas (ĮRĮ


2017 m. I ketv.

Puslapis 15

de l skolos fakto, nei de l skolos dydž io bei su tuo susijusių kitų sumų (palu kanų, delspinigių ir pan.) priteisimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1768/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu kitoje civiline je byloje yra įsiteise jęs teismo sprendimas, ne ra aktualus įstatyme nustatytas laikotarpis, per kurį kreditoriai turi teisę pareiks ti savo reikalavimus, atsiradusius iki restruktu rižavimo bylos is ke limo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas). S is terminas aktualus tik tiems restruktu rižuojamos bendrove s kreditoriams, kurie iki restruktu rižavimo bylos is ke limo teisminio proceso tvarka nebuvo pareis kę reikalavimų (ies kinių) tokiai bendrovei (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-555-381/2016).


Dėl plano nepateikimo

Restruktu rižavimo plano nustatytais terminais nepateikimas yra savarankis kas pagrindas nutraukti įmone s restruktu rižavimo bylą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S ios teise s normos is esme s yra imperatyvios ir jose nustatyti terminai yra naikinamieji, kuriems pasibaigus baigiasi tam tikra teise ar pareiga. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, spręsdamas de l restruktu rižavimo bylos nutraukimo pagrįstumo mine tu pagrindu, turi įvertinti realias restruktu rižavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti galimybes (ž r. pvž., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį civiline je byloje Nr. e2-169-798/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Restruktu rižavimo proceso, kaip įmone s veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pac ios įmone s dalyvių ir kreditorių susitarimo bu tinybę, s is susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedu ras, inter alia svarstant ir tvirtinant restruktu rižavimo planą. Tam, kad vyktų restruktu rižavimo procesas, restruktu rižavimo planui turi pritarti įmone s kreditoriai. Tai reglamentuota IRĮ 14 straipsnio 3 dalyje – kreditorių susirinkimas pritaria restruktu rižavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine is rais ka sudaro ne maž iau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertine s is rais kos. Įmone s ir jos kreditorių santykiai restruktu rižavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievole s s alių, valią, yra grindž iami dispožityviuoju reguliavimo metodu, kurio esme yra apsaugoti abiejų prievole s s alių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą de l skolininko prievolių jo atž vilgiu tinkamo įvykdymo. Tode l nepasiekus susitarimo de l tolimesne s restruktu rižavimo proceso eigos, restruktu rižuojamos įmone s valdymo organui, atsakingam už restruktu rižavimo plano rengimą, neįtikinus įmone s kreditorių įmone s verslo plano pagrįstumu ir perspektyvumu, ne ra pagrindo juridinio asmens teisei restruktu rižuotis teikti pirmenybę, tokiu bu du varž ant kreditorių interesus ir lu kesc ius.

Nustatytais terminais restruktu rižavimo plano nepateikus teismui de l to, kad nepasiektas įmone s dalyvių ir kreditorių susitarimas, teismas turi nutraukti įmone s restruktu rižavimo bylą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-693-241/2017


2017 m. I ketv.

Puslapis 16

Dėl plano tikslinimo

Lietuvos Auks c iausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą yra is ais kinę, kad atsiž velgiant į įmonių restruktu rižavimo proceso ypatumus aplinkybių pasikeitimas (kreditorių bei jų reikalavimų pasikeitimai) jau restruktu rižavimo proceso metu privalo bu ti įforminamas atitinkamai tikslinant planą (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-466-186/2015 etc.).

Tuo pat metu apeliacinis teismas pabre ž ia, kad savo ruož tu yra negalima situacija, kai restruktu rižavimo byloje is esme s pasikeitus faktine ms bei teisine ms aplinkybe ms ne ra sprendž iamas klausimas de l restruktu rižavimo

proceso eigos pakeitimo – plano patikslinimo ar tokios bylos nutraukimo, nes, kaip ž inoma, restruktu rižuojamas u kio subjektas yra geresne je konkurencine je pade tyje ir kt. Pagal ĮBĮ 15, 21, 22 straipsnius tiesiogine pareiga inicijuoti bu tinų veiksmų atlikimą – procesinių sprendimų prie mimą, bei atsakomybe už ž alą, atsiradusią įmonei ar kreditoriams de l tokių pareigų nevykdymo tenka restruktu rižavimo administratoriui.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-162-157/2017

Dėl teismingumo kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai skolininkui iškelta

restruktūrizavimo byla

Nagrine jamu atveju is kilo klausimas, kuris teismas – apylinke s ar apygardos – ture tų kaip pirmosios instancijos teismas nagrine ti ies kovo pareis kimą de l teismo įsakymo is davimo, kai skolininkei is kelta restruktu rižavimo byla.

Paž yme tina, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktu rižavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 23 straipsnis bei 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas reglamentuoja kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki įmone s restruktu rižavimo bylos is ke limo, pareis kimo ir tvirtinimo tvarką, tac iau ĮRĮ nenustato ginc ų de l prievolių, atsiradusių jau įmone s restruktu rižavimo metu nagrine jimo tvarkos, be kita ko ir tokių ginc ų teismingumo klausimo. Taigi, s iuo atveju sprendž iant teismingumo klausimą, ne ra pakankamo įmonių restruktu rižavimo proceso specifikos nulemto teisinio pagrindo taikyti specialiąsias teise s normas – ĮRĮ. Savo ruož tu, kaip teisingai pastebe jo Kauno apygardos teismas, ČPK 431 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bylas pagal pareis kimus de l teismo įsakymo is davimo nagrine ja bu tent apylinke s teismai, o ČPK 27 straipsnio 4 punktas, įtvirtinantis, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrine ja civilines bylas de l bankroto ir restruktu rižavimo, nenumato, kad apygardos teismai be kita ko nagrine ja ir civilines bylas, kuriose turtinio pobu dž io reikalavimai, atsiradę įmone s restruktu rižavimo metu, reis kiami restruktu rižuojamai bendrovei.


“Aplinkybių pasikeitimas (kreditorių bei jų reikalavimų

pasikeitimai) jau restruktūrizavimo proceso metu privalo būti

įforminamas atitinkamai tikslinant planą (ĮRĮ 12 straipsnio 1

dalies 3 punktas)”


2017 m. I ketv.

Puslapis 17

1. De l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo

2. De l fižinio asmens pakartotino bankroto bylos is ke limo sąlygų 3. De l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo supaprastinta tvarka 4. De l bankrutuojanc io fižinio asmens motyvų, planų ir veiksmų planuojant atkurti savo mokumą

5. De l bankrutuojanc io fižinio asmens nesąž iningumą apibre ž ianc ių sąlygų taikymo (nustatymo)

bankroto bylos is ke limo stadijoje

6. De l bankroto administratoriaus skyrimo 7. De l bankroto administratoriaus atstatydinimo 8. De l bankroto administravimo is laidų sąmatos 9. De l kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo 10. De l kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos 11. De l mokumo atku rimo plano patikslinimo, patvirtinimo 12. De l fižinio asmens bankroto bylos nutraukimo nepateikus teismui tvirtinti plano nustatytais

terminais 13. De l mokumo atku rimo plano vykdymo termino 14. De l sumos, reikalingos fižinio asmens bu tiniesiems poreikiams tenkinti, dydž io 15. De l skolos pripaž inimo po bankroto bylos is ke limo 16. De l skolininke s turto dalies bendrame turte nustatymo 17. De l turto pardavimo tvarkos 18. De l teismingumo


FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO

KLAUSIMAIS

2017 m. I ketvirtis


2017 m. I ketv.

Puslapis 18

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, s io įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąž iningų fižinio asmens mokumą už tikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą s io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). S iuo įstatymu sudaromos sąlygos fižiniams asmenims, kurių finansine bu kle labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus s iam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis bu ti atleistiems nuo tolesnio skolų moke jimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir už tikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (ž r., pvž., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį is kelti fižinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fižinis asmuo yra nemokus ir ne ra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fižinio asmens nemokumo sąvoka: tai fižinio asmens bu kle , kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių moke jimo terminai sue ję ir kurių suma virs ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybe s patvirtintas MMA.

Lietuvos Auks c iausiasis Teismas, pasisakydamas de l FABĮ 2 straipsnio 2 dalies ais kinimo ir taikymo, nurode , kad, sprendž iant de l fižinio asmens nemokumo, turi bu ti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi virs yti 25 MMA, s ių skolų moke jimo terminai turi bu ti pasibaigę ir asmuo faktis kai (objektyviai) neturi ture ti galimybe s s ias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tac iau gaunamos pajamos leidž ia per protingą laikotarpį s iuos įsipareigojimus įvykdyti, reis kia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma virs ija jo turimo turto vertę, nereis kia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo paje gus vykdyti savo įsipareigojimus, bu tina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (me nesį) moke tiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, le s as, bu tinas pragyvenimui (ž r., pvž., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra is ais kinęs, kad teismas, spręsdamas de l fižinio asmens nemokumo, kaip vienos is bu tinųjų fižinio asmens bankroto bylos is ke limo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių moke jimo terminai sue ję, suma virs ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybe s s ias skolas padengti nei s iuo metu, nei tokios galimybe s neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Byloje pirmosios ir apeliacine s instancijos teismai nekonstatavo pareis ke jos nemokumo. Vertinant teismų is vados apie pareis ke jos mokumą pagrįstumą atsiž velgtina į Lietuvos Auks c iausiojo Teismo is ais kinimą, kad teismas, spręsdamas, ar fižinis asmuo yra paje gus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita

“Reikalavimo teisės yra realus turtas, įtrauktinas į

pareiškėjo, inicijuojančio bankroto bylos iškėlimą, turto

masę, sprendžiant dėl pareiškėjo turimo turto ir

įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teisės įgyvendinimo

galimybių sumažinant ar visiškai padengiant

įsiskolinimus.“


2017 m. I ketv.

Puslapis 19

ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą atsiž velgdamas į tokio asmens turimą turtą ir jo gaunamas pajamas. Tai reis kia, kad sprendime turi bu ti nurodyta, kokią konkrec iai dalį pajamų reguliariai (pvž., per metus, me nesį, savaitę) gale damas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo gale tų padengti visus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Taigi teismas, spręsdamas de l fižinio asmens nemokumo, kaip vienos is bu tinųjų fižinio asmens bankroto bylos is ke limo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių moke jimo terminai sue ję, suma virs ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybe s s ias skolas padengti nei s iuo metu, nei tokios galimybe s neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį.

Kreditoriaus reikalavimo teise , kaip prievoline subjektine teise , yra savarankis kas civilinių teisinių santykių objektas (ČK 1.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Auks c iausiojo Teismo praktikoje pripaž įstama, kad reikalavimo teise s, kaip turto objektas, gali bu ti perleidž iamos, jas parduodant, paveldint ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014).

Reikalavimo teise s yra realus turtas, įtrauktinas į pareis ke jo, inicijuojanc io bankroto bylos is ke limą, turto masę, sprendž iant de l pareis ke jo turimo turto ir įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teise s įgyvendinimo galimybių sumaž inant ar visis kai padengiant įsiskolinimus.

Mine ta, kad įsiteise jusios teismo nutarties pagrindu įgijusi reikalavimo teisę pareis ke ja jos neįgyvendino ir nesieke įgyvendinti, ne ra duomenų apie tai, kad ji bu tų atlikusi kokius nors veiksmus reikalavimo teisei įgyvendinti, nesikreipe į antstolį de l is ies kojimo prade jimo.

Atsiž velgiant į pareis ke jos turimą reikalavimo teisę, virs ijanc ią jos skolinius įsipareigojimus, į tai, kad reikalavimo teise s pareis ke ja neprade jo įgyvendinti, o sąlygos ją įgyvendinti ne ra paneigtos, ne ra pagrindo daryti is vadą, kad pareis ke ja negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, tode l nekonstatuotinas jos nemokumas FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Pareis ke jos nemokumo nebuvimas yra teisinis pagrindas atsisakyti is kelti jai bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).


Kasacinio teismo praktikoje is ais kinta, kad aplinkybe s, ar asmuo tapo nemokus de l nesąž iningų veiksmų

(neveikimo), kiekvienu konkrec iu atveju pirmiausia vertintinos atsiž velgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąž iningo fižinio asmens mokumą. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla gale tų bu ti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus de l is skirtinių, nuo jo valios nepriklausanc ių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausanc io

darbo netekimo ir pan.); kad de l savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatis kai laikomas

„Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo

vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu

ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama

jo nesąžiningų veiksmų.“

http://www.infolex.lt/ta/156085



2017 m. I ketv.

Puslapis 20

nesąž iningu. Neatidus fižinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bu ti laikomas sąž iningu ir jam gali bu ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąž iningų veiksmų. Nesąž iningu asmuo pripaž intinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidž ia daryti is vadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tike damasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuras yti, ar kitais bu dais elge si nepakankamai ru pestingai, konkrec iomis aplinkybe mis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąž iningumas gali bu ti konstatuotas tiek de l konkrec ių asmens veiksmų (prievolių prisie mimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę pade tį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek de l jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir de l to asmuo tampa nemokus. Be to, privalo bu ti konstatuojamas asmens nesąž iningo elgesio ir jo nemokumo priež astinis rys ys – nesąž iningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reis kia, kad tiesiogine s ar netiesiogine s įtakos mokumui neture ję sandoriai arba kitoks pareis ke jo elgesys neturi už kirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinio teismo praktikoje is ais kinta, kad sprendž iant, ar konkrec iu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareis ke jo nesąž iningumą, bu tina nustatyti, ar pareis ke jas pasiskolintas le s as naudojo bu tiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareis ke jas savo veiksmais (neveikimu) priside jo prie s ių poreikių atsiradimo ar padide jimo, ar s ių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais bu dais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar s iems poreikiams patenkinti pasiskolintos le s os buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų e me si pareis ke jas, siekdamas is vengti skolinimosi. Be to, bu tina nustatyti, kokią reiks mę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai ture jo bendrai pareis ke jų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Be to FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ribose, teismui neprivalu atlikti is samaus tyrimo de l fižinio asmens sąž iningumo. Is ke lus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareis ke jų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 me nesių laikotarpį iki bankroto bylos is ke limo ir pareiks ti ies kinius de l sandorių, gale jusių ture ti įtakos tam, kad fižinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripaž inimo negaliojanc iais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu bu du gale s bu ti patikrintos kreditorių abejone s de l pareis ke jų nesąž iningumo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-737-638/2017

Kasacine s instancijos teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teise s normos ais kinimas, pagal kurį sąž iningumo aspektu bu tų vertinamas pareis ke jų elgesys bu tent per paskutinius 3 metus iki pareis kimo is kelti bankroto bylą prie mimo, ture jęs įtakos jų nemokumui. Toks ais kinimas atitiktų ir sisteminius s ios teise s normos rys ius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Auks c iausiojo Teismo Čivilinių bylų skyriaus teise jų kolegijos 2014 m. gruodž io 19 d. nutartis civiline je byloje Nr. 3K-3-561/2014).

http://www.infolex.lt/tp/931357











2017 m. I ketv.

Puslapis 21

Kasacine s instancijos teismas yra paž yme jęs, kad nesąž iningu pareis ke jas pripaž intinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo is vadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tike damasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuras yti, ar kitais bu dais elge si itin neru pestingai, konkrec iomis aplinkybe mis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąž iningumas gali bu ti konstatuotas tiek de l konkrec ių asmens veiksmų (prievolių prisie mimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę pade tį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek de l jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir de l to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesie me priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemis kai ais kinant įstatymą, pripaž intinas nesąž iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo pade tį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismui sprendž iant de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo, pareis ke jo sąž iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis de l bankroto bylos is ke limo, sąž iningai pateike visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąž iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Paž yme tina, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje is vardinti dokumentai, kurie turi bu ti pateikti prie pareis kimo is kelti bankroto bylą: pranes imų kreditoriams kopijos, gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, turimo viso turto sąras as (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esanc ios le s os, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma virs ija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir nurodoma jo verte ; duomenys apie fižinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo už tikrinimo bu dus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąras as; skolininkų sąras as; informacija apie fižiniam asmeniui is keltas bylas; is laikomų asmenų sąras as; bu tiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos le s os. Kasacinio teismo praktikoje yra is ais kinta, jog sprendž iant fižinio asmens bankroto bylos is ke limo klausimą is asmens neturi bu ti reikalaujama perteklinių arba akivaiždž ių įrodymų, patvirtinanc ių ar paneigianc ių jo turto, pajamų egžistavimą. Taigi bankroto bylos is ke limo stadijoje pareis ke jui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tac iau s ios informacijos teisingumas gali bu ti vertinamas bankroto bylos is ke limo stadijoje, taip pat jau is ke lus bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-659-864/2017

Dėl fizinio asmens pakartotino bankroto bylos iškėlimo sąlygų

Pagal FABĮ 1 straipsnio 4 dalį fižinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fižinis asmuo, kas reis kia, jog tik nuo paties ketinanc io bankrutuoti fižinio asmens sąž iningų veiksmų priklauso, kokius ir kokia apimtimi FABĮ 4 str. 4 d. nurodytus duomenis jis pateiks teismui. Taigi, pareiga pateikti aktualius duomenis, pagrįstus įrodymais, tame tarpe jų dalį is anksc iau nagrine tos bylos, tenka pareis ke jams, juolab, įstatymas nedraudž ia bylos dalyviams susipaž inti ir pasidaryti dokumentų kopijas is nagrine toje byloje (ČPK 42 str.).

„Įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2

punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį

sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys

būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti

bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.“








2017 m. I ketv.

Puslapis 22

Apeliacine s instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog pakartotinai kreipiantis į teismą de l bankroto bylos is ke limo, jiems nebuvo pareigos apie tai pranes ti kreditoriams, be to, nebu tina nurodyti visų kreditorių, kadangi apie pareis kimo prie mimą yra skelbiama vies ai. Fižinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad fižinių asmenų bankroto bylos is keliamos ir nagrine jamos ČPK nustatyta ginc o teisenos tvarka, is skyrus s io įstatymo nustatytas is imtis. FABĮ 4 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, jog ketindamas pateikti pareis kimą is kelti bankroto bylą, fižinis asmuo, kurio bu kle atitinka s io įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne ve liau kaip pries me nesį iki pareis kimo is kelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai ras tu pranes a visiems kreditoriams. FABĮ 4 str. 4 d. 5 p. taip pat nurodyta, jog prie pareis kimo is kelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąras as, kuriame nurodomi kreditorių duomenys ir jų reikalavimai bei jų įvykdymo terminai. Taigi įstatyme ais kiai nurodoma, jog apie ketinimą kreiptis į teismą de l bankroto bylos is ke limo visiems kreditoriams turi bu ti pranes ta ras tu, atitinkamai pareis kime turi bu ti nurodomi visi kreditoriai. FABĮ jokių is imc ių, jog kreipiantis pakartotinai į teismą de l bankroto bylos is ke limo, nebu tina informuoti ir pareis kime nurodyti visų kreditorių, nenumato, kaip ir nenumato pareis kimo de l bankroto bylos is ke limo įteikimo kreditoriams vies o paskelbimo bu du. Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, jog FABĮ 4 str. 2 d. nuostata de l kreditorių informavimo yra imperatyvi. Tode l pareis ke jams argumentuojant, jog apie ketinimą kreiptis į teismą de l bankroto bylos is ke limo yra pranes ta tik is nagrine toje byloje, pirmosios instancijos teismas is viso ture jo teisę atsisakyti priimti pareis kimą, kaip pareiks tą, nesilaikant privalomos neteismine s ginc o sprendimo tvarkos (ČPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, kad jei pareis kimo is kelti fižinio asmens bankroto bylą stadijoje, visų įmanomų kreditorių nenurodydamas ir ne ra esminis pareis kimo tru kumas, kadangi kreditoriai gali bu ti patikslinti ve liau, tai ve lesnis jų nenurodydamas, deklaratyviai argumentuojant, jog kiti kreditoriai ne ra ž inomi, paprastai sukelia tam tikras teisines pasekmes.


Nurodytas 3 metų termino pradž ia skaic iuojama nuo nesąž iningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripaž inti nesąž iningais, įsiteise jimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, kad pagal FABĮ nuostatos nenumato draudimo pakartotinai kreiptis į teismą de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo pasikeitus faktine ms aplinkybe ms. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad 3 metų termino pradž ia skaic iuojama nuo nesąž iningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripaž inti nesąž iningais, įsiteise jimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Be to tai, kad pareis ke jui vieną kartą jau buvo atsisakyta kelti fižinio asmens bankroto bylą, neuž kerta kelio pareis ke jui pakartotinai kreiptis į teismą kreiptis de l bankroto bylos is ke limo pasikeitus faktine ms situacijoms. Draudimo kreiptis pakarotinai de l bankroto bylos is ke limo nenumato ir LR FABĮ.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-111-163/2017


2017 m. I ketv.

Puslapis 23

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka

Pagal FABĮ 9 straipsnio 1 dalį fižinio asmens bankroto byla gali bu ti is keliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal s io įstatymo nuostatas parengiamas iki pareis kimo is kelti fižinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos. Mine to straipsnio 2 dalis numato, kad taikant supaprastintą bankroto bylos is ke limo tvarką, fižinis asmuo kartu su pareis kimu teismui is kelti bankroto bylą pateikia: 1) s io įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis; 2) plano projektą; 3) dokumentus, įrodanc ius, kad plano projektui pritare kreditoriai, kurių reikalavimų suma pagal fižinio asmens duomenis vertine is rais ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertine s is rais kos, arba dokumentus, įrodanc ius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. Taigi, kai asmuo pateikia pras ymą is kelti bankroto bylą supaprastinta tvarka, teismas vertina, ar yra pagrindas is kelti fižinio asmens bankroto bylą pareis ke jui ir ar pareis ke jo parengtas mokumo atku rimo planas

atitinka FABĮ nuostatas bei nepaž eidž ia skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Pareis ke jas mano, kad teismas neteise tai mokumo atku rimo planą įvertino remdamasis tik vieno is kreditorių pastabomis, nors ture jo galimybę įpareigoti dalyvaujanc ius byloje asmenis pateikti visą reikalingą informaciją.

Apeliacine s instancijos teismas nesutinka su s iuo pareis ke jo argumentu. Visų pirma, paž yme tina, jog reiks damas reikalavimą is kelti bankroto bylą supaprastinta tvarka bu tent pareis ke jas yra saistomas pareigos pateikti dokumentus, įrodanc ius, kad plano projektui pritare kreditoriai, kurių reikalavimų suma pagal fižinio asmens duomenis vertine is rais ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertine s is rais kos, arba dokumentus, įrodanc ius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. Kadangi pareis ke jas tokių duomenų nepateike , teismas nustate terminą s iam tru kumui pas alinti. Pareis ke jas paais kino, jog informavo kreditorius, tac iau negali jų priversti pateikti savo nuomones, taip pat paž yme jo, jog, jo nuomone, tai netrukdo nagrine ti pareis kimo. Paž yme tina, jog pagal FABĮ 8 straipsnio 3dalies nuostatas kreditorių susirinkime de l pritarimo plano projektui balsuojama grupe se. Vieną grupę sudaro įkaito ture tojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas de l pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupe je plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine is rais ka sudaro daugiau kaip pusę s ios grupe s kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai de l pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupe je pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Kadangi s iuo atveju pareis ke jas turi du kreditorius, is kurių AB SEB bankas yra hipotekos kreditorius (taigi turi balsuoti atskiroje grupe je), o likusi kitos grupe s kreditore UAB „Bu sto paskolų draudimas“ planui nepritare , tai is esme s tokioje situacijoje laikytina, jog pareis ke jo planui kreditoriai nepritare . Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai įvertino planą pagal vieno is kreditorių pastabas. Paž yme tina, jog teismas, laikydamasis visų įstatymo nuostatų ir imdamasis pakankamų priemonių, prie me ir is nagrine jo pareis ke jo pareis kimą: s iuo atveju teismas nesaistomas pareigos priversti kreditorių is reiks ti savo požiciją.

Teismas taip pat atmeta pareis ke jo argumentą, jog teismas ture jo nustatyti terminą patikslinti planą. Įstatymo straipsnis, reglamentuojantis bankroto bylos is ke limą supaprastinta tvarka, nenumato plano tikslinimo procedu ros. Apeliacine s instancijos teismo nuomone, teismo įpareigojimas tikslinti planą neatitiktų supaprastinto bankroto proceso esme s: teismas s iuo atveju gali tik įvertinti kreditorių

“Įstatymo straipsnis, reglamentuojantis bankroto bylos

iškėlimą supaprastinta tvarka, nenumato plano tikslinimo

procedūros. “




2017 m. I ketv.

Puslapis 24

nepritarimo planui priež astis ir patvirtinti planą, taip pat is keldamas bankroto bylą, arba nustatęs, kad pateiktas planas neatitinka įstatymo reikalavimų, atsisakyti kelti bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-262-459/2017

Dėl bankrutuojančio fizinio asmens motyvų, planų ir veiksmų planuojant atkurti savo mokumą

Paž yme tina, kad FABĮ įstatyme ne ra numatyta pareis ke jo pareiga jau bankroto bylos is ke limo metu pateikti teismui duomenis apie tai, kokiomis priemone mis ir kaip jis ketina atkurti savo mokumą. Kaip jau mine ta, fižinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų – už tikrinti fižinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąž iningam fižiniam asmeniui atkurti savo mokumą. Tuo tikslu, is ke lus fižiniams asmeniui bankroto byla, yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausanc io turto pardavimas bei le s ų paskirstymas, tac iau taip pat turi bu ti numatomos ir priemone s, skirtos fižinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos, FABĮ 7 straipsnis). Bu tent mine tame plane konkretižuojamos fižinio asmens mokumo atku rimo priemone s, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemone s turi bu ti realios, galinc ios pade ti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu už tikrinanc ios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius bu tinus poreikius.

Atkreiptinas de mesys ir į tai, kad fižinio asmens mokumo atku rimas galimas įvairiais bu dais – is de stant skolų moke jimą, atleidž iant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. Ar konkrec ios fižinio asmens mokumo atku rimo priemone s yra proporcingos, turi bu ti vertinama atsiž velgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amž ių, sveikatos bu klę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Tuo atveju, jei fižinis asmuo de l objektyvių priež asc ių negali ir ateityje negale s atsiskaityti su kreditoriais, visis kas s io asmens atleidimas nuo skolų bu tų suderinamas su FABĮ tikslais, ir pries ingai, asmens, kuris gali patenkinti kreditorių reikalavimus, skolų nuras ymas, jei tam nepritaria s io asmens kreditoriai, neuž tikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-443-823/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2911-866/2015). Apeliacine s instancijos teismas taip pat paž ymi, jog de l skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros yra sprendž iama tik tvirtinant mokumo atku rimo planą, t. y. jau is ke lus fižinio asmens bankroto bylą. Tuo tarpu, vien ta aplinkybe , kad pareis ke jui yra is kelta bankroto byla, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareis ke jas yra atleidž iamas nuo visų turimų skolinių įsipareigojimų, ir, kad jam nebekyla pareiga de ti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi įvykdyti jo turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.


Dėl bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą apibrėžiančių sąlygų taikymo (nustatymo) bankroto bylos iškėlimo stadijoje

Lietuvos Auks c iausiasis Teismas formuodamas teise s ais kinimo ir taikymo praktiką ir paž yme jęs, kad teismas atsisako is kelti nesąž iningo fižinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus de l ČK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, paž eidž ianc ių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivale jo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie ČK nustatyta tvarka laikomi nesąž iningais. Teismui sprendž iant de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo, pareis ke jų sąž iningumas vertintinas









2017 m. I ketv.

Puslapis 25

dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis de l bankroto bylos is ke limo, sąž iningai pateike visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąž iningai. Nagrine jamoje byloje teismai nekonstatavo, kad apeliantai, su pareis kimu is kelti bankroto bylą pateikdama informaciją, buvo nesąž ininga, tode l teismas vertina ir is samiau pasisako de l apeliantų sąž iningumo jiems tampant nemokiais.

Paž yme tina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrec ių nesąž iningumo atvejų sąras as, nepateikiama nesąž iningumo apibre ž tis, taip pat nenurodomi nesąž iningumo nustatymo kriterijai. De l to aplinkybe s, ar asmuo tapo nemokus de l nesąž iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrec iu atveju pirmiausia vertintinos atsiž velgiant į FABĮ tikslus, nurodyti nutarties 9 punkte.

Pabre ž tina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatytas reikalavimas teismui įvertinant pareis ke jų veiksmus (neveikimą) sąž iningumo aspektu per pastaruosius trejus metus iki pareis kimo is kelti bankroto bylą prie mimo teisme, neuž kerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareis ke jų veiksmus (ž r., pvž., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Taigi spręsdamas klausimą de l pareis ke jų sąž iningumo, teismas gali atsiž velgti ir į pareis ke jų elgesį per ilgesnį laiko tarpą nei pastarieji treji metai iki kreipimosi į teismą de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo.

Atsiž velgiant į tai, kad bylose de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo ne ra numatyta is imc ių is bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tode l faktą galima pripaž inti įrodytu, jeigu byloje esanc ių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ČPK 185 straipsnį reis kia, kad bet kokios ginc ui is spręsti reiks mingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami s alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o is vada de l konkrec ios faktine s aplinkybe s egžistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindž iamą visapusis ku ir objektyviu visų reiks mingų bylos aplinkybių is nagrine jimu, taigi įrodymai gali bu ti pripaž inti ne tik ras ytiniai s alių pateikti dokumentai bei ir aplinkybe s nurodytos teismo pose dyje. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reiks mę, bet ir įrodymų visetą, ir tik is jų visumos daryti is vadas apie tam tikrų įrodine jimo dalyku konkrec ioje byloje esanc ių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, kad teismo pose dž io metu pareis ke jo teiginiai apie neoficialų darbą už sienyje sudare pagrindą teismui abejoti pareis ke jo sąž iningumu. Siekiant pas alinti kilusias abejones de l pareis ke jo sąž iningumo, teismas papras e pateikti papildomus duomenis, tac iau pareis ke jas nurode , kad tokių duomenų jis negali pateikti teismui, nes jokių dokumentų ne ra. Tode l apeliacine s instancijos teismas pripaž įsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pareis ke jo teiginius apie neoficialų darbą už sienyje įvertinęs konstatavo, jog pareis ke jas dirbo nelegaliai. Nesudarius darbo sutarties bei kompetentingoms tos valstybe s institucijoms nepranes us apie įdarbinimo faktą toks darbuotojas vies osios teise s prasme laikomas nelegaliu darbuotoju, negali naudotis darbuotojams skirtomis socialine mis garantijomis, be to, neturint duomenų apie asmens pajamas, ne ra galimybe s įvertinti realios asmens finansine s pade ties.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-212-440/2017

Čiviline teise įtvirtina sąž iningumo prežumpciją. ČK 6.67 str. yra nustatyta is imtis s io principo ir tokiu bu du yra palengvinama kreditoriaus pade tis, siekiant įrodyti skolininko nesąž iningumą. ČK 6.67 str. is vardintais atvejais sandorio s alių nesąž iningumas yra prežiumuojamas, t. y. pripaž įstama, jog esant














2017 m. I ketv.

Puslapis 26

s iame straipsnyje is vardintoms aplinkybe ms, sandorio s alys ž inojo ir ture jo ž inoti, jog sandoris paž eidž ia kreditorių interesus. Mine tame straipsnyje is vardintų aplinkybių sąras as yra baigtinis ir plec iamai neais kintinas. Visais kitais atvejais, kurie ne ra numatyti ČK 6.67 str., galioja sąž iningumo prežumpcija, tode l kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio s alis buvo nesąž iningi. Nagrine jamu atveju ČK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje ne ra nustatyta, tode l prežiumuoti pareis ke jų nesąž iningumo s iuo pagrindu negalima. Tac iau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali bu ti pripaž intinas nesąž iningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Čivilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąž iningais.

ČK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąž iningumo principų taikymą. Mine to straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąž iningumo reikalavimus. Sąž iningumo principas teise je reis kia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privale jo ką nors daryti, nedaryti ar ž inoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrec ios situacijos galimybių ir gebe jimų įvertinimu, t. y. ar asmuo gale jo ž inoti, kaž ką daryti ar nedaryti. Jei asmuo gale jo ž inoti apie jam priklausanc ias pareigas, bet to nedare , toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąž iningas. Tokiu bu du vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus.

Teismas atkreipia de mesį, kad pareis kimo de l bankroto bylos fižiniam asmeniui prie mimo klausimas neturi bu ti sprendž iamas pernelyg formaliai, taip pat neturi bu ti reikalaujama perteklinių arba akivaiždž ių įrodymų. Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, kad ple todamas teismo praktiką, kasacinis teismas is ais kino, jog FABĮ ne ra nustatyta, kad de l savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatis kai laikomas nesąž iningu. Neatidus fižinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bu ti laikomas sąž iningu ir jam gali bu ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąž iningų veiksmų. Nesąž iningu pareis ke jas pripaž intinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo is vadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tike damasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuras yti, ar kitais bu dais elge si itin neru pestingai, konkrec iomis aplinkybe mis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąž iningumas gali bu ti konstatuotas tiek de l konkrec ių asmens veiksmų (prievolių prisie mimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę pade tį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek de l jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir de l to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje nenustatyta, kad pareis ke jai, pasiras ydami laidavimo sutartis, jų pasiras ymo metu neture jo realios

Paž yme tina, kad teismas fižinio asmens bankroto bylos is ke limo stadijoje neturi vertinti kokiomis proporcijomis ateityje bus dengiami kreditorių reikalavimai is pareis ke jų turto ar pajamų, nes s i aplinkybe vertinama po bankroto bylos is ke limo, plano tvirtinimo metu. Akivaiždu, kad teismas nesutikdamas su pasiu lytu planu gali ir nutraukti fižinio asmens bankroto bylą, tac iau plano įgyvendinimo klausimas ne ra is esme s sprendž iamas fižinio asmens bankroto is ke limo stadijoje. Kaip mine ta, viena esminių sąlygų fižiniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra pajamų gavimas, gebe jimas atsiskaityti su kreditoriais, tode l visos prielaidos turi bu ti įvertintos fižinio asmens bankroto bylos is ke limo metu.














2017 m. I ketv.

Puslapis 27

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-361-357/2017

Apeliacine s instancijos teismas nenagrine damas pareis ke jos (ne)sąž iningumo tik pabre ž ia, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatytas reikalavimas teismui įvertinant pareis ke jo veiksmus (neveikimą) sąž iningumo aspektu per pastaruosius 3 metus iki pareis kimo is kelti bankroto bylą prie mimo teisme, neuž kerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareis ke jų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Taigi, spręsdamas klausimą de l pareis ke jos sąž iningumo, teismas gali atsiž velgti ir į pareis ke jos elgesį per ilgesnį laiko tarpą nei pastarieji 3 metai iki kreipimosi į teismą de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo.

Pastebe tina ir tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradž ia skaic iuojama nuo nesąž iningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripaž inti nesąž iningais, įsiteise jimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-341-440/2017

Dėl bankroto administratoriaus skyrimo

Pagal FABĮ 11 str. 1 d. bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatu rą turi teisę pasiu lyti fižinis asmuo ir (ar) kreditorius (2 d.). Bankroto administratoriumi negali bu ti paskirti: fižinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; fižinio asmens artimieji giminaic iai, kaip jie apibre ž ti ČK 3.135straipsnyje; asmenys, susiję su fižiniu asmeniu svainyste s santykiais, kaip jie apibre ž ti ČK 3.136 straipsnyje; fižinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; asmuo, susijęs su fižiniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 me nesius iki fižinio asmens bankroto bylos is ke limo (3 d.). Bankroto administratorius negali bu ti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi (5 d.). FABĮ 13 str. 7 d. numato, jog bankroto administratorius, siekdamas atlikti fižinio asmens bankroto procedu ras, privalo teismui ir s io įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybe s įgaliotai institucijai pateikti bankroto administratoriaus

„Teismas, skirdamas fizinio asmens bankroto

administratorių, turėtų atsižvelgti į:

pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto

administratoriaus požymiais (bankroto

administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo;

bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų

skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo

metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat

įmonių skaičius ir pan.);

antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia

administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto

byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.);

trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto

administratoriaus santykį su siūlomu administruoti

fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus

teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki

fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla,

gyvenamosios vietos teismo, bankroto

administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį,

daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių)

pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo

administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto

procedūras ir pan.).“
















2017 m. I ketv.

Puslapis 28

profesine s civiline s atsakomybe s privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Kasacinis teismas yra is ais kinęs, kad teismas, skirdamas fižinio asmens bankroto administratorių, ture tų atsiž velgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus pož ymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fižinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaic ius, bankroto administratoriaus patirtis, s iuo metu administruojamų fižinių asmenų, taip pat įmonių skaic ius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaic ių ir pan.); trec ia, kriterijus, atskleidž ianc ius bankroto administratoriaus santykį su siu lomu administruoti fižiniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorine buveine (veiklos vieta) ir atstumas iki fižinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatu rą pasiu liusį asmenį, daugumos kreditorių (didž iausių kreditorių) pritarimas siu lomai kandidatu rai, siu lomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedu ras ir pan.). Įvertinęs konkrec ias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisine s reiks me s ir kitiems kriterijams, kurie negali bu ti diskriminaciniai, pries taraujantys įstatymams ir kitiems teise s aktams. Pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojanc io asmens administratorių, perž iu rint ją apeliacine tvarka, ture tų bu ti keic iama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybe s, de l kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-139-421/2015).

Taigi, FABĮ nenustatyta konkrec ių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas ture tų parinkti fižinio asmens bankroto administratorių, tuo tarpu pagal kasacinio teismo is ais kinimus, teismui, renkantis bankroto administratorių yra paliekama diskrecijos teise , kuri yra ribojama tik ais kių ir objektyvių kriterijų argumentavimu. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje teismas pasirinko bankroto administratorių is kelių kandidatų, kurie is esme s yra tinkami bei gale tų bu ti skiriami administruoti fižinį asmenį, ir is de ste savo požiciją pagrindž ianc ius argumentus, ture tų bu ti naikinama tik is imtiniais atvejais.

Tuo tarpu auks c iau mine toje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog administratoriaus ir bankrutuojanc io fižinio asmens tarpusavio pasitike jimas, bendradarbiavimo galimybe nelaikytinas objektyviu administratorių apibu dinanc iu kriterijumi, kadangi itin glaudaus skolininko ir administratoriaus tarpusavio rys io akcentavimas sudarytų pagrindą abejoti administratoriaus nepriklausomumu, nes alis kumu ir objektyvumu, bankroto procese dalyvaujanc ių asmenų lygiateisis kumu.

Pareis ke jui is ais kintina, jog bankroto proceso metu jis turi teisę kontroliuoti administratoriaus veiklą ir imtis priemonių ginti savo teises inicijuojant administratoriaus atstatydinimą, jei paais ke tų, kad pastarasis netinkamai atlieka FABĮ nustatytas pareigas (FABĮ 14 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-821-864/2017

Atsiž velgiant į Lietuvos Auks c iausiojo Teismo formuojamą praktiką, finansinio reikalavo dydis besąlygis kai negali paneigti įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teise s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).










2017 m. I ketv.

Puslapis 29

Paž yme tina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojanc io asmens administratorių, perž iu rint ją apeliacine tvarka, ture tų bu ti keic iama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybe s, de l kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-188-544/2017

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

Fižinių asmenų bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas, reguliuojantis fižinio asmens bankroto procesą, vykdomą teismo tvarka (FABĮ 1 str. 3, 5 d.). S io įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatu rą teismui turi teisę pasiu lyti tiek fižinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.). Atsiž velgiant į tai, kad bankroto procese bu tent nuo administratoriaus veiksmų didž ia dalimi

priklauso tinkama fižinio asmens, kuriam is kelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teise tų interesų apsauga, bankroto procedu rų vykdymo efektyvumas, skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siu lomas fižinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 str. 3 d.), ar ne ra įstatyme nurodytų aplinkybių, de l kurių asmuo negali bu ti

skiriamas fižinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 str. 3 d.), ar ne ra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąž iningumo principais, įvertinti svarbias s iam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu bu tų maksimaliai už tikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedu rų atlikimas.

Paž yme tina, kad įstatymas paveda teismui ne tik spręsti de l bankroto administratoriaus paskyrimo (tuo atveju, jei pasiu lyti keli kandidatai – is rinkti tinkamiausią), tac iau taip pat numato ir teisę spręsti de l bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo vienu is atvejų, kai fižinis asmuo pateikia motyvuotą pras ymą de l bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiu lo naują bankroto administratoriaus kandidatu rą (FABĮ14 str. 2 d.). S i teise įgyvendinama teismui priimant nutartį.

FABĮ 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atskirasis skundas de l teismo nutarties de l bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo apeliacine s instancijos teisme turi bu ti is nagrine tas ne ve liau kaip per 14 dienų nuo atskirojo skundo padavimo dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali bu ti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos is siuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Bu tent de l s ios įstatymo nuostatos ais kinimo ir kyla ginc as apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprende , jog teismui nutarus neatstatydinti bankroto administratoriaus, tokia nutartis ne ra apskundimo objektas. Apelianto vertinimu toks nurodytos teise s normos ais kinimas be pagrindo apriboja pareis ke jo apeliacijos teisę.

„<...> bankroto procese būtent nuo administratoriaus

veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens,

kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių

teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo

efektyvumas <...>“.



















2017 m. I ketv.

Puslapis 30

Paž yme tina, kad FABĮ ne ra nustatyta draudimo perž iu re ti teismo nutartį is kelti fižinio asmens bankroto bylą bei paskirti bankroto administratorių, pries ingai nei tai numatyta ĮBĮ, kur atskirasis skundas gali bu ti paduotas tik de l teismo nutarties is kelti bankroto bylą bei jos dalies, kuria atsisakyta skirti nustatyta tvarka parinktą administratorių (ĮBĮ 10 str. 8 d.). Taigi fižinių asmenų bankroto procese yra nustatyta galimybe skųsti apeliacine tvarka nutartį de l bankroto administratoriaus skyrimo, kartu ir de l kito (kitų) administratoriaus(-ų) neskyrimo, kai pasiu lomos kelios administratorių kandidatu ros (ž r. pvž. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Atsiž velgiant į tai, konstatuotina, kad FABĮ 14 straipsnio 5 dalis taip pat neture tų bu ti ais kinama paž odž iui, o suprantama platesniąja prasme, t. y. nesant draudimo skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta pakeisti bankroto administratorių, ture tų bu ti laikoma, kad s i nuostata reguliuoja tiek bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, tiek ir atsisakymo atstatydinti bankroto administratorių nutarc ių apskundimo tvarką.

Toks ais kinimas atitiktų ir FABĮ tikslą bei paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąž iningų fižinio asmens mokumą už tikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, kadangi bu tent nuo bankroto administratoriaus veiksmų priklauso tinkama visų kreditorių bei paties fižinio asmens teise tų interesų apsauga, bankroto procedu rų vykdymo sklandumas ir skaidrumas. Pries ingu atveju, nesudarant galimybių skųsti teismo nutartį, kuria nutariama nekeisti bankroto administratoriaus, bu tų nepagrįstai apribotos suinteresuotų asmenų teise s į apeliaciją. Tokio FABĮ ais kinimo laikosi ir kiti teismai (ž r. pvž. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1121-440/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1153-479/2016).


Dėl bankroto administravimo išlaidų

Paž yme tina tai, kad nagrine jamu atveju pareis ke ja debitorių neturi, nekilnojamojo turto neturi, individualios ir/ar u kine s komercine s veiklos nevykdo, bankroto administratore neginc ija jokių sandorių, byloje ž inomas tik vienas kreditorius, o realižavus vienintelį apeliantei priklausantį turtą (transporto priemonę), bankroto administratore is esme s tik administruos pareis ke jos gaunamų le s ų paskirstymą kreditoriui. Apeliacine s instancijos teismo vertinimu, patikslinto mokumo atku rimo plane nurodytas atlyginimo bankroto administratoriui dydis neatitinka teisingumo principų, nes bankroto administratore s atlyginimas (1 900 Eur) lyginant jį su planuojama patenkinti kreditorių reikalavimų proceso metu suma (2 140,20) sudaro daugiau nei puse kreditoriui grąž intinos sumos (Pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėj byloje Nr.2S-76-278/2017).

Nors bankroto administratore is dalies teisingai nurodo, kad bankroto administratore s atlygis negali bu ti saistomas kreditorių reikalavimų dydž iu ar asmens pajamų dydž iu, tac iau atsiž velgiant į skolininke s gaunamas pajamas, kreditoriaus reikalavimui tenkinti bei administravimo is laidoms skirtinų sumų santykį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo is vada, kad tokia administravimo is laidų suma ne ra adekvati.

Dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo

FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo is laidas sudaro: is laidos bankroto procedu roms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, rys ių, kanceliarine s ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos is laidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui.
















2017 m. I ketv.

Puslapis 31

Apeliacine s instancijos teismo vertinimu, svarbu is siais kinti bankroto administratore s atliktų veiksmų apimtį, s iems veiksmams atlikti reikalingas le s ų sąnaudas.

Atsiž velgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacine s instancijos teismas sprendž ia, kad bankroto administratore nepagrinde kai kurių is nurodytų is laidų bu tinumo, is laidų dydž io. Be to, bankroto administratore tik nurodydama atliktų darbų trukmę bei pras ydama priteisti konkrec ią pinigų sumą nepateike jokios apskaic iavimo detaližacijos, koeficiento, kurį taikius pras oma priteisti konkreti suma, nepateike jokių is laidas patvirtinanc ių įrodymų (ČPK 179 str.).

Is detaližacijoje nurodytų veiksmų pobu dž io taip pat matyti, kad bankroto administratore neatliko veiksmų, kurie neatitiktų FABĮ12 straipsnyje nustatytas bankroto administratore s pareigas nuo teismo nutarties is kelti fižinio asmens bankroto bylą įsiteise jimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos. Duomenų, kad bankroto administratore bu tų naudojusi kitų asmenų paslaugas tinkamam bankroto procesui vykdyti byloje taip pat nenustatyta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-264/2017

FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo is laidos apmokamos is fižinio asmens visų ru s ių le s ų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fižinio asmens turtą, fižiniam asmeniui grąž intų skolų, individualios ir (ar) u kininko veiklos ir kitų fižinio asmens bankroto proceso metu gautų le s ų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo is laidoms gali bu ti skiriama ne daugiau

kaip 15 procentų gautos le s ų sumos ar s io turto verte s, is skyrus atvejus, kai įkaito ture tojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fižinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsiž velgiant į tai, ar fižinis asmuo vykdo individualią ir (ar)

u kininko veiklą, į parduodamo fižinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) ru s į ir jo kiekį, bankroto procedu rų kiekį ir sude tingumą.

Be abejo, administratorius yra verslu už siimantis subjektas, savo rižika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, tode l jam, kaip verslo subjektui, turi bu ti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis ture tų bu ti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedu ras, kartu nepaž eistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis ture tų atitikti protingumo, teisingumo, sąž iningumo kriterijus (ČK 1.5 str. 1 d.) ir už tikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojanc ios įmone s kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

S iuo atveju administravimo is laidas planuojama dengti tik is le s ų, gautų pardavus turtą (jokių kitų s altinių administravimo is laidoms dengti plane nenumatyta). Tac iau administravimo is laidų suma virs ija įstatyme numatytą is laidų, tenkintintų is pajamų, gautų pardavus turtą, maksimumą – 15 proc. turto

„<...> administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti

nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai

atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių

interesų <...>“











2017 m. I ketv.

Puslapis 32

pardavimo kainos. Kadangi hipotekos kreditoriaus sutikimo is laidoms is pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, skirti daugiau nei 15 proc. byloje ne ra, o kitų is laidų dengimo s altinių plane nenumatyta, darytina is vada, jog plano dalis, susijusi su administravimo is laidomis, neatitinka įstatymo reikalavimų.


Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo

FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti ž alą de l suluos inimo ar kitokio ku no suž alojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba de l mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir pinigine s le s os vaikui (įvaikiui) is laikyti (alimentai); is Lietuvos Respublikos ž eme s u kio ministerijos skirtų le s ų tenkinami ž eme s u kio veiklos subjektų reikalavimai sumoke ti už parduotus ž eme s u kio produktus. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (FABĮ 29 str. 3 d.).

Teismas paž ymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2015 m. gruodž io 31 d.) nuostatomis iki 2015 m. gruodž io 31 d. privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumoke jimą administravo Valstybine mokesc ių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Atsiž velgiant į tai, kad fižinių asmenų bankroto atveju pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas, apeliacine s instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrine jęs teismas pagrįstai VMI reikalavimą, kurį sudaro privalomojo sveikatos draudimo įmokos, patvirtino pirmąja eile.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1018-562/2017

Dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos

Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką fižinio asmens bankroto proceso metu numato FABĮ 29 straipsnis. FABĮ 29 straipsnio 1dalis numato, jog pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo laks tą kreditorius (įkaito ture tojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fižinis asmuo neįvykde įkeitimu ir (ar) hipoteka už tikrintos prievole s, s io įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir is gautų le s ų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, – perduoti s į turtą jo nuosavybe n. Įkeitimu ir (ar) hipoteka už tikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia is le s ų, gautų pardavus įkeistą fižinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka už tikrintų reikalavimų suma, s ių le s ų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, moke jimai įkaito ture tojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną me nesį, kaip nustatyta s io įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Mine tos įstatymo normos paskutinis sakinys numato sąlygas, kada hipotekos kreditoriui turi bu ti atliekami moke jimai jo reikalavimų tenkinimui. Esmine sąlyga susijusi su įkaito ture tojo kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka yra siejama su aplinkybe ar įkeistas turtas bus parduodamas ar ne. Jei mokumo atku rimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, tokiu atveju tvirtinant mokumo atku rimo planą hipotekos kreditoriui turi bu ti numatyti moke jimai, kuriais bu tų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Jei mokumo atku rimo plane yra












2017 m. I ketv.

Puslapis 33

numatyta parduoti įkeistą turtą, tokiu atveju įstatymas nenumato privalomųjų me nesinių moke jimų nurodymo mokumo atku rimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad plane turi bu ti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rec iau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos le s os (laikantis s io įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eile s ir tvarkos).

FABĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (is skyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka už tikrintus kreditorių reikalavimus). Atsiž velgiant į tai, įkaito ture tojo reikalavimas ture tų bu ti tenkinamas vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Kaip nurodyta teismo nutarties 18 punkte, FABĮ nenumato privalomų įmokų skyrimo hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, iki bus parduodamas hipoteka įkeistas turtas. Taip pat, sistemis kai ais kinant FABĮ 29 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir kitų straipsnių nuostatas, darytina is vada, jog įstatymas nenumato hipotekos kreditoriaus teise s tenkinti savo reikalavimą vienu metu kartu su antrosios eile s kreditoriais is kito skolininko turto, kol ne ra realižuotas hipoteka įkeistas turtas. ČK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmumo teise patenkinti hipoteka už tikrintą reikalavimą is hipotekos objekto verte s pirmiau už kitus skolininko kreditorius, tac iau hipotekos kreditoriaus teise į savo reikalavimo patenkinimą ne ra absoliuti atsiž velgiant į ČK 4.193 straipsnio 1 dalies normą, ribojanc ią hipotekos kreditoriaus teisę gauti is ies kojimą is neįkeisto skolininko turto tol, kol nerealižuotas įkeistas turtas. S iuo atveju FABĮ nenumato is imties is bendrųjų teise s normų, reglamentuojanc ių hipotekos kreditoriaus teisę be eile s patenkinti reikalavimą is įkeisto turto. Toks FABĮ nuostatų ais kinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (ž r. pvž. Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1856-795/2016, Nr. 2S-983-253/2014).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-366-658/2017

Dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, patvirtinimo

Viena is FABĮ 16 straipsnyje nustatytų fižinio asmens pareigų bankroto proceso metu – per s io įstatymo nustatytą terminą parengti mokumo atku rimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui. Paž yme tina, kad fižinio asmens mokumo atku rimo plano ir jo tvirtinimo procedu rų teise tumas turi bu ti vertinami atsiž velgiant į fižinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąž iningų fižinių asmenų mokumą, už tikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Reikalavimus, keliamus fižinio asmens mokumo atku rimo planui, ir s io plano tvirtinimo procedu rą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojanc io fižinio asmens parengtą plano projektą, parengia is vadą de l plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei s aukia kreditorių susirinkimą de l pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atku rimo planui, planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritare kreditorių susirinkimas, yra galutine ir neskundž iama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritare kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo paž eista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedu ra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atku rimo plano projektui nepritaria de l to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fižinis asmuo,































2017 m. I ketv.

Puslapis 34

atsiž velgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priež asc ių arba nesutikimo priež astys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis is karto teikiamas teismui tvirtinti. Taigi, tokiu atveju įstatyme bankrutuojanc iam fižiniam asmeniui nenustatyta galimybe patikslinti plano projektą. Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, kad galimybe teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritare nenurodydami priež asc ių arba nurodydami priež astis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąž iningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visis kai nutraukti fižinio asmens bankroto bylą. Nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos skirtingos teisine s situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atku rimo plano projektui: pirma, kai nepritariama de l plano neatitikties FABĮ 7 straipsnio reikalavimams; antra, kai nepritarimo planui priež astys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priež astys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedu ra, o įstatymu teismui suteikiama teise tikrinti tokios procedu ros vykdymą ir įsiterpti į s ią procedu rą, kai nustatomos FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos is imtys. Įstatyme nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritare kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsiž velgdamas į bankroto administratoriaus is vadą ir nemokaus fižinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra is ais kinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atku rimo plano projektui de l priež asc ių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal s io įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepaž eistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fižiniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteismine procedu ra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015). Nurodytoje kasacine je byloje konstatuota, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritare , turi patikrinti atsisakymo pritarti priež astis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priež astys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fižinio asmens bankroto administratoriaus pareis kimo (plano), jei nebuvo pakartotine s plano tikslinimo procedu ros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fižinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritare , nes jis paž eidž ia fižinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, ture tų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fižinio asmens bankroto procedu rą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Paž yme tina, kad bankroto administratore , pateikdama pras ymą patvirtinti mokumo atku rimo plano projektą, nurode , jog kreditoriaus nurodytos nesutikimo su plano projektu priež astys yra nesusijusios su mokumo atku rimo plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje numatytus reikalavimus ir pras ymą teismui pateike remdamasi FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atsiž velgęs į nurodytas aplinkybes apeliacine s instancijos teismas sprendž ia, kad nepatvirtinus patikslinto plano pakartotiniame kreditorių susirinkime teismas, gavęs pras ymą de l mokumo atku rimo plano patvirtinimo, turi nagrine ti pras ymą is esme s ir pasisakyti de l kiekvieno kreditoriaus ginc ijamo plano punkto pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad fižinis asmuo nededa pastangų taisyti planą,





















2017 m. I ketv.

Puslapis 35

ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritare , nes jis paž eidž ia fižinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, ture tų jo netvirtinti ir nutraukti fižinio asmens bankroto procedu rą.


Apeliacine s instancijos teismas atsiž velgia į tai, kad fižinio asmens mokumo atku rimo planui keliamus reikalavimus ir s io plano tvirtinimo procedu rą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. FABĮ 8 str. 13 d. nustato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pac ia tvarka kaip ir planas. FABĮ 8 str. 3 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui de l to, kad jis neatitinka s io įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali bu ti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priež asc ių arba de l priež asc ių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal s io įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui s io straipsnio 4 ir 5 d. nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra is ais kinęs, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos skirtingos teisine s situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atku rimo plano projektui: pirma, kai nepritariama de l plano neatitikties FABĮ 7 str. reikalavimams; antra, kai nepritarimo planui priež astys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priež astys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje yra is ais kinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atku rimo plano projektui de l priež asc ių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal s io įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepaž eistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fižiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). S ioje kasacine tvarka nagrine toje byloje taip pat is ais kinta, kad jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priež astys patenka į FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fižinio asmens bankroto administratoriaus pareis kimo (plano), jei nebuvo pakartotine s plano tikslinimo procedu ros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-423-479/2017

Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016-01-01 FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukme yra 3 metai. S į pakeitimą įtvirtinusio FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje fižiniams asmenims, kurių bankroto procesas prade tas iki s io įstatymo įsigaliojimo dienos, numatyta teise siu lyti keisti plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsiž velgiant į nauja redakcija is de stytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas (t. y. de l plano įgyvendinimo trukme s).

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fižinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąž iningų fižinių asmenų mokumą, už tikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. S iuo institutu is esme s siekiama vienas kitam pries taraujanc ių tikslų, kuriuos bu tina derinti: apsaugoti fižinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir pade ti jam grįž ti į visavertį gyvenimą, t. y. grąž inti skolininko ekonominį paje gumą,


























2017 m. I ketv.

Puslapis 36

kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fižinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fižinį asmenį nuo skolų grąž inimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atku rimo priemones, civiližuotai is spręsti is ies kojimo is nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. De l to fižinio asmens bankroto procedu ros tikslas lemia fižinio asmens pareigą ru pintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ies koti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Kasacinis teismas yra is ais kinęs, kad bu tent nuo asmens, kuriam is kelta bankroto byla, sąž iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo se kmingumas, kartu fižinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fižinis asmuo privalo bu ti aktyvus, sąž iningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teise mis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus režultatyvus, nebus už tikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus paž eista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nagrine jamu atveju apeliacine s instancijos teismas vertina, kad patikslinta plano įgyvendinimo trukme pagal susiklosc iusias faktines aplinkybes neatitinka FABĮ įtvirtintos paskirties ir bankrutuojanc io asmens bei kreditorių interesų pusiausvyros. Svarbu paž yme ti, kad fižinio asmens mokumo atku rimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedu ros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fižinio asmens) interesų pusiausvyros. Paž yme tina, kad fižinio asmens bankroto procedu ra stengiamasi suderinti vienas kitam pries taraujanc ius tikslus: tiek suteikti reikalingą apsaugą skolininkui, tiek ir kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Bu tent nuo asmens, kuriam is kelta bankroto byla, sąž iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo se kmingumas, kartu fižinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fižinis asmuo privalo bu ti aktyvus, sąž iningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teise mis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus režultatyvus, nebus už tikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus paž eista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-348-796/2017

Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritare kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsiž velgdamas į bankroto administratoriaus is vadą ir nemokaus fižinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priež asc ių

„Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne

apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo

kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo

priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus

asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo

kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto

procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis

suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų

interesų pusiausvyros.“







2017 m. I ketv.

Puslapis 37

atitiktį tikrovei, tokių priež asc ių svarumą, taip pat už tikrinti bankrutuojanc io asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybe teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritare de l pirmiau nurodytų priež asc ių, nustatyta siekiant apriboti nesąž iningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visis kai nutraukti fižinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atku rimo priemone mis, jų įgyvendinimo galimybe mis, paprastai ture tų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fižiniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reike tų atsiž velgti sudarant plano projektą. Atkreiptinas de mesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustac ius, jog jame nustatytos mokumo atku rimo priemone s neįgyvendinamos arba kad per s į laikotarpį is esme s pasikeite bankrutuojanc io asmens turtine pade tis, sveikatos bu kle ar pan., mokumo atku rimo planas gali bu ti keic iamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pac ia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Paž yme tina, kad ar konkrec ios fižinio asmens mokumo atku rimo priemone s yra proporcingos, turi bu ti vertinama atsiž velgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amž ių, sveikatos bu klę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan.

Be to, FABĮ numato galimybę kontroliuoti mokumo atku rimo plano vykdymą, tai yra, bankroto administratorius po plano patvirtinimo ne rec iau kaip kartą per pusę metų teikia teismui ir kreditorių susirinkime kreditoriams s io plano vykdymo eigos ataskaitą (FABĮ 12 str. 2 d. 6 p.). S ioje ataskaitoje be kitų plano dalių, turi bu ti aptariamos ir kitos mokumo atku rimo priemone s, tode l kreditoriai matydami, jog mokumo atku rimo planas vykdomas netinkamai, turi teisę kreiptis de l bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 24 str. 9 p ).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-142-538/2017

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nepateikus teismui tvirtinti plano nustatytais terminais

FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fižinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti.

Pagal formuojamą teismų praktiką laikoma, kad mokumo atku rimo plano pateikimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su įstatyme ir jo pagrindu teismo nutartyje nustatytais plano pateikimo terminais, tac iau ir su įsiteise jusia teismo nutartimi de l kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei pirmojo kreditorių susirinkimo įvykimu. Skaic iuojant maksimalius įstatymo nustatytus terminus, plano projektas teismui gali bu ti pateiktas tvirtinti per 48-50 dienų (40 kalendorinių dienų (ČPK 74 straipsnio 5 dalis) + 8 darbo dienos, FABĮ 25 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 4 dalis) nuo teismo nutarties de l kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteise jimo dienos, jei kreditorių susirinkimas įvyksta laiku arba per 71-73 dienas, jei kreditorių susirinkimas s aukiamas pakartotinai. Tac iau bet kokiu atveju plano projektas turi bu ti pateiktas tvirtinti teismui ne ve liau kaip per 4 me nesius nuo nutarties is kelti fižinio asmens bankroto bylą įsiteise jimo dienos arba is skirtiniais atvejais, kai teisme ginc ijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, ne ve liau kaip per 5 me nesius nuo nutarties is kelti fižinio asmens bankroto bylą įsiteise jimo dienos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2097-794/2016, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1129-440/2016).

Per teismų praktikoje nurodomus maksimalius mokumo atku rimo plano terminus – iki 2016 m. lapkric io 8 – 10 d. (71-73 dienas nuo nutarties de l kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteise jimo dienos, kai


















2017 m. I ketv.

Puslapis 38

s aukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas), planas – nei pradinis, nei patikslintas – teismui nebuvo pateiktas.

Laikoma, kad terminas pateikti mokumo atku rimo planą teismui tvirtinti yra naikinamasis, tode l tai sudaro FABĮ 10 straipsnio 1dalies 1 punkte numatytą pagrindą nutraukti fižinio asmens bankroto bylą. Taigi, pagal auks c iau nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas padare pagrįstą is vadą nutraukti fižinio asmens bankroto bylą. Toks teismo procesinis sprendimas atitinka ir susiformavusią teismų praktiką nagrine jamu klausimu (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-547-280/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2097-794/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-26-781/2017).

Taigi, pareis ke jas, veikdamas sąž iningai ir operatyviai, privale jo pasinaudoti savo teise patikslinti mokumo atku rimo planą pagal kreditorių susirinkimo pateiktas pastabas, jį pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti ir tik tuomet teikti tvirtinti teismui per įstatymų nustatytus terminus FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą de l bankroto bylos nutraukimo, neture jo pareigos patikrinti kreditorių susirinkimo atsisakymo pritarti mokumo atku rimo planui priež astis, gilintis į balsavimo biuletenius ir kreditorių susirinkimo protokolą, kadangi tokia pareiga numatyta tik gavus plano projektą, kuriam pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritare (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Nagrine jamu atveju pareis ke jas pagal kreditorių pateiktas pastabas plano visai netikslino, jo neteike tvirtinti nei kreditorių susirinkimui, nei teismui.


Dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo termino

Bankroto administratore , atsiž velgdama į nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusius FABĮ pakeitimus, pras e teismo patvirtinti patikslintą bankrutuojanc io pareis ke jo mokumo atku rimo planą. Pirmosios ir apeliacine s instancijos teismai atsisake tenkinti pareis ke jos pras ymą.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ Nr. XI2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 4 straipsnio 6 dalimi pakeista ankstesne s redakcijos FABĮ 7 straipsnio 5 dalies norma, nustatant, kad plano įgyvendinimo trukme yra 3 metai. Pagal FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį fižiniai asmenys, kurių bankroto procesas prade tas iki s io įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siu lyti keisti fižinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atku rimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsiž velgiant į s io įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje is de stytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasacinis teismas konstatavo, kad įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksc iau prade tose fižinių asmenų bankroto procedu rose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atku rimo planų įgyvendinimo trukme ne ra keic iama (trumpinama) automatis kai. Esant atitinkamam pras ymui de l s ios trukme s trumpinimo, s į klausimą kiekvienu konkrec iu atveju sprendž ia fižinio asmens bankroto bylą nagrine jantis teismas.

Kasacinis teismas nurode , kad FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pagrindų, kuriems esant teismas gali nepatvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtinto plano pakeitimo, sąras as ne ra baigtinis. Teismas, sprendž iantis de l kreditorių susirinkimo patvirtinto plano pakeitimo, be aplinkybių, nurodytų FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje, turi įvertinti ir tai, ar pateiktas plano pakeitimas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, ar jis nepaž eidž ia FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingos skolininko ir jo kreditorių











2017 m. I ketv.

Puslapis 39

interesų pusiausvyros tikslo, ar nepaais ke jo aplinkybių, sudaranc ių pagrindą fižinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnis).

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsniu, teismas fižinio asmens bankroto administratoriaus pras ymą de l kreditorių patvirtinto plano pakeitimo turi is spręsti ne ve liau kaip per 15 dienų nuo dokumentų, nurodytų s io įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, gavimo. Kasacinis teismas dare is vadą, kad visis kai įmanoma tokia situacija, kai teismas, privalantis spręsti de l plano pakeitimo tvirtinimo, gali neture ti pakankamai informacijos (duomenų) apie bankrutuojanc io asmens atliktus veiksmus ir (ar) jų teisinį vertinimą, kurios paais ke jimas gale tų reiks ti ne tik tai, kad teismas neture tų tvirtinti pateikto plano pakeitimo, bet ir sudarytų teisinį pagrindą tokio asmens bankroto bylą apskritai nutraukti. Nors daugelį aplinkybių, pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalį sudaranc ių pagrindą asmens bankroto bylą nutraukti, nustatyti ir jas teisis kai kvalifikuoti gali pats plano pakeitimo tvirtinimo klausimą nagrine jantis teismas, tac iau tais atvejais, kai de l jų jau vyksta ginc as kituose teisminiuose procesuose, proceso ekonomis kumo principas ir siekis is vengti teisminių ginc ų de l tų pac ių aplinkybių nustatymo dubliavimo sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismas, atsiž velgdamas į pras omo patvirtinti plano pakeitimo esmę, kituose teisminiuose procesuose nagrine jamų bankrutuojanc io fižinio asmens galimai atliktų veiksmų (neveikimo) pobu dį ir galimą įtaką bankroto bylos tęstinumui, gali netvirtinti plano pakeitimo, kol galutinai nepaais ke s, ar s ie veiksmai buvo atlikti ir (ar) kokia yra jų teisine kvalifikacija.

Kasacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybe , kad bankrutuojanc iam fižiniam asmeniui bankroto procese nepavyko patenkinti bent dalies kreditorių reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti plano pakeitimą, sutrumpinant jo įgyvendinimo trukmę. Tac iau tokiu atveju bankrutuojantis fižinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukme s sutrumpinimo), privalo įrodyti, kad e me si visų galimų priemonių, de jo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent is dalies patenkinti kreditorių reikalavimus.

Atsiž velgdamas į nurodytus argumentus bei nustatytą aplinkybę, kad kitoje byloje keliami klausimai gali ture ti reiks me s vertinant bankrutuojanc io kasatoriaus sąž iningumą, pateikiant informaciją apie savo finansinę bu klę ir disponuojant le s omis bei turtu ne kreditorių interesais bankroto proceso metu bei neįrodyta, kad bankrutuojantis fižinis asmuo e me si visų galimų priemonių ir de jo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent is dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, kasacinis teismas sprende , kad bylą nagrine ję teismai ture jo pagrindą palikti galioti nustatytą ilgesnę 5 metų bankroto proceso trukmę už tikrindami paties proceso sąž iningumą bei kreditorių interesų maksimalų patenkinimą. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacine s instancijos teismo nutartį galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017


2017 m. I ketv.

Puslapis 40

Dėl sumos, reikalingos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio

Kasacinis teismas yra is ais kinęs, kad teismas, spręsdamas de l pareis ke jo poreikiams tenkinti bu tinų le s ų dydž io pagrįstumo, turi vertinti pareis ke jo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos is nagrine jimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti de l pagrįsto bu tinųjų is laidų dydž io, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vertinant le s ų, reikalingų pareis ke jo bu tiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydž io pagrįstumo klausimą, vienu is vertinimo kriterijų gale tų bu ti Lietuvos Respublikos Vyriausybe s nustatyta minimalioji me nesine alga, kurios dydis, atsiž velgiant į esamą valstybe s ekonominę pade tį, laikytinas

než eminanc iu asmens orumo ir patenkinanc iu asmens, siekianc io bankroto, poreikius. Paž yme jo, kad is laidų, reikalingų bu tiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali virs yti nurodytą minimaliosios me nesine s algos dydį, tac iau tam turi bu ti nustatyti objektyvu s kriterijai, konstatuoti konkrec ioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-561/2014).

Taigi atsiž velgiant į kasacinio teismo praktiką, pareis ke jos nurodyta suma pareis ke jos poreikiams tenkinti yra maž esne nei nustatytas minimalus atlyginimas, tode l jas maž inti s iuo atveju ne ra pagrindo. Atkreiptinas de mesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustac ius, jog jame nustatytos mokumo atku rimo priemone s neįgyvendinamos arba

kad per s į laikotarpį is esme s pasikeite bankrutuojanc io asmens turtine pade tis, sveikatos bu kle ar pan., mokumo atku rimo planas gali bu ti keic iamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pac ia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-142-538/2017

Dėl skolos pripažinimo po bankroto bylos iškėlimo

Kaip pagrįstai nurode pirmosios instancijos teismas, FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad įsiteise jus teismo nutarc iai is kelti bankroto bylą draudž iama fižiniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas s io fižinio asmens iki nutarties is kelti fižinio asmens bankroto bylą įsiteise jimo dienos, įskaitant palu kanų, netesybų, mokesc ių moke jimą, is ies koti skolas is s io fižinio asmens teismo ar ne ginc o tvarka, is skyrus pries pries inių vienaru s ių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesc ių įstatymuose nustatytas mokesc io permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

FABĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme is ke lus fižinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareiks ti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fižinio asmens bankroto bylos is ke limo dienos. S iuo įstatymo straipsniu apeliantas negali pasinaudoti, kadangi skolininko skola jam atsirado po bankroto bylos skolininkui is ke limo. FABĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima ir tvirtina po fižinio asmens bankroto bylos is ke limo dienos atsiradusius

„Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo

būtiniesiems poreikiams patenkinti,

maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą,

vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis,

atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę

padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens

orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio

bankroto, poreikius.“













2017 m. I ketv.

Puslapis 41

kreditorių reikalavimus, atsiradusius is individualios ir (ar) u kininko veiklos ir (ar) s io įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų skolinių įsipareigojimų. FABĮ 17 straipsnio 9 punktas numato, kad fižinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto procedu roms atlikti nuo teismo nutarties is kelti fižinio asmens bankroto bylą įsiteise jimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteise jimo dienos, jeigu fižinis asmuo neturi le s ų ar jų nepakanka s io įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4punkte nustatytai le s ų sumai sumoke ti. Fižinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verc iasi individualia ir (ar) u kininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) u kininko veikla, turi teisę prisiimti s io įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus skolinius įsipareigojimus s iai veiklai vykdyti. De l s ios priež asties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami s io įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apeliacine s instancijos teismas vertina, kad įstatymai nenumato galimybe s is duoti teismo įsakymą tik de l dalies reikalavimų, tode l pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimtą teismo įsakymą panaikino, pareis kimą paliko nenagrine tu, kreditoriui is ais kino, kad jis turi teisę kreiptis su kreditoriniu reikalavimu A. R. į S iaulių apylinke s teismą, kur nagrine jama skolininko bankroto byla.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-209-357/2017

Dėl skolininkės turto dalies bendrame turte nustatymo

Apeliacine s instancijos teismas paž ymi, kad pries pradedant vykdyti is ies kojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas is sutuoktinių, antstoliui pagal prievole s teisinę prigimtį bu tina is siais kinti, ar is ies kojimas turi bu ti vykdomas is bendro sutuoktinių turto, ar is skolininko asmeninio turto. Kai is ies kojimas vykdomas is sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausanc ios turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybe , dalies nustatymo procedu ros nereikia atlikti. Tac iau tais atvejais, kai is ies kojimas pagal skolininko prievolę turi bu ti vykdomas nukreipiant is ies kojimą į jo asmeninį turtą, tai bu tina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtine je nuosavybe je ČPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

ČPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fižiniam asmeniui) priklausanc io turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apras o ir ares tuoja bendrąjį turtą ir pasiu lo is ies kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios daline s nuosavybe s dalyviams, kreiptis su pras ymu į teismą de l skolininko turto dalies, esanc ios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Is s ios proceso teise s normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali bu ti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausanc io turto dalys ne ra nustatytos. ČK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybe , gali bu ti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar prade jusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami is ies koti is sutuoktinio dalies, įeinanc ios į bendrą turtą, jeigu asmenine ms tokio sutuoktinio prievole ms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima is ies koti is bendro turto sutuoktinio dalies, pries tai padalijus sutuoktinių turtą (ČK 3.112 str. 1 d.). Kad gale tų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (ČK 3.118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno














2017 m. I ketv.

Puslapis 42

sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtine je nuosavybe je, tac iau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto.

Nors kaip jau buvo mine ta, civiline je byloje de l skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybe , dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrine jimo dalyką sudaro aplinkybe s, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtine s sutuoktinių nuosavybe s teise, t. y. bylos nagrine jimo dalykas yra nuosavybe s atsiradimo pagrindai ir nuosavybe s teise s subjektai. Nenustac ius, kokia bendrosios jungtine s sutuoktinių nuosavybe s dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibre ž ti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo verte s. De l s ios priež asties negali bu ti nukreiptas is ies kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol ne ra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (ČPK 667 str., ČK 3.116 str.). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtine je nuosavybe je, vadovaujasi Čivilinio kodekso trec iosios knygos normomis (ČK 3.117 str. 1 d., ČK 3.123 str. 1 d., ČK 4.92 str. 1 d.). Taip pat apeliacine s instancijos teismas atkreipia de mesį, kad is pareis ke jos J. P. pareis kimo turinio matyti, kad jame pareis ke ja suformulavo reikalavimą teismui nustatyti skolininke s turto dalį, esanc ią visoje bendrojoje nuosavybe je, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundž iama nutartimi sprende klausimą vien tik de l skolininke s dalies jos sutuoktinio is darbine s veiklos gaunamose ar kitose pajamose nustatymo.

Asmenine sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) prievole vykdoma ne is bendrosios jungtine s sutuoktinių nuosavybe s (ČK 3.115 str.), o tik is asmeninio turto. Jeigu turto, kuris yra asmenine sutuoktinio nuosavybe , nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis, turi inicijuoti bylą de l skolininko dalies bendrojoje jungtine je nuosavybe je nustatymo ar turto, esanc io bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (ČPK 667 str., ČK 3.116 str.). Kai sutuoktinio asmenine prievole (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, s is privalo kompensuoti bendrosios jungtine s sutuoktinių nuosavybe s sumaž e jimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (ČK 3.98 str. 4 d.). Pagal ČPK 667 straipsnio nuostatas, vykdymo procese yra nustatoma ares tuotame bendrosios jungtine s nuosavybe s turte skolininkui priklausanti turto dalis ir ne ra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas, nors, vadovaujantis ČK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi bu ti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teise s, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus de l santuokos nutraukimo padarinių teismas turi is spręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu is ČK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bu dų nutraukiama santuoka (ČK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). S is įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (ČK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi bu ti is spręstas teismo priimtame procesiniame sprendime de l santuokos nutraukimo (ČPK 385 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esanc io turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.







































2017 m. I ketv.

Puslapis 43

Lietuvos Auks c iausiojo Teismo Čivilinių bylų skyriaus is ple stine teise jų kolegija 2014 m. birž elio 9 d. nutartyje, priimtoje civiline je byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatavo, kad, esant teisme is keltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtine je nuosavybe je nustatymo byloms, teismas, nagrine jantis bylą de l skolininko dalies bendrojoje jungtine je nuosavybe je nustatymo pagal ČPK 667 straipsnio nuostatas, atsiž velgdamas į konkrec ias bylos aplinkybes, gali dalyvaujanc ių byloje asmenų pareis kimu ar savo iniciatyva spręsti de l s ios bylos sustabdymo iki bus is nagrine ta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (ČPK 164 str. 4 p). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtine s nuosavybe s dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojanc ių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepaž eidž iant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti de l s ios bylos pirmesnio nagrine jimo, o kitos sustabdymo ir pan. Paž yme tina, kad bylos stabdymo mine tu teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leide jo paliktas is imtinai teismo diskrecijai, tode l nagrine jamu atveju pirmosios instancijos teismas savo nuož iu ra ture tų įvertinti susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomis kumo principais, spręsti de l bu tinybe s stabdyti s ios bylos nagrine jimą.

FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nuo pranes imo apie teismo priimtą nutartį de l pareis kimo is kelti fižinio asmens bankroto bylą prie mimo gavimo dienos sustabdomas fižinio asmens turto realižavimas ir (ar) is ies kojimas, įskaitant is ies kojimą ne ginc o tvarka. Kasacinis teismas laikosi nuomone s, kad ais kinant nuostatą ,,turto realižavimas ir (ar) is ies kojimas sustabdomas“ ture tų bu ti laikomasi požicijos, kad s i nuostata taikoma net ir tada, jei turto realižavimo ar is ies kojimo procedu ros (skolininko turto paies ka, ares tas, turto pardavimas is varž ytynių ir pan.) jau praside jusios, t. y. vykdymo veiksmai turi bu ti stabdomi bet kuriame skolininko turto realižavimo ar is ies kojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realižavimu ar is ies kojimu. Toks nurodytos nuostatos ais kinimas atitinka FABĮ paskirtį ir tikslus, už tikrina, jog sąž iningiems skolininkams bus sudarytos sąlygos atkurti jų mokumą tenkinant kreditorių reikalavimus FABĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2012). Paž yme tina, kad vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realižavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareis kimą de l bankroto bylos is ke limo fižiniam asmeniui, ČPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tac iau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę pries ČPK normas (ČPK 1 str. 1 d.). Nors antstolio veiksmų teise tumo klausimas ir ne ra s ios civiline s bylos nagrine jimo dalykas, tac iau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas de l skolininke s N. K. turto dalies, esanc ios bendrojoje jungtine je sutuoktinių nuosavybe je, nustatymo klausimą taip pat ture tų įvertinti nurodytą galimai padarytų paž eidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teise ms ir teise tiems interesams.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-407-259/2017

Dėl turto pardavimo tvarkos

ČPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo nagrine ti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautine mis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teise s aktais. Teismas, ais kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teise s aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąž iningumo ir protingumo principais. Pagal ČPK 3straipsnio 6 dalį įstatymo analogija pripaž įstamas panas ius materialinius arba procesinius santykius reglamentuojanc io įstatymo taikymas nesant įstatymo, reglamentuojanc io ginc o materialinį arba procesinį santykį.



























2017 m. I ketv.

Puslapis 44

ČPK 746 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) prade ta bankroto ar restruktu rižavimo procedu ra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai ĮBĮ, ĮRĮ ar FABĮ nustatyta tvarka. Lietuvos Auks c iausiasis Teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartyje panas aus pobu dž io civiline je byloje Nr. 3K-3-47/2014 yra pasisakęs, kad jeigu tokį turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir bankrutuojanc io asmens turtas, kuris realižuojamas is varž ytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varž ytyne se parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organižuoti bankroto administratorius.

FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iki varž ytynių paskelbimo dienos fižinis asmuo gali surasti ir pasiu lyti bankroto administratoriui turto pirke ją. Jeigu pirke jas iki varž ytynių paskelbimo dienos į depožitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne maž esnę už pradinę varž ytyne se parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varž ytyne s neskelbiamos. Tode l apeliacine s instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad visą įkeistą turtą pardavine jant bankroto administratoriui, bu tų paž eistos apelianto teise s iki varž ytynių pasiu lyti ares tuoto turto pirke ją. Paž yme tina, kad turtas įkaito dave jo pasiu lytam pirke jui gali bu ti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-341-657/2017

Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fižiniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fižinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne ve liau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fižinis asmuo suž inojo arba ture jo suž inoti apie sprendimo prie mimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis). Bankrutuojanc io asmens teise ginc yti kreditorių priimtus sprendimus numatyta ir FABĮ 17 straipsnio 8 punkte.

Pagal FABĮ 25 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine is rais ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 5, 6 dalys). Pareis ke ja tiek skunde de l skundž iamo nutarimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad kreditorių susirinkimas neture jo teise s vienas alis kai, be pareis ke jos leidimo, keisti plane numatytos turto pardavimo tvarkos ir kainos, nes plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pac ia tvarka kaip ir planas.

Apeliacine s instancijos teismas s iuos apeliante s argumentus laiko nepagrįstais. Teismo vertinimu, apeliante be jokio teisinio pagrindo turto pardavimo tvarkos keitimą savaime susieja su mokumo atku rimo plano pakeitimu. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokumo atku rimo plane turi bu ti nurodyta numatomo parduoti fižinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teise s aktų nustatyta tvarka gali bu ti nukreiptas is ies kojimas, sąras as, turto pardavimo eilis kumas, terminai ir numatoma turto

„<...> jeigu tokį turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir

bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš

varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį

varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso

pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius.“


















2017 m. I ketv.

Puslapis 45

pardavimo kaina plano sudarymo metu. Taigi, FABĮ normos nenumato reikalavimo nustatyti turto pardavimo tvarką mokumo atku rimo plane.

Apeliacine s instancijos teismas is esme s pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad kreditorių klausimų, susijusių su turto pardavimo tvarkos tikslinimu/pakeitimu, sprendimas nelaikytinas mokumo atku rimo plano keitimu. Atkreiptinas de mesys į tai, kad nagrine jamu atveju kreditoriai skundž iamu nutarimu, pries ingai nei teigia pareis ke ja, nepakeite mokumo atku rimo plane numatytų sąlygų, o tik patikslino plane nurodyto turto pardavimo procedu rą, t. y. nuspręsta du turto objektus pardavine ti kartu, o ne atskirai, kaip buvo nurodyta plane. Paž yme tina, kad skundž iamu nutarimu ginc o turto kainos, lyginant su nurodytomis mokumo atku rimo plane, nebuvo keic iamos. Atsiž velgiant į tai, darytina is vada, kad toks bankrutuojanc io asmens turto tvarkos patikslinimas/keitimas ne ra susijęs su plano keitimu, tode l s iuo atveju netaikytina FABĮ 8 straipsnio 13 dalies nuostata. Teismas kritis kai vertina apeliante s argumentus, kad kreditorių susirinkimas nusprende apjungti ne dviejų turto objektų pardavimą, o apjungti du turto vienetus, juos padarant kaip vieną turto vienetą, nes is skundž iamo nutarimo formuluote s ais kiai matyti, jog kreditoriai pritare bankroto administratoriui siu lymui ginc o turtą (butą ir dalį ž eme s sklypo) „pardavine ti kaip vieną turtinį vienetą“, t. y. skundž iamu nutarimu, pries ingai nei teigia apeliante , nebuvo sprendž iamas klausimas de l nurodytų objektų faktinio, teisinio ir kt. sujungimo.

Teismas taip pat nesutinka su apeliante s argumentais, kad skundž iamas nutarimas sumaž ino galimybę susitarti su kreditoriumi de l turto is saugojimo ir (ar) sumaž ino galimybę rasti jam pirke ją, nes tokie pareis ke jos teiginiai yra deklaratyvu s, nepagrįsti jokiais ras ytiniais įrodymais ir (ar) faktine mis aplinkybe mis.

FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu fižinis asmuo susitaria su įkaito ture toju ir (ar) hipotekos kreditoriumi de l įkeisto turto is saugojimo fižinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar s is susitarimas nepaž eidž ia kitų kreditorių teisių ir (ar) teise tų interesų; gali bu ti laikoma, kad s is susitarimas nepaž eidž ia kitų kreditorių teisių ir (ar) teise tų interesų, jeigu is saugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis bu stas ir bu tinas fižinio asmens ir (ar) jo is laikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną me nesį moke jimams hipotekos kreditoriui pagal s io įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos le s os yra maž esne s negu kiekvieną me nesį fižiniam asmeniui gyvenamojo bu sto nuomai skirtinos reikalingos le s os įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis bu stas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fižinis asmuo negale tų vykdyti pelningos individualios ir (ar) u kininko veiklos.

Taigi, atsiž velgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacine s instancijos teismas, pritardamas trec iojo asmens BAB banko Snoras požicijai, sprendž ia, kad bankrutuojantis fižinis asmuo turi teisę į įkeisto paskutinio gyvenamojo bu sto is saugojimą fižinio asmens ir (ar) jo is laikomų asmenų poreikiams tenkinti ne savaime (automatis kai), o tik sudaręs atitinkamą susitarimą su hipotekos kreditoriumi. Apeliacine s instancijos teismas is esme s sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su pareis ke jos kreditorių argumentais, kad ginc o turto (kuris yra neatsiejamai susijęs – didž ioji dalis ginc o ž eme s sklypo yra po ginc o butu (kotedž u)) pardavimas kartu labiau atitiktų tiek bankrutuojanc io asmens, tiek jo kreditorių interesus, nes pardavine jant turtą atskirai jo kaina gerokai sumaž e tų, bu tų ribotos galimybe s tokį turtą (ypac ž eme s sklypą) se kmingai parduoti, o tai paž eistų pareis ke jos kreditorių interesus, kadangi bu tų gauta gerokai maž iau le s ų jų reikalavimų tenkinimui. Atkreiptinas de mesys į tai, jog vykdant fižinio asmens bankroto procedu ras, visų pirma, turi bu ti siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, kad nebu tų paž eisti nei skolininko, nei jo kreditorių teise s ir teise ti







2017 m. I ketv.

Puslapis 46

interesai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), tode l, apeliacine s instancijos teismo vertinimu, pareis ke ja turi ies koti galimybių kaip už tikrinti savo ir savo nepilnamec iams vaikams bu stą (tariantis su hipotekos kreditoriumi de l turto is saugojimo, realižuojant ginc o turtą bei ies kant pigesnio bu sto pirkimui/nuomai ir pan.), o ne vien siekti savo interesų patenkinimo kreditorių sąskaita, neatsiž velgiant į kreditorių siekį patenkinti kuo didesnę jų reikalavimų dalį. Apeliacine s instancijos teismas sprendž ia, kad vien ta aplinkybe , jog pareis ke jos sutuoktinis galimai neturi pakankamai le s ų is pirkti visą ginc o turtą (butą su ž eme s sklypu), nesudaro pagrindo suabsoliutinti pareis ke jos teise s į gyvenamąjį bu stą, suteikiant jai ir (ar) jos surastam pirke jui is skirtines sąlygas de l ginc o turto is pirkimo, nepaisant teise tų kreditorių interesų.

Teismas kritis kai vertina pareis ke jos teiginius, kad ginc o turto verte , nurodyta plane, neatspindi realios rinkos verte s, nes pareis ke ja nepateike jokių nurodytą vertę paneigianc ių įrodymų, apsiribodama tik deklaratyviais pasisakymais. Anot pareis ke jos, s eima ginc o bute gyvena jau apie dvejus metus, tode l persikraustymas pareikalautų tiek materialinių, tiek psichologinių kas tų. Kita vertus, apeliacine s instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos is ke limas ir tolesnis bankroto procedu rų vykdymas (įskaitant turimo turto realižavimą) neabejotinai susijęs su tam tikrais bankrutuojanc io asmens (atitinkamai ir jo is laikomų asmenų) apribojimais, nepatogumais ir pan., tac iau vien tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo mine tos skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros, suteikiant vienai s aliai nepagrįstą pranas umą kitos atž vilgiu, apribojant kitos s alies teises ir (ar) interesus.

FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje (kuria re me si apeliante ) nustatyta, kad kai kartu su fižiniu asmeniu gyvena jo nepilnamec iai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (ru pinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis bu stas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali bu ti parduodamas ne anksc iau negu po 6 me nesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo; per s į laikotarpį fižinis asmuo turi susirasti pirkti ar is sinuomoti kitą bu stą; s is teismo sprendimas prilyginamas Čivilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

Apeliacine s instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipe de mesį į tai, kad teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas mokumo atku rimo planas, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta ginc o turtą (įskaitant butą) prade ti pardavine ti ne anksc iau kaip po 12 me n. nuo plano patvirtinimo teisme dienos; taigi, teismas, tvirtindamas planą, is esme s jau vertino tą aplinkybę, jog mine tas turtas bus laikomas vieninteliu pareis ke jos gyvenamuoju bu stu ir jo numatymas pardavine ti ne anksc iau negu po 12 me nesių nuo plano patvirtinimo is esme s atitinka FABĮ 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kita vertus, skundž iamu nutarimu buvo tik patikslinta/pakeista ginc o turto pardavimo tvarka, t. y. ginc o turtas nebuvo realižuotas skundž iamo nutarimo pagrindu, tode l net ir laikant, jog nagrine jamu atveju pareis ke jos vieninteliam gyvenamajam bu stui parduoti neuž tenka teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atku rimo planas, toks leidimas gale tų bu ti gautas pries realižuojant ginc o turtą, o skundž iamas kreditorių nutarimas pats savaime nepaneigia jokių bu tinų atlikti veiksmų ir (ar) nepaž eidž ia apeliante s teisių.











2017 m. I ketv.

Puslapis 47

Dėl teismingumo

Pagal 2000 m. geguž e s 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 de l bankroto (nemokumo) bylų 3 str. 1 d. is kelti fižinio asmens bankroto bylą turi tos valstybe s nare s teismai, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta. Reglamento preambule s 13 p. nustatyta, kad pagrindinių turtinių interesų vieta ture tų bu ti vieta, kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtinius interesus, ir de l to ją gali nustatyti trec iosios s alys. Fižinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 2 d. nurodyta, kad s is įstatymas taikomas fižiniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ais kinant mine tų nuostatų prasmę, is vados de l teismingumo turi bu ti daromos atsiž velgiant į pilną Reglamento prasmę, kitų Europos Sąjungos teise s aktų nuostatas, Teisingumo teismo praktiką bei faktines bylos aplinkybes.

2000 m. geguž e s 29 d. Tarybos Reglamente Nr. 1346/2000 de l bankroto (nemokumo) bylų nurodoma, jog juo siekiama priside ti prie vienodos laisve s, saugumo ir teisingumo erdve s suku rimo (1 p.). Reglamento Nr. 1346/2000 2-4 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodyta, jog juo siekiama sukurti visoje Europos Sąjungoje taikomą teisinį reguliavimą, kuris leistų derinti nemokaus skolininko turtui taikytinas priemones, taip pat sukurtų tokias teisines sąlygas, kuriomis s alys arte jant bankrotui ar bankroto procese vengtų perke line ti turtą ar teismo procesą is vienos valstybe s į kitą ies kant palankesne s teisine s pade ties. Reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad jis ture tų bu ti taikomas bankroto byloms, kai skolininkas yra fižinis ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo, o bankroto bylos, kurioms taikomas s is Reglamentas, yra is vardytos jo prieduose. Sutarties de l Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 str. nustatyta, kad vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdve , kurioje pagal Sutarc ių nuostatas už tikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo jude jimas. SESV 21 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai jude ti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Laisvas asmenų jude jimas Europos Sąjungoje apima laisvą darbuotojų jude jimą, laisvą savarankis kai dirbanc ių ir įmonių jude jimą (įsisteigimo laisve ), neekonomine veikla už siimanc ių ES piliec ių laisvą jude jimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad Europos Sąjungos pilietybe kiekvienam Sąjungos piliec iui suteikia pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai jude ti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taikant Sutartyse ir joms vykdyti patvirtintose priemone se nustatytus apribojimus ir reikalavimus, nes laisvas asmenų jude jimas yra viena pagrindinių vidaus rinkos laisvių, kuri, be to, buvo patvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 45 str. (ESTT 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. C-434/09, Rink. P I-0000).

Is bylos medž iagos matyti, jog pareis ke jas gime (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, 1990 m. susituoke su E. B. taip pat Vilniuje, nuo 2004 m. liepos 29 d. iki s iol yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamąjį turtą Vilniaus apskrityje, iki 2011 m. vasario me n. buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, visi pareis ke jo kreditoriai taip pat yra Lietuvoje (t. I, b. l. 6-8, 65-66, 88-91; t. II, b. l. 78; t. III, b. l. 51-52).

FABĮ 4 str. 1 d. nustatyta, kad fižinis asmuo pareis kimą is kelti bankroto bylą pateikia vietove s, kurioje yra fižinio asmens gyvenamoji vieta, apylinke s teismui ČPK nustatyta tvarka. Pagal ČK 2.12 str. 1 d. fižinio asmens nuolatine gyvenamoji vieta, reis kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybe je ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fižinis asmuo pripaž įstamas turinc iu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir is laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas c ia įkurti ir












2017 m. I ketv.

Puslapis 48

is laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; s is ketinimas gali bu ti is reiks tas, be kita ko, asmeniui faktis kai bu nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustac ius asmeninius ar verslo rys ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (ČK 2.12 str. 2 d.). ČK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fižinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktis kai daž niausiai gyvena; asmuo faktis kai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didž ioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsiž velgiama į tai, kur yra jo pagrindine gyvenamoji vieta (ČK 2.16 str. 2 d.). ČK 2.17

str. is vardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsiž velgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą vies uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vies us pareis kimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi asmens nuolatine s gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal

objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripaž inimas valstybę savo turtinių interesų vieta) kriterijus. Tode l Gyventojų registro paž ymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol s ie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Nors gyvenamosios vietos deklaravimas vies ajame registre yra tik vienas is fižinio asmens gyvenamąją vietą apibu dinanc ių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbu s ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukme bei tęstinumas, paties asmens vies i pareis kimai apie savo gyvenamąją vietą. Kaip mine ta, pareis ke jas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje, turi c ia nekilnojamojo turto bei pagrindine turtinių interesų vieta laiko bu tent Lietuvos Respubliką. Apeliacine s instancijos teismas, atsiž velgdamas į bylos medž iagą, sutinka su apelianto argumentais, jog pareis ke jas turi daug sąsajų su Jungtine Karalyste (su s eima gyvena ir dirba nuo 2011-2012 m., Lietuvoje bu na maž iau laiko nei Jungtine je Karalyste je), visgi Lietuvoje esant pareis ke jo nekilnojamajam turtui ir visiems kreditoriams bei esant pareis ke jo vies am pripaž inimui, jog jo pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad pareis kimas de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Taigi pirmosios instancijos teismas padare pagrįstą is vadą, jog pareis kimas de l fižinio asmens bankroto bylos is ke limo priskirtinas Lietuvos teismų kompetencijai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-821-864/2017

„Asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra

fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius

(asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius

(asmens pripažinimas valstybę savo turtinių interesų vieta)

kriterijus.“










2017 m. I ketv.

Puslapis 49

1. De l teismingumo ir Bankroto administratorių atrankos kompiuterine s programos veikimo 2. De l skundo padavimo ir tru kumų pas alinimo

3. De l kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo parduodant turtą ir bankroto administratoriaus

kandidatu ros derinimo

4. De l individualia nuosavybe priklausanc io turto pardavimo

AKTUALI LIETUVOS VYRIAUSIOJO

ADMINISTRACINIO TEISMO

PRAKTIKA

2017 m. I ketvirtis


2017 m. I ketv.

Puslapis 50

Dėl teismingumo ir Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos veikimo

Apž velgiamoje byloje ginc as kilo de l pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracine byla nutraukta, teise tumo ir pagrįstumo. Mine tas teismas nutrauke administracinę bylą, kadangi byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareis ke jas su patikslintu skundu kreipe si į Vilniaus apygardos administracinį teismą pras ydamas: įpareigoti Tarnybą (atsakovą) už tikrinti pareis ke jos dalyvavimą bankroto administratorių atrankoje lygiomis ir teisingomis sąlygomis, be diskriminacijos ar kitų trukdž ių, kuriuos lemia netinkamas Bankroto administratorių atrankos kompiuterine s programos (toliau – Programa) veikimas. Pareis ke jas nurodo Programos nustatymo tru kumus, duomenų netikslumą, Programos neefektyvumą. Pareis ke jas tvirtina, kad de l Programos netinkamo veikimo yra diskriminuojamas, jam nepaskiriama administruoti įmonių, atitinkamai jis negauna pajamų, kas tiesiogiai paž eidž ia pareis ke jo subjektyvią teisę dalyvauti atrankoje lygiomis teise mis ir teisingomis sąlygomis su kitais administratoriais.

Tarnyba nurode , kad jos funkcija yra is imtinai susijusi su Programos nepertraukiamo veikimo už tikrinimu. Teige , kad Tarnyba s ios pareigos nepaž eide , pareis ke jas nepateike įrodymų, kad Programa neveikia. Tarnyba ne ra atlikusi nei vieno neteise to veiksmo, kuris gale tų bu ti ginc ijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Paais kina, kad pareis ke jo skunde is de stytos problemos jau yra is spręstos.

LVAT atkreipe de mesį, jog nors pirmosios instancijos teismas pasiu le pareis ke jui ais kiai suformuluoti skundo pagrindą, pareis ke jas vis tiek nenurode , kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovas paž eide pareis ke jo teises t. y. nesusiejo konkretaus atsakovo padaryto paž eidimo su pareis ke jo reikalavimu. Pareis ke jas pradiniame skunde už simine , kad jis nepagrįstai buvo pas alintas is atrankos, tac iau s io atsakovo veiksmo neskunde . Pareis ke jas tik nurode , kad Programa netinkamai apskaic iuoja faktinį administratoriaus darbo kru vį, faktis kai administruojamų sąlyginių įmonių skaic ių, kadangi de l netinkamų parametrų gaunami neteisingi duomenys, kurių pagrindu juridiniai asmenys s alinami is tolesnio atrankos etapo. Paž yme tina, kad pareis ke jo nurodomi argumentai s iuo atveju yra susiję is imtinai su Programos veikimu, teigiant, kad ji galimai de l tike tinai klaidingų nustatymų apskaic iuoja ir nurodo klaidingus duomenis, pateikiant savo vertinimą, kaip programa ture tų veikti, tac iau pareis ke jas nenurode , kaip bu tent pasireis ke atsakovo veikimas ar neveikimas vykusios atrankos atveju t. y. ar atsakovas virs ijo savo kompetenciją, kokiais veiksmais paž eide įstatymus ar kitus teise s aktus.

Pasisakydama de l skundo dalyko, teise jų kolegija paž ymi, kad pareis ke jas savo reikalavimą suformulavo taip pat itin abstrakc iai, pras ydamas teismo įpareigoti atsakovą už tikrinti tinkamą Programos veikimą. Toks reikalavimas ne ra įvykdomas ir negali atkurti teisine s taikos ginc o santykiuose. Tuo tarpu akcentuotina, kad tik tiksli reikalavimų formuluote gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teise tus interesus bei pade ti visapusis kai ir objektyviai is nagrine ti bylą, taikant teise s aktus, o pagal pateiktus pareis ke jo duomenis ir nurodomus reikalavimus spręstina, jog toks ginc as (Programos efektyvumo vertinimas) ne ra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-46-552/2017


2017 m. I ketv.

Puslapis 51

Dėl skundo padavimo ir trūkumų pašalinimo

Pareis ke jas kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, pras e panaikinti Tarnybos direktoriaus įsakymą. S iuo atveju pareis ke jas pateike atskirąjį skundą, kuriuo pras o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat atnaujinti skundo tru kumų s alinimo terminą bei priimti pareis ke jo skundą. Pareis ke jas nurode , kad 0,5 Eur ž yminio mokesc io dalis sumoke ta 2016 m. spalio 4 d., mokestis sumoke tas pave luotai de l labai didelio pareis ke jo atstovo darbo kru vio bei jo ligos, de l kurios jis buvo nedarbingas skundo tru kumų s alinimo laikotarpiu. Pras o atsiž velgti į tai, kad skundo tru kumų s alinimo terminas praleistas než ymiai, nustatytas tru kumas – vos 0,5 Eur, de l s ios nutarties pareis ke jui tektų pakartotinai teikti skundą praleidus terminą, pareis ke jui bu tų už kirstas kelias apginti savo teises de l paskirtos nuobaudos panaikinimo.

LVAT teise jų kolegija paž ymi, kad nors teismine s gynybos universalumo ir prieinamumo principas reis kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tac iau teise kreiptis į teismą turi bu ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ ais kiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teise s kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka s io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas tru kumams pas alinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą tru kumai nepas alinami, skundas laikomas nepaduotu ir teise jo nutartimi grąž inamas pareis ke jui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareis ke jo skundas neatitiko jam ABTĮ keliamų reikalavimų, 2016 m. rugse jo 21 d. nutartimi nustate terminą iki 2016 m. rugse jo 28 d. skundo tru kumams pas alinti, t. y. sumoke ti 0,5 Eur ž yminio mokesc io dalį, o s ių tru kumų pareis ke jui nepas alinus, – jo skundą laike nepaduotu. Is bylos medž iagos matyti, kad pareis ke jas iki 2016 m. rugse jo 28 d. tru kstamos ž yminio mokesc io dalies sumoke jęs nebuvo, taip pat nebuvo pateikęs pras ymo pratęsti skundo tru kumų s alinimo terminą, tode l pirmosios instancijos teismas padare pagrįstą is vadą, kad pareis ke jas nepas alino nustatytų skundo tru kumų, skundą laike nepaduotu ir jį grąž ino pareis ke jui.

Pareis ke jas pras o atnaujinti terminą skundo tru kumams pas alinti, tac iau teise jų kolegija paž ymi, kad ABTĮ nenumato procesine s galimybe s apeliaciniame teisme atnaujinti terminą skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, tru kumams pas alinti. Pastebe tina, jog, nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareis ke jas per nustatytą terminą nepas alina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo tru kumų, neuž kerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą. Tai, jog pareis ke jo atstovas nurodytą ž yminio mokesc io dalį sumoke jo 2016 m. spalio 4 d., nelaikytina tinkamu skundo tru kumų pas alinimu, kadangi tai, kaip mine ta, ture jo bu ti padaryta per teismo nustatytą terminą skundo tru kumams pas alinti, t. y. iki 2016 m. rugse jo 28 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-21-662/2017

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo parduodant turtą ir bankroto administratoriaus

kandidatūros derinimo

Ginc as kilo de l Departamento sprendimo pareis ke jo bankroto administratoriaus atž vilgiu teise tumo ir pagrįstumo. Skundž iamu atsakovo sprendimu buvo konstatuotas bankroto administratoriaus įvykdytas


2017 m. I ketv.

Puslapis 52

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto, kuriame nustatyta, kad bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, paž eidimas. S iuo atveju, Departamento įsakyme konstatuota, kad pareis ke jas, susitardamas su V. V. de l sumoke jimo už kompiuterius kaip ž alą, faktis kai juos pardave ir taip nesilaike Įmone s pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos turto pardavimo tvarkos. Departamentas nusprende bankroto administratoriui neskirti nuobaudos, nustatytos ĮBĮ 117 straipsnyje, nurodyti bankroto administratoriui ateityje tiksliai vykdyti teise s aktų reikalavimus bei apie nustatytą paž eidimą paž yme ti Įmonių restruktu rižavimo ir bankroto informacine je sistemoje. Sprendime taip pat paž yme ta, kad apie bankroto administratoriaus padarytus paž eidimus, derinant bankroto administratoriaus kandidatu rą, informuotini atitinkami teismai.

Pirmosios instancijos teismas skundž iamą sprendimą panaikino, konstatavęs, kad Departamentas padare nepagrįstą is vadą, jog pareis ke jas paž eide ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą.

Atsakovas su teismo sprendime atliktu aplinkybių vertinimu ir padarytomis is vadomis nesutinka.

LVAT teise jų kolegija, spręsdama klausimą de l ginc ijamo sprendimo tiesioginių teisinių pasekmių atkreipia de mesį į ĮBĮ 11 straipsnio (ginc ui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas pareis kimą teismui de l bankroto bylos is ke limo įmonei, pasiu lo teismui administratoriaus kandidatu rą.

Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatu ros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatu ros siu lymo teismui taisykle s, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybe s 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 5 punktą jeigu asmuo, kurio kandidatu ra siu loma, turi galiojanc ią nuobaudą, nurodytą Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje, Departamentas, teikdamas teismui Taisyklių 4 ir 7 punktuose nurodytą atsakymą, pranes a apie s iam asmeniui skirtas galiojanc ias nuobaudas. Departamentas taip pat pranes a teismui ir apie kitus s io asmens padarytus teise s aktų paž eidimus, nustatytus Departamentui tikrinant s io asmens veiklą.

S iuo atveju, nors ir negalima teigti, kad ginc ijamas sprendimas pareis ke jui negale tų ture ti jokių teisinių pasekmių, s ios teisine s pasekme s is esme s yra tik procedu rinio, o ne materialaus pobu dž io ir nukreiptos į ateitį. Pripaž intina, kad ginc ijamas sprendimas pareis ke jui jokių teisių ir / ar pareigų nesukuria, kol ne ra prade ta administratoriaus kandidatu ros svarstymo procedu ra. Ir net prade jus tokią procedu rą, informacija apie pareis ke jo atliktą paž eidimą gale tų, bet nebu tinai nulemtų pareis ke jo kandidatu ros skiriant administratorių atmetimą, tai reis kia, kad tam tikros procedu rine s sprendimo pasekme s yra nukreiptos į neapibre ž tą ateitį ir yra veikiau numanomos.

Apibendrindama tai, kas is de styta, akcentuodama tai, kad ĮBĮ 117 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareis ke jo teise skųsti atsakovo sprendimą skirti nuobaudą, bet ne sprendimą, kuriuo konstatuojamas tam tikras paž eidimas, bei atsiž velgusi į kitus s io sprendimo motyvuojamojoje dalyje is de stytus argumentus, teise jų kolegija daro is vadą, kad nagrine jamu atveju ginc ijamo atsakovo sprendimo teismine kontrole nebu tų tikslinga ir atitinkanti teise s aktų nuostatas, nes ginc ijamas Departamento sprendimas nepaž eidž ia ir negali paž eisti tų pareis ke jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

LVAT atsakovo Departamento apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkric io 2 d. sprendimą panaikino ir prie me naują sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-113-

822/2017


2017 m. I ketv.

Puslapis 53

Dėl individualia nuosavybe priklausančio turto pardavimo

Ginc as kilo de l Departamento įsakymo, kuriuo nuspręsta pareis ke jui skirti nuobaudą – įspe jimą už ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos u kio ministro 2010 m. gruodž io 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktu rižavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkto paž eidimus, nes pries prade damas bankrutavusios įmone s savininko turto pardavimą, pareis ke jas nesikreipe į teismą de l is ies kojimo nukreipimo į s į turtą.

LVAT pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentą, jog individualios įmone s savininko turtas yra atskirtas nuo individualios įmone s turto, t. y. įmone s turtas ne ra tapatinamas su įmone s savininko turtu, tode l individualios įmone s dalyviui (įmonininkui) asmenine s ar bendrosios jungtine s nuosavybe s teise priklausantis turtas neture tų bu ti perduodamas bankrutuojanc ios individualios įmone s administratoriui saugoti, o tuo labiau valdyti ir naudoti, nes to nenumato įstatymas. Be to, is sprendus klausimą de l taikos sutarties sudarymo ir nusprendus nesudaryti taikos sutarties, bankroto administratoriui kyla pareiga kreiptis į teismą de l leidimo is ies koti is neribotos civiline s atsakomybe s įmone s savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtine nuosavybe . Atsiž velgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog dalis G. P. priklausanc io turto yra atskirta nuo individualios įmone s turto, teismo nutartis likviduoti įmonę bankroto administratoriui nesuteike teise s nukreipti is ies kojimą is mine tą turtą. Apibendrinus tai, teise jų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo požicija, jog de l is ies kojimo is individualios įmone s savininkui priklausanc io turto bankroto administratorius turi kreiptis į teismą, tac iau nagrine jamu atveju to nepadare ir mine tą nekilnojamąjį turtą pardave varž ytynių metu, tokiu bu du paž eisdamas ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Be kita ko, teise jų kolegija konstatavo, jog neture tų bu ti nepagrįstai ilgai delsiama pervesti hipotekos kreditoriui is antstolio gautas le s as už parduotą įkeistą įmone s turtą. Nagrine jamu atveju, bankroto administratorius ilgiau kaip metus nepervede ir nesie me jokių realių veiksmų, kad hipotekos kreditoriui bu tų pervestos jam priklausanc ios le s os. Jokių tokį bankroto administratoriaus delsimą pateisinanc ių įrodymų, ar duomenų pareis ke jas nepateike , taip pat, ne ra ais ku kokios aplinkybe s galimai trukde bankroto administratoriui pervesti le s as hipotekos kreditoriui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-568-

525/2017

TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA · 2017-07-19 · 6 d. nutartis civiline je byloje Nr....

Documents

Transcript of TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA · 2017-07-19 · 6 d. nutartis civiline je byloje Nr....