Stacionarines Santraupos Cpt

2012 02 03 (1 ir 2 PASKAITOS)

Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą NEGALIOJA. PAMATAS - teisė kreiptis į teismą:

Kada ji prasideda? Kada ji baigiasi?

Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumu. Tu gali būti materialiąja prasme teisus. Bylos aplinkybės lemia teisingą sprendimą. Norėdami pasakyti kaip daryti, turi suprasti, kad teisingumas vykdomas būtent toje byloje. Abstrakčių teisės normų supratimas yra tik priemonė teisingumui vykdyti.

CIVILINIO PROCESO TEISĖS SAMPRATA. DALYKAS IR METODAS Teismas, kaip institucija sprendžia tik ginčus dėl teisės. Kai tik yra galvojama, kad susiklostę santykiai yra sutartiniai, teisiniai, tai visada galioja teisė kreiptis į teisę, pateikti ieškinį. -ala, jeigu ji patirta, turi būti atlyginta visiškai. Teisę kreiptis į teismą pirminiame etape realizuoja asmuo. Ir ta teisė yra absoliuti.Teismas nagrinėja ginčus tik dėl teisės.Tai, ką nustato materialioji teisė, tai ir yra ginčas dėl teisės. SUBJEKTINIŲ TEISIŲ GYNIMO FORMOS

Viena iš savigynos formų gali būti daikto sulaikymo teisė. (Jeigu asmuo yra kitam asmeniui kažką skolingas, tai paskolos davėjas, apgindamas savo teises gali sulaikyti skolininko kažkokį daiktą.).

Būtinoji gintis.6.253str.CPK.

6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.2. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis).3. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti.

4. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.6. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo.7. Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.8. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.9. Įstatymai ar šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindus.

Derybos ir pretenzijos.

Pirmiausia galima susitarti derybų būdu, o tik vėliau kreiptis į teismą. Derybos gali vykti tiek esant tarpininkams, tiek jiems neesant. Teisingumas gali būti įvykdytas ne tik į teismą kreipiantis, bet ir neteisminių valstybės institucijų. Ryškiausia tokia valstybinė institucija yra arbitražas. Yra Vilniaus komercinis arbitražas, jame dalyvauja dauguma žymiausia Lietuvos advokatų. Nes arbitraže yra konfidencialu. Jame yra puiku galimybė

spręsti komercinius ginčus. Iš rūšių galima išsskirti komercinį arbitražas, af hoc arbitražą. Taip pat yra nacionaliniai ir tarptautiniai. Ikiarbitražinis atstovavimas taip pat yra leistinas. Vieni ginčai sprendžiami formaliai ( egzistuoja formalios taisyklės) ir neformaliai ( jie taisyklių neturi, pvz.: derybos, gali pačios šalys nusistatyti taisykles). ALTERNATYVIŲ PROCEDŪRŲ PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI Trūkumai:

Bylinėjimasis teisme kainuoja.; Taip pat ilgai trunka; Labai formalizuotas procesas; Nėra viešumo( galima priskirti prie pranašumų); Pasitikėjimo teismais problema; Teismo tikslas tik pasiekti teisinę taiką, o alternatyviais sprendimo

būdais ne retai pasiekiam socialinė taika; Alternatyvių sprendimų būdu asmuo visada yra laisvas.

Pranašumai:

Teismo sprendimo pagrindu susiformuoja teisinis stabilumas; Byloj nustatyti faktai negali būti kvestionuojami kitose bylose; Privalomumas; Teisminė valdžia vienintelė formuojama profesionalų pagrindu; Užtikrinamas teismo sprendimų prievartinis vykdymas; Teismo sprendimo griežtos taisyklės pasitarnauja tam, kad geriau

nustatomos taisyklės, geriau vykdomi nurodymai; Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones; Egzistuoja apeliacijos ir kasacijos teisė; Teismas užtikrina lygiateisiškumą.

TEISĖ Į TEISMINĘ GYNYBĄTai viena pagrindinių teisių, CK 5str. "…kiekvienas asmuo turi teisę į teisminę gynybą...". Tai absoliuti teisė. TEISMŲ SISTEMA Baudžiamųjų bylų teisėjai privalo išmanyti civilinę teisę. EŽTT yra teismas, kuris yra virš visų nacionalinių teismų. KT nutarimai yra privalomi visiems teismams. CIVILINIO PROCESO TEISĖ Procesas ir materialioji teisė yra atskiriami. Materialiosios teisės normos nustato galimos ir leistinos teisės ribas. Jeigu teisė būtų ideali proceso teisės nereikėtų, nes jis reikalingas tik kilus ginčui. Materialioji teisė nustato asmens teisinį statusą tik iki ginčo. Po to kai atsiranda ginčas, pradedamos taikyti procesinės priemonės. Jeigu valstybė suteikia teisę, tai ji turi suteikti teisę ir ginti savo teises. Nes jie ji nesuteikia tokios priemonės, tai tokia teisė neturi prasmės, nes ji galioja iki ginčo. Proceso teisė yra apsauginė teisė, ji apsaugo materialiosios teisės normas. Ginamos yra ne PAŽEISTOS teisės, o GALIMAI PAŽEISTOS teisės, nes mes to nežinom, tai nustatys tik teismas.

Materialioji teisė yra kaip vaistas, o proceso teisė yra kaip gydytojas. Vaistas gali būti stebuklingas, bet jei gydymas bus prastas, tai vaistas neveiks, t.y., kad teisingumas nebus įvykdytas.- austų teisininkas. SKIRTUMAI

PROCESO TEISĖ MATERIALIOJI TEISĖ

Procesas gali prasidėti tik esant žmogaus valiai

Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios.

Padeda užtikrinti vienodą materialiosios teisės normų aiškinimą valstybei, bei materialiosios teisės efektyvumą

Sukelia padarinius ir be valstybės veiksmų

Negali būti priskiriamas prie privatinės teisės, tai viešosios teisės dalis, bet gali turėti tam tikrų privatinės teisės elementų

Materialioji teisė yra privatinės teisės dalis

Šalys yra ribotos ir ne visais atvejais galima susitarti dėl teisės taikymo,m jas riboja viešoji teisė

Šalys materialiąją teisę gali pasirinkti( laisvesnės)

Apsauginė teisė, ji gina pažeistas galimai pažeistas subjektines teises

Nustato bendro pobūdžio taisykles, reguliavimo teisė

REGULIAVIMO DALYKAS IR METODAS Teisės šakos skiriamos viena nuo kitos pagal dalyką ir metodą. DALYKAS - kokius visuomeninius santykius reguliuoja. Civilinis procesas reguiliuoja iš privačių teisinių santykių kylančius ginčus. METODAS - negali vienareikšmiškai pasakyti, kad jis yra impmeratyvus. Daugiausia normų yra dispozityvaus pobūdžio kiek susiję su šalių teisinėm pareigom. Sąlygos dėl kurių susitariama jau yra imperatyvios. Normos tikslas visada turi būti atsksleistas. FUNKCIJOS, TIKSLAI, UŽDAVINAI Pagrindinė funkcija - sureglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo srityje. Sureglamentuoti santykius nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, kai jau įgyvendinta tai,ką teismas nustatė. Uždaviniai:

Civilinio proceso teisė turi įtvirtinti pagrindinius civilinio proceso teisės šakos principus( konstitucinius principus, tuos kurie būdingi tai šaliai).

Taip pat turi reglamnetuoti civilinio proceso dalyvių teises ir pareigas ( ieškovo, atsakovo, trečiųjų asmenų ir t.t.).

Civilinio proceso teisė turi nustatyti civilinio proceso būdus ir primones, kad būtų galima apginti realiai asmens pažeistas teises.

Turi nustatyti procesinius būdus ir priemones asmeniui įgyvendinti jam priklausančią subjektinę teisę,kai dėl tos teisės ginčo nėra. Nagrinėjami ne tik ginčai, bet ir be ginčo bylos.

442 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarkaYpatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo;2) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu);4) dėl įvaikinimo;5) dėl globos ir rūpybos;6) dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo;7) dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo;8) dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena);9) dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;10) dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX skyrių;11) dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;12) dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;13) dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo;14) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Turi nustatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumus, specifiką. Civilinis procesas turi užtikrinti vienodos teisės taikymą ir plėtojimą.

Tenkindami poreikius visus turime patenkinti ir poreikį jaustis saugiai. Plėtoti ją nuosekliai. TIKSLAI:

Ginti asmenų teises; Tinkamai taikyti įstatymus; Kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių; Aiškinti ir plėtoti teisę ( kad visi turėtų teisėtus lūkečius).

2 straipsnis. Civilinio proceso tikslaiCivilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės

teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

Civilinio proceso tikslai parodo dėl ko yra sukurtas civilinis procesas. Vienus galima išskirti viešojo pobūdžio tikslus ir privataus. Kuo siekiama? Siekiama teisingai išspręsti ginčą, procesas turi padėti teisingai ginčą išspręsti, procesas turi vykti operatyviai. DALYKAS IR METODAS Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir tarptautinių dokumentų, taikomi tarptautiniai dokumentai. CIVILINIO PROCESO TEISĖ - sistema teisės normų, poįstatyminių aktų, reguliuojančių teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių veiklą teismui nagrinėjant bylas, priimant jose sprendimus ir vykdant sprendimus. Tai kodifikuota teisės šaka. Yra bendroji civilinio proceso dalis ir ypatingoji dalis ( procesas atskirose stadijose). CIVILINIO PROCESO MODELIAI IR ESMĖ Modeliai:

Liberalusis. Jo tikslas buvo paprastas - šalys laisvai disponuoja savo teisėmis, o teisėjas nieko negali ir stebi viską iš šalies.

Socialinis. 1864m. Rusijos civilinės teisenos įstatymas labai svarbus Lietuvai buvo. Tarybiniu laikmečiu, vadovaujantis Rusijos teisiniais įstatymai, o atkūrus valstybę - naujo nebuvo, todėl daugelis nuostatų, nors ir išskraipytos pritaikytos dabartiniam kodeksui. Kad procesas turi vykti skalndžiai ir greitai - papildomos nuostatos. Civilinis procesas kaip teisės šaka yra nacionalinis ir turi atskleisti nacionalinį identitetą. Abu modeliai yra persipynę. Šalys veikia aktyviai, bet aktyvumas nereiškia šališkumo. Aktyvumas reiškia vadovavimą procesui. Civilinis procesas - tai subjektų veikla, o civilinio proceso teisė tą veiklą reguliuoja. TEISENOS( speciali bylų nagrinėjimo tvarka, kuri taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties civilinės byloms nagrinėti):

Ginčo; Ypatingoji.

2012 03 02 PASKAITA

Wednesday, March 07, 20121:21 AM Civilio proceso teisės mokslas yra skirtas nagrinėti civilinio proceso teisę. Tai galime įvardinti kaip žinių visuma. CPT yra kaip procesas.Žymiausi teisininkai:

Mačys Romeris ( šiek tiek) Leonas ( rungimasi) Mikelėnas Nekrošius Driukas

Raidos tendencijosCPT – gana aiškios ,tai nacionalinės teisės dalis ir vargu ar virs tarptautinės teisės dalis , priešingai nei CT kuri kažką bendrą.UNINDROID- TARPTAUTINES CIVILINIO PROCESO TAISYKLĖS- tai pasaulio teisininku bendruomene parengę dokumentą , kaip turėtu atrodyti civilinis procesas. Civilinis procesas nebus suvienodintas , suvienodinti gali būti tik rpincipai. Taisyklių vienodu neturesime, nes tai nacionalines teises dalis.Civilinio proceso teisės šaltiniai ( paskaityti Teises teorija Vaišvilos apie teisės šaltinius)Šaltinis tai priežąstys ir idejos , suprasti priežastis dėl ko kilo viena ir kita idėja.Šaltinis tai yra išsiaiškinti tos idejos kilmę.Šaltinį svarbu suvokti matereliaja prasme ,Šaltinius formaliaja prasme galime suskirstyti :

Pirminiai- tiesioginiai- tam tikros prigimtinės teisės , įdėjos , pozityviosios teisės aktai tai gali būti:

Bendrieji teisės principai Statutinė teisė Teisiniai papročiai

Antrinia ( netiesioginiai)- tai Teismų praktika Įstatymų rengimų darbai Teisė doktrina

Teisės principai – yra pamatas ant kurios statoma visa teisės sistema visas visuomeninis gyvenimas, arba turi būti paremtas visas visuomeninis gyvenimas. Pirncipai jei neįtvirtinti įstatyme yra vistiek principai.Mes turime viena šaltinį teisės principus , visa kita yra išvesti.Jokiu normų negalima atsieti nuo principų , reikia tik suvokti koki principą atspindi ta norma.Principai įtvirtinti konstitucijoje turi aukštesne herarchine galią , nei tie kurie neįtvirtinti konstitucijoje.Pamatinis principas:

Teisminė gynybos prieinamumo principas. Lygiateisiškumo Tiesioginio konstitucijos taikymo.

Šiaip prioritetai teikiami ,kodeksui nebent pats kodeksas pasako kitaip.Tarptautines teises prioritetas yra prieš nacionalinę teisę.Precedentas kaip teisės šaltinis įtvirtintas tiek vertikaliai tiek ir horizontaliai.Tam ,kad galetume taikyti teisminį precedentą reikia didelio atidumo ir kompetenciją.

Civilinio proceso teise pasižymi jos vienodinimu- daugelyje valstybių- ji kodifikuota.Civilio proceso teises norma ir jų ypatumai- tai tam tikra privaloma elgesio taisyklė.Teisės Normu požymiai:

Visuotinis privalomumas- visi privalo jų laikytis Ryšys su valstybe Formalus apibrėžtumas Normatyvumas- įtvirtina konkrečias visuomeninio elgesio taisykles Sistemiškumas

Pagal normų taikymo rūšį: Bendros Specialios Išimtinės

Pagal vidinę konstrukcija: Dviejų elementų ( hipoteze, dispozicija) Trijų elemetų ( hipoteze , dispozicija , sankcija)

Civilinio proceso teisės normų galiojimas laike –Įstatymas atgal negalioja –teisės principas.Įstatymas taikomas tik tiems santykiams kuriems jis galioja , aišku yra išimčių jeigu pats įstatymas nenustato kitaip, jei įstatymas nustato ,kad turi grįžtamąją galią tai jis ją ir turės.Galioja tik paskelbti įstatymai- ( 7 kt str)\DėL CIVILINES TEISES AKTO GALIOJIMAS ATGL

Vientiso civilinio proceso teorija- procesas yra nedalomas todėl tos normos kurios galioja bylos iškėlimo metu turi būti taikomos viso proceso metu , jei iškeliant byla galioja norma , tai nesvarbu ar ji po to pranyko.

Proceso stadijų teorija – protingesnė , joje yra atsižvelgiama į struktūrą, atsižvelgiam į konkrečią situaciją ir tiesiog žiūrima į kelias stadijas . ir pagal proceso stadijos teorijos teiginius ir tas istatymas kurios galioja tos stadijos pradžios metu jisai turi galioti visos stadijos metu.,

Proceso veiksmų teorija- kievienas procesinis veiksmas bei teisė ir pareiga turi būti įgyvendinama pagal tuo konkrečiu metu kai atliekamas tas veiksmą galiojantį įstatymą.

2011 spalio 1 , laprkičio 1 pakeitimai šiame kodekse aiškiai įtvirtinta pirma teorija ,bet buvo atveju kada bus galima taikyti ir antrą. Po lapkričio 1 , nebuvo nustatyta kurią teoriją mes taikysime.

3 str. 8. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Mes taikome arba stadijų arba procesinio veiksmo teorija ir noredami atsakyti ką taikome turi viska taikyti žmogaus naudai.Turime vadovautis ta teorija kuri turi būti palanki asmeniui ekonomiškai teorija , teisėto lūkesčio teorija. Daugiausia naudojamės arba procesinio veiksmo arba proceso stadijų. Kartais galima prašyti ieškovą pateikti užsaką , yra 4 taisyklės kurios neleidžia to daryti

794 straipsnis. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

1. Ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio Kodekso nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma:1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti;2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose pagal pareikštą priešieškinį, bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą;3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose;4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.3. Pareikalauti ,užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo.4. Jeigu atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį iš dalies ir to užteks būsimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, jis neturi teisės reikalauti, kad ieškovas užtikrintų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įstatymo ir teisės analogija civiliniame procese Šios analogijos yra skirtos įstatymo spragų užpildymui.Norint užpildyti teises spragą reikia taikyti įstatymo, o po to tik teises analogiją ( principą)Kaip vertinti kai netaikome įstatymo analogijos ,o iš karto taikome teises analogija, vien dėl nežinojimo taip taikyti negalima , bet jei taip padarėme taip ,bet sprendimas iš esmės geras tai reiškia viskas gerai. Jei materealia prasme jis teisingas, tai viskas gerai , tuomet sakom pažeidimas padarytas , bet kadangi sprendimas iš esmės padarytas tai jis neturi esminės reikšmės.PrincipaiPrincipai tai pagrindinės nuostatais, kurios nebūtinai įtvirtinti įstatymuose. Principų sąrašas nėra baigtinis Funkcijos:

Reglamentavimo- pats įstatymo leidėjas privalo gerbti principus Interpretavimo- padeda aiškinti vieną ar kitą normą Kolizijų šalinimo-jeigu mes turim prieštaravimus tarp teises normų ,mes

naudojamės šiom principų šalinimo taisyklėms: Jeigu principai vienas kitam prieštarauja mes turime motyvuoti kodėl

vienam ar kitam teikiam pirmenybę Esant dviejų ar daugiau normų kolizija prioritetą reikia teikti tai

normai kuri geriau atitinka civilinio proceso principo esmę Teisės norma kuri prieštarauja principui tai ji negali būti taikoma

Teisės principai užpildo teises spragas, nėra normos ,nėra panašios normos Teisinio argumentavimo

Civilinio proceso teises sistema ir ryšys Absoliučių principų nėra, visi jie tarp savęs susiįję. Vienintelis principas

kuris galėtų būti laikomas absoliutus yra protingumo principas.

Tas neabsoliutumo principas nurodo tai ,kad pats įstatymas numato principų neabsoliutumo principą .

Principo taikymo išimtis nustatomas įstatymo Teisė Principai taikomi tik sąžiningoms šalims Yra galima principu konkurencija ir susipriešinimas- teismo tikslas yra

įvykdyti teisingumą ir pasiekti pusiausvyra tarp teisės principų.Principų klasifikavimas:

Konstituciniai Kiti principai

Pagal veikimo sfera: Bendrieji – taikomi visai teisės sistemai, tai teisiu ir pareigų vienovės

principas, lygiateiškumo Tarpšakniniai- pvz sutarčių riekia laikytis, teisingumą vykdo tik teismai,

Teisminės gynybos prieinamumas – valstybė sukurta ,kad mums tarnautų. Vieninteles teises asmuo negali atsisakyti t.y. teises kreiptis į teismą.asmens teisė į teisminę gynybą apima labai daug dalykų-universalumas turi apimti visą gynyba. Byla gali nagrinėti tik įstatymo nustatytas teisesTeisingumo vykdymo principas- teismo pareiga vadovautis teise.Teisingumas t.y. materealiosios teises įgyvendinimas.Teisė į teisinga teismo procesą- šį principas yra tarptautinis jeigu procesas neteisingas tai ir sprendimas neteisingas.1) aspektas- byla turi išnagrineti nešališkas teismas ir teisėjas , 2) teismas pagal 5 statymą. 3) turi būti aukšta teisėjų kvalifikacija.4) gimtosios kalbos užtikrinimo vertėjo 5)išklausytos abi šalys 6) šalių procesinis lygiateisiškumas. 7) teisė tureti atstovą 8) teise apskūsti sprendimą 9) vaistybe turi garantuoti ,kad bus sąlygos įvykdyti teismo sprendimąNepriklausomumas yra dalykinis ir realusTeisėjai lietuvoje yra ištikrųjų nepriklausomi.Proceso viešumas- yra siekiama apsaugoti asmenis nuo viešo teisingumo taikomas:

teismo posedžiams 9 str (galime riboti) teismo skelbimo paskelbimui ( negalime riboti)

ŠALIŲ procesinis lygiateisiškumas- kurį sudaro keli esminiai aspektai , teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių , abiem šalim turi būti sudarytos vienodos salygos ,tai turi būti formaliai, o ne materealiaiTeismo porceso kalbos- konstitucinis principas, kalba valstybinė , asmenims nemokantiems kalbos sudaroma teisė nepamiršti vertėjo , tai teikiama tik žodinio proceso metu.Žodiškumas užleidžia pozicijas rašytiniam, dabar šį principą nustūmėm ir užleidom vietą proceso principų derinimui.Betarpiškumo principas-pats teisėjas asmeniškai turi ištirti byla , ir gali remtis tik ištirtais įrodymais.Dalyvaujantys byloje asmenys baigiamojoje dalyje gali remtis tik savo paties pateiktomis ir apibendrinamos aplinkybėmisBylos negrinėjimo nepretraukiamumas- teismas nagrinėdamas bylą negali nagrinėti kitos bylos. Išimtys: pertrauka iki 5 dienų (pertraukos metu gali buti nagrinėjamos kitos bylos ) ; gali būti sustabdyta ( kitų atvėjų nėra)

2012 03 16 PaskaitaFriday, March 16, 20128:07 AM

Civilinio proceso subjektai Civiliniame procese subjektų dalyvauja daug, jie labai įvairūs. Vienas asmup be kurio procesas negalėtų vykti yra teismas, jis suinteresuotumo netur ir jis yra nešališkas. Be jo procesas būtų neįmanomas. Visi kiti subjektai tik papildomi. TEISMAI Teismas kaip pagrindinis ginčo sprendėjas, jo šaknys glūdi ginčo išsprendime. Kai turime ginčą primityvioj visuomenėj, visada tarp dviejų asmenų bus ginčai, o kaip juos išspręsim yra techniniai dalykai. Tai visuomenėj taqmpapnt netokia primityvia, asmenims siekiant įrodint tiesą atsiranda asmuo, teisėjas. Pati prigimtis sako, kad asmuo siekiantis išspręsti ginčą tarp dviejų yra nepriklausomas ir nešališkas. Teismas neatsiranda iš karto, teismas nėra teisėjai, teismas yra struktūra, kurioje dirba teisėjai. Teisėjo misija būti nešališkam ir visiem vienodai teisingam. Patys teismai kaip struktūra, instiucija, juos reikia steigti, kai atsiranda daugiau teisėjų ir reikia sureglamentuoti. Vėliau teisėjai tampa atskiri nuo kitų valdžių. Nuo to momento realiai atsiranda teismas kaip institucija, nepriklausoma nuo kitų valdžių. XVIIIa. Teismas atsiranda kaip atskira institucija. Teismo vaidmuo, nagrinėjant ginčus. Poreikiams didėjant teisės plečiasi, dabar teisės ribos išsiplėtė iki didelių aukštumų. Teismo kaip institucijos prigimtis slypi poreikiuose išspręsti ginčus teisingai. Aukščiausiuose sluoksniuosiuose egzistuoja taisyklė - niekada neatsakinėti į klausimus. Teismo "stuburo" korpuso nebuvimas visa tai parodo, nėra priedangos, "stuburas" - nepriklausomumas, nešališkumas, tai būtina sąlyga vykdyti teisingumą, teisėjas turi turėti autoritetą. Cisada vyksta kova tarp teisminės valdžios ir tarp kitų valdžių, kuriose eina dalyvauti bet kas. Teismai neturi į ką atsiremti. Kai su teismine valdžia susiduria kitos valdžios, kyla ginčas, todėl reikia rasti pusiausvyrą. Teismai civilinėse bylos neesprendžia ginčų, kylančių ir privačių santykių. Teismas yra ta institucija, kuri dažnai nespėja su gyvenimu, todėl materalioji teisė turi eiti į priekį, jei proceso taisyklės bus senos, tai bus disbalancas tarp šių dviejų teisių, todė, kad turėsim gerą reglamentavimą, bet jei teisės bus pažeistas, mes negalėsim jų tinkamai apginti. Procesas labai svarbi dalis teisingai jas išspręsti. Teismas vykdydamas teisingumą iki galutinio sprendimo turi primti api dešimt procesinių sprendimų. Privatūs ginčai žymiai svarbesni už visus kitus, nes turtinės bausmės yra didžiausios. Lietuvoj abasr siūloma teismus jungti, sutaupoma lėšų, tačiau žmonės, gyvenantys kaime liktų nuskriausti. Lietuvoje yra apylinkių ir apygardų

teismai, nagrinėjantys civilines bylas pirmąją instancija ir apelicinis teismas. LAT pasisako tik labai svarbiais teisės klausimais, teisės problemų yra daug, bet teisėjai atsirenka kompetentingai bylas. LAT bylų nenagarinėja, jis formuoja teisės taikymo taisykles. Yra trijų teisėjų atrankos kolegija ir, jei bent vienas pasisako, kad bylą priimti reikia, tai ji ir priimama. Kitose valstybėse, pvz, Vokietiija taip pat turi pirmos instancijos teismus, turi apeliacinę instanciją. Prancūzijoje labai įdomiai formuojama steisėjų korpuesas, turi aukštąją teisėjų mokyklą, kur rengiami tik teisėjai ir prokurorai. Jie turi tarybą, kurią sudato ne teisėjai, kaip ir Moldavijoj (tai institucija, kur sprendžia su teismais susijusius klausimus. Moldavijoj sudėtiknga teisėjų sistema, jie turi dviejų rangų teisėjųs, pirmas rangas skirstomas į septynias grupe,s antras į devynias, ten didelį vaidmenį daro teisingumo ministras (neigiama). Prancūzijoj prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis, voekitoj paprasčiau, egzistuoja galimybė teisėjus skirti iki gyvos galvos, remiantis taisyklėm iš Romos laikų. Santykis su teismine gynyba Pradžios ir pabaigosmomentų, teisminė gynyba susijusi su gynyba su gynyba pirmosios instancijos teisme, antra su apeliacine instancija, o trečia, o gynyba pasibaigia, kai sprendimas yra įvykdomas, jie ne tai gynyba dar galima. Su bet kuriuo momentu besietum, visas situacija galima pagrįsti, bet jos savaime nusistovi. Jei rinktumėmės trečią poziciją, tai ji baigiasi su sprendimo įvykdymu, bet ją būtų sunku pagrįsti. EŽTT išskria:

Kaip sprendimas įvykdomas, jie jis teisingas, jei jis tada pasibaigia, tai kam tada kreiptis į EŽTT. Ką jis dar gali įvykdyti? EŽTT teisingumo nevykdo, jo sprendimai yra privalomojo pobūdžio, bet jo ir gi galima nevykdyti. Ten yra byla prieš valstybę. Jis patikrina ar valstybė, ne teismas, teismo vaidmenį užtikrino asmeniui teisę į teisingą procesą, jį supranta labai plačiai. Pirmą aspektą patikrina procese. Būtina išklausyti abidvi šalis, jei taip nebuvl, tai nebuvo teisingo proceso.

Kaip lendama ne į procesą, ji nežiūri ar gerai vykdoma, o domina tai ar valstybė savo įstatymuose duoa asmeniui galimybę įvykdyti sprendimą, nėra teisės į teisingą teismą,. Tas kliūtis sudaro valdžios institucijos. Šita prasme nėra materialaus teisingumo. Jis sako, kad pažeista teisė į teisingą teismą, jo sprendimo įvykdymą. Visas bylas, kurias Lietuva pralaimi, tai pralaimi dėl proceso klaidų. Teismas veikia valstybė vardu ir tirdami kiekvieną dalyką, kad tai neprikalausom, nešališka institucija. Teismų sistema:

Apylinkės;

Apygardos Aukščiaiausias.

PROCESO ŠALYS Kokios problemos kyla realiame gyvenime? Kai norime išsiaškinti kas yra šalis procese reikia išsiaiškinti kam atsiras materiali nauda. Šalys: ieškovas ir atsakovas. Atsakovas gali paduoti priešieškinį ir atsakovas tampa ieškovu, o kitas tampa atsakovu . Ieškovas pateikia ieškinį. Kokios gali būti situacijos? Bet kokios, kasdienės, pvz.: priteisti tėvystę, verslo santykiuose, tarkim nutraukti sutartį, kitas sako priteisti nuostolius. Svarbiausia, kad kieviena iš šalių turi turėti teisę į suinteresuotumą. Ieškovo pasireiškia jau tuo, kad kreipiasi į teismą, atskleidžia suintersuotumą ieškinyje. Ieškovo reikalaviomui netaikomas veiksnumas. Suinteresuotumas dalinimas į:

Procesinį;, turi kievienas kuri duoda ieškinį. Materialusis jis reiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi gaus naudą iš

teismo proceso, TURI TAS KURIS YRA SUBJEKTAS. Jis tam reikalingas, kad prakitkoj gerai išspręsti ginčą. Jei iškovu yra valdžios institucijos, tarnybos, jos gali ieškinį padauoti, bet jos neturi materialaus teisės suinteresuotumo, nei joms pinigai bus priteisti, nieko. Tas suinteersuotumas labai dažnai apsireiškia., šalys yra tiek tas kuris turi procesinį suinteresuotumą, tiek tas, kuris turi abu. Jis svarbus, negalima, kai turi tik materialųjį, o procesinio neturi. Kuris gina viešąjį interesą turi tik procesinį suinteresuotumą. Jį gali ginti tik tie asmenys, kuriuos jiems suteikia įstatymas. Atsakovas turi turėti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, pirma reikia išsiakinti ar jis gali atsakyti pagal materialiąją teisę. CK antra knyga, veiksnūs, neveiksnūs ad dalinio veiksnumo asmenys (2.8str.). Jei dalinio veiksnnumo gali atsakyti pagal materiąląj teisę, tai atsakys ir kaip atsakovas. Jei žala vaikui padaryta? Ieškovas - tas kam padaryta žala, nesvarbu kiek jam metų, atsakovu bus tas kas gali atsakyti pagal materiąlją teisę. Reik nustatyti ar kilo iš sutarties ar iš delikto. CK šeštoj knygoj nurodyta. Jei žala padaryta mokykloj, atsakovu gali būti ir mokykla. Nuo 14m. Asmenys patys atsakingi. Jei bus pasirinkta ne ta šalis, byla

bus pralošta ir liks didelės išlaidos. Tinkamas šalių parinkimas yra svarbus. Fizinis amsuo teisnumą įgyja gimdamas, veiksnus tampa nuo pilnametystės. Sudėtinga dėl asmenų su psichiniais trūkumais. Tie dalykai, jei jie medicine tvarka nėra pagrįsti ar jie ir yra, bet teismas nėra pripažinęs neveiksniais, negalima jų teisių procese riboti. Kalabant api juridinių asmenų veiksnuma, tai jų teisnumas ir veiksnumas sutampa, fizinio siejama su faktu, o juridniam tampa veiksnus ir teisnus nuo įregistravimo, o praranda veiksnumą nuo išregistravimo. Visi jie gali būti atskaovais. Vokietijoje yra trečia grupė, jų atstovavimas kitaip sprendžiamas. TRETIEJI ASMENYS Pareiškiantys savarnakiškus reikalavimus ir nepareiškiantys, kaip ieškovai. Pvz.: ieškovas su atsakovu bylinėjasi dėl kompiuterio, o tretysis amsuo pareikšia taip pat savarbakišką reikalavimą. Tokie, kurie nepareiškia, jie turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtmi, teismo sprendimas gali turėti ateity rimtų ar nerimtų teisinių padarinių. Jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaip jie gali būti įtraukti? Dvi rūšys nepreiškianties savarankiško reikalavimo (nepretenduoja į ginčo dalyką):

Priverstinė tvarka, teisms gali įtraukti. Kai kažkieno prašymas yra, tai teismas irgi svarsto į traukti ar

neįtraukti. REZULATAS TAS PATS. TIK TEISMAS SPRENDŽIA KAS DALYVAUS BYLOJE, IŠSKYRUS IEŠKOVĄ IR ATSAKOVĄ. Negalima sukurti tokios situacijos, kai ją sukūrus nebūtų išeities. Pagal įstatymą bus nustatytas teismingumas. Kai teismas nuo to memnto, kai gauna ieškinį dar nėra šalių (tik ieškovas) , turime du dalykus atskirti, jei ieškovas pasirenka atsakovus, tai kištis nereikia ( labai išimtiniais atvejais). Jis pats renkasi su kuo bylinėtis. Bet visi kiti veikėjai, tretieji asmenys, kol teismas nenusprendžia kad tas ir tas bus, todėl tretieji asmenys neįgyja dalyvio teisės. Tik nuo šito momento jie laikomi trečiais asmenimis, nepareiškiančiai reikalavimo ir įgyja procesines teises ir pareigas. Pašalinit iš proceso teismas taip pat gali. Jei spręsim įtraukti ar neįtraukti, tai proceso sprendimas bus niekinis. (CPK 329str). Svarbu dėl to, kad visus įtrauktų, nes kievieno teismo sprendimas, jo faktai nebus ginčijami.

Dalyvaujantys byloje asmenys laikomi ir jų visų atstovai (tiek ieškovo, tiek atsakovo). Visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę į apeliaciją ir kasacinę. Jei mans neįtrukia vadinasi nieko negaliu ir skųsti. Čia eina kalba apie klasikinę ginčo teisę. Ypatingojoj teisneoj šalių nėra, ten visi asmenys turi kitokius pavadinism - pareikšjėas ir visi kiti suinteresuoti asmenys. NETINKAMO ŠALIES PAKEITIMO TINKAMA SĄLYGOS CPK pats reglamentuoja, skirtias 45str. Taisyklės:

Šalį galima pakeisti tik pirmos instancijos teisme. Reikalingas ieškovo sutikimas, ieškovas šita teise disponuoja;

Netinkama šalį tinkama gali pakeisti tik tuomet tik tada kai tiek tinkama tiek netinkama turi civilinį procenį teisnumą ir veiksnumą.Ką daryti, jei asmuo teisnumo ir veiksnumo neturi?Teisėjas pažiūrėjęs pritaiko 45str. Pakeičia netinkamą šalį į tinkamą. Jei šalimi gali būti tik juridins asmuo (filialas nėra juridnis asmuo), ir jis nurodomas, jis kita šalimi būti negali, filialas negali būti atsakingas, tik įmonė, o filialo įmone pakeisti negalima. JURIDINIO ASMENS FILILAS BŪTI ATSAKOVU NEGALIMA, JO PAKEISTI NEGALIMA.Jei yra tuščia ir nenurodau atsakovo, vadinasi yra trūkumas ir juos reikia šalinti, čia tada, kai ieškovas atsakovu nurodo asmenį, kurs teisėje atsakingas būti iš viso negali. SĄLYGOS:

Kai netinkamas ieškovas pats pasitraukia iš proceso, o tinkamas ieškovas įstoja į procesą, teimas tokia atveju priima nutartį pakeisti netinkamą tinkamu.

Jei netinkamas ieškovas pasitraukia iš poceso supratęs, o tinkamas ieškovas nenori bylinėtis, tokiu atveju teismas bylą turi nutraukti ir pakartotinai dėl to paties kreiptis į teismą nebegali. Lieka tuščia vieta - vienas paitraukė, kitas neatėjo.

Netinkams ieškovas užsispiria, jis lieka, nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas sutinka įstoti, jir atsiranda du. Tada tas tinkamas įtraukiams kaip trečiasi asmuo pareikšdamas savarankišką reikalavimą. Jis irgi pretenduos į tą patį dalyką.

Jei ieškovas nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas neįstoja, vadinasi lieka tas pats kas buvo, o teismas ieškinį atmeta. NETINKAMO ŠALIES PAKEITIMO TINKAMA

Jei ieškovas sutinka, kad netuinkamas atsakovas būtų pakeistas tinkamau, ta da netinkamas atsakovas išstoja iš proceso, o tinkamas įtraukiams, byla atideda, kad susipažintų.

Je ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų kapeistas, bet atsakovas nesutinka. Tada teismas ieškinį atmeta. Procesinis bendrininkavimas

TIKSLAS - sureglamentuoti procesinius teisinius santykius. Pasyvus, aktyvus arba mišrus gali būti. Aktyvus - kai keliese puola. Tikslas - sutaupyti teismo ir šalių laiką ir piimamas vienas sprendimas visų atžvilgiu, išvengiama prieštaraivmų. Galimas dviejų formų:

Privalomas - įstatyminis, nustatomas įstatyme, kada jis privalomas (CK. 6.6str.). O vykdymo procese bus galima visą sumą prisiteisti. Atsakomybė solidari (pagal tą straipsnį).

Neprivalomas - kai kievienas už save gina savo teises. Taisyklės:

Turi būti atitinkamai įtraukti visi bendrininkai. Dėl visų bendrininkų priimamas vienas sprendimas. Vienas sprendimas yra privalomas visiems bendrininkams. Jei vienas

taliko kažkokius veiksmus, tai jie galioja visiems. Jei vienas iš bednrininkų apskundžia teismo sprendimą, tai teismas tur

patikrinti visą dalį, visa apimtimi, nes laikoma, kad paduodama visų atžvilgiu. Neprivalomas bendrininkavimas, kai atsakomybė yra ne solidari, gali būti ekonomiška, teisiškai pagrįsta užvesti vieną bylą, kad būtų galima operatyviau įvykdyti sprendimą. Kievas veikia savo vardu, nes kiekvienas ginasi nuo jam pateiktų reikalavimų. Susidiariose situacijose paprastai būna privalomas, visi turi vieną interesą, visi iš vieno santykio. Jei neparašyta, kad solidari, tai bus dalinė. PROCESINIŲ TEISIŲ PERĖMIMASCPK 48str. Ar galimas procesinių teisių perleidimas priklauso nuo to ar galimas materialiosios teisės perleidimas. Jei nelieka juridinio asmens, ar galima prisiteisti? Perleidimas sprendžiamas , kai vyksta prcesas ir kažkas pasikeičia. Priklauso nuo to, kokio juridinio asmens neliko, jei atsakomybė ribota, vadinais prievolės pasibaigia, o jei atsakomybė neribota - tai pasibaigus šitam juridiniam asmeniui, tai jų savininkai gali būti atsakingi. Kiekvienu atveju perėjimo klausimas sprendžiamas skirtingai. Reikia žiūrėti ar reikalavimai neatsiejai susiję su asmeniu. Jei neatsiejamai, tai asmeniui mirus niekas jų nepreims, o jei ne - tai kiti asmenys galės įstoti į procesą, įvyks procesnių teisių perleidimas. Jo pagrindas - materialiųjų teisių perleidimas.

PAGRINDAI: Pagal įstatymą - pvz.: pasibaigia juridinsi asmuo; Pagal sutartį.

Taisyklės ir padariniai:

Galima ir ieškovo ir atsakovo pusėj. Jis galimas bet kurioj proceso stadijoj; Procesinių teisių perėmimo ribas apibrėžia materialiųjų teisių

perėmimo ribos. Procese negaliu turėti daugiau nei materialiojoj teisėj Pasitraukus iš proceso vienai šaliai teismas bylą sustabdo, kol išspręs, nebent iš karto bus aišku kaip išspręsti.

Reikia pateikti įrodymus dėl teisių parėmimo, kad tikrai gali periimti Ieškovo teisių perėmėjas gali atssiakyti įstoti į procesą, tokiu atveju

tai prilyginama, kad aš atsiakau ieškinio, teismas bylą nutraukia. Tai reiškia, pagal teisinius padarinius, kad byla yra praleimėta, nes aš nenoriu.

Visi veiksmai, kuriuos atlieka buvęs ieškovas ar atskovas priklauso visiems.

Materialiosios teisės, kurios neatsiejamai susijęs su asmeniu negali būti perleistos ir perėmimas negali būti. Tretieji asmenys turi būti įtraukiami į teismo procesą, teismas yra nuspredėjas galutinis. Tretieji asmnys talpina visiškai skirtingo pobūdžio dvi sąvokas:

Kurie nepretenduoja į ginčo dalyką; Ir tie kurie nepareiškia savarankiško reikalavimo.

CPK 42, 46, 47str. Jei yra asmuo, kurio teises ar pareigas gali paliesti, tai jis turi būti įtrauktas.Tai labai svarbu, nes asmuo negali veikti prieš tą su kuriuo yra susijęs. Jis negali pakenkti tam asmeniui, kurioj pusėj yra. Jtretysis asmuo negali padaryti to, ko jis apskritai negali padaryti. Ką daryti jei asmuo yra neįtraukiams arba pašalinamas? Galima skųsti, kad išsiaiškinti jo padėtį dabar, kad vėliau nereiktų panaikinti teismo sprendimo. Byla gali kisti ir gali atsirasti papildomų reikalavimų. PAGRINDAI (regresinio pobūdžio):

Įtraukiami arba teismas juos įtraukia.jei teismas padaro asmeniui žalos, atsakovas bus valstybė, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarbakiško reikalavimo bus teisėjas.

Asmens materialus teisinis suinteresuotumas bylos baigtii yra kitoks, kai teismo sprendimas gali tyrėti teisinės reikšmės ar įtakos šalies( toks kurioj jūs pusėj) ir trečiojo asmens tarpusavio santykių pobūdžiui arba jų tarpusavio subjektinių teisių apimčiai.

--------------------------------------------------------------------------------------------------


Civilinio proceso subjektai Civiliniame procese subjektų dalyvauja daug, jie labai įvairūs. Vienas asmup be kurio procesas negalėtų vykti yra teismas, jis suinteresuotumo netur ir jis yra nešališkas. Be jo procesas būtų neįmanomas. Visi kiti subjektai tik papildomi. TEISMAI Teismas kaip pagrindinis ginčo sprendėjas, jo šaknys glūdi ginčo išsprendime. Kai turime ginčą primityvioj visuomenėj, visada tarp dviejų asmenų bus ginčai, o kaip juos išspręsim yra techniniai dalykai. Tai visuomenėj taqmpapnt netokia primityvia, asmenims siekiant įrodint tiesą atsiranda asmuo, teisėjas. Pati prigimtis sako, kad asmuo siekiantis išspręsti ginčą tarp dviejų yra nepriklausomas ir nešališkas. Teismas neatsiranda iš karto, teismas nėra teisėjai, teismas yra struktūra, kurioje dirba teisėjai. Teisėjo misija būti nešališkam ir visiem vienodai teisingam. Patys teismai kaip struktūra, instiucija, juos reikia steigti, kai atsiranda daugiau teisėjų ir reikia sureglamentuoti. Vėliau teisėjai tampa atskiri nuo kitų valdžių. Nuo to momento realiai atsiranda teismas kaip institucija, nepriklausoma nuo kitų valdžių. XVIIIa. Teismas atsiranda kaip atskira institucija. Teismo vaidmuo, nagrinėjant ginčus. Poreikiams didėjant teisės plečiasi, dabar teisės ribos išsiplėtė iki didelių aukštumų. Teismo kaip institucijos prigimtis slypi poreikiuose išspręsti ginčus teisingai. Aukščiausiuose sluoksniuosiuose egzistuoja taisyklė - niekada neatsakinėti į klausimus. Teismo "stuburo" korpuso nebuvimas visa tai parodo, nėra priedangos, "stuburas" - nepriklausomumas, nešališkumas, tai būtina sąlyga vykdyti teisingumą, teisėjas turi turėti autoritetą. Cisada vyksta kova tarp teisminės valdžios ir tarp kitų valdžių, kuriose eina dalyvauti bet kas. Teismai neturi į ką atsiremti. Kai su teismine valdžia susiduria kitos valdžios, kyla ginčas, todėl reikia rasti pusiausvyrą. Teismai civilinėse bylos neesprendžia ginčų, kylančių ir privačių santykių. Teismas yra ta institucija, kuri dažnai nespėja su gyvenimu, todėl materalioji teisė turi eiti į priekį, jei proceso taisyklės bus senos, tai bus disbalancas tarp šių dviejų teisių, todė, kad turėsim gerą reglamentavimą, bet jei teisės bus pažeistas, mes negalėsim jų tinkamai apginti. Procesas labai svarbi dalis teisingai jas išspręsti. Teismas vykdydamas teisingumą iki galutinio sprendimo turi primti api dešimt procesinių sprendimų.

Privatūs ginčai žymiai svarbesni už visus kitus, nes turtinės bausmės yra didžiausios. Lietuvoj abasr siūloma teismus jungti, sutaupoma lėšų, tačiau žmonės, gyvenantys kaime liktų nuskriausti. Lietuvoje yra apylinkių ir apygardų teismai, nagrinėjantys civilines bylas pirmąją instancija ir apelicinis teismas. LAT pasisako tik labai svarbiais teisės klausimais, teisės problemų yra daug, bet teisėjai atsirenka kompetentingai bylas. LAT bylų nenagarinėja, jis formuoja teisės taikymo taisykles. Yra trijų teisėjų atrankos kolegija ir, jei bent vienas pasisako, kad bylą priimti reikia, tai ji ir priimama. Kitose valstybėse, pvz, Vokietiija taip pat turi pirmos instancijos teismus, turi apeliacinę instanciją. Prancūzijoje labai įdomiai formuojama steisėjų korpuesas, turi aukštąją teisėjų mokyklą, kur rengiami tik teisėjai ir prokurorai. Jie turi tarybą, kurią sudato ne teisėjai, kaip ir Moldavijoj (tai institucija, kur sprendžia su teismais susijusius klausimus. Moldavijoj sudėtiknga teisėjų sistema, jie turi dviejų rangų teisėjųs, pirmas rangas skirstomas į septynias grupe,s antras į devynias, ten didelį vaidmenį daro teisingumo ministras (neigiama). Prancūzijoj prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis, voekitoj paprasčiau, egzistuoja galimybė teisėjus skirti iki gyvos galvos, remiantis taisyklėm iš Romos laikų. Santykis su teismine gynyba Pradžios ir pabaigosmomentų, teisminė gynyba susijusi su gynyba su gynyba pirmosios instancijos teisme, antra su apeliacine instancija, o trečia, o gynyba pasibaigia, kai sprendimas yra įvykdomas, jie ne tai gynyba dar galima. Su bet kuriuo momentu besietum, visas situacija galima pagrįsti, bet jos savaime nusistovi. Jei rinktumėmės trečią poziciją, tai ji baigiasi su sprendimo įvykdymu, bet ją būtų sunku pagrįsti. EŽTT išskria:

Kaip sprendimas įvykdomas, jie jis teisingas, jei jis tada pasibaigia, tai kam tada kreiptis į EŽTT. Ką jis dar gali įvykdyti? EŽTT teisingumo nevykdo, jo sprendimai yra privalomojo pobūdžio, bet jo ir gi galima nevykdyti. Ten yra byla prieš valstybę. Jis patikrina ar valstybė, ne teismas, teismo vaidmenį užtikrino asmeniui teisę į teisingą procesą, jį supranta labai plačiai. Pirmą aspektą patikrina procese. Būtina išklausyti abidvi šalis, jei taip nebuvl, tai nebuvo teisingo proceso.

Kaip lendama ne į procesą, ji nežiūri ar gerai vykdoma, o domina tai ar valstybė savo įstatymuose duoa asmeniui galimybę įvykdyti sprendimą, nėra teisės į teisingą teismą,. Tas kliūtis sudaro valdžios institucijos. Šita prasme nėra materialaus teisingumo. Jis sako, kad pažeista teisė į teisingą teismą, jo sprendimo įvykdymą.

Visas bylas, kurias Lietuva pralaimi, tai pralaimi dėl proceso klaidų. Teismas veikia valstybė vardu ir tirdami kiekvieną dalyką, kad tai neprikalausom, nešališka institucija. Teismų sistema:

Apylinkės; Apygardos Aukščiaiausias.

PROCESO ŠALYS Kokios problemos kyla realiame gyvenime? Kai norime išsiaškinti kas yra šalis procese reikia išsiaiškinti kam atsiras materiali nauda. Šalys: ieškovas ir atsakovas. Atsakovas gali paduoti priešieškinį ir atsakovas tampa ieškovu, o kitas tampa atsakovu . Ieškovas pateikia ieškinį. Kokios gali būti situacijos? Bet kokios, kasdienės, pvz.: priteisti tėvystę, verslo santykiuose, tarkim nutraukti sutartį, kitas sako priteisti nuostolius. Svarbiausia, kad kieviena iš šalių turi turėti teisę į suinteresuotumą. Ieškovo pasireiškia jau tuo, kad kreipiasi į teismą, atskleidžia suintersuotumą ieškinyje. Ieškovo reikalaviomui netaikomas veiksnumas. Suinteresuotumas dalinimas į:

Procesinį;, turi kievienas kuri duoda ieškinį. Materialusis jis reiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi gaus naudą iš

teismo proceso, TURI TAS KURIS YRA SUBJEKTAS. Jis tam reikalingas, kad prakitkoj gerai išspręsti ginčą. Jei iškovu yra valdžios institucijos, tarnybos, jos gali ieškinį padauoti, bet jos neturi materialaus teisės suinteresuotumo, nei joms pinigai bus priteisti, nieko. Tas suinteersuotumas labai dažnai apsireiškia., šalys yra tiek tas kuris turi procesinį suinteresuotumą, tiek tas, kuris turi abu. Jis svarbus, negalima, kai turi tik materialųjį, o procesinio neturi. Kuris gina viešąjį interesą turi tik procesinį suinteresuotumą. Jį gali ginti tik tie asmenys, kuriuos jiems suteikia įstatymas. Atsakovas turi turėti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, pirma reikia išsiakinti ar jis gali atsakyti pagal materialiąją teisę. CK antra knyga, veiksnūs, neveiksnūs ad dalinio veiksnumo asmenys (2.8str.). Jei dalinio veiksnnumo gali atsakyti pagal materiąląj teisę, tai atsakys ir kaip atsakovas.

Jei žala vaikui padaryta? Ieškovas - tas kam padaryta žala, nesvarbu kiek jam metų, atsakovu bus tas kas gali atsakyti pagal materiąlją teisę. Reik nustatyti ar kilo iš sutarties ar iš delikto. CK šeštoj knygoj nurodyta. Jei žala padaryta mokykloj, atsakovu gali būti ir mokykla. Nuo 14m. Asmenys patys atsakingi. Jei bus pasirinkta ne ta šalis, byla bus pralošta ir liks didelės išlaidos. Tinkamas šalių parinkimas yra svarbus. Fizinis amsuo teisnumą įgyja gimdamas, veiksnus tampa nuo pilnametystės. Sudėtinga dėl asmenų su psichiniais trūkumais. Tie dalykai, jei jie medicine tvarka nėra pagrįsti ar jie ir yra, bet teismas nėra pripažinęs neveiksniais, negalima jų teisių procese riboti. Kalabant api juridinių asmenų veiksnuma, tai jų teisnumas ir veiksnumas sutampa, fizinio siejama su faktu, o juridniam tampa veiksnus ir teisnus nuo įregistravimo, o praranda veiksnumą nuo išregistravimo. Visi jie gali būti atskaovais. Vokietijoje yra trečia grupė, jų atstovavimas kitaip sprendžiamas. TRETIEJI ASMENYS Pareiškiantys savarnakiškus reikalavimus ir nepareiškiantys, kaip ieškovai. Pvz.: ieškovas su atsakovu bylinėjasi dėl kompiuterio, o tretysis amsuo pareikšia taip pat savarbakišką reikalavimą. Tokie, kurie nepareiškia, jie turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtmi, teismo sprendimas gali turėti ateity rimtų ar nerimtų teisinių padarinių. Jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaip jie gali būti įtraukti? Dvi rūšys nepreiškianties savarankiško reikalavimo (nepretenduoja į ginčo dalyką):

Priverstinė tvarka, teisms gali įtraukti. Kai kažkieno prašymas yra, tai teismas irgi svarsto į traukti ar

neįtraukti. REZULATAS TAS PATS. TIK TEISMAS SPRENDŽIA KAS DALYVAUS BYLOJE, IŠSKYRUS IEŠKOVĄ IR ATSAKOVĄ. Negalima sukurti tokios situacijos, kai ją sukūrus nebūtų išeities. Pagal įstatymą bus nustatytas teismingumas. Kai teismas nuo to memnto, kai gauna ieškinį dar nėra šalių (tik ieškovas) , turime du dalykus atskirti, jei ieškovas pasirenka atsakovus, tai kištis nereikia ( labai išimtiniais atvejais). Jis pats renkasi su kuo bylinėtis. Bet visi kiti veikėjai, tretieji asmenys, kol teismas nenusprendžia kad tas ir tas bus, todėl tretieji asmenys neįgyja dalyvio teisės. Tik nuo šito momento jie laikomi trečiais asmenimis, nepareiškiančiai reikalavimo ir įgyja procesines teises ir pareigas.

Pašalinit iš proceso teismas taip pat gali. Jei spręsim įtraukti ar neįtraukti, tai proceso sprendimas bus niekinis. (CPK 329str). Svarbu dėl to, kad visus įtrauktų, nes kievieno teismo sprendimas, jo faktai nebus ginčijami. Dalyvaujantys byloje asmenys laikomi ir jų visų atstovai (tiek ieškovo, tiek atsakovo). Visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę į apeliaciją ir kasacinę. Jei mans neįtrukia vadinasi nieko negaliu ir skųsti. Čia eina kalba apie klasikinę ginčo teisę. Ypatingojoj teisneoj šalių nėra, ten visi asmenys turi kitokius pavadinism - pareikšjėas ir visi kiti suinteresuoti asmenys. NETINKAMO ŠALIES PAKEITIMO TINKAMA SĄLYGOS CPK pats reglamentuoja, skirtias 45str. Taisyklės:

Šalį galima pakeisti tik pirmos instancijos teisme. Reikalingas ieškovo sutikimas, ieškovas šita teise disponuoja;

Netinkama šalį tinkama gali pakeisti tik tuomet tik tada kai tiek tinkama tiek netinkama turi civilinį procenį teisnumą ir veiksnumą.Ką daryti, jei asmuo teisnumo ir veiksnumo neturi?Teisėjas pažiūrėjęs pritaiko 45str. Pakeičia netinkamą šalį į tinkamą. Jei šalimi gali būti tik juridins asmuo (filialas nėra juridnis asmuo), ir jis nurodomas, jis kita šalimi būti negali, filialas negali būti atsakingas, tik įmonė, o filialo įmone pakeisti negalima. JURIDINIO ASMENS FILILAS BŪTI ATSAKOVU NEGALIMA, JO PAKEISTI NEGALIMA.Jei yra tuščia ir nenurodau atsakovo, vadinasi yra trūkumas ir juos reikia šalinti, čia tada, kai ieškovas atsakovu nurodo asmenį, kurs teisėje atsakingas būti iš viso negali. SĄLYGOS:

Kai netinkamas ieškovas pats pasitraukia iš proceso, o tinkamas ieškovas įstoja į procesą, teimas tokia atveju priima nutartį pakeisti netinkamą tinkamu.

Jei netinkamas ieškovas pasitraukia iš poceso supratęs, o tinkamas ieškovas nenori bylinėtis, tokiu atveju teismas bylą turi nutraukti ir pakartotinai dėl to paties kreiptis į teismą nebegali. Lieka tuščia vieta - vienas paitraukė, kitas neatėjo.

Netinkams ieškovas užsispiria, jis lieka, nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas sutinka įstoti, jir atsiranda du. Tada tas tinkamas įtraukiams kaip trečiasi asmuo pareikšdamas savarankišką reikalavimą. Jis irgi pretenduos į tą patį dalyką.

Jei ieškovas nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas neįstoja, vadinasi lieka tas pats kas buvo, o teismas ieškinį atmeta. NETINKAMO ŠALIES PAKEITIMO TINKAMA

Jei ieškovas sutinka, kad netuinkamas atsakovas būtų pakeistas tinkamau, ta da netinkamas atsakovas išstoja iš proceso, o tinkamas įtraukiams, byla atideda, kad susipažintų.

Je ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų kapeistas, bet atsakovas nesutinka. Tada teismas ieškinį atmeta. Procesinis bendrininkavimas TIKSLAS - sureglamentuoti procesinius teisinius santykius. Pasyvus, aktyvus arba mišrus gali būti. Aktyvus - kai keliese puola. Tikslas - sutaupyti teismo ir šalių laiką ir piimamas vienas sprendimas visų atžvilgiu, išvengiama prieštaraivmų. Galimas dviejų formų:

Privalomas - įstatyminis, nustatomas įstatyme, kada jis privalomas (CK. 6.6str.). O vykdymo procese bus galima visą sumą prisiteisti. Atsakomybė solidari (pagal tą straipsnį).

Neprivalomas - kai kievienas už save gina savo teises. Taisyklės:

Turi būti atitinkamai įtraukti visi bendrininkai. Dėl visų bendrininkų priimamas vienas sprendimas. Vienas sprendimas yra privalomas visiems bendrininkams. Jei vienas

taliko kažkokius veiksmus, tai jie galioja visiems. Jei vienas iš bednrininkų apskundžia teismo sprendimą, tai teismas tur

patikrinti visą dalį, visa apimtimi, nes laikoma, kad paduodama visų atžvilgiu. Neprivalomas bendrininkavimas, kai atsakomybė yra ne solidari, gali būti ekonomiška, teisiškai pagrįsta užvesti vieną bylą, kad būtų galima operatyviau įvykdyti sprendimą. Kievas veikia savo vardu, nes kiekvienas ginasi nuo jam pateiktų reikalavimų. Susidiariose situacijose paprastai būna privalomas, visi turi vieną interesą, visi iš vieno santykio. Jei neparašyta, kad solidari, tai bus dalinė. PROCESINIŲ TEISIŲ PERĖMIMASCPK 48str. Ar galimas procesinių teisių perleidimas priklauso nuo to ar galimas materialiosios teisės perleidimas. Jei nelieka juridinio asmens, ar galima prisiteisti? Perleidimas sprendžiamas , kai vyksta prcesas ir kažkas pasikeičia. Priklauso nuo to, kokio juridinio asmens neliko, jei atsakomybė ribota, vadinais prievolės pasibaigia, o jei atsakomybė neribota - tai pasibaigus šitam juridiniam asmeniui, tai jų savininkai gali būti atsakingi. Kiekvienu atveju perėjimo klausimas sprendžiamas skirtingai.

Reikia žiūrėti ar reikalavimai neatsiejai susiję su asmeniu. Jei neatsiejamai, tai asmeniui mirus niekas jų nepreims, o jei ne - tai kiti asmenys galės įstoti į procesą, įvyks procesnių teisių perleidimas. Jo pagrindas - materialiųjų teisių perleidimas. PAGRINDAI:

Pagal įstatymą - pvz.: pasibaigia juridinsi asmuo; Pagal sutartį.

Taisyklės ir padariniai:

Galima ir ieškovo ir atsakovo pusėj. Jis galimas bet kurioj proceso stadijoj; Procesinių teisių perėmimo ribas apibrėžia materialiųjų teisių

perėmimo ribos. Procese negaliu turėti daugiau nei materialiojoj teisėj Pasitraukus iš proceso vienai šaliai teismas bylą sustabdo, kol išspręs, nebent iš karto bus aišku kaip išspręsti.

Reikia pateikti įrodymus dėl teisių parėmimo, kad tikrai gali periimti Ieškovo teisių perėmėjas gali atssiakyti įstoti į procesą, tokiu atveju

tai prilyginama, kad aš atsiakau ieškinio, teismas bylą nutraukia. Tai reiškia, pagal teisinius padarinius, kad byla yra praleimėta, nes aš nenoriu.

Visi veiksmai, kuriuos atlieka buvęs ieškovas ar atskovas priklauso visiems.

Materialiosios teisės, kurios neatsiejamai susijęs su asmeniu negali būti perleistos ir perėmimas negali būti. Tretieji asmenys turi būti įtraukiami į teismo procesą, teismas yra nuspredėjas galutinis. Tretieji asmnys talpina visiškai skirtingo pobūdžio dvi sąvokas:

Kurie nepretenduoja į ginčo dalyką; Ir tie kurie nepareiškia savarankiško reikalavimo.

CPK 42, 46, 47str. Jei yra asmuo, kurio teises ar pareigas gali paliesti, tai jis turi būti įtrauktas.Tai labai svarbu, nes asmuo negali veikti prieš tą su kuriuo yra susijęs. Jis negali pakenkti tam asmeniui, kurioj pusėj yra. Jtretysis asmuo negali padaryti to, ko jis apskritai negali padaryti. Ką daryti jei asmuo yra neįtraukiams arba pašalinamas? Galima skųsti, kad išsiaiškinti jo padėtį dabar, kad vėliau nereiktų panaikinti teismo sprendimo. Byla gali kisti ir gali atsirasti papildomų reikalavimų. PAGRINDAI (regresinio pobūdžio):

Įtraukiami arba teismas juos įtraukia.jei teismas padaro asmeniui žalos, atsakovas bus valstybė, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarbakiško reikalavimo bus teisėjas.

Asmens materialus teisinis suinteresuotumas bylos baigtii yra kitoks, kai teismo sprendimas gali tyrėti teisinės reikšmės ar įtakos šalies( toks kurioj jūs pusėj) ir trečiojo asmens tarpusavio santykių pobūdžiui arba jų tarpusavio subjektinių teisių apimčiai. ------------------------------------------------------------------------------------------------------


TEISMO SUDĖTIS IR NUŠALINIMAS Teisėjo nušalinimo klausimas dažnai siejamas su teise kreiptis į teismą. Daktaro byloj suformuluotas teisėjo nešališkumo kriterijus. Subjektyvus nešališkumas - nei vienas teisėjas egali iš anksto turėti nusistatymo. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, nuketėjusioji šalis turi įrodyti, kad teisėjas yra subjektyviai nešališkas, objektyviai 0 kad teismas turi pateikti garantijas, kurios pašalintų abejones. Jei konstatuoja teismas nušalinimas, mūsų nedomina turinys. Domina tai, kad jis viena ar kita prasme yra nešališkas ir sprendimas yra niekinis. Jei objektyviam stebėtojui tos abejonės atsiranda, galima sakyti, kad teismas gali būti šališkas. Gali būti perduodama dėl politinių aplinkybių. Pirmiausia vertinama ar pats teisėjas laiko save šališku, o paskui vertinamas stebėtojų objektyvumas. LAT įvedė taisyklę ar egzistuoja tarp advokato ir teisėjo subordaciniai ryšiai. Tai gali stebėtojui kelti abejonių. 2007m. 675nr., Nr.389. Teisingumo vykdymo vykdymo procesinė veikla vykdoma ne pagal asmenų pageidavimus. Tik griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Teisė į nešališką teismą - užtikrinam, kad nėra pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Galima, kad ir tendencingo sprendimai sudaro pagrindą abejoti teismo kompetentingumu. 369nr. 2009m. Principingai LAT pasakė: kad teisėjas negali pagartotinai nagrinėti bylos. Teisėjas, jei prieš tai sprendė kažkokius procesinius klausimus, tai byla jis nagrinėti vistiek gali. Teismai vis dažniau taiko baudas už nušalinimo pareiškimus. LAT formuoja aiškią praktiką,: kad piktnaudžiauti galima tik toj konkrečioj byloj. Yra pernelyg didelė laisvė skųstis kiekvienam atvejui dėl teisėjo veiksmų. Bylinjėjimasis nėra vieno asmens reikalas. VIEŠASIS INTERESAS

Pats viešasis principoas susijęs su dispozityvumo principu, egzistuoja sutarties sudarymo laisvės, yra subjektinė teisė ir sprendimas kaip ja disponuoti. Kai egzistuoja tam tikras ionteresas, kuris nėra tik mano vieno reikalas, tai galima vadinti viešuoju interesu. Iki XXa. turim vystymąsi tokį, kad duodam prioritetą individo laisvei, valstybė nesikiša, teisėjas pasyvus stebėtojas. Kai individui laisvai reilaidžia reikšti savi mintis, kyla priešprieša. Pradeda kalbėti apie tai kas išeina už privataus intereso ribų ir reikia ginti dar kažką, kas nėra mano vieno privatus interesas. Bet padariniai bus reikšmingi didesnei visuomenės grupei, siekiama pažeisti išskirai silpnos visuomenės dalis teises, tai galime teigti, kad yra viešasis interesas, nes pašalinus tą vieną dalyvį, padariniai bus reikšmingi vienai visuomenės daliai. Visuomenės egzistavimo esmė - tinkamas vaikų auklėjimas. Asmuo valstybėje turi jaustis saugus. Valstybė turi sudaryti sąlygas užtikrinti saugumą. Atsiranda kolektyvinio intereso apsaugos idėjas, jis keičia iki tol vyravusią absoliučios laisvės idėją. Atsiranda poreikis vienytis, kurti bedras taisykles. Tai nėra vien valstybės interesas, su visuomene siejamas interesas. Viešasis interesas yra plačiau nei valstybės interesas, ji kaip organizacija tik turi užtikrinti jo tinkamą apsaugą, galima sakyti, kad jis yra socialinis interesas, apima ne tik visos viusomenės poreikius, nes plečiasi jo samprata, negalima sutapatinti privataus ir viešojo intereso.tai gali būti atskrio sluoksnio interesai. tai labai universalu ir platu. Turinys nuolat kinta,m teimsai vistiek pažeidinės įstatymą ir aiškins.kitaip. Reiki pateikti tokį viešajį interesą, kad kievienas asmuo turėtų teisę kreiptis į teismą. Visa visuomenė turi interesą, kad teismas funkcionuotų tinkamai - svarbiausias! Jei viešąjį interesą sutapoatintume su privačiu, nes viešą interesą ginanatys asmenys turėtų ginti kiekvieną asmenį ir tai būtų absurdas. Jei iš visuomenės atimama savarankiškumo dalis, ji tampa ne savarankiška. Jei egzituoja interesas, kuris išeina už privataus intereso ribų reikia padėti gintis. Būdai, ginti viešąjį interesą:

1. Galimybė įstoti į procesą. Prokurorai visada turi teisę ginti viešą interesą. Ar turi teisę ginti tada, kai įstatyme nenumatyta? Teismai suformulavo taisyklę, kad kai prokuroras mano, kad egzistuoja viešasis interesas, tai jis privalo jį ginti, nors įstatyme tai ir nenumatyta. Prokurorras turi įrodyti, kad egzistuoja viešasis interesas. Kai asmuo gina viešą interesą, teisma sišssiaškina, kad egzisttuoja viešasis interesas. Nes je jo nėra tada nėra ką nagrinėti. Bet tai nepriimtina, nes būtų pažeista teisė kreiptis į teismą, jei teismas išsiaiškins, kad nėra, tai atmes ieškinį. Ieškinio dalykas yra viešasis interesas. Tai reiškia, kad tas asmuo pats ir ginasi, prokuroras neturi teisės jo ginti. Atmetima sreiškia kontatavimą, kad pats asmuo turi gintis. Prokuroras tokiu atveju nėra tinkamas subjektas. KT 2006m. Rugsėjo 21d. Palietęs viešajį interesą kaip jį supranta, jo apsaugą. Ten ir nustatymo kriterijai pateikti. Viešojo intereso samparta reikšminga ne tik procesui. Asmuo įgyvendindamas teisesį nuosavynę, negali sukurti situacijas, kai pats

pažeidžia teises. Proceso atnaujinimo stadijoje viešasis inetersas pasireiškia labi plačiai. CPK 365str. 2d. Generalinis prokuroras turi pamatuoti egzistuoja viešasis interesas ar ne. Ką dartyi kai atsisako ginti? Ar galima skųsti teismui? Teismai laikosi, kad skųsti generalinio proikuroro veiksmų turinio skųsti negalima,bet galima skųsti jo atsisakymą ta prasme, kad patikrintų ar generalinis prokuroras laikėsi procedūrinių reikalavimų,ar jis nuvo nešališkas ir pan. Admin procese ginamas viešasis interesas suijęs su patikrinimu, kur vienoj pusėj valstybė, o kitoj asmuo. Lietuvoje - prokuroras gali inicijuoti procesą, bet negali būti įtrauktas apeliacinėj instancijos ir LAT'e. Tai gali padaryti tik Generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra įgijo konstitucinę svarbą.

2. Grupės ieškinys. Galioja nuostata, akd viešajam interesui ginti gali būti reiškiamas grupės ieškinys. Tai kontinentinės teisės išradimas, atsirado esant labai aktyviai visuomenei,ginant savo teises aktyviai, buvo pamanyhta apie tai, kad silpnesnė dalis visuomenės turi kartu ginti teises ir teisė turi leisti jai susiburti. Populiarus JAV, Ispanijoj, atsirado vartojimo srityje ir verslo. Kai pvz.: visi akcininkai susiviejia. Požymis - sprendimas priimtas vienam, galioja visiems. Lietuvoje aiškios procedūros dar nėra tos realios galimybės, yra tik strategija.

3. Teisė ginti viešajį interesą suteikia irvisuomeninėms organizacijoms. Yra tam tikrų institucijų, kai kiekvienoj srity tos institucijos turi turėti galimybę ginti interesus toj vienoj srity. PROKURORAS GALI ET KADA KREIPTIS DĖL VIEŠOJO INTERESO, O VISOS KITOS INSTITUCIJOS GALI GINTI TIK TADA, KAI LEIDŽIA KONKRETUS ĮSTATYMAS. Susijęs su įstatymų leidėjo noru. Kokie ypatumai:

Teismas aktyvus, pvz.: rungimosi principo ribojimas. Nustatyti bylų nagrinėjimo ypatumai.

VIEŠOJO INTERESO GYNIMO FORMOS:

Prokuroras gali paduoti, institucijos visuomeninės valdžios ir visi kiti asmenys;

Neteisioginio ieškinio padavimas. CK įvardinta. 6.68str. Gali Generalinis prokuroras prašyti atnaujinti procesą, bet turi įrodyti,

kad egzistuoja viešasis interesas. Valstybės institucijos ar savivaldybių gali įstoti į procesą ar būti

dalyvaujančiais byloje asmenimis, kad duotų byloje išvadą. Kažkas panašaus į ekspertą. Eksperto funkcijų išvada, įrodymas.

Grupės ieškinys. Ką daryti tiem asmenim kurių teises gina? Prokuroras yra ieškovas turi procesinį suinteresuotumą. Paprastas asmuo pagal 49str.4d.


ATSTOVAVIMAS Kas veikia per atstovą tas veikia pats. Laikoma, kad asmenį visiškai pakeičia atstovas.Galioja dispozityvumo principas. Kam reikalingas advokatas?

Susijęs su didesniu profesionalumu;

Poreikis užtikrinti geresnę asmens teisių apsaugą; Padeda teismui priimti teisingą sprendimą byloje.

Kokios yra galimybės dalyvavimo procese?

Asmuo pats veda bylą; Per atstovą; Gali abudu.

Asmens dalyvavima sposėdyje pagal bendrą taisyklę nėra privalomas, išskyrus kai tai nutaria teismas arba įstatymas tai numato ir jei atstovas atvyko, o asmuo ne, tai teismo posėdis vistiek negali vykti. Vienas svarviausių klausimų - atskiti atstovavimą procese ir materialiojoj teisėj?Subjektai. Grupuojama per subjekt1, objektą ir turinį. CP gali dalyvauti tik tam tikri subjektai, atstovais gali būti tik fiziniai asmenys, materialiojoj teisėj atstovavimą galima pavesti ir juridiniam asmeniui, bet kam. Skiriasi paskirties tikslas. CP - bylos pavedimas nagrinėti teisme, o materialiojoj teisėj - pats atlikti veiksmus pavedu kitam asmeniui, įgaliotojo vardu asmuo sudaro sandorius ir atlieka tokius veiksmus, kokie jam leidžiami.Turinys. Skiriasi apimtis, fominimo tvarka. Materialiojoj teisėj įgaliojimo ribos nustatomos atsižvelgaint į atstovaujamąjį, o CP - nustato įstatymas. Attovavimas CP galimas bet kurioj proceso stadijoj. ATSTOVAVIMAS - procesinis teisinis santykis, kurio viena pusė - atstovas, kito asmens, atstovaujamojo vardu ir interesais teisme atlika tam tikrus procesinius veiksmus. Teiki teisinę pagalba, padeda teismui įvykdyti teismingumą. Galima atstovauti fizinius, juridinius asmenis. Pagal galimybę pačiam:

Įstatymas nustato, kad yra priverstinis, privalomas. Pasirenkamas atstovavimas. Kai asmuo turi galimybę pats vesti bylą,

bet to nedaro ir tuos veiksmus paveda atlikti kitam asmeniui, pvz.: jurdinis asmuo nenori vesti pats bylą teisme, paveda tai advokatui. Pagal atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindus:

Sutartinis atstovavimas. Šalys laisvos, kildinama iš sutarties, pagrindas - sutarti starp atstovo ir atstovaujamojo. Kai galima pavesti ir žodžiu - kai bendrininkai nusistato (CPK 57str.) . Galima pavesti bendrininkam ir artimam giminaičiui turinčiam išsilavinimą. Taisyklė - atsiradimo pagrindas sutartis, ji įforminama įgaliojimu. Pavedimo sutartis, ja šalys susitaria dėl teisinių veiksmų atlikimo. CK 6.765str. Atstovavimas sutartiniu pagrindu gali atsirasti iš darbo sutarties. Gali jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirasti. Kelios sudaro sutartį,. Bet dalyvauja kaip vienas, bet kartu ir kiekvienas atskirai. Kai šaluys sudaro jungtinės veiklos sutartį: kai steigiama tikroji jungitnė bendrija, komanditinė arkai susitaria atlikti tam tikrus veiksmus, kad veikti kaip vienis. Jei tokiu atveju kyla ginčias, atstovavima sgali būti pavestam asmeniui. Esmė - tinkamos teisinės pagalbos užtikrinimas.

Gali būti sutartinis: savanoriškas ir privalomas ( kad yra tam tikri atvejai, kai įstatymas aiškiai nustato, kad turi būti tik profesionalus atstovas). Du atvejai pirmos instancijos teisme:

Bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo - CK 2.126str.3d. Bylos sudėtingos, susijusios su įmonės valdymu

Dėl priverstinio akcijų pardavimo - CK 2.115str.3d. Siekis pritraukti specializuotis atvokatus šitoj srity. Jei yra bent vienas iš tokių atvejų - atdvokato dalyvavimas būtinas. Aukštesniame teisme dalyvavimas advokato būtinas. Kada dar būtinas advokato atstovavimas? LAT'e(būtinas atstovavimas) paskirtis - užtikrinti vienodą viešajį interesą. Reikia, kad sprendimas būtų aktualus visai teismų praktikai. CK 3.47str.3d. Numatyti atvejai. Taip kasacinį skundą gali surašyti, kai gali atstovauti savo artimam giminaičiui, antstolių padėjėjai, profesinių sąjungų atstovai, asociacijų a rkitų viešųjų juridinių asmenų atstovai. Kas gali būti atstovais? CPK 56str.

Advokatai; Advokatų padėjėjai. Turi turėti: jo praktikai vadovaujančio advokato

rašytinį leidimą atstovauti konkrečioj byloj, gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, turi turėti ne mažesnį nei vienerių metų advokato padėjėjo praktikos stažą. (gali tapti bet kuris, turintis universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą). Jei įstatymų leidėjas kitam teismui (tarkim apeliaciniam teismui) spręsti klausimą kaip pirmos intancijos teismui, gali adovakto padėjėjas.

Vienas iš bedrininkų kitų bendrininkų pavedimu. Asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, kai jie

atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniams (sugyventiniams). Antstolių padėjėjai. Iki 2011n.spalio1d. Negalėjo atstovauti. Jei kyla iš

santykių, kuriuose antoliai vykdė tam tikras funkcijas. Profesinės sąjunga. Grubi klaida, jie niekaip negali, nes procese

atstovais gali būti tik fiziniai asmenys ne pati profesinė sąjunga yra atstovu, o jos įgaliotas asmuo.

Asociacija ar kiti viešieji juridiniai asmenys Be tų nurodytų asmenų, juridnių asmenų atstovais pagal pavedimą gai būti.. Jei juridis asmuo veda bylą teisme, atstovais gali būti, advokatai, jų padėjėjai ir t.t. CPK 56str.3d. ..atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Vadinasi teisme, atstovais pagal pavedimą, visi paminėti anksčiau, bet įteisinam galimybę atstovu šalia profesionalo turėti bet ką, jei tai veiksnus asmuo. Ar jis gali skųsti sprendimą? Šiaip gali, ens yra dalyvaujantis byloje asmuo. Realiai tokie atvejai galimi, buvo norima paminėti, kad kartais naudinga, kad asmuo atstovautų įmonei kartu su advokatu, kad jei jie yra tam tikros srities profesionalai, tarkima, finansininkai, kad būtų užtikrinama kokybė. Fiziniam asmeniui turi būti išduotas įgaliojimas CK nustatyta tvarka. Ir šito įgaliojimo pagrindu, asmuo gali atstovauti civilinėse bylose įteikdamas teismui įgalijius, kad tur universitetį išsilavinimą. CPK 57str.

Advokato ar jo padėjėjo įgaliojimus patviritna rašytinė sutartis su klientu. Kai asmeniui garantuojama antrinė teisinė pagalba, tai tie asmen ys taip pat su advokatu pasirašo sutartį. Žodinė gali būti bendrininkų atveju, ar kai nori, kad atstoavautų artimas giminaitis, sutuoktinis. Įgaliojimas gali būti išduotas tam tikrai bylai, kelioms byloms ar tik tam tikriems veiksmams. Ar gali adovakto padėjėjas su byla susipažinti? Jei negali atstovauti byloj, tai negali ir susipažinti. Bet LAT'as išaiškino, kad jei jam išduotas įgaliojimas, tai gali, nes tai yra techninio pobūdžio veiksmai. Gali atvykti į tuos teismus, kuriuose negali atstovauti ir susipažinti su byla. Kas negali būti atstovais? CPK 60str.

Teisėjai, savo bylą vesti gali, bet atstovu būti ne, nebent jis yra atstovavas pagal įstatymas, pvz.: vaiko ir tėvų santykiuose, atvejai, kai atstovas pagal įstatymą yra globėjas, įmonės administratorius.

Prokurorai; Asmenys,kuriems nustatyta globa ir rūpyba; Kurių teises riboja įstatymai.

Jeigu diretorius, jurdinio asmens vadovas, ateina į teismą posėdį, tai jis neatstovauja bylą, o veda ją. Advokatai gali veikti individualiai, parnerystės pagrindais arba gali įsteigti juridinį asmenį. Advokatų santykiai yra dvejopi: vidiniai (su klientu) ir išoriniai (su teismu). Europoje advokatams draudžiama su klientu susitarti dėl honoraro dydžio dėl laimėto ginčo. Iš esmės honoraras civilinėse bylose nėra griežtai draudžiamas. Kuratorius? 39str. Nustato kuratoriaus paskyrimo taisykles. Kuratorius yra atsovas pagal įstatymas, kuris skriiamas, kaia smuo yra neveiksnus, neturi procesinio veiksnumo, vadovo. Tam, kad paskirti, riekia kitos šalies prašymo, nes kita šalis turės sumokėti už jo išlaidas. Tai tam tikras atstovas, kuris pakeičia tą asmenį, kurio nėra procese. Teisė preciziškai taikoma tik tiems asmenims, kuriems to reikia. CIVILINIŲ BYLŲ TEISMINGUMAS IR PRISKIRTINUMAS CPK 4 skyrius, teismingumas. Priskirtinumas - tai kaip teisės normų nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio civilinius klausimus. 2) galima suprasti ir kaip tam tikrą kompetencijos dalį, jurisdikcinę veiklą,. Kompetencija - įgaliojimai, teisių ir pareigų visuma.

Priskirtinumas yra susijęs tik su dalim kompetencijos, su jurisdikcine veikla. Tai tokia veikal, kuri susijusi su teisminių ginčų sprendimu.

Kalbant api civilinių bylų priskirtinumą tai turime pasakyti, kad tai yra bylų visumos priskyrimas teismų kompetencijai. Civilinių bylų priskritinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų organų, tačiau ir atriboja ir atskirų teismų rūšis vienas nuo kitų. Tai reiškia, kad kai mes sakome, kad civilinė byla priskrita tam ri tam nagrinėti, reiškia, kad nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Priskirtinuma stariboja bendrosios kompetencijos teismus ne tik nuo kitų institucijų, bet irvidui atriboja. Priskiriame teismui nagrinėti ginčus. Įstatymų ledėjas tokios sąvokos nenaudoja, jis naudoja rūšinį teismingumą, tai sąvoka, kuri eina po priskirtinumo, aiškinamasi į kurį teismą eis byla. CP reglamentuoja klausimus susijusius su teismingumu. Bankroto - apygardų teismams priskiriamos. Priskirtinumo klausimą sprendžiant reikia išsiaiškinti ar iš civilinių teisinių santykių kilęs ar administracinių.Taikomas aprėpimo principas, pagal kurį, jei sujungiami keli reikalavimai ir vyraujanti yra civilinio pobūdžio,tai byla keliauja į bendrosios kompetencijos teismą. Sprendžia Specialioji teisėjų kolegija. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių. Bendrosios kompetencijos teismas turėtų aprėpti tą ginčą. Šalys gali susitarti , kad civilinis ginčas bus perduodamas kitam institucijai, pvz,: arbitražui. Yra prisiskiiama, kad nenorim, kad civilinis nagrinėtų. Galima skųsti arbitražo teismo sprendimą. Valstybė juos pripažįsta. TEISMINGUMAS- teisės sitemų visuma, gali būti suprantamas kaip teismų grandžių teismų sistemos viduje teismo nustatymas. Nustato taisykles bylų priskyrimo tam tikram teismui ir sistemos viduj. Kas negali būti nagrinėjama teisme? Dėl iškeldinimo iš gresiančių sugriūti pastatų, viebučių, teismas nesikiša, dėl atsisakymo priimti į darbą. O dėl žalos atlyginimo nagrinėja. Jeigu teismas nusatto, kad ginčas CP tvarka nepriskirtinas, tai atsisako ieškinį priimti. Neegzistuoja teisė kreitpis į teismą teisminės gynybos priemone. Kai nusprendžiama, kad ieškinys priskirtinas, pradedama spręsti:

Kuriam teismui priskirtina. Žiūrimas teismingumas

Teisingumo taisykles teismas taiko ex officio (pagal pareigas), patikrina ar asmuo tinkamai įgyvendina teisę dėl teisminės gynybos. Teismas yra valdžios institucija ir negali priimti tokių sprendimų, kurie asmeniui yra neaiškūs. Atsiranda du skritingi padariniai:

Jei asmuo kreipiasi su ieškiniu, bet CP tvarka niekada nebus negrinėjama, tai tokiu atveju teismas atsisako priimti ieškinį ir niekada vėl su tokiu kreiptis negalėsi. Dalykinio teismingumo taisyklės - kai atriboja kompetenciją pirmosios instancijos teisme. CB nagrinėja apylinkių teismai, nebent įstatymas numato, kad nagrinėja apygardų. RŪŠINIO TEISMINGUMO TAISYKLĖS:

Ginčo pobūdis, nustato į kurį teismą kreiptis. Ginčo subjektų teisinės padėties ypatumai. Gali ginčo šalis lemti,

kad byla bus apygardinė. Jeigu ginčas tarp valstybės ir asmens iš CTS(privatus), tai tokiu atveju valstybė imuniteto neturi.

Suma. Jiegu ginčo suma viršija 150 000lt, byla yra teisminga apygardos teismui (CPK 27str.) išskyrus , kai nesvarbu suma - tada visada bus apylinkės teismui. Darbo bylos - apylinkės, dėl neturtinės žalos atlyginimo - apylinkės teismas. Visi actio pauliana ieškiniai nepaisant sumos į ką aš pretenduoju yra neturtiniai ir visos tokios bylos teismingos apylinkių teismams. Kokios bylos priskirtinos apygardų teismams? (CPK 27str.)

Kai suma didesnė nei 150 000Lt , iškyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turi būti patikrinama.

Iš autorių neturitnių teisinių santykių. Tai nereiškia, kad visos tokio pobūdžio bylos priskirtinos apygardų teismas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato gynybos būdus (65,77str paiūrėti įstatymo). Kai asmuo prašo turtinio pobūdžio reikalavimų, tai tie ginčai prikirtini priklausomai nuo prašomos žalos atlyginimo dydžio. Jei ginčas kilęs iš neturtinės teisės ir prašoma žalos, tai jei reikalavimai keli, tai jie skaidomi. Pagal apėmimo principą, jei vienas reikalavimas priskirtinas apylinkės teismui, o kitas apygardos, tai jie visi keliauja į aukštesnį - apygardos teismą.

Bylos iš viešo konkuros teisinių santykių CK 6.947-6.952str. Nagrinėja apygardų teismai, taip ir viešųjų pirkimų teisinių santykių apygardų teismai nagrinėja.

Bankroto retruktūrizavimo bylos - visos tokios bylos nagrinėjamos apygardos teismuose. Apygardų teismas teismingos bylos ne tik kai siekiama tas bylas iškelti, bet ir kai iškeliama byla. 9 TEMA TEISMINGUMAS (TĘSINYS) Jeis ginčai susiję su užsienio valstybėmis, reikia išsaiškinti ar Lietuvoje byla teisminga. Teismas netikrina duomenų. Viskas bus sprendžiama pagal įteikimo taisykles. TAISYKLĖ - tais atvejais, kai yra rūšinio teismingumo taisyklė, priskirta apylinkės teismui, o suklystama ir paduodama apygardos teismui (actio pauliana ieškiniai), ir byla būtų per klaidą išnagrinėta, tai negalėtume

pasakyti, kad sprendimas yra niekinis. Bet toks pažeidimas nėra tolygus pažeidimas. Galioja, jei tinkamai taikomos materialiosios teisės normos. Rūšinis teismingumas yra tai, kad išnagrinėja administracinis teismas, nors priskirta bendrosios kompetencijos - įtvirtinta įstatyme, bet tai klaida. Įstatymų leidėjas tai vadina rūšiniu teismingumu, tačiau tai priskirtinumas. Kriterijai:

Ginčo subjektai; Teisinių santykių pobūdis - esminis. Vyraujantis santykis. Žiūrima iš kokios srities kilęs ginčas. Teismai gali

pasakyti, kad vienam etape vyrauja vienas santykis ( civilinis arba administracinis), o kitame kitas. Jei kyla abejonių dėl administracinio ir civilinio tai visada reguliuojama civilinio proceso normomis.

2012 04 20 PaskaitaFriday, April 20, 20128:59

PROCESINIAI TERMINAI Terminas siejamas su įvykiu. Šalys terminą apibrėžia įvykiu. Žiūrima į tikruosius ketinimus. CPT apibrėžtus turime konkrečius terminus. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo, tarkim, laiško, administracinės nuobaudos, įdavimo. TERMINO REIKŠMĖ:

Apsaugo nuo teisinio neaiškumo; Tenkina teisinius lūkesčius; Apskundimo teisė turi būti ribojama laike; Remiantis protingumo principu, nustatomas terminas; Turi būti tokie, kad neribotų subjektinių teisių; (šias normas taikome remdamiesi protingumo kriterijumi); Užtikrinti teisę į teisminę gynybą;

TAISYKLĖ - turime žiūrėti kas slypi už termino, kokiam veiksmui atlikti jis yra numatytas. Rūšys:

Įstatymo nustatyti; Teismo nustatyti.

Nėra teisiškai tapatūs nes skirtingai sprendžiami atskyrimo klausimai, jei nustatyta įstatyme, pratęsti niekada negalima, nes teismas nėra įstatymų leidėjas. Jei terminas praleistas,teismas gali jį atnaujinti. Jei galime įstatymo numatytą teismą pratęsti, tada nesuprantame ką gali daryti teismai. Pagal subjektus:

Terminai, nustatyti teismui; (banktoto bylai gali 30d. Pratęsti terminus);

Dalyvaujantiem byloje asmenims (skundams, prašymams paduoti); Terminai, nustatyti kitiem proceso dalyviam(pvz.: Vaiko teisių

apsaugos tarnyba, registras).

Jei įstatymų leidėjas teismui nustato terminą, o šis jo nesilaiko, tai nereiškia, kad teismo sprendimas iš karto turi būti naikinamas. Procesiniai terminai skiriasi nuo kitų, nes jie yra procesiniai, skirti procesiniams veiksmams atlikti. Jų paskritis - įgyvendinti kitas procesines teises. Procedūriniai terminai nuo procesinių skiriasi tuo, kad procedūriniai terminai nustatyti tam tikroms procedūroms atlikti neteisminėse institucijose. Procesinis - kai būtent procese vyksta. Procedūrinių terminų terminas iš viso niekur neapibrėžtas. Procedūrinis terminas skirtas neteismiėse institucijose įvairiems veiksmams atlikti - bendroji taisyklė. Terminai skaičiuojami kalendorine tvarka, gali būti nurodomas įvykis, gali būti nurodoma trukmė. Termino pradžia prasideda rytojaus dieną, suėjus įvykiui, nebent įstatymu ar sutartimi numatytas kas kita. CPK 73str.3d. - sudėtingesnė. Termino pabaiga - jei dokumentas tarkim bus paduotas šeštadienį, tai bus praleista diena. CPK 74str.5d. - termino pabaiga laikoma kita darbo diena. Iš užsienio taip pat galima išsiųsti, tos pačios sąlygos. Kai terminas nustatytas, ir per tą laiką kreipiasi asmuo, tai savo nustatytą terminą galima pratęsti, o jei jau praleidžiama, tai pratęsti negalima, nes nėra ką pratęsti.Termino pratęsimas nieko bendro neturi su įstatymo numatytu terminu. Procesiniai terminai stabdomi, kai byla sustabdoma.PROCESINIŲ TERMINŲ ATNAUJINIMAS - kai asmuo praleidžia terminą, atnaujinimo klausimą reikia spręsti kokia konkreti situcija, jei dėl tesiės į teisminę gynybą - tai žiūrima lanksčiai. Pavojinga taikyti teismų precedentą. Jei aišku, kad asmuo piktnaudžiauja procesu, tai niekas termino neatnaujino (protingumo kriterijus). Kai terminas praleistas ir neatnaujinamas, tai reiškia, kad asmuo netenka tos procesinės teisės. Paprasti terminai ir naikinamieji yra.Naikinamasis - pasibaigus šitam terminui, asmens teisė išnyksta ir niekada nebus įgyvendinta. Paprastas - išnyksta, bet kažkada, kai teismas atnaujins, savo teisę galės įgyvendinti. Nuo kada naikinamas skaičiuojamas, ką daryti jei praleidžia? Apeliaciniam skundui - 3mėn., CPK 307str. Negalima atnaujinti naukinamojo teoriškai. Praktiškai - kai asmuo guli, tarkim, komoj, niekas skundo negali paduoti, kaip užtikrinti teisminę gynybą? Galima pasakyti, kad teisės neturi asmuo, nes šis asmuo turi teisę į proceso atnaujinimą. Jei po dešimties metų paaiškėja, kad sklypo savininkas ne vienas, o kitas, asmuo - asmuo galės gintis tik per proceso atkūrimo procedūrą.

Dėstytojas : jokiu atveju negalima atnaujinti naikinamojo termino. Teismo nuobaudos civiliniame procese Galima skriti nauobaudas ir sankcijas dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems. Gali būti raštu. CPK 103 - 109str.Dažniausias atvejis - bauda. Ji skiriama kaip procesinė sankcija, ji neskundžiama, bet gali prašyti ją peržiūrėti. Nuobauda sgali skirti bet kuris teismas, jei paskyrė aukštesni, galima iki auksčiausiojo skųstis. Už piktnaudžiavimą procesu CPK. 95str. Turi būt: piktnaudžiavimas procesu. Dažniausiai - teisėjo nušalinimo teise piktnaudžiaujama.

2012 05 04 PaskaitaSaturday, May 05, 201215:29BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

Nėra nemokamų paslaugų susijusių su gynyba, nes jei nemoka pats asmuo tai už jį sumoka valstybė.Žyminis mokestis - mokestis už bylos nagrinėjimą (valstybei).Kitos išlaidos - išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (advokatui, liudytojui, - 88str.- sąrašas nebaigtinis). Žyminis mokestis netiesiogiai apmoka teismo išlaidas. Netiesiogiai todėl, kad jos keliauja ne teismui, o į valstybės biudžetui, iš kurio vėliau yra atskaičiuojama tam tikra dalis teismui. Prevencinė funkcija - apsaugo nuo nepagrįstų reikalavimų pateikimo.Reguliacinė funkcija - skatinama konfliktą išspręsti geruoju, naudojant neteismines priemones, siekiama, kad asmenys kitomis priemonėmis savarankiškai susitvarkytų ginčus. Jeigu šalys susitaiko sugrąžinama beveik visa žyminio mokesčio dalis. Tai viena iš priežasčių, kodėl šalys susitaiko. Nes kai pamato kiek pinigų kainuoja teisminis nagrinėjimas, visiškai realu, kad tai skatina susitaikyti ir susigrąžinti dalį pinigų. Žyminio mokesčio dydis nustatytas labai tiksliai įstatyme.Žyminis mokestis imamas tik konkrečiai nustatytais atvejais. Žyminio mokesčio apmokėjimo būdai:

Fiksuotas - išreiškiamas konkrečia suma. Proporcinis - išreiškiamas priklausomai nuo ieškinio dydžio.

Visi tie dydžiai yra būtent tokie kokie yra nustatyti, iki 2012m. Buvo labai painiai nustatyta, kiekvieniem asmenim būdavo skaičiuojama vis kitaip. Žyminio mokesčio kaina negali mažėti, ji gali tik didėti pagal kainų indeksą. Kainų indeksas turi reikšmės tik fiksuotai sumai. Fiksuotas mokestis

Neturtiniuose ginčuose - 100lt . - taip pat gali būti apmokestinamas ir turtinio pobūdžio reikalavimas, pvz.: dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.Ypatingose teisenos bylose (ten kur neva ginčo nėra) - ieškinio suma neturi reikšmės - 100lt.Dėl Juridinio asmens veiklos tyrimo - 1000lt. Proporcinis mokestisDerinamas su fiksuotu mokesčiu ir šalia procesinės išraiškos išreikšta ir konkreti suma.Turtiniuose ginčuose - apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kurią lemią reikalavimas (ko aš noriu).(jeigu parduodi laivą už 1lt ir po to gailiesi ir pateiki ieškinį ir nori susigrąžinti laivą, reikalavimas - nori susigrąžinti laivą, taigi mokesčio suma bus ne 1lt, o bus atsižvelgiama į realią laivo rinkos vertę, priešingai būtų jeigu kreiptųsi asmuo sumokėjęs tą vieną litą). Ieškinio suma yra ta suma, kurią aš realiai tikiuosi atgauti. Jeigu ieškinio suma yra 100 000lt, mes mokam 3%, jei virš 100 000 tada mokam 2%, jei viršija 200 000 - 1%. (80 straipsnio 1d.)Jei prašau 500 000lt, už pirmą šimtą tūkstančių moku 3000, už antra šimtą tūkstančių 2000, už trečią, ketvirtą ir penktą šimtą tūkstančių litų po 1000lt. Visi actio Pauliana yra neturtiniai reikalavimai. Jeigu reikalauja pripažinti sandorį niekiniu tai reikalavimas yra neturtinis.Jeigu prašoma taikyti restitucija tai reiškia, kad reikalavimas yra turtinis. Atleidimas nuo žyminio mokesčioNormos, kurios atleidžia asmenį nuo žyminio mokesčio turi būti aiškinamos siaurai, o ne plečiamai.Kokiais atvejais asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio - panagrinėt seminare Įstatymų leidėjas turi prerogatyvą nustatyti tokias asmenų grupes, kurios neturi mokėti žyminio mokesčio, bet jos turi būti nustatomos labai konkrečiai ir siaurai aiškinant. Kita vertus galimos situacijos kai turi būti aiškinamos plečiamai.: pvz.: 83 straipsnio 8 dalis. Teismas taip pat turi teisę atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau tik iš dalies (83str. 3d.). Prašymas turi būti motyvuotas.Norma iš dalies turi būti aiškinama protingai, vertinant kiekvieną situaciją konkrečiai, atsižvelgiant į tai kokias vertybes asmuo siekia ginti. Atidėti žyminį mokestį galima tik tada, jeigu žinoma, kad asmens turtinė padėtis ateityje gerės.

Jeigu yra nustatoma, kad nevisas žyminis mokestis terminas sumokėtas, tada terminas nustato terminą, per kurį asmuo turi primokėti likusią dalį. Gali būti, kad teismas nagrinėja tik tai už ką susimokėjai. Taisyklė - kol nesusimoki tol nenagrinėja.(87 straipsnio 2d.) išsinagrinėt visus atvejus. Žyminį mokestį gražina mokesčių inspekcija teismo nutarties pagrindu. Pasinagrinėti komentarą, Simaičio vadovėlį. Išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (88 straipsnis)

1. ieškovo paieškos išlaidos labai retas atvejis.2. Tai yra teismo išlaidos,3. Gali būti įvairios, jos atsiranda po bylos baigties, bet priskiriamas, nes yra

sprendimo tąsa. EŽTT - TEISMO PROCESAS BAIGIASI TIK ĮVYKDŽIUS TEISMO SPRENDIMĄ

1. Kuratorius - tai atstovas, kurias procese pakeičia atstovaujamąjį. Kuratoriaus išlaidas atlygina šalis, kuri prašė jį paskirti. Jis gali veikti ir neatlygintinai jeigu atstovauja artimiems giminaičiams ar pan., gali veikti ir atlygintinai kaip advokatas.

1. Išlaidos advokatui - sudėtinė teisminės gynybos dalis, kartais privaloma. Tais atvejais, kai sudaroma paslaugų ar atstovavimo sutartis, joje patys asmenys nustato dydį atlyginimo. Įstatymas nedraudžia susitarti dėl atlyginimo atsižvelgiant į bylos baigtį. Tačiau etikos požiūriu tai negalima. Neturėtų būti tokių susitarimų. Galiu su advokatu susitarti dėl bet kokio atlyginimo, bet tai tik subjektyvus susitarimas. Tačiau šis susitarimas nelemia išieškojimo sumos priteisiant iš kitos šalies išlaidas advokatui. Tik objektyvūs kriterijai nulemia, kokias išlaidas priteisim dėl advokato ( kokio sudėtingumo ir kiek reikėjo laiko ir pastangų norint pasiekti rezultatą). Teisingumo ministro įsakymas pasižiūrėt "Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 396 " Priteisiamos tik faktiškai turėtos išlaidos. Yra tam tikra labai retai taikoma išimtis. Kai su advokatu susitariama atidėt apmokėjimus teismas liepia pateikti įrodymus ir pateikti duomenis apie tai, kad ateityje sumokėsi tas išlaidas.2001m. Lapkričio 8d. Nutarimas 3K-7-86/2001 Pagrindinis principas - moka pralaimėjusi šalis.Sudėtingesnė situacija yra kai ieškinys tenkinamas iš dalies. Tais atvejais nei vienai nei kitai šaliai neatlyginamos išlaidos (jeigu byla baigiasi lygiosiomis). Tai būna labai retai. Jonas yra vaiko tėvas ir prašoma priteisti po 1000lt į mėnesį - 1) neturtinis reikalavimas - jis yra vaiko tėvas; 2) priteisti pinigus. Teismas pripažįsta, kad vaiko tėvas, bet priteisia tik 200lt. Jeigu pirmas reikalavimas pagrindinis, tada nepaisant priteistos sumos, ieškinys

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=334793



laikomas patenkintu. Negalima priteisti visų išlaidų, nes antras reikalavimas patenkintas tik iš dalies, vadinasi, atsakovo teiginiai buvo pagrįsti kažkokia tai dalimi. Išlaidas dėl tėvystės nustatymo reikės priteisti visas.(93str. 2d.) !!

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Išlaidų priteisimas, kai teismas nepriima sprendimo dėl iškeltos bylos (24 str.) jeigu byla nutraukiama dėl ieškinio atsiėmimo, reikia atsižvelgti į priežastis, kodėl jis atsiima. Jeigu ieškovas atsisako reikalavimo dėl to, kad atsibodo ar pan., tai dėlto, kad jis nepagrįstai reiškia reikalavimus, ieškovas laikomas pralaimėjusiu bylą ir išlaidos bus priteisiamas iš jo.Jeigu byla nutraukiama mirus asmeniui reikia individualiai žiūrėti į situaciją. Jeigu negalimas teisių perėmimas, vadinasi nėra iš ko priteisti išlaidų.Jeigu sudaroma taikos sutartis - šalys pačios susitaria dėl bylinėjimosi išlaidų. Dažniausiai susitariama, kad kiekviena šalis savo išlaidas pasilieka sau, o valstybės išlaidas pasidalina pusiau. Kai yra daugetas teismas negali priteisinėti išlaidas dalimis iš kiekvieno. Negalima kai pagrindinį reikalavimą priteisia solidariai (kai pasirinktinai galima atlyginti) teismas priteisia išlaidas dalimis. Kai piktnaudžiauji visos išlaidos ir nuostoliai priteisiami iš piktnaudžiavusio asmens. 96 straipsnis. Jeigu ieškovas buvo atleistas nuo tam tikro žyminio mokesčio. Ką daryti jeigu jis bylą pralaimi iš ko priteisti tą žyminį mokestį. Visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei, nes ieškovas buvo atleistas nuo žymini mokesčio.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

-----------------------------------------------------------------------------------------------

2012 05 11 PaskaitaWednesday, May 16, 20120:42 Procesiniai dokumentai

Teismas niekada netikrina adresu (tai ieskovo reikalas). Teismas ir isuncia iteikima nurodytu adresu. Procesinis dokumentas- cpk 111 str 1 d. Teismo procesiniai dokumentai teismui pateikiami rastu.Proc. Dok.- rasytiniai dokumentai (elektroniniai parasai netaikomi- galbut bus taikomas nuo 2013 metu)Jei nera procesinio dokumento- nera ir proceso.Rezultatas priklauso nuo to ar asmuo elgiasi nesaziningai (piknaudziauja) ar yra saziningas- tokiu atveju galima butu nustatyti termina trukumams pasalinti.Procesinis dokumentas- dokumentas, kuris pateikiamas rastu. Viskas nurodytas 111 str kas turi buti procesiniame dokumente- visi bendrieji reikalavimai nurodyti siame straipsnyje. (panagrinet si straipsni)Kai dok teikiami uzsienio kalba. Kai atsakovas yra lietuvis, nesuprantis tos kalbos, dokumentai turi buti isversti i lietuviu kalba. Versti gali ne tik vertejas, bet ir advokatas ar kitas asmuo. Jei dokumentas iteikiamas ES ribose taikomas reglamentas „bruselis 1“ . jei kalbama apie seimos santykius ir gincus kylancius kai salys yra ES valstybese (pvz tevai kokioj airijoj, vaikai vokietijoj, seneliai dar kitur) , taikomas „bruselis2“ .jei iteikinesim ne ES valstybei ar kokia saliai kuri neturi santykiu tarptautiniu su lietuva, taikomi bendrieji cp principaiprocesiniai dokumentai: 1) teismo proc dokumentai, 2) visi kiti dokumentai pagal subjetus: 1) teismo dokumentai ; 2)DBA teikiami dokumentaiteismo:• teismai priima baigiamuosius aktus( sprendimas, sprendimas uz akiu, teismo isakymas, prelimenarus sprendimas , nutarimas, nutartis)• tarpiniai procesiniai sprendimai, kuriuos teismas priima nagrinedamas byla iki sprendimo priemimo. Jie priimami nutartimis. • Rezoliucija. Ja priima teisejas. Gali buti priimama tais atvejais, kai nereikia nutarties (kai pagal istatyma nereikia priimti nutarties) . (291 str) jos neskundziamos jokiais atvejais. Nutarti priima teismas valstybes vardu, o rezoliucija priima teisejas.• Teismo saukimai• Teismo pranesimaiDBA:• Ieskinys. Ginco teisena pradedama ieskiniu. • Atsiliepimas• Dublikas (atsiliepimas I atsakovo atsiliepima)• Triplikas (atsiliepimas I duplika)• Pareiskimai ( del teisejo nusalinimo)• Skundai (pvz. atskirasis skundas del tarpiniu sprendimu)• Atsiliepimai • Kasacija• Prasymas del proceso atnaujinimo ir kitokie rastai.Procesinius dokumentus gali teikti nedalyvaujantys asenys (pzl liudytojas)Procesini dok pasiraso ji pateikiantis asmuo. Jei tai mazametis asmuo (yra neveiksnus), pasiraso atstovas.Galima kai dokumenta pasiraso advokatas. Gali pasirasyt prokuroras, jei inicijuoja ginca gindamas viesaji interesa. Gali pasirasyti vaiko teisiu

apsaugos tarnybos vadovas ar jo igaliotas asmuo. Kai jurid asmuo teikia dokumentus, pasiraso vadovas arba aukstojo universitetinio issilavinimo darbuotojas, kuris yra tam igaliotas. Procesiniai dokumentai paduodami valstybine kalba. Asmens reikalas kaip issiverst dokumenta i jam suprasta kalba ( ta daro pats asmuo savo lesomis o ne teismai)Procesiniu dokumentu skaicius: kiek yra DBA reikia paduoti tiek dokumentu +1 (kad vienas liktu teismui) jei yra 10 asmenu, tai reikia 11 dokumentu. Reikia pateikti ir visus priedus (ieskinio priedu). Kiekviena dokumenta reikia patvirtinti (patvirtint jo autentiskuma) 114 str. (panagrinet si straipsni).Tvirtina teismas, notaras, dalyvaujantis byloje advokatas, ar juridinis amuo. Dokumentu issiuntikas apmokamas is valstybes lesu (teismas gaves dokuentuos juos issiuntineja DBA) Jei yra proc dokumentu trukumu, teismas kiekvienu atveju priima nutarti. Trukimai gali buti formos (pvz nepasirasytas) ar turinio (nenurodyti motyvai). Jei teismas nustato trukumas, priima nutartis (tokios nutartys yra skundziamos).Priimdamas nutartis del dokemtu trukumu pasalinimo, nurodo konkrecius pasalinimus.Kai teismas nenurodo visu trukumu is karto, tai nereiskia , kad atsiranda galimybe tam asmeniui prasisukti.Procesinio dokumentu trukumu istaisymas (115 str)Teiseje turinys auksciau uz forma.Procesiniu dokumentu iteikimasKiekviena ginco salis turi buti isklausyta. (teisingumo principas)Ieskinio iteikimas atsakovui turi buti tinkamas kad zmogus butu tinkamai isklausytas.Iteikimas vertinamas konkrecioje situacijoje. Iteikimo budai 117 str.Pastu, per anstoli, per kurjeriVieso paskelbimo budu (fikcija) – pateikimas teismu internetiniame tinklapyje.Iteikimas galimas per advokatus.Galimas iteikimas vienam is bendrininku (vienam o ne abiem)Kai yra atstovas pagal istatyma, visi dok iteikiami jam Pateikiami kuratoriui.Kai yra keli advokatai (ieskovas ir atsakovas) jie dokumentus persiuncia tarpusavyje (119 str)Dazniausiai budas yra pastu. Jei siunciama juridiniam asmeniui, ir neimanoma jo surasti, slapstosi, issiunciama buveines adresu, ir iteikimas yra tinkamas. Su juridiniais asmenimis problema yra isspresta.Kalbant apie situacija del fiziniu asmenu. Iteikimas yra panasus I fikcija. 121 str. (paskaityt)Iteikimo vieta :Su juridiniais asmenimis kaip kalbeta.Fiziniui aseniui- 122 str. Gyvenamojoj ar darbo vietoj, ar kitoj vietoj kurioje jis yra.

123 str. Jei amsuo yra fizinis, iteikiama asmeniskai. Jei nepavyksta iteikti asmeniskai, dokumentas yra iteikiamas kuriam nors su juo gyvenanciam pilnameciui asmeniui (vaikai, tevai ir t.t.).Jei iteikimas yra tinkamas, teismas daugiau sius tik pranesimus tuo adresu . iteikimas tikamas tik jei yra teisinis rysys tarp asmens, kuriam iteiktas dokumentas , ir asmens, kuriam buvo skirtas iteikimas.Jei tarp asmenu yra tik faktinis rysys, teismas tai vertina kiekvienu atveju (pagal bylos aplinkybes) pvz iteikiama sugyventinei.(paspresti kuo daugiau uzdaviniu) Ka daryt jei near galimybes iteikti asmeniskai ar I darboviete ar kitiem asmenim, taikoma 124 str. Tokiu atveju gali buti skiriamas skiriamas kuratorius. Jis pakeis ta Sali, gali buti ir viso proceso metu, kol neatsirado salis, kuria jis atstovauja. Vieso paskelbimo budu gali buti iteikiama tik jei nera galimybes paskirti kuratoriaus (teismo internetiniame tinklapyje).Jei klaida padaryta visoje sioje dokumentu iteikimo grandyje, iteikimas bus netinkamas.Teismo saukimas suteikia didesniu procesiniu garantiju, kad asmuo bus tinkamai informuotas apie posedi, ar dokumentu iteikima. Saukimas visada iteikiamas pasirasytinai, zyma apie tai grazinama teismui.Iteikiant teismo pranesima, pasirasyti nereikia, ir teismui negrazinamos jokios zymos.Saukimas visada iteikiamas pirma karta asmeniui, tada iteikiami pranesimai.Liudytojai I posedzius kvieciami tik teismo saukimais, ne pranesimais. Kai byla nagrinejama rasytinio proceso tvarka, tai apie posedzio vieta ir laika nesiunciamas nei saukimas, nei pranesimas, o apie tai paskelbiama specialiam internet tinklapyje www.teismai.lt , isskyrus kai istatymas numato kitaip.Reikalavimai saukimui ivardinti 134 straipsnyje.329 str 3 d 1 p (pasiziureti patiems)

2012 05 18 PaskaitaFriday, May 18, 20128:04

IEŠKINYS Teismas yra priemonė apginti savo teises, o įrankiai įtvirtinti CPK. Teisminė - nes priemonėje ir gimsta ta gynyba. Kai tu puoli kitą asmenį, tai tai irgi teisminė gynyba. Negalėjimas pažeisti lygiateisiškumo suponuoja tai, kad atsakovo ir ieškovo teisės yra lygios. Teisės į teisminę gynybą principas įgyvendinamas ne tik paduodant ieškinį, bet ir vykstant procesui. Daugiau negu pusė bylų yra nagrinėjama ne ginčo, o ypatingąja teisena. Turi būti užtikrinama galimybė išklausyti vieną šalį. Ginčo teisena atsiranda, kai turime subjektines teises ir jas suvokiame, suvokiame, kad teisė turi apsaugoti, bet ir ją kažkas turi apsaugoti, kad jos būtų laikomasi, o tai ir yra teismas. Teisena - tai tam tikrų bylų kategorijų nagrinėjimo tvarka.

http://www.teismai.lt/

Ginčo teisena - pati pagrindinė teisena, ji pradedama ieškiniu. Tai priešingybė ypatingajai teisenai, nes joje nėra ieškinio, nėra ginčo, yra pareiškimas (pvz.: sutuoktiniai paduoda pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu). Kai yra ginčo teisena, visada ginčas galimas, bet jo gali ir nebūti, mes tik preziumuojame, kad jis yra. Ieškinys kiekvienu atveju visada yra procesinis dokumentas. TEISĖ Į IEŠKINĮ Išskiriama materialiąja ir procesine prasme. Turi labai gilią prasmę.Ieškinio turinio teorijos:

1. Pirmu atveju, kai ieškovas kreipiasi į teismą, ir reikalauti, kad jo reikalavimai būtų patenkinti (konkreti teorija).

1. Antra - teisė į ieškinį - teisė reikalauti, kad teismas priimtų tą ieškinį ir išnagrinėtų. Teisė į ieškinį negali reikalauti ir patenkinti ieškinį, neapima teisės į ieškovui palankaus sprendimo priėmimą. (procesinės teisės teorija).

1. Ieškovas kreipiasi į teismą, turi teisę reikalauti, kad teismas priimtų sprendimą - tai trečioji teorija (abstrakčios teisės į ieškinį teorija). Turime teisę išskaidyti teisę į ieškinį: į materialinę ir procesinę. Teisės į ieškinį ir į teisminę gynybą santykis toks, kad teisė į ieškinį platesnė. Teisės į ieškinį turinys:

2. Teisė į teisminę gynybą įgyvendinama. Reliai pradedama įgyvendinti, kai asmuo išreiškia valią. Mus domina teisė į valinį momentą. Ji prasideda, kai esame intelektualiai subrendę ir ieškinį paduodame teismui. Kartu realizuojama ir teisė į ieškinį, šie du mometai sutampa, pradedami realiuoti vienu metu. (Jei kreipiamasi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tai tesiė įgyvendinama procesine prasme). Kai inicijuojamas procesas, tai tikslas - laimėti ginčą, jei jsi bus. Šita prasme siekiama materialinės naudos ir teisė į ieškinį jau yra materialiąja prasme. Įgyvendinadamas teisę į ieškinį tai įgyvendini procesine prasme ir truks kol bus įgyvendinama teisė. Materialiosios teisė į ieškinį asmuo gali ir neturėti, visada turi tik abstrakčią. Procesine prasme teisė į ieškinį yra absoliuti, žymiai svarbesnė, asmeniui svarbiausia materialiąja, o teisininkams - procesine. Tai nereiškia, kad teismas priims kiekvieną ieškinį. Teismas neturi pareigos, trys galimybės teismui:

Priimti ieškinį ( tada pradedamas procesas, kurio metu bus išsiaiškinta ar buvo teisė į ieškinį įgyvendinta materialiąja prasme). Tada iškeliama civilinė byla. Teisė į ieškinį procesine prasme neapima teisės į ieškinio patenkinimą. Susijusi su materialiaisiais aspektais. Materialiąja prasme susijusi su ieškinio pagrįstumu. Turi būti užtikrinama, kad procesas būtų teisingas. Jei procesas buvo neteisingas tai ir spredimas bus neteisingas.

Teismas ieškinį atsisako priimti. Teismas gali pasakyti, kad asmuo neturi teisės į ieškinį procesine prasme( jei tarkim kreipiamasi dėl daikto priteisimo asmeniui, o dėl to daikto sprendimas jau buvo pareikštas anksčiau ir išspręstas). Tada tokia teisės įgyvendinti negalima, nes ji jau įgyvendinta.

Gali įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus. Jei trūkumų nepašalins tai laikys nepaduotu. Pagal rezultatą tas pats ar atmetė ar laikė nepaduotu, bet teisiniai padariniai skirtingi. Bylos baigties galimybės:

Byla bus laimėta. Tikslas pasiektas pabaigoje, gautas palankus sprendimas. Teisiniai padariniai - gaunamas siektas rezultatas ir teisė į ieškinį materialąja prasme bus gauta.

TEISĖS KREIPTIS Į TEISMĄ PRIELAIDOS IR SĄLYGOS (Gitanos Kavaliauskienės disertacija) CPK 137str.2d. Išvardyti pagrindai. Tie 8 pagrindai, išskirti į :

Teisės kreiptis į teismą prielaidos; Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos.

Teisės kreiptis į teismą prielaidos

Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos

Prielaidos yra: Teigiamos (jos turi

būti): ieškovo civilinis

procesinis teisnumas, negali prasidėti procesas;

ginčas turi būti priskiriamas teismo kompetencijai, ne bet kokio, o nagrinėjamas CP tvarka;

Įstatymų tai bylų nagrinėjimo kategorijai išankstinės nustatytos bylų tvarkos laikymasis. Negali kreiptis į teismą, jei nesilaikei išankstinės bylų nagrinėjimo tvarkos.

Neigiamos(jų neturi būti):

Neturi būti įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas dėl tų pačių dalykų, to paties pagrindo;

Neturi būti įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį ar priimti ieškinį.Jei bent viena egzistuoja, tai apskritai asmuo neturi teisės realizuoti teisės į ieškinį nei materialiąja ar procesine prasme, niekada nebegalėsiu kreiptis, nes kliūtys nepašalinamos.

Sąlygos - nuo prielaidų skiriasi tuo, kad jei ėgzistuoja bent viena sąlyga, tai asmuo netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą ir dėl to teismas ieškinio nepriima. Jos visos yra pašalinimao pobūdžio. Jei nėra bent vienos sąlygos, teismas ieškinį atsisako priimti.Sąlygos :

Tokios sąlygos, kurios susijusios su tuo, kad teismas ieškinį atsisako priimti:

Ginčas turi būti teismingas tam teismui į kurį ieškovas kreipiasi;

Turi būti laikomasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos;

Kai teismo žinioje yra byla. Teismas turi bylą, ji nėra išnagrinėta. Asmuo galės kreiptis į teismą, o kai yra prielaidos, jau negalės.

Nėra šalių susitarimo perduoti ginčą spręsti arbitražui.

Asmens padavusio ieškinį veiksnumas.bet tas asmuo galės įgyvendinti savo teisę, už jį tai galės padaryti įstatyminis atstovas;

Kai ieškinį paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas nustato terminą šalims trūkumus pašalinti:

Nesumokėtas žyminis mokestis;

Egzistuoja kiti formos arba turinio trūkumai;

IEŠKINIŲ RŪŠYS

Daiktiniai , pvz.: dėl turtinių teisių atkūrimo; Iš baudžiamosios teisės kylantys ieškiniai;

Pagal reikalavimo pobūdį (reikia žiūrėti ar gauna turtinę naudą ar gal atsakovas patiria turtinę naudą)

Neturtiniai - visi apylinkių teismams iš esmės; Turtiniai.

Pagal materialųjų teisinių santykių pobūdį (svarbus materialiojoj teisėj):

Iš sutarčių kilęs ginčas; Iš delikto kilęs ginčas.

Ieškinių rūšis dėl priteisimo. Pagal tą ieškinį priimti sprendimai gali būti vykdomi priverstinai.Ieškiniai dėl pripažinimo - juo siekiama tam tikros teisės ( tarkim teisę studijuoti, teisę į daiktą). Jie paprastai sudaro pagrndą, jų priverstinai vykdyti nereikia. Jo pagrindu, tarkim, gali išduoti gimimo liudijimą. Jie dažnai sudaro pagrindą ieškiniams dėl priteisimo. Ieškiniai dėl teisinių santykių modifikavimo - siekiama pakleisti, naikintinti ir pan. Teisinius padarinius. Jie gali būti turtiniai ir neturtiniai, nes nėra tokio ieškinio, kuris nepatenkintų bent vieno iš šių pagrindų. Dar rūšys:

Pagal tai kokios šalys kreipiasi; Kokius padarinius sukelia ieškiniai.

TIESIOGIAI IEŠKINIAI - tieisogiai kreipiamasi į teismą.NETIESIOGIAI IEŠKINIAI - CK 6.68str.

6.68 straipsnis. Netiesioginis ieškinys1. Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).2. Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.3. Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.4. Asmuo, kuriam kreditorius pareiškia netiesioginį ieškinį, gali panaudoti prieš kreditorių visus prieštaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo naudoti prieš skolininką.5. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į

skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.

ACTIO PAULIANA IEŠKINYS - siekiama užginčyti skolininko sudarytus sandorius, jei trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad skolininkas pažeidžia sandorio taisykles. Kreditorius gai ginčyti perleidimo neatlygintinai sandorius.

6.66 straipsnis. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)1. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.2. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.4. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.5. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas.

PREVENCINIS IEŠKINYS - žala, kurios nėra, bet dar gali atsirasti. Ar jį galima priverstinai įvykdyti kyla klausimas.kai tu ketini apsisaugoti nuo žalos padarymo ateity. Ieškinio priėmimo stadijoje 6.225 straipsnis. Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas1. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai.2. Absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties šalys negali vėliau patvirtinti.3. Sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai.4. Santykinai negaliojančią (nuginčijamą) sutartį šalys (šalis) gali patvirtinti, jeigu toks patvirtinimas yra aiškiai pareiškiamas.

IEŠKINIO ELEMENTAI ( pirmi du pagrindiniai):

Ieškinio dalykas- tai reikalavimas, tarkim, priteisti pinigus. Reikalavimas nulemia teismingumą.

Ieškinio pagrindas- aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, tai ko asmuo prašo. Taip pat įrodymas aplinkybibų. Lietuvoje nereikalauja nurodyti teisinio pagrindo, siekiant užtiktinti ieškinio realumą, reikia užtikrinri teisę bet kuriama asmeniui suteikti galimybę gintis. Jei prašoma taikyti užsienio teisę, tai pačioms šalims reikia teikti įrodymus dėl įrodymų turinio. Pagrindai du:

Faktinis - mus domina faktinis. Teisinis

Ultra petitio - negalima priteisti to, ko nereikalaujaExtra petitio - negalima priteisti daugiau negu reikalauja. Ieškinio ribos pagrįstos rungimosi principu. Teismas negali nustatyti bylinėjimosi ribų.SVARBUS - CPK 135str.Jei aplinkybės nenurodomos, tai netinkamai įgyvendinama teisė į teisminę gynybą. Asmuo gali ieškinio pagrindus nurodyti ir ne per advokatą. Ieškinys turi būti pasirašytas ir turi būti pridėti priedai. Turi priedai būti patvirtinti notaro ar JA įgalioto asmens. DALYKO IR PAGRINDO KEITIMAS Dalyko keitimas - tai, kad reiškia viena, o paskui jau nori pareikšti visai ką kita. Tarkim prašo pakeisti sutartį, o paskui jau ją nutraukti. Jei keičiamas ir dalykas ir pagrindas, tai tada jau reiškiamas naujas ieškinys, toj pačioj byloj visko pakeisti negalima. Keisti galima iki bylos nagirnėjimo pirmjąja instancija. Domina tik turinys ir tik pagal turinį sprendžiama.PER SEMINARĄ mokėti atskirti kur yra pagrindo keitimas, o kur didinimas ir mažinimas. IEŠKINIO ATSIĖMIMO IR ATSISAKYMO SKIRTUMAI

IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IEŠKINIO ATSISAKYMAS

Atsiėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme

Atsisakyti galima bet kurioje instancijoje

Ieškinio atsiėmimo reikšmė yra laikinas pasitraukimas

Atsisakant - asmuo iš viso pasitraukia iš proceso

Atsiėmus ieškinys paliekamas kaip nenagrinėtas

Atsisakant teismas tikrina visas aplinkybes ir bylą nutraukia

Atsiėmus ieškinį bus galima vėliau kreiptis vėl į teismą

Atsisakant - asmuo suvokia teisinius padarinius ir daugiau dėl to paties dalyko kreiptis nebegalės

PRIPAŽINIMAS Jei ieškovas faktus pripažįsta, įrodinėti nereikia. Įrodymus teismas turi patikrinti kiekvienu atveju. Atsakovas gali gintis:

1. Pats puldamas, pareiškia priešieškinį ir lemia tai, kad ieškinys yra nepatenkinamas;

2. Tiesiog gintis, paduodamas atsiliepimą, tiesiog ginasi. Byla gali būti baigta taikos sutartimi. Tai padeda išspręsti ginčą visiems laikams, pasirašant pas notarą, o jei teisme - tai reiškia, kad byla ir baigta. Taikos sutartis sąlyginė būti negali, nes tai yra šalių valia. Jei norima ginčyti, tai nutartis yra ginčijama, o ne pati taikos sutartis. Ar gali vieną bylą užbaigti kitas asmuo? Ne, nes tai yra vienos konkrečios bylos dalykas. Susitarus dažnai apeinamas viešasis interesas, bet galima taikos sutartį sudaryti bet kurioj proceso stadijoj.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

TEISMO SPRENDIMAI, NUTARTYS, REZOLIUCIJOSFriday, October 12, 20121:52 PM Tai proceso metu priimti dokumetai, jie paprastai yra rašytiniai, bet gali būti ir žodiniai. Bylos pabaigiamos sprendimu. Kai kuriais atvejais bylą galima pabaigti nutartimi, ypatingosios teisenos atvejais ( dėl globos ir rūpybos, dėl anstolio ar notaro veiksmų, dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, dėl materialiųjų terminų nurodymo, dėl teismo leidimų išdavimo, bankroto bylose). Nutartimi teismas gali priimti visiškai skirtingus procesinius sprendimus. Procesinis sprendimas apima viską.NUTARTIS.

Kai teismas bylą užbaigia be teismo sprendimo( kai nutraukia arba palieka nenagrinėtą);

Kai nutartys priimamos atskirais procesiniais klausimais; Galima priimti rezoliuciją. 290str.5.d. Geriausia kalbant apie ją vartoti teisėjo sąvoką, nes rezoliuciją priima teisėjas. Rezoliucija neskundžiama, pvz.: priima, kai procesinis sprendimas neskundžiamas, kai nenustatoma, kad turi būti priima nutartimi, jei priima ieškinį teisėjas, tai jis priima rezoliuciją, tai bylos iškėlimo pagrindas. Teismo įsakymas prelimiinarus sprendimas, sprendimas už akių, dalinis sprendimas.Teismo sprendimo požymiai (pagrindinis dokumentas):

1. Juo atsakoma į ieškovo reikalavimą;2. Tai individualaus pobūdžio teisės aktas, taikomas tik tam asmeniui,

prejudicinę galią turi tik tarp dalyvaujančių byloje asmenų;3. Yra valdingas teisės aktas;4. Yra teisės aiškinimo aktas;5. Tai teisės normų taikymo aktas, jis taiko teisės normas (plačiąja prasme);6. Teismo sprendimas yra juridinis faktas;7. Tai teismo sprendimo motyvuotumas( 2012 07 21, 3K-3-45/2012).

Teismo sprendimas - tai valstybės vardu, teisminės valdžios priimtas motyvuotas, individualaus pobūdžio privalomas teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas galutinai išsprendžiamas šalių ginčas dėl teisės. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Priimai teismo sprendimų kambary, 265str. - ką teismas turi išsspręsti. Fakto klausimas, teisės klausimas, rezultatas ( kokie faktai nustatyti). 268str. - sprendimas priimamas iškart po bylos išnagrinėjimo.

2012 rugsėjo 28d.Civilinės bylos iškėlimo pagrindai:

1) Materialieji: Nutrūksta ieškinio senaties eiga. Ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas

atsisakyti priimti ieškinį. Periodiniai mokėjimai priteisiami nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Sąžiningas turto valdytojas privalo grąžinti kas yra gauta nuo bylos iškėlimo teisme

dienos(CK 4.97) Jeigu ginčas kilęs iš piniginės prievolės tai ieškinį patenkinus kreditoriaus turės sumokėti

palūkanas už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (procesinės palūkanos).

Jeigu egzistuoja neformalūs trūkumai, tai teismas nustato laiko tarpą tiems trūkumams pašalinti.

Kokios yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ir realizavimo prielaidos.

PASIRENGIMAS NAGRINĖTI BYLĄ TEISMO POSĖDYJE

Tam, kad civilinę bylą išnagrinėtum jai reikia pasirengti.

Pasirengimas yra viena iš svarbiausių stadijų („ką pasėsi tą ir pjausi“).

Tai savarankiška civilinio proceso stadija, kuri turi savo pradžią ir pabaigą.

Pasirengimas skirtas ne tik teismui, bet ir šalims rengtis procesui. Teismas turi taip pasirengti, kad po to jam liktų tik „sudėlioti į lentyną“ tam tikrus dalykus.

Pasirengimo stadija reikalinga tam, kad greitai išnagrinėtum bylą. Rengtis galima ilgai, bet išnagrinėti reikia greitai. Ne visada pavyskta greitai pasiruošti.: jeigu šalys pasyvios.

Kitas tikslas – šalių taikinimas.

Jeigu teismas šalis sutaiko tai pasirengimo stadija baigiama.

Teisminį nagrinėjimą teismas gali pradėti tik tada, kai jaučiama, kad teismui yra pasirengta.

Žodine proceso tvarka pasirengimo stadijoje yra renkami įrodymai. Pateikiami visi įrodymai, nes vėliau jų pateikti nebegalės.

Pasirengimo teisme metu gali būti įteikiami tik 2 paruošiamieji dokumentai, max 3.

Pasirengimo terminai nėra nustatomi, bet nustatoma, kad paprastai turi būti pasirengiama per vieną posėdį.

Pasirengimo terminas nustatomas apie 30 ddienų.

Tai yra antra proceso stadija, po bylos iškėlimo ir pirma, kai realiai kažkas atliekama su bylos sprendimu. Šioje stadijoje teismas konstatuoja, jog daugiau įrodymų nebepriims. Teismas priima ir susistemina tą medžiagą ir taip yra užbaigiama pasirengimo stadija. Šioje stadijoje yra siekiama sutaikyti šalis. Rengtis galima paruošiamųjų dokumentų tvarka (raštu) ir žodine tvarka.

CIVILINĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME

Lieka ištirti ir įvertinti tai, kas buvo surinkta.

Šita stadija paprastai baigiama teismo baigiamuoju aktu, tačiau jo gali ir nebūti jeigu teismas nenagrinėja bylos iš esmės.

Uždaviniai:

1) Ištirti visus įrodymus byloje, kurie jau yra paruošti. Jis vyksta tam, kad būtų galima nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes;

2) Suteikti teisę visiem dalyvaujantiem byloje asmenims pasisakyti dėl ginčo esmės, išdėstyti savo nuomones;

3) Įrodymų vertinimas. Jis atliekamas slapta, priėmimų kambaryje;4) Priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Sprendimas turi būti aiškus ir motyvuotas. Sprendimas be

motyvų yra pagrindas jį panaikinti aukštesnės instancijos teismui.

Bylos nagrinėjimo forma – teisminis posėdis (CK 153str.)

Pagrindinė forma yra žodinė.t.y. kviečiami byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį.

Pranašumas – be to, kad matom asmenį, girdim, galim užduoti klausimus ir galime gyvai vertinti situaciją, tačiau rašytinės formos procesas bus daug konkretesnis, greitesnis ir ramesnis, todėl kartais toks procesas netgi gali būti naudingesnis, nes niekas neturi vykti į tokius posėdžius, todėl niekas nevėluoja, posėdis neturi būti atidėtas, jeigu kasnors neatvyksta, todėl toks procesas gali būti netgi procesas.

Tačiau yra priimta nuomonė, kad visi turi būti išklausyti bylos nagrinėjime, todėl žodinem procesui yra teikiamas pirmumas.

Bent kartą procesas turi būti žodinis.

Apeliaciniame ir kasaciniame teismuose vyrauja rašytiniai procesai, nebent yra daromos išimtys.

Pirmą kartą yra teikiamas šaukimas, o toliau siunčiami pranešimai. Siunčiant pranešimą teismui nesvarbu ar gavo ar ne, laikoma, kad jau įteikta ir viskas.

TEISMO POSĖDŽIAI

Teismo posėdis tai tam tikra bylos nagrinėjimo forma. Teismo posėdžiai yra visi fiksuojami, einama link atsisakymo protokolo. Daromas garso įrašas, nes tai sudrausmina visu nuo skambių frazių ir pnš.

Teismo posėdį veda teismo posėdžio pirmininkas, tik jo nepainioti su teismo pirmininku, nes tai ne tas pat. Jis veda posėdį, jam vadovauja, gali atimti teisę dalyvauti posėdyje. Taip pat jis atkieka išaiškinimo pareigą. Šis išaiškinimas abstraktus.

Įgaliojimai (CK 159 str.):

Imasi priemonių šalims sutaikyti Rupinasi tinkamu, nepertraukiamu, greitu posėdžiu Šalina iš nagrinėjimo viską, kas nesusiję su bylos nagrinėjimu

Teisminio nagrinėjimo teismo posėdyje etapai:

1) Parengiamoji dalis. Teismo posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį, praneša kokia byla nagrinėjama. Tikslas – nustatyti ir patikrinti ar galima nagrinėti bylą.

BYLOS NAGRINĖJIMAS IŠ ESMĖS

2006m. rugsėjo 21d. nutarima paskaityti

Sprendimas tai yra teisinis vertinimas. Kai atsispindi teisėjo nuomonė, teisėjo vidinis įsitikinimas. Ta veikla turi būti tokia, kad vidutiniškam asmeniui būtu aišku, kaip ką ir kodėl nusprendė teismas.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

APELIACIJAFriday, November 09, 201212:15 PM Paskaityti disertacijas apie apeliaciją (Goda Ambrasaitė) ir kasaciją. Asmens nepasitenkinimas teismo sprendimu - apecialicijos esmė. Kam reikia apeliacijos teisės? Tam, kad ištaisyti klaidas, bet kartais klaidas apeliacija gali ir padaryti. Kai civilinėse bylose kalbama apie apeliaciją, vyrauja:

Patikrinamas teisės ir fakto klausimas, ji būtina, nes pirmosios instancijos teismuose taip pat klystama, išpečiamos teisminės gynybos ribos, patikrinama ar procesas žemesnės instancijos teisme buvo teisingas, nes visas pamatas yra asmens teisė į teisminę gynybą. Lietuva užtikrina absoliučią teisę į apeliaciją, t.y. Galima skųsti bet kurį teismo sprendimą, apeliacijos teisė suteikiama absoliučiai visiems.

Apeliacijos rūšys: Visiška - byla apeliacine tvarka nagrinėjama iš naujo, tiria įrodymus,

vertina, viską daro iš naujo, paginde - bendrosios teisinės sistemmos tradicijos šalyse, objektas - ginčas.

Dalinė(Lietuvoje) - apeliacija dalinė, teismas ne iš naujo bylą nagrinėja, bet tik patikrina ar gerai išnagrnėta byla tose ribose, kuriomis apeliantas skundžiasi. Tikrinami faktai bei teisė. Faktų klausimas neatsiejamas nuo įrodymų vertinimo. Vertinama tik tai, kuo apeliantas skundžiaisi. Tiesiogiai priklauso nuo apelianto. Skundas turi būti surašytas aiškiai ir kvalifikuotai. Pranašumai - užtikrinamas teisėtumas ir pagrįstumas šalyje. Apeliacija turi

būti peržiūrima ne tik kokybiniu bet ir kiekybiniu lygmeniu. Objektas - teismo sprendimas.

Apeliacijos požymiai (kalbant apie Lietuvą): Bylą nagrinėja aukštesnis teismas; Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas; Apeliacijoje užtikrinami ir teisės ir fakto klausimai; Apeliacija Lietuvoje yra įprastinė teismo sprendimo kontrolės forma.

Tikrinamas neįsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumas; Padavus apeliacinį skundą ir jį priėmus pirmosios instancijos teismo

sprendimo įsiteisėjimas (visada) ir vykdymas( ne visada, CPK 282 ir 283str.) yra sustabdomi. Tai materialusis ir procesinis teisinis padarinys;

Apeliacija yra pripažįstama pirmosios instancijos teismo procesinės veiklos kontrolė;

Byla nėra nagrinėjama pakartotinai, o tik patikrinamas sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

2006 03 28 KT nutarimas apie apeliaciją. 2006 09 21 KT - visada, kai yra viešasis interesas reikia peržiūrėti sprendimo ribas. Objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek kiek jis yra skundžiamas.Požymiai:

TIK Pirmosios instancijos teismo sprendimas; Neįsiteisėjęs.

Dėl apeliacijos apeliacija negalima. Galima skųsti tiek visą sprendimą, tiek dalį, o kartais ir motyvus, nes juose gali būti nustatyti tokie prejudiciniai faktai, kurių nebus galima skųsti kitose bylose. Apeliacijos ribojimai:

1. Negalima priimti apeliacinio skundo dėl sprendimo už akių, jei jį paduoda pasyvioji šalis.

2. Apeliacija negalima dėl preliminaraus teismo sprendimo. 3. Jei yra teismo įsakymas.

Apeliacijos subjektai - visi dalyvajantys byloje asmenys. Įtraukti asmenis, dalyvaujančiais byloje gali tik pirmosios instancijos teismas. Jei asmuo neįtraukiamas į bylą, apeliacija negalima. Ypatumas - tretieji asmenys nepareiškiantys savarnakiškų reikalavimų visada veikia vienos šalies pusėje, tad jei apeliacijos nepaduoda ieškovas, tai jos negali paduoti ir jo pusėje esantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Šie asmenys negali veikti prieš tą šalį, kurios pusėje jis yra. CPK 306str. (naujovės)4punktas - kokios aplinkybės patvirtinima neteisėtumą ir kuo grindžiama. Išskirtiniais atvejais - jei pirmosios intancijos teismas atsisakė nepagrįstai priimti įrodymus ir kai įrodymo atsiradimo būtinybė iškilo vėliau - atda gali apeliacinis teismas spręsti ar priimti įrodymus apeliaciniame procese ( nes

šiaip įrodymai priimami tik pirmosios instancijos teisme). Apie įrodymud jau reikia kalbėti apeliaciniame skunde.2 dalis - teismui turi būti aiškiai ir glaustai nurodoma ko norima ir kokiais argumentais grindžiama. Dokumentas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ( CPK 111 ir 306str.). APELIACINIO SKUNDO PADAVIMO TVARKA IR TERMINAI CPK 307str. Bendras terminas - 30d. Terminas negali būti kliūtimi apginti savo procesines teises, todėl į terminus žiūrima labai lanksčiai. Naikinamųjų terminų atnaujinti negalima, tačiau kartais su praktika prasilenkiama. Naikinamasis - 3mėn.terminas. Apeliacijos atsisakymo pagrindai - 315str. Ir juos taiko pirmosios instancijos teismas. Jei priiman nors neturėjo, tada klaidas ištaiso apeliacinis teismas. Apeiacinio skundo galima atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, iki tos dienos, kada teismas priima sprendimą, nes dabar apeliacija pagrinde rašytinė. Jei atsisakoma - procesas nutraukiamas ir lieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atsiliepti į apieliacinį skundą gali kita dalyvaujanti byloje šalis ir jos pusėje, esantys asmenys. Kita šalis privalo, o dalyvaujantys byloje asmenys - gali pateikti atsiliepimą. Atsiliepime taip pat reikia atsiliepti į tai dėl ko apeliantas skundžiasi ir reikia atsikirtinėti į jo argumentus. PRINCIPAI ( labai svarbu):

Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, 312str. Jei asmuo kažko nereiškė pirmosios instancijos teisme, tai negali reikšti apeliacijoje. Naujais nelaikomi neatsiejamai susiję su ieškiniu;

Draudimas priimti blogesnį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti apeliantui blogesnio sprendimo. Principo išimtys:o Kai apskundžia abi šalys tada principą gali apeiti.o Netaikomas, kai teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama

nagrinėti iš naujo. o Tai atvejais, kai reikia peržiūrėti skundo ribas, jei reikalauja viešas

interesas gali priimti blogesnį sprendimą apeliantui.

Tvarka apeliaciniame teisme:

Pasirengimas. Parengiamuosius veiksmus jau atlieka pirmosios instancijos teismas. Paskiriama byla teisėjui ir ji jau nagrinėjama. Posėdis vyksta už uždarų durų, dažniausiai procesas rašytinis, bet gali vykti ir žodinis, jei ginčas labai sudėtingas ar reikalingi nauji įrodymai. LAT formuoja naują praktiką - kad tos bylos, kurios pirmosios instancijos teisme yra užbaigtos iki 2011 10 01 ( iki pakeitimų, kad apeliacija - rašytinis procesas) turi būti nagrinėjamos žodiniu procesu.

Žodinis - parengiamoji dalis, bylo nagrinėjimas iš esmės, baigiamosios kalbos ir sprendimo ar nutarties priėmimas.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos: Pagal bendrą taisyklę 320str.2d. - apeliacinis skundas nagrinėjamas

neperžiangiant apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėja jo ribose. Skundo nagrinėjimo ribas nustato skundo ribos.

Teismas privalo patikrinti ar nėra teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, 329str.2d.(gerai mokėti). Be motyvų yra toks sprendimas, kuriame visiškai nėra motyvų. Jei yra garso įrašas, tai laikoma, kad protokolas yra. Priskirtiumo klausimo išsprendimas visada nulems bylos baigtį. Teismas gali peržengti skundo ribas tada, kai yra viešasis interesas, bet turi būti informuotos šalys, vykti diskusija.

APELIANCINĖS INSTANCIJOS TEISMO TEISĖS Turima peržiūrėti ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.CPK 326str. :

Palikti nepakeistą sprendimą; Panaikinti ir priimti naują; Pakeisti sprendimą kažkurioje dalyje; Panaikinti visą sprendimą ar dalį ir grąžinti iš naujo nagrinėti. Tie atvejai,

kai neatskleista bylos esmė; Panaikinamas sprendimas ir nusprendžiama,kad bylą reikia nutraukti, pvz.:

kai miršta viena iš šalių.

Absoliutūs negaliojimo pagrindai: Visiškai absoliutūs negaliojimo pagrindai, 329str.2d. Santykinai absoliutūs, 329str.3d. - tikrinami tada, kai šalis prašo.

Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują, tada jis priima sprendimą, o šiaip visada priima nutartį. Atskirieji skudai - taikomi tarpiniam sprendimui skųsti. Galima skųsti tas nutartis, kurios įstatymui priešatarauja ir kurios užkerta kelią tolimesniai eigai. Paduodant atkirą skundą galioja tokios pat taisyklės, kaip ir paduodant apeliacinį skundą. Skundui paduoti galioja septynių dienų terminas. Visos apeliacinės instancijos teismo nutartys įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Ginčas laikomas galutinai išspręstu, CPK 339str.

Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai2012 m. gruodžio 7 d.11:27 Kodėl kai kuriom bylų kategorijom yra atskiri ypatumai? Bylos pagal turinį nevienalytės, vienos susijusios su aiškiai išreiktu interesu, o kitos ne. Kategrijos bylų, kur vyrauja viešas interesas - teismas yra aktyvus ir renka įrodymus ( už vaiką pavyzdžiui).Šeimos bylos ( CPK 19 SKYRIUS)- santuokos pagrindas - turtiniai santykiai. Santuoka yra tik padarinys. EŽTT dažnai pripažįsta, kad reikia ginti ir tokių asmenų, kurie santuokos nesudarė, bet gyvena kaip šeima ir veda bendrą ūkį. O , tarkim, jei šeima ( gyvena santuokoje) , bet kartu ilgai negyvena, tai nebus ginama pagal šeimos teisės nuostatas, nes teismai vadovaujasi faktinėmis aplinkybėmis. Reiktų suskirstyti visas šeimos bylas į :

Dėl santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia ( dėl pavardžių, dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos klausimai, dėl sutuoktinių išlaikymo);

Tėvystės nustatymo ir nuginčijimo santykiai;

Vaikų auklėjimo ir globos bylos ( vaikų įvaikinimas); Visos kitos šeimos bylos ( dėl tėvų reikalavimo išlaikyti tėvus, bet kokios

susijusios su šeimos santykiais) CK 3.35str. - šeimos apibrėžimas.

Požymiai ( nagrinėjant šeimos bylas): Teismas aktyvus ( teismo pareiga rinkti įrodymus, vaikų apsauga, siekis

išsaugoti santuoką); Draudimas teismui priimti sprendimą už akių; Ribojamas posėdžio viešumas.

Vaikas turi būti išklausomas (nuo 10 metų pripažįstama). Gali būti skiriama psichiatrinė ar psichologinė ekspertizė. Vaikas gai būti atskirtas kažkuriam laikui, bet turi būti svarios priežastys. BYLOS DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMO, GYVENIMO SKYRIUMI Visos tokios bylos teismingos apylinkės teismams, dažniausiai pagal atsakovo gyvenamąją vietą, CPK 381str. Kai įteisinama separacija, jos gali būti nagrinėjamos ir ypatingąja teisena. Tokiose bylose proceso atnaujinti negalima - dėl santuokos nutraukimo. Kai santuoka nutraukiama, būtina nurodyti motyvus ( kaltę, kaip kaltė santykiauja). Jei santuoka sudaryta bažnytine tvarka, tai jos nutraukti negalima, galima prašyti teismo ją anuliuoti. Teismas gali pripažinti įrašą negaliojančiu, jį anuliuoti. Santuokos nutraukimo atveju turi būti nurodyti visi kreditoriai ir jie turi būti apie tai informuojami. Kai turtas dalijamas nustatomos vertės, balansai, teismas labai aktyvus, aiškinasi visus duomenis. Santuokos nutraukimo bylose kaltė gali lemti nukrypimo nuo lygių dalių principą ( kad nukentėjusiai šaliai gali būti paliekama daugiau). TĖVYSTĖS NUSTATYMO IR NUGINČIJIMO BYLOS Iki 2011m. Liepos 1d. Buvo privaloma skirti ekspertizę. Anksčiau buvo laikoma,jei tėvas atsisako laikoma, kad jis pripažįstamas tėvu, o dabar ieškoma kitų aplinkybių. O ar galima tokioj byloj ( kai paaiškėja, kad vaiko tėvas nėra tikrasis) galima prašyti sugrąžinti išlaidas? Ne, negalima. Paprastai ekspertizė skiriama, bet nevisais atvejais. DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO Tėvai, jei daro žalą vaikui, tai gali būti apribojama valdžia vaikui, laikinai arba visam laikui. Gali būti apribojama, kai piktnaudžiama valdžia. Apribojus valdžia išlaikymo pareiga vistiek išlieka, tai turi ne tik nubaudimo, bet ir prevencinę funkciją. DĖL IŠLAIKYMO PRITEISIMO Visada ieškovas - vaikas, tas kuris gauna pinigus, nesvarbu, kad juos gauna kažkuris tėvas. Pinigai yra tik priemonė rūpestį išleisti. Negali būti mažesnė nei 125Lt, pagal CPK nemažiau kaip vidutinė mėnesinė alga. Jei teismas nustato, ka dtarkim tėvas turi išlakyti vaiką savitę, šeštadieniais, o mama kitas dienas, todėl turi būti sprendžiama dėl išlaikymo šitie klausimai. Teismai skaičiuoja apskritai.

DARBO BYLOS ( 20 skyrius)

Teismas taip pat aktyvus, nes silpnoji šalis yra darbuotojas. Nepatenka bylos dėl žalos atlyginimo, dėl žalos atlyginimo iki darbo atsiradusių santykių ( nes ne iš darbo teisinių santykių kyla). Nebent reikalaujam žalos atlyginimas dėl atleidimo iš darbo, o šiaip ne.

Teismas dalyvauja įrodymų rinkime, teismas greitas turi būti yra nustatyti bylo išnagrinėjimo terminai ( iš viso 60 dienų- 30 pasirengimui ir 30 nagrinėjimui). Bylas nagrinės darbo ginčų nagrinėjimo komisijos, jos veiks kaip teismas, tik jų sprendimus bus galima siųsti teismui ( nuo 2013m.) ieškinio trūkumus teismas šalima tik tada, negalima pašalinti anksčiau tam kad greičiau.

Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka numatyta; Gali būti taikomi alternatyvūs gynimo būdai; Kai nagrinėja darbo ginčų komisija, tai ir skundas per ją paduodamas.

DK 295str2d.. Atvejai, kai galima tiesiogiai ginčus nagrinėti teisme nesikreipiant į ginčų komisiją. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ BYLOS Jos yra komercinės, šalys siekia naudos. Byla turi viešą interesą, valstybė yra suinteresuota dėl to, kad yra skriamos valstybės ar savivaldybės lėšos. Dalyvauaj ir kitų galingų subjektų pinigai, būtinas skaidrumas. Valstybė turi interesą, kad būtų atliekama skaidriai ir mažiausiomis lėšomis. Nuo 2011 10 01 skyrius, kuriame yra 10straipsnių, kurie nustato viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus. XXI1 SKYRIUS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI Teismas aktyvus, teismo tikslas - įsitikinti ar skaidriai vykdomas pirkimas. Pirkimes esmė, kad greitai reikia išsiaiškinti detales apie projektą. Turi būti laikomasi terminų, nes išspręsti turi greitai, nes yra viešasis interesais. Visas 4231, 2, 34, 5, 6, 7, straipnsiai. BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO BYLOS CPK bankroto bylose taikomas tik tik, kiek atitinka Įmonių bankroto įstatymą. Pareiškimai paduodami apygardos teismui, pareiškimus gali paduoti kreditoriai ( turi laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos), vadovas ( privalo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo), įmonės akcininkai, likvidatorius gali kreiptis, prokuroras.Dėl restuktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi tik vadovas. Bankroto procedūra taikoma, tai atvejais, kai įmonė yra nemoki. Nemokumas - įmonė yra nemoki, jei pradestos skolos viršija pusę įmonės turto. Tai matosi iš balanso. Kreipiantis į teismą, visa informacija turi būti pateikiama. Teismas, gavęs tokį pareiškimą, jei priima, persiunčia įmonės vadovui ir svarsto ar bus žodinis ar rašytinis procesas. Terminai - viena iš ypatumų . Kasacija bylos dėl bankroto iškėlimo negalima. Restruktūrizavimas - gelbėjimas,

atgaivinimas. Pirmiausia restruktūrizavimas, o tik paskui bankrotas. Kai iškeliama bankroto byla, tai bankrotas tik prasideda. Viskas vyksta per administratorių. Adminstratorius tampa įmonės valdytoju. Jei restruktūrizavimas nepasiseka, tai rigi skiriamas administratorius, bet lieka ir vadovas. -------------------------------------------------------------------------------------------------------CIVILINĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISMO POSĖDYJEFriday, October 12, 201211:25 AM Jei byloje nėra protokolo - teismo sprendimas yra naikinamas. Protokolą pasirašo sekretorius ir teismo posėdžio pirmininkas, jei nėra parašų tai tas pats, kas protokolo nebūtų.Dabar kartu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Protokole žymimi esminiai elementai, pats teismas tai sprendžia, bet kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali atkreipti dėmesį ir siūlyti daryti pataisymus. Kokiais atvejais nerašomas protokolas?

Kai vyksta rašytinis teismo procesas; Kai yra tam tikros bylos aplinkybės ( bylos dėl santuokos nutraukimo, šeimos

bylos); Kai teismas atlieka kai kuriuos kitus procesinius veiksmus, kurie nesusiję su

bylos nagrinėjimu iš esmės; Protokolas atspindi proceso įtakos eigą. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir teigti pastabas( 171str.). Kai teismas sutinka su pastabom, pripažįsta,kad jo teisingos, teisėjas pasirašo ir pastabos laikomos sudėtine dalimi. Kiekvienu atveju teismas priima motyvuotą nutartį. Skųsti nutarties, kuria teismas atmeta pastabas - NEGALIMA. Naujovė - apeliacinės instancijos procese, procesas yra rašytinis. Pirmosios instancijos teisme - procesas žodinis. 235str.4d. - šalys gali prašyti, kad posėdis vyktų rašytinio proceso tvarka, teismas gali nesutikti. Dar galima bylose dėl nedidelių sumų priteismo ir pan. 235str.6d. - tylėjimas laikomas sutikimu. Kasacinis procesas taip pat paprastai rašytinis,bet kartais vyksta ir žodinis, jei yra sudėtinga byla ir norima šalis išklausyti žodžiu. Pirma instancija - žodisnis, apeliacija ir kasacija - žodinis. BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS, SUSTABDYMAS, PERTRAUKA PERTRAUKA - užtikrinti teismo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų galimybę pailsėti, jei bylos eiga užsitęsia. Tai nereiškia, kad kažkas sustoja, tai tik poilsis, viskas tęsiasi toliau. Teismai šį institutą naudoja ir praktiniais sumetimais, jie atsiranda dėl to, kad taikant atidėjimą ar sustabdymą būti kiti padariniai. Nepertraukiamumo principas - teismo procesas vyksta nepertraukiamai, išskyrus pertrauką. Pertrauka gali reikšti tęstinumą. Todėl pertraukos paskirtis labai aiški - pailsėti, bet dabar ji naudojama ir kitiems tikslas, tarkim surinkti trūkstamus įrodymus, o po pertraukos byla yra nagrinėjama toliau (nutartys dėl pertraukos yra protokole).ATIDĖJIMAS - tai kitos iš anksto žinomos teismo posėdžio datos paskyrimas dėl laikinų priežasčių, kurias gali pašalinti patys byloje dalyvaujantys

asmenys arba teismas arba jie abu. Anksčiaun nebuvo baigtinio priežasčių sąrašo, o dabar jis įvestas (...kitais CPK numatytais atvejais.). Kokie yra pagrindai, priežastys atidėjimo?

Neatvyko vertėjas; Kai pareikštas priešieškinis; Kai būtina išreikalauti naujus įrodymus( tinka ir pertraukai); Kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai pasirūpinti

atstovavimu procese; Kiti atvejai ( atostogos ir komandiruotė nelaikomos svarbiomis priežastimis),

jei neatvykome dėl nesvarbių priežasčių taikomas 246str., remiamasi protigumo kriterijumi ar priežastis yra svarbi ar ne. Turi būti surasta pusiausvyra. Jeigu matoma, kad asmuo negalėjo greitai pranešti apie įvykusį įvykį ir iki tol procese elgėsi tinkamai - galima nustatyti, kad priežastsžis buvo svarbi. Jei teismas suderina su advokatu laiką,o jis neatvyksta - negalima laikyti svarbia priežastimi.

Kai įstoja tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimasi; Kai įstoja bendrininkai; Kai liudytojas neatvyksta į teismo posėdį; Kai kyla klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama; Kai nesutariama dėl ieškinio dalyko ar pagrindo; Kai pareiškiamas nušalinimas teisėjams; Kai pateikiama daug įrodymų, tam kad kita šalis turėtų galimybę su jais

susipažinti.

Paprastai įstatymų leidėjas iš esmės įvardija baigtinį sąrašą, turėtų apsiriboti kodeksu. Paprastai neatvykimo priežastys yra svarbios, tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos dėl ligos, užimtumo, dėl staigiai įvykusio įvykio. Kiekvienu atveju analizuojama pagal pateiktus įrodymus. Bylos nagrinėjimą atidėjus byla nagrinėjama iš pradžių, net jei šalys neprieštarauja galima pradėti nuo buvusio veiksmo. SUSTABDYMAS - tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Stabdoma tik tada, kai yra rimtos kliūtys, dėl kurių neįmanoma bylos išspręsti iš esmės. Dėl objektyvių aplinkybių ir kitais atvejais. Stabdoma byla kada negalima jos išnagrinėti TEISINGAI. Požymiai:

Tam, kad pasibaigtų tam tikros aplinkybės dėl kurių sustabdome; Kai byla sustabdyta neapibrėžtam terminui, byla gali būti užvilkinta,

sustabdymas neatitinka Konvencijos 6stra. Principo.

Pagrindai yra privalomi ir fakultatyvūs ( kai jie yra teismas sprendžia ar stabdyti ar ne), svarbus yra pagrindas, byla gali būti sustabdyta iki kol išnyks pagrindas. Kartais bylą reikia stabdyti tam, kad būtų išnagrinėta kita byla ir yra laukiama rezultatų iš kitos bylos. SKIRTUMAI:

1. Tikslas . Pertraukos - pailsėti, atidėjimo - tam kad pašalinti laikinas kliūtis, sustabdymo - tam, kad paaiškėtų aplinkybės. Sustabdžius bylą jokie procesiniai veiksmai neatliekami, o atiėjus bylą kaip tik atliekami veiksmai, nes tam ir sustabdoma byla.

1. Teismo posėdžio pertrauka skiriama tik teismo nuožiūra, bylą stabdyti galima tada, kai yra konkretus pagrindas.

2. Priimamo nutarties formos skirtumas. Kai pertrauka ir atidėjimas - žodinė nutartis, o bylos sustabdymo atveju teismas turėtų priimti rašytinę

nutartį, kai teismas atsisako bylą stabdyti turi teismas priimti rašytinę nutartį, atsisakymas skundžiamas, nes neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.

3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą sustoja visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga. Pertaukos ir bylos atidėjimo atveju - eiga nesustoja.

1. Pertraukos atveju, po jos byla nagrinėjama toliau, tas pats vyksta ir sustabdymo atveju, atidėjimo atveju ne, nebent šalys pareiškia norą.

2. Trukmė. Pertraukos atveju ir bylos atidėjimo - nustatomas tam tikras laikas, nustatoma konkreti byla. O sustabdymo atveju termino nėra.

PANAŠUMAI:1. Visais atvejais išlieka teisė teismui nagrinėti bylas, taikomi visuose civilinio

proceso stadijose.1. Bylos sustabdymo pagrindai yra privalomi ir bylos atidėjimo pagrindai irgi

privalomi.

Sustabdymo pagrindai: Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu galimas teisių

perėmimas, kai perėmims bus galimas - byla bus stabdoma, kad išsiaiškinti, o jei ne - tai byla bus nutraukiama. Bendra taisyklė - jei pasibaigia juridinis asmuo, joks teisių perėmimas nebus galimas, nes juridiniai asmenys dažniausiai yra ribostos civilinės atsakomybės. Juridiniai asmenys gali pasibaigti ir reorganizavimo ir likvidavimo būdu, kai reorganizuojama jis pasikeičia. Tada aiškinamasi kuris subjektas perima pareigas.

Kai šalis netenka veiksnumo ( neveiksniu galima pripažinti tik teismo įsiteisėjusiu sprendimu), tai sudaro pagrindą šiam punktui kilti;

Kai negalima nagrinėti tol kol nebus išspręsta kita civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla. Svarbiausia nustatyti ryšį tarp šių bylų, jos turi būti taip glaudžiai tarpusavyje susiję, kad be vienos bylos rezultato nebūtų galima pradėti kitos. Tai nereiškia, kad jei vyksta ikiteisminis tyrimas, tai bylos standyti negalima, galima stabdyti. Ryšys - jei kitj byloj bus nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galima stabdyti iki tos kitos bylos išnagrinėjimo. Jei matoma, kad bylos geriau sujungti, tai pirmiausia jas reikia sujungti, o paskui stabdyti. Paprastai bylos sujungiamos. Stabdyti galima dėl prejudicinių faktų, faktinių aplinkybių ir pan. Baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teismai visais atvejais turi išspręsti civilinius ieškinius. Galima tada skabdyti, kai vyksta administracinis teisminis procesas, turi tarp nagrinėjamos bylos ir rezultato egzistuoti teisinis ryšys.

Kai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme;

Kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą paaiškėja, kad iškelta bankroto byla( jei kita byla yra pasirengimo stadijoje ją reikia stabdyti, o jei jau teisminio nagrinėjimo - išnagrinėti iki galo);

Gali būti bet kokie įstatymai, kurie gali nustatyti, kad reikia stabdyti bylą.

Fakultatyvūs atvejai numatyti 164str. Jeigu teismas paskiria teismo ekspertizę ir tiksliai žino kada ji bus padaryta teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, o jei nežino tada turi stabdyti. Dėl nutartie sustabdyti bylą gali būti skundžiamos teismo nutartys, o dėl atsisakymo sustabdyti - negalima. Kiekvieną bylą teismas turėtų užbaigti ją iš esmės sprendimu. Bylos nutraukimo institutas ir kai paliekamas negnagrinėtas:

Nutraukiama- kai ieškinys buvo priimtas, nors neturėjo būti priimtas, nes asmuo neturėjo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pakartotinai kreiptis į teismą negalima. REIKIA MOKĖTI BYLOS NUTRAUKIMO PAGRINDUS.

Byla taip pat gali būti nutraukta, kai neteisėtai pradėtas procesas, taip pat, kai pradėtas teisėtai, bet proceso metu atsirado aplinkybių dėl kurių neįmanoma priimti sprendimo dėl ginčo esmės. Pagrindai gali atsirasti iki iškeliant bylą arba bylos nagrinėjimo metu atsiradus aplinkybėms. Būtent šiame procese negalima nagrinėti. Šiuo atveju asmuo turi teisę kreiptis į teismą, bet jis netinkamai ją įgyvendina. Kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas ir pašalinamos kliūtys, tai asmuo vėl gali pakartotinai kreiptis į teismą.

Bylos nutraukimo pagrindai:1. Sudaro pagrindai, kurie egzistuoja teismui padavimo momentu įrodant, kad

asmuo neturi teisės kreiotis į teismą, 293str., 1, 2, 3, 6- punktai, tos palinkybės, kurios egzistavo jau tada, kai ieškinys buvo paduodamas, bet teismas apsižiplino. (16 tema).

2. Tos, kurios atsirado po bylos iškėlimo ir priklauso nuo abiejų šalių valios ir veiksmų, kuriais siekiama užbaigti bylą be teismo sprendimo, 293str., 4 ir 5 p.

3. Aplinkybės, kurios atsiranda po bylos iškėlimo, bet nepriklauso nuo šalių valios, 293str.7, 8 p. Joms esat teismas toliau nebegali bylos nagrinėti.

294str. - bylą nutraukia tik nutartimi. Visos pirmos instancijos nutartys, kurios nutraukiama byla yra skundžiamos - 295str. Bylos nutraukimo atveju asmuo antrą kartą kreiptis į teismą negali ir pagal rezultatus tai prilygsta bylos išnagrinėjimui iš esmės. Bylos, paliekamos nenagrinėtos pagrindai:

Aplinkybės, kurios egzistuoja pareiškimo ar ba ieškinio padavimo metu, tada asmuo turi teisę kreiptis į teismą, bet netinkamai ją realizuoja, 296str., 1,4, 7, 8, 11p.

Sudaro pagrindai, kurie susiję su neatvykimo į teismo posėdį procesiniais padariniais, 296str.5, 6p.

Aplinkybės, susijusios su bylos ašlims ar vienai iš jų tenkančių procesinių teisių įgyvendinimu ar pareigų vykdymu, 296str.9, 10p.

Pagrindai, kurie nepriklauso nei nuo teismo nei nuo šalių valios, atsiranda po bylos iškėlimo, 296str.12p. - nebaigtinis sąrašas( šeimos bylos).

Pašalinus šias kliūtis, ieškovas vėl gali kreiptis į teismą. Svarbu 296str.2d. - teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą tik tada, kai sudarė galimybes ieškovui pasitaisyti. 139str.- išimtis ir nutartis neskundžiama atskiruoju skundu. --------------------------------------------------------------------------------------------------YPATINGOJI TEISENA2012 m. gruodžio 7 d.13:33 Ji nustato specialią vienarūšių bylų nagrinėjimo tvarką. Byla nagrinėjama ne pagal ginčo nagrinėjimo taisykles, o pagal kitas specialias, taisyklės yra specialios. SANTYKIS - jos normos yra specialios, tiek kiek atitinka paskirtį galima taikyti ginčo teiseno taisykles. Ji ypatinga tame, kad yra ypatingas valstybės

vaidmuo. Dalis jų neturėtų apskritai būti priskiriama teismo kompetencijai. Visiškai kitaip veikia proceso principai, vyrauja tardymo principas ( teisėjas labai aktyvus, nes veikia kaip valdžios atstovas). Tikslų teorija - teorijos tikslui, tinkamas prioritetas. Vienu privatus tikslas, o kitur viešas.Dalyko teorija - ginčo teisenoj - ginčas, o ypatingojoje ginčo nėra. Bylos, kurias "praėjus" gaima pasiekti tikslą prie kitų bylų. SKIRTUMAI:

Veikia kiti principai; Šalių atskirumas; Ypatigojoj teisneoj nėra ginčo; Nėra ypatingoje trečiųjų šalių instituto, nėra nei ieškinio nie priešieškinio,

nėra taikos sutarties instituto; Teismas netaiko alternatyvių gynimo būdų pats; Negali būti priimamas sprendimas už akių; Skiriasi principai ir jų galiojimo ribos; Ribojamas betarpiškumas, viešumas; Procesas gali būti pradedamas ne tik šalių, bet ir teismo iniciatyva; Teismas turi patikrinti visas aplinkybes; Vyrauja rašytinis principas; Uždarumo principas; Procesas yra ribojamas; Niekas nieko neatlygina ( 443str.6d.); Visi kiti asmenys yra suinteresuoti asmenys, nėra trečiųjų asmenų instituto

( turi interesą bylos baigtimi) LAT 2006 10 20 - 3K-3- 542/2006, atskirta ginčo ir ypatingoji teisena

YPATINGOSIOS TEISENOS BYLŲ KATEGORIJOS Yra baigtinis sąrašas. 442str.:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo:o Dėl giminystės santykių nustatymo ( kiti atvejai 444str.) LAT apžvalga

2005m.gruodžio 29d. Nr.56. vadovėlis - nr.24; Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu, pažiūrėti

CT. Panagrinėti teismingumo klausimą, sąlygos nustatytos CK. Gali kiekvienas paduoti asmuo suinteresuotas arba teismas;

Dėl prioažininmo neveiksniu; Dėl įvaikinimo - atkriepti dėmesį į teismingumą, jei gyvena Lietuvoje

paduoda apylinkės teismui, o jei su užsienio elementu, tai Vilniaus apygardos teismui. Prasmė - svarbu subendrinti praktiką. Vaikas įvaikinimas arba atmetamas prašymas.

Dėl globos ir rūpybos ( CPK 30 skyrius); Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų, gali būti skundai paduodami ne vėliau

kaip per 20d., išsprendžia nutartimi; Dėl daiktinių teisių , ypač dėl hipotekos; Dėl praleisto įstatyme nnumatyto termino atnaujinimo - vyrauja žodinis

terminas. Jei praleistas materaliosios teisės terminas, galima prašyti atnaujinti terminą;

38 CPK skyrius svarbus; Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ir kt.išlaidos neatlyginamos.

Ypatinga teisena - ypatingas valstybės interesas, veikia iš dalies kitokie principai. Kitokios taisyklės.

SUPAPRASTINTAS PROCESAS2012 m. gruodžio 7 d.13:06 Reikia bylas nagrinėti greitai, nes uždelsimas pažeidžia Konvencijos 6 straipnį. Supaprastintas procesas turi tris formas:

Teismo įsakymas Dokumentinis procesas; Ginčų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procesas.

GINČŲ DĖL NEDIDELIŲ SUMŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS ( CPK 441str.)

Ypatumai: Dalykas - jei neviršija 5000Lt, tai vyksta supaprastintas procesas, ją galima

nagrinėti rašytinio proceso tvarko, skiriasi ginčo nagrinėjimo forma. Nebent viena šalis nesutinka.

Turi būti trumpi motyvai

TEISMO ĮSAKYMAS ( CPK 431- 440str.) Esmė - greitai ir be ginčo, tada skolininkas gavęs pareiškimą gali pareikšti priešatravimus. Tokia prigimtis. EŽTT 2012 06 14 sprendimas . Ypatumai:

Turi būti paduotas tik dėl pininginių reikalavimų; Leistinumas ( negali būti sąlygų numatyt 431str.); Teismas iškart turėtų išduoti įsakymą; Visos bylos teismingos apylinkės teismams; Jei pareiškiami prieštaravimai galima keisti teismingumą ( pradeda vyrauti

bendros teismingumo taisyklės). Įsakymu būtina išssiaiškinti bus prieštaravimai ar ne.

Mokama tik ketvirtadalis žyminio mokesčio

DOKUMENTINIS PROCESAS Jame dalykas platesnis, dalykas - ne tik piniginiai reikalavimai, bylos dėl kilnojamojo daikto priteisimo, dėl nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių, nuomininkų iškeldinimo. Įrodymai turi būti dokumentai, jais grindžiamas ieškinys. Ypatumai:

Bendros teismingumo taisyklės; Priimamas preliminarus sprendimas - toks, kuriuo ieškinys tenkintinas. Jis

neįsigalioja iš karto. Kai priešataravimai priimti, reikia išsiųsti juos ieškovui. Ieškovas pateikia

atsiliepimą. Tada teismas surinkęs šiuos dokumentus paskiria teismo posėdį. Negalima pakeisti ieškinio dalyko, pagrindo ar pakeisti reikalavimus; Teismas priima ne naują sprendimą, o vieną iš 436str.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS2012 m. gruodžio 21 d.

13:07 Čia egzistuoja tarptautinis elementas. Viena iš proceso šalių yra užsienietis, reikia dokumentus įteikti užsienyje, ginčo dalykas yra užsienyje. Viskas, kas išeina už nacionalinių ribų jau yra tarptautinis elementas. Tarptautinės teisės sistema yra ta, kuri yra virš mūsų. TARPTAUTINIO CIVILINIO PROCESO YPATUMAI:

Turi viršenybę prieš nacionalinį procesą;Sprendžiami teismingumo klausimai, juos sprendžia tarptautiniai aktai. Tarptautinės sutartys:

Daugiašalės - nustato bendro pobūdžio arba konkrečias taisykles ( bendro pobūdžio);

Dvišalės - pasiekia rezultatą ir pasirašo sutartį, taikomos, kai atsirada santykis tarp Lietuvos ir kitos šalies (specialios).

Svarbiausia ar santyis yra civilinio pobūdžio, paskui politinius klausimus ( ar ES narė ar ne) ir tada nustatoma kurį reglamentą taikyti "Briuselis 1" ( skirtas visoms byloms) ar "Briuselis 2" ( skirtas tam tikroms byloms).Jurisdikcijos klausima ir užsienio teismų sprendimų pripažinimo vykdymo klausimai ( šituos svarbiausia apžvelgti).

TEISMO SPRENDIMAI, NUTARTYS, REZOLIUCIJOSFriday, October 12, 20121:52 PM

Tai proceso metu priimti dokumetai, jie paprastai yra rašytiniai, bet gali būti ir žodiniai. Bylos pabaigiamos sprendimu. Kai kuriais atvejais bylą galima pabaigti nutartimi, ypatingosios teisenos atvejais ( dėl globos ir rūpybos, dėl anstolio ar notaro veiksmų, dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, dėl materialiųjų terminų nurodymo, dėl teismo leidimų išdavimo, bankroto bylose). Nutartimi teismas gali priimti visiškai skirtingus procesinius sprendimus. Procesinis sprendimas apima viską.NUTARTIS.

Kai teismas bylą užbaigia be teismo sprendimo( kai nutraukia arba palieka nenagrinėtą);

Kai nutartys priimamos atskirais procesiniais klausimais; Galima priimti rezoliuciją. 290str.5.d. Geriausia kalbant apie ją vartoti teisėjo sąvoką, nes rezoliuciją priima teisėjas. Rezoliucija neskundžiama, pvz.: priima, kai procesinis sprendimas neskundžiamas, kai nenustatoma, kad turi būti priima nutartimi, jei priima ieškinį teisėjas, tai jis priima rezoliuciją, tai bylos iškėlimo pagrindas. Teismo įsakymas prelimiinarus sprendimas, sprendimas už akių, dalinis sprendimas.Teismo sprendimo požymiai (pagrindinis dokumentas):

Juo atsakoma į ieškovo reikalavimą; Tai individualaus pobūdžio teisės aktas, taikomas tik tam asmeniui,

prejudicinę galią turi tik tarp dalyvaujančių byloje asmenų; Yra valdingas teisės aktas; Yra teisės aiškinimo aktas;

Tai teisės normų taikymo aktas, jis taiko teisės normas (plačiąja prasme);

Teismo sprendimas yra juridinis faktas; Tai teismo sprendimo motyvuotumas( 2012 07 21, 3K-3-45/2012).

Teismo sprendimas - tai valstybės vardu, teisminės valdžios priimtas motyvuotas, individualaus pobūdžio privalomas teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas galutinai išsprendžiamas šalių ginčas dėl teisės. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Priimama teismo sprendimų kambary, 265str. - ką teismas turi išsspręsti. Fakto klausimas, teisės klausimas, rezultatas ( kokie faktai nustatyti). 268str. - sprendimas priimamas iškart po bylos išnagrinėjimo. Teisėtumas siejasi su atiktimi teisei, jei įstatymas neatitinka teisės, kreipiamasi į KT. Jeigu bus blogai taikomas principas, bus pažeista norma ir blogai išnagrinėta byla. Ne kiekvienas neteisėtumas sudaro pagridą atsirasti neigiamiems padariniams. Sprendimas patikrinamas materialiąja ir proceso prasme.

Sprendimas neteisėtas, jei turėjo normą taikyti, bet netaikė. Neteisėtas, jei turėjo taikyti vieną, bet pritaikė kitą. Neteisėtas jei iš viso netaikė.

Svarbu ar teismo motyvai atitinka faktinę medžiagą; Jei teismas tinkamai nustatė faktinę medžiagą ir ar tinkamai tada

taikė teisę. Jei sprendimas neteisėtas, tai jis nepagrįstas.Dalinis sprendimas visada bus galutinis.Teismo sprendime negalima pasisakyti dėl nedalyvaujančių byloje asmenų. Yra du variantai, kai gali pasisakyti:

Suklysti, padaryti absoliutų negaliojimo pagrindą; Kai teismas motyvuose pasisako dėl nedalyvaujančių byloje asmenų

teisių ir pareigų.Pasisakyti gali, bet prejudicinių faktų nustatinėti negali, gali tik dėl tų kalbėti gali, kurie įtraukti. Sprendimo forma visada rašytinė išskyrus tuos, kurie gali būti priimami žodžiu.Sprendimo turinys: įžanginė dalis, aprašomoji dalis, motyvuojamoji dalis ( pagrindinė), rezoliucinė dalis. Tas, kuris byloje nedalyvauja, skųsti sprendimo negali.Sprendimų rūšys:( jie gali būti tik tokie, kokie yra ieškiniai): kiekvienas teismo sprendimas, jei jis įsiteisėjęs jis privalomas VISIEMS asmenims ir jis turi būti vykdytinas.

Vykdomi priverstinai (paprastai turtinio pobūdžio vykdomi priverstinai)

Nevykdomi priverstinai; Galutiniai; Daliniai (galutinis tos bylos daly);

Preliminarūs; Koliagialūs; Vienasmeniai ; Fakultatyvūs; Alternatyvūs (CPK 272str.);

Rimanto Simaičio "Sprendimas už akių", Jurisprudencija. 2006m.09 26d.KT nutarimas (ar sprendimas už akių teisingas materialiąja prasme) Sprendimo už akių rūšys:

Tikras - priimamaas visada pasyviojo asmens naudai; Netikras;

285str2d. Galima būti naudojama tik tuo atveju, kai ieškovas paduda ieškinį, o atsakovas nepateikia atsiliepimo (kalbant pažodžiui). KĄ REIŠKIA PATEIKTI TIK VIENOS ŠALIES ĮRODYMAI? Kaip suprasti šeštą dalį, kad sprendimas už akių negali būti atidėtas?Ta šalis, kuri buvo pasyvi, skųsti sprendimo už akių negali, gali tik prašyti jį peržiūrėti. Aktyvi šalis gali jį skųsti. Ais atvejais, kai teismas priima sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu, anas per 20 dienų gali paduoti pareiškimą dėl peržiūrėjimo. Aktyviai šlaii duodama galimybė skųsti ir būna atvejų, kai gaunami abu atvejai, tada: pradžioje išsprendžiamaas sprendimas už akių, jei jis tenkinamas, tada tą sprendimą už akių reikia naikinti ir spręsti bylą iš esmės ir apeliacija netenka reikšmės. Jei reikia priimti sprendimą už akių dar kartą - 289str.Esminis dalykas, kuris nustatinėjamas dėl sprendimo už akių pagrįstumo teismas žiūri į materialinę pusę, pagrįstas ar ne jis. Antrą kartą pasyviai šaliai gali būti taikomos nuobaudos. Preliminarus priimanmas sprendimas tik tai atvejais, kai yra rašytiniai įrodymai. Šis sprendimas spartina procesą. Dėl rūšinio teismingumo: visi pareiškimai dėl teismo įsakymų vykdymui paduodami apylinkės teismui, kai atstovas prieštarauja, teismas panaikiną teismo įsakymą, paduodamas terminas ieškiniui ir reikia ginčyti ir tada jau reikia ieškinį paduoti pagal bendrą teismingumą. Tad įsakymas - apylinkės teismui, o jei pareiškiamas priešatravimas - pagal bendras taisykles. Sprendimas priverstinai vykdomas paprastai jam įsiteisėjus. Lietuvoje apieliaciniam skundui - 30d.Praėjus šiam terminui sprendimas laikomas įsiteisėjusiu. Sprendimų įsiteisėjimo taisyklės:

Jei žodinio proceso tvarka - nuo sprendimo primėmimo dienos; Jei rašytinio proceso tvarka, nuo tada, kada įteikiamas sprendimas,

spetynios dienos; Jei paduodamas apeliacinis skundas, paduodamas tada, kai

apskundžiamas sprendimas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismos sprendimas įsiteisės sprendimo

priėmimo dieną;

Apeliacijos onjektu negali būti sprendimas už akių, jeigu skundžia, turi atsisakyti priimti jį

Įsiteisėjusio sprendimo savybės:

Turi res judicata galią. Tai reiškia, kad teismo šalims sprendimas turi įstatymo galią. Teismo sprendimas įgyja išimtinumo ir nenuginčijamumo savybes. Išimtinai tik joms ir aplinkybių ginčyti negalima. Procesiniu aspektu tai reiškia draudimą įsiteisėjusį sprendimą skųsti. Taip pasireiškia nenuginčinamumo savybė. Tai reiškia, kad tarp šalių jis galutinai išspręstas. Materialiuoju aspektu sprendimas suprantamas dviem požymiais: nustatomi tikrieji šalių teisiniai santykiai (išimtinumo savybė) ir tai, kad negali pareikšti pakartotinai reikalavimo teismui. Draudimo reikšti tapačius reikalavimus ribojimai:

1. Reikia nustatyti ar ieškinys tapatus ar ne ( jei įvyko materialųjų teisių periimas - tapatus reikalavimas bus). Tam tikrai atvejais res jucicata galią teismo sprendimas gali turėti ir ne šalims, pvz.: pripažįstant asmenį neveiksniu.

2. Ginčo objektas tas pats. Objekto tapatumas reiškia, kad turi sutapti reikalavimas ir aplinkybės, kurios grindžiamas reikalavimas. Jei tapatumas užslėptas, tai reiktų taikyti baudas už trukdymą procesui.

VYKDYMO PROCESAS2012 m. gruodžio 21 d.11:32 Kada baigiasi procesas? Ar vykdymo procesas yra stadija? Pasibaigus civiliniam procesui ir teismui nebedalyvaujant, tai čia teismo nebėra, čia yra išieškotojas ir skolininkas. Teisė į teisminę gynybą pasibaigia. Valstybės pareiga gali pasireikšti įvairiai, bet reikia apsibrėžti už ką ji atsakinga. Valstybė turi užtikrinti saugumą. Jei apgins, tai turi sudaryti sąlygas ir priemones įgyvendinti teismo sprendimą. Valstybė visais atvejais turi užtikrinti teisę į teisingą procesą. Valstybė turi nustatyti tinkamą mechanizmą teisėjų parinkimui. Tam, kad užtikritume teisingą vykdymo procesą, reikia profesionalų. Vykdymo proceso kilmė, šaltiniai:

Savanoriškas vykdymas; Priverstinis vykdymas.

Įstatymas reglamentuoja privertinį vykdymą. Vykdomas priverstinai tik tada, kada įsiteisėja, nebent teismas priverčia vykdyti skubiai. Prasideda, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Jei išieškotojas, laimėjęs procesą nesikreips dėl vykdomojo rašto išdavimo, sprendimas nebus vykdomas priverstinai. Dėl pripažinimo ieškiniai nėra vykdomi priverstinai. Valstybės vaidmuo vykdymo procese yra siauresnis. Dalyvauja skolininkas, išieškotojas, antstolis. Valstybė kišasi reglamenatvimu, jis turi būti toks, kad būtų sudarytos sąlygos įvykdyti teismo sprendimą, o teismas kontroliuoja vykdymą. Valstybė neatsakinga, kad skolininkas įvykdytų sprendimą, bet valstybė turi prisiimti atsakomybę už realių sąlygų sudarymą. Ar galioja civilinio proceso principai vykdymo procesui? Galioja, bet kitaip, nes jau vienas turi pasiektą tam tikrą rezultatą, o kitas pasiektą. Be

vykdomojo dokumento, vykdymo veiksmai negali būti atliekami, tik viena išimtis yra 611str.4d.593str. Labai svarbus!! Vykdymo procese skųsti galima tik tai, ką leidžia įstatymas.Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismas, kurio buveinėje jis yra. vykdymo proceses taikos sutartį sudaro raštu išieškotojas ir skolininkas. Atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokatų padėjėjai. Dėl kitų asmenų teisių gynimo, LAT 3K-3-434/2008.Vykdomieji raštai vykdyti gali būti pateikiami per penkerius metus.

CPT paskaita Kasacija

Auksciausias teismas sukurtas aiskint teise ir ja vienodinti. Jis aiskina teise konkreciose situacijose, gina viesaji interesa. Teise i tesimine gynyba igyvendinama pilna apimtimi, nes jei vienas teisejas is atrankos kolegijos sutinka priimti byla tai ji priimama. nesieja bylos su sumom, nes bet kokia byla gali priimti, svarbu butu aktualus teises klausimas. LAT nagrineja tik teises problemas, ja instancija vadint yra povojinga. Instancija tam tikra tvarka nagrinejama bylu visuma aukstesniam teisme. Jei fakto klausimas tai teise i kasacija negalima.

Objektas yra apeliacines instancijos teismo sprendimas, bet kartu ir pirmos instancijos teismo sprendimas, nes apeliacinis teismas sprende cpk 340str. Kasacine tvarka byla nagrinejama viena karta, bet teikti byla galima daug kartu kiek tik norime, bet jei paduosim tais paciais pagrindais skunda teismas gali deti bauda. Apribojimai: kasacija negalima del pirmos instancijos sprendimu neperziuretu apeliacine tvarka. Subjektai: visi asmenys dalyvave byloje. Jei neitrauke asmens del kurio yra klausimas byloje del jo teisiu, galima teikti pranesima teismui, ir jei teismas pripazins, kad nebuvo itrauktas asmuo tai tas sprendimas bus absoliuciai negaliojantis.

Kasacinis skundas paduodamas tiesiogiai LAT. Tada LAT sprendzia ar yra teises klausimas ar nera. Kasacijos terminai cpk 345str, skunda reikia paduot per 3men. 6men termino suejimas reiskia kad nebegalima kreiptis I teisma. Issimtis cpk 345str 1d, apeliacinio teismo nutartis kuri grazinta nagrinet pirmos instancijos teismui, tai tokia nutarti galima skusti per 1men. Jei atsisako atnaujinti termina ta nutartis neskundziama.

Kasacijos pagraindai: opi problema visai visuomenei. Cpk 346str 2 dalis, trys pagrindai: 1 jeigu padarytas pazeidimas materialines ar proceso teises, turintis esmines reiksmes vienodam teises taikynui( koks konkretus). 2 neteisingai ispresta byla, nukrypta nuo lat praktikos. 3 toks pazeidimas turi reiksmes vienodam teises taikymui Lietuvoje, pvz LATo praktika yra nevienoda.

Nuo 2011 spalio 1dienos kasacini skunda gali paduoti, ne tik advokatas, bet ir tai kas numatyta cpk 56str subjektai: anstoliu padejejai, asmenys turintys aukstaji universitetini teisini issilavinima sau ir artimiems giminaiciams, advokatai.

Kasacinis procesas rasytis, tik issimtiniais atvejais zodinis procesas kada buna sunkus teises taikymas. Atsiliepimai i kasacini skunda yra pareiga, jam nustatytas 1men terminas, bet jei praleido terminas teismas gali ji atnuajinti.

Bylos nagrinejimo ribis cpk 353str, byla nagrineja neperzengdamas ribu, saistomas zemesniu teismu istirtomis aplinkybiu. Teismas gali perzengti ribas tik susitares su byloje dalyvaujanciais asmenimis. LAT yra saistomas principo,kad negali bloginti salies padeties. Atstovauti gali asmenys numatyti CPK.

Cpk 358str. Priima procesini sprendima pagal balsu dauguma, pirmas kalba maziausia darbo staza turintis teisejas, paskutinis teismo posedzio pirmininkas, jo ir balsas turi remiama reiksme. Nutartis skelbiama is karto, bet gali atideti neilgesniam kaip 20 dienu terminui. Cpk 360str numatyti atvejai kada grazina pirmos instancijos teismui. Teismo sprendimai isigaliojea nuo priemimo dienos, nes tai neskundziama jau.

Kai kasacinis teismas priima byla ir ja iraso i sarasa gali spresti klausima del laikinuju apsaugos priemoniu. Cpk 363str.

PROCESO ATNAUJINIMAS

Atnaujinti galima tik issimtiniais atvejais. Numatytos 3 salygos

1. Objektas – uzbaigta byla, tik del teismo isiteisejusio sprendimo, kai byla isnagrineta is esmes(baigiamojo akto). Pozymiai 1. Teismo sprendimas kurioje byla isspresta is esmes arba teismo nutartis kuria nutarta nutraukt byla. 2. Isiteisejes teismo sprendimas (cpk 365str.). isimtys 366str. 3d. Kada negalima atnaujint proceso: 1. Seimos bylos – turtiniais klausimais del santuokos nutraukimo arba santuokos pripazinimo negaliojancia bylos. 2. Bankroto bylose. Apskirtaibankroto bylose galima atnaujinti tik toje dalyje kur kreditorius bylinejasi su imone del reikalavimu. Del tarpiniu sprendimu negalima atnaujinti sprendimu, nes galima atnaujinti tik tas bylas kurios yra isnagrinetos is esmes.

2. Terminas cpk 368str. Numato 3 menesiu termina nuo tos dienos kai tu suzinojai ar turejai suzinot paie tas aplinkybes kurios leidzia atnaujint. 368str 2 dalis numato naikinamaji termina, kuris skaiciuojas nuo sprendimo isiteisejimo dienos ir yra nustatytas 5 metu terminas. Isimtis 366str 9d. jeigu prasoma atnaujint procesa kai teismas padare esmine teises taikymo klaida ir numato 1 metu senaties termina.

3. Pagrindai cpk 366str. 1 dalis. Pirma grupe pagrindu: Prasymas grindziamas kazkokiu dokumentu . 1. Isaiskeja kad teisejas ar advokatas paeme kysi, tada galima prasyti atnaujinti procesa. Reikia rysio ir rezultato tarp veiksmu paimant kysi, jeigu tai padarys poveiki sprendimui. 2. Kai europos zmogaus teisiu teismas konstantuoja kad asmens teise pazeista, teismas gali atnaujinti, bet neprivalo. Kita grupe susijusiu su proceso pazeidimais: 1. kai byla isnagrineja neteisetos sudeties teismas. 2. Viena salis buvo neveiksni ir nebuvo atstovavimo pagal istatyma (6 punktas). 3. Jeigu teismas nusprende del i byla neitrauktu asmenu materialuju teisiu ir pareigu (7 punktas). 4 proceso atnaujinas del naujai paaiskejusiu esminiu aplinkybiu kurios nebuvo ir negalejo buti zinomos pareiskejui bylos nagrinejimo metu (2punktas). Irodymai pagrindzia aplinkybes , tai nera tas pats kas aplinkybes.

Subjekatai: yra isplestas nei kasacija ar apeliacija. 1. Tai yra dalyvaujantys byloje asmenys,2. TIK GENERALINIS PROKURORAs, 3. nedalyvave byloje asmenys, bet tai asmenys kuriu teises galimai pazeidzia tesmai (cpk 366str 1. 7p).

Atnaujinimo procedura 3 etapai(viska reikia daryti palaipsniui ir pereiti is vieno i kita etapa jei tik galima):

1.priemimo etapas, reikia kreiptis i pirmos instancijos teisma, i ta pati teisma kuris isnagrinejo byla is esmes pirma instancija (bet byla nagrinet turi kitas teisejas). Teismas gali: priimti nagrineti byla, nepriimti bylos ir nustatyta termina trukumams salinti. Isimtys kada galima kreiptis ne i pirmos instancija teisma 1.jei kreipiuosi del zmogaus teisiu teismo sprendima tada i LAT 2. Jeigu prasoma atnaujint procesa del neteisetos teismo sudeties.

2. pagristumo etapas. 1. Yra pagrindas atnaujinti procesa. 2. Ar praleistas terminas prasymui paduoti (3men terminas).

3. bylos nagrinejimas is esmes proceso atnaujinimo ribose. (bet teismai pamirsta ribas ir sprendzia byla is naujo, bet reikia spresti ribose, kurios turi buti labai aiskios). Kai baigiasi sis etapas teismas priimta procesini sprendima. Teismas nusprendzia cpk 371str. 1dalis: 1. Prasyma atmesti. 2. Teismo sprendima ar nutarti pakeisti. 3. Priimti nauja sprendima.

Negalima teikti prasymo atnaujinti procesa remiantis tomis paciomis aplinkybemis.

dK pakeitimai

285 straipsnis. Individualus darbo ginčasIndividualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose,

kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.

286 straipsnis. Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organaiIndividualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus

darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja:1) darbo ginčų komisija;2) teismas. 287 straipsnis. Darbo ginčų komisija1. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo

ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

2. Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų valdymo organų sprendimu. Darbuotojų ir darbdavių atstovų sąrašus sudaro Trišalės tarybos sekretoriatas. Darbo ginčų komisijos narius tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Darbo ginčų komisijos narių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdyje yra privalomas. Jeigu darbo ginčų komisijos narys (nariai) neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisijos pirmininkas sprendžia, ar atidėti posėdį, ar nagrinėti prašymą iš esmės savo nuožiūra. Darbo ginčų komisijos sudarymo tvarka nustatoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Darbo ginčų komisijos nuostatuose. Darbo ginčų komisijos darbo reglamentą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

3. Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Darbo ginčų komisijos pirmininkas atlieka tik darbo ginčų komisijos pirmininko pareigas.

288 straipsnis. Darbo ginčų komisijos darbo sąlygos1. Darbuotojų ir darbdavių atstovai atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiui, per kurį jie

dalyvauja darbo ginčų komisijos darbe. Už vieną dirbtą valandą darbo ginčų komisijos posėdyje kiekvienam darbuotojų ir darbdavių atstovui sumokamas 25 Vyriausybės patvirtintų bazinių valandinių atlygių dydžio atlygis. Jų atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Valstybinė darbo inspekcija užtikrina sąlygas darbo ginčų komisijoms veikti. Darbo ginčų komisijų išlaidas, susijusias su individualių darbo ginčų nagrinėjimu, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto lėšų.

3. Darbo ginčų komisiją aptarnauja sekretorius, paskirtas iš Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų. Sekretorius priima ir registruoja prašymus, susijusius su individualaus darbo ginčo nagrinėjimu, darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimu išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti individualų darbo ginčą reikalingus dokumentus, taip pat praneša apie posėdžio laiką, vietą ir darbo ginčų komisijos sudėtį, rašo darbo ginčų komisijos protokolą, siunčia sprendimus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimus.

289 straipsnis. Prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimas ir jo nagrinėjimo terminai

1. Darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

2. Prašyme turi būti nurodoma ieškovo, atsakovo vardai, pavardės ir adresai, o tais atvejais, kai dalyvauja juridinis asmuo, – jo pavadinimas, buveinės adresas ir kodas. Prašyme nurodomos aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikiamas suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas.

3. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos šalims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą, o atsakovui kartu įteikiama prašymo kopija ir pranešama apie terminą, iki kada jis turi teisę informuoti apie sutikimą (nesutikimą) su reikalavimu pagal šio Kodekso 291 straipsnio 2 dalį.

4. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

290 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti prašymą ir bylos nagrinėjimo nutraukimas1. Darbo ginčų komisija atsisako nagrinėti prašymą sprendimu, jeigu:1) reikalavimas jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas

sprendimas arba byla buvo nutraukta;2) ieškovas atsisakė visų pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio. Ieškovui

atsisakius tam tikrų reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė ieškovas;

3) reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai.2. Darbo ginčų komisija nutraukia bylos nagrinėjimą sprendimu, jeigu:1) ieškovas atsisakė visų pareikštų reikalavimų posėdžio metu. Ieškovui atsisakius tam tikrų

reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė ieškovas;2) šalys dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią patvirtino

darbo ginčų komisija savo sprendimu. 91 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti prašymą1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamas nagrinėti prašymą ir atsižvelgdamas į bylos

aplinkybes, išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus.2. Darbo ginčų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo

gavimo dienos nustato posėdžio laiką ir terminą, per kurį atsakovas šio Kodekso 295 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytu būdu turi pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, ar jų nepripažįsta, ir pateikti įrodymus. Nurodytas terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos.

292 straipsnis. Šalių dalyvavimas nagrinėjant individualų darbo ginčą1. Individualus darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui, atsakovui ir (ar) jų atstovams.2. Jeigu šalis (šalys) neatvyksta į posėdį ir buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį,

darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant.

293 straipsnis. Individualaus darbo ginčo nagrinėjimas1. Darbo ginčų komisijos nariams mutatis mutandis taikomi Civilinio proceso kodekse nustatyti

nušalinimo pagrindai ir tvarka.2. Darbo ginčų komisijos posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkas. Posėdyje jis paaiškina

individualaus darbo ginčo tarp šalių esmę ir pasiūlo šalims pasiekti abiem priimtiną susitarimą bei sudaryti taikos sutartį. Jeigu šalių sutaikyti nepavyksta, posėdžio pirmininkas skelbia darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės pradžią.

3. Šalys darbo ginčų komisijos posėdyje turi teisę pareikšti papildomus reikalavimus ir pateikti papildomus įrodymus. Darbo ginčų komisijai nustačius, kad šie papildomi reikalavimai ir įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau ir jų tenkinimas užvilkintų sprendimo priėmimą, darbo ginčų komisija motyvuotu protokoliniu sprendimu gali juos atmesti.

4. Posėdyje išklausomi šalių ir liudytojų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais, kitais įrodymais ir jie yra įvertinami.

5. Liudytojai išklausomi atskirai.6. Posėdis baigiamas išklausant šalių baigiamąsias kalbas dėl nagrinėto individualaus darbo

ginčo esmės. Šalys neturi teisės baigiamosiose kalbose remtis naujomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurie nebuvo įvertinti anksčiau.

7. Darbo ginčų komisijos posėdis yra protokoluojamas.294 straipsnis. Sprendimo priėmimas, turinys ir paskelbimas1. Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas

išdėstomas raštu ir pasirašomas bylą nagrinėjusių darbo ginčų komisijos narių.2. Priimant sprendimą dalyvauja tik darbo ginčų komisijos nariai. Darbo ginčų komisijos

sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Komisijos narys, nesutinkantis su sprendimu, gali pareikšti atskirąją nuomonę. Tuo atveju, kai į posėdį neatvyksta darbo ginčų komisijos narys (nariai) ir darbo ginčų komisijos pirmininkas priima sprendimą prašymą nagrinėti iš esmės, sprendimą priima bylą nagrinėjantys darbo ginčų komisijos nariai, o tuo

http://www.infolex.lt/ta/77554

atveju, kai nagrinėja du nariai ir jų nuomonės išsiskiria arba bylą nagrinėja tik darbo ginčų komisijos pirmininkas, sprendimą priima darbo ginčų komisijos pirmininkas savo nuožiūra.

3. Sprendimą sudaro įvadinė, aprašomoji, motyvacinė ir rezoliucinė dalys. Sprendime nurodoma jo priėmimo laikas ir vieta, darbo ginčų komisijos nariai, ieškovas, atsakovas, individualaus darbo ginčo dalykas, šalių reikalavimai, nustatytos aplinkybės, įrodymai, išvada prašymą patenkinti (visiškai ar iš dalies) ar atmesti, sprendimo apskundimo terminai ir tvarka.

4. Sprendimo kopija įteikiama šalims per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 295 straipsnis. Dokumentų įteikimasDokumentai šalims gali būti įteikiami šiais būdais:1) tiesiogiai įteikiant;2) siunčiant registruotu laišku;3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Dokumentai siunčiami šalių nurodytais elektroninio pašto

adresais;4) viešai paskelbiant. Kai dokumentų įteikti neįmanoma (atsakovas nerandamas ar duomenų apie

adresą nėra atitinkamame registre), Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje (www.vdi.lt) paskelbiamas pranešimas, kuriame atsakovui nustatomas terminas (ne trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo pranešimo paskelbimo) atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių atsiimti dokumento. Atsakovui neatvykus per nustatytą terminą, dokumentas laikomas įteiktu jo paskelbimo interneto svetainėje dieną.

296 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimasJeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų

komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

297 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimasDarbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė

viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

298 straipsnis. Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymas1. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar

sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai.2. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka. 299 straipsnis. Individualių darbo ginčų nagrinėjimas teismuose1. Teismuose nagrinėjami šio Kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų

komisijos sprendimai.2. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai:1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia

nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

300 straipsnis. Individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir

atleidimo iš darbo1. Jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo,

per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

2. Pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, reikalavimus darbdavys ir darbuotojas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

4. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos





nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

301 straipsnis. Piniginių reikalavimų tenkinimasDarbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos

priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. 302 straipsnis. Skubus sprendimų vykdymasDarbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį:1) dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai sprendime nustatyta darbuotojo darbo užmokesčio dalis

neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą. 303 straipsnis. Sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmėsTais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties,

darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

304 straipsnis. Sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimasJeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar

nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.



Stacionarines Santraupos Cpt

Documents

Transcript of Stacionarines Santraupos Cpt