specifik… · Web viewTaip pat Tiekėjo atsakomybė yra pašalinti nustatytus TNAS IS ar jos...

Pastabas bei pasiūlymus dėl paskelbto techninės specifikacijos projekto gali pateikti pavieniai Paslaugų teikėjai, Paslaugų teikėjų grupės ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau vadinami – Paslaugų teikėjai). Pasirašytos Paslaugų teikėjų pastabos ir pasiūlymai turi būti pateikti CVP IS susirašinėjimo priemonėmis arba paštu Higienos institutui adresu Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius arba faksu (8~5) 262 4663 arba elektroniniu paštu adresu [email protected] iki 2014 m. gruodžio 22 d. 8 val. 00 min. (Lietuvos Respublikos laiku). Perkančioji organizacija, gavusi pastabas ir pasiūlymus dėl paskelbto techninės specifikacijos projekto, juos išnagrinėja ir nedelsdama raštu informuoja pastabas ar pasiūlymus pateikusius Paslaugų teikėjus apie priimtą sprendimą.

HIGIENOS INSTITUTAS

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

INFORMACINĖS SISTEMOS PROJEKTAVIMO, PROGRAMAVIMO, KŪRIMO IR DIEGIMO, BANDOMOSIOS EKSPLOATACIJOS IR

APMOKYMO PASLAUGŲ PIRKIMAS

1

Turinys

1. Dokumentų sąrašas...................................................................................................................................4

2. Sąvokos ir sutrumpinimai...........................................................................................................................5

3. Įvadas..........................................................................................................................................................6

4. Kūrimo projekto tikslas...............................................................................................................................6

5. Esamas kompiuterizavimo lygis ir kompiuterizuojami veiklos procesai...................................................7

6. Veiklos reikalavimai...................................................................................................................................7

6.1. Sistemos vizija 7

6.1.1. Reikalavimai sistemos architektūrai...........................................................................................8

6.1.2. Funkciniai reikalavimai............................................................................................................10

6.2. Išoriniai duomenų srautai 16

6.2.1. IS išoriniai informacijos srautai................................................................................................16

6.3. Koncepcinis duomenų modelis 21

6.4. Duomenų teikimas ir naudojimas 22

6.5. Nefunkciniai reikalavimai 23

6.5.1. Reikalavimai informacinės sistemos administravimui.............................................................23

6.5.2. Standartų atitikimo reikalavimai...............................................................................................25

6.5.3. Saugumo reikalavimai..............................................................................................................26

6.5.4. Informacinės sistemos naudotojo sąsajos reikalavimai............................................................27

6.5.5. Programinės, komunikacinės sąsajos, komponentų reikalavimai.............................................28

6.5.6. Reikalavimai patikimumui........................................................................................................29

6.5.7. Reikalavimai našumui...............................................................................................................29

6.5.8. Reikalavimai įrangai (serveriui) ir operacinei sistemai............................................................30

6.5.9. Reikalavimai duomenų analizės platformai..............................................................................30

6.6. Bendrieji diegimo reikalavimai 30

6.6.1. Reikalavimai kūrimo procesui ir priemonėms..........................................................................30

6.6.2. Reikalavimai informacinės sistemos diegimui.........................................................................31

6.6.3. Reikalavimai informacinės sistemos naudotojų ir administratorių apmokymams...................31

6.6.4. Reikalavimai informacinės sistemos duomenų teikėjų ir vartotojų apmokymams..................31

6.6.5. Reikalavimai informacinės sistemos garantiniam aptarnavimui ir priežiūrai eksploatacijos metu 31

6.6.6. Reikalavimai bandomajai eksploatacijai...................................................................................33

6.6.7. Reikalavimai testavimui............................................................................................................33

6.6.8. Reikalavimai dokumentacijai....................................................................................................34

2

7. Kaštai ir nauda..........................................................................................................................................34

8. Teisinės ir organizacinės sąlygos..............................................................................................................35

9. Kūrimo projekto valdymas.......................................................................................................................35

10. Paslaugų suteikimo etapai, terminai ir vieta.........................................................................................36

11. Reikalavimai pasiūlymui......................................................................................................................37

12. Priedas Nr. 1. Analitinių ataskaitų pavyzdžiai......................................................................................38

3

1. Dokumentų sąrašas

Tiekėjas teikdamas paslaugas ir prekes turi vadovautis šiais teisės aktais (arba tuo metu aktualiomis jų redakcijomis):

1. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-776 „Dėl Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“;

2. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenų saugos nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-776 „Dėl Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos nuostatų ir duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“;

3. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos specifikacija;4. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-153 „Dėl Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu;6. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu;7. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu;8. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;9. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;10. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu;11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl

Lietuvos E. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos modelio patvirtinimo“;12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Elektroninės

sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutariu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo ir elektroninės informacijos svarbos nustatymo gairių aprašo patvirtinimo“;

15. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-29 „Dėl valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo“;

16. kitais teisės aktais, reglamentuojančiais saugų elektroninės informacijos tvarkymą, saugojimą bei sunaikinimą.

4

2. Sąvokos ir sutrumpinimai1 lentelė. Sąvokos ir sutrumpinimai

Sąvoka / sutrumpinimas

Aprašymas

ETL Angl. Extract, Transform, Load. Įrankis skirtas valdyti duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesus.

GMP IS Greitosios medicinos pagalbos stoties informacinė sistema

HI Higienos institutas

IS Informacinė sistema

MPR Mirties atvejų ir priežasčių registras

MDX Specialios paskirties programavimo kalba skirta dirbti su OLAP kubais

NDNT IS Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinė sistema

OLAP Daugiamatis analitinis duomenų modelis (duomenų kubas) – duomenų saugojimo technologija skirta greitesnei ir patogesnei duomenų analizei.

Projektas Informacinės sistemos projektavimo, programavimo, kūrimo ir diegimo, bandomosios eksploatacijos ir apmokymo paslaugų teikimo projektas

PSDF IS Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema

SAM Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

SoDra IS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinė sistema

SQL Specialios paskirties programavimo kalba skirta tvarkyti reliacines duomenų bazes. Angl. Structured Query Language

Tiekėjas Paslaugų tiekėjas laimėjęs viešojo pirkimo konkursą ir tiekiantis informacinės sistmeos kūrimo ir diegimo paslaugas.

TNAS IS Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinė sistema

Tvarkyti Ieškoti, peržiūrėti, sukurti naują, redaguoti, ištrinti

Perkančioji organizacija

Perkančioji organizacija – Higienos institutas

VLK Valstybinė ligonių kasa

5

3. Įvadas

Higienos institutas (toliau – HI) vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos sukūrimas“. Projekto metu jau buvo išanalizuota teisinė bazė ir parengtas teisinis pagrindas Traumų ir nelaimingų atsitikimų sistemos sukūrimui, identifikuoti potencialūs duomenų šaltiniai, jų turinys ir informacijos srautai, nustatyti duomenys, kurie bus renkami ir panaudojami analizei, išanalizuota užsienio šalių geroji praktika, sukurtas sistemos modelis, suderinti ir patvirtinti kuriamos Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos (toliau – TNAS) informacinės sistemos (toliau – IS) nuostatai ir saugos nuostatai, parengta TNAS IS specifikacija. Sekanti projekto „Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos sukūrimas“ veikla yra TNAS IS sukūrimas ir įdiegimas. Šiame dokumente aprašyti reikalavimai keliami Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinei sistemai ir jos diegimui.

Šioje specifikacijoje pateiktuose reikalavimuose sistemai naudojama sąvoka „turi būti galimybė“ arba „turi būti galima“ reiškia, kad tokia TNAS IS funkcija turi būti pateikta ir įdiegta kartu su siūloma TNAS IS ir TNAS IS naudotojas (jei naudotojui suteiktos atitinkamos teisės) turi galėti vykdyti funkciją be papildomų TNAS IS modifikavimo (arba kūrimo) darbų ir be kitų papildomų veiksmų ir sąnaudų, kai TNAS IS bus įdiegta.

Tiekėjas TNAS IS kūrimo ir diegimo projekto metu turės aprašyti, su Perkančiosios organizacijos darbo grupe suderinti ir įgyvendinti TNAS IS veikimo principus, pjūvius, parametrus, taisykles ir kt., taip pat turės būti suderinta, kaip tiksliai bus įgyvendintos sistemos funkcijos konkrečioms užduotims atlikti.

Pateiktuose reikalavimuose minimi pavyzdžiai ar informacijos detalizavimas yra informacinio pobūdžio, t.y. nėra pateikiami baigtiniai sąrašai, ir TNAS IS projekto metu turės būti detalizuoti ir suderinti su Perkančiosios organizacijos darbo grupe.

Pagal pateiktus reikalavimus Tiekėjas turi įsipareigoti be papildomo mokesčio realizuoti visus techninius ir funkcinius reikalavimus (pvz., detalizuotas funkcijų vykdymo taisykles ir pan.). Taip pat Tiekėjo atsakomybė yra pašalinti nustatytus TNAS IS ar jos įgyvendinimo trūkumus (įskaitant ir TNAS IS saugumo trūkumus), jei Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą ar atlikdamas TNAS IS projekto darbus, naudos nesuderintas su Perkančiąja organizacija sąvokas ar sutrumpinimus, kurie skirsis nuo Perkančiosios organizacijos įsivaizdavimo ar supratimo, o tai sąlygos neteisingą ar nevisišką reikalavimų supratimą bei realizavimą.

Tiekėjas turės realizuoti visus šiame dokumente pateiktus reikalavimus (išskyrus papildomus TNAS IS reikalavimus žymimus raide „P“).

4. Kūrimo projekto tikslas

Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos sukūrimo ir įdiegimo tikslas: sukurti informacinę sistemą, kurioje būtų renkama, kaupiama, analizuojama ir vertinama patikima

informacija apie traumas ir nelaimingus atsitikimus ir jų sukeltas pasekmes.Tai leistų planuoti ir vykdyti tinkamas traumatizmo prevencijos priemones, įvertinti jų rezultatus ir poveikį. Aukščiau įvardintas tikslas skaidomas į potikslius:

sukurti įrankį leidžiantį analizuoti traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos duomenis; sukurti ir ištestuoti integracijos sąsajas su duomenų teikėjais; suformuoti iki 40 vnt. tipinių ataskaitų; realizuoti ataskaitų publikavimą internete.

Šiuo pirkimu perkamos šios paslaugos: TNAS IS kūrimo (specifikavimo, projektavimo, konstravimo) ir diegimo (testavimo ir bandomosios

eksploatacijos) paslaugos; Sąsajų su išorinėmis informacinėmis sistemomis sukūrimo ir diegimo paslaugos;

6

Naudotojų apmokymo dirbti su TNAS IS paslaugos; TNAS IS priežiūros paslaugos 36 mėnesius, apimtis 160 val. per metus; Garantinė priežiūra, vykdoma 36 mėnesius.

5. Esamas kompiuterizavimo lygis ir kompiuterizuojami veiklos procesai

Šiuo metu HI analizuoja įvairių duomenų teikėjų duomenis. Daugumos duomenų teikėjų atveju, HI gauna apskaičiuotų duomenų lenteles, kurias gali panaudoti tik galutiniams skaičiavimams. Vienas iš duomenų teikėjų Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) analizei pateikia duomenis įrašų lygmenyje, kuriuos HI sveikatos statistikos skyrius gali analizuoti įvairiais pjūviais. Taip pat, kadangi Higienos institutas yra Mirčių atvejų ir priežasčių registro tvarkytojas, Higienos instituto mirties priežasčių registro skyrius turi galimybę mirties atvejų ir jų priežasčių duomenis analizuoti įrašų lygmenyje. VLK teikiamų duomenų apdorojimą HI atlieka SQL užklausų pagalba. Apdoroti duomenys yra saugomi duomenų bazės lentelėse. Apdorotų duomenų pagrindu yra pateikiamos statinės ataskaitos, kurių forma yra iš anksto apibrėžta. Pateikiamų ataskaitų formą keisti yra nepatogu, todėl prireikus ataskaitos kuri nėra standartinė, ji yra formuojama SQL užklausų pagalba, o tai reikalauja didelio papildomo darbo ir specifinių žinių. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis Traumų ir nelaimingų atsitikimų analizei naudoti įrankį, kuris leistų, gavus užklausą iš Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ar kitų institucijų, HI sveikatos statistikos skyriui patogiai, lanksčiai, reikiamais pjūviais ir detalumu formuoti reikiamas vienkartines dinamines (angl. ad-hoc) ataskaitas.

6. Veiklos reikalavimai

6.1. Sistemos vizija

Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistema gaus duomenis iš išorinių informacinių sistemų, juos apdoros ir pateiks statistines ataskaitas apie traumų kiekius, jų priežastis, pasekmes. Tam kad būtų patogiai importuojami duomenys, bus realizuotos tiesioginės integracijos su išorinėmis sistemomis. Sistemos su kuriomis bus realizuotos integracijos (integracijos detaliau aprašomos skyriuje „6.1.1 Reikalavimai sistemos architektūrai“):

Greitosios medicinos pagalbos stočių informacinės sistemos (toliau – GMP IS) – gaunami duomenys apie GMP iškvietimus (suteiktas paslaugas) dėl traumų, sužalojimų;

Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema – gaunami duomenys apie traumas, taikytą gydymą pagal traumas;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinė sistema (toliau – SoDra IS) – gaunami duomenys apie suteiktus nedarbingumo pažymėjimus dėl traumų;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinė sistema – gaunami duomenys apie prarastą darbingumą, neįgalumą dėl traumų;

Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras (toliau – MPR) – gaunami duomenys apie mirtis dėl traumų.

Toliau yra pateikiama numatoma sistemos architektūros schema.

7

1 pav. TNAS IS architektūra

Aukščiau pateiktoje architektūros schemoje yra pavaizduotos trys TNAS IS posistemės: Analitinės informacijos posistemė – skirta ataskaitų formavimo, informacijos paieškos ir

duomenų eksporto užtikrinimui; Administravimo posistemė – skirta naudotojų autentifikavimui, teisių valdymui, sistemos

administravimui ir duomenų srautų valdymui. Administravimo posistemėje bus tvarkomi įvairūs klasifikatoriai, kurie vėliau naudojami analizei ir ataskaitų formavimui. Duomenų srautų valdymo funkcija suteiks galimybę sistemos administratoriui valdyti integracijų duomenų srautus, duomenų atnaujinimo dažnumą;

Duomenų mainų posistemė – skirta duomenų gavimui iš išorinių sistemų, jų pirminiam apdorojimui ir saugojimui. Iš išorinių sistemų gauti duomenys bus saugomi duomenų mainų posistemės duomenų bazėje, tokiu būdu užtikrinant maksimalią spartą vėliau analizuojant duomenis ir formuojant ataskaitas.

6.1.1.Reikalavimai sistemos architektūrai

2 Reikalavimai TNAS IS architektūrai

Nr. ReikalavimasKategorija (B/P)

Įgyvendinimas (T/N)

Komenta-rai

R-1. Informacinė sistema turi būti sukurta pagal daugiapakopės (multi-tier, N-tier) architektūros reikalavimus ir ją turi sudaryti bent 3 hierarchiniai lygmenys:

Atvaizdavimo lygis (naudotojo sąsaja) – turi užtikrinti naudotojo sąveiką su informacine sistema bei informacijos

B

8



Komenta-rai

pateikimą naudotojui; Veiklos logikos lygis – turi užtikrinti

veiklos funkcijų įgyvendinimą dirbant su informacine sistema;

Duomenų bazės lygis – turi užtikrinti duomenų saugojimą.

R-2. Sistema turi būti atvira naujo funkcionalumo (pvz., naujų formų, ataskaitų, funkcijų) kūrimui ir esamo modifikavimui.

B

R-3. Sistema turi būti suprojektuota ir realizuota taip, kad būtų lanksti modifikuojant – realizavus funkcionalumo pakeitimus vienoje ar keliose funkcinėse srityse, pakeitimai neturi būti visos sistemos perkūrimo priežastimi.

B

R-4. Sistema turi būti pateikta su sistemos kūrimo įrankiais, t.y., po TNAS IS kūrimo sistemos tvarkytojas turi turėti priemones ir teises modifikuoti programinės įrangos kodą (angl. source code).

B

R-5. Informacinės sistemos duomenų bazės lygio programinę įrangą turi būti galima įdiegti atskiroje fizinėje tarnybinėje stotyje nuo likusių sistemos dalių.

B

R-6. Visi sistemos posistemiai turi būti tarpusavyje integruoti. Visi informacijos pasikeitimai (klasifikatorių, duomenų, naudotojų prisijungimų ir kt.) vienoje dalyje turi atsispindėti susijusiose dalyse be papildomų sistemos naudotojų veiksmų.

B

R-7. Informacinės sistemos architektūra ir techninė terpė turi užtikrinti galimybę didinti sistemos našumą didinant naudojamos kompiuterinės įrangos pajėgumus ir/ar jos kiekį, t.y. turi būti galima gerinti tarnybinių stočių parametrus arba naudoti daugiau tarnybinių stočių.

B

R-8. Sistema turi palaikyti ir būti suderinama su XML ir XML Web Services.

B

R-9. Sistema turi palaikyti (korektiškai veikti) 64 bitų platformas.

B

9

6.1.2.Funkciniai reikalavimai

3 lentelė. TNAS IS funkciniai reikalavimai



Komenta-rai

1.1. Duomenų mainų posistemėDuomenų surinkimasR-10. Duomenų įkėlimo procesas turi būti realizuotas

ir valdomas naudojant duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) įrankį.

B

R-11. Sistemoje naudojamas duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) įrankis turi turėti funkcijas duomenų importo kontrolei, suteikiančias galimybę sekti duomenų importo procesą, pateikti klaidų pranešimus bei perspėjimus, nurodant klaidos priežastis bei atsiradimo vietas.

B

R-12. Duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) įrankis turi sudaryti galimybę paimti duomenis iš neriboto skaičiaus skirtingų duomenų šaltinių tipų.

B

R-13. Sistemoje turi būti sudaryta galimybė apjungti keletą duomenų nuskaitymo iš pirminių duomenų šaltinių, apdorojimo bei įkėlimo procesų į vieną ir nuosekliai, ir lygiagrečiai.

B

R-14. Sistemoje turi būti galimybė duomenis įkelti vienu iš trijų tipų:

pirminis pilnas duomenų įkėlimas; nurodyto periodo duomenų įkėlimas; pasikeitusių duomenų įkėlimas.

B

R-15. Duomenų įkėlimo priemonės turi leisti paimti duomenis minimaliai iš šių duomenų bazių valdymo sistemų ar kitokių šaltinių: Oracle, MS SQL, MySQL, Access, Excel, XML, tekstinių bylų.

B

R-16. Sistemoje turi būti galimybė naudotojui (sistemos administratoriui) tvarkyti sąlygines ir matematines duomenų transformacijos, duomenų korektiškumo tikrinimo ir kitas taisykles, kurios turi būti atliekamos duomenų importo metu.

B

R-17. Duomenų įkėlimo metu turi būti atliekamos iš anksto apibrėžtos sąlyginės ir/arba matematinės duomenų transformacijos, patikrinamas duomenų korektiškumas pagal apibrėžtas taisykles (analizės etapo metu Tiekėjas turi išanalizuoti (dokumentuoti) reikiamas

B

10



Komenta-rai

transformacijų, duomenų korektiškumo taisykles ir jas perkelti į sistemą).

R-18. Sistema turi leisti atlikti duomenų įkėlimo kontrolę, suteikiančią galimybę sekti duomenų įkėlimo procesą, pateikti klaidų pranešimus bei perspėjimus, nurodant klaidos priežastis bei atsiradimo vietas.

B

R-19. ETL komponentas turi turėti grafinę aplinką, kuri administratoriui suteiktų galimybę be papildomų programavimo žinių apibrėžti naujas ar papildomas duomenų aibes ir duomenų pakrovimo procesus.

B

Duomenų kaupimasR-20. Duomenų saugykla turi palaikyti tiek reliacinius

duomenų modelius, tiek daugiamačius analitinius duomenų modelius (duomenų kubus realizuotus OLAP technologijomis).

B

R-21. Sistemoje turi būti galimybė toje pačioje duomenų saugykloje saugoti duomenis užkrautus iš skirtingų duomenų šaltinių (skirtingų duomenų bazių, Microsoft Excel) ir juos panaudoti tolimesnei analizei nepriklausomai nuo to ar duomenų šaltiniai ir pradinė struktūra tarpusavyje skyrėsi.

B

R-22. Sistema negali riboti maksimalaus duomenų eilučių skaičiaus.

B

R-23. Sistemoje turi būti numatytos priemonės, prieinamos sistemos administratoriams, užtikrinančios saugomos informacijos tvarkymą (peržiūrą, sukūrimą, atnaujinimą bei šalinimą) SQL kalba.

B

R-24. Sistemoje turi būti funkcionalumas, leidžiantis SQL kalbos pagalba indeksuoti, ieškoti ir analizuoti duomenis saugomus duomenų bazėje.

B

R-25. Tiekėjas turės analizės metu išanalizuoti ir konstravimo metu sukurti reikiamus daugiamačius analitinius duomenų modelius (duomenų kubus).

B

R-26. Analitinių duomenų modelis turi palaikyti dimensijų ir dimensijų elementų hierarchijas.

B

R-27. TNAS IS turi būti galimybė vykdyti duomenų bazės (duomenų saugyklos ir sistemos veikimui reikalingų duomenų) rezervinio kopijavimo procedūras. Sistemos administratoriai turi turėti galimybę inicijuoti duomenų atstatymo iš

B

11



Komenta-rai

rezervinės kopijos procedūrą. Atstačius duomenis turi būti užtikrintas ir išlaikytas duomenų vientisumas ir integralumas, tolimesnis duomenų panaudojamumas.

R-28. Sistema turi turėti grafinį įrankį, suteikiantį galimybę stebėti ir sekti duomenų užklausas, jų įvykdymo laiką ir sunaudotus resursus

B

R-29. Sistema turi leisti tvarkyti (peržiūrėti, sukurti, atnaujinti, ištrinti) OLAP kubus.

B

R-30. Duomenų saugykla turi užtikrinti galimybę dirbti su duomenimis pateiktais lietuviška lokale (lietuviška koduote, lietuviška data).

B

1.2. Analitinės informacijos posistemėAtaskaitų formavimasR-31. Sistema turi apimti šių tipų ataskaitas:

standartizuotas ataskaitas (Tiekėjo sukuriamų ataskaitų sąrašas turi būti suderintas su Perkančiąja organizacija analizės etapo metu);

analitines naudotojo kuriamas ataskaitas (angl. ad hoc).

B

R-32. Sistema turi leisti apibrėžti TNAS IS parametrų, rodiklių skaičiavimo formules, nurodyti duomenų tipą, siektinas reikšmes.

B

R-33. Sistemoje apibrėžiant naujus išvestinius parametrus, rodiklius turi būti galima panaudoti tokias funkcijas kaip:

sumavimas; skirtumas; daugyba; dalyba; procentinis nuokrypis; vidurkis; minimumas; maksimumas; logines operacijas (angl. if-else).

B

R-34. Ataskaitų kūrimas turi būti prieinamas naudotojui, neturinčiam programavimo įgūdžių, paremtas intuityviu (angl. Drag and Drop) principu.

B

R-35. Sistemoje turi būti galimybė formuojant ataskaitą pasirinkti galimus ataskaitos duomenų filtrus ir pradinį filtravimą, pradinį duomenų grupavimą ir galimus grupavimo parametrus, pradinį duomenų rūšiavimą ir galimus duomenų

B

12



Komenta-rai

rūšiavimo parametrus pagal naudotojo poreikius.R-36. Sistemoje turi būti galimybė sukurti naują

ataskaitą esamos ataskaitos pagrindu.B

R-37. Rūšiavimas turi būti atliekamas pagal lietuvių kalbos abėcėlę.

B

R-38. Sistema turi leisti peržiūrėti ataskaitas įvairiais vizualizacijos būdais (grafikas, lentelė, diagrama).

B

R-39. Sistemoje turi būti galimybė kurti skydelius (angl. dashboards), kuriuose turi būti galima atvaizduoti pasirinktas ataskaitas lentelėmis ir grafikais, įkelti grupavimo, filtravimo parametrus. Sukurtus skydelius turi būti galimybė paviešinti Perkančiosios organizacijos internetinėje svetainėje viešai prieigai.

B

R-40. Sistemoje turi būti numatyta galimybė formuoti iš anksto apibrėžtas ataskaitas panaudojant visus TNAS IS kaupiamus duomenis.

B

R-41. Sistemoje turi būti galimybė rankiniu būdu kurti ataskaitas panaudojant visus TNAS IS kaupiamus duomenis.

B

R-42. Rankiniu būdu kuriant ataskaitas duomenys naudotojui turi būti pateikiami duomenų lentelės (matricos) pavidalu, naudotojui grafinės sąsajos pagalba pasirenkant kokie elementai bus atvaizduojami duomenų lentelės eilutėse ir kokie stulpeliuose.

B

R-43. Sistemoje turi būti galimybė naudotojo sukurtą ataskaitą išsaugoti kaip ataskaitos šabloną.

B

R-44. Sistemoje turi būti galimybė naudotojo sukurtą ataskaitą išsaugoti kaip standartizuotą ataskaitą.

B

R-45. Sistemoje turi būti galimybė keisti išsaugotas ataskaitas ir ataskaitų šablonus.

B

R-46. Sistemoje turi būti galimybė viešai publikuoti (per interneto svetainę) visas standartizuotas ataskaitas.

B

R-47. Hierarchinių duomenų struktūrų nagrinėjimui turi būti galimybė iš bendrojo lygio pereiti į detalųjį lygį (angl. drill down funkcija).

B

R-48. Sistema turi užtikrinti galimybę su tuo pačiu duomenų kubu nepriklausomai dirbti keliems sistemos naudotojams.

B

R-49. Sistemoje turi būti galimybė naudotis atidėto ataskaitos formavimo funkcija (angl. scheduling).

B

13



Komenta-rai

Informacijos paieškaR-50. Sistemoje turi būti galimybė pagal pasirinktus

kriterijus atlikti įrašų paiešką. Taip pat turi būti galimybė išsaugoti paieškos šabloną ir jį vėliau panaudoti pakartotinai.

B

R-51. Sistemoje turi būti galimybė pagal pasirinktus kriterijus atlikti išplėstinę įrašų paiešką (paieška pagal visus įmanomus parametrus). Taip pat turi būti galimybė išsaugoti išplėstinės paieškos šabloną ir jį vėliau panaudoti pakartotinai.

B

R-52. Sistemoje turi būti galimybė paiešką atlikti pagal pilną frazę arba frazės fragmentą.

B

Duomenų eksportas ir ataskaitų publikavimasR-53. Sistemoje turi būti galimybė viešinti (skelbti)

visų tipų ataskaitas ir skydelius (angl. dashboard) Perkančiosios organizacijos internetinėje svetainėje viešai prieigai. Paviešintos ataskaitos turi būti „gyvos“ – išorinis naudotojas turi galėti pasirinkti įvairias filtravimo, grupavimo reikšmes.

B

R-54. Viešinant ataskaitą ar skydelį, sistema turi leisti pasirinkti ar ataskaitą (arba skydelį) paviešinti ir pateikti ją Perkančiosios organizacijos internetinio puslapio lankytojams, ar ataskaitą tik paviešinti ir sugeneruoti nuorodą, kurios pagalba būtų galima peržiūrėti ataskaitą.

B

R-55. Nuorodos į ataskaitas ir skydelius turi būti generuojamos taip, kad žinant vienos ataskaitos nuorodą, nebūtų galima atspėti kitų ataskaitų nuorodų. T.y. ataskaitos nuoroda turi būti generuojama atsitiktiniu arba kitu būdu, kuris neleistų atsekti nuorodos generavimo taisyklių.

B

R-56. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti taisykles kaip turi veikti sistema atsiradus naujiems duomenims. T.y. turi būti galimybė administratoriui nustatyti, kad atsinaujinus duomenims, automatiškai turi atsinaujinti ir viešos ataskaitos prieinamos Perkančiosios organizacijos internetiniame puslapyje arba, kad atsinaujinus duomenims, viešos ataskaitos turi neatsinaujinti, kol jos nebus atnaujintos rankiniu būdu.

B

R-57. Paviešinus ataskaitą ir/arba skydelį, išoriniams sistemos naudotojams neturi būti galimybės jokiais būdais peržiūrėti pirminių duomenų,

B

14



Komenta-rai

kurių pagrindu yra formuojama ataskaita.R-58. Sistemoje turi būti galimybė išsaugoti visų tipų

ataskaitas (Perkančiosios organizacijos vidines ataskaitas ir viešas prieinamas išoriniams naudotojams) PDF, Microsoft Excel (*.xlsx/*.xls), Microsoft Word (*.docx,*.doc), HTML formatais. Išoriniams naudotojams išsaugotos ataskaitos turi apimti tik agreguotus duomenis be galimybės peržiūrėti pirminius duomenis kurių pagrindu buvo suformuota ataskaita.

B

1.3. Administravimo posistemėR-59. Reikalavimai sistemos administravimo

posistemei pateikiami skyriuje „6.5.1 Reikalavimai informacinės sistemosadministravimui“.

B

15

6.2. Išoriniai duomenų srautai

6.2.1.IS išoriniai informacijos srautai

Skyriuje aprašomi numatomi realizuoti informacijos srautai su išorinėmis sistemomis, nurodomi išorinių sistemų duomenų teikėjai, aprašomi gaunami duomenys, nurodomas numatomas duomenų gavimo periodiškumas ir duomenų perdavimo būdas. Žemiau esančioje lentelėje pateikti planuojami duomenys, kurie bus gaunami iš kiekvieno duomenų teikėjo. Konkretūs duomenys turės būti suderinti su Perkančiaja organizacija Projekto metu.4 lentelė. Išoriniai informacijos srautai

Nr. Perduodami duomenys Teikėjas Gavėjas Aprašymas Periodiškumas Duomenų apimtis

Perdavimo būdas

1. Greitosios medicinos pagalbos kvietimų dėl traumų duomenys (GMP IS duomenys)

Greitosios medicinos pagalbos stočių IS (toliau – GMP IS)

TNAS IS

Greitosios medicinos pagalbos stočių informacinės sistemos teikia bendruosius duomenis – gimimo datą, lytį, savivaldybę, bendruosius formos Nr. 110/a duomenis:

kvietimo data; kvietimo laikas; GMP atvykimo laikas; įvykio vietos adresas; pristatymo į gydymo įstaigą laikas; informacija apie traumą: sužalojimo

vieta, sužalojimai, traumos sunkumo vertinimas, traumos aplinkybės;

informacija apie pacientą: saugos diržai, sėdėjimo vieta, oro pagalvės, saugumo priemonės;

pagalbos teikimo protokolas; suteikta pagalba; transportavimas; vėlavimo į iškvietimą priežastis; informacija apie mirtį; ligonio būklė suteikus medicininę

Kas dieną ~250 įrašų per dieną

Tinklo paslaugos

16


Perdavimo būdas

pagalbą; ligonio būklė atvykus į priėmimo-

skubios pagalbos skyrių.2. Duomenys apie asmens

sveikatos priežiūros įstaigą ir asmeniui, patyrusiam sužalojimą / apsinuodijimą, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (PSDF IS duomenys)

Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema (toliau – PSDF IS)

TNAS IS

PSDF IS teikia bendruosius duomenis – gimimo datą, lytį, savivaldybę, duomenis apie asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmeniui, patyrusiam sužalojimą / apsinuodijimą, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas:

ASPĮ kodas, ASPĮ pavadinimas, atvykimo informacija: siunčianti ASPĮ, siuntimo priežastis, atvežė Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigada, būtinoji pagalba;

stacionarinio gydymo epizodo informacija: atvykimo, išvykimo data ir laikas, lovadienių skaičius, epizodo tipas, skyrius, paslaugos kodas, diagnozės kodas, gydytojo spaudo numeris, paslaugos kaina, medicininės intervencijos data, kodas, specialisto spaudo numeris, paslaugos kodas, kaina;

ambulatorinio gydymo epizodo informacija: apsilankymo data, tipas, diagnozės kodas, specialisto spaudo numeris, paslaugos kodas ir kaina;

epizodo metu nustatytos diagnozės ir traumos priežastys, kodai pagal TLK-10-AM, asmens priemokos ir mokamos paslaugos, centralizuotai perkami vaistai

Kas dieną ~1600 atvejų per dieną. Kiekvienam atvejui duomenų bazėje atliekama keletas įrašų įvairiose lentelėse.

Tinklo paslaugos

17


Perdavimo būdas

ir medicinos priemonės, gydymo rezultatas, bendra epizodo kaina, gydančio gydytojo spaudo numeris.

Klasifikatorių duomenys: Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos

sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtas sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ ir jo pakeitimai;

valstybių ir savivaldybių kodų klasifikatorius ir jo pakeitimai;

kiti su sveikatinimo paslaugų teikimu susiję klasifikatoriai.

3. Nustatyto nedarbingumo dėl traumų duomenys (SoDra IS duomenys)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos

TNAS IS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinė sistema teikia bendruosius duomenis – gimimo datą, lytį, bendrus Nedarbingumo pažymėjimo duomenis:

laikinojo nedarbingumo data nuo, data iki;

laikinojo nedarbingumo diagnozė; išmokėta ligos pašalpos suma;

Kas dieną ~240 įrašų per dieną

Tinklo paslaugos

18


Perdavimo būdas

laikinojo nedarbingumo priežastis (nelaimingas atsitikimas buityje, nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o));

nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o) pripažintas draudiminiu įvykiu, pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

4. Dėl traumų nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio duomenys (NDNT IS duomenys)

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos (toliau – NDNT IS)

TNAS IS

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinė sistema teikia bendruosius duomenis – gimimo datą, lytį, duomenis apie asmeniui nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį:

asmeniui nustatytas neįgalumo lygis; neįgalumo lygio nustatymo pradžios

data; neįgalumo lygio nustatymo pabaigos

data; pagrindinė diagnozė; asmeniui nustatytas darbingumo lygis; darbingumo lygio nustatymo pradžios

data; darbingumo lygio nustatymo pabaigos

data; pagrindinė diagnozė.

Kas dieną ~20 atvejų per dieną. Iš jų apie 25% - naujų atvejų ir apie 75% - pakartotinių atvejų.

Tinklo paslaugos

5. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys (MPR duomenys)

Mirties atvejų ir jų priežasčių registras

TNAS IS

Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras teikia bendruosius duomenis – gimimo datą, lytį, savivaldybę, bendrus formos Nr. 106/a duomenis:

Kas dieną ~16 naujų įrašų per dieną dėl traumų.

Tinklo paslaugos

19


Perdavimo būdas

mirties data, laikas; mirties vieta; mirties priežastys.

Reikalavimai integracinėms sąsajoms detalizuoti skyriuje „6.5.5 Programinės, komunikacinės sąsajos, komponentų reikalavimai“.

20

6.3. Koncepcinis duomenų modelis

TNAS IS bus saugomi sisteminiai duomenys (naudotojų, suformuotų ataskaitų, klasifikatorių, sisteminių parametrų ir kiti duomenys) ir iš išorinių informacinių sistemų gauti duomenys. Duomenų modeliui yra keliami šie reikalavimai:6.3.1. Sistemoje turi būti saugomi ir analizei prieinami visi nesidubliuojantys iš išorinių sistemų gauti

duomenys. T.y. turi būti galimybė analizei naudoti duomenis gautus nuo pat sistemos veikimo pradžios;

6.3.2. Sistema turi neriboti galimybės plėsti duomenų modelį be papildomų programavimo darbų. T.y. neturi būti ribojama galimybė išsiplėtus gaunamų duomenų aibei, juos panaudoti analizei visa apimtimi ir/arba analizei panaudoti naujų duomenų teikėjų duomenis juos importuojant automatiniu arba rankiniu būdu.

Numatomi gauti duomenys iš kiekvieno duomenų šaltinio pateikti skyriuje „6.2.1 IS išoriniaiinformacijos srautai“. Konkretūs saugomi duomenys ir duomenų modelis turės būti suderinti Projekto metu pagal tai, kokios duomenų teikimo sutartys bus pasirašytos su duomenų tiekėjais. Koncepcinis duomenų modelis pateikiamas schemoje žemiau.

2 pav. Koncepcinis duomenų modelis

Aukščiau pateiktoje schemoje vaizduojamas koncepcinis TNAS IS duomenų modelis. Duomenų modelis remiasi tuo, kad TNAS IS surenka duomenis iš įvairių išorinių duomenų šaltinių, juos apdoroja ir saugo sistemos duomenų bazėje. Iš išorinių sistemų gautų ir apdorotų duomenų pagrindu formuojami analitiniai duomenų kubai, kurie yra panaudojami duomenų analizei. Iš sukurtų analitinių duomenų kubų turi būti sudaryta galimybė formuoti neribotą skaičių suvestinių ataskaitų (kurios paskui bus publikuojamos). Įdiegus sistemą turi būti suformuotos pavyzdinės suvestinės ataskaitos,orientacinis ataskaitų skaičius – 40

21

vnt. Taip pat duomenų modelis turės neriboti galimybės sistemos naudotojams plėsti duomenų modelį sukuriant naujus dinaminius kubus. Sistemos duomenų bazėje be apdorotų duomenų gaunamų iš išorinių sistemų, saugomi ir kiti įvairūs sistemos duomenys (naudotojų, klasifikatorių duomenys, įvairūs sistemos parametrai, suformuotų ataskaitų duomenys).

6.4. Duomenų teikimas ir naudojimas

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos būsimos IS naudotojų grupės ir joms teikiama IS informacija.

5 lentelė. IS naudotojams teikiama informacija pagal naudotojų grupes

Eil. Nr.

Naudotojų grupė Teikiama informacija/duomenys/funkcijos

1. HI analitikai Bendrieji duomenys Duomenys apie asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmeniui, patyrusiam

sužalojimą / apsinuodijimą, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Mirties atvejų dėl traumų duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Greitosios medicinos pagalbos kvietimų dėl traumų duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Bendri nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Nustatyto nedarbingumo duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui Sistemos klasifikatorių duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

2. TNAS IS administratoriai

Bendrieji duomenys Duomenys apie asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmeniui, patyrusiam

sužalojimą / apsinuodijimą, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Mirties atvejų dėl traumų duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Greitosios medicinos pagalbos kvietimų dėl traumų duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Bendri nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Nustatyto nedarbingumo duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui Sistemos naudotojų duomenys, naudojami sistemos naudotojų

administravimui Sistemos klasifikatorių duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

3. Išoriniai naudotojai

Agreguoti duomenys apie asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir asmeniui, patyrusiam sužalojimą / apsinuodijimą, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Agreguoti mirties atvejų dėl traumų duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Agreguoti greitosios medicinos pagalbos kvietimų dėl traumų duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

Agreguoti nustatyto neigalumo ar darbingumo lygio duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

22

Agreguoti nustatyto nedarbingumo duomenys, naudojami analizei ir ataskaitų rengimui

6.5. Nefunkciniai reikalavimai

6.5.1.Reikalavimai informacinės sistemos administravimui

6 lentelė. Reikalavimai TNAS IS administravimui



Komenta-rai

Sistemos naudotojų autentifikavimas ir prieigos teisių valdymasR-60. TNAS IS administravimo posistemėje turi būti

galimybė kurti, peržiūrėti, modifikuoti, šalinti TNAS IS vartotojus.

B

R-61. Sistemoje turi būti mechanizmas leidžiantis valdyti naudotojų prieigos prie ataskaitų teises.

B

R-62. Sistemoje turi būti mechanizmas leidžiantis valdyti naudotojų prieigos prie atskirų funkcijų teises. Sistemos naudotojams turi būti galima suteikti bent tokias teises:

peržiūrėti sukurtas ataskaitas; tvarkyti (peržiūrėti, kurti, redaguoti,

trinti) savo sukurtas ataskaitas; viešinti ataskaitas viešam priėjimui ir

tvarkyti kitų naudotojų ataskaitas; administruoti sistemą ir vykdyti visas

įmanomas sistemos funkcijas.

B

R-63. Sistemoje turi būti galimybė tvarkyti naudotojų vaidmenis (angl. role) ir priskirti jiems leidžiamus atlikti veiksmus.

B

R-64. Sistemoje turi būti nustatomi informacinės sistemos naudotojų vaidmenys ir jiems priskiriami konkretūs leidžiami atlikti veiksmai.

B

R-65. Sistemoje turi būti galimybė suskirstyti naudotojus į atskirus vaidmenis su skirtingomis prieigos teisėmis prie atskirų sistemos funkcijų ar jų funkcionalumų. Sistemos naudotojas turi galėti peržiūrėti tik tokią informaciją ir naudotis tik tokiomis funkcijomis ar jų funkcionalumais, kurios yra nustatytos prieigos teisėmis (sistema turi pranešti, kad naudotojas neturi teisių peržiūrėti tam tikrų duomenų ar kitais būdais apriboti informacijos peržiūrą).

B

R-66. Sistemoje turi būti ribojama informacinės sistemos naudotojo teisė manipuliuoti duomenimis, jeigu naudotojas neturi tam reikalingų teisių.

B

23



Komenta-rai

R-67. Sistemoje turi būti galimybė kiekvienam sistemos naudotojui turėti savo atskirą erdvę, kurioje sistemos naudotojas matytų savo sukurtas ataskaitas.

B

R-68. Sistemos naudotojai turi turėti galimybę savarankiškai pasikeisti slaptažodį.

B

Sistemos parametrų valdymasR-69. Sistemoje turi būti galimybė tvarkyti neribotą

kiekį klasifikatorių.B

R-70. Sistemoje turi būti galimybė klasifikatoriaus reikšmes importuoti iš *.xlsx failo.

B

R-71. Sistemoje turi būti galimybė kuriant klasifikatorius suranguoti klasifikatoriaus reikšmės pagal tai, kaip jos turi būti rodomos.

B

R-72. Sistemoje turi būti galimybė sukurtus klasifikatorius panaudoti formuojant ataskaitas. Pavyzdžiui grupuojant, filtruojant ir t.t.

B

R-73. Kuriant diagnozių (traumų) klasifikatorius, turi būti galimybę nurodyti diagnozių intervalą, kuris patenka į konkrečią diagnozių grupę. Pavyzdžiui į diagnozių grupę „Lėtinės apatinių kvėpavimo tašų ligos“ patenka visos diagnozės, kurių kodai yra intervale nuo J40 iki J47. Diagnozių kodai sudaromi tokiu formatu: Axx.xx, kur A – bet kuri raidė, x – skaičiai (pavyzdžiui „J43.2 Centrilobulinė emfizema“ arba „ E09.40 Gliukozės reguliavimo sutrikimas su nepatikslinta neuropatija“).

B

R-74. Sistemoje turi būti galimybė klasifikatoriuose naudoti TLK-10-AM ir ACHI sisteminių ligų ir intervencijų sąrašuose naudojamus kodavimus.

B

R-75. Sistema turi leisti tvarkyti visus sukurtus klasifikatorius.

B

R-76. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti visus keičiamus sistemos parametrus.

B

Sistemos duomenų srautų valdymasR-77. Sistemoje turi būti galimybė administratoriui

peržiūrėti ir valdyti duomenų importą iš išorinių sistemų.

B

R-78. Sistemos administratorius turi turėti galimybę pakartotinai importuoti bet kurio duomenų šaltinio informaciją, nurodant laikotarpį už kurį kartojamas duomenų importas (nuo – iki). Pakartotinai importavus duomenis, jeigu dalis duomenų jau yra sistemoje, jie turi būti

B

24



Komenta-rai

atnaujinami, pakeičiami ir papildomi įrašais, kurių nėra sistemoje, o ne sudubliuojami.

R-79. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti (peržiūrėti, kurti naujas, redaguoti esamas, trinti) duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesų (ETL) taisykles, sukurti naujas duomenų aibes, apibrėžti naujus duomenų šaltinius.

B

R-80. Sistemoje turi būti pateikiamas grafinis duomenų bazės valdymo įrankis, suteikiantis sistemos administratoriui galimybę kurti, peržiūrėti, modifikuoti, šalinti duomenų bazės objektus, rašyti SQL/MDX komandas.

B

R-81. Sistemos administratorius turi turėti galimybę atlikti sistemos duomenų rezervinį kopijavimą ir vykdyti sistemos atstatymo iš rezervinių kopijų procedūrą. Rezervinis kopijavimas turi apimti tiek duomenis naudojamus analizei, tiek sistemos duomenis (sukurtas ataskaitas, sistemos naudotojus ir pan.).

B

R-82. Sistemos administratorius turi turėti galimybę tvarkyti OLAP kubus (sukurti naujus, atnaujinti, valdyti, ištrinti).

B

6.5.2.Standartų atitikimo reikalavimai

7 lentelė. Reikalavimai TNAS IS standartų atitikimui



Komenta-rai

R-83. Sistemoje turi būti naudojami atviri formatai, t.y. oficialiai įregistruoti rinkmenų tarptautiniai standartai (pvz. HTML, PDF/A, PDF, TIFF, JPEG, PNG, ODF formatai, OOXML formatai, XML ir kt.).

B

R-84. Duomenų tvarkymas turi atitikti tarptautinį standartą ISO 15489-1:2001 bei Lietuvos Respublikos raštvedybos taisykles (skaitmenų formatas, datos ir laiko formatai).

B

R-85. Siekiant užtikrinti šiuolaikinius naudotojų sąsajos ergonomikos reikalavimus, turi būti vadovaujamasi LST EN ISO 9241-110:2006 „Žmogaus ir sistemos sąveikos ergonomika. 110 dalis. Dialogo principai (ISO 9241-110:2006)“ standartu arba lygiaverčiu.

B

R-86. TNAS IS funkcijų prieinamų per interneto B

25



Komenta-rai

naršyklę naudotojo sąsaja turi atitikti W3C XHTML arba lygiavertę specifikaciją ir turi būti naudojama ne žemesnė kaip 1.0 W3C XHTML arba lygiavertė versija. Realizavimui turi būti naudojama ne žemesnė kaip 2 lygio CSS2 (Cascading Style Sheets Language 2, www.w3.org/Style/CSS/) arba lygiavertė kalba.

R-87. Sistemos naudojama duomenų bazė turi remtis struktūrizuotų užklausų kalba SQL, suderinama su SQL‘92 specifikacija, arba lygiaverte kalba.

B

6.5.3.Saugumo reikalavimai

8 lentelė. Reikalavimai TNAS IS saugumui



Komenta-rai

R-88. TNAS IS turi būti apsaugota nuo: neautentifikuotos prieigos; nesankcionuoto naudotojo sesijos

perėmimo; nesankcionuoto duomenų perėmimo ar

jų įterpimo; žalingo kodo įterpimo (angl. Injection,

XSS (Cross-sitescripting)); kitų saugumo pažeidimų, kurie

įvardijami OWASP TOP 10 (https://www.owasp.org) sąraše (arba lygiaverčiame);

B

R-89. Sistemoje turi būti galimybė naudotojus autentifikuoti pagal naudotojo prisijungimo vardą ir slaptažodį arba kita saugesne identifikavimo ir autentifikavimo patvirtinimo priemone (pvz. kvalifikuotu elektroniniu parašu, per VIISP ar panašias vienareikšmiškai identifikuoti ir autentifikuoti asmenį galinčias sistemas).Konkretus autentifikavimo mechanizmas turi būti suderintas su Perkančiąja organizacija analizės etapo metu.

B

R-90. Sistemoje turi būti galimybė nustatyti ir keisti naudotojo prisijungimo slaptažodžio minimalų ilgį ir sudėtingumą (pvz., slaptažodį turi sudaryti bent 8 simboliai, iš kurių bent 2 skaičiai ir bent viena didžioji raidė).

B

R-91. Pirmojo prisijungimo prie TNAS IS metu iš IS naudotojo turi būti reikalaujama, kad jis pakeistų

B

26

http://www.w3.org/Style/CSS/



Komenta-rai

slaptažodį.R-92. Sistema neturi vaizduoti įvedamo slaptažodžio. B

6.5.4.Informacinės sistemos naudotojo sąsajos reikalavimai

9 lentelė. Reikalavimai TNAS IS naudotojo sąsajai



Komenta-rai

R-93. TNAS IS naudotojo sąsaja turi būti prieinama naudojant interneto naršyklę.

B

R-94. Grafinė naudotojo sąsaja bei joje esantys valdymo elementai turi būti vienodi, unifikuoti visoje sistemoje: turi būti vienodai iškviečiamos funkcijos, vaizduojamos formos ir kt.

B

R-95. Sistemoje turi būti lietuvių kalbos terpė, Tiekėjas privalo atsižvelgti į lietuviškų rašmenų ypatybes. Naudotojų sąsajos turi būti lietuvių kalba, sistemos administratorių – lietuvių ir (arba) anglų kalba.

B

R-96. Sistema (tos sistemos funkcijos, kurios atliekamos internetinėje naršyklėje) turi korektiškai veikti šiose naršyklėse:

Microsoft Internet Explorer - 8.0 ir aukštesnėse versijose;

Mozilla FireFox – 16.0 ir aukštesnės versijos;

Google Chrome – 24.0 ir aukštesnės versijos;

Safari – 5.1.x ir aukštesnės versijos.

B

R-97. Turi būti užtikrintas korektiškas informacinės sistemos ataskaitų publikuotų Perkančiosios organizacijos internetinėje svetainėje viešai prieigai veikimas naudojant kompiuterines darbo vietas su operacinėmis sistemomis Windows, Linux.

B

R-98. Naudotojų sąsajos valdymas turi remtis pelės, klaviatūros įrenginiais, bei turi būti realizuota galimybė sistema naudotis įrenginiais turinčiais lietimui jautrų ekraną.

B

R-99. Naudotojų sąsajos klaidų pranešimai turi būti suformuluoti taip, kad naudotojui būtų aišku, kas atsitiko ir kokius veiksmus jam toliau reikia atlikti, kad galėtų tęsti darbą.

B

R-100. Tiekėjas turi suderinti naudotojo sąsajos grafinį dizainą su Perkančiąja organizacija analizės ir

B

27



Komenta-rai

projektavimo etapų metu.

6.5.5.Programinės, komunikacinės sąsajos, komponentų reikalavimai

10 lentelė. Reikalavimai TNAS IS programinei ir komunikacijos sąsajoms



Komenta-rai

R-101. Turi būti realizuotas duomenų gavimas iš šių išorinių sistemų:

Greitosios medicininės pagalbos informacinių sistemų;

Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos;

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro.

B

R-102. Integraciniai komponentai turi turėti galimybę duomenis gauti standartizuotų sąsajų (web serviso komponentų) pagalba.Jeigu kuri nors iš išorinių sistemų Projekto metu neturėtų galimybės atiduoti duomenų, turi būti sukurta standartizuota sąsaja iš TNAS IS pusės, kuri galėtų būti panaudojama iš karto atsiradus duomenų atidavimo galimybei iš išorinės sistemos pusės. Jeigu duomenų atidavimo galimybė atsirastų garantinės priežiūros paslaugų teikimo metu, Tiekėjas turėtų pilnai įgyvendinti duomenų gavimą.

B

R-103. Sistemos priimami duomenys turi būti aprašomi naudojant XML (angl. Extensible Markup Language, http://www.w3.org/TR/REC-xml) arba lygiavertes schemas.

B

R-104. Turi būti galimybė gauti duomenis iš naujų informacinių sistemų be papildomų programavimo darbų, jeigu informacinės sistemos atiduoda duomenis tokia pačia struktūra t.y. panaudoti tą pačią standartizuotą sąsają (web serviso komponentą) integracijai su daugiau negu viena sistema (pavyzdžiui greitosios medicinos pagalbos stočiai pradėjus naudoti informacinę sistemą, kuri jau yra

B

28

http://www.w3.org/TR/REC-xml



Komenta-rai

naudojama kitoje stotyje ir jos duomenys yra gaunami į TNAS IS).

R-105. Sistemoje turi būti galimybė perspėti administratorių apie nepavykusį duomenų gavimą iš vienos iš išorinių sistemų.

B

R-106. Administratorius turi turėti galimybę peržiūrėti visus gautus pranešimus (atliktus duomenų importus) už sistemos konfigūracijoje numatytą periodą.

B

R-107. Administratorius turi turėti galimybę pakartotinai rankiniu būdu inicijuoti duomenų vieno ar kelių duomenų teikėjo duomenų gavimą.

B

R-108. TNAS IS duomenų mainų posistemio architektūra turi užtikrinti, kad visi duomenys bus gauti vienos iš sistemų laikino neveikimo atveju ir tai neįtakos sistemos korektiško veikimo, pvz.: dėl profilaktinių darbų ar didelio apkrovimo.

B

R-109. Administratorius turi gauti pranešimus elektroniniu paštu, jeigu sistema užfiksuoja duomenų gavimo arba apdorojimo klaidas.

B

R-110. Sistemoje turi būti numatyta galimybė vykdyti duomenų gavimą asinchroniškai, t.y. duomenų gavimas iš išorinių sistemų neturi daryti įtakos sistemos greitaveikai.

B

6.5.6.Reikalavimai patikimumui

11 lentelė. Reikalavimai TNAS IS patikimumui



Komenta-rai

R-111. TNAS IS turi būti kuriama ir projektuojama taip, kad joje vienu metu netrukdomai galėtų dirbti ne mažiau kaip 10 naudotojų kuriančių ataskaitas ir 100 naudotojų peržiūrinčių viešai pateikiamas ataskaitas.

B

6.5.7.Reikalavimai našumui

12 lentelė. Reikalavimai TNAS IS našumui



Komenta-rai

R-112. TNAS IS turi būti kuriama ir projektuojama taip, kad joje vienu metu dirbant 10 naudotojų

B

29



Komenta-rai

kuriančių ataskaitas ir 100 naudotojų peržiūrinčių viešai pateikiamas ataskaitas, atsakymas į naudotojo užklausą naršyklėje turi būti pilnai atvaizduotas ne ilgiau kaip per 2 sekundes. Išimtys gali būti taikomos specifiniam funkcionalumui reikalaujančiam didelio kiekio matematinių skaičiavimų (pvz.: ataskaitos formavimui), tačiau tokios išimtys turi būti suderintos su Perkančiąja organizacija.

6.5.8.Reikalavimai įrangai (serveriui) ir operacinei sistemai

13 lentelė. Reikalavimai techninei ir programinei įrangai kurioje turės būti užtikrintas TNAS IS veikimas



Komenta-rai

R-113. Sistema turi korektiškai veikti su Windows Server 2012 ir lygiavertėmis operacinėmis sistemomis..

B

R-114. Sistema turi korektiškai veikti nepriklausomai nuo techninės įrangos, kurioje ji yra įdiegta ir neturi reikalauti specifinės vieno gamintojo techninės įrangos.

B

6.5.9.Reikalavimai duomenų analizės platformai

14 lentelė. Reikalavimai duomenų analizės platformai



Komenta-rai

R-115. Programinė įranga turi apimti DB, duomenų analizės priemones, interaktyvius skydelius (angl. dashboard), personalizuotas ataskaitas.

B

R-116. Sistemoje turi būti pateiktos priemonės vykdyti duomenų paėmimo, transformavimo ir pakrovimo procesus (ETL).

B

6.6. Bendrieji diegimo reikalavimai

6.6.1.Reikalavimai kūrimo procesui ir priemonėms

6.6.1.1. Tiekėjas prieš kurdamas ir / arba modifikuodamas sistemą, turi atlikti detalią poreikių analizę. Analizės rezultatas – detalioji TNAS IS specifikacija.

6.6.1.2. Tiekėjas prieš kurdamas ir / arba modifikuodamas sistemą, turi atlikti detalią išorinių informacinių sistemų (duomenų teikėjų) analizę ir specifikuoti integracijos sąsajas. Veiklos rezultatas – detalioji TNAS IS specifikacija.

30

6.6.1.3. Atliekant analizę ir detalios specifikacijos rengimą Tiekėjas turi vykdyti susitikimus su Perkančiosios organizacijos paskirtais specialistais. Susitikimai turi būti protokoluojami.

6.6.1.4. Projektavimo metu Tiekėjas turi detalizuoti šios specifikacijos funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus, kad jais vadovaujantis būtų galima realizuoti poreikius atitinkančią TNAS IS.

6.6.1.5. Tiekėjas turi naudoti pasaulyje pripažintas ir naudojamas programinės įrangos kūrimo priemones. Įdiegus sistemą, paslaugų teikėjas turės perduoti sukurtos ir / arba modifikuotos programinės įrangos išeities kodą (angl. source code) kartu su priemonėmis skirtomis paleisti (sukompiliuoti) išeities kodą.

6.6.2.Reikalavimai informacinės sistemos diegimui

6.6.2.1. Tiekėjas turi įdiegti TNAS IS į Perkančiosios organizacijos pateiktą techninę įrangą bei atlikti techninės ir programinės įrangos konfigūravimo darbus, kad būtų užtikrintas tinkamas TNAS IS eksploatacinės aplinkos veikimas.

6.6.2.2. Tiekėjas turi suformuoti iki 40 vnt. pavyzdinių suvestinių ataskaitų (kurios turi būti publikuotos viešai prieigai). Konkretus formuojamų ataskaitų skaičius, sąrašas ir forma turi būti suderinti su Perkančiąja organizacija analizės etapo metu.

6.6.2.3. Tiekėjas po bandomosios eksploatacijos turi perduoti Perkančiajai organizacijai sukurtos TNAS IS išeities kodą ir licencinės programinės įrangos instaliacinius paketus.

6.6.2.4. Programos išeities kodas pateikiamas Tiekėjo naudotoms ir Perkančiai organizacijai pateiktoms kūrimo priemonėms suprantamu formatu įrašytas į DVD ar kitą skaitmeninę laikmeną. Kartu turi būti pateikiamas sukompiliuotas išeities kodas (parengtas diegimui).

6.6.2.5. Tiekėjas turi dokumentuoti programinės įrangos diegimo į Perkančiosios organizacijos TNAS IS darbinę aplinką procesą bei pateikti tam reikalingas programines priemones.

6.6.3.Reikalavimai informacinės sistemos naudotojų ir administratorių apmokymams

Informacinės sistemos naudotojų ir administratorių mokymų metu turi būti apmokyta iki dešimties (10) Perkančiosios organizacijos darbuotojų, iš kurių vienas (1) – sistemos administratorius. Naudotojų mokymams keliami šie reikalavimai:

Tiekėjas turės sudaryti mokymų planą ir jį suderinti su Perkančiąja organizacija; Tiekėjas turi parengti mokymų medžiagą ir ją pateikti Perkančiajai organizacijai 2 dienas prieš

mokymus; mokymai turi būti organizuojami pagal su Perkančiąja organizacija suderintą mokymų grafiką; mokymai turi būti vykdomi grupėmis skiriant ne mažiau kaip 24 val. mokymų kiekvienai grupei (3

dienos po 8 akademines valandas kiekvieną dieną). mokymai turi būti vykdomi Higienos instituto patalpose.

6.6.4.Reikalavimai informacinės sistemos duomenų teikėjų ir vartotojų apmokymams

Informacinės sistemos duomenų teikėjų ir vartotojų mokymų metu turi būti apmokyta trisdešimt (30) asmenų. Naudotojų mokymams keliami šie reikalavimai:

Tiekėjas turės sudaryti mokymų planą ir jį suderinti su Perkančiąja organizacija; Tiekėjas turi parengti mokymų medžiagą ir ją pateikti Perkančiajai organizacijai 2 dienas prieš

mokymus; mokymai turi būti organizuojami pagal su Perkančiąja organizacija suderintą mokymų grafiką; mokymai turi būti vykdomi grupėmis skiriant ne mažiau kaip 2 val. mokymų kiekvienai grupei. mokymai turi būti vykdomi Higienos instituto patalpose.

6.6.5.Reikalavimai informacinės sistemos garantiniam aptarnavimui ir priežiūrai eksploatacijos metu

6.6.5.1. Garantinės priežiūros objektas yra pagal šio konkurso sąlygas įdiegta TNAS IS.

31

6.6.5.2. Garantinės priežiūros trukmė - 36 mėnesiai, skaičiuojant nuo TNAS IS perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos.

6.6.5.3. Garantinės priežiūros metu, Tiekėjas turės taisyti visas sukurtos ir įdiegtos programinės įrangos veikimo klaidas (klaidas, dėl kurių visai arba iš dalies neįmanoma atlikti tam tikrų suderintoje programinės įrangos specifikacijoje numatytų funkcijų, arba šios funkcijos pateikiami rezultatai yra klaidingi) ir neatitikimus specifikacijoje apibrėžtiems reikalavimams;

6.6.5.4. TNAS IS privalo būti darbinga, patikima, greitai atstatoma po trikdžių. Visi TNAS IS Tiekėjo veiksmai atliekant TNAS IS garantinę priežiūrą turi būti atliekami pagal su Perkančiaja organizacija suderintą tvarką.

6.6.5.5. TNAS IS garantinė priežiūra apima: 6.6.5.5.1. TNAS IS neatitikimų funkciniams reikalavimams ir veikimo Klaidų bei Kritinių klaidų

šalinimą bei kitas LR įstatymais ir norminiais aktais numatytas garantijas;6.6.5.5.2. Eksploatuojamos TNAS IS darbingumo atstatymą, pavyzdžiui, įvykus duomenų bazės ar

atskirų jos komponentų darbų sutrikimams, kai tai įvyksta dėl Tiekėjo pateiktų pakeitimų atnaujinimų ar kitų Tiekėjo veiksmų ar neveikimo;

6.6.5.5.3. Išgadintų (sugadintų) duomenų atstatymą, kai gedimo priežastis yra Tiekėjo pateiktos programinės įrangos netinkamas veikimas;

6.6.5.5.4. Konsultacijų telefonu ir elektroniniu paštu (darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 Lietuvos laiku) teikimą TNAS IS administratoriams (numatomas naudotojų, kuriems turi būti teikiamos konsultacijos skaičius – 2);

6.6.5.6. Visos TNAS IS veikimo klaidos ir (ar) trikdžiai klasifikuojami:6.6.5.6.1. Kritinė klaida – kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, dėl kurios naudotojas negali vykdyti

vienos ar daugiau numatytų būtinų funkcijų ir nežinomas joks kitas alternatyvus šios funkcijos vykdymas;

6.6.5.6.2. Klaida – kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, kuri kliudo vykdyti būtinas funkcijas, tačiau yra žinomas alternatyvus funkcijos vykdymas, arba kai nustatytas trikdis ir (ar) problema, kuri sukelia sunkumus naudojantis TNAS IS, bet neturi įtakos TNAS IS funkcijų veikimui ir nedaro jokio kito poveikio TNAS IS.

6.6.5.7. Tiekėjas iki garantinės priežiūros termino pradžios turės pateikti garantinės priežiūros užtikrinimo garantiją visam garantinės priežiūros periodui, kurią sudaro 5% nuo sutarties vertės. Nesilaikant garantinės priežiūros sąlygų, Perkančioji organizacija įgyja teisę į Tiekėjo pateiktą garantinės priežiūros užtikrinimo garantiją. Garantinės priežiūros užtikrinimo garantija teikiama taip, kaip to reikalauja sutartis tarp Perkančiosios organizacijos ir Tiekėjo.

6.6.5.8. Perkančiajai organizacijai atsiėmus garantinės priežiūros užtikrinimo garantiją, dėl to, kad Tiekėjas nesilaikė garantinės priežiūros sąlygų, Tiekėjas turi pateikti naują garantinės priežiūros garantiją.

6.6.5.9. Garantinės priežiūros metu Tiekėjui atlikus reikiamus pakeitimus, turi būti atnaujinta ir visa susijusi TNAS IS dokumentacija.

6.6.5.10.Klaidų ir Kritinių klaidų ir (ar) trikdžių šalinimo terminai derinami su perkančiąja organizacija, tačiau turi būti ne ilgesni kaip (terminas pradedamas skaičiuoti nuo informavimo apie trikdį ir (ar) Klaidą/ Kritinę klaidą pateikimo Tiekėjui momento):

6.6.5.10.1. Kritinės klaidos atveju ne vėliau kaip per 3 darbo dienos;6.6.5.10.2. Kitais atvejais – per 10 darbo dienų arba per šalių susitarimu suderintą klaidos šalinimo

terminą.6.6.5.11.Tiekėjas turi įsipareigoti 36 mėnesius nuo sistemos įdiegimo teikti sistemos priežiūros paslaugas

(160 valandų per metus). Sistemos priežiūros paslaugos apima:6.6.5.11.1. Sistemos veikimo užtikrinimą;6.6.5.11.2. Sistemos atnaujinimą atsiradus naujiems veiklos reikalavimams, pasikeitus duomenų teikėjų

teikiamiems duomenims ir pan.

32

6.6.6.Reikalavimai bandomajai eksploatacijai

6.6.6.1. Prieš pradedant TNAS IS bandomąją eksploataciją, Tiekėjas turės parengti ir su Perkančiąja organizacija suderinti bandomosios eksploatacijos planą. Bandomosios eksploatacijos plane turi būti aprašyta: bandomosios eksploatacijos dalyvių komunikavimo schema, dalyvių atsakomybės, defektų (pastabų) registravimo tvarka, defektų šalinimo tvarka, bandomosios eksploatacijos priėmimo kriterijai.

6.6.6.2. Tiekėjas privalo užtikrinti sistemos veikimo priežiūrą visos bandomosios eksploatacijos metu, jeigu nebus sutarta kitaip.

6.6.6.3. Tiekėjas turi parengti atliktos bandomosios eksploatacijos ataskaitą.6.6.6.4. Tiekėjas bandomosios eksploatacijos metu privalo šalinti visus pastebėtus trūkumus ir tobulinti

informacinę sistemą atsižvelgiant į bandomosios eksploatacijos metu pastebėtus trūkumus. Susidarius tokiai situacijai, kad neįmanoma ištaisyti sistemos trūkumų iki bandomosios eksploatacijos pabaigos, bandomosios eksploatacijos terminas gali būti pratęstas iki tol, kol bus ištaisyti sistemos trūkumai ir visa apimtimi išbandyta informacinė sistema, bet ne ilgiau negu iki 2015 m. liepos 31 d.

6.6.6.5. Tiekėjas privalo prieš priduodamas TNAS IS Perkančiajai organizacijai pateikti galutines dokumentacijos ir TNAS IS išeities kodo versijas, jeigu jos buvo pakeistos nuo paskutinio perdavimo.

6.6.6.6. Perkančioji organizacija pradės TNAS IS sistemos priėmimo veiklas tik tada, kai sistema tenkins bandomosios eksploatacijos plane apibrėžtus priėmimo kriterijus. TNAS IS bus priimama pasirašant priėmimo-perdavimo aktą.

6.6.7.Reikalavimai testavimui

6.6.8. Tam, kad būtų pradėta bandomoji TNAS IS eksploatacija, turi būti atliktas Tiekėjo savarankiškai atliekamas vidinis testavimas ir ištaisytos visos jo metu rastos klaidos.

6.6.9. Vidinius atskirų komponentų testavimus Tiekėjas turi atlikti nedalyvaujant Perkančiosios organizacijos atstovams, tačiau turi pateikti tokio testavimo įrodymus – vidinių testavimų atlikimą patvirtinantį raštą.

6.6.10. Tiekėjas turi parengti ir su Perkančiąja organizacija suderinti priėmimo testavimo planą, kuriame turi būti nurodomas priėmimo testavimo veiklos, testavimo metodikos.

6.6.11. Priėmimo testavimas turi būti vykdomas naudojant Perkančiosios organizacijos įsigytą techninę įrangą. Nesant galimybei, testavimas gali būti vykdomas naudojant Tiekėjo pateiktą techninę įrangą. Tačiau tokiu atveju vėliau turės būti atliktas atskiras testavimas Perkančiosios organizacijos įsigytoje techninėje įrangoje siekiant įsitikinti, kad TNAS IS korektiškai veikia ir kitos techninės įrangos pagrindu.

6.6.12. Testavimo aplinkos architektūra, kiek įmanoma, turi atitikti darbinę sistemos aplinkos architektūrą.6.6.13. Testavimų metu turi būti vedamas pastebėtų klaidų ir jų būsenų kaupimo žurnalas (toliau – klaidų

žurnalas). Žurnalą turi pildyti Tiekėjo atstovai, galimybę jį peržiūrėti ar pildyti suteikiant įgaliotiems Perkančiosios organizacijos darbuotojams. Klaidų žurnalas turi būti pildomas ir peržiūrimas elektronine forma.

6.6.14. Klaidų žurnalas turi būti specializuota problemų registravimo ir sekimo programinė įranga (angl. issue tracking software), pasiekiama naudojant interneto naršyklę.

6.6.15. Tiekėjas turi užtikrinti, kad iki priėmimo testavimo bus realizuotos visos šioje specifikacijoje apibrėžtos integracijos su vidinėmis ir išorinėmis sistemomis (ar registrais). Priėmimo testavimo metu TNAS IS turės būti integruota su vidinių ir išorinių sistemų gamybinėmis arba testinėmis aplinkomis, jeigu tokios egzistuos.

33

6.6.8.Reikalavimai dokumentacijai

6.6.17. Visa dokumentacija turi būti parengta laikantis bendrinės lietuvių kalbos taisyklių.6.6.18. Dokumentų galutinės versijos turi būti pateiktos dviem formatais: elektroniniu (*.doc, *.docx arba

kitu su perkančiąja organizacija suderintu redagavimui tinkamu formatu įrašant dokumentą (-us) į CD ar DVD) ir popieriniu (1 egz.). Jų preliminarios versijos peržiūrai turi būti pateikiamos elektroniniu formatu elektroninio ryšio priemonėmis.

6.6.19. Projekto dokumentai turi būti rengiami ir derinami vadovaujantis šiais reikalavimais:6.6.19.1.1. Tiekėjas privalo su Perkančiąja organizacija suderinti visų pateikiamų projekto rezultatų

turinį ir formą prieš juos pateikdamas Perkančiąjai organizacijai.6.6.19.1.2. Tiekėjas turi parengti dokumentų projektus ir juos pateikti Perkančiosios organizacijos darbo

grupei derinimui.6.6.19.1.3. Tiekėjo parengta dokumentacija turi būti derinama ne mažiau kaip dviem iteracijomis.6.6.19.1.4. Pateiktų dokumentų projektus Perkančioji organizacija įvertina per 5 darbo dienas nuo

pateikimo dienos, o per 5 darbo dienas nuo pastabų gavimo, Tiekėjas turi atnaujinti dokumentą pagal pastabas.

6.6.19.1.5. Galutiniai rezultatai turi būti pateikti redaguojamu formatu (įskaitant ir dokumentuose pateikiamas schemas).

6.6.19.1.6. Tiekėjui pateikus projekto rezultatus, neatitinkančius aukščiau pateiktų reikalavimų, ar nesuderinus projekto rezultatų turinio ir formos prieš juos pradedant rengti, Perkančioji organizacija pasilieka teisę atmesti dokumentą nederinant, įvardindama esminius trūkumus ir neatitikimus bei neteikdama detalių pastabų rezultato turiniui.

6.6.19.1.7. Tiekėjas turės parengti, bet neapsiriboti, tokią dokumentaciją:6.6.19.1.8. Projekto reglamentą ir planą. Plane turi būti nurodyta atskirų projekto etapų trukmė ir

tarpinių rezultatų pateikimo terminai. Projekto reglamentas ir planas turi būti pateiktas derinimui per 5 d. d. po sutarties įsigaliojimo. Galutinis variantas turi būti pateiktas per 3 d. d. po Perkančiosios organizacijos pastabų pateikimo;

6.6.19.1.9. Detalizuotą TNAS IS specifikaciją;6.6.19.1.10. TNAS IS diegimo instrukcijas (dokumentas turi būti pateiktas taip, kad pagal jį

būtų galima įdiegti sistemą iš TNAS IS išeities kodo);6.6.19.1.11. Naudotojų instrukcijas;6.6.19.1.12. Išsamias administravimo instrukcijas; 6.6.19.1.13. Mokymų planą ir mokymų medžiagą;6.6.19.1.14. Testavimo scenarijus;6.6.19.1.15. Priėmimo testavimo planą bei metodiką;6.6.19.1.16. Garantinės priežiūros procedūros dokumentą;6.6.19.1.17. Raštą, patvirtinantį vidinio testavimo atlikimą ir rastų klaidų ištaisymą;6.6.19.1.18. Bandomosios eksploatacijos planą ir ataskaitą;6.6.19.1.19. TNAS IS pakeitimų registrą.

6.6.19.1.20. Esant poreikiui tiekėjas savo nuožiūra gali pateikti ir kitą papildomą, 6.6.8.5 papunktyje nepaminėtą dokumentaciją.

7. Kaštai ir nauda

7.8. Tiekėjas turi pateikti visas reikalingas licencijas eksploatuoti TNAS IS. Šis reikalavimas nėra taikomas

duomenų bazių valdymo sistemos licencijai.9. TNAS IS programinės įrangos licencijos turi būti neriboto galiojimo ir turi turėti kitus būtinus leidimus

naudoti programinę įrangą nepriklausomai nuo to, ar įsigyta programinės įrangos gamintojo ir (arba) Tiekėjo techninio aptarnavimo paslauga, ar ne. Licencijos neturi būti pateikiamos nuomos ar panašiu

34

teisiniu pagrindu, ar su kitokiu jų galiojimo apribojimu laike. Pradiniams sistemos diegimo darbams pateikiamas tik minimalus licencijų kiekis.

10. TNAS IS eksploatavimas ir modernizavimas neturi būti apribotas licencijų įsigijimu ir įdiegimu – eksploatuojant ir esant reikalui modernizuojant TNAS IS neturi būti reikalaujama įsigyti licencijas ar bet kokia kita forma reikalauti, kad HI prisiimtų įsipareigojimus. Šis reikalavimas nėra taikomas duomenų bazių valdymo sistemai.

11. TNAS IS neturi reikalauti jokių licencijų įsigijimo einant laikui ir didėjant naudotojų, darbo vietų ar naudojamų funkcionalumų skaičiui. Sistema nesinaudos daugiau negu 10 vidinių naudotojų. Išorinių naudotojų skaičius neribojamas.

12. TNAS IS neturi reikalauti jokių licencijų įsigijimo einant laikui ir didėjant naudojamų duomenų šaltinių skaičiui.

13. Visų Tiekėjo siūlomų licencijų ir / ar jų atnaujinimo (pratęsimo) garantinio aptarnavimo ir priežiūros laikotarpiu kainos turi būti įtrauktos į Tiekėjo pasiūlymo kainą.

14. Perkančioji organizacija TNAS IS eksploatacijai pateiks šią techninę ir programinę licencinę įrangą: duomenų bazių tarnybinę stotį, veikiančią su Windows Server 2012 ar lygiaverte

operacine sistema; taikomųjų programų tarnybinę stotį, veikiančią su Windows Server 2012 ar lygiaverte

operacine sistema; portalo tarnybinę stotį, veikiančią su Windows Server 2012 ar lygiaverte operacine

sistema; duomenų bazių valdymo sistemą SQL Server 2014 Bussiness intelligence su 10 darbo

vietų licencijomis ar lygiavertę (funkcijų ir palaikymo kaštų atžvilgiu) su šiais funkciniais reikalavimais:

o Reliacinių duomenų bazių valdymo sistema;o Duomenų bazių replikacija (angl. mirror) realiu laiku;o Klasterizavimo technologijų palaikymas;o Duomenų replikacija tarp serverių;o Analitiniai servisai;o Ataskaitų servisai.

infrastruktūros tinklo įrangą.15. Perkančiosios organizacijos TNAS IS eksploatacijai pateiktų tarnybinių stočių techniniai parametrai

(operatyvinė atmintis, disko talpa, procesoriaus sparta ir kita) atitiks numatomus TNAS IS poreikius.

8. Teisinės ir organizacinės sąlygos

Teisines ir organizacines sąlygas reglamentuojančių dokumentų sąrašas TNAS IS parengimui: TNAS IS nuostatai; TNAS IS saugos nuostatai; TNAS IS specifikacija.

9. Kūrimo projekto valdymas

Atsižvelgiant į trumpą laikotarpį, per kurį turi būti suteiktos paslaugos, reikalinga užtikrinti maksimaliai efektyvų projekto valdymą. Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus projekto valdymas, Tiekėjo projekto vadovas turi būti kvalifikuotas projektų valdymo srityje. Projekto vadovo kvalifikacijai pagrįsti, Tiekėjas turi pateikti tai įrodančius dokumentus – Project Management Professional (PMP), CompTIA Project+, PRojects IN Controlled Environments (Prince2) ar kitą lygiavertį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą, arba lygiavertį dokumentą.

35

10. Paslaugų suteikimo etapai, terminai ir vieta

Paslaugų teikimas turi būti įgyvendintas vadovaujantis 15 lentelėje „Paslaugų suteikimo etapai“ nurodytais etapais ir terminais (skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos tarp Tiekėjo ir Perkančiosios organizacijos):15 lentelė. Paslaugų suteikimo etapai

Etapo pavadinimas

Etapo veiklos Etapo rezultataiNumatoma vykdymo trukmė

Analizės etapas Analizė ir detalios specifikacijos rengimas.

Parengta detali specifikacija.

1 mėn.

Projektavimo ir konfigūravimo (konstravimo) etapas

Projektavimas; Konstravimas; Diegimas testinėje

aplinkoje; Vidinis testavimas.

Papildyta detali specifikacija;

Sukurtos ir diegimui paruoštos TNAS IS posistemės su veikiančiais funkcionalumais;

Sukurtos ir veikiančios integracinės sąsajos su duomenų teikėjais;

Parengta susijusi dokumentacija.

2 mėn.

Diegimo etapas Diegimas gamybinėje aplinkoje;

Naudotojų mokymai.

TNAS IS įdiegta gamybinėje aplinkoje;

Apmokyti TNAS IS naudotojai;

Parengta susijusi dokumentacija.

2 sav.

Bandomosios eksploatacijos etapas

Bandomoji eksploatacija gamybinėje aplinkoje;

Bandomosios eksploatacijos metu pastebėtų trūkumų šalinimas.

Parengta numatyta dokumentacija;

Pateikti TNAS IS išeities kodai.

2 sav.

Garantinio aptarnavimo etapas

Klaidų, neatitikimų, trūkumų šalinimas.

36 mėn. nuo galutinio paslaugų priėmimo / perdavimo akto pasirašymo datos

36

Visi Tiekėjo įsipareigojimai pagal šio pirkimo rezultate sudarytą sutartį (išskyrus garantinį aptarnavimą) turi būti suteikti per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Šis terminas gali būti pratęstas 1 kartą iki 1 mėnesio tik Perkančiosios organizacijos sutikimu ir sutarties šalių raštišku susitarimu dėl tokių nenumatytų aplinkybių, kurių atsiradimo Tiekėjas, veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, objektyviai negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo (pvz., pasikeitus teisės aktams, turintiems įtakos pirkimo sutarties vykdymui, inter alia teisės aktams). Bet kuriuo atveju pirkimo sutarties trukmė su visais pratęsimais negali būti ilgesnė negu iki 2015 m. liepos 31 d.

Aukščiau nurodyti paslaugų teikimo etapų terminai (išskyrus garantinę priežiūrą) gali būti koreguojami Tiekėjo ir Perkančiosios organizacijos raštišku susitarimu. Tiekėjas gali suteikti paslaugas ir trumpesniais terminais, nei nurodyta lentelėje aukščiau.

Atsiskaitoma už tinkamai atliktus darbus (suteiktas paslaugas) etapais, pateikus tarpines/galutinę projekto vykdymo ataskaitą ir ją patvirtinus, pasirašius atitinkamo etapo perdavimo priėmimo aktą:

Analizės etapas – 15 proc. sutarties sumos; Projektavimo ir konfigūravimo (konstravimo) etapas – 30 proc. sutarties sumos; Diegimo etapas – 15 proc. sutarties sumos; Galutinis apmokėjimas atliekamas sėkmingai užbaigus bandomosios eksploatacijos etapą ir pilnai

priėmus sistemą – 40 proc. sutarties sumos.

11. Reikalavimai pasiūlymui

16.17.18.19.

20. Pasiūlyme Tiekėjas privalo pateikti išsamų Projekto įgyvendinimo aprašymą, kuriame pateikiami šios specifikacijos realizavimo būdai, kurie bus vertinami pagal šios įsigijimo Konkurso sąlygų nustatytus vertinimo kriterijus:

20.1.1. projekto įgyvendinimo strategija, projekto tikslų ir rezultatų suvokimas;20.1.2. sprendimo architektūros, techninių ir funkcinių reikalavimų realizavimo būdai;20.1.3. projekto įgyvendinimo, koordinavimo ir rizikos valdymo planas.

20.2. Tiekėjas pasiūlyme turi pateikti galutinę sistemos, diegimo darbų ir mokymų kainą įskaičiuojant ir papildomą trečiųjų šalių programinę įrangą (jeigu tokia būtų naudojama).

37

21. Priedas Nr. 1. Analitinių ataskaitų pavyzdžiai.

Nr. Ataskaitos pavadinimas, šaltinis Ataskaitų tipas DuomenysDimensijos, parametrai

Grupavimo parametrai

Filtravimo parametrai

1. Laisvos formos analitinės ataskaitos iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS): ligotumas, stacionaro ligonių sudėtis, operacijų skaičius, reabilitacinių ligonių skaičius, apsilankymų skaičius ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose, susirgimai užregistruoti ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, sergamumas, priėmimo skyriaus ligonių sudėtis.

Laisvos formos analitinės ataskaitos, kurias HI darbuotojas gali susidaryti savo nuožiūra panaudojant duomenis, dimensijas, parametrus.

• Atvejų skaičius (funkcija count nuo parametro)• Parametro suma (funkcija sum nuo parametro)• Parametro vidurkis (funkcija average nuo parametro)• Parametrų santykis (laisvos formos formulė tarp dviejų ar daugiau parametrų)

• Diagnozių grupės• Diagnozių intervalai (pagal diagnozių kodus)• Diagnozė• Laikotarpis (gydymo lapo (etapo) pabaigos data)• Lytis• Amžius (amžiaus grupėmis)• Gyvenamoji vietovė (miestas, kaimas)• Gyvenamoji vieta (regionai)• Analizuojami metai• Apsilankymo tipas• Išrašymo tipas• Apmokėjimo tipas (stacionaro atveju)• Gydymo tipas (stacionaro atveju - reabilitacija, ilgalaikis, aktyvus gydymas)• Traumos aplinkybė• Traumos vieta (vieta kurioje įvyko trauma - namai, mokykla, darbovietė)



38

• Traumos veikla (veikla kurios metu buvo patirta trauma - kelionė dviračiu, slidinėjimas ir pan.)• Ligos tipas (iš PSDF IS duomenų - ūmios, pirmą kartą nustatytos diagnozės)• Operacijų tipas• Operacijų rezultatas (gydymo lapo pabaigos žyma)• Reabilitacijos tipas



1.1. Pavyzdžiui: Ligotumas pagal

diagnozęKitos ataskaitos formuojamos analogiškai atsižvelgiant į duomenų tipą.

Pateikiama ligotumo statistika pagal diagnozę. T.y. kiek tokių atvejų buvo per metus.

• Skaičius asmenų, kuriems užregistruota bent viena ambulatorinė arba stacionarinė diagnozė (count)

• Diagnozių grupės• Diagnozė ir kodas• Laikotarpis (gydymo lapo (etapo) pabaigos data)• Lytis• Amžiaus intervalas• Gyvenamoji vietovė• Gyvenamoji vieta (regionai)• Metai• Amžius (amžiaus grupė)

• Diagnozių grupės• Diagnozė ir kodas• Lytis• Amžiaus grupė• Gyvenamoji vietovė

• Metai• Gyvenamoji vieta (regionai)• Amžius (amžiaus grupė)

2.-5. Laisvos formos analitinės ataskaitos iš kitų šaltinių: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro, Neįgalumo ir darbingumo

Laisvos formos analitinės ataskaitos, kurias HI darbuotojas gali susidaryti savo nuožiūra panaudojant duomenis, dimensijas, parametrus.

Analogiškai kaip 1 punkte pateiktą formatą, atsižvelgiant į duomenų šaltinio duomenų specifiką.




39

nustatymo tarnybos informacinės sistemos, Greitosios medicinos pagalbos stočių informacinės sistemos.

Orientacinis analitinių ataskaitų skaičius – 40 vnt.

40

specifik… · Web viewTaip pat Tiekėjo atsakomybė yra pašalinti nustatytus TNAS IS ar jos...

Documents

Transcript of specifik… · Web viewTaip pat Tiekėjo atsakomybė yra pašalinti nustatytus TNAS IS ar jos...