Sausio 13-oji gedulo ar pergals diena?Pilietins gynybos centras prie KAM

Turinys1940-iejiGinkluota kova - partizanaiNeginkluotas pasiprieinimas - rezistencijaDainuojanti revoliucija bunda BaltijaKovo 11-oji Nepriklausomybs pavasaris Sausio 13-oji Laisvs kainaUkraina: Maidanas tautos valia

1940Lietuvos centrinio valstybs archyvo nuotr.Gintis pasiruo, bet...

Draugik taut sjungojewww.genocid.lt.

Ginkluota kovawww.1941.ltwww.partizanai.orgPartizaninis karas

Ginkluota kova

Neginkluota kova

Aut. Vladimir Fedorenko.www.bernardinai.ltwww.bernardinai.ltwww.travel-info.lt

Dainuojanti revoliucija

Der Kreolehttp://boeken.marktplaza.nlDer Kreolewww.cinema.lt

SjdisVis garsesns ir drsesns kalbos

P.Obuchoviiaus nuotr, Lietuvos ypatingasis archyvas, www.alfa.ltwww.lrs.ltMasiniai mitingai

Kovo 11 ...nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb.www.lrs.ltwww.lrs.lt

Po Kovo 11Ibandymai blokada

www.lrytas.ltIbandymai grasinimais

www.miestai.net

Prie Sausio 13www.laisve15.lt Alfredo Girdziuo nuotr.www.lrs.lt

Sausio 13 lemiamas miswww.lrs.ltwww.civis.lt

Sausio 13-osios pasekmsJ. VaiknasNepriklausomybDemokratin santvarkamogaus teissES NATOVieumasRinkos ekonomikaDemokratijos pltra

Sausio 13-oji gedulo diena?

Lietuva - Ukraina

Ukraina

Ukraina

Ukraina

Ar mons be ginklo turi jg?

1940 m. Lietuvos kariuomen buvo vir 26.000 kari (mobilizacija bt suaukusi vir 120,000 kari).1940 m. gegus 25 d. nota.1940 m. birelio 14 d Soviet Sjungos ultimatumas. Birelio 15 d. okupacija.Visos valstybins institucijos sunaikintos (valdia, policija, kariuomen ir kt.).Visuotinis teroras. Pradti trmimai.Okupacijos nuostoliai (viso vir 270 tkst. moni, palyginimui - kas vienuoliktas, arba beveik visas dabartinis Kaunas). altinis: http://www.genocid.lt/GRTD/Tremtis/netekt.htm*1941 m birelio 23 d. visuotinis sukilimas prie bolevikus (rusus), vyks visoje Lietuvoje, kuriam vadovavo LAF (Lietuvos aktyvist frontas). Sukilimo tikslai isivaduoti i soviet sjungos ir atkurti Lietuvos vyriausyb. Dalyvavo vir 10.000 sukilli. Pirmasis skmingas ilgos kovos dl Lietuvos nepriklausomybs ingsnis. 1945 m. veik iki 30 tkst. partizan vienu metu. Palyginimui tai madaug trys iandienos Lietuvos kariuomens. Nukov apie 13.000 prie, pristabd kolki krim, trukd tarybins valdios rinkimus, stabd TSRS gyventoj kurdinim Lietuvoje.

*Neadekvaiai iaurios represijos, kurias okupacin valdia taik partizanams, j artimiesiems ir rmjams.Laikas okupant sjungininkas, didjantis dalies lietuvi kolaboravimas.*Nuslopinus ginkluot kov, pereita prie tylios rezistencijos: trispalvs klimas Vasario 16-j, i tremties grusi lietuvi slapti susitikimai, pogrindin literatra, Romo Kalantos akcija, Ezopo kalba mene, etnokultrin veikla. Lietuvos katalik banyios kronika (LKB kronika) pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Ra apie katalik persekiojimus ir diskriminacij Lietuvoje, tikinij gyvenim kitose sovietinse respublikose, informavo pasaulio visuomen apie tikrj Banyios ir tikinij padt Lietuvoje. Sins laisvs paeidimai.Lietuvos Helsinkio grup - slapta Lietuvos disident organizacija, sikrusi po Maskvos Helsinkio grups (idja A. Sacharovo), veikusi 19751983 m. Udavinys registruoti mogaus teisi paeidimus ir platinti i informacij. Grup ileido apie 30 numeruot dokument, kuri didioji dalis pasiek usien.Disidentai N. Sadnait, A. Terleckas, P. Plumpa, J. Zdebskis.Nelegali spauda. Ypa skmingai veik ABC spaustuv Kaune 19801990m. Slaptai atspausdinti ir iplatinti 23 pavadinim draudiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kuri bendras tiraas 138 000 egzempliori. *Perestrojka 1985-1990 Gorbaiovo planas itraukti TSRS i ekonomins duobs, liberalizuojant rink, sukls politin kriz ir tautinius neramumus, takojo drsesnes Baltijos respublik (tuo metu vadinto pabaltiju/pribaltika) moni nuotaikas.Planin ekonomika isikvp. Kultrinis maitas roko grup AntisDainuojanti revoliucija 1987-1991 m. vykiai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. 1987 m. 300 tkst. est mitinge gieda udraust Estijos himn, 1988 m. latvi mitingai, 1988 m. lietuvi imtatkstantiniai mitingai (nuo 100.000 iki 250.000). Est Rock Summer, Lietuvi Roko maras. 1989 m. Baltijos kelias: 600 km ilgio, 2 milijonai dalyvi beprecedentinis vykis Europoje.

*1987 m. pirmas mitingas prie A. Mickeviiaus paminklo dl Molotovo-Ribentropo pakto.Rugpjio 23 osios mitingas Vingio parke, Lietuvos Aukiausiosios tarybos delegacija Maskv.

1988 m. Sjdio Iniciatyvins grups susikrimas. Iniciatyvin grup sudar 35 yms Lietuvos mokslo ir meno mons. Siek atstatyti oficiali lietuvi kalb, vieinti ties apie stalinistini laik iaurum, antihumanikum, atskleisti slaptus 1939 m. Molotovo-Ribentropo susitarimus. Naujas pilietinis judjimas pasivadino Lietuvos persitvarkymo sjdis (LPS). Pagrindin Sjdio priemon - moni i visos Lietuvos mitingai nuo 100,000 iki 250,000 moni. Kita priemon LKP nekontroliuojami ir necenzruojami leidiniai: Sjdio inios, Atgimimas ir kiti Sjd remiantys laikraiai (viso apie 150 pavadinim).I pradi LPS deklaravo kultrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankikumo siekius. Nuo 1989 m. vasario 16 d. vieai deklaravo tiksl atkurti nepriklausom Lietuvos Respublik. 1989 m. LPS atstovai didele dalimi laimjo Lietuvoje vykusius rinkimus Aukiausij Taryb (dabartinis LR Seimas), ir nulm 1990 m. kovo 11 d. valstybs atkrimo akto primim.*1990 m. kovo 11-osios Akt dl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybs atstatymo pasira 124 deputatai, 6 susilaik.Aktas tapo pavyzdiu kitoms sovietinms respublikoms, kaip siekti valstybs savarankikumo. SSSR i pradi io dokumento nepripaino: tuometinis komunist partijos lyderis ir visos Soviet sjungos vadovas M. Gorbaiovas j pavadino neteistu, reikalavo ataukti. Lietuvi tauta, vadovaujama Aukiausiosios Tarybos pirmininko prof. V. Landsbergio, buvo pasiryusi toliau eiti pasirinktu laisvs keliu ir taikiomis (politinmis ir diplomatinmis) priemonmis tvirtinti valstybs nepriklausomyb ir savarankikum. *1990 m balandio 20 d. Maskva nutrauk naftos tiekim, sumaino duj ir preki tiekim. Buvo paskelbta ekonomin blokada, mginta sukurti dubliuojani valstybin struktr, Pietryi Lietuvoje - prosovietin lenk autonomij. Degalinse tssi kilometrins eils, buvo parduodama po 20 litr kuro. Eilse ne prie pirmo btinumo preki (skalbimo milteli, lempui, grim) tekdavo stovti po kelias valandas, ir tai su specialiais talonais. Gyvenamuosiuose namuose buvo normuojamas ilto vandens tiekimas. Tuo metu Lietuv buvo permesti papildomi ginkluotj pajg daliniai, prasidjo neprasti arvuotosios technikos kolon judjimai (Lietuvos teritorijoje dar buvo dislokuoti sovietins armijos daliniai). Soviet kariuomen smurtavo, bet atsargiai" - daugiausia gaudydama karins tarnybos SSRS karinse pajgose vengianius jaunuolius.*Sausio 5 d. SSRS Vyriausyb paskelb, kad nuo vasario 1 d. didiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir SSRS vidaus kariuomens kariai.Sausio 8 d. Jedinstvo ir SSKP mitinge buvo raginama nuversti Lietuvos Vyriausyb ir Aukiausiosios Tarybos Pirminink. Vytautas Landsbergis per radij ir televizij pakviet Lietuvos mones ateiti prie AT rm paremti savo valdios. iauli oro uost nusileido per 30 SSRS karini lktuv, atgabenusi desantininkus. Vilni atvyko per 100 karini main ir arvuoi kolona. Sausio 9 d. Vilniuje ratus suko SSRS kariniai sraigtasparniai ir mt atsiaukimus, kuriuose buvo raoma, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausyb veda Respublikos gyventojus prat. I Maskvos atskrido aukti karikiai, desantinink grup ir KGB specialiosios paskirties grup Alfa. Aiktje prie Lietuvos Respublikos AT pradjo rinktis jedinstvininkai, sjunginio pavaldumo moni darbininkai, reikalavo vesti SSRS prezidento valdym. Kitoje aikts pusje Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimu susirink tkstaniai vilniei skandavo od Lietuva, Laisv, Landsbergis ir dainavo lietuvikas dainas.Radijo diktor pakviet vilnieius atvykti Sudervs gatv prie Radijo ir televizijos bokto pastato, apsupto arvuoi.17.30 val. radijas vl papra vilniei pagalbos pakviet skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rm Konarskio gatvje.18.40 val. Vytautas Landsbergis prane, kad Rusijos ginkluotosios pajgos pasitrauk nuo Aukiausiosios Tarybos prieig ir nuo TV bokto, taiau pavojus dar neprajo.Nakt SSRS armijos arvuoiai blokavo Vilniaus miesto tiltus.Sausio 10 d. sudarytas sraas, kuriame nurodyta, koki Vilniaus rajon ar Lietuvos miest mons buds prie Lietuvos parlamento artimiausiomis dienomis.Sausio 11 nakt Vilniaus gatvmis juda SSRS karin technika. Ryte Jedinstvo , SSKP atstovai ir kiti nepriklausomybs prieininkai Nepriklausomybs aiktje band iprovokuoti mutynes. SSRS karikiai arvuoiais apsupo, o po to ugrob LR krato apsaugos departamento bstin (Virulikse), Spaudos rmus, technikos mokyklos pastat. Vilniaus miesto gatvmis pradjo intensyviai judti karin technika.Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis band prisiskambinti SSRS prezidentui Michailui Gorbaiovui. Pakalbti nepavyko, buvo atsakyta: Prezidentas neturi laiko, pietauja. Vliau prisiskambinti p. Gorbaiovui taip pat nepavyko.Lietuvos savanoriai dav priesaik bti itikimi Lietuvos Respublikai ir ginti Lietuvos Aukiausij Taryb.Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudjo 50 tank. I Panemuns sostin pradjo vaiuoti dengt karini main kolona.Vir Vilniaus karinis sraigtasparnis imt lapelius, kuriuose buvo reikalaujama Lietuvoje vesti SSRS prezidento valdym.Nepriklausomybs aiktje prieais Aukiausij Taryb susirinko per 20 tkst. piliei, remiani Lietuvos parlament.Vyriausybs posdyje priimtas Kreipimasis vis pasaulio valstybi vyriausybes. Jame praoma i sunki Lietuvos valstybei valand, gresiant smurtiniam Vyriausybs nualinimui, suteikti jai vis laisvosioms valstybms manom param ir raginama nedelsiant pripainti Lietuvos Vyriausyb de jure.Usienio reikal ministras Algirdas Saudargas isiunt protesto not SSRS usienio reikal ministerijai, kurioje reikiamas susirpinimas dl sovietins armijos siautjimo Lietuvoje.SSRS karikiai siver Vilniaus geleinkelio stoties dispeerin. Sustabdytas traukini eismas.Estija ir Latvija pareik param Lietuvai. JAV ir NATO ragino Maskv sprsti konflikt be smurto. Pranczija, D. Britanija, ekoslovakija, Lenkija, vedija, Kanada, Australija, Japonija ir popieius pasmerk SSRS smurto panaudojim Lietuvoje.Sausio 12 d. SSRS karikiai, panaudodami karin technik ir ginklus, ugrob LR vidaus reikal ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos brio baz. Bandyta uimti Policijos akademijos pastat. Vilni atvyko SSRS gynybos ministro pavaduotojas. I Kaliningrado Vilni permesta apie 400 SSRS kariuomens kareivi.LR Aukiausioji Taryba prim nutarim Dl priemoni Lietuvos Respublikai ginti, sudaryta laikinoji gynybos vadovyb.Soviet armijos kareiviai okupavo Vilniuje buvus DOSAAF pastat. karins technikos kolona pajudjo miesto centro link. 24 val. tankai, arvuoiai, dengti sunkveimiai i iaurs karinio miestelio pajudjo Karoliniki link. Viename i sunkveimi KGB Alfos grup.

Informacija i: http://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13?p_r=4111&p_k=1&p_d=62721

*Sausio 13 d., po vidurnakio. Soviet kariuomens tankai, arvuoiai ir ginkluoti karikiai, panaudodami aunamuosius ginklus, Vilniuje turmavo televizijos bokt bei Lietuvos radijo ir televizijos pastat. uvo 14, sueista vir 1000 moni. Prie bokto per karinje mainoje taisytus garsiakalbius buvo paskelbta dezinformacija, kad parlamentas krito ir valdia perjo nacionalinio gelbjimo komiteto rankas. 4.15 val. Vyriausybs informacijos tarnyba prane, kad Vyriausyb nenutraukia savo veiklos aktyvios SSRS armijos okupacijos slygomis. 10.35 val. pro AT poeminiu tuneliu pravaiavo 30 arvuoi ir 7 tankai.11 val. du arvuoiai, vaindami po miest, per garsiakalbius praneinjo, kad Vilniuje vesta komendanto valanda.13.37 val. Lietuvos parlamento rmus atvyko SSRS AT Tautybi Tarybos delegacija.21.15 val. Vytautas Landsbergis prane, kad su karikiais pavyko susitarti ir jie paadjo, kad ateinani nakt nebus joki karini akcij.Po sausio 13 d. dar kelis mnesius tssi SSRS kariki smurtas stabdomi ir niokojami automobiliai, atimamas turtas, pinigai, i pareign - ginklai, trukdoma filmuoti, sudauomos kameros. Sausio 26 d. ginkluoti SSRS karikiai upuol ir nusiaub LR muitins postus Lavorikse ir Medininkuose.

Informacija i: http://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13?p_r=4111&p_k=1&p_d=62721*Nepriklausomyb tik po met pripaino Islandija, vliau ir kitos valstybs. Pasaulio didiosios valstybs Lietuv pripaino 1991 m. 2-ojoje pusje, lugus rugpjio puui Rusijoje. 1992 m. sausio 1 dien Lietuv buvo pripainusios 94 pasaulio valstybs.Svarbiausia kas buvo ioje kovoje lietuvi taikus, bet rytingas elgesys, stipri masin valia kovoti u savo laisv. Jei soviet alininkams bt pavyk iprovokuoti Lietuvoje ginkluotus susirmimus, jie pasauliui bt pateik kaip kriminalin veikl, kuri bt nuslopin ir sumenkin tautos laisvs kov iki pavieni neteist veiksm.Susivienijusi pilietin jga yra stipriausias ginklas kovojant u savo laisv!

Konstitucija ir Nacionalinio saugumo pagrind statymas tvirtina kiekvieno pilieio teis ir pareig gintis nuo valstybs upuoliko tiek ginklu, tiek nesmurtinio pasiprieinimo bdais.

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRIND STATYMO ITRAUKOSPIRMASIS SKIRSNISVISUOTINS IR BESLYGINS GYNYBOS PRINCIPASLietuvos gynimas yra visuotinis ir beslyginis, taip pat derinamas su NATO kolektyvins gynybos princip gyvendinimu.Gynybos visuotinumas reikia, kad Lietuv ginklu gina valstybs ir NATO sjunginink ginkluotosios pajgos, kad gynybai panaudojami valstybs itekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta prieinasi visais pagal tarptautin teis leistinais bdais.Gynybos beslyginumas reikia, kad Lietuvos gynyba nra saistoma joki slyg ir kad niekas negali varyti Tautos ir kiekvieno pilieio teiss prieintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. Siekdama NATO sjunginink ir kitokios tarptautins pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir prieinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta.ANTRASIS SKIRSNISBENDROSIOS LIETUVOS GYNYBOS NUOSTATOSLietuvos gynybin galia grindiama: Tautos apsisprendimu ir pasiryimu prieintis kiekvienam upuolikui; NATO sjunginink teikiama pagalba ir solidarumu; statymo nustatyta visuotine privalomja karo tarnyba; kariuomens ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; piliei pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasiprieinimui bei pilietinei gynybai; geru kariuomens ir civili piliei savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu; valstybs atsargomis ir kitais mobilizacinio rezervo itekliais. alies mokslo ir studij institucij bei moni potencialo panaudojimu.KETVIRTASIS SKIRSNISPILIETINIS PASIPRIEINIMASPilietinio pasiprieinimo jg lemia Tautos valia ir apsisprendimas kovoti u savo laisv, kiekvieno pilieio, nesvarbu, koks jo amius ir profesija, pasiryimas visais manomais bdais prieintis upuolikui ar okupantui, prisidti prie Lietuvos gynybos. Piliei pasirengimo pilietiniam pasiprieinimui sistema yra valstybin. Jos funkcionavim organizuoja Vyriausyb. Pilieiai mokomi vairi pasiprieinimo ir civilins saugos bd. Valstyb juos aprpina btinomis techninmis priemonmis.Patriotizmo ugdymas yra ir mokyklos privalomosios lavinimo programos sudtin dalis.Valstyb remia savaveiksmes visuomens organizacijas, kuri veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasiprieinimui ar gynybins galios stiprinimo. Upuolimo, pasiksinimo Lietuvos teritorijos vientisum arba jos konstitucin santvark atveju pilieiai ir j savaveiksmiai dariniai imasi pilietinio pasiprieinimo veiksm - nesmurtinio pasiprieinimo, nepaklusnumo ir nekolaboravimo su neteista administracija, taip pat ginkluoto pasiprieinimo. Kolaboravimo veikas ir atsakomyb u jas nustato statymai.

*Silome trumpai padiskutuoti.

Palyginimui:1941 dl laisvs uvo ~4.0001944-1956 dl laisvs uvo ~36.000.1991 dl laisvs uvo 14.

Silome tylos minute pagerbti uvusius u Lietuvos laisv.

*Tai kas vyko Lietuvoje, vyksta ir pasaulyje.2013 m. antrasis pusmetis - Lietuva pirmininkaujanti ES alis.Lietuva pasiek tai, kad yra lygiavert Europos Sjungos valstyb, djusi daug pastang, kad dar viena buvusi SSSR alis Ukraina pasirinkt demokratin Europos keli.Ukrainos politinei valdiai nepasiraius sutarties, imtai tkstani moni ijo gatves isakyti savo nuomons ir tai tik rodo, kad Europos emynas dar nra baigtiniame take.Ukrainiei tauta kyla kov dl demokratini vertybi. *2013-11-21 Prasidjo protestai, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyius nusprend nepasirayti sutarties, turjusios suartinti al su Europos Sjunga (ES). Dl to netikto ingsnio piktinasi daug ukrainiei, norini, kad Kijevas atsigrt Vakarus ir sumaint Rusijos tak.Tai didiausi protestai Kijeve nuo 2004-j Oranins revoliucijos, per kuriuos sekmadien gatves ijo per 100 tkst. moni.2013-11-25 Ukraina siunt signalus ES, kad susitarimas gali bti pasiraytas kitu laiku. Pasak Ukrainos usienio reikal ministro Leonido Koaros Ukraina neatsisako Asociacijos sutarties pasiraymo, o nori tik pasiraymo proceso stabdymo, nes iandien, lapkriio 25 dien, abi puss ir Ukraina, ir Europos Sjunga dar nepasirengusios iam veiksmui. Ukrainos prezidentas Viktoras Yanukovyius ketina dalyvauti Ryt partnerysts virni susitikime Vilniuje lapkriio 28-29 dienomis.2013-11-26Ukraina bijo, kad taps Europos Sjungos ir Rusijos mio lauku.Riaui policija aarinmis dujomis bando ivaikyti demonstrantus.Keli tkstaniai Ukrainos student antradien njo paskaitas, bet prisidjo prie Kijevo centre vykstanios akcijos, kuria protestuojama prie vyriausybs sprendim nutraukti derybas su Europos Sjunga.2013-11-29Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyius blokavo Europos Sjungos (ES) paskutins minuts pastangas igelbti sutart, kuri galjo bti pasirayta Vilniuje vykstaniame Ryt partnerysts virni susitikime.Baltijos kelias atgimsta Ukrainoje, nuo 12 iki 14 valandos nusidriek gyva eurointegracijos grandin nuo Nepriklausomybs aikts Kijeve iki sienos su Europos Sjunga.Ukrainai Vilniuje nepasiraius Asociacijos ir laisvos prekybos su Europos Sjunga (ES) sutarties, Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose mons renkasi protestus aiktse.2013-11-30Panaudota jga prie taikius mones. iurktus milicijos elgesys su demonstrantais, kurie buvo jga ivaikyti i mitingo Kijevo centrinje Nepriklausomybs aiktje, bei buvo sueista kelios deimtys demonstrant. Apie 100 Ukrainos eurointegracijos alinink varb etadienio ryt nuo milicijos gumini lazd gelbjosi pasislp vienuolyne Kijevo centre.Jungtins Amerikos Valstijos ir Europos Sjunga smerkia smurto panaudojim prie taikius demonstrantus Ukrainoje.2013-12-01Kijevo teismas udraud ukrainieiams iki gruodio 7 d. mitinguoti didiausiose moni susibrimo vietose, taip pat prie centrins valdios pastat.Protestuotojai pateko miesto tarybos pastat.Protestuotojai ada neatsitraukti kol neatsistatydins vyriausyb.Tai ne mitingas, tai revoliucija - pareik judjimo "Treioji Ukrainos respublika" lyderis, buvs alies vidaus reikal vadovas Jurijus Lucenko. "iandien ia mirta SSRS. Tai jos laidotuvs", - sak jis, turdamas galvoje Ukrainos Sovietin Socialistin Respublik.Telkiamos specialiosios pajgos.moni minia pasiek Maidano aikts prieigas ir num atitvarus, kuriomis ryte milicija blokavo jimus aikt. Kijeve protestuotojai nepaklaus teismo sprendimo ir pradjo rinktis planuotoje vietoje - prie paminklo evenkai.Kijevo centre protesto akcij tsiantys proeuropietiki demonstrantai pastat barikadas skersai Kreatiko i abiej Nepriklausomybs maidano pusi, taip pat nuo Instituto gatvs puss.Protestuotojai apsupo Lenino skulptr Kijeve. Specialiosios policijos pajgos isistos saugoti paminklo, vyksta susirmimai.

*2013-12-02Plinta suklastotos nuotraukos, kuriose neva protest akcij Kijeve dalyviai mua specialij pajg brio Berkut karius. I ties originali nuotrauka iliustruoja 2009 m. vykius per student akcijas Atnuose. Tada kilo gaisrai, neramumai. Protesto akcijos buvo skirtos paymti 15-meio Aleksandroso Grigoropouloso mirties metinms, kur policininkai nuud 2008 m. gruodio 6-osios vakare.Vokietija pirmadien prane, jog masiniai protestai prie vyriausyb Kijeve rodo, kad "Ukrainiei irdis plaka europietiku ritmu", ir ireik susirpinim dl smurto panaudojimo prie protestuotojus.Rados vadovas: Ukrainos parlamentas pasirengs svarstyti vyriausybs atsistatydinim.Per protestus Ukrainoje sueista 160 demonstrant ir 140 milicinink.Protestuotojai paskelb visuotin streik ir blokavo vyriausybinius pastatus po nirting susirmim, siplieskusi per demonstracijas, kuriose daugiau nei 100 tkst. opozicijos alinink protestavo prie vyriausybs sprendimo nepasirayti istorins sutarties su Europos Sjunga (ES).Sevastopolio miesto tarybos deputatas Sergejus Smoljaninovas paragino Ukrain vesti Rusijos karius.Rusijos Pirmasis kanalas skleidia nepatikim informacij apie vykius, kurie Kijevo centre vyko sekmadien, gruodio 1 dien, jog euroukrainieiai mua milicininkus.NATO paragino Ukrain susilaikyti nuo jgos prie protestuotojus2013-12-03Opozicijai nepakako bals atstatydinti vyriausyb. Surinkta tik 186 balsai u i btin 226. Po balsavimo Ukrainoje demonstrant pyktis, protestuotojai skandavo kius Gda!, alin gauj! ir Revoliucija!, o vliau sugiedojo Ukrainos himn.2013-12-04Viena Ukrainos delegacija vyksta Briusel tartis dl Ukrainos integracijos Europ, o kita delegacija tuo paiu metu vyksta dertis Rusij siekiant sustiprinti strategin partneryst. Europos Sjunga atsisak pradti naujas derybas su Ukraina dl Asociacijos ir laisvosios prekybos zonos sutarties teksto.Aukiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas treiadien pareik, kad Asociacijos sutarties pasiraymo su Europos Sjunga data bus nustatyta po Naujj met.Trys buv Ukrainos prezidentai ireik param protestuotojams Kijeve.2013-12-05Europos Sjungos (ES) prezidentas Hermanas van Rompuy pareik, kad ukrainiei gils europietiki siekiai yra aiks ir kad Bendrija yra pasiruousi juos atsakyti, Ukrain apmus audringoms demonstracijoms u glaudesnius ryius su Europa.2013-12-06 - Daininink Ruslana pareik esanti pasirengusi susideginti Nepriklausomybs aiktje, jei alyje nebus permain.Kijeve protestuotojai ublokavo prezidento administracijos pastat.2013-12-08Tkstaniai protestuotoj pastat palapines, kad ublokuot jim Ministr kabinet.Kijeve apie 13 val. apie 200 tkst. moni susitelk demonstracij, kuria protestuojama prie vyriausyb, sustabdiusi derybas dl Ukrainos Asociacijos sutarties su Europos Sjunga.Nuversta Lenino skulptra.2013-12-09Protestuotojai miesto rotuje ruoia vandens arnas, kurias ketina panaudoti gindamiesi nuo artjanio milicijos reido. Daugja milicijos ir kari.Karikiai ardo opozicijos barikadas ir palapini miestel. Ukrain atvyko Rusijos specialiosios pajgos.Kijeve prasidjo barikad turmas.2013-12-10Ukrainos protestuotojai nepabgo riaui policijos, kuri per nakt nuvijo juos nuo vyriausybs pastat, iandien apie du tkstanius ukrainiei nesitraukia i protesto stovyklos Nepriklausomybs aiktje (Maidane) Kijeve.

*2013-12-11 Suvok, kad savi milicijos pareignai naudoja prie juos jg, mons susivienija.Daugiau nei 10 tkst. protestuotoj prieinasi milicijos turmui.Milicijos elitinis dalinys Berkut ir VRM specialiosios pajgos puol protestuotojus 2 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Tkstaniai milicinink apsupo aikt, o vliau j eng, savo skaiiumi priversdami demonstrantus atsitraukti nuo aikt kertanios gatvs.Protesto akcij dalyviams, umusiems Kijevo miesto administracijos pastat, pavyko atremti savivaldybs turm, liedami vanden i priegaisrini arn ant milicijos autobus.Specialiojo dalinio Berkut nariai, turmuodami Kijevo savivaldybs pastat, kur savo rankas buvo perm opozicijos aktyvistai, buvo panaudotos aarins dujos.Kijevo taksistai nemokamai vea norinius palaikyti Euromaidan Kijevo centre.Ukrainos milicija ir protestuotojai treiadien susirm prie Kijevo miesto administracijos, kai pareignai mgino ivaryti i pastato apie 200 opozicijos aktyvist, kurie laik j um ilgiau nei savait, milicija prie pastato panaudojo gumines lazdas, grumdamasi su lazdomis ginkluotais protestuotojais. Tuo tarpu pastato viduje sitvirtin protestuotojai laist milicininkus altu vandeniu i gaisrins arnos, priversdami pareignus atsitraukti specialij tarnyb autobusus.Kijeve protestuotojai, tarp kuri ir moterys, i naujo stato barikadas Europos aiktje, Instituto ir Mychailovskos gatvse. Nuo lapkriio 30 d. iki iandien Kijeve pagalbos medikus kreipsi 476 masini protesto akcij dalyviai.2013-12-12Prie Maidano prisijung apie 70 tkst. aktyvist i Vakar Ukrainos.2013-12-13Turtingiausias Ukrainos mogus irgi nusisuka nuo V. Janukovyiaus.2013-12-15Protestuotojai toliau naikina SSRS simbolius.Mitingo dalyviai nepriklausomybs aiktje reikalauja nepasirayti susitarimo prisijungti prie Maskvos vadovaujamos Muit sjungos gruodio 17 d.Beveik 300 tkst. ukrainiei nepabgo varbaus alio, ij gatves ir reikalaudami savo alies glaudesnio suartjimo su Vakar pasauliu, kai Europos Sjunga (ES) netiktai paskelb stabdanti istorines derybas su Kijevu dl partnerysts, nes Ukrainos vyriausyb toliau stengsi tikti Rusijai.2013-12-17Ukraina pasirao sutart su Rusija, pagal kuri Maskva sigis Ukrainos obligacij u 15 mlrd. JAV doleri ir sumains duj kainas.2013-12-25Nakt sumuta urnalist T. ornovil, kuri specializavosi - tiriamojoje urnalistikoje. Ji spausdino straipsnius apie aukt Ukrainos valdinink korupcij. Be to, ji aktyviai dalyvavo Kijeve vykstaniose akcijose alies eurointegracijai remti.2013-12-29Pasipiktinusi daugiau nei 50 tkst. moni minia dl urnalists Tetjanos ornovil, pavieinusios prezidento Viktoro Janukoviiaus ir valdaniojo elito prabang gyvenimo bd, sumuimo, vl susirinko centrin Kijevo aikt.**