2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-09-V priemonė „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“

Projekto SFMIS arba sutarties numeris: VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-004Projekto vykdytojo pavadinimas: Vytauto Didžiojo UniversitetasProjekto pavadinimas: „Aukštos kvalifikacijos specialistų, atitinkančių valstybės ir visuomenės poreikius biologinių ir žemės gelmių išteklių naudojimo srityje, rengimo tobulinimas (BIOGEONAUDA-A)“

STUDIJŲ DALYKO PROGRAMOS ATNAUJINIMAS

STUBURINIŲ BIOLOGIJAkodas – BIO3002, apimtis – 3 kreditai

Studijų programa: Biologijos I pakopos, programos kodas: 612C10003

Veiklos Nr. 1.1.1., poveiklės Nr. 1.1.1.1.

Dalyką dėsto ir atnaujinimą atlikoVDU GMF Biologijos katedrosdoc. dr. Ingrida Šatkauskienė

Patvirtinta Biologijos bakalauro studijų programos komitete

Data 2011-04-07

Komiteto pirmininkas prof. A. Sruoga.............................

Kaunas 2011

BENDRAS DALYKO APRAŠYMAS

Stuburinių biologijos dėstymo tikslas –suteikti žinių apie pagrindines stuburinių organizmų grupes, jų

įvairovę ir paplitimą. Dėstomo dalyko metu bus apžvelgiami chordinių organizmų sandaros principai,

evoliucija ir tarpusavio ryšiai, bei aplinkos poveikis jų pasiskirstymui ir gausumui. Dėstant dalyką bus

supažindama su mokslinės informacijos rinkimo būdais, pateikiama informacija apie Lietuvos

institucijas ir tyrėjus, susijusius su stuburinių organizmų tyrimais. Laboratorinių darbų metu studentai

atliks įvairių chordinių organizmų morfologinę - anatominę bei mikroskopinę analizę. Praktiškai susipažins

su įvairių sistematinių grupių atstovais ir įgis identifikacijos patirties.

Dalykas dėstomas bakalauro studijų I semestre, skiriant 3 savaitines valandas paskaitoms ir 3 val.

laboratoriniams darbams. Bendra apimtis – 67,5 valandos.

DALYKO PROGRAMOS KEITIMO APRAŠYMAS

Dalykas atnaujinamas atsižvelgiant į nacionalinės kompleksinės programos projekto „Aukštos

kvalifikacijos specialistų, atitinkančių valstybės ir visuomenės poreikius biologinių ir žemės

gelmių išteklių naudojimo srityje, rengimo tobulinimas (BIOGEONAUDA-A)“ (projekto kodas

VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-004) tikslus ir uždavinius.

Dalyko dėstymas skirstomas į dalis:

1. Įvadas į stuburinių biologijos kursą.

2. Žemesnieji chordiniai (30 ).

3. Stuburiniai gyvūnai (Vertebrata) (70 ).

Dalyko rezultatai

Baigę stuburinių biologijos kursą studentai įgys žinių apie: stuburinių biologijos reikšmę, tyrimų

metodus, duomenų bazes, naujoves stuburinių organizmų sistematikoje. Įsisavinę įgytas žinias

gebės paaiškinti stuburinių organizmų reikšmę ekosistemose ir žmogaus gyvenime, vertinti

nykstančias ir saugotinas rūšis; analizuoti faktorius nulemiančius gyvūnų pasiskirstymą ir būklę

aplinkoje. Mokės taikyti stuburinių biologijos žinias kitų programos dalykų studijose ir

moksliniame darbe. Suformuos teigiamą nuostatą gamtos įvairovės išsaugojimui.

Stuburinių biologijos programoje atliekami pakeitimai susiję su papildymais ir patikslinimais,

remiantis naujausiais duomenimis iš literatūros šaltinių. ir praktinės tyrimų patirties. Atnaujintame

dalyke didesnis dėmesys skiriamas stuburinių gyvūnų įvairovei, retosioms rūšims, jų gyvenamajai

2

aplinkai ir apsaugai. Toliau pakeitimai pateikiami Lentelėje 1. Atnaujinamų laboratorinių darbų

pakeitimai pateikiami Lentelėje 2.

Lentelė 1. Stuburinių biologijos programos pakeitimai.Nr. Buvo programoje (pagal

senąjį dalyko aprašą/sandą)Atnaujintoje programoje

1. Įvadas į stuburinių biologiją. Stuburinių biologijos mokslų šakos.

Dalyko sando ir literatūros pristatymas, informacija apie mokslinį darbą fakultete. Paskaitų pradžioje pateikiami naujesni ir įvairesni literatūros šaltiniai (šaltinių sąrašas pridedamas aprašymo pabaigoje), išsamiau supažindinama su klausomo dalyko praktiniu panaudojimu ir svarba. Apžvelgiamas ryšys su kitais mokslais. Supažindinama su laboratorinių darbų temomis ir reikalavimais. Stuburinių biologijos kryptys ir šakos:morfologija, fiziologija, ekologija, parazitologija ir t.t. ichtiologija, herpetologija, ornitologija, mamalogija.

ŽEMESNIEJI CHORDINIAI2. Chordinių tipo pagrindiniai

bruožai. Chordinių klasifikacija.

Chordinių tipo pagrindiniai bruožai. Chordinių organizmų klasifikacija.

3. Gaubtagyviai. Ascidijos ir apendikuliarijos, jų biologija, paplitimas ir reikšmė.

Gaubtagyvių įvairovė: Ascidijos ir apendikuliarijos, jų biologija, paplitimas ir reikšmė.Atnaujinto turinio programoje dalis skirta gaubtagyviams ir jų sistematinėms grupėms papildoma naujausiais literatūriniais šaltiniais: Brueggeman P. 1998. Chordata: Tunicata under water field guide to Ross island and Mcmurdo sound, Antarctica. Zega G, Pennati R, Candiani S, Pestarino M, Bernardi F De. 2009. Solitary ascidians embryos (Chordata, Tunicata) as model organisms for testing coastal pollutant toxicity.Kott Patricia. 2004. A new species of Didemnum (Ascidiacea, Tunicata) from the Atlantic coast of North America Zootaxa 732: 1–10.Lambert, G. 2004. Up-date on invasive ascidians. In: Lambert C and G. (eds) Ascidian News.

4. Galvachordžiai: iešmutis. Galvachordžiai: iešmučių biologija, paplitimas, įvairovė ir evoliucinė reikšmė. Atnaujinto turinio programoje dalis skirta galvachordžiams papildoma naujausiais literatūriniais šaltiniais: Fernàndez J. G. 2006 Amphioxus: a peaceful anchovy fillet to illuminate Chordate Evolution (II). International Journal of Biological Sciences 2(3):93-94Fuentes M, Schubert M, Dalfo D, Candiani S, Benito E,Gardenyes J, Godoy L, Moret F, Illas M, Patten I, Permanyer J,Oliveri D, Boeuf G, Falcon J, Pestarino M, Fernandez JG, AlbalatR, Laudet V, Vernier P, Escriva H. Preliminary observations onthe spawning conditions of the European amphioxus(Branchiostoma lanceolatum) in captivity. J Exp Zool (Mol DevEvol) 2004; 302B:384-391.Gavin J. P. Naylor and Wesley M. Brown. Amphioxus Mitochondrial DNA, Chordate Phylogeny, and the Limits of Inference Based on Comparisons of Sequences. Syst. Biol. 47(1):6 1± 76 , 1998

STUBURINIAI GYVŪNAI (VERTEBRATA)

3

6. Bežandžiai: apskritažiomeniai (nėgės ir miksinos).

Bežandžiai: apskritažiomeniai (nėgės, miksinos). Apskritažiomenių sandaros ir mitybos ypatumai. Paplitimas ir rūšinė įvairovė. Saugotinos rūšys. Sistematika.Atnaujinto turinio programoje dalis skirta apskritažiomeniams papildoma naujausiais literatūriniais šaltiniais:

Atnaujinimui naudojama literatūra:Virbickas J. 2000. Lietuvos žuvys. Vilnius, 192 p.Wright, G.M., J.H. Youson and F.W. Keeley. 1983. Lamprey cartilage: a new type of vertebrate cartilage. Anatomical Record 205:221A. Jųrgensen J.M, Lomholt J.P, Weber R.E and MalteH(eds). 1998. Biology of Hagfishes. London: Chapman & Hall.Kircheis F.W., Carmel L.L.C. 2004. Sea lamprey. Maine 04419.Cohn, M.J. 2002. Evolutionary biology: Lamprey Hox genes and the origin of jaws. Nature. 416.

7. Kremzlinių ir kaulinių žuvų panašumai ir skirtumai. Pagrindiniai sistematiniai būriai ir jų biologijos ypatumai. Būr. Rykliai (Selachiformes). Būr. Rajožuvės (Rajiformes). Būr. Eršketžuvės (Acipenseriformes). Būr. Silkiažuvės (Clupeiformes). Būr. Lašišažuvės (Salmoniformes). Būr. Karpžuvės (Cypriniformes).

Atnaujinamo stuburinių biologijos kurso programoje medžiaga skirta kremzlinėms ir kaulinėms žuvims pateikiama dvejose atskirose paskaitose.

Kremzlinės žuvys: biologiniai ypatumai, paplitimas. Žandų aparato atsiradimas ir reikšmė. Kremzlinių žuvų įvairovė ir klasifikacija. Nykstančios ir saugotinos rūšys.

Kaulinių žuvų charakteristika. Kremzlinių ir kaulinių žuvų palyginimas. Kaulinių žuvų sistematiniai būriai ir jų biologijos ypatumai.

Kaulinės žuvys: morfologinė – anatominė charakteristika. Kaulinių žuvų paplitimas, mitybos ypatumai, reikšmė ekosistemose. Palyginami kaulinių ir kremzlinių žuvų panašumai ir skirtumai. Kaulinių žuvų įvairovė, apžvelgiant pagrindinius kaul. žuvų būrius ir jų atstovus.

Atnaujinama dalyko dalis apima kaulinių žuvų įvairovę Lietuvoje. Apžvelgiamos retosios, nykstančios Lietuvos žuvys, jų apsauga. Atnaujinamos medžiagos dalis skirta ichtiologiniams draustiniams ir juose saugomoms žuvų rūšims. Nagrinėjama žuvų bioindikatorinė svarba.

Atnaujinimui naudojama literatūra: Balevičius A., Bukantis D., Bukelskis E. ir kt. Globali aplinkos kaita: mokomoji knyga II ir III pakopos studentams .Vilnius: Petro ofsetas, 2007, 300 p. Bubinas A., Bukelskis E. Gėlavandenių hidrobiocenozių struktūra ir jų tyrimo metodai. Vilnius: Vilniaus univ. l-kla, 1998, 120 p. Bukelskis E., Kesminas V., Repečka R. Lietuvos žuvys. Gėlavandenės žuvys. Vilnius: Dexma, 1998, 118 p. Lietuvos ichtiologiniai draustiniai. Ats. red. V. Kesminas. Vilnius: Vilniaus universiteto Ekologijos instituto leidykla, 2005, 135 p. Lietuvos retosios žuvys. Ats. red. V. Valušienė. Vilnius: Academia, 1992, 148 p. Mažeika V. Lietuvos ežerų ir upių žuvys: meškeriojimas, mityba,

4

gyvenimo ypatumai, įdomybės apie pasaulio ežerus, upes ir žuvis. Kaunas: Šviesa, 2003, 40 p. Tumas R. Vandens ekologija: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: Naujasis lankas, 2003, 352p. Virbickas J. Lietuvos žuvys. Vilnius: Trys žvaigždutės, 2000, 192 p.Virbickas T., Kesminas V. 2005. Fish types and performance of a type specific assessment method for the ecological status of rivers in Baltic Province. Blackwell Sciences.Bioindicators of Aquatic Ecosystems Stress (2002) http://www.esd.ornl.gov/programs/ bioindicators/index.html Ichtiofaunos tyrimai Lietuvos upėse ir ežeruose (2005) http://aaa.am.lt/VI/article.php3?article_id=2276 Grabarkiewicz J. D. ir Davis W. S. An Introduction to Freshwater Fishes as Biological Indicator. Ecological Survey and Design. 2008. Rašomavičius, V. 2007. Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius.Virbickas, J. (sud.) 2005. Žuvų pavadinimų žodynas. Vilnius: Petro ofsetas.Paltanavičius Selemonas. 2006. Lietuvos draustiniai. 71 p.Hart, P.J.B. and J.D. Reynolds (eds). 2002. Handbook of Fish Biology and Fisheries, Volume 1: Fish Biology. Blackwell Publishing,Malden, Mass.

8. Varliagyviai. Adaptacijos pereinant iš vandens į sausumą.

Varliagyviai. Adaptacijos pereinant iš vandens į sausumą: sandaros ir fiziologijos bruožai. Dauginimosi ypatumai. Paplitimas, reikšmė ekosistemose ir žmogaus gyvenime.

9. Varliagyvių sistematika: uodeguotieji varliagyviai, beuodegiai varliagyviai, kirmrausos. Varliagyvių rūšys gyvenančios Lietuvoje, jų biologijos ypatumai ir paplitimas. RK rūšys.

Varliagyvių įvairovė: uodeguotieji varliagyviai, beuodegiai varliagyviai, kirmrausos. Varliagyvių būrių biologinės charakteristika, fiziologijos ir sandaros adaptacijos gyvenant skirtingose aplinkose. Varliagyvių rūšys gyvenančios Lietuvoje, jų biologijos ypatumai ir paplitimas. RK rūšys.

Atnaujinama medžiagos dalis skirta apžvelgti varliagyvių įvairovės būsenai pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėjamos šiuo metu aktualios varliagyvių nykimo priežastis.

Atnaujinimui naudojama literatūra:Alford, R. A., and S. J. Richards. 1999. Global amphibian declines: A problem in applied ecology. Pages 133-165 in Annual Review of Ecology and Systematics. Annual Reviews, Palo Alto. Blaustein, A. R., and J. M. Kiesecker. 2002. Complexity in conservation: Lessons from the global decline of amphibian populations. Ecology Letters 5:597-608. Blaustein, A. R., J. M. Romansic, J. M. Kiesecker, and A. Hatch C. 2003. Ultraviolet radiation, toxic chemicals and amphibian population declines. Diversity & Distributions 9:123-140. Carey, C., and M. A. Alexander. 2003. Climate change and amphibian declines: is there a link? Diversity and Distributions 9:111-121. Daszak, P., Cunningham A.A. and Hyatt A.D. 2003. Infectious disease and amphibian population declines. Diversity & Distributions 9:141-150.Duffus, A.L.J. & Cunningham, A.A. 2010. Major disease threats to European amphibians. Herpetol. J: 20; 117-127.Stuart, S., Chanson, J. S., Cox, N. A., Young, B. E., Rodrigues, A. S. L., Fishman, D. L. and Waller, R. W. 2004. Status and trends of amphibian declines and extinctions worldwide. - Science 30. 6: 1783-1786Vences M., Köhler J. 2000. Hydrobiologia Freshwater Animal

5

Diversity Assessment Global diversity of amphibians (Amphibia) in freshwater Volume 595, Number 1, 569-580.

10. Roplių charakteristika. Roplių būriai: snapagalviai, žvynaropliai, vėžliai ir krokodilai. Roplių rūšys gyvenančios Lietuvoje, jų biologijos ypatumai ir paplitimas. RK rūšys. Varliagyvių ir roplių sandaros palyginimas.

Atnaujinamo stuburinių biologijos kurso programoje medžiaga skirta roplių charakteristikai ir sistematikai pateikiama dvejose atskirose paskaitose.

Roplių biologinė charakteristika. Adaptacijos gyvenimui sausumoje. Amniotinio kiaušinio struktūra ir reikšmė. Dauginimosi ir vystymosi ypatumai. Paplitimas. Varliagyvių ir roplių sandaros palyginimas.

11. Roplių įvairovės apžvalga: snapagalviai, žvynaropliai, vėžliai, krokodilai. Roplių būrių skiriamieji bruožai, biologiniai ypatumai. Roplių rūšys gyvenančios Lietuvoje, jų biologijos ypatumai ir paplitimas. RK rūšys.

12. Paukščių kūno sandaros prisitaikymai skraidymui.

Atnaujinamoje programoje koreguojamas temos pavadinimas į paukščių biologinė charakteristika. Apžvelgiamos sandaros ir fiziologinės adaptacijos skraidymui, mitybai. Nagrinėjami dauginimosi ir vystymosi ypatumai.

13. Paukščių sistematika. Strutinių, pingvinų, žąsinių, vištinių, gandrinių, plėšriųjų, žvirblinių paukščių būriai.

Atnaujinamoje programoje koreguojamas temos pavadinimas į paukščių įvairovės apžvalga. Apžvelgiami pagrindiniai paukščių būriai, jų atstovai, paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėjami biologinių charakteristikų ypatumai būdingi skirtingiems paukščių būriams. Pateikiama informacija apie saugomas buveines ir teritorijas Lietuvoje skirtas retosioms ir saugotinoms paukščių rūšims.

Atnaujinto turinio programoje dalis skirta paukščių apsaugai ir sistematikai papildoma naujausiais literatūriniais šaltiniais: Raudonikis, L. 2004. Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Kaunas: Lututė.Raudonikis, L., Stanevičius, V., Brazaitis, G., Sorokaitė, J., Treinys, R., Dagys, M., Dementavičius, D. 2006. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius.Rašomavičius, V. 2007. Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius.Žalakevičius, M., Žalakevičienė, I. (sud.) 2009. Paukščių pavadinimų žodynas. Vilnius: Vilniaus universiteto Ekologijos institutas.Žalakevičius M., Žalakevičienė I. Šiuolaikinių paukščių poklasės (Neornithes) dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika //Acta Zoologica Lituanica, 2009, Volumen 19, Numerus 4.

14. Žinduoliai. Pagrindiniai morfologijos ir anatomijos bruožai.

Atnaujinamoje programoje koreguojamas temos pavadinimas į „Žinduolių klasės charakteristika“. Analizuojami žinduolių pagrindiniai morfologijos ir anatomijos bruožai. Dauginimosi ir vystymosi ypatumai. Morfologinės ir fiziologinės adaptacijos skirtingai gyvenamajai aplinkai.

15. Žinduolių sistematika: Kloakiniai žinduoliai. Placentiniai: sterblinių, vabzdžiaėdžių, plėšriųjų, kiškinių, porakanopių,

Atnaujinamoje programoje koreguojamas temos pavadinimas į „žinduolių įvairovės apžvalga“. Nagrinėjami kloakiniai ir placentiniai žinduoliai. Pagrindinių žinduolių būrių biologinės charakteristikos ir atstovai.

6

neparokanopių, banginių būriai. Atnaujinama dalyko dalis apima žinduolių įvairovę

Lietuvoje, faktorius, nulemiančius pasiskirstymą ir gausumą. Apžvelgiamos retosios, introdukuotos ir nykstančios rūšys bei priemonės reikalingos jų apsaugai.

Atnaujinimui naudojama literatūra: Alejūnas P., Stirkė V.2010. Small mammals in northern Lithuania species diversity and abundance. Smulkieji žinduoliai šiaurės Lietuvoje: rūšinė įvairovė ir gausumas. Ekologija. Vol. 56 (3 – 4).Bluzma P., 1999. Estimation of the state of lynx and wolf populations in Lithuania. Acta Zoologica Lithuanica, 9(1): 34 – 41.Bluzma P., Baleišis R. 2001. Monitoring the large carnivores in Lithuania: experience and first results. Proceedings of BLCI Symposium „Human Dimensions of Large Carnivores in Baltic countres“. Šiauliai, p. 55 – 63. Breitenmoser, U., Breitenmoser-Wu¨ rsten, C., Okarma, H., Kaphegyi, T., Kaphegyi-Wallmann, U. & Mu¨ ller, U.M. 2000: Action plan for the conservation of the Eurasian lynx (Lynx lynx) in Europe - Nature and environment, No. 112, Council of Europe, Strasbourg, 69 pp.Juškaitis R. 2011. Inkilų gyventojai. 160 p. Mačionis A. Stuburiniai gyvūnai. Vilnius, "Mokslas", 1981.Navasaitis A. 2007. Miško žvėrys. 44p.Rašomavičius V. ir kt. 2007. Lietuvos raudonoji knyga. 800p.Paužienė N., Sidabrienė G., Pauža D.H. 2004. Šikšnosparniai, Lututė: 56 p.Balčiauskas R., Bluzma P., Balčiauskas L. Lietuvos kanopiniai žvėrys. Kaunas, 1987.

Lentelė 2. Stuburinių biologijos laboratorinių darbų pakeitimai.Nr. Buvo programoje (pagal senąjį dalyko

aprašą/sandą)Atnaujintoje programoje

1. Tema: Iešmučio sandara mikroskopiniuose preparatuose.Trukmė: 1.5 ak. val.

Atnaujintame dalyko laboratorinio darbo tema koreguojama į „Galvachordžiai: iešmučio sandara mikroskopiniuose preparatuose.Tikslas: atlikti iešmučio sandaros analizę naudojantis mikroskopiniais preparatais. Trukmė: 1.5 ak. val.

2. Tema: Apskritažiomenių išorinė morfologija. Upinės nėgės sandara.Trukmė: 1.5 ak. val.

Tema: Apskritažiomenių biologinė charakteristika. išorinė morfologija. Upinės nėgės sandara.Tikslas:naudojant fiksuotas/šaldytas nėges išnagrinėti išorinės morfologijos ir vidaus sandaros bruožus. Trukmė: 2.5 ak. val

3. Tema: Kaulinių žuvų (stintos, strimėlės, karpio) išorinė morfologija ir vidaus sandara. Žvynų struktūra. Trukmė: 2.5 ak. val.

Tema: Kaulinių žuvų išorinė morfologija ir vidaus sandara. Žvynų struktūra ir tipai.Tikslas: atlikti įvairių šviežių žuvų išorinės morfologijos ir vidaus sandaros analizę. Stereoskopiniu mikroskopu atlikti įvairių žvynų struktūros analizę. Trukmė: 2.5 ak. val.

7

4. Tema: Kaulinių žuvų galvos smegenų sandara, skeleto ypatumai, kraujotaka.Trukmė: 2.5 ak. val.

Tema: Kaulinių žuvų galvos smegenų sandara, skeleto ypatumai, kraujotaka. Tikslas: atlikti šviežių žuvų galvos smegenų atidengimą ir nustatyti smegenų dalis bei susipažinti su jutimo organais. Panaudojant paruoštus žuvų skeleto rinkinius išnagrinėti skeleto ypatumus. Kraujotakos sistemos apytaka nagrinėjama schemos pagalba. Trukmė: 2.5 ak. val.Atnaujintoje stuburinių biologijos programoje atliekama nauja laboratorinio darbo dalis: kaulinių žuvų amžiaus nustatymas naudojant otolitus. Atnaujinimui naudojama literatūra:Polat N., Bostani D., Yilmaz S. 2001. Comparable Age Determination in Different Bony Structures of Pleuronectes flesus luscus Pallas, 1811 Inhabiting the Black Sea. Turk J Zool 25: 441-446.Begg, G.A., Campana S.E., Fowler A.J. and Suthers I.M. 2005. Fish otolith research and applications: Proceedings of the 3rd international symposium on fish otolith research and application. Mar. Freshwater Res. 56: 330 ppStevenson, D.K. and Campana, S.E. [ed]. 1992. Otolith microstructure examination and analysis. Can. Spec. Publ. Fish. Aquat. Sci. 117: 130 pp.Campana, S.E. 2005. Otolith science entering the 21st century. Mar. Freshwater Res. 56:485-495.Francis, R.I.C.C., Harley S.J., Campana S.E. and Doering-Arjes P. 2005. Use of otolith weight in length-mediated estimation of proportions at age. Mar. Freshwater Res. 56:735-743.Popper, A.N., Ramcharitar J. and Campana S.E. 2005. Why otoliths? Insights from inner ear physiology and fisheries biology. Mar. Freshwater Res. 56:497-504.

5. Tema: Beuodegio varliagyvio (pievinės varlės) vidaus ir išorės sandaros bruožai.Trukmė: 2.5 ak. val.

Atnaujinto turinio programoje koreguojamas laboratorinio darbo pavadinimas į „Beuodegių varliagyvių vidaus ir išorės sandaros bruožai.Tikslas: susipažinti su varliagyvių išorinės morfologijos požymiais, adaptacijomis judėjimui ir mitybai. Atlikus numarintų varliagyvių skrodimą susipažinti su vidaus sandaros ypatumais. Panaudojant odos mikroskopinius preparatus nagrinėjama varliagyvių odos struktūra. Trukmė: 2.5 ak. val.

6. Tema: Beuodegio varliagyvio (pievinės varlės) skeletas, nervų sistema, kraujotaka.Trukmė: 2.5 ak. val.

Tema: beuodegių varliagyvių skeleto, nervų sistemos, kraujotakos ypatumai.Tikslas: naudojant beuodegių varliagyvių skeleto rinkinius susipažinti su skeleto ypatumais ir adaptacijomis judėjimo būdui. Atlikus numarintų varliagyvių kaukolės atidengimą, nustatomos galvos smegenų

8

dalys. Naudojant kraujo mikroskopinius preparatus susipažįstama su kraujo elementais. Kraujotakos sistema analizuojama naudojant schemą. Trukmė: 2.5 ak. val. Atnaujintame dalyke atliekamas laboratorinis darbas skirtas Varliagyvių įvairovei, identifikacijai. Varliagyvių kiaušinėlių ir lervinių stadijų identifikacijai. Tikslas: naudojant fiksuotus įvairių rūšių varliagyvius ir jų skeleto rinkinius atlikti tarpusavio palyginimą ir išryškinti būriams ar šeimoms būdingus bruožus. Išanalizuoti varliagyvių lervines stadijas tiriant fiksuotus individus.

Atnaujinimui naudojama literatūra:Altig R., McDiarmid R.W., Kimberly A.N and Ustach P.C. Tadpoles of the United States and Canada: A Tutorial and Key. Zug, G.R., Vitt L.J., and Caldwell J.P. 2001. Herpetology: An introductory biology of amphibians and reptiles. 2nd ed. Academic Press, San Diego, California.Brown D. D. * and Cai Liquan. 2007. Amphibian metamorphosis. Dev Biol. 2007 June 1; 306(1): 20–33. Reiss John O. 2002. The phylogeny of amphibian metamorphosis. Zoology 105: 85–96Hayes T. B. 1997. Amphibian metamorphosis: An integrative approach. American Zoologist.

7. Tema: Roplių išorinė morfologija, vidaus anatomija. Skeleto ypatumai. Vystymasis.Trukmė: 1.5 ak. val.

Tema: Roplių išorinė morfologija, vidaus anatomija. Skeleto ypatumai. Vystymasis.Tikslas: naudojant fiksuotus individus, skeleto rinkinius susipažinti su žvynaroplių, vėžlių būrių sandaros ypatumais. Išmokti identifikuoti Lietuvoje gyvenančius roplius. Trukmė: 1.5 ak. val.

8. Tema: Paukščių (putpelės) vidaus anatomija. Plunksnos struktūra. Kiaušinio sandara.Trukmė: 2.5 ak. val.

Atnaujinto turinio programoje koreguojamas laboratorinio darbo pavadinimas į „Paukščių išorinės morfologijos ir vidaus sandaros ypatumai. Plunksnų struktūra ir tipai. Kiaušinio sandara“. Tikslas: atlikti įvairių plunksnų struktūros mikroskopinę analizę, nustatyti plunksnų tipus. Atlikus skrodimą, išnagrinėti vidaus sandaros ypatumus, kreipiant dėmesį į anatomines adaptacijas skraidymui. Susipažinti su kiaušinių sandara. Trukmė: 2.5 ak. val.

9

9. Tema: Paukščių nervų sistema, skeleto struktūra, kraujotaka.Trukmė: 1.5 ak. val.

Tema: Paukščių nervų sistema, skeleto struktūra, kraujotaka.Tikslas: susipažinti su galvos smegenų dalimis ir funkcijomis naudojant fiksuotas ir šviežiai išpreparuotas paukščio galvos smegenis. Analizuoti kraujotakos sistemą iš schemos. Išnagrinėti paukščio skeleto adaptacijas skraidymui. Trukmė: 1.5 ak. val.

10. Tema: Žinduolio (pelės arba žiurkės) vidaus anatomija.Trukmė: 1.5 ak. val.

Atnaujinto turinio programoje koreguojamas laboratorinio darbo pavadinimas į „žinduolių išorinės morfologijos bruožai ir vidaus anatomija“.Tikslas: apžvelgti plaukų tipus ir plauko struktūrą. Atlikus skrodimą išanalizuoti vidaus sandaros ypatumus. Trukmė: 1.5 ak. val.

11. Tema: Žinduolio (žiurkės) skeletas, galvos smegenų sandara, kraujotaka.Trukmė: 2.5 ak. val.

Tema: Žinduolių skeletas, galvos smegenų sandara, kraujotaka.Tikslas: naudojant įvairių žinduolių rūšių skeleto rinkinius susipažinti su skeleto ypatybėmis ir įvairiomis adaptacijomis mitybai ir judėjimui. Išanalizuoti žinduolių jutimo organus ir galvos smegenis bei jų atliekamas funkcijas. Kraujotaka nagrinėjama schemos pagalba. Trukmė: 2.5 ak. val.

Atnaujiname dalyke atliekamas laboratorinio darbo papildymas ( skirtas susipažinimui su žinduolių dantų sistemomis, dantų tipais, funkcijomis ir formulėmis priklausomai nuo mitybos.

Atnaujinimui naudojama literatūra:Virtualus vadovas žinduolių kaukolių identifikacijai. http://www.skullsite.co.uk/index.htmMyers, P., Espinosa R., C. S. Parr, T. Jones, G. S. Hammond, and T. A. Dewey. 2006. The Animal Diversity Web (online). http://animaldiversity.orgMorphogenesis of the mammalian skull. Edited by Hans-Jurg Kuhn and Ulrich Zeller. Verlag Paul Parey, Hamburg and Berlin, 1987. International Journal of Primatology Volume 9, Number 1, 79-81. Line S. R. 2003. Variation of tooth number in

mammalian dentition: connecting genetics, development, and evolution. Evolution & Development 5:3, 295–304.

Stock D.W, Weiss K.M, Zhao Z. 1997. Patterning of the mammalian dentition in development and evolution. BioEssays news and reviews in molecular cellular and developmental biology.

10

Volume: 19 (6): 481-490.

Pagrindinė literatūra

Mačionis A. 1989. Stuburinių biologija. Vilnius: Mokslas.

Mažiulis D. Starodubaitė M. 2001. Zoologija. Vilnius: Siveida.

Goodrich E. S. 1986. Studies on the structure and development of vertebrates. University of

Chicago Press Editon.

1985. Functional vertebrate morphology.

Šatkauskienė I. 2001. Gyvūnų biologijos praktikumas. Kaunas: VDU leidykla.

1982. Analysis of vertebrate structure New York etc.: Wiley & sons.

Papildoma literatūra

Lietuvos raudonoji knyga. 2007. Vilnius: Mokslas.

Raudonikis L. 2006. Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomos rūšys: vadovas. Lututė.

Logminas V. 1982. Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti. Vilnius: Mokslas.

Linzey D. 2001. Vertebrate Biology. Mcgraw-Hill Education

Lytle Ch. , Meyer J . 2004. General Zoology Laboratory Guide McGraw-Hill

Science/Engineering

Navasaitis A. 1997. Miško žvėrių pažinimas. Kaunas-Akademija: LŽŪU Leidyb. Centras.

11

ATNAUJINTŲ TEMŲ GLAUSTAS APRAŠYMAS

Stuburinių biologijos paskaitos

1. Lietuvos žuvų įvairovė. Retosios, nykstančios Lietuvos žuvys, jų apsauga. Ichtiologiniu

požiūriu vertingos ir saugomos Lietuvos buveinės. Žuvys bioindikacijoje.

Lietuvos gėlavandenės ir jūrinės žuvys skirstomos į kelis faunistinius kompleksus, kuriuos

formuoja atitinkamos žuvų rūšys ir joms būdinga gyvenamoji aplinka.

Pagal migracinę elgseną Lietuvos upių žuvys skirstomos į kelias grupes: praeivės, pusiau praeivės,

sėslios.

Žuvims tiesioginį toksinį poveikį ir netiesiogiai (sukeliant vandens telkinių eutrofikaciją) daro

neorganiniai azoto junginiai (amonis, nitratai). Nemažai žuvų rūšių nyksta dėl modifikuojamų,

pakitusių buveinių, pvz. upių vagų tiesinimo, krypties pakeitimo. Esant tokiems pakitimams

sunaikinamos specifinės žuvų ir bestuburių buveinės; sunaikinamos nerštavietės arba sumažėja

žuvų nerštui tinkami plotai; pablogėja vandens aeracija. Panašus poveikis žuvims stebimas ir

pakitus vandens buveinių hidrologinėms sąlygoms.

1979 buvo priimta Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos konvencija, dar žinoma kaip

Berno konvencija (BK), kuri įsigaliojo nuo 1982. Šios konvencijos tikslas yra išsaugoti laukinę

Europos fauną ir florą bei jų natūralias buveines, koordinuojant šią veiklą prie konvencijos

prisijungusiose šalyse. Lietuvos vandenyse yra apskritažiomenių ir žuvų rūšių, kurias Lietuva

įsipareigojo saugoti prisijungdama prie Berno konvencijos bei įstodama į ES.

Ichtiologiniai draustiniai (Bartuvos draustinis, Dubysos, Merkio draustinis, Minijos, Žeimenos)

steigiami natūraliose Lietuvos upėse bei jų atkarpose retųjų žuvų, ypač žuvų praeivių, ir jų neršto

vietų apsaugai.

Žuvys sudaro galutinę vandens ekosistemų trofinę grandį, kuri labiausiai akumuliuoja teršalus ir

reaguoja į ilgalaikius vandens kokybės pokyčius. Pagal šias reakcijas išskiriamos dvi žuvų grupės:

1)Atsparios 2)Jautrios. Žuvų kaip bioindikatorių privalumai ir trūkumai. Introdukuotos Lietuvoje

ir invazinės žuvų rūšys.

12

2. Varliagyvių padėtis pasaulyje ir Lietuvoje: įvairovės ir gausumo mažėjimo priežastys.

Šiuo metu pasaulyje varliagyvių priskaičiuojama apie 6,300 rūšių. Tačiau varliagyviai viena iš

ypatingų stuburinių grupių, kurių skaičius sparčiausiai mažėja. Paskutiniais IUCN duomenimis

beveik 32% (t.y. apie 1,856 rūšių) pasaulio varliagyvių gresia išnykimo pavojus. Manoma, kad

168 rūšys beveik išnyko ir 2469 rūšių (43%) populiacijos sparčiai mažėja.

Vienas pagrindinių faktorių įtakojančių varliagyvių populiacijų mažėjimą tai buveinių nykimas ir

jų modifikacijos. Tačiau nykimo priežasčių gali būti kelios, pavyzdžiui ligos ar/ir globali klimato

kaita.

Varliagyvių ligos vienos iš faktorių, įtakojančių varliagyvių gausumą ir rūšinę įvairovę. Kartu su

ligomis gali veikti ir kiti faktoriai (tarša, spinduliuotė, aplinkos sąlygų pasikeitimas ir pan.).

Infekcines varliagyvių ligas gali sukelti: virusai, bakterijos, siurbikės, grybeliai. Pastaruoju metu

ypač plintančią ir ženkliai varliagyvių populiacijų skaitlingumą mažinančią ligą chitridiomikozę

sukelia Chytridium genties grybelis Batrachochytrium dendrobatidis.

Priemonės, kurios galėtų padėti išsaugoti varliagyvius: veisimas varliagyvių nelaisvėje,

varliagyvių reintrodukcija, invazinių, introdukuotų rūšių šalinimas.

3. Lietuvos žinduolių faunos įvairovė, paplitimas ir būsena. Faktoriai, nulemiantys žinduolių

pasiskirstymą ir gausumą. Retosios ir nykstančios žinduolių rūšys.

Dabartinę Lietuvos žinduolių fauną sudaro 63 sausumos ir 5 jūros žinduolių rūšys. Tarp jų 3 rūšys

(stumbras, taurusis elnias, bebras) yra reintrodukuotos, 6 rūšys (ondatra, usūrinis šuo, kanadinė

audinė, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas) - introdukuotos, 6 rūšys (rudasis lokys, baltasis

banginis, jūros kiaulė, paprastasis, ilgasnukis ir žieduotasis ruoniai) - atsitiktinai užklystantys

žinduoliai

Sausumos žinduolių fauną Lietuvoje sudaro mišriųjų, plačialapių ir spygliuočių miškų bei atvirų

ar pusiau atvirų plotų kraštovaizdžiui būdingi gyvūnai (pilkasis kiškis, stirna, šernas, rudoji lapė).

Pastaruoju metu Lietuvoje vykstantis didelių miškų masyvų mažėjimas neigiamai atsiliepia

daugeliui stambiųjų žinduolių ir kai kurioms smulkioms rūšims (baltasis kiškis).

13

Lietuvoje šiuo metu yra 23 žinduolių rūšys, kurios yra saugotinos, retos. Į Lietuvos raudonąją

knygą įrašyta 18 rūšių žinduolių. Paskaitoje apžvelgiami Lietuvos smulkiųjų žinduolių įvairovę ir

gausumą įtakojantys faktoriai. Nagrinėjami Lietuvos žinduolių sistematiniai būriai, jų atstovai,

gausumas, paplitimas.

Stuburinių biologijos laboratoriniai darbai

1. Kaulinių žuvų amžiaus nustatymas pagal žvynus ir otolitus

Žuvų populiacijos būklės įvertinimui svarbu žinoti žuvies augimo greitį. Augimo greičio

nustatymui reikia nustatyti žuvies amžių ir dydį. Žuviai augant jų skelete ir kitose struktūrose

kaupiasi mineralai, formuodami charakteringas augimo linijas. Otolitai, žvynai, pelekų spinduliai,

cleithrum, žiaunadangčio (operculum) kaulai dažnai naudojami amžiaus nustatymui. Šių struktūrų

naudojimas priklauso nuo žuvų rūšies ir amžiaus. Ne visų žuvų žvynai tinka amžiui įvertinti.

Pavyzdžiui nelabai tinkami ilgai gyvenančių žuvų žvynai, tokių kaip upėtakiai, nes augimo linijos

(circulli) žvyno centre yra labai suspaustos ir tiksliai jas suskaičiuoti sunku. Taip pat dauguma

žuvų gali žvynus pakeisti naujais, ir tokiu atveju augimo linijos naujame žvyne formuojasi iš

naujo ir tiriant tokio tipo žvyną, jis neatspindi tikrojo žuvies amžiaus. Tokiu atveju geriau

analizuoti pelekų kaulinius spindulius ir otolitus, kurie tiksliau nurodys šių žuvų amžių.

Tų žuvų, kurių žvynai labai smulkūs, amžių galima nustatyti iš plokščiųjų kaulų. Žuvų kaulai auga

nuo paviršiaus, todėl juose matomas ryškus augimo periodas. Geriausiai tam tinkami yra

žiaunadangčių kaulai. Žuvų amžių taip pat galima nustatyti ir pagal krūtinės peleko kietųjų

spindulių plonus skersinius pjūvius.

Otolitai – tai mažos kalcifikuotos plokštelės, kurios taip pat naudojamos amžiui įvertinti. Otolitai

randasi žuvų vidinėse ausyse (iš viso žuvys turi 6 otolitus po tris kiekvienoje pusėje), ir dalyvauja

žuvies pusiausvyros palaikyme. Įvairių žuvų otolitai skiriasi savo dydžiu.

Otolitai auga visą gyvenimą skirtingu greičiu per metus. Skirtingi augimo tempai atsispindi otolitų

struktūroje.

Laboratorinio darbo tikslas – nustatyti žuvies amžių iš otolitų ir žvynų. Laboratorinio darbo metu

naudojant įvairias šviežias žuvis atliekama žvynų ir otolitų analizė, vertinant žuvies amžių.

14

2. Varliagyvių įvairovė, identifikacija. Varliagyvių kiaušinėlių ir lervinių stadijų identifikacija.

Varliagyvių klasė skirstoma į tris būrius: beuodegius varliagyvius (Anura), uodeguotuosius

(Urodela) ir bekojus arba kirmrausas (Apoda/Gymnophiona). Uodeguotieji varliagyviai sudaro

nemažą dalį visos varliagyvių klasės. Lietuvoje randamos dvi uodeguotųjų varliagyvių rūšys:

paprastasis tritonas (Triturus vulgaris) ir skiauterėtasis tritonas (T. cristatus). Beuodegiai

varliagyviai (Anura) gausiausias rūšimis varliagyvių būrys, kuris sėkmingai išplitęs visame

pasaulyje. Lietuvoje beuodegių varliagyvių priskaičiuojama 13 rūšių.

Vienas ryškiausių beuodegių varliagyvių bruožų tai žymus kūno formos kitimas vystymosi metu iš

lervos į suaugusį individą. Ypač charakteringas požymis stipriai pailgėjusios užpakalinės galūnės,

pritaikytos judėjimui šuoliais. Skirtingai nuo uodeguotųjų varliagyvių, beuodegių kūnas trumpas,

kompaktiškas. Galvoje aiškiai matomos būgninės membranos.

Daugumai beuodegių varliagyvių būdingas lytinis dimorfizmas, kuris pasireiškia sustorėjusiomis

karpomis ant patinėlių priekinių galūnių pirmųjų pirštų – „nykščių“. Šių darinių pagalba varlių

patinai poravimosi metu lengviau ir patogiau išlaiko apkabinę pateles.

Laboratorinio darbo metu naudojant įvairius fiksuotus/šaldytus varliagyvius nagrinėjami

varliagyvių būrių atstovų bruožai, atliekama varliagyvių genčių/rūšių identifikacija. Naudojant

fiksuotus varliagyvių kiaušinėlius ir lervines stadijas nagrinėjama varliagyvių metamorfozė ir taip

pat atliekama genčių/rūšių identifikacija.

3. Žinduolių dantų sistemos, dantų tipai ir formulės priklausomai nuo mitybos.

Dantų dydis, forma ir išsidėstymas burnoje yra svarbus požymis nustatant kokiu maistu gyvūnas

maitinasi, kaip jį susigauna, įsisavina ir virškina. Pagal maisto šaltinį ir maisto suradimo būdus

išskiriamos pagrindinės gyvūnų grupės: vabzdžiaėdžiai, plėšrūnai, žolėdžiai, filtratoriai,

visaėdžiai. Šioms grupėms būdingos anatominės specializacijos (tame tarpe ir dantų sistemos,

dantys) maitinimuisi tam tikru maistu. Žinduolio dantų formulė parodo skirtingų tipų dantų

skaičių.

Laboratorinio darbo metu susipažįstama su danties struktūra, dantų keitimu, dantų sistemų

variacijomis, heterodontine dantų sistema ir dantų funkcijomis.

15

Laboratorinio darbo tikslas naudojant įvairių žinduolių kaukolės (bebro, kurmio, šuns, lapės, tigro,

šerno, karvės, stirnos, ožkos, vilko) ir dantų tipų išsidėstymo diagramą, susipažinti su įvairių

žinduolių dantų tipais ir sistemomis.

Laboratorinio darbo eigoje nagrinėjamos dantų sistemos, pagal dantų tipus nustatoma

priklausomybė vienai ar kitai žinduolių grupei, apskaičiuojamos ir lyginamos tarpusavyje dantų

formulės skirtingu maistu besimaitinančių žinduolių.

16