SPECIALUS KONFERENCIJOS LEIDINYS

„VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA:

TAUTIŠKUMO ATSKAITOS TAŠKAS VAIKŲ

IR JAUNIMO AKIMIS“. MOKINIŲ DARBAI.

ŠIAME LEIDIME:

Vasario 16-oji Lietuvos valstybės

atkūrimo diena-1

Konferencijos akimirkos-1

Graždanka Lietuvoje-2

Vargo mokykla. Daraktoriai-2

1917 12 11 ir 1918 02 16 Nepri-

klausomybės aktų skirtumai ir

panašumai-3

Vilniaus konferencija ir jos nu-

tarimai-3

1918 m. vasario 16-oji-4

Vasario 16-osios signataras

Steponas Kairys-4 ir 5

Vasario 16-osios signataras ir

Lietuvos prezidentas Antanas

Smetona-5 ir 6

Bermontininkai ir Šiauliai-6 ir 7

Valstybės atkūrimo dieną primena

Vasario 16-osios gatvė Šiauliuose

-7 ir 8

Lietuvos tarptautinio pripažinimo

problematika-8 ir 9

Parodos „Tėvyne, tu mano, tu mūsų visų“ darbeliai-9 ir 10

Apie biblioteką-10

Lietuvos nepriklausomybės diena jaunimui ir vaikams neatsiejama nuo

patriotinių dainų, eilėraščių ir lietuvių liaudies šokių.

VASARIO 16-OJI– LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA Šiaulių miesto savivaldybės viešosios

bibliotekos Lieporių filiale 2014 m. vasa-

rio 13-14 d. organizuota mokomoji kon-

ferencija „Valstybės atkūrimo diena:

tautiškumo atskaitos taškas vaikų ir

jaunimo akimis“, skirta paminėti prieš 96

m. pasirašytą Lietuvos nepriklauso-

mybės aktą ir taip įprasminti Lietuvos

valstybės atkūrimo dieną.

Kodėl šiauliečiai turi minėti Lietuvos

valstybės atkūrimo dieną?

„Po 1863-1864 metų sukilimo prasidėjo

vienas juodžiausių Lietuvos istorijos

laikotarpių. 1864 metais uždrausta lietu-

viška spauda lotyniškais rašmenimis,

tačiau lietuviai nepalūžo, kilo knygnešių

sąjūdis. Kaimų ūkininkai, supratę mokslo

vertę, leido savo vaikus į mokslą, o šie,

baigę mokslus, žądino lietuvių tautinę

sąmonę, kūrė kultūrines, švietėjiškas

organizacijas, leido lietuvišką spaudą.

Atsiradus politinėms srovėms, jos virto

partijomis, kurių atstovai vėliau įpras-

mino savo siekius 1918 m. vasario 16 d.

Lietuvos nepriklausomybės akte. Keturi

šį 1918 m. vasario 16-osios Nepriklauso-

mybės aktą pasirašę signarai buvo Ši-

aulių Juliaus Janonio gimnazijos auk-

lėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis,

Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis.

Negalima pamiršti ir Jono Vileišio, kuris

buvo vienas Lietuvos Nepriklausomybės

Akto sumanytojų. Visi 20 Lietuvos Ta-

rybos narių 1918 m. vasario 16 d. balsa-

vo už Jono Vileišio, Mykolo Biržiškos,

Stepono Kairio ir Stanislovo

Narutavičiaus pasiūlytą Lietuvos Nepri-

klausomybės Aktą be Lietuvos įsipa-

reigojimų Vokietijai. Taigi, Šiauliai

neatsiejami nuo 1918 m. vasario 16 d.

įvykių.

2014 m. vasario mėn. 13-14 d.

KONFERENCIJOS AKIMIRKOS

Daraktorius – XIX a. – XX a.

pradžios Lietuvos valstiečių slapta

steigtų ir išlaikytų kaimo mokyklų

mokytojas.

Istorija

Daraktorių mokyklos pradėtos steigti

po 1863 m. sukilimo, ypač paplito

spaudos draudimo laikotarpiu (1865

–1904 m.).

Nuo 1871 m. carinė administracija

daraktorius ir mokinių tėvus baudė

piniginėmis baudomis iki 300 rb arba

iki 3 mėn. arešto. Po 1905–1907 m.

Rusijos revoliucijos bausmės buvo

formaliai panaikintos, tačiau

daraktorių mokyklos iki Pirmojo

pasaulinio karo buvo caro valdžios

persekiojamos.

Rusų valdžia, siekdama konkuruoti

su daraktorių mokyklomis, pradėjo

steigti pradžios mokyklas kaimuose

GRAŽDANKA LIETUVOJE

Graždanka — kirilicos rašto atmaina, Petro I

iniciatyva 1708 m. pradėta vartoti Rusijos

pasaulietinėje spaudoje.

1864−1904 m. Rusijos valdžiai uždraudus spaudą

lotyniškais rašmenimis, graždanka buvo įvesta

Lietuvoje. Pirmais spaudos dešimtmečiais

graždanka buvo išleisti 66 lietuviški leidiniai:

mokomosios, grožinės literatūros knygos. Lietuvių

tauta jų nepripažino, todėl šių knygų leidyba buvo

nutraukta.

Kas rengė spaudai lietuviškas knygas rusiškomis

raidėmis Lietuvoje ?

Knygnešių ir daraktorių žinynas

„Graždankos“ (Kirilicos) raštas

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 2

B. ŠKĖLAITĖ, E. PEČIUKAITYTĖ,

ŠIAULIŲ „RASOS “ PROGIMNAZIJA,

MOKYTOJA A. BUŠKUVIENĖ

Rusų valdžiai uždraudus lietuvišką

spaudą, iš pradžių lietuviams buvo

numatyta leisti lietuviškas knygas

rusiškomis raidėmis. Lietuviai tokiai

tvarkai nepritarė, niekas iš leidėjų

nesiskubino leisti tokių knygų.

1864 m., gavus Muravjovo nurodymą,

buvo parengta spaudai pirmoji

„Abėcėlė žemaitiškai - lietuviška“

rusiškomis raidėmis. Šios knygos

antraštėje nurodyta Muravjovo

pavardė. Knygelė buvo išleista du

kartus (antrojoje pakeista antraštė ir

atitaisytas provoslavų tikybos

pavadinimas).

1902 m. vienam Mažosios lietuvos

veikėjui kilo idėja leisti lietuviams

laikraštį graždanka, tačiau šio krašto

leidėjai iniciatorių greitai įtikino, kad

tokio leidinio Lietuvai nereikia. Taigi

graždanka leistų periodinių leidinių

lietuviškos spaudos draudimo metais

iš viso nebuvo.

U. TAMULYTĖ, ŠIAULIŲ „RASOS “ PROGIMNAZIJA,

MOKYTOJA O. KAVOLIUKIENĖ

VARGO MOKYKLA. DARAKTORIAI

ir miesteliuose, kuriose buvo mokoma

rusų kalba.

Daraktorių dėka XIX a. pabaigoje

lietuvių išsimokslinimo lygis pakilo.

Mokykla

Daraktoriaus mokykla specialių patalpų

neturėjo, mokytojas su mokiniais

rinkdavosi tai vienoje, tai kitoje

valstiečio pirkioje, paprastai po savaitę.

Daraktoriai mokė vaikus skaityti ir rašyti

lietuvių kalba, skaičiuoti, skaityti rusų ir

lenkų kalbomis, pateikdavo Lietuvos

istorijos ir geografijos žinių.

Daraktoriai

Daraktoriai buvo įvairios socialinės

padėties ir išsimokslinimo, kartais

daraktoriauti pradėdavo net 8–10 m.

vaikai. Daraktoriais dirbo lietuvių

švietėjai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė,

Povilas Višinskis, Jonas Biliūnas,

Teresė Goesytė.

2004 m. lapkričio mėnesio pradžioje

išleistas knygnešių ir daraktorių

žinynas – „Lietuvos knygnešiai ir

daraktoriai. 1864–1904“

Biobibliografinis žinynas skirtas

lietuviškos spaudos draudimo

panaikinimo 100-mečiui. Įrašyta

6131 pavardė asmenų, kurie 1864–

1904 metais organizavo

draudžiamosios lietuvių spaudos

leidimą užsienyje, jos gabenimą per

sieną ir platinimą Lietuvoje.

Signatarų namai Vilniuje

Vilniaus konferencija – lietuvių politikų

organizuotas lietuvių delegatų suvažiavimas

Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18 - 22d.

Sušaukiant konferenciją buvo pasinaudota

vokiečių sunkumais fronte. Iš viso į

konferenciją buvo pakviesti 264 žmonės,

atvyko 214. Posėdžiai vyko už uždarų durų,

nedalyvaujant jokiam okupacinės valdžios

atstovui. Ši konferencija numatė

nepriklausomos Lietuvos valstybės

sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą bei

įkūrė Lietuvos Tarybą. Pagrindiniai

konferencijos dalyviai buvo: Peliksas

Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas,

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 3

G. KALVONIS, D. VALATKEVIČIUS

ŠIAULIŲ „RASOS “ PROGIMNAZIJA,

MOKYTOJA R. GEDMINIENĖ

1917 12 11 IR 1918 02 16 NEPRI-

KLAUSOMYBĖS AKTŲ SKIRTUMAI

IR PANAŠUMAI

1917 m. deklaracija

¨1917 12 11 buvo paskelbta Lietuvos Tarybos

deklaracija dėl Lietuvos valstybės (susietos su

Vokietija) atkūrimo.

¨Dėl neteisėtumo ir kenksmingumo Lietuvai Taryba

vėliau jos atsisakė.

¨Deklaracijoje buvo numatyta, kad Lietuva bus

susieta su Vokietija amžinais ryšiais(konkrečiai

nenurodyta, kokios formos). Lietuvos Taryba

negalėjo priimti tokio nutarimo, nes Lietuvos

santykius su kitomis valstybėmis galėjo

nustatyti tik Steigiamasis Seimas. Tokius

neteisėtus Lietuvos Tarybos veiksmus

paskatino kai kurių Tarybos narių palankios

vokiečiams pažiūros ir noras jiems įsiteikti.

¨Deklaraciją pasirašė tik 16 Tarybos narių,

kiti protestuodami pasitraukė.

Pasirašant šį Nepriklausomybės aktą,

Lietuvos Tarybos pirmininku buvo Antanas

Smetona.

Lietuvos Tarybos nutarimai

¨Kadangi tebevyko I Pasaulinis karas,

Lietuva ir toliau buvo žiauriai išnaudojama,

o apie nepriklausomybės atgavimą nebuvo

leidžiama net kalbėti. Lietuvos Taryba

pasijuto apvilta ir savo santykius su kitomis

valstybėmis nutarė nustatyti ateityje.

Keturi Tarybos nariai socialdemokratai

- S. Kairys ir M. Biržiška bei

demokratai – J. Vileišis ir S.

Narutavičius išstojo iš Tarybos.

A. Smetona neteko pasitikėimo

¨Pasitraukę iš Tarybos nariai

pareikalavo perrinkti Tarybos

pirmininką A. Smetoną, kaip

pataikavusį vokiečiams ir praradusį

Tarybos pasitikėjimą. A. Smetona pats

sutiko, kad skelbiant Lietuvos

Nepriklausomybės aktą Tarybai

pirmininkautų tautos atgimimo

patriarchas Jonas Basanavičius.

1918 m. Nepriklausomybės aktas

¨1918 m vasario 16 dieną visi Lietuvos

Tarybos nariai susirinko Vilniuje,

Didžiosios gatvės 30 name (dabar

Pilies gatvė) ir pasirašė naują

nutarimą – Lietuvos

Nepriklausomybės aktą.

¨Jame buvo paskelbta, kad

atkuriama nepriklausoma ir

demokratiniais pamatais sutvarkyta

Lietuvos valstybė su sostine

Vilniuje. Atsisakyta įsispareigojimų

kitoms valstybėms.

Aktų skirtumas

¨Didžiausias 1917 m. gruodžio 11

d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų

skirtumas yra tas, kad pirmame

buvo numatyti ryšiai ir

įsipareigojimai Vokietijai, o antrame

šių įsipareigojimų atsisakyta.

G. GELAŽIŪTĖ, ŠIAULIŲ „RASOS “ PROGIMNAZIJA, MOKYTOJA R. GEDMINIENĖ

VILNIAUS KONFERENCIJA IR JOS NUTARIMAI

Kazimieras Šaulys, Justinas Staugaitis,

Jonas Basanavičius, Steponas Kairys,

Antanas Smetona, Jonas Vileišis,

Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis

Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas

Stankevičius, Petras Klimas .

Konferencijos nutarimai

Sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris

numatys: santykius su užsienio

valstybėmis; Lietuvos valdymo formą;

sudarys Konstituciją.

Nutarimus pavesta įgyvendinti Lietuvos

Tarybai, kurios pirmininku išrinktas

Antanas Smetona.

Lietuvių konferencijos priimta rezoliucija

Stepono Kairio tėvai

Vaizdingame Ukmergės apskrities

Kurklių parapijos Užunvėžių kaime

gana turtingų valstiečių Vincento

Kairio-Tumasonio ir Uršulės

Puzinaitės-Kairienės šeimoje gimė

ketvirtasis jų vaikas (1878 m.

gruodžio 21 d.) Steponas Kairys.

Tėvai buvo turtingiausi Užunvėžių

kaimo ūkininkai.

S. Kairio senelis Jurgis Tumasonis

buvo kairiarankis, kairys, ir ši

pravardė jam taip prilipo, kad jo

sūnaus, Stepono tėvo Vincento

dokumentuose buvo įrašyta –

„Kairys-Tumasonis“, o vaikaičiui

Steponui jau liko pavarde tapusi

pravardė „Kairys“.

Mokslą pradėjo nuo „Vargo

mokyklos“

Mokslą Steponas Kairys pradėjo

1918 M. VASARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARAI

Vasario 16– osios akto signatarai. Kas jie ?

Visi jie - XIX a. antroje pusėje suklestėjusio lietuvių

tautinio Atgimimo veikėjai. nDaugelis buvo 1907 m.

įkurtos Lietuvių mokslo draugijos, tapusios Mokslų

akademijos pirmtake, nariai.

nPrasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik visi

buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiesiems nuo karo

šelpti nariai, vadovai.

nPradėjus steigti lietuviškas mokyklas, dažnas

ėmėsi rengti lietuviškus vadovėlius.

Dauguma - tos pačios kartos žmonės. Konkretus jų

Steponas Kairys

Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 4

T. MORKŪNAS,

LIEPORIŲ GIMNAZIJA,

PASIRUOŠĖ SAVARANKIŠKAI

amžius Vasario 16 -osios Akto

pasirašymo dieną buvo toks: iki 30

metų - 2, nuo 30 iki 40 metų - 8, nuo

41 iki 50 metų - 6, nuo 51 iki 60 metų -

3, Jauniausiam K. Bizauskui - 25 m.,

Vyriausiam dr. J. Basanavičiui – 67

metai. Iš 20 signatarų 19 buvo baigę

aukštuosius mokslus: daugiausia buvo

teisininkų - 7; kunigai, jų buvo keturi;

tarp signatarų buvo du agronomai

(Aleksandras Stulginskis ir Donatas

Malinauskas);du finansininkai (Jurgis

Šaulys ir Jonas Vailokaitis); istorikas

(Petras Klimas); medikas (Jonas Basa-

navičius); ekonomistas (Jonas

Smilgevičius); inžinierius technologas

(Steponas Kairys). Kodėl būsimi

signatarai buvo pasirinkę tokias

profesijas? Su tokiomis profesijomis

buvę daug lengviau įsidarbinti Lietu-

voje, nes jos nebūtinai susiję su

valstybės tarnyba, o į valdišką

tarnybą Lietuvoje iki 1906 m. lietuviai

katalikai nebuvo priimami.

I. BUBULYTĖ-VAIČIULIENĖ, G.GONTIENĖ, ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS

VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VASARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARAS STEPONAS KAIRYS

namuose. Skaityti mokėsi iš lenkiško

elementoriaus, nes lietuviško vadovėlio

jo gimtajame kaime niekas dar nebuvo

regėjęs. Vėliau mokėsi pas kaimo

daraktorių. 1886–1887 m. mokėsi

Kurklių rusiškoje pradinėje mokykloje,

tačiau jos nebaigė. Mokslas sekėsi ir

tėvai nutarė jį leisti mokytis gimnazijon.

1889–1894 m. mokėsi Palangos

progimnazijoje, baigė ją su pagyrimu,

besimokydamas joje susipažino su

kitais būsimaisiais 1918 m. vasario 16-

osios Nepriklausomybės Akto

signatarais: diplomatu Jurgiu Šauliu,

Respublikos prezidentu Antanu

Smetona, generolu, Krašto apsaugos

ministru Petru Šniukšta ir kt.

Bandė laimę Šiauliuose

Vasaros atostogų metu reikėjo

nuspręsti, kur mokytis toliau. Steponą

viliojo Liepojos miestas, tačiau nuvykęs

ten į gimnaziją sužinojo, kad penktoje

klasėje nėra laisvų vietų, pabandė

laimę Šiauliuose ir čia į gimnaziją

buvo priimtas. Išvykstant iš namų,

mokslo ir gyvenimo išlaidoms tėvas

Steponui įteikė 140 rublių, tais

laikais tai buvo dideli pinigai.Geriau

susipažinęs su Šiaulių visuomene,

S. Kairys pamatė, kad miesto

intelektualinis lygis žymiai

pranašesnis lyginant su kitais Kauno

Ketvirtasis ministrų kabinetas. Iš kairės, 5 sėdi S. Kairys

Trumpa A. Smetonos biografija

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps.,

Užulėnio k. neturtingų valstiečių Jono ir

Julijonos Smetonų šeimoje (šeštasis vaikas).

Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai

mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija). 1893

m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė

egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją

Kaune, persigalvojęs įstojo į Mintaujos

(Latvija) gimnaziją. Pašalintas už tautinius

reikalavimus. 1902 m. baigė Peterburgo

gimnaziją

Darbas Lietuvos naudai

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 5

VASARIO 16-OSIOS AKTO SIGNA-

TARAS STEPONAS KAIRYS

Šiaulių gimnazija¨

Gimnazija buvo įkurta 1851m. Mokslas vyko rusų

k. Mokytojų ir mokinių santykiai buvo gana

oficialūs. S. Kairio mokymosi metais ketvirtis

gimnazijos moksleivių buvo rusai, lietuvių buvo 22

%; 10%-žydų. Kitą dalį sudarė lenkai bei kitų

tautybių jaunuoliai. Besimokantys lietuvių gimna-

zistai svajojo ne vien apie kunigų seminariją, bet

rinkosi Peterburgo, Maskvos ar kitas aukštąsias

mokyklas.

Pirmoji meilė

1895-1896 m. S. Kairys apsigyveno gydytojo J.

Šalkauskio šeimoje. Buvo jo sūnų korepetitorius.

Dveji metai, išgyventi daktaro šeimoje, S. Kairiui

buvo labai ryškūs, turiningi ir šviesūs.

Keitėsi Stepono religinė pasaulėžiūra, iš

tėvų namų atsineštas tikėjimas jau nebebu-

vo toks svarbus. Tuo metu Steponą

aplankė ir jausmai gydytojo dukrai

Antaninai. Mergina buvo romantikė ir karšta

Lenkijos-Lietuvos praeities patriotė.

Pokalbiuose su ja, Steponas pajuto žinių

stygių iš Lietuvos istorijos, tad nusprendė

tai savarankiškai studijuoti.

Gyvenimas Šalkauskių šeimoje

Inteligentiška, lenkų kultūros dvasia

gyvenanti Šalkauskių šeima Steponą, tik

rupiai aptašytą kaimo vaikiną, priemė į savo

tarpą, įvedė į savo draugų ir pažįstamų ratą,

supažindino su savo bendraminčiais.

Pas Šalkauskius lankėsi žymiausi

vietos intelogentai, neatsitiktinai, per

kviestas vakarienes prie bendro stalo

sodindavo ir Steponą. Pradžioje jam

tai buvo tikra kančia – kėlė

nepilnavertiškumo jausmą, tačiau jis

stebėjo šių žmonių elgseną, klausėsi jų

minčių. Besiklausydamas Steponas

suprato, kad prastai moka lenkų kalbą

ir atsidėjęs ėmė jos mokytis. Steponas

skaitė knygas iš slapto gimnazistų

knyginėlio.

Lietuvos taryba.

Kelias į nepriklausomybę

Vilniuje 1917 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvių konferencijos septintajame

popietiniame posėdyje,

pirmininkaujant S. Kairiui, slaptu

balsavimu išrinkta 20-ies asmenų

Tautos Taryba.

Lietuvos Tarybos 1918 m. sausio

26-os posėdyje svarstomas

Lietuvos nepriklausomybės

skelbimas, svarbiausiu klausimu

tampa, skelbti su įsipareigojimais

amžiniems ryšiams su Vokietija, ar

be jų. S. Kairys kviečia išsivaduoti

nuo įsipareigojimų Vokietijai.

I. TERESEVIČIŪTĖ, ŠIAULIŲ „RASOS “ PROGIMNAZIJA, MOKYTOJA R. GEDMINIENĖ

VASARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARAS IR LIETUVOS

PREZIDENTAS ANTANAS SMETONA

1905 m. gruodžio 4—5 d. dalyvavo Lietuvių

suvažiavime Vilniuje. Pirmojo pasaulinio

karo metais buvo Lietuvių draugijos

nukentėjusiems nuo karo šelpti centro

komiteto pirmininkas. 1917 m. rugsėjo 18

— 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje

Vilniuje, išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau

Valstybės Tarybos pirmininku (1917 –

1919). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė

Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m.

balandžio 4 - 1920 m. balandžio 19 d. buvo

pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas.

Lietuvos resp. prezidentas A. Smetona po iškilmingo

priėmimo

Lietuvos nepriklausomybės kovos

Karas su bolševikais. 1918 m.

gruodį į Lietuvą įžengė Raudonosios

armijos Vakarų armija. 1919 m.

sausio pradžioje ji be kovos pasiekė

liniją Ryga-Bauskė-Panevėžys-

Ukmergė-Trakai-Lyda. Sausio 5 d.

buvo užimtas Vilnius, sausio

pabaigoje – Šiauliai. Vasario 10 d.

vokiečiai sumušė bolševikus prie

Sedos ir Mažeikių. Karas su

Lenkija. Į Vilnių ir aplinkines

teritorijas pretendavo tiek Lietuva,

tiek ir Lenkija. 1919 m. balandžio 19

d. Vilnių užėmė Lenkijos

kariuomenė. Atsakydama į tai

Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos

konferencijoje pateikė protestą.

Antantė Lietuvos prašymu nustatė

pirmąją ir antrąją Lietuvos ir Lenkijos

demarkacijos linijas. Karas su

bermontininkais - oficialiai

VASARIO 16-OSIOS AKTO

SIGNATARAS IR LIETUVOS

PREZIDENTAS A. SMETONA Pirmasis Lietuvos prezidentas

Išrinktasis Prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti

pareigas – 1919 m. balandžio 6 d., jas ėjo iki 1920

m. birželio 19 d. Rinkimai įvyko 1919 m. balandžio

4 d. Kaune. Prezidentą rinko Lietuvos Valstybės

Tarybos nariai (28 asmenys), už A. Smetoną

balsavo – 25.

Ketvirtasis Lietuvos prezidentas

A. Smetona dėl 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo

vėl turėjo priimti „tautos vado pareigas‟ A.

Smetonos atėjimą į valdžią įteisino nepaprastasis

Bermontininkai

Pirmasis ir ketvirtas Lietuvos prezidentas A. Smetona

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 6

gruodžio 19 d. Seimo posėdis,

dalyvaujant tik daliai jo narių, bal-

savęs už K. Griniaus atsistatydinimą

ir A. Smetonos išrinkimą prezidentu.

14 metų truko A. Smetonos pre-

zidentavimas, jis savo pareigas ėjo

iki 1940 m. birželio 15 d.

Tragiška A. Smetonos mirtis

Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre

Klivlende (JAV).

Poetas Juozas Tysliava, gaisro liu-

dininkas, 1-ajeme „Margučio‟ numerije

rašo: „pasukę į Ablevhite gatvę, staiga

pamatom juodų kaip derva dūmų

kamuolius, besiveržiančius pro ke-

turkampes skyles, kurias pries keliolika

minučių dar buvo galima vadinti lan-

gais […]. Tai šiame skurdžiame Ivin-

skių namelyje, dabar iš visų pusių

apsiaustame gaisrininkų ir policijos,

įvyko ta baisi tragedija, išplėšusi Lie-

tuvos prezidentui gyvybę‟.

G. PETRAITYTĖ, ŠIAULIŲ „RASOS “ PROGIMNAZIJA,

MOKYTOJA R. GEDMINIENĖ

BERMONTININKAI IR ŠIAULIAI

Rusijos Vakarų savanorių armija. 1919

m. įkurta provokiškos orientacijos

kariuomenė, Antantei įpareigojus

laikinai palikti kariuomenę okupuotose

Baltijos valstybėse. Iš pradžių

bermontininkai veikė tik Latvijos

teritorijoje, bet 1919 m. liepą jie pradėjo

puolimą Lietuvos kryptimi.

Bermontininkai Šiauliuose

1919 m. liepos 26 d. bermontininkai

pasirodė Kuršėnuose, kur pradėjo

revizuoti gyvulius, maistą, butus.

Šiauliuose stovėjęs vokiečių dalinys

tapo bermontininkų bendrininkais.

Kareiviai planavo karinį perversmą

Kaune. Prieš jų plėšikavimą į kovą

pakilo vietos gyventojai, atsirado

partizanų būrių. Jų veiksmus

koordinavo Laikinasis partizanų štabas

Šiauliuose. Lietuvos vyriausybė

pareikalavo, kad bermontininkai

išsikraustytų iš šalies, tačiau jie

reikalavimų nepaisė. Partizanai

atlikdavo žvalgybininkų pareigas, o

lapkričio 21-23 d., prasidėjus lietuvių

kariuomenės operacijoms, jie

izoliavo Šiaulius, nutraukė telefono ir

telegrafo laidus, sekė mieste

Bermontininkų ginklai

Ketvirtasis ministrų kabinetas. Iš kairės, 5 sėdi S. Kairys

Vasario16-osios gatvės

pavadinimų kaita

Dabartinė Vasario 16-osios gatvė yra viena

seniausių mieste.

Gatvė miesto plane buvo pažymėta jau

XVIII a. Pirmasis šios gatvės pavadinimas,

kaip teigia Vilius Puronas knygoje „Brangus

Paukštis Feniksas“, buvo Lieporių gatvė.

Šia gatve buvo važiuojama Lieporių linkui

dar prieš nutiesiant Tilžės plentą.

Lieporių gatvė kirto dabartinę Poliklinikos

teritoriją, ėjo miesto ūkininkų laukais ir

įsiliejo į kelią, einantį Lieporių kaimo

kryptimi.

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 7

BERMONTININKAI IR ŠIAULIAI

Bermontininkų mėginimas užimti Šiaulių gimnaziją

Bermontininkų generolas Fon Dibičas visiems

susirinkusiems į pamokas įsakė palikti pastatą,

nes jis perduodamas vokiečių karo vadovybės

ligoninei. Mokytojai ir mokiniai atsisakė palikti

gimnaziją, bermontininkų karinis dalinys įsiveržė į

gimnaziją, įvyko susirėmimas.Liko sužeista daug

mokinių ir mokytojų, o vienas vokietis, kieme

gavęs akmeniu į galvą, nuvežtas į ligoninę.

Mokytojai tuomet tik gynė savo auklėtinius nuo

okupantų smūgių, vengdami didesnio kraujo

praliejimo. Prasidėjusi batalija gimnazijos aktų

salėjė tęsėsi ant laiptų, koridoriuose, paskui

persimetė į gatvę. Apie tą įvykį Šiaulių gimnazijoje,

ginant ją nuo okupantų, Mokytojų tarybos

pavedimu parašytas pranešimas, kuris buvo

įamžintas Mokytojų tarybos posėdyje 1919

m. rugsėjo 30 d. tuoj po kruvino

susirėmimo.Iš pranešimų paaiškėjo, kad jau

seniau vokiečiai grasino užimsią gimnazijos

butą. Tačiau rugsėjo 29 d. apie šešioliktą

valandą 30 vokiečių žandarų ir apie 300

belaisvių įsiveržė į gimnaziją, sunešė visus

suolus į salę, spintas ir kitus daiktus į

knygyną. Jie tai darė nekreipdami dėmesio į

direktoriaus A. Klupšo protestą. Rytojaus

dieną mokiniai ir mokytojai susirinko į

gimnaziją. Atėjo ir vokiečiai.

Ritmeisteris fon Platen su keliais ginkluotais

kareiviais ėmė stumdyti mokinius, mušti ir

mėtyti juos nuo laiptų. Mušami

mokiniai spietėsi antrojo aukšto

koridoriaus gale ir giedojo Lietuvos

himną. Įsiutęs fon Platten atvedė

belaisvius ir įsakė jiems išvaryti

mokinius, bet kareiviai neišdrįso

artintis prie verkiančių vaikų. Vaikai be

paliovos giedojo himną. Tada

ritmeisteris puolė prie vaikų, ėmė mušti

per veidus, sukti rankas ir galvas.

Ketvirtos klasės mokinys Teišerskis

buvo mušamas per galvą.

Šiaulių Didždvario gimnazija

minėdama 115 m. jubiliejų surengė

istorinę inscenizaciją vienai

svarbiausių gimnazijoje minimų

datų - Mokyklos gynimo dienai -

pasipriešinimui bermontininkams.

Juk mokymosi vietos tuomet neteko

per 400 moksleivių, o buvo sužaloti

29 žmonės.

Bermontininkų padaryta žala

Remiantis Šiaulių apskrities ir

valsčių atstovų paskaičiavimais, per

du mėnesius bermontininkai vien tik

Šiauliuose nužudė 33, sužeidė 124

žmones, sudegino 171 trobą,

atėmė 1395 arklius, 1644 kiaules,

J. BULKYTĖ, ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENĄ PRIMENA

VASARIO 16-OSIOS GATVĖ ŠIAULIUOSE

1852 m. plane, gatvė buvo padalinta į

dvi dalis: ruožas nuo bažnyčios iki

dabartinės Vilniaus g. vadinosi

Vilniaus gatve (Vilenskaja ulica), o nuo

Vilniaus g. – Arklių gatve (Konnaja

ulica). Ši gatvės dalis dar buvo

vadinama Arklių rinka, nes čia būdavo

galima nusipirkti arklį, tuomet atstojusį

automobilį. Įdomu, jog šis pavadinimas

žmonių dar buvo vartojamas ir po II

pasaulinio karo.

Kai XIX a. pirmoje pusėje šalia miesto

rotušės įsikūrė policija, gatvę pavadino

Policijos gatve. LR Prezidentas K. Grinius Bažnyčios gatvėje

Šiauliai. Žvilgsnis į Bažnyčios gatvę

Lietuvos pripažinimo problematika

Vokietijoje.

Lietuvos Tarybai teko vesti

diplomatinę dvikovą su Vokietija,

kuri spaudė Tarybą atšaukti Vasario

16d. Aktą. 1918 m. kovo 23 d. impe-

ratorius Vilhelmas specialiuoju aktu

pripažino Lietuvos nepriklausomybę,

bet 1917m. gruodžio 11d.

Pareiškimo pagrindu. Praktiškai tai

reiškė, kad Vokietija nežada atsisa-

kyti nuo Lietuvos. Po Nepriklauso-

mybės paskelbimo vokiečiai ir toliau

valdė Lietuvą, reikalavo, kad Lietu-

vos Taryba paskelbtų amžinąją

sąjungą. Taigi pilną nepriklauso-

mybę Lietuva išsikovojo tik po Vok-

ietijos pralaimėjimo Pirmajame pa-

sauliniame kare (1918 m. lapkritį).

SSRS

Pagal 1918 m. Kovo 3 d. Bresto

taikos sutartį iš Rusijos atimtos

VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENĄ PRI-

MENA VASARIO 16-OSIOS

GATVĖ ŠIAULIUOSE Po istorinio 1933 m. Dariaus ir Girėno skrydžio

per Atlanto vandenyną, gatvė pavadinama jų vardais.

1948 m. Dariaus ir Girėno gatvei suteikiamas naujas

pavadinimas – Gegužės pirmosios gatvė, todėl, kad

Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai, o tuo laikotarpiu

adresų nebuvo galima pervadinti netarybinių lakūnų

pavardėmis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vos 550 metrų gatvei

galiausiai buvo suteiktas Vasarios 16-osios

pavadinimas, kurioje iki šiol tebėra išlikę keli senieji

pastatai. Valerijono vaistinė

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 8

Senieji Vasario 16-osios gatvės

pastatai

„Valerijono“ vaistinė yra viena

seniausių, veikiančių nuo jos

įkūrimo pradžios vaistinių Lietuvoje.

1978 metais buvo nutarta

restauruoti vaistinę ir atlikti pastato

kapitalinį remontą, taip pat vaistinei

trūko pavadinimo.

Puošnus viešbutis „Kęstutis“, kurio

pirmajame aukšte dabar yra įsikūrusi

vaistinė.

1923 m. rugsėjo 1 d., Jonas Šliūpas,

savo gyvenamojo namo rūsyje įkūrė

spaustuvę, kuri iki šiol tęsia savo

veiklą.

V. ANIŪNAITĖ, ŠIAULIŲ „SAULĖTEKIO“ GIMNAZIJA,

MOKYTOJA R. GEDMINIENĖ

LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMATIKA

suverenios teises į Lietuvą. SSRS

stengėsi organizuoti Lietuvoje

revoliucinį judėjimą, kad paskui galėtų

įvesti komunistinę diktatūrą. Norėta

sudaryti iliuziją, neva komunistinis

judėjimas esąs pačios lietuvių tautos

apsisprendimas. Bolševikų vadovybė

planavo sukurti bendrą Lietuvos ir

Baltarusijos komunistų partiją (Litbelą).

Lenkijoje

Paryžiaus taikos konferencijoje lenkų

atstovai lietuvių delegaciją ėmė

šmeižti, Už Lenkija pradėjo plačiai

skleisti gandus apie Lietuvos

nesavarankiškumą, bolševikų ir

vokiečių inspriuojamas marionetines

Lietuvos kūrimo tezes. Esą lietuviai

tėra Lenkijos tauitinė mažuma, per

rusų padarytus nusikaltimus atskilusi.

Be to, esą lietuviai seks su tuo metu

Europą gasdinusiu rusiškuoju bolševiz-

mu. Tik Lenkija galėsianti atsispirti

Raudonajai Armijai ir išsaugoti taiką

Europoje. Bet tam reikia jai atramos

punkto – Lietuvos.

Tautų Sąjungoje daugelis valstybių

simpatizavo didelei galingai Lenkijai.

Dauguma valstybių Lietuvą pripažino

tik “De facto”.

Lenkai gviešėsi Vilniaus bet kokia

kaina. Maža to, jie siekė ir Klaipėdos.

1920 m. pasirašyta Suvalkų taikos

Titnago spaustuvė

1918 m. vasario 16 d. Signatrų namai

D. Zaunius ir V. Sidzikauskas - Lietuvos atstovai Tautų

sąjungoje

Konferencijos metu buvo

suorganizuotas piešinių, skirtukų,

eilėraščių parodos „Tėvyne, tu mano, tu

mūsų visų“ atidarymo rytmetis, kurio

metu patys jauniausieji, Šiaulių „Rasos“

progimnazijos ir VŠĮ Privačios pradinės

mokyklos 1-4 klasių mokiniai bei

ikimokyklinukai trumpai pristatė savo

darbelius ir paaiškino, kaip jie supranta

1918 metų vasario 16 dieną pasirašytą

Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kaip

tai juos paveikė. Skaitė sukurtus

eilėraščius, prisiminė ir garsiausių

lietuvių poetų eiles, parodė kaip per

šokį jie supranta laisvę, tautiškumą,

didžiavimąsi, kad yra lietuviai, dainavo

lietuvių liaudies dainas.

Piešiniuose vaikai daugiausiai piešė

puikiausius Lietuvos, ir be abejo,

Šiaulių simbolius: Kryžių kalną,

Gedimino pilį, geltonkasę lietuvaitę,

Šiaulių savivaldybės pastatą su

seniausiu laikrodžiu mieste ir kt.

Eilėraščiuose vyravo Lietuvos kalvų

aprašyami, lietuvių stiprybės ir nepasi-

davimo svarba.

Skirtukuose mokiniai išmaniai rinkosi

Lietuvos valstybę atspindinčias

spalvas. Skirtukus knygoms vaikai

klijavo, karpė, lipdė iš platelino, siuvo,

piešė. Nugalėtojais tapo 25 vaikai.

Visiems jiems buvo įteiktos padėkos, iš

viso į parodą buvo atrinktas 91 vaikučių

darytas darbelis.

SPECIALUS LEIDINYS PUSLAPIS 9

LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO

PROBLEMATIKA

sutartis, kuria Lenkija Lietuvai pri-

pažino Vilnių. Tačiau greitai sutartis

buvo sulaužyta ir Tautų Sąjunga pri-

pažino Vilnių Lenkijai iki 1939 m.

Į 1919 m. sausio mėn. Paryžiaus

taikos konferenciją Lietuva nebuvo

pakviesta. Nepaisant to, Lietuva buvo

išsiuntusi savo atstovus į Paryžių.

Kelios valstybės rėmė Lenkijos

pretenzijas (ypač Prancūzija).

Konfederacija numatė Lietuvai

galimybę skirti Klaipėdos kraštą;

nubrėžsami demarkacinę liniją,

sustabdė lenkų invaziją. Pripažino

Lietuvos suverinitetą 1921-1922m.

1921 m. Lietuva priimta į TS.

Lietuvių delegacija Paryžiuje siekė

šių pagrindinių tikslų: nepriklauso-

mybės pripažinimo; teritorijos

išplėtimo; Lietuvos savarankišumo

teisės pagrindimo santykiuose su

Lenkija; jėgų su Latvija ir Estija

PARODOS „TĖVYNE, TU MANO, TU MŪSŲ VISŲ“

DARBELIAI

1. VŠĮ Privati pradinė mokykla „Smalsieji pabiručiai“ Priešmokyklinio ugdymo grupė

2. Erika Varnaitė, VŠĮ Privati pradinė mokykla „Smalsieji pabiručiai“ 3 kl.

1. Rokas Kugrys, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 1 kl. 2. Neilas Šupelis, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 3 kl. 3. Rokas Markelis, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 3 kl. 4. Skaistė Bučaitė, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 3 kl.

5. Emilija Sarapinaitė, VŠĮ Privati pradinė mokykla „Smalsieji pabiručiai“ 1 kl.

SKIRTUKAI

PIEŠINIAI

ŠIAULIŲ M.

SAVIVALDYBĖS

VIEŠOJI

BIBLIOTEKA

LIEPORIŲ

FILIALAS

Tilžės g. 36, Šiauliai

+370 (41) 552-657

inga.b@smsvb.lt

www.smsvb.lt

1. Rugilė PraninskaitėVŠĮ Privati pradinė mokykla „Smalsieji pabiručiai“ 4 kl. 2. Dominyka Janutytė, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 1 kl. 3. Guoda Kavaliūnaitė, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 3 kl.

4. Laurynas Navarauskas, Šiaulių „Rasos“ progimnazija, Priešmokyklinio ugdymo grupė 5. Meida Kvedaraitė, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 2 kl. 6. Ignas Serafinas, Šiaulių „Rasos“ progimnazija 4 kl.

7. Markus Uwe Behrens, VŠĮ Privati pradinė mokykla „Smalsieji pabiručiai“ 4 kl. 8. Gabija Domarkaitė, VŠĮ Privati pradinė mokykla „Smalsieji pabiručiai“ 3 kl.

PIEŠINIAI

EILĖRAŠČIAI

Lietuva

Lietuva – mažytė,

Lietuva – graži šalis,

Tu pati brangiausia

Mano širdyje.

Tu turtinga melsvais ežerais,

Laukais ir miškais.

Tu mano Tėvynė

Brangi Lietuva!

Kajus Sergejevas

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.

Lietuva

Tu mažytė ir graži

Mūsų Lietuva esi.

Mes kovosim už tave,

Nes tėvynė mūsų čia.

Miškai, klonai, ežerai,

Visa tai – mūsų namai.

Lietuvėlė mylima –

Taip kaip sesė ar mama.

Kevinas Korsakas

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.

Mano graži Lietuva

Lietuva – tai mūsų kraštas,

Tai mūsų ąžuolai.

Tai mūsų baltos žiemos,

Tai vėjo aitvarai.

Tai mūsų sraunios upės,

Ir gėlės baltos, baltos.

Tai mūsų gimtinė mylima,

Kurią mes vadinam – Lietuva.

Augustė Beinoravičiūtė

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.

***

Brėkšta aušra rytmetinė.

Nubudo gimtinė mana.

Čia lygūs laukai, čia auga

rugiai,

Žaliuoja ir ošia miškai.

Upeliai vingiuoja, ežerai

tyvuliuoja.

Gyvena čia žmonės geri.

Aš myliu šią šalį,

Nes ji man brangi

Emilija Račkauskaitė

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.

Tėvynė

Aš gimiau Lietuvoje,

Man labai patinka čia.

Ši šalis labai graži,

Man smagu gyvent joje!

Danielė Štarolytė

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 2 kl.

***

Žodis Tėvynė mūsų lūpose

Nuo pat vaikystės skamba.

Tėvynė mus augina, saugo ir

paguodžia…

Ji džiaugsmuose ir skausmuose

drauge.

Tėvynėj mūsų protėviai gyveno.

Tėvynėj gyvenu ir aš.

Agnė Žilgužytė

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.

Graži Lietuva

Žalios pievos ir kalnai,

Štai žydrieji ežerai.

Pakalnutės pakely

Lydi vieškelį toil.

Lietuva tokia brangi

Ir spalvota ir graži.

Mums šaly lai smagu

Ir mes džiaugiamės kartu.

Temilė Danylaitė

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.

Lietuva

Lietuva – tai mano gimtinė.

Čia Nemunas teka platus,

Čia gėlės vienintelės gražios

Ir žydrai šviečia dangus.

Čia laukai žali, žali.

Ežeruos žuvytės nardo.

Ąžuolai aukšti, aukšti

O danguj paukšteliai sklando.

Agnė Degutytė

Šiaulių „Rasos“

progimnazija 3 kl.