Jwzut

profesoiui, biiiuliuiIuozui Mureikai stipios

sveikatos, kurybinesenergijos, kurios jam

netrul<sta, graZitpsumanyml{, erdves

nerimastingaiminiiai ir svajonei.

AkademikasAlgirdas

GAIZUTIS

N*E:f;,,T!,IffiPasaulyje yra daug nuo5aliq vietq ne tik geo-grafine, bet ir ivaizdiio prasme. Uiena i5 iq -

Australijai priklausanti Tasmaniios sala, kuriosvisq teritorij4 sudaro maiiausia, ta6iau saua-

ranki5ka Sios Salies valstija. t{uo Australijosiemyno nutolusi i pietrycius apie 300 km sala

- apima beveik toki pat plotq kaip ir Lietuva.Sios salos gyventojai sudaro vos 2 proc. visos

Salies gyventojq. Maiai ji domina ir imigrantus,kurie nesudaro ir 1 proc. uisq Australijos, kaip

svajoniq Salies, imigrantq.

MUREII(AI-Profesoius habilituotas daktaras luozas

Mureika iveniia savo 75-meti. Thi graiusg:enimo ir kurybos jubiliejus, ieimos ir biiiulitliventi. Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje profesoiaus

vardas iinomas kaip iikilaus filosofo, estetiko,studentij os p agalbininfut, nuovokaus mokslo

organizatoriaus. Budamas ilgametis VGTUFilosofijos katedros vedejas, jis skiepijo studen-tams ir doktorantams meilq i.iminiini ir kultu-

rai. Prof. Iuozas Mureika paraid ne vienqreikimingq veikalq. Akivaizdils jo nuopelnai

tyrinejant lietuvit4 estetinds minties raidq ir ypaiVSezemano palikimq, technikos filosofijq ir

inZinerines minties savasti, technikos vietqkuhuroje (Tbchnikts filosofijos ivadas, l99S).

Daug demesio sulauki jo knyga ,,Pajaustosmintys. Estetikos virsmas estetologija" (2006),kurioje ii esmes apibudinama estetines pajau-tos, suvokiant ir vertinant meno k[trini, funda-

mentini reikimd ir jos jungtis su prasmitppasauliu arba Zmogaus savikura. Sioje knygojeprofe s oius grindiia nauj o s filo s ofines slinkties

- estetologijos - butinumq. Ir itai pagalinusulaukeme,, E stetikos enciklopedij os " ( 20 1 0 ).

Jq raie 33 autoiai, taiiau jos sumanymo,strukturos, koncepcijos ir kone treidalio

straipsnit4 ir straipsneliq autoius modus vivendiyra biltent profesorius luozas Mureika. Tai jo

ilgai brandintas veikalas, kuis nueis ilgqgn enimo keliq. N orisi*iirdingai palinketi

Tasmanija buvo atrasta1642 m. olandq j[rininko Abe-lio Jansono Tasmano, kuris ta-da 5_i kra5tq pavadino Van Dime-no Zeme. Atraddjas mane, kad5i Zeme yra Australijos dalis -pusiasalis, tadiau tik 1798 m. an-glq keliautojas D2. Basas, atra-dqs sqsiaurjtarp Australijos Ze-mynin6s dalies ir Sios salos, iro-dd, kad tai tikra sala. Tasmani-jos vardu jq pradeta vadinti nuo1853 metq.

Del nuo5alumo, permainin-gLl orLt Tasmanija nera gausiailankoma turistq. Netgi daZnasZemyninds dalies australas, i5-girdes kvietimq vyki i Tasmani-j4, nusipurto ir sako ,,brr" kaipten Salta. Vis delto, nepaisant at-stumo ir kitokiq at5iauraus kra5-to ivaizdZiq, Sisalayratikras m0-sq planetos gamtos lobynas. Ta-

6iau vyki j Tasmanijq patartinatiems, kurie veftina savitq gam-tos groZi, kurie moka jipasteb6-ti, moka bOti ir dZiaugtis gamto-je. O visokiems jau mafftq ob-jektq lygintojams, vertintojamsar Siaip klajoniq kolekcininkamsbei komforto gurmanams Tas-manija netinka.

Pasiekti Siq sal4 galima perkelias valandas skrendant i5 di-desniq Australijos miestq arbamaZdaug 14 valandq plaukianti5 Melburno per dainai audrin-gq Baso sqsiaurj moderniu kel-tu ,,Spirit of Tasmania". 15 Lietu-vos protingu keliavimo tempunukakti i Tasmanijq galima nema2iau kaip per dvi paras.

finifrfruvfis sa lietuttiikurrlieskoniu

Sdd6damas lektuve prie lan-go, nekantriai laukiau, kada pa-sirodys Tasmanijos Zaluma. lrStai ldktuvas pakibo vir5 Zemes.Tarsi kaleidoskopas po lektuvukeitdsi raiZytos rytinds salos pa-krantes vaizdai, kruop5diai idirbtilaukai, ganyklos, miesteliai, eZe-rai, ilankos, upes. l5skridus i5triuk5mingo Sidnejaus ir nusilei-dus didZiausio Tasmanijos did-miesdio Hobarto oro uoste, pa-sijutau tarsi budiau patekqs i vi-si5kq provincijq. Oro uoste sto-vdjo tik vienas - musq ldktuvas,o keleiviai pdsdiomis kulniavo ipagrindinj pastatq: jokiq i5laipi-nimo rankoviq, jokiq autobusq.lr kokia buvo mano nuostaba, kaisutikau mus pasitikusi vietinj.

- Jus i5 Lietuvos? - paklau-se manqs beveiktrisde5imt me-tq Sioje saloje gyvenantis vyres-nio amZiaus Sveicarq kilmesHancas.

-Taip, mes i5 Lietuvos, - at-sakiau a5.

- Tai jUs tikrai turite Zinoti Ole-gq Truchanq, jis buvo i5 Lietu-vos, esame ne kart4 su juo ben-dravq, buvau net kelis kartus jonamuose, - skubdjo man pasi-didZiuodamas pareik5ti Hancas.

Nesitikejau tokiq sutiktuviqsu,,lietuvi5ku prieskoniu", tadiaunetveriau dZiaugsmu, kad mannereikia ai5kinti, i5 kur a5 ir khsta m0sq Lietuva. Olego Trucha-no tema Tasmanijoje puikiai i5-pl6tota, ta6iau apie tai veliau.

Cradle kalnq nacionalinioparko laukinds gamtoskraitovaizdisoo

iSkr-rill$,ss^H[I

Siai salai buvo skirlos 5 die-nos, tadiau, kad tai labai trum-pas laikas, suvokiau tiktada, kaikeltas atsi5varlavo nuo salosSiaureje esandio didZiausio De-venporlo uosto prieplaukos irdingo Baso sasiaurio Okanose.

Pirmasis ispidisPa2intj su Tasmanija daugu-

ma pradeda nuo sostrnes Ho-bado, ikurto 1804 m. prie Der-vento (Derwent) upes 2iodlu. 15

pradZiq tai buvo palapiniq mies-telis, kuriame, kaip lprasta Aust-

ralijai, gyveno kari5kiai, katorgi-ninkai ir laisvieji naujakuriai.Spardiai plesdamasis Hobartasjau 1842 m. buvo paskelbtasmiestu. Dabaftin! Hobartq gali-ma drqsiai vadinti didmiesdiu,nes uZimamu plotu jis gerokailenkia didesnius uZ save. Tuo

isitikinti galima nuo miesto vizi-tine kortele tapusio Velingtono(1270 m) kalno. 15 dia geru oruats veria tikrai ZodZio ,,fantas-ti5ka' verla apadioje palei ilan-r.a Ssidriekusio Hobarto ir joapylink u panorama. Per Der-vento upQ nutiestas grak6tus

S a I o s pi etryti ndje pakra ntdjevandenyno bangos sutormavo

ispudingq lormq krantus

. l;I t-..

Tasmanijos tiltas, tapgs miestosimboliu. Gamtos tvarkymo pa-vyzdys gali buti unikalus Kara-li5kasis Tasmanijos botanikossodas. Kitados aplink pasaulikeliavqs garsusis iarlzas Dar-vinas irgi neaplenke Sio sodo,kuris jj labai suZavejo.

Hobarlas yra vienas garses-niq Australijos miestq. nes jojlankoje vyksta kasmetes benegarsiausios ir pavojingiausiospasaulio regatos ,.Sidnejus -Hobartas" fini5as. Si regata,vykstanti nuo 1945 m., sutrau-kia geriausius buriuotojus i5 vi-

{:rl-"

.-, *-

so pasaulio. Buriuotojams lai-metiSioje regatojetas pats, kaipalpinistams ikopti ! Everestq.

15 sostines Hancas mus ly-dejo j PofiArturq, esantiapie 80km nuo Hobarto. VaZiuojant ry-tine salos pakrante, buvo puikigalimyb6 i5 ardiau pamagtisa-los gamtq. Viskas dia mumstar-si ir lprasta: laukai, pievos, rJki-

ninkq sodybos, tadiau akjdaugkur reLia kitokia augmenija,keisti gyvunai. Po ratais vos ne-palindo echidna, valabe, kaZko-kie sterbliniai 2iurkenai. Kuklu-mu dvelkianti sala kruop5diai )

Mokstas ir gyvenimas 2011 Nr. Z-S 43

sutvar$a: viskas dia daroma Zmonems,jq saugumui ir gerovei.

Pakeliui neimanoma praleisti tokir{ pa-krandiq dariniq, kaip Velnio virtuve, Tasma-nijos arka ir kt. Stat[s pietrytiniai krantairemiasi i Sdlstanti vandenynq, kurio ban-gos kaip imanydamos juos talZo. Simtq mi-lijonq metq uolos, kuriq artimiausias gimi-naites dabar kausto Antarktidos ledynai,traukiasi kranto link, o ta kova tarp van-dens ir akmens iamZinta ispudingq formqdariniais.

Visi5kame uZkampyje lsikIrgs Port Ar-turas turi liudn4 istorijq, nes nuo 1830 iki1877 m. diabuvo katorgininkq kolonija, va-dinama ,,pragaru Zemdje". Per gyvavimolaikotarpj dia kalejo apie 12 000 nusikattd-

no produktai labai vertinami. Tasmanijojen6ra Snekama apie ekologi5kus 0kius, nesviskas, kas pagaminama Sioje saloje, yranat0raliai ekologiSka. Kuo toliau, tuo labiauSios valstijos ekonomikos laukia gera atei-tis, nes sveikq produktq poreikis pasaulyjespardiai dideja, o Tasmanija, kuri neturi sa-vq tar5os Saltiniq ir beveik neveikiama kitq,yra viena i5 nedaugelio tokiq vietq m[sqplanetoje. Tasmanija labai garsi obuoliais.1841 m. kolonistas Salas Parsonsas paso-dino pirmqjj obelq sodq. Jo atsiveZtivais-medZiai puikiai prigijo, buvo iSvestos vie-tos klimatui atsparios obelq r[Sys, kuriq vai-siaiskoniu lr sultingumu neturi lygiq pasau-lyje. Po de5imties metq praddtas obuotiqekspoftas i NaujqjqZelandij4 ir lndijq. ttgai-

liq. Nors ir keista, Sioje vietoje visa aplinkalabiau primine iSpuoseletq park4, nei rus-tq kalejimq. Anglq tvarka net ir baisiustiems laikams nusikaltimus padariusiemsZmonems garantavo kiek imanoma ,,orq"gyvenimq. Tik visi5ki kriminalistai turdjotenkintis nesuvokiamo grie2tumo tvarka.Sivietatokia garsi irtaip gausiai lankoma,jog ji itrauka net i UNESCO paveldo sqra-5q. Australq i5monei, kaip kaldjimqgatimapaversti puikiu muziejumi, turb0t ndra ly-giq. Vieniems dia patinka, kitiems - ne, ta-diau tokia buvo kolonizuojamos Australi-jos pradZia, o istorijE, Zinia, reikia gerbti.

Pusd solos laukin6, pusd civilizuota

Gamta taip sutvarke, kad Tasmanij4 tar-sisudaro dviskirtingos dalys. Siaure ir rytaiypad urbanizuoti, vyrauja agrarinis kra5to-vaizdis. lr tik raiiytitarsi besiranganti gyva-t6 krantai siUlo nejtikdtino groZio vaizdq. Kaikurie nuo5al0s papludimiai yra absoliutusromantikos rojus. AntaiVyno taur6s (Win-glass bay) jlanka priskiriama graZiausiq pa-saulio llankq de5imtukui. Cia apsdiai p6s-6iqjq ir dvira6iq takq - tik keliauk.

Siq salos dali galima vadinti milZini5kaferma arba did2iuliu sodu. Pagrjstai austra-lai visq Tasmanijq vadina Pieno ferma, nesSios valstijos pienas, sUriai, apskritai visi pie-

44 UoXstas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-g

niui obuolystapo salos simboliu, dabarTas-manija dainaivadinama Obuoliq sala. Tas-manijoje auginama daugiau kaip 500 obuo-liq r[Siq. Jq derlius nuimamas, kai Europo-je ir Siaurds Amerikoje yraLiema arba pa-vasaris.

O Stai Tasmanijos pietls ir vakarai -jau visi5kai kitoks pasaulis. iia Zemes pa-virSiumi banguoja kalvos, stiebiasi kalnai,auga tank0s mi5kai. SirOl gtosto dZiaugs-

mas, kad Sios salos dali maiai paveike sa-vanaude Zmogaus ranka.

Tasmanija laikoma viena i5 Svariausiqpasaulio vietq. JE kerta 40'lygiagretd, tieskuria vyrauja vakarq v6jai (vadinamosiosgriaudZiandios keturiasdeSimtosios). $iev6jai visada pudia i5 vakarq, kur pakeliuittrkstandius kilometrq nera jokios sausu-mos, taigi ir jokio galimo oro ter56jo. sa-los vakaruose stUksantys kalnai pristab-

do Siuos v6jus, del to saloje, ypad jos va-karindje dalyje, labai daZnai lyja. Vasarqdia gana Silta - apie 21'C, o Ziemq- 12"C.Pana5u ar net Sildiau negu Lietuvoje, ta-diau visai kas kita salos kalnuose. Snie-gas juose daZnas svedias, i5 kojq verdiastipr[s vejai, Iabai dr6gna, tadiau savitogroZio Tasmanijos kalnai - tikras Sios sa-los gamtos perlas. Antai Cradle kalno na-cionalinis parkas kartu su St. Clairo eZeroparku jtrauktas i UNESCO saugomll pa-saulinio paveldo objektq sqra5q. Siameparke st0kso ir auk5diausia Tasmanijos vir-Sukalne - \41, Ossa (1617 m). Parkas gar-sus rsp-dingais reginiais - dantytomisviriukalnemis, senais pu5ynais, kalnq sl6-niais, ledinemis versmemis ir eZerais.

Tasmaniediai. arba..Tassies', kaip juosvadina Zemynines dalies australai, kai ku-rias drdgnas vietos girias vadina lletausmi5kais (rain forestsi. Jie labai prirrenadZiungles: nepaprastai ve5li augmenija. tik-ra tankyne, daugybe endeminiq r05iq au-

gatq. Siais dregnaisiais subtropiniaismi5kais apaugusi nema2a salos dalis. Juo-se esama unikaliq med2iq rU5iq: pietq bu-kag juodmedis, leopardmedis, sasafras,imogaus Ikio papardiai.

Vaiiuojant didesniu atstumu gamta Tas-manijoje labai kinta: lprastos lietuviSkos ly-gumos pereina

1 Anglijos kalvotE kra5tovaiz-di, o 5! keidiataiArgentinos pampos, taiAfri-kos savana, tai Naujosios Zelandijos 5iurkS-diaioles stepes. Visoje saloje augaivairiq r[-Siq mums keistai atrodantys eukaliptai. Tai

beZieviai ar su besilaupandia Zieve masyvusmedZiai. Jq mi5kai labaiSvies[s, nes mediiaibeveik nemeta 5e56lio -,,protingi" plonydiaiir ilgoki lapai stadiu kampu atsisukq i Sauleir seka jos keliq i5tisq dienE. Sie medZiai yratikrivandens siurbliai, tad Zmones vengia priejq sta\fi namus arba sodinii Siuos medZiusprie pastatq.

Salos gyventojai ypad didZiuojasi re-tomis pu5q rU5imis. Antai Huon Pine i Pi-nus radiata mi5kai paskelbti nacionaliniais

parkais ir itraukti i UNESCO pasautio gam-tos ir kult0ros paveldo sqra5q. Su tomispu5imis susijqs ir Lietuvos vardas. Mountfield nacionaliniame parke T0kstantmediqpu5q draustinis pavadintas mokslininko,keliautojo, fotografo Siauliedio Olego Tru-chano vardu. Zinynaiteigia, kad taivienin-tele vieta pasaulyje, kur galima pamatytipadias seniausias pu5is - kai kurios gyve-na iki3000 metq, ir padius didZiausius (iki140 metrq auk5dio) bei storiausius (iki 9metrq skersmens) eukaliptus. Siq galiUnq,tiesa, jau senial nera, tadiau beveik 100metrq aukSti siekiantys eukaliptai vis darauga Siuose sunkiai i2engiamuose ir u2-pelkejusiuose miSkuose.

Kw vietos gyventoioi?

Keliaujant po salos centrinq bei vakarqdali susidaro ispUdis, kad Tasmanijoje be-veik nera gyventojq. lr i5 tikrr4q 5i salos da-lis del nenuspdjamq orq, kalnuoto reljefogyvenama labai retai. Vienas kitas mieste-

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. Z-e 45

$i lotogralija daryta maiytdieSaros salol'e - pirmojojen u si ka lt5l it 1 tre mties v ietojeAustralijoje

tikejimu. Ciabuviai 6me Ziauriai persekiotieuropiedius, o Sie neliko skolingi. XIX a. tre-diqji de5imtmeti aborigenus imta Saudytijq padiq namuose, nuodyti nuodais, kuriqpridedavo j dovanojamus miltus, medZiotispqstais kaip Zveris. 1830 m. valdZios pa-stangomis buvo suformuotas liUdnai pagar-sejqs ,,Juodasis korpusas", kurisudard be-veik 2000 ginkluotq kolonistq. Per tris sa-vaites jie praiygiavo per didZiulq salos teri-torijq, Zudydamiaborigenus. 1834 m. 1S0gyvq likusiq aborigenq buvo i5veZtii r[sdi4Flinderso sal4, esandiq Baso sqsiauryje, irjdga atversti i krik5dionybg. Dauguma jq mi-rd i5 sielvarto, ligq ir nuolatinio neprieval-gio. Saujelei likusiq ilgainiui buvo teista su-grjZti j Tasmanij4. Paskutine grynakrauje 64metq amZiaus tasmaniete, vardu Trugani-ni, mire 1856 metais. Jos skeletas'120 me-tq buvo saugomas Tasmanijos muziejuje,kol pagaliau buvo kremuotas.

Pasak Hanco, dabar Tasmanijoje gy-vena apie '17 000 aborigenq. Visi jie i5 Ze-mynines dalies ir priklauso ivairioms gen-tims. Tasmanijos aborigenai visiSkai integ-ravosi i baltqjq visuomenq, dauguma Sne-ka tik angliSkai, gyvena ir dirba taip patkaip ir baltieji, NemaiaiSeimq yra mi5rios.

Aloslogq salaAkylesnis vairuotojas kiekvienoje Salyje

atkreipia demesi i automobiliq numerius.Australijos visq valstijq ir didZi14q teritorijq au-tomobiliq numeriai visada ,,pasipuo5q" re-klaminiu SUkiu. Tai tas pats, kaip Lietuvoje,,drqsi Ealis", ,,Baltijos Sirdis", tik Sioje satojeviskas rimtai uZsukta irveikia, o pas mus neiskusta, nei lupta. Tasmanija tokiq jos ivaizdiformuojandiq skambiq fraziq turi net dvi : Ho-liday lsle (Atostogq sala) ir YourNaturalsta-fe (J[sq gamtos valstija). Privilioti jTasmani-j4 daug turistq i5 svetur beveik nejmanomaddl atstumo ir kelion6s kainq, bet paraginti

i salq atvykti kuo daugiau australq i5 Zemy-no -igyvendinamas tikslas. Jie ir sudaro di-dZiqiq turistq dalj. NemaZai jq ketiasi kettusu savais automobiliais, ant kuriq numeriqjau galima perskaiffti kitokius reklaminius 50-kius: Sau/6fa valstija, Raudonasis centras,Valstija, kurioje gera buti , ir In.

Sala kaip Lietuva, atstumai nemaZi, oturizmo infrastruKUra spardiai Zengia j prie-ki. Per pastaruosius 10 metq saloje pasta-

\[a nemaZai informatyviq turizmo informa-cijos biurq, daugdja puikiaijrengtq p6sdiq-jq Zygiams takq. Jq ypad daug CradteMountain nacionaliniame parke. Sis gam-

tos parkas Zymus puikiais kra5tovaizdZiais,graZiausiu eZeru Tasmanijos saloje St.Clairu. Per 5i parkq driekiasi vienas popu-liariausiq turistiniq Zygiq mar5rutq pasau-lyje Overland Track.Teigiama, jog kiekvie-nas save gerbiantis australas bent kartqgyvenime privalo dia apsilankyti.

Sie ir kiti kalnai - tikras unikalios gyvU-

Prie !6jimo i Strahano miestelio inlormacinicentrE galima perskaigi i5eivio i5 LietuvosOlego Truchano pamokaniius iodiius apiegamtos apsaugq

nijos rojus. Kadangi sala izoliuota, dia pa-sitaiko gyv0nq r05iq, kuriq niekur kitur n6-ra. Garsiausias i5 jq didetq juodqZiurkq pri-menantis sterblinis Tasmanijos velnias. Ka-tes dydZio kresnas gyv[nelis labai simpa-ti5kas, tadiau itin agresyvus. Del plintan-dios vdZines ligos Siq gyv[nq poputiacijaiiSkilo iSnykimo gr6smd. Apskai6iuota, kadliga pasiglem5 90 proc. 5iq gyvOnq popu-liacijos. Si riba yra kritin6, nes tikusi dalisTasmanijos velniq negales atstatyti mini-malaus populiacijai reikalingo gyvUnqskai6iaus. D6l Sios prie2asties visoje ialy-je steigiamiTasmanijos velniq veisimo cen-trai. Labai dainai jie kartu yra ir nedidelizoologijos sodai, kuriuose i5 arti galima pa-matyti Siuos velniukus, si.rZinoti daug ido-

46 UoXstas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

nijos pakra5diai. Daug ketiavo pdsdiomis,plaukiojo kanoja garsiqja, beje, ir jo gyvybgpasiglemZusia Gordono upe, taip pat kito-mis upemis, kope i nuo5alias ir sunkiaijvei-kiamas Tasmanijos kalnq virS0nes.

Truchano plaukimas Gordono upe Tas-manijoje tapo legenda. Jis iki Siolyra vie-nintelis Zmogus, kuris 1958 m. jq visq nuoi5takq iki Ziodiq vienas perplauke kanoja.Olegas kelionds metu jamZino Gordonoup6s ir jos pakrandiq groZi, Zemetapyje irkeliones uZra5uose uXiksavo gausybq nau-jq duomenq apie up6s baseino sistemq, flo-rq ir faun4, regiono geologrjq. Susidomeji-

nusio Zmogaus pareiga tur6ti 5i fotografijqalbumq namuose. 1978 m. Austral|oje su-kurtas videofilmas ,,The spirit of Olegas,,(,,Olego siela"), skirtas Sio keliautojo ir foto-grafo atminimui. 2003 m. sukurtas dokumen-tinis filmas ,,Wildness" (,,Laukineje gamto-je"), pasakojantis apie OlegE Truchanq beijo mokini, kilusiiS Latvijos, Peterj Dambrov-ski, Zinomq Tasmanijos fotograf4.

Beje, Olego Truchano Zmona MelvaTruchanas ikiSiol gyvena Hobarte ir mie-lai bendrauja su ypad darnia vietos lietu-viq bendruomene, taip pat ir su retais at-vyk6liais i5 Lietuvos.

maus ne tik apie juos, bet ir apie daugelikitq Tasmanijos gyv[nq. Kitados satoje gy-veno sterblinis Tasmanijos tigras. Norssensacijq besivaikantys Saltiniai vis darskelbia, kad tai nykstantis gyvtinas, tadiaujis buvo i5naikintas jau X( a. pradZioje.

Gamtos ir nacionaliniq parkq teritorijo-se, kurios apima reik5mingqsalos plot4, ga-lima pamagti Svelniakailius vombatus, Sok-liqsias j kenguras labai pana5ias valabes,posumus, sterblines ddmetqsias kiaunes,badikutus, jvairius drieZus, retus paukddius.Labai pasisekus galima pamatyti ir andia-snapius, echidnas, o kai kuriose pakrant6-se ir pingvinus. Vairuotojairaginami b0ti la-bai atid[s, nes kasmet Tasmanijos keliuo-se numu5ama apie 1 mln. gyv[nq. Naktipatariama apskritai nevairuoti.

Lietwa ir Tasmaniia

Lietuviq savimeilg glosto faktas, kad Tas-manijos ne tokiq senq laikq istorija susijusi irsu Lietuvos vardu. Po Antrojo pasaulinio ka-ro i5 pabegdliq sulaikymo stovyktq Vokieti-joje nemaZai m[sq kra5to Zmoniq i5sibta5-k6 po marg4pasauli.Zenklidatis jq nus6doAustralijoje. Tarp jq buvo ir Siautietis OtegasTruchanas. Galb[t apie 5i kuklq Zmogq nie-ko ir neZinotume, tadiau jo pomegiai ir meil6gamtai ji isgarsino tolimoje zemdje.

Olegas Truchanas gim6 1923 m. Siau-liuose, dia baigd $iautiq berniukq gimnazijq.Karo metais dallvavo rezistencin6je veiklo-je. 1944 m. art6jant sovietq armijai, pasitrau-ke iVokietijq, mokesi Miuncheno UNRRAuniversitete, Teises fukuhete. GyvendamasVokietijoje, susidomejo fotografija ir gamto-sauga. 1949 m. O. Truchanas emigravo jAustralljE, apsigyveno Tasmanijos sostinejeHobarte. Aktyviai tyrinejo vakaring Tasmani-jos salos dali, isijunge i garntosauginq veik-lq, fotografavo gra2iausias salos vietas irgamtq. Jitraukd maZai istirtivakaq Tasma-

Centrinijesalos dalyje

kelias driekiasiper pa*ini

eukaliptq mi5kq

_ RytoSALNOS

nuotr.

mas Sia jo kelione buvo didZiulis. Po kelio-nes jis surengd skaidriq parod4 ir apie savokelionq papasakojo Zmon6ms, susirinku-siems perpildytoje miesto rotu5es sal6je.

Tasmaniediaiji gerbia ne tik uZ ma2us,bet svarbius atradimus. Bene didZiausiasOlego nuopelnas, kad jis su bendramindiaisaplinkosaugininkais pristabd6 hidroenerge-tikos pldtrq Tasmanijoje. lGlnuota sata ypadtinka hidroelektrinems sta\rti, ta6iau kiek-vienas toks jrenginys ir uZ jo susidaranti uZ-tuanka pasiglemZia nema2q unikalios gam-tos plotq. Ne viskq pavyko apsaugoti, ta-diau unikalijau Zmoniq reikmems pritaiky-ta gamta jamZinta gausybeje Olego Trucha-no fotografijq. Nors jo gyvenamojo namogaisras suniokojo nemaZq jo archyvo dalj,j spaudq ir kitas informacijos saugyklas pa-tekusi medZiaga yra labai gausi.

Olegas Truchanas Zuvo 1972 m. sausio6 d. tyrinedamas tq padiq Gordono upq. pojo mirties O.Truchano vardu pavadintas kal-nas Vakarq Australijoje, Huon Pine puSqdraustinis Tasmanijoje. '1975 m. Tasmanijo-je i5ldsk didelio populiarumo sulaukusi kny-ga ,,The world of Olegas Truchanas" (,,Ole-go Truchano pasaulis"), iki Siot i5teistos 9 Siosknygos laidos. Buvau ypad nustebgs, kai jauantqiq keliones dien4 Siq knygq, vykstant itrijq dienq kelionq po Tasmanijos vakaringdalj, su savim pasiemd Hancas. Man paro-dyti ir pasididZiuoti, kad jis turi 5i4 knygq.Australijoje graZiai i5leistas albumas yra gy-vas Olego veiklos paminklas. lGip sake Han-cas, Sios knygos parduotas labai didelis ti-raZas, nes beveik kiekvieno labiau i5silavi-

Salos vakaruose, kur j didZiulq Macqu-arie ilank4 iteka Gordono upe, yra nedidu-kas Strahano miestelis. Zinojau, kad i Siqvietq, iveikgs visq Gordono upq, kanoja at-plaukd Olegas Truchanas ir kad 5i vieta irdabar susijusi su Siuo Zmogumi. Hancastuojau pat suprato uZduoti, ir mes jau po10 minudiq paie5kq atuykome iturizmo cen-trq. VirS idjimo iji ant sienos angtq kalba pa-ra5yti O.Truchano ZodZiai, kad negalimater5-ti gamtos, reikia jq saugoti ateinandioms kar-toms. Prie turizmo centro sutikti gamtos par-ko darbuotojai, nors ir jauni, ta6iau puikiaiZino lietuvj ir juo didZiuojasi-,,tai bent buvoZmogus". Miestelyje esandiame muziejujeeksponuojamas paminklas, skirtas O. Tru-chano atminimui. lGdangi lietuvio palaikaibuvo kremuoti, o pelenai i5barstytivir5 Gor-dono upds, i5 puSies buvo iSskobtas sim-bolinis paminklas, vaizduojantis jo rankas,laikandias fotoaparatq. Siame muziejujeirengtas ekspozicijos stendas, pavadintas,,Dvi up6s - penki Zmones", dia tarp penkiqlabiausiai nusipelniusiq Gordono ir Frankli-no upiq tyrindtojq pagerbtas ir O.Truchanas.

Strahanas yra labai turistq m6gstamasalos vieta, nes i5 dia organizuojami laivqkruizai po ilankq iki lndijos vandenyno irvingiuota Gordono upe auk5tyn. I dia iS

Kvynstauno (Quenstown) kalnakasiqmiestelio atidunda traukinukai, vaiiuojan-tys senoviniu, bet turistq reikmems puikiaipritaikytu nutr[ktgalvi5ku geleZinketiu perkalnus. Vie5int Tasmanijoje dia atvykti tie-siog butina. lr todel, kad graZu, ir tod6l,kad su Lietuva susijq.

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. Z-S 47