Spalvos Keičiasi Keičiantis Dienos Apšvietimui

2
Spalvos keičiasi keičiantis dienos apšvietimui. Didinant apšvietimą nuo optimaliojo normalaus apšvietimo, trumpesnės bangos ilgėja, o ilgosios trumpėja, spektras susiaurėja. Mažiau atskiriame ryškių spalvų atspalvių, o išbaltintų atspalvių daugiau (žr.lentelę): Spalva Didelis apšvietimas Dar didesnis Labai didelis Violetinė Mėlynėja Žalėja Gelsvai žalia Sistemindamas spalvas, vokiečių fizikas Hermanas Helmholcas išsiaiškino, kad visos spalvos turi tris bendras charakteristikas turi tris bendras charakteristikas toną, šviesumą ir sodrumą. Nuo senų laikų moklsininkai ir dailininkai ginčijosi, kokias spalvas laikyti pagrindinėmis. pagrindinės - tai geltona, raudona ir mėlyna, iš kurių teoriškai gali būti sudaromos visos likusios spalvos. violetinė – sumaišius raudoną ir mėlyną. Maišydami šią spalvų porą, kurių viena - šilta, o kita - šalta, gausime baltą spalvą. Gelsvai žalia – violetinė = balta Atskirų vaivorykštės spalvų savybės grožio procedūrose VIOLETINĖ Tai meditacijos spalva. Grožio procedūrose ji daugiausia naudojama esant oksidacijos sukeltiems odos defektams, netolygiai pigmentacijai ir intensyviam odos riebumui. Taip pat sėkmingai veikia dermatozę. VIOLETINĖ: 4230 Å (angstremų) = (423 nanometrai) Žemiau violetinės spalvos yra ultravioletiniai spinduliai. Kiekvienos spalvos energijos kiekis yra atvirkščiai proporcingas bangos ilgiui. Kuo didesnis bangos ilgis, tuo stipresnis prasiskverbimas per odą ir

description

Colors

Transcript of Spalvos Keičiasi Keičiantis Dienos Apšvietimui

Spalvos keiiasi keiiantis dienos apvietimui. Didinant apvietim nuo optimaliojo normalaus apvietimo, trumpesns bangos ilgja, o ilgosios trumpja, spektras susiaurja. Maiau atskiriame ryki spalv atspalvi, o ibaltint atspalvi daugiau (r.lentel):

Spalva Didelis apvietimas Dar didesnis Labai didelis Violetin Mlynja alja Gelsvai aliaSistemindamas spalvas, vokiei fizikas Hermanas Helmholcas isiaikino, kad visos spalvos turi tris bendras charakteristikas turi tris bendras charakteristikas ton, viesum ir sodrum.Nuo sen laik moklsininkai ir dailininkai ginijosi, kokias spalvas laikyti pagrindinmis. pagrindins - tai geltona, raudona ir mlyna, i kuri teorikai gali bti sudaromos visos likusios spalvos. violetin sumaiius raudon ir mlyn. Maiydami i spalv por, kuri viena - ilta, o kita - alta, gausime balt spalv. Gelsvai alia violetin = balta

Atskir vaivorykts spalv savybs groio procedroseVIOLETINTai meditacijos spalva. Groio procedrose ji daugiausia naudojama esant oksidacijos sukeltiems odos defektams, netolygiai pigmentacijai ir intensyviam odos riebumui. Taip pat skmingai veikia dermatoz.VIOLETIN: 4230 (angstrem) = (423 nanometrai)emiau violetins spalvos yra ultravioletiniai spinduliai. Kiekvienos spalvos energijos kiekis yra atvirkiai proporcingas bangos ilgiui. Kuo didesnis bangos ilgis, tuo stipresnis prasiskverbimas per od ir maesn energijos ikrova. violetin siekia tik ribot gyl, bet suteikia didel kiek energijos.MitologijaVioletin (purpurin) spalva yra sudtingiausia ir mistikiausia spektro spalva. Ji simbolizuoja kn ir siel kaip prieybi vienyb, tapatinama su maitinga pradia. Violetin taip pat reikia nostalgij ir atmint, nes yra raudonos ir mlynos spalv miinys. Su ia spalva siejamas optimizmas ir nusivylimas, pasitikjimas ir apgaul, realyb ir miraas, aistra ir kania, ramyb ir drama, skm ir neskm, diaugsmas ir gedulas, nuodm ir atgaila. Tai yra Advento ir Gavnios, Marijos Magdaliets drabui spalva. Liaudies paproi simbolikoje violetin enklina itikimyb, knija didyb, teisingum ir saik. Katalik liturgijoje violetin tapatinama su atgaila, simbolizuoja ryt taisytis. Purpurin tai gyvenimo simbolis, Romos imperatori ir kardinol spalva, karalikos prabangos enklas, reikiantis didingum, galyb ir pagarb. Purpuro spalva yra turto ir prabangos simbolis. Psichologai violetin vertina kaip nor isipildymo spalv, ypa patinkani emocionaliems monms. Pasak j, asmenys, pamg violetin spalv, turi ypating estetikos pojt ir geba aplink save sukurti harmoning sutarimo atmosfer. Kita vertus, sakoma, kad i spalv renkasi mons, kurie turi pasmoning nor patikti, tikti; arba ieiti i realybs svajoni pasaul.