Siūlymai dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo ... grupes... · Lietuva pirmauja ES...

Siūlymai dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių

SANTRAUKA

Problemos I. Studijos, studentai, studijų programos, mobilumas

Pastaraisiais metais labai mažėja studentų skaičius (nuo 2008 m. jis sumažėjo trečdaliu), ši

tendencija išliks artimiausiais metais vien dėl ir toliau mažėsiančio abiturientų skaičiaus (dėl

gimstamumo „duobės“, tikėtina, kad iki 2020 m. abiturientų skaičius sumažės dar beveik

ketvirtadaliu), aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus.

Nors abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis išlieka panaši,

aukštosios mokyklos priima vis didesnę stojančiųjų dalį.

Per LAMA BPO (2015 m.) tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas

vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas (toliau – VF / ST vietos) daugiau nei ketvirtadalis priimtų

asmenų surinko mažiau nei 4 konkursinius balus (KB)1. Universitetuose daugiau nei trys

ketvirtadaliai stojančiųjų į VF / ST vietas surinko daugiau nei 6 balus. Į 60 proc. mokamų vietų

aukštosiose mokyklose priimti asmenys surinko mažiau nei 4 balus.

Dar apie 25 proc. studentų į valstybės nefinansuojamas vietas priimama ne per LAMA BPO,

duomenys apie jų konkursinius balus yra fragmentiški.

Tuo pat metu aukštųjų mokyklų siūlomų programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose

mažėja. Jau į ketvirtadalį programų priimama mažiau nei 10 studentų.

Iš Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų programą

išvyksta (2012 m. duomenimis) apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 proc. Į

Lietuvą atvykusių studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2

proc., kai ES 27 vidurkis – 3,6 proc.

Pagal „Erasmus“ programą (2013–2014 m. duomenimis) išvyksta 1,5 karto daugiau aukštųjų

mokyklų darbuotojų, nei atvyksta.

II. Išsilavinimas

Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje

Lietuva pirmauja ES (2014 m.).

III. Įsidarbinamumas

Vidutiniškai tik 52 proc. 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms

reikia aukštojo išsilavinimo.

IV. Mokslo potencialas

Tarptautiniai ekspertai didelės dalies mokslininkų grupių veiklą įvertino (2015 m.) kaip

vidutinišką nacionaliniu mastu arba kaip stiprią nacionaliniu mastu su ribotu tarptautiniu

pripažinimu. Socialinių mokslų srityje veikla įvertinta kaip silpna. Mokslinės veiklos valdymas

– silpniausia visų mokslo sričių grandis.

Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais po labai mažas mokslininkų

grupes skirtingose institucijose, todėl mažai konkurencingas tarptautiniu mastu.

Lietuva (2015 m. duomenimis) – viena mažiausiai dotacijų iš programos H2020 gaunanti šalis,

viena mažiausiai bendrų publikacijų su užsienio partneriais skelbianti valstybė, taip pat

1 Surenkamų konkursinių balų (KB) pavyzdžiai:

pagrindinio KB dalyko valstybiniame egzamine (VE) surinkus 16 t. iš 100 galimų, kitų įskaitomų trijų dalykų metinius

pažymius turint 4, KB – 1,12;

pagrindinio KB dalyko VE surinkus 30 t., kitų įskaitomų trijų dalykų metinius pažymius turint 5, KB – 2,1;

pagrindinio KB dalyko VE surinkus 40 t., kitų įskaitomų dviejų dalykų VE surinkus po 40, o trečiojo dalyko metinį

pažymį turint 6, KB – 4,04.

2

Lietuvos mokslininkų publikacijos vidutiniškai mažai cituojamos. Tik 2,3 proc. doktorantų

Lietuvoje yra iš užsienio (tai vienas iš mažiausių proc. ES).

V. Šalies inovatyvumas, konkurencingumas

Nepaisant to, kad Lietuva tapo labiausiai išsilavinusia (30–34 m. amžiaus grupėje) šalimi, ji pagal

Europos inovacijų švieslentę, nors ES narių skaičius dideja jau daug metų užima 4–5 vietą nuo

galo. Šalies inovatyvumas koreliuoja su BVP dalimi, tenkančia gyventojui.

VI. Finansai

Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis (nuo BVP) viršija ES vidurkį. Neefektyvus lėšų naudojimas (išskaidytas potencialas, smulkios studijų programos su mažu

studijuojančiųjų skaičiumi) neleidžia pagerinti studijų kokybės, padidinti akademinio personalo

atlyginimų.

Tuo pat metu Lietuvoje MTEP tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) gerokai atsilieka nuo ES

vidurkio.

Lietuva priskiriama prie labai mažą dalį MTEP išlaidų skiriančių darbo sąnaudoms šalių. Tai

suponuoja neadekvačiai mažą tyrėjų darbo užmokestį jų turimai profesinei kvalifikacijai.

Pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje tiek verslo, tiek valdžios skiriamos lėšos MTEP pagal dalį

nuo BVP labai atsilieka nuo ES vidurkio.

Pagal MTEP išlaidas (panaudojimą) pagal sektorius: Lietuvoje per verslo sektorių išleidžiama

labai maža dalis MTEP lėšų, ateinančių iš įvairių šaltinių, per viešąjį sektorių išleidžiama

gerokai didesnė dalis ir pagal procentą nuo BVP ji panaši, kaip ES vidurkis.

Siūlymai Aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai ir mokyklų vertinimo pertvarka

Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) įteisinti:

detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje;

kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus

studijų sričių, kuriose vykdomos studijos; reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio; mokslo ir

studijų tarptautiškumo, mobilumo; bendradarbiavimo su verslu apimčių; mokslinių tyrimų ir

studijų infrastruktūros; priimamų studentų kompetencijos; absolventų įsidarbinamumo lygio ir

pan.;

pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti minėtų kriterijų rodiklius.

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai:

nustatyti aukštosios mokyklos vertinimo rodiklius;

patvirtinti naują aukštųjų mokyklų vertinimo tvarką, kurioje turi atsispindėti įvairių valstybės

organizuojamų vertinimų darna ir efektyvus turimų duomenų naudojimas;

atnaujinti doktorantūros teisės suteikimo ir vertinimo tvarką, kurioje vykdomos mokslo veiklos

vertinimo lygis nustatomas, remiantis reguliariai vykdomo tarptautinio MTEP veiklos

vertinimo rezultatais.

Studijų programų akreditavimo pertvarka

MSĮ įteisinti:

perėjimą nuo studijų programų prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo;

pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti studijų krypčių vertinimo ir

akreditavimo tvarką ir numatyti atitinkamus rodiklius.

Vyriausybei ar jos įgaliota institucijai:

patvirtinti studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką;

nustatyti atitinkamus rodiklius pagal studijų kryptis dėl būtino mokslinės veiklos lygio,

reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, dėl mokslinių tyrimų ir studijų

3

infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu; dėstytojų pedagoginių kompetencijų; absolventų

įsidarbinamumo ir pan.

ŠMM:

iš socialinių dalininkų (dauguma – verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų, tarptautinio lygio

mokslininkai) sudaryti nepriklausomą komisiją dabar vykdomoms studijų programoms

inventorizuoti, kad būtų įvertintas kiekvienos aukštosios mokyklos vykdomų studijų programų

aktualumas (poreikis) darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu.

Finansavimo pertvarka: studijų finansavimas

MSĮ įteisinti pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti:

sąlygas aukštajai mokyklai (stojančiųjų minimali kompetencija pagal studijų kryptis;

minimalūs studentų, priimamų į studijų kryptį (programą), skaičiai, kad būtų užtikrintas studijų

rentabilumas), kurias tenkinant gali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas (norminė

studijų kaina („studijų krepšelis“), studijų stipendijos);

valstybės finansuojamų vietų skaičių, tik įvertinus, kokia tos studijų krypties absolventų dalis

eina aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigas (o kolegijoms ir pagal tai, kokia dalis dirba

pagal įgytą išsilavinimą), kokios turimo potencialo galimybės.

Vyriausybei ar jos įgaliota institucijai:

patikslinti studijų krepšelių ir studijų stipendijų skyrimo tvarką;

patvirtinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus nustatymo (pagrindimo) tvarką.

Finansavimo pertvarka: bazinis finansavimas

MSĮ nustatyti, kad:

ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos įskaičiuojamos į studijų krepšelio lėšas ir skiriamos

proporcingai baziniam finansavimui skiriamam MTEP.

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patikslinti:

studijų (studijų krepšelio ir studijų stipendijos skyrimo) finansavimo metodiką, įtraukiant į

studijų krepšelį ir ūkiui bei administravimui skiriamas lėšas;

MTEP veiklos finansavimo metodiką, nustatant, kad bazinis finansavimas MTEP skiriamas,

atsižvelgiant į kasmetinio bibliometrinio vertinimo ir tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos

vertinimo (vykdomo kas 5 m.) rezultatus.

ŠMM:

patikslinti MTEP darbų vertinimo metodiką, numatant MTEP tarptautinio lygio darbų

skatinimą (už publikacijas, patenkančias į 10 proc. labiausiai cituojamų); tarptautinio

bendradarbiavimo skatinimą (už bendras publikacijas su užsienio partneriais, bendrus su

užsienio partneriais MTEP projektus), bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimą (už

bendras publikacijas, labiau akcentuojant ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą, bendrų su

verslu MTEP projektų vykdymą);

patvirtinti tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos vertinimo (kas 5 m.) metodiką;

supaprastinti (standartizuoti, mažinant biurokratinio darbo naštą) MTEP veiklos vertinimui

(metiniam MTEP veiklos vertinimui; lyginamajam mokslo veiklos vertinimui; MTEP veiklos

vertinimui, teikiant doktorantūros teisę ar vertinant doktorantūros kokybę; MTEP veiklos

vertinimui, vykdant institucinį vertinimą) reikalingos informacijos iš institucijų rinkimą, dabar

vykdomą skirtingiems tikslams, skirtingu laiku ir skirtingomis formomis.

Finansavimo pertvarka: konkursinis finansavimas

MSĮ įteisinti, kad:

LMT nuostatus tvirtina Vyriausybė.

4


patvirtinti naujus LMT nuostatus, kartu su mokslo komitetais įteisinančius Strateginį komitetą,

patikslinant komitetų sudarymo principus, funkcijas ir atsakomybes, jų vaidmenį formuojant

nacionalines mokslo programas pagal valstybės institucijų teikiamas tematikas, numatant

finansavimo schemų stambinimo galimybę bei privalomą užsienio ekspertų pasitelkimą,

vertinant projektus; sustiprinant LMT fondo vaidmenį.

Verslo MTEP potencialo didinimas ir MTEP finansavimo apimčių peržiūra

MSĮ įteisinti:

bendros mokslo doktorantūros su verslu galimybę.

Vyriausybei:

peržiūrėti priemones, skatinančias verslo MTEP pajėgumo didėjimą:

o naujo mokslui imlaus verslo gimimo rėmimas;

o mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimų stiprinimas;

o patvirtinti bendros su verslu doktorantūros nuostatus;

koncentruoti MTEP potencialą, kad būtų efektyviau naudojamos MTEP skiriamos biudžeto

lėšos ir didėtų Lietuvos patrauklumas mokslui imlaus verslo iš užsienio investicijoms;

peržiūrėti galimybes daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP tiek viešajame sektoriuje,

tiek versle skatinti.

Efektyvesnis aukštajam mokslui ir MTEP skirtų lėšų naudojimas

LRS, LRV, ŠMM:

parengti mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą, koncentruojant turimą potencialą,

kad gerėtų studijų ir MTEP kokybė, sudaryti galimybę bent kiek padidinti akademinio

personalo atlyginimus, net ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuva darbo sąnaudoms skiria labai mažą

MTEP išlaidų dalį.

Valstybinių universitetų tinklo pertvarka

Pirmiausia iš jau dabar turimos įvairiausių jau atliktų vertinimų informacijos, vadovaujantis

aukščiau įvardytais kriterijais, būtina padaryti „nuotraukas“, įvertinant:

universitetų dabartinę atitiktį minimaliems reikalavimams;

mokslinio potencialo išsibarstymą universitetuose (ir institutuose) pagal mokslo sritis;

studijų (pagal kryptis ir studentų skaičių) pasiskirstymą tarp universitetų;

vykdomų studijų ir turimo mokslinio potencialo dermę;

studijų pasiskirstymo atitiktį rentabilumo kriterijams.

ŠMM pagal „nuotraukas“, atsižvelgiant į prognozuojamą tolesnį abiturientų skaičiaus mažėjimą,

parengti galimus tinklo pertvarkos scenarijus.

Vyriausybei pritarus konkrečiam scenarijui, jis teikiamas tvirtinti Seimui.

Seimui patvirtinus konkretų scenarijų:

ŠMM parengti preliminarių jungiamų institucijų pertvarkos planų projektus, apimančius

struktūrą, pagrindines veiklos kryptis, potencialo sutelkimo strategiją ir kt.;

LRV pritarus šiems projektams, sudaryti darbo grupes dėl tų planų detalizavimo;

parengti (darbo grupės, ŠMM, LRV) ir priimti (LRS) teisės aktus dėl naujų universitetų

įsteigimo (ar egzistuojančių reorganizavimo ar sujungimo (prijungimo)), pertvarkos planų

įgyvendinimo;

įgyvendinti pertvarkos planus.

Valstybinių mokslinių tyrimų institutų tinklo pertvarka

ŠMM parengti LRV sprendimų projektus dėl humanitarinių institutų reorganizavimo.

5

Įvadas

Šioje apžvalgoje koncentruojamasi į svarbiausius principus, kriterijus, sąlygas, kuriais vadovaujantis

galėtų būti peržiūrima Lietuvos aukštojo mokslo sistema, vertinamos jos institucijos (universitetai ir

kolegijos), jose vykdoma studijų ir mokslo veikla, koreguojami finansavimo principai, kad,

reaguojant į svarbiausias sistemos problemas bei kylančius iššūkius, būtų galima geriausiai panaudoti

Lietuvoje turimą potencialą, jį nuolat atnaujinti ir iš esmės pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Kai

kalbama apie universitetams ar kolegijoms keliamus reikalavimus, turimos omenyje akivaizdžiai

būtinos (bet ne visada pakankamos, išsemiančios maksimalias galimybes aukščiausio lygio veiklai)

sąlygos, kurias artimiausioje ateityje turėtų tenkinti institucijos, kad galėtų išlaikyti vieno ar kito tipo

savarankiškos aukštosios mokyklos statusą, o jų veiklos vertinimo sistema taptų efektyvesnė, mažiau

biurokratizuota, o jos rezultatais besiremianti finansavimo sistema labiau skatintų kokybišką veiklą,

paremtą mokslo ir studijų tarptautiškumu, didintų mokslo ir studijų sistemos tarptautinį

konkurencingumą.

I. Būklės analizė

Aukštųjų mokyklų ir studentų skaičiai. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sistemą2 sudaro 22

universitetai (14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai), 23 kolegijos (13 valstybinių ir 10 nevalstybinių), 13

valstybinių ir 9 nevalstybiniai mokslinių tyrimų institutai.

Duomenų šaltinis: LSD3

1 pav. Studentų ir aukštųjų mokyklų skaičiaus dinamika

Nuo 2008–2009 m. m. iki 2014–2015 m. m. studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose

sumažėjo trečdaliu: nuo 210 tūkst. iki 140 tūkst. (žr. 1 pav.), ši tendencija išliks artimiausiais metais

2 2016 m. sausio 1 d. duomenimis. 3 Lietuvos statistikos departamentas.

0

10

20

30

40

50

60

0

50

100

150

200

250

19

89

19

90

19

91

19

92

19

93

19

94

19

95

19

96

19

97

19

98

19

99

20

00

20

01

20

02

20

03

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

AM skaičiusStudentų skaičius, tūkst.

Studentų skaičius AM skaičius

Kolegijų atsiradimas

6

vien dėl ir toliau mažėsiančio abiturientų skaičiaus (dėl gimstamumo „duobės“ abiturientų skaičius

dar turėtų mažėti iki 2021 metų (žr. 2 pav.)). Aukštųjų mokyklų skaičius per minėtą laikotarpį išliko

beveik stabilus (žr. 1 pav.).

Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2 pav. Abiturientų skaičiaus mažėjimas

Stojimas į aukštąsias mokyklas. Abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas

dalis išlieka panaši – svyruoja nuo 62 iki 64 procentų (3 pav.).

Nuo 2008 m. studentų skaičius sumažėjo trečdaliu, aukštųjų mokyklų skaičius išliko stabilus.

Tikėtina, kad iki 2020 m. abiturientų skaičius sumažės dar beveik ketvirtadaliu.

7

Duomenų šaltiniai: LAMA BPO4, LSD

3 pav. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dinamika5

Į aukštąsias mokyklas studijuoti priimama vis didesnė stojančiųjų dalis (žr. 4 pav.). Matomas

skirtumas tarp stojančiųjų po pertraukos ir tų pačių metų abiturientų – stojantiesiems po pertraukos

įstoti sekasi sunkiau (žr. 4 pav.).

4 LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. 5 Kad būtų galima matyti, kokia dalis pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių po 2 metų įgyja vidurinį, pagrindinį

išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius yra paslinktas („į dešinę“) per dvejus metus. Tokiu būdu, nors dar nėra duomenų

apie vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių 2016 m., galime matyti, kad, sumažėjus pagrindinį išsilavinimą

įgijusių mokinių skaičiui, proporcingai turėtų sumažėti ir vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų.

70%

72%

74%

76%

78%

80%

82%

84%

86%

88%

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Įsto

jusi

ųjų

dal

is n

uo

dal

yvav

usi

ų

be

nd

raja

me

pri

ėm

ime

(LA

MA

BP

O)

Tų pačių metų abiturientai Visi stojantieji

8

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Skaičiavimai: MOSTA

4 pav. Įstojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalies dinamika

Stojančiųjų pasirengimas studijoms. Vien per LAMA BPO tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų

mokyklų valstybės finansuojamas vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas (toliau – VF / ST vietos)

daugiau nei ketvirtadalis surinko mažiau nei 4 konkursinius balus (KB)6, kolegijose tokie asmenys

sudarė 54 proc. Surinkusieji 6–10 KB sudaro tik kiek daugiau nei dešimtadalį (5 pav.) įstojusiųjų į

kolegijas. Universitetuose įstojusieji į VF / ST vietas su 6–10 konkursiniais balais sudaro daugumą

(78 proc.).



5 pav. Priimamųjų išsilavinimo lygis (konkursiniai balai). Valstybės finansuojamos vietos

Įstojusiųjų į mokamas vietas kompetenciją vertinti sudėtinga, nes, stojant į šias vietas, kai kurios

mokyklos prideda vadinamuosius lojalumo balus. Tačiauir šioje situacijoje konkursiniai balai gerokai

žemesni, nei stojant į VF / ST vietas, daugiau nei 60 proc. priimtųjų į aukštąsias mokyklas surinko

mažiau nei 4 balus (žr. 6 pav.).

6 Surenkamų konkursinių balų pavyzdžiai:

pagrindinio KB dalyko valstybiniame egzamine (VE) surinkus 16 t. iš 100 galimų, kitų įskaitomų trijų dalykų metinius

pažymius turint 4, KB – 1,12;

pagrindinio KB dalyko VE surinkus 30 t., kitų įskaitomų trijų dalykų metinius pažymius turint 5, KB – 2,1;

pagrindinio KB dalyko VE surinkus 40 t., kitų įskaitomų dviejų dalykų VE surinkus po 40, o trečiojo dalyko metinį

pažymį turint 6, KB – 4,04.

8%

0%

4%

46%

1%

23%

34%

21%

27%

11%

49%

30%

1%

29%

16%

Kolegijos (6938)

Universitetai (7373)

Bendrai (14 311)

0–2 2–4 4–6 6–8 8 ir daugiau

Abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis išlieka panaši. Aukštosios

mokyklos priima vis didesnę stojančiųjų dalį.

9



6 pav. Priimamųjų išsilavinimo lygis (konkursiniai balai). Valstybės nefinansuojamos vietos

Priėmimas ne per LAMA BPO. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau su priėmimu susijusi

informacija pateikiama, remiantis tik LAMA BPO duomenimis. Į valstybės nefinansuojamas vietas

Lietuvos aukštosiose mokyklose priimama dar vidutiniškai apie 25 proc. studentų ne per LAMA BPO

sistemą. Į valstybinius universitetus 2014 m. ne per LAMA BPO į I pakopos ir vientisųjų studijų

pirmą kursą valstybės nefinansuojamose vietose priimta 17 proc. studentų, į valstybines kolegijas –

27 proc.7

Studentų skaičius programose. Didėjant programų skaičiui, mažėjant studentų skaičiui, programose

vidutiniškai mokosi vis mažiau studentų. Deja, programų, į kurias bendrojo priėmimo metu priimta

1–10 studentų, dalis didėja (7 pav.).

7 Tikėtina, kad dažniau tokiu būdu priimami užsieniečiai, asmenys, anksčiau įgiję vidurinį išsilavinimą arba įgiję aukštąjį

išsilavinimą, ir kiti asmenys, nepretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas.

42%

7%

21%

45%

41%

42%

9%

35%

25%

3%

12%

9%

1%

5%

3%

Kolegijos (4371)

Universitetai (6897)

Bendrai (11 268)

0–2 2–4 4–6 6–8 8 ir daugiau

Per LAMA BPO (2015 m.) tarp įstojusiųjų į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas

vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas (toliau – VF / ST vietos) daugiau nei ketvirtadalis priimtų

asmenų surinko mažiau nei 4 konkursinius balus (KB). Universitetuose daugiau nei trys

ketvirtadaliai stojančiųjų į VF / ST vietas surinko daugiau nei 6 balus. Į 60 proc. mokamų vietų

aukštosiose mokyklose priimti asmenys surinko mažiau nei 4 balus.

Apie 25 proc. studentų į valstybės nefinansuojamas vietas priimama ne per LAMA BPO,

duomenys apie jų konkursinius balus yra fragmentiški.

10



7 pav. Priimamųjų į atskiras studijų programas skaičiaus dinamika

Studijų tarptautiškumas. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio

studentams Lietuva nėra patraukli. Pastebima Lietuvos aukštojo mokslo orientacija į vietos rinką, o

tai silpnina mokslo ir studijų tarptautinį konkurencingumą. Eurostato 2012 m. duomenimis, iš

Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų programą išvyko

8,3 proc. studentų. Tai gerokai viršija ES vidurkį, kuris siekia 3,5 procento. Tačiau į Lietuvą atvykusių

studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27 vidurkis

– 3,6 procento (žr. 8 pav.).

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Programų, kuriose sutartis pasirašė 1-10 studentų, dalis (proc.)

Programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose mažėja. Jau į ketvirtadalį programų

priimama mažiau nei 10 studentų.

11

Duomenų šaltinis: Eurostatas

8 pav. Kvalifikacinio laipsnio siekiančių studentų (ISCED 5–6) judumas ES šalyse ar

kandidatėse (proc.), 2012 m.

Pagal „Erasmus“ programą atvykstančių ir išvykstančių studentų santykis (nors po truputį ir gerėja)

išlieka neigiamas (detalesnė informacija priede Nr. 1).

Dėstytojų judumas išlieka žemas. Pagal „Erasmus“ programą 1,5 karto daugiau AM darbuotojų

išvyksta, nei atvyksta. 2013–2014 m. studijų pagal „Erasmus“ programą išvyko 1862 AM

darbuotojai, o atvyko 1269 užsieniečiai (detalesnė informacija priede Nr. 2). Didelį darbo krūvį

dėstytojai nurodo kaip dažniausią kliūtį kvalifikacijai tobulinti užsienyje. MOSTA 2014 m. atliktoje

dėstytojų apklausoje 35 proc. dėstytojų nurodė, jog 2013–2014 m. nė karto nesilankė užsienio šalyse

profesiniais tikslais dėl to, kad „nebuvo laiko dėl didelio darbo krūvio“.8

Pagal „Erasmus“ programą išvyksta 1,5 karto daugiau aukštųjų mokyklų darbuotojų, nei

atvyksta.

Išsilavinimas. Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje

Lietuva 2014 m. jau pirmavo ES (9 pav.). „Europa 2020“ strategijoje išsikeltas siekis, kad 2020 m.

40 proc. 30–34 m. šalies gyventojų turėtų aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje šis rodiklis jau viršytas,

8 Šaltinis: Studijų kokybė: suinteresuotųjų šalių požiūris. Tyrimo santrauka, MOSTA, 2015.

(http://mosta.lt/images/leidiniai/Studiju_kokybe_suinteresuotuju_saliu_poziuris._Santrauka.pdf).

8,33,5

0,2

3,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

LU LI CY IS SK IE

MT

BG LT LV EE MK

NO HR EL RO PT

AT

DE SE

ES 2

8 CZ FI VL IT BE

FR HU SI DK PL

ES TR UK

Studentai, studijuojantys kitose ES šalyse ar kandidatėje Studentai, atvykę iš kitų ES šalių ar kandidačių

Iš Lietuvos į ES 27 / EEE / šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti visą studijų

programą išvyksta apie 8 proc. studentų, kai ES vidurkis – apie 3,5 proc. Į Lietuvą atvykusių

studijuoti iš ES 27 / EEE / šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc., kai ES 27

vidurkis – 3,6 proc.

http://mosta.lt/images/leidiniai/Studiju_kokybe_suinteresuotuju_saliu_poziuris._Santrauka.pdf

12

tačiau, vertinant švietimo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos dermę (pagal MOSTA atliktą 2012–2013

m. baigusių aukštąsias mokyklas absolventų tyrimą), aiškėja, kad vidutiniškai tik 52 proc. visų

pakopų 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo

išsilavinimo.


9 pav. Išsilavinimo lygis 30–34 m. amžiaus grupėje. 2014 m. duomenys

Absolventų įsidarbinamumas. Kaip minėta anksčiau, MOSTA atliko 2012–2013 m. baigusių

aukštąsias mokyklas absolventų įsidarbinimo tyrimą, iš kurio aiškėja, kad, vertinant pagal studijų

kryptis ar jų grupes, labai skirtinga absolventų dalis eina pareigas, kurioms reikia aukštojo

išsilavinimo. Jau iš bandomojo tyrimo matyti, kad rengiama gerokai daugiau, nei reikia darbo rinkai,

specialistų su aukštuoju išsilavinimu, todėl galima mažinti priėmimo į daugelį studijų krypčių

apimtis. Nuo šių metų MOSTA galės vykdyti nuolatinę tokių procesų stebėseną ir teikti detalesnę

informaciją apie situaciją ne tik pagal studijų kryptis, bet ir pagal atskiras studijų programas bei

atskiras aukštąsias mokyklas.

0

10

20

30

40

50

60

70

IT RO MT SK CZ BG DE PT HR HU EL EU LV AT SI PL ES BE FR DK NL FI EE UK SE IE CY LU LT

Trumposios studijos (ISCED 5) Bakalauras (ISCED 6) Magistras (ISCED 7)

Daktaro laipsnis (ISCED 8) Europa 2020 tikslas Nacionalinis tikslas

Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva

pirmauja ES.

13

Duomenų šaltiniai: ŠVIS, SODRA

Skaičiavimai: MOSTA9

10 pav. Įsidarbinamumo pagal „kvalifikacijos lygmenį“ dalis

Mokslo potencialas. 2015 metais vykdyto tarptautinio vertinimo10 metu Lietuvos mokslininkų

grupių mokslinė veikla buvo vertinta keturiais aspektais: mokslinės veiklos lygis, mokslinės veiklos

valdymas, infrastruktūros lygis bei plėtros potencialas. Didelės dalies vertinamųjų vienetų mokslinė

veikla įvertinta kaip „vidutiniška nacionaliniu mastu“, taip pat didelės – kaip „stipri nacionaliniu

mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu“. Fizinių mokslų ir biomedicinos mokslų srities mokslinės

9 Pastabos dėl rodiklio skaičiavimo: koleginėms studijoms skaičiuojama 2013 m. kolegijų absolventų, 2013-06-30–2014-

07-01 laikotarpiu bent vieną dieną dirbusių 1, 2 ar 3 pagrindinėse profesijų grupėse (pagal LPK), dalis; universitetinėms

studijoms skaičiuojama 2013 m. universitetų I pakopos ar II pakopos ir vientisųjų studijų absolventų, 2013-06-30–2014-

07-01 laikotarpiu bent vieną dieną dirbusių 1 ar 2 pagrindinėse profesijų grupėse (pagal LPK), dalis. Profesijų grupės

pagal LPK (Lietuvos profesijų klasifikatorių): 1 – vadovai, 2 – specialistai, 3 – technikai ir jaunesnieji specialistai.

Procentinė dalis skaičiuojama nuo 2013 m. absolventų skaičiaus. 10 Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, MOSTA, 2015.

(www.mosta.lt/lt/mokslines-veiklos-palyginamasis-tyrimas/ataskaitos).

50%

50%

51%

54%

57%

60%

61%

61%

62%

65%

66%

67%

71%

75%

78%

25%

29%

29%

24%

36%

42%

36%

40%

38%

46%

49%

28%

43%

60%

48%

33%

19%

22%

34%

36%

38%

31%

35%

19%

44%

58%

61%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Gyvybės mokslai

Filologija

Teisė

Istorija, filosofija, teologija ir kultūros studijos

Gamtos mokslai

Technologijos

Verslas ir vadyba

Meno studijos

Socialinės studijos

Inžinerija

Komunikacija

Žemės ūkis ir veterinarija

Švietimas ir ugdymas

Matematika ir kompiuterių mokslas

Medicina ir sveikata

Koleginės studijos

Pirmosios pakopos universitetinės studijos

Antros pakopos ir vientososios studijos

Vidutiniškai tik 52 proc. 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms

reikia aukštojo išsilavinimo.

14

veiklos kokybė ir poveikis mokslinių tyrimų disciplinai, palyginti su kitomis mokslo sritimis

tarptautiniu mastu, buvo geriausi. Kiti biomedicinos mokslai, vertinant jų ekonominį ir socialinį

poveikį Lietuvoje bei fizinę infrastruktūrą, artėja prie stiprių tarptautiniu mastu statuso. Lietuvos

socialinių mokslų vykdomi moksliniai tyrimai tarptautiniu kontekstu įvertinti kaip žemo lygio.

Tikėtina, kad gana kuklius socialinių mokslų veiklos rezultatus nulėmė tokių veiksnių, kaip poreikis

„atkurti“ šias disciplinas po jų nepaisymo sovietmečiu ir per didelis dėmesys nacionalinės reikšmės

tematikai ir publikacijoms, derinys. Didžiausią plėtros potencialą taip pat turi fiziniai mokslai ir

biomedicinos mokslai. Mokslinės veiklos valdymas yra silpniausia visų mokslo sričių grandis.

Detalesnė informacija apie mokslininkų mokslinės veiklos lygį pateikta priede Nr. 3.

Mokslo potencialo išsibarstymas. Fragmentacijos ir tyrimų tematikų dubliavimo diagnozė Lietuvos

MTEP sistemai buvo nustatyta dar 1996 m., o 2015 m. atvykę ekspertai tik dar pakartojo11, kad ši

problema egzistuoja. Ypač didelė fragmentacija pastebima humanitariniuose ir socialiniuose

moksluose. Pavyzdžiui, humanitariniuose moksluose 25 proc. (6 iš 24) vertinamųjų vienetų sudarė

mažiau nei 10 viso laiko ekvivalento tyrėjų (angl. FTE). Socialiniuose moksluose 11 smulkių

vertinamųjų vienetų vykdo ekonomikos krypties tyrimus. Ekspertų nuomone, tokio dydžio šaliai kaip

Lietuva tokia fragmentacija ir dubliavimas yra per dideli. Detalesnė informacija apie mokslo

potencialo fragmentaciją pateikta priede Nr. 9 ir priede Nr. 10.

11 Ten pat.

Tarptautiniai ekspertai didelės dalies mokslininkų grupių veiklą įvertino kaip vidutinišką

nacionaliniu mastu arba kaip stiprią nacionaliniu mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu.

Socialinių mokslų srityje vykdomi moksliniai tyrimai tarptautiniu kontekstu įvertinti kaip žemo

lygio. Mokslinės veiklos valdymas – silpniausia visų mokslo sričių grandis.

15

Duomenų šaltinis: MOSTA, Lietuvos mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, 2014–201512

11 pav. Biomedicinos mokslų srities medicinos krypčių AM vertinamųjų vienetų mokslinės

veiklos kokybė ir poveikis mokslinių tyrimų disciplinai13

Mokslo tarptautiškumas. „Horizontas 2020“ (vykdoma 2014–2020 m.) yra didžiausia ES mokslinių

tyrimų ir inovacijų programa. Atsižvelgiant į programos reikalavimus ir didelę konkurenciją, tapimą

projekto partneriu galima laikyti reikšmingu mokslinės veiklos pripažinimu. Lietuva tebėra viena iš

mažiausias EK dotacijas iš programos „Horizontas 2020“ gaunančių ES šalių (žr. 12 pav.).

12 Sutartiniai tyrėjai – AM deklaruotų dėstytojų etatų dalies, skiriamos MTEP, ir mokslinių etatų suma (doktorantai

neįskaičiuojami), 2014-03-31. 13 Vertinimo skalė: 1 – silpnas nacionaliniu mastu, 2 – vidutinis nacionaliniu mastu, 3 – stiprus nacionaliniu mastu, su

ribotu tarptautiniu pripažinimu, 4 – stiprus tarptautiniu mastu, 5 – globalus lyderis.

Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, MOSTA, 2015.


LSMU Medicinos fakultetas (klinikinė

medicina)

LSMU Kardiologijos institutas

LSMU Neuromokslų institutas

LSMU Medicinos fakultetas (fund.

medicina)LSU Sporto

biomedicinos fakultetas

LSU Sporto mokslo inovacijų institutas

IMC Inovatyvios medicinos centras

NVI Nacionalinis vėžio Institutas

LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas

KU Sveikatos mokslų fakultetas

LSMU Farmacijos fakultetas

LSMU Slaugos fakultetas

LSMU Elgesio medicinos institutas

LSMU Odontologijos fakultetas

LSMU Endokrinologijos

institutas

VU Medicinos fakultetas

12345

Skritulio dydis –sutartinių tyrėjų

skaičius

Įvertinimo balas

Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais po labai mažas mokslininkų

grupes skirtingose institucijose, nekonsoliduotas Lietuvos mokslo potencialas mažai

konkurencingas tarptautiniu mastu.

16

Duomenų šaltinis: EK, 7BP, 2014-10-06, „Horizontas 2020“, 2015-10-30 duomenys


12 pav. Vidutinė EK dotacija, tenkanti vienam 7BP ir „Horizontas 2020“ programos projekto

dalyviui

Lietuvos autoriai mažai, palyginti su kitomis ES šalimis, publikuoja bendrų straipsnių su užsienio

tyrėjais – 36 proc. Jų publikacijos vidutiniškai mažai cituojamos (žr. 13 pav.).

Duomenų šaltinis: InCites (Web of Science Core Collection), 2015-07-30

Skaičiavimai: MOSTA14

14 Normalizuotas citavimo indeksas – citavimų dokumentui skaičius, normalizuotas pagal tematiką, metus ir dokumento

tipą.

Tarptautinė publikacija – priskiriama skirtingoms šalims bent dviejų autorių publikacija.

0

100

200

300

400

500

600

DE NL FR UK DK SE BE IE FI AT IT ES PT EL LU EE CY SI HU CZ PL LV HR RO SK LT BG MTEU28

Horizontas 2020 7BP

tūkst. eurų

UK

DEFRIT

ES

NL

SE

PL

BE

DK

AT

PT

CZ

FI

EL

RO

IE

HU

SKSI

HR BG

LT

EE

CY

LV

MT

0,7

0,9

1,1

1,3

1,5

1,7

1,9

29% 34% 39% 44% 49% 54% 59% 64%

Normalizuotas citavimo indeksas

Tarptautinių dokumentų dalis

Skritulio plotas – dokumentų, patenkančių tarp 10 proc. labiausiai cituojamų dokumentų, proc.

17

13 pav. 2014 m. tarptautinių publikacijų dalies ir citavimų palyginimas

2015 m. doktorantai iš užsienio šalių, siekiantys trečiosios pakopos diplomo, sudaro 2,3 proc. visų

doktorantų. Tai vienas mažiausių procentų ES (žr. 14 pav.).

Duomenų šaltinis: ŠVIS

14 pav. Tarptautinis judumas siekiant daktaro laipsnio pagal priimančiąsias šalis

Lietuva – viena mažiausiai dotacijų iš programos H2020 gaunanti šalis, viena mažiausiai bendrų

publikacijų su užsienio partneriais skelbianti valstybė, taip pat Lietuvos mokslininkų

publikacijos vidutiniškai mažai cituojamos. Tik 2,3 proc. doktorantų Lietuvoje yra iš užsienio

(tai vienas mažiausių proc. ES).

Šalies inovatyvumas (konkurencingumas) ir gyventojų gerovės priklausomybė. Nepaisant to,

kad Lietuva – labiausiai išsilavinusi (30–34 m. amžiaus grupėje) šalis, jos inovatyvumas išlieka

menkas – jau daug metų pagal Europos inovacijų švieslentę Lietuva, nors ES narių skaičius didėja

skaičių, užima 4–5 vietą nuo galo. Kaip matyti iš 15 pav., šalies inovatyvumas neblogai koreliuoja su

BVP dalimi, tenkančia asmeniui.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

EU2

7

LU CH NL

NO SE DK IE UK FI AT

DE

BE

FR CZ ES LV RO

HU SK HR PT LT SI BG EE PL

TR

kita pilietybė

kita ankstesnio išsilavinimo šalis

18

Duomenų šaltiniai: EK, Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2015; Eurostatas

15 pav. Šalių inovatyvumo indeksas ir BVP dalis, tenkanti asmeniui

Nepaisant to, kad Lietuva tapo labiausiai išsilavinusia (30–34 m. amžiaus grupėje) šalimi, ji

pagal Europos inovacijų švieslentę, nors ES narių skaičius didėja, jau daug metų užima 4–5

vietą nuo galo.

Išlaidos aukštajam mokslui. Lietuvoje viešosios išlaidos aukštajam mokslui kaip BVP (proc.) dalis

auga ir jau viršijo ES vidurkį. 2004–2012 m. Lietuvos viešosios išlaidos aukštajam mokslui išaugo

nuo 1,1 iki 1,4 proc. BVP ir truputį viršijo ES vidurkį, kuris 2011 m. siekė 1,3 proc. (žr. 16 pav. bei

priedą Nr. 4). Aukštojo mokslo sistemos išteklių išskaidymas, mažos studijų grupės, smulkios studijų

programos su mažu studijuojančiųjų pagal jas skaičiumi, iš esmės nemažėjantis išlaikomų patalpų

plotas – pagrindinės neefektyvaus lėšų naudojimo priežastys, dėl kurių ne tik nukenčia studijų

kokybė, didėja darbo krūviai dėstytojams, bet ir neišnaudojamos galimybės padidinti akademinio

personalo atlyginimus.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

120%

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

RO BG LV LT PL SK EL HU ES MT PT IT CY CZ EE SI EU AT FR BE IE UK LU NL DE FI DK SE

BVP /asm. EIS 2015

EIŠ 2015 BVP/asmeniui (PGP, 2013)

19


16 pav. Viešosios išlaidos aukštajam mokslui (ISCED 5 ir 6), proc. nuo BVP

Išlaidos MTEP. Nors ir pastebimas nežymus Lietuvos išlaidų MTEP didėjimas (dinamika

pateikiama priede Nr. 5), bet jos yra pakankamai mažos, tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek

proc. nuo BVP (žr. 17 ir 18 pav.).

Duomenų šaltinis: Eurostatas, 2014 m.

17 pav. MTEP išlaidos, tenkančios vienam šalies gyventojui

1,1 1,1 1,1 1,1 1,11,2

1,3 1,3

1,11 1 1 1

1,1

1,3

1,51,4

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

ES27 Lietuva

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

EU2

8

RO

BG

HR LV CY PL

SK LT EL HU

MT

PT EE ES CZ IT SI UK IE FR NL

BE

DE

LU AT FI SE DK

eurų /gyventojui

Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis (nuo BVP) viršija ES vidurkį.

Būtina pertvarkyti aukštųjų mokyklų sistemą, kad tos lėšos būtų efektyviau panaudojamos tiek

studijų kokybei pagerinti, tiek mokslinio pedagoginio personalo atlyginimams padidinti.

20

Paprastai išlaidos MTEP vertinamos dviem būdais: pagal tai, kiek lėšų išleidžiama (panaudojama)

per verslo ir viešąjį sektorius, ir pagal tai, kiek ir iš kokių pradinių šaltinių lėšos MTEP yra skiriamos.

Lietuvoje per aukštojo mokslo ir valdžios (didžiąja dalimi per mokslinių tyrimų institutus) sektorius

išleidžiamos lėšos MTEP daugmaž atitinka ES vidurkį (žr. 16 pav.). Tačiau per verslo sektorių

išleidžiama labai mažai (taip pat skaičiuojant ir procentais nuo BVP) ir tai susiję su menkais verslo

sektoriaus MTEP pajėgumais.


18 pav. MTEP išlaidos pagal sektorius, proc. nuo BVP. Eurostatas, 2013

Lietuva taip pat priskiriama prie šalių, skiriančių labai mažą MTEP išlaidų dalį darbo sąnaudoms (žr.

priedus Nr. 6 ir Nr. 7). Tai suponuoja mažą tyrėjų darbo užmokestį, neadekvatų jų turimai profesinei

kvalifikacijai. Kartu tai yra kliūtis aktyviai dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose ir programose, nes

tyrėjų darbo užmokesčiui taikoma įprastinė praktika, t. y. tarptautiniame projekte darbo užmokestis

nustatomas kaip ir darbo užmokestis, mokamas iš nacionalinių lėšų. Jis yra kelis kartus mažesnis nei

užsienio tyrėjų.

Lietuvoje MTEP tenkanti išlaidų dalis (nuo BVP) gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Taip pat

Lietuva priskiriama prie labai mažą dalį MTEP išlaidų skiriančių darbo sąnaudoms šalių, t. y.

tyrėjų darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas jų turimai profesinei kvalifikacijai.

Pagal MTEP išlaidas (panaudojimą) pagal sektorius: Lietuvoje per verslo sektorių išleidžiama

labai maža dalis MTEP lėšų, ateinančių iš įvairių šaltinių, per viešąjį sektorių išleidžiama

gerokai didesnė dalis ir pagal procentą nuo BVP ji panaši, kaip ES vidurkis.

Tačiau vertinant, iš kokių šaltinių lėšos MTEP ateina, matyti (žr. 18 pav.), kad verslas skiria labai

mažai lėšų MTEP, palyginti su ES vidurkiu (daugiau nei 4 kartus mažesnę dalį, skaičiuojant nuo

BVP), valdžios skiriamų lėšų dalis tik dukart mažesnė nei ES vidurkis (nuo BVP), tik iš užsienio

ateinančių lėšų dalis viršija ES vidurkį, bet taip yra dėl to, kad kol kas nemažos lėšos skiriamos iš

struktūrinių fondų (SF). Bet sudėjus valstybės biudžeto dalį ir SF lėšas, skaičiuojant procentais nuo

BVP, Lietuvoje iš šių šaltinių ateinančių lėšų dalis mažesnė nei ES skiriamų lėšų iš biudžeto vidurkis.

Problema – Lietuvoje iš valstybės biudžeto skiriama pakankamai maža lėšų MTEP dalis taps dar

1,29

0,24

0,25

0,19

0,48

0,52

0,02

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0

ES

LT

Verslas Valdžia AM Viešosios įstaigos

21

aktualesnė, pasibaigus šiam struktūrinės paramos periodui, nes Lietuva patenka tarp trijų ES šalių,

kuriose šaltiniai iš užsienio viršija nacionalinės valdžios skiriamas lėšas (žr. priedą Nr. 8).


19 pav. MTEP išlaidos pagal finansavimo šaltinius, proc. nuo BVP. Eurostatas, 2013

Pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje tiek verslo, tiek valdžios skiriamos lėšos MTEP pagal

dalį nuo BVP labai atsilieka nuo ES vidurkio.

1,12

0,26

0,66

0,33

0,02

0,00

0,20

0,35

0,03

0,01

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0

ES

LT

Verslas Valdžia AM Užsienis Viešosios įstaigos

22

Pagrindinių problemų sprendimo galimi scenarijai (kryptys)

Galimi keli situacijos apžvalgoje įvardytų problemų sprendimo scenarijai. Bet pirmiausia,

vadovaujantis valstybės institucijoms suteiktais įgaliojimais, būtina įvesti privalomus (kad ir ne

maksimaliai pakankamus) kriterijus, kuriuos turi atitikti aukštosios mokyklos; nustatyti studijų ir

MTEP vertinimo ir finansavimo principus:

natūraliai skatinančius institucijas persitvarkyti per nustatytą laiką,

vedančius į mokslo ir studijų veiklos kokybės gerėjimą,

efektyvesnį intelektinio ir infrastruktūrinio potencialo panaudojimą.

Atsižvelgiant į politinę valią, vėliau galimi keli tolesni scenarijai.

Minimų kriterijų įgyvendinimas gali būti išdėstytas per keletą metų.

Pirmasis scenarijus. Jeigu tvirtai laikomasi aukščiau įvardytų principų, tai per keletą metų

institucijos, norėdamos išgyventi, bus priverstos pačios peržiūrėti savo siūlomų studijų galimybę,

ieškoti būdų pritraukti efektyviai dirbantį mokslinį potencialą, daugiau dėmesio skirti veiklos

tarptautiškumo didinimui, taip pat ieškoti būdų jungtis tarpusavyje. Šis kelias paremtas tvirta politine

valia nežeminti iškeltų reikalavimų, neilginti nustatytų rodiklių pasiekimo, kriterijų tenkinimo

terminų.

Antrasis scenarijus. Vadovaujantis tais pačiais (ar kažkiek sušvelnintais) kriterijais ir principais jau

dabar, įvertinus turimą medžiagą (institucijų veiklą charakterizuojančią informaciją, užsienio

ekspertų išvadas), parengiami galimi institucijų tinklo pertvarkos scenarijai, jie aptariami, prireikus

paprašoma tarptautinių ekspertų nuomonės, apsisprendžiama dėl vieno iš jų įgyvendinimo, priimami

atitinkami teisės aktai ir jie nesiblaškant įgyvendinami (panašiai, kaip mokslinių tyrimų institutų

tinklo pertvarkos pirmasis etapas).

Valstybės reguliavimo lygmenys

Valstybės institucijų įgaliojimai leidžia reguliuoti (reglamentuoti, taip pat ir paveikti) mokslo ir

studijų sistemą ir atskiras jos institucijas įvairiais lygmenimis:

Institucinės sąrangos (kolegijos, universitetai; mokslinių tyrimų institutai):

o jų steigimo, funkcionavimo, pertvarkymo reglamentavimas;

o institucinis vertinimas;

o institucinis (ūkio, administravimo) finansavimas.

Studijų proceso:

o reikalavimai dėl leidimo išdavimo;

o reikalavimai dėl studijų proceso (priėmimo; studijų organizavimo, vykdymo);

o studijų proceso ir studijų rezultatų vertinimas;

o studijų finansavimo sistema.

MTEP veiklos:

o vertinimo reglamentavimas;

o finansavimo sistema.

23

Aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai ir mokyklų vertinimo pertvarka

Pirmiausia būtina detalizuoti, kokie minimalūs rodikliai turi būti tenkinami, kad institucija turėtų

universiteto ar kolegijos statusą.

Lietuvos aukštojo mokslo sistema binarinė, taigi turėtų būti aiškesnė kolegijoms ir universitetams

skiriamo vaidmens atskirtis valstybėje.

Universitetai – šalies intelektiniai lyderiai – naujų (valstybės ir tarptautiniu mastu) idėjų (valstybei,

jos ūkiui, verslui, kultūrai, menui, kitiems visuomenės ir pilietiniams poreikiams) nešėjai; jie rengia

visuomenės, bendruomenių, kolektyvų lyderius, vadovus, atskirų mokslo, meno, kultūros sričių

ekspertus, profesionalius menininkus, analitikus, naujus technologijų kūrėjus ir taikytojus.

Universitetai vykdo aukšto lygio moksliniais tyrimais grįstas trijų pakopų studijas, tyrimų rezultatai

komercinami ir kitais būdais skleidžiami visuomenėje.

Kolegijos – regiono lyderės, jos labiau orientuotos į praktiškesnių regiono (įskaitant verslą) problemų

sprendimą, labiau su konkrečios darbo vietos specifika susipažinusių, vidurinės grandies vadovų ar

specialistų rengimą.

Todėl universitetai turi:

vykdyti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus;

remdamiesi jais, rengti specialistus (gebančius giliai analizuoti problemas, strateguoti

institucijų, padalinių, grupių veiklą, problemų sprendimų galimus variantus ir pan.) – kitaip

sakant, rengti visuomenės, bendruomenių, kolektyvų lyderius, vadovus, analizuoti ir kritiškai

bei kūrybiškai mąstyti gebančias asmenybes;

naudoti mokslinių tyrimų rezultatus, kuriant naujas mokslui imlaus verslo įmones, šviečiant

visuomenę, formuojant valstybės politiką;

spręsti valstybės funkcionavimui svarbias problemas (ūkio, socialines ir kt.), bendradarbiauti

su verslu, sprendžiant jiems aktualias mokslines problemas (įskaitant eksperimentinę plėtrą).

Kolegijos turi:

rengti labiau į konkrečią darbo vietą orientuotus specialistus (vidurinės grandies vadovus);

padėti regiono verslui ir vietos valdžiai spręsti aktualias problemas, konsultuoti dėl inovacijų

diegimo ir taikymo.

Atsižvelgiant į institucijoms keliamus uždavinius, turi būti keliami atitinkami minimalūs reikalavimai

dėl jų veiklos.

Minimalūs reikalavimai universitetams:

mokslinių tyrimų lygis (matuojamas tarptautinėje praktikoje taikomais kriterijais).

Universitetas, remiantis mokslo veiklos lyginamosios analizės (tokios, kaip pernai

buvo atlikta Lietuvoje) rezultatais, turi būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu

mastu (pereinamuoju 3 metų laikotarpiu – stiprus nacionaliniu mastu), jei taip buvo

įvertinta mokslo veikla daugiau nei pusėje mokslo krypčių, kuriose universitetas vykdo

mokslinius tyrimus;

24

a) tokio vertinimo pasekmė (jei universitetas atitinkamoje kryptyje pagal

mokslinės veiklos vertinimo rezultatus pripažįstamas stipriu (bent jau

nacionaliniu mastu)) galėtų būti ir doktorantūros teisės suteikimas;

universitetas, neturintis doktorantūros teisės, ilgainiui (per 3 metus) turėtų

prarasti universitetinių studijų vykdymo atitinkamoje kryptyje teisę;

b) bent pusė mokslinio pedagoginio personalo – mokslininkai (t. y. turintys

mokslo laipsnį ir vykdantys mokslinę veiklą), o meno studijose – atitinkamai

aukšto lygio menininkai;

c) mokslinių tyrimų infrastruktūra turi būti efektyviai naudojama, vykdant

mokslinius tyrimus, atitikti tarptautinį lygį (ekspertinis vertinimas);

d) pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų, bendradarbiavimo su verslu

sudaro ne mažiau 5 proc. universiteto pajamų;

iš reikalavimo dėl mokslinės veiklos lygio bei reikalavimo rengti visuomenės lyderius

natūraliai atsirastų reikalavimas dėl priimamų studentų kompetencijos – stojamasis

balas ne mažiau kaip 3 pagal 10 balų sistemą15, detalizuojant pagal studijų kryptis

(krypčių grupes);

studijų programas turi vykdyti ne mažiau kaip keturiose studijų srityse (šiose srityse turi

vykdyti ir mokslinius tyrimus);

studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose numatytus reikalavimus;

absolventų įsidarbinamumo lygis: bent jau 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo

išsilavinimo reikalaujančias pareigybes;

dėstytojų, einančių antraeiles pareigas, – ne daugiau kaip 40 proc.;

studentų tarptautinis mobilumas – 5 proc.

Minimalūs reikalavimai kolegijoms:

absolventų įsidarbinamumo lygis: 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo

išsilavinimo reikalaujančias pareigybes;

dėstymo ryšys su verslu: 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį (vieni

būti dirbę versle, kiti – ateinantys dėstyti verslo atstovai);

studijų programos turi atitikti regiono poreikius: darbdaviai sudaro ne mažiau kaip

50 proc. studijų programų (krypčių) komitetų narių;

studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose numatytus reikalavimus;

priimami studentai turėtų būti pajėgūs studijuoti ir tapti vadovaujančiais darbuotojais:

stojamasis balas – 2;

privalomos sutartys su regiono darbdaviais dėl privalomų studentų praktikų

atlikimo;

dėstytojų mokslinė kompetencija: teorinius pagrindus dėstantys dėstytojai turėtų būti

mokslininkai (t. y. turintys mokslo laipsnį ir vykdantys mokslinę veiklą): 10 proc.;

mokslinę veiklą jie turėtų vykdyti universitetų ar mokslinių tyrimų institutų

mokslininkų grupėse (mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas kolegijose nėra

racionalus sprendimas);

dėstytojų gebėjimas konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais

inovacijų diegimo klausimais;

dėstytojų, einančių antraeiles pareigas, – ne daugiau kaip 50 proc.;

15 Iki 2018 m., po to pereinant prie naujos stojančiųjų atrankos sistemos.

Pastaba. Norint surinkti 1 konkursinį balą, pakanka turėti metinius pažymius ketvertus (4) ir išlaikyti minimaliu teigiamu

pažymiu vieną valstybinį egzaminą (ankstesnėje 5 balų vertinimo sistemoje tai reiškė, kad asmuo mokosi

nepatenkinamai).

25

studentų tarptautinis mobilumas – 5 proc.

SIŪLOME:

Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) įteisinti:

detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje;

kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui, dėl skaičiaus

studijų sričių, kuriose vykdomos studijos; reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio; mokslo ir

studijų tarptautiškumo, mobilumo; bendradarbiavimo su verslu apimčių; mokslinių tyrimų ir

studijų infrastruktūros; priimamų studentų kompetencijos; absolventų įsidarbinamumo lygio

ir pan.;

pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti minėtų kriterijų rodiklius.


nustatyti aukštosios mokyklos vertinimo rodiklius;

patvirtinti naują aukštųjų mokyklų vertinimo tvarką, kurioje turi atsispindėti įvairių valstybės

organizuojamų vertinimų darna ir efektyvus turimų duomenų naudojimas;

atnaujinti doktorantūros teisės suteikimo ir vertinimo tvarką, kurioje vykdomos mokslo

veiklos vertinimo lygis nustatomas, remiantis reguliariai vykdomo tarptautinio MTEP veiklos

vertinimo rezultatais.

Studijų programų akreditavimo pertvarka

Pereinama nuo studijų programų vertinimo ir akreditavimo prie krypties studijų vertinimo ir

akreditavimo. Pereinamuoju laikotarpiu nepriklausoma komisija iš socialinių dalininkų (dauguma –

verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų atstovai, tarptautinio lygio mokslininkai), sudaryta ŠMM ar

LRV, įvertina kiekvienos aukštosios mokyklos studijų programų pagal atskiras kryptis aktualumą

darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu.

Atitinkamos studijų krypties programų įgyvendinimo galimybė aukštajai mokyklai suteikiama, jei

akredituojama atitinkama studijų kryptis.

Akredituojant universitetinių studijų kryptis, vertinimo sritys (artimai susijusios su reikalavimais,

keliamais universitetui)yra:

studijų krypties atitinkamoje mokslo kryptyje vykdomi aukšto lygio moksliniai tyrimai;

a) jų lygis, remiantis mokslo veiklos lyginamosios analizės rezultatais, turi būti

pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu (pereinamuoju 3 metų laikotarpiu –

stiprus nacionaliniu mastu):

b) bent pusė studijų kryptyje dirbančio mokslinio pedagoginio personalo –

mokslininkai;

c) mokslinių tyrimų infrastruktūra yra pakankama atitinkamo lygio moksliniams

tyrimams;

studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose

numatytus reikalavimus;

krypties studijų aktualumas darbo rinkoje ir studijų krypties absolventų

įsidarbinamumo lygis arba, jei absolventų dar nėra, skaičiais pagrįstas tokių

specialistų trūkumas;

26

veikia vidinės kokybės užtikrinimo procedūros, į kurias įtraukiami darbdaviai ir

suinteresuotos šalys;

veikia dėstymo kokybės užtikrinimo sistemos (priemonės), kurios padeda tobulinti

ir vertinti dėstytojų didaktinę kompetenciją.

Atitinkamai kolegijoms keliamiems reikalavimams keliami reikalavimai ir dėl koleginių studijų

atitinkamoje studijų kryptyje akreditavimo.

SIŪLOME:

MSĮ įteisinti:

perėjimą prie studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo;

pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti studijų krypčių vertinimo ir

akreditavimo tvarką ir numatyti atitinkamus rodiklius.


patvirtinti studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką;

nustatyti atitinkamus rodiklius pagal studijų kryptis dėl būtino mokslinės veiklos lygio,

reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, dėl mokslinių tyrimų ir studijų

infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu; dėstytojų pedagoginių kompetencijų; absolventų

įsidarbinamumo.

ŠMM:

sudaryti nepriklausomą komisiją dabar vykdomoms studijų programoms inventorizuoti iš

socialinių dalininkų (dauguma – verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų, tarptautinio lygio

mokslininkai), kuri įvertina kiekvienos aukštosios mokyklos vykdomų studijų programų

aktualumą (poreikį) darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu.

Finansavimo pertvarka

Studijų finansavimas peržiūrimas, siekiant padidinti valstybės finansuojamai studijų vietai

skiriamas lėšas ir jas skirti tik studijuojantiesiems kompetentingoje aplinkoje:

studijų finansavimas skiriamas pagal studijų krepšelių ir studijų stipendijų schemą, bet:

a) į aukštąją mokyklą krepšelis ar stipendija gali nukeliauti tik tada, kai įvykdomi

atitinkami reikalavimai:

i. aukštoji mokykla visiems priimamiesiems taiko nustatytą minimalų priėmimo

balą;

ii. aukštojoje mokykloje į krypties pirmosios pakopos studijas (programas)

priimamas ne mažesnis, nei nustatyta, atsižvelgus į studijų krypties specifiką,

studentų skaičius (rentabilumo reikalavimas: fizinių, biomedicinos,

technologijos studijų srityse – ne mažiau kaip 30 studentų; humanitarinių,

socialinių – 60), atitinkamai koreguojant šiuos skaičius, atsižvelgiant į kolegijų

regioniškumą;

b) preliminarus valstybės finansuojamų vietų skaičius nustatomas pagal tai:

i. kokia tos studijų krypties (krypčių grupių) absolventų dalis eina aukštojo

išsilavinimo reikalaujančias pareigas;16

ii. kiek tais metais yra abiturientų;

16 Pvz., nekeičiamos apimtys, jei 80 proc. atitinka šį reikalavimą; nagrinėtinas atvejis, kad koleginėse studijose ne mažiau

kaip 70 proc. absolventų ne vėliau kaip per 12 mėnesių įsidarbina pareigose pagal įgytą išsilavinimą.

27

iii. kokie valstybės poreikiai (esant nepriklausomai nuo aukštųjų mokyklų

analizei ir pagrindimui);

iv. kokios mokyklų turimo potencialo (intelektinio ir infrastruktūrinio)

galimybės teikti aukštąjį išsilavinimą.

SIŪLOME:

MSĮ įteisinti pavedimą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti:

sąlygas, kurias tenkinant gali būti skiriamas valstybės biudžeto finansavimas (studijų

krepšeliai, studijų stipendijos) aukštajai mokyklai (stojančiųjų minimali kompetencija pagal

studijų kryptis; minimalūs studentų, priimamų į studijų kryptį (programą), skaičiai, kad būtų

užtikrintas studijų rentabilumas);

valstybės finansuojamų vietų skaičių, tik įvertinus, kokia tos studijų krypties absolventų dalis

eina aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigas (o kolegijoms ir pagal tai, kokia dalis

dirba pagal įgytą išsilavinimą), kokios turimo potencialo galimybės.


patikslinti studijų krepšelių ir studijų stipendijų skyrimo tvarką;

patvirtinti valstybės finansuojamų vietų skaičiaus nustatymo (pagrindimo) tvarką.

Bazinis finansavimas:

ūkiui ir administravimui skiriamų biudžeto lėšų dalis įskaičiuojama į studijų krepšelį ir skiriama

pagal MTEP baziniam finansavimui skiriamas lėšas (kad būtų suteikta galimybė institucijoms

persitvarkyti, galimas pereinamasis laikotarpis – iki 2 metų, per kurį taikomas kombinuotas lėšų

skyrimas šiems tikslams);

MTEP bazinis finansavimas skiriamas (du trečdaliai (atsižvelgiant į mokslo sritį)) pagal kas 5

metus vykdomą tarptautinį lyginamąjį MTEP veiklos (MTEP veiklos lygis, vadyba, infrastruktūra

ir pan.) vertinimą ir (trečdalis) pagal paskutinių trejų metų MTEP veiklos rezultatus, vertinamus

pagal bibliometrinius duomenis, gaunamų užsakymų sumas, gaunamas lėšas iš tarptautinių MTEP

programų. Vertinant pagal bibliometrinio vertinimo rezultatus įvedama didesnė priklausomybė

nuo:

a) skelbiamų mokslo darbų lygio (patekimas į 10 proc. labiausiai cituojamų publikacijų

dalį);

b) tarptautinio bendradarbiavimo (bendros publikacijos; bendri MTEP projektai su

užsienio partneriais) apimčių;

c) bendros su privačiu sektoriumi mokslo veiklos (bendros publikacijos, bendri MTEP

projektai) apimčių;

jei parengiamas šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas, metodikoje gali būti

numatyti ir papildomi biudžeto lėšų skyrimo principai (pvz., bazinis MTEP finansavimas

neskiriamas, jei atitinkamoje kryptyje institucijoje dirbanti tyrėjų grupė mažesnė nei tam tikras

skaičius asmenų17);

valstybės biudžeto ir ES SF lėšos infrastruktūrai skiriamos, vadovaujantis nustatytais principais

(pagal veiklos rezultatus ar valstybės strateginių dokumentų tikslus (pvz., tinklo pertvarkos

planą)).

SIŪLOME:

MSĮ nustatyti, kad:

17 Argumentas: valstybė neskatina išskaidyti MTEP intelektinį ir infrastruktūrinį potencialą.

28

ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos įskaičiuojamos į studijų krepšelio lėšas ir skiriamos

proporcingai baziniam finansavimui skiriamam MTEP.

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patikslinti:

studijų (studijų krepšelio ir studijų stipendijos skyrimo) finansavimo metodiką, įtraukiant į

studijų krepšelį ir ūkiui bei administravimui skiriamas lėšas;

MTEP veiklos finansavimo metodiką, nustatant, kad bazinis finansavimas MTEP skiriamas,

atsižvelgiant į kasmetinio bibliometrinio vertinimo ir tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos

vertinimo (vykdomo kas 5 m.) rezultatus.

ŠMM:

patikslinti MTEP darbų vertinimo metodiką, numatant MTEP tarptautinio lygio darbų

skatinimą (už publikacijas, patenkančias į 10 proc. labiausiai cituojamų); tarptautinio

bendradarbiavimo skatinimą (už bendras su užsienio partneriais publikacijas, bendrus su

užsienio partneriais MTEP projektus), bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimą (už

bendras publikacijas, labiau akcentuojant ūkio subjektų MTEP užsakymų vykdymą, bendrų su

verslu MTEP projektų vykdymą);

patvirtinti tarptautinio lyginamojo MTEP veiklos vertinimo (kas 5 m.) metodiką;

supaprastinti (standartizuoti, mažinant biurokratinio darbo naštą) MTEP veiklos vertinimui

(metiniam MTEP veiklos vertinimui; lyginamajam mokslo veiklos vertinimui; MTEP veiklos

vertinimui, teikiant doktorantūros teisę ar vertinant doktorantūros kokybę; MTEP veiklos

vertinimui, vykdant institucinį vertinimą) reikalingos informacijos iš institucijų rinkimą, dabar

vykdomą skirtingiems tikslams, skirtingu laiku ir skirtingomis formomis.

Konkursinis finansavimas

LMT pertvarkoma, vadovaujantis Europos mokslo fondo (ESF) atlikto LMT išorinio vertinimo

išvadomis ir rekomendacijomis:

LMT pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, todėl jam numatoma pavesti daugiau

funkcijų, susijusių su LMT veiklų koordinavimu ir atskaitomybe. Jis turi tris

pavaduotojus: strategijai (atsakingas už MTEP finansavimo strategiją), mokslui

(atsakingas už mokslinės veiklos vertinimą turinio prasme), administravimui (ar fondo

veiklai).

Siūloma iš esmės peržiūrėti Tarybos mokslo komitetų sudarymo principus ir jų atliekamas

funkcijas ir steigti naują LMT Strateginį komitetą, kuris aktyviau įgyvendintų LMT, kaip

strateginio patarėjo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, funkciją. Šis

komitetas būtų atsakingas už:

a) strateginių LMT veiklą reglamentuojančių dokumentų (veiklos plano, sąmatos, darbo

reglamento, ekspertų, ekspertinių grupių skyrimo principų, jų darbo organizavimo bei

apmokėjimo principų ir pan.) parengimą;

b) Konkursinio MTEP finansavimo schemų konkretiems metams sąrašo, lėšų pagal LMT

veiklas paskirstymo parengimą;

c) interesų konflikto vengimo tvarkos parengimą;

d) ekspertines funkcijas, susijusias su MTEP politikos formavimu.

Kadangi pagrindinė LMT veikla yra vykdomosios valdžios lygio veikla (finansuoti konkrečius MTEP

projektus, atrinkti temas nacionalinėms mokslo programoms ir pan.), jos steigėjo funkcijas turėtų

vykdyti LRV ar jos įgaliota institucija.

29

SIŪLOME:

MSĮ įteisinti, kad:

LMT nuostatus tvirtina Vyriausybė.


patvirtinti naujus LMT nuostatus, kartu su mokslo komitetais įteisinančius Strateginį komitetą,

patikslinant komitetų sudarymo principus, funkcijas ir atsakomybes, jų vaidmenį formuojant

nacionalines mokslo programas pagal valstybės institucijų teikiamas tematikas, numatant

finansavimo schemų stambinimo galimybę bei privalomą užsienio ekspertų pasitelkimą,

vertinant projektus; sustiprinant LMT fondo vaidmenį.

Finansavimo apimtys ir efektyvumas.

MTEP lėšų iš įvairių šaltinių dalis, išleidžiama per viešąjį sektorių, skaičiuojant nuo BVP, panaši į

ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kad verslas didintų savo MTEP pajėgumus ir lėšas MTEP, kad

valstybė didintų dėmesį ir lėšas MTEP, o lygiagrečiai – efektyvesniam tų lėšų naudojimui.

SIŪLOME:

MSĮ įteisinti:

bendros su verslu doktorantūros galimybę.

Vyriausybei:

peržiūrėti priemones, skatinančias verslo MTEP pajėgumo didėjimą:

o naujo mokslui imlaus verslo gimimo rėmimą;

o mokslo ir studijų institucijų mokslo rezultatų komercinimo gebėjimų stiprinimą;

o patvirtinti bendros su verslu doktorantūros nuostatus;

koncentruoti MTEP potencialą, kad būtų efektyviau naudojamos MTEP skiriamos biudžeto

lėšos, ir padidinti Lietuvos patrauklumą mokslui imlaus verslo iš užsienio investicijoms;

peržiūrėti galimybes daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti MTEP tiek viešajame sektoriuje,

tiek versle skatinti.

Institucijų tinklo pertvarkos parengimas (antrasis scenarijus)

Kaip ir buvo minėta, pradedant nagrinėti galimus identifikuotų problemų sprendimo būdus, galimas

scenarijus, kad, nelaukiant, kol, pradėjus taikyti pasiūlytas mokslo ir studijų vertinimo ir finansavimo

schemas, institucijos pačios pradės ieškoti konsolidavimosi būdų, jau dabar būtų parengti galimi

institucijų tinklo pertvarkos scenarijai. Toks variantas būtų efektyvesnis, nes leistų neprarasti dalies

išteklių (kol, aštrėjant aukščiau įvardytoms problemoms, institucijos savo iniciatyva ryžtųsi

pertvarkai), neklaidintų dar dalies jaunų žmonių, teikiant jiems prastos kokybės aukštąjį išsilavinimą,

leistų sutaupyti laiko, pradedant kelti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos, taip pat ir šalies tarptautinį

konkurencingumą.

Valstybinių universitetų tinklo pertvarka

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus bei papildomus kriterijus dėl efektyvaus valstybės

biudžeto lėšų naudojimo ir efektyvaus turimo intelektinio potencialo panaudojimo18, gali būti

parengti scenarijai dėl universitetų tinklo pertvarkos.

18 Esant politinei valiai.

30

SIŪLOME:

Pirmiausia iš jau dabar turimos įvairiausių jau atliktų vertinimų informacijos, vadovaujantis

aukščiau įvardytais kriterijais, būtina „padaryti nuotraukas“, įvertinant:

universitetų dabartinę atitiktį minimaliems reikalavimams;

mokslinio potencialo išsibarstymą universitetuose (ir institutuose) pagal mokslo sritis;

studijų (pagal kryptis ir studentų skaičių) pasiskirstymą tarp universitetų;

vykdomų studijų ir turimo mokslinio potencialo dermę;

studijų pasiskirstymo atitiktį rentabilumo kriterijams.

ŠMM: pagal „nuotraukas“, atsižvelgiant į tolesnį studentų skaičiaus mažėjimą, parengti galimus

tinklo pertvarkos scenarijus.

Vyriausybei pritarus konkrečiam scenarijui, jis teikiamas tvirtinti Seimui.

Seimui patvirtinus konkretų scenarijų:

ŠMM parengti preliminarių jungiamų institucijų pertvarkos planų projektus, apimančius

struktūrą, pagrindines veiklos kryptis, potencialo sutelkimo strategiją ir kt.;

LRV pritarus šiems projektams, sudaryti darbo grupes dėl tų planų detalizavimo;

parengiami (darbo grupės, ŠMM, LRV) ir priimami (LRS) teisės aktai dėl naujų universitetų

įsteigimo (ar egzistuojančių reorganizavimo ar sujungimo (prijungimo)), pertvarkos planų

įgyvendinimo;

įgyvendinami pertvarkos planai.

Papildomos biudžeto ir SF lėšos turėtų būti skiriamos institucijoms, kurios atitinka aukščiau

išdėstytus kriterijus arba yra pertvarkomos vadovaujantis universitetų tinklo pertvarkos planais.

Valstybinių mokslinių tyrimų institutų tinklo peržiūra

Įvertinus tai, kad, 2009 m. pradėjus vykdyti mokslinių tyrimų institutų potencialo koncentraciją,

humanitariniai institutai liko nepertvarkyti, ir atsižvelgiant į MOSTA 2015 m. organizuotą Mokslinės

veiklos palyginamąjį tyrimą19, Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą „Valstybinių

mokslinių tyrimų institutų valstybės ilgalaikio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

vertinimas“20 (2015 m.) ir LMT atliktą studiją (2011 m.) dėl HSM, parengti siūlymus dėl

humanitarinių institutų konsolidavimo galimybių.

SIŪLOME:

ŠMM parengti LRV sprendimo projektą dėl humanitarinių institutų reorganizavimo.

19 Šaltinis: Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas, Humanitarinių mokslų srities vertinimo ataskaita, MOSTA, 2015.

(www.mosta.lt/images/vertinimas/Benchmarkingo_ataskaitos/research_assessment_exercise_humanities.pdf). 20 Šaltinis: Valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybės ilgalaikio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

vertinimas, Valstybės kontrolė, 2015.

(www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3377).

31

Priedai

Priedas Nr. 1. Studentų mobilumas pagal „Erasmus“ programą

Duomenų šaltinis: ŠMPF

Priedas Nr. 2. Atvykusių ir išvykusių dėstyti ar stažuotis pagal „Erasmus“ programą aukštųjų

mokyklų darbuotojų skaičius

Duomenų šaltinis: ŠMPF

414

628

1008

1112

1241

1339

1373

1603

2147

2359

-1473

-1910

-2082

-2653

-3000

-3002

-3417

-3548

-3529

-3420

2004–2005

2005–2006

2006–2007

2007–2008

2008–2009

2009–2010

2010–2011

2011-2012

2012-2013

2013-2014

Studentai išvykę studijuoti pagal ERASMUS programą

Studentai atvykę studijuoti pagal ERASMUS programą

768

734

892

1043

1153

1376

1262

-983

-1123

-1172

-1292

-1344

-1307

-1862

-2500 -2000 -1500 -1000 -500 0 500 1000 1500 2000

Atvykę dėstyti/stažuotis pagal ERASMUS programą Išvykę dėstyti/stažuotis pagal ERASMUS programą

32

Priedas Nr. 3. Universitetų palyginimas pagal mokslinių tyrimų kokybę

Universitetas Vertinamas vienetas Vertinimo

grupė

Mokslinių

tyrimų

kokybė

Sutartinų

tyrėjų sk.

2014-03-

31

Įgijo

daktaro

laipsnį

2011–

2013

Aleksandro

Stulginskio

universitetas (ASU)

ASU Agronomija A 3 18 12

ASU Biosistemų inžinerija T1 3 36 20

ASU Ekonomika ir vadyba S1 2 9 6

ASU Miškotyra ir ekologija A 3 18 10

„ISM Vadybos ir

ekonomikos

universitetas“ (ISM)

ISM Akademiniai darbuotojai

(Socialiniai mokslai)

S1 3 16 8

„KAZIMIERO

SIMONAVIČIAUS

UNIVERSITETAS“

(KSU)

KSU S1 1 5 0

Kauno technologijos

universitetas (KTU)

KTU Cheminės technologijos T1 2 16 1

KTU Darnioji chemija P 3 40 10

KTU Darnioji statyba ir architektūra T1 2 48 13

KTU Ekonomika ir verslas S1 2 51 24

KTU Elektra ir elektronika T2 2 57 21

KTU Gamybos technologijos ir

dizainas

T1 3 34 17

KTU Gamtos mokslai ir

medžiagotyra

P 3 33 13

KTU Informatika T2 3 52 13

KTU Maisto mokslas ir technologijos T1 3 27 9

KTU Matavimų technologija T2 3 19 8

KTU Mechanikos inžinerija T1 3 25 19

KTU Socialiniai, humanitariniai

mokslai ir menai

H 3 55 9

Klaipėdos

universitetas (KU)

KU Baltijos regiono istorijos ir

archeologijos institutas

H 4 20 2

KU Humanitarinių mokslų fakultetas H 2 31 2

KU Jūros mokslų ir technologijų

mokslų jungtinis padalinys

B1 4 77 5

KU Socialinių mokslų jungtinis

padalinys

S1 1 44 6

KU Sveikatos mokslų fakultetas B2 3 24 0

Lietuvos

edukologijos

universitetas (LEU)

LEU Gamtos mokslai P 3 23 2

LEU Lituanistika H 3 34 3

LEU Švietimas S1 3 68 27

Generolo Jono

Žemaičio Lietuvos

karo akademija

(LKA)

LKA Humanitariniai mokslai: Karo

mokslų instituto Karo istorijos

centras (KMI KIC); Humanitarinių

mokslų katedra

H 1 3 0

LKA Socialiniai mokslai: Karo

mokslų instituto Strateginių tyrimų

centras (KMI STC); Politikos mokslų

katedra; Vadybos katedra

S2 2 11 0

LKA Technologiniai mokslai: Karo

mokslų instituto Karo technologijų

centras (KMI KTC); Inžinerinės

vadybos katedra

T2 1 5 0

Lietuvos muzikos ir

teatro akademija

(LMTA)

LMTA Lietuvos muzikos ir teatro

akademija

H 2 24 5

LSMU Elgesio medicinos institutas B2 3 14 4

33

Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas

(LSMU)

LSMU Endokrinologijos institutas B2 2 10 5

LSMU Farmacijos fakultetas B2 3 21 7

LSMU Gyvulininkystės institutas A 2 17 1

LSMU Gyvulininkystės technologijos

fakultetas

A 2 22 10

LSMU Kardiologijos institutas B2 4 36 14

LSMU Medicinos fakultetas

(fundamentalioji medicina)

B2 4 29 8


(klinikinė medicina)

B2 4 101 54


(socialiniai ir humanitariniai mokslai)

H 1 11 0

LSMU Neuromokslų institutas B2 4 30 5

LSMU Odontologijos fakultetas B2 2 26 10

LSMU Slaugos fakultetas B2 3 18 6

LSMU Veterinarijos fakultetas A 3 43 14

LSMU Visuomenės sveikatos

fakultetas

B2 3 32 12

Lietuvos sporto

universitetas (LSU)

LSU Sporto biomedicinos fakultetas B2 4 28 15

LSU Sporto edukologijos fakultetas S1 3 20 6

LSU Sporto mokslo ir inovacijų

institutas

B2 4 19 12

Mykolo Romerio

universitetas (MRU)

MRU Ekonomikos ir finansų

valdymo fakultetas

S1 2 29 1

MRU Politikos ir vadybos fakultetas S1 3 25 18

MRU Politikos ir vadybos fakultetas,

Humanitarinių mokslų institutas

H 2 22 0

MRU Socialinių technologijų

fakultetas

S2 3 40 6

MRU Teisės fakultetas S2 2 44 46

MRU Viešojo saugumo fakultetas S2 1 15 0

Šiaulių universitetas

(ŠU)

ŠU Edukologijos kryptis S1 3 32 13

ŠU Fiziniai mokslai P 2 9 0

ŠU Humanitariniai mokslai H 2 18 6

ŠU Biomedicinos ir žemės ūkio

mokslai

B1 2 8 0

ŠU Ekonomika ir vadyba S1 2 25 0

ŠU Technologijos mokslai T2 1 15 0

Vilniaus dailės

akademija (VDA)

VDA Humanitarinių mokslų

vertinimo vienetas

H 3 22 14

Vytauto Didžiojo

universitetas (VDU)

VDU Biomedicinos mokslų sritis B1 4 13 8

VDU Ekonomikos ir vadybos mokslų

kryptys

S1 2 6 25

VDU Filologijos mokslo kryptis H 4 13 6

VDU Filosofijos ir etnologijos

mokslų kryptys

H 2 9 14

VDU Fizinių mokslų sritis P 3 14 13

VDU Istorijos mokslo kryptis H 3 11 11

VDU Menotyros mokslo kryptis H 4 8 7

VDU Politikos mokslo kryptis S2 3 11 11

VDU Socialiniai mokslai S2 2 31 20

VDU Technologijos mokslų sritis T1 3 10 1

VDU Teisės mokslo kryptis S2 2 4 2

VDU Teologijos mokslo kryptis H 3 4 4

Vilniaus Gedimino

technikos

universitetas

(VGTU)

VGTU Aplinkos inžinerijos

fakultetas

T1 3 50 29

VGTU Architektūros fakultetas H 3 15 7

VGTU Elektronikos fakultetas T2 3 22 21

34

VGTU Fundamentinių mokslų

fakultetas

T2 3 53 23

VGTU Kūrybinių industrijų

fakultetas

S1 1 12 0

VGTU Mechanikos fakultetas T1 3 19 5

VGTU Statybos fakultetas T1 3 46 18

VGTU Termoizoliacijos mokslo

institutas

T1 2 19 2

VGTU Transporto inžinerija T2 3 21 17

VGTU Verslo vadybos fakultetas S1 2 19 17

Vilniaus

universitetas (VU)

VU Biochemijos institutas P 3 61 10

VU Biotechnologijos institutas P 3 102 11

VU Chemijos fakultetas P 4 34 29

VU Ekonomikos fakultetas S1 2 24 27

VU Filosofijos fakultetas (1) H 4 10 7

VU Filosofijos fakultetas (2) S2 3 23 28

VU Fizikos fakultetas P 4 92 45

VU Gamtos mokslų fakultetas – BIO B1 3 49 30

VU Gamtos mokslų fakultetas – GEO P 2 14 22

VU Istorijos fakultetas H 4 27 14

VU Kalba ir literatūra H 4 60 29

VU Kauno humanitarinis fakultetas

(1)

H 3 13 16

VU Kauno humanitarinis fakultetas

(2)

S1 2 11 11

VU Komunikacijos fakultetas S1 2 8 16

VU Matematikos ir informatikos

fakultetas

P 4 39 30

VU Matematikos ir informatikos

institutas

P 3 51 27

VU Medicinos fakultetas B2 4 153 73

VU Taikomųjų mokslų institutas P 3 37 10

VU Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų institutas

S2 2 10 22

VU Teisės fakultetas S2 2 17 35

VU Teorinės fizikos ir astronomijos

institutas

P 4 50 4

Vilniaus

universiteto

Tarptautinio verslo

mokykla (VU TVM)

VU TVM VšĮ Vilniaus universiteto

Tarptautinio verslo mokykla

(socialinių mokslų kryptis)

S1 2 7 0

Duomenų šaltinis: MOSTA, AM lyginamoji analizė

35

Priedas Nr. 4. Viešųjų išlaidų (valstybės ir savivaldybių biudžetai) BVP dalis, skiriama

aukštajam mokslui (ISCED ED 5–8)


Priedas Nr. 5. Bendrųjų MTEP išlaidų kaip BVP dalies kaita

Duomenų šaltiniai: Eurostatas, LSD, Finansų ministerija


0,0%

0,5%

1,0%

1,5%

2,0%

2,5%

BE BG CZ DE EE IE ES FR CY LT HU MT NL AT PL PT RO SI FI SE UKBVP dalis studijoms

0,60 0,57 0,58 0,60 0,62 0,56 0,67 0,66 0,72 0,720,96 1

0,15 0,22 0,23 0,19 0,2 0,230,24 0,24 0,24 0,30

0,37

0,9

1,76 1,78 1,78 1,851,94 1,93 1,97 2,01 2,01

2,24

3

0,75 0,79 0,8 0,79 0,83 0,780,9 0,9 0,95 1,01

1,32

1,9

0,0%

0,5%

1,0%

1,5%

2,0%

2,5%

3,0%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2020

ekstrap.

Tikslas

2020 m.

AM ir valdžios sektorius Verslo sektorius EU28

EU28 vidurkis

Lietuva

36

Priedas Nr. 6. MTEP išlaidų dalis, skiriama darbo sąnaudoms


Priedas Nr. 7. MTEP išlaidų dalis, skiriama darbo sąnaudoms Lietuvoje


0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

RO BG LV PL HR CY LT HU EL MT EE CZ PT ES SI IT UK FR BE NL AT DE SE FI LU DK

Euro

Darbo sąnaudos Darbo sąnaudos eurais gyventojui

0

10

20

30

40

50

60

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Euro

Darbo sąnaudos Darbo sąnaudos eurais gyventojui

37

Priedas Nr. 8. MTEP išlaidos pagal finansavimo šaltinius, 2013 m.

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

EU2

8

RO CY LV BG EL HR SK MT PL LT ES IT LU PT

HU IE UK EE CZ

NL

FR BE SI DE

AT

DK FI SE

BVP proc.

Iš viso Verslo šaltiniai Valdžios šaltiniai Užsienio šaltiniai

38

Priedas Nr. 9. Mokslinės veiklos fragmentacija pagal universitetus ir vertinamuosius vienetus21

21 Vertinimo skalė: 1 – silpnas nacionaliniu mastu, 2 – vidutinis nacionaliniu mastu, 3 – stiprus nacionaliniu mastu, su




39

Priedas Nr. 10. Mokslinės veiklos fragmentacija pagal universitetus ir vertinamuosius

vienetus22

22 Vertinimo skalė: 1 – silpnas nacionaliniu mastu, 2 – vidutinis nacionaliniu mastu, 3 – stiprus nacionaliniu mastu, su




Siūlymai dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo ... grupes... · Lietuva pirmauja ES...

Documents

Transcript of Siūlymai dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo ... grupes... · Lietuva pirmauja ES...