RENESANSAS15-16 a.

Pagrindinis renesanso dailės objektas – žmogus – herojiška, visapussiškai išsislavinusi asmenybė

Renesansas skirstomas:

•Protorenesansas (13 pab.-14 a.)

•Ankstyvasis 15 a.

•Brandusis 15a. pab.-16 a. pradž.

•Vėlyvasis arba manierizmas 16 a. vid.

Protorenesansas.

Šis laikotarpis apima 1250 — 1420 m. Tai pereinamasis laikotarpis iš gotikos į renesansą, kuriame formavosi nacija pasaulėžiūra,

kalėsi pirmieji naujo meno daigai.

Pačios pirmosios renesanso apraiškos pasireiškė skulptūroje — skulptoriaus Nikolo Pizano (Nicollo Pisano, apie 1220-1283) darbuose.

Pizos krikštykloje jis sukūrė reljefus, kuriuose Biblijos personažai labiau priminė antikinius dievus nei gotikines skulptūras.

Ryškiausia šio laikotarpio figūra tapyboje buvo Džotas di Bondonė (Giotto di Bondone, 1267—1337).

Kristaus apraudojimas 1305 m.

Perspektyva.Toliau esantys objektai neryškūs.

Žemiškoji madona 1300 m. Medis Tempera.

Jis pradėjo naudoti šviesotamsą: šešėliu atitolindamas, o šviesa priartindamas daiktus ir išgaudamas gilumą.

Šviesos ir šešėlių žaismas jam padėjo išgauti ir daikto ar figūros apimtį, paveikslas tapo nebeplokščias.

Tikėjimas 1306 m.

Džotas atrado perspektyvos dėsnius: daiktus, esančius pirmame plane, vaizdavo didesnius, o toliau esančius — mažesnius, t. y. naudojo dvimatę perspektyvą.