2011 SPALIS nr. 19

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Santariškių medicinos įstaigų asociacijos (SMĮA) leidinys

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

TURINYS

2011 SPALIS nr. 19

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

REDAKCIJOS LAIŠKAS

Mieli skaitytojai,

spalis ypač dosnus medikams, pa-cientams ir jų artimiesiems svarbių atmintinų dienų. Spalį minime kaip tarptautinį krūties vėžio žinomumo mėnesį, o spalio 15-ąją – tarptautinę krūties dieną. Spalio aštuntoji – tarp-tautinė organų donorystės diena, 10-oji – pasaulinė psichinės sveikatos diena, 11-oji – pasaulinė paliatyvio-sios pagalbos diena. Tryliktoji diena kalendoriuje pažymėta kaip pasaulinė regėjimo diena, dvidešimtoji – kaip pasaulinė žvynelinės diena.

Šiame „Santariškių medicinos mies-telio naujienų“ numeryje, minėdami tarptautinį krūties žinomumo mėne-sį, apie naujausius šios ligos gydymo būdus ir perspektyvas kalbamės su habil. dr. Valerijumi Ostapenko. Prie įvairių ligų gydymo nuo šiol prisidės ir naujas Santariškių klinikose įkurtas branduolinės medicinos skyrius ir Vo-kietijos fondo „Lietuvos vaikų rėmimo draugija“ Vaikų ligoninei padovanotas peritoninės dializės aparatas.

Dar šiame numeryje skaitykite apie tyrimą, kuris atskleidžia džiugią žinią, jog mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja. Smagu turėtų būti paskaityti ir Izraelio pramonės, pre-kybos ir darbo ministro Š. Simhon pagyras Lietuvai, kuri, anot Lietuvoje apsilankiusio svečio, jau dabar yra regiono lyderė biotechnologijų, far-macijos ir IT srityse.

Linkime visiems tobulėjimo ir ma-lonaus skaitymo!

1

Nukelta į 2 psl.

Naujasis branduolinės medicinos skyrius Santariškių klinikose užtikrins efektyvesnį gydymą

PASIRAŠYTA SVARBI SUTARTIS

Skyriaus atidarymo metu VUL SK generalinis direktorius prof. Aleksan-dras Laucevičius ir Šiaurės Estijos medicinos centro regioninės ligoninės medicinos direktorius prof. Sergejus Nazarenka pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri paskatins branduolinės medicinos, onkologijos, kardiologijos ir neurologijos sričių plėtrą. Ši sutartis Santariškių medicinos miesteliui yra labai svarbi, nes Šiaurės Estijos medi-cinos centras – pirmasis ir vienintelis Baltijos šalyse, turintis stacionarų Po-zitronų emisijos tomografijos aparatą,veikiantį nuo 2008 m.

NAUJA ĮRANGA SUTEIKIA LABAI SVAR-BIOS DIAGNOSTINĖS INFORMACIJOS

Kaip pasakojo VUL SK Radiologi-jos ir branduolinės medicinos centro direktorius prof. Algirdas Tamošiūnas, naujame skyriuje šiuo metu įrengta vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (SPECT) gama kamerair vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos / rentgeno kompiuteri-nės tomografijos (SPECT/CT) gamakamera. Skyriuje yra atliekami plataus spektro branduolinės medicinos tyri-mai endokrinologinėmis, urologinė-mis / nefrologinėmis, onkologinėmis, kardiologinėmis, neurologinėmis / ne-urochirurginėmis ligomis sergantiems

Naujasis branduolinės medicinos skyrius Santariškių klinikose užtikrins efektyvesnį gydymą 1-2

Habil. dr. Valerijus Ostapenko: „Grįžtame prie žmogaus“ 2-3Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centrui vokiečių labdaros fondas dovanojo peritoninės dializės aparatą 4

Santariškių hematologai: mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja 5Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministras Š. Simhon: „Lietuva jau dabar yra regiono lyderė biotechnologijų, farmacijos ir IT srityse“ 6

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Radiologijos ir branduolinės medicinos centre rugsėjo pabaigoje duris atvėrė naujas savarankiškas Branduolinės medicinos skyrius.

Sutarties pasirašymo akimirka

ligoniams, taip pat kenčiantiems nuo Parkinsono ligos. Sergantiems pul-monologinėmis ligomis tirti naujaja-me skyriuje yra vienintelis Lietuvoje plaučių ventiliacijos scintigrafijai atliktinaudojamas radioaktyvaus farmacinio preparato garintuvas.

„Branduolinės medicinos tyrimai yra funkciniai tyrimai, atspindintys orga-nizme vykstančius biocheminius pro-

1

2

Naujasis branduolinės medicinos skyrius Santariškių klinikose užtikrins efektyvesnį gydymąAtkelta iš 1 psl.

Nukelta į 3 psl.

centralizuotai: Vilniuje ir Kaune gydo-ma apie 80 proc. ligonių.

Europos krūties vėžio specialistų draugija (angl. EUSOMA – European Society of Mastology) jau prieš gerą dešimtmetį paskelbė apie planuojamą specializuotų krūties vėžio gydymo centrų sertifikavimą. Tačiau vis dar dis-kutuojama apie sertifikavimo kriterijusir realizavimo formas.

Įdomu, ar taip ilgai užtrukusios diskusi-jos duos rezultatų?

Jau davė. Nors pačią centrų sertifi-kavimo idėją iškėlė europiečiai, ameri-kiečiai pirmieji ėmėsi ją realizuoti. JAV, kuriose dirba apie 3000 specializuotų krūties vėžio centrų, prieš keletą metų įvesta sertifikavimo tvarka. Pusė minė-tų centrų jau dirba sertifikuoti. Būtent

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Šios lokalizacijos vėžys iš-lieka dažniausias tarp moterų: Lietuvoje kasmet registruojama apie 1,5 tūkst. naujų krūties vėžio atvejų. Labai retai krūties vėžiu suser-ga ir vyrai – 2009 m. ši liga buvo diagnozuota 11 vyrų. Apie tai, kas naujo krūties vėžio gydymo srityje, klausiame Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) III onkochirurgijos skyriaus vedėjo habil. dr. Valerijaus Ostapenko, kuris praėjusių metų pabaigoje Valensijoje (Ispanija) vykusioje Tarptautinės senologijos draugijos konferencijoje atstovavo Lietuvą ir skaitė pranešimą.

Habil. dr. Valerijus Ostapenko: „Grįžtame prie žmogaus“

cesus. Atliekant šiuos tyrimus gaunama labai svarbi diagnostinė informacija, kurios negalima gauti kitais tyrimo metodais, – sakė prof. A. Tamošiūnas, – Branduolinės medicinos diagnostinių vaizdų geresniam interpretavimui nau-dojama hibridinė SPECT/CT sistema, leidžianti sulieti funkcinius branduoli-nės medicinos vaizdus su kompiuteri-nės tomografijos anatominiais vaizdais.Tai labai pagerina diagnostiką tiek on-kologinėmis, tiek kardiologinėmis ligo-mis sergantiems pacientams“.

NAUJOVĖS LIETUVOJE

Naujajame Radiologijos ir branduoli-nės medicinos centro skyriuje atliekama hibridinė širdies miokardo perfuzijos

Viename svarbiausių kongresų, nagri-nėjančių krūties vėžio klausimus, buvo svarstytos kelios problemos: krūties vė-žiu sergančiųjų gydymo optimizavimas ir krūties vėžio gydymo centrų sertifi-kavimas. Kodėl krūties vėžio gydymui reikia sertifikuotų centrų?

Nors krūtį iki šiol galėjo operuoti ir ginekologai, ir bendrieji chirurgai, tačiau įvertinus sudėtinio krūties vė-

žio gydymo rezultatus, aiškiai matyti žymiai geresni specializuotuose cen-truose atlikto sudėtinio gydymo re-zultatai. Lietuvoje krūties vėžys gydo-mas ne vienoje gydymo įstaigoje, todėl suprantama, jog tiek pacientams, tiek ir mums, gydytojams, rūpi, kad viso-se įstaigose būtų užtikrinta gydymo paslaugų kokybė. Tiesa, mūsų šalyje krūties vėžys gydomas pakankamai

INTERVIU

Gydytojas radiologas demonstruoja modernią naujojo skyriaus įrangą

scintigrafija, kartu su vainikinių arte-rijų kompiuterine tomografija, taikantrentgeno skenavimą labai trumpu šir-dies ciklo metu, yra pirmoji klinikinėje praktikoje taikoma sistema Lietuvoje, leidžianti kokybiškai įvertinti anato-minius ir funkcinius širdies kraujotakos sutrikimus, iki 10 kartų sumažinant rentgeno apšvitą pacientui.

Tiksliam įvairių onkologinių susir-gimų išplitimui nustatyti operacinio gydymo metu naujajame skyriuje taip pat naudojamas pirmasis Lietuvoje intraoperacinis bevielis gama daviklis, kuris yra naudojamas pažymėtų radio-farmacinių preparatų navikinių darinių ir sritinių limfmazgių lokalizavimui operacijos metu. Radioaktyvių prepa-ratų ruošimui skyriuje yra sumontuo-

tos dvi naujos „karštos“ laboratorijos, o gydymui radiofarmaciniais preparatais įrengtos dvi modernios palatos.

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

2011 SPALIS nr. 19

3

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

INTERVIU

Atkelta iš 2 psl.

Habil. dr. Valerijus Ostapenko: „Grįžtame prie žmogaus“

tokiu paprastu keliu siekiama užtikrinti gydymo kokybę visoje šalyje.

Man teko stažuotis mūsų kolegos prof. Beato Tiurlimano įsteigtame pir-majame Šveicarijos Senologijos centre. Daugelį dalykų mes darome taip pat, kaip kolegos Šveicarijoje, dirbame taip, kaip dera sertifikuotam krūties vėžiogydymo centrui. Atitinkame ir kitus sertifikuotam senologijos centrui kelia-mus reikalavimus – atliekame ne ma-žiau nei 50 operacijų dėl krūties vėžio per metus (kasmet apie 750), turime spindulinio gydymo galimybes, radio-terapijos aparatūrą, būtiną skaičių ra-diologinių vaizdų, kuriuos vertina gy-dytojas radiologas, pakankamai aukšta ir mūsų patologų kvalifikacija.

Ateityje numatome ir jau esame su-tarę su užsienio kolegomis dėl konsul-tavimosi galimybių. Pradėsime nuo komunikavimo elektroniniu paštu, po to planuojamos videokonferencijos, kurių metu drauge galėsime aptarti sudėtingus ligos atvejus ir numatyti gydymo taktiką.

Suprantamas siekis standartizuoti krū-ties vėžio gydymą, taip užtikrinant, kad kiekviena pacientė gautų jai reikalingą šuolaikišką gydymą. Tačiau gal yra iš tiesų esminių permainų ar, sakykime, revoliucinių pokyčių šioje srityje?

Šiuo metu ypač išaugusi biologinės terapijos svarba. Tradicinė citotoksinė chemoterapija, įvairūs medikamentai ir jų deriniai jau kurį laiką gydymo re-zultatų žymiai nebepagerina. Tad atsi-radus biologinės terapijos galimybėms, matome nepalyginti geresnius gydymo rezultatus. Jau yra įvairių biologinės terapijos preparatų, įvairių metodikų, kurios prisijungdamos prie chemotera-pijos schemų ne tik prailgina gyvenimo trukmę, bet ir žymiai gerina gyvenimo kokybę, mažina metastazavimo kau-luose tikimybę. Šiuo metu didėja pik-tybinių navikų angiogenezę stabdančių preparatų asortimentas. Nebėra negy-domo krūties vėžio – visoms formų ir stadijų šiai ligai galime pasiūlyti atitin-kamą gydymo taktiką.

Tikimasi revoliucinio pokyčio ir chi-rurgijoje: laukiama, kol bus įdiegta in-traoperacinė spindulinė terapija. Šiai terapijai atlikti būtina aparatūra, kuri leistų operacijos metu atlikti neilgai trunkantį švitinimą. Kitaip tariant, pa-cientas gautų chirurginį ir spindulinį gydymą vienu metu. Ir pacientas, ir gy-dymo įstaiga taupytų laiką bei gydymo sąnaudas, o valstybė taupytų išlaidas, skirtas krūties vėžiui gydyti.

Ar Lietuvos moterys gauna tokį patį gydymą kaip Vakarų šalyse?

Tai, ką mes Lietuvoje darome jau antrą dešimtmetį, nemažoje dalyje pa-saulio šalių dar visai nauja. Kad Lietu-voje beveik 66 proc. krūties vėžio atvejų diagnozuojama ankstyvųjų stadijų, pa-siekti padėjo ir nuo 2006 m. vykdoma moterų atrankinė patikros programa. Užsienio kolegos pakankamai aukštai vertina Lietuvoje gaunamus krūties vėžio gydymo rezultatus. Gegužės mė-nesį įvykusioje tradicinėje kasmetinėje

Lietuvos senologijos draugijos konfe-rencijoje apie krūties vėžio diagnosti-ką ir gydymą buvo perskaityti 6 pra-nešimai iš užsienio klinikų ir centrų. Antrąją konferencijos dieną – pirmą kartą – buvo suorganizuota mokykla, kurioje dalyvavo Lietuvos gydytojai ir kurioje buvo aptarti įvairiausi krūties vėžio diagnostikos ir gydymo aspektai. Visi konferencijoje dalyvavę specialistai diskutavo apie tai, kaip, jų nuomone, reikia optimizuoti krūties vėžio diag-nostiką ir gydymą.

Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas – tai sudėtinis gydymas įvertinant kiek-vieno atskiro atvejo ypatumus, indi-vidualizuojant gydymą ir užtikrinant gyvenimo kokybę. Žodžiu, turėdami visą aukštųjų technologijų arsenalą tiek diagnostikoje, tiek gydyme, grįž-tame prie kiekvieno konkretaus žmo-gaus. Ir žiūrime, kaip optimaliai jam galime padėti.

Ačiū už pokalbį!

Lietuvos senologijos draugijos konferencijos lektoriai (iš kairės į dešinę): prof. Alexander Mundinger (Vokietija), prof. Ruben Orda (Izraelis), prof. Manfred Kaufmann (Vokietija), prof. Algirdas Boguševičius, prof. Florian Fitzal (Austrija) ir habil. dr. Valerijus Ostapenko

1

4

Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centrui vokiečių labdaros fondas dovanojo peritoninės dializės aparatą

Rugsėjo pabaigoje Vaikų ligo-ninės Vaikų onkohematolo-gijos centrui Vokietijos fondo „Lietuvos vaikų rėmimo drau-gija” atstovai įteikė peritoninės dializės aparatą.

Šiais metais vokiečių labdaros fondas „Lietuvos vaikų rėmimo draugija“ mini dvidešimties metų veiklos Lietuvoje sukaktį, o Vaikų onkohematologijos skyrius skaičiuoja jau trisdešimtuosius metus nuo savo įkūrimo. Per savo veik-los metus fondas yra ne kartą rėmęs Vaikų onkohemotologijos skyriuje besi-gydančius pacientus, skirdamas jiems ir jų šeimoms materialinę paramą.

Pasak Vaikų onkohematologijos sky-

riaus vedėjos Sigitos Stankevičienės, šį-kart fondas, dovanodamas peritoninės dializės aparatą „Sleep safe“, pagelbėjo skyriuje gydomiems vaikams, kuriems po kaulų čiulpų transplantacijos išsi-vysto ūmus inkstų nepakankamumas, tačiau ligoniai per daug silpni, kad juos būtų galima perkelti į ligoninės poskyrį, kur atliekamos dializės tokiems pacien-tams. Šis mobilus peritoninės dializės aparatas bus pastatomas prie ligonio, kuriam būtina ši procedūra, lovos – tai labai patogu ir saugu, įsitikinę gydyto-jai onkohematologai.

Vokiečių labdaros fondas „Lietuvos vaikų rėmimo draugija“ Vaikų ligoni-nės Onkohematologijos skyriuje bes-igydančius vaikus remia jau beveik dvi dešimtis metų. Iki šiol Vaikų ligoni-

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

nės mažieji pacientai sulaukdavo įvai-rių dovanėlių, pinigų vaistams įsigyti, būtinų medikamentų, fondas tėvams kompensuodavo kelionės išlaidas, kad toliau nuo Vilniaus gyvenančios šeimos galėtų dažniau pasikonsultuoti su gy-dytojais, buvo organizuojamos išvykos. Peritotinės dializės aparatas – pirmoji didelė ir apčiuopiama dovana ne tiesio-giai mažiesiems pacientams, o ligoni-nei. Fondo atstovas Lietuvoje Antanas Petkūnas žadėjo Vaikų ligoninei para-mą teikti ir ateityje.

Vaikų onkohematologijos centro gydytojai su garbingais svečiais iš Vokietijos

2011 SPALIS nr. 19

5

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Santariškių hematologai: mirtingumas nuo kraujo vėžio Lietuvoje mažėja

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų hematologų atliekamo tyrimo duomenys atskleidė, jog per paskutinius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėjo.

zinę didelių B ląstelių limfomą – dar-bingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje, net sergant išplitusia III-IV stadijos forma, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė net 50 procentų.

Paskutiniu metu daug kalbėta apie dar vieną kraujo vėžio rūšį – lėtinę mie-loleukemiją (LML). Išanalizavus 477 LML atvejus matyti, jog mirčių pro-centas per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas trečias ar ketvirtas, dabar – kas dešimtas LML pacientas.

L. Griškevičius mano, jog gerų rezul-tatų pavyko pasiekti, teisingai nustačius diagnostikos bei gydymo prioritetus. Akcentuojamos šios kraujo vėžio gy-dymo gerėjimo priežastys: pacientų priežiūros koncentracija hematologijos (kraujo ligų) centruose, visuotinis bazi-nio chemoterapinio gydymo prieina-mumas, gydymo protokolų diegimas, gerėjantis komplikacijų gydymas bei modernus gydymas VUL Santariš-kių klinikų Kraujo centre gaminamais kraujo komponentais, kaulų čiulpų

transplantacijos, moderni molekulinė diagnostika, modernaus gydymo (imu-noterapijos, taikinių terapijos) prieina-mumo gerinimas, sergančiųjų kraujo vėžiu gydymo rezultatų stebėsena bei analizė, konstruktyvus dialogas su LR sveikatos apsaugos ministerija bei Vals-tybine ligonių kasa, bendras darbas su pacientų asociacija „Kraujas“ ir pozity-vus žiniasklaidos dėmesys, aktyvi infor-macijos sklaida.

„Mūsų tikslas, – sako prof. L. Griške-vičius, – toliau visokeriopai gerinti Lie-tuvos kraujo vėžio gydymo rezultatus, tuomet vis daugiau pacientų pasveiktų ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Todėl ir toliau bus siekiama, kad kuo daugiau modernių kraujo vėžio diagnostikos bei gydymo metodų pasiektų Lietuvos pa-cientus“.

Tyrimas nebūtų įmanomas be kons-truktyvaus visos Lietuvos hematologų bei patologų bendradarbiavimo, regis-truojant kraujo vėžio atvejus Hemato-logijos stebėsenos sistemos duomenų bazėje. VUL Santariškių klinikų spe-cialistai tyrimą tęsia.

„Atliekame detalų epidemiologinį ty-rimą, kurio pirmieji rezultatai rodo, kad kraujo vėžys Lietuvoje vis dažniau pa-gydomas“, – pristatydamas pirmuosius tyrimo rezultatus kalbėjo VUL Santa-riškių klinikų Hematologijos, onkolo-gijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Lietuvos Hematologijos stebėsenos sistemos duomenų bazėje yra sukaupta apie 28000 įrašų apie kraujo vėžį. Visos piktybinės kraujo ligos suskirstytos į 7 grupes. Šiuo metu statistiškai analizuo-jami pastarųjų 15 metų duomenys (apie 13000 įrašų).

Ištyrus 3017 atvejų paaiškėjo, kad naujų ne Hodžkino limfomos (NHL) atvejų skaičius per metus Lietuvoje di-dėjo (dabar 100 tūkst. Lietuvos gyven-tojų tenka 9-10 naujų atvejų, o 2000-2001-aisiais – 6-7 nauji atvejai). Geroji žinia: tiriamuoju laikotarpiu pastebi-mai mažėjo mirčių procentas. Jei 2000-2001 iš 10-ties sirgusiųjų ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, tai dabar miršta tik vienas pacientas.

„Matome akivaizdų išgyvenamumo gerėjimą visose NHL sergančiųjų am-žiaus grupėse: ir vaikų iki 18 metų, ir darbingų iki 60-ties, ir vyresnių žmo-nių“, – sako tyrimą koordinuojantis L. Griškevičius.

Detalesnis tyrimas parodė, kad VUL Santariškių klinikose gydant dažniau-siai pasitaikančią limfomos rūšį – difu-

1

6

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministras Š. Simhon: „Lietuva jau dabar yra regiono lyderė biotechnologijų, farmacijos ir IT srityse“

Į Lietuvą oficialaus vizito atvy-kęs Izraelio Pramonės, preky-bos ir darbo reikalų ministras Šalomas Simonas (Shalom Simhon) akcentavo aukštą mūsų šalies lygį aukštųjų tech-nologijų srityje ir prognozavo, jog Lietuva gali sukurti panašią į Izraelio žinių ekonomiką.

Š. Simonas įvardijo kelias esmines priežastis, lėmusias Izraelio orientaciją į aukštąsias technologijas: „Izraelis nėra turtingas gamtiniais ištekliais, todėl gali kliautis tik žmogiškuoju kapitalu. Teikiame ypatingą svarbą išsilavinimui, pirmaujame pasaulyje pagal mokslinin-kų ir inžinierių skaičių, tenkančių vie-nam gyventojui. Vyriausybė per mūsų ministeriją įgyvendina daug programų, skirtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai. Pagal šių investicijų kiekį vie-nam gyventojui, Izraelis taip pat pir-mauja“, – sakė ministras. Jis taip pat labai pozityviai įvertino Lietuvos po-tencialą aukštųjų technologijų srityje.

„Mano manymu, Lietuva, kuri taip pat pasižymi itin aukštais išsilavinimo rodikliais, gali pasiekti tokių pačių re-zultatų kaip Izraelis. Tiesą sakant, ma-nau, jog Lietuva jau dabar yra regiono lyderė biotechnologijų, farmacijos ir informacinių technologijų sektoriuo-se“, – sakė Š. Simonas.

AUKŠTOSIOS TECHNOLOGIJOS – EKO-NOMIKOS KLESTĖJIMO PAGRINDAS

Vizito metu ministras kartu su ofi-cialia bei verslo delegacijomis apsilan-kė vienoje biotechnologijų kompanijos „Sicor Biotech“ / TEVA gamykloje. Ši bendrovė aktyviai bendradarbiauja su Izraeliu aukštųjų technologijų srityje

ir yra valdoma Tel Avive įsikūrusios didžiausios pasaulyje generinių vaistų gamintojos TEVA. Bendrovės vadovo teigimu, būtent aukštosios technologi-jos gali sukurti tvirtą pagrindą klestėti šalies ekonomikai.

„Aukštųjų technologijų srityje, pa-vyzdžiui, biotechnologijų ar lazerinių technologijų, esame stiprūs ir konku-rencingi. Tokių šalių kaip Izraelis, ku-riame aukštosios technologijos sudaro kone pusę nacionalinio eksporto ir 11-15 proc. BVP, dėmesys ir noras bendra-darbiauti tik įrodo, kad turime didelį potencialą. Todėl šiose srityse turime ir toliau aktyviai vystyti tarptautinę partnerystę“, – sakė prof. Vladas Algir-das Bumelis, Izraelio garbės konsulas Lietuvoje, Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų prezidentas bei bendrovės „Sicor Biotech“ / TEVA Baltics generalinis direktorius.

SVARBU IŠNAUDOTI VISAS GALIMYBES

Pasak prof. V. A. Bumelio, šiuo metu aukštosios technologijos šalyje sudaro apie 0,1 proc. BVP, reikia siekti, kad iki 2015 m. ši dalis pasiektų bent 2 proc. – tam reikalinga, kad atsirastų bent 10-15 tokių įmonių branduolys. Jo teigi-mu, ieškant naujų ekonominių partne-rių Izraelyje, svarbu bendradarbiauti ir išnaudoti visas esamas galimybes: tiek tokių institucijų kaip „Versli Lietuva“ teikiamą paramą, tiek asocijuotų or-ganizacijų, kaip Lietuvos-Izraelio pre-kybos rūmai, kontaktų tinklą ir žinias. Savo vizito metu Š.Simonas susitiko su visų šių organizacijų atstovais.

Nors Lietuvos-Izraelio prekybos apimtys dar nėra didelės – 2010 m. jos siekė 53 mln. dolerių – pastebimas spartus jų augimas: 2011 metų pirmąjį pusmetį jų suma buvo 50 proc. didesnė

nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Skai-čiai rodo, kad bendradarbiavimui plės-tis erdvės yra labai daug. Ir aukštosios technologijos yra viena iš sričių, kurie gali padėti juos auginti. Lietuva turi klestintį IT ir biotechnologijų sektorių, Izraelio aukštųjų technologijų kompa-nijos stiprios švariųjų technologijų, ko-munikacijų, šalies apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse. Esu tikras, kad ga-lime turėti abipusės naudos iš dvišalės partnerystės ir būtent todėl atvykstame į Lietuvą kartu su grupe pirmaujančių Izraelio verslininkų. Partnerystę stip-rinti padeda ir mus siejantys istoriniai saitai. Net mūsų delegacijoje yra keletas žmonių, kurių šaknys iš Lietuvos, tarp jų ir Izraelio Pramonininkų organiza-cijos pirmininkas“, – sakė Izraelio pra-monės, prekybos ir darbo ministras.

Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministras Šalomas Simonas (Shalom Simhon) ir Izraelio garbės konsulas Lietuvoje, Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų prezidentas bei bendrovės „Sicor Biotech“ / TEVA Baltics generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis

2011 SPALIS nr. 19

7

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

KONFERENCIJOS, SEMINARAI, KURSAI

Į sveikatą!Norite padėkoti gydytojui, pa-linkėti sveikatos bičiuliui, pa-sveikinti palatos kaimyną? Pa-tikėkite tai mums. Sveikatos radijas - tavo sveikatos radijas. Tel. 852365144, el. paštas: radijas@santa.lt

Klausykitės „Sveikatos radijo“ in-ternete www.sveikatosradijas.lt

Ričardo Dailidės fotografijų parodaLietuvos medicinos bibliotekoje

Spalio 5 d. Lietuvos medicinos biblio-tekoje atidaryta odontologo, lietuviškos estrados atlikėjo, fotografo Ričardo Dai-lidės fotografijų paroda „Nuo cenzūroslaisvės link“. Parodoje eksponuojamos

SVEIKATOS RADIJASLMB KVIEČIA Į PARODĄ!

UAB „Baltijos kompiuterių akademija“, įgyvendindama asociacijos „Infobalt“ projektą „Gyvenk ir dirbk naujai“ kvie-čia visus ligoninių darbuotojus į nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus.

Kursus baigę darbuotojai galės ne-mokamai išlaikyti ECDL administruo-jamą e-Citizen sertifikatą. Mokymaivyks po darbo, patogiu laiku, Baltijos kompiuterių akademijoje, įsikūrusioje A. Juozapavičiaus g. 6/2, B korpuse. Standartinė 24 akademinių valandų mokymų programa susidės iš studi-

Ligoninių darbuotojai kviečiami į nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus

jų kompiuterių klasėse (20 ak. val.) ir nuotolinių studijų (4 ak. val.). Visi norintys kviečiami iki lapkričio 1 d. registruotis adresu kursai@bka.lt arba telefonu (85) 2780503.

Adresas: P. Baublio g. 3 B, LT – 08406, Vilnius, el. paštas: info@smia.lt; tel. 8 659 79191, kontaktinis asmuo: Aurimas Jaskonis, www.santariskes.euParengė: ryšių su visuomene agentūra PR Service/Edelman Affiliate, el. paštas info@prservice.lt

Iki gruodžio 31 d. visi šalies medikai turi galimybę išbandy-ti BMJ Group parengtą duome-nų bazę BMJ Best Practice.

Best Practice apima „BMJ Clinical Evidence“ bei „Martindale: The Com-plete Drug Reference“ duomenų bazes.

Ši duomenų bazė pritaikyta gydyto-jams praktikams, terapeutams, šeimos gydytojams. Pateikiami tiek Amerikoje, tiek Europoje taikomi ligų algoritmai, sąsajos su Martindale vaistų žinynu.

Maloniai kviečiame ne tik išbandyti šį naują įrodymais pagrįstą informaci-jos šaltinį, bet ir įvertinti bei lyginti su panašaus turinio šaltiniais.

Atsiliepimus galite siųsti: regina.vais-viliene@lmb.lt arba klauskite@lmb.lt.

Duomenų bazės testavimas

Autorius su fotografu Stanislovu Žvirgždu ir LMB Informacijos sk. vedėja Regina Vaišviliene

fotografijos iš ciklo „Gyvenimas džiaze“.Taip pat galima susipažinti su anuomet cenzūruojamais, parodose nerodytais darbais. Parodą bibliotekoje galima ap-lankyti iki lapkričio 11 dienos.

INFORMACIJA