Structum 2014 Gegužė

Žurnalas sėkmingam verslui GEGUŽĖ I 2014

Rizika visada yra, tik išmokite jąkontroliuoti, o ne jos vengti. /Robertas Kijosakis/

1

A r c h i t e k t ū r A

2


3


4


5


TURI

NYS

STaTYbaAB Panevėžio statybos trestas investuoja į projektų kokybę ir efektyvumą 38

„Open Bim“ užtikrina efektyvesnį bendradarbiavimą dirbant su projektais 40

miestui vien idėjų negana 42

inovacijos žengia į statybas 44

Šilti namai ≠ didelės sąskaitos už šildymą 53

„ArchiCad“ – „Open Bim“ sprendimas 54

Naujasis ekskavatorius JCB JS220 56

SPRENDimAS. Vėdinamasis fasadas – geresnis pastato drabužis! 58

modernus biurų pastatas atgaivins Viršuliškes 60

Subrangovams – generalinių rangovų pinklės 66

INŽINERIJaAteities pastatų inžinerinės sistemos 70

investicija į vėdinimo sistemą – investicija į sveikatą 78

Profesionalai renkasi „Thermofloc“ 84

Lietuvos įkalinimo įstaigų laukia modernizavimas 86

Ypatingi saugumo sprendimai kalėjimams 92

Saulės energijos integravimas į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas 93

mondriano langas 8

Prie didžiausio švietimo paskirties pastato Norvegijoje „Kuben Yrkesarena“ prisidėjo ir lietuviai 14

inovatyvūs interjero sprendimai: nuo praktiško iki išskirtinio stiliaus 18

Tytuvėnų pažiba atsikrato gaisro ir sovietinės rekonstrukcijos žymių 28

„Litubel Staki Parket“ grindys – prabanga ir elegancija jūsų namams! 32

Užkariavę skandinavų palankumą 34

aRCHITEKTŪRa

REdaKCIJoS ŽodISJei nesate žurnalo prenumeratorius, visai tikėtina, kad šį numerį gavote

parodoje „Resta“. Jau antrus metus dalyvaujame šioje statybininkų Me-

koje. Pastebime, kad atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai, statybų

sektorius fiksuoja aukščiausius augimo tempus. Džiugu, kad šiuolaikinia-

me statybų pasaulyje vis dažniau girdimi žodžiai „inovacijos“, „naujosios

technologijos“, „modernūs produktai“. Šiandien tiek statybų specialistas,

tiek paprastas žmogus supranta – naujasis „išmanusis“ amžius įparei-

goja mus rūpintis ne tik statybos procesų ekonomija, bet ir aplinkos eko-

logija. Domėjomės, kaip įmanoma suderinti šiuos reikalavimus statybų

pramonėje ir statybvietėje, kokios statybos produktų ir technologijų nau-

jovės vis labiau prigyja mūsų šalyje. Matome, kaip Lietuvos statybos sek-

torius žengia svarbius žingsnius statybos proceso skaitmenizavimo link.

Technologinės inovacijos, susijusios su statybų informaciniu modeliavi-

mu (BIM), neabejotinai pakels visą statybos procesą į gerokai aukštesnį

efektyvumo ir kokybės lygį.

Vis aukštesnę kartelę stengiamės kelti ir sau – norime būti pirmieji, pade-

dantys Jums, mielieji mūsų skaitytojai, susivokti pažangiausių medžiagų,

sprendimų ir technologijų pasaulyje. Būkime kartu.

Žurnalas STRUCTUMiSSN 2335-2116

LEIdėJaS UAB „S mEDiA GROUP“Smolensko g. 10D-38,LT-03201 VilniusTelefonas +370 5 272 3811Faksas +370 5 272 4241mob. telefonas +370 620 55 199

dIREKToRėiGNė DAUSEVičiūTė

VYR. REdaKToRėJURGA GRiGiENėEl. paštas [email protected]

TEKSTų aUToRIaI:GiEDRė BALčiūTėJURGA GRiGiENėSTASYS LiAUKEVičiUSJURGiTA SiLiūNiENėAURimAS LiSAUSKASiEVA čiViNSKAiTėRūTA GERULYTėDR. ANDRiUS JURELiONiSDR. KAROLiS BANiONiSDR. ROKAS VALANčiUSDR. JUOzAS VAičiūNASLAURA GAGYTė

2014 gegužė

NUoTRaUKų aUToRIUSBRUCE DAmONTE

KaLboS STILIUS IR KoREKTŪRaVŠĮ KALBOS iR KOmUNiKACiJOS CENTRASwww.kkc.lt

REKLaMoS SKYRIUS Telefonas +370 5 272 3811

dIZaINaSViLiJA AVižiNYTė

PaRENgIMaS SPaUdaIUAB „S mEDiA GROUP“

SPaUSdINoUAB „BALTO PRiNT“

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

© UAB „S media Group“, 2014© STRUCTUm, 2014

žURNALAS PLATiNAmAS NEmOKAmAi

ELEKTRONiNę žURNALO VERSiJą GALiTE SKAiTYTi

www.structum.lt

8


8

Jurga grigienė

Eklektiška, kupina aiškių nuorodų į de Stijl* judėjimą trijų aukštų rezi-dencija San Franciske, Kalifornijoje, iš kurios atsiveria kvapą gniaužian-tys įlankos vaizdai.

VIETa San Franciskas, Kalifornija, JAV

PaSKIRTIS Gyvenamasis namas vienai šeimai

daRbų PabaIgoS daTa 2013 m.

UŽSaKoVaS John marx

aRCHITEKTaI „Form4 Architecture“

PRoJEKTo KoMaNda John marx, savininkas, direktorius John marx ir kt., projekto dizaineris Ho man Wong ir kt., projekto architektas Nathan Reasons ir kt., darbų vadovas

MoNdRIaNo LaNgaS

9


Bruce Damonte nuotr. 9

10


„mondriano langas“ – trijų aukštų rezidencija, neišsiski-riančiu priekiniu fasadu, kuris kontrastuoja su iškilusiu galiniu fasadu. Ši siena, nematoma iš gatvės pusės, suda-ro pagrindinį namo vaizdą.

Tūrinė pastato kompozicija alsuoja aiškiomis formalio-mis nuorodomis į olandų staliaus ir architekto Gerrito Rietveldo kūrybą, o stiklo ir spalvų dalijimas primena olandų tapytoją Pietą mondrianą.

Priestatas, kurtas dviem menininkams, atveria esamą pastatą, įleidžia gausybę natūralios šviesos ir suteikia erdvės kūrybiniam darbui, o esama teritorija įgauna daugiau erdvės kvėpuoti ir gali toliau tenkinti kasdienes funkcijas. iš pagarbos dviem menininkų kartoms, gyve-nusioms šiame name, šiandieniai savininkai pasistengė dabartinėse erdvėse išlaikyti 1907-ųjų edvardiškąjį ir 1938-ųjų meno ir amatų sąjūdžio stilius.

Rezidencijoje nepastebimai susijungia sena ir nauja, taip sukuriama spalvinga, šviesos pripildyta architektūrinė patirtis. Ją papildo ir vidines sienas apipavidalina drąsių pagrindinių spalvų dichroinis stiklas, suskaidytas į Kali-fornijos ryto spalvų stiklo plokštes.

PaSTaTo PLaNaS

Gyvenamoji ir darbo erdvė

Jogos, tapybos ir šokio erdvė

Medžio dirbtuvės

Valgomasis

MiegamasisSvečių

kambarys

Garažas

„Mondriano langas“ – trijų aukštų rezidencija.

Pro langą atsiveria nepakartojama panorama.

11


11

12


12

* De Stijl – tai meninis judėjimas, pra-sidėjęs 1917 m. Olandijoje ir gyvavęs iki 1931 metų. Tam tikra prasme jį įkvėpė vadinamieji prerijų namai Amerikoje. Judėjimo pradininkas – žymus meni-ninkas, architektas ir kritikas Theo van Doesburgas.

De Stijl judėjimo idėjas plėtojo dailinin-kai Pietas Mondrianas ir Bartas van der Leckas, architektai Gerritas Rietveldas, J. J. P. Oudas. De Stijl stengiasi išreikšti naują utopinį idealą, susidedantį iš dva-sinės harmonijos ir tvarkos.

Šis stilius propaguoja visišką abstrakcio-nizmą ir universalumą, vedantį į esmines formas ir spalvas. Idėjos plėtotojai supa-prastino aiškiai matomas kompozicijas į vertikalias ir horizontalias kryptis, stačia-kampio formą, naudojo tik pagrindines

spalvas – geltoną, raudoną, mėlyną, kartu su balta, juoda bei pilka. Iš es-mės de Stijl išreiškia visišką paprastu-mą ir abstrakciją.

Kambarių interjeras atspindi stiliaus de Stijl idėjas.

13


Apatiniame aukšte iš garažo atsiveria studija, o už jos – sodas. Antrame aukš-te, kurį su pirmuoju jungia iš studijos ve-dantys spiraliniai laiptai, įrengta į gatvę žvelgianti svetainė. Taip pat anksčiau be-langis miegamasis, kuris dabar atsiveria į daugiafunkcę erdvę, skirtą tapybai ir jo-gai. iš trečio aukšto virtuvės ir valgomojo patenkama į gyvenamąją ir darbo erdvę, kuri taip gali būti naudojama ir kaip vieta pramogoms.

Gerokai siauresniame nei tipiškas San Francisko 25 pėdų (7,62 m) sklypas įsi-taisęs namas įrėmina įlankos panora-mas, besidriekiančias šiaurėn.

Kylant į kiekvieną kambarį, regėjimo li-nija plečiasi, atsiveria kvapą gniaužian-tys įlankos vaizdai. Šio namo priestatas atstoja kūrybinę erdvę, kurioje gimsta darbai, o kita dalis, atsigręžusi į gatvę, palikta kasdienėms funkcijoms.

Namo savininkai pasistengė išlaikyti edvardiškąjį bei Meno ir amatų sąjūdžio stilius.

14


StaSyS LiaukevičiuS

KoNCEPCIJa2013 m. rugpjūčio 19 d. Norvegijos sostinėje Osle duris atvėrė moderni naujos koncepcijos vidurinė mokykla kartu su profesinio rengimo centru. Pagrindinė naujos koncepcijos idėja – sukurti susitikimų vietą mokiniams ir įmonėms, kad jie galėtų greičiau vieni kitus rasti darbo rinkoje, ir tai padėtų sumažinti didėjančią darbo jėgos paklausą visuomenėje, suteikti profesinių žinių jauniems žmonėms. Taip pat šioje mokykloje bus rengiami ir profe-sinio tobulėjimo kursai.

Nauja ne tik mokykla, bet ir jos modernus itin šiuolaikiškų

technologijų pastatas,

PRIE dIdŽIaUSIo šVIETIMo PaSKIRTIES PaSTaTo NoRVEgIJoJE „KUbEN YRKESaRENa“ PRISIdėJo IR LIETUVIaI

14

skirtas maždaug 2 000 moksleivių. Užsakovas – Oslo sa-vivaldybės įmonė, valdanti švietimo įstaigų pastatus – norėjo sukurti mokyklos pastatą, kuris padėtų pasirinkti kiekvienam mokiniui profesinę tapatybę ir suvokti savo socialinį priklausymą. Norėdami tai pasiekti, norvegų ben-drovės „Arkitektpartner AS“ architektai pabandė sukurti atvirų erdvių mokyklos pastatą, taip lyg pabandydami pateikti bendrą socialinę areną, prieinamą visiems. Pasta-tas gavo „Kubo“ pavadinimą, nes iš išorės jis panašus į tris skirtingų dydžių suglaustus kubus. Nepaisant net-gi to, kad fasadinės jo sienos yra vertika-liai įstrižos, o stogo konstrukcija nuožulniai nukreipta į vidurį.

15


VIETa Kabelgata, Oslas, Norvegija

PRoJEKTo PaSKIRTIS Švietimo

baIgIMo METaI 2012 m.

bENdRaSIS PLoTaS 42 000 m2

aRCHITEKTaS „Arkitektpartner AS“

gENERaLINIS RaNgoVaS „AF Gruppen“

Uab „STaTICUS“ daRbų aPIMTIS 24 400 m2 konstrukcijų

Uab „STaTICUS“ NaUdoTI PRodUKTaI Surenkamieji fasadai, durys, dvigubi fasadai, vėdinamieji fasadai, langai, pertvaros, vidaus durys, švieslangiai, saulės kontrolės sistemos, vidaus apdaila metalo kasetėmis, valymo sistemos

Situacijos planas.

UŽdUoTIS – aTITIKTI VIEToVęVietovė, kurioje pastatyta mokykla, yra istoriniame pramoniniame rajone, buvusios telekomunikacijų ir kabelių gamyklos teritorijoje. iš čia – ir gatvės pa-vadinimas – Kabelgata. Būdingas jos kraštovaizdis – seni pramoniniai arba kaimiški raudonų plytų pastatai ir naujesni 6–7 praėjusiojo amžiaus dešimt-mečių pastatai. Užduotis sukurti tinkamą šiai aplinkai pastatą, kurio užstatymo plotas 10 000 m2, buvo labai sudėtinga. Pagrindinę architektūrinę koncepciją kaip tik ir įkvėpė aplinka bei siekis pat-enkinti konkrečius funkcinius reikalavimus.

Pastato išorė – itin savitos formos. medžiagos, panaudotos fasadui, suteikia pastatui tapatumą ir išskiria jį iš kitų. mūras ir cinko kasečių danga pabrėžia didingumą. Fasado medžiagos „perneštos“ ir į pastato vidų, kuriame sukuria didesnės erdvės įspūdį.

Pastatas savo tūriu ir aukščiu neturėjo dominuo-ti tarp senų pastatų, esančių kitoje gatvės pusėje. žemesnių aukštų apdailai, kur įsikūrusios dirbtuvės ir reikia tvirtumo, buvo pasirinktos kaimiško stiliaus tamsiai pilkos plytelės. Pagrindinės septynių aukštų pastato dalies, kurioje yra mokymo klasės, apdailai pasirinktos juodos cinko skardos kasetės. Ši medžia-ga pabrėžia tikslią formą ir leidžia išryškėti dvigu-bam stiklo fasadui. Šis iki leistino lygio sumažina tri-ukšmą iš gatvės ir taip pat iki minimumo sumažina

šilumos nuostolius.

Per pertraukas mokiniai ir mokytojai gali susitikti bendroje erdvėje pirmame

aukšte. čia yra valgykla, kavinė, drabužinė, biblioteka, amfiteatras

ir didelės auditorijos. Dideli

16


stiklo fasadai, nukreipti į gatvę, sukuria kontakto su gat-vės gyvenimu įspūdį, o stiklinės sienos leidžia pažvelgti į tai, kas vyksta viduje. Bendra mokyklos erdvė yra įvairios paskirties ir gali būti naudojama kaip mokyklos kiemas arba kaip parodų erdvė.

MEdŽIagoS, dVELKIaNčIoS PRabaNgaPastate naudotos kai kurios lietuvio akims statyboje neį-prastos ir netgi prabangios medžiagos: cinko ir vario ka-setės. Šios medžiagos pasirinktos norint įkvėpti mokslei-vius imtis tradicinių amatų, kurių mokoma mokykloje.

Kūno kultūros salė padengta apsioksidavusio vario ka-setėmis ir savo forma atrodo kaip atskiras pastatas. Varis taip pat naudotas ir viduje – tik kaip perforuotos daily-lentės aplink didelę auditoriją.

Pastatas buvo planuojamas pagal 2007 m. statybos tech-ninius reglamentus, bet užsakovas nustatė griežtesnius energijos suvartojimo reikalavimus – 105 kWh/m2 per metus. Statinys šildomas centriniu šildymu ir turi dvigu-bą stiklinį fasadą, kuris, be to, kad įleidžia daug šviesos į klases ir gerai slopina gatvės triukšmą, dar yra ir efek-tyvus energijos vartojimo požiūriu. Dvigubas fasadas su-mažina šilumos nuostolius žiemą ir gali būti vėdinamas vasarą. Toks sprendimas gerina vidaus klimatą ir taupo energiją.

FaSadaI Iš LIETUVoSŠis pastatas mums, Lietuvos gyventojams, gali būti įdo-mus tuo, kad didžiąją dalį fasadų ir stogų konstrukcijų jam projektavo, gamino ir montavo lietuvių bendrovė „Staticus“. Įmonės rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius pasakojo, kad lietuvių įmonė šiame pastate įrengė 24 400 m2 konstrukcijų. Tai – kol kas didžiausias bendro-vės įvykdytas projektas Norvegijoje.

Pasak V. Vičiaus, bendrovė „Staticus“ jau senokai darbuo-jasi Norvegijos rinkoje ir yra žinoma kaip gera fasadų spe-

cialistė. Kadangi pasiūlė gerą sprendimą, atitiko kainos lūkesčius, ir buvo pasirinkta Norvegijos architektų bei generalinio rangovo – statybų bendrovės „AF Gruppen“ šiam projektui „Kuben Yrkesarena“ vykdyti.

„Staticus“ pastatui sukūrė inovatyvią dvigubo fasado sis-temą, kuriai įgyvendinti buvo panaudota 5 700 m2 kons-trukcijų. Jos išskirtinumas tas, kad viduje sumontuoti ši-lumos jutikliai, kurie, esant aukštai temperatūrai, atidaro automatines ventiliacines groteles, taip pat pagamintas iš stiklo. Jos yra fasado viršuje ir apačioje. Tad vėsus oras patenka pro dvigubo fasado apačią ir išstumia per viršų įkaitusį orą. Kad su vėsiu oru į fasado vidų nepatektų dul-kių, apačioje sumontuoti specialūs filtrai. Taip pat dvigu-bo fasado viduje sumontuotos žaliuzės, kurios, reikalui esant, sulaiko saulės spindulius.

Vidinė fasado dalis suprojektuota taip, kad atitiktų vi-sus šilumos laidumo reikalavimus. išorinė dalis – kad neutralizuotų vėjo apkrovas, sukurtų pereinamąją temperatūros zoną tarp patalpų vidaus ir lauko, užti-krintų reikiamą garso izoliaciją. Šis sprendimas buvo sukurtas būtent šiam projektui ir atitiko visus norvegų reikalavimus.

STogaI, PRITaIKYTI ITIN dIdELEI SNIEgo aPKRoVaIBe dvigubų fasadų, sudėtinga konstrukcija dar buvo ir stogai. Jų „Staticus“ šiame pastate įrengė 3 400 m2. Jie iš abiejų pusių jungia žemesniąsias pastato dalis su centri-ne aukštąja dalimi. išskirtinumas – per visą pastato ilgį išsidėsčiusi konstrukcija suprojektuota taip, kad atlaikytų 6,4 kN/m2 sniego apkrovą. Tai yra labai didelė apkrova, ypač palyginti su Lietuvoje taikomomis sniego apkro-vomis. Stogo forma – nuožulni į vidų, kur gali susidaryti sniego maišai. Buvo atlikta daug skaičiavimų, kad būtų parinkti tinkami stiklų storiai, pačios konstrukcijos, ga-linčios atlaikyti tokias sniego apkrovas. Taip pat stoge sumontuotos varstomos dalys, kurios gali atlikti dūmų šalinimo, vėdinimo funkcijas.

17


STIKLaSFasadams įrengti projekte „Kuben Yrkesarena“ panaudotas daugiafunkcis saulės kontrolės stiklas „SunGuard® High Se-lective SN 51/28“. Tai – išskirtinio selektyvumo ir skaidrumo 1,0 W/m2K U vertės stiklas. Pastaruoju metu stiklas, kuriam būdingas didelis natūralios šviesos laidumas, energijos taupymo ir apsaugos nuo saulės užtikrinimas, vis dažniau pasirenkamas architektų pastatų fasadams.

Toks pat stiklas naudotas ir naujajame Vilniaus univer-siteto bibliotekos pastate Vilniuje (architektas Rolandas Palekas).

Šiuo metu jau atsirado ir naujesnis gaminys – „SunGuard SNX 50/23“, sumažinantis pastato šildymo bei kondicio-navimo išlaidas ir pagerinantis energinę pastatų klasifi-kaciją.

Kūno kultūros salė padengta apsioksidavusio vario kasetėmis ir savo forma atrodo kaip atskiras pastatas. Varis taip pat naudotas ir viduje – tik kaip perforuotos dailylentės aplink didelę auditoriją.

17

18


INoVaTYVŪS INTERJERo SPRENdIMaI:

NUo PRaKTIšKo IKI IšSKIRTINIo STILIaUS

18

19


Jurgita SiLiūnienė

Spartėjant gyvenimo tempui ir kei-čiantis žmonių įpročiams, nuo kli-entų poreikių neatsilieka ir patogu-mo bei komforto garantą teikiančių gaminių kūrėjai. Naujovės sparčiai žengia į įvairias mūsų gyvenimo sferas, todėl natūralu, kad inovaty-vių sprendimų ieškome ir kurdami interjerą. Funkcionalumas, kokybė, estetika – tai, ko ieško šiuolaikinis žmogus, pasitelkiant naujas techno-logijas tampa realybe ir jaukiai įsi-kuria interjere.

ESTETIKoS IR RaCIoNaLUMo HaRMoNIJaEsame įpratę, kad akcentuojant racionalumą ir funkcio-nalumą estetika tarsi lieka antrame plane. Tačiau inova-tyvūs ir technologiškai pažangūs gaminiai šias savybes tarpusavyje puikiai suderina.

Rinkdamiesi apdailos medžiagas, dažnai susiduria-me su dilema, kam teikti prioritetą – funkcionalumui ar vaizdui. Ypač tai aktualu renkantis grindų dangas, nes grindys – vienas svarbiausių interjero elementų, kuriančių patalpose norimą efektą. Jos gali suteikti er-dvei drastiško modernumo, elegantiškos prabangos ar subtilaus kasdieniško jaukumo. Įprasta, kad dauguma žmonių renkasi natūralias medžiagas, tačiau šiandienės technologijos leidžia, kad dirbtinės dangos būtų vizu-aliai sunkiai atskiriamos nuo natūralių, o jų eksploata-cinės savybės daugeliu aspektų – gerokai pranašesnės.

Bendrovei „Amtico international“ Lietuvoje atstovaujanti UAB „interjero linija“ rinkai siūlo vinilines „Amtico“ dizai-no grindis. Dėl išskirtinių dėvėjimosi, patvarumo ir esteti-nių ypatybių šios dangos sulaukė populiarumo ir didelio pripažinimo.

„Šios grindys išsiskiria ne tik puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir puikiu dizainu. Asortimente rasite ne tik itin išraiškingas natūralias medžiagas – medieną, akme-nį, metalą ir marmurą – imituojančius, bet ir abstrakčius estetiškus paviršius.

Tam, kad atrodytų kuo natūraliau, vinilinės dizaino grindys gaminamos tokių matmenų, kokie yra arti-miausi natūraliems pasirinktos imituojamos medžia-gos dydžiams. Lygiai taip pat puikiai atkuriami ir šių medžiagų reljefo bei faktūros nelygumai, suteikiantys grindims gyvumo“, – sako UAB „interjero linija“ direk-torė Dainora Kizevičienė.

20


Pasak jos, tokios grindys yra itin mėgstamos klientų, nes yra ilgalaikės ir lengvai prižiūrimos. Jos atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisi-jos priešgaisrinius, slidumo reikalavimus, todėl ypač tinka tiems visuomeniniams pastatams, kuriems tokie reikalavimai griežtai reglamen-tuoti. Be to, šios grindys puikiai tinka kloti ant šildomųjų grindų.

„Klientų požiūris į interjero medžiagas keičiasi. Gal dėl gyvenimo tempo, užsakovo pasirinkimą lemia lengva priežiūra ir tai, kad paviršių ne-reikia renovuoti. žinoma, žmonėms aktualus ir saugumas sveikatai bei ekologija. Tuo požiūriu mūsų siūlomos grindys yra saugios, nes gami-nių sudėtyje nėra jokių kenksmingų medžiagų. Be to, pasirinkus medžio ar akmens paviršiaus vinilines grindis nenaudojama gamtos išteklių. Net jei norėsite egzotiškos medienos paviršiaus grindų (natūralių gamyba uždrausta Europoje), jas galėsite turėti. Saugosite gamtą, turėsite il-gai naudojamas grindis ir jų nereikės renovuoti, perlakuoti ar alyvuoti“, – sako D. Kizevičienė.

20

21


RENKaSI KoKYbIšKUS gaMINIUSBendrovės „interjero linija“ direktorė teigia, kad šiuo metu kli-entai yra atviri įvairiems inovatyviems sprendimams, tačiau to būtina sąlyga – kokybė: „Net jei patalpoje paliktas atviras betonas, jei jis išlietas labai kokybiškai, jis tampa efektingu fonu net prabangiausiems baldams ir kitoms stilingoms in-terjero detalėms. Tačiau įsirengdamas būstą ar komercines patalpas retai kas išdrįsta pasirinkti tokį drastišką sprendimą. Vienas paprasčiausių, tačiau labai efektyvus ir estetiškas, at-veriantis kūrybinę architekto laisvę sprendimas – sienų ap-dailai naudoti kokybiškas tekstilines ar vinilines dangas.“

Viena garsiausių Europos bendrovių, gaminančių vinilines ir tekstilines sienų dangas, – olandų įmonė „Vescom BV“. Jai jau daugiau nei 14 metų atstovauja „interjero linija“.

„Patys išrankiausi klientai ras, kaip įdomiai atnaujinti sienas, nes mūsų salone pristatomas kolekcijas sudaro daugiau nei 160 skirtingų paviršių ir daugiau nei 1 500 atspalvių gami-nių. Šiuo metu interjeruose vyrauja prigesintos spalvos – alyvuogių žalia, švelni rusvai žalsva, švelni purpurinė, akva-relės mėlyna, pilki tonai, šių spalvų deriniai, todėl gamintojai siūlo įvairių naujų dizaino variantų, pagal naujausias mados bei raštų tendencijas, koloritą“, – sako D. Kizevičienė.

Vinilinės sienų dangos labai mėgstamos, nes yra praktiš-kos – dėl puikių eksploatacinių savybių danga neplyšinėja, netrūkinėja, yra atspari smūgiams. Ji tinka ne tik privačiame būste, bet ypač rekomenduojama visuomeninių patalpų in-

terjerams (biurams, prekybos centrams, viešbučiams). Be to, jos atitinka 0 ir 1 degumo klases, taigi puikiai tinka vieš-bučiams ar biurams, kuriems taikomi griežti priešgaisriniai reikalavimai. Kadangi šios vinilinės dangos atlaiko didelius temperatūrinius svyravimus (nuo –15 iki +70 ºC), jas galima naudoti virtuvėse, laiptinėse, ūkinėse patalpose bei korido-riuose. Bendrovė taip pat gamina ir specialią kolekciją, skir-tą medicinos įstaigoms bei laboratorijoms. Šios kolekcijos gamybai naudojama plėvelė „Vescom Protect“, apsauganti nuo chemikalų ir dėmių. ieškantiesiems subtilios praban-gos ir dekoratyvumo „interjero linija“ siūlo rinktis tekstilinę sienų dangą: „Ši danga puikiai tinka tiek moderniems, tiek klasikiniams interjerams ir išsiskiria spalvinės paletės ir raš-tų įvairove bei dideliu faktūrų spektru. Tokios sienos atrodo labai įdomiai ir netradiciškai, yra atitolusios nuo tradicinių tapetų ar sienų dangų sampratos. Jos būna celiuliozinės su viskozės pagrindu ir prabangesnės – natūralaus šilko, lino ir poliesterio paviršių. Kolekcijos yra itin mėgstamos tiek in-terjero dizainerių, tiek architektų, tiek ir klientų.“

UAB „Interjero linija“ , Jonavos g. 254, Lt-44132 kaunas tel. +370 37 408 005, faks. +370 37 408 004 el. paštas [email protected], www.interjero-linija.lt 21

22


LENTYNų SISTEMoS – aLTERNaTYVa LENTYNų KLaSIKaI Šiuolaikinių namų erdvėje taupomas kiekvienas centi-metras, tačiau neretai leidžiame sau neišnaudoti sienų plokštumų ir pamirštame, kad tokie klasikiniai baldai kaip lentynos gali būti išties naujoviškas atradimas. Pa-saulinės baldų dizaino tendencijos byloja, kad iš šio bal-do vartotojai laukia kur kas daugiau, nei siūlo elementa-riai talpi lentyna.

„Pastebėjau, kad tokio funkcionalaus produkto trūks-ta rinkai. Taip gimė „Plus“ – modulinė sistema. Ji yra ne tik funkcionali, bet ir kūrybiška. iš 34 x 34 cm matmenų modulių nesunku sumontuoti norimo aukščio, pločio ir struktūros lentyną. Lentynų modulinė sistema „Plus“ ga-minama iš laminuotos faneros, baldas yra tvirtas, lengvas, ilgalaikis ir atsparus drėgmei. Jį galima daug kartų su-rinkti ir išrinkti, pagal poreikius praplėsti ar sumažinti. ir, žinoma, – laikyti ne tik knygas, bet ir vazonus su augalais, kuriuos reikia laistyti, arba panaudoti kaip pertvarą“, – sako dizaineris Nauris Kalinauskas. Pasak jo, tai baldas, kuris kūrybiškai prisitaiko prie individualių poreikių ir unikalių interjero sprendimų, o ne verčia prie savo ma-tmenų ir išdėstymo taikytis klientą.

Įsitikinti gyvai tuo galima užsukus į „Lietuviško dizaino bloką“, adresu: T. Ševčenkos 16A, Vilnius.

24


dUšo KabINoS, KURIoSE gaLIMa šoKTIPasaulines rinkos tendencijas nuolat stebintys dušo ka-binų specialistai UAB „Baltijos Brasta“ atkreipia dėmesį, kad lietuviai noriai priima naujoves, ieško modernių ir patogių produktų.

„Dauguma mūsų klientų užsienyje yra gana konserva-tyvūs ir renkasi tik įprastus gaminius, o lietuviai domisi naujienomis ir yra liberalesni rinkdamiesi dušo kabi-ną ar sienelę. Derinama gaminio forma (pusapvalė, penkiakampė ar stačiakampė kabina), gaminio dydis (itin maža mažoms erdvėms ar erdvi dideliems vonios kambariams), stiklo atspalvis (skaidrus, tonuotas ar matinis) ir furnitūros spalva (pilka, balta, blizgi, aukso ar bronzos spalvos).

Tarp vartotojų populiarios tiek klasikinės rėminės ka-binos slankiosiomis durimis, tiek novatoriškos berė-mės kabinos ar „walk in“ stiliaus dušo kabinos“, – sako bendrovės projektų vadovas Giedrius Pyrantas.

Jo teigimu, klientai pastaruoju metu vis dažniau pirme-nybę teikia patogumui, ilgalaikiškumui ir funkcionalu-mui: „Dažnas renkasi nestandartinę kabiną, kad ji tiktų būtent jo dušo patalpai.

itin populiarios skandinaviško stiliaus dušo kabinos ir sienelės su į abi puses prilenkiamomis durelėmis – kai dušo kabina nesinaudojama, jas galima prilenkti prie sienos į vidų ir patalpa tampa erdvesnė. Kabiną lengva valyti, nes dureles galima atsidaryti į abi puses. Ypač patogios tokios kabinos su lenktu stiklu, nes išlenkta į vidų ji labai gerai apgaubia dušo maišytuvą. modernaus stiliaus gerbėjai dažnai pasirenka berėmes kabinas – jos prie sienos tvirtinamos be profilio, tad dušo kabina yra visiškai skaidri. itin novatoriškas pasirinkimas – dideliu kampu lenktas stiklas, tad kabina tuo pačiu metu yra ir stačiakampė, ir švelniai pusapvalė. Lankstai yra stačia-kampės formos, todėl dera prie stačiakampių vonios aksesuarų. Lankste esantis magnetas visada užveria ka-binos duris iš bet kurios padėties – kabina yra visada tvarkingai uždaryta. mūsų gaminamos dušo kabinos neužima daug vietos, bet jose erdvu. Todėl ir sakome, kad mūsų kabinose galima šokti.“

Per 12 veiklos metų UAB „Baltijos Brasta“ sukūrė pen-kias kolekcijas, tinkamas tiek mažoms, tiek didelėms erdvėms.

25


VoNIoS aKSESUaRaI KURIa YPaTINgą aURąVonios aksesuarų lyderis bendrovė „Bisk“ ne tik siekia nuolat tobulinti savo gaminius, bet ir diegia inovacijas, kurdama naujus, patogius ir praktiškus produktus.

„Viena technologinių naujovių tai, kad kelių linijų „Bisk“ vonios aksesuarai gali būti pritvirtinami ne tik varžtais, bet ir specialiais klijais „BiskFest“ – tai itin pa-togu, kai nenorima gręžti skylių ir patirti nepatogumų siekiant pakeisti vonios kambario interjerą. Kita spar-čiai plintanti naujovė – unitazo dangčiai „Snail“. Jie gali būti dekoruoti įvairiais vaizdais ir turi itin praktišką, lėtai užsidarantį („Soft closing“) ir dėl to netriukšmin-gą dangtį. Į dangtį „Smart“ įmontuota sistema „Quick release“ leidžia šiuos dangčius paprastai nuimti ir pri-tvirtinti. Taip palengvėja unitazo valymas.

Savo pastatomų aksesuarų kolekcijose turime produk-tų su „Soft feel“ paviršiais – „Gift“, „Slim“, „Band“ – švel-niais ir maloniais juos liečiant. Kadangi šiuolaikinis žmogus nėra abejingas ekologijai, skiriame tam didelį dėmesį. Dauguma mūsų gaminamų metalinių vonios aksesuarų gali būti 100 % perdirbami“, – sako „Bisk S.A.“ produktų vadybininkė monika zagurska.

Jos teigimu, kiekvienas klientas, besirenkantis vonios aksesuarus, vadovaujasi skirtingais kriterijais, turi savi-

tą skonį ir stilių, tačiau siekiama patenkinti net išrankiausiųjų skonį. Kadangi šį sezoną interjere karaliauja spalvos – įmonė „Bisk“ žada klientus pradžiuginti spalvingomis ga-minių naujienomis.

„Tiems, kurie ieško originalesnio dizaino, drą-siai siūlome gaminius rinktis iš kolekcijų „Natura“ ir „Futura“, pelniusių apdovanoji-mą „Red Dot Design Award“. Jos tikrai pa-tiks naujovišką, modernų interjerą mėgs-tantiems žmonėms. Retro stiliaus, kuris itin populiarus šiuo metu, gerbėjams pa-siūlysime kolekcijas „Deco“ ar „Decor“ – bronzinio atspalvio ir senovinį stilių prime-nančius vonios aksesuarus. O naujas elegan-tiškas kolekcijas „Lune“, „Ventu-ra“ ar „ice“ – universalesnio dizaino aksesuarus – savo vo-nios kambaryje galės lengvai pritaikyti bet kuris pirkėjas“, – teigia m. zagurska.

Atstovas Lietuvoje: UAB „Liora“,

Metalo g. 2, Vilnius, tel. 8 5 216 7336

užsiprenumeruok žurnalo STRUCTUM elektroninę versiją nemokamai ir laimėk prabangų unitazą „Villeroy & Boch“!

Prenumeruoti žurnalą galite svetainėje www.structum.lt nuo balandžio 1 d. iki gegužės 2 d. arba apsilankę STRUCTUm stende (3 salė, 3.54) parodos „Resta“ metu (balandžio 24–27 d.).

PRODUKTO APRAŠAS

5614R001, „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ su „Direct Flush“ funkcija.

9m68S101, „Villeroy & Boch“ dangtis unitazui su lėto nusileidimo „Soft-Close“ bei „Quick Release“ funkcijomis.

Prizą įsteigė „Villeroy & Boch“ atstovybė Lietuvoje. Laimėtojas bus išrinktas burtais 2014 05 05 ir asmeniškai informuotas el. laišku. Dėl prizo atsiėmimo kreiptis į „Villeroy & Boch“ atstovybę Lietuvoje: maironio g. 25-23, Vilnius, tel. +370 685 68 458, el. paštas [email protected]. „Villeroy & Boch“ atstovai įsipareigoja prizą įteikti laimėtojui per 1 mėnesį nuo asmens kreipimosi į „Villeroy & Boch“ atstovybę Lietuvoje. Gamintojas neprisiima atsakomybės dėl gaminio transportavimo ir montavimo darbų. Prizas nekeičiamas į kitą gaminį.

DovanųmetaS!!!

PaKabINaMaS UNITaZaS „VILLERoY & boCHSUBWAY 2.0“ SU „DiRECT FLUSH“ FUNKCiJA.

Tiesiai tekančio vandens srautu nuplaunamas „Villeroy & Boch“ pakabinamas unitazas „Subway 2.0“ atitinka naują higienos standartą. Šie unitazai neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos, jiems nepriekaištingai nuplauti užtenka 3 arba 4,5 litro vandens. Kadangi visas unitazo vidus glazūruotas, jį išvalyti galima ypač greitai, lengvai ir steriliai. idealus kokybės ir dizaino santykis kiekvieno namams.

27


KoNKURSE daLYVaUJa šEšI UNIKaLŪS „gEbERIT“ VoNIoS įRaNgoS gaMINIaI: vandens nuleidimo mygtukas „geberit Si-

gma80“. Jutiklinis vandens nuleidimo mygtukas, kurio nereikia liesti, užtenka pravesti ranka. Van-dens mygtuko apšvietimo spalvos lengvai keičia-mos, pasirinkti galima iš penkių skirtingų variantų;

vandens nuleidimo mygtukas „Sigma70“. myg-tuką tereikia lengvai paliesti ir vanduo nuleistas. Gaminys nenaudoja elektros energijos, veikia pa-tentuotu hidrauliniu principu;

WC oro filtravimo sistema „duoFresh“. Nemalo-nūs kvapai surenkami ten, kur jie ir atsiranda – WC puode. Unikalus „DuoFresh“ WC potinkinis rėmas turi integruotą nemalonių kvapų filtravimo mo-dulį ir papildomą priedą sanitariniams kubeliams įdėti;

WC modulis su stiklo apdaila „MonolithPlus“. Tai gaminys vertinantiesiems išskirtinį dizainą ir komfortą. integruota nemalonių kvapų surinkimo ir filtravimo sistema, apšvietimas naktį ir jutiklinis vandens nuleidimo mygtukas;

„aquaClean Sela“. WC puodas su apiplovimo funkcija – tikrų tikriausia ateitis. Atrodo kaip įpras-tas unitazas, tačiau slepia unikalias integruotas funkcijas;

sieninis dušo latakas. Šis „Geberit“ gaminys – ge-ras dizaino sprendimas, norint vandens surinkimo sistemą dušo zonoje įrengti moderniai ir gražiai.

Už patikusį gaminį galima balsuoti interneto svetainėje www.aquahome.lt/geberit2014, vonios įrangos salonuose „AquaHome“ Kaune bei Vilniuje ir „Geberit“ ateities vonios kambario ekspozicijoje parodos „RESTA“ metu balandžio 24–27 dienomis parodų rūmuose „Litexpo“.

KoNKURSaS: ateitieS vonioS kambario tenDenciJoS

Pasaulinis santechnikos technologijų lyderis „geberit“ kartu su vonios įrangos salonais „aquaHome“ iki gegužės 4 d. kviečia daly-vauti konkurse ir išrinkti inovatyviausią vo-nios kambario idėją.

28


gieDrė baLčiūtė

Nuostabaus barokinio Tytuvėnų švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio rekonstrukcija Uab „Irdaiva“ buvo proga išbandyti se-novinius statybos metodus ir pademonstruoti profesionalumą.

TYTUVėNų PaŽIbaaTSIKRaTo gaISRo IR SoVIETINėS REKoNSTRUKCIJoS ŽYMIų

NUSIaUbė gaISRaSTytuvėnų bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansam-blis laikomas vienu vertingiausių Lietuvos architektūros paminklų ir vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje. Tačiau 2012 m. sausio 26 d. naktį šį ansamblį nusiaubė didžiulis gaisras.

Per gaisrą išdegė apie 1 tūkst. m2 vienuolyno stogo, ap-degė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis vienuolyne įrengtame sakralinio meno mu-

ziejuje buvusių eksponatų, o kitos patalpos, gesi-nant ugnį, buvo aplietos.

Nustatyta, kad vienuolyno palėpėje kilusio gaisro priežastis buvo netinkamai eks-

ploatuojamas pastato palėpėje įrengtas kietojo kuro katilų dūmtraukis, kuriam

įkaitus, užsidegė medinės stogo kons-trukcijos.

Dirbant su šiuo objektu teko spręsti ne vieną sudėtingą galvosūkį, pavyzdžiui, kaip tinkamai sudėti čerpes ant lenkto bažnyčios stogo arba iki 38 m aukščio iškelti pas-tolius. Kol kas su visomis užduotimis pavyko susidoroti

sėkmingai – didžioji dalis restauracijos darbų jau atlikta, o kitus planuojama pa-

baigti iki metų galo.

28

29


užšaldavo, o po to šildamas ardydavo stogą. Dabar jį teko būtinai keisti kuo greičiau“, – kalbėjo statybos vadovas.

SUNKUMaI SU LENKTU STogUSu kliūtimis teko susidurti ir dengiant stogą čerpėmis. molinių čerpių danga buvo uždėta per keturis mėnesius. Gruodžio 10 d. bažnyčios stogas jau buvo uždengtas. Darbai galėjo būti įvykdyti ir anksčiau, jeigu ne šiokie to-kie niuansai.

A. milkius prisiminė, kad sunkiausia buvo dengti bažnyčios apsidę – patį stogo galą, kuris yra be kraigo ir lenktas.

„Ant lenkto stogo sudėti čerpes – fiziškai sudėtinga. Pa-sidaryti jokių brėžinių neišėjo. čerpes teko pjaustyti vie-toje ir dengti, o kad kas nors ne taip, paaiškėdavo tik už-dengus dalį stogo. Tada tekdavo vėl viską ardyti ir dėti iš naujo, kol pavykdavo“, – pasakojo statybos vadovas.

Užduotis uždėti ant lenkto stogo čerpes – ne paprasta. Tai iliustruoja ir darbų sparta. A. milkius palygino – 1 000 m2 lygių stogo plotų čerpėmis jie užklojo vos per savaitę, o su 100 m2 apsidės plušo net pusantro mėnesio!

PaSToLIaI – bE aTRaMoSDar viena problema buvo pastatyti pastolius aplink baž-nyčios bokštus.

Pastolius reikėjo iškelti net į 38 m aukštį, o tvirtinti juos teko prie sienos, neturint jokios tvirtos atramos. Dėl su-dėtingo tvirtinimo daug įmonių statyti pastolius atsisa-kė, o kol pavyko rasti tokią, kuri užduoties imtųsi, buvo prarasta šiek tiek laiko.

Šiuo metu bažnyčios stogo darbai eina į pabaigą – jau baigiamas skardinti antrasis jos kupolas. iš naujo buvo perskardintas ir pagrindinis palei stogą einantis karnizas.

Dengiant stogą restauruoti ir keturi iš juodo metalo pagaminti kryžiai. Bendrovė „irdaiva“ juos nuvalė, pa-

Kone iškart po gaisro pradėta šio ansamblio rekonstruk-cija. Ji susideda iš trijų projektų: vienuolyno atstatymo, eksterjero rekonstrukcijos ir stogo perdengimo.

aTKURIa ISToRIJąRekonstrukciją atliekančios bendrovės „irdaiva“ genera-linio direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys teigė, kad jiems teko dirbti su ypatingu objektu, nes jis priklauso kultūros paveldui.

„Dirbdami su Tytuvėnų ansamblio rekonstravimu, šiek tiek prisidedame ir prie Lietuvos istorijos atkūrimo. Kul-tūros paveldo objektų rekonstrukcija pagal darbų apim-tis ir sudėtingumą yra ypatinga. Tai – nemažas iššūkis. Dirbant su tokiais objektais reikia gerokai daugiau pa-stangų, kompetencijos, laiko ir, žinoma, dėmesio“, – sakė V. Lopinys.

Pašnekovas pasidžiaugė, kad, nepaisant sudėtingumo, darbai šiame objekte vyksta gana sklandžiai. Tik dėl gam-tinių sąlygų šiek tiek užtruko stogo atstatymo darbai.

JoKIų VaRŽTųAndrius milkius, UAB „irdaiva“ statybos vadovas, patvir-tino: užduotis jiems teko neeilinė. Gaisro metu smarkiai nukentėjo bažnyčios stogas – nudegė visas viršutinis me-dinis žiedas, išdegė skardos. Jiems teko pakeisti daugybę sudegusių medinių konstrukcijų, o išlikusias autentiškas kaip įmanoma labiau išsaugoti.

Stogas buvo neeilinis. Jo konstrukcijos ir santvaros buvo medinės, o medienos sandūros buvo daromas ne šiuolai-kiškai, bet senoviniu būdu, įtvirtinant jas ne varžtais, bet vietoje išdrožtais mediniais kaiščiais. Dėl tokio senovinio metodo statybos darbai užtruko gerokai ilgiau.

Keisti stogą būtų reikėję net ir tuo atveju, jei bažnyčios nebūtų nusiaubęs gaisras.

„Stogą planuota keisti jau seniai, bet vis tam neprisiruoš-ta. Jis buvo senas. Kai kur pratekėdavo vanduo, žiemą jis

FaKTaI

Tytuvėnų Švč. mergelės marijos bažnyčia pastatyta 1633 m.

Tytuvėnų bažnyčioje gaisras įvyko 2012 m. sausio 26 d.

Vienuolyno ir rekonstrukcijos darbų rangovas – UAB „irdaiva“.

Restauravimo darbų pabaiga numatyta 2014 m. gruodį.

Bažnyčios stogo restauravimo darbai kainuoja 1 mln. 783 tūkst. litų. Jie apmokami iš Europos Sąjungos paramos lėšų.

Tytuvėnų vienuolyno stogas buvo uždengtas, ventiliacija sutvarkyta už 2 mln. litų, gautų iš draudimo bendrovės.

30


dažniausios priešgaisrinio sandarinimo klaidos:1) klaidingai parenkamos priešgaisrinės sandarinimo sistemos.

maišomos skirtingų gamintojų sandarinimo medžiagos;2) netinkamai sandarinamos komunikacijų angos. Neapmoky-

tas ir nekvalifikuotas personalas atlieka angų sandarinimo darbus, nesilaikydamas priešgaisrinės sandarinimo medžia-gos montavimo instrukcijų. Pavyzdžiui, sandarinat linijines siūles, neįvertinamos pastato deformacijos. Pastato eksploa-tacijos metu netinkamai sandarintos siūlės suskilinėja ir atve-ria naujas neapsaugotas ertmes;

3) naudojamos nesertifikuotos ar išbandytos ne pagal Europos Sąjungos patvirtintas normas priešgaisrinės sandarinimo medžiagos.

Tai yra tik kelios iš daugybės priešgaisrinio sandarinimo klaidų, kurias padaro nepatyrę ir neprofesionalūs montuotojai.

Jei norite išvengti priešgaisrinio sandarinimo klaidų, kviečiame kreiptis į UAB „Fire Experts“ atestuotus ir kvalifikuotus specialis-tus, kurie mielai pakonsultuos ir pamokys, kaip tinkamai dirbti su sertifikuotomis priešgaisrinėmis sandarinimo sistemomis.

Uab „Fire Experts“, Laisvės pr. 60, LT-05120 VilniusTel. +370 5 266 0653, el. p. [email protected], www.fire-experts.lt

PRIEšgaISRINIS KoMUNIKaCINIų aNgų IR LINIJINIų SIŪLIų SaNdaRINIMaSPriešgaisrinės sandarinimo sistemos tikslas – neleisti ugniai ar dūmams plisti iš vienos patalpos į kitą. Pavyzdžiui, nesandariomis įvairių komunikacijų (vamzdžių ar kabelių) įvadų angomis. Pagal dokumentą „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ pastate pravestos komunikacijos negali sumažinti jų kertančių konstruk-cijų (sienų ar grindų) ugniai atsparumo „Ei“, t. y. turi užtikrinti tą patį Ei rodiklį (E – vientisumo, i –izoliacijos).

NETINKaMI PRIEšgaISRINIo SaNdaRINIMo PaVYZdŽIaI

TINKaMI PRIEšgaISRINIo SaNdaRINIMo PaVYZdŽIaI

31


gamino ir įstatė šonuose trūkstamas detales – sau-lutes, lapelius – bei visa tai naujai perdažė. Vieną kryžių, kuris po gaisro buvo nukeltas, pastatė atgal į vietą.

PašaLINo TaRYbINį TINKąBendrovė „irdaiva“ jau ėmėsi kito statybos etapo – tvarkyti bažnyčios fasadų, kurių dalis, pasak A. milkiaus, yra mūrinė, o da-lis – tinkuota.

Tytuvėnų vienuolyne gaisro gesinimo padariniams – dideliam vandens bei druskų kiekiui sienose – šalinti buvo bandoma drėgmę reguliuojančio tinko sistema „mC-Bauchemie Exzellent 610“. Su šia sistema per labai trumpą laiką – vos 17 dienų – pavyko gerokai sumažinti druskų kiekį. Drė-gnis giluminėse zonose sumažėjo maždaug 2 % – nuo 9–10 %, tinko kon-taktinėje zonoje – nuo 15 iki 9 %. Tvarkant fasadus, teko šalinti ne tik gaisro padarinius, bet ir tinką, kuriuo dalis bažnyčios buvo nutinkuo-ta sovietmečiu.

„Kaip su tokiais objektais nutiko visoje Lietuvoje, taip ir šią bažnyčią buvo palietę meistrai tarybiniais laikais. Nuo tarybinių laikų remonto ant fasado liko daug cementinio tinko, kurį reikia šalinti. Kita dalis tinko yra suaižėjusi“, – įvertino būklę A. milkius.

Pašalinus tinką, bažnyčios fasadai bus nutinkuoti sudėtiniu kalkių skiediniu ir nudažyti.

Taip pat numatyta restauruoti didesnę dalį mūro, nes siūlės išbyrėjusios, plytos ištrupėjusios. Įtrūki-mų yra ir konstruktyve.

RESTaURUoS dURISBažnyčios restauravimo metu bus pakeisti ir langai, atnaujintos durys.

iš viso durų yra septynerios: dvejas tenka gaminti iš naujo, kitos – restauruojamos, nes dar yra gana ne-blogos būklės – reikia tik pašalinti aliejinius dažus, kuriais jos buvo nudažytos sovietmečiu, nuvalyti ir suprotezuoti kiek papuvusią ar įtrūkusią medieną.

Senieji arkiniai bažnyčios langai bus pakeisti naujais ąžuoliniais su stiklo paketu. Stiklas nebus vitražinis – vi-tražų čia niekada nebuvo.

Jeigu darbai vyks sklandžiai, žadama kad bažnyčia ir vienuolynas bus baigti restauruoti jau iki šių metų gruodžio vi-durio.

Ant lenkto stogo sudėti čerpes – fiziškai sudėtinga. Pasidaryti jokių brėžinių neišėjo. Čerpes teko pjaustyti vietoje ir dengti, o kad kas nors ne taip, paaiškėdavo tik uždengus dalį stogo. Tada tekdavo vėl viską ardyti ir dėti iš naujo, kol pavykdavo.

31

32


„Natur “ šukuotos, balintos grindys.32

UAB „Plankmara“Mob. +370 614 80 016El. p. [email protected]

„LITUbEL STaKI PaRKET“ gRINdYS – PRabaNga IR ELEgaNCIJa JŪSų NaMaMS!

„Litubel Staki Parket“ – tai aukščiausios kokybės ąžuolo grindys: masyvo grin-dinės lentos, dvisluoksnės parketlentės, išskirtinės konstrukcijos „top-lag“ grindys. Tvirtos, ilgalaikės, su akį traukiančiomis išskirtinių spalvų apdailomis!

Pagaminta Lietuvoje iš kruopščiai atrinktos žaliavos, naudojant naujausias techno-logijas ir apdirbimo būdus, griežtai kontroliuojant gamybos procesą.

Didelis medinių grindų pasirinkimas patenkins net ir išrankiausio kliento poreikius. Dydžių gausa, didelis lakuotų, alyvuotų, šukuotų ir sendintų grindų asortimentas jums leis atskleisti savo fantaziją ir sukurti jaukią, komfortišką bei išvaizdžią namų aplinką.

Parodoje „Resta“ (stendo nr. 1.19, 1-a salė) pristatysime naujausias plačių ąžuolo parketlenčių kolekcijas „Provence“ ir „Vintage“. Tai sendintų grindų kolekcija, kuri nukels jus atgal į praeitį, suteiks būstui išskirtinumo. Klasikos mėgėjams siūlome jau pamėgtų atspalvių grindis už pavasarinę kainą.

33


„Rustic“ alyvuotos grindys. 33

„Rustic“ A/B šukuotos, balintos grindys.

„Rustic“ lakuotos grindys.

34


UŽKaRIaVęSKaNdINaVų PaLaNKUMą

o KaIP SU NESTaNdaRTINIaIS gaMINIaIS?Gaminame vadinamąjį „standarto nestandartą“. Beveik visi mūsų dušo kabinų ir sienelių modeliai gali būti paga-minti pagal pateiktus individualius matmenis.

Esame įgudę įgyvendinti ir ypač sudėtingus sprendimus nišose, įrengti itin erdvias kabinas su papildomomis sie-nelėmis, rasti geriausią variantą, esant mažiems ar ypač dideliems vonios kambariams.

mažoms erdvėms patariame rinktis rėmines kabinas, tada nereikės varstyti durų. Taip pat „Akrobatės“ kolekcijos ka-binas, nes jų durys uždaromos į vidų prie maišytuvo. ma-žoms nišoms (t. y. iki 1 m), rekomenduojame sieneles vars-tomomis durimis. Jei anga didelė, yra daugiau sprendimų: rėminės, varstomosios durys ar tiesiog berėmė sienelė.

aR SUdėTINga KabINų PRIEŽIŪRa?Kadangi visada galvojame, kaip žmonėms reikės prižiū-rėti dušo kabinas, naudojame vokišką patikimą „greitų lašų“ technologiją. Dėl jos stiklas atstumia vandenį, todėl daug lengviau prižiūrėti dušo kabinos stiklus. Kokybiška furnitūra atspari vandens ir priežiūros priemonių povei-kiui, tad ilgai išlieka nepakeitusi pirminės išvaizdos. išsi-maudote – brūkšt brūkšt langų valikliu ir viskas!

Gaminiams ir darbams suteikiame dvejų metų garantiją. Gyvuojame jau nemažai metų, tikimės ir toliau sėkmin-gai dirbti, todėl bus galimybė po 5–10 metų pasikeisti furnitūrą ar stiklą, o gal ir naujo modelio norėsis.

Mūsų nemokamai telefonu konsultacijas teikiantys darbuotojai gali nemokamai atvykti, išmatuoti ir patarti.

Konsultavimas ir matavimas Vilniaus regione – vadybininkė Aušra Rauckytė, mob. 8 620 38 836.

Konsultavimas ir matavimas visoje Lietuvoje – vadybininkas Žydrūnas Baltrimavičius, mob. 8 620 59 149.

Užsakymų priėmimas – vadybininkė Gintė Rumbutienė, tel. 8 37 457 021.

Daugiau informacijos apie dušo kabinas ir sieneles rasite interneto svetainėje www.baltijosbrasta.lt.

UAB „Baltijos Brasta“Palemono g. 7B, Kaunas, tel. 8 37 457 021, el. p. [email protected]

Uab „baltijos brasta“, gaminanti dušo kabinas ir sieneles, yra žinoma Skandi-navijos šalyse bei Lietuvoje kaip pati-kimas gamintojas ir partneris. apie tai, kaip pavyko užsitarnauti šį vardą, kal-bamės su įmonės projektų vadovu Lie-tuvoje ir užsienyje giedriumi Pyrantu.

UŽ Ką ESaTE VERTINaMI?Įmonės dušo kabinos įrengtos viešbučiuose, SPA cen-truose, sanatorijose, kaimo turizmo sodybose Lietuvoje ir užsienyje. manau, kad mus vertina dėl gaminių išbaigtu-mo, darbų kokybės ir duoto žodžio laikymosi. Kreipiame dėmesį net į menkiausią smulkmeną. mums aktualus ne tik dizainas, bet ir patogios rankenėlės, ilgalaikiai lanks-tai, tarpinės, guoliai... Jei dušo kabinai būdinga išskirtinė funkcija, pavyzdžiui, jos durelės yra pakeliamos, tai pa-darome taip, kad jos keltųsi paprastai ir nesunkiai. ma-nau, kad ir lietuviai dėl šių priežasčių mus vertina ir perka mūsų pagamintas dušo kabinas bei sieneles.

Ką NaUJo SIŪLoTE INTERJERo dIZaINERIaMS? Naujausi mūsų modeliai: „Kristina“, „Simona“, „Rita“, „Ger-da“, „milda“, „Vesta“, „Bona“ ir „Liza“. Labai produktyvūs buvo praėjusieji metai – per juos sukūrėme 12 naujų mo-delių. Per 13 metų sukūrėme penkias kolekcijas, tinkan-čias tiek mažoms, tiek didelėms erdvėms. Galima rinktis pusapvales, stačiakampes, penkiakampes, rėmines, be rėmų, keturių sienelių ir t. t. mūsų gaminamos dušo kabi-nos neužima daug vietos ir, svarbiausia, jose erdvu. Todėl ir sakome, kad mūsų kabinose galima šokti.

35


38

S tat y b a

Viena Lietuvos statybos sektoriaus lyderių ab Panevėžio statybos trestas ir toliau

savo veikloje sėkmingai diegia ino-vatyvias technologijas. įmonė

siekia, kad ne tik statybos aikštelės būtų aprūpintos

moderniausia statybine įran-ga, bet ir pasiruošimas bei dar-

bų planavimas būsimiems pro-jektams vyktų itin sklandžiai.

būtent dėl šios priežasties pro-jektavimo biuras „PST projektai“

pradėjo ruošti statinių projektus, naudodamasis bIM projektavimo plat-

forma, kuri leidžia įmonei išvengti klaidų ir taip sparčiau vykdyti darbus.

ab PaNEVėŽIo STaTYboS TRESTaS INVESTUoJa į PRoJEKTų KoKYbę IR EFEKTYVUMą

Bim projektavimo platforma (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) vadina-ma ateities technologija. Jau dabar JAV, Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose Bim yra vyraujanti projektų ruošimo technologija. Ši techno-logija iš esmės pakeitė požiūrį į statinio projektavimą, ta-čiau toks pastato modeliavimas nėra konkreti programi-nė įranga, tai – projektavimo technologija, o kompiuteri-nės programos – tik jos realizavimo instrumentai. Bim – tai visų pirma 3D (trimatis arba erdvinis) pastato modelis, tačiau tik 3D – dar ne Bim.

3d ERdVėJE KURIaMI IšMaNŪS obJEKTaIPagrindinis Bim ir CAD technologijomis paremto projek-tavimo skirtumas yra tas, kad sistema Bim surenka visą informaciją apie modelį į vieną duomenų saugyklą. Tri-matis pastato modelis ir visa su juo susijusi informacija yra kaupiama viename iFC faile, su kuriuo vienu metu gali dirbti atskirų projekto dalių projektuotojai ir konstrukto-riai. Projektuotojas tampa modelio, o ne brėžinių kūrėju. Pagrindinis šios sistemos pranašumas, palyginti su tradi-ciniu projektavimu, yra tas, kad ji valdo pakeitimus – atli-kus korekciją bet kurioje modelio dalyje, pakeitimai auto-matiškai perkeliami visame modelyje ir pakoreguojama

visa projekto dokumentacija. Kitaip nei CAD, Bim tikslas yra leisti programinei įrangai kontroliuoti skaičiavimą, elementų tarpusavio sąveikas. Pastato planai, fasadai, pjūviai ir specifikacijos sistemoje Bim yra generuojami automatiškai. Net neturėdamas inžinerinio išsilavinimo užsakovas gali lengvai analizuoti visą projektą, nes pro-graminė įranga suteikia galimybę peržiūrėti numatomą statyti pastatą trimatėje erdvėje, o tam nereikia brėžinių skaitymo ir supratimo patirties.

PaSITEISINUSI INVESTICIJaAB Panevėžio statybos trestas projektavimo biuras „PST projektai“ programinės įrangos paketą įsigijo prieš be-veik dvejus metus. „iš pradžių įsigijome konstrukcijų projektavimo programą „Tekla“, architektūrinę programą „ArchiCAD“ ir specialių inžinerinių projektavimo dalių programą „DDS-CAD“. Šių programų junginys apima skai-tmeninį ir informacinį modelį Bim“, – aiškino projektavi-mo biuro „PST projektai“ vadovas m. Ščevinskas.

Darbas su Bim labai pagerino komunikavimą tarp projek-tuotojų ir statybvietėse dirbančių inžinierių, nes jiems len-gviau suformuluojamos užduotys, jie taip pat greičiau su-sivokia brėžiniuose, nes nebereikia vartyti krūvos popieri-

39

S tat y b a

nės dokumentacijos. Dirbant tokiu būdu labai sutaupoma apsikeitimo informacija laiko. internetu inžinieriai statybos objektuose gali prisijungti prie mūsų serverio, peržiūrėti modelį, pasiskaičiuoti medžiagų kiekius, planuotis užsaky-mus gaminiams, įsigilinti į konstrukcijų mazgus.

„Per šį trumpą laiką jau spėjome įsitikinti programi-nės įrangos Bim paketo pranašumais, atliekant statinio projektavimą bei techninių projektų analizę. Ruošdami darbo projektus dažnai randame klaidų techniniuose projektuose, o jų ištaisymas projekto rengimo metu, kol dar nėra prasidėję statybos darbai, leidžia išvengti papil-domų išlaidų ir sutaupyti laiko. Taigi pasinaudodami pro-gramine įranga siekiame efektyvinti statybos procesus, eliminuoti klaidų tikimybes. Būtent projektų išbaigtumas, detalumas ir projekto dalių suderinamumas mums buvo esminis kriterijus, norint tinkamai įvertinti kiekvieną pro-jektą ir efektyviai vykdyti darbus“, – teigia AB Panevėžio statybos trestas technikos direktorius Vidas Šlivinskas.

Šiuo metu AB Panevėžio statybos trestas darbininkai in-tensyviai dirba statydami Vilniaus universiteto jungtinį gyvybės mokslų centrą. Įmonė įgyvendindama šį projek-tą naudoja Bim projektavimo technologiją. Visa projekto komanda projektuoja pasitelkdama 3D aplinką ir visi gali matyti jungtinį rezultatą. Konstruktoriai dirbdami su pro-gramine įranga „Tekla“ pasiekia tikslumo ir detalumo, o tai leidžia išvengti projektavimo klaidų, taip pat dirbant su Bim buvo pastebėtos ir ištaisytos techninio projekto klaidos, kurios būtų stipriai paveikusios objekto užbaigi-mo terminą ir darbų atlikimo kainą.

„Baigę statybos darbus mes užsakovams pateiksime ne popierinę projektinės dalies dokumentaciją su žyma „Taip pastatyta“, o elektroninį iFC failą, kuriame bus visa išsami informacija, susijusi su projektu. Visa projekto informa-cija kaupiama duomenų bazėje, kur surinkti duomenys galės būti lanksčiai panaudoti patalpų eksploatavimo, administravimo, remonto, rekonstrukcijos ar kitiems po-reikiams tenkinti“, – toliau tęsė V. Šlivinskas.

PLaNUoSE – daUgIaU NaUJoVIų„Jau dabar matome, kad mūsų investicijos į naujas pro-jektavimo technologijas duoda rezultatą ir padeda iš-vengti daug nesusipratimų, trikdžių bei nuostolių staty-bos aikštelėje. Šiais metais ketiname pradėti Bim taikyti statybos procesams valdyti, planuoti, kontroliuoti, pa-sitelkę programą „Tekla Construction management“. Ši programa mums leistų atlikti ne tik 3D bet ir 4D (darbų planavimas ir kontrolė), 5D (išlaidų planavimas ir kontro-lė), 6D (objekto gyvavimo ciklas) projektavimą.“

39

40

S tat y b a

gieDrė baLčiūtė

Statybos projektų efektyvumas ir kokybė pirmiausia susiję su teisingais projekto procesais, jų vientisumu bei komandiniu darbu. Siekiant vieno tikslo, reikalingos visų projekto dalyvių bendros pastangos nuo pat koncepcijos plėtojimo iki stati-nio atidavimo eksploatuoti. Lietuvoje didžiausi projektų iššūkiai yra išbaigtumas, detalumas ir atskirų projekto dalių suderinamumas. „open bIM“ technologijos ir darbo metodika gali iš esmės pagerinti tokį bendradarbiavimą.

UŽTIKRINa EFEKTYVESNįbENdRadaRbIaVIMą dIRbaNT SU PRoJEKTaIS

IšMaNo NE TIK TEoRIJąĮmonė „intelligent Bim Solutions“ dirba su skirtingomis Bim (angl. Building Information Modelling – statinio infor-macinis modeliavimas) technologijomis, skirtomis archi-tektams, konstruktoriams, sistemų inžinieriams, taip pat su sprendimais statybų, gamybos įmonėms bei pastatų valdymo ir priežiūros įmonėms.

„mūsų misija – nuolat ieškoti efektyviausių sprendimų bei metodikų, užtikrinančių gerą rezultatą užsakovams bei efektyvų bendradarbiavimą visiems projekto daly-viams. Dirbame su projektavimo ir statybų įmonėmis, bendraujame su užsakovais, matome pirmuosius bandy-mus naudoti Bim technologijas, todėl esame sukaupę ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių“, – sako įmonės „intelli-gent Bim Solutions“ vadovas Ernestas Beržanskis.

KaS LEMIa PRobLEMaS?Statybos projektų efektyvumą ir kokybę visų pirma lemia tei-singi projekto procesai, jų vientisumas ir komandinis darbas. Siekiant vieno tikslo būtinos visų projekto dalyvių bendros pastangos, pradedant koncepcijos plėtojimu ir baigiant sta-tinio atidavimu eksploatuoti. Tačiau dažniausiai dirbant su projektais kyla daug problemų, nesusipratimų, nuokrypių tarp pirminių idėjų, vizijų, norų (pavadinkime tai koncepci-jos arba PP etapu) bei techninio projekto rezultatų.

Taip pat dažnas didelis atotrūkis tarp techninio projekto sprendimų bei sprendimų statybos metu, t. y. darbo pro-jekto sprendimų. Anot E. Beržanskio, retai pamatysi išbaig-tą inžinerinių sistemų dalių darbo projektą, nes dažniausiai rangovas neturi tam skirto biudžeto. Kitaip tariant, trūksta tęstinumo, išbaigtumo, suderinamumo, o tai lemia nema-žus pagrindinių etapų sprendimų pakeitimus. Tai tiek už-sakovui, tiek projekto dalyviams kainuoja laiko ir pinigų.

Todėl pirmiausia būtina akivaizdžiai pagerinti bendradar-biavimą tarp projektuotojų ir statybos, gamybos organi-zacijų. Komandinis darbas nuo pat pirmųjų projektavimo darbų iki statybos ir gamybos procesų bei bendra atsa-komybė yra naujos integruotų projektų metodikos (angl. IPD – Integrated Project Delivery) pagrindas. „Open Bim“ technologijos ir darbo metodika gali turėti esminę įtaką tokiam bendradarbiavimui pagerinti.

„oPEN bIM“ TECHNoLogIJoS IFC aTVERIa gaLIMYbESAnksčiau Lietuvoje vyravo nuomonė, kad norint projek-to integracijos visiems projektuotojams būtina dirbti su vienos platformos produktais (tarkime, „Revit“), tačiau pasaulyje seniai naudojama kita pasiteisinusi praktika. Tarptautinė organizacija „Building Smart“ su partneriais išplėtojo „Open Bim“ technologijas, iFC standartą, kuris jau įteisintas Europos Sąjungoje.

40

41

S tat y b a

„Open Bim“ ideologija ta, kad kiekvienas specialistas turi dirbti su savo specializuota programa, tačiau naudoda-mos iFC standartą tos programos komunikuoja tarpusa-vyje. Deja, ne visos 3D programos geba efektyviai inte-gruotis į Bim projektus.

bIM PRoJEKTo SėKMę LEMIa TINKaMoS PRIEMoNėSBe funkcinių savybių, esminė techninė sąlyga Bim pro-gramoms yra gebėjimas eksportuoti iš naudojamos pro-gramos iFC failus su objektų informacija bei gebėjimas importuoti į programą kitų projekto dalių iFC failus, taip iš karto užtikrinant korektišką bendrą darbą. Be šios sa-vybės, taip pat yra daug kitų techninių niuansų – dažnai Lietuvoje 3D projektai žlunga pusiaukelėje taip ir nepa-siekę rezultato, t. y. išpildomojo Bim modelio, kuris turėtų būti perduotas eksploatacijos etapui.

„Siekdama sėkmingų Bim projektų ir Lietuvoje, mūsų įmonė konsultuoja užsakovus, projektuotojus dėl Bim priemonių projekto vadybos, procesų organizavimo. Tai labai svarbu jau inicijuojant projektą, pasirenkant projek-tuotojus ir darbo metodus“, – aiškino E. Beržanskis.

PaTIKRINTI bIM SPRENdIMaI „Stebėjome nemažai Bim projektų Lietuvoje, jų sėkmes ir nesėkmes, bet svarbiausia – analizuoti nesėkmes ir to-bulėti. Be to, domimės tarptautine patirtimi ir realizuo-tais integruotais projektais“, – teigia pašnekovas. Pasak E. Beržanskio, svarbu naudoti specializuotas programas skirtingais tikslais, užtikrinant tiesioginę jų tarpusavio są-veiką.

„Džiugu, kad jau ir Lietuvoje yra daug projektų, kur naudojamos skirtingos integruoto projektavimo pro-gramos. Verta paminėti tikrai tam tinkamas ir išbandy-tas šias Bim projektavimo programas: „ArchiCAD“ arba „Revit“ – architektūros daliai, „Tekla“ – konstrukcijoms,

Verkių g. 30B, LT-08221 Vilnius Tel. +370 5 203 4333 El. p. [email protected]

nes tai – geriausia priemonė tęsti projektą statybos, ga-mybos etapo metu. Elektros, silpnų srovių, automatikos sistemoms viena tinkamiausių programų yra „DDS-CAD Electrical“. ŠVOK ir VN inžinerinėms sistemoms siūlomi keli variantai, bet, vertindami integraciją į Bim projek-tus, sistemoje šilumos poreikio, galios skaičiavimą, slė-gio nuostolių ir hidraulinio balansavimo skaičiavimo galimybes, elementų bibliotekas bei sistemos darbo greitį net dideliuose projektuose, rekomenduotume programą „DDS-CAD“. Projekto vadybai, koordinavimui, komunikacijai siūlome vieną labiausiai pripažintų pro-fesionalams skirtų programų „Solibri model Checker“, taip pat nemokamą programą „Tekla Bim Sight“, kurią dauguma įmonių jau naudoja. Visos minėtos progra-mos puikiai gali keistis tarpusavyje iFC failais, tiesiai im-portuodamos kolegų iFC failus ir eksportuodamos savo projektų dalį kitiems“, – aiškino įmonės „intelligent Bim Solutions“ vadovas.

Kad pavyktų išvengti nesėkmių arba dalinių rezultatų, prieš pradedant Bim projektą E. Beržanskis rekomendavo atkreipti dėmesį į techninius niuansus, techninius proce-so reikalavimus, Bim modelio detalumo susitarimą.

„Svarbu ne tik priemonės, bet ir darbo metodai, Bim pro-jektuose darbų organizavimas turi daug naujovių. Esame pasirengę padėti tiek užsakovams, tiek projektų vado-vams, projektuotojams eiti teisingu Bim keliu ir nelipti ant tų pačių „grėblių“, – sakė pašnekovas.

41

INTEgRUoTaS daRbaS

42

S tat y b a

Kiekvienas žmogus nori būti sa-vininkas. Galimybė turėti savo

žemės, savo namus skatina rūpintis aplinka, ieškoti būdų, kaip ją gražinti, kaip gyventi patogiau. žmogus jaučiasi at-sakingas – tik nuo jo vieno priklauso, kaip atrodys jį supanti aplinka. Ši atsakomybė skatina ieškoti naujų ir inovatyvių sprendimų, leidžia įgyvendinti savo tikslus ir svajones. Pa-vyzdžiui, turėti spalvotą ar netradicinio išdėstymo namą, o gal ant stogo įsirengti žalią terasą.

Tačiau jeigu gyveni senamiestyje, name, kuris pripažįs-tamas kultūros paveldo vertybe, – o senamiestyje tokie beveik visi – tavo galimybės susikurti norimą aplinką yra itin ribotos. Nuo namo pamatų, sienų iki stogo ir net tavo namo vidaus asmenines iniciatyvas kontroliuoja valstybi-nės institucijos. Pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamen-tas nustato ir fasado spalvą, ir netgi tokias smulkmenas kaip žmogaus galimybė išsikelti palydovinę lėkštę. Neda-rant žalos nei pastatui, nei kaimynams, erdvių transforma-cija ar bet koks pastato pritaikymas šiuolaikiniams žmonių poreikiams yra griežtai ribojamas.

Dėl galimybės veikti ir turėti daugiau iniciatyvos laisvės žmonės kuriasi miestų pakraščiuose – nors toliau nuo mokyklų, darželių, darbų ir barų, bet daugiau privatumo ir laisvės. Tai pastebėjo ir vasarį Vilniuje vykusios idėjų kon-ferencijos „TEDxVilnius“ pranešėjas architektas mindaugas Pakalnis. Anot jo, žmonės nebenori gyventi stambiaplokš-čiuose daugiabučiuose namuose, jie nori žalios aplinkos, daugiau privatumo šeimai. Tai yra vienas veiksnių, kodėl renkamasi gyventi toliau už miesto, paliekant taip vertina-mą miesto teikiamą pranašumą – infrastruktūrą.

MIESTUI VIENIdėJų NEgaNa

Privatūs investuotojai, nekilnojamojo turto plėtotojai ga-lėtų pasiūlyti inovatyvių sprendimų, kaip gyventi mieste ir išsaugoti privatumą. Nėra objektyvių priežasčių, kodėl šiuo metu apleistos miesto erdvės negalėtų būti pritaiky-tos žmonių poreikiams. Tačiau miesto planuose – zonos, kuriose nustatyta, kokia galima vykdyti veikla. Gyvena-mųjų pastatų statyba galima tik tose miesto teritorijose, kuriose leidžia valdžia. Taip ribojamos žmonių galimybės pertvarkyti apleistas, negyvenamas, pagal paskirtį seniai nebenaudojamas erdves, pastatus, juos pritaikant savo ir visuomenės dabartiniams poreikiams.

Dalis apleistų ir nenaudojamų pastatų sunkiai transfor-muojami ir dėl to, kad jų savininkas – valstybė. iki šiol nėra oficialių duomenų, kiek ir kokio turto yra valdoma valdžios institucijų. manoma, kad tokio turto galėtų būti nuo 2 iki 4 tūkst. vienetų, iš viso – maždaug per 1,4 mln. m2. Valsty-bės valdomi ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi pas-tatai dažnai stūkso miestų centruose, jų priežiūrai stinga lėšų. Dalis tokių statinių galėtų būti išnaudojami efekty-viau tiesiog turėdami šeimininką – privatų savininką.

žmonės kūrybingi ir žino, kaip sukurti miestą, kuriame gera gyventi. Daugiau pasitikėjimo jų galimybėmis veik-ti, palankesnis požiūris į naujus, netikėtus sprendimus pagyvintų miestą, padarytų jį patrauklesnį gyventojams. Netrukdant žmogui būti turto savininku ne tik už miesto, bet ir miesto centre, idėjos apie gražesnį, patogesnį miestą galėtų tapti realybe.

Technologijos vystomos kaip niekad sparčiai. Vis daugiau žmonių galint kurti ir pasiūlyti rinkai naujų produktų, dar visai neseniai fantastinėmis laikytos idėjos, tokios kaip plaukiojantys miestai ar miesto centre dangoraižiuose au-ginamos daržovės, dabar yra realybė. Jos padeda žmogui šiandienos mieste gyventi kaip niekad patogiai. Kas trukdo ambicingas idėjas įgyvendinti Vilniuje?

AUStėJA KAzlAUSKytė,LLRI jaunesnioji ekspertė

42

43

S tat y b a

43

KaS TRUKdo KŪRYbIšKIEMS SPRENdIMaMS MIESTE IR Ką daRYTI, Kad ŽMoNėMS čIa gYVENTI bŪTų gERa?

Jei būtų galima paprastai atsakyti į šį klausimą, matyt, neturėtume tokios daugybės problemų. mano suprati-mu, pirmiausia trukdo bendruomeniš-kumo stoka. Savo teritoriją, kaimyniją atsakingai prižiūrinti bendruomenė – geriausias pastovumo mieste ir vie-šųjų erdvių kokybės garantas. mes vis dar per dažnai manome, kad kažkas turi sutvarkyti pievelę prie daugiabu-čio namo, kažkas pašluoti kiemą, kaž-kas perdažyti laiptinę, kažkas atnaujin-ti pastato fasadą, tarsi tas turtas būtų ne to namo gyventojų. mūsų erdvėms, ypač gyvenamosioms, trūksta priva-tumo – tai didžiulė sovietmečio kvartalų problema, kurios nesprendžia į energetinį efektyvumą orientuota renovaci-jos programa. To privatumo stygius išugdė šio jausmo ne-turinčią kartą. Tačiau viskas keičiasi – jaunoji, dabar vaikus gimdanti ir auginanti karta akivaizdžiai ieško kitokio būsto, kitokios, saugesnės gyvenamosios erdvės. Būtent su šia kar-ta sieju savo miesto atgimimo viltis.

Kita didžiulė bėda – kūrybingų ir atsakingų asmenybių stoka savivaldoje, kuri atsakinga už patogių gyvenimo sąlygų kūrimą. Gyvenimo kokybę mieste gerina ne tik išblizgintos centrinės aikštės, bet ir saugi gyvenamoji aplinka, į žmonių poreikius įsiklausantis seniūnas, namo administratorius. mano galva, pasitikėjimo atmosferos suteiktų kūrybiškų bendruomeninių iniciatyvų skatini-mas ir palaikymas. Turime daug kūrybingų žmonių, kurių potencialo miestai neišnaudoja. Teritorines bendruome-nes daug kas, ypač savivaldybėse ar versle, suvokia kaip bet kokių pokyčių stabdžius. mano patirtis kitokia – kai neturi ko nuo žmonių slėpti, kai atvirai diskutuoji apie numatomus pokyčius, sulauki pasitikėjimo ir adekvačios reakcijos. Taip pavyko įgyvendinti pačius sudėtingiau-sius projektus. manau, kad kūrybingos ir atsakingos ben-druomenės – geriausia atsvara blizgančiais popieriniais projektais besipuikuojantiems politikams. Šie orientuo-ti į trumpus, kadencijos metu realizuojamus projektus. miesto atnaujinimas ir atgimimas – ilgesnis, dešimtme-čiais trunkantis projektas, kuriam reikia ilgalaikės vizijos ir darbo. Tam reikalinga stipri savivaldybės administracija, kuri dabar didžiausią laiko dalį priversta skirti politiniams projektams ir verslui aptarnauti... Į kūrybingas ir atsakin-gas bendruomenes orientuota savivalda, turinti ilgalaikę miesto viziją ir ją įgyvendinanti, nežiūrint, kokie politiniai vėjai pučia, gebanti derinti bendruomenių ir verslo ini-ciatyvas, gali būti geriausias miestų atgimimo variklis.

MinDAUGAS PAKAlniS,„Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas, urbanistas

Dėl galimybės veikti ir turėti daugiau iniciatyvos laisvės žmonės kuriasi miestų pakraščiuose – nors toliau nuo mokyklų, darželių, darbų ir barų, bet daugiau privatumo ir laisvės.

44

S tat y b a

INoVaCIJoS ŽENgIa į STaTYbaS

44

rūta geruLytė

šiuolaikiniame statybų pa-saulyje dažnai skamba žodžiai „inovaci-

jos“, „naujosios technologijos“, „modernūs produk-tai“. šaunu, kad šiandien tiek statybų specialistas, tiek eilinis pilie-

tis supranta: naujasis „išmanusis“ amžius įpareigoja žmogų rūpintis ne tik statybos procesų ekonomija, bet ir aplinkos ekologija. Pa-sidomėjome, kaip įmanoma suderinti šiuos reika-lavimus statybų pramonėje ir statybvie-tėje, kokios statybos produktų ir technologijų naujovės žinomiausios mūsų šalyje.

45

S tat y b a

AlBinAS GAiliUS,VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius

daRNUSIS PaSTaTaS – ENERgIšKaI EFEKTYVUS IR EKoLogIšKaSDarnioji statyba – vienas didžiausių ir svarbiausių šio technologijų amžiaus iššūkių. Kiekvienos statybos – statybinių medžiagų ir jų konstrukcijų gamyba, naudo-jimas, statybvietėse taikoma technika ir technologijos – neigiamai veikia aplinką plačiąja prasme. Aplinkos tar-šą šiuolaikiniame statybų sektoriuje būtina suvaldyti, taikant darniosios statybos principus. VGTU Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius akcen-tuoja: šiandien be galo svarbu naudoti tokias medžiagas ir technologijas, kurios minimaliai paveikia tiek žmogų, tiek gamtą.

Darnioji statyba – tai tokia statyba, kai tarpusavyje dera naujos medžiagos, technologijų inovacijos ir energijos išteklių vartojimas. modernių statybinių medžiagų ga-mybai šiandien siekiama sunaudoti kuo mažiau ener-gijos. Siekiama vietoj įprasto kuro naudoti kuo daugiau energinių išteklių iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo energijos, biokuro. Kurti ir tobulinti statybų technologi-jas, kurios mažintų sunkiosios technikos naudojimą. Taip mažinti aplinkos taršą, nes sunkioji statybų technika į atmosferą išmeta didelius teršalų kiekius.

Prof. A. Gailius primena – statybinių medžiagų kaina su-daro apie 60 % visos pastatų statybos sąmatinės vertės. Todėl aplinką tausojančios statybos prioritetai – statybi-nės medžiagos iš vietinių žaliavų, naujų statybinių me-džiagų bei gaminių kūrimas, gamyba ir naudojimas. Taip pat statybinių medžiagų gamybos, transportavimo, pro-dukcijos saugojimo ir energijos naudojimo visiems pro-cesams sąnaudų mažinimas.

daRNIoSIoS STaTYboS MEdŽIagoS IR TECHNoLogIJoSEkologiškos statybos pagrindas – medžiagos iš natū-ralių gamtos išteklių: molis, akmuo, smiltainiai, šiaudai ir kt. Tai yra vietinės medžiagos, kurių nereikia vežtis iš užsienio. Vienu geriausių ekologinės statybos iš eko-logiškų medžiagų, naudojant aplinkai palankias tech-nologijas, pavyzdžių prof. A. Gailius vadina statybas iš presuotų šiaudų ryšulių. žaliava karkasinio pastato sie-nų statybai gali būti užauginta per vienus metus netoli pastato statybos vietos, o nugriovus tokį pastatą po jo eksploatacijos gaunamos biodegraduojančiosios atlie-kos. Šiaudiniai pastatai labai šilti, jiems šildyti žiemos metu reikia labai nedaug kuro, tad poveikis klimato kai-tai yra minimalus.

Karkasinė statyba iš šiaudų įdomi, nes pirmiausia įren-giamas namo stogas. Taip statybų aikštelė apsaugoma nuo lietaus, o tai labai svarbu statant šiaudinius namus. VGTU prof. A. Gailius pastebi, kad šiaudinių namų nendri-nis stogas itin ilgalaikis. medinis šiaudinių namų karkasas išlaiko ir molinių čerpių stogą.

Pramoninėje statyboje taip pat galima naudoti karkasinę statybą, bet kar-kasui reikės betono, meta-lo. Lydant metalą, formuo-jant iš jo armatūrą, sijas ar kitas konstrukcijas, nau-dojama daug energijos, teršiama aplinka. Aplinkos tarša mažėja, kai naudo-jama atsinaujinančių ište-klių energija. Kaip rišamą-ją medžiagą prof. A. Gai-lius siūlo naudoti atsparų drėgmei gipsą – taip pat natūralią žaliavą, jo bloke-lius galima sudėti į tarpus tarp atraminių pastato konstrukcijų. Perdangoms vietoj įprastų gelžbetonio plokščių, jei neplanuojama, kad pas-tatas patirs dideles apkrovas, galima naudoti surenka-muosius smulkiuosius perdangų blokelius – keraminius, kompozitinius, iš rišamosios medžiagos ir organinių me-džiagų atliekų.

Statybinėms medžiagoms tobulinti ir naujų paieškoms mokslininkai skiria daug dėmesio. Pavyzdžiui, cemento gamybai reikia daug energijos: gaminant vieną toną ce-mento į aplinką išskiriama beveik tona anglies dvidegi-nio. Šiuo metu ieškoma, kuo pakeisti cementą, kaip pa-daryti, kad jo gamybai reikėtų mažiau energijos, bet būtų išsaugota gaminio kokybė.

Neseniai prof. A. Gailiaus koordinuojami VGTU moks-lininkai Europos finansuojamo tarptautinio projekto metu panaudojo cemento gamybai keramikos atliekas. Kadangi cementas gaminamas iš molio ir klinčių, moks-lininkai ėmė smulkiai sumaltą keramikos laužą, sudužu-sias plytas. Nustatyta, kad be jokių nuostolių medžiagos įvairioms savybėms, taip galima pakeisti iki 15–18 % cemento keramikos atliekomis. Tai tik vienas pavyzdys, kaip tobulinamos statybinių medžiagų gamybos tech-nologijos.

Naujoviškos statybinės medžiagos turi išsiskirti geromis fizikinėmis ir mechaninėmis savybėmis, turėti kuo ma-žesnį šilumos laidumą. Efektyvias medžiagas ir šiuolai-kinius reikalavimus atitinkančias statybų konstrukcijas galima sukurti tik tinkamai parinkus ir sujungus jas suda-rančius komponentus. Dauguma statybose naudojamų medžiagų – daugiakomponentės.

NaUJoVėS STaTYbINIų KoNSTRUKCIJų PaSaULYJESkiriamos šios šiuolaikinės statybos prioritetinės plėtros kryptys: energetika, informacinės technologijos ir kom-pozitinės medžiagos bei konstrukcijos.

46

S tat y b a

Habil. dr. prof. Gediminas marčiukaitis, VGTU Gelžbeto-ninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, primena, kad visi konstrukciniai sprendimai turi tenkinti Europos Sąjungos nustatytus esminius pastato mechaninio at-sparumo ir stabilumo, energetinio efektyvumo, funk-cionalumo, ilgalaikiškumo reikalavimus. Planuojama į šį reikalavimų sąrašą įtraukti ir ekonomiškumo kriterijų.

Pasak prof. A. Gailiaus, Lietuvoje statybose vis dažniau naudojamos kompozitinės medžiagos ir konstrukcijos: įvairūs kompozitai su porėtaisiais mineraliniais arba or-ganiniais intarpais, atitinkama matrica, sluoksniuotosios konstrukcijos ir kt. Tikslas – sukurti statybinius gaminius, kurie būtų stiprūs, tvarūs ir gerai izoliuotų šilumą bei garsą.

Viena didžiausių šio amžiaus naujovių – savaime sutan-kėjantis betonas, specialios sudėties, nevibruotas ir kito-kiais būdais netankintas mišinys. Savaime sutankėjantis betonas, veikiamas tik sunkio jėgos, neišsisluoksniuojant užpildams ir paviršiuje neatsiskiriant vandeniui, tolygiai užpildo formas ar klojinius. Tarptautinėje literatūroje savaime sutankėjantis betonas žymimas SCC (angl. self compacting concrete) ar SVB (vok. Selbstverdichtender Beton), o lietuviškuose dokumentuose – SSB. Šio betono atmaina – smulkiagrūdis, savaime išsilyginantis mišinys, jau dažnai naudojamas ir mūsų statybininkų. Specialistai šią naujovę lygina su gelžbetonio atsiradimu – tai naujas

betono technologijos žingsnis Lietuvoje. iš SSB lengva formuoti sudėtingos formos gaminius, galima gauti tan-kų, beporį gaminių paviršių.

inovacinis produktas ir betono sausieji mišiniai. Juos pa-togu naudoti dideliais kiekiais, nereikia nešiotis vandens. Naudojant sausuosius mišinius, sutaupoma apie 15–20 % rišamosios medžiagos. Jų tiksli daugiakomponentė su-dėtis leidžia juos gabenti toli – vežant nesikeičia jų savy-bės, gabenant nereikia specialių transporto priemonių.

Habil. dr. prof. G. marčiukaitis akcentuoja, kad šiuolaiki-nės medžiagos ir konstrukcijos turi būti stiprios, lengvos, gerai izoliuoti šilumą, būti atsparios gaisrui. Bet tą gali tik kompozitinės medžiagos ir konstrukcijos. VGTU šiuo metu šios srities tyrimai ir tokių medžiagų paieškos yra prioritetas.

Kompozitinės medžiagos – tai atitvarinėms išorinėms sie-noms naudojamos daugiasluoksnės „sumuštinio“ (angl. Sandwich) tipo plokštės. Ant stogo dedamos lengvos me-talinės plokštės su putų polistirenu. Tokios plokštės, pasak prof. G. marčiukaičio, tinkamos visiškai padengti stogui, nors metalo sluoksnis jose yra tik apie 0,4 mm storio, o vi-duje – putų polistirenas. Ši kompozitinė plokštė atlaiko to-kias pat apkrovas, kaip stora gelžbetoninė. Be to, kompo-zitinė plokštė gerai izoliuoja šilumą, kitaip nei gelžbetonis.

47

S tat y b a

UAB „milsa“ www.milsa.lt UAB „Granitinė skalda“ www.granitineskalda.lt UAB „Granitas“ www.granitas.lt AB „Klovainių skalda“ www.skalda.lt

Skaldos gamintojų asocia-cija „Milsa ir ko“ įkurta 1998 metais. Šiandien asociacija yra tarptautinė, ją sudaro viena didžiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje UAB „Milsa“ bei granito, do-lomito kasybos ir perdirbimo rinkos lyderės: UAB „Grani-tas“, UAB „Granitinė skalda“, AB „Klovainių skalda“ ir AB „Seliščanskij granitnij kar-jer“ (Ukraina). Pagrindinis asociacijos įmonių uždavi-nys – patenkinti klientų (ke-lių, tiltų, geležinkelių ir kitų objektų statybos bendrovių) poreikius ir pasiūlyti rinkai natūralaus akmens produkciją (trin-kelės, bortai, dekoratyvinės skaldos ir akmenukai).

Ilgalaikė patirtis, sistemingas ir kantrus darbas lėmė, kad 2013 m. UAB „Milsa“ buvo apdovanota Lietuvos pramoninkų konfederaci-jos apdovanojimu „Sėkmingai dirbanti įmonė 2013“, o AB „Klovai-nių skalda“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ apdovanota aukso medaliu už dolomito atsijų ir skaldos mišinius (frakcijos: 0–22, 0–32, 0–45 ir 0–56 mm). UAB „Granitinė skalda“ 2013 m. ben-drovės „Creditreform Lietuva“ analitikų buvo pripažinta kaip gerą stabilumą demonstruojanti įmonė. Tokių Lietuvoje yra vos 3,1 %.

Asociacijos įmonės savo veiklą vykdo pagal tarptautinius kokybės vadybos standartus ISO 9001:2008. UAB „Granitas“ ir UAB „Graniti-nė skalda“ granito skaldos produkcija yra sertifikuojama ir atitin-ka tarptautinius standartus: LST EN 13043, LST EN 12620, LST EN 13242, LST EN 13450. AB „Klovainių skalda“ gamina visų frakcijų sertifikuotą dolomito skaldą, atitinkančią tarptautinius standartus LST EN 13285, EN 13043 ir LST EN 12620, taip pat parduoda dolomi-tmilčius bei laužtą dolomito akmenį. UAB „Granitas“ gamina įvairių klasių sertifikuotus betono mišinius ir betono trinkeles.

Aplinkotvarkos darbams UAB „Granitas“ ir UAB „Granitinė skalda“ gali pasiūlyti didelį natūralaus akmens trinkelių, bortų, plokščių, dekoratyvinės skaldos, akmenukų bei kitų natūralaus akmens ga-minių asortimentą.

MAntAS MAKUlAVičiUS, UAB „Milsa“ generalinis direktorius

Dar viena ir Lietuvoje gaminama kompozitinė medžia-ga – lengvieji keraminiai (keramzitbetonio) blokeliai. Vibracinio presavimo būdu pagaminti iš keramzito, ce-mento ir vandens. Keramzitas – aukštoje temperatū-roje kaitinto molio granulės, keturis kartus lengvesnės už gamtoje randamus statybinius užpilus ir išsiskirian-čios puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis.

Blokelių rišamoji medžiaga – cementas, blokeliai ne-bijo vandens ir gerai sukimba su tinku. Jų gamybos technologija lemia blokelių masės vienalytiškumą, eli-minuoja galimybę išsisluoksniuoti. Dažnai naudojami vidiniam išorinės sienos sluoksniui šalto klimato šaly-se. Šie blokeliai stiprūs, bet lengvi, gerai izoliuoja šilu-mą, nes juos gaminant siekiama didinti jų tuštumas. Didesnio porėtumo tuštumėtieji keramikos gaminiai yra lengvesni, sumažina gamybai reikalingas žaliavų ir energijos sąnaudas. Kompozitinė pilnavidurė staty-binė medžiaga yra lengva, bet išsiskiria didele laikan-čiąja galia, gerai sukimba su tinku, yra atspari šalčiui, menkai absorbuoja vandenį, yra mažo kapiliariškumo, turi geras termines savybes. Nutinkuota keramzitbeto-nio blokelių siena yra atspari ugniai ir izoliuoja garsą.

INoVaCINIaI PRoJEKTINIaI IR KoNSTRUKCINIaI SPRENdIMaIJie taip pat turi atitikti darniosios statybos reikalavi-mus. Siekiama naudoti lengvas konstrukcijas, kad rei-kėtų mažiau technologinės įrangos: juk gelžbetoninei plokštei pakelti reikia galingo krano, o jis teršia aplin-ką, be to, jį reikia atsigabenti. O surenkamąją perdan-gą iš keramzito blokelių, atliekančią tas pačias funkci-jas, galima surinkti rankomis.

Prof. G. marčiukaitis pastebi, kad naujosios, kompoziti-nės medžiagos ir konstrukcijos leidžia statyti įdomes-nės formos statinius. Pavyzdžiui, banguotų formų sta-tinių mūsų šalyje yra nedaug būtent dėl to, kad nėra tinkamų konstrukcinių sprendimų joms išgauti.

inovatyvia galima vadinti ir konstrukciją, kuri su ma-žiausiomis medžiaginėmis išlaidomis suteikia geriau-sią rezultatą, atitinkantį ES esminius reikalavimus. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į ekonomiškumo aspektą. Konstrukcijų ir projektavimo naujovės priklauso nuo architekto bei konstruktoriaus išmonės, nuo jų inova-cinių medžiagų paieškų. Jei naujoviška konstrukcija bus stipri ir lengva, ja galima perdengti didžiausias angas.

Įvairiausiai naudojamos inovacinės konstrukcijos yra jau minėtos „sumuštinio“ tipo plokštės, iš anksto įtemp-tojo gelžbetonio konstrukcijos. Vis dėlto, pasak prof. G. marčiukaičio, statyboje gelžbetonis su betono pa-grindu užima pirmąją vietą, nes tai yra stipri ir nedegi medžiaga. Ypač pramoninių objektų statyboje iš anksto

48

S tat y b a

įtemptojo gelžbetonio konstrukcijų asortimentas paklau-sus dėl konstrukcinių ypatumų. Lietuvoje trūksta plonasie-nių gelžbetonio konstrukcijų, kevalų ir klosčių iš įtemptojo gelžbetonio, kurios leistų perdengti didesnes angas.

Šiuolaikinės medinės konstrukcijos irgi gali būti vadina-mos kompozitinėmis. Šiuolaikinės technologijos leidžia medieną išnaudoti efektyviau, ekonomiškiau. Klijuojami skirtingos medienos sluoksniai: pavyzdžiui, lapuočiai nau-dojami ten, kur maži įtempiai, o stipresnė mediena – viršu-je, apačioje, kur reikia tvirtumo.

Lengvos plieninės konstrukcijos ir iš jų pastatyti stati-niai – tokių modernių plieninių pastatų masė yra kelis-kart mažesnė, nei statytų iš tradicinių medžiagų. Pama-tų apkrovos – mažesnės, o statybos vyksta efektyviau ir ekonomiškiau. mažesnės transportavimo, surinkimo išlaidos, nes nenaudojama sunkiosios technikos, statinį lengva išmontuoti, perkelti į kitą vietą.

Įvairios polimerinės konstrukcijos – dar viena naujovė. Užuot naudojus metalą, pasitelkiama polimerinė arma-tūra: stiklo pluošto, anglies pluošto ir pan. Lietuvoje poli-merinė armatūra jau senokai naudojama neatraminėms konstrukcijoms, bet atraminėms pradėta naudoti tik da-bar. Vakaruose iš polimerinių konstrukcijų yra pastatyta net tiltų. VGTU mokslininkai šiuo metu atlieka polime-rinės ir stiklo mineralinio pluošto armatūros tyrimus. Ši medžiaga yra ilgalaikė, nerūdija, tampresnė, stipresnė už metalą, ją galima naudoti konstrukcijoms stiprinti.

Populiarėja įvairių polimerinių medžiagų naudojimas. Jos taikomos konstrukcijoms stiprinti: klijuojami poli-meriniai stiklo pluošto lakštai, naudojamos polimerinės dervos, klijai.

Taip pat būtina įvairiau naudoti plastiką.

daRNIoJI STaTYba – TIK PagaL TaISYKLESmažai energijos vartojantys pastatai buvo pradėti statyti Europoje jau 1960–1970 metais. Praėjusio amžiaus pasku-tinį dešimtmetį Europoje jau buvo pastatyta tūkstančiai įvairiausių tipų pasyviųjų namų. ES net išleido specialią direktyvą, kurioje numatyta, kad 2020 m. visi naujai stato-mi pastatai jau turės būti beveik energijos nenaudojantys, t. y. nulinio energijos suvartojimo statiniai.

Pasak prof. A. Gailiaus, energiškai efektyviems pastatams projektuoti ir statyti reikia specialių teorinių žinių bei praktinių gebėjimų. Tai liečia tiek naujų, tiek senų pastatų atnaujinimą arba modernizaciją. Renovuojant senus pas-tatus, turi būti padidintas visų jo elementų – atitvarų – energinis efektyvumas, jei reikia, ir konstrukcijų laikan-čioji galia.

Pastatų poveikis aplinkai turi būti gerokai sumažintas. Pastatai turi būti energiškai efektyvūs. Tai yra įvairių aplinkai palankios statybos koncepcijų tikslas („Gaja House“, „Green Building“, „Low Energy Building“, „zero Energy Building“ ir kt.). Jos yra labai populiarios įvairio-se pasaulio šalyse ir tampa netgi standartais, privalomais vykdyti normatyvais.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas. Jo metu nustatomas pas-tato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato ener-ginis naudingumas priskiriant pastatą energinio nau-dingumo klasei. Atlikus šį procesą išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjo ar nuomininko pageidavimu pateikia pastato energinio nau-dingumo sertifikatą. Sertifikato galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos

49

S tat y b a

50

S tat y b a

p a s k i r -ties atski-ro naudoji-mo patalpas). Tuomet pastato dalies energinio naudingumo serti-fikatas gali būti išduo-damas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu.

Pastatai, tarp jų ir daugiabučiai namai, pagal energinį efek-tyvumą skirstomi į devynias klases – nuo A++ iki G. Ener-giškai efektyviausi daugiabučiai namai turi atitikti A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases. Aukščiausia (A++) klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. D, C ir B klasėms pasiekti įvertinami atitvarų šilumos nuostoliai ir

energijos efektyvumo rodikliai. A, A+ ir

A++ klasių pastatų papildomai vertina-mas sandarumas, vėdinimo sistemos parametrai.

Lietuvoje šiuo metu dauguma senos statybos nerenovuo-tų daugiabučių namų priskiriami F ir G klasėms. Pagrindi-nės tokių pastatų bėdos – prastos ekonominės ir techni-nės charakteristikos, energinio efektyvumo rodikliai.

Renovacija gali ištaisyti daugumą šių problemų, tačiau svarbu įvertinti išlaidas bei jų ekonominį pagrįstumą. Pa-gal iki šiol galiojančius reikalavimus po renovacijos dau-giabutis namas galėjo būti priskiriamas bent jau D klasei. Nuo 2014-ųjų, kai dalį šiems namams atnaujinti reikalin-gų lėšų skirs valstybė, jų energinis efektyvumas turėtų būti bent jau C klasės, ji taip pat laikytina tik trumpalaike perspektyva.

51

S tat y b a

52

S tat y b a

2014-aisiais ne tik naujai pastatyti ir atiduoti eksploa-tuoti, bet būtų siekiama, kad ir modernizuoti namai tu-rėtų būti jau B energinio efektyvumo klasės.

Pastatų energinio efektyvumo ekspertų, projektuoto-jų tyrimais ir daugiabučių namų renovacijos projektų administravimu užsiimančių įmonių atstovų teigimu, renovavus namus tik iki energinio efektyvumo C kla-sės, ateityje vėl kils problemų dėl ką tik renovuotų daugiabučių šilumos nuostolių. Be to, itin svarbu po renovacijos pastatą tinkamai prižiūrėti ir adminis-truoti – kitu atveju pasiektas energinis efektyvumas mažės.

šIUoLaIKINIaI REIKaLaVIMaI PaSTaTų RENoVaCIJaI IR REKoNSTRUKCIJaI Šie reikalavimai – tokie pat kaip ir statyboms: naudoti naujausias medžiagas, lengvas, stiprias, atsparias, gerai izoliuojančias šilumą ir garsą.

Prof. A. Gailius pastebi, kad šiandien siekiant mažinti są-naudas, skirtas šildymui, didėja reikalavimai pastatų ap-šiltinimui.

Efektyviausias renovacijos metu šiltinimo būdas yra iš iš-orės, kai polistireninis putplastis yra dengiamas kompo-zitine tinkuojamąja sistema.

Specialiai apšiltinti sukurtos ir patikrintos šilumos termoi-zoliacinės plokštės iš putų polistireno ir apdailos plokščių sudaro fasado apšiltinimo sistemos branduolį. Šilumos ter-moizoliacinės plokštės, atsižvelgiant į pagrindo paviršių ir pastato sandarą, prie fasado paviršiaus priklijuojamos, pa-pildomai sutvirtinant smeigėmis. Armuojamasis sluoksnis sudarytas iš glaisto masės, į kurią įterptas aukštos kokybės armavimo tinklelis. Sistemos baigiamoji dalis yra struktūri-nis tinkas ar dekoratyvinės apdailos plokštės.

Šis šiltinimo būdas yra efektyvus, tai įrodyta moksliniais tyrimais, ir dažnai taikomas visame pasaulyje. Daugelyje Vakarų Europos šalių namai šiltinami polistireniniu put-plasčiu. Tai ilgalaikis šiltinimo būdas, dvigubai pigesnis už šiltinimą vadinamosiomis ventiliuojamomis sistemo-mis, kai izoliacija metaliniame karkase yra uždengiama apdailos plokštėmis.

Dirbti su polistireniniu putplasčiu yra saugu, nes nereikia naudoti jokių sveikatą saugančių priemonių, jame nėra kvėpavimą dirginančių, sveikatai pavojingų plaušelių, o pati medžiaga yra lengva. Polistireninį putplastį sudaro net 98 % oro kapsulių, jis nepūva, yra atsparus teršalų skvarbai, puvėsiui, skersvėjams, nesusėda. Visą eksplo-atavimo laiką šios termoizoliacinės medžiagos savybės išlieka nepakitusios.

53

S tat y b a

šILTI NaMaI ≠ dIdELėS SąSKaIToS UŽ šILdYMąKiekvienas norime turėti jaukų ir šiltą būstą. Lig šiol vi-suomenėje vyravo stereotipas, kad mėgstantieji kom-fortą ir šilumą sulaukia didelių sąskaitų už šildymą. Tokia nuomonė yra neteisinga, nes naudojant šiuolaikiškas termoizoliacines medžiagas galima gerokai sumažinti energinių išteklių sunaudojimą. Pastatų modernizavimas ir aukštos energijos klasės pastatų statyba naudojant po-listireninį putplastį yra efektyvus sprendimas kovojant su didelėmis sąskaitomis už šildymą ir klimato kaita.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamina išskirtinių savybių pil-kąjį polistireninį putplastį „Neoporas“. Šios medžiagos sudė-tyje yra grafito, kuris atspindi arba absorbuoja infraraudo-nuosius spindulius, taip akivaizdžiai sumažindamas šilumos nuostolius. Dėl šios priežasties „Neoporo“ produkcija yra iki 20 % efektyvesnė nei analogiško tankio baltojo polisti-reninio putplasčio plokštės. Geresnės termoizoliacinės sa-vybės leidžia net penktadaliu sumažinti termoizoliacinės medžiagos sluoksnį ir transportuojamos medžiagos tūrį. Be to, plokštėms tvirtinti naudojamos trumpesnės smeigės, lietvamzdžių laikikliai bei siauresni cokoliniai profiliai.

Pilkasis polistireninis putplastis naudojamas statant „3 litrų“ namus. Tokio būsto kvadratiniam metrui šildyti

per metus sunaudojama ne daugiau kaip 3 litrai naftos produktų. Dėl itin mažo šilumos laidumo (0,32 W/(m•K)) „Neoporo“ gaminiai naudojami statant ir pasyviuosius namus. Apšiltinus daugiabutį pastatą „Neoporo“ plokš-tėmis, jame įrengtas 100 m2 dydžio butas kasmet gene-ruotų iki keturių tonų mažesnius CO2 kiekius.

Kol kas AB „Ukmergės gelžbetonis“ gamino tik fasadams apšiltinti skirtą „Neoporą EPS 70“, tačiau šiais metais rin-kai bus pradėtos tiekti grindims, stogams ir pamatams šiltinti skirtos plokštės „Neoporas EPS 80“ ir „Neoporas EPS 100“. Pilkojo polistireninio putplasčio gamybos ci-klas yra ilgesnis ir atsakingesnis, todėl įmonė didina savo sandėlius ir atnaujina gamybinę įrangą.

Griežtėjant reikalavimams naujai statomų pastatų ener-giniam efektyvumui (nuo 2016 m. bus privaloma ne žemesnė kaip A pastato energinio efektyvumo klasė, o nuo 2018 – A+), svarbu pasirinkti kokybiškas ir pažangias medžiagas. Smarkiai augantis „Neoporo“ gaminių popu-liarumas ir pripažinimas Europoje rodo, kad pilkojo poli-stireninio putplasčio termoizoliacinės plokštės yra išties efektyvios bei patikimos ir gali būti sėkmingai naudoja-mos siekiant aukščiausių rezultatų.

54

S tat y b a

Programinę įrangą „ArchiCAD“ kurianti vengrų kompa-nija „Graphisoft“ yra viena pagrindinių iFC (angl. Indus-try Foundation Classes) standarto diegimo ir tobulinimo organizacijos narių. Šiuo metu „ArchiCAD“ yra labiausiai atitinkanti iFC standartus architektūrinio projektavimo programinė įranga. iFC formatas leidžia Bim technologi-jas vis labiau realizuoti praktiškai statybų industrijoje.

Profesionalių projektuotojų bendruomenėje tikriausiai jau mažai kas nežino sąvokos Bim. Šis trumpinys išvertus iš anglų kalbos reikštų – informacinis pastato modeliavimas. Dažnai ši sąvoka suprantama kaip trimačio pastato modelis, tačiau Bim modelyje svarbiausia yra informacija apie pro-jektuojamą pastatą. Bim modelyje susiejama visų projekta-vimo ir projekto įgyvendinimo procese dalyvaujančių šalių informacija, užtikrinamas jos pasiekiamumas, lankstumas

ir kontrolė, galimybė projekto kūrimo dalyviams keistis informacija, komunikuoti, reaguoti į pokyčius. „ArchiCAD“ sieja visų projektavimo disciplinų duomenis ir gali būti nau-dojama kaip statybų kontrolės programa, kurioje sukaupta visa informacija apie pastatą, naudojama projektavimo ir statybos proceso metu, t. y. visas Bim modelis. Ši savybė – susieti visus Bim modelio duomenis – suteikia galimybę „ArchiCAD“ naudoti ne tik architektams, bet ir statybos koordinatoriams. Pasaulyje yra daugybė gamintojų, sukū-rusių programinės įrangos įvairių sričių specialistams, o iFC per „Open Bim“ suteikia galimybę perkelti statybas į aukštesnį technologinį lygį. Taikydami iFC ir Bim tech-nologiją skirtingų disciplinų specialistai pasiekia didesnį efektyvumą ir kokybę. Yra duomenų, kad Bim technolo-gijos taikymas investuotojui sutaupo mažiausiai 5 % pre-liminarių išlaidų.

„aRCHICad“ – „oPEN bIM“ SPRENdIMaS

Programinė įranga architektams „archiCad“ šiemet švenčia savo 30 metų gy-vavimo sukaktį. Tai pirmoji pasaulyje sukurta architektūrinio bIM (angl. Buil-ding Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) projektavimo technologija pagrįsta programa, savo inovatyvumu ir vartotojui patogiais sprendimais lyderio pozicijų neužleidžianti jau daug metų. „archiCad“ sufor-muotą projektavimo koncepciją perėmė daugelis konkurentų.

55

S tat y b a

daRbaS KoMaNdoJE – „TEaMWoRK“Dirbant su didelės apimties projektais, neretai susiduriama su architektų komandos darbo koordinavimo problemo-mis. Dažnai patiriama laiko nuostolių, kai atskirų koman-dos narių darbas turi būti sujungtas į vieną darnią visumą. Šioms problemoms spręsti programinė įranga „ArchiCAD“ turi technologiją „Teamwork“, skirtą komandiniam dar-bui. Ji puikiai veikia net ir esant itin dideliems projektams. „Teamwork“ funkcija architektų komandos nariams sutei-kia galimybę realiuoju laiku dirbti su vienu modeliu tiek vidiniame tinkle, tiek nuotoliniu būdu, būnant kitame pa-saulio krašte. Technologija „Bim Server“ leidžia persiųsti projektavimo pakeitimus tarp komandos narių labai ma-žais duomenų kiekiais, tad darbas vyksta itin sklandžiai. Taip pat projekto koordinatorius „Teamwork“ gali naudoti darbų paskirstymo ir kontrolės funkcijoms atlikti.

„bIMx“Prieš kelerius metus bendrovė „Graphisoft“ pristatė nova-torišką virtualaus modelio demonstravimo technologiją „Bimx“ – virtualaus pastato vedlį, leidžiantį „pasivaikščioti“ po trimatį pastato modelį ir apžiūrėti jį vartotojo kompiu-teryje net neturint projektavimo programinės įrangos.

Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, „Graphisoft“ pra-ėjusių metų pabaigoje oficialiai pristatė atnaujintą ir pato-bulintą „Bimx“ tęsinį, pavadintą „Bimx Docs“. Šis virtualus turas leidžia nuo šiol po virtualų pastatą „pasivaikščioti“ ne tik naudojant kompiuterį, bet ir išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, turinčius operacines sistemas „iOS“ arba „Android“. Kuriant technologiją „Bimx Docs“, daugiau-sia dėmesio buvo skiriama sklandžiam statybų darbų pla-navimui tiesiog statybų aikštelėje. Nepaisant trimačio vir-tualaus pastato pateikimo, ši technologija nuo šiol leidžia viename pakete sudėti ir dvimačius pastato planų, pjūvių, konstrukcijų detalių brėžinius, pateikti pastabas, žymėti ir realiuoju laiku „pjaustyti“ modelį, siekiant išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, kurie kyla planuojant ir koordinuojant darbų eigą. „Bimx Docs“ – puiki alternatyva pluoštams brė-žinių popieriaus paklodėse.

„ECodESIgNER STaR“Pasauliui einant iš proto dėl žaliosios politikos, dauguma pramonės šakų kuria priemones, tausojančias aplin-ką ir leidžiančias išsaugoti ekologinę pusiausvyrą. Šios tendencijos paskatinta bendrovė „Graphisoft“ šių metų pradžioje pristatė papildytą energinio vertinimo įrankį „EcoDesigner STAR“. Tai pirmoji to-kio tipo priemonė, naudojant Bim modeliavimo ar-chitektūrinę programą, gebanti atlikti energinę vir-

55

tualaus pastato analizę ir vertinimą, atitinkantį tarptautinės statybos energinio naudingumo modeliavimo standartą, ir pateikianti išsamius duomenis. Sistema Bim modelį vertina kaip profesionalų BEm (angl. Building Energy Model) objektą, o skaičiavimus atlieka įvertinusi pastato tūrio formą, atitva-rų šilumines savybes, šalčio tiltų įtaką, atsinaujinančių ener-gijos išteklių įrenginius, geografinę objekto padėtį, vyrau-jančius orus (remdamasi vietinių meteorologinių tarnybų duomenimis) ar net gretimo užstatymo tankį. Remdamasis šiais tyrimais architektas gali tiksliai įvertinti pastato energi-nes savybes ir projektuoti žalesnę architektūrą.

„EcoDesigner STAR“ buvo kuriama bendradarbiaujant su daugiametę inžinerinės programinės įrangos kūrimo pa-tirtį turinčią Švedijos bendrove „StruSoft“. „EcoDesigner STAR“ atitinka statybos energinio efektyvumo vertinimo standartus ASHRAE 90.1_2007.

„ArchiCAD“ profesionalūs ir pradedantieji vartotojai verti-na kaip lengvai perprantamą ir greitai išmokstamą progra-minę įrangą su vartotojui „draugiška“ aplinka. čia projekto modeliavimas ir projektavimo procesų valdymas vyksta remiantis aiškiai suprantamomis grafinėmis nuorodomis ir parametriniu valdymu. „Graphisoft“ statistika teigia, kad besimokantieji programine įranga „ArchiCAD“ savarankiš-kai dirbti pradeda jau po 50 val. savarankiško mokymosi.

Programinės įrangos gamintojas taiko palankią kainodarą. Pradedantiems architektams taikoma svari jaunojo archi-tekto nuolaida, o mažos įmonės bei savarankiškai dirban-tys architektai gali įsigyti adaptuotą „ArchiCAD“ versiją „Ar-chiCAD STAR(T) Edition“ už 5400 Lt + PVm.

www.designsolutions.lt

Programinę įrangą nemokamai galima išbandyti užsiregistravus „ArchiCAD“ bendruomenės svetainėje „MyArchiCAD.com“. Pakonsultuos ir išsamesnės informacijos suteiks oficialusis „Graphisoft ArchiCAD“ atstovas Lietuvoje UAB „Design Solutions“.

56

S tat y b a

šiandien taupyti lėšas ir laiką svarbiau nei bet kada anksčiau. Naujieji JCb JS220 serijos ekskavatoriai puikiai įgyvendina šiuos tikslus.

NaUJaSIS EKSKaVaToRIUS JCb JS220

SVaRbIaUSI bRUoŽaI iki 10 % mažesnės kuro sąnaudos.

Automatinė tuščioji eiga sumažina variklio apsukas nurodytais intervalais.

Varikliui „Ecomax“ nereikia jokios papildomos prie-žiūros.

7 colių skystųjų kristalų daugiafunkcis konfigūruoja-mas monitorius su galinio vaizdo kamera.

Reikšmingai mažesnis triukšmas tiek viduje, tiek išo-rėje.

Sutvirtinta strėlė ir kaušas pagaminti iš itin tampraus plieno, ištisinių gaubiamųjų plieno lakštų ir vidinių pertvarų.

Standartinė 2 metų garantija arba patraukli 5 metų garantija.

„LiveLink“ montuojama kaip standartinė įranga.

mūsų sunkiasvorių vikšrinių ekskavatorių asortimente ekskavatoriai JCB JS220 yra vidutinių gabaritų. maž-daug 22 tonų svoris, išskirtinis tvirtumas, našumas, efektyvumas, patogumas, sauga ir techninės priežiūros paprastumas.

Šiame 22 tonų ekskavatoriuje sumontuotas visiškai naujas ir labai efektyvus variklis „Ecomax Tier 4i“, atitin-kantis emisijos reikalavimus. Jis leidžia sumažinti kuro sąnaudas iki 10 %, palyginti su mūsų senesniais mo-deliais. Tačiau JS220 serijos vikšrinių ekskavatorių pra-našumai tuo nesibaigia.

MaKSIMaLUS NašUMaS, MINIMaLIoS IšLaIdoSSiūlome didelį asortimentą JCB priedų, kuriuos naudo-jant jūsų JS220 ekskavatorius taps dar universalesnis, leis atlikti įvairias užduotis.

JCB gamintojo greitojo sukabinimo sistema leidžia darbinius padargus keisti greitai ir lengvai, be to, ji sukurta specialiai JS serijai.

mūsų variklis „Ecomax T4i/Stage3B“ sunaudoja iki 10 % mažiau kuro nei varikliai „Tier 3“, todėl sutau-pysite pinigų.

Automatinės laisvosios eigos technologija automa-tiškai sumažina variklio apsukas, kai hidraulika ne-naudojama.

Bendrovės JCB naujoviška hidraulinės regeneracijos sistema išsiskiria tuo, kad alyva perdirbama cilindruo-se, siekiant sumažinti ciklo laiką ir kuro sąnaudas.

dIRbKITE bET KURIoJE VIEToJE IR bET Kada Reikšmingai sumažintas triukšmo lygis tiek operato-

riaus kabinoje, tiek išorėje, kad triukšmas statybvie-tėje būtų mažesnis.

Triukšmo lygis: 70 dB (A) LpA ir 100 dB (A) LwA.

Variklio duslintuvas suderintas taip, kad slopintų va-riklio keliamą triukšmą ir skleistų aukštos kokybės garsą.

Jokio nereikalingo oro srauto – variklio varomą ven-tiliatorių valdo nauja poreikio principu veikianti kon-trolės sistema, leidžianti optimizuoti ventiliatoriaus greitį ir sumažinti triukšmą.

Šiame 22 tonų ekskavatoriuje sumontuotas visiškai naujas ir labai efektyvus variklis „EcoMax Tier 4i“, atitinkantis emisijos reikalavimus. Jis leidžia sumažinti kuro sąnaudas iki 10 %.

57

S tat y b a

IšMaNUSIS VaLdYMaS 7 colių skystųjų kristalų spalvotas monitorius ir viena

galinio vaizdo kamera, įrengta kaip standartinė įranga.

Skaitmeniniai indikatoriai rodo ekskavatoriaus kuro lygį ir aušinamojo skysčio temperatūrą.

intuityvus variklio apsukų valdymas su pasirenkamu galios intervalu.

Automatinė laisvosios eigos technolo-gija automatiškai sumažina variklio apsukas, kai jis nenaudojamas.

Konfigūruojamas ekranas – operatorius gali pasirinkti nu-statymus.

imobilizacija – norėdamas užvesti ekskavatorių, ope-ratorius turi įvesti ketu-rių skaitmenų kodą, kurį galima nustatyti iš naujo naudojan-tis technologija „LiveLink“.

Oficialusis JCB atstovas Baltijos šalyse – įrankių centrai „Stokker“.www.stokker.lt, www.jcb.ee/lt

RaNKa PaSIEKIaMa SaUgaHidraulinės izoliacijos svirties (budrumo kontrolės ran-kenos) valdymo metodas buvo patobulintas, įdiegta nauja funkcija. Norėdamas pradėti naudoti ekskavato-riaus hidraulines linijas, operatorius dabar turi tai pa-tvirtinti paspausdamas jungiklį, esantį AmS prietaisų skydelyje. Taip išvengiama atvejų, kai valdymo elemen-tai suaktyvinami netyčia pajudinus budrumo kontrolės

rankeną.

JCB stiprintuvo valdymo izoliavimo sistema. Ar jūs pakankamai saugūs?

57

58

S tat y b a

Vėdinamasis fasadas – geresnis pastato drabužis!

S p r e n d i m a i

Vėdinamieji fasadai su fibrocementinių plokščių „Cem-brit UrbanNature“ apdaila naudojami įrengiant tiek nau-jus, tiek modernizuojamų pastatų fasadus, kai reikia ap-saugoti sienas nuo lietaus poveikio, pridrėkimo ar prate-kėjimo, žiemą išorines sienas apsaugoti nuo peršalimo, o vasarą, esant aukštai aplinkos temperatūrai, nuo perkai-timo, pagerinti eksploatuojamų patalpų būklę ir užtikrin-ti joms keliamus sanitarinius higieninius reikalavimus, pagerinti esamų sienų šilumines technines charakteristi-kas ir patalpų garso izoliacines savybes, padidinti išorinių atitvarinių konstrukcijų patvarumą ir ilgalaikiškumą.

KoNSTRUKCIJaKonstrukcija, prie kurios tvirtinamos plokštės „Cembrit“, gali būti iš metalinių cinkuotų arba aliuminio profiliuo-čių, arba medinių karkaso elementų.

Pirmo darbų etapo metu prie atraminių sienų inkarais tvirtinamos reguliuojamos gembės (vadinamieji kronš-teinai). inkaravimo sistema parenkama atsižvelgiant į pa-grindo konstrukcijos ir jo būklę. Tam, kad būtų sumažin-tas šalčio praėjimas per sistemos konstrukciją, po gem-bėmis būtina naudoti termoizoliacines tarpines.

Po to prie gembių montuojami horizontalūs (jei pasi-rinkta karkaso sistema dviejų lygių) ir vertikalūs karkaso konstrukcijos profiliuočiai.

šILUMoS IZoLIaCIJaKai atraminio karkaso konstrukcija yra tik vertikali, po gembių inkaravimo tvirtinama šilumos izoliacija.

Paprastai vėdinamieji fasadai šiltinami dvisluoksne mine-ralinės vatos šilumos izoliacija:

pagrindinis šilumos izoliacijos sluoksnis sudarytas iš mineralinės vatos plokščių, skirtų atitvaroms, kur izoliacija neveikiama apkrovų. Plokščių oro lai-dumo koeficientas l ≤ 190 m3/(m·s·Pa);

vėjo izoliacijos sluoksnis sudarytas iš mineralinės vatos plokščių, kurių oro laidumo koeficientas yra l ≤ 60 m3/(m·s·Pa), orinio laidžio K, m3/(m2·s·Pa) vertė pagal STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžia-gų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projekti-nės vertės“ 6 lentelės reikalavimus.

Šilumos ir vėjo izoliacinių medžiagų degumo klasė turi atitikti taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavi-mai“, įsakymas Nr.1-338, 2010.12.07 reikalavimus.

Šilumos izoliacija tvirtinama mechaniškai (tvirtinimo taškų skaičius ≥5/m2). Kai atraminio karkaso konstrukcija horizon-tali (dviejų lygių) – po pirmo lygio horizontalaus karkaso su-montavimo įrengiama šilumos ir priešvėjinė izoliacija, po to montuojamas antras profiliuočių lygis. Sumontavus pagrin-dinį šilumos izoliacijos sluoksnį, jo apsaugai nuo vėjo mon-tuojamas vėjo izoliacinis sluoksnis iš mineralinės vatos.

Jau pats sistemos pavadinimas nusako pagrindinę fasado funkciją – vėdinti konstrukciją. Vėdinimas suteikia di-džiausius tokios sistemos funkcinius pranašumus – konstrukcija visada iš-lieka sausa, išsaugomas geras patal-pų mikroklimatas, konstrukcija tampa ilgalaikiškesnė, atspari ugniai ir t. t. „Cembrit“ vėdinamųjų fasadų plokštės atšiauriomis sąlygomis eksploatuoja-mos jau daugiau kaip 50 metų!

58

www.cembrit.lt Dėl papildomos detalios informacijos apie vėdinamosios konstrukcijos su fasadinėmis plokštėmis „Cembrit UrbanNature“ įrengimą, tipinius mazgus ar kitokiais klausimais prašome kreiptis į „Cembrit“ atstovybę.

59

S tat y b aS p r e n d i m a i

59

www.cembrit.lt„Cembrit“ atstovybė lietuvoje: Savanorių pr. 219, LT-02300 VilniusTel. +370 5 264 4302, faks. +370 5 205 8552, el. paštas [email protected], www.cembrit.lt

1. Tvirtinimo elementai2. Vertikalių siūlių EPDM juosta (ant kiekvieno vertikalaus karkaso profiliuočio)3. Vertikalus karkaso profiliuotis4. Sieninė gembė5. Horizontalus karkaso profiliuotis6. Fasadinė plokštė „Cembrit“7. Tvirtinimo elementai

VėdINaMoJo FaSado KoNSTRUKCIJoS IR „CEMbRIT“ PLoKščIų TVIRTINIMo SCHEMa

FaSado UŽbaIgIMo ELEMENTaIPaskutinysis darbų etapas – palangių ir parapetų apskar-dinimas. Visi fasado horizontalūs paviršiai – karnizai, pa-rapetai, palangės – padengiami korozijai atsparia, cinko sluoksniu su poliesteriu dengta 0,6 mm storio skarda.

Palangių, parapetų, viršlangių ir kiti skardiniai elementai neturi uždengti vėdinimo kanalų.

Tik užbaigus šį paskutinį darbų etapą ir atlikus darbus laikantis visų reikalavimų, galima manyti, kad vėdina-mąjį pastato fasadą įrengėte tinkamai. Taip įrengtas fasadas nesukels rūpesčių, jam nereikės papildomos priežiūros, jis atrodys estetiškai ilgą laiką.

PLoKščIų „CEMbRIT“ TVIRTINIMaSVėdinamųjų fasadų apdailai naudojamos fibrocementi-nės fasadinės plokštės „Cembrit UrbanNature“.

Prieš pradedant fasado plokščių montavimo darbus, bū-tina parengti fasado sudalinimo projektą tam, kad būtų užtikrintas sistemos tvirtinimo elementų bei karkaso konstrukcijos atsparumas ir stabilumas.

Paprastai fasadinės plokštės yra tvirtinamos vertikaliai arba horizontaliai ant iš anksto paruoštų vertikalaus kar-kaso profiliuočių. Plokštėms tvirtinti prie karkaso būtina naudoti specialias specifikacijose nurodytas aliuminio ar nerūdijančiojo plieno kniedes bei tarpines. Vidurinis tvir-tinimo taškas visada fiksuojamas. Jei plokštės montuoja-mos horizontaliai, tai plokštės viduryje vienoje horizon-talioje eilėje įrengiami vienas arba du fiksuoti taškai. Fik-suojant reikia naudoti specialias įvores. Visi kiti tvirtinimo taškai paliekami paslankūs.

Plokštės tvirtinimo vietose iš anksto turi būti išgręžiamos 9 mm skersmens kiaurymės. Plokštė pradedama tvirtinti nuo fiksuoto taško plokštės viduryje. Karkase, naudojant centravimo įrankį, išgręžiamos atitinkamo skersmens kiaurymės. Toliau specialiu akumuliatoriniu kniedytuvu su specialiu ribojančiu antgaliu plokštė tvirtinama knie-dėmis paslankiuose taškuose. Paskiausiai pritvirtina-mi plokštės kampai. Ribojantis kniedytuvo antgalis turi užtikrinti 0,2–0,3 mm laisvumą tarp kniedės galvutės ir plokštės.

Tvirtinant plokštes prie karkaso, būtina laikytis gamin-tojo nustatytų minimalių atstumų nuo plokštės krašto ir briaunos iki tvirtinimo vietų ir atstumų tarp tvirtinimo taškų, atsižvelgiant į pasirinktos sistemos konstrukciją. Tarp plokščių tiek horizontalia, tiek ir vertikalia kryptimis paliekamas 6–8 mm tarpas.

60

S tat y b a

ModERNUS bIURų PaSTaTaS aTgaIVINS VIRšULIšKES

gieDrė baLčiūtė

Viename seniausių Vilniaus mie-gamųjų rajonų – Viršuliškėse, ne-toli Vakarinio aplinkkelio, iškilo didžiulis 21 aukšto biurų pasta-tas, sertifikuotas „a“ energinio naudingumo klase. Tai pirmasis toks biurų pastatas Lietuvoje. daugiau kaip 81 m aukščio pasta-tas tapo vienu aukščiausių Vilniu-je. šio pastato statybų sprendiniai buvo neeiliniai, jiems prireikė itin didelio statytojų atsakingumo.

60

61

S tat y b a

PLaNUS PRISTabdė SUNKMETISmilžinišką biurų pastatą pastatė Suomijos koncernui pri-klausanti viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lie-tuvoje „YiT Kausta“.

Leidimas vykdyti jo statybas gautas dar 2008 m., tačiau planus pristabdė ekonominis sunkmetis. iš naujo įgyven-dinti viziją imta 2012 metais. Pastatą planuojama atidary-ti jau šių metų gegužę.

Atvykusiesiems į naująjį biurų pastatą nereikės sukti gal-vos, kur pastatyti automobilį. Po žeme bus įrengta trijų lygių automobilių stovėjimo aikštelė.

Pirmajame verslo centro aukšte kuriasi klientų aptarna-vimo skyriai, pardavimų salonai, kiti 20 aukštų skirti biu-rams, kurių patalpas nuomininkai galės planuoti pagal savo poreikį.

PUIKUS SUSISIEKIMaS„Grand Office“ yra projekto, kuriuo buvusios „Vilspos“ spaustuvės teritorijoje numatoma įkurti gyvenamuosius ir biurų pastatus, komercines ir prekybines patalpas, pa-statyti daugiaaukštį administracinį pastatą bei prekybos centrą, dalis. Projekto autoriai architektai Gintaras čai-kauskas ir miroslavas Šejnickis šį kompleksą vadina pio-nieriumi. Tai bus naujas žingsnis į antrąjį Vilniaus centrą. Kitaip nei iki šiol, daugiaaukščiai pastatai dygsta nedar-kydami miesto veido, nes vietovės kraštovaizdis leidžia tokius statyti.

Architektas G. čaikauskas tiki, kad tokie daugiafunkciai centrai į Viršuliškes pritrauks jaunų žmonių, kuriems čia bus sukurtos šiuolaikiškos darbo vietos ir įrengti būstai.

Verslo centro „Grand Office“ pranašumas – netolimas ats-tumas iki miesto centro. Šalia įrengti išvažiavimai į Kau-ną ir Ukmergę. Susisiekimas su šiuo kylančiu Viršuliškių arealu, ekspertų nuomone, išties puikus: visuomeniniu ar nuosavu transportu gana greitai ir lengvai į šį rajoną galima atvykti iš bet kurios miesto dalies. „Grand Office“ iškilo šalia jau veikiančio Vilniaus vakarinio aplinkkelio.

„Pagal Vilniaus bendrąjį planą Viršuliškės – vienas svar-biausių lokalių centrų, kurio užduotis – sumažinti spūstis miesto centre, kuriant darbo vietas arčiau namų. Įgyven-dinus „Grand Office“ projektą ne tik atsiras naujų šiuolai-kiškų darbo vietų naujajame biuro pastate, bet ir pagerės infrastruktūra bendrąja prasme: bus sutvarkytos gatvės ir šaligatviai, žaliosios zonos. Šalia verslo centro netru-kus atsidarys prekybos centras „Prisma“, šalia kylančiuo-se „Solo City“ gyvenamuosiuose namuose bus patogu įsikurti dirbantiems tiek Viršuliškėse, tiek miesto centre. Gana didelė teritorija projektuojama tų pačių architek-tų išlaiko bendras architektūrines tendencijas, spalvas ir tampa estetiškai patraukli“, – teigia AB „YiT Kausta“ gene-ralinis direktorius Kęstutis Vanagas.

FaKTaI

Pastatas bus 21 aukšto, daugiau nei 81 m aukščio

bENdRaS PLoTaS 10 380 m²

Pastate bus trijų aukštų požeminė automobilių aikštelė 264 automobiliams ir 28 automobilių stovėjimo vietos šalia pastato lauke

Pastate veiks penki liftai. Du iš jų – 630 kg keliamosios galios, kiti trys – 1 000 kg keliamosios galios. Du liftai bus su panoraminiu vaizdu į Vilniaus miestą

STaTYboS VadoVaS Remigijus Pranys

PRoJEKTo VadoVaS Vytautas Grigelionis

UŽSaKoVaS IR PRoJEKTo PLėToToJaS UAB „YiT Kausta būstas“

gENERaLINIS RaNgoVaS AB „YiT Kausta“

PRoJEKTUoToJaS UAB „Viltekta“

adRESaSViršuliškių skg. 34, Vilnius

STaTYbų PRadŽIa2012 m. gruodis

NUMaToMa STaTYbų PabaIga2014 m. balandžio pabaiga

PaSTaTo aTIdaRYMaS2014 m. gegužė

Šiuo metu beveik pusė patalpų jau turi nuomininkus

61

62

S tat y b a

„Grand Office“ projektavimo darbai buvo patikėti vie-nai iš didžiausią patirtį šalyje turinčių projektavimo ir konsultavimo įmonių „Viltekta“. Įmonė parengė statinio konstrukcijų, vidaus ir lauko inžinerinių tinklų techninį ir darbo projektus bei vadovavo visam projektui. Pasak „Viltekta“ direktoriaus Tomo Segalio ir projektų vadovo martyno Bružo, darnų verslo centro ir aplinkui išdygsian-čių namų kvartalą projektavo daugiau nei trisdešimties atestuotų inžinierių ir architektų komanda.

bEToNą MaIšė VIEToJE„Grand Office“ pastate buvo išbetonuota daugiau kaip 10,5 tūkst. m2 smulkiagrūdžio betono grindų ir sufor-muota apie 2 tūkst. m2 nuolydžių virš požeminės auto-mobilių stovėjimo aikštelės.

Smulkiagrūdis betonas buvo maišomas čia pat, statybų aikštelėje, ir perduodamas betono padavimo siurbliais „Putzmeister 740“ iš apačios, be jokių kranų, į viršų. To-kia betonavimo technologija padeda užtikrinti greitį ir kokybę. Grindų betonavimo darbus atlikusios bendrovės „WD Group“ direktorius Vilius Dručiūnas prisiminė, kad darbas „Grand Office“ buvo ypatingas dėl labai didelio pastato aukštingumo – betoną siurbliais teko pakelti net iki 86 metrų. Prisidėti prie tokio aukščio pastatų statybos bendrovė galėjo investavusi į techniką – betono siurbliai atnaujinami kas dvejus metus.

Vis dėlto V. Dručiūnas džiaugėsi, kad ilgą laiką dirban-čių „WD Group“ darbuotojų patirties ir profesionalių „YiT

Kausta“ įmonės projektų vadovų bei statybos darbų va-dovų dėka subrangovų darbas buvo puikiai sukoordi-nuotas. Taigi statybos darbų darna buvo išlaikyta ir viskas atlikta kokybiškai bei laiku.

SaUgUMUI – SaVE KELIaNTYS SKYdaIStatant pastatą jo saugumu, pastolių bei klojinių siste-momis rūpinosi UAB „Peri“. Ji šiame objekte derino didelį sistemų spektrą: kolonoms naudojo TRS klojinius su be-tonavimo platformomis, sienoms – „Trio“ klojinius, per-dangas formavo iš „Skydeck“ ir „multiflex“ klojinių, aukš-toms perdangoms panaudoti „Peri up Rosett“ bokšteliai su „multiflex“ klojiniais, lifto šachtos ir laiptinės saugumą garantavo septynios BR aikštelės, o išorinių pastato sienų statybos saugumui užtikrinti pasitelktos CB240 pagrindi-nės ir apatinės aikštelės.

Saugiam ir efektyviam darbui pastato atvirame perime-tre užtikrinti sumontuoti RCS-P apsauginiai save kelian-tys skydai.

aUKšToS KLaSėS STogo daNgaPastato „Grand Office“ stogas buvo dengtas bendrovės „TechnoNiCOL - Construction Systems“ pagamintomis dangomis.

Stogui įrengti pasirinktos aukščiausios „Technoelast“ kla-sės polimerinio bitumo dangos. Šios klasės hidroizoliaci-nės dangos, gaminamos iš aukščiausios kokybės žaliavų, išsiskiria patvarumu, atsparumu natrio druskoms, dides-

62

63

S tat y b a

niu atsparumu išoriniams krūviams ir ilgu eksploatacijos laiku. Tokias medžiagas renkasi profesionalai, pabrėžian-tys objekto svarbą ir išskirtinumą bei vertinantys kokybi-nius medžiagos parametrus ir jos ilgalaikiškumą.

Viršutiniam biurų pastato „Grand Office“ stogo dan-gos sluoksniui įrengti buvo naudota „Technoelast K-PS 170/5000“. Ši danga išsiskiria geriausiomis techninėmis charakteristikomis ir yra padengta stambiagrūdžiu pa-barstu, kuris patikimai saugo nuo ultravioletinių spindu-lių poveikio.

Apatinio stogo konstrukcijos sluoksniui įrengti ir hi-droizoliacijai užtikrinti naudota aukštos kokybės danga „Technoelast K-mS 170/3000“.

Bendrovės „TechnoNiCOL“ produkcija gaminama moder-nia įranga, remiantis pačia pažangiausia technologija, pelniusia statybos profesionalų ir žinovų pripažinimą bei pasitikėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Ant „Grand Office“ stogo terasos numatyta įrengti inžine-rines sistemas. Eksploatuojamuose stoguose labai svarbi galima vandens surinkimo trapų apkrova, vandens nuve-dimas nuo paviršiaus ir nuo vidinių konstrukcijų bei san-darus hidroizoliacijos privedimas. Kad nekiltų problemų dėl stogo konstrukcijoje susikaupiančio, neefektyviai nu-vedamo ar per hidroizoliaciją tekančio vandens, pasirink-ti HL sprendimai, kuriuos pateikė bendrovė „HL Hutterer & Lechner“.

63

PRoJEKTo PLaNaS

64

S tat y b a

Nuolat brangstant energiniams ištekliams, svarbu labai efektyviai apšiltinti pastatus.

Sėkmingai veiklą plėtojanti Lietuvos įmonė Uab „šILPUTa“ gamina Europos kokybės standartus atitinkantį polistireninį putplastį (EPS) – vieną iš XXi a. reikalingiausių šilumą izoliuojančių statybinių medžiagų. Jis itin dažnai naudojamas apšiltinti įvairiems pamatams, perdangoms, fasadams, grindims, stogams, terasoms, automobilių stovėjimo aikštelių konstrukcijoms ir pan.

Uab „šILPUTa“ gaminamas naujoviškas polistireninis putplastis – pilkasis neoporas, garantuojantis ypač didelę šiluminę varžą, jau tapo paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje.

ilgamete patirtimi ir kokybiška produkcija garsėjanti Uab „šILPUTa“ visada nepriekaištingai įvykdo visus klientų užsakymus.

UAB „ŠilPUtA“, Sodų g. 14, LT-13270 Skaidiškių k., Vilniaus r.Tel. +370 5 235 0109 , faks. +370 5 235 0104 , el. p. [email protected] www.silputa.lt

tės, yra vėdinamasis. Šioje pastato dalyje yra įrengtos laiptinės. Už aliuminio ir stiklo konstrukcijų bei fasadų valymo įrangos bėgio projektavimą, gamybą ir montavi-mą buvo atsakinga UAB „Staticus“. Ši bendrovė naudojo statybų aikštelėje surenkamas aliuminio ir stiklo fasadų konstrukcijas, kurios buvo montuojamos kaip elemen-tiniai fasadai. Fasaduose buvo integruota daugiau nei 230 vnt. aliuminio profilio atidaromų langų.

Skaidrios fasado dalys buvo stiklintos dviejų kamerų stiklo paketais, kurių išorinis ir vidinis stiklas padengti selektyvine danga, užtikrinančia gerus šilumos izoliacijos rodiklius. Specialios saulę kontroliuojančios dangos ne-naudota, siekiant, kad saulės energijos praleisties koefi-cientas būtų ne mažesnis kaip 0,5. Tai leido užtikrinti, kad kuo daugiau saulės energijos praeitų pro stiklą ir žiemą būtų mažesnės šildymo išlaidos.

UAB „Staticus“ buvo atsakinga ir už trečio aukšto antstato aliuminio konstrukcijas. Bendra atliktų darbų apimtis sie-kė 5 518 m2 konstrukcijų ir 102 m fasadų priežiūros bėgio. UAB „Staticus“ rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius sakė, kad „Grand Office“ fasado konstrukcija išsiskiria itin geromis šilumos izoliacijos savybėmis.

„Projekte buvo numatyta, kad bendras mūsų įrengtų fa-sadų šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,56 W/m2K ir tai buvo jau didelis iššūkis, bet galų gale mes pasiekėme netgi šiek tiek geresnį rezultatą – 0,53 W/m2K. Skaidrių fasado dalių šilumos laidumo koeficientas turėjo būti ne didesnis kaip 0,9 W/m2K, neskaidrių – ne didesnis nei 0,15 W/m2K. Kad įgyvendintume tokius reikalavimus, teko naudoti dviejų kamerų stiklo paketus, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,5 W/m2K, net 344 mm storio

NETaUPė aTSISaKYdaMI KoKYbėSAukštą energinį pastato „Grand Office“ naudingumą pa-deda užtikrinti ir tai, kad stogui apšiltinti buvo naudota efektyvi termoizoliacinė medžiaga polistireninis putplas-tis EPS 100. Šią termoizoliacinę medžiagą tiekusios UAB „Šilputa“ direktorius Ježy makovski pasakojo, kad Lietu-voje dažniau stogams šiltinti naudojamas silpnesnis ir pigesnis produktas EPS 80.

„Tai, kad į „Grand Office“ buvo pasirinkta dėti brangesnį ir geresnį produktą, rodo, kad generaliniai rangovai ne-taupė, atsisakydami kokybės“, – gyrė klientų sprendimą J. makovski.

Polistireninis putplastis EPS 100 yra sparčiai populia-rėjantis gaminys. Jo kasmet sunaudojama vis daugiau. Vokietijoje analogiška medžiaga paprastai naudojama fasadams apšiltinti. UAB „Šilputa“ gaminamas polistire-ninis putplastis iš daugumos kitų gamintojų produkcijos išsiskiria tuo, kad į jį visiškai nepridedama atraižų, nors nedidelis jų kiekis yra leistinas.

„Tai, kad nededame atraižų, lemia geresnes fizikines me-džiagos savybes. Ji tampa labiau atspari gniuždymui, lenkimui, apkrovoms, turi gerą šilumos varžą“, – pasakojo bendrovės „Šilputa“ vadovas.

PUIKI šILUMoS IZoLIaCIJa„Grand Office“ biurų pastatas atrodo moderniai ir smar-kiai pagyvina Viršuliškių rajoną.

Trys pastato fasado pusės yra stiklinės. Stiklo fasadai pa-sirinkti siekiant labiau išreikšti numatytą koncepciją. Tik viena, vadinamoji „nugarinė“, pastato pusė yra uždara. Jos fasadas, kurio apdailai naudotos kompozitinės plokš-

65

S tat y b a

apšiltinimo sluoksnį ir itin gerų šiluminių savybių aliu-minio profilių sistemą“, – vardijo V. Vičius. Fasadui įrengti naudotos vokiečių aliuminio sistemos „Wicona“: fasadinė „Wictec 50“ ir langinė „Wicline 75evo“. Tai sistemos, atitin-kančios aukščiausius statybos reikalavimus.

itin daug dėmesio skirta fasado konstrukcijos sandarumui, todėl bandymai buvo atliekami tiek statybų aikštelėje, tiek Kauno technologijos universiteto laboratorijose.

aTSIŽVELgTa į aKUSTIKąPastato inžinerinės sistemos yra labai efektyvios ir ekono-miškos, atitinkančios „A“ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Pastate buvo sumontuotos tokios šildymo, vėdinimo ir aukšto naudingumo rekuperacinės sistemos, kad šilumos atgavimas siekia net 85 %.

Projektuojant pastatą atsižvelgta ir į akustikos klausi-mus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių siste-mų keliami garsai būtų minimalūs. Pertvarų ir vidinių sienų garsui bei šilumai izoliuoti naudotos naujos kar-tos „Knauf TP115“ mineralinės vatos plokštės, kurias tie-kė UAB „Vejuva“ („Jeruzalės statybinės medžiagos“). Ši bendrovė taip pat tiekė ir betoninius blokelius „Haus“.

INTERJERE daUg šVIESoSBiurų pastato „Grand Office“ interjerams, kurių bendra-autoris architektas Simonas Klezys, pasistengta suteikti natūralumo ir jaukumo.

Patalpos suplanuotos taip, kad jose būtų kuo daugiau dienos šviesos. Reikiamas zonas efektyviai apšvies šiuo-laikinė energiją taupanti sistema. Biuruose bus pakabinti nuleidžiami šviestuvai, kurie gerai apšviečia ne tik darbo vietą, bet ir aplinkinius plotus. Toks apšvietimo būdas leis taupyti elektros energiją.

interjere vyrauja pilki betono ir rusvi medžio atspalviai. Tai yra idėjinio lygio spalvos, kurios ir padiktavo visą in-terjero koncepciją. interjero medienos gaminių apdailai buvo pasirinktas kompleksinis UAB „Trebeka“ sprendi-mas: antipirenas „Holz Prof“ ir dvikomponentis akrilo ir poliuretano lakas „Heidelberg Solo Pur“. Antipirenas „Holz Prof“ yra skirtas ne tik statybinės medienos ugnia-atsparinimo B-s1, d0 degumo klasei pasiekti, bet ir me-dinėms interjero detalėms, kurios po ugniaatsparinimo turi būti dengiamos papildomomis apdailinėmis me-džiagomis.

VaLdYMaS VIENoJE VIEToJE„Grand Office“ buvo sumontuota Kanados gamin-tojo „Distech Controls“ pastatų valdymo sistema, kurią įdiegė UAB „Caverion Lietuva“.

65

Biurų pastate įrengtas automatizuotas šiluminis mazgas su keturiais kontūrais, per kuriuos ruošiamas buitinis, ra-diatoriams ir vėdinimo įrenginiams reikalingas karštas vanduo. Paruošto vandens temperatūra gali būti reguliuo-jama automatiškai, atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą. Taip pat buvo automatizuotas vandens ir elektros apskai-tų duomenų surinkimas. Kaip teigė UAB „Caverion Lietu-va“ projektų vadovas Linas Tamašas, tai leidžia kiekvienam nuomininkui vandens ir elektros apskaitą vykdyti atskirai, kartu visus skaitiklių duomenis surinkti į bendrą sistemą.

„Grand Office“ vėdinimo sistema bei paduodamo oro temperatūra irgi reguliuojamos automatiškai. iš viso pas-tate įrengti penki vėdinimo įrenginiai: po du požeminėje stovėjimo aikštelėje ir ant žemutinės dalies stogo bei vie-nas ant aukštuminės dalies stogo. Taip pat požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje veikia automatinė CO ventiliacijos sistema.

Pastate sumontuota ir automatinė dūmų šalinimo bei viršslėgio palaikymo sistema. Ji įjungia oro padavimo ventiliatorius, dūmų šalinimo ventiliatorius, uždaro ugnies vožtuvus, atidaro reikiamus dūmų ir viršslėgio vožtuvus, fiksuoja jų galines padėtis. Visa tai atvaizduo-jama pastato valdymo sistemoje.

Anot L. Tamašo, UAB „Caverion Lietuva“ įdiegta pastatų valdymo sistema leidžia vienoje vietoje matyti visus val-domus pastato techninius parametrus ir prireikus juos keisti. Ši sistema taip pat padeda rinkti analitinius duo-

menis apie elektros energijos, vandens suvartojimą ir pri-imti optimaliausius sprendimus dėl to-lesnės pastato eks-ploatacijos.

66

S tat y b a

gieDrė baLčiūtė

Santykiai tarp užsakovų ir rangovų bei genera-linių rangovų ir jų sam-dytų subrangovų ne visada būna skaidrūs.

Neretai generaliniai rangovai piktnaudžiauja

savo teisėmis ir, prisidengdami sau palankiai suformuotomis staty-

bos rangos sutartimis, vengia atsiskai-tyti su subrangovais už jiems padarytą

darbą. Taip teigia tarptautinės teisinių paslaugų

kontoros „Teisės tarnai“ teisininkai, ku-riems ne kartą teko ginti nuo generalinių rangovų nukentėjusius subrangovus, ir pa-teikia patarimų, kaip nuo to apsisaugoti.

SUbRaNgoVaI – JaUTRIaUSIa gRaNdISCivilinio kodekso (CK) 6.681 straipsnyje nurodyta, kad statybos

rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti

kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal kitą

kodekso straipsnį rangovas turi teisę pasitelkti savo prie-volėms įvykdyti kitus asmenis, tai yra subrangovus. Su

subrangovais už atliktą darbą turi atsiskaityti juos sam-dęs generalinis rangovas.

Tačiau dažnai generaliniai rangovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir, prisidengdami sau palankiai su-

formuotomis statybos rangos sutartimis, kurios dažnai prisijungimu standartinėmis sąlygomis

būna sudaromos tarp šalių, vengia atsiskaityti

SUbRaNgoVaMS – gENERaLINIųRaNgoVų PINKLėS

66

67

S tat y b a

tAURAS MičiUDA, zalos24.ltnepriklausomas ekspertas

su subrangovais, nepagrįstai nepriima kokybiškai atliktų jų darbų.

„Subrangovai dažnai būna jautriausia grandis statybos rangos teisinių santykių kontekste. Tai suvokdami gene-raliniai rangovai tuo neteisėtai naudojasi ir įvairiais bū-dais vengia vykdyti savo prievoles subrangovams“, – aiš-kino įmonės „Teisės tarnai“ vyresnysis teisininkas Justas Laurinčiukas.

Neretai pasitaiko, kad generalinis rangovas atsisako mo-kėti subrangovams, motyvuodamas tuo, kad darbas, kurį jie atliko, yra neva nekokybiškas. Nors brokas, jeigu toks yra, paprastai būna nedidelis ir lengvai ištaisomas.

TRŪKSTa obJEKTYVIų KRITERIJųTauras mičiuda, www.zalos24.lt nepriklausomas eksper-tas, su piktnaudžiavimu, kai generaliniai rangovai vengia atsiskaityti su subrangovais, prisidengdami neva esmi-niais defektais, susidūrė nekart.

„Didžiausia visų ginčų tarp rangovo ir subrangovo prie-žastis, pasitaikanti mano darbo praktikoje, yra ta, jog prieš visus darbus pasirašomoje tarpusavio sutartyje nėra api-brėžiami konkretūs reikalavimai statybos darbų rezultatui. Tai nėra ypač aktualu, kai atliekami darbai, kurių kokybė nustatyta privalomuosiuose statybos dokumentuose – statybos techniniuose reglamentuose ir projekte: kons-trukcijų armavimas, jų montavimo darbai, betonavimas ir kita. Tačiau neretai nenurodomi privalomieji reikalavimai, susiję tik su vizualiai nustatomais kriterijais: fasadų tinko faktūra, paviršių dažymo ir glaistymo tolygumu, vientisu-mu ir kitokiais apdailos darbais“, – pastebėjo T. mičiuda.

Jeigu rangovo ir subrangovo sutartyje nebuvo aiškiai nustatyti objektyvūs reikalavimai darbo rezultatui ir, kas labai svarbu, neapibrėžta, kaip bus atliekamas jo patikri-nimas, tuomet programuojamas ginčas. Anot T. mičiu-dos, generalinis rangovas, būdamas geresnėje pozicijoje, tai yra kai darbai atlikti ir darbo rezultatą jis faktiškai turi savo rankose, bet, norėdamas delsti sumokėti arba su-mažinti atsiskaitymo už atliktus darbus sumą, ima reikšti pretenzijas subrangovui būtent dėl tokių aiškiais kriteri-jais neapibrėžtų darbų rezultato.

„Pavyzdžiui, subrangovo atliktas sienų dažymas, rango-vo nuomone, gali pasirodyti nekokybiškas, nes matyti netolygi volelio suformuota struktūra arba netenkina ne-pakankamai glotnus glaistytas paviršius. Jei į sieną bus žiūrima iš 20 cm atstumo, kampu šviečiant halogeniniam šviestuvui, galima pamatyti ir dar daugiau neva trūkumų. Tačiau jei darbas bus priimamas dienos šviesoje, į tikri-namąją sieną žiūrint iš 2 m atstumo, tas pats rezultatas pasirodys visiškai kitoks. Atrodo, paprastas sakinys su-brangos sutartyje gali padėti ateityje išspręsti didžiules problemas“, – įspėjo ekspertas.

bRoKaS dėL PRaSTų MEdŽIagųLietuvoje dažna praktika, kad medžiagas subrangovui tiekia generalinis rangovas. Tačiau medžiagų kokybė dėl įvairių priežasčių gali būti nepakanka-ma. Dėl to gali smarkiai pablo-gėti statybos darbų rezultatas.

„Jei su nekokybiškomis me-džiagomis susiję defektai pas-tebimi iš karto, vos pradėjus dirbti, problema išsprendžia-ma gana paprastai, pasikvie-tus medžiagų tiekėją, atsto-vą. Kitaip būna, jei trūkumai išryškėja po to, kai objektas jau pabaigtas, o su statybos dalyviais atsiskaityta. Jeigu subrangovui, kaip šiuo metu įprasta, yra sulaikyta rangovo mokėtinos sumos dalis, kaip grąžinamas užstatas, tuomet jau subrangovui tenka pareiga įrodyti panaudotų medžia-gų netinkamumą. Tokios medžiagos gali būti tos, kurios turi atlaikyti atmosferos poveikį (dažai, lakai), rišamosios (klijai, gruntai) ir kitos“, – vardijo T. mičiuda.

Įrodinėti, kad buvo panaudotos netinkamos medžiagos, yra gana brangu. Turi būti atliekamos cheminės eksperti-zės ir bandymai, o jų rezultatas gali būti visiškai neaiškus. Pavyzdžiui, gali būti nustatyta medžiagų laikymo klimato sąlygų pažeidimų. Bet jei medžiagas sandėliavo tiek tie-kėjas, tiek rangovas ir subrangovas, sunku įrodyti, kas jas netinkamai laikė.

KLaIdoS dėL VėLaVIMoGana dažnai kokybė nukenčia todėl, kad vėluojama sta-tybos darbus atlikti laiku. Vėlavimo priežastys gali būti įvairios, dažnai nepriklausančios nuo vieno subrangovo.

T. mičiuda pastebėjo, kad ypač dažnai laiko pritrūksta tada, kai statybos objekte skirtingiems darbams rangovas pasam-do keletą subrangovų. Vienam jų pavėlavus, visi kiti turi kore-guoti savo spartą, kad spėtų atlikti darbus iki galutinio termi-no. Darbų atlikimo greitis tiesiogiai veikia jų kokybę. Skubant galima ne tik padaryti klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus, bet ir nusižengti darbų technologijai, ypač kai vykdomi šlapi staty-bos procesai, o medžiagos turi išdžiūti, sutvirtėti.

„Jeigu atsiliekama nuo statybos darbų grafiko, rangovas visuomet ragins likusius subrangovus skubėti ir gal net žodžiu draugiškai pasiūlys nesilaikyti neva nereikšmingų ir perdėm skrupulingų technologijos reikalavimų, kad iš-vengtų gresiančių sutartyje numatytų baudų. Tokiais atve-jais atsakomybė už atsirasiančius defektus visiškai teks subrangovui ir jau nebus svarbu, kad skubėta buvo dėl vi-sai kito subrangovo pavėluotai perduoto darbų fronto“, – įspėjo T. mičiuda.

68

S tat y b a

aPIE RIZIKą PRIVaLU įSPėTITaigi, ką daryti, kad subrangovas nenukentėtų ir už at-liktus darbus su juo būtų atsiskaityta?

Įmonės „Teisės tarnai“ vyresnysis teisininkas J. Laurin-čiukas siūlė, prieš pasirašant rangos sutartį, visų pirma atkreipti dėmesį į jos turinį ir joje įtvirtintas nuostatas, kurias abi šalys gali laisva valia susiderinti. Be to, patarė neskubėti pasirašyti teikiamos sutarties redakcijos, prieš tai jos atidžiai neišanalizavus.

„Jeigu iškyla objektyvių kliūčių vykdyti sutartį ir tampa rizikinga toliau tęsti darbus, atsižvelgdamas į CK 6.569 straipsnį rangovas privalo nedelsdamas apie tai įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Ran-govas, neįspėjęs užsakovo apie tokias aplinkybes, veikia savo rizika ir pats atsako už trūkumus, jei tokių kiltų atei-tyje“, – teigė J. Laurinčiukas.

Šalių bendradarbiavimo pareiga nurodoma CK 6.691 straipsnyje ir nuolat pabrėžiama teismų praktikoje. „Su-brangovai taip pat yra suvokiami kaip savo srities profe-sionalai, todėl atlikdami rangos darbus pagal generalinio rangovo nurodymus, tačiau žinodami, jog tokių nurody-mų vykdymas gali turėti įtakos kokybei, prisiima nereika-lingą riziką“, – įspėjo teisininkas.

Vienoje bylų, kai nuo projekto buvo nukrypta užsakovo pageidavimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „<...> nors nuo projekto buvo nukrypta užsakovo pageidavimu, tačiau tokių užsakovo pageidavimų pada-riniai tenka rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą, o to nepadaręs atsako už darbo trūkumus (CK 6.659 str.)“.

J. Laurinčiukas patarė generalinio rangovo ar užsa-kovo nurodymus vertinti kritiškai. Jeigu generalinio rangovo ar užsakovo nurodymai vykdyti darbus yra neteisėti ar netgi prieštarauja patvirtintam projektui, visuomet reikėtų nedelsiant įspėti apie riziką, pateikti pastabas, stabdyti darbus, tai užfiksuojant raštiškai ir taip visiškai vykdant pareigą kooperuotis. „Reikia turė-ti omenyje, jog ateityje, iškilus teisminiam ginčui, teis-mas paprastai vertina, kiek šalys rodė pastangų ginčą spręsti taikiai, kaip buvo vykdyta šalių bendradarbiavi-mo pareiga“, – aiškino J. Laurinčiukas.

bŪTINa TIKRINTI SUTaRTISSvarbu atkreipti dėmesį į rangos sutartyje įtvirtintą darbų priėmimo eigą, jo fiksavimą, darbų priėmimo perdavimo aktų reikšmę, jų tvirtinimo sąlygas. Be to, reikėtų pasitikrin-ti, ar generalinis rangovas arba užsakovas konkretiems as-menims suteikė tinkamus įgaliojimus tvirtinti tokius aktus, jei pagal sutartį tai atlieka ne įmonės vadovas.

J. Laurinčiukas patarė ypač atidžiai tikrinti sutartis, jei dar-bai priimami etapais (tarpiniais darbų priėmimo perdavi-mo aktais) arba jeigu generalinis rangovas bei subrango-

vas kartu dirba su keliais objektais ir yra pasirašę kelias sutartis. Svarbu tiksliai žinoti, pagal kurią sutartį už darbą mokami pinigai. „Kilus ginčui dėl galimų darbų atliki-mo defektų bei kokybės, patariama tokias aplinkybes fiksuoti bei pasitelkti ekspertus siekiant išsiaiškinti, ar tokie defektai yra tokie esminiai ir nukrypstantys nuo statybos normatyvų“, – siūlė teisininkas.

gRESIa IR baUdŽIaMoJI aTSaKoMYbėKontoros „Teisės tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus vadovė Rasa Vaičekauskytė pasakojo, kad už vengimą mokėti užsakovui ir rangovui gresia ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisininkė pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai juridinio asmens, šiuo atveju statybos bendrovių, vengimas at-siskaityti už paslaugas pasireiškia kaip iš anksto supla-nuotos schemos pasekmė. „Visų pirma tai atvejai, kai pa-sirašoma sutartis ne su įgaliotu asmeniu, pavyzdžiui, ne su tuo, kuris prisistato įmonės vadovu, bet su tuo, kuris iš tiesų juo nėra. Šis faktas tampa svarbus tik tada, kai atsiranda nemokumas. Tokiais atvejais naudojamas ap-gaulės elementas, kuris gali susiformuoti tiek iš anksto, tai yra iki sutarties pasirašymo, tiek vykdant sutartines prievoles“, – aiškino R. Vaičekauskytė.

Kaltė pasireiškia apgaule pateikus duomenis, kurie vie-naip ar kitaip lemia klaidingo sandorio su juridiniu asme-niu sudarymą. Anot pašnekovės, tokiu atveju jau galima kalbėti apie sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 182 str.), šalia kurio paprastai nustatomas ir apgaulingas buhal-terinės apskaitos tvarkymas, dokumentų klastojimas ar turtinės žalos padarymas apgaule.

„Teisminėje praktikoje, kai dėl nevykdomų turtinių prievolių sprendžiamas baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atri-bojimo klausimas, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties apsunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomy-bės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kalti-namasis asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentė-jusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pa-galbos neįmanoma surasti ar nustatyti prievolės vengian-čio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasi-slėpė ir panašiai“, – vardijo R. Vaičekauskytė.

SUKčIaVIMo bŪdaITeisininkai gali pateikti ne vieną pavyzdį, kai subrango-vams buvo vengiama mokėti už padarytus darbus. Pavyz-džiui, vienos įmonės vadovas, turėdamas tikslą nemokėti kitai statybos bendrovei, nors ir galėdamas tai padaryti,

68

69

S tat y b a

tyčia pateikė kreditoriui suklastotus dokumentus, neva liudijančius tai, kad užsakovas su juo neatsiskaito. Kiek vė-liau pradėjo teigti, kad atlikti darbai nekokybiški. Visa tai, anot R. Vaičekauskytės, rodo civilinių santykių peraugimą į baudžiamuosius.

Kita galima sukčiavimo schema yra tokia: įmonės vado-vas nesumoka subrangovui už atliktus darbus, tačiau užuot grąžinęs skolą paprašo subrangovo kitos paslau-gos, žadėdamas arba po to dar padengti skolą, arba duo-damas kitokio pobūdžio pažadus, pavyzdžiui, pasiūly-damas sudaryti fiktyvias sutartis, kad subrangovas neva atliks bendrus statybos darbus keliuose objektuose, o rangovas juos nupirks. Dažniausiai tokiais atvejais gene-ralinis rangovas nurodo, kad atsiskaitymas bus įformina-mas fiktyviai, tai yra išrašant kasos pajamų orderius. Tam, kad neturėtų apmokestinamųjų pajamų, dažniausiai siū-lo išrašyti fiktyvias sąskaitas, nurodant tą pačią sumą, ir fiktyvius kasos pajamų orderius, nes neva už sąskaitose nurodytus fiktyvius darbus bus atsiskaityta grynaisiais pinigais per kasą.

Pasak teisininkės, neretai rangovai už atliktus darbus ne-moka daugiau nei dviem subrangovams, nors ir turi gali-mybę sumokėti.

„Rangovas, žinodamas, kad subrangovai, būdami mažu-čiai, greičiausiai nepradės teisminių procesų, nes į juos reikia investuoti, pasinaudodamas savo padėtimi dažnai nemoka. Pavyzdžiui, iš dešimties subrangovų asmeninė-mis lėšomis į teismus kreipiasi septyni. Kiti nesikreipia, nes dėl nesumokėtos sumos neturi pinigų – jų įmonės veikla ir taip paralyžiuojama iš esmės“, – pastebėjo teisininkė.

Negalėdami kreiptis į teismus maži subrangovai turi dvi išeitis: bankrutuoti ir sustabdyti savo veiklą arba tęsti ją toliau, vildamiesi, kad kada nors rangovas gera valia su jais atsiskaitys. Tie subrangovai, kurie kreiptųsi į bendros

kompetencijos teismą, deja, neretai negalėtų tikėtis net to, kad rangovui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemo-nės. Juk generalinio rangovo subrangovams nesumokėta suma, teismo nuomone, būtų jam pačiam per maža taikyti turto areštui.

„Tokiais atvejais, kai žinomi keli nukentėję subrangovai, o dažniausiai taip ir yra, siūlome savo klientams drauge kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir bandyti įrodyti apgaulę“, – patarė R. Vaičekauskytė.

JUStAS lAURinčiUKAS, „Teisės tarnai“ vyresnysis teisininkas, RASA VAičeKAUSKytė, „Teisės tarnai“ baudžiamosios teisės skyriaus vadovė.

w w w. s t a k i . l t

Didžiausias ąžuolinių grindų pasirinkimas:parketlentės;grindinės lentos;„top-lag“ grindys.

Tvirtos, ilgalaikės, akį traukianti apdaila ir išskirtinės spalvos!

gRINdYS „LITUbEL STaKI PaRKET“ – PRabaNga IR ELEgaNCIJa JŪSų NaMaMS!

UAB „Plankmara“, Gamyklos adresas: Užusalių k., LT-55333 Jonavos r., mob. +370 614 80 016, el. p. [email protected]

70

I n ž I n e r I j a

apie 40 % pasaulinio energijos poreikio skirta pastatams aprūpinti. Visuo-meninės, komercinės ir pramoninės paskirties pastatuose suvartojama apie 13 %, gyvenamuosiuose – apie 27 % pagaminamos energijos. Tyrimai rodo, kad apie 50 % pastatų energijos sąnaudų skirta šildymo, vėdinimo ir oro kon-dicionavimo sistemoms eksploatuoti. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalių gyvenamųjų namų sektoriuje apie 57 % energijos sunaudojama patalpoms šildyti, 25 % karštam vandeniui ruošti ir 11 % sudaro elektros prietaisų varto-jama energija.

aTEITIES PaSTaTų INŽINERINėS SISTEMoSDr. anDriuS JureLioniS, Dr. karoLiS banioniS, Dr. rokaS vaLančiuS, Dr. JuozaS vaičiūnaS, Laura gagytė

Kauno technologijos universitetas, Pastatų energinių sistemų katedra

Nuotrauka iš asmeninio autorių archyvo.70

71


Racionalus energijos vartojimas pastatuose siejamas ne tik su konkretaus pastato savininko ar nuomininko eko-nominiais interesais, bet ir su nacionaliniais, regioniniais bei pasauliniais strateginiais tikslais. Lietuva yra įsiparei-gojusi Europos Sąjungai iki 2020 m bent 20 % sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir iki 20 % padidinti energijos kiekį, išgaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ki-tas svarbus aspektas, skatinantis atsinaujinančių energi-jos šaltinių naudojimą, tai nuolat brangstantis iškastinis kuras, kuris vis dar dažnai naudojamas pastatams aprū-pinti šilumine ir elektros energija.

inžinerinės sistemos turi būti nagrinėjamos šilumos ga-mybos ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, pastato konstrukcijų šiluminių savybių, šiluminio kom-forto, oro kokybės ir poveikio žmogui kontekste. Statant sandarius, gera šilumine izoliacija išsiskiriančius pastatus, svarbu atsižvelgti ir į statybinių bei apdailos medžiagų sudėtį. Nuo šių medžiagų susidarantys teršalai kartu su nepakankamu vėdinimu ar prasta vėdinimo sistemos priežiūra gali lemti ligoto pastato sindromo (LPS) simp-tomų pasireiškimą žmonėms. LPS sąvoka yra apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos kaip visuma cheminių ir fizikinių poveikių, dėl kurių pastatuose dirbantys arba gy-venantys žmonės skundžiasi erzinančiu kvapu, silpnumu, galvos svaigimu, pykinimu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Svarbu, kad ateities pastatuose energija nebūtų taupoma kenkiant žmonių savijautai ir sveikatai.

REIKaLaVIMaI PaSTaTų ENERgINIaM NaUdINgUMUIPagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymus ir staty-bos techninius reglamentus nuo 2014 m. sausio 1 d. visi naujai statomi gyvenamieji, administraciniai ar kiti viešo-jo sektoriaus bei komercinės paskirties pastatai privalo atitikti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad projektuojant ir statant naujus pastatus reikia atsižvelgti ne tik į norminius atitvarų reikalavimus,

bet ir į pastato inžinerines sistemas bei jų energinį efek-tyvumą. Kaip pavyzdį galima pateikti C ir B energinio naudingumo klasių reikalavimų skirtumą: pastatui pa-siekti C energinio naudingumo klasę pakanka norminius reikalavimus atitinkančių atitvarų, o B energinio naudin-gumo klasės pastato metinės energijos sąnaudos neturi viršyti STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reikalavimų. Šias sąnaudas lemia ne tik šilumos nuostoliai per pastato atitvaras, bet ir efektyvus pastato inžinerinių sistemų naudojimas bei jų techninės charakteristikos (1 lentelė).

Aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų, to-kių kaip A, A+ ar A++, šiluminių savybių reikalavimai dar labiau sugriežtėja. Kartu su pastarąja STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ redakcija taikomas reikalavimas, kad A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatuose turi būti įrengta mechaninio vėdinimo sistema su rekuperaci-ja (šilumogrąža). Vėdinimo sistemų techniniai parametrai priklauso nuo norimos pasiekti energinio naudingumo klasės (A energinės klasės pastate sumontuoto rekupera-toriaus temperatūrinio efektyvumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,65, o A++ – ne mažesnis kaip 0,90). Be mechaninės vėdinimo sistemos įrenginio energinio nau-dingumo, vertinami ir kiti parametrai: energijos poreikis pastatui vėdinti kiekvieną mėnesį, vėdinimo sistemos tipas, rekuperatoriaus elektros energijos sąnaudos, į pa-

b, a, a+ IR a++ ENERgINIo NaUdINgUMo KLaSėS PaSTaTų NoRMINėS ENERgIJoS SąNaUdoS šILdYMUI, VERTINaMoS PagaL bENdRąJį PaTaLPų PLoTą ap

Pastato paskirtisB, A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatų norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti, kWh/(m2*metai)

B A A+ A++

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

383*Ap- 0,22 175* Ap

- 0,25 170* Ap- 0,30 173* Ap

- 0,36

Kiti gyvenamosios paskirties pastatai (namai) 311* Ap- 0,20 181* Ap

- 0,28 208* Ap- 0,36 200 Ap

- 0,42

Administracinės paskirties pastatai 369 Ap- 0,22 168* Ap

- 0,28 133* Ap- 0,31 55* Ap

- 0,24

mokslo paskirties pastatai 289* Ap- 0,21 121* Ap

- 0,24 69* Ap- 0,28 26* Ap

- 0,20

Gydymo paskirties pastatai 436* Ap- 0,21 207* Ap

- 0,24 210* Ap- 0,31 183* Ap

- 0,36

Prekybos paskirties pastatai 441* Ap- 0,27 207* Ap

- 0,37 125* Ap- 0,39 29* Ap

- 0,25

1 lentelė

aPšVIETIMo įRaNgoS EFEKTYVUMo RodIKLIo ηE (Lm/W) VERTėS

Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas ηE (Lm/W)

Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis 15

Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescen-cinėmis (įskaitant „taupiąsias“) lempomis

50

Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis 150

2 lentelė

72


talpas tiekiamam orui pašildyti naudojamo šilumos šaltinio naudingumo koefici-entas, energijos šaltinių pirminės energijos faktorių vertės ir energijos, pagamin-tos iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių, sąnaudos. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mechaninių vėdinimo sistemų projektiniuose sprendi-niuose pirmenybė turi būti teikiama tokiems vėdinimo sistemų įrenginiams, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, vėdinimo įrenginio naudojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsi-naujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė didžiausia.

Kalbant apie energiškai efektyvių pastatų projektavimą, reikia nepamiršti ir pas-tato apšvietimo sistemos energinių savybių. Projektuojant apšvietimo sistemas pirmenybė turi būti teikiama tokiai įrangai, kurios efektyvumo rodiklio vertės didesnės. Apšvietimo sistemos elektros energijos sąnaudoms skaičiuoti naudo-jamos 2 lentelėje nurodytos apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklio ηE (lm/W) vertės.

Atliekant projektavimo darbus taip pat reikia įvertinti:

a) pastatas turėtų būti suprojektuotas taip, kad etaloninėmis pastato eksploa-tavimo sąlygomis nebūtų energijos poreikio pastatui vėsinti;

b) vertinant sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kuriuose nėra vėsinimo įrenginių ir kurių projekte nenustatyta leistina pa-talpų temperatūra vasaros laikotarpiu, energinį naudingumą, energijos są-naudos patalpoms vėsinti neskaičiuojamos.

Vienas svarbiausių pastato inžinerinių sistemų elementų, kuriam tenka didžioji pastato suvartojamos energijos dalis, tai – šildymo ir karšto buitinio vandens ruošimo sistemos. Kitaip nei ankstesnėse pastatų energinio naudingumo ser-tifikavimo redakcijose, karšto vandens (KV) ruošimo sistemų skaičiuojamąsias energijos sąnaudas sudaro:

KV ruošimo įrangos energijos sąnaudos;

energijos nuostoliai vamzdynuose tarp vandens ruošimo įrangos ir skirsto-mųjų stovų;

energijos nuostoliai skirstomųjų stovų vamzdynuose;

energijos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose;

energijos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose.

Todėl planuojant, projektuojant ar diegiant šildymo ir karšto vandens sistemas reikia žinoti, kad:

1) šildymo sistemų ir karšto buitinio vandens ruošimo sistemų projektiniuose sprendiniuose pirmenybė turi būti teikiama tokioms karšto vandens ruo-šimo įrangoms, kurių naudingumo koeficientas didžiausias, įrangos nau-dojamo energijos šaltinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė mažiausia, o atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė di-džiausia;

2) projektiniuose sprendimuose pirmenybė turi būti teikiama šildymo siste-moms su reguliavimo įtaisais, apimančiais viso pastato patalpų šildymo re-guliavimą, su termostatiniais šildymo prietaisų ventiliais ir patalpų arba išo-rės termostatu;

3) nustatant projektines energijos sąnaudas pastatui šildyti turi būti įvertinti energijos nuostoliai šildymo sistemos akumuliacinėse talpose;

73


Buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai individualiam namui su nuotolinio valdymo galimybe.

Lietaus surinkimo sistemos. žemės ūkio paskirties talpos (vertikalios, horizontalios,

požeminės, antžeminės): kuro talpos; chemiškai atsparios talpos; siloso bokštai; geriamojo vandens talpos; surenkamosios talpos nuo 100 iki 5 000 m3 ir kt.; akumuliacinės talpos; biodujų išvalymo įrenginiai – skruberiai; lauko kubilai; baseinai; uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.

VISI NUoTEKų VaLYMoSPRENdIMaI – PaRodoJE „RESTa 2014“!

UAB „traidenis“Pramonės 31B,LT62175 AlytusTel. 8 315 78 [email protected]

4) projektinės metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti turi būti ne didesnės už atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatui nustatytas normines šiluminės energijos sąnaudas.

šILUMoS gaMYba IR aTSINaUJINaNčIoS ENERgIJoS TECHNoLogIJoSKad ir kokios atsinaujinančios energijos rūšys būtų tai-komos pastate, svarbiausia sėkmingo atsinaujinančios energijos naudojimo pastate sąlyga yra gera pastato šilumos izoliacija ir atitiktis anksčiau pateiktiems pas-tato energinio naudingumo reikalavimams. Tik tokiu atveju pastate galimas taupus ir greitai atsiperkantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektū-ros fakultete studentai, studijuojantys pastatų inžineri-nių sistemų specialybę, ypatingą dėmesį skiria pastatų renovacijos problemoms spręsti ir efektyviam atsinau-jinančių energijos šaltinių naudojimo klausimui. Kaip rodo dėstytojų ir studentų atliekami tyrimai, iš atsinau-jinančių energijos rūšių pastatams aprūpinti šilumine energija Lietuvoje geriausiai tinka įvairūs biokuro katilai, šilumos siurbliai bei saulės kolektorių sistemos. Šios sis-temos gali būti taikomos ne tik individualiuose namuo-se, bet ir daugiabučiuose, pramoniniuose objektuose, bei centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse.

bIoKURaSLietuva turi vieną geriausių potencialų visoje Europos Sąjungoje gaminti ir naudoti įvairių rūšių biokurą. Ne-maža dalis individualių namų Lietuvoje nuo dujomis kūrenamų katilinių dalinai ar visiškai perėjo prie įvairių biokurą naudojančių katilinių arba naudoja kelių rūšių energiją pastatui aprūpinti šilumine energija. Tačiau didesnės biokuro katilinės diegiamos lėtai dėl kelių priežasčių: centralizuoto tiekimo sistemose nemažai dujinį kurą kūrenančių katilinių buvo atnaujintos per pastarąjį dešimtmetį ir dirba gana efektyviai, o inves-ticijos įrengiant naują didelę biokuro katilinę labai di-delės ir be paramos dažnai neįmanomos. Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai geros praktikos pavyzdžių, kai perėjęs nuo iškastinio kuro naudojimo prie biokuro ši-lumos tiekėjas gamina gerokai pigesnę šiluminę ener-giją vartotojams. Pavyzdžiui, molėtų mieste šilumos kaina vartotojams yra 18,58 ct/kWh, o Vilniaus mieste centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 24,07 ct/kWh (2014-03-01 duomenys iš www.lsta.lt).

Nepaisant pigesnės biokuro katilinių gaminamos šilu-minės energijos, tiek mažos individualiuose namuose naudojamos, tiek didelės biokuro katilinės turi keletą trūkumų, tai – sudėtingesnė priežiūra, palyginti su du-jomis kūrenama katiline ar šilumos siurbliu, praktiškai nėra centralizuotos biokuro tiekimo sistemos, kuro ko-kybė – prastai kontroliuojama.

74


šILUMoS SIURbLIaIKai kuriais atvejais, ypač kai nėra galimybės prisijung-ti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ar gamtinių dujų tinklo, vienas geriausių būdų pastatus aprūpinti ši-lumine energija yra šilumos siurbliai „vanduo–vanduo“, „oras–vanduo“ ar išskirtiniais atvejais – „oras–oras“ tipo. Tačiau šilumos siurbliai naudoja elektros energiją, kurios didžioji dalis šiuo metu Lietuvoje gaunama deginant iš-kastinį kurą arba importuojama iš gretimų šalių, todėl iš dalies šios rūšies energija mūsų šalyje negali būti priski-riama prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Pagrindinis šilumos siurblių trūkumas yra gana dide-lis elektros energijos poreikis – apie 20–40 %. Šilumos siurblio generuojama šiluminė galia ir elektros energijos poreikis labai priklauso nuo aplinkos, iš kurios energija imama, temperatūros.

Pastaraisiais metais ypač išaugus „oras–vanduo“ tipo šilumos siurblių naudingojo veiksmo koeficientui ir sumažėjus jų kainai, jie vis dažniau taikomi pastatams aprūpinti šilumine energija, dalinai ar visiškai šildyti ir (arba) karštam vandeniui ruošti. Vienas didžiausių šilu-mos siurblių „oras–vanduo“ pranašumų – mažesnės pra-dinės investicijos, palyginti su „vanduo–vanduo“ tipo ši-lumos siurbliais, trūkumas – mažesnis naudingojo veiks-mo koeficientas esant žemoms temperatūroms lauke.

Šilumos siurbliams reikia santykinai nedaug priežiūros, nes šildymas dažniausiai yra visiškai automatizuotas, len-gvai valdomas ir programuojamas, nereikia rūpintis kuru, pelenų šalinimu, įranga patikimai veikia bent 10 metų. Vienas didesnių trūkumų, stabdančių šilumos siurblių įvai-resnį pritaikymą, yra didelės pradinės investicijos ir nepro-gnozuojamas elektros energijos kainos kitimas. Įvertinus investicijas bei eksploatavimo laiką, daugumos šilumos siurblių pagamintos energijos kaina yra artima centra-

lizuotai tiekiamai šilumos energijai ar dujomis kūrena-miems katilams, t. y. apie 23 ct/kWh.

SaULėS KoLEKToRIaISaulės energiją šilumine energija verčiantys saulės kolek-toriai yra ištobulinta ir ekonomiškai labai efektyvi šilumi-nės energijos gamybos technologija, kuri turi vis geres-nes plėtros perspektyvas, ypač brangstant iškastiniam kurui. Saulės energija Lietuvoje jau sėkmingai naudoja-ma vandeniui šildyti ne tik individualiuose namuose, bet ir didesniuose visuomeniniuose objektuose: baseinuose, pramoniniuose objektuose, prekybos centruose, kavinė-se bei daugiabučiuose namuose.

Remiantis tyrimais, pagrindinis saulės kolektorių sistemų trūkumas yra tas, kad vėlų rudenį, žiemą ir ankstyvą pa-vasarį saulės energijos ištekliai aukštutinėse geografinė-se platumose, kur yra ir mūsų šalies teritorija, yra labai maži. Todėl dažniausiai saulės kolektorių sistemos mūsų klimato juostoje naudojamos tiesiogiai karštam vande-niui ruošti, baseinams ir dalinai patalpoms šildyti.

Nepaisant didelio sezoniškumo, saulės kolektoriai gali puikiai papildyti pagrindinį pastato energijos šaltinį ir gali būti derinami su įvairaus dydžio biokuro katilinė-mis. Pavyzdžiui, biokuro katilinė galėtų pastatą aprū-pinti šilumine energija šildymo sezono metu, o šiltuoju metų laiku reikalingą energijos kiekį karštam vandeniui galėtų paruošti saulės kolektorių sistema. Parenkant saulės kolektorių sistemą, nereikėtų „persistengti“, kaip rodo KTU studentų ir dėstytojų atliekami tyrimai, ra-cionaliausios sistemos yra tos, kurios skirtos padengti 40–50 % metinio ir iki 90 % šiltojo metų sezono karšto vandens poreikio. Įvertinus investicijas bei eksploatavi-mo laiką (apie 20 metų) vidutinio dydžio saulės kolekto-rių sistemų (50–100 m²) pagamintos energijos kaina yra apie 17,5 ct/kWh.

75


VėdINIMo IR oRo KoNdICIoNaVIMo SISTEMų EFEKTYVUMaSPagrindinis iššūkis ateities vėdinimo sistemoms – oro ko-kybės pastatuose užtikrinimas taupant energiją. Pastarai-siais metais vis didesnis dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, skirtiems mikroklimato poveikio žmogaus sveikatai ir darbingumui identifikuoti bei vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumui didinti.

Kaip pavyzdį galima pateikti nustatytą priklausomybę tarp žmonių darbingumo atliekant matematinius veiksmus, su-vokimo ir koncentracijos užduotis, kurias darant žmogaus produktyvumas gali sumažėti iki 20 %, jei oro temperatū-ra neatitinka optimalios +22,6 °C vertės (1 paveikslas). Oro kaita, ligoto pastato sindromo simptomų pasireiškimas ir kiti mikroklimato veiksniai taip pat turi reikšmingą įtaką žmonių darbingumui. Šių tyrimų rezultatai gali būti taikomi atliekant kompleksinę analizę naujai statomiems arba reno-vuojamiems administraciniams pastatams, įvertinti inžine-rinių sprendimų poveikį energijos bei žmonių darbingumo aspektais ir paneigia suvokimą, kad gerų mikroklimato pa-rametrų palaikymas yra neatsiperkanti investicija. Yra ap-skaičiuota, kad negautos pajamos, kurias įmonė patiria dėl darbuotojų praleistų darbo dienų ir sumažėjusio jų darbin-gumo, yra gerokai didesnės nei išlaidos gero mikroklimato palaikymo sistemoms įrengti ir jas prižiūrėti.

Viena dažniausiai taikomų vėdinimo sistemos energinio efektyvumo didinimo priemonių – šilumogrąžos įrengi-niai (rekuperatoriai, regeneratoriai). Kitas svarbus aspek-tas – vėdinimas pagal poreikį. Lietuvoje jau yra įdiegta mechaninio vėdinimo sistemų, kurių našumas keičiamas pagal patalpų užimtumą, taikant anglies dvideginio kon-centracijos ar kitus jutiklius. Tai leidžia mažinti oro kaitą atskirose pastato dalyse tuo atveju, kai jose nėra žmonių, ir sutaupyti šiluminės bei elektros energijos orui apdoroti ir transportuoti.

Tiek energijos vartojimo, tiek poveikio žmogui požiūriu ne mažiau svarbus yra ir oro paskirstymo metodo parin-kimas. Vėdinimo sistemos efektyvumas, kurio vertė gali svyruoti apytiksliai nuo 0,2 iki 1,5, yra rodiklis, nurodan-tis, kiek efektyviai iš patalpos pašalinami teršalai, taikant konkretų oro paskirstymo būdą. Pavyzdžiui, visuome-niniuose ar administraciniuose pastatuose gali būti tai-komas išstumiamasis vėdinimas, kurio pagrindą sudaro žemesnės temperatūros oro tiekimas į apatinę patalpos dalį, naudojant specialius mažo greičio oro skirstytuvus, ir šilto užteršto oro šalinimas viršutinėje patalpos dalyje. Tinkamai suprojektuotos šio tipo sistemos efektyvumas gali siekti apie 1,4, o tai reiškia, kad tam pačiam oro švaru-mo lygiui žmonių veiklos zonoje užtikrinti pakanka 33 % mažesnės oro apykaitos, nei taikant įprastą sumaišomo-jo vėdinimo schemą. Vystomos ir kitos oro paskirstymo technologijos, tokios kaip asmeninis vėdinimas, kurio pagrindą sudaro oro tiekimas individualiai kiekvienam asmeniui.

LIETaUS VaNdENS NaUdoJIMaSVanduo yra vienas svarbiausių gamtos išteklių. Ypač svar-bus yra gėlas geriamasis vanduo, kurį kasdieniame gyve-nime nuolat naudojame įvairiais tikslais. Vandens porei-kis pastatuose gali skirtis, jis paprastai nustatomas vado-vaujantis vandens vartojimo norma RSN 26-90. Įprastai tiekiamas į pastatus vanduo turi atitikti geriamojo van-dens saugos ir kokybės reikalavimus HN 24:2003, tačiau daug buityje naudojamų prietaisų, tokių kaip klozetai, skalbimo mašinos, laistymo čiaupai ir t. t., gali naudoti ir prastesnės kokybės vandenį. Kaip alternatyvus buitinio vandens šaltinis gali būti naudojamas lietaus vanduo.

Vidutiniškai vienas žmogus per parą buityje suvartoja apie 130 litrų vandens. Šio vandens naudojimas, naudojant ir lietaus vandenį, gali būti sumažintas iki 50 %. Kadangi lietaus vanduo nieko nekainuoja, tai pastaruoju metu vis

Eišiškių pl. 26LT-02184 Vilnius

Tel.: 8 5 213 3819,8 5 213 3568

[email protected]

klojame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus;parengiame aplinkos apsaugos, vandentiekio ir

nuotekų šalinimo techninių projektų dalis;atliekame požeminių vandens išteklių aprobavimą;nustatome gręžinių sanitarinės apsaugos zonas.

Įrengiame vandens, šilumos energijos, įžeminimų gręžinius;remontuojame vandens gręžinius;montuojame siurblius ir jų valdymo aparatūrą;statome nuotekų valymo įrenginius;

76


populiarėja lietaus naudojimo sistemos. Įprastai tokias sistemas sudaro požeminis arba antžeminis vandens re-zervuaras, nuolat papildomas lietaus vandeniu nuo stogų, su lietaus vandens tiekimo į pastatą sistema. Šiandienės lietaus vandens kaupimo ir tiekimo technologijos vis dar yra santykinai brangios, jų atsipirkimo trukmė turi būti de-taliai įvertinta. Tačiau žvelgiant į ateities perspektyvas šių sistemų diegimas pastatuose neišvengiamas dėl visame pasaulyje jaučiamo gėlo vandens stygiaus.

INŽINERINIų SISTEMų VaLdYMaSŠiuolaikiniame technologijų amžiuje kasdien girdimi žo-džiai: protingas, išmanus, sumanus, intelektualus. Šiais žodžiais apibūdinami ne tik telefonai ir kompiuteriniai prietaisai, bet ir procesai ar sistemos. išmaniojo namo są-voka suprantama kaip namas, turintis valdymo sistemą, į kurią sujungti pagrindiniai elektros (apšvietimo, apsau-gos, žaliuzių valdymo ir pan.) ir mechaniniai prietaisai

(šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos). Val-dymo sistema leidžia prietaisus valdyti nuotoliniu būdu, stebėti ir kaupti informaciją apie prietaisų veikimą. Taip galima taupyti energiją, užtikrinti saugumą ir komfortiš-kas gyvenimo sąlygas.

Šiuo metu sparčiai tobulėjančių pastatų informacinių sistemų naudojimas išaugo kartu su komunikacijų, val-dymo technologijų, kompiuterinės įrangos ir informaci-nių technologijų pažanga. Dauguma pastatų inžinerinių valdymo sistemų yra sujungiamos su internetiniais ser-veriais, taip pastato inžinerines sistemas galima valdyti ir stebėti jų darbą ne tik tiesiogiai per valdymo pultelius ant sienų, bet ir nuotoliniu būdu. internetiniuose serveriuo-se valdymo sistemos atvaizduojamos vartotojui lengvai suprantama forma, taigi matyti ir valdyti pastato inžine-rines sistemas galima iš bet kurios pasaulio vietos, bet kokiu prietaisu, turint interneto ryšį. Pavyzdžiui, šildymo,

1 pav. SaNTYKINIo daRbINgUMo PRIKLaUSoMYbė NUo oRo TEMPERaTŪRoS

Namo valdymo sistema.

UAB „Kauno hidrogeologija“rinkūnų k., garliavos apyl. sen., Lt-53280 kauno r.tel. +370 37 393 353, faks. +370 37 558 720,el. p. [email protected], www.hidrogeol.lt

VILNIUJE: mob.: +370 698 08 904, +370 699 86 804 KLaIPėdoJE: mob. +370 687 17 672

VAndenS gRĘŽInIAIgeoTeRMInIS ŠIldyMASVAndenS fIlTRAIInŽIneRInIAI TyRInĖjIMAInUoTeKų VAlyMo įRengIMAIpRojeKTAVIMAS

77


vėdinimo įranga gali būti automatiškai reguliuojama pagal laiką, nustatytus scenarijus, žmonių buvimo vie-tą. Pastatas gali būti išvėdinamas, kai nėra žmonių, o šildymas įjungiamas prieš grįžtant į namus. informaci-nių technologijų ir įrangos automatizavimo integraci-ja į pastatų inžinerines sistemas daro mūsų gyvenimą patogesnį, efektyvesnį, taupesnį ir išmanesnį.

LITERaTŪRa

STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo pro-jektavimas“.

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Ener-ginio naudingumo sertifikavimas“.

Wargocki, P., Seppänen, O. Indoor climate and producti-vity in offices - How to integrate productivity in life cycle costs analysis of building services, REHVA Guidebook 6., Federation of European Heating and Air-Conditioning Associations, REHVA, Brussels, 2006.

CEN Report (CR) 1752:1998 (LST 1678) Ventilation for Buildings: Design Criteria for the Indoor Environment, Brussels, European Committee for Standartization, 1998.

INFoRMaCINIS STaTINIo ModELIaVIMaSNorint užtikrinti inžinerinių sistemų valdymo kokybę, bū-tina turėti tvarkingą ir aiškią techninę dokumentaciją. Įprastai tokią dokumentaciją sudaro aiškūs ir informatyvūs brėžiniai, išsamios įrangos ar medžiagų techninės specifi-kacijos, medžiagų žiniaraščiai bei aiškinamieji raštai. Įpras-tai kiekvienas šių dokumentų yra rengiamas atskirai, todėl neišvengiama įvairių klaidų. Didžiausią informacinę naudą valdant inžinerines sistemas turi brėžiniai ir techninės spe-cifikacijos, todėl šių dokumentų rengimas projektavimo stadijos metu turi būti ypač kruopštus.

Kad išvengtų daugybės projektavimo klaidų, vis daugiau projektuotojų stengiasi iš įprastos CAD (angl. Computer Ai-ded Design) aplinkos pereiti prie Bim (angl. Building Infor-mation Modelling). Tai informacinis statinio modeliavimas, kurio metu yra kuriama ir valdoma visa statinio informaci-ja visais jo gyvavimo ciklais – nuo pirminės projekto kon-cepcijos sukūrimo iki jo nugriovimo. Pastato informacinis modeliavimas skirtas tiksliau, paprasčiau ir daug greičiau priimti sprendimus bet kuriuo statinio gyvavimo etapu. Bim inžinerinių sistemų modelis gerokai palengvina jų valdymo procesus, o sugedus bet kuriam inžinerinės sis-temos elementui Bim modelis padeda greitai ir lengvai jį identifikuoti.

78


StaSyS LiaukevičiuS

Kaip išvėdinti kambarį, kurio langas išeina į judrią gatvę? atidarę langą veikiausiai gautume porciją automobilių išmetamųjų dujų smalkių, kietųjų dalelių ir kitų teršalų, kurių kol kas nepajėgia su-kontroliuoti nei automobilių techninės apžiūros centrai, nei europinės direktyvos.

VėŽIo SUKėLėJaS2013 m. spalio 17 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vė-žio tyrimų agentūra (iARC) paskelbė, kad ore, kuriuo kvėpuoja dauguma žmonių, pilna vėžį sukeliančių medžiagų, todėl jį galima laikyti kancero-genu (iARC skelbimas spaudai Nr. 221). Yra užtektinai įrodymų, kad lauko oro taršos poveikis sukelia plaučių vėžį, taip pat jis turi ryšį su padidėjusia rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Švedijoje, šalyje, kuri pagal miestų dydį ir gamtą panaši į Lietuvą, atlikti tyrimai parodė, kad sergamumo plaučių vėžiu lygis aukštesnis tuose šalies regionuose, kurie labiau užteršti. Kai tik oro kokybė pablogėja, padaugėja ir žmonių, besikreipiančių į gydymo įs-taigas dėl astmos ir kitų plaučių ligų. Tad ką gi daryti žmogui, kuris gyvena ar dirba pastate, esančiame šalia tokios gatvės? Kaip jam apsaugoti savo sveikatą?

SPRENdIMaS IR NaUdaKol kas vienintelis patarimas – įsirengti pastate efektyvią filtruojamąją venti-liacijos sistemą. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemos turi būti aprūpintos efektyviais filtrais. žemiausia klasė, būtina vėdinimo įrenginiams, yra F7. Gyve-namiems būstams esant šalia didesnių taršos šaltinių, rekomenduojama siste-mose papildomai įsirengti anglinius filtrus arba įsigyti oro valymo įrenginius su efektyviais aukštos klasės filtrais.

Tačiau čia dažnas lietuvis iškart pasakys, kad tai – brangus dalykas, kad „galbūt sistema neduos tiek naudos, kiek kainuos“ ir t. t. Tačiau iš tiesų yra kitaip: gera vėdinimo sistema padeda mažinti išlaidas. Pavyzdžiui, rekuperacinė vėdinimo sistema sugrąžina į patalpą dalį brangios šilumos, kurią, vėdindami tradiciniu būdu, tiesiog išleistumėte į lauką.

Kita nauda – tai švarus jūsų patalpos oras, kuriame nebus kietųjų dalelių ir kitų teršalų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: bronchitą, plaučių už-degimą, akių, nosies ir gerklės sudirginimą, kvėpavimo takų ligų paūmėjimą, kvėpavimo sunkumą, įvairias alergijas ir, kas baisiausia, vėžines ligas. O tai – prarasta sveikata, prarastas darbingumas, išlaidos vaistams ir t. t.

šVaRUS oRaS IR TaUPoMa šILUMaŠiandien išlaidos šildymui ir vėdinimui sudaro palyginti nemažą bendrų pasta-to eksploatavimo išlaidų dalį. Norint jas sumažinti, reikia įrengti kuo efektyves-nę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija ir galimybe reguliuoti oro srautus, atsižvelgiant į poreikį. Tai leidžia taupyti energiją ir atitinkamai suma-žina bendras eksploatavimo išlaidas.

INVESTICIJa į VėdINIMo SISTEMą – INVESTICIJa į SVEIKaTą

78

79


Vėdinimo sistemose, kurios veikia natūralios traukos pa-grindu, šiltas panaudotas oras natūraliai, veikiamas tik gamtos jėgų išstumiamas laukan pritekančio į jo vietą švie-žio oro srauto. Šiuo atveju nenaudojama jokių papildomų energijos šaltinių. Bet, nežiūrint to, natūralios traukos vėdi-nimo sistema dažnai tampa pagrindine didelių energijos sąnaudų priežastimi. Taip yra dėl to, kad kartu su panaudo-tu oru iš pastato išeina ir šiluma. Užuot šildę pastatą, mes šildome lauko orą. ir už tai dar sumokame.

Įsigijus sudėtingesnius ir iš pirmo žvilgsnio brangesnius įrenginius, išlaidos dažniausiai sumažėja, o investuota suma atsiperka labai greitai, nes iš karto gerokai sumažėja sąskaitos už elektros ar šilumos energiją.

Labiausiai energiją taupo mechaninės vėdinimo sistemos, o tiksliau – mechaninės oro ištraukimo ir tiekimo siste-mos su šilumos atgavimo funkcija, paprastai vadinamos rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis. Tokiose sistemose panaudoto, ištraukiamo oro šiluma yra suvartojama prite-kančiam orui sušildyti. čia svarbu, kad į patalpas oro patek-tų būtent tiek, kiek jo reikia. Todėl tiksliam ir ekonomiškam sistemos funkcionavimui būtina, kad oro kiekius būtų gali-ma reguliuoti, atsižvelgiant į poreikį.

NE VISI TINKa LIETUVoS SąLYgoMSPasaulyje labiausiai paplitę dviejų tipų rekuperatoriai: plokš-teliniai (taip pat ir priešpriešinių srautų) ir rotaciniai. Lietuvoje šiuo metu populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos su priešpriešinių srautų šilumokaičiais. Nors šios sistemos gi-riamos dėl gerų šilumos grąžinimo savybių, tačiau iš tikrųjų mūsų klimatui plokšteliniai ir priešpriešinių srautų rekupe-ratoriai yra netinkami, nes jie yra neveiksmingi būtent tuo metu, kai yra labiausiai reikalingi, t. y. žiemą, kai lauke yra neigiama oro temperatūra. Tuomet plokšteliniai ir priešprie-šinių srautų šilumokaičiai dėl temperatūrų ir drėgmės skirtu-mų pasidengia ledu ir juose stabdomas šviežio oro tiekimas. Arba, prieš pradedant susidaryti ledui, į patalpas tiekiamo oro kiekis mažinamas, nemažinant šalinamo oro kiekio. Tuomet šaltas, nefiltruotas ir nešvarus oras tiesiai iš lauko pro namo nesandarumus patenka į patalpas. Šį šaltą orą namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros. Taip prarandamas vėdinimo sistemos efektyvumas.

Kitas būdas išvengti, kad plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai nepasidengtų ledu, prieš šilumokaitį įrengti papildomą elektrinį šildytuvą, kuris, lauke esant mi-nusinėms temperatūroms, sušildytų lauko orą iki 0 °C, taip išvengiant ledo susidarymo. Tačiau tokiu atveju bus pra-randamas energijos taupymo motyvas, dėl kurio ir būna įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.

Naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu, apledėjimo problemos nelieka. Lauke esant kad ir labai žemoms temperatūroms, tarkime, –30 °C, ro-tacinis šilumokaitis neužšąla. Be to, rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra didesnis ir būdingos geres-nės šalčio grąžinimo charakteristikos, o tai aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos.

Vienintelis rotacinių šilumokaičių mi-nusas – tai nedidelis ištraukiamo oro ir

šviežio oro srautų maišy-masis, kuris patyrusių ga-mintojų įrenginiuose gali siekti tik kelis procentus. Tai visiškai neturi įtakos oro kokybei. Juolab kad žmonėms vaikštant iš vieno kambario į kitą ar iš vonios kambario, tualeto į gyvenamąją erdvę ir da-rinėjant duris oro maišy-masis būna didesnis.

Renovuojant ar statant naujus daugiabučius bei individualius namus ir siekiant užtikrinti efekty-vų, taupų ir patogų vė-dinimą būste, geriausias sprendimas yra įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu ir su integruotu virtuviniu gaubtu.

REKUPERaCINIų SISTEMų LYdERIS – „FLExIT“Rekuperacinės vėdinimo įrangos gamybos pradininke Eu-ropoje laikoma Norvegijos įmonė „Flexit AS“, nes ji pirmoji pagamino ir išbandė rekuperacinę sistemą su rotaciniu šilu-mokaičiu. Jos gaminami įrenginiai pritaikyti dirbti be palio-vos ištisus metus, esant net ir atšiaurioms sąlygoms. „Flexit“ gamina įvairių galingumų (300–6000 m³/h) rotacinius reku-peratorius, tinkamus naudoti tiek individualiuose butuo-se ar namuose, tiek dideliuose biurų pastatuose. ilgametė bendrovės rekuperatorių gamybos patirtis leidžia suderin-ti pažangiausias šiuolaikines inžinerines technologijas su unikaliu patentuotu dizainu, užtikrinti geriausias technines įrangos savybes ir ekonomiškas vartojimo sąnaudas, pasiū-lyti vartotojui puikų kokybės ir kainos santykį.

Vis griežtėjant energijos sunaudojimo reikalavimams ir at-einant naujiesiems pasyviojo namo standartams, atsiran-da būtinybė naudoti energiškai efektyvius vėdinimo įren-ginius. Bendrovė „Flexit“ tokius įrenginius jau yra sukūrusi. Ji pateikė naująją rekuperacinių įrenginių su rotaciniu šilu-mokaičiu seriją „Spirit“ – šie rekuperatoriai visiškai atitinka minėtus reikalavimus ir standartus.

VilniUJe: Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. 8 5 272 8552, faks. 8 5 272 8559, el. p. [email protected] KAUne: Taikos pr. 116, LT-51152 Kaunas, Lietuva Tel. 8 37 207 905, faks. 8 37 207 906, el. p. [email protected] KAlininGRADe: 236006, Moskovskij pr. 182, Kaliningradas, Rusija Tel. +740 12 508 466, faks. +740 12 508 466, el. p. [email protected]

Daugiau informacijos apie vėdini-mo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo sistemas – www.nit.lt.

79

80


„SaVE VTR“ – tai naujos kartos įrenginys, pritaikytas butams ir mažiems namams (iki 100 m2) vėdinti, kurį galima montuoti virtuvėje virš viryklės“.

„SaVE VTR“ jungia kompaktišką ir modernų dizainą su energijos efektyvumu, o pažangi kontrolės sistema, sukurta optimaliai vartoti energiją, dar labiau supapras-tina valdymo ir montavimo galimybes.

„Systemair“ stebi rinką ir optimalių sprendimų poreikio didėjimą, todėl „Save VTR“ yra racionalus sprendimas, siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą namuo-se ir butuose.

efektyvus patalpųvėdinimas su „SAVe VTR“

„SaVE VTR 150K“ / „SaVE VTR 200b“ – gERESNIaM PaTaLPų MIKRoKLIMaTUI• Taupūs ventiliatoriai „RadiCal“ su šiuolaikine EC tech-

nologija.• Atskiri tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų nustatymai.• Paleidimo vedlys supaprastina naudojimą.• Automatinis vasaros režimo perjungimas be rekupe-

racijos.• Valdymo nustatymas pagal poreikį.• žemas triukšmo lygis.• Šiuolaikinis dizainas, tinka įvairioms virtuvėms.• „Save VTR 150K“ su integruotu gartraukiu.• Prie „Save VTR 200B“ yra galimybė prijungti gartraukį.

Šilutės pl. 51, KlaipėdaTel. +370 612 17 837 [email protected]

UAB „Systemair“ pardavimo skyriai: ūkio kiemas 2, Verkių g. 29, VilniusTel. +370 5 274 1870 [email protected]

žiemgalių g. 8, KaunasTel. +370 611 43 [email protected]

82


83


84


PRoFESIoNaLaIRENKaSI „THERMoFLoC“brangstant energijai ir pastatų šiltinimui darantis vis aktualesniam, kasmet kalbame tą patį – šiluma kyla į viršų, todėl šiltinti stogą ar viršutinę perdangą yra itin svarbu. Svarbu, kad dėl šių pagrindinių aspektų – gyvenimo komforto (kad namie ne-būtų šalta žiemą ir karšta vasarą), šildymo išlaidų (kad mokėtume kuo mažiau) ir ilgalaikės kokybės (kad dėl atsirandančių šalčio tiltų, drėgmės, kondensato, pelėsių ir kitų nemalonių padarinių) – nekentėtų turto kokybė ir vertė.

Šie šiltinimo aspektai yra esminiai. Tiek savininkams, tiek statybų profesionalams. Pastebima, kad būtent dėl „augančios kokybės kartelės“ statybininkai vis dažniau renkasi specializuotų subrangovų paslaugas. Perdan-gos ar stogo šiltinimas celiuliozės vata „Thermofloc“ – viena iš jų.

Tad KoKIE JoS TEIKIaMI PRaNašUMaI?Neabejotinai svarbiausias – besiūlis, vienalytis, kvė-

puojantis sluoksnis per visą storį ir visą šiltinimo plotą. Be jokių ritininės vatos jungčių, sandūrų ir netinkamai supjaustytų elementų.

Europinio CE sertifikato patvirtinta ilgalaikė kokybė visą medžiagos naudojimą laiką – 60 metų.

Sertifikatu „Nature Plus“ patvirtintas aukščiausias ekologiškumas, kuriuo, beje, negali pasigirti daugiau nė viena Lietuvoje parduodama akmens, stiklo bei ce-liuliozės vata ar juo labiau poliuretano putos.

Greitas darbas – per dieną viena sertifikuota „Ther-mofloc“ šiltintojų komanda apšiltina apie 50 m3 stogo ir net 60–70 m3 perdangos, suteikdama 5 metų raštiš-ką garantiją šiltinimo darbams.

tHeRMOFlOC – UAB „GeRA VAtA“Rugių g. 2, VilniusTel.: +370 687 24 595, +370 698 07 988

Jūsų projektus ar matmenis apskaičiuosime – el. p. [email protected]

www.geravata.lt

Puikus kokybės ir kainos santykis – perdangos šiltini-mas, įskaitant darbo ir medžiagos kainą, gali kainuoti ir apie 130 Lt už kubinį metrą.

Vertinami pakartotiniai profesionalų užsakymai.

Tad pasvarstykime – šiltinti patiems ar, efek-tyviau naudojant savo laiką kitose srityse, perleisti šį darbą komandai, turinčiai filia-lus visuose didžiuosiuose Lietuvos mies-tuose?

84

85


86



Lietuvos teismai užversti skundais, kuriuose prašoma iš valstybei atstovaujan-čio Kalėjimų departamento priteisti nuo kelių šimtų iki milijono litų. šiuo metu bausmę atliekantys asmenys prašo iš valstybės priteisti neturtinę žalą dėl visko: nuo nesaugių konvojaus automobilių iki negalėjimo nusipirkti bulvių įkalinimo įstaigos parduotuvėlėje ar per ryškios / blankios lemputės kameroje. Todėl aki-vaizdu, kad Lietuvos įkalinimo įstaigų modernizavimas yra būtinas.

86

Pernai apygardų administraciniuose teismuose išnagri-nėtos 482 bylos pagal pareiškėjų (nuteistųjų ir suimtųjų) skundus dėl neturtinės žalos, kildinamos iš suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų pažeidžiant galiojančius teisės aktus, priteisimo. Per 2013 m. suimtiesiems bei nuteistie-siems priteista (pirmosios ir apeliacinės instancijos teis-muose) 255 350 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjams padarytos neturtinės žalos dydį teismai įvertina nuo 200 iki 5 000 Lt – informuoja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Lietu-vos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas reglamen-tuoja nuteistųjų ir suimtųjų teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į baus-mės vykdymo ar kitą valstybės, savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaci-ją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas.

Pasinaudodami šia teise nuteistieji ir suimtieji kreipiasi į Lietuvos teismus dėl prastų gyvenimo sąlygų.

LIETUVoS įKaLINIMo įSTaIgų LaUKIa ModERNIZaVIMaS

87


PRobLEMa – NETINKaMoS gYVENIMo SąLYgoS„Pagrindinė Lietuvos įkalinimo įstaigų problema – kai ku-rių įstaigų perpildymas ir su tuo susijęs gyvenamojo ploto trūkumas. Kalėjimų departamentas per 2013 m. yra gavęs 462 skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau atkreiptinas dė-mesys, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo suimtieji ir nu-teistieji su skundu kreipiasi tiesiai į teismą“, – sako Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gediminas Dubonikas.

Pasak jo, Europos žmogaus Teisių Teismas (EžTT), ginda-mas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pri-pažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia – ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisia-mas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažei-dimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

„Opiausia problema yra nuolatinis mūsų įstaigos per-pildymas. 2010 m. nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izo-liatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių Ti-K) laikomų asme-nų skaičius yra – 954 asmenys. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas ir dažniausiai siekia daugiau nei 1 000 asmenų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklau-somi, todėl Lukiškių Ti-K administracija negali paveikti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturime teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios ka-meros būna perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės ak-tuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, mūsų įstaiga stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nu-statytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisves-nes kameras“, – teigia Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėji-mo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius.

PRIVaLU gERbTI IR UŽTIKRINTI ŽMogaUS TEISES„Reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą bausmę at-liekančiam ar atlikusiam asmeniui yra iš esmės vienintelė teisinė priemonė ginti savo teises, kurias galimai pažeidė gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo įstaigose. O teismas –

vienintelė institucija, galinti įvertinti tokio pobūdžio skundų pagrįstumą ir skirti kompensaciją už patirtą žalą. Taigi bylinėjimasis su valstybe dėl ža-los atlyginimo yra vienintelis buvusių ar esamų suimtųjų ir nuteistųjų bū-das ginti savo teises dėl netinkamų laisvės atėmimo vietų sąlygų“, – sako žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.

Jo teigimu, Lietuvos valstybei tiek dėl nacionalinių teisės aktų, visų pirma Konstitucijos, tiek dėl tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų prisijun-giant prie tokių teisės aktų kaip Europos žmogaus teisių konvencija, kyla pareiga gerbti ir užtikrinti žmogaus teises, taip pat ir teisę į orumą.

„Kadangi patekęs į laisvės atėmimo vietą asmuo yra visiš-kai priklausomas nuo valstybės ir savo gyvenimo sąlygų kontroliuoti iš esmės negali, būtent valstybei tenka par-eiga užtikrinti, kad šios sąlygos atitiktų bent minimalius žmogaus teisių apsaugos standartus ir visų pirma neže-mintų žmogaus orumo. Svarbu ir tai, kad lėšų stygius, susidarius tokioms situacijoms, negali būti naudojamas

VytAUtAS zinKeVičiUS, „Fima“ plėtros direktorius

87

„Fima“ plėtros direktorius V. Zinkevičius atkreipia dėmesį, kad saugumo problemoms spręsti šiuolaikiniuose kalėjimuose yra būtini kompleksiniai sprendimai: „Naujosios technologijos efektyviai papildo įprastas kalėjimuose tebenaudojamas fizines, mechanines apsaugos priemones. Jos padeda efektyviau valdyti kai kurias rizikas, sumažinti tiesioginį kalinių ir darbuotojų kontaktą. Technologijos yra papildomas įrankis saugumui užtikrinti, tačiau prižiūrėtojo kompetencija, motyvacija išlieka svarbia dedamąja, kai kalbame apie saugumo užtikrinimą ir tvarkos palaikymą kalėjimuose.“

88


88

Pasak R. Vaičekauskytės, teismai skundų pagausėjimo su-laukė nuo 2012 m., kai EžTT pradėjo priteisti kaliniams kompensacijas, kad ir minimalias.

„Populiariausias skundų atžvilgiu Lukiškių tardymo izo-liatorius-kalėjimas. Prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo gyvenamojo ploto, maitinimo ir higienos sąly-gų, fizinių gyvenimo sąlygų (kameros apšvietimas, šildy-mas, ventiliavimas). Priteisiamos sumos įvairios, priklau-so nuo faktinių aplinkybių, priežastinio ryšio. Paradoksa-lu, tačiau kartais šios sumos yra didesnės nei tos, kurios buvo priteistos nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems už žalą, kilusią dėl nusikalstamos veikos, o juk dažniausiai kaliniai jų net nesumoka“, – sako baudžiamosios teisės ir kriminologijos specialistė R. Vaičekauskytė. Jos nuomo-ne, kitokiai teismų praktikai formuotis reikia finansinių investicijų kalinimo sąlygoms gerinti, be abejo, ir politi-nės valios.

PRaSIdėS PERTVaRKaSeniai planuotas, bet vis atidėliotas Lietuvos įkalinimo

įstaigų modernizavimas jau juda iš mirties taško. Vy-riausybė patvirtino laisvės atėmimo vietų mo-

dernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių metų planą, kurį įgyvendinus bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildy-mo problema, laisvės atėmimo vietos bus

racionaliai išdėstytos pagal nuteistųjų (suim-tųjų) gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų

ir apygardos teismų veiklos teritorijas, tai leis sumažinti konvojavimo išlaidas.

Laisvės atėmimo vietose bus užtikrinamos Lietuvos tei-sės aktuose nustatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse re-komenduojamos nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygos, bus išspręsta laisvės atėmimo vietų saugumo problema, stiprės visuomenės saugumas, pagerės laisvės atėmimo vietų personalo darbo sąlygos, atpigs naujų ir komplek-siškai rekonstruotų laisvės atėmimo vietų eksploatacija.

Pertvarkos, kuri apims visas šalyje veikiančias 11 laisvės atėmimo vietų, pirmuoju žingsniu turėtų tapti Lu-

kiškių komplekso iš Vilniaus centro iškėlimas. Visą Lukiškių kompleksą, kurį sudaro kalėjimas, tar-dymo izoliatorius ir ligoninė, iš Vilniaus centro planuojama iškelti iki 2017 metų. Pirmasis į lais-

vus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatus bus perkel-

tas Lukiškių kalėjimas.

kaip tinkamas pasiteisinimas: EžTT ne kartą pabrėžė, kad valstybė negali pateisinti savo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, motyvuodama finansiniais sunkumais“, – tei-gia K. Liutkevičius.

gYVENIMo SąLYgaS REIKIa gERINTI Daugiausia skundžiama griežčiausia kardomoji priemo-nė – suėmimas, iš kalinimo patalpų – tardymo izoliatoriai, areštinės. Dėl prastų gyvenimo sąlygų, pasak tarptautinės teisinių paslaugų kontoros „Teisės tarnai“ vyresniosios teisi-ninkės Rasos Vaičekauskytės, nuteistieji turi progą prisiteisti kompensacijas: „Jei žiūrėtume chronologiškai, turime atve-jų, kai tarsi susipina bausmę atliekančio asmens tarptauti-niuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos teisės ne-būti kankinamam, nepatirti žiauraus ar nežmoniško elgesio ir visuomenės noras nubausti prasikaltusį asmenį, nesutei-kiant jam teisės į jokį orumą. Kita vertus, EžTT yra išaiški-nęs, kad taikant kardomąsias ir baudžiamąsias priemones kentėjimas bei pažeminimas neišvengiamas, tačiau valstybė privalo užtikrinti pusiaus-vyrą tam, kad žmogaus orumas ne-būtų pažeistas. Lietuvos kalinimo įstaigoms neužtikrinant nežemi-nančių / nežmogiškų sąlygų, taip pat esant

palankiai nuteistiesiems EžTT prak-tikai (kuriai privalo paklusti Lietuvos teismai), nuteistieji turi progą prisiteisti kompensacijas, teikdami skundus admi-

nistraciniams teismams dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat galimy-

bių „pasivažinėti po teismus“, kurie šiuo atveju jiems yra

pramoga, bent trum-pam pakeičianti

aplinką.“

89


Privatus investuotojas nenaudojamuose pastatuose Pra-vieniškėse įrengs modernų 320 vietų kalėjimą, o vėliau jį daugiau nei du dešimtmečius administruos – užtikrins kalėjimo teritorijos ir pastatų priežiūrą bei eksploataciją, teiks komunalines, maitinimo ir skalbimo, kalinių užimtu-mo, kitas paslaugas. Lietuvoje kuriamas pirmasis iš dalies privatus kalėjimas – jokia naujovė. Viešosios ir privačios partnerystės pagrindu veikiančių kalėjimų yra JAV, Di-džiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse.

Pasak Teisingumo ministerijos, viešojo ir privataus sekto-riaus bendradarbiavimo modelis buvo pasirinktas išanali-zavus rinkos prielaidas ir priėjus išvadą, kad valstybė, sava-rankiškai įgyvendindama projektą, patirtų daugiau išlaidų nei privatus sektorius. Užsienio šalių praktika taip pat rodo, kad pačią statybą ir kalėjimo operatoriaus funkciją priva-tus sektorius atlieka vidutiniškai 15 % pigiau nei viešasis.

ModERNIUoSE KaLėJIMUoSE – NaUJoSIoS TECHNoLogIJoSilgametę apsaugos sprendimų diegimo patirtį turinčios bendrovės „Fima“ atstovo Vytauto zinkevičiaus vertini-mu, nors kalėjimas saugumo prasme yra sudėtingas in-žinerinis objektas, tačiau didžioji dalis priemonių vidaus tvarkai palaikyti bei darbuotojų saugumui užtikrinti yra tos pačios kaip ir kituose specialiosios paskirties, didelės rizikos objektuose – tiek fizinės, tiek jas papildančios ir praplečiančios elektroninės priemonės.

„Kalėjimas nuo kitų pastatų, kuriems taip pat keliami aukšti saugumo reikalavimai, skiriasi tuo, kad pagrindinis rizikos šaltinis čia yra kalinamas žmogus. Dėl to visiems saugumo sprendimams yra keliamas papildomas reika-lavimas – viskas turi būti atsparu tyčiniam sugadinimui, sulaužymui arba turi būti fiziškai nuteistajam nepasiekia-moje vietoje“, – įkalinimo įstaigų saugumo reikalavimų specifiką aiškino V. zinkevičius.

daUgIaU TECHNoLogIJų – SaUgESNI daRbUoToJaIDarbo sąlygos įkalinimo įstaigose saugumo prasme itin sudėtingos. Bet kokia veikla kalėjime vykdoma pagal nustatytą tvarką, griežtai reglamentuojamas asmenų ir daiktų patekimas į jas. Tarp nuteistųjų nemažai agresy-viai nusiteikusių asmenų, nepripažįstančių kalėjimo vi-daus taisyklių. Dėl to didžiąją savo darbo laiko dalį su ka-liniais praleidžiantys darbuotojai nuolat patiria fizinio už-puolimo grėsmę ir psichologinį spaudimą – grasinimus ir įkalbinėjimus atlikti neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, už mokestį padėti kaliniui perduoti žinutes į laisvę.

Vienas efektyviausių būdų mažinti šias grėsmes – su-mažinti tiesioginio nuteistųjų ir prižiūrėtojų kontakto būtinybę. „Pasitelkus elektronines priemones, daug ką galima daryti nuotoliniu būdu, be tiesioginio žmogaus įsikišimo. Pavyzdžiui, įdiegus vidaus pranešimų sistemą,

prižiūrėtojui nebereikia kas-kart eiti prie kameros ir jos atidarinėti, kai kaliniui kažko prireikia. Vidiniu ryšiu kalinys iš savo kameros gali susisiekti su pareigūnu, o pareigūnas – perduoti kaliniui instrukcijas. Be abejo, tokia pagalbinė prie-monė pareigūnams leistų ir ra-cionaliau atlikti savo darbą“, – mano V. zinkevičius.

Šiuolaikiniuose kalėjimuose darbuotojai taip pat yra aprū-pinami asmens apsaugos prie-monėmis, kurios užtikrina gali-mybę greituoju būdu susisiekti su apsaugos postu ir susidarius kritinei situacijai operatyviai išsikviesti pastiprinimą.

Naujosios technologijos taip pat leidžia efektyviau kontro-liuoti draudžiamų daiktų patekimą į kalėjimą. Įkalinimo įs-taigose atvykstančių ir išvykstančių asmenų, jų daiktų pa-tikrinimas yra rutininis procesas, vykdomas kasdien. Šiuo tikslu šiuolaikiniuose kalėjimuose naudojama ypač pažan-gi technologija – speciali nešiojama įranga, kuria „apuos-tomas“ žmogus, išanalizuojamos oro sudedamosios dalys ir pagal aptiktas mikrodaleles nustatomi bandymai įnešti narkotines bei sprogstamąsias medžiagas.

PaVYZdYS – ESTIJa Pasak V. zinkevičiaus, spręsdami šalies įkalinimo įstaigų modernizavimo klausimą galėtume pasimokyti iš estų patirties. Estija taip pat reformuoja savo kalėjimų sis-temą, šalyje jau veikia du europinio lygio kamerų tipo kalėjimai, kuriuose didžiąją dalį saugumo problemų sprendžia ir šiuolaikinės technologijos. Viename jų, prieš kelerius metus pastatytame Viru kalėjime, diegiant elek-tronines saugos priemones, dalyvavo ir „Fima“ partneriai.

„2008 m. pradėjęs veikti Viru kalėjimas yra modernus visomis prasmėmis – nuteistiesiems užtikrinamos žmo-niškos buities sąlygos, galimybės įgyti išsilavinimą, dar-buotojams sukurta saugi ir komfortiška darbo aplinka. Tai didelis kalėjimas, daugiau nei tūkstančio vietų, todėl jį projektuojant ir įrengiant ypač daug dėmesio buvo skiriama saugumo klausimui, kuris sprendžiamas pasi-telkiant pačias naujausias technologijas“, – sako įmonės atstovas.

Objekto ir darbuotojų saugumas užtikrinamas vaizdo stebėsena, kuriai pasitelktos ir ypač aukštos skyros, nuo-toliniu būdu valdomos vaizdo kameros. Kamerų tinklas įrengtas taip, kad būtų stebimas ir kalėjimo teritorijos perimetras, ir vidaus patalpos.

RASA VAičeKAUSKytė, teisinių paslaugų kontoros „Teisės tarnai“ vyresnioji teisininkė

90


moderniausiame estiškame kalėjime taip pat įdiegta au-tomatinė vaizdo analizės sistema – ji ne tik realiuoju laiku transliuoja vaizdą į apsaugos postus, bet ir jį analizuoja pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, stebi-moje zonoje užfiksavus nesankcionuotą asmens buvimą, automatiškai išsiunčiamas aliarmo pranešimas.

Automatinės vaizdo analizės sistema padeda efektyviai kontroliuoti teritoriją ir pačioje ankstyviausioje stadijoje užkirsti kelią bandymui pabėgti, operatyviai užfiksuo-ti nelegalių daiktų permetimo į įkalinimo įstaigą faktą. „Stebimą vaizdą sistema pajėgi analizuoti pagal įvairius parametrus. Ji gali fiksuoti judesį, pavyzdžiui, lipimą per tvorą, judėjimą priešinga puse, gali atskirti net spalvą.

Pavyzdžiui, jeigu nuteistieji yra apvilkti ryškios spalvos uniforma, tai ši sistema galėtų atlikti ir tokia spalva pa-remtą vaizdo analizę. Į draudžiamą kaliniams būti zoną patekus šia spalva apsirengusiam žmogui, sistema tai atpažintų ir operatyviai išsiųstų pranešimą apie netei-sėtą asmens buvimą“, – veikimo principus aiškina V. zin-kevičius.

Apriboti nuteistųjų ir prižiūrėtojų kontaktus Viru kalėjime leidžia įdiegta vidaus pranešimų sistema. Sistema skirta perduoti garso pranešimus, komandas ir instrukcijas dar-buotojams bei kaliniams.

Populiariausias skundų atžvilgiu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo gyvenamojo ploto, maitinimo ir higienos sąlygų, fizinių gyvenimo sąlygų (kameros apšvietimas, šildymas, ventiliavimas). Priteisiamos sumos įvairios, priklauso nuo faktinių aplinkybių, priežastinio ryšio. Paradoksalu, tačiau kartais šios sumos yra didesnės nei tos, kurios buvo priteistos nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems už žalą, kilusią dėl nusikalstamos veikos, o juk dažniausiai kaliniai jų net nesumoka.

90

91


92


YPaTINgISaUgUMo SPRENdIMaIKaLėJIMaMS

leidžia efektyviai valdyti visas saugos sistemas. Taip mažina-mos potencialios rizikos ir didinama personalo kompeten-cija bei saugumas. Bendrovės „Bosch“ sukurta novatoriška pastato valdymo sistema (angl. BIS – Building Integration System) užtikrina patikimą ir lankstų kasdienį kalėjimo sau-gos sistemų veikimą, garantuoja maksimalų ekonominį efektyvumą ir kliento investicijų saugumą.

„Šios sistemos pagrindas – idėja apie bendrą kompleksinę platformą, vienoje sistemoje jungiančią įvairias pastato val-dymo funkcijas ir užtikrinančią sudėtingų užduočių lengvus sprendimus. BiS leidžia centralizuotai stebėti, kontroliuoti ir administruoti visas saugos sistemas iš vienos vietos. Visos posistemės tarpusavyje yra susietos bendra aukšto lygio sąsaja. Tai leidžia lengvai susisteminti jas, siekiant užtikrinti konkrečius saugos reikalavimus. Aiškiai ir suprantamai iš-dėstyti monitoriai leis personalui reaguoti į pranešimus bei pavojus greitai ir efektyviai. Su sistema BiS apsaugos perso-nalas visada turi visą gaisro ir įsilaužimo signalizacijos, įeigos kontrolės, pavojaus pranešimų ir vaizdo stebėjimo sistemų kontrolę viename taške. Sistema integruoja perimetro kon-trolės tvoros arba sienos seisminius jutiklius kartu su vaizdo stebėjimo sistemos elektroninėmis akimis, atvaizduoja vi-sus įvykius teritorijos planuose kartu su aiškiomis procedū-romis apsaugos personalui. Kadangi kiekviena organizacija iškelia savo unikalius pastato valdymo reikalavimus, siste-ma BiS, turinti modulinę koncepciją, leidžia komponuoti įvairių savybių modulius, o tai užtikrina sistemos atitiktį bet kokiems unikaliems poreikiams. Visi sistemos įvykiai ir operatorių veiksmai registruojami įvykių žurnale, tai leidžia išvengti bet kokių pakeitimų „post factum“. Tokia procedū-ra užkerta kelią manipuliacijoms su duomenimis ir galimų vidaus tvarkos taisyklių bei procedūrų pažeidimui“, – sako UAB „Robert Bosch“ Lietuvos regiono apsaugos sistemų de-partamento vadovas Oleg Sokolov.

UŽTIKRINa MaKSIMaLų EFEKTYVUMąNuolatinis net vieno sektoriaus stebėjimas priverčia opera-torių maksimaliai sutelkti savo dėmesį: nuolat stebėdamas įvykius, vos po 20 min. operatorius gali nepastebėti iki 90 % visų įvykių, vykstančių stebimoje srityje. „Bosch“ sukurta efektyvi intelektualioji vaizdo analizės (iVA) sistema padeda operatoriams kontroliuoti stebimą teritoriją ir pristato nau-ją vaizdo stebėjimo sistemų automatizavimo lygį. Techno-logija „Bosch iVA“ – tai naujos kartos intelektualiojo vaizdo signalų realiuoju laiku apdorojimo sistema. Ji perkelia visas vaizdo apdorojimo priemones į pačią kamerą. Sistema turi pažangias funkcijas, gali automatiškai atpažinti esminius įvykius ir pranešti apie tai operatoriui – tai tarsi papildoma akių pora. „Bosch iVA“ – tai sudėtinė vaizdo stebėjimo sis-temos dalis, kuri leidžia praplėsti jos galimybes. Ji neleidžia sumažinti stebėjimo efektyvumo dėl nuovargio, dėmesį nukreipiančių faktorių ar didelio stebimo ploto apkrovos. Kartu su BiS šios technologijos papildo viena kitą ir užtikrina maksimalų objekto saugos efektyvumą.


įkalinimo įstaigose būtina užtikrinti ne tik visuomenės, įstaigos personalo, bet ir pačių nuteistųjų saugumą.

SaUgUMo KoKYbė – PRIoRITETaSJau daugiau nei šimtą metų „Bosch“ vardas yra tapatina-mas su kokybe ir patikimumu. „Bosch“ yra pasaulio ino-vatyvių technologijų ir aukščiausios paslaugų kokybės teikėjas. Lietuvoje „Bosch“ produktų pagrindu įgyven-dinta nemažai stambių projektų valstybės institucijų, transportavimo, bankų, pramonės, prekybos ir komerci-jos, energetikos sektoriuose.

Bendrovė „Bosch“, kaip viena pasaulinių saugos sistemų įrangos gaminimo lyderių, savo sukurtais technologiniais sprendimais prisideda prie saugumo užtikrinimo ir įkalini-mo įstaigose. Tam būtina taikyti kompleksinius sprendimus, todėl bendrovė sukuria ne tik produktus, kurie užtikrina visapusę įvairių sričių apsaugą, bet ir technologijas, kurios

93


Saulės kolektorių naudojimas šiluminės energijos po-reikiams tenkinti mažina kuro balanse deginamo kuro kiekį ir emisijas. Saulės kolektoriais pagamintam sąlygi-niam energijos vienetui reikia net iki 30 kartų mažesnio žemės ploto nei tam pačiam sąlyginiam energijos vie-netui gaminti iš biomasės kuro [1].

Saulės energijos potencialas šiluminės energijos ga-mybai. Didžiausias saulės energijos kiekis, tenkantis 1 m2, siekia net iki 1 750 kWh/m2 ir yra pietinėse Europos Sąjungos šalyse (1 pav.). Vertinant pagal saulės energi-jos kiekį, tenkantį 1 m2, Lietuva nedaug kuo skiriasi nuo Švedijos ar Danijos, kuriose jau nuo aštunto dešimtme-čio plėtojami saulės kolektoriai, skirti šiluminės energi-jos gamybai nedidelėse centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.

Pirmųjų saulės kolektorių naudojimas siejamas su grįžta-mojo vandens šildymu. Danijos Saltumo ir Ry miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose 1998 m. buvo

SaULėS ENERgIJoS INTEgRaVIMaS į CENTRaLIZUoTo šILUMoS TIEKIMo SISTEMaS

AURiMAS liSAUSKAS,Lietuvos energetikos instituto mokslinis darbuotojas

atsinaujinančių išteklių energetika Lietuvoje suprantama kaip vietinio kuro naudojimas tenkinant energeti-nius šilumos ir elektros energijos porei-kius bei elektros energijos gamyba vėjo ir saulės jėgainėse. danijoje, Vokietijoje bei švedijoje šis supratimas pasipildė integruojant saulės šiluminę ener-giją į miestelių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas.

integruoti pirmieji saulės kolek-toriai, kurių plotai sudarė ati-tinkamai 1 005 m2 ir 3 040 m2; kolektorių šiluminė galia – 704 kWšil ir 2 128 kWšil.

Šiluminės energijos ga-myba, nedeginant kuro ir neišskiriant emisijų, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose valstybėse buvo sėkmingai integruota į miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sis-temas. 2 pav. matome Danijoje 2011 m. eksploatuojamus saulės kolektorius ir nu-matytą jų plėtrą. Naujai statomi saulės kolek-toriai bus eksplo-atuojami kartu su trumpos

93

94


1 pav. EURoPoS SaULėS ENERgIJoS METINIS PoTENCIaLaS

2 pav. SaULėS JėgaINIų PLėTRa daNIJoJEtrukmės antžeminėmis ir sezoninėmis šilumos saugyklomis.

Didžiausias saulės spinduliuotės aktyvumas ir energijos kiekis, krentantis į 1 m2, būna vasarą. Danų saulės kolektorių eksploatavimo patirtis rodo, jog tik gruodžio ir sausio mėnesiais šilumos gamyba sumažėja beveik iki minimumo [2], o pa-vasario ir rudens laikotarpiu galima pasigaminti iki 50 % vasaros laikotarpiu pagamintos šilumi-nės energijos kiekio.

Saulės šiluminės energijos kaupimas didelėse ant žeminėse vandens talpose, siekiančiose dau-giau kaip 2 000 m3, padėjo išspręsti šiluminės energijos poreikių trūkumą vasaros metu nesau-lėtomis dienomis. Rezervuaro tipo saugyklos, at-sižvelgiant į talpos tūrį, gali sukaupti 100 mWh ir daugiau šiluminės energijos [3].

Šios technologijos naudojimo etapas truko dau-giau negu dešimt metų, kol buvo pradėtos plėto-ti sezoninės šiluminės energijos požeminės sau-gyklos. Tokios saugyklos geba ilgiau išsaugoti ši-lumą dėl savo didelio tūrio, kuris atskirais atvejais gali siekti net 37 tūkst. m3. Požeminės šiluminės energijos saugyklos skirstomos į keturis tipus: re-zervuaro, duobės, gręžinio ir vandeningo sluoks-nio šiluminės energijos saugyklas (3 pav.).

Sezoninio tipo šiluminės energijos saugyklos ma-žose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose ten-kina iki 50 % metinių šildymo ir karšto vandens poreikių. Vokietijoje pirmiausia statė rezervuaro ar

95


IšVadoS

1. Saulės šiluminės energijos naudojimas CŠT sis-temose gerokai sumažintų biomasės naudojimą šilumos, karšto vandens ir elektros energijos po-reikiams tenkinti.

2. Didelio ploto saulės kolektorių plėtra Lietuvos miestelių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose tikėtina tik atsipirkus investicijoms į jau investuo-tus biomasės įrenginius ir atpigus saulės kolekto-rių technologijoms.

LITERaTŪRa1. Dalenbäck, J. O., Solar heating plants, Chalmers, Renewable Heating and Cooling Energy Technology Platform

(RHC-ETP), www.rhc-plstform.org 2. Large-scale solar heating plants for district heating, http://www.solvarmedata.dk 3. Kristensen, P., Solar systems-og CHP in Breadstrup, Breadstrup District Heating Company.4. Schmidt, T., Solar district heating with seasonal thermal energy storage in Germany, www.solites.de

Pranešimas buvo perskaitytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslinėje konferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos 2013“ ir publikuotas šios konferencijos pranešimų leidinyje.

3 pav. SEZoNINIų šILUMINėS ENERgIJoS SaUgYKLų TIPaI

gręžinio tipo šiluminės energijos saugykla(nuo 15 iki 30 kWh/1 kub. m)

duobės tipo šiluminės energijos saugykla(nuo 60 iki 80 kWh/1 kub. m)

Rezervuaro tipo šiluminės energijos saugykla(nuo 60 iki 80 kWh/1 kub. m)

Vandeningo sluoksnio šiluminės energijos saugykla(nuo 30 iki 40 kWh/1 kub. m)

duobės tipo požemines sezonines saugyklas, investicijos į jas siekė iki 1 mln. eurų. 2007 m. pastatytos rezervuaro tipo sezoninės saugyklos miunchene, investicijos į jas su-darė 910 tūkst. eurų [5]. Patobulintos plastikinių vamzdžių technologijos leido sumažinti investicijas sezoninėms šilu-mos saugykloms, statant gręžinio tipo saugyklas. Vokietijos Krailsheimo miestelyje investicijos į žemėje įrengtą gręžinio tipo saugyklą siekė 510 tūkst. eurų. Šio tipo saugyklos pi-gesnės, bet jų eksploatacijos režimas sudėtingesnis: žemėje esantys vientisos konstrukcijos vamzdžiai yra neremon-tuojami, jiems gamintojas suteikia iki 10 metų garantiją, cirkuliuojant juose ne didesnės negu 70 °C temperatūros vandeniui. Remiantis inžinierių ir technologų skaičiavimais, jei tiekiamo vandens temperatūra viršys 70 °C ir daugiau, tai gręžinio tipo saugyklos plastikinių vamzdžių eksploatacijos laikotarpis gali sumažėti iki penkerių metų.

Krailsheime CŠT sistemos su požemine sezonine sau-gykla tiekiama šiluma vartotojams kainuoja 19 ct€/kWh (65,6 ct kWh), o Bredstrupo miestelio CŠT sistemoje, pa-stačius tik antžeminę šilumos saugyklą, šilumos kaina vartotojams siekė 6 ct€/kWh (20,71 ct/kWh).

Saulės kolektorių galima plėtra Lietuvos mažų mies-telių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Šiuo metu Lietuvoje jau sumontuoti saulės kolektoriai grįžta-mojo vandens šildymo poreikiams Dūkšto miestelio kati-linėje, skirti mažinti šilumos nuostoliams tinkluose. Dani-jos praktika rodo, kad investicijos į didelio ploto saulės kolektorius su statybos ir prijungimo prie CŠT sistemos darbais siekia 200 eurų/m2 kolektoriaus plotui. Saulės kolektorių plėtra CŠT sistemose nebus didelė dėl nege-bėjimo gaminti šilumą šildymo sezono metu, biomasės katilinių investicinių projektų gausos bei santykinai di-delių investicijų.

96

2 0 1 4 M AY / S u M M A r Y

Architecture

MondriAn’s WindoWAn eclectic three-storey residence rich in explicit formal refer-ences to the De Stijl movement, with views of the Bay, bears an inconspicuous front façade in contrast with its soaring rear façade addition. Invisible from the street, it forms the pri-mary façade of the house. The architecture is rich in explicit formal references to the Dutch cabinet maker/architect Ger-rit Rietveld in its volumetric composition and Dutch painter Piet Mondrian in the subdivision of glazing and coloring.

innovAtive interior decisions: froM PrActicAl to exclusive styleAs the pace of life is quickening and people’s habits are changing, manufacturers of comfort products are also trying to keep up with customers’ needs. Innovations are rapidly making their way into various fields of life there-fore it is only logical that interior design should be no ex-ception when it comes to search of innovative solutions. Functionality, quality, aesthetics is what a modern person seeks and, thanks to modern technologies, it all becomes possible and is embodied in the interior.

tytuvėnAi PeArl is GettinG rid of siGns of fire And soviet reconstruction

To the employees of UAB ‘Irdaiva’, the reconstruction of the wonderful baroque ensemble of Tytuvėnai Church of the Blessed Virgin Mary and the Bernardine mon-astery came as an opportunity to experiment with old-fashioned building methods and show their pro-fessionalism. The project presented numerous difficult conundrums, for instance, laying down tiles on the arched roof of the church or lifting the scaffolding to the height of 38 m. So far all the tasks have been dealt with success – most of the restoration works are now complete meanwhile the rest are expected to have been carried out by the end of the year.

BuildinG

innovAtions Are MAkinG their WAy into construction In the modern world of construction words like ‘innova-tions’, ‘modern technologies’ and ‘modern products’ are highly popular. It’s great that nowadays both a construc-tion specialist and an ordinary person understand: the new ‘smart’ age requires that a person takes into consid-eration not only the economy of construction processes but environmental ecology as well. STRUCTUM investigat-ed the possibility of reconciling these requirements both within the construction industry and on the construction site as well as the best known innovations in the field of construction products and technologies in our country. outModed viršuliškės Will Be revived With A Modern office BuildinGIn Viršuliškės, one of the oldest sleeping districts of Vilnius, a new office building of 21 floors, certified the A energy ef-ficiency class, sprang up near the Western bypass. It’s the first office building in Lithuania of this kind. The building, rocketing to the height of over 81 m., is supposed to be-come one of the tallest buildings in Vilnius. Construction decisions concerning the building were unconventional and required builders’ extreme responsibility.

suBcontrActors cAuGht uP in the trAP of GenerAl contrActors The relationship between clients and contractors as well as general contractors and subcontractors employed by the latter are not always transparent. Not infrequently do general contractors take advantage of their rights and, having contracts composed in favour of them to cover them up, try to escape the responsibility of paying the subcontractors for the works that have been carried out. That is at least what lawyers from international legal ser-vices bureau ‘Teisės tarnai’ claim based on the numerous cases when they had to defend subcontractors who had wronged by general contractors. The lawyers also give advice on how to protect oneself from such instances.

enGineerinG

ModernisAtion AWAits detention fAcilities of lithuAniA Lithuanian courts are swamped up with claims de-manding awards of several hundred to one million Litas from the Prison Department that operates on behalf of the Government. Currently the prisoners serving their sentence are seeking awards from the Government for non-pecuniary damages relating to almost every tiny bit: from unsafe convoy cars to being unable to buy potatoes at the shop on the facility’s site or the cell’s light being too bright/dim. Therefore, it is obvious that modernisa-tion of detention facilities is absolutely necessary.

May 2014

Structum 2014 Gegužė

Documents

Transcript of Structum 2014 Gegužė