Suaugusiųjų švietimo strategija ES ir Lietuvoje

Tatjana Bulajeva, VU

Kokie pagrindiniai ES dokumentai daro įtaką aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo politikai Lietuvoje?

Bolonės deklaracija (1999) Mokymosi visą gyvenimą

memorandumas (2000) Europos Sąjungos užimtumo gairės

(European Employment Guidelines) Europos Sąjungos švietimo strategija

(2002)

Bolonijos deklaracijos tikslai Iki 2010 m. sukurti vieningą ES aukštojo mokslo

erdvę stiprinti intelektinę, kultūrinę, socialinę,

mokslinę ir technologinę dimensijas bei tarptautinį aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą

Skatinti mobilumą ir studijų internacionalizavimą

Plėsti kooperaciją studijų ir mokslinių tyrimų srityje

Sukurti bendrą ir aiškią akademinių laipsnių sistemą visose ES šalyse

Pagrindiniai tikslai kuriant vieningą aukštojo mokslo erdvę: Sukurti vieningą kreditų pripažinimo,

perkėlimo ir įskaitymo sistemą (ECTS, 1 akademiniai metai=60 ECTS kreditų)

Sukurti 2 pakopų (2 main cycles) universitetinių studijų sistemą (dabar kalbama apie 3 pakopą)

1) Pagrindinės (bakalauro) studijos – 3-4 metai 2) Antros pakopos (magistro) studijos –ne

mažiau kaip metai 3) Trečia pakopa - doktorantūra

Mokymosi visą gyvenimą strategija akcentuoja:

universalią ir nenutrūkstamą mokymosi galimybę, siekiant įgyti įgūdžių , reikalingų žinių visuomenei

investicijas į žmogiškuosius išteklius, kad prioritetą įgytų brangiausias Europos turtas- žmonės

formalaus, neformalaus ir informalaus (savaiminio mokymosi) švietimo sąveiką,

mokymosi ypač neformaliojo ir savaiminio (informaliojo) rezultatų vertinimą ir pripažinimą

prieinamą kokybišką informaciją ir konsultavimą apie mokymosi galimybes ES per visą gyvenimą

mokymosi sąlygas kuo arčiau besimokančiųjų

Europos Sąjungos švietimo strateginiai tikslai:

1. Gerinti ES švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir efektyvumą

1.1. Tobulinti mokytojų ir instruktorių švietimą ir mokymą

1.2. Ugdyti gebėjimus, reikalingus žinių visuomenėje

1.3.Užtikrinti IKT prieinamumą visiems1.4.Didinti studijuojančiųjų gamtos ir

technikos mokslus skaičių1.5.Tinkamiausiai naudoti išteklius

ES švietimo strateginiai tikslai:

2. Garantuoti švietimo ir mokymo sistemų prieinamumą visiems

2.1. Kurti atvirą mokymosi aplinką2.2. Didinti mokymosi patrauklumą2.3. Remti aktyvų pilietiškumą,

lygiais galimybes ir socialinę sanglaudą

ES švietimo strateginiai tikslai:

3. Atverti švietimo ir mokslo sistemas platesniam pasauliui

3.1. Stiprinti ryšius su darbiniu gyvenimu, mokslo tiriamuoju darbu ir plačiąja visuomene

3.2. Ugdyti iniciatyvumą ir veiklumą3.3. Tobulinti užsienio kalbų mokymąsi3.4. Plėtoti mobilumą ir švietimo mainus3.5. Stiprinti Europos bendradarbiavimą

Lietuvos švietimo gairės (2003-2012) ir Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (projektas)

Daugiausia dėmesio skiriama pirminiam profesiniam rengimui ir tęstiniam profesiniam mokymui, nes:

technologinės kaitos ir globalizacijos sąlygomis nyksta nekvalifikuoti ir mažai kvalifikuoti darbai

žengiantys į darbo rinką negali tikėtis visą gyvenimą dirbti viename darbe, turėti tik vieną specialybę ir visą laiką išlikti viename ūkio sektoriuje

tampa nebeįmanoma jauniems žmoniems iki 25 m. įgyti gebėjimų ir kvalifikacijų rinkinį visam gyvenimui

Kaip profesinio rengimo sistema prisitaiko prie darbo rinkos poreikių?

Profesinio rengimo sistema nepakankamai išplėsta, neužtikrina mokymo prieinamumo ir tėstinumo

Lietuvoje darbo jėgos išsilavinimas yra gana aukšto lygio (80% turi aukštesnį nei vidurinį)

Dalies darbo jėgos turima profesinė kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų:

80% asmenų, registruotų darbo biržoje, turima kvalifikacija netenkina darbo rinkos poreikių

40% bedarbių iki 25 metų amžiaus neturi formalios kvalifikacijos, kas antro turima kvalifikacija neturi paklausos arba neatitinka dabdavių reikalavimų

Kokia situacija tęstinio suaugusiųjų mokymosi sektoriuje?

Nėra pakankamai išplėtotas Lietuvoje tik 10% suaugusiųjų dalyvauja

mokymosi programose (ES - 40%), tik 20% įmonių vykdo darbuotojų kvalifikacijos

tobulinimą ribojamas valstybinis finansavimas, turintiems žemas pajamas tęstinis mokymasis

tampa per brangus nėra teisinės bazės (pvz.,neįteisinta darbuotojo

teisė į atostogas mokymosi tikslams)

Koks aukštųjų mokyklų vaidmuo įgyvendinant suaugusiųjų švietimo strategiją?

Lietuvos aukštajam mokslui įsijungus į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę

bus stiprinama aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinką, regionų ekonominę plėtrą

Išplečiamos aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugos jaunimui ir suaugusiems

bus kuriama formalaus ir neformalaus švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarka bei įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo sistema

Kodėl ES politikoje skiriama tiek daug dėmesio suaugusiųjų švietimui?

Europa eina link žiniomis grindžiamos visuomenės ir ūkio

Besimokanti visuomenė, kaip idealusis informacinės visuomenės modelis,reiškia, kad dauguma jos narių turi aukštąjį išsilavinimą

Iš europiečių tikimasi aktyvaus pilietiškumo, mokymosi gyventi kultūrinės, etninės, kalbinės įvairovės sąlygomis

Galimybė dirbti ir išsaugoti darbą - aktyvaus pilietiškumo rodiklis, lemiama sąlyga, siekiant visiško užimtumo, stiprinant Europos konkurencingumą ir gerovę

Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai (2005)

Bendravimas gimtąja kalba; Bendravimas užsienio kalbomis; Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai

gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; Skaitmeninis raštingumas; Mokymasis mokytis; Tarpasmeniniai, tarpkultūriniai,

socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; Verslumas ir Kultūrinė išraiška