Apie pr i k lausomybės l igą ir svei k imo kel ią

Sutemos tirščiausios

prieš aušr ą

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geria u suprasti klastingas priklausomybių ligas.

Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

Čia atrasite specialistų komentarus, priklausomų žmonių liudijimus ir pasakojimus apie įvairias grįžimo gyveniman galimybes.

Leidinys sudomins visus, siekiančius sąžiningai pažvelgti į save ir pasaulį.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geria u suprasti klastingas priklausomybių ligas.

Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

Čia atrasite specialistų komentarus, priklausomų žmonių liudijimus ir pasakojimus apie įvairias grįžimo gyveniman galimybes.

Leidinys sudomins visus, siekiančius sąžiningai pažvelgti į save ir pasaulį.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą

Sutemos tirščiausios prieš aušrą

VšĮ „B er nardinai . l t “ • 2012

Parengė kun. Kęstutis Dvareckas ir dr. Andrius Navickas

Apie prik lausomybės l igą ir sveik imo kel ią

Sutemos tirščiausios prieš aušrą

VšĮ „B er nardinai . l t “ • 2012

Parengė kun. Kęstutis Dvareckas ir dr. Andrius Navickas

Apie prik lausomybės l igą ir sveik imo kel ią

UDK 613.8Su-101

© VšĮ „Bernardinai.lt“© ses. Vincenta Slavėnaitė MVS

ISBN 978-609-95057-9-4

Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. 8 ~ 5 2313007 · el. paštas redakcija@bernardinai.lt www.bernardinai.lt · www.bernardinai.lt/knygynas

UDK 613.8Su-101

© VšĮ „Bernardinai.lt“© ses. Vincenta Slavėnaitė MVS

ISBN 978-609-95057-9-4

Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. 8 ~ 5 2313007 · el. paštas redakcija@bernardinai.lt www.bernardinai.lt · www.bernardinai.lt/knygynas

Turinys

10 Kard. A. J. Bačkio palydėjimas

14 Sudarytojų žodis

Akligatvyje

Valius Sruoga19 Priklausomybė – tai labai rimta liga

Aurelijus Veryga26 Kvaišalai pavergia žmogų

Haris Urvinis31 Apie paradoksalų nenorą sveikti

Vilma Andrejauskienė ir Albinas Šnipas37 Priklausomybė – gyvenimas nelaisvėje

Edvardas Minkevičius44 Blaivėjimas – tai laisvės auginimas savyje

Deimantas Rasimavičius55 „12 žingsnių“ programa – kelio į gyvenimą gairės

Deimantas Žemaitis72 Apie duobėtą sveikimo kelią ir atkryčio prevenciją

Popiežius Jonas Paulius II 85 Apie narkomanijos liūną

Turinys

10 Kard. A. J. Bačkio palydėjimas

14 Sudarytojų žodis

Akligatvyje

Valius Sruoga19 Priklausomybė – tai labai rimta liga

Aurelijus Veryga26 Kvaišalai pavergia žmogų

Haris Urvinis31 Apie paradoksalų nenorą sveikti

Vilma Andrejauskienė ir Albinas Šnipas37 Priklausomybė – gyvenimas nelaisvėje

Edvardas Minkevičius44 Blaivėjimas – tai laisvės auginimas savyje

Deimantas Rasimavičius55 „12 žingsnių“ programa – kelio į gyvenimą gairės

Deimantas Žemaitis72 Apie duobėtą sveikimo kelią ir atkryčio prevenciją

Popiežius Jonas Paulius II 85 Apie narkomanijos liūną

Kelyje

Antano liudijimas91 Be pabaigos

Aušros laiškas94 Laisvės paieškos priklausomybės kalėjime

Gedimino laiškas105 Apie išvaistytas galimybes

Ingos laiškas111 Tau tereikia apsispręsti

Artūro liudijimas115 Pakilau nuo paties dugno

Sauliaus liudijimas120 Priklausomybė – dalis Tiesos apie mane

Janinos liudijimas125 Man vis dar sunku save priimti ir mylėti

Aido istorija130 „Tvirtai žinau, jog nebenoriu grįžti atgal“

Kostas Ketleris142 „Svaigalų vartojimas – pastanga

būti savimi susvetimėjusiame pasaulyje“

Jolantos liudijimas155 Praloštas gyvenimas?

Vilmanto liudijimas167 Sergu sunkia liga, tačiau tai netrukdo

kasdien jaustis vis laimingesniam

Žanas Talandis173 Žano kelias

Bendrakeleiviai

195 Minesotos programa. Sugrąžinti žmogui apsisprendimo laisvę

209 Nugalėtojų akademija. Didžiausia pergalė – pakeisti save

217 Vilkpėdės reabilitacijos centras. Turime mokyti žmogų padėti pačiam sau

226 Meikštų dvaras. Pagalba priklausomiems žmonėms

239 „Vilties švyturys“. Galimybė gyventi kitaip

254 „Gabrielius“ – vilties bendruomenė

270 Pilnų namų bendruomenė Panaroje. „Per maldą ir darbą į gyvenimą“

287 Pakūta. Kvietimas susitaikyti su savimi

307 Petrašiūnų Gailestingumo namai. „Turime dalintis tuo, kas svarbiausia – Dievo Žodžiu, o visa kita – tik priedas“

319 Reintegracinė bendruomenė „Aš esu“. Nebemeluoti sau ir kitiems

Kelyje

Antano liudijimas91 Be pabaigos

Aušros laiškas94 Laisvės paieškos priklausomybės kalėjime

Gedimino laiškas105 Apie išvaistytas galimybes

Ingos laiškas111 Tau tereikia apsispręsti

Artūro liudijimas115 Pakilau nuo paties dugno

Sauliaus liudijimas120 Priklausomybė – dalis Tiesos apie mane

Janinos liudijimas125 Man vis dar sunku save priimti ir mylėti

Aido istorija130 „Tvirtai žinau, jog nebenoriu grįžti atgal“

Kostas Ketleris142 „Svaigalų vartojimas – pastanga

būti savimi susvetimėjusiame pasaulyje“

Jolantos liudijimas155 Praloštas gyvenimas?

Vilmanto liudijimas167 Sergu sunkia liga, tačiau tai netrukdo

kasdien jaustis vis laimingesniam

Žanas Talandis173 Žano kelias

Bendrakeleiviai

195 Minesotos programa. Sugrąžinti žmogui apsisprendimo laisvę

209 Nugalėtojų akademija. Didžiausia pergalė – pakeisti save

217 Vilkpėdės reabilitacijos centras. Turime mokyti žmogų padėti pačiam sau

226 Meikštų dvaras. Pagalba priklausomiems žmonėms

239 „Vilties švyturys“. Galimybė gyventi kitaip

254 „Gabrielius“ – vilties bendruomenė

270 Pilnų namų bendruomenė Panaroje. „Per maldą ir darbą į gyvenimą“

287 Pakūta. Kvietimas susitaikyti su savimi

307 Petrašiūnų Gailestingumo namai. „Turime dalintis tuo, kas svarbiausia – Dievo Žodžiu, o visa kita – tik priedas“

319 Reintegracinė bendruomenė „Aš esu“. Nebemeluoti sau ir kitiems

Kard. A. J. Bačkio palydėjimas Sveikimo kelias. Nelengva ryžtis juo žengti. Nelengva iš jo neiš-

sukti. Nelengva, savijautai pagerėjus, susitaikyti su mintimi, kad sveikimas truks iki gyvenimo pabaigos. Todėl kiekvienas nesu-meluotas ir įtikinamas padrąsinimas, kurių apstu šioje knygoje, yra daug vertesnis už brangius vaistus ir pagarsėjusias klinikas. Būti sveikimo kelio keleiviu labiausiai kliudo įsitikinimas, kad esi vienas. Iš tiesų priklausomybe sergantį žmogų dažnai palieka pažįstami, bičiuliai, net artimieji. Tačiau Dievas niekuomet neap-leidžia. Viešpats nuolat yra greta, atvėręs savo gailestingąją širdį, pasirengęs išlieti savąją malonę, jei tik žmogus ją priimtų.

Viešpats iki paskutinės mūsų gyvenimo akimirkos laukia žmogaus atsigręžimo gyvybės, tikėjimo ir išsigelbėjimo kryptimi. Niekada nėra per vėlu ja pasukti, niekada vilties spindulėlis nėra galutinai užgesęs. Kaip sako evangelinis palyginimas apie vynuo-gyno darbininkus (Mt 20,1–16), net ir paskutinieji atėję pas mūsų likimų Šeimininką gali tikėtis atlygio Amžinybėje. Net ir giliau-siose sutemose ėmę ieškoti sveikimo kelio, dar suspės atgauti savo žmogiškumą šiame ir pasirengs būti Dievo artumoje Amžinajame gyvenime. Maža to, „paskutinieji bus pirmi“, žada Viešpats, drąsi-nančiu mostu kviesdamas pas save labiausiai nuskriaustus ar save nuskriaudusius.

11

Kard. A. J. Bačkio palydėjimas Sveikimo kelias. Nelengva ryžtis juo žengti. Nelengva iš jo neiš-

sukti. Nelengva, savijautai pagerėjus, susitaikyti su mintimi, kad sveikimas truks iki gyvenimo pabaigos. Todėl kiekvienas nesu-meluotas ir įtikinamas padrąsinimas, kurių apstu šioje knygoje, yra daug vertesnis už brangius vaistus ir pagarsėjusias klinikas. Būti sveikimo kelio keleiviu labiausiai kliudo įsitikinimas, kad esi vienas. Iš tiesų priklausomybe sergantį žmogų dažnai palieka pažįstami, bičiuliai, net artimieji. Tačiau Dievas niekuomet neap-leidžia. Viešpats nuolat yra greta, atvėręs savo gailestingąją širdį, pasirengęs išlieti savąją malonę, jei tik žmogus ją priimtų.

Viešpats iki paskutinės mūsų gyvenimo akimirkos laukia žmogaus atsigręžimo gyvybės, tikėjimo ir išsigelbėjimo kryptimi. Niekada nėra per vėlu ja pasukti, niekada vilties spindulėlis nėra galutinai užgesęs. Kaip sako evangelinis palyginimas apie vynuo-gyno darbininkus (Mt 20,1–16), net ir paskutinieji atėję pas mūsų likimų Šeimininką gali tikėtis atlygio Amžinybėje. Net ir giliau-siose sutemose ėmę ieškoti sveikimo kelio, dar suspės atgauti savo žmogiškumą šiame ir pasirengs būti Dievo artumoje Amžinajame gyvenime. Maža to, „paskutinieji bus pirmi“, žada Viešpats, drąsi-nančiu mostu kviesdamas pas save labiausiai nuskriaustus ar save nuskriaudusius.

11

Deja, kenčiantieji nuo priklausomybių dažnai slapstosi ar el-giasi provokuojamai, nes galvoja, kad visi juos smerkia ir nieki-na. Jausdamiesi ujami ir palūžę, jie ypač šalinasi Dievo, kurį regi vien kaip rūstų teisėją. Šalinasi Bažnyčios, kurią įsivaizduoja vien kaip griežtą moralizuotoją. Katekizmo citatos, žodžiu kartojamas tvirtinimas, kad kiekvieno žmogaus orumą gerbianti ir ginanti Bažnyčia su nuoširdžiu rūpesčiu pasitinka visus, kuriems reikia pagalbos, vargiai įtikina atsidūrusius ties nevilties bedugne. To-dėl ypač džiaugiuosi kiekviena kunigų, brolių ir seserų vienuolių, artimo meilės darbams atsidavusių pasauliečių pãstanga konkre-čia veikla liudyti krikščionišką globą, atlaidumą ir supratimą. Liu-dyti, kad net giliausiai įklimpęs į priklausomybes žmogus nebus atstumtas, atras vietą, tarpusavio pagalbos grupę, kur jam nebus atgręžta nugara.

Viena iš sutikusiųjų pasidalyti savo istorija itin tiksliai sako: „Labai sunku priimti pagalbą iš Dievo, iš žmonių. Ypač tai tinka priklausomiems žmonėms: pabuvę pusę metų blaivūs, jie jaučia euforiją ir mano, kad patys gali gyventi blaiviai ir susitvarkyti. La-bai sunku priimti savo ribotumą. Suprantu, kad aš pati esu ribota, man labai reikia Dievo, man labai reikia žmonių.“ Šis supratimas leidžia pulti į Viešpaties glėbį ir atsiremti į bičiuliškai ištiestą „Ca-ritas“ ar kitų meilės bendruomenių ranką.

Prasmingas knygos pavadinimas – „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“. Patikėkite, tai ne metafora, gražus poetiškas posakis, o labai gyvenimiška tikrovė, kurią, deja, ne visi priima ir įveikia. Piktasis, nujausdamas savo pralaimėjimą, pakyla į žūtbūtinę kovą, todėl didžiausios vertės turi liudijimai, kaip pavyko nepalūžti, ne-atkristi, kai staiga ėmė tolti išsigelbėjimo krantas, atrodęs jau ran-ka pasiekiamas. Sveikstančiųjų pasakojimai nežada lengvų perga-lių. Maža to, kol gyvename šioje žemėje, blogis nuolat mūsų tyko, nuodėmė nuolat braunasi į mūsų kasdienybę, ir ši knyga rūsčiai

12

primena ignoruojamą tiesą, kad joks žmogus, jokia šeima nėra ap-saugota nuo priklausomybės grėsmės.

Tiesa – kad ir kokia negraži, bauginama, netikėta, – tik tiesa apie visas skaudžias patirtis, tiesa, iki galo sau ir kitiems pasaky-ta , yra išganingas vaistas nuo apgaulės, kad laikinas užsimiršimas leidžia įveikti gyvenimo sunkumus. Autentiškų patyrimų tiesa ir drąsa ją liudyti, sukaupta šioje knygoje, Bažnyčios žodžiu ir veiks-mu rodomas jautrumas įtrauktiesiems į priklausomybių pragarą ir solidarumas su jais tegu teikia viltį ieškantiems pagalbos ir jų arti-miesiems. Miniu jus kasdienėse savo maldose prašydamas Dievo, kad padėtų jums priimti Jo gailestingąją malonę ir ja gyventi.

13

Deja, kenčiantieji nuo priklausomybių dažnai slapstosi ar el-giasi provokuojamai, nes galvoja, kad visi juos smerkia ir nieki-na. Jausdamiesi ujami ir palūžę, jie ypač šalinasi Dievo, kurį regi vien kaip rūstų teisėją. Šalinasi Bažnyčios, kurią įsivaizduoja vien kaip griežtą moralizuotoją. Katekizmo citatos, žodžiu kartojamas tvirtinimas, kad kiekvieno žmogaus orumą gerbianti ir ginanti Bažnyčia su nuoširdžiu rūpesčiu pasitinka visus, kuriems reikia pagalbos, vargiai įtikina atsidūrusius ties nevilties bedugne. To-dėl ypač džiaugiuosi kiekviena kunigų, brolių ir seserų vienuolių, artimo meilės darbams atsidavusių pasauliečių pãstanga konkre-čia veikla liudyti krikščionišką globą, atlaidumą ir supratimą. Liu-dyti, kad net giliausiai įklimpęs į priklausomybes žmogus nebus atstumtas, atras vietą, tarpusavio pagalbos grupę, kur jam nebus atgręžta nugara.

Viena iš sutikusiųjų pasidalyti savo istorija itin tiksliai sako: „Labai sunku priimti pagalbą iš Dievo, iš žmonių. Ypač tai tinka priklausomiems žmonėms: pabuvę pusę metų blaivūs, jie jaučia euforiją ir mano, kad patys gali gyventi blaiviai ir susitvarkyti. La-bai sunku priimti savo ribotumą. Suprantu, kad aš pati esu ribota, man labai reikia Dievo, man labai reikia žmonių.“ Šis supratimas leidžia pulti į Viešpaties glėbį ir atsiremti į bičiuliškai ištiestą „Ca-ritas“ ar kitų meilės bendruomenių ranką.

Prasmingas knygos pavadinimas – „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“. Patikėkite, tai ne metafora, gražus poetiškas posakis, o labai gyvenimiška tikrovė, kurią, deja, ne visi priima ir įveikia. Piktasis, nujausdamas savo pralaimėjimą, pakyla į žūtbūtinę kovą, todėl didžiausios vertės turi liudijimai, kaip pavyko nepalūžti, ne-atkristi, kai staiga ėmė tolti išsigelbėjimo krantas, atrodęs jau ran-ka pasiekiamas. Sveikstančiųjų pasakojimai nežada lengvų perga-lių. Maža to, kol gyvename šioje žemėje, blogis nuolat mūsų tyko, nuodėmė nuolat braunasi į mūsų kasdienybę, ir ši knyga rūsčiai

12

primena ignoruojamą tiesą, kad joks žmogus, jokia šeima nėra ap-saugota nuo priklausomybės grėsmės.

Tiesa – kad ir kokia negraži, bauginama, netikėta, – tik tiesa apie visas skaudžias patirtis, tiesa, iki galo sau ir kitiems pasaky-ta , yra išganingas vaistas nuo apgaulės, kad laikinas užsimiršimas leidžia įveikti gyvenimo sunkumus. Autentiškų patyrimų tiesa ir drąsa ją liudyti, sukaupta šioje knygoje, Bažnyčios žodžiu ir veiks-mu rodomas jautrumas įtrauktiesiems į priklausomybių pragarą ir solidarumas su jais tegu teikia viltį ieškantiems pagalbos ir jų arti-miesiems. Miniu jus kasdienėse savo maldose prašydamas Dievo, kad padėtų jums priimti Jo gailestingąją malonę ir ja gyventi.

13

Sudarytojų žodis Kodėl?

Todėl, kad dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių kenčia įvairių priklausomybių narvuose, ir kasdien ši kraupi rykštė paliečia vis naujus žmones. Priklausomybė tampa ne tik priklausomą žmogų, bet visą jo šeimą, jo gyvenamąją aplinką griaunanti jėga.

Netiesa, kad priklausomybė negresia mums, mūsų vaikams, artimiesiems, nes esą tai tik tam tikro socialinio sluoksnio proble-ma. Statistika negailestingai liudija, kad priklausomybė it virusas plinta visose visuomenės grupėse, o speci� nės jos atmainos – pa-vyzdžiui, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, netgi labiau būdinga turtingiesiems nei stokojantiesiems.

Netiesa, kad priklausomybė – tai valios trūkumas ar apsilei-dimas. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Taip pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, jog kvaišalai gali padėti pabėgti nuo jo. Vis jaunesni žmonės griebiasi kvaišalų. Taip pat ir dėl to, jog yra suklaidinti melagingų pasakojimų apie naujus poty-rius ir nemato kitos, kraupiosios, monetos pusės.

Netiesa, kad priklausomybė yra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą, netgi brandesnį ir tikresnį nei buvo prieš ligą, tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas. Jis reikalauja tikrų permainų, iliuzijos, jog viską sugebi kontroliuoti, ištirpdymo. Tik tiesa išlais-vina ir padeda išgydyti žaizdas. Gyvenimo sutemos stumia į ne-viltį, tačiau atminkime, kad sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie

15

Sudarytojų žodis Kodėl?

Todėl, kad dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių kenčia įvairių priklausomybių narvuose, ir kasdien ši kraupi rykštė paliečia vis naujus žmones. Priklausomybė tampa ne tik priklausomą žmogų, bet visą jo šeimą, jo gyvenamąją aplinką griaunanti jėga.

Netiesa, kad priklausomybė negresia mums, mūsų vaikams, artimiesiems, nes esą tai tik tam tikro socialinio sluoksnio proble-ma. Statistika negailestingai liudija, kad priklausomybė it virusas plinta visose visuomenės grupėse, o speci� nės jos atmainos – pa-vyzdžiui, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, netgi labiau būdinga turtingiesiems nei stokojantiesiems.

Netiesa, kad priklausomybė – tai valios trūkumas ar apsilei-dimas. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Taip pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, jog kvaišalai gali padėti pabėgti nuo jo. Vis jaunesni žmonės griebiasi kvaišalų. Taip pat ir dėl to, jog yra suklaidinti melagingų pasakojimų apie naujus poty-rius ir nemato kitos, kraupiosios, monetos pusės.

Netiesa, kad priklausomybė yra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą, netgi brandesnį ir tikresnį nei buvo prieš ligą, tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas. Jis reikalauja tikrų permainų, iliuzijos, jog viską sugebi kontroliuoti, ištirpdymo. Tik tiesa išlais-vina ir padeda išgydyti žaizdas. Gyvenimo sutemos stumia į ne-viltį, tačiau atminkime, kad sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie

15

tai liudija žmonės, kurie dar neseniai buvo virtę tarsi beviltiškais griuvėsiais, o dabar grįžta į gyvenimą. Tai atrodo kaip stebuklas, ir tiesa ta, kad ir kokios ligos sutemos tirštos atrodytų, mes visi galime prisidėti prie šio stebuklo. Dievui nėra negalimų dalykų ir nereikalingų žmonių, Jis gimė tvarte ir visada laukia ištiesęs ran-ką kiekvienam, kuris tik sutinka pripažinti, jog jam jos reikia.

Todėl, kad įsitikinome, jog daugelis iš priklausomų žmonių sa-vęs naikinimo kelyje išlieka ir dėl to, kad jų nepasiekė informacija apie priklausomybės ligas. Jiems niekas nepasakė esminės tiesos, kad jie kalti tikrai ne dėl to, jog susirgo, bet tik dėl to, kad nesiryž-ta eiti sveikimo keliu.

Todėl, kad negalėjo nesujaudinti, nepatraukti tos nuostabios priklausomų žmonių gyvenimo istorijos – iki skausmo tikros, ne-nugrimuotos – budinančios gyvenimui, kuriame yra tiek rožės, tiek spygliai.

Kas?

Siūlome knygą, kurioje norima ne moralizuoti ar smerkti, bet teikti viltį, gilesnį supratimą apie priklausomybę ir siūlyti įvairius grįžimo į gyvenimą kelius.

Knygą sudaro trys dalys. „Akligatvyje“ – tai specialistų įžval-gos apie priklausomybės ligas ir sunkumus, kuriuos tenka įveikti žmogui, pasiryžusiam eiti laisvės keliu.

Antroji dalis „Kelyje“ – tai autentiški sveikstančių narkomanų, alkoholikų, kompulsyvių lošėjų liudijimai. Juose daug skausmo, tačiau taip pat ir vilties bei naujos tikrovės švytėjimo. Esu įsiti-kinęs, kad kiekvienas priklausomas žmogus šiuose liudijimuose išvys ir savo gyvenimo istorijos atšvaitų ir bus lengviau patikėti, kad panašūs gali būti ne tik praradimai, bet ir naujo gyvenimo atradimai.

16

Trečioji dalis – „Bendrakeleiviai“. Čia pristatome įvairias Lie-tuvoje veikiančias bendruomenes, kurios padeda priklausomam žmogui keistis ir grįžti į gyvenimą. Šios bendruomenės labai skir-tingos, ir tikrai nėra vieno atsakymo, kuri geriausia. Kiekvienas priklausomas žmogus unikalus, turi savitą ligos istoriją, skirtin-gas jos priežastis, todėl ir gijimo kelias visada unikalus. Mes ne-bandome kaip nors rūšiuoti pagalbos bendruomenių, bet stengia-mės atskleisti kiekvienos iš jų išskirtinumą.

Toliau?

Knygos pristatymas kuo plačiau. Svajojame, kad ši knyga patektų į kiekvieno žmogaus, kurio gyvenimas nuklydo į akligatvį, ran-kas. Būtų puiku, kad knygą perskaitytų tiek priklausomų žmonių artimieji, tiek būsimi socialiniai darbuotojai, medikai, mokytojai.

Svajojame ir apie tai, kad netrukus baigsim rengti ir šios kny-gos pratęsimą, kuriame susitelksime į priklausomų žmonių ar-timųjų bei žmonių, augusių nuo šios ligoe kenčiančioje šeimoje, problemas.

Padėka

Nors o� cialiai knygos sudarytojais esame mes: kunigas Kęstutis Dvareckas ir interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ redaktorius Andrius Navickas, būtinai turime pabrėžti talkininkės Jolantos Pupalaigytės, be kurios mums nebūtų pavykę aprėpti visų darbų, indėlį. Esame labai jai dėkingas, kaip ir visiems tiems bičiuliams, kurie, išgirdę apie tokios knygos rengimą, stiprino geru žodžiu.

Dėkojame visiems, aukojusiems laiką, jėgas ir pinigus, kad ši knyga pasiektų skaitytojus. Ypač norime padėkoti Editai Mil-dažytei ir jos laidai „Bėdų turgus“, skyrusiai solidžią paramą šios knygos leidybai.

Kun. Kęstutis Dvareckas ir Andrius Navickas

17

tai liudija žmonės, kurie dar neseniai buvo virtę tarsi beviltiškais griuvėsiais, o dabar grįžta į gyvenimą. Tai atrodo kaip stebuklas, ir tiesa ta, kad ir kokios ligos sutemos tirštos atrodytų, mes visi galime prisidėti prie šio stebuklo. Dievui nėra negalimų dalykų ir nereikalingų žmonių, Jis gimė tvarte ir visada laukia ištiesęs ran-ką kiekvienam, kuris tik sutinka pripažinti, jog jam jos reikia.

Todėl, kad įsitikinome, jog daugelis iš priklausomų žmonių sa-vęs naikinimo kelyje išlieka ir dėl to, kad jų nepasiekė informacija apie priklausomybės ligas. Jiems niekas nepasakė esminės tiesos, kad jie kalti tikrai ne dėl to, jog susirgo, bet tik dėl to, kad nesiryž-ta eiti sveikimo keliu.

Todėl, kad negalėjo nesujaudinti, nepatraukti tos nuostabios priklausomų žmonių gyvenimo istorijos – iki skausmo tikros, ne-nugrimuotos – budinančios gyvenimui, kuriame yra tiek rožės, tiek spygliai.

Kas?

Siūlome knygą, kurioje norima ne moralizuoti ar smerkti, bet teikti viltį, gilesnį supratimą apie priklausomybę ir siūlyti įvairius grįžimo į gyvenimą kelius.

Knygą sudaro trys dalys. „Akligatvyje“ – tai specialistų įžval-gos apie priklausomybės ligas ir sunkumus, kuriuos tenka įveikti žmogui, pasiryžusiam eiti laisvės keliu.

Antroji dalis „Kelyje“ – tai autentiški sveikstančių narkomanų, alkoholikų, kompulsyvių lošėjų liudijimai. Juose daug skausmo, tačiau taip pat ir vilties bei naujos tikrovės švytėjimo. Esu įsiti-kinęs, kad kiekvienas priklausomas žmogus šiuose liudijimuose išvys ir savo gyvenimo istorijos atšvaitų ir bus lengviau patikėti, kad panašūs gali būti ne tik praradimai, bet ir naujo gyvenimo atradimai.

16

Trečioji dalis – „Bendrakeleiviai“. Čia pristatome įvairias Lie-tuvoje veikiančias bendruomenes, kurios padeda priklausomam žmogui keistis ir grįžti į gyvenimą. Šios bendruomenės labai skir-tingos, ir tikrai nėra vieno atsakymo, kuri geriausia. Kiekvienas priklausomas žmogus unikalus, turi savitą ligos istoriją, skirtin-gas jos priežastis, todėl ir gijimo kelias visada unikalus. Mes ne-bandome kaip nors rūšiuoti pagalbos bendruomenių, bet stengia-mės atskleisti kiekvienos iš jų išskirtinumą.

Toliau?

Knygos pristatymas kuo plačiau. Svajojame, kad ši knyga patektų į kiekvieno žmogaus, kurio gyvenimas nuklydo į akligatvį, ran-kas. Būtų puiku, kad knygą perskaitytų tiek priklausomų žmonių artimieji, tiek būsimi socialiniai darbuotojai, medikai, mokytojai.

Svajojame ir apie tai, kad netrukus baigsim rengti ir šios kny-gos pratęsimą, kuriame susitelksime į priklausomų žmonių ar-timųjų bei žmonių, augusių nuo šios ligoe kenčiančioje šeimoje, problemas.

Padėka

Nors o� cialiai knygos sudarytojais esame mes: kunigas Kęstutis Dvareckas ir interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ redaktorius Andrius Navickas, būtinai turime pabrėžti talkininkės Jolantos Pupalaigytės, be kurios mums nebūtų pavykę aprėpti visų darbų, indėlį. Esame labai jai dėkingas, kaip ir visiems tiems bičiuliams, kurie, išgirdę apie tokios knygos rengimą, stiprino geru žodžiu.

Dėkojame visiems, aukojusiems laiką, jėgas ir pinigus, kad ši knyga pasiektų skaitytojus. Ypač norime padėkoti Editai Mil-dažytei ir jos laidai „Bėdų turgus“, skyrusiai solidžią paramą šios knygos leidybai.

Kun. Kęstutis Dvareckas ir Andrius Navickas

17

Akligatvyje

19

Valius Sruoga

Priklausomybė – tai labai rimta liga

Siūlome pokalbį su Respublikinės psichiatrijos ligoninės gydytoju psichiatru ir psichoterapeutu Valiumi Sruoga, kuris turi turtingą pagalbos priklausomiems žmonėms patirtį.

Valius Sruoga buvo vienas iš pirmosios narkomanams skirtos reabilitacinės bendruomenės Lietuvoje kūrėjų. Šiuo metu konsultuoja Meikštų dvaro reabilitacinėje bendruomenėje. Pasak psichiatro, priklausomybė – sunki ir tragiška liga, kuria susirgus būtina profesionali specialistų pagalba. Deja, dažnai serga ne vien pats priklausomas žmogus, bet ir visa šeima, todėl artimųjų pastangos dažnai padeda toliau sirgti, o ne sveikti.

Ar priklausomybė yra liga, ar moralinis degradavimas, paprasčiausias valios trūkumas?

Aš net neabejoju, kad priklausomybė yra liga. Pavojinga, progre-suojanti ir mirtina liga. Ši liga turi savo eigą, kliniką, gydymą ir visa kita. Bet, be abejo, visuomenėje vis dar yra asmenų, kurie abe-joja, kad tai liga, ir mano, jog tai yra nuodėmė, pasileidimas… Jie labai klysta. Dažniausiai dėl to, kad veikiausiai niekada nebandė giliau suprasti, kas atsitinka žmogui, priklausomam nuo alkoho-lio ar narkotikų.

Akligatvyje

19

Valius Sruoga

Priklausomybė – tai labai rimta liga

Siūlome pokalbį su Respublikinės psichiatrijos ligoninės gydytoju psichiatru ir psichoterapeutu Valiumi Sruoga, kuris turi turtingą pagalbos priklausomiems žmonėms patirtį.

Valius Sruoga buvo vienas iš pirmosios narkomanams skirtos reabilitacinės bendruomenės Lietuvoje kūrėjų. Šiuo metu konsultuoja Meikštų dvaro reabilitacinėje bendruomenėje. Pasak psichiatro, priklausomybė – sunki ir tragiška liga, kuria susirgus būtina profesionali specialistų pagalba. Deja, dažnai serga ne vien pats priklausomas žmogus, bet ir visa šeima, todėl artimųjų pastangos dažnai padeda toliau sirgti, o ne sveikti.

Ar priklausomybė yra liga, ar moralinis degradavimas, paprasčiausias valios trūkumas?

Aš net neabejoju, kad priklausomybė yra liga. Pavojinga, progre-suojanti ir mirtina liga. Ši liga turi savo eigą, kliniką, gydymą ir visa kita. Bet, be abejo, visuomenėje vis dar yra asmenų, kurie abe-joja, kad tai liga, ir mano, jog tai yra nuodėmė, pasileidimas… Jie labai klysta. Dažniausiai dėl to, kad veikiausiai niekada nebandė giliau suprasti, kas atsitinka žmogui, priklausomam nuo alkoho-lio ar narkotikų.

20

AKLIGATV YJE

Alkoholizmas ir narkomanija dažniausiai prasideda labai sun-kiu ir audringu brendimo laikotarpiu. Kvaišalai mums padeda pasiekti geidžiamą objektą, nugalėti savo gėdos jausmą, nuslopin-ti baimę, įveikti stresą, pasijusti „tikru vyru“ ar „kieta mergina“. Alkoholis ir narkotikai tarsi padeda mums pritapti prie žmonių, prisitaikyti. Priklausomi asmenys kažkuriuo metu peržengia ribą, kai kvaišalai pradeda juos visiškai kontroliuoti. Jeigu pačioje pra-džioje narkotikai ir alkoholis tarsi padeda, tai ateina laikas, kai jie pradeda kenkti ir tampa savidestrukcijos varikliu.

Ar įmanoma pačiam žmogui pajausti tą ribą? Juk būtų nuostabu, kad pats žmogus galėtų pajausti, jog jau reikia sustoti.

To pajausti, deja, niekaip nepavyksta. Tai yra sutrikimas, kuris taip paveikia mūsų psichiką, kad jau nebežinome, kas su mumis vyksta. Visi be išimties priklausomi žmonės sako: „Ne, ne, aš dar nesu priklausomas, štai kiti – taip, jau priklausomi, aš – dar ne.“ Man dar neteko sutikti nė vieno paciento, kuris sakytų: „Žinot, daktare, padėkite, aš esu priklausomas nuo alkoholio ar nuo nar-kotikų.“ Dažniausiai kreipiasi dėl nuotaikos, psichologinių, psi-chikos problemų, bet niekas iš besikreipiančiųjų nuoširdžiai, atvi-rai neprisipažįsta, kad turi priklausomybę. Visaip neigia, kol, kaip sakoma, „neužsidega užpakalis“, kol padai nepradeda svilti.

Tik tada, kai neigiamos vartojimo pasekmės susikoncentruoja ir pradeda griauti gyvenimą, yra galimybė žmogui padėti, tik tada jis bent šiek tiek nubunda, pradeda kritiškiau vertinti save, savo gyvenimą, savo būseną. Beje, ir į specialistą priklausomi žmonės dažniausiai kreipiasi ne norėdami atsikratyti priklausomybės, bet trokšdami palengvinti tą situaciją, į kurią pateko, tikėdamiesi, kad gydytojas ištirpdys nemalonius simptomus, padės „apsitvar-kyti“, o tada ir toliau bus galima gyventi kaip gyvenus.

21

Valius Sruoga / Priklausomybė – tai labai rimta liga

Paprastai priklausomas žmogus kenčia ne nuo vienos, bet nuo viso spektro priklausomybių. Kiekvienas alkoholikas turi bent 3–4 kitokias priklausomybes. Taip pat dažniausiai ir narkomanas būna priklausomas dar ir nuo darbo, santykių ar valgio. Dažniau-siai galima kalbėti apie dinamiką, kai priklausomas asmuo eina nuo vienos priklausomybės prie kitos, save apgaudinėdamas, kad jis gali apsispręsti, kad jam tereikia sukaupti valią.

Skamba labai beviltiškai, nes, kaip teigiama, priklausomas žmogus nepradeda sveikti, kol jis pats nepripažįsta, jog serga, o Jūs sakote, kad labai retais atvejais pats žmogus tikrai nori gydytis, o ne tik pasiimti trumpas atostogas.

Dalis priklausomų žmonių apsisprendžia ieškoti pagalbos, kai su-sikaupia negatyvios vartojimo pasekmės, kurios išgąsdina ir ver-čia ieškoti išeities, tačiau dauguma priklausomųjų pagalbos neieš-ko paprasčiausiai dėl to, kad artimieji, šeimos nariai padeda jam toje priklausomybėje skęsti, prisiimdami sau atsakomybę už as-mens neatsakingą elgesį. Tokiu atveju priklausomas žmogus taip ir nepradeda norėti permainų. Tiesa, ir tokiu atveju specialistai žino intervencijos į priklausomybės ligą būdų, kurie gali priartinti prie pagalbos. Tačiau labai dažnai ir artimieji vengia kreiptis į spe-cialistą, bando tvarkytis patys ir vis labiau „skęsta“.

Kaip vis dėlto galima padėti tokiam žmogui, kuris yra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, bet pats to nepripažįsta?

Pradėsiu nuo didžiausios problemos: tie, kurie gyvena su priklau-soma asmenybe, taip pat serga. Alkoholizmas, narkomanija ar ko-kia kita priklausomybė nėra tik individo liga, tai – visos šeimos liga, kuri neigiamai veikia ir visuomenę. Asmenys, gyvenantys su priklausomu žmogumi, yra pažeisti – jie taip pat yra priklausomi.

20

AKLIGATV YJE

Alkoholizmas ir narkomanija dažniausiai prasideda labai sun-kiu ir audringu brendimo laikotarpiu. Kvaišalai mums padeda pasiekti geidžiamą objektą, nugalėti savo gėdos jausmą, nuslopin-ti baimę, įveikti stresą, pasijusti „tikru vyru“ ar „kieta mergina“. Alkoholis ir narkotikai tarsi padeda mums pritapti prie žmonių, prisitaikyti. Priklausomi asmenys kažkuriuo metu peržengia ribą, kai kvaišalai pradeda juos visiškai kontroliuoti. Jeigu pačioje pra-džioje narkotikai ir alkoholis tarsi padeda, tai ateina laikas, kai jie pradeda kenkti ir tampa savidestrukcijos varikliu.

Ar įmanoma pačiam žmogui pajausti tą ribą? Juk būtų nuostabu, kad pats žmogus galėtų pajausti, jog jau reikia sustoti.

To pajausti, deja, niekaip nepavyksta. Tai yra sutrikimas, kuris taip paveikia mūsų psichiką, kad jau nebežinome, kas su mumis vyksta. Visi be išimties priklausomi žmonės sako: „Ne, ne, aš dar nesu priklausomas, štai kiti – taip, jau priklausomi, aš – dar ne.“ Man dar neteko sutikti nė vieno paciento, kuris sakytų: „Žinot, daktare, padėkite, aš esu priklausomas nuo alkoholio ar nuo nar-kotikų.“ Dažniausiai kreipiasi dėl nuotaikos, psichologinių, psi-chikos problemų, bet niekas iš besikreipiančiųjų nuoširdžiai, atvi-rai neprisipažįsta, kad turi priklausomybę. Visaip neigia, kol, kaip sakoma, „neužsidega užpakalis“, kol padai nepradeda svilti.

Tik tada, kai neigiamos vartojimo pasekmės susikoncentruoja ir pradeda griauti gyvenimą, yra galimybė žmogui padėti, tik tada jis bent šiek tiek nubunda, pradeda kritiškiau vertinti save, savo gyvenimą, savo būseną. Beje, ir į specialistą priklausomi žmonės dažniausiai kreipiasi ne norėdami atsikratyti priklausomybės, bet trokšdami palengvinti tą situaciją, į kurią pateko, tikėdamiesi, kad gydytojas ištirpdys nemalonius simptomus, padės „apsitvar-kyti“, o tada ir toliau bus galima gyventi kaip gyvenus.

21

Valius Sruoga / Priklausomybė – tai labai rimta liga

Paprastai priklausomas žmogus kenčia ne nuo vienos, bet nuo viso spektro priklausomybių. Kiekvienas alkoholikas turi bent 3–4 kitokias priklausomybes. Taip pat dažniausiai ir narkomanas būna priklausomas dar ir nuo darbo, santykių ar valgio. Dažniau-siai galima kalbėti apie dinamiką, kai priklausomas asmuo eina nuo vienos priklausomybės prie kitos, save apgaudinėdamas, kad jis gali apsispręsti, kad jam tereikia sukaupti valią.

Skamba labai beviltiškai, nes, kaip teigiama, priklausomas žmogus nepradeda sveikti, kol jis pats nepripažįsta, jog serga, o Jūs sakote, kad labai retais atvejais pats žmogus tikrai nori gydytis, o ne tik pasiimti trumpas atostogas.

Dalis priklausomų žmonių apsisprendžia ieškoti pagalbos, kai su-sikaupia negatyvios vartojimo pasekmės, kurios išgąsdina ir ver-čia ieškoti išeities, tačiau dauguma priklausomųjų pagalbos neieš-ko paprasčiausiai dėl to, kad artimieji, šeimos nariai padeda jam toje priklausomybėje skęsti, prisiimdami sau atsakomybę už as-mens neatsakingą elgesį. Tokiu atveju priklausomas žmogus taip ir nepradeda norėti permainų. Tiesa, ir tokiu atveju specialistai žino intervencijos į priklausomybės ligą būdų, kurie gali priartinti prie pagalbos. Tačiau labai dažnai ir artimieji vengia kreiptis į spe-cialistą, bando tvarkytis patys ir vis labiau „skęsta“.

Kaip vis dėlto galima padėti tokiam žmogui, kuris yra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, bet pats to nepripažįsta?

Pradėsiu nuo didžiausios problemos: tie, kurie gyvena su priklau-soma asmenybe, taip pat serga. Alkoholizmas, narkomanija ar ko-kia kita priklausomybė nėra tik individo liga, tai – visos šeimos liga, kuri neigiamai veikia ir visuomenę. Asmenys, gyvenantys su priklausomu žmogumi, yra pažeisti – jie taip pat yra priklausomi.

22

AKLIGATV YJE

Jie padeda priklausomam žmogui ne sveikti, bet sirgti. Aš jiems sa-kau: „Liaukitės jam padėti sirgti.“ Jie paprastai sutrinka ir ginasi:

„Mes gi jam nepilam degtinės.“ Ne apie tai kalbu. Artimieji pade-da priklausomam žmogui sirgti, kai stengiasi perimti jo funkcijas, pareigas, kurių jis nevykdo, „ištraukia“ iš visų nemalonių situacijų, sąskaitas ir skolas apmoka, materialiai išlaiko, valgydina, rengia. Priklausomas žmogus tampa vis panašesnis į mažą vaiką, kuris už nieką nėra atsakingas. Alkoholiko žmona paprastai tampa ta „gel-bėtoja“, kuri padeda visur, kur tik įmanoma. Paskambina į vyro darbovietę, jei jis vis dar ją turi, ir sukuria istoriją, kad šis susirgo, stovi šalia pagiriojančio su sultiniu ir panašiai. Kai aš sakau, kad visa tai ne padeda, o kenkia, artimieji paprastai labai stebisi ar net piktinasi. Priklausomo asmens šeima privalo pripažinti, kad yra bejėgė iš tiesų padėti. Pirmiausia dėl to, jog nežino kaip: susifor-mavę įpročiai „pagalbos“ situaciją paprastai tik apsunkina.

Galima padėti, bet tik pasitelkus profesionalus. Viena iš rimtos pagalbos formų – tai ir Lietuvoje veikiančios savitarpio paramos grupės. Taip pat veikia Suaugusių alkoholikų vaikų grupė (SAV). Vaikai, išaugę disfunkcinėse alkoholikų šeimose, stipriai serga ir labai kankinasi. Iš pradžių dauguma iš jų nevartoja alkoholio, ta-čiau kai kurie vėliau gali tapti priklausomi nuo alkoholio ir narko-tikų. Jie kenčia nuo šeimos alkoholizmo. Yra savitarpio paramos grupės priklausomų žmonių artimiesiems – tai AL–ANON. Šio-je grupėje artimieji gali sužinoti, kaip gyventi su priklausomybės liga, kokių veiksmų iš tiesų reikia imtis, nes nežinodami daro tik klaidas. Kitaip tariant, žmona ar vyras, tėvai ar visa šeima, neži-nodami, kaip reikia elgtis, padeda priklausomam asmeniui sirgti, ir taip artėjama prie katastrofos, prie mirties.

Pabrėžiu, artimieji negali būti pagalbininkai, jie sąmoningai ar nesąmoningai dažniausiai tęsia priklausomybę. Tik padedant profe-sionalams įmanoma ištrūkti iš to ydingo rato. Kitaip – baigtis tragiška.

23

Valius Sruoga / Priklausomybė – tai labai rimta liga

Kaip pačiam žmogui pajusti, kad jam jau būtina gydytis? Yra įvairiausių reabilitacijos įstaigų, įvairiausių metodų, kaip kodavimas ir t.t. Kaip Jūs vertinate metodus, būdus – kaip apsispręsti ir ką pasirinkti?

Padėti pasirinkti gali tik profesionalas, kuris išmano šiuos dalykus, arba asmuo, kuris lanko savitarpio paramos grupes, sveikstantis alkoholikas ar narkomanas. Visi priklausomieji daro tą patį: pra-džioje koduojasi, po to vėl kokių būdų išbando. Kai krizė gilėja, jie ateina į priklausomybės centrus, anoniminių alkoholikų grupes.

Kiek aš esu bandęs patarti… Patark ar nepatark, vis tiek savo daro. Būtų šaunu, jei tas žmogus, kuriam jau būtina, kreiptųsi į atitinkamą įstaigą, į priklausomybių centrą, gautų reikiamą pro-fesionalią pagalbą.

Kodavimas man atrodo esąs maginis veiksmas: užsikoduoji, ir niekas iš esmės nesikeičia.

Asmenys, kurie koduojasi ar „torpeduojasi“, ar dar kokius cirkus išdarinėja, kaip mes sakome, „šamaninasi“, iš tiesų daro pertrau-kas. Tačiau net ir kuriam laikui liovusis vartoti kvaišalus, pati liga nedingsta. Taip, nevartojimas yra pirmas žingsnis į sveikimą, nes vartodamas niekaip nepradėsi sveikti, tačiau žengti pirmą žingsnį nereiškia nueiti visą kelią.

Ką reiškia „gydytis“ šiuo atveju?

Deja, nėra sugalvota nė vienos tabletės. Iki šiol niekas nežino tokio metodo: suleidai kokią injekciją, davei kokią tabletę, ir vis-kas. Tačiau priklausomam žmogui galima suteikti rimtą pagalbą. Mano įsitikinimu, vieną veiksmingiausių pagalbos formų sugal-vojo patys alkoholikai – tai Dvylikos žingsnių programa ir anoni-minių alkoholikų bendruomenės. Didelė dalis priklausomų žmo-nių, kurie ryžtasi tokiai sveikimo kelionei, sugeba pakeisti savo

22

AKLIGATV YJE

Jie padeda priklausomam žmogui ne sveikti, bet sirgti. Aš jiems sa-kau: „Liaukitės jam padėti sirgti.“ Jie paprastai sutrinka ir ginasi:

„Mes gi jam nepilam degtinės.“ Ne apie tai kalbu. Artimieji pade-da priklausomam žmogui sirgti, kai stengiasi perimti jo funkcijas, pareigas, kurių jis nevykdo, „ištraukia“ iš visų nemalonių situacijų, sąskaitas ir skolas apmoka, materialiai išlaiko, valgydina, rengia. Priklausomas žmogus tampa vis panašesnis į mažą vaiką, kuris už nieką nėra atsakingas. Alkoholiko žmona paprastai tampa ta „gel-bėtoja“, kuri padeda visur, kur tik įmanoma. Paskambina į vyro darbovietę, jei jis vis dar ją turi, ir sukuria istoriją, kad šis susirgo, stovi šalia pagiriojančio su sultiniu ir panašiai. Kai aš sakau, kad visa tai ne padeda, o kenkia, artimieji paprastai labai stebisi ar net piktinasi. Priklausomo asmens šeima privalo pripažinti, kad yra bejėgė iš tiesų padėti. Pirmiausia dėl to, jog nežino kaip: susifor-mavę įpročiai „pagalbos“ situaciją paprastai tik apsunkina.

Galima padėti, bet tik pasitelkus profesionalus. Viena iš rimtos pagalbos formų – tai ir Lietuvoje veikiančios savitarpio paramos grupės. Taip pat veikia Suaugusių alkoholikų vaikų grupė (SAV). Vaikai, išaugę disfunkcinėse alkoholikų šeimose, stipriai serga ir labai kankinasi. Iš pradžių dauguma iš jų nevartoja alkoholio, ta-čiau kai kurie vėliau gali tapti priklausomi nuo alkoholio ir narko-tikų. Jie kenčia nuo šeimos alkoholizmo. Yra savitarpio paramos grupės priklausomų žmonių artimiesiems – tai AL–ANON. Šio-je grupėje artimieji gali sužinoti, kaip gyventi su priklausomybės liga, kokių veiksmų iš tiesų reikia imtis, nes nežinodami daro tik klaidas. Kitaip tariant, žmona ar vyras, tėvai ar visa šeima, neži-nodami, kaip reikia elgtis, padeda priklausomam asmeniui sirgti, ir taip artėjama prie katastrofos, prie mirties.

Pabrėžiu, artimieji negali būti pagalbininkai, jie sąmoningai ar nesąmoningai dažniausiai tęsia priklausomybę. Tik padedant profe-sionalams įmanoma ištrūkti iš to ydingo rato. Kitaip – baigtis tragiška.

23

Valius Sruoga / Priklausomybė – tai labai rimta liga

Kaip pačiam žmogui pajusti, kad jam jau būtina gydytis? Yra įvairiausių reabilitacijos įstaigų, įvairiausių metodų, kaip kodavimas ir t.t. Kaip Jūs vertinate metodus, būdus – kaip apsispręsti ir ką pasirinkti?

Padėti pasirinkti gali tik profesionalas, kuris išmano šiuos dalykus, arba asmuo, kuris lanko savitarpio paramos grupes, sveikstantis alkoholikas ar narkomanas. Visi priklausomieji daro tą patį: pra-džioje koduojasi, po to vėl kokių būdų išbando. Kai krizė gilėja, jie ateina į priklausomybės centrus, anoniminių alkoholikų grupes.

Kiek aš esu bandęs patarti… Patark ar nepatark, vis tiek savo daro. Būtų šaunu, jei tas žmogus, kuriam jau būtina, kreiptųsi į atitinkamą įstaigą, į priklausomybių centrą, gautų reikiamą pro-fesionalią pagalbą.

Kodavimas man atrodo esąs maginis veiksmas: užsikoduoji, ir niekas iš esmės nesikeičia.

Asmenys, kurie koduojasi ar „torpeduojasi“, ar dar kokius cirkus išdarinėja, kaip mes sakome, „šamaninasi“, iš tiesų daro pertrau-kas. Tačiau net ir kuriam laikui liovusis vartoti kvaišalus, pati liga nedingsta. Taip, nevartojimas yra pirmas žingsnis į sveikimą, nes vartodamas niekaip nepradėsi sveikti, tačiau žengti pirmą žingsnį nereiškia nueiti visą kelią.

Ką reiškia „gydytis“ šiuo atveju?

Deja, nėra sugalvota nė vienos tabletės. Iki šiol niekas nežino tokio metodo: suleidai kokią injekciją, davei kokią tabletę, ir vis-kas. Tačiau priklausomam žmogui galima suteikti rimtą pagalbą. Mano įsitikinimu, vieną veiksmingiausių pagalbos formų sugal-vojo patys alkoholikai – tai Dvylikos žingsnių programa ir anoni-minių alkoholikų bendruomenės. Didelė dalis priklausomų žmo-nių, kurie ryžtasi tokiai sveikimo kelionei, sugeba pakeisti savo

24

AKLIGATV YJE

gyvenimus. Viena iš veiksmingiausių gydymo priemonių yra Mi-nesotos programa, kur apibendrinta anoniminių alkoholikų ju-dėjimo patirtis. Beveik kiekviename didesniame Lietuvos mieste yra priklausomybių centras, kuriame dirbama pagal šią programą. Ten vyksta ir įvairios paskaitos, psichologiniai užsiėmimai. Čia priklausomas žmogus sužino svarbiausius dalykus apie savo ligą.

Tikrai galima pasveikti. Aš pažįstu žmonių, kurie po ilgo var-tojimo ryžosi keistis, ir jiems tai pavyko. Dabar jiems 50 ar 55 me-tai, ir jie man sako: „Žinote, aš jaučiuosi gerai, dar niekada gyve-nime taip nesijaučiau.“ Kai kurie viliasi, kad galima visai pasveikti ir tuomet vėl saikingai vartoti kvaišalus, tačiau tai iliuzija. Jeigu tapai priklausomas, tai niekada gyvenime to neatsikratysi. Nėra tokių būdų, kurie tave išlaisvintų iš priklausomybės visiškai.

Kartais sakoma, kad asmuo, pats neišgyvenęs priklausomybės, to nepatyręs, mažai gali suprasti kitus. Kokia Jūsų nuomonė?

Man sunku kažką apie tai pasakyti, kadangi aš pats esu priklau-somas. Esu sveikstantis alkoholikas, 13 metų nevartoju alkoholio. Bet galvoju, kad asmenys, kurie nepatyrė šios ligos, taip pat yra naudingi ir reikalingi priklausomiesiems. Jų indėlis į pagalbą ne-mažas. Tačiau sutinku, kad priklausomiems asmenims labiausiai veiksmingai padeda tie asmenys, kurie jau eina sveikimo keliu. Nes sveikimas – tai pirmiausia praktinė patirtis. Tu negali išmokti iš knygos ar su psichoterapeutu užsidaręs viename kabinete.

Pateiksiu istorinį faktą: vienas garsus psichoterapeutas gydė alkoholiką iš Amerikos. Jiems labai patiko gydymo procesas, bet grįžęs į namus, pacientas po keleto mėnesių vėl ėmė vartoti alko-holį. Labai nuliūdęs, nes gerbė ir mylėjo tą savo mokytoją, grįžo pas jį Mokytojas jam atvirai pasakė: „Aš esu bejėgis prieš tavo chronišką alkoholinį mąstymą“. Tasai sako: „Mokytojau, ką man daryti?“ Tas pasaulinio garso psichiatras pasakė: „Aš girdėjau,

25

Valius Sruoga / Priklausomybė – tai labai rimta liga

kad gali padėti tikėjimas, bendruomenės, bandyk tai.“ Taigi, šis istorinis faktas įrodo, kad net ir labai garsus, pasaulinio lygio spe-cialistas, psichoterapeutas, psichologas vienas yra bejėgis padėti pacientui individualiai. Pati geriausia pagalba – savitarpio para-mos grupės, būtent, anoniminių alkoholikų grupės.

24

AKLIGATV YJE

gyvenimus. Viena iš veiksmingiausių gydymo priemonių yra Mi-nesotos programa, kur apibendrinta anoniminių alkoholikų ju-dėjimo patirtis. Beveik kiekviename didesniame Lietuvos mieste yra priklausomybių centras, kuriame dirbama pagal šią programą. Ten vyksta ir įvairios paskaitos, psichologiniai užsiėmimai. Čia priklausomas žmogus sužino svarbiausius dalykus apie savo ligą.

Tikrai galima pasveikti. Aš pažįstu žmonių, kurie po ilgo var-tojimo ryžosi keistis, ir jiems tai pavyko. Dabar jiems 50 ar 55 me-tai, ir jie man sako: „Žinote, aš jaučiuosi gerai, dar niekada gyve-nime taip nesijaučiau.“ Kai kurie viliasi, kad galima visai pasveikti ir tuomet vėl saikingai vartoti kvaišalus, tačiau tai iliuzija. Jeigu tapai priklausomas, tai niekada gyvenime to neatsikratysi. Nėra tokių būdų, kurie tave išlaisvintų iš priklausomybės visiškai.

Kartais sakoma, kad asmuo, pats neišgyvenęs priklausomybės, to nepatyręs, mažai gali suprasti kitus. Kokia Jūsų nuomonė?

Man sunku kažką apie tai pasakyti, kadangi aš pats esu priklau-somas. Esu sveikstantis alkoholikas, 13 metų nevartoju alkoholio. Bet galvoju, kad asmenys, kurie nepatyrė šios ligos, taip pat yra naudingi ir reikalingi priklausomiesiems. Jų indėlis į pagalbą ne-mažas. Tačiau sutinku, kad priklausomiems asmenims labiausiai veiksmingai padeda tie asmenys, kurie jau eina sveikimo keliu. Nes sveikimas – tai pirmiausia praktinė patirtis. Tu negali išmokti iš knygos ar su psichoterapeutu užsidaręs viename kabinete.

Pateiksiu istorinį faktą: vienas garsus psichoterapeutas gydė alkoholiką iš Amerikos. Jiems labai patiko gydymo procesas, bet grįžęs į namus, pacientas po keleto mėnesių vėl ėmė vartoti alko-holį. Labai nuliūdęs, nes gerbė ir mylėjo tą savo mokytoją, grįžo pas jį Mokytojas jam atvirai pasakė: „Aš esu bejėgis prieš tavo chronišką alkoholinį mąstymą“. Tasai sako: „Mokytojau, ką man daryti?“ Tas pasaulinio garso psichiatras pasakė: „Aš girdėjau,

25

Valius Sruoga / Priklausomybė – tai labai rimta liga

kad gali padėti tikėjimas, bendruomenės, bandyk tai.“ Taigi, šis istorinis faktas įrodo, kad net ir labai garsus, pasaulinio lygio spe-cialistas, psichoterapeutas, psichologas vienas yra bejėgis padėti pacientui individualiai. Pati geriausia pagalba – savitarpio para-mos grupės, būtent, anoniminių alkoholikų grupės.

26–341 psl.

26–341 psl.

Informacija apie Anoniminius alkoholikus (AA)www.aalietuvoje.org

Informacija apie Narkomanus anonimus (NA)www.lietuvos-na.lt

Informacija apie Anoniminius lošėjus (AL)www.anoniminiailosejai.lt

Informacija apie visus Lietuvoje veikiančius reabilitacijos centrus

www.ntakd.lt

Sudar y tojai kun. Kęstutis Dvareckas dr. A ndrius Navickas

Redaktorė Aušra Indrišiūnienė

I l iustracijos ses. Vincenta Slavėnaitė M VS

K nygos dailininkas Povilas Zalesk is

Talk ino:Jolanta Pupalaig y tė, Gediminas Kajėnas,

A ntanas Šimkus

Sudar y tojai kun. Kęstutis Dvareckas dr. A ndrius Navickas

Redaktorė Aušra Indrišiūnienė

I l iustracijos ses. Vincenta Slavėnaitė M VS

K nygos dailininkas Povilas Zalesk is

Talk ino:Jolanta Pupalaig y tė, Gediminas Kajėnas,

A ntanas Šimkus

Informacija apie Anoniminius alkoholikus (AA)www.aalietuvoje.org

Informacija apie Narkomanus anonimus (NA)www.lietuvos-na.lt

Informacija apie Anoniminius lošėjus (AL)www.anoniminiailosejai.lt

Informacija apie visus Lietuvoje veikiančius reabilitacijos centrus

www.ntakd.lt

Sudar y tojai kun. Kęstutis Dvareckas dr. A ndrius Navickas

Redaktorė Aušra Indrišiūnienė

I l iustracijos ses. Vincenta Slavėnaitė M VS

K nygos dailininkas Povilas Zalesk is

Talk ino:Jolanta Pupalaig y tė, Gediminas Kajėnas,

A ntanas Šimkus

Sudar y tojai kun. Kęstutis Dvareckas dr. A ndrius Navickas

Redaktorė Aušra Indrišiūnienė

I l iustracijos ses. Vincenta Slavėnaitė M VS

K nygos dailininkas Povilas Zalesk is

Talk ino:Jolanta Pupalaig y tė, Gediminas Kajėnas,

A ntanas Šimkus

Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“

Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. 8 ~ 5 2313007 · el. paštas redakcija@bernardinai.ltwww.bernardinai.lt · www.bernardinai.lt/knygynas

Spausdino UAB „Baltoprint/Logotipas “www.baltoprint.lt

Formatas 148X 205 mm. Tiražas 3000 egz.

Sutemos tirščiausios prieš aušrąSu-101 Sutemos tirščiausios prieš aušrą: apie priklausomybės ligą ir sveikimo

kelią. – Vilnius: VšĮ „Bernardinai.lt“, 2012. – 344 p. (Bernardinai.lt biblioteka)

ISBN 978-609-95057-9-4

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Čia atrasite specialistų komentarus, priklausomų žmonių liudijimus ir pasakojimus apie įvairias grįžimo gyveniman galimybes. Leidinys sudomins visus, siekiančius sąžiningai pažvelgti į save ir pasaulį.

UDK 613.8

Narkomanai yra gyvenimo keleiviai, ieškantys kažko, kuo galėtų tikėti ir gyventi; jie patenka į mirties pardavėjų rankas, o šie juos vilioja laisvės iliuzijomis bei melagingais laimės pažadais; tad tuos, kad jiems padeda, galima palyginti su geruoju samariečiu, kuris rodo gailestį, patekusiam į plėšikų, mirties prekeivių rankas.

(Popiežius Jonas Paulius II)

Tik po pusketvirtų blaivybės metų aš pirmą kartą pamačiau pavasarį. Įvažiavau į Girulių kelią Klaipėdoje ir sustojau. Sustabdžiau mašiną, išlipau ir nuėjau į mišką, pamačiau mažus lapelius…

(sveikstantis alkoholikas Aidas)

Išleido VšĮ „Bernardinai.lt“

Maironio g. 10, LT–001124 VilniusTel. 8 ~ 5 2313007 · el. paštas redakcija@bernardinai.ltwww.bernardinai.lt · www.bernardinai.lt/knygynas

Spausdino UAB „Baltoprint/Logotipas “www.baltoprint.lt

Formatas 148X 205 mm. Tiražas 3000 egz.

Sutemos tirščiausios prieš aušrąSu-101 Sutemos tirščiausios prieš aušrą: apie priklausomybės ligą ir sveikimo

kelią. – Vilnius: VšĮ „Bernardinai.lt“, 2012. – 344 p. (Bernardinai.lt biblioteka)

ISBN 978-609-95057-9-4

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Čia atrasite specialistų komentarus, priklausomų žmonių liudijimus ir pasakojimus apie įvairias grįžimo gyveniman galimybes. Leidinys sudomins visus, siekiančius sąžiningai pažvelgti į save ir pasaulį.

UDK 613.8

Narkomanai yra gyvenimo keleiviai, ieškantys kažko, kuo galėtų tikėti ir gyventi; jie patenka į mirties pardavėjų rankas, o šie juos vilioja laisvės iliuzijomis bei melagingais laimės pažadais; tad tuos, kad jiems padeda, galima palyginti su geruoju samariečiu, kuris rodo gailestį, patekusiam į plėšikų, mirties prekeivių rankas.

(Popiežius Jonas Paulius II)

Tik po pusketvirtų blaivybės metų aš pirmą kartą pamačiau pavasarį. Įvažiavau į Girulių kelią Klaipėdoje ir sustojau. Sustabdžiau mašiną, išlipau ir nuėjau į mišką, pamačiau mažus lapelius…

(sveikstantis alkoholikas Aidas)

Netiesa, kad priklausomybė – tai valios trūkumas ar apsileidimas. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Taip pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, jog kvaišalai gali padėti pabėgti nuo jo.

Netiesa, kad priklausomybė yra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą, net gi brandesnį ir tikresnį nei buvo prieš ligą, tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas.

Gyvenimo sutemos stumia į neviltį, tačiau atminkime, kad sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie tai liudija žmonės, kurie dar neseniai buvo virtę tarsi beviltiškais griuvėsiais, o dabar grįžta į gyvenimą.

Alkoholikas, narkomanas, kompulsyvus lošėjas gyvena graužiami kaltės. Tačiau tikroji kaltė ne tai, kad gyvenimas pateko akligatvin, bet ta, kad trūksta ryžto pradėti kelionę atgal į gyvenimą.

VšĮ „Bernardinai.lt“© 2 0 1 2

Sute

mos t

iršč

iaus

ios p

rieš

auš

rą