5 psl.2011 11 17

Nukelta į 6 p.

Nukelta į 6 psl.

Kiek vie no fa kul te to stu den tas ži no, kad de ka na tas, de ka nas yra aukš čiau sia fa kul te to val džia. Tai fa kul te to var pi nė, to dėl mes, stu­den tai, iš drį so me pa kal bin ti Hu ma ni ta ri nio fa kul te to de ka ną Bro­nių Mas ku liū ną, ku rio pa si tei ra vo me ne tik apie fa kul te tą, stu di jas, moks lą, bet ir apie de ka no jau nys tę, po mė gius, lais va lai kį.

SUKAKTUVINIS DEKANO INTERVIU

5 vi sa da bu vo ma giš kas skai čius. Mū sų tė vams jis pri me na aukš čiau sią įver ti ni mą, krep ši nio mė gė jams – le gen di nio krep ši nin ko Mo des to Pau laus­ko marš ki nė lių nu me rį, ku rį Lie tu vos rink ti nė je pe rė mė Man tas Kal nie tis. Mums skai čius 5 pri me na 55­ają Hu ma ni ta ri nio fa kul te to su kak tį, to dėl bu­vo įdo mu pa si do mė ti, ko kią at ei tį jis ža da šiam fa kul te tui.

Skai čiaus 5 sim bo lis – Ju pi te ris, vi si pri klau san tys šio skai čiaus gru pei pa si žy mi lanks tu mu, gy vu mu, veik lu mu, jaut ru mu. Bū din gas su ge bė ji mas grei tai at si gau ti nuo sun kių li ki mo smū gių.

Skai čius 1 (5+5=10; 1+0=1) – Sau lės sim bo lis. 1 – tai vi sų skai čių pa­grin das, šis skai čius rep re zen tuo ja tai, kas kū ry biš ka, in di vi du a lu, po zi ty vu.

Skai čius 2 (5=2+3) – Mė nu lio sim bo lis. Pri klau san tie ji šiai gru pei yra ap do va no ti la kia vaiz duo te, me niš ka ir ro man tiš ka na tū ra.

Skai čius 3 (5=3+2) – Ju pi te rio sim bo lis. Bū din gas itin di de lis am bi cin­gu mas, ne pa pras tas są ži nin gu mas, ne pri klau so my bės jaus mas.

Aki vaiz du, kad skai čiai tiks liai api bū di na Hu ma ni ta ri nį fa kul te tą, ja me dir ban čius ir stu di juo jan čius žmo nes. Kas ga li su abe jo ti, kad pas ta rie siems nė ra bū din gas veik lu mas, kū ry bin gu mas, la ki vaiz duo tė? Tai, kad skai čiui 5 bū din gas grei tas at si ga vi mas nuo sun kių li ki mo smū gių, ro do ge rą fa­kul te to at ei tį, juk svar biau sia ir yra su ge bė ti at si ties ti po net ir men kiau sių su krė ti mų.

Pa ren gė Gre ta Mar tin ku tė

Ką pra na šau ja 55?

Prof. G. Ka čiuš kie nė:,,Stu di jos yra pats gra žiau sias gy ve ni mo tarps nis“

Mes, tre čio kur so Lie tu vių fi lo lo gi jos studijų prog-ramos stu den tės, tę sia me krem tan čių jų ži-niask lai dos ir vi suo me nės mo du lio sub ti ly bes ir jau tra di ci ja ta pu sį dar bą. Šiandien į die nos švie są bei jū sų ran kas ati duo da me su bran din tą vai sių – dar vie ną „Vi šins kio g. 38“ nu me rį. Džiu gu, kad šis nu me ris yra ypa tin gas, nes skir tas Hu ma ni ta ri-nio fa kul te to 55 me tų sukakčiai. Tai lyg sa vo tiš kas at vi ru kas gim ta die nio pro ga mū sų fa kul te tui.

Šiame laik raš ty je do mi nuo ja in ter viu. Ka dan gi lei di nys yra mo ko ma sis, ir mes ne sa me pro fe sio-na lios žur na lis tės, o tik mankš ti na mės šio je sri ty je, nu spren dė me bū tent per šį žan rą pa ro dy ti HF ka ti-lą ir kas ja me ver da. Tai pui ki ga li my bė su si pa žin ti su hu ma ni ta rais, fa kul te tui at si da vu siais žmo nė-mis ir įžvelg ti, kad jie nė ra (tik) dru ge lių gau dy-to jai ar ba vai duok lių me džio to jai, kaip kai ku rie gal vo ja. Ti ki mės, kad pa šne ko vų aki mis ma to mas, mū sų ran ko mis už ra šy tas vie nas ar ki tas gy ve ni mo HF kam pas bus nau din gas, įdo mus ne tik mums, bet ir Jums.

Redaktorės skiltis

– Kiek lai ko dir ba te Šiau lių uni ver si te te?

– Dirb ti pra dė jau 1990 me­tų rug sė jį tuo me ti nia me Šiau lių pe da go gi nia me ins ti tu te. Vė liau įsto jau į dok to ran tū rą Vil niu je, o po jos 2000­ai siais me tais grį­žau jau į Šiau lių uni ver si te tą.

– Koks bu vo Hu ma ni ta ri nis fa kul te tas, kai pra dė jo te ja me dirb ti? Kaip fa kul te tas pa si­kei tė per tuos me tus?

– Kai pra dė jau dirb ti, tai dar bu vo Fi lo lo gi jos fa kul te tas, tu­rė jęs tik dvi stu di jų pro gra mas – Lie tu vių fi lo lo gi ją ir Ru sų fi­lo lo gi ją. Įkū rus Šiau liuo se uni­ver si te tą, spar čiai aug ti ėmė

ir mū sų fa kul te­tas, – tiek stu di jų pro gra mų, tiek ir stu den tų skai čiu­mi. O iš si plė tus dės to mų pro gra­mų spek trui, 1997 me tais fa kul te tas pa kei tė pa va di ni­mą ir ta po Hu ma­ni ta ri niu fa kul te­tu. Di džiau sio au­gi mo pa sie kė me 2005–2006 m., kai stu den tų skai­čius pa sie kė 1300. Po to dėl de mo­gra finės si tu a ci­jos, dėl ne re gė to mas to emig ra­ci jos stu den tų ėmė ma žė ti. Ypač skau džiai fa kul te­tą pa lie tė nau jo ji moks lo ir stu di jų re for ma, įtei si nu si aukš ta ja me moks­

le rin kos san ty kius ir va di na mą ją krep še lių sis te mą. Hu ma ni ta ri ka nė ra tas da ly kas, ku riam ties­mu kiš kai ga li ma tai ky ti pir ki­mo­par da vi mo san ty kius. In ves­ti ci jos į hu ma ni ta ri nes stu di jas grįž ta mo jo ry šio su lau kia tik per ke lias de šim tis me tų. Tai ne vie na die niai, o fun da men ti niai, es mi niai da ly kai. To dėl na tū ra­lu, kad rin kos są ly go mis mums kon ku ruo ti ne leng va. Bet, ki ta ver tus, ge riau yra tu rė ti ma žiau mo ty vuo tų stu den tų nei daug at si tik ti nai pri kly du sių. Mes sa­ko me, kad hu ma ni ta ras – tai gy­ve ni mo bū das, tai gi čia svar biau ko ky bė, o ne kie ky bė. Kal bė jau apie stu di jas. Kal bant apie ki tus

da ly kus, ga li ma pa si džiaug ti, kad mū sų pro fe sū ros moks li­nis po ten cia las nuo lat stip rė ja, ple čia si fa kul te to tarp tau ti niai ry šiai, ge rė ja ma te ria li nė ba zė, gra žė ja au di to ri jos. Klau sia te, kaip pa si kei tė fa kul te tas per tą lai ką, kai pra dė jau ja me dirb ti. At sa ky siu vie nu pa pras tu pa­vyz džiu – tuo me tu ja me dar ne­bu vo nė vie no kom piu te rio, o ką jau kal bė ti apie mul ti me di ją... Ar šian dien ga li te tai įsi vaiz­duo ti? Bet yra pa si kei ti mų ir į ki tą pu sę. Sa ky sim, ano me to stu den tai bu vo daug smal ses ni, ak ty ves ni ir veik les ni. Šian die­ni nių stu den tų pa sy vu mas bet ko kiai vi suo me ni nei veik lai, įvai riems ren gi niams ma nęs ne­nu sto ja ste bin ti. Gal būt jie per­si so ti nę in ter ne ti nės ir ki to kių šiuo lai ki nių tech no lo gi jų tei kia­mos in for ma ci jos.

– Ką reiš kia fa kul te tui 55 me tų ju bi lie jus?

– Ju bi lie ju mi šios da tos gal ne rei kė tų va din ti. Ge riau – su­kak ti mi. O dėl to, ką reiš kia, tai dar kar tą pa ci tuo siu jau ma­no ci tuo tą aka de mi ko Vy tau­to Mer kio min tį: „Kiek vie nas mi nė ji mas pri si de da ne tik prie su kak tu vi nin ko pa ži ni mo, bet ir prie jo le gen dos kū ri mo“. Tai gi mi nė da mi ku ria me tra di ci ją, ku­ria me le gen dą.

– Kuo Hu ma ni ta ri nis fa­kul te tas iš si ski ria iš ki tų uni­ver si te to fa kul te tų?

– La bai daž nai gir džiu šį klau si mą, bet ne no rė čiau su­prie šin ti mū sų ir ki tų uni ver si te­to fa kul te tų. Tie siog kiek vie nas iš jų yra sa vi tas ir skir tin gas nuo ki tų. Apie Hu ma ni ta ri nį dar pa­sa ky čiau, kad be to kio fa kul te­to ne įsi vaiz duo ja mas nė vie nas kla si ki nis uni ver si te tas. Vie nas – Kas lė mė Jū sų

pa si rin ki mą stu di juo­ti lie tu vių kal bą?

– Nuo pat ma žu mės mė gau skai ty ti kny gas. Vi sos Pa sva lio ra jo no Ki bu rių kai mo bib lio­te kos, ku rios, de ja, jau se niai ne bė ra, kny gos bu vo per skai ty tos ir ne po kar tą... Ypač mė gau ste buk li nes pa sa kas, jas skai ty da vau net bū­da ma pa aug lė. Ge rai ra šiau ra ši nius, la bai pa ti ko lie tu vių kal bos gra ma ti ka, ra šy ba, sky­ry ba, vi sos tai syk lės ir jų iš im tys. Pa ti ko mo­ky tis vi sų kal bų: ru sų, pran cū zų, lo ty nų... Ir da bar dar ne din go tas no ras ir jaus mas. Kas va ka rą mėgs tu pa­skai ti nė ti įvai riau sius žo dy nus, be veik kaip ro ma nus. Ka dan gi ge rai se kė si daug da ly kų, baig da ma Sa lo čių vi du ri nę mo kyk lą, ne la bai ir ži no jau, ką no­riu stu di juo ti ir kuo bū ti. Tik nu ve žu­si do ku men tus į Vil niaus uni ver si te to pri ėmi mo ko mi si ją, stai ga su pra tau, kad nie ko ki to ne no riu, tik stu di juo ti lie tu vių kal bą ir li te ra tū rą Fi lo lo gi jos fa kul te te. Nuo to lai ko vi sais lyg me­ni mis ir drau gau ju su li tu a nis ti ka.

Pro fe so rė Ge no vai tė Ka čiuš kie nė tik riau siai pa žįs ta ma kiek vie nam fa­kul te to stu den tui. Įsi min ti na pro fe so rės nuo šir di šyp se na, švel nus bal sas ir skam bus juo kas. Mū sų fa kul te te pro fe so rė tar si ku ria ši lu mą, ku rios se­mia si vi sa aka de mi nė ben druo me nė. Šį kar tą su ži no si me, ką ji gal vo ja apie stu den tus ir sa vo dar bą.

Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros archyvo nuotr.

– Ko kį gra žiau sią pri si mi ni mą ga lė tu mė te mums pa pa sa ko ti iš sa­vo stu di jų lai kų?

– Man vi sas stu di jų lai kas yra gra­žus ir ne pa kar to ja mas: nuo pa skai tų ir eg za mi nų – iki šo kių va ka rų Vil niaus uni ver si te to Ak tų sa lė je. La bai daž nai

6 psl. 2011 11 17

Atkelta iš 5 psl.

Atkelta iš 5 psl.

Daž nai gir džiu, kaip stu den­tai verkš le na, kad jiems Šiau liuo­se nuo bo du, nė ra ką veik ti, ma žai ren gi nių. Ne pa slap tis, kad daž nai jie „pra mie ga“ tai, kas vyks ta gre­ta. Kal bi nu Hu ma ni ta ri nio fa kul­te to stu den tę Edi tą Za lu pai tę, ku ri yra ak ty vi ir lai ko vel tui ne švais to. Ji sten gia si už si im ti kuo įvai res ne veik la ir im ti vis ką, ką duo da ši die na.

– Ar ži nai, kad šį ru de nį šven­čia me HF ju bi lie jų? Tik riau siai jau gir dė jai ke lin tą jį?

– Taip. 55­ąjį.– Ko dėl stu di juo ti pa si rin kai

bū tent Šiau liuo se? Ko dėl hu ma ni­ta ri nių moks lų kryp tį?

– Uni ver si te tas ša lia na mų. Taip pat šis sto ji mas bu vo su pla nuo tas, nes mo kė si šir dies drau gas, to dėl ir aš sto jau į Šiau lius.

– Ko kią spe cia ly bę stu di juo ji? Ar ji tau pa tin ka? Ar sun ku mo­ky tis? Už ten ka lai ko pra mo goms ar dar bui?

– Stu di juo ju Lie tu vių fi lo lo gi ją ir ry šius su vi suo me ne 4 kur se. Ši spe cia ly bė man la bai pa tin ka, nes mėgs tu skai ty ti kny gas, do miuo si už­sie nio ir lie tu vių ra šy to jais, mėgs tu ben drau ti su žmo nė mis. O mo ky tis kar tais leng viau, kar tais sun kiau, vi­suo met įtemp tas dar bo tem pas. Lai­ko dar bui tik rai ne ras čiau, vi sas dė­me sys moks lui, net lais va lai kį kar tais pra lei džiu skai ty da ma kny gą.

– Ar pa tin ka dės to mi da ly kai, jų dės ty to jai? Gal at sklei si, ku rie la biau siai? Ko dėl?

– Taip, pa tin ka. Ypač prof. G. Ka­čiuš kie nė. Taip pat doc. R. Kaz laus­

Stu den taišven čia kar tu

kai tė.– Ar mo ki už mokl slą? – Ne mo ku.– Gal pri klau sai ko kiai nors ŠU

ben druo me nei, ar esi ak ty vi stu­den tė, ar da ly vau ji vi suo se uni ver­si te to ren gi niuo se?

– Ne pri klau sau, ta čiau sten giuo si ren gi niuo se da ly vau ti kuo daž niau.

– Ta vo nuo mo ne, kuo HF iš si­ski ria iš ki tų ŠU fa kul te tų? Gal stu den tai ki to kie ar stu di juo ja mi da ly kai ypa tin gi?

– HF dės ty to jų ir stu den tų ry šiai itin drau giš ki. Be to, mū sų fa kul te tas yra ar ti cen tro, pa to gi vie ta.

– Kas per ta vo stu di jų me tus pa si kei tė į ge rą ją ar blo gą ją pu sę? Gal pa siū ly tum ko kių re for mų ar pa teik tum sa vo idė jų šiam fa kul­te tui? Ko kių nau jų vė jų pa lin kė si HF dės ty to jams, esa miems ir bū si­miems stu den tams?

– Per vi sus moks lo me tus gra­žiai ben drau ja me su dės ty to jais, su kur so drau gais. HF ta po tar si ant rai­siais na mais. Aš lin kiu HF dar sto vė ti ma žiau siai 55 me tus, o dės ty to jams iš lik ti to kiems pat jau nat viš kiems, šiuo lai kiš kiems. Taip pat lin kiu, kad iš lik tų žy mio ji obe lis su rau do nais obuo liais ru de nį ir kiek vie ną pa va sa­rį bal tuo jan čiais kve pian čiais bal tais žie dais, ku rie džiu gi na Literatūros istorijos ir teorijos ka ted rą. O stu­den tams pa lin kė čiau my lė ti mū sų fa kul te tą, gar sin ti jį ge rais dar bais ir ak ty vu mu.

– Ačiū už at sa ky mus.

Edi tą kal bi no Oti li ja Garš vai tėEditos Zalupaitės asmeninio

archyvo nuotr.

iš svar biau sių mū sų už da vi nių ir yra skleis ti uni ver si te ti nę kul tū­rą, sau go ti hu ma ni ta ri nę dva sią, nes tik ją tu rė da mas uni ver si te­tas ir ga li va din tis uni ver si te tu.

–Ko pa lin kė tu mė te fa kul te­tui sukaktuvių pro ga?

– Ži no ma, pir miau sia – il gų gy va vi mo me tų. Kol mū sų ko ri­do riuo se ir au di to ri jo se kle gės ir šur mu liuos stu den tai, fa kul te tas gy vuos. Esa me se niau sias uni­ver si te to fa kul te tas, toks ir tu ri­me iš lik ti. Fa kul te to žmo nėms lin kiu stip rios svei ka tos, kū ry bos džiaugs mo, moks lo lai mė ji mų, hu ma ni ta rų op ti miz mo ir švie sių die nų fa kul te te.

– Ko kie stu den tų bruo žai Jums im po nuo ja, o ko kie ne pa­tin ka?

– Iš da lies jau at sa kiau į šį klau­si mą, kal bė da mas, kaip fa kul te tas pa si kei tė per 20 me tų. Pa kar to siu, kad man im po nuo ja smal sūs, ak­ty vūs, svei kų am bi ci jų tu rin tys ir jas įgy ven din ti sie kian tys jau ni žmo nės. Tie, ku rie ieš ko ir ran da, te gul ir ne iš kar to, te gul ir klys­da mi, juk ne klys ta tik tie, ku rie

nie ko ne da ro. La biau siai ne įdo­mūs pa sy vūs ir vis kam abe jin gi. Jei gu jie to kie yra stu di jų me tais, ka žin ir vė liau ar be bus ki to kie.

– Ką mėgs ta te veik ti lais va lai­kiu?

– Ne ka žin kiek jo lie ka. Kaip ir kiek vie nas fi lo lo gas mėgs tu pri­sės ti prie kny gos. Ra dęs pro gą, džiau giuo si ga lė da mas iš trūk ti į so dy bą kai me, kur pail si ir dva sia, ir pro tas. La bai mėgs tu ke liau ti po Lie tu vą ir sve čias ša lis.

– Ko kia Jū sų mėgs ta miau sia kny ga ir fil mas?

– Dėl kny gos, ma tyt, ne bū siu ori gi na lus. Di džiau sią įspū dį yra pa da ręs Mi chai lo Bul ga ko vo ro­ma nas „Meist ras ir Mar ga ri ta“. U ž b u r i a n ­ti kny ga, prie ku rios vis grįž ti iš nau jo. La bai mėgs tu ir ki­tą šio au to­riaus kū ry bą. Kal bė da mas apie fil­mus, pir miau sia pri si me nu stu di jų me tais di džiu lį įspū dį pa li ku sį Mi­lo šo For ma no fil mą „Skry dis virš ge gu tės liz do“. At si me nu, iš ėjau

po šio fil mo iš tuo me ti nio „Pa­ly do vo“ ki no te at ro ir kul nia­vau Drau gys tės pros pektu lyg ap kvai tęs – toks stip rus bu vo fil­mo pa da ry tas įspū dis. O vė­liau la bai stip­rų įspū dį pa li ko Tho ma so Jah no re ži suo tas fil­mas „Bel džiant į dan gaus var­tus“.

– Pa pa sa­ko ki te įsi min­ti niau sią įvy kį iš sa vo jau nys­tės?

– Su dė tin gas klau si mas. Žiū­rint, ką lai ky­si me jau nys te. Jei gu mo kyk li­

SUKAKTUVINIS DEKANO INTERVIUnius me tus, tai iki šiol pri si me­nu, kaip sy kį trau kė me ke lie se vieš ke liu iš mo kyk los na mo ir su sto jo me pa spok so ti į pie vo je nu si lei du sį ko lū kio lau kų tręš ti at skri du sį lėk tu vą An­2, va di na­mą jį „ku ku rūz ni ką“. Pi lo tas stai­ga iš ki šo gal vą pro lan gą ir mos­te lė jęs mums pa klau sė, ar ne no­rė tu me pa skrai dy ti. Ma nė me, jis juo kau ja. Bet dar kar tą pa kvies ti kaip mat nu skuo dė me prie lėk tu­vo. Ir tik rai bu vo me pa skrai din­ti! To pir mo jo skry džio įspū dis gy vas iki šiol. Po to daug te ko skrai dy ti įvai riais boin gais ir ki­to kiais lai ne riais, ta čiau skry dį „ku ku rūz ni ku“ pri si me nu la biau­siai.

– Ka da ap si spren dė te dėl sa­vo pro fe si jos?

– Tar nau da­mas ka riuo me nė je. Skam ba keis tai, bet taip ir bu vo. Mo­kyk lo je ge rai se kė­si dau ge lis da ly kų,

to dėl baig da mas vi du ri nę, ne­bu vau vi siš kai ap si spren dęs, ką no rė čiau stu di juo ti. Stu di jų pa si­rin ki mui le mia mos įta kos tu rė jo švie saus at mi ni mo kla sės auk lė­to ja li tu a nis tė Da nu tė Ani lio nie­nė. Jos pri kal bin tas įsto jau į lie­tu vių fi lo lo gi ją. Stu di juo da mas iš pra džių kiek su abe jo jau dėl sa vo pa si rin ki mo, bet po pir mo kur so bu vau pa im tas į ta ry bi nę ar mi ją, at si dū riau už tūk tstan čių ki lo met­rų nuo Lie tu vos ir ten su pra tau, kad no riu stu di juo ti tik lie tu vių fi lo lo gi ją. Nuo ta da spren di mo jau ne kei čiau.

– Ar tu ri te ko kių nors mėgs­ta mų ci ta tų, po sa kių, ku riais va do vau ja tės?

– Ka dan gi kal ba me apie Hu­ma ni ta ri nį fa kul te tą, pa sa ky siu ke le tą po sa kių, ku rie bu vo su­kur ti mū sų stu den tų prieš 5 me­tų, šven čiant fa kul te to 50­me­tį: „Skai tau – ži nau – ga liu!“; „Skam ba te gar siau fan fa ros – esam mes hu ma ni ta rai!“; „Hu­ma ni ta ri nis fa kul te tas – hu ma niš­kas uni ver si te tas!“ Jais ir va do­vau ki mės.

De ka ną kal bi no San dra Li lei ky tė

„...man im po nuo ja smal­sūs, ak ty vūs, svei kų am bi ci­jų tu rin tys ir jas įgy ven din ti sie kian tys jau ni žmo nės.“.

Prof. G. Ka čiuš kie nė: ,,Stu di jos yra pats gra žiau sias gy ve ni mo tarps nis“

Prof. G. Kačiuškienė su savo mokytoju prof. A. Girdeniu studijų metais Dusetų K. Būgos vidurinėje mokykloje vykusiame renginyje. 1974 m. Asmeninio archyvo nuotr.

ir sa vo stu den tams kar to ju, kad stu di­jos yra pats gra žiau sias gy ve ni mo tarps nis, kad jį rei kia kuo ge riau iš­nau do ti – vi sur da ly vau ti, ei ti, do­mė tis, vis ką iš ban dy ti ir vi sur su spė­

ti, nes nie ka da vė liau to kių ga­li my bių ne be bus, nors mes ir la bai to ti ki mės. O ge­riau sias ir ne pa­kar to ja mas jaus­mas iš stu di jų lai kų – tai pir mo­sios aki mir kos po sėk min gai iš lai ky to eg za­mi no, ka da at si­ve ria kaž ko kie bu vę su spaus ti ži nių klo dai, kai vis ką ži nai, ka­da vis kas at ro do taip leng va, o gy­ve ni mas – toks gra žus...

– Ar mėgs ta­te sa vo dar bą?

– Į šį klau si­mą gal tiks liau ga lė tų at sa ky­

ti stu den tai, nes jie tai ge riau ma to. Man at ro do, kad pa tin ka. Ir ma no pa si rin ki mas bu vo toks. Baig da­ma stu di jas, tu rė jau ga li my bę dirb ti Vil niu je, – Lie tu vių kal bos ins ti tu­to Žo dy no sky riu je, bet at va žia vau

į Šiau lių pe da go gi nį ins ti tu tą, nes pa ju tau, kad dirb ti su stu den tais man bus daug įdo miau ne gu vien tik su žo džiais Žo dy no kar to te ko je. Ir ne­ap si ri kau.

– Bu vo te fa kul te to de ka nė, ar šios pa rei gos Jums pa ti ko?

– Įvai rų ad mi nist ra ci nį dar bą dir bau per 15 me tų – bu vau Lie tu­vių kal bos mo ky mo ka ted ros ve dė­ja, vė liau – pro fe so riaus Ka zi mie ro Žu per kos ir do cen to Če sio Gren dos pri kal bin ta, su ti kau bū ti de ka ne. Iš­bu vau 9 me tus. Man pa ti ko už im ti va do vau ja mas pa rei gas, nes ta da ga li tu rė ti daug dau giau ga li my bių ir ga­lių, kad vis kas keis tų si į ge ra – žmo­nių san ty kiai, stu di jų pro gra mos, pa­ti ap lin ka. Tą ir da riau.

– Ar sky rė si stu den tų el ge sys, po žiū ris į Jus? Da bar ne pa si gen­da te ad mi nist ra ci nio dar bo?

– Už imant vie no kias ar ki to kias ad mi nist ra ci nes pa rei gas, vi sa da yra pa vo jus bū ti ap sup tam įvai rių ti pų žmo nių, tarp jų – pri si tai kė lių ir pa tai kū nų. Nie ka da la bai ne krei­piau dė me sio į sa vo pa dė tį, įvai rias liaup ses, nie ka da ne bu vau ki to kia, ne gu esu da bar, to dėl di de lio smū gio ne bu vo, jei gu su kai ku riais žmo nė­mis san ty kiai ir kiek at ša lo. Ne ma­

nau, kad stu den tų el ge sys su ma ni­mi ar ma no su stu den tais kaip nors pa si kei tė. Skir tu mas tik toks, kad da bar ne be rei kia stu den tų brauk ti iš stu den tų są ra šų. O tai yra la bai ne­ma lo nu.

– Ka dan gi vi sas Jū sų gy ve ni­mas ap sup tas stu den tais, ar ski ria­si da bar ti niai stu den tai nuo tų, su ku riais Jūs bai gė te uni ver si te tą?

– Ma nau, kad ne la bai pa si kei tė. La bai pa na šūs bu vo me ir mes. Pa­si kei tė stu di jų pro gra mų tu ri nys, at­si ra do įvai rių tech no lo gi nių ga li my­bių, bet lie tu vio stu den to ste re o ti pas per tiek lai ko ne la bai pa ki to. Skir­tu mas gal tik toks, kad mū sų kar tos stu den tai dau giau lai ko pra leis da vo skai tyk lo se, dau giau skai tė.

– Ži no me, kad daž nai ap lan­ko te ki tų Lie tu vos mies tų ir ša lių uni ver si te tus, tik riau siai ir ten nuo lat esa te ap sup ta stu den tų, kuo jie ski ria si nuo mū siš kių?

– Ne ma žai va ži nė ju po už sie nio uni ver si te tus, ta čiau la bai di de lio skir tu mo tarp stu den tų (ir tarp dės­ty to jų) ne pa ste bė jau, ypač Bal ti jos ša ly se. Ma nau, kad tuo da bar ga li ma leng vai įsi ti kin ti ir pa tiems, nes pa­gal ERASMUS dės ty to jų ir stu den tų mo bi lu mo pro gra mą ir į mū sų uni­

ver si te tą at vyks ta ne ma žai už sie­nie čių. Kiek tem pe ra men tin ges ni ir lais ves ni yra Va ka rų Eu ro pos ša lių stu den tai. Jie yra ir šiek tiek mo ty­vuo tes ni, nes dau ge lis iš jų stu di jas pra de da vy res nio am žiaus, bū na la biau ap si spren dę. Dau gu ma jų, pa vyz džiui, Pran cū zi jo je, Ita li jo je, vie nu me tu stu di juo ja bent 2 uni­ver si te tuo se, vie na me – sa vo ma­lo nu mui, ki ta me – dar bui, bū si mai kar je rai. Tarp Lie tu vos uni ver si te tų stu den tų di de lio skir tu mo ne įžvelg­čiau. Jei gu ne ži no čiau, kur esu, su kuo dir bu, tai tik rai ne at pa žin čiau, ar čia yra Šiau lių, VDU ar VPU stu­den tai.

– Ar ga li me taip drą siai pa sa­ky ti, kad Hu ma ni ta ri nio fa kul te to stu den tai yra pa tys nuo šir džiau si ir drau giš kiau si vi sa me uni ver si­te te, o mū sų dės ty to jai da li na šyp­se nas daug nuo šir džiau ir daž niau nei ki tų fa kul te tų dės ty to jai? Mū­sų fa kul te tui 55 me tai, ko nori te pa lin kė ti vi so fa kul te to aka de mi­nei vi suo me nei šia gra žia pro ga?

– De ja, la bai gai la, bet nė į vie ną klau si mo da lį ne ga lė čiau at sa ky ti tik tei gia mai. La bai to tik rai no rė­čiau ir lin kė čiau. Fa kul te to šven tės pro ga dar no rė čiau pa lin kė ti šil to ir drau giš ko vi siems kar tu bu vi mo P. Vi šins kio g. 38.

Kal bi no Vik to ri ja Bo sai tytė

– Ko kią vie tą už ima Lie tu vių fi lo lo gi ja Hu ma ni ta ri nia me fa kul­te te?

– La bai svar bią: Lie tu vių fi lo lo­gi jos stu di jos tu ri gra žias tra di ci jas, aukš to ly gio pro fe sū rą, yra vie nos se niau sių ne tik Hu ma ni ta ri nia me fa kul te te, bet ir vi sa me Šiau lių uni­ver si te te. Ap skri tai ne įsi vaiz duo ju kla si ki nio ti po uni ver si te to be Lie­tu vių fi lo lo gi jos stu di jų ir moks li nių ty ri mų.

– Kaip Jūs ver ti na te, kad Šiau­lių uni ver si te te šiais me tais ne bu­vo skel bia mas pri ėmi mas į Lie tu­vių fi lo lo gi ją? Ko dėl taip at si ti ko?

– Pa gal nau ją jį Moks lo ir stu di­jų įsta ty mą ir jo nu lem tą li be ra liai lau ki nį „krep še lių“, t. y. vals ty bės fi nan suo ja mų vie tų skirs ty mą, vi sai ne pel ny tai nu ken čia kai ku rios ne to kios po pu lia rios, bet rei ka lin gos Lie tu vai stu di jų pro gra mos. Vie na to kių yra Jū sų mi ni ma Lie tu vių fi lo­lo gi ja. Dėl tos prie žas ties Uni ver si­te tas bu vo pri vers tas ieš ko ti ki to kių de ri nių ir šiais me tais skelb ti pri ėmi­mą į Lie tu vių fi lo lo gi ją su vo kie čių kal ba. De ja, ir šis de ri nys ne at nė šė sėk mės.

– Ar rei ka lin ga Lie tu vių fi lo lo­gi ja? Ko kios jos per spek ty vos?

– Ne abe jo ju, kad pro gra ma yra rei ka lin ga Šiau lių uni ver si te tui. Ją šiek tiek pa tvar kę, t. y. pa pil dę gre­tu ti nė mis da ly ko pe da go gi kos ir va dy bos ša ko mis, siū ly si me ir ki tų 2012 m. pri ėmi mui. Be to, tu rė da­mi gal vo je, kad 2012 m. pir mą kar tą bus skirs to mos tiks li nės vie tos ma­žiau po pu lia rioms, bet rei ka lin goms stu di jų pro gra moms, ti ki mės, kad nau ja sis pri ėmi mas į Lie tu vių fi lo lo­gi ją bus sėk min ges nis.

– Kaip Jūs ma no te, ar svar bi yra lie tu vių kal ba šiuo lai ki niam jau ni mui? Kaip jau ni mas re a guo­ja, pvz., į tar mes?

– Kiek vie nos tau tos pa ma tų pa­ma tas, ker ti nis ak muo yra kal ba. Bet ku rios kar tos at sto vui, ži no ma,

Mū sų pro rek to rius – li tu a nis tasHu ma ni ta rai – ne tik ak ty vūs moks li nin kai, bet ir uni ver si te to va do vai. Vie nas iš to kių – Šiau lių uni­

ver si te to stu di jų pro rek to rius doc. Juozas Pa brė ža. Jis ku ruo ja stu di jų pro ce są, stu di jų pro gra mas, to­dėl ge rai ži no jų svar bą ir vie tą Šiau lių uni ver si te te.

ir jau ni mui tu ri rū pė ti tau ta, jos li­ki mas. Esu įsi ti ki nęs, kad Lie tu vos stip ry bė la bai pri klau sys nuo to, kiek stip ri bus gim to ji kal ba. Lie tu vių kal bos vie nas iš gy vas ties šal ti nių šian dien yra mū sų nuo sta bio sios tar­mės. Kaip li tu a nis tas, dia lek to lo gas džiau giuo si, kad ir jau ni mas, ypač pas ta ruo ju me tu, vis la biau at si grę žia į tar mes, su pran ta jų svar bą ir lie tu­vių kal bai, ir vi sai lie tu vių kul tū rai, to dėl jos vis la biau yra to le ruo ja mos, pro pa guo ja mos ir puo se lė ja mos. Šian dien jau dau gu ma su pran ta, kad mo kė ti šne kė ti že mai tiš kai, aukš tai­tiš kai, dzū kiš kai ar ku ria ki ta tar me yra ver ty bė, kad tar mė yra to kia pat to bu la ben dra vi mo prie mo nė kaip ir kiek vie na kal bi nė sis te ma.

– Kaip ma no te, ar tai syk lin gai tu ri kal bė ti tik aka de mi nė vi suo­

me nė?– Steng tis kal bė ti tai syk lin gai tu ri

vi si. Ži no ma, aka de mi nė vi suo me nė tu rė tų bū ti to kio tai syk lin go kal bė­ji mo pa vyz dys. De ja, vis ko ir to je aka de mi nė je vi suo me nė je pa si tai ko. Svar bu su vok ti, kad mo ky tis gim to­sios kal bos ir ją to bu lin ti – nie ka da ne vė lu.

– Ko dėl dau ge lis į pa sta bas dėl da ro mų lek si kos, žo dy no ar ki to­kių klai dų re a guo ja nei gia mai?

– Ne pa sa ky čiau, kad dau ge lis. Ne vie nas Šiau lių uni ver si te to dės ty to­jas ar dar buo to jas dar ir pa dė ko ja už pa ta ri mus. Svar bu kal bos tai sy ti nus da ly kus ne bruk ti nuo lat, pri myg ti­nai ir nuo bo džiai, o su ras ti tin ka mą mo men tą ir tai pa teik ti ge ra no riš kai, leng vai ir žais min gai.

– Kaip Jūs re a guo ja te į to kias

prog no zes, kad po 50 me tų lie tu­vių kal ba iš nyks? Ką da ry ti, kad taip ne at si tik tų?

– Re a guo ju la bai pik tai, nes esu šven tai įsi ti ki nęs, kad lie tu vių kal ba ne tik po 50, bet ir po 100 ar 200 me­tų tik rai skam bės. Pa sau ly je yra apie še ši tūks tan čiai kal bų. Anot gar saus

kal bi nin ko D. Crys ta lo, net ke tu ri tūks tan čiai kal­bų be tu ri 20 tūks tan čių ir ma žiau var to to jų. Štai toms kal boms tik rai gre­sia pa vo jus. Lie tu vių kal­ba pa gal var to to jų kie kį (dau giau kaip trys mi li jo­nai) yra net ant ro jo šim­tu ko pra džio je (kai ku rie šal ti niai nu ro do 125­ąją vie tą). Re mian tis tuo pa­čiu D. Crys ta lu, sau gios yra apie 600 kal bų, ku­rios tu ri ar ti mi li jo no ir dau giau var to to jų. Be to, šian dien lie tu vių kal ba vi sai ne blo gai yra sau go­ma Vals ty bės, o svar biau­sia, pa ti tu ri ga na daug gy vas ties ap raiš kų. Vie na iš jų yra ma no mi nė to sios uni ka lio sios lie tu vių kal­bos tar mės. Ži no ma, vi­so kiau sių pa vo jų ir mū sų kal bai yra pa kan ka mai, to dėl ne abe jo ti nai tu ri­me įdė ti daug pa stan gų,

Žemaičio prorektoriaus žvilgsnis į Žemaitiją nuo garsiojo Barstyčių akmens. 2011 m.Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros archyvo nuotr. šir dies, kad iš sau go tu me

vie ną ar cha jiš kiau sių pa­sau ly je, o mums dar ir gim tą ją lie­tu vių kal bą.

– Gir dė jo me, kad dės to te Me­nų fa kul te te. Kaip Me nų fa ku le to stu den tai re a guo ja į lie tu vių kal­bą? Ar ski ria si šio fa kul te to stu­den tai nuo hu ma ni ta rų?

– Man vi sų fa kul te tų stu den tai yra di džiu lė ver ty bė. Kaip li tu a nis­tas esu dės tęs pen kių fa kul te tų stu­den tams, su vi sais ras da vau ir ran du sa vo tiš ką ža ve sį ir pa trauk lu mą. Su­pran ta ma, Me nų fa kul te to stu den tai, ku riems da bar dės tau spe cia ly bės lie tu vių kal bą, tu ri sa vi to šar mo, spal vų, ta čiau su tar da mi dėl di džiu­lės me no reikš mės kiek vie nai kul tū­rai, su ta ria me ir dėl lie tu vių kal bos ypa tin gos svar bos mū sų tau tai.

Pro rek to rių kal bi no Er nes ta Gu žaus kai tė

– Ka da pra dė jo te dirb ti Šiau lių uni ver si te te?

– Uni ver si te te dir bu nuo 1999­ųjų me tų, o į Hu ma ni ta ri nį fa kul te tą dirb­ti at ėjau kaip tik ta da, kai bu vo šven­čia mas fa kul te to 50­me tis. Tai gi čia dir bu jau pen ke rius me tus.

– Ga li ma teig ti, kad Jūs esa te tas žmo gus, ku ris pir ma sis pa si tin­ka ir pas ku ti nis iš ly di stu den tus. Jūs su tin ka te su šiuo tei gi niu?

– Ma nau, kad tei gi nys tei sin gas. Vie ną sa vai tę stu den tus ry tais su tin­ku, ki tą – va ka rais iš ly džiu (vis kas pri klau so nuo to, kaip tą sa vai tę ten­ka dirb ti). Dar bą pra de du 7 val. ry te ir koks ne mie ga lius ne tru kus at ei na, pra de da rink tis dės ty to jai.

– Ar da bar ti niai dės ty to jai ir stu den tai, Jū sų nuo mo ne, ski ria si nuo anks tes nių jų?

– Nuo to lai ko, kai aš mo kiau si aukš to jo je mo kyk lo je, vis kas tik rai la bai pa si kei tė.

– Ko kius skir tu mus pa ste bi te?– Pir miau sia, stu den tai ta po daug

drą ses ni, tai pa kei tė jų ben dra vi mą su dės ty to jais, da bar ben drau ja ma daug lais viau. Pa si kei tė me džia gos pa tei ki mas stu den tams. Kai aš mo­kiau si, sė dė da vo me skai tyk lo se ir ran ka nu si ra ši nė da vo me rei kia mą in­for ma ci ją, o da bar dės ty to jai stu den­tams be veik vis ką pa tei kia, rei kia tik nu si ko pi juo ti. Ži no ma, ne sa kau, kad da bar stu den tai ne si lan ko skai tyk­lo se, ta čiau dau giau sia rei ka lin gos

Mo te ris, ku ri su tin ka ir pa ly diNe vi sų uni ver si te te dir ban čių žmo nių dar bas vie no­

dai pa ste bi mas. Bu dė to jos Zi tos Ne ma nie nės at lie ka mas dar bas – vie nas iš to kių. Z. Ne ma nie nė, iš ša lies ste bin ti ver dan tį fa kul te to gy ve ni mą, su ti ko pa si da lin ti sa vo pa­ste bė ji mais apie 55­me tį šven čian tį Hu ma ni ta ri nį fa kul­te tą, jo dės ty to jus ir stu den tus.

me džia gos gau na bū tent iš dės ty to jų.

– Kaip šiuos pa si kei ti­mus ver ti na te?

– Tik ge rai.– Ar ste bint iš ša lies

ga li ma pa jus ti stu den tų ir dės ty to jų nuo tai kas, jų kai tą?

– Taip, ga li ma.– Kaip pa si kei čia dės­

ty to jai, stu den tai se si jos me tu?

– Stu den tai laks to su­si kau pę, ki tas net ,,La bas“ ne be pa sa ko. Dės ty to jų pa­si kei ti mo ne įžvel giu, dir ba kaip vi sa da.

– Ko kius dar buo to jų ir stu den tų pa si kei ti mus įžvel gia te jiems grį žus į uni ver si te­tą po atos to gų?

– Dar bas su žmo nė mis sun kus, to dėl ma lo nu ma ty ti grįž tan čius pail­sė ju sius žmo nes. Stu den tai ku rį lai ką gy ve na atos to gų nuo tai ko mis, jiems sun ku įsi trauk ti į moks lus.

– Ar stu den tų vei duo se ma to te kri zės pa lik tų pėd sa kų?

– Ne ma tau. Stu den tų vei dai ža­vūs, gra žūs kaip ir vi sa da. Ma nau, kad kri zė la biau pa lie tė jų tė ve lius, nei pa čius stu den tus. Ta čiau, kaip yra iš tie sų, sun ku pa sa ky ti, gal jie tik at­ro do ža vūs, o šir de lę skau dą, juk į ją ne įlį si.

– Bū tų la bai įdo mu su ži no ti, ar

per vi sus dar bo me tus yra įstri gęs koks ne už mirš ta mas įvy kis?

– Vie no kon kre taus įvy kio nė ra. Mū sų stu den tai yra hu ma ni ta rai ir tai vis ką pa sa ko apie juos. Ne iš gir si jo kių ne cen zū ri nių žo džių, vi si man­da gūs. Kai į mū sų fa kul te tą at ei na ki tų fa kul te tų su den tai, tai iš kart ga­li ma pa ste bė ti. Jie nu stem ba pa ma tę, kad su ma ni mi at ei da mi ir iš ei da mi pa si svei ki na/at si svei ki na stu den tai. La bai sma gu ma ty ti ir kar tu džiaug­tis stu den tų lai me. Kai šie bai gia uni ver si te tą, jau čiuo si taip, lyg pa ti bū čiau kar tu su jais bai gu si moks lus.

Kal bi no Gre ta Mar tin ku tė Irmos Jurgaitytės nuotr.

„Pa me luok man va ka rą“ Sa kyk man: „La bas va ka ras“ ir įjunk švie sas pa ry čiais, kai dar gęs ta mė nu lio vul ka nų sky lu tės, už kam šy tos prieš nakt, nes gir di: šal na jau ge lia iki pat šir dies ir dings ta me lo ma gi ja, ir ne svar bu, jog pa va sa ris – tai tik kar to ti nio lai ko da lik lis, – me luok man va ka rą to liau. Pri glusk pe čiais man prie nu ga ros ir ap glėbk še šia ran ko viu megz ti niu, kad ap ka bi ni mas stip res nis bū tų už tuos, ku rie ge si na mies to ži bu rius ir su tvir ti na ke lius šim ta ko jus, nes pė das ge lia kas kart, kai ne ša mas var go kry že lis pri spau džia prie že mės, kuž dė da mas: bu čiuok šven tą že mę, nes dul ke gi mei ir dul ke pa vir si, me la gi tu pai kas. Ir šnabž de sys su ra ki na lū pas. Ato dū sis iš skren da pro au sis. Pa kar tok dar tris kar tus man : „La bas va ka ras“, it ro žan čiaus ka ro­liais bėg da mas, sa ky tum : „Svei ka Ma ri ja, ma lo nės pil no ji...“ ir gos liai lyž te lėk al kū nę, kad aša ros nu džiū ti spė tų lig nak ties ir pa ry čiais įjung tos švie sos smilk tų it Mė nu lio vul ka nų sky lu tės, už kam šy tos prieš nakt. Pa kar tok ir me luok man va ka rą to­liau – už ger sim me lą ar ba ta su me te o rų nuo lau žų še šė liais. Ma mai Pa so dink ma ne ant ke lių – aš su si­kūp rin siu, kad ne gal vo tum, jog lai ku ta ve ir vėl pra au gau, ir skait liu kų su ver tais ka ro liais – pa bir siu tau į rieš ku čias grub lias, kad su skai čia vus 365 die nas ir su kal bė jus mal dą už ma ne ­ su grįž tu mei į va sa rą ir su skai ty tum tas aki mir kas, ku rias pra lei dom at ski rai. Ma no va sa ra ly gi: vė jo šiu re ni mui užu ka tės au sies, kur ta vo iš tar ti bur ta žo džiai – pa kvim pa jū ra ir mi ra šven ta; nu fo tog ra fuo tam sal di nių obuo liu kų kva pui, vis lyž te lė jan čiam al kū nes dil ge lėm, o skruos tus – kar vės lie žu viu, pa ba lu siu nuo drus kos; pir ma jam rau gin tų agur kų už kal bė­ji mui, kai si jo nas kliu vo už iš ties tų it ran­kos – ser ben to krū mo at ža lų, tar pi nin kau jan čių tarp lau mių ir dan­gaus. Ma no va sa ra – 365 die nos nak ty – pus tuš tės au to bu sų sto te lės, skve rai – iš mar gin ti še šė liais, it ta tui ruo tė mis – ūkau jan tys trau ki niai, kaž kur Pa du­by sy ir ant odos dru ge liais pul suo jan tys skait liu kų ka ro liai : ne bai dyk, nes jie siems nu skri dus – ne tek siu da le lės ta vęs ar sa vęs ir ne bus tos naš tos, tos kup ros... ne si jau dink, su si kūp rin siu sė dė da ma tau ant ke lių, o lai kas pra augs mus abi.

Studentų kūryba

Ger man tė GERGARDAITĖLie tu vių fi lo lo gi jos ir ko mu ni­ka ci jos studijų programos I k. studentė

M. K. Čiur lio nio „An ge las“

At ro do spar nais ap si klo jęs, lyg įda gus slėp da mas nu ga roj, at ei ni pas ma ne : per šiū ruo jan čius de be sis, su si su pęs į mig lą, už an ty slėp da mas vi nis ir ma no var go kry žių. Pa slap ti mis da li nie si, kuž de siu – ma no mal dos vi ni mis, ka li sa ve prie kry žiaus, kad nu kris tų spar nai ir ati den gę įda­gus jų jų vie ton at si ras tų kup ra – žmo ni jos rū pes čių svo riu, pri spau du si ta ve prie že mės. At ro do, spar nais ap si klo jęs it įda gus slėp da mas nu ga roj tu ga lė tum at eit pas ma ne, jei ne kup ra, ver žian ti pe čius ir ma no var go kry žiaus vi nys – lyg vai ni ku juo sian čios ta vo kak tą.

Eglės Markevičiūtės nuotrauka

10 psl. 2011 11 17

Jau į pa bai gą ke liau ja pir ma sis moks lo me tų pus me tis. Ne vie nas stu den tas pa ste bė jo, kad šiais me tais mū sų fa kul te te dir ba dės ty to­jas, ku ris yra at ke lia vęs net iš Is pa ni jos. Tai Hec tor San chez Mou riz. Pa si do mė jau, ką jis gal vo ja apie mū sų ša lį ir gy ve ni mą Lie tu vo je.

– Ka da at vy ko te į Lie tu vą?

PAŽINTIS SU DĖSTYTOJU IŠ ISPANIJOS

– Lie tu vo je aš gy ve nu jau trys mė ne siai. Aš la bai pui kiai pri si me nu, kad į šią ša lį at vy kau rug pjū čio 26 die ną. Kai at ke lia vau į Lie tu vą, ma­no pir ma sis įspū dis bu vo la bai juo­kin gas ir ne pa mirš ta mas, nes aš pa­sa kiau sau: „O Die ve, kur aš esu?!” Pa ly gi nus su Is pa ni ja, čia vis kas yra ki taip: oras, gam ta, ar chi tek tū ra, kal­ba, kul tū ra, tra di ci jos ir vi sa ki ta. Bet da bar aš čia jau čiuo si ge rai. Man tik­rai pa tin ka šis ra mus ir ma žas mies­tas. Pa ly gi nus su Is pa ni ja tai čia man kai ko trūks ta, ko aš pa si il gau. Ten yra dau giau alaus da ryk lų ir dau giau rū bų par duo tu vių. Bet Lie tu vo je aš jau čiuo si pui kiai ir šiuo me tu ne tu riu jo kių pro ble mų.

– Ko dėl pa si rin ko te bū tent Lie­tu vą?

– Gy ven ti ir dirb ti Lie tu vo je aš ap si spren džiau to dėl, kad man vi są lai ką bu vo įdo mios Bal ti jos ša lys, o Ar vy das Sa bo nis žai dė ma no mėgs­ta mo je ko man do je – Mad ri do „Re a­le”. Aš vi sa da sa vęs klau siau: „Kur yra Lie tu va? Koks ten gy ve ni mas?” Tie są pa sa kius, kai bu vau vie nuo li­kos ar dvy li kos me tų, Lie tu va kaip ša lis bu vo tik še še rius ar sep ty ne rius me tus, to dėl dau ge lis žmo nių ne ži­no jo tiks liai, kur ji yra. Gal vo ju, kad Lie tu va yra la bai ge ra ša lis pra dė ti kur ti sa vo at ei ties pla nus. Jūs žings­nis po žings nio įžen gė te į Eu ro pos Są jun gą ir da bar jūs ku ria te nau jas dar bo ga li my bes jau niems žmo nėms dirb ti švie ti mo, in ži ne ri jos ir ki to kio­se sfe ro se. Ir aš at siun čiau sa vo CV į jū sų uni ver si te tą, ma ne pa kvie tė po­kal biui ir da bar aš dir bu Hu ma ni ta­ri nia me fa kul te te kaip is pa nų kal bos dės ty to jas ir esu la bai lai min gas, nes

la bai ge rai su ta riu su sa vo ko le go mis ir stu den tais.

– Ką pa ste bi te pa na šaus ir skir­tin go tarp Lie tu vos ir Is pa ni jos uni ver si te tų ir stu den tų?

– Vi si Eu ro pos uni ver si te tai yra pri tai kę Bo lo ni jos pla no sis te mą ir vi sa tai ne daug kuo ski ria si nuo Is­pa ni jos. Vie nas iš skir tu mų bū tų tas, kad ma no ša ly je vie na pa skai ta trun­ka vie ną ar ba dvi va lan das, tai pri­klau so nuo mo ko mo da ly ko, o pas jus pa skai ta trun ka vie ną va lan dą ir tris de šimt mi nu čių, man tai bu vo la bai keis ta. Ki tas skir tu mas, kad Is pa ni jo je kiek vie nas uni ver si te to fa kul te tas tu ri sa vo val gyk lą ir mes ten ei da vo me val gy ti, nes mais tas yra tik rai ne bran gus ir la bai ska nus. Taip pat ma no ša ly je mes pa pras­tai ne nau do ja me kny gų, mes tu ri me sa vo už ra šus. Aš tu riu gal vo je, kad dės ty to jas kal ba, o mes vis ką ra šo­me, da ro mės sa vo kon spek tą, vi są sa vo moks lo me džia gą mes gau na me per pa skai tą, to dėl kny gų mums kaip ir ne rei kia.

– Koks jums mū sų Hu ma ni ta ri­nis fa kul te tas ir stu den tai?

– Tai la bai gra ži ir jau ki vie ta dirb ti, su si pa žin ti su nau jais žmo nė­mis. Nuo pat pra džių aš ne tu rė jau jo kių pro ble mų ir čia tu riu vis ką, ko man rei kia. Ma no ka ted ros va do vė vi sa da šyp so si, vi są lai ką jai įdo­mu, kaip aš jau čiuo si čia bū da mas, ar man nie ko ne trūks ta, to dėl aš esu la bai jai dė kin gas. Jei tik kas ne ge­rai, aš pa si kal bu su ja ir ta da ji vis ką tvar ko. Ma no stu den tai yra fan tas­tiš ki žmo nės. Vi si jie yra darbš tūs ir su in te re suo ti mo ky tis, to dėl aš esu la bai lai min gas, kad jie dir ba kar tu

su ma ni mi. Man ge riau sias mo ky to­jas yra toks, ku ris jau di na si dėl sa vo stu den tų, ku riam yra įdo mios jų pro­ble mos ir abe jo nės, ku ris ga li pa dė ti ir at sa ky ti į iš ki lu sius klau si mus, nes tai yra jo dar bas. Ga liu pa sa ky ti at vi­rai, kad la bai ver ti nu sa vo stu den tus ir aš vi sų jų pa si ilg siu, kai grį šiu į Is­pa ni ją atos to goms.

– Tik riau siai ži no te, kad šiais me tais mū sų fa kul te tas šven čia 55 me tų su kak tį. Gal šia pro ga no rė­tu mė te ką nors pa lin kė ti?

– No rė čiau pa lin kė ti, kad šis fa­

kul te tas dar la bai il gai gy vuo tų ir pri trauk tų kuo dau giau stu den tų, o dar ge riau – tų, ku rie no rė tų stu di juo­ti is pa nų kal bą. Dar kar te lį no rė čiau pa dė ko ti vi siems dir ban tiems Už sie­nio kalbų studijų ka ted ro je už jų dė­me sį ir pa ra mą, už kiek vie ną die ną, pra leis tą drau ge, la biau siai dė ko ju ka ted ros ve dė jai Ai nai Bud vy ty tei­Gu die nei, dės ty to jai Re gi nai Bi kul­čie nei, ad mi nist ra to rei Jo vi tai.

Kal bi no Si gi ta Vait ke vi čiū tėAutorės nuotr.

o o o

man vie ną rau do nąlau ko aguo nąpo na mo lan gaispa so dink

te gul žy di bir že lįtru pu tė lį dar lie pąsau lės kait roj

te gul sie lą man guo džiate gul dai ną dai nuo jabū ti nai tik nak tim

ma no mie la rau do navie na aguo nažy dėk drau ge su ma nim

2011 m. vasara

o o orau donsk ruos te aguo nagė le le ma no šir diesta vo žie das rau do nasman kas ry tą su teiksgy vy bėsiš min tiestei sy bės

tik vie no ta vęste pra šau –žy dėk man po lan gunet kai vė jas stip riau siasnu plėš ti sto gąban dys

2011 m. lapkritis

Studentų kūryba

→ ← ↑↓ Fakultetas, mokslas, katedra, filosofija, stipendija, sukaktis, vedėja, kalba, penki, dekanė, labai, naujas, pedantas, sienos, aš, saulė, mokėti, gilė, luomas, knyga, šaka, samprotauti, baltai, kursas, vienis, koja, iš, gandas, opa.Iš neišbrauktų raidžių perskaitysite dar vieną žodį (→).

Min dau gas LAURINAITIS

BRAUKAŽODIS

Sudarė Simona Vyniautaitė

„Šiaulių universiteto“ laikraščio priedas – Humanitarinio fakulteto laikraštis „P.Višinskio g. 38“

Mokomąjį laikraštį rengė Humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos studijų programos III k. studentės: Simona Vyniautaitė (redaktorė), Greta Martinkutė, Ernesta Gužauskaitė, Eglė Markevičiūtė, Otilija Garšvaitė, Sandra Lileikytė, Viktorija Bosaitytė, Sigita Vaitkevičiūtė.

Maketavo Zenonas RipinskisStebėtojas – doc. Stasys Tumėnas

Perspausdinti publikacijas ar jų dalį galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.Autorių nuomonė sutampa su Humanitarinio fakulteto dvasia.

Humanitarinis fakultetasP. Višinskio g. 38, ŠiauliaiTel. 595 780El. paštas all@hu.su.ltwww.hu.su.lt

Eglės Markevičiūtės nuotr.