„Swedbank investicijų valdymas“, UAB · Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal...

PATVIRTINTA „Swedbank investicijų valdymas“, UAB Vienintelio akcininko 2018-03-28 sprendimu Nr.1

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Nepriklausomo auditoriaus išvada, metinis pranešimas ir finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d.

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva TURINYS

PUSLAPIS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3–5 METINIS PRANEŠIMAS 6–7 FINANSINĖS ATASKAITOS:

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 8 PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

9

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 10 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 11 AIŠKINAMASIS RAŠTAS 12–26

3

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB akcininkui

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome „Swedbank investicijų valdymas“, UAB (toliau – Įmonės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2017 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pagrindinis audito dalykas Mūsų atsakas į audito dalyką

Ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis (klientų bazė)

2016-ais metais Įmonė įsigijo 100 proc. valdymo įmonės

„Danske Capital investicijų valdymas“, UAB (toliau –

DCIV) akcijų, kartu su jos valdomais keturiais pensijų

fondais. Įsigijimo metu susidaręs atlygio už akcijas ir

DCIV grynojo turto tikrosios vertės teigiamas skirtumas

buvo priskirtas nematerialiajam turtui (klientų bazei),

kurio įvertinta įsigijimo vertė buvo 1.5 mln. EUR, o

naudingas tarnavimo laikotarpis – 10 metų.

Naudingo tarnavimo laikotarpio nustatymas yra

pagrindinis audito dalykas dėl balansinio likučio dydžio

bei reikšmingų nematerialiojo turto vertinime naudotų

prielaidų bei apskaičiavimų. Šio vertinimo prielaidos yra

susijusios su laikotarpiu, kuriuo tikimasi gauti reikšmingą

pinigų srautų iš klientų dalį, taip pat numanomu klientų

praradimo procentu bei komisinių dydžiais.

Įmonė atliko kasmetinę nematerialiojo turto naudingo

tarnavimo laikotarpio peržiūrą palygindama esamų

Audito metu mes:

- Iš vadovybės gavome bei peržiūrėjome

atnaujintus nematerialiojo turto vertinimo

skaičiavimus ir įvertinome naudotų prielaidų,

susijusių su prognozuojamais įmokų mokesčiais,

klientų praradimo procentu, naudojama diskonto

norma, išlaidomis bei kitų, pagrįstumą.

- Įvertinome, ar 2017 m. gruodžio 31 d. buvo

kokių nematerialiojo turto vertės sumažėjimo

požymių, remdamiesi turimomis žiniomis apie

Įmonės verslą bei rinkos tendencijas, taip pat

palygindami nematerialiojo turto įsigijimo

momentu naudotomis pinigų srautų prognozėmis

su vadovybės 2017 m. atnaujintomis prognozėmis.

4

Pagrindinis audito dalykas Mūsų atsakas į audito dalyką

Ilgalaikio nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpis (klientų bazė)

klientų skaičių, iš jų surinktas įmokas bei komisinių

dydžius su prognozuotaisiais įsigijimo momentu ir

nustatė, jog 10 metų naudingo tarnavimo laikotarpio

nereikia koreguoti.

Vadovybė taip pat įvertino, ar buvo požymių, jog

nematerialiojo turto vertė gali būti sumažėjusi, ir priėjo

išvados, kad tokių požymių 2017 m. gruodžio 31 d.

nebuvo.

- Palyginome vadovybės pasirinktą naudingo

tarnavimo laikotarpį su tais, kurie buvo nustatyti

panašių praeities sandorių Lietuvos rinkoje metu

(kitų valdymo įmonių įsigijimo atvejais).

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Įmonės metiniame pranešime, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Įmonės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Įmonės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

Įmonės metiniame pranešime įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

Įmonės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką,

suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

5

Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis

tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis

surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.

Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar

finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininko sprendimu buvome paskirti atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Įmonės

finansinių ataskaitų auditą akcininko sprendimu atnaujinamas kiekvienais metais ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra šešiolika metų.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Įmonei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį be metiniame pranešime arba finansinėse ataskaitose atskleistų paslaugų Įmonei suteikėme Swedbank papildomos pensijos fondo 2017 m. spalio 31 d. bei tuomet pasibaigusių 10 mėnesių laikotarpio finansinių ataskaitų audito paslaugas.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Mindaugas Jukna.

UAB „Deloitte Lietuva“ Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275 Mindaugas Jukna Atestuotas auditorius Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000580 Vilnius, Lietuvos Respublika 2018 m. kovo 14 d.

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva METINIS PRANEŠIMAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D.

6

Akcininkai, stebėtojų taryba ir valdyba „Swedbank investicijų valdymas“, UAB (toliau – „Įmonė“) įregistruota 1999-02-10 Įmonės veikla vykdoma vadovaujantis 2003-08-28 LR Vertybinių popierių komisijos išduota Veiklos licencija Nr. VĮK-002, kuri leidžia valdyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus (toliau – II pakopos pensijų fondus), papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondus (toliau – III pakopos pensijų fondus), suderintuosius investicinius fondus, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus, kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais, saugoti ir tvarkyti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas. Įmonė filialų ir atstovybių neturi. Įmonės vienintelis akcininkas nuo 2009-12-01 yra Švedijos turto valdymo bendrovė „Swedbank Robur“, AB, kuri valdo 100% Įmonės akcijų. Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 3,800 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai) paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra lygi 289.62 EUR (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai ir 62 eurocentai). Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Skirtumas tarp akcijų nominalios vertės ir emisijos kainos 521 tūkst. EUR yra apskaitomas akcijų prieduose. Per ataskaitinį laikotarpį Įmonė savų akcijų neįsigijo ir neperleido. 2017-12-31 Įmonės stebėtojų tarybą sudarė pirmininkas – Adam Wastå, nariai: Dovilė Grigienė, Linas Grinevičius, Ulrika Enhörning, Inger Lind.

2017-12-31 Įmonės valdybą sudarė pirmininkas – Tadas Gudaitis, nariai: Aurelija Arkušauskienė ir Vaidas Paukštys. Įmonės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga 2016-07-15 Įmonė įsigijo 100% valdymo įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“, UAB akcijų, kartu su jos valdomais trimis II pakopos ir vienu III pakopos pensijų fondais. 2017 m. buvo tęsiami pokyčiai susiję su šiuo sandoriu: gavus Lietuvos banko leidimus, 2017-03-24 II pakopos pensijų fondas „Danske pensija 50“ buvo prijungtas prie kito analogiškos investavimo strategijos pensijų fondo „Pensija 3“, o „Danske pensija 100“ – prie „Pensija 5“. Be to, II pakopos pensijų fondas „Pensija 1“ buvo pervadintas į „Pensijų išmokos fondas“, o „Danske konservatyvaus valdymo pensijų fondas“ perėmė „Pensija 1“ pavadinimą. III pakopos „Danske pensija plius“ fondo pavadinimas buvo pakeistas į „Swedbank Papildomos pensijos fondas“, o 2017-11-02 šio III pakopos pensijų fondo valdymas, įskaitant visas teises ir pareigas pagal sudarytas pensijų kaupimo sutartis, buvo perduotas turto valdymo bendrovei UAB „INVL Asset Management“. II pakopos pensijų fondų (toliau – pensijų fondų) veikla yra pagrindinė „Swedbank investicijų valdymas“, UAB veiklos sritis. 2017 m. Įmonė išlaikė, II pakopos pensijų fondų rinkos lyderio pozicijas tiek pagal dalyvių skaičių (515 tūkst. dalyvių), tiek pagal valdomą pensijų fondų turtą (1 077 mln. Eur). 2017 metų pabaigoje įmonės užimama rinkos dalis pagal pensijų fondų dalyvių skaičių buvo 39,9%, pagal PF valdomą turtą – 37,0%. 2017 m. į pensijų fondus buvo gauta 125.0 mln. Eur įmokų suma, kuri buvo 19.4% didesnė palyginus su 2016 m. (104,7mln. Eur). Nuo 2017-01-01 II pakopos pensijų fondų įmokos mokestis nebėra taikomas (buvo 0.5 % nuo pervedamų į fondą įmokų). Nuo 2017-03-24 buvo sumažintas konservatyvaus II pakopos pensijų fondo „Pensijų išmokų fondas“ turto valdymo mokestis nuo 0.65% iki 0.4%. Taip pat buvo sumažinti III pakopos fondo atskaitymai: nuo 1.5% iki 1% turto valdymo mokestis, nebetaikomi atskaitymai nuo įmokų (buvo iki 1.5 %) ir už bendrovės keitimą (0.5%). 2017 m. buvo sėkmingi finansų rinkoms ir tai atsispindėjo „Swedbank“ pensijų fondų rezultatuose. Pasirinkta investavimo strategija pasiteisino išnaudojus galimybes, atsiradusias dėl geros pasaulio ekonominės aplinkos ir įmonių gerėjančių veiklos rezultatų. „Swedbank“AB pensijų fondų grąža 2017 metais siekė nuo 8.98 % (pensijų fonde, investuojančiame iki 100% į akcijų rinkas) iki -0,03 % (konservatyviausiame pensijų fonde). Dėl teigiamos investicijų grąžos padidėjo ir daugumos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė. Finansiniai rezultatai Per 2017 m. Įmonė uždirbo 9 827 tūkst. EUR pajamų (2016-12-31 gruodžio 31 d. – 8 597 tūkst. EUR). Didžiausią jų dalį sudarė pajamos iš II pakopos pensijų fondų valdymo ir administravimo, t. y. 9 744 tūkst. EUR, likusią dalį – kitos veiklos ir palūkanų pajamos – 83 tūkst. EUR. (2016-12-31 atitinkamai – 8 563 tūkst. EUR ir 34 tūkst. EUR). Per ataskaitinius finansinius metus buvo patirta 7 345 tūkst. EUR sąnaudų (2016 m. gruodžio 31 d. – 6 733 tūkst. EUR), atitinkamai daugiausia jų už pensijų fondų sutarčių platinimą ir esamų pensijų fondų dalyvių sąskaitų administravimą – 4 112 tūkst. EUR, depozitoriumo mokesčiai už vertybinių

popierių saugojimą – 875 tūkst. EUR, komisiniai mokesčiai tarpininkams už sandorius – 556 tūkst. EUR ir mokestis už fondų administravimo paslaugas – 695 tūkst. EUR, likusias sąnaudas sudarė veiklos ir palūkanų

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva METINIS PRANEŠIMAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D.

7

sąnaudos – 1 107 tūkst. EUR. Ataskaitinį laikotarpį Įmonė baigė pelningai - veiklos rezultatas 2 117 tūkst. EUR pelno, atskaičius mokesčius (2016-12-31 – 1 567 tūkst. EUR). Įmonė nuolat vykdė kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris metų pabaigoje sudarė 1.92 (reikalaujamas aukštesnis nei 1 rodiklis). Įmonėje buvo vykdoma vidaus kontrolė: tikrinamas teisės aktų reikalavimų vykdymas; stebima, kad nebūtų pažeisti pensijų fondų dalyvių interesai ir būtų laikomasi etikos ir interesų konfliktų valdymo reikalavimų; vykdoma veiklos nesklandumų analizė ir jų prevencija, vertinama rizika, su kuria susiduria ar gali susidurti Įmonė; prižiūrimos funkcijos, perduotos vykdyti kitiems asmenims; taip pat atliekama investavimo rizikos kontrolė. Įmonės veikla patiria finansines rizikas: kredito riziką, likvidumo riziką, rinkos riziką (valiutų kursų, palūkanų normų, investicijų vertės pokyčių rinkoje rizikas). Detalesnė informacija apie šias rizikas, jų įtaką finansinei būklei ir rezultatams bei susijusius neapibrėžtumus yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (19-25 pastabos). Svarbiausi įvykiai Įmonėje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo Nuo 2018-03-01 d. Įmonė įsteigė 6 naujus II pakopos pensijų fondus, kurie paremti dinamiškai kintančia gyvenimo ciklo investavimo strategija. Gyvenimo ciklo pensijų fondo investicijų portfelis formuojamas ir valdomas derinant rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių santykį. Atsižvelgiant į likusią gyvenimo ciklo pensijų

fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę dinamiškai mažinama rizikingų turto klasių dalis, keičiant ją į mažiau rizikingų turto klasių santykį. Gyvenimo ciklo fondų pavadinime nurodoma, kuriais metais gimusiems dalyviams jie skirti: „Pensija 1996-2002“, „Pensija 1989-1995“, „Pensija 1982-1988“, „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1968-1974“, „Pensija 1961-1967“. Tai vieninteliai tokio tipo pensijų fondai siūlomi rinkoje. Įmonės veiklos planai ir prognozės 2018 m. prognozuojame nuosaikų įmokų į pensijų fondus augimą dėl didėjančio darbo užmokesčio bei didėjančio dalyvių skaičiaus. Įmonė planuoja tobulinti pensijų fondų valdymo procesus, šviesti klientus pensijų kaupimo srityje, siekti aukšto veiklos efektyvumo. Direktorius Tadas Gudaitis 14 March 2018

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2017 M. GRUODŽIO 31 D. (tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

8

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2018 m. kovo 41 d.

Tadas Gudaitis Direktorius

Aurelija Arkušauskienė Vyriausioji finansininkė

Pasta-

bos 2017 m. 2016 m.

TURTAS Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 069 3 985 Ilgalaikis nematerialusis turtas 5 1 151 1 467 Kitas turtas 6 857 917

TURTAS IŠ VISO 5 077 6 369

ĮSIPAREIGOJIMAI IR NUOSAVYBĖ ĮSIPAREIGOJIMAI Kiti įsipareigojimai 7 768 743

Įsipareigojimai iš viso 768 743

NUOSAVYBĖ Akcinis kapitalas 8 1 101 1 101 Akcijų priedai 8 521 521 Privalomasis rezervas 9 275 275 Atlygis akcijomis 10 146 130 Nepaskirstytasis pelnas 2 266 3 599

Nuosavybė iš viso 4 309 5 626

ĮSIPAREIGOJIMAI IR NUOSAVYBĖ IŠ VISO 5 077 6 369

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva PELNO AR NUOSTOLIŲ IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D. (tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

9




Pasta-

bos

2017 m.

2016 m.

Paslaugų ir komisinių pajamos 12 9 744 8 563

Paslaugų ir komisinių sąnaudos 13 (5 543) (5 325)

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 4 201 3 238

Palūkanų pajamos - 2

Palūkanų sąnaudos (122) (1)

Grynosios palūkanų pajamos (sąnaudos) (122) 1

Operacijų su finansiniu turtu, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, grynasis rezultatas - (2)

Kitos veiklos pajamos 83 32

Veiklos sąnaudos 14 (1 680) (1 407)

GRYNASIS PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 2 482 1 862

Pelno mokesčio sąnaudos 16 (365) (295)

GRYNASIS PELNAS 2 117 1 567

Kitos bendrosios pajamos - -

BENDROSIOS PAJAMOS IŠ VISO 2 117 1 567

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D. (tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

10




Akcinis

kapitalas Akcijų priedai

Privalomasis rezervas

Atlygis akcijomis

Nepaskirsty-tasis pelnas

Iš viso

Likutis 2016 m. sausio 1 d. 1 101 521 275

111 2 032

4 040

Atlygis akcijomis - - - 19 - 19

Grynasis pelnas - - - - 1 567 1 567

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 1 101 521 275

130 3 599

5 626

Atlygis akcijomis - - - 16 - 16

Dividendai - - - - (3 450) (3 450)

Grynasis pelnas - - - - 2 117 2 117

Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. 1 101 521 275

146 2 266

4 309

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D. (tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

11

2017 m.

2016 m.

PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI Gautos sumos už valdymą 9 803 8 426 Sumokėta komisinių tarpininkams (5 556) (5 273) Sumokėta trečiosioms šalims už valdymo paslaugas (653) (530) Gautos/sumokėtos palūkanos (122) 2 Pinigų išmokos darbuotojams (132) (602) Kitos įplaukos 86 673 Sumokėti mokesčiai (541) (681) Sumokėta už kitas paslaugas (351) (458)

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai 2 534 1 557 INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI Sumokėti dividendai (3 450) - Vertybinių popierių išpirkimas - 523 Danske Capital Investicijų Valdymas įsigijimas - (2 023)

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (3 450) (1 500) FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI Sumokėtos palūkanos pagal sutartis - (1)

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai - (1) Grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų (sumažėjimas) padidėjimas (916) 56 GRYNIEJI PINIGAI IR JŲ EKVIVALENTAI METŲ PRADŽIOJE 3 985 3 929

GRYNIEJI PINIGAI IR JŲ EKVIVALENTAI METŲ PABAIGOJE 3 069 3 985




„Swedbank investicijų valdymas“, UAB Įmonės kodas: 124815377, adresas: Konstitucijos pr. 20A, LT-09321 Vilnius, Lietuva AIŠKINAMASIS RAŠTAS UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2017 M. GRUODŽIO 31 D. (tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

12

1. Bendra informacija „Swedbank investicijų valdymas“, UAB (toliau – „Įmonė“) buvo įsteigta 1999 m. vasario 10 d. kaip UAB „LTB Investicijų valdymas“. 2002 m. gegužės 13 d. Įmonė pakeitė pavadinimą į UAB „Hansa investicijų valdymas“, o nuo 2009 m. kovo 17 d. Įmonės juridinis pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Įmonės buveinė yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A. Pagrindinė Įmonės veikla yra teikti investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo paslaugas. Darbuotojų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 7

(2016 m. – 8). Įsigaliojus Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymui, 2003 m. rugpjūčio 28 d. Įmonei buvo išduota nauja veiklos licencija Nr. VĮK-002, leidžianti valdyti investicinius fondus, investicines kintamojo kapitalo bendroves, kitų asmenų investicinių priemonių portfelius, papildomo savanoriško kaupimo fondus, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus, konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais, saugoti ir tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinio kintamojo kapitalo bendrovių akcijas. 2009 m. kovo 18 d. buvo pateiktas prašymas Vertybinių popierių komisijai dėl veiklos licencijos pakeitimo, susijusio su Įmonės juridinio pavadinimo keitimu. Įmonės vienintelis akcininkas iki 2009 m. lapkričio 30 d. buvo „Swedbank“, AB (Lietuva), kuris valdė 100 proc. Įmonės akcijų. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. 100 proc. Įmonės akcijų buvo parduota Švedijos turto valdymo bendrovei „Swedbank Robur“ AB (adresas: Malmskillnadsgatan 32, SE-105 34 Stokholmas, Švedija). „Swedbank Robur“ AB priklauso „Swedbank“, AB grupei Švedijoje (toliau – „Grupė“). Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, vadovybė paruošė metines finansines ataskaitas ir jos turi būti patvirtintos per visuotinį akcininkų susirinkimą. Įmonės akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas. 2. Naujų ir peržiūrėtų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas 2.1. Standartai ir išaiškinimai, galiojantys ataskaitiniu laikotarpiu 2017 m. Įmonės finansinėse ataskaitose nebuvo pritaikyta reikšmingų apskaitos standartų ir jų pakeitimų.

2.2. Nauji standartai ir išaiškinimai

Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) ir Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) išleido toliau nurodytus standartus, standartų pataisas ir aiškinimus, kurie taikomi nuo 2016 m. ir vėliau. TASV leidžia juos taikyti anksčiau. Įmonė gali taikyti standartų pataisas tada, kai jas patvirtina ES, jei pataisos skiriasi nuo ankstesnių TFAS reikalavimų. Todėl, rengdama 2017 m. finansines ataskaitas, Įmonė netaikė toliau išvardytų pataisų.

Finansinės priemonės (9-asis TFAS)

9-ajame TFAS, kuriuo pakeičiamas 39-asis TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“, pateikiami pripažinimo, klasifikavimo ir vertinimo, vertės sumažėjimo, pripažinimo nutraukimo ir apsidraudimo nuo rizikos apskaitos reikalavimai. Pagrindiniai pasikeitimai, lyginant su 39-uoju TAS, yra susiję su klasifikavimu ir vertinimu, vertės sumažėjimu ir apsidraudimo nuo rizikos apskaita. Šis standartas ES patvirtintas 2016 m. lapkričio mėn. ir turi būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Įmonė numato taikyti 9-ąjį TFAS nuo privalomos jo taikymo datos, t.y. 2018 m. sausio 1 d. Klasifikavimo, vertinimo ir vertės sumažėjimo reikalavimai bus taikomi atgaline data, koreguojant konsoliduotą balansą minėtą datą. Kadangi pakartotinai vertinti lyginamuosius laikotarpius nereikalaujama, Įmonė neketina to daryti.

Įmonė įvertino, kad 9-ojo TFAS poveikis Įmonės finansinėms ataskaitoms yra nedidelis.

Pajamos iš sutarčių su klientais (15-asis TFAS)

15-asis TFAS buvo paskelbtas 2014 m. gegužę. Jis nustato naudingos informacijos apie pajamų ir pinigų srautų iš sutarties su klientu pobūdį, dydį ir neapibrėžtumą pateikimo ataskaitose principus. Šis standartas apibūdina

penkių žingsnių modelį, nustatantį, kaip ir kada turi būti pripažįstamos pajamos, tačiau jis neapima pajamų iš finansinių priemonių pripažinimo, kuriam taikomas 39-asis TAS. Šis standartas taip pat nustato naujų duomenų atskleidimą, siekiant pateikti daugiau svarbios informacijos. Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. ir dar nebuvo patvirtintas ES. Jo patvirtinimas neturės reikšmingo poveikio Įmonės finansinei būklei, rezultatams ir pinigų srautams.

Lizingas (16-asis TFAS)

16-asis TFAS buvo paskelbtas 2016 m. sausį. Naujuoju standartu iš esmės keičiama nuomos apskaitos tvarka nuomininkams. Šis standartas panaikina reikalavimą nuomininkams skirstyti nuomą į finansinę ir veiklos nuomą ir reikalauja, kad nuomininkai pripažintų turtą ir įsipareigojimus, kylančius beveik iš visos finansinės būklės ataskaitoje nurodytos nuomos. Nuomotojams taikomi reikalavimai beveik nesikeičia, paliekant nuomos skirstymą į finansinę ir veiklos nuomą. 16-asis TFAS taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., numatant galimybę jį taikyti anksčiau, jei buvo taikomas 15-asis TFAS. ES jo dar nepatvirtino. Įmonė dar aiškinasi šio standarto poveikį Įmonės finansinėms ataskaitoms.


13

2014-2016 m. metiniai patobulinimai

Atliekant metinius patobulinimus, daromi esamų standartų pakeitimai, susiję su pateikimu, pripažinimu ir vertinimu bei kitos redakcinės pataisos. 2014–2016 m. laikotarpio TFAS metinius patobulinimus, kurie apima trijų standartų pataisas, TASV paskelbė 2016 m. gruodžio 8 d., o ES patvirtino taikymui 2018 m. vasario 7 d. 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ patobulinimai taikomi finansiniams metams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. Jie neturėtų turėti reikšmingo poveikio Įmonės finansinei būklei, rezultatams ar pinigų srautams.

3. Reikšmingos apskaitos politikos Atitikimas nustatytiems standartams

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES) ir atitinkamus jų aiškinimus. Šie standartai yra išleisti Tarptautinių Apskaitos Standartų Tarybos (TAST), o jų aiškinimai – Tarptautinės Finansinės Atskaitomybės Aiškinimo Komiteto (TFAAK).

Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos remiantis istorine savikaina, išskyrus tam tikrus finansinius instrumentus, kurie yra apskaityti tikrąja verte, kaip paaiškinta apskaitos politikoje žemiau. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte. Finansiniai Įmonės metai sutampa su kalendoriniais metais. Finansinės ataskaitos yra pateiktos Lietuvos nacionaline valiuta – eurais (EUR). Žemiau pateiktos pagrindinės apskaitos politikos: Pajamų pripažinimas

Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio už prekes ar paslaugas turto tikrąja verte. Pajamos yra mažinamos numatomais grąžinimais, nuolaidomis ir kitais panašiais sumažėjimais. Komisiniai, mokesčiai ir kitos įplaukos yra pripažįstamos pajamomis, kai užbaigiamos susijusios operacijos. Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Įmonė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to

finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką. Finansiniai instrumentai

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Įmonė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra vertinami tikrąja verte. Sandorio išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įsigijimui ar išleidimui (išskyrus finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus pateikiamus tikrąja verte per pelną ar nuostolius) pirminio pripažinimo metu yra pridedamos arba atimamos atitinkamai iš finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės. Sandorio išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansiniam turtui ar finansiniams įsipareigojimams pateikiamiems tikrąja verte per pelną ar nuostolius, yra iš karto pripažįstamos pelno ar nuostolių ataskaitoje.

Finansinis turtas Finansinis turtas yra priskiriamas šioms grupėms: „finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“, „finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino“ ir „paskolos ir gautinos sumos“. Finansinio turto priskyrimas priklauso nuo finansinio turto rūšies ir tikslo ir yra nustatomas pirminio pripažinimo metu. Efektyvios palūkanų normos metodas Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.


14

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte. Prekybos skolas ir tam tikrus nuosavybės vertybinius popierius Įmonė laiko pardavimo tikslais, tikėdamasi artimiausiu metu gauti pelną iš kainų pokyčių. Išvestinės priemonės taip pat klasifikuojamos kaip skirtos parduoti, išskyrus tuos atvejus, kai jos priskiriamos ir naudojamos veiksmingo apsidraudimo tikslais arba kai jos yra išvestinės finansinių garantijų sutartys. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte bendrųjų pajamų

ataskaitoje, apima ir tam tikras investicinių fondų akcijas, ir gyvybės draudimo obligacijas, kai investavimo rizika tenka draudėjui. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra vertinamas tikrąja verte. Finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte, sudaro instrumentai, kurie vertinami ir kurių finansiniai rezultatai skaičiuojami tikrosios vertės pagrindu. Toliau pateikiami tikrosios vertės pasikeitimai yra pripažįstami per pelną ar nuostolius kaip operacijų vertybiniais popieriais, vertinamais tikrąja verte pelno ar nuostolių ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, rezultatas. Skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržose, tikroji vertė nustatoma remiantis jų kotiruojamomis rinkos kainomis. Neprekybinių vertybinių popierių tikrąsias vertes Įmonės vadovybė nustato, remdamasi geriausiu prognozuojamų grynųjų pinigų srautų, kurie atspindi ekonomines sąlygas, kurios išsilaikys per vertybinių popierių gyvavimo laikotarpį, įvertinimu. Finansinis turtas, laikomi iki išpirkimo Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo, yra neišvestinis finansinis turtas, turintis numatytą išpirkimo terminą bei mokėjimus, kuriuos Įmonė ketina, gauti laikydama jį iki išpirkimo.

Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo, pirminio pripažinimo metu vertinami tikrąja verte, įskaitant visus tiesiogiai priskiriamus sandorio sudarymo kaštus. Po pirminio pripažinimo vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo, apskaitomi amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Amortizuotos premijos ir nuolaidos registruojamos kaip palūkanų pajamos.

Paskolos ir gautinos sumos Gautinos sumos, paskolos ir kitos su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais gautinos

sumos, kuriomis neprekiaujama aktyvioje rinkoje, yra priskiriamos „Paskoloms ir gautinoms sumoms“. Paskolos ir gautinos sumos yra pripažįstamos apskaitoje tikrąja verte. Vėlesniais laikotarpiais toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius, kurie atspindi neatgautinas sumas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Įmonė įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kurie turėjo įtakos finansinio turto įvertintiems ateities pinigų srautams. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų ateities pinigų

srautų dabartinės vertės, nustatytos naudojant efektyvią palūkanų normą, apskaičiuotą pirminio pripažinimo metu.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais.

Jei po finansinių ataskaitų datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti įvertinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per pelną ar nuostolius, bet taip, kad įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną investicijų apskaitinės vertės neviršytų amortizuotos savikainos, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansiniai įsipareigojimai Finansinis įsipareigojimas – tai sutartinė prievolė sumokėti arba perduoti kitą finansinį turtą kitai įmonei, sutartinė prievolė apsikeisti finansinėmis priemonėmis su kita įmone potencialiai nepalankiomis sąlygomis, arba išvestinė ar neišvestinė sutartis, pagal kurią bus atsiskaityta ar gali būti atsiskaityta Įmonės nuosavo kapitalo priemonėmis.

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pirminio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinių instrumentų tikroji vertė Tikroji vertė atspindi finansinių instrumentų vertę, už kurią turtas gali būti realizuotas ar įsipareigojimai gali būti padengti. Tais atvejais, kai, vadovybės nuomone, finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė žymiai skiriasi nuo jų apskaitinės vertės, tikroji tokio finansinio turto ir įsipareigojimų vertė yra atskleidžiama atskirai šių finansinių ataskaitų pastabose. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės iki trijų mėnesių labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms


15

būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika. Užsienio valiuta Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos valiutos kursu. Skirtumai, susidarę perkainojant užsienio valiuta denominuotus straipsnius, yra pripažįstami nerealizuotu pelnu

ar nuostoliais iš operacijų užsienio valiuta tuo laikotarpiu, kai toks perkainojimas buvo atliekamas. Ilgalaikis materialusis turtas Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, atsižvelgiant į nustatytą naudingo tarnavimo laikotarpį, ir pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to, kai turtas pradėtas naudoti. Turtas, įsigytas išperkamosios nuomos būdu, yra nudėvimas naudojant tuos pačius kaip ir nuosavo turto, naudingo tarnavimo laikotarpius. Gautas pelnas ar patirti nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo ir/ar nurašymo yra įtraukiami į tų metų pelno ar nuostolių ataskaitą. Nuoma Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Visa kita nuoma yra pripažįstama veiklos nuoma. Įmonė kaip nuomininkas Išperkamąja nuoma nuomojamas turtas yra pripažįstamas kaip turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje. Atitinkamai įsipareigojimas nuomotojui yra atvaizduojamas finansinės būklės ataskaitoje kaip lizingo įsipareigojimas. Finansinės išlaidos (palūkanų išlaidos), t. y. skirtumas tarp bendrų mokėtinų sumų ir įsigyto turto tikrosios vertės yra pripažįstamos sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje per nuomos laikotarpį, naudojant pastovią palūkanų normą.

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį. Mokesčiai Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokestis bei atidėtasis pelno mokestis. Pelno mokestis Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamąjį pelną nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų sudarymo datą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc. Atidėtasis mokestis Atidėtų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną, realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu ar kitu, nei su verslo jungimo metu pripažintu turtu ar įsipareigojimais, kurie nedaro įtakos nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kai Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte. Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį Einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelnu ar nuostoliais (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje) – tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelnu ar nuostoliais, arba jei jie atsirado verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo junginių atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo junginio apskaitą.


16

Susijusios šalys Šalys vadinamos susijusiomis, jei viena iš šalių gali kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir kitus sprendimus. Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Tarybos ar Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi. Mokėjimas akcijomis

Bendrovės naudojimasis jos darbuotojų teikiamomis paslaugomis ir įsipareigojimas atsiskaityti už sandorį nuosavybės priemonėmis yra laikomas mokėjimu akcijomis. Mokėjimų akcijomis darbuotojams, su kuriais atsiskaitoma nuosavybės priemonėmis, atveju suteiktos paslaugos vertinamos pagal suteiktų nuosavybės priemonių tikrąją vertę. Nuosavybės priemonių tikroji vertė apskaitos tikslais apskaičiuojama suteikimo, t.y. vertinimo dieną. Vertinimo diena – tai diena, kurią buvo sudaryta sutartis ir šalys susitarė dėl mokėjimo akcijomis sąlygų. Suteikimo dieną darbuotojams suteikiamos teisės į mokėjimą akcijomis. Kadangi teisės į suteiktas nuosavybės priemones neperduodamos tol, kol darbuotojas neišdirba nustatyto laikotarpio, daroma prielaida, kad paslaugos suteikiamos per teisių perdavimo laikotarpį. Nustatyti reikalavimai Įmonė turi tenkinti tokius nustatytus reikalavimus: Kapitalo pakankamumas – nustatytas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos. Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičiuotas pagal nustatytas taisykles, turi viršyti 1.0 (26 pastaba).

4. Pagrindiniai vertinimai taikant Įmonės apskaitos politiką ir įvertinimo neapibrėžtumai Įmonės vadovybė, taikydama apskaitos politikas, privalo atlikti įvertinimus, priimti profesinius sprendimus ir prielaidas dėl turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių, kurios nėra lengvai nustatomos naudojant kitus šaltinius. Įvertinimai ir susijusios prielaidos yra grindžiami praeities patirtimi bei kitais tiesiogiai susijusiais faktoriais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktų įvertinimų. Įvertinimai ir pagrindinės prielaidos yra nuolatos peržiūrimi. Apskaitinių įvertinimų peržiūros rezultatai yra pripažįstami tą laikotarpį, kuriame ši peržiūra buvo atlikta ir jos rezultatai turėjo įtakos jam, arba peržiūros laikotarpiu ir ateities laikotarpiais, jei peržiūra turi įtakos einamajam ir būsimajam laikotarpiui.


17

5. Ilgalaikis nematerialusis turtas Gruodžio 31 d. ilgalaikį nematerialųjį turtą sudarė:

Klientų bazė

Navision programinė

įranga

Įsigijimo savikaina 2016 m. gruodžio 31 d 1 520 30 Įsigijimai - - Pardavimai 165 30

2017 m. gruodžio 31 d. 1 355 - Sukaupta amortizacija 2016 m. gruodžio 31 d. 76 7 Amortizacija per metus 152 8 Pardavimai 24 15

2017 m. gruodžio 31 d. 204 -

Likutinė vertė

2016 m. gruodžio 31 d. 1 444 23

2017 m. gruodžio 31 d. 1 151 -

6. Kitas turtas Gruodžio 31 d. kitą turtą sudarė: 2017 m. 2016 m.

Gautina suma už Įmonės pensijų fondų valdymą 832 891 Kitos gautinos sumos - 3

Gautinos sumos, susijusios su Įmonės teikiamomis paslaugomis, iš viso 832 894 Ataskaitinio laikotarpio bei atidėtasis pelno mokesčių turtas 19 17 Būsimojo laikotarpio sąnaudos 6 6

Sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio sąnaudos iš viso 25 23

Kitas turtas iš viso 857 917

7. Kiti įsipareigojimai Gruodžio 31 d. kitus įsipareigojimus sudarė: 2017 m. 2016 m.

Mokesčiai bankui už paslaugas 357 370 Mokėtini mokesčiai už investicijų valdymą 185 143 Pelno mokesčio įsipareigojimai 100 95 Fondų dalyvių informavimo sąnaudos 64 72 Atostogų rezervas 42 33 Audito paslaugų rezervas 19 29 Kitos sukauptos sąnaudos 1 1

Iš viso 768 743

8. Akcinis kapitalas

2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonės akcinį kapitalą sudarė 3 800 paprastųjų vardinių 289,62 EUR nominalios vertės akcijų. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Per metus, pasibaigusius 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d., Įmonės įstatinis kapitalas nesikeitė. Skirtumas tarp akcijų nominalios vertės ir emisijos kainos, 521 tūkst. EUR, yra apskaitytas akcijų prieduose. Iki 2009 m. lapkričio 30 d. vienintelis Įmonės akcininkas buvo AB „Swedbank“, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. 100 proc. Įmonės akcijų buvo parduotos Švedijos turto valdymo bendrovei „Swedbank Robur“ AB, kurios įmonės registracijos numeris yra 556198–0128, adresas: Landsvägen 40, 172 63 Sundbyberg, Stokholmas, Švedijos Karalystė. Ji priklauso Swedbank Grupei (Švedija).


18

9. Privalomasis rezervas

2017 m. gruodžio 31 d. įstatymo numatytą rezervą sudarė 275 tūkst. EUR (2016 m. – 275 tūkst. EUR). Įstatymo numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Į privalomą rezervą kasmet turi būti pervedama 5 proc. grynojo pelno, kol šio rezervo suma pasiekia 10 proc. akcinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas vien tik būsimiems nuostoliams dengti. Privalomojo rezervo suma, viršijanti 10 proc. akcinio kapitalo, gali būti paskirstyta akcininkų sprendimu.

10. Atlygis akcijomis

Grupė už gautas iš savo darbuotojų paslaugas prisiima įsipareigojimą sudaryti sandorius su nuosavybės priemonėmis ir tai pripažinti kaip mokėjimą akcijomis. Mokėjimo akcijomis sandoriai, kurių apmokėjimas apskaičiuojamas akcijomis ir padengiamas nuosavybės priemonėmis, yra vertinami tikrąja verte remiantis suteiktų nuosavybės priemonių tikrąja verte. Šių nuosavybės priemonių tikroji vertė įvertinama jų suteikimo datą.

11. Sąlyginiai įsipareigojimai ir nebalansiniai straipsniai Veiklos nuoma – Įmonė pagal trišalę dokumentų tvarkymo ir saugojimo sutartį kartu su „Swedbank“, AB nuomojasi iš AB „Archyvų sistemos“ dokumentų saugojimo patalpas. Įmonės neatšaukiami įsipareigojimai, susiję su nuomos sutartimi, priklauso nuo saugomų dokumentų lentynų ilgio ir archyvinės paieškos užklausimų skaičiaus. Įmonė kaip nuomininkas Veiklos nuomos sutartys susijusios su patalpų nuoma, kurių terminas yra iki 10 metų. Visos veiklos nuomos sutartys ilgesnės nei 10 metų trukmės turi nuostatas dėl 10-ies metų nuomos peržiūros. 2017 m. 2016 m.

Mokėjimai pripažinti sąnaudomis 26 61 Minimalūs nuomos mokėjimai 52 83

81 144

Veiklos nuomos įsipareigojimai be galimybės nutraukti Ne vėliau nei po vienerių metų 26 28 Vėliau nei 1 metų, bet ne vėliau nei 5 metais 26 55

52 83

2017 m. gruodžio 31 d. Įmonės valdomą turtą sudaro II-os pakopos pensijų fondai „Pensija 1“, „Pensija 2“, „Pensija 3“, „Pensija 4“, „Pensija 5“ ir „Pensijų išmokų fondas“. Įsigaliojus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 10, 12, 48, 49 straipsnių pakeitimams ir 60 straipsnio papildymui, buvo apribota teisė perduoti pensijų fondų turto valdymo funkciją kitai įmonei. Dėl šių Įstatymo reikalavimų, nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. sprendimų priėmimo funkcija buvo grąžinta valdymo Įmonei. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonė nedalyvavo jokiose teisminėse procedūrose, kurios, vadovybės nuomone, turėtų reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Gruodžio 31 d. Įmonės nebalansinė ataskaita: 2017 m. 2016 m.

Valdomas klientų grynasis turtas (grynieji aktyvai) 1 077 272 932 267

Pensijų fondų ir valdomas investicinis turtas 1 077 272 932 267


19

Gruodžio 31 d. Įmonės valdomų pensijų fondų grynieji aktyvai: 2017 m. 2016 m.

Grynieji aktyvai

Dalyvių skaičius (vnt.)

Grynieji aktyvai

Dalyvių skaičius (vnt.)

Pensijų fondas „Pensijų išmokų fondas“ 43 003 20 157 44 520 22 250 Pensijų fondas „Pensija 1“ 4 784 1 213 2 275 526 Pensijų fondas „Pensija 2“ 269 382 102 721 250 741 106 507 Pensijų fondas „Pensija 3“ 404 332 171 672 347 418 171 413 Pensijų fondas „Pensija 4“ 202 633 115 392 166 057 114 755 Pensijų fondas „Pensija 5“ 152 838 103 847 63 431 77 879 Pensijų fondas „Danske pensija 50“ - - 12 693 3 132 Pensijų fondas „Danske pensija 100“ - - 42 972 11 659 III pakopos pensijų fondas „Danske pensija Plius“ - - 1 925 1 221 Pensijų fondų paveldėjimai 197 - 142 - Anuitetai 103 - 93 -

Iš viso 1 077 272 515 002 932 267 509 342

12. Paslaugų ir komisinių pajamos Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., paslaugų ir komisinių pajamas sudarė: 2017 m. 2016 m.

Pensijų fondų valdymo pajamos (1 proc. nuo grynosios aktyvų vertės, Išskyrus pensijų fondą „Pensija 1“ – 0,65 proc. nuo grynosios aktyvų vertės) 9 723 8 025 Pensijų fondų administravimo pajamos* - 515 Paskirstomas valdymo mokestis už įsigytus Švedijos fondų vienetus 6 13 Komisinių pajamos, keičiant pensijų fondų valdymo įmonę 15 10

Iš viso 9 744 8 563

* – nuo 2016 m. sausio 1 d. (kaip ir per 2015 m.) pensijų fondų dalyvių įmokas sudarė: 2 proc. nuo darbo užmokesčio dalyviams, kurie kaupė iki 2013 m. ir nepasirinko prisidėti savo lėšomis prie pensijų kaupimo, o 2013 m. pasirinkusieji kaupti su papildoma įmoka bei po 2014 m. sudarę naujas pensijų sutartis kaupė pagal 2+2+2 modelį: 2 proc. iš Sodros, 2 proc. įmoka iš nuosavų lėšų bei 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, bet nuo 2015 m. sausio 1d. Pensijų fonduose Pensija 1, Pensija 2, Pensija 3, Pensija 4 ir Pensija 5 buvo sumažintas įmokos mokestis nuo įplaukų į pensijų fondus nuo 1 proc. iki 0.5 proc. Nuo 2017 m. sausio 1 d. II pakopos pensijų fondų įmokos mokestis nebėra taikomas. 13. Paslaugų ir komisinių sąnaudos Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., paslaugų ir komisinių sąnaudas sudarė: 2017 m. 2016 m.

Komisiniai mokesčiai už pasirašytas pensijų kaupimo sutartis 4 112 3 741 Depozitoriumo mokesčiai 874 1 001 Tarpininkavimo sąnaudos 557 583

Iš viso 5 543 5 325


20

14. Veiklos sąnaudos Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., veiklos sąnaudas sudarė: 2017 m. 2016 m.

Mokestis „Swedbank Robur Fonder“, AB už valdymo paslaugas 695 517 Darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos 325 401 Profesinės paslaugos 138 138 Amortizacija 160 83 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas ir parduoto turto likutinė vertė 140 - Ryšių ir fondų dalyvių informavimo sąnaudos 65 86 Informacinių technologijų priežiūra 45 54 Biuro išlaidos 37 45 Reklama 26 18 Komandiruočių sąnaudos 11 17 Auditas 36 44 Kitos sąnaudos 2 4

Iš viso 1 680 1 407

15. Sandoriai su susijusiomis šalimis Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., Įmonės vadovams priskaičiuoti atlyginimai sudarė: 2017 m. 2016 m.

Už metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais:

Pagrindinis darbo užmokestis 138 135 Kintamas atlygis 8 11

Iš viso 146 146

Vidutinis vadovų skaičius per metus 3 3

Per 2017 m. ir 2016 m. įvykę sandoriai bei likučiai atitinkamų metų gruodžio 31 d. su AB „Swedbank“ ir AB „Swedbank Robur Fonder“ sudarė: 2017 m. 2016 m.

Grynieji pinigai („Swedbank“, AB) 3 069 3 985 Komisinis mokestis už pasirašytas pensijų kaupimo sutartis („Swedbank“, AB) 4 112 3 741 Komisiniai mokesčiai už operacijas vertybiniais popieriais („Swedbank“, AB) 874 1 001 Mokesčiai už turto valdymą („Swedbank Robur Fonder“, AB) 695 517

Kitos sąnaudos („Swedbank“, AB) 87 72 Mokesčiai už profesines paslaugas („Swedbank“, AB) 76 53 Mokėtinos sumos („Swedbank“, AB) 357 370 Mokėtinos sumos („Swedbank Robur Fonder“, AB) 185 143 Per 2017 m. ir 2016 m. įvykę sandoriai bei likučiai atitinkamų metų gruodžio 31 d. su kitomis susijusiomis šalimis sudarė: 2017 m. Susijusios šalys

Mokėtinos sumos

Gautinos sumos Pirkimai Pardavimai

Kitos susijusios šalys

UAB „Swedbank valda“ - - 21 - Swedbank Investeerimisfondid - - - 6 Swedbank Estonia - - 8 - Swedbank Support (EE) - - 3 -

Iš viso - - 32 6

2016 m. Susijusios šalys

Mokėtinos sumos

Gautinos sumos Pirkimai Pardavimai

Kitos susijusios šalys

UAB „Swedbank valda“, - - 49 - Swedbank Investeerimisfondid - - - 13 Swedbank Estonia - - 9 - Swedbank Support (EE) - - 3 -

Iš viso - - 61 13


21

16. Pelno mokestis Pelno mokesčio apskaičiavimas, remiantis Įmonės pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą: 2017 m. proc. 2016 m. proc.

Pelnas prieš apmokestinimą 2 482 1 862 Pelno mokestis, apskaičiuotas pagal įstatymų numatytą

pelno mokesčio normą (2017 m. – 15 proc.; 2016 m. – 15 proc.) 372 15 279 15

Neapmokestinamų pajamų ir apmokestinamo pelno nemažinančių sąnaudų mokestinis efektas (7) - 16 -

Pelno mokestis 365 15 295 15

2017 m. 2016 m.

Pelno mokesčio sąnaudas sudarė: Atidėtojo pelno mokesčio turto pokytis (17) (7) Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos 382 302

Pelno mokestis 365 295

Gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudaro:

2017 m. 2016 m.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas: Atostogų rezervas 2 4 Nematerialaus turto amortizacija 17 -

Atidėtojo pelno mokesčio turtas iš viso 19 4 Atidėtojo pelno mokesčio turto įvertinimas - -

Atidėtojo pelno mokesčio turtas po įvertinimo 19 4

Grynasis atidėtojo pelno mokesčio turtas/įsipareigojimas iš viso 19 4

17. Finansinių rizikų politika ir rizikos valdymas

Įmonėje yra patvirtintos: Finansinių rizikų politika, Swedbank grupės (toliau – Grupė) instrukcija - finansinės rizikos, Rizikos ir kapitalo politika, Operacinės rizikos politika. Šios politikos buvo parengtos Grupės atitinkamų politikų pagrindu. Jose apibrėžiama rizikos priežiūra ir valdymas, rizikos kontrolė, rizikos ir kapitalo vertinimas Įmonėje. Šiose politikose apibūdinamas santykis tarp rizikos ir kapitalo bei būdai, kuriais rizikos ir kapitalo valdymas turi padėti siekti veiklos tikslų. Įmonės rizikos ir kapitalo politika yra paremta žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo rizikos veiksmingo valdymo, pakankamo įvertinimo ir nuolatinio procesų stebėjimo. Turtas, susijęs su rizika, turi būti tinkamai diversifikuotas, o jo rinkos rizika – apribota. Ir metodinis, ir kasdienis rizikos valdymas yra pagrįstas nepriklausomumo principu, kuris privalo užtikrinti optimalią rizikos ir grąžos pusiausvyrą. Įmonė vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos politikos principais:

Prisiima riziką tik jai gerai pažįstamose srityse. Kiekvienas darbuotojas turi gerai žinoti sandorio šalį ir suprasti visą atskiro sandorio turinį, kad galėtų atpažinti susijusią riziką.

Vengia prisiimti per didelę sandorių riziką. Vengia prisiimti sandorių, susijusių su didele teisine rizika arba neaiškia finansine atskaitomybe. Siekia aktyviai veikti tose srityse, kuriose kontrolė yra nepakankama, kad sumažintų pernelyg didelius

procesų, sistemų ir personalo rizikos keliamus nuostolius. Stengiasi laikytis aukščiausių konfidencialumo normų, naudodama jai patikėtą klientų informaciją. Vengia sandorių, kurie gali pakenkti Įmonės reputacijai. Finansinis aspektas – riziką visada būtina vertinti numatomos grąžos atžvilgiu. Nuostolių numatymas – Įmonė turi aktyviai valdyti riziką. Bendradarbiavimas su klientu – darbuotojas turėtų būti pasirengęs identifikuoti ir įvertinti riziką kartu

su klientu, siekiant rasti klientui ir Įmonei tinkamiausią sprendimą. Darbinė atsakomybė – darbuotojas asmeniškai atsako už produkto arba sandorio šalies rizikos profilio

kokybę.

Patikima rizikos kontrolė – dualumo principas ir funkcijų pasiskirstymas yra pagrindiniai rizikos valdymo principai.


22

Įmonės rizikos valdymo bendrieji principai nepasikeitė ir pagrindinis tikslas yra išvengti didelių nuostolių, kurie gali veikti Įmonės nuosavybę. Įmonės investicijos į vertybinius popierius, taip pat valdomi fondai ir vertybinių popierių portfeliai turi nustatytus investavimo rizikos profilius ir priimtinos rizikos vertybinių popierių pirkimo sąrašus, pagal kuriuos vykdoma investicinė veikla.

Finansinės rizikos – tai rinkos kintamųjų, tokių kaip palūkanų normų, valiutų kursų, nuosavybės vertybinių popierių ir biržos prekių kainų pokyčių poveikis Įmonės balansinėms ir nebalansinėms pozicijoms. Finansinėms rizikoms priskiriama ir likvidumo rizika, kai Įmonė negali laiku įvykdyti savo trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, nepatirdama didelių sąnaudų. Esminis finansinės rizikos valdymo pagrindas yra bendri Įmonės rizikos ir valdymo principai, nustatyti valdybos ir komunikuojami per įvairias rašytines politikas ir principus. Finansinės rizikos portfeliai turi žemos rizikos profilį: visos pozicijos ribojamos ir aiškios, visi finansinės rizikos komponentai reguliuojami, matuojami, o susiję rizikos mažinimo instrumentai turi išsamias instrukcijas. Prisiimama finansinė rizika visada lyginama su tikėtina grąža ir kapitalo kaštais.

18. Kredito rizika

Gruodžio 31 d. maksimalus prisiimtos kredito rizikos dydis buvo:

2017 m. 2016 m.

Gautinos sumos 832 794 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 069 3 985

Iš viso 3 901 4 779

2017 m. bei 2016 m. gruodžio 31 d. visas finansinis turtas buvo nepradelstas ir nenuvertėjęs.

19. Rinkos rizika Rinkos rizika kyla iš pozicijų, kurioms daro įtaką rinkos kintamųjų (palūkanų normų, užsienio valiutų kursų, finansinių instrumentų ir užtikrinimo priemonių kainų) pokyčiai. Rinkos rizikos valdymas yra pagrįstas šiomis nuostatomis:

rinkos rizikos valdymo pagrindą sudaro Swedbank grupės mastu taikoma politika, visi rinkos rizikos vertinimo modeliai kuriami ir peržiūrimi centralizuotai; rinkos rizikos limitų paskirstymas nustatomas „iš viršaus į apačią“ principu, ir Swedbank grupės mastu

nustatytų rizikos koncentracijos limitų pagrindu. Šie limitai nustatomi vadovaujantis dualumo principu. Rinkos rizikos techninis valdymas Swedbank grupėje yra centralizuotas, t.y. visi grupės padaliniai, prisiimdami rinkos rizikos veiksnių daromos įtakos pozicijas, naudojasi bendra IT platforma, kuri leidžia riziką stebėti realiu laiku ir principu „iš viršaus į apačią“. 20. Palūkanų normos rizika

Įmonės pajamos ir pinigų srautai nėra reikšmingai įtakojami palūkanų normų svyravimų. Palūkanų normos rizika yra susijusi su investicijų tikrosios vertės pokyčiu, pasikeitus palūkanų normai. Vertybinių popierių išpirkimo terminai yra peržiūrimi siekiant sumažinti palūkanų normos riziką. 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Įmonė nenaudojo jokių finansinių išvestinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

21. Valiutų rizika

Valiutų kursų rizika atsiranda dėl nepalankių užsienio valiutų kursų pokyčių euro atžvilgiu. Įmonė valiutų rizikai valdyti naudoja šiuos principus ir limitus:

Įmonė neprisiima atvirų pozicijų užsienio valiutomis.


23

Įmonės turto, įsipareigojimų ir nebalansinių sąskaitų koncentraciją pagal valiutas sudarė: 2017 m. 2016 m.

EUR Iš viso EUR Iš viso

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 069 3 069 3 985 3 985 Gautinos sumos 832 832 794 794

Finansinis turtas iš viso 3 901 3 901 4 779 4 779

Kiti įsipareigojimai 768 768 743 743

Finansiniai įsipareigojimai iš viso 768 768 743 743

22. Likvidumo rizika Likvidumo rizika tai rizika, kai Įmonė negalėdama realizuoti savo turto arba gauti reikiamo finansavimo, negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Likvidumo rizika atsiranda ir tuomet, kai Įmonė negali likviduoti savo rinkos pozicijų gerokai nesumažindama rinkos kainų. Swedbank Grupės likvidumo strategijoje numatyta remti dukterines įmones likvidumo ir kapitalo valdymo srityse. Grupės likvidumas priklauso nuo šių veiksnių:

būtinumo tenkinti trumpalaikius savo klientų poreikius, susijusius su grynaisiais pinigais ir prekybiniais vertybiniais popieriais;

priėjimo prie kapitalo rinkų; galimybės likviduoti rinkos pozicijas.

Likvidumo pozicijų valdymo kriterijai yra šie:

turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus; finansavimo sandorių struktūra; turto realizavimo galimybė; nepanaudotos kredito linijos.


24

23. Likvidumo rizika (tęsinys)

Laikotarpiai nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos iki turto ir diskontuotų įsipareigojimų terminų pabaigos 2017 m. gruodžio 31 d. buvo:

Iki 1 mėnesio Nuo 1 iki 3 mėnesių

Nuo 3 iki 12 mėnesių

Nuo 1 iki 5 metų Iš viso

Turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 069 - - - 3 069 Kitas turtas 832 6 19 - 857

Turtas iš viso 3 901 6 19 - 3 926

Įsipareigojimai Kiti įsipareigojimai 543 83 142 - 768

Įsipareigojimai 543 83 142 - 768

Likvidumo rizika 3 358 (77) (123) - 3 158

Laikotarpiai nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos iki turto ir diskontuotų įsipareigojimų terminų pabaigos 2016 m. gruodžio 31 d. buvo:

Iki 1 mėnesio Nuo 1 iki 3 mėnesių

Nuo 3 iki 12 mėnesių

Nuo 1 iki 5 metų Iš viso

Turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 985 - - - 3 985 Kitas turtas 794 123 - - 917

Turtas iš viso 4 779 123 - - 4 902

Įsipareigojimai Kiti įsipareigojimai 586 124 33 - 743

Įsipareigojimai 586 124 33 - 743

Likvidumo rizika 4 193 (1) (33) - 4 159


25

24. Kapitalo valdymas Įmonės kapitalo valdymo tikslai yra šie:

1) užtikrinti Įmonės sugebėjimą tenkinti kapitalo pakankamumo reikalavimus, nustatytus „Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse”, kurias patvirtino Lietuvos bankas 2015 m. kovo 26 (nutarimas Nr.03-34). 2017 m. ir 2016 m. Įmonė užtikrino kapitalo pakankamumo

rodiklį aukštesniame negu 100 proc. (1.0) lygyje;

2) optimalaus kapitalo lygio palaikymą siekiant užtikrinti portfelio augimą ir geriau apsisaugoti nuo veiklos, rinkos ir kitų veiklos rizikų.

Įmonė kiekvieną mėnesį stebi kaip laikomasi kapitalo pakankamumo reikalavimų, t.y. įvertina kredito, užsienio valiutos, didelių pozicijų ir kt. rizikas. Reikalaujama, jog rodikliui pasiekus 1 (t.y. 100 proc.) ar mažiau, nedelsiant apie tai būtų pranešta Lietuvos banko Priežiūros tarnybai. 25. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita

2017 m. 2016 m.

1 lygio kapitalas Akcinis kapitalas 1 101 1 101 Akcijų priedai 521 521 Rezervai 275 275 Nepaskirstytasis ankstesnių metų pelnas (atėmus išmokėtus dividendus) 149 2 032 Kitas nematerialus turtas (1 151) (1 467)

Iš viso 1 lygio kapitalo 895 2 462 Iš viso papildomo 1 lygio kapitalo - - Iš viso 2 lygio kapitalo - - Atėmus: Nelikvidų turtą - -

Grynoji nuosavų lėšų suma 895 2 462

Didžiausia kapitalo poreikių suma iš šių dydžių: Minimalus pradinis kapitalas 465 436 Vienas ketvirtadalis praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos 331

146

Kapitalo poreikis 453 489

Kapitalo pakankamumo rodiklis 1.92 5.03

26. Finansinių instrumentų tikroji vertė Įvertintą tikrąją vertę Įmonė nustatė, naudodamasi rinkos duomenimis ir atitinkama vertinimo metodologija. Tačiau rinkos duomenų interpretavimas ir tikrosios vertės įvertinimas yra subjektyvus sprendimas. Taigi čia pateikti įvertinimai nebūtinai parodo sumas, kurias Įmonė galėtų gauti dabartinėje rinkoje. Naudojant skirtingas rinkos prielaidas ir/arba įvertinimo metodikas, įvertinta tikroji vertė gali reikšmingai skirtis. Čia pateikti tikrosios vertės įvertinimai yra pagrįsti tinkama, 2017 m. ir 2016 m. gruodžio 31 d. prieinama informacija. Nors Įmonei nėra žinomi faktoriai, galintys daryti reikšmingą įtaką įvertintoms tikrosios vertės sumoms, šios sumos nebuvo visapusiškai įvertintos finansinėse ataskaitose po nurodytų datų, tokiu būdu dabartiniai tikrosios vertės įvertinimai gali reikšmingai skirtis nuo čia pateiktų sumų. Finansinių instrumentų apskaitinė vertė ir įvertinta tikroji vertė gruodžio 31 d. buvo: 2017 m. 2016 m.

Apskaitinė Vertė

Įvertinta tikroji vertė

Apskaitinė vertė

Įvertinta tikroji vertė

Finansinis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 069 3 069 3 985 3 985 Gautinos sumos 832 832 794 794 Finansiniai įsipareigojimai Kiti įsipareigojimai 768 768 743 743


26

Metodai ir prielaidos, naudotos įvertinant tikrąją finansinių instrumentų vertę, yra: Kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai Kitas finansinis turtas yra trumpalaikis palūkanų neuždirbantis turtas, o kiti finansiniai įsipareigojimai – palūkanų neužtraukiantys trumpalaikiai įsipareigojimai, todėl jų tikroji vertė sutampa su apskaitine verte.

27. Finansinių instrumentų grupės

Gruodžio 31 d. finansinių instrumentų grupes sudarė: 2017 m. 2016 m.

Finansinis turtas Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant pinigus ir pinigų ekvivalentus) 3 901 4 779 Finansiniai įsipareigojimai Finansiniai įsipareigojimai įvertinti amortizuota savikaina 768 743

Įmonė neturėjo jokio ribojamo, vėluojančio ar restruktūrizuojamo finansinio turto nei 2017 m. gruodžio 31 d., nei 2016 m. gruodžio 31 d. 28. Verslo jungimai 2016-07-15 Įmonė įsigijo 100 proc. valdymo įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“, UAB akcijų, kartu su jos valdomais trimis II ir vienu III pakopos pensijų fondais. 2017 m. tęsėsi pokyčiai, susiję su šiuo sandoriu: gavus Lietuvos banko leidimus, 2017-03-24 II pakopos pensijų fondas „Danske pensija 50“ buvo prijungtas prie kito analogiškos investavimo strategijos pensijų fondo „Pensija 3“, o „Danske pensija 100“ - prie „Pensija 5“. Be to, „Pensija 1“ buvo pervadintas į „Pensijų išmokų fondas“, o „Danske konservatyvaus valdymo pensijų fondas“ perėmė „Pensija 1“ pavadinimą. III pakopos „Danske pensija plius“ fondas pakeitė pavadinimą į „Swedbank Papildomos pensijos fondas“, o 2017-11-02 šio III pakopos pensijų fondo valdymas, įskaitant visas teises ir pareigas pagal sudarytas pensijų kaupimo sutartis, buvo perduotas turto valdymo bendrovei „INVL Asset Management“, UAB. 29. Poataskaitiniai įvykiai Nuo 2018-03-01 d. Įmonė įsteigė 6 naujus II pakopos pensijų fondus, kurie paremti dinamiškai kintančia gyvenimo ciklo investavimo strategija. Gyvenimo ciklo pensijų fondo investicijų portfelis formuojamas ir valdomas derinant rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių santykį. Atsižvelgiant į likusią gyvenimo ciklo pensijų fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę, dinamiškai mažinama rizikingų turto klasių dalis, keičiant ją į mažiau rizikingų turto klasių santykį. Gyvenimo ciklo fondų pavadinime nurodoma, kuriais metais gimusiems dalyviams jie skirti: „Pensija 1996-2002“, „Pensija 1989-1995“, „Pensija 1982-1988“, „Pensija 1975-1981“, „Pensija 1968-1974“, „Pensija 1961-1967“. Tai vieninteliai tokio tipo pensijų fondai siūlomi rinkoje.

* * * *

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB · Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal...

Documents

Transcript of „Swedbank investicijų valdymas“, UAB · Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal...