Ryžtas įvykdyti užduotis!

2016 m. sausis Nr. 1 (481)

LIETUVOS SAVANORIŲ MĖNRAŠTISBUVOME, ESAME, BŪSIME!

KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS

2016 metų sausio 17 dieną Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje rikiavosi kariai savanoriai. Skirtingai nuo niūrių 1991 m. sausio dienų, kai tuometinėje Aukščiausiojoje Taryboje svarbiausi ginklai ginant vos atgimusią Valstybę buvo viltis ir ryžtas, šiemet aikštė prie Seimo buvo sklidina džiaugsmo dėl apgintos Nepriklausomybės. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai į Nepriklausomybės aikštę atžygiavo ne tik tam, kad atšvęstų 25-ąsias pajėgų įkūrimo metines, bet ir tam, kad skelbtų apgintos Laisvės triumfą. Plačiau – 8-13 psl.

Skelbti apgintos Laisvės triumfą!

Ievos Budzeikaitės, gr. Julijos Martinaitienės ir vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotraukos

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Šiandien Lietuvai savanoriai reikalingi kaip niekada“

Ryžtas įvykdyti užduotis!

2BUVOME, ESAME, BŪSIME!


Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas

Suteikė Garbės savanorio vardą ir apdovanojo Garbės savanorio ženklu:

dim. vrš. Albiną AMBROŽEVIČIŲ, dim. vrš. Joną AMBROŽEVIČIŲ,vyr. ltn. Saulių PASKAČIMĄ,vyr. srž. Eleną VAŠKIENĘ,gr. Gytį MORDASĄ,gr. Arvydą SUKURĮ.

Apdovanojo

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“:

mjr. Eimantą EIDUKĄ, kpt. Valdą KOŠINSKĄ,vyr. srž. Saulių STARKAUSKĄ,vyr. srž. Darių PILECKĄ,vyr. srž. Aivarą CIPARĮ.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ (Sidabriniais Gedimino stulpais):

kpt. Gintautą RAZMĄ.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“ (Bronziniais Gedimino stulpais):

vrš. Rolandą MARKEVIČIŲ,vrš. Liną AMBROŽEVIČIŪTĘ,št. srž. Olegą CVIRINKĄ,vyr. srž. Rimą KAZLAUSKĄ,vyr. srž. Deividą BARKAUSKĄ,vyr. srž. Rolandą SKAISGIRĮ,vyr. srž. Virginijų ŽYMANČIŲ,srž. Vygintą ENKŲ.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą”:

št. srž. Darių BARDAUSKĄ, št. srž. Raimondą BALTARAGĮ,vyr. srž. Arvydą BIKAUSKĄ,vyr. srž. Liną GENĮ, vyr. srž. Paulių KURTINĄ,vyr. eil. Arvydą LINKEVIČIŲ.

KASP medaliu „Už pavyzdingą 20-ies metų kario savanorio tarnybą” (Auksiniais Gedimino stulpais):

vyr. srž. Mindaugą JANKŪNĄ,vyr. eil. Saulių KUOSĄ.

Krašto apsaugos ministras

Apdovanojo

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą“:

Julių ŽIDONĮ.

Lietuvos kariuomenės vadas

Apdovanojo

vardinėmis dovanomis 2015 metais geriausius karių savanorių darbdavius:

Virginijų ADOMAITĮ, Kybartų pataisos namų direktorių.

Vytautą RINKEVIČIŲ, uždarosios akcinės bendrovės „Ryterna Group“ direktorių.

Osvaldą KURAUSKĄ, krepšinio klubo „Neptūnas“ direktorių.

Vitą TREPULĮ, uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ Panevėžio logistikos centro pieno ir mėsos sandėlio prekių išleidimų vadybininką.

Antaną ŽMĖJAUSKĄ, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio geležinkelio stoties viršininką.

Darių ŽEKONĄ, uždarosios akcinės bendrovės „HANSAB“ generalinį direktorių.

Padėka:

kpt. Vytautą VINICKĄ,kpt. Romualdą BUTKŲ.

Sausumos pajėgų vadas

Apdovanojo

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“:

vyr. ltn. Šarūną DAUJOTĮ,vyr. ltn. Edvardą ZAVACKĄ,srž. Gintarą BALČIŲ.

KASP medaliu „Už pavyzdingą 15-os metų kario savanorio tarnybą” (Sidabriniais Gedimino stulpais):

vyr. ltn. Karolį ZIKARĄ,srž. Ruslaną NIKULKĄ,srž. Juozą SUBAČIŲ,gr. Darių URBONĄ,gr. Audrių KAZLAUSKĄ,vyr. eil. Giedrių GAILIŲ.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą 10-ies metų kario savanorio tarnybą” (Bronziniais Gedimino stulpais):

gr. Andrejų ŽDANKO.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą 5-erių metų kario savanorio tarnybą”:

srž. Valdą RASIMAVIČIŲ,gr. Tomą PAŠAKINSKĄ,gr. Andrių GREIŠKANĄ,gr. Mindaugą PATLABĄ,gr. Kęstutį KRYŽANAUSKĄ,gr. Nerijų NAGĮ,vyr. eil. Tomą ČERKASĄ,vyr. eil. Deimantą ARANDARČIKĄ,vyr. eil. Aurimą JANULEVIČIŲ,vyr. eil. Paulių FROZĘ,vyr. eil. Egidijų ZAREMBĄ,vyr. eil. Olegą DROBITKO,vyr. eil. Aleksandrą ROMANOVĄ,vyr. eil. Viktorą MOROZĄ,vyr. eil. Mantą ZDANEVIČIŲ,vyr. eil. Andrių STRUNEVIČIŲ,vyr. eil. Igorį ŠČEPANOVĄ.vyr. eil. Darių SENULĮ,eil. Mindaugą KAVALIAUSKĄ,eil. Šarūną MIKALAUSKĄ,eil. Valentiną ŠČEPANOVĄ,eil. Eugenijų STAŠKEVIČIŲ.

Padėka:

kpt. Narvydą KARECKĄ,kpt. Olgą POPCOVĄ,kpt. Aivarą ŠATRAUSKĄ,kpt. Nerijų URNIKĮ,vyr. ltn. Gytį JAZDAUSKĄ,vyr. ltn. Tomą RAMOŠKĄ,ltn. Donatą MILIKAUSKĮ,vrš. Virgilijų JONIKĄ,vyr. srž. Antaną PAGOJŲ,vyr. srž. Dariną RASICKAITĘ,srž. Šarūną JUODELĮ,srž. Evaldą ŠALKAUSKĄ,gr. Mindaugą AIDUKĄ,gr. Mantą BRAZAUSKĄ,vyr. eil. Darių PONOMARENKĄ,vyr. eil. Tomą POCEVIČIŲ,vyr. eil. Artūrą VALANTINĄ.

Ievo

s B

udze

ikai

tės

nuot

rauk

a

KASP vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis apdovanotas Estijos Savanorių pajėgų medaliu „Už nuopelnus“

Ievo

s B

udze

ikai

tės

nuot

rauk

a

2016 m. sausis / Nr. 1 (481) 3BUVOME, ESAME, BŪSIME!


Plk. ltn. Petras MILAŠIUSKASP štabo G5 skyriaus viršininkas

Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Danijos nacionalinės gvardijos dvišalį bendradarbiavimą ketinama plėsti numatant abipusius specialistų vizitus ir dalyvavimą pratybose. Tai sutarė sausio 18 d. Vilniuje susitikę Danijos Savanorių pajėgų (Hærhjemmeværnet) vadas gen. mjr. Finas Vinkleris (Finn Winkler) ir KASP vadas plk. Arturas Jasinskas.

Danijos Savanorių pajėgų ir KASP vadų darbinio susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo gairės tarp dviejų giminingų pajėgų, kuomet vado-vybė ir kariai vieni pas kitus vyks karinių švenčių, sporto varžybų ir kitų kultūrinių renginių metu, kariai ir padaliniai atvyks į pratybas, bus keičiamasi patirtimi ne-kinetinių operacijų srityje.

KASP vadas pasiūlė Savanorių pajėgų Pajėgumų vystymo centro atstovams apsilankyti KASP Didžiosios Kovos 8-osios rinktinės Nekinetinių operacijų kuopoje ir pastarosios kariams nuvykti į Pajėgumų vystymo centrą. Taip būtų efektyviau dalinamasi profesine patir-timi, užsimegztų glaudesnis bendradar-biavimas.

Taip pat plk. A. Jasinskas pakvietė Da-nijos savanorius išmėginti savo jėgas ir pasirengimo lygį KASP žvalgų varžybose „Žvalgo takas 2016“, Pajėgų geriausio skyriaus varžybose ir KASP sporto žai-dynėse.

Tęsiant pernai pradėtą bendradarbia-vimą, vienas Danijos Savanorių pajėgų pėstininkų skyrius kviečiamas dalyvauti 5-osios rinktinės organizuojamose pra-tybose, kuriose būtų treniruojamasi mažų padalinių taktikos, mokomasi pa-dalinių sąveikos ir gerinami šaudymo įgūdžiai.

Abu vadai sutarė kasmet skirti po vieną pėstininkų būrį į pratybas: pori-niais metais į Danijos pusės pratybas ir neporiniais metais į Lietuvos Savanorių pajėgų pratybas.

Šiemet, birželio 3–5 dienomis, 1-osios rinktinės pėstininkų būrys vyks į NATEX

Lietuva-Danija: atgimsta bendradarbiavimas tarp senų draugų ir partnerių

pratybas Danijoje, kuriose planuoja da-lyvauti Danijos Savanorių pajėgų sau-sumos, oro ir jūrų pajėgų komponentai, Vokietijos rezervo kuopa bei pėstininkų būriai iš Švedijos, Latvijos ir Estijos Sa-vanorių pajėgų.

Pratybos vyks mieste ir poligone, jomis bus siekiama demonstruoti Da-nijos Savanorių pajėgų ryžtą gintis grėsmių akivaizdoje, didinti visuomenės

Gr. Julijos Martinaitienės nuotrauka

susidomėjimą, gerinti verbavimo rezul-tatus ir treniruotis jungtinėje bei tarp-tautinėje aplinkoje.

Pratybų metu kariai mokysis vykdyti antiteroristines operacijas (scenarijus Danijoje), sąveikauti su policija vykdant civilinių ir karinių objektų apsaugą, patruliavimą, konvencines užduotis (scenarijus Rytų Europoje), žvalgybą ir gynybą gyvenvietėse.

Danijos Savanorių pajėgų vadas gen. mjr. Finas Vinkleris Vyčio rinktinės mokymuose, Kovinio rengimo centre, 2014 m. Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka


KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS/

Kpt. Tomas PAKALNIŠKISKASP štabas

Siekdamas pagerbti geriausius KASP darbdavius kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas įsteigė apdova-nojimus, kuriuos Seimo Kovo 11-osios salėje darbdaviams įteikė Krašto apsau-gos ministras Juozas Olekas ir Sausu-mos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika. Iškilmingo minėjimo metu buvo apdovanoti UAB „HANSAB“ generali-nis direktorius Darius Žekonas, UAB „Ryterna Group“ direktorius Vytautas Rinkevičius, UAB „Palink“ vadybininkas Vitas Trepulis, AB „Lietuvos geležin-keliai“ Radviliškio stoties viršininkas Antanas Žmėjauskas. Kybartų pataisos namų direktorius Virginijus Adomaitis ir krepšinio klubo „Neptūnas“ direktorius Osvaldas Kurauskas apdovanoti vėliau, 1-osios ir 3-osios rinktinių organizuotų pagerbimo renginių metu.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos dėkoja karių savanorių darbdaviams, kurie bendradarbiaudami su savo dar-buotojais, karais savanoriais, sudaro jiems sąlygas ruoštis valstybės gynybai,

Pagerbti geriausi karių savanorių darbdaviaiSausio 17 dieną, iškilimingo KASP 25-mečio minėjimo Seime metu buvo apdovanoti geriausi 2015 metų karių savanorių darbdaviai. Jie buvo renkami visuose šešiuose regionuose, kur įsikūrusios KASP rinktinės: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus.

dalyvaujant pratybose ir mokymuose.Karių savanorių tarnyba yra neeta-

tinė, kuomet nustatytą dienų skaičių savanoriai turi skirti pratyboms ir mo-kymams. Dirbančių karių atveju, savano-rių karinis rengimas labai priklauso nuo darbdavių teigiamo požiūrio išleidžiant darbuotojus dalyvauti karinėje veikloje.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos labiausiai į savo gretas siekia pritraukti dirbančius, nuolatinę gyvenamąją vietą turinčius piliečius.

Šiuo metu KASP pajėgose tarnauja

apie 4500 karių savanorių. Iš jų apie 60 proc. – dirbantys piliečiai, kario savano-rio tarnybą derinantys su civiliu darbu.

Skatindami teigiamą darbdavių po-žiūrį į kario savanorio tarnybą ir, kad darbdaviai patirtų kuo mažiau nepato-gumų darbo metu išleisdami darbuo-tojus į pratybas ir mokymus, Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai pateikia darbdaviams einamųjų metų planuojamų pratybų tvarkaraščius, kvie-čia darbdavius apsilankyti kariniuose daliniuose.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos dėkoja karių savanorių darbdaviams, kurie bendradarbiaudami su savo darbuotojais, kariais savanoriais, sudaro jiems sąlygas ruoštis valstybės gynybai dalyvaujant pratybose ir mokymuose.

Apdovanojimą atsiima Darius Žekonas, UAB „HANSAB“ gen. direktorius

KASP darbdavių diena, Gaižiūnų poligonas, 2015 m. Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos ir Ievos Buzeikaitės nuotr.



Kpt. Marius MAGYLADariaus ir Girėno rinktinės 207 kuopos vadas

Sausio 30–31 dienomis vyko Da-riaus ir Girėno rinktinės 207 pėstininkų kuopos individualaus rengimo pratybos,

Kariai atnaujino pirmosios pagalbos įgūdžius

J. eil. Audrius GRINYSDidžiosios Kovos rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopa

Ankstyvą šeštadienio rytą mes, NOK kariai, rikiavomės rikiuotės aikštėje. Išlydėjome į kitus dalinius tarnauti iš-einančius, buvo apdovanoti tie, kas dalyvavo ne tik karinėse pratybose, bet ir bendruose mokymuose su Lietuvos policija.

NOK kariai rinkosi į pirmąsias pratybas šiais metais

Paskutinėmis sausio dienomis Didžiosios Kovos rinktinės Nekinetinių operacijų kuopos (NOK) kariai rinkosi į pirmąsias šiemet pratybas, kurių metu laikė ginklų valdymo testą, klausė teorinių paskaitų apie priešiškų organizacijų žvalgybinę veiklą, kario etikos ir drausmės statutus, laikė įvairius testus, atsisveikino su ginklo broliais, išeinančiais tarnauti į kitus padalinius, tarp jų ir su kuopos karininku kpt. Simonu Martinaičiu.

Laikinai vykdantis kuopos vado funk-cijas kpt. Jaroslavas Dubako džiaugėsi: „Smagu, kad mus pastebi ne tik ka-riuomenėje, bet ir kitos Lietuvos jėgos struktūros.” Po rikiuotės susipažinome su ginklais, atlikome jų valdymo testus, net 21 karys dalyvavo neatlygintinoje kraujo donorystės akcijoje. „Aš myliu ne tik savo Tėvynę, bet ir jos žmones”, – davusi kraujo sakė viena akcijos dalyvių vyr. ltn. Daiva Gustė.

Sekmadienį pratybos tęsėsi Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje. Ri-kiuotėje atsisveikinome su kpt. Simonu Martinaičiu, įteikdami atminčiai laikrodį, kuris savo daugiafunkcionalumu simbo-lizuoja NOK kuopą, atliekančią ne vieną, o daug įvairių užduočių. Vėliau audito-rijoje klausėme teorinių paskaitų apie kontržvalgybą, kario etikos ir drausmės statutus, laikėme testus, susipažinome su 2016 metų NOK planais.

kurių metu kariai savanoriai treniravosi reaguoti cheminio užterštumo atveju, taip pat daug dėmesio buvo skiriama pirmosios medicinos pagalbos įgū-džiams stiprinti. Tam, kad karys kovos sąlygomis galėtų įvykdyti užduotis, jis turi būti tikras, jog sužeidimų atveju

galės pasikliauti savo porininku: tinka-mai suteikęs pagalbą porininkas išgel-bės kario gyvybę. Individualus rengimas yra labai svarbi karinio rengimo dalis, kurios metu kariai įgyja sėkmingam ko-lektyviniam rengimui ir komandiniam darbui būtinų žinių.

Instruktorė gr. Vigita Rybelytė pratybų metu kariams padėjo treniruotis kaip tinkamai suteikti pagalbą įvairių sužeidimų ar sveikatos sutrikimų atveju

Nuo

trau

kos

auto

riaus

NO

K ar

chyv

o nu

otra

uka



Iš visų 54 KASP rinktinių kuopų pagal 2015 metų rezultatus geriausia pri-pažinta Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 302 kuopa (Gargždai), kuriai vadovauja kpt. Gintautas Razma, o in-tendantas yra vyr. srž. Aivaras Ciparis.

Geriausia kuopa pagal devynis kriterijusSausio 17 d., sekmadienį, 12 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje iškilmingos karių rikiuotės metu apdovanota geriausia KASP kuopa, jos atstovams – vadui ir intendantui – įteiktas pereinamasis apdovanojimas: pagal XIV a. Lietuvos kario ginklo pavyzdį nukaltas kalavijas.

bendradarbiavimo su visuomene, atsa-komybės prižiūrint patikėtas materiali-nes priemones ir ginklus, pavyzdingo įsi- pareigojimo tarnybai, įvairiapusės kom-petencijos, kariuomenės vertybių puose-lėjimo ir kolektyvinės dvasios savitumo.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis sako, kad kasmet ren-kant geriausią kuopą, visus kriterijus stengiamasi vertinti lygiaverčiai, vie-nodai svarbiai. Anot puskarininkio, dalis kuopos rezultatų priklauso ne tik nuo pačių karių, bet ir nuo kuopos vado ir in-tendanto, jų abiejų atsidavimo tarnybai ir savo kariams.

„Geriausia kuopa yra ta, kurios kariai savanoriai demonstruoja puikius kovinio šaudymo įgūdžius, įsipareigojimą tarny-bai, aktyviai lanko mokymus, puoselėja kariuomenės tradicijas ir atsakingai prižiūri jiems patikėtas materialines priemones, ginklus. Kuopos kompeten-cija matoma vertinant informaciją kovi-

nio rengimo žurnaluose, kario šaudymo įgūdžių suvestinėse, stebint patirtį ver-tinamųjų pratybų metu. Išraiškingo cha-rakterio kriterijus reiškia, kad kuopa turi unikalias tradicijas ir jos kariai aktyviai dalyvauja vietos renginiuose – skatin-dami stoti į Savanorių pajėgas, dalyvau-dami miestų šventėse ir t. t.“, – pasakoja srž. mjr. D. Masiulis.

Anot vyriausiojo puskarininkio, stebė-dami kuopų rezultatus pagal patvirtintus kriterijus Savanorių pajėgų vadovybė mato, kiek daug kuopose tarnauja gerai pasirengusių karių, kurie nėra tik forma-lios pavardės sąrašuose, o realiai daly-vauja kuopų gyvenimuose.

„Geriausios kuopos rezultatų suves-tinė kitų kuopų kariams yra savotiškas reitingas, kuriuo galima savikritiškai pasimatuoti savo silpnąsias vietas ir pasižiūrėti, kur reiktų pasitempti. Be to, kiekviena kuopa įsikūrusi savo gimtuo-siuose regionuose ir labai svarbu, kad vietinės bendruomenės kuopas remtų,

Iš visų 54 KASP rinktinių kuopų pagal 2015 metų rezultatus geriausia pripažinta Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 kuopa.

302 kuopos vadas kpt. Gintautas Razma, in-tendantas vyr. srž. Aivaras Ciparis

Kuopos rezultatai buvo vertinami re-miantis devyniais vertinimo kriterijais: kovinio rengimo, karių savanorių lan-komumo, narių skaitlingumo, aktyvaus

Vyr.

srž.

Ari

ngo

Šved

o, v

yr. e

il. V

iliau

s D

žiav

ečko

s nu

otra

ukos



pripažintų, gerbtų. Kiekvienos kuopos veikla prisideda prie vietinių gyventojų pilietinio ugdymo, bendro supratimo kuo mums svarbi sava kariuomenė ir kokie jos uždaviniai”, – sako KASP vyriausiasis puskarininkis.

Geriausios 2015 metų 3-iosios rinkti-nės 302 kuopos vadas kapitonas Gintau-tas Razma sako, kad su savo krašto žmo-nėmis Gargžduose įsikūrusios kuopos savanoriai yra, vaizdžiai tariant, susi- giminiavę: „Beveik 70 proc. mūsų karių gyvena Gargždų rajone ir tas labai sti-prina mūsų motyvaciją, nes treniruo-jamės ginti savo miestą, rajoną, žemę. Mūsų kuopa – laukiamas svečias vieti-nėse mokyklose, kur skaitome paskaitas, dalyvaujame bendruose renginiuose. Su Klaipėdos savivaldybe esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, numatančią įvairias socialines lengvatas kariams savanoriams. Prisidėdami prie rajono ir jaunimo užimtumo skatinimo, steigiame kariams savanoriams ir rajono jaunimui skirtą sporto klubą”.

Geriausioje 2015-ųjų metų KASP kuopoje tarnauja daugiau nei 100 karių savanorių, daugiausia 30 metų amžiaus. Kuopa turi savo tradicijų, kurių svarbiau-sios – sportas ir šeimų narių įtraukimas į kolektyvo šventes.

„Jei dalyvaujame Žemaičių rinktinės sąskrydyje – sporto rungtyse varžosi visi. Kariuomenės dienos šventė – ateiname pasibūti drauge kartu su šeimos na-riais. Tai stiprina mūsų kolektyvą, o šei- mos nariai yra savotiški Savanorių pa-jėgų ambasadoriai: visada gali papasa-koti pažįstamiems kodėl prasminga ir ge- ra tarnauti Lietuvai”, – sako kuopos vadas kpt. G. Razma.

Savanorio informacija

Greta ANDRIJAUSKAITĖŽemaičių rinktinės štabas

Prieš 25 metus Vilniuje tragiški sausio 13-osios įvykiai sukrėtė visą Lietuvą. Negailėdami savo jėgų bei gyvybės be-ginkliai žmonės rinkos kovoti už savo laisvę bei nepriklausomybę. Ši diena yra ypatinga visai Lietuvai.

Sausio 10 d. klaipėdiečiai svarbią Lietuvos istorijai datą, Sausio 13-ąją, įprasmino tradiciniu, šešioliktą kartą vy-kusiu bėgimu „Laisvės kelias“. Tarp 300 patriotiškai nusiteikusių bėgikų buvo ir Žemaičių rinktinės kariai. Bėgimas vyko nuo Klaipėdos miesto savivaldybės iki Girulių televizijos bokšto, kur buvo su-kurtas simbolinis sausio 13-osios įvy-kius menantis laužas.

Sausio 12 d. Kretingoje, Rotušės aikš-tėje, prie Nepriklausomybės paminklo, vyko renginys „Būkime kartu“, kuriame dalyvavo 16 karių iš 306 pėstininkų kuopos. Rikiuote pagerbtas kovotojų už laisvę atminimas, padėtas vainikas. Po atsiminimų apie lemtingus įvykius, vyku-sius prieš 25-erius metus, miestiečius ir svečius džiugino įspūdingas ugnies spek-taklis. Sausio 13-osios įvykiai išvakarėse paminėti Tauragės raj. Pagramantyje –

Branginkime tai, kas iškovota2016 m. Lietuvos mažosios kultūros sostinėje. 307 pėstininkų kuopos kariai dalyvavo minėjime bei atliko salves.

Sausio 13-osios rytą Žemaičių rinkti-nės kariai uždegė žvakutes, taip pagerb-dami visų, kritusių už Lietuvos laisvę, atminimą. Minint 25-ąją Laisvės gynėjų dieną, 305 pėstininkų kuopos kariai su kitais šilutiškiais rinkosi Šilutės kultū-ros ir pramogų centre, koncertinėje programoje „Dainos Laisvei“. Renginio vedėjas, Šilutės Sąjūdžio narys, Saulius Sodonis, kvietė prisiminti kas 1991-ųjų sausio 13-ąją vyko ne tik prie Televizijos bokšto Vilniuje, bet ir kitame Lietuvos kampelyje – Šilutėje. S. Sodonio kalba vertė susimąstyti, ką mums kiekvienam, senam ar jaunam, civiliui ar kariui reiš-kia Laisvė. Vėliau susirinkusieji klausėsi koncerto, skirto paminėti 1990-ųjų Dai-nuojančiai revoliucijai. Juk ne kas kitas, o daina tuomet vedė į Laisvę ir skelbė apie tai pasauliui. Po koncerto visi buvo kviečiami prie 305 pėstininkų kuopos karių uždegto atminimo laužo.

Sausio 13-ta diena – tai Laisvės diena, o laisvė mūsų kiekvieno galimybė pasirinkti savo gyvenimo kelią tokį, kokio mes norime, todėl saugokime tai, kas buvo iškovota mums ir dėl mūsų.

KASP štabo kariai, sveikino su šventėmis visus Lietuvos kariuomenės vienetus ir Šaulių sąjun-gos šaulius bei nufilmavo iššūkį „50 atsispaudimų vienu ypu!“ Į jį atsakė Gruzijos Nacionalinės gvardijos kariai, Jonušo Radvilos Mokomasis pulkas, 504-oji KASP kuopa, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-oji rinktinė, Kaišiadorių 14-oji kuopa. Ačiū dalyvavusiems, iššūkis tęsiasi! https://www.facebook.com/KASP.lt/videos

KASP iššūkis tęsiasi!



2016 m. sausio 17 d, VilniusPagrindinio sostinės prospekto grin-

diniu nuo Arkikatedros iki Seimo žygiavo visų šešių KASP rinktinių, apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavo-mis: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus), Dariaus ir Girėno 2-oji rinktinė (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė (Klaipėda), Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžys), Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai) ir Di-džiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilnius). Drauge su Lietuvos kariais sa-vanoriais žengė ir ginklo broliai iš Bal-tijos jūros valstybių: po būrį iš Estijos ir Latvijos savanorių pajėgų (Kaitseliit ir Zemessardze) bei Danijos savanorių pajėgų (Hjemmeværnet) vėliavų grupė.

Nepriklausomybės aikštėje karius savanorius pasveikino Lietuvos Respu-blikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietu-vos vadovas, Aukščiausios Tarybos - At-kuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Tautišką giesmę užtraukė iškilmingos rikiuotės vadas, KASP štabo viršininkas plk. ltn. Darius Vaicikauskas. Drauge himną giedojo visi rikiuotėje dalyvavę Lietuvos kariai savanoriai ir renginį ste-bėjusi miestelėnų minia. Iš visos širdies skambėjusi Tautiška giesmė įkvėpė ir šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę: „Pasirodo, savanoriai moka ne tik ka-riauti, ginti Lietuvą, bet dar ir balsingai traukti Tautišką giesmę. Himną ne ką prasčiau sugiedojote negu mūsų chorai sugeba.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė:„Sausio 17-oji. Daugelis jūsų davė

priesaiką mūsų valstybei tuo metu, kai nežinojome, kas bus rytoj. Tie, kurie pri-siekė, nežinojo, ar sugrįš namo. Jūs tę-siate šių žmonių legendą. Šiandien Lie-tuvai savanoriai reikalingi kaip niekada. Jūs esate ta tarpinė grandis tarp mūsų bendruomenės, žmonių ir kariuomenės. Visos tautos visada pasitikėjo ir žinojo, kad gali atsiremti į savanorius, kai to

prireikia Tautai. Dėkoju, ir linkiu jums viso ko geriausio – jums, jūsų šeimoms, ir žinokite, mums jūsų reikia ir visada reikės“, – sakė Prezidentė.

Aukščiausios Tarybos- At kuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis:„Su jumis, savanoriai, Lietuva atsi-

laikė. Lietuva apsigynė savo širdyse, protuose, įsitikinimuose. <...> Dvasia vistiek liks svarbiausias ginklas, todėl puoselėkime, šveiskime tą ginklą, lai-kykime paraką sausą parakinėse, nes kiekvieną dieną jo gali prireikti. Sava-norio vardas yra nepaprastai garbingas. Lietuvos istorijoje jis įrašytas aukso rai-dėmis. <...> Tegu ateina, kad ir šiek tiek vyresni užpildyti spragą, kad mūsų re-zervas būtų galingas. Ne mažesnis kaip tada, kai savanorių buvo 40 tūkstančių. Ir dvasia buvo galinga. Reikia vėl ją at-kurti, atkurti tikrą jėgą. Ir kad tai būtų tikras stuburas. Sėkmės jums!“, - kalbėjo V. Landsbergis.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas:„Prieš 25-erius metus mūsų šaliai

buvo lemtingas išbandymų metas: rei-kėjo nedelsiant atkurti ginkluotąsias pajėgas. Savanoriai buvo tas pamatas, ant kurio statėme savo gynybos sis-temą. 1991 metų sausio 17 dieną būrys drąsių žmonių tai padarė. <...>. Šiandien KASP vienija 4500 karių. Šalies gyny-boje šioms pajėgoms patikėtos labai svarbios teritorinės gynybos užduotys. Tai rodo, kad dabartinės KASP yra lygia-vertės kitoms, vertinamos ir patikimos“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Po iškilmingos rikiuotės Nepriklau-somybės aikštėje minėjimas persikėlė į Seimo Kovo 11-osios Akto salę. Joje su-sirinko buvę ir esami kariai savanoriai, svečiai iš Lietuvos ir užsienio. Į juos krei-pėsi Seimo pirmininkės pavaduotojas Vydas Gedvilas, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas, garbės savanoris, pirmasis Savanorių vadas ats. plk. Jonas Gečas, Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Al-mantas Leika.

KASP vadas plk. A. Jasinskas:„Dabar atėjo nauja karių karta, gimusi

gerokai po 1990-ųjų kovo 11-osios ir 1991-ųjų sausio 17-osios. Pavadinčiau ją ketvirtąją savanorių karta. Jie, tarsi gyvybiškai svarbus jaunas kraujas, už-pildantis ir sustiprinantis pajėgas. Sava-norystė, matyt, įaugusi į lietuvio kraują: kai niekas negina, o ateini savo pasiry-žimo ir valios vedinas, atrodo, ir viduje stipresnis jautiesi. Atlieki ne prievolę, o pareigą. Iš esmės pajėgose viskas taip pat, kaip prieš du dešimtmečius – iš-šūkiai ir poreikiai, bet reikalavimai kur kas aukštesni. Visi aprengti, apginkluoti ir, svarbiausia, stiprūs dvasia, tvirti kūnu. Nemaldausim, bet kariausim, jei tik reikės. Nuo 18-mečio iki tris kartus vyresnio. Kaip tai buvo 1918-aisiais, 1944-aisiais. Taip ir dabar, savano-rių kartoms keičiantis, savanoriškumo dvasia – išlieka.“

Pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas ats. plk. J. Gečas:„Dabartiniame hibridinime kare sa-

vanorių pajėgų vaidmuo tiek Ukrai-noje, tiek mūsų šalyje bus nepaprastai svarbus. <....> 1991 metais turėjome 45 tūkstančius karių savanorių. 2016 metais jų yra 4500. <...> Hibridinio karo atveju svarbu, kad kiekviename mieste-lyje ir kaime būtų unifomuotas žmogus ir, kad žmonės jaustų, kad tauta yra pasirengusi, ir kad mūsų nedraugai irgi jaustų, kad šitos tautos geriau neliesti, nes jinai kaip ežys yra pasišiaušusi ir per daug brangiai kainuos į tą šalį įkelti koją.“

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. A. Leika:„Per 25-erius metus pajėgos keitėsi,

buvo įvairių etapų, o šiandien galime didžiuotis, kad turime tokias pajėgas, kurios yra svarbi Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų dalis, kuri kartu su reguliariaisiais vienetais yra pasiren-gusi ginti valstybę. Savanorystė visais laikais buvo labai gerbtina. Ypatingai ji gerbtina priimant esminį sprendimą:

Skelbti apgintos Laisvės triumfą. Ryžtas įvykdyti užduotis!Krašto apsaugos savanorių pajėgų 25-metis buvo paminėtas virtine kariuomenės, visuomenės ir valstybinių renginių. Svarbiausiosios akimirkos Vilniuje ir Kaune.



tapti kariu. Nes tampant kariu, duodama priesaika ir pasiryžtama už savo Tėvynę esant reikalui paaukoti gyvybę“.

Seimo salėje pagerbti ir apdova-noti pasižymėję kariai savanoriai. Šiais metais garbės Savanorio vardas su-teiktas ir garbės savanorio liudijimas įteiktas dim. vrš. Albinui Ambroževičiui, dim. vrš. Jonui Ambroževičiui (Vyčio rink-tinė), vyr. ltn. Sauliui Paskačimui, vyr. srž. Elenai Vaškienei (Didžiosios Kovos rinktinė), gr. Gyčiui Mordasui (Dariaus ir Girėno rinktinė), ir gr. Arvydui Sukuriui (Prisikėlimo rinktinė). Ženklą nusipelniu-siems kariams įteikė KASP vadas plk. Arturas Jasinskas.

Baltijos šalių kariai savanoriai bendradarbiaus dar intensyviau

Minėjimo metu iškilmingai pasirašy-tas trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų 2016 metų bendradarbiavimo planas. Šis trišalis susitarimas numato Estijos, Latvijos ir Lietuvos savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse. Šiuo planu numatoma, kad KASP rinktinės su gi-miningais Estijos ir Latvijos Savanorių pajėgų vienetais keisis pėstininkų būrio dydžio vienetais lauko taktinėse pra-tybose, štabo elementais štabų moky-muose. Planą pasirašė KASP vadas plk. A. Jasinskas, Estijos savanorių pajėgų (Kaitseliit) vadas brigados generolas Melis Kylis (Meelis Kiili) ir Latvijos sa-vanorių pajėgų (Zemessardze) vadas brigados generolas Leonidas Kalninis (Leonids Kalninš).

Gyvoji istorija Seimo vitražo galerijoje

KASP jubiliejaus minėjimo parla-mente dalyviai buvo pakviesti į Seimo vitražo galeriją, kur veikė Gyvosios is-torijos ekspozicija ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune parodos „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“ dalis. Buvę 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos gynėjai dalinosi prisiminimais apie savo dalyvavimą parlamento gynyboje, pasa-kojo apie autentiškus eksponatus.

2016 m. sausio 14 d., VilniusSukakties proga KASP savo karius

pakvietė į išskirtinį kino seansą – pa-saulyje išgarsėjusį dokumentinį filmą apie Ukrainos Maidano įvykius pristatė ir pademonstravo iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs filmo režisierius Jevge-nijus Afinejevskis.

JAV kino meno akademijos „Oskaro“ apdovanojimui pristatytas filmas „Winter on Fire: Ukraine‘s Fight for Free-dom“ („Žiema ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“) pasakoja apie Ukrainos tautos kovą už laisvę ir nepriklausomybę, Maidano įvykius Kijeve, žmonių ryžtą ir drąsą protestuojant prieš tuometinę šalies valdžią. Režisieriaus J. Afinejevs-kio atvykimą į Lietuvą organizavo JAV ambasada Lietuvoje ir Lietuvos amba-sada Ukrainoje.

2016 m. sausio 9 d., KaunasVytauto Didžiojo karo muziejuje

Kaune atidaryta paroda „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“. Parodoje demonstruojama KASP istorinė retros-pektyva parodant visuomenei Pajėgų istoriją per uniformų, ekipuotės, gin-kluotės, kitos karinės atributikos raidą. Parodos atidarymo ceremonijoje daly-vavo buvę Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadai ats. plk. Antanas Plieskis ir plk. Romualdas Moldaris, KASP štabo viršininkas plk. ltn. Darius Vaicikauskas, KASP vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius ats. plk. Kęstutis Kuršelis, beveik 300 pirmųjų tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarny-bos veteranų.

„1918-jų metų savanoriai yra pirmoji karta, pokario partizanai – antroji, o mes, į tarnybą Lietuvai stoję 1991 m., ir dar anksčiau, esame trečioji karta, kuri turime puoselėti ir gaivinti istorinę at-mintį, glūdinčią mūsų galvose, tam, kad jaunoji karta žinotų kuo mes buvome

tada, kuo esame dabar ir kuo mes būsime, – sakė KASP štabo viršininkas plk. ltn. D. Vaicikauskas.

2016 m. sausio 9 d., VilniusTradiciniame tarptautininiame pa-

garbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu”, skirtame žuvusiems Lietuvos Laisvės gynėjams atminti, dalyvavo 249 kariai iš visų Savanorių pajėgų rinktinių ir KASP štabo. Jie bėgo keliu nuo Antakalnio ka-pinių, kur prieš tai buvo padėtos gėlės ant 1991 m. žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgikai finišavo prie Televizijos bokšto, Sausio 13-osios gatvėje.

Šia gražia tradicija pagerbiamas Lo-retos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jan-kausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevi-čiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Visiems, kurie sėkmingai įveikė 9 kilo-metrų nuotolį nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto, buvo įteikti atminimo medaliai. 2016 m. Pagarbos bėgimo nu-galėtojas – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinės karys gr. Darius Sadeckas. „Šią simbolinę per-galę skiriu Laisvės gynėjams ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, kurios sausio 17 dieną mini įkūrimo 25-ąsias metines. Man asmeniškai, svarbu ne-pamiršti jų pergalės ir tęsti darbus bei tarnybą Tėvynės labui“, – po finišo sakė karys savanoris.

Savanorio informacija

Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos nuotrauka

Gr. Julijos Martinaitienės, vyr. eil. Viliaus Džiavečkos, Ievos Budzeikaitės nuotraukos

KASP 25-mečio akimirkos Katedros ir Nepriklausomybės aikštėse, Gedimino prospekte. Karius savanorius pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Su Lietuvos kariais savanoriais žengė ir ginklo broliai iš Baltijos valstybių: po būrį iš Estijos ir Latvijos savanorių bei Danijos Savanorių pajėgų vėliavų grupė.



KASP – 25-eri: skelbti apgintos Laisvės triumfą!





Krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės vadovybė, Sausumos ir Savanorių pajėgų vadai, svečiai ir kariai savanoriai dalyvavo Šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje.

„Už pavyzdingą 20-ies metų tarnybą” apdovanoja-mas Dariaus ir Girėno rinktinės savanoris vyr. srž. Mindaugas Jan kūnas.

Vyr. eil. Viliaus Džiavečkos, gr. Julijos Martinaitienės ir Ievos Budzeikaitės nuotraukos

Šventinis minėjimas tęsėsi Lietuvos Respublikos Seime, istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje

Pasisakė pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas ats. plk. Jonas Gečas

Dariaus ir Girėno rinktinės vadui Vidui Grundai buvo suteiktas aukštesnis – pulkininko leitenanto laipsnis



Buvęs krašto apsaugos ministras Česlovas Stan-kevičius, kpt. Vidas Čepulis ir ats. ltn. Artūras Čiras

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė 2016 metų bendradarbiavimo planą

Garbės savanorio vardas suteiktas dim. vrš. Jonui Ambroževičiui

Jaunosios kartos savanoriai KASP 25-mečiui skirtą parodą apžiū-rėjo kartu su savanoriais kūrėjais

Ats. mjr. Gediminas Trakimas su garbės savanoriu ats. plk. ltn. Bro- nislovu Juozaičiu

Medaliais už pavyzdingą kario savanorio tarnybą apdovanoti 203 kuopos kariai su savo padalinio vadu kpt. Skomantu Povilioniu

Buvęs KASP vadas ats. plk. Antanas Plieskis ir mjr. Robertas Mažylis – bendra-žygių nuotrauka atminčiai

2 savanorių kartos: garbės savanoris dim. vrš. Jonas Ambroževičius su šeima

Medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą” (Sidabriniais Gedimino stulpais) apdovanojamas Prisikėlimo rinktinės savanoris srž. Ruslanas Nikulka


KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS/ PRISTATOME KUOPAS

Greta AndrijauskaitėŽemaičių rinktinės S5 skyriaus specialistė

2016 m. sausio 17 dieną Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgoms - 25-eri! Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami, skirtingu laiku Tėvynės ginti stojo įvai-raus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu, jie stengėsi išsivaduoti, iškovoti bei įtvirtinti valsty-bingumą ir nepriklausomybę.

XX a. pab., paskelbus, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, buvo galvojama apie kariuomenės atkūrimą. 1991 m. gegužės 22 d. oficialiai įkurta SKAT Klaipėdos rinktinė, nors savano-rių padaliniai faktiškai čia jau veikė nuo 1990 m. 1992 m., balandžio mėn. pagal iš anksto paruoštą planą, buvo blokuo-jami Rusijos kariniai daliniai, dislokuoti Klaipėdos apskrityje.

Tuo metu Klaipėdos rinktinė buvo įpareigota kontroliuoti Rusijos karinių dalinių transporto priemonių judėjimo teisėtumą. Buvo įkurti kontrolės postai prie miesto ligoninės, Liepojos gatvėje, prie Žemės ūkio technikumo, Sendvario, Rimkų kaimo geležinkelio pervažos, Mi-nijos gatvėje, prie Celiuliozės kombinato. Stebėtos ir kontroliuotos Kretingos, Tau-ragės, Mažeikių, Skuodo, Šilutės ir Plun-gės geležinkelio stotys. Pagal Klaipėdos savanorių sukurtą projektą pasiūta rink-

Žemaičių rinktinės valia

tinės vėliava. 1992 m. vasario 16 d. ji buvo iškilmingai pašventinta. 1993 m. sausio mėn. rinktinė pakeitė pavadinimą į SKAT Klaipėdos apskrities teritorinės gynybos rinktinę, apskrityse ir rajonuose pradėti formuoti teritorinės gynybos štabai, kuopos po kelerių metų perfor-muotos į batalionus. 1993 m. vasario mėn. buvo likviduotas karinės komen-dantūros, o jų funkcijos perduotas SKAT. Tarnybai pavedamos naujos užduotys: šaukiamojo amžiaus jaunuolių registra-cija ir jų šaukimas į tikrąją krašto apsau-gos tarnybą.1991 m. spalio mėn. pra-dėjo veikti Klaipėdos rinktinės Tauragės mokymo centras, kuriam 1999 m. spalio 26 d. buvo suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas. 1995 m. vasario mėn. vykdomos struktūrinės SKAT reor-ganizacijos metu Klaipėdos rinktinė su-mažėjo, bet buvo įkurtos atskiros Taura-gės ir Telšių rinktinės. 1996 m. spalio 31 d. Klaipėdos apskrities teritorinės gyny-bos rinktinėje buvo įsteigta Jūrų kuopa, jos vadu paskirtas vyr. ltn. Algimantas Žemaila. 1997 m. liepos 22 d. į Klaipėdą atplaukė Danijos Savanorių pajėgų Lie-tuvos savanoriams padovanotas karo laivas, kuris gavo gražų ir prasmingą, su Žemaitija susijusį, vardą „Lokys“.

1999 m. sausio 15 d., siekiant įam-žinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanų apygardų vardus, Klaipėdos rinktinei buvo suteiktas Žemaičių apy-gardos 3-iosios rinktinės vardas.

2005 m. liepos 1 d. prie rinktinės buvo prijungtos Tauragės ir Šilalės kuo-pos. 2006 m. sausio 1 d. į rinktinės pavaldumą vėl perėjo reorganizuotos Žemaičių apygardos 10-osios rinkti-nės Telšių, Plungės ir Mažeikių kuopos. 2012 m. sausio 1 d. iš Žemaičių apygar-dos 3-iosios rinktinės perkeltos Telšių ir Mažeikių kuopos į atkurtą Prisikėlimo apygardos 6-ąją rinktinę.

2015 m. rinktinę sudarė: štabas, šta- bo aptarnavimo, Klaipėdos, Gargždų, Plungės, Skuodo, Šilutės, Kretingos, Tau- ragės, Šilalės pėstininkų kuopos, Klai-pėdos regioninis Karo prievolės ir kom-plektavimo skyrius bei Tauragės Karo prievolės ir komplektavimo poskyris.

2008 m. spalio 29 d. – 2009 m. ge-gužės 6 d. Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės pagrindu suformuotos aštun-tosios Goro provincijos atkūrimo grupės kariai (PAG-8) dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane.

Šiandien Žemaičių rinktinė sėkmin-gai vykdo karių savanorių rengimo, karo prievolės administravimo įgyvendinimo ir kitas užduotis Krašto apsaugos sava-norių pajėgų sudėtyje. Pagrindinis rinkti-nės uždavinys – rengti karius savanorius siekiant vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius sa-varankiškai, naudojant mažų padalinių taktiką, Lietuvos kariuomenės ar sąjun-gininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipa-reigojimų vykdymą.

Žemaičių rinktinėje tarnauja beveik tūkstantis karių, kurie yra rengiami ginti valstybės sausumos teritoriją, dalyvauti tarptautinėse operacijose, prireikus, teikti paramą sąjungininkų ginkluoto-sioms pajėgoms, pagalbą kitoms vals-tybės ir savivaldybių institucijoms.

301 pėstininkų kuopa, dislo-kuota Klaipėdoje. Tai kuopa, kuri yra pagrindinė rinktinės jėga. Kuopa jau ke-lerius metus vykdo taikos meto užduo-tis, remia VRM kovojant su stichinėmis nelaimėmis. 2010 metais buvo išrinkta geriausia visose KASP. Kuopa pasižymi išskirtinės motyvacijos kariais, kurie

Sausį apie savo kuopas ir rinktinės istoriją, vystymąsi, tikslus ir užduotis pasakoja Žemaičių rinktinės atstovai. Kiekvieną mėnesį kviečiame prisistatyti ir kitų rinktinių kuopas

301 pėstininkų kuopa, dislokuota Klaipėdoje. Tai kuopa, kuri yra pagrindinė rinktinės jėga


KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS PRISTATOME KUOPAS /

geba modifikuoti ginklus, taip gerindami karinį rengimą. Kuopos šūkis: „Kas iško-vota, apginsime!”

302 pėstininkų kuopa, kuri įsi-kūrusi Gargžduose, tapo pati geriausia 2015 metų KASP kuopa! 302 pėstininkų kuopa yra geras darnios komandos pa-vyzdys visiems Savanorių pajėgų pa-daliniams. Šios kuopos kariai sugeba kryptingai siekti savo tikslų. Jos stiprybė kyla iš savitarpio supratimo, pagarbos, nepriekaištingai atliekamų užduočių bei pareigų, taip pat glaudaus bendradar-biavimo su Klaipėdos rajono gyvento-jais, organizacijomis ir vietos valdžia. Gargždų kuopoje šiuo metu tarnauja 105 kariai savanoriai, iš kurių 9 mergi-nos. Kiekvienas karys kuopai yra didelė vertybė, todėl čia puikai dera daug metų tarnaujančių karių savanorių patirtis ir jaunimo energija. Kuopos vadovybė ap-dovanota Lietuvos Kariuomenės vado medaliais už pasižymėjimą, kuopos vadui sausio 17 d. įteiktas kardas.

303 pėstininkų kuopa yra išti-kimų karių savo gimtam kraštui ir apy-linkėms pavyzdys, kuopos dislokacijos vieta – Plungė. Kai kurie kariai kuopoje tarnauja beveik 20 metų, nors ir gyvena už 300 km nuo kuopavietės, tačiau į pra-tybas visada atvažiuoja. Plungės kuopos šūkis „Valia mūsų galia!” apjungia senbu-vių karių patirtį bei jaunų karių energiją bei entuziazmą.

304 pėstininkų kuopa yra įsi-kūrusi Skuode. Tai tikrų užsispyrusių že-maičių kuopa. Užsispyrimas – pagrindinis kuopoje tarnaujančių vaikinų ir merginų bruožas, kurio pagalba įvykdomos visos kuopai keliamos užduotys. Kuopos kariai savo žinias ir įgytą patirtį tarptautinių pratybų bei tarptautinių operacijų metu pritaiko per pratybas ir ruošiant jaunuo-sius karius. Kuopos karius vienija vienas tikslas – savo mylimo krašto gynyba.

305 pėstininkų kuopa dislo-kuota Mažosios Lietuvos lopšyje – Šilu-tės raj. Minint 25-ąsias KASP metines, svarbu išskirti Šilutės rajono gyventojus, jų aktyvumą ir ryžtą tapti kariais sava-noriais, būti laisvės gynėjais užtikrinat atkurtos Nepriklausomybės gynimą. Šilutės rajonas išskirtinis dėl savo ge-ografinės padėties: pasienio su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi, todėl nemažai Šilutės rajono gyventojų 1991

302 pėstininkų kuopa, kuri įsikūrusi Gargžduose tapo pati geriausia 2015 metų KASP kuopa

304 pėstininkų kuopa yra įsikūrusi Skuode. Tai tikrų užsispyrusių žemaičių kuopa.

305 pėstininkų kuopa dislokuota Mažosios Lietuvos lopšyje – Šilutės raj.Nukelta į 16 psl.

Vyr.

srž.

Ari

ngo

Šved

o nu

otra

ukos

Tas laisvės nevertas, kas negina jos!



Eina laikas, keičiasi žmonės, keičiasi vertybės ir idealai. Šiandieną KASP 3-iojoje rinktinėje tarnauja jauna ir nauja savanorių karta. Tačiau negalime pamiršti tų, kurie į savanorių tarnybą, į rinktinę atėjo prieš daug metų, ge-riausias to pavyzdys – 307 pėstininkų kuopos (Tauragė) vyr. eil. Anatolijus Batūrinas, kurio tarnybos stažas kovo 11 d. sieks net 25 metus. Kariai į tar-nybą ateina laisva valia, pasiryžę ginti Tėvynę. Šis apsisprendimas neatsiranda tik perskaičius Konstituciją, laikantis įstatymų ir karo vadų įsakymų, ši valios išraiška atsiranda ir subręsta pirmiausia žmogaus viduje: širdies balsas, pareigos ir solidarumo jausmas.

Tokių žmonių reikia rinktinei. Tokių žmonių reikia Lietuvai! Jei Tu toks – pri-sijunk!

306 pėstininkų kuopa, įsikūrusi Kretingoje. Kuopa yra tarsi viena didelė šeima, kurią vienija ne tik meilė Tėvynei, bet ir pagarba vienas kitam, sąžiningumas, drąsa, vienybė

metais užsirašė kariais savanoriais ar tapo pasieniečiais ir vykdė Aukščiau-siosios tarybos sostinėje bei vietinių – Klaipėdoje ir Šilutėje esančų – objektų apsaugą. Šiandien Šilutės raj. 305 pėsti-ninkų kuopos kariai savanoriai garbingai tęsia pradėtus pirmųjų karių savanorių darbus, užtikrina bendrų, rinktinės ir visos kariuomenės, užduočių įvykdymą. 305 pėstininkų kuopa aktyviai skiria karius į įvairias nacionalines ir tarptau-tines pratybas. Kuopos kariai nuolat išsi-skiria sportiniais laimėjimais įvairiuose turnyruose, aktyvūs visuomeninėje vei-kloje, vienija ir remia įvairias bendruo-menininės saviraiškos iniciatyvas.

306 pėstininkų kuopa įsi-kūrusi Kretingoje. Ši kuopa yra tarsi viena didelė šeima, kurią vienija ne tik meilė Tėvynei, bet ir pagarba vienas kitam, sąžiningumas, drąsa, vienybė: „Dirbame kartu, kaip vienas kumštis ir esame pasiryžę ginti tai, kas brangu. Mėgstame išbandyti save, todėl priim-dami kiekvieną mestą iššūkį, negailime jėgų ir siekiame kuo geriausių rezultatų. Nuolat tobuliname savo įgūdžius praty-bose, tad neretai jas paįvairina pasienio tarnybos pareigūnai, kinologai, pasitel-kiamas sraigtasparnis ir kita technika. Kiekvienas mūsų karys – vertybė, nes kiekvienas atėjome motyvuotas kilniau-siu tikslu – ginti Tėvynę, jos laisvę ir ne-priklausomybę“, – sako kuopos atstovai.

307 kuopa antrus metus iš eilės laimi rinktinės geriausio skyriaus var-žybas, nugalėjo ir šaudymo varžybose

rinktinės vado taurei laimėti. Kuopos atsakomybės rajonas ribojasi su RF Kaliningrado sritimi, todėl suprantame, kad: „esame pirmoje gynybos linijoje ir privalome būti budrūs“, – sako kariai.

308 pėstininkų kuopa 2 metus iš eilės demonstruoja labai gerus kovinio rengimo rezultatus. Nors Šilalės rajonas gyventojų skaičiumi vienas iš mažesnių Lietuvoje, tačiau rinktinės organizuoja-mose pratybose 308 pėstininkų kuopos kariai dalyvauja gausiausiai iš visų rink-tinės kuopų. 308 pėstininkų kuopa yra geras pavyzdys kaip sėkmingai vystomas bendradarbiavimas su rajono savivalda. Kuopa aktyviai remia rajone veikiančią jaunųjų šaulių organizaciją. Kuopa pasi-žymi aktyviu dalyvavimu sportinėje vei-kloje ir aukštais sportiniais rezultatais.

J. eil. Jurgis PAPLAITISDidžiosios Kovos rinktinės 801 (NOK) kuopa

Didžiosios Kovos rinktinės šabo kariai ir Vilniaus rajono savivaldybės vadovybė aptarė bendradarbiavimą krizinių situ-acijų metu ar paskelbus karo padėtį. Į Didžiosios Kovos rinktinės inicijuotą susitikimą atvyko Vilniaus rajono savi-valdybės administracijos vadovai, eks-tremalių situacijų komisijos ir operacijų valdymo centro, mobilizacijos plano ren-gimo ir valdymo grupės nariai, Vilniaus bei Vilniaus rajono policijos ir priešgais-

Vilniuje aptartas bendradarbiavimas krizinių situacijų meturinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

Pirmajame tokio turinio Savanorių pajėgų ir institucijų administracijos susitikime buvo kalbama apie bendra-darbiavimo planus krizių ir karo padėties atveju, rajono savivaldybės atsakingi asmenys buvo supažindinti kuo karo pa-dėtis skiriasi nuo nepaprastosios, kaip įgyvendinamas „visapusiškas požiūris“, kokią funkciją atliktų komendantūra ir karo komendantas karo padėties atveju, buvo atliekamos praktinės užduotys.

Didžiosios Kovos rinktinės vadas plk. ltn. Renatas Spėčius išreiškė nuomonę,

kad ateityje, periodiškų susitikimų metu, kariuomenė ir savivaldybė galės treni-ruotis, dar geriau sinchronizuoti savo veiklą ir pabrėžė efektyvaus civilinių ir kariškių organizacijų tarpusavio bendra-darbiavimo svarbą: „Remdama ginkluo-tąsias pajėgas savivaldybė įgyvendintų mobilizaciją, užtikrintų civilių gyventojų saugumą, jų poreikių ir komunalinių tar-nybų veiklos tęstinumą.“

Didžiosios Kovos rinktinės kariai buvo susitikę su Molėtų rajono savivaldybės atstovais. Derinami susitikimai su kitų miestų ir rajono savivaldybių vadovais.

Tęsinys. Pradžia 15 psl.

Vyr.

srž.

Ari

ngo

Šved

o nu

otra

uka



Ieva MATONIENĖ„Savanorio“ laikraščio vyr. redaktorė

Prieš ketvirtį amžiaus, naktį iš sausio 13-osios į 14-ąją, Nerijus Treinys – tada dar Dailės akademijos studentas – sau-gojo Trispalvę Gedimino pilies bokšte.

„Paskelbus Nepriklausomybę, Sąjū-džio būstinėje Vilniuje, užsirašiau sava-noriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę. 1990 m. gruodžio mėn. – 1991 m. kovo mėn. vykdžiau šauliškas pareigas budė-damas prie AT rūmų ir saugodamas vals-tybinę vėliavą Gedimino pilies bokšte. Būdamas Vilniaus dailės akademijos trečio kurso studentu, 1991 m. balan-džio mėn. buvau priimtas etatiniu SKAT darbuotoju. Kūriau karinę atributiką, skiriamuosius ženklus, karines vėliavas, emblemas, uniformos elementus, ap-dovanojimus, esu sukūręs mūsų pajėgų vėliavą ir ženklą“, – pasakoja N. Treinys.

Karinių ženklų pasaulis viliojo nuo vaikystėsNerijus Treinys prisimena, jog dar

būdamas vaikas pirmą kartą pamatė smetoniškus litus, pašto ženklus, karinę spaudą – žurnalą „Karys“, „Lietuvos spar-nai“ ir taip supratęs, „kad Lietuva buvusi savarankiška valstybė, o dabar yra kitos valstybės dalis, okupuota. 1987 metais, tapęs Vilniaus dailės instituto, Dizaino katedros studentu, buvo paimtas į So-vietinę kariuomenę: „Atsimenu, kad vyk- damas į tarnybos vietą Baltarusijoje nu-

Pirmasis Savanorių dailininkas. Nuo SKAT ženklo iki pasaulio kino pramonės

Mūsų pajėgų vėliavos ir pirmojo ženklo autorius ats. vyr. ltn. Nerijus TREINYS savanoriu tapo prieš 25-erius metus. Šiandien profesio-nalus dizaineris dar puikiai žinomas kino pasaulyje, kur vertinamas kaip karinės atributikos ekspertas. Daugelio kino kompanijų jis kviečia-mas būti kariniu konsultantu statant filmus. N. Treinys bendradarbiavo ir su kanalo „BBC One“ kūrėjais, kurių naujausias filmas „Karas ir taika“ jau pasiekė ekranus.

sipirkau tuomet populiarų leidinį „Gim-tasis kraštas“ ir skaičiau publikaciją apie tai, kad Katedros aikštėje Vilniuje mi- tingo metu suplevėsavo trispalvė. Aišku, tuomet tai buvo pateikta taip, kad kaž-koks emociškai nestabilus asmuo iškėlė mūsų vėliavą. Bet tai buvo laikai, kai visi mokėjome skaityti tarp eilučių. Todėl atsimenu, sau pagalvojau: „iškėlė vė-liavą, reiškia, viskas su mūsų valstybe bus gerai.“

N. Treinys sovietinėje kariuomenėje ištarnavo tik 14 mėnesių, nes iš Afganis-tano išvedinėjant kariuomenę, valdžia iš tarnybos paleido visus pirmakursius studentus: akivaizdžiai trūko lėšų šitiek kareivių išlaikyti. „Taigi, po metų ir 2 mėnesių, jau buvau Vilniuje. Gaila, tik nespėjau į Baltijos kelią. Grįžau gimti-nėn, o čia viskas per tuos metus kardi-naliai pasikeitę: Gedimino pilies bokšte plevėsuoja trispalvė.“

Grįžęs į Dailės akademiją, Nerijus įstojo į atkurtą Šaulių sąjungą. 1990 metų birželį užsirašė į Savanorius. Neri-jus prisimena, kad Šaulių sąjungos narių pagalbos nuolat prireikdavo viešajai tvarkai palaikyti per įvarius mitingus. 1991 metų pradžioje padažnėjo šaulių budėjimų svarbiuose postuose, pavyz-džiui, prie TV bokšto, tuometinių prof-sąjungų ar Aukščiausios Tarybos rūmų ir kt. „Aš pasirinkau budėjimui Gedimino pilį, nes ji buvo arčiausiai Dailės aka-demijos. Gedimino pilyje buvo Šaulių sąjungos postas, nakčiai mūsų susirink-

davo daugiau, dienomis būdavo keletas. Naktį, kuomet muziejaus darbuotojai išeidavo, vis vien vėliavą saugodavo mažiausiai 7–8 žmonės, apsiginklavę benzino buteliais, plieno strypais. Taip sutapo, kad užsirašiau budėti naktį iš sausio 13-osios į sausio 14-ąją. Taigi, sausio 13-ąją su būsima žmona stovė-jome prie Parlamento, ryte sulaukiau iš Utenos atvykusių tėvų, kurie atvežė mano šaulio uniformą ir ją pasiėmęs, vakare iš 13-tos į 14-tą išėjau budėti į Gedimino pilį.

Maždaug 16 val. prisistačiau į bokštą. Visas takas į Gedimino pilies kalną, tarsi viduramžiais, savigynos tikslais buvo užlietas vandeniu. Susidaręs ledas nie-kaip neleido lipti taku. Todėl į pilį užsi-koriau lipdamas šlaito šonu. Budėjusieji šauliai nenorėjo manęs įsileisti, nes buvo baiminamasi naujų veidų, svetimų asmenų. Galiausiai jie susiskambino su AT rūmuose įsikūrusiu štabu, kuriame patvirtino, kad tikrai toks Treinys turi at- vykt budėti ir tik po to patekau į piles bokšto vidų. Įėjau į vidų ir, nespėjus ap- sidairyti, iš kojų beveik išvertė benzino kvapas. Eksponatai – senoviniai akme-niniai patrankų sviediniai – buvo panau-doti durims užversti ir įvijiems laiptams užbarikaduoti. Dar savigynai turėjome keletą sportinių ir medžioklinių šau-tuvų. Širdis nusmuko žemai. Galvoju: „štai ir viskas. Jeigu bus mirtis, tai bus čia“. Apsivilkau šaulio uniformą, susi-

Nukelta į 18 psl.

Ats. vyr. ltn. Nerijaus Treinio asmeninio archyvo nuotraukos

VEIDAI /


KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS/ VEIDAI

pažinau su savo posto komanda. Paaiškėjo, kad kompanija labai spalvinga ir įdomi: keletas vitražo meistrų, garsūs pan-kroko atlikėjai Atsuktuvas ir Varveklis ir kt. Užlipau į viršų, ant bokšto viršaus, ir matau, kad vėliavos kotas prie pakėlimo mechanizmo užplombuotas, o ant metalinės užrakintos dė-žutės grasinantis užrašas rusų kalba: atsargiai užminuota. Aišku, niekas ten nebuvo užminuota, bet prevencija padaryta... Ant įvijų laiptų, kurias kylama į pilies bokšto viršų, visur pri-statyta akmenų: kad jei priešas įsiveržtų ir bandytų laiptais kilti, šiuos akmenis paritinus žemyn, jie lipantiems pridarytų bėdos. Ietys išimtos iš virtinų ir sustatytos prie durų – gintis. O blogiausiam atvejui irgi buvo pasiruošta, kaip sugalvota: prie metalinių lango grotų pritvirtinta virvė, atitempta iš kažkokios mokyklos. Dabar šiek tiek linksma prisiminus, kad virvė kabojo tik iki pusės Pilies bokšto sienos – besitraukiantiems matyt būtų tekę šokti žemyn“.

Savanorių pajėgų dailininkas sukūrė KASP vėliavąSausio 17 d., įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą

(SKAT), Nerijus sulaukė prašymo sukurti skiriamųjų ženklų ir vėliavų. Pirmąjį SKAT ženklą Nerijus nupiešė pasitelkęs turi-mas žinias apie tarpukario Lietuvos karinę heraldiką, bandyda-mas užtikrinti ženklo istorinių tradicijų tęstinumą, bet drauge ir jas sumodernindamas. Po to, kai ženklas buvo patvirtintas ir išspausdintas pirmajame „Savanorio“ laikraščio numeryje, Nerijus sukūrė ir savanorių pažymėjimus, padėkas, diplomus. Pirmasis SKAT vadas plk. Jonas Gečas, įvertinęs, kad Nerijus laikosi žodžio, pasiūlė dailininkui įsidarbinti. Pasipylė įvairios simbolikos užsakymų. Didžiąją dalį jų Nerijus Treinys piešė namuose, nes darbo patalpų neturėjo, arba budėjimų metu naktimis, laisvesnę minutę, kai jau būdavo padarytos telefonu surinktų žinių suvestinės, patikrinti budinčiųjų postai.

Savanorių pajėgų dailininko Nerijaus Treinio sukurta KASP vėliavaTęsinys. Pradžia 17 psl.

Oficialiai patvirtintas KAD Savanoriškosios krašto apsau-gos tarnybos ženklas, sukurtas pagal buvusį Savanorių sąjun-gos (1927–1940) originalaus ženklo pavyzdį.

Dabartinis SKAT ženklas yra trikampio formos. Jo galai baigiasi trijų briaunų stilizuoto-mis tulpėmis. Po ženklo centre esančiu mažesniu trikampiu,

padalintu į 3 horizontalias dalis su tautinės vėliavos spalvomis, yra du sukryžiuoti kardai. Trikampio centre – Gediminaičių stulpai. Ženklo pagrindas juodos spalvos, kontūrai – balti.

1991 metų viduryje, laukiant Savanorių žaidynių ir kitų renginių, buvo susirūpinta ir daugybės kitų ženklų, emblemų kūrimu. Visos jos būdavo nupieštos ranka su liniuote. Kom-piuteriai dizainerių darbe tuomet dar buvo retenybė. Nerijus sulaukė jau nebe SKAT, o Krašto apsaugos departamento vadovybės pavedimo sukurti simboliką visai kariuomenei, o viena užduočių, buvo sumodeliuoti Garbės sargybos kuopos uniformas. „Vytautas Landsbergis numatė, jog gali atvažiuoti kitų valstybių vadovai, ir reikės juos deramai mūsų kariuome-

nės atstovams sutikti. Juk jeigu kuriame valstybę, tai karius reikia aprengti deramai tokiems valstybės reprezentaciniams įvykiams. Taigi, dar iki pučo Maskvoje pilnai atkūriau 1934 metų uniformos modelį – pėstininkų, jūreivių ir lakūnų.“

Žlugus 1991 metų rugpjūčio prosovietiniam pučui Mas-kvoje, atskriejo žinia, kad rudenį bus minima Kariuomenės diena. „Neapsakomas pasididžiavimo jausmas visus buvo apėmęs: tai pirma tikra savarankiškos valstybės kariuomenės diena, paradas, mes laisvi ir nieko nebijom! Ta proga gavau užsakymą: reikia sukurti KASP vėliavą, kurią Kariuomenės dienos proga pašventins.“

Dizaineris Nerijus Treinys atsimena, kad kurdamas KASP-SKAT vėliavą naudojosi sena tradicija, kurios esmė – matyti pasižvalgius po Karo muziejuje saugomų senųjų vėliavų pa-vyzdžius: vienoje vėliavos pusėje turi būti Vytis, o kitoje, pa-prastai vaizduojama tai, kas yra pajėgų savastis. Savanorių pajėgų atveju tai būtų Savanorių ženklas. „Kadangi pačiame mūsų ženklo centre yra Gediminaičių stulpai, todėl jų vėliavos kampuose jau nebedėjau, o įkurdinau lietuviškas pagoniškas saulutes. Sakyčiau, kad šios saulutės dabarties savanoriams šviečia nuo kritusiųjų už Tėvynės laisvę kapų.“

„Dar vienas svarbus ir tradicinis vėliavų elementas yra iš-siuvinėta pajėgų įkūrimo data. Visame pasaulyje visais laikais vėliavų kūrėjai mėgdavo įamžinti svarbias datas. Žalia vėlia-vos fono spalva taip pat yra natūrali: dominuoja mūsų tautos spalvų paletėje, simbolizuoja šalies miškus ir laukus“, – vėlia-vos elementus vardija autorius.

Šiandien Nerijus Treinys yra Lietuvos heraldikos komisijos narys ir dalyvauja reglamentuojant įvairiausius heraldinius ženklus, vertina jau kitų dizainerių darbus. Iš šiandienos pa-tirties perspektyvos žvelgdamas į savo paties, prieš 25-erius metus sukurtą pajėgų vėliavą, Nerijus šypsosi: „Jeigu pas mane šiandien ateitų antrakursis su tokiu projektu, kaip mano tuomet, tai aš jį daugelyje dalykų pamokyčiau, parodyčiau, ką ir kodėl reikia keisti, taisyti. Tuomet, suprantama, buvo kitas kontekstas: ir patirtis, ir tikslai, ir idėja“. Prieš ketvirtį amžiaus heraldikos komisija tik kūrėsi, o vėliavos eskizas su Savanorių pajėgų vadovybe buvo suderintas ir atitiko jų keliamus tikslus.

Dar vienas tuomet kilęs iššūkis – reikėjo susirasti, kas tokią vėliavą gali pasiūti. Čia netiko provincijoje gyvenančios bažnytinių vėliavų siuvėjos. Karinės vėliavos pasiuvimas yra visai kita amato rūšis. „Amato, kaip unikalaus, iš kartos į kartą perduodamo gebėjimo. Blogiausia, ką gali padaryti mėgėjas vėliavos siuvėjas, tai pasiūti paprasčiausią dekoratyvinę ant-klodę, kurioje ir išsiuvinėtų ženklų proporcijos iškraipytos, ir


KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS VEIDAI /

nių netikėtumų. Todėl tenka sužiūrėti, kad kiekviename kadre aktorių apranga atrodytų vienodai tiksliai.“ Nerijaus Treinio „filmografijoje“ – darbas pusantroje dešimtyje filmų, tarp jų – vaidybinėje juostoje apie partizaną Juozą Lukšą-Daumantą „Vienui vieni“, filmuose „Ledinis bučinys“, „Ekskursantė“, „Mes dainuosim“, „Laiškai Sofijai“, „Kai apkabinsiu tave.“

„Dabar dalyvauju ir naujausiame projekte: filme, kuris kuria-mas pagal Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“. Ir čia pri-reikia kariuomenėje įgytų žinių, tik uniformas šiame filme dė-lioju buvusiems mūsų engėjams, NKVD kariams ir karininkams, bet nieko nepadarysi, reikia ir čia istorijos žinių, kokie tada buvo kariniai laipsniai, apdovanojimai, ginklai ir t. t. Visada džiau- giuosi ir didžiuojuosi, kad tarnavau atsikūrusioje Lietuvos ka-riuomenėje, joje įgijau nepaprastos patirties, sutikau nuosta-bius žmonės, tas turtas visuomet yra šalia. Niekada nesuabe-jojau savo pasirinkimu, nesuabejočiau ir dabar, jeigu vėl tektų grįžti į mūsų kariuomenės gretas,“ – sako Nerijus Treinys.

pats gaminys yra labai sunkus, žygiuojant sukasi, veliasi apie kotą, kotas linksta, o pati vėliava nuo savo svorio plyšta. O juk turėtų plastiškai skleistis, demonstruoti kertinius, vėliavoje pažymėtus simbolius“, – konstatuoja menininkas.

Nerijus Treinys mano, kad kario priesaikos akimirkos šven-tumą iš dalies kuria ir tobulai pasiūta vėliava. „Tuomet, prieš 25-erius metus, vėliavos siuvinėjimo ėmėsi Kaune veikusios valstybinės siuvinėjimo įmonės „Mada“ darbuotojos. Moterys sukūrė savotišką etaloną: pirmoji SKAT vėliava neturi nė vienos nereikalingos aplikacijos, čia nerasite perteklinių audinio su-dūrimų, dominuoja tik siuvinėjimas. Tik taip pasiūta vėliava tampa vientisa, svyra ir plazda – žodžiu, fiziškai įkūnija visus apie vėliavą sakomus veiksmažodžius,“ – vertina N. Treinys.

Karinis patarėjas kino industrijojeNerijaus žinios apie kariuomenės simboliką ir jo, kaip daili-

ninko ir žinovo, reputacija iki šiol jam atneša ir naujų darbų, ir pripažinimo. Jis sukūrė Lietuvos policininkų, ugniagesių, mui-tininkų, pasieniečių, FNTT darbuotojų uniformas. Kūrė įvairius ženklus bei atributiką ir civilinėms institucijoms. N.Treinys prisidėjo ir prie valstybės apdovanojimų kūrimo. 2015 metais Prezidentė jį paskyrė Lietuvos heraldikos komisijos nariu.

„Dabar aš dažnai esu kviečiamas kino filmų konsultantu, galiu pasidžiaugti, kad ir Holivudo produkciją kuriant talkinu. Konsultuoju karinės uniformos klausimais. Man suformuluo-jama užduotis, kaip pavyzdžiui, tam tikro istorinio laikmečio aktoriai – kariuomenės atstovai – turi atrodyti atlikdami savo roles. Sumaketuoju to laikmečio aprangą, pagal mano eskizus siuvėjai siuva kostiumus. Naujasis mano projektas, kuriame dalyvavau, tai yra 6 dalių serialas „Karas ir taika“, „BBC One“ kanalo produkcija. Dirbdamas su filmų kūrėjais, turiu sužiūrėti, kad antpečiai, kepurės, ginklai ir kiti aprangos ir amunicijos komplektai būtų teisingai sudėlioti ir vietoje prisiūti, kad uni-formos detalių nebūtų daugiau nei reikia ar per mažai.

Tarkime, ekranizuojant „Karą ir taiką“, žinojau, kokiose sce-nose turėjo pasirodyti Rusijos caras, ir prižiūrėjau, kad mūšio lauke, Austerlico kautynėse 1805 metais, vėlyvą rudenį – pasi-rodytų viena uniforma, vilkėdamas rūmų pokylyje – kita ir t. t.

Praėjusią žiemą dvi savaites Peterburge dalyvavau filma-vime įvairiuose prabangiausiuose rūmuose ne tik statistams, bet ir kino žvaigždėms segiau ordinus, stebėjau, kad apdo-vanojimų juostos, munduro sagos, medaliai nebūtų nukritę, atsisegę, kad jokia detalė nebūtų pražiūrėta. Aktoriams vaidi-nant pokylio metu, kuomet visi šoka, tvyro didžiulis šurmulys, dalyvauja šimtai statistų – aikštelėje nutinka įvairiausių buiti-

Nerijaus Treinio sumaketuota pokario partizanų apgranga kino filmui „Vienui vieni“

Čekiškas automatinis šautuvas M25, kalibras 9 mm, apkaboje

24 šoviniai

Odinė JAV lakūnų striukė

Uniforminė JAV kepurė 1941 metų pavyzdžio

Odiniai kareiviški batai JAV kario uniforma

Rankinė granata F 1

(h 124 mm) JAV

Klem

ensa

s Širv

ys

Kadrai iš filmo „Karas ir taika“. Šio filmo karinių kostiumų konsultantu buvo Nerijus Treinys

Redakcijos adresas: Vilnius, Viršuliškių g. 36, LT-05110

El. paštas: [email protected], Ieva.Matonienė@mil.lt

www.kam.lt/lt/naujienos/karine_ziniasklaida/savanoris

Redaktoriai: Ieva Matonienė, vyr. eil. Vilius Džiavečka

Dizainerė Violeta Pikčiūnaitė, korektorė vyr. eil. Eglė Davjadaitė

Savanoris, SL 1469

Steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba

Leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį

Eina nuo 1991 02 09

Maketavo KAMBRD Vaizdinės informacijos skyrius, Vilnius, Totorių g. 25, LT-01121. Spausdino LK Karo kartografijos centras, Kauno r., Domeikava, Muitinės g. 4, LT-54359.

Užsakymas GL-80. Tiražas 2000 egz.

Indeksas 0099 I S S N 2 0 2 9 - 8 4 3 9

MES – JĖGA! PRISIJUNK! www.karys.lt 8 800 12340

Jei Jums staiga išnyko plokščiapėdystė, normalizavosi kepenų fermentai ir išsivaikščiojo stuburo išvaržos, vadinasi Jūs šiuo metu skaitote „Savanorį“!

Pradėdami Naujuosius metus, šypso-

kimės prisiminę, kas kariuomenei buvo

svarbu prieš 15 metų ar šiandien:

Jeigu mes turime rakietų,

priešas mūsų nenugalės!

Taip sakė gen. mjr. Jonas Kronkaitis, buvęs

Lietuvos kariuomenės vadas, kai 2001

metų pabaigoje Lietuva įsigijo priešlėktuvi-

nių raketinių sistemų „Stinger“.

2011 metų pavasarį vyksta minėjimas, kuriame dalyvauja kariai, pasipuošę paradinėmis uniformomis. Po neseniai įvykusios karių ir puskarininkių laipsnių reformos ant uniformų išnyko antpečiai. Karininkas sutikęs buvusį savo kareivį ir barasi:

Visi žinome nors vieną Edvardo Merfio (Edward Murphy) dėsnį. Dauguma garsiųjų sentencijų skamba juokingai ir nerimtai, tačiau visada turi rimtą potekstę. Karyba – viena pagrindinių gyvenimo sričių – pateikiame porą iliustruotų Merfio dėsnių iš karo lauko.

DĖSNIS NR. 1 DĖSNIS NR. 2 DĖSNIS NR. 3

„Kary, kur tavo antpečiai? Kokie čia dabar pas tave antsiuvai, gelžkeliečių??? Eik susitvarkyti!”

Merfio karo lauko dėsniai

KASP-o S3/G3 gyvenimiškas

pastebėjimas:

Kuo daugiau planuoji,

tuo mažiau turi galimybių

mėgautis pačiu gyvenimu.

Žalias, plikas ir šokinėja. Kas?

Kareivis diskotekoje.

KASP intendanto pastebėjimas:

Avalynė tarnaus žymiai

ilgiau, jei neišduosim naujos.

Ryžtas įvykdyti užduotis!

Documents

Transcript of Ryžtas įvykdyti užduotis!