Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijaAugalų genų bankas

Vilniaus universiteto botanikos sodas

Stasė Dapkūnienė

BARZDOTŲJŲ VILKDALGIŲ VEISLIŲ (IRIS ‘XXX’)MORFOLOGINIŲ IR DEKORATYVIŲ SAVYBIŲ

APIBŪDINIMO APRAŠAS

Akademija, 2013

UDK 582.5/9 Da-279

Augalų genų bankas dėkingas už patarimus ruošiant šį leidinį – recenzentams ir dr. Ritai Raziulytei, lietuviškų vilkdalgių selekcininkėms dr. Onai Griniuvienei ir Daliai Žigarienei; už praktinį apraše teikiamų pozicijų patikrinimą bijūnų kolekcijose Vilniaus universiteto botanikos sode – Dendrologinių kolekcijų grupės vyresniajai specialistei Viktorijai Gusevai ir Žolinių dekoratyvių augalų kolekcijų grupės vyresniajai specialistei Janinai Pakulienei ir buvusiai Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistei Jūratei Šriubėnienei.

Recenzentai:Biomedicinos mokslų daktarė Živilė Lazdauskaitė,Vilniaus kolegijos doc. dr. Ona Motiejūnaitė,Kauno kolegijos Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas Jonas Vaidelys.

Dizainas ir maketas Raimondo Baltrėno

ISBN 978-609-8126-03-7

Turinys

Įvadas .........................................................................................................................................4Reikalavimai augalų aprašams....................................................................................................4Vilkdalgių morfologija ir dekoratyviosios savybės......................................................................5Barzdotųjų vilkdalgių selekcija Lietuvoje...................................................................................7Apibūdinimas..............................................................................................................................7Augalų aprašai ............................................................................................................................71. Vegetatyvinė augalo dalis .......................................................................................................72. Generatyvinė augalo dalis ......................................................................................................93. Pastabos ...............................................................................................................................19Bibliografija..............................................................................................................................20Priedai.......................................................................................................................................21

4

Įvadas

Iris pavadinimas vilkdalgiams duotas pagal senovės graikų vaivorykštės deivę Iridą, nes gausių žiedų spalvos be galo įvairios. Vilkdalgiai – vienos seniausių sodo gėlių, savo istorija nenusileidžiančios rožėms ir lelijoms. Senovės Egipte jie buvo ir didybės simboliai, todėl buvo auginami faraonų soduose. Vilkdalgiai minimi Teofrasto (370 – 288 p. m. e.) kūriniuose „Augalų tyrimai“ ir „Apie augalų priežastis“. XV amžiuje Vakarų Europoje ir Anglijoje šios gėlės puošė pilių ir dvarų aplinką. XIX amžiaus pabaigoje juos pamėgo ir pasiturintys miestiečiai. Šiandien vilkdalgius gali auginti kiekvienas žmogus, turintis net ir mažytį gabalėlį žemės. Lietuvoje natūraliai augančios rūšys Iris pseudacorus L. (geltonasis vilkdalgis) ir Iris sibirica L. (sibirinis vildalgis) yra Iris genties Limniris pogenties atstovai. Lietuviai juos vadina vilkdalgiais, vilkadalgiais, vilkadalgėmis, vilkdalgėmis, vilko dalgeliais, neretai – tiesiog dalgėmis, dalgiomis, delgiais, nes turi panašios formos lapus. Pasitaiko ir retesnių vilkdalgių pavadinimų: kalavijos, kalavijai, plušlelijos, skalbės ir šalavijos (GUDŽINSKAS, 2010). Jų veislės, tiek ilgai prižiūrėtos ir tobulintos, jau vadinamos šiaurės orchidėjomis. Barzdotieji vilkdalgiai plačiausiai žinomi ir auginami. Tai didelė grupė hibridinių vilkdalgių, kurių žiedai ant vainiklapių turi šepetėlį – barzdelę iš gausių daugialąsčių plaukelių (toliau tekste – barzdelė) (BAGDONAITĖ ir kt., 1963). Šie vilkdalgiai skiriasi savo aukščiu, žiedų forma. Barzdotųjų vilkdalgių sodinė grupė, kilusi iš mėlynžiedžio vilkdalgio (Iris germanica L.), jam susikryžminus su kitomis vilkdalgių rūšimis (I. pallida, I. variegata, I. aphylla, I.cypriana, I. mesopotamica, I. troyana, I. kashmiriana), todėl primta juos laikyti Iris hybrida hort. veislėmis (RODIONENKO, 1988). Kaip buvo minėta, mėlynžiedžiai vilkdalgiai yra vieni iš pradininkų didžiulio barzdotųjų vilkdalgių veislių skaičiaus, bet visiškai laukinių šios rūšies augalų gamtoje jau neaptinkama. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, mėlynžiedis vilkdalgis yra hibridinė rūšis – Iris × germanica L. Pagal Kultūrinių augalų nomenklatūros kodeksą (TREHAME ir kt., 1995), veislės, gautos kryžminant kelių rūšių augalus, nepriskiriamos prie kurios nors rūšies, o tik prie genties. Barzdotieji vilkdalgiai priskiriami Iridaceae šeimos Iris genčiai, Iris pogenčiai, Iris sekcijai. Būtent todėl, barzdotųjų vilgdalgių veislę priskirsime prie genties, kabutėse nurodydami veislės pavadinimą. Paruoštų aprašų barzdotųjų vilkdalgių morfologinių – dekoratyvių savybių vertinimui nėra, todėl tikimės, kad pristatomas „Barzdotųjų vilkdalgių veislių (Iris ‘XXX’) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“ padės atskirti skirtingus šių bijūnų fenotipus, lengvai matomius plika akimi ir vienodai pasireiškiančius įvairiomis aplinkos sąlygomis.

Reikalavimai augalų aprašams

Leidinyje pristatomas „Barzdotųjų vilkdalgių veislių (Iris ‘XXX’) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“ paruoštas pagal tarptautinės Biologinės įvairovės (Bioversity International) mokslinės organizacijos ir Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos (Union pour la Protection des Obtentions Végetales, UPOV), reikalavimus. BI (Bioversity International, http://www.bioversityinternational.org ) (iki 2006 m gruodžio 1 d. BI buvo vadinama IPGRI (International Plant Genetic Resources Institute) – tai autonominė tarptautinė mokslinė organizacija vykdanti savo veiklą su CGIAR (Consultative Group on International Agricultural Research) pagalba. Tarptautinis statusas BI buvo suteiktas 1997 m kovo mėn. 50 šalių vyriausybių sutikimu. BI yra įsipareigojusi plėtoti augalų genetinių išteklių saugojimą ir vartojimą. BI bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, užsiimančiomis moksliniais tyrimais, mokymais taip pat mokslinių bei techninių konsutacijų ir informacijos teikimu. Augalų genetinių išteklių dokumentacijoje BI naudoja Paso, Valdymo, Aplinkos ir augavietės, Apibūdinimo ir Įvertinimo aprašus. Paso aprašai (Passport descriptors) – tai pagrindinė informacija, reikalinga kolekcijos priežiūrai (įskaitant registraciją genų banke bei kitą identifikavimo informaciją). Šiuose aprašuose taip pat nurodomi parametrai, kurie turi būti įvertinti kolekcijos surinkimo metu. Valdymo aprašuose (Management descriptors) nurodoma visa informacija, susijusi su kolekcijų priežiūra genų banke ir kolekcijų dauginimu bei regeneracija. Augavietės ir aplinkos aprašai (Environment and site descriptors) įvardija aplinkos ir augavietės specifinius parametrus, kurie yra svarbūs, apibūdinant ir įvertinant kolekcijas. Apibūdinimo aprašai

5

(Characterization descriptors) padeda lengvai ir greitai atskirti skirtingus fenotipus. Juose nurodomi požymiai, kurie lengvai matomi plika akimi ir vienodai pasireiškia įvairiomis aplinkos sąlygomis. Įvertinimo aprašų (Evaluation descriptors) turinys priklausys nuo aplinkos, specifinių eksperimentinių planų bei techninių ir materialinių galimybių. Čia gali prireikti viso komplekso biocheminių ar molekulinių metodų. Šiuose aprašuose gali būti įvertintas derlius, agronominiai pasiekimai, atsparumas stresui, biocheminiai ir citologiniai parametrai ir pan. Pildant aprašus, rekomenduojama:

a) Matavimų vienetus rašyti tarptautinėje vienetų sistemoje SI (Systeme International d’Unites). Siekiant patikslinti, kokie vienetai naudojami ir kaip tiksliai jie yra užrašomi, vienetai nurodomi laužtiniuose skliaustuose, iš karto po aprašo pavadinimo;

b) Įvertinant augalų spalvą, turi būti naudojamasi vienu standartiniu spalvų įvertinimo katalogu, kuris turi būti nurodomas. Rekomenduojami tokie spalvų įvertinimo katalogai: Royal Horticultural Society Colour Chart, Methuen Handbook of Colour ar Munsell Color Chart for Plant Tissues;

c) Šalių pavadinimai pateikiami trijų raidžių trumpiniu, pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos – ISO (International Standart Codes for the representation of names of countries) sistemą, kurioje LTU – Lietuva (ISO 3166-1) ir kt.

Paruoštų aprašų žemės ūkio (lauko, sodo, daržo), techninių kultūrų augalų aprašus (anglų ar kitomis kalbomis) galima rasti ir nemokamai parsisiųsti internetu adresu: http://www.bioversityinternational.org. Iš dekoratyvinių augalų paruošti pilni aprašai tik Allium genties augalams. Tarptautinė naujų veislių apsaugos sąjunga UPOV (Union pour la Protection des Obtentions Végetales), jungianti valstybes, kuriose tiriamos naujai sukurtų augalų (ir gėlių) veislės, yra paruošusi augalų veislių aprašymo nuorodų kriterijus, tarp kurių yra keletas ir dekoratyvių augalų: chrizantemos, raganės, jurginai, kardeliai, lelijos, narcizai, tulpės, verbenos, sumedėję bijūnai ir kt. (Prieiga per internetą:htpp://www.upov.int/en/publications/tg_index_latin.html).

Aprašai turėtų būti vartojami tuomet, kai jie padeda kuratoriui kolekcijas prižiūrėti ir palaikyti ar kai tai naudinga augalų genetinių išteklių vartotojams

Vilkdalgių morfologija ir dekoratyviosios savybės

Vilkdalgiai žoliniai augalai, turintys storus mėsingus šakniastiebius, kurie retkarčias sumedėję. Stiebai pavieniai arba po kelis, vientisi arba šakoti. Lapai daugiausia pamatiniai, plokšti, kalavijiški, dvieiliai, kartais siauri, linijiški. Stiebiniai lapai negausūs, pamatu apkabina stiebą, arba jų nėra. Lapų spalva nuo šviesiai žalios, žalios, melsvai žalios iki pilkšvai žalios matinės ar blizgančios. Lapų rozetės apačios spalva gali būti žalia arba violetinė. Lapų ilgis, priklausomai nuo pogrupio, gali būti nuo 30 cm iki 90 cm ir daugiau, o plotis – 1-6 cm. Žiedai pavieniai arba po kelis, žiedynuose susitelkę, gana stambūs, taisyklingi su pažiedėmis (1 pav.).

Vilkdalgių žiedus sudaro 3 viršutiniai (vidiniai) ir 3 apatiniai (išoriniai) žiedlapiai, apatinė mezginė su neilgu liemenėliu, nuo kurio atsišakojusios 3 purkos ir 3 kuokeliai (2 pav.). Barzdotieji vilkdalgiai ant apatinių žiedlapių turi šepetėlio pavidalo darinį – barzdelę kuri gali būti trumpa ir ilga, siaura ir plati, ryški ir neryški. Barzdelės spalva, priklausomai nuo veislės, gali būti balta, geltona, oranžinė, žalsvai geltona, žydra, balta su geltonais galiukais, geltona su violetiniais galiukais arba gali turėti rudus bei violetinius dryžius per barzdelės vidurį. Naujai sukurtų veislių žiedai gali turėti ragelio, šaukštelio ar raukinio formos išaugas vietoje barzdelės.

Žiedo žiedlapių padėtis gali būti trijų tipų: viršutiniai išsiskėtę, apatiniai nukarę; viršutiniai prasiskleidę, apatiniai palinkę; viršutiniai susklliausti, apatiniai horizontalūs. Pirmųjų dviejų tipų žiedlapiai dažniausiai būdingi senų veislių augalams, o trečiasis tipas būdingas naujesnėms veislėms. Žiedlapių paviršius gali būti lygus, lyg šilkinis, grublėtas, aksominis arba žibantis, lyg apibertas kristalais (GRINIUVIENĖ, ŽIGARIENĖ, 2004), o patys žiedlapiai – liauni, stangrūs, su lygiu, karpytu, šerkšnotu, rauktu ar raukšlėtu pakraščiu.

6

1 pav. Bendra vilkdalgio išvaizda:1 – viršutiniai žiedlapiai; 2 – apatiniai žiedlapiai; 3 – pumpurai; 4 – žiedkotis; 5 – žiedynkotis;; 6 – lapai; 7 – naujas šakniastiebis; 8 – šakniastiebiai; 9 – šaknys

2 pav. Vilkdalgio žiedo sandara: a – apatiniai (išoriniai) žiedlapiai, b – viršutiniai (vidiniai) žiedlapiai, c – purkos skiauterės, d – purkos lūpa, e – kuokeliai, f – barzdelė.

Šiuolaikinės barzdotųjų vilkdalgių veislės – sudėtingi hibridai. Šiuo metu jų užregistruota per 50 000, kasmet sąrašą papildo dar apie 1 000 naujų. Patogumui pagal kero aukštį ir žydėjimo laiką visos veislės skirstomos į tris pogrupius: aukštaūgius barzdotuosius vilkdalgius (Iris barbata elatior), vidutinio aukščio barzdotuosius vilkdalgius (Iris barbata media) ir žemaūgius ir nykštukinius barzdotuosius vilkdalgius (Iris barbata nana). JAV vilkdalgių mėgėjų draugija (The American Iris Society), kuri yra įpareigota registruoti visas pasaulio selekcininkų išvestas naujas veisles, kreipdama dėmesį ir į žiedų dydį hibridinius vilkdalgius dalija į 6 klases: miniatūriniai nykštukiniai barzdotieji (MDB-miniature Dwarf Bearded, standartiniai nykštukiniai barzdotieji (SDM-Standart Dwarf Bearded), tarpsezoniniai barzdotieji (IB- Intermediate Bearded), miniatūriniai aukštaūgiai (MTB – Miniature Tall Bearded), bordiūriniai barzdotieji (BB – Border Bearded) ir standartiniai aukštaūgiai (STB – Standart Tall Bearded arba tiesiog TB – Tall Bearded). Vertinant barzdotųjų vilkdalgių dekoratyvumą keliami sekantys reikalavimai: 1.Vertinamas augalas tyri būti sveikas ir gyvybingas; 2. Žiedynstiebis stiprus, tvirtas ir be papildomos atramosturi išlaikyti visus žiedus; 3. Pageidautinas kandeliabrinis žiedų išsidėstymas žiedyno viršūnėje ir, kad žiedų neuždengtų lapai; 4. Žiedyne po 7-14 žiedų, žydinčių ne vienu metu; 5. Žydėjimo trukmė daugiau negu 2 savaitės; 6. Žiedai turi išsilaikyti ne mažiau kaip dvi dienas ir turėti stangrius, nesiaurėjančius link pamato ir išlinkusius ne daugiau kaip 45 laipsnių kampu žiedlapius; 7. Pageidautina, kad tarpas tarp apatinių žiedlapių neviršytų 1,5 cm; 8. Visoa augalo dalys turi būti proporcingos – kuo didesni žiedai, tuo aukštesni žiedynkočiai ir stambesni lapai.

7

Barzdotųjų vilkdalgių selekcija Lietuvoje

Kartais kyla klausimas , ar neužtenka užsienyje išvestų šių gėlių veislių, ar reikalingas mūsų selekcininkų darbas. Kai kas galvoja, kad gražesnių veislių nei užsieninės vis tiek neišvesime. Tuo galima paabejoti. Selekcijoje daug loterijos elementų ir neaišku kam pasiseks. Kita vertus, daugelis išvestų atogrąžų klimato zonoje, JAV, Pietų Prancūzijoje, Australijoje ir kitur pas mus blogai auga, menkai žydi, o nepridengtos iššąla. Taigi reikia turėti pakankamai dekoratyvių ir atsparių savų veislių. Trečia, tobulumui ribų nėra. Tobulinti galima žiedo spalvą ir sandarą, stiebo aukštį ir tvirtumą, žiedų skaičių ir jų išsidėstymą, kvapą, dauginimosi savybes, atsparumą ligoms bei nepalankioms klimato sąlygoms. Lietuvoje barzdotųjų vilkdalgių selekcininkai – Petras Balčikonis, Ona Griniuvienė, Balys Kazelka, Emilija ir Jonas Evaldas Tarvidai, Jonas Auksuolis Liutkevičius, Algirdas Gražys ir Dalia Žigarienė. Keturiasdešimčiai veislių suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas: šešioms O.Griniuvienės veislėms – ‘Afrikietė’, ‘Dykumos Saulė’ ‘Karalienė Ayshwaria’, ‘Miglė’, ‘Nauja Era’, ‘Rudenėlis’; vienuolikai D.Žigarienės veislių – ‘Aivarėlis’, ‘Dalužė’, ‘Feliksas’, ‘Juodis’, ‘Ritos Brolis’, ‘Rožytė’, ‘Snaigė’, ‘Tėčio Meilė’, ‘Vaiva’, ‘Viliokė’; ‘Žiemos Rytas I’ ‘vienai G.Klimaičio veislei – ‘Ūkas’; trims P.Balčikonio veislėms – ‘Danutė’, ‘Į Laisvę’, ‘Raudonbarzdis’; trims A.Gražio veislėms – ‘Algirdas’, ‘Juozapas’, ‘Stanislava’; keturioms J.-E.Tarvido veislėms –, ‘Radinys’, ‘Senolis’, ‘Sveikuolis’, ‘Švelnutis’; dvylikai J.A. Liutkevičiaus veislių – ‘Drakonas’, ‘Jonas Biliūnas’, ‘Jovaras’, ‘Keružis’, ‘Krištolinis’, ‘Progresas’, ‘Saulėtekis’, ‘Sietynas’, ‘Sūduvis’, ‘Šaltinio Versmė’, ‘Šventaragis’ ir ‘Žydrius’.

Taigi turime puikių lietuviškų veislių ir galime jomis didžiuotis.

Apibūdinimas

Augalų aprašai

Stebėjimai turi būti atlikti augalams visiškai išsivysčius, žydėjimo pradžioje (nebent nurodyta kitaip). Visi stebėjimai turi būti atlikti įvertinant 10 augalų ar jų dalių.

1. Vegetatyvinė augalo dalis

1.1. Augalas pagal kero aukštį [cm]

Kero aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio taško.1 Miniatiūriniai žemi (5 – 20);2 Žemi (21 – 40);3 Vidutiniai (41 – 70);4 Aukšti (71 –100);5 Labai aukšti ( >100).

1.2. Kero šakojimasis pagal šakų skaičių [vnt.]

1 Silpnas (iki 2);2 Vidutinis (3-4);3 Gausus (5 ir daugiau).

8

1.3. Lapų spalva

Naudojamą spalvų įvertinimo katalogą reikia nurodyti pastabų lauke.

1 Melsvai žalia;2 Žalia;3 Šviesiai žalia;4 Pilkšvai žalia;5 Blizganti;6 Matinė;99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).

1.4. Lapų skrotelės apačios spalva

1 Žalia;2 Violetinė;99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).

1.5. Lapo standumas

1 Stangrus (vertikalus);2 Pusiau stangrus (nulinksta viršūnė);3 Liaunas (lankstus, nestandus).

1.6. Lapo ilgis [cm]Matuojamas ilgiausias lapas.

1 iki 30;2 31 – 40;3 41 – 50;4 51 – 60;5 61 – 70;6 71 – 80;7 81 – 90;99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).

1.7. Lapo plotis[cm]

Matuojamas plačiausioje lapo vietoje.

1 Siauri (1 – 3);2 Vidutiniai (4 – 5);3 Platūs (6 ir daugiau).

9

1.8. Lapalakščio paviršiaus pobūdis (3 pav.)

1 Plokščias;2 Įdubęs (vidus įlinkęs).

3 pav. Lapalakščio paviršiaus pobūdis: 1 – plokščias, 2 – įdubęs

2. Generatyvinė augalo dalis

Vilkdalgių žiedyno tipas– vėduoklė. Žiedlapiai nėra diferencijuoti į vainiklapius ir taurėlapius, todėl visur vadinami apatiniais ar viršutiniais žiedlapiais.

2.1. Butonizacijos pradžia [mėn.]

Butonizacijos (žiedpumpurių krovimo pradžia) fiksuojama pasirodžius pirmiesiems žiedpumpuriams.

1 Balandis;2 Gegužė;3 Birželis;4 Liepa;5 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).

2.2. Žiedynkočio tvirtumas

1 Stangrus (išlaiko visus žiedus pučiant vėjui);2 Liaunas (nuo vėjo prigula prie žemės);3 Išlinkęs (išlinksta per vidurį).

10

2.3. Žiedynkočio šakojimosi tipas (4 pav.)

1 Bekočiai;2 Trumpakočiai;3 Kandeliabriniai;4 Ilgakočiai;5 Viršuje susitelkę.

4 pav. Vilkdalgio žiedynkočio šakojimosi tipai: 1 – bekočiai,2 – trumpakočiai, 3 – kandeliabriniai, 4 – ilgakočiai, 5 - viršuje susitelkę.

2.4. Žiedų skaičius žiedyne [vnt.]

1 1 – 4;2 5 – 7;3 8 – 13;4 Daugiau nei 13.

2.5. Žiedo spalvos tipas

Žiedų spalva nurodoma trupmena: skaitiklyje – viršutinių žiedlapių spalva, vardiklyje – apatinių žiedlapių spalva.

2.5.1. Viespalviai (Self) – kai visi žiedlapiai yra tos pačios (nesvarbu kokios) spalvos (5 pav.)

A B C5 pav. Vienspalviai (Self) barzdotieji vilkdalgiai: A – ‘Dutch Chocolate’, B – ‘Fade to Black’,

C – ‘Yaquina Blue’.

11

2.5.2. Dvitoniai (Bitone) – kai viršutiniai ir apatiniai žiedlapiai yra tos pačios spalvos, tačiau skirtingo intensyvumo ar atspalvio. Viršutiniai žiedlapiai šviesesni, o apatiniai – tamsesni arba –viršutiniai žiedlapiai yra tamsesni už apatinius Atvirkštiniais dvitoniais (Reverse Bitone), tačiau abeji vienos spalvos (6 pav.)

A B C6 pav. Dvitoniai (Bitone) barzdotieji vilkdalgiai: A – ‘Helen K.Armstrong‘,

B – ‘Raudonbarzdis’, C – ‘Rožinis Sapnas’.

2.5.3. Dvispalviai (Bicolor) – kai viršutinių ir apatinių žiedlapių spalva yra skirtinga.2.5.3.1. Amoena – viršutiniai žiedlapiai visada balti, apatiniai kitos spalvos (7 pav.: A ir B)2.5.3.2. Amoena reverse – apatiniai žiedlapiai balti, o viršutiniai kitos spalvos (7 pav.: C)

A B C7 pav. Dvispalviai (Bicolor – Amoena/ Bicolor –Amoena reverse) barzdotieji vilkdalgiai:

A – ‘Brigth Hour‘, B – ‘Echo de France’; C – ‘Ice Cave’.

2.5.3.3. Variegata – viršutiniai žiedlapiai geltoni, o apatiniai kitos spalvos (8 pav.)

A B C8 pav. Dvispalviai (Bicolor-Variegata) barzdotieji vilkdalgiai: A – ‘Bengal Tiger’, B – ‘Edith

Wolford’, C – ‘Supreme Sultan’.

12

2.5.3.4. Neglecta – vieni žiedlapiai melsvi, o kiti violetiniai (9 pav.)

A B C9 pav. Dispalviai (Bicolor-Neglecta) barzdotieji vilkdalgiai: A – ‘Mėlynakė’, B – ‘Peacetime’,

C – ‘Ritos Brolis’.

2.5.4. Apvadėliniai (Plicata) – kai visų žiedlapių pakraštėliuose yra siauresni ar platesni kitos spalvos ar atspalvio apvadėliai, taip pat pakraščiuose ryškus dryžuotumas ar taškuotumas (10 pav.).

A B C10 pav. Plicata barzdotieji vilkdalgiai: A – ‘Blue Staccato’, B – ‘Viliokė’, C – ‘Žiemos Rytas’.

2.5.5. Pasteliniai (Blend) – kai visuose žiedlapiuose yra perėjimas iš vieno atspalvio į kitą, nors spalva yra viena ar tik dvi labai gretimos spalvos (11 pav).

A B C11 pav. Pasteliniai (Blend) barzdotieji vilkdalgiai: A – ‘Afternoon Deligth’, B – ‘Švelnumas’,

C – ‘Celebration Song’.

13

2.6. Žiedo spalvos grupės

1 Balta;2 Geltona;3 Žalia;4 Žydra;5 Mėlyna;6 Violetinė;7 Raudonai violetinė;8 Oranžinė;9 Rožinė;10 Raudona;11 Juoda;12 Ruda;13 Bronzinė;99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3. )

2.7. Žiedų dydis pagal skersmenį [cm]

1 Labai smulkūs (3 – 5);2 Smulkūs (6 – 12);3 Vidutiniai (13 – 17);4 Stambūs (18 – 20 );5 Labai stambūs (21 ir daugiau).

2.8. Viršutinių žiedlapių augimo būdas (12 pav.)

1 Statmenai suspausti;2 Pusiau priglausti (viršuje vos užlinkę į vidų);3 Kupolu suspausti (pasipūtusiai uždarai suglausti).

1 2 312 pav. Viršutinių žiedlapių augimo būdai: 1 – statmenai suspausti; 2 – pusiau priglausti;

3 – kupolu suspausti.

14

2.9. Apatinių žiedlapių augimo būdas (13 pav.)

1 Nusvirę;2 Pusiau nusvirę;3 Horizontalūs.

1 2 313 pav. Apatinių žiedlapių augimo būdai: 1 – nusvirę; 2 – pusiau nusvirę; 3 –

horizontalūs.

2.10. Viršutinio žiedlapio plotis [cm]

Matuojamas plačiausioje žiedlapio vietoje:

1 1 – 4;2 5 – 7;3 8 ir daugiau.

2.11. Viršutinio žiedlapio ilgis [cm]

1 1 – 3;2 4 – 7;3 8 – 10.

2.12. Apatinio žiedlapio plotis [cm]

Matuojamas plačiausioje žiedlapio vietoje:

1 2 – 3;2 4 – 5;3 3 – 9.

15

2.13. Apatinio žiedlapio ilgis [cm]

1 5 – 6;2 7 – 8;3 9 – 10.

2.14. Viršutinio žiedlapio spalva (14 pav.)

1 Vienspalvis;2 Dvispalvis;3 Su dėme;4 Su vienspalviu apvadu;5 Su margu apvadu;

1 2

3 4 514 pav. Viršutinio žiedlapio spalva: 1 – vienspalvis (‘Ritos Brolis’), 2 – dvispalvis (‘Feliksas’),

3 – su dėme (‘Joseph’s Coat Katkamier’), 4 – su vienspalviu apvadu (‘Madame Chereau’), 5 – su margu apvadu (‘Nigerian Raspberry’).

2.15. Apatinio žiedlapio spalva (15 pav.)

1 Vienspalvis;2 Dvispalvis;3 Su dėme;4 Su taškeliais;5 Su brūkšneliais;6 Su apvadu.

16

1 2 3

4 5 615 pav. Apatinio žiedlapio spalva: 1 – vienspalvis (‘Ritos Brolis’), 2 – dvispalvis (‘Gnu’),

3 – su dėme (‘Algirdas’), 4 – su taškeliais (‘Tanzanian Tangerine’), 5 – su brūkšneliais (‘Forfun’), 6 – su apvadu (‘Classic Look’).

2.16. Apatinių žiedlapių išilginių gyslų išreikštumas

1 Gyslų nematyti;2 Gyslos matyti mažiau kaip pusėje žiedlapio;3 Gyslos matyti pusėje žiedlapio;4 Gyslos matyti daugiau kaip pusėje žiedlapio.

2.17. Žiedlapių paviršiaus tekstūra

1 Liauni;2 Stangrūs;3 Blizgantys;4 Matiniai;5 Šilkiniai;6 Aksominiai;7 Klostyti;8 Lygūs.

17

2.18. Žiedlapių kraštas

1 Nusmailėjęs;2 Lygus;3 Karpytas;4 Šerkšnotas;5 Smulkiai rauktas;6 Stambiai rauktas;7 Išilgai raukšlėtas;8 Kitoks (detalizuotii pastabų lauke 3. )

2.19. Barzdelė (16 pav.)

1 Siaura;2 Plati;

1 216 pav. Barzdelės plotis: 1 – siaura (‘Švelnumas’), 2 – plati (‘Juodis’).

2.20. Barzdelės spalva

1 Balta;2 Balta su geltonais galiukais;3 Melsvai balta su geltonais galiukais;4 Pusė barzdelės balta, o kita pusė - melsvai balta;5 Pusė barzdelės geltona, o kita pusė - pusė balta;6 Pusė barzdelės geltona, pusė melsvai balta;7 Žalsvai geltona;8 Geltona;9 Oranžinė;10 Geltona su violetiniais galiukais;11 Pusė barzdelės šviesiai melsvai violetinė, o kita pusė - purvinai geltona;12 Tamsiai geltona su violetiniais dryžiais per vidurį;13 Oranžinė su rudomis juostomis ar brūkšniais per vidurį;

18

14 Žydra;15 Raudona;16 Tamsiai mėlyna;17 Tamsiai violetinė;18 Kitokia (detalizuotii pastabų lauke 3. )

2.21. Žiedų kvapas

1 Nekvepia;2 Silpnas – malonus; 3 Silpnas – nemalonus;4 Stiprus – malonus; 5 Stiprus – nemalonus.

2.22. Žydėjimo trukmė [dienomis]

1 Trumpalaikė (8 - 10);2 Vidutinė (11 -14);3 Ilgalaikė (15 - 17).

19

3. Pastabos

Čia nurodoma bet kokia papildoma informacija.

20

Bibliografija

Bioversity International. 2007. Developing crop descriptor lists. Guidelines for developers. Bioversity Technical Bulletin, no. 13. Rome, Italy, 71 p.

BIVILIENĖ Aušra; BALIUCKIENĖ Asta; BLAŽYTĖ Asta; DAPKŪNIENĖ Stasė; ŠVEISTYTĖ Laima. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai( ex situ). Akademija: Spaudvita, 2010. 76 p. ISBN 978-9955-637-63-9.

CLAIRE Austin. Irises: a gardener’s encyclopedia. Portland, Oregon: Timber press, 2005. 339 p.DAGYS, Jonas. Augalų anatomija ir morfologija. Vilnius: Mokslas, 1985. 346 p.DAPKŪNIENĖ, S., ŠTUKĖNIENĖ,G., JUODKAITĖ, R. Lietuviškos gėlės priemiesčiuose In

Priemiesčio miškų, rekreacinių ir agrarinių teritorijų želdynų ir želdinių tvarkymas ir apsaug. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius,: Petro ofsetas, 2009, p. 36-39.

GRINIUVIENĖ Ona., ŽIGARIENĖ Dalia. Barzdotieji Vilkdalgiai. Gėlių spalvos, 2004, Nr.23.JANKEVIČIENĖ, Ramunėlė. Botanikos vardų žodynas.Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1998.

523 p. ISBN 9986-662-10-9.GUDŽINSKAS, Zigmantas. Lietuvos induočiai augalai. Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. 211

p. ISBN 9986-662-14-1.KŐHLEIN Fritz.Iris. Stuttgart: Ulmer, 1981. 370 p. ISBN 3-80001-6055-2LINNEGAR, Sidney., HEWITT Jennifer. Irises. UK: Royal Horticultural Society, 2008. 95 p. ISBN

9781845333836RAZIULYTĖ Rita, DAPKŪNIENĖ Stasė. Iš MEIS konvento sugrįžus. Sodo spalvos, 2008, Nr.1(133),

p. 44-47.VAIDELYS, Jonas. Dekoratyviųjų žolinių augalų fenologinių stebėjimų, biometrinių matavimų ir

sortimento sudarymo metodika. Mastaičiai: Kauno kolegija, 2005. 83 p.РОДИОНЕНКО Георгий Иванович. Ирисы. Ленинград: Агропромиздат, 1988. 159 с.

ISBN 5-10-000065-1

21

Priedas

Vilkdalgio pavadinimas.............................................................................................................

Verti-namo para-metro nume-

ris

Vertinamo parametro turinys Verti-namo para-metro nume-

ris

Vertinamo parametro turinys

Vegetatyvinė augalo dalis1.1. Kero aukštis [cm] 1.2. Kero šakojimasis pagal šakų skaičių

[vnt.]1 Miniatiūriniai žemi (5 – 20); 1 Silpnas (iki 2);2 Žemi (21 – 40); 2 Vidutinis (3-4);3 Vidutiniai (41 – 70); 3 Gausus (5 ir daugiau).4 Aukšti (71 –100);5 Labai aukšti ( >100).

1.3. Lapų spalva 1.4. Lapų skrotelės apačios spalva1 Melsvai žalia; 1 Žalia;2 Žalia; 2 Violetinė;3 Šviesiai žalia; 99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).4 Pilkšvai žalia;5 Blizganti;6 Matinė;99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).1.5. Lapo standumas 1.6. Lapo ilgis [cm]1 Stangrus (vertikalus); 1 iki 30;2 Pusiau stangrus (nulinksta viršūnė); 2 31 – 40;3 Liaunas (lankstus, nestandus). 3 41 – 50;

4 51 – 60;5 61 – 70;6 71 – 80; 7 81 – 90;99 Kitas (detalizuoti pastabų lauke 3.).

1.7. Lapo plotis [cm] 1.8. Lapalakščio paviršiaus pobūdis1 Siauri (1 – 3); 1 Plokščias;2 Vidutiniai (4 – 5); 2 Įdubęs (vidus įlinkęs).3 Platūs (6 ir daugiau).

Generatyvinė augalo dalis2.1. Butonizacijos pradžia [mėn.] 2.2. Žiedynkočio tvirtumas1 Balandis; 1 Stangrus (išlaiko visus žiedus pučiant

vėjui);2 Gegužė; 2 Liaunas (nuo vėjo prigula prie žemės);3 Birželis; 3 Išlinkęs (išlinksta per vidurį).4 Liepa;99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).

22

2.3. Žiedynkočio šakojimosi tipas 2.4. Žiedų skaičius žiedyne [vnt.]1 Bekočiai; 1 1 – 4;2 Trumpakočiai; 2 5 – 7;3 Kandeliabriniai; 3 8 – 13;4 Ilgakočiai; 4 Daugiau nei 13.5 Viršuje susitelkę.

2.5. Žiedo spalvos tipas 2.6. Žiedo spalvos grupės1 Vienspalviai (Self); 1 Balta;2 Dvitoniai (Bitone); 2 Geltona;3 Dvispalviai (Bicolor): 3 Žalia;

3.1 Dvispalviai (Bicolor – Amoena); 4 Žydra; 3.2 Dvispalviai (Bicolor – Amoena

reverse);5 Mėlyna;

3.3 Dvispalviai (Bicolor-Variegata); 6 Violetinė; 3.4 Dispalviai (Bicolor-Neglecta). 7 Raudonai – Violetinė;

4 Apvadėliniai (Plicata); 8 Oranžinė;5 Pasteliniai (Blend). 9 Rožinė;

10 Raudona;11 Juoda;12 Ruda;13 Bronzinė99 Kita (detalizuoti pastabų lauke 3.).

2.7. Žiedų dydis pagal skersmenį [cm] 2.8. Viršutinių žiedlapių augimo būdas1 Labai smulkūs (3 – 5); 1 Statmenai suspausti;2 Smulkūs (6 – 12); 2 Pusiau priglausti (viršuje vos užlinkę į

vidų);3 Vidutiniai (13 – 17); 3 Kupolu suspausti (pasipūtusiai uždarai

suglausti).4 Stambūs (18 – 20);5 Labai stambūs (21 ir daugiau).

2.9. Apatinių žiedlapių augimo būdas 2.10. Viršutinio žiedlapio plotis [cm]1 Nusvirę; 1 1 – 4;2 Pusiau nusvirę; 2 5 – 7;3 Horizontalūs. 3 8 ir daugiau.

2.11. Viršutinio žiedlapio ilgis [cm] 2.12. Apatinio žiedlapio plotis [cm]1 1 – 3; 1 2 – 3;2 4 – 7; 2 4 – 5;3 8 – 10. 3 6 – 9.

2.13. Apatinio žiedlapio ilgis [cm] 2.14. Viršutinio žiedlapio spalva1 5 – 6; 1 Vienspalvis;2 7 – 8; 2 Dvispalvis;3 9 – 10. 3 Su dėme;

4 Su vienspalviu apvadu;5 Su margu apvadu;

23

2.15. Apatinio žiedlapio spalva 2.16. Apatinių žiedlapių išilginių gyslų išreikštumas

1 Vienspalvis; 1 Gyslų nematyti;2 Dvispalvis; 2 Gyslos matyti mažiau kaip pusėje

žiedlapio;3 Su dėme; 3 Gyslos matyti pusėje žiedlapio;4 Su taškeliais; 4 Gyslos matyti daugiau kaip pusėje

žiedlapio.5 Su brūkšneliais;6 Su apvadu.

2.17. Žiedlapių paviršiaus tekstūra 2.18. Žiedlapių kraštas1 Liauni; 1 Nusmailėjęs;2 Stangrūs; 2 Lygus;3 Blizgantys; 3 Karpytas;4 Matiniai; 4 Šerkšnotas;5 Šilkiniai; 5 Smulkiai rauktas;6 Aksominiai; 6 Stambiai rauktas;7 Klostyti; 7 Išilgai raukšlėtas;8 Lygūs. 99 Kitoks (detalizuoti pastabų lauke 3.).

2.19. Barzdelė1 Siaura;2 Plati.

2.20. Barzdelės spalva 2.21. Žiedų kvapas1 Balta; 1 Nekvepia;2 Balta su geltonais galiukais; 2 Silpnas – malonus;3 Melsvai balta su geltonais galiukais; 3 Silpnas – nemalonus;4 Pusė barzdelės balta, o kita pusė -

melsvai balta;4 Stiprus – malonus;

5 Pusė barzdelės geltona, o kita pusė - pusė balta;

5 Stiprus – nemalonus.

6 Pusė barzdelės geltona, pusė melsvai balta;

2.22. Žydėjimo trukmė [dienomis]

7 Žalsvai geltona; 1 Trumpalaikė (8 - 10);8 Geltona; 2 Vidutinė (11 -14);9 Oranžinė; 3 Ilgalaikė (15 - 17).10 Geltona su violetiniais galiukais;11 Pusė barzdelės šviesiai melsvai

violetinė, o kita pusė - purvinai geltona;12 Tamsiai geltona su violetiniais dryžiais

per vidurį;13 Oranžinė su rudomis juostomis ar

brūkšniais per vidurį;14 Žydra;15 Raudona;16 Tamsiai mėlyna;17 Tamsiai violetinė;99 Kitokia (detalizuoti pastabų lauke 3.).

Stasė Dapkūnienė

Barzdotųjų vilkdalgių veislių (Iris ‘xxx’) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas [metodinė priemone] Kėdainiai: leidykla Spaudvita, 2013 - 24 p.: iliustr.

ISBN 978-609-8126-03-7

Leidinys, kaip metodinė priemonė, skiriamas agronominio ir biologinio profilio studentams, želdynų specialistams, bijūnų selekcininkams ir plačiajai visuomenei barzdotųjų vilkdalgių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimui.

UDK 582.5/9

Barzdotųjų vilkdalgių veislių (Iris ‘xxx’) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas

Leidinį spausdino:UAB “Spaudvita”, tel. (8 347) 60 711

Užs. Nr. 455. Tiražas 200 egz.