Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal ... vertinimo... · 19 6 Ūkio ir...

Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 m. programą (2014–2020 m. KPP), pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu

Galutinė ataskaita

2014 m. gruodžio 31 d. Parengė UAB „ESTEP Vilnius“ ir VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ekspertai pagal 2014 m. kovo 10 d. paslaugų sutartį Nr. 8P-14-063/2014/03-08/ADV (Konsultavimo ir rekomendacijų parengimo paslaugos, skirtas pasirengimui įgyvendinti ir įgyvendinant programinį dokumentą kaimo plėtrai 2014–2020 m.).

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI: EUROPA INVESTUOJA Į KAIMO VIETOVES

Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. KPP,

pagrįstos finansinių priemonių ex-ante vertinimu – Galutinė ataskaita

2

TURINYS

SANTRUMPOS ............................................................................................................................................................. 3

ĮVADAS IR METODOLOGIJA ......................................................................................................................................... 4

1 GALIMŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO SRIČIŲ ĮGYVENDINANT 2014–2020 M. KPP IDENTIFIKAVIMAS ...... 6

2 RINKOS TRŪKUMŲ, BEVEIK OPTIMALIŲ INVESTAVIMO SITUACIJŲ IR INVESTICIJŲ POREIKIO ANALIZĖ ............ 14

2.1 RINKOS TRŪKUMŲ IDENTIFIKAVIMAS ............................................................................................................................ 14 2.2 INVESTAVIMO TRŪKUMO ANALIZĖ ............................................................................................................................... 19

2.2.1 Pasiūlos vertinimas .................................................................................................................................... 20 2.2.2 Paklausos vertinimas ................................................................................................................................. 34 2.2.3 Trūkumo nustatymas ................................................................................................................................ 38

3 PRIDĖTINĖS VERTĖS ANALIZĖ ........................................................................................................................... 40

3.1 FP PRIDĖTINĖS VERTĖS VERTINIMAS ............................................................................................................................. 40 3.1.1 Kiekybinis pridėtinės vertės skaičiavimas .................................................................................................. 40 3.1.2 Kokybinis pridėtinės vertės nustatymas .................................................................................................... 42

3.2 KPP FP SUDERINAMUMAS SU KITOMIS INTERVENCIJOMIS ................................................................................................ 42 3.3 SUDERINAMUMAS SU VALSTYBĖS PAGALBOS REIKALAVIMAIS ............................................................................................. 48

4 PAPILDOMAI PRITRAUKTŲ LĖŠŲ VERTINIMAS ................................................................................................. 50

4.1 PAPILDOMAI GALIMŲ PRITRAUKTI VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ LĖŠŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ ..................................................................... 50 4.2 SKATINAMOJO ATLYGIO POREIKIO ANALIZĖ .................................................................................................................... 50

5 PRAEITIES PAMOKŲ ANALIZĖ ........................................................................................................................... 52

6 SIŪLOMA INVESTAVIMO STRATEGIJA .............................................................................................................. 54

6.1 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APIMTIS IR TIKSLAS ................................................................................................................... 55 6.2 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VALDYMO STRUKTŪRA .............................................................................................................. 57

7 LAUKIAMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS ............................................................................................................. 62

7.1 FP KIEKYBINIAI TIKSLAI IR INDĖLIS Į STRATEGINIUS TIKSLUS ................................................................................ 62 7.2 STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS ........................................................................................................................... 64

8 FP EX-ANTE VERTINIMO REZULTATŲ PERŽIŪRA IR ATNAUJINIMAS .................................................................. 65

9 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................66

1 PRIEDAS. LIETUVOS FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI ............................................................................................ 69

2 PRIEDAS. INTERVIU SĄRAŠAS ............................................................................................................................. 70

3 PRIEDAS. SVERTO IR PRIDĖTINĖS VERTĖS SKAIČIAVIMAS



3

SANTRUMPOS

ABER reglamentas

– Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius

BPV – Bendroji pridėtinė vertė BSE – Bendrasis subsidijos ekvivalentas BSP – Bendroji strateginė programa BVP – Bendrasis vidaus produktas EDV – Ekonominio dydžio vienetas EIP – Europos inovacijų partnerystė EK – Europos Komisija ES SF – ES struktūriniai fondai ESI fondai – Europos struktūriniai ir investiciniai fondai FP – Finansinė priemonė FT – Finansiniai tarpininkai (bankai, kredito įstaigos ir pan.) KF – Kontroliuojantysis fondas KĮ – Kredito įstaiga KPP – Kaimo plėtros programa KU – Kredito unija LKT – Lietuvos kaimo tinklas MTEPI – Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra bei inovacijos MVĮ – Mažos ir vidutinės įmonės SVV – Smulkus ir vidutinis verslas TT – Teminis tikslas ŪADT – Ūkių apskaitos duomenų tinklo VIPA – UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra VVG – Vietos veiklos grupės ŽŪB – Žemės ūkio bendrovė ŽŪGPF (Garfondas)

–

UAB Žemės ūkio garantijų paskolų fondas

ŽŪM – Žemės ūkio ministerija



4

ĮVADAS IR METODOLOGIJA

Rekomendacijos dėl finansinių priemonių (toliau – FP) įgyvendinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programą (2014–2020 KPP) teikiamos vykdant 2014 m. kovo 10 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P-14-063/2014/03-08/ADV.

Rekomendacijos turi būti pagrįstos FP ex-ante vertinimu, atliktu vadovaujantis ES teisės aktais. Remiantis Reglamento Nr. 1303/2013 37 str. 2 punkto reikalavimais, analizė turi apimti:

a) rinkos trūkumų, beveik optimalių investavimo situacijų analizę ir investicijų poreikių, žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslams ar prioritetams, siekiant prisidėti prie konkrečių prioriteto tikslų įgyvendinimo, kurie finansuotini naudojant finansines priemones, analizę. Ta analizė turi būti grindžiama turima gerosios patirties metodika;

b) finansinių priemonių pridėtinės vertės suderinamumo su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomis, kurios skirtos tai pačiai rinkai, vertinimą galimo valstybės pagalbos buvimo, numatomos intervencinės veiklos proporcingumo ir priemonių, skirtų mažinti rinkos iškraipymą vertinimą;

c) papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys) apskaičiavimą, įskaitant, kai tinkama, paskatinamojo atlygio poreikio ir masto, siekiant iš privačiojo sektoriaus investuotojų pritraukti atitinkamai papildomų lėšų, vertinimą ir (arba) mechanizmų, tokių kaip konkursinis arba deramai nepriklausomas įvertinimas, kurie bus naudojami tokio paskatinamojo atlygio poreikiui ir mastui nustatyti, aprašymą;

d) patirties, įgytos praeityje įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimą ir, kaip tokia patirtis bus pritaikyta ateityje;

e) siūlomą investavimo strategiją, įskaitant įgyvendinimo sąlygų, kaip apibrėžta BNR 38 straipsnyje, galimybių nagrinėjimą, siūlytinus finansinius produktus, tikslinius galutinius naudos gavėjus ir numatomą derinį su parama subsidijomis, kai taikoma;

f) laukiamų rezultatų aprašymą ir informaciją apie tai, kaip pasitelkiant atitinkamą finansinę priemonę tikimasi prisidėti įgyvendinant konkrečius susijusio prioriteto tikslus, įskaitant to indėlio rodiklius;

g) nuostatas, kuriomis leidžiama ex ante vertinimą peržiūrėti ir prireikus atnaujinti bet kurios finansinės priemonės, kuri įgyvendinama remiantis tokiu vertinimu, įgyvendinimo metu, jeigu įgyvendinimo etapu vadovaujančioji institucija mano, kad ex ante vertinimas nebegali tiksliai atspindėti įgyvendinimo metu esančių rinkos sąlygų.

Pirmojo užduoties įgyvendinimo etapo metu buvo atlikta preliminari 2014–2020 m. KPP priemonių, kurioms būtų tikslinga taikyti FP, atranka. Antrojo etapo metu ši analizė patikslinta, remiantis interviu su Žemės ūkio ministerijos (toliau–ŽŪM) atstovais, atliktų tyrimų ir kitų prieinamų antrinių šaltinių duomenimis analize. Trečiojo etapo metu atliktas KPP lėšomis galimų įgyvendinti FP ex-ante vertinimas nustatant rinkos trūkumus, pasiūlant investavimo strategiją, atlikta siūlomų FP pridėtinės vertės analizė, įvertintos papildomai per FP pritrauktos lėšos.

Toliau dokumente pateikiami vertinimo rezultatai dėl Reglamento Nr. 1303/2013 37 str. 2 dalies a-g punktų.

Atliekant 2014–2020 m. KPP FP ex-ante vertinimą, remiamasi:

1) Europos Komisijos 2014–2020 m. finansinių priemonių išankstinio vertinimo metodologijos I ir III tomais;

2) literatūros šaltiniais – atliktų tyrimų, vertinimų ir kitų šaltinių apžvalga (įskaitant 2014–2020 KPP projektu, 2014–2020 m. KPP ex-ante vertinimo medžiaga, ES struktūrinių fondų (toliau – ES SF) FP įgyvendinimo ex-ante vertinimo darbiniais dokumentais, prieinamais statistiniais duomenimis);



5

3) 2007–2013 m. KPP priemonių įgyvendinimo stebėsenos ir administraciniais duomenimis (NMA pateikti duomenys apie projektus, jų dydžius, finansavimo šaltinius);

4) istoriniais duomenimis, apžvelgiant ir įvertinant 2007–2013 m. KPP, ES SF ir nacionalinėmis lėšomis įgyvendintų FP patirtį (Paskolų fondas, kreditų garantijos, garantinio užmokesčio kompensacija, palūkanų kompensacija, ES SF priemonės, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (toliau – ŽŪGPF arba Garfondas) duomenys, INVEGA pateikti duomenys1];

5) interviu su 2014–2020 m. KPP priemonių įgyvendinime dalyvaujančių institucijų (ŽŪM, NMA, Garfondu),

6) interviu su socialinių-ekonominių partnerių/ paklausos pusės atstovais;

7) interviu su finansinių tarpininkų atstovais ir jų pateikta informacija bei įžvalgos apie rinką;

8) interviu su socialiniais partneriais metu gautos kokybinės įžvalgos;

9) ES ir LR teisės aktais, rekomendacijomis, išaiškinimais ir pan.;

10) ekspertiniu vertinimu;

11) kitų šalių patirtimi planuojant ir įgyvendinant kaimo plėtrai skirtas FP;

12) kitų Lietuvos institucijų patirtimi įgyvendinant ES SF lėšomis finansuojamas FP.

1 Duomenys, pateikiami Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projekte, INVEGA, 2014 m. balandis.



6

1 GALIMŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO SRIČIŲ ĮGYVENDINANT 2014–2020 M. KPP IDENTIFIKAVIMAS

Atrankos metodika. 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai oficialiai pateikė derinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau – 2014–2020 m. KPP) projektą. Jame suplanuotos priemonės, skirtos žemės ūkio veiklos konkurencingumui, aplinkos ir klimato kaitos politikos efektyvumui didinti ir kaimo vietovių plėtrai skatinti. Priemonėms įgyvendinti suplanuotas bendras 1.970,285 mln. eurų biudžetas, iš kurių Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšos sudaro daugiau nei 1.613,088 mln. eurų paramos (82 proc. viešosios paramos lėšų).

Siekiant padidinti 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo efektyvumą ir pagerinti rezultatus, ES reglamentuose numatyta galimybė naudoti finansines priemones (toliau – FP). EŽŪFKP lėšos FP gali būti skirtos tik iš į KPP įtrauktų priemonių biudžetų, t.y. kuriamas FP fondas indėlius gauna iš konkrečių KPP priemonių. Be to, FP turi atitikti KPP numatytus tinkamumo reikalavimus – galutiniai paramos pagal FP gavėjai turi atitikti Programoje numatytus tinkamumo ir atrankos kriterijus. Siekiant atlikti 2014–2020 m. KPP projekte numatytų FP ex-ante vertinimą bei pateikti pasiūlymus dėl galimybių kuo efektyviau panaudoti atsinaujinančias paramos teikimo formas skatinant kaimo plėtrą, visų pirma, atlikta KPP priemonių ir veiklos sričių apžvalga, identifikuojant kurioms iš jų galima būtų taikyti FP. Šioje dalyje FP taikymo galimybės analizuojamos remiantis pagrindiniu kriterijumi – projekto finansiniu gyvybingumu, t.y. tikėtinu pakankamu pajamų arba sutaupymų srautu, iš kurio būtų galima grąžinti paskolą.

Pirminė KPP priemonių atranka padeda nustatyti FP ex-ante vertinimo apimtį ir sumažina jo kompleksiškumą, nes toliau bus orientuojamasi tik į atrinktomis priemonėmis dengiamas KPP intervencijų sritis. Konkrečios FP, jomis įgyvendinamos KPP priemonės (ar jų dalys), siūlymai dėl FP derinimo su subsidijomis, finansinė apimtis bus pateikta ex-ante vertinimo ataskaitos 6 dalyje. Siūloma investavimo strategija. FP pritaikymo KPP priemonėms galimybės bus įvertintos remiantis papildomais kriterijais:

- Tikėtina FP paklausa (didelė-maža);

- Įvairių finansavimo šaltinių pasiūla (didelė-maža);

- FP kiekybine ir kokybine pridėtine verte;

- Įgyvendinimo patirtimi ir pamokomis.

KPP priemonių atranka. KPP priemonės pagal savo pobūdį skirstomos į projektinio (investicinio) ir plotinio (kompensacinio) pobūdžio. FP gali būti pritaikomos tik investicinio pobūdžio priemonėms. 2014–2020 m. KPP projekte suplanuota įgyvendinti 8 investicinio pobūdžio priemones ir atitinkamai 33 jų veiklos sritis.

Šios priemonės ir konkrečios veiklos sritys papildomai vertinamos pagal projektų finansinio gyvybingumo kriterijų. Remiantis 2014–2020 m. KPP projekte pateiktais priemonių aprašymais atrinktos 6 priemonės ir 14 veiklos sričių, kuriomis įgyvendinami potencialiai finansiškai gyvybingi projektai (žr. lentelę žemiau).

1 lentelė. KPP priemonės, pagal kurias vykdomi finansiškai gyvybingi projektai

Str. Priemonių kodai

Priemonės, veiklos sritys Finansiškai gyvybingi projektai

2007-2013 m. FP taikyta / netaikyta

17 4 Investicijos į materialųjį turtą 4.1 Parama investicijoms į žemės ūkio valdas taip taip

4.2 Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą

taip taip



7

19 6 Ūkio ir verslo plėtra 6.1 Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui taip ne

6.2 Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse

taip ne

6.3 Parama smulkiems ūkiams taip ne

6.4 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai

6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai

taip ne

6.4.2 Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių

taip ne

20 7 Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse

7.2 Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą

taip ne

21 8 Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

8.6 Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą

taip ne

35 16 Bendradarbiavimas 16.1 Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai

vystyti ne ne

16.3 Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui

taip ne

16.4 Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu

taip ne

LEADER LEADER programa 19.2 Parama vietos projektams įgyvendinti pagal

VPS taip ne

Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo

Priemonių sąrašas patikslintas ir projektų finansinio gyvybingumo analizė pagilinta remiantis papildomais šaltiniais, t.y.:

- interviu su vadovaujančios institucijos atstovais, kurio metu buvo sukonkretintos planuojamos veiklos ir identifikuoti tipiniai finansuotini projektai, aptarta jų įgyvendinimo patirtis ir tikslai;

- atliktų tyrimų, vertinimų ir kitų šaltinių apžvalga, siekiant nustatyti, kokiose srityse galimas FP panaudojimas;

- Lietuvos ir kitų šalių patirtimi planuojant ir įgyvendinant FP kaimo plėtros srityje.

Atsižvelgiant į tai, kad FP turi prisidėti prie efektyvesnio ES lygmens tikslų įgyvendinimo, o KPP laikomas sudėtine Europos struktūrinių ir investicinių (toliau – ESI) fondų dalimi, toliau FP taikymo galimybės atrinktoms priemonėms ir jų veiklos sritims aptariamos pagal tai, prie kurių teminių tikslų įgyvendinimo jos yra suplanuotos.

Įgyvendinant 1 teminį tikslą ir siekiant skatinti mokslo ir gamintojų bendradarbiavimą ir inovacijų diegimą žemės ūkyje, numatyta teikti paramą Bendradarbiavimo priemonės 16.1 veiklos sričiai Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti. Pagal ją planuojama finansuoti Europos inovacijų partnerystės (toliau – EIP) veiklos grupių kūrimą, galimybių studijų rengimą ir dalinį



8

įgyvendinimą teikiant paramą numatytiems bandomiesiems projektams įgyvendinti bei naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai ar esamoms technologijoms tobulinti. EIP veiklos grupės šiuos veiksmus atliks gaudamos paramą tyrimams ir praktiniams eksperimentams. Parama naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai apims keletą etapų: nuo taikomųjų tyrimų ir praktinių eksperimentų įgyvendinimo iki produktų ir metodų kūrimo ir jų integravimo į gamybos procesą. Ši priemonė prisideda prie KPP 1 prioriteto 1B tikslinės srities įgyvendinimo.

Pirmojo teminio tikslo intervencijoms EK siūlo įvertinti galimybes taikyti FP. Konkrečiai EŽŪFKP įgyvendinimo atveju, DG Agri rekomenduoja atverti galimybes FP pasinaudoti visiems galimiems pareiškėjams, įskaitant ir EIP grupes2 (kurios šios priemonės atveju ir yra projektų vykdytojai). Tačiau FP pritaikymo galimybės priklauso nuo remiamų veiklų vietos inovacijos kūrimo ir diegimo procese. EK pripažįsta, jog subsidijos yra tinkama paramos forma “idėjos generavimo” (t.y. koncepcijos kūrimo) stadijoje, tuo tarpu geriausias „į inovacijų plėtrą“ orientuotų įmonių paramos būdas – rizikos kapitalo investicijos3. OECD taip pat konstatuoja, jog subsidijos laikomos ypač efektyviomis finansuojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklą vystančias įmones ankstyvosiose jų vystymosi stadijose, nes jos turi didelių sunkumų gaunant projekto finansavimą ar paskolas, taip pat pritraukiant rizikos kapitalą didele rizika pasižyminčioms veikloms4.

Apibendrinant galima teigti, kad 1 teminio tikslo priemones ir projektus iki pilotinės linijos sukūrimo būtų tikslinga finansuoti per subsidijas. KPP 16.1 veiklos sritį Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti galima priskirti būtent šiam MTEPI etapui, nes ji apima žingsnius iki produktų ir metodų integravimo į gamybos procesą ir jų komercinimo. Galima daryti prielaidą, kad šie projektai negeneruos pakankamų pajamų, todėl nėra galimybių jų finansuoti per FP. Be to, šia priemone siekiama ne tiek pagerinti subjektų ekonominę veiklą trumpuoju laikotarpiu, kiek paskatinti inovacinius procesus šalyje ir skleisti jų patirtį, kurie žemės ūkio srityje vyksta gana sunkiai. Tokio pobūdžio intervencijos nebuvo remiamos ir įgyvendinamos ankstesniais laikotarpiais, taigi priemonės įgyvendinimui įsibėgėti ir pareiškėjų aktyvumui gali prireikti daugiau laiko. Platesnio pobūdžio tikslų įgyvendinimas, tikėtinas nedidelis apreiškėjų aktyvumas ir priemonių paklausa pateisina subsidijų formos pasirinkimą.

Įgyvendinant 3 teminį tikslą “Mažų ir vidutinių įmonių […] konkurencingumo didinimas”, planuojama įgyvendinti priemones, skirtas didinti žemės bei miškininkystės ūkių veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo perspektyvumą ir konkurencingumą.

Preliminariu vertinimu, atrinktos 6 investicinės priemonės/ veiklų sritys, kurioms galima svarstyti taikyti FP, nes jomis remiami pajamas generuojantys projektai. Šias priemones galima suskirstyti į kelias veiklų grupes ar investavimo lygmenis. Visų pirma, investicijos skiriamos žemės ūkio veiklos pradžiai (6.1. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir 6.3. Parama smulkiems ūkiams); antra – žemės ūkio ir miškininkystės veiklos produktyvumo didinimui (4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas; 8.6. Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą; 16.3. Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui); trečia – parama žemės ūkio produktų perdirbimui (4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą). Šios priemonės apima investicijas žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo bei miškininkystės sektoriuose.

KPP 6 priemonės veiklos sritys 6.1. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir 6.3. Parama smulkiems ūkiams skirtos žemės ūkio, kaip ekonomiškai gyvybingos veiklos, pradžiai, taigi remiami finansiškai gyvybingi projektai, įgyvendinami pagal pareiškėjų parengtus verslo planus. Tačiau ABER reglamentas5 ir KPP reglamentas6 numato specialią paramos šioms priemonėms formą, t.y. pagalba

2 PPT Financial instruments in rural development 2014-2020: programming and policy elements. Josefine LORIZ-HOFFMANN, DG AGRI / G1, ENRD workshop on Financial instruments, 26 October 2012 http://enrd.ec.europa.eu/app_templates/filedownload.cfm?id=B13F3718-F988-2D49-B2C6-C291DA8F0DE6 3 Financing innovation and SMEs: sowing the seeds; main findings of four workshops. European Commission, DG Enterprise and industry, 2007. 4 OECD. Financing business R&D and innovation. http://www.oecd.org/sti/outlook/e-outlook/stipolicyprofiles/competencestoinnovate/financingbusinessrdandinnovation.htm 5 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 193, p.1)



9

teikiama kaip fiksuoto lygio išmoka, kuri gali siekti 100 proc. planuojamo projekto biudžeto (taigi jiems nebūtina užtikrinti papildomų finansavimo šaltinių, kitaip tariant, kofinansavimo, esant ribotam paramos teikimo intensyvumui). Ši palankesnė paramos teikimo forma grindžiama tuo, kad priemonėmis siekiama platesnio pobūdžio tikslų ir jos yra nukreiptos į silpnesnius rinkos dalyvius (sprendžiama kartų kaitos žemės ūkyje problema bei skatinamas smulkių ūkių integravimas į rinką). Nors pagal šias priemones remiami projektai gali būti pajamas generuojantys, tačiau KPP reglamente nustačius galimybę7 jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirti 100 proc. intensyvumo negrąžinamą subsidiją (iki 70 000 eurų arba 241 696 Lt), finansines priemones, skirtas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kurti netikslinga – tokios priemonės nebūtų paklausios.

Žemės ūkio veiklos produktyvumui didinti numatyta 2014–2020 m. KPP veiklos sritis 4.1 Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Parama teikiama: žemės ūkio produktų gamybai; valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti ir patiekti rinkai; biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų (savoms reikmėms). Visi šio tipo projektai generuoja pajamas ar bent sutaupymus dėl efektyvesnio energijos panaudojimo. Atitinkamos veiklos buvo remiamos ir 2007–2013 m., be to, joms buvo pradėtos taikyti FP. 2009 m. sukurta finansinė priemonė „Paskolų fondas“, iš kurio teikiamos lengvatinės paskolos projektams, skirtiems ūkių modernizavimui. Ūkio subjektai paraiškas galėjo teikti arba tik paskolai gauti, arba ir investicinei paramai ir paskolai gauti (kuri šiuo atveju skiriama kofinansavimui).

Šalia žemės ūkio veiklos modernizavimo ūkiuose, numatyta remti ir investicijas į miškų ūkio modernizavimą. KPP 8.6 veiklos sritimi Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą remiamos investicijos į miškų ūkio modernizavimą, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos, medelynų gamybos technologijų diegimą, paslaugų miškų sektoriuje teikimą, skatinant naudoti pažangią miško techniką, įrangą ir technologijas. Taip pat, didinant miško ekologinę bei ekonominę vertę, pagal šią veiklos sritį yra numatyta parama menkaverčiams medynams pertvarkyti. Atitinkamos investicijos buvo remiamos ir 2007–2013 m. pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Patirtis rodo, kad projektai didina sukurtą pridėtinę vertę ūkiuose ir yra ekonomiškai gyvybingi (išskyrus projektus, skirtus medynų pertvarkymui), tačiau FP 2007–2013 m. šioms veikloms nebuvo taikytos (Paskolų fondo lėšos skirtos tik žemės ūkio veiklai ir produktų perdirbimui).

Ūkių veiklos efektyvumui didinti numatytos dvi naujos veiklos pagal Bendradarbiavimo priemonę – 16.3. Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui ir 16.4. Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatini vietos lygmeniu. 16.3 priemone planuojama įgyvendinti kelių subjektų bendradarbiavimo projektus, kuriais gali būti perkama įranga bendram naudojimui ir bendrų rezultatų siekimui (pvz. sandėliavimo, mėšlo tvarkymo ir pan.). 16.4 priemone bus remiami projektai, įgyvendinami gamintojo ir platintojo, kurie galimai bendram naudojimui įsigytų prekybos, transportavimo sandėliavimo įrangą8. Einamosios bendradarbiavimo veiklos išlaidos bus finansuojamos 100 proc., o verslo plano įgyvendinimas, tikėtina, sukurs ekonominės naudos ir generuos pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad priemonėmis siekiama papildomų tikslų (skatina smulkių veikėjų bendradarbiavimą, vietos rinkų plėtrą – praktikas, kurios savaime labai sunkiai vystosi), be to, jos yra inovatyvios ir dar neįgyvendintos anksčiau, tikėtina, kad generuojamos pajamos gali būti nedidelės, o pareiškėjai gana pasyvūs net teikiant subsidijas. Taigi negrąžintinos paramos teikimas šiuo atveju yra tinkamesnis nei FP.

Paskutinė investicinio pobūdžio intervencija, tiesiogiai prisidedanti prie 3 teminio tikslo, yra nukreipta į maisto produktų gamybos konkurencingumo didinimą. Ji remiama įgyvendinant KPP veiklos sritį 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą. Paramą numatoma

6 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 7 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 8 Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiuoju specialistu Sigitu Miškiniu, 2014 07 24



10

skirti žemės ūkio produktams perdirbti, inovacijoms, naujoms technologijoms bei procesams diegti siekiant sukurti naujus ir (arba) aukštesnės pridėtinės vertės, geresnės kokybės produktus, žemės ūkio produktų rinkodarai. Naujų technologijų diegimas užtikrina efektyvesnę gamybą mažinant gamybos sąnaudas, taigi remiami projektai turėtų būti ekonomiškai gyvybingi. Kaip ir veiklos srities 4.1 atveju, atitinkamos veiklos buvo remiamos 2007–2013 m., ir joms buvo pradėtos taikyti FP, sukuriant Paskolų fondą.

Pagal 4 teminį tikslą „Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“ ES parama teikiama KPP investicinio pobūdžio priemonės Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai veiklos sričiai 6.4.2. Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (gaminama pardavimui). Tai naujo pobūdžio KPP remiama veikla, pagal kurią planuojama paramą teikti projektams biodujų gamybai iš ūkiuose susidarančių atsinaujinančių energijos šaltinių (daugiausia – gyvulių mėšlo), ir šių dujų panaudojimui elektros ir šilumos energijai. Planuojant projektus, įvertintas potencialus projektų dydis ir statomos jėgainės sieks vidutiniškai 0,5 MW, siekiant, kad pagaminta energija galėtų būti parduodama konkurencinga kaina ir projektai būtų ekonomiškai gyvybingi (planuojamas projektų atsipirkimas – 6 metai). Tačiau 6.4.2 priemonė suplanuota taip, kad siektų aplinkosauginių, klimato kaitos mažinimo ir energijos šaltinių įvairinimo tikslų, tuo pačiu prisidėtų prie naujų pajamų galimybių ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms sukūrimo. Čia reikia įvertinti ir nepalankią visuomenės nuomonę gyvulių (kiaulių) auginimo ūkių atžvilgiu, kurie įvadijami kaip labiausiai bloginantys ekologinę vietovių, kuriuose įsikūrę, būklę ir aplinkinkų vietovių gyventojų kokybę. Nors teoriškai projektus galima būtų finansuoti grąžinamos paramos teikimo būdu, tačiau kyla rizika, kad paklausa būtų minimali ir planuoti projektai iš viso nebūtų įgyvendinti. Biodijų gamybą finansuojant per FP rizikuojama, kad ūkiai nesiims šių sudėtingų ir brangių projektų. Subsidijos intensyvumas pakankamas, kad pareiškėjai kofinansavimą galėtų užsitikrinti banke. Be to, tokius projektus įgyvendinti gali tik išties dideli ūkiai, o tokių Lietuvoje nėra daug.

Pagal 8 teminį tikslą „Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas“, įgyvendinamos priemonės 6. Ūkio ir verslo plėtra dvi investicinio pobūdžio veiklos sritys: 6.2. Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (start-up tipo parama) ir 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai. 6.4.1. Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai. Jomis skatinamas verslumas bei didinamas SVV konkurencingumas kaimo vietovėse, visų pirma, siekiant sukurti ir išlaikyti darbo vietas kaimo gyventojams. Kartu su įvairiomis reguliacinėmis ir mokestinėmis priemonėmis, kurios efektyviai veikia verslo sąlygas, šalyje įgyvendinamos ir kitos tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą teikiančios priemonės (skirtos verslumo lygio didinimui, įmonių tarptautiškumo didinimui, įmonių produktyvumo didinimui, investicijoms į ekoinovacijų ir kitų efektyviai resursus taupančių technologijų diegimą). Jos bus remiamos iš ES struktūrinių fondų (toliau – ES SF) pagal 2014–2020 m. veiksmų programą. Ūkio ministerijos (kuri atsakinga už SVV skirtų priemonių planavimą ir įgyvendinimą) teigimu, planuojant šio prioriteto priemones, visoms investicinėms priemonėms planuota taikyti FP, išskyrus toms, kurių lėšomis sprendžiamos ir kitos problemos, pvz., investuojama į didelio poveikio technologijas, ekoinovacijas, arba investuojama regionuose9.

KPP remiamų veiklų tikslas – paskatinti naujų SVV subjektų kūrimąsi ir plėtrą kaime. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonominės veiklos pradžia remiama pagal abi veiklos sritis, tačiau skiriasi paramos dydis ir finansavimo forma – pagal 6.2 veiklą parama teikiama 70 000 EUR siekianti išmoka (kofinansavimas nėra būtinas), tuo tarpu 6.4.1 veiklos sritis sudaro galimybes gauti 200 000 EUR paramą (finansuojant iki 50 proc. tinkamų išlaidų). Atsižvelgiant į SF lėšomis planuojamas priemones, remiamos veiklos gali dubliuotis ir konkuruoti viena su kita (nes SF priemonėse nėra įtvirtinta takoskyra vietovės atžvilgiu), tačiau SF finansuojamos intervencijos daugeliu atveju bus finansuojamos tik FP būdu, tuo tarpu KPP suteiks galimybę gauti subsidiją. KPP priemonių lėšomis planuojamos remti veiklos yra pajamas generuojančios, tačiau siekiant paskatinti kaimo vietovių plėtrą, nustatyto dydžio išmokos ar dalinis subsidijos teikimas yra pagrįstas (be to, tokia galimybė numatyta ABER ir Kaimo

9 Interviu su ŪM atstove Rita Armoniene, 2014.06.02.



11

plėtros reglamentuose). Toliau vertinime bus svarstomos galimybės ir poreikis šiose priemonėse derinti subsidijas su FP.

Įgyvendinant 9 teminį tikslą „Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu“, parama teikiama investiciniams projektams pagal dvi investicinio pobūdžio priemones: LEADER 19.2. Parama vietos projektams įgyvendinti pagal vietos plėtros strategijas (toliau – VPS) ir Pagrindinės paslaugos ir Kaimų atnaujinimas 7.2. Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą.

Pagal LEADER 19.2 veiklos sritį, planuojama įgyvendinti labai plataus spektro projektus, galinčius apimti visas Programos priemones ir ne tik, t.y. finansuoti ir kitas veiklas, numatytas VPS. Įgyvendinant LEADER priemonę, naujuoju laikotarpiu didžiąją dalį paramos numatoma kreipti vietos projektams, skirtiems ekonominei veiklai kaimo vietovėse skatinti ir darbo vietoms kurti (siekiama, kad šie projektai sudarytų 75 proc. vietos plėtros strategijoms skirtų lėšų, kai tuo tarpu 2007–2013 m. laikotarpiu net 70 proc. projektų buvo skirta infrastruktūrai, pvz. kultūros namams kaimo vietovėse, sutvarkyti). Planuojama, kad didžioji dalis projektų bus skirta verslui kurti ir plėtoti (įgyvendinami smulkaus verslo), taip pat – socialiniam verslui kurti (įgyvendinami bendruomeninių organizacijų), pavyzdžiui, mėsos perdirbimo cechui įrengti, kuris gamintų produkciją, ją parduotų, o gautas pajamas skirtų atlyginimams padengti bei socialinio pobūdžio tikslams įgyvendinti, nepasiturintiems kaimo vaikams ar senyvo amžiaus vaikams remti. Nors socialinio verslo sąvoka dar tik formuojasi ir tokio pobūdžio projektų praktikos beveik nėra, programos rengėjai tikisi, kad jie bus ekonomiškai gyvybingi10. Taigi galima svarstyti FP, skirtą šioms veikloms finansuoti. Tačiau, atsižvelgiant į gana sudėtingą LEADER projektų įgyvendinimo procesą, o taip pat remiamų veiklų vietos veiklos grupių (toliau – VVG) subjektams naujumą, dalinis subsidijos teikimas yra pagrįstas. Toliau vertinime bus svarstomos galimybės ir poreikis derinti subsidijas su FP.

Pagal veiklos sritį 7.2 Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą paramą planuojama skirti viešajai mažos apimties infrastruktūrai kurti ir gerinti, pvz. vietinių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginių, sistemų sukūrimui arba atnaujinimui; melioracijos inžinerinės infrastruktūros įrengimui ir rekonstravimui kaimo gyvenvietėse; gyvenamosios vietovės ribose esantiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams, gatvėms, jų atkarpoms nutiesti ar sutvarkyti; viešiesiems pastatams, statiniams gerinti, atnaujinti, aplinkai tvarkyti, kas prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo; objektų, kuriuose teikiamos paslaugos kaimo vietovėse – prekyviečių, bendruomenės namų, aikščių ir kt. – kūrimui ir tvarkymui. Remiantis 2007–2013 m. to paties pobūdžio projektų analize, šio tipo projektams būtų sudėtinga pritaikyti FP, nes jais sukuriamos pajamos ar sutaupymai yra labai maži. 2014–2020 m. KPP šiai veiklai numatytas 80 proc. paramos intensyvumas, taigi iš principo galima būtų svarstyti galimybes kurti FP, skirtą kofinansavimui užtikrinti. Tačiau kofinansavimo lygis yra santykinai nedidelis (tik 20 proc.) ir projektų vykdytojai nesusiduria su dideliais sunkumais, siekdami jį užtikrinti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Galima būtų svarstyti kitą galimybę – mažinti finansavimo intensyvumą subsidijų forma (pvz. iki 50 proc.) ir likusios projekto dalies kofinansavimui sukurti FP, kas tuo pačiu prisidėtų prie projektų kokybės ir galbūt paskatų siekti daugiau pajamų / sutaupymų. Vis dėlto, atsižvelgiant į sunkumus ir laiką, reikalingą pareiškėjams prisitaikyti prie naujovių, naujos viešiesiems projektams skirtos FP kūrimas būtų netikslingas.

Atižvelgiant į aukščiau minėtų priemonių pristatymą ir pateiktus argumentus, kaip nebesvarstytinas finansuoti per FP tikslinga atmesti šias priemones:

- 6.1. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, nes KPP reglamente nustačius galimybę jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirti 100 proc. intensyvumo negrąžinamą subsidiją, finansinės priemonės, skirtos jaunųjų ūkininkų, tikėtina, nebūtų paklausios.

- 6.2 Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, nes tai parama veiklos kaimo vietovėse pradžiai, kuri Lietuvoje vis dar sunkiai įsibėgėja. Naujų SVV subjektų kūrimąsi ir plėtrą kaime itin svarbu skatinti. Subsidija labiau motyvuotų pareiškėjus. Kadangi ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse numatoma 100 proc. intensyvumo išmoka, paskolos nebūtų patrauklios ir paklausios. Be to, ši priemonė nauja.

10 Interviu ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste Sigute Mečkovskiene, 2014 07 28.



12

- 6.3 Parama smulkiems ūkiams, nes šios priemonės, finansuotos per subsidijas, paklausa 2007–2013 m. buvo labai maža. Tuo tarpu 2014–2020 m. pareiškėjams padidinta išmoka (nuo 7 000 iki 15 000 eurų, ir, atsižvelgiant, kad tai smulkūs ūkiai, tokios paramos turėtų pakakti potencialiems pareiškėjams motyvuoti. Be to, priemonės pareiškėjai yra gana specifinė grupė, ir FP vangiai naudotųsi. Kadangi smulkių ūkių plėtrai numatoma 100 proc. intensyvumo išmoka, paskolos pagal šią priemonę nebūtų patrauklios ir paklausios.

- 6.4.2 Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių (gaminama pardavimui), nes, nepaisant pajamų generavimo, šie projektai svariai prisidėtų prie aplinkosaugos) tikslų pasiekimo. Juos finansuojant per FP rizikuojama, kad ūkiai nesiims šių sudėtingų ir brangių projektų įgyvendinti. Subsidijos intensyvumas pakankamas, kad pareiškėjai kofinansavimą galėtų užsitikrinti banke. Be to, tokius projektus įgyvendinti gali tik labai dideli ūkiai, o tokių Lietuvoje nėra daug.

- 7.2 Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą, nes tai viešosios infrastruktūros gerinimo projektai (viešieji projektai), galintys generuoti tik labai nedideles pajamas (atitinkamai ir sutaupymus), reikiamas kofinansavimo lygis santykinai nedidelis ir jį užtikrinti būtų galima nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

- 16.1 Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti, nes tai investicijos bandomiesiems projektams įgyvendinti bei naujų produktų, procesų ir technologijų plėtrai ar esamoms technologijoms tobulinti, panašūs į MTEPI pilotinės stadijos veiklas. Šiais projektais siekiama ilgalaikių olatesnio pobūdžio tiklų - kiek paskatinti inovacinius procesus šalyje ir skleisti jų patirtį, kurie žemės ūkio srityje vyksta gana sunkiai. Pajamų tokie projektai negeneruotų, ir FT šių projektų nenorėtų finansuoti.

- 16.3 Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui ir 16.4. Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu, nes priemonės naujos, šios proemonės pareiškėjai paprastai yra mažiau aktyvūs įgyvendindami verslo projektus. Priemonėmis siekiama papildomų tikslų – paskatinti smulkių subjektų bendradarbiavimą, vietinių rinkų kūrimą, vietos bendruomenių veiklą, o tokiu atveju FP nėra geriausiais finansavimo būdas.

- LEADER 19.2 Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS, nes priemonė nauja (kaip rodo praktika, naujai remiamos KPP veiklos gana sunkiai įsibėgėja), pareiškėjų iniciatyvumas pagal šią priemonę sunkiai prognozuojamas, todėl priemonės paklausa nėra aiški. Pagrindiniai pareiškėjai projektams pagal VPS įgyvendinti, planuojama, bus kaimo verslas bei bendruomeninės organizacijos, kurie nėra stiprūs ekonomiškai, todėl paskolas mažai finansiškai gyvybingiems projektams gauti būtų sunku (FT tokių projektų atžvilgiu nusiteikę gana skeptiškai).

Tolesnė detali finansavimo galimybių per FP analizė atliekama šioms keturioms priemonėms:

- 4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas;

- 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą;

- 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai;

- 8.6. Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą.

Remiantis aukščiau atlikta 2014–2020 m. KPP priemonių peržiūra ir analize, galima taip pat identifikuoti konkrečias sritis, į kurias orientuojamasi toliau atliekant ex-ante vertinimą:

- parama žemės ūkio veiklai (investicijos į žemės ūkių valdas);

- parama žemės ūkio produktų perdirbimui;

- ne žemės ūkio veiklos (įskaitant miškininkystę) skatinimas kaime.

Taip pat galima išskirti kelias galutines kaimo plėtros subjektų grupes, laikytinas potencialiais svarstomų kurti FP paramos gavėjais. Tai:



13

- žemės ūkio veikla užsiimančios įmonės;

- miškininkyste užsiimantys asmenys ir įmonės;

- žemės ūkio produktų perdirbėjai/ maisto pramonės įmonės;

- įmonės ar asmenys kaimo vietovėse, vykdantys ne žemės ūkio veiklą (pvz. kaimo turizmas, paslaugos ir pan.).

Tolesnė 2014–2020 m. KPP priemonių, tinkamų finansuoti per FP, analizė atliekama kitoje vertinimo dalyje.



14

2 RINKOS TRŪKUMŲ, BEVEIK OPTIMALIŲ INVESTAVIMO SITUACIJŲ IR INVESTICIJŲ POREIKIO ANALIZĖ

Šiame ataskaitos skyriuje atliekama rinkos trūkumų, beveik optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikio, siekiant įgyvendinti Lietuvos 2014–2020 m. KPP prioritetus ir tikslines sritis bei prisidėti prie Bendrosios strateginės programos11 (toliau – BSP) teminių tikslų, analizė (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2b) straipsnis).

Analizė vykdoma dviem pagrindiniais žingsniais. Pirma, remiantis socialiniu-ekonominiu kontekstu, aktualiais žemės ūkio sektoriaus ir kaimo situacijos rodikliais, identifikuojami pagrindiniai rinkos trūkumai, kuriems spręsti reikalingos viešojo pobūdžio intervencijos. Rinkos trūkumai susiejami su KPP prioritetais ir tikslinėmis sritimis bei BSP teminiais tikslais. Antra, nustatomas preliminarus investicijų trūkumas (poreikis), lyginant finansavimo paklausos ir pasiūlos puses.

2.1 RINKOS TRŪKUMŲ IDENTIFIKAVIMAS

Kaip numatyta 2014–2020 m. KPP projekte, ši programa taikoma visoje šalies teritorijoje. Tačiau finansuojamos intervencijos nukreiptos į konkrečių sektorių (žemės ūkio gamybos ir produktų perdirbimo, miškininkystės) bei kaimo vietovių (kurios apibrėžiamos kaip vietovės, kuriose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.) plėtrą. Tuo remiantis, toliau pristatomi pagrindiniai Lietuvos kaimo situacijos bruožai bei žemės ūkio ir susijusių sektorių ekonominiai rodikliai.

Šalies ir kaimo socialinė ir ekonominė situacija

2004–2007 m. trukęs ekonomikos augimas, 2008 m. pradėjo mažėti, kai Lietuvą pasiekė pasaulinės finansų krizės poveikis dėl sumažėjusios išorės paklausos ir pablogėjusių skolinimosi galimybių. Antroje 2008 m. pusėje prasidėjęs finansinis nuosmukis lėmė darbo užmokesčio, darbuotojų skaičiaus ir nekilnojamojo turto kainų mažėjimą, taip pat paskolų palūkanų augimą. Didžiausias ekonomikos nuosmukis fiksuojamas 2009 m., kai šalies BVP, palyginti su 2008 m., smuko 14,8 proc. Tačiau jau nuo 2010 m. Lietuvos ekonomika pradėjo augti (žr. lentelę žemiau). Ūkio augimo pagrindu buvo ir toliau išlieka geri eksporto rezultatai bei augantis vidaus vartojimas12.

2013 m. ekonomikos augimo tempas kiek lėtėja ir žemės ūkio sektorius, priešingai nei 2012 m., taip pat nebeturėjo tokios teigiamos įtakos ekonomikos augimui13.

2 lentelė. BVP pokytis 2008–2013 m.

Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Realaus BVP metinis pokytis (proc.) 2,6 -14,6 1,5 6,1 3,5 3,4

Nominalus BVP (mlrd. Lt) 111,92 92,032 95,676 106,89 113,734 119,30

BVP, tenkantis vienam gyventojui to meto kainomis (tūkst. Lt)

34,994 29,097 30,890 35,300 38,066 40,330

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Situacija darbo rinkoje žemiausią tašką pasiekė šiek tiek vėliau – 2010 m., kuomet nedarbo lygis išaugo iki 17,8 proc. Nuo 2011 m. nedarbo lygis ėmė mažėti tačiau 2013 m. vis dar siekė 11,8 proc.

3 lentelė. Užimtumo lygio rodikliai

Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Nedarbo lygis (proc.) 5,8 13,8 17,8 15,4 13,4 11,8

Užimtųjų skaičius (tūkst. asmenų) 1.427,1 1.317,

4 1.247,7 1.253,6 1.275,7 1.292,8

11 Angl. Common strategic framework - vienas iš 2014-2020 m. ES lygmens programavimo dokumentų. 12 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis 13 Lietuvos bankas, „Lietuvos ekonomikos apžvalga 2013.“ 2013 m. lapkričio mėn.



15

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Lt) 2151,7 2056,0 1988,1 2045,9

2123,8 2232,0


Kaimo vietovės užima 97 proc. Lietuvos teritorijos, o jose gyvena trečdalis visų šalies gyventojų (2013 m. siekė 982,6 tūkst.). Nuo 2008 m. iki 2013 m. kaimo gyventojų skaičius sumažėjo apie 9,5 proc. Skaičiaus mažėjimo tempas buvo panašus, kaip ir mieste, tačiau kaimo vietovėse sparčiau mažėjo jaunų gyventojų dalis.

Kaip įvardijama 2014–2020 m. KPP projekte, sprendimui išvažiuoti iš kaimo įtakos pirmiausiai turi pajamų mieste ir kaime skirtumai – 2011 m. vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui mieste buvo beveik 23 proc. didesnės nei kaime. Be to, kaimo gyventojams trūksta paslaugų – mažėja mokyklų ir darželių skaičius, pasenęs gyvenamasis būstas kaime, trūksta laisvalaikio praleidimo vietų.

Kaimo vietovėse itin aktuali išlieka nedarbo problema. Nedarbo lygis 2013 m. kaime sumažėjo 2,6 proc. punkto, lyginant su 2012 m., ir siekė 17,1 proc., tačiau buvo 5,3 proc. punktais didesnis už šalies vidurkį (11,8 proc.). Mieste nedarbo lygis 2013 m. buvo 9,5 proc., t. y. net 7,6 proc. punktais mažesnis nei kaime. Jaunų, 15–24 m. amžiaus, gyventojų nedarbo lygis siekė net 32,9 proc. ir buvo 6,5 proc. punkto didesnis nei vidutiniškai šalyje.

1 paveikslas. Nedarbo lygis mieste ir kaime


Kaime nedarbo lygio mažėjimą daugiausiai skatino išaugęs sezoninių darbų skaičius bei gyventojų migracijos procesai, todėl pasiekti pokyčiai vertintini kaip trumpalaikiai. Nepakankamas profesinis pasirengimas, kvalifikacijos ir verslumo stoka laikytinos pagrindinėmis kaimo gyventojų nedarbo priežastimis. Nors darbo jėgos pasiūla išlieka didelė, tačiau darbo rinkoje jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas14. Tuo tarpu didžiausią dalį bedarbių kaime sudaro nekvalifikuoti darbininkai – 2012 m. nekvalifikuoti bedarbiai siekė 44,3 proc. visų bedarbių. Ilgalaikių bedarbių (neturinčių darbo vienerius m. ar ilgiau) tarp kaimo gyventojų dalis 2012 m. sudarė 52,3 proc. visų kaimo bedarbių, mieste – 46,5 proc. Užimtųjų pasiskirstymas pagal sektorius rodo reikšmingus pokyčius – 2012 m., palyginti su 2004 m., užimtųjų žemės ūkyje ir susijusiose paslaugose dalis užimtumo struktūroje sumažėjo nuo 15,2 iki 7,7 proc. Žemės ūkio sektoriuje įregistruotų ir veikiančių žemės ūkio bendrovių nuo 2007 m. iki 2013 m. sumažėjo 10 proc. Tuo tarpu alternatyvaus užimtumo galimybių kaime labai trūksta.

Viena iš svarbių užimtumo ir nedarbo problemų priežasčių yra žemas verslumo ir savarankiško užimtumo lygis. 2012 m. Lietuvoje užimtumo lygis (20–64 m.) siekė 68,7 proc., kaime – 60 proc. (ES vidurkis – 68,5 proc.). Šalyje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje sistemingai mažėja nuo tada, kai šalis įstojo į ES: iki įstojimo į ES savarankiška veikla Lietuvoje užsiėmė daugiau nei penktadalis visų dirbančių asmenų; 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o ES vidurkis – 15 proc. Kaime savarankiškai dirbančių asmenų

14 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 2013 metų pažangos ataskaita, 2014 m. birželis



16

dalis yra reikšmingai didesnė, taičiau ji taip pat šiek tiek mažėja: nuo 2008 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaime sumažėjo 1,9 proc. punktu, ir 2012 m. jų dalis sudarė 17,6 proc. visų užimtųjų15.

Bendras šalies verslumo ir verslo plėtros lygis tai pat yra gana ribotas, lyginant su ES vidurkiu. Eurostato duomenimis, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio pagal verslumo lygį: 2010 m. šalies įmonių ir asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus arba registruotą individualią veiklą, skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje siekė 39 (ES vidurkis – 48)16. Kita vertus, 2012 m. apklausos duomenimis, 18 proc. respondentų per artimiausius trejus metus ketino įkurti savo verslą17. Prie šio aktyvėjimo neabejotinai prisidėjo 2007–2013 m. ES struktūrinėmis lėšomis finansuojami projektai verslo aplinkos gerinimui, taip pat reguliacinės ir mokestinės priemonės. Pavyzdžiui, per 2013 m. buvo įregistruoti net 13.471 nauji juridiniai asmenys. Toks įregistruojamų juridinių asmenų skaičius rodo, kad naujoji mokestinė lengvata, susijusi su „mažųjų bendrijų“ steigimu, leido gausesniam verslininkų ratui realizuoti savo verslo idėjas ir pabandyti pradėti savo nuosavą verslą18.

Kaimo vietovėse verslo plėtros galimybės yra dar labiau ribotos nei mieste. Specifinės problemos – mažėjantis kaimo gyventojų skaičius, menka kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, žemos kaimo gyventojų pajamos ir perkamoji galia, taip pat kaimo gyventojų verslumo įgūdžių stoka – stabdo verslo plėtrą kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse veikiančių mažų ir vidutinių įmonių (toliau–MVĮ) skaičius kito nežymiai: 2003 m. tokių įmonių buvo beveik 9 tūkst., 2014 m. – apie 10 tūkst. Šios įmonės sudaro apie 15 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių skaičiaus. Nors pastaraisiais metais įmonių skaičius kaime šiek tiek auga (žr. lentelę žemiau), tačiau bendras pasiskirstymas rodo, kad verslas daugiausia plėtojamas miestuose, kuriuose yra didesnė rinka, skiriamas didesnis dėmesys infrastruktūros plėtrai, palankesnės nei kaimo vietovėse sąlygos gyventojų verslumo ugdymui, aukštesnė žmogiškųjų išteklių kvalifikacija, didesnė verslo konsultavimo paslaugų pasiūla. Didžioji kaime veikiančių MVĮ dalis (78 proc.) mikro įmonės (įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų). Daugiausia MVĮ veikia šalia didžiausių Lietuvos miestų esančiose kaimo vietovėse, o kaimo vietovėse, kuriose vyrauja žemės ūkio veiklai nepalankios sąlygos, MVĮ vystymosi tendencijos neigiamos (jose 2011 m. tūkstančiui darbingo amžiaus kaimo gyventojų teko iki 9 MVĮ).

4 lentelė. MVĮ skaičius mieste ir kaime

Metai 2012 2013 2014

Kaime 9 124 9 961 10 799

Mieste 53 462 55 500 57 144

Viso (mieste ir kaime) 62 586 65 461 67 943


Potencialą spręsti kaimo gyventojų užimtumo, socialinės įtraukties problemas Lietuvoje turi savanorystė, bendruomeninės iniciatyvos ir partnerystė, kurios aktyviai plėtojamos Lietuvos kaimo vietovėse. 2007–2013 m. įgyvendinant vietos plėtros strategijas, išaugo kaimo bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų gebėjimai projektinėje veikloje, taip pat sukurta bendruomenių materialinė techninė bazė. Šios sąlygos nėra pakankamai išnaudojamos ekonominei ir socialinei veiklai, generuojančiai pajamas, vystyti.

Žemės ūkio ir susijusių sektorių situacija

Žemės ūkio, maisto gamybos ir miškininkystės sektoriai yra vieni pagrindinių šalies ūkio sričių. Bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV), sukurtos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, dalis nuo šalies BPV augo nuo 3,7 proc. 2008 m. iki 4 proc. 2012 m. Nors 2009 m. šių sektorių sukuriama BPV bei jos dalis šalies BPV buvo sumažėjusi (žr. lentelę žemiau), bet nuo 2010 m. vėl įgavo

15 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal taikomą Lietuvos miesto ir kaimo vietovių klasifikaciją. 16 Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis. 17 European Commission, „SBA Fact Sheet 2013. Lithuania“. <http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/files/countries-sheets/2013/lithuania_en.pdf>. 18 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis



17

augimo tendencijas ir išliko daugiau kaip 2 kartus didesnė nei vidutiniškai ES-27 šalyse (ES-28 vidurkis 1,7 proc.).

Šiuose sektoriuose 2012 m. dirbo 11,9 proc. šalies užimtųjų darbuotojų. Taigi stiprinant žemės ūkio ir miškininkystės gamybinę bazę ir plėtojant infrastruktūrą, didinant produktyvumą, kartu gerėja ir kaimo gyventojų gyvenimo sąlygos19. 2010 m. Lietuvoje 1000 dirbančiųjų teko 88 dirbantieji žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (ES vidurkis – 52).

5 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai 2006–2013 m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose

Rodiklis, matavimo vienetas

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

BPV žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, mln. EUR

921,714

997,817 1.061,51

671,363

815,381 1.059,49

1.179,80

1.195,99

Užimtųjų skaičius žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, tūkst. asmenų

186,6 159,5 119,8 130,5 121,4 108,7 113,6 108,9

Užimtųjų skaičius maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų

50,9 56 53,2 48,6 45,1 n. d. n. d. n. d. 20

Materialinės investicijos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, mln. EUR

147,087

143,025 182,907

54,892 55,947 85,407 104,520

142,678

Materialinės investicijos maisto produktų, gėrimų ir

tabako gamyboje, mln. EUR

151,298

191,974 209,617

91,256 80,022 115,786

153,566

148,678


Nors žemės ūkio sektoriuje sukuriama BPV yra reikšminga bendroje šalies BPV struktūroje, tačiau jis, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, pasižymi mažesniu darbo našumu – sudaro 57 proc. šalies ūkio vidurkio. Pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai 2013 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, siekė tik 5,8 EUR.

6 lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje 2007–2013 m.

Rodiklis, matavimo vienetas

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

BPV, sukurta per vieną faktiškai dirbtą valandą, EUR

3,8 4,7 2,7 3,9 5,1 5,4 5,8

Vieno užimtojo sukurta BPV, tūkst. EUR

6,4 8,8 5,1 7,4 9,9 10,5 11


19 2014-2020 m. KPP projektas 20 Pastaba: n.d. – oficialiose statistikos duomenų bazėse duomenys nepaskelbti.



18

Mažesnį sektoriaus našumą lemia objektyvūs veiksniai – technologinių procesų priklausomybė nuo gamtinių veiksnių bei jo vaidmuo teikiant viešąsias prekes ir paslaugas. Vis dėlto, Lietuvos rodiklis reikšmingai atsilieka ir nuo ES vidurkio: 2012 m. pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, Lietuvoje siekė 5,4 euro ir sudarė 60,4 proc. ES-27 vidurkio (9,02 euro). Taigi mažą šio sektoriaus našumą lemia ir papildomos Lietuvos sektoriaus problemos, tokios kaip nepalanki ūkių struktūra, žemas smulkių ir vidutinių ūkių modernizavimo lygis, inovacijų trūkumas, suskaidyti dirbamos žemės plotai, nepakankamas ūkininkų profesinis pasirengimas ir verslumas.

ES investicijomis į ūkių modernizavimą buvo siekiama sukurti prielaidas darbo našumui ūkiuose didinti ir žemdirbių pajamoms augti. Kaip rodo 6 lentelės duomenys, šios materialinės investicijos paspartino darbo našumo augimą, kuris per 2007–2013 m. išaugo 1,5 karto.

Dėl investicinės paramos, skirtos ūkininkų ūkiams modernizuoti ir 2007–2013 m. laikotarpiu sukurtų finansinių priemonių, palengvinančių ūkininkams skolinimosi sąlygas, išaugo ūkių apsirūpinimas kapitalu. Labiausiai išaugo stambiųjų ūkių apsirūpinimas kapitalu, pirmiausia modernia žemės ūkio technika. Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tyrimo duomenimis, 2011 m. ūkių, valdančių daugiau kaip 100 ha, apsirūpinimas kapitalu buvo 3 kartus didesnis, palyginti su vidutiniu šalies rodikliu. Daugumos stambiųjų ūkių techninis potencialas ir ūkio infrastruktūra yra modernizuota, gamybos apimtys užtikrina masto ekonomiją, didelį darbo našumą ir ūkininkų pajamas, taip pat eksporto galimybes, o ūkių ekonomika atitinka rizikos valdymo principus. Tuo tarpu dėl prastesnio apsirūpinimo kapitalu pridėtinė vertė, sukuriama smulkiuosiuose ir vidutiniuose ūkiuose, išlieka maža. Esamos šių ūkių finansinės galimybės modernizuoti ūkius arba investuoti į perdirbamos žemės ūkio produkcijos pridėtinės vertės didinimą yra nepakankamos.

Kartu su darbo našumo pokyčiais žemės ūkio sektoriuje pastebimi dar keli struktūriniai pokyčiai. Visų pirma, ryškėja poliarizacija pagal ūkio dydį. Sparčiai mažėja vidutinių ūkių dalis ir jų valdomas žemės plotas, auga stambiųjų ūkių dalis ir jų valdomas žemės plotas. 2007–2010 m. vidutinis ūkio dydis padidėjo 19 proc., o bendras ūkių skaičius sumažėjo 13 proc. Sumažėjo ūkių, valdančių iki 30 ha žemės ūkio naudmenų, skaičius, ir padidėjo – valdančių, 30–50 ha bei daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų. Mažėjant smulkių ūkių skaičiui, kartu mažėja ir gyvulių skaičius. Per 2007–2010 metų laikotarpį sąlyginis gyvulių skaičius sumažėjo beveik 13 proc. Nors Lietuvos specifika itin palanki plėtoti gyvulininkystę, tačiau dėl reikalingų didelių darbo išteklių, nepertraukiamo darbo proceso, mažesnių pajamų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę mažėja. Taip pat mažėja apsirūpinimo šalyje užaugintomis daržovėmis rodiklis.

Maisto produktų ir gėrimų pramonė yra viena didžiausių Lietuvos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės šakų – maisto produktų ir gėrimų pramonės parduotos produkcijos dalis sudaro 18 proc. BPV, sukurtos maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje, dalis nuo 2009 m. augo ir 2012 m. sudarė 4,8 proc. bei 2,3 karto buvo didesnė nei ES-27 vidurkis. Nors per pastaruosius dešimtmečius šios pramonės įmonės daug investavo, tačiau BPV, tenkanti vienam užimtajam maisto produktų ir gėrimų pramonėje, vis dar yra kelis kartus mažesnė negu ES vidurkis21. Eurostato duomenimis, pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai išdirbtai valandai 2011 m. maisto produktų ir gėrimų pramonėje, Lietuvoje siekė 14,8 EUR (ES-27 vidurkis – 28,4 Eur) ir yra 48 proc. mažesnė nei ES-27 vidurkis. Siekiant padidinti šio sektoriaus našumą ir išlaikyti konkurencingumą, 2014–2020 m. KPP įvardijamas poreikis sparčiau didinti maisto pramonės įmonių darbo našumą, diegti inovacijas ir naujas technologijas, gerinti produktų kokybę, pridėtinę vertę ir rinkodarą.

Miškų ūkių struktūra taip pat nėra palanki efektyviai miškininkystės veiklai. Šalies privačių miškų ūkyje vyrauja smulkios valdos – vidutinis valdos dydis – 3,3 ha. Tokias valdas sudėtinga prižiūrėti, miško savininkai menkai motyvuoti vykdyti medienos ruošos darbus ir tiekti medieną rinkai ir investuoti į šias veiklas. Pažymėtina, kad Lietuvoje neišnaudojamas biomasės, ypač atliekinės, biokuro gamybai potencialas, ypač mažai plėtojama biodujų gamyba. Tai neigiamos įtakos turi žemės ūkio subjektų pajamoms bei aplinkos apsaugai.

21 Tyrimas „ES paramos įtaka žemės ūkiui ir kaimo plėtrai“, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, 2013 m.



19

Apibendrinant žemės ūkio ir kaimo socialinę ir ekonominę situaciją, galima išskirti pagrindines problemas, kuriuos numato spręsti 2014–2020 m. KPP investicinio pobūdžio intervencijos22. 7 lentelėje idenfitikuotos problemos susiejamos su KPP prioritetais ir tikslinėmis sritimis bei BSP teminiais tikslais.

7 lentelė. Kaimo plėtros problemų (rinkos trūkumų) sąsajos su KPP prioritetais ir BSP teminiais tikslais

Kaimo plėtros problema/ rinkos trūkumas

2014–2020 m. KPP prioritetas ir tikslinė sritis BSP teminis tikslas

Inovacijų, pažangių gamybos būdų taikymo žemės ūkyje ir maisto pramonėje trūkumas

1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse (1A)

1 TT

Mažas verslumo ir SVV plėtros kaime lygis, užimtumo galimybių trūkumas

6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (6A, 6B)

8TT, 9TT

Ekonominės veiklos, paremtos bendruomenine iniciatyva, trūkumas

6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (6B)

9TT

Žemas miškininkystės veiklos efektyvumas

2. Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą (2C+)

3TT

Aukštas jaunimo nedarbo lygis 6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (6A)

8TT

Mažos vidutinių ir smulkių ūkių galimybės investuoti į gamybą

2. Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą (2A)

3TT

Kaimo gyventojų verslumo, žinių ir įgūdžių trūkumas

1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse (1C)

10TT

Žemas žemės ūkio gamybos našumas 2. Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą (2A)

3TT

Nepakankamas gyvulininkystės bei daržovių sektorių patrauklumas ir jų gamybos apimtys

2. Didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą (2A)

3TT

Žemos pridėtinės vertės maisto produktų gamyba

3. Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje (3A)

3TT

Neišnaudojamas atliekinės biomasės, biodujų potencialas energijos gamybai

5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose (5D)

4TT

Šaltinis. sudaryta paslaugų teikėjo

2.2 INVESTAVIMO TRŪKUMO ANALIZĖ

Rinkos trūkumų analizė patvirtina žemės ūkio ir smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) veiklos kaime problemas ir pagrindžia investicijų poreikį. Siekiant kiekybiškai nustatyti investicijų poreikį, vertinamas investavimo trūkumas (angl. investment gap), kuris apibrėžiamas kaip skirtumas tarp finansavimo pasiūlos ir paklausos finansavimui iš žemės ūkio, miškininkystės, maisto gamybos sektoriaus subjektų ir kitų kaimo verslų perspektyvos.

22 Atkreiptinas dėmesys, kad pristatomi ne visi 2014–2020 m. KPP pagrindu identifikuoti trūkumai, o tik tie, kuriems spręsti gali būti taikomos investicinio pobūdžio grąžintinos paramos forma įgyvendinamos intervencijos (identifikuotos ataskaitos 1 skyriuje).



20

2.2.1 Pasiūlos vertinimas

2.2.1.1 Privatūs finansavimo šaltiniai

SVV finansavimo šaltinių apžvalga. Kredito priemonės. Pagrindinis SVV išorinio finansavimo šaltinis yra privačių bankų paskolos, kurios naudojamos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. 2011 m. ES mastu atlikta apklausa23 parodė, kad pusė apklausoje dalyvavusių MVĮ per pastaruosius dvejus metus ėmė paskolas, 9 iš 10 atvejų paskolas suteikė bankai ir dauguma naudojosi kredito paslaugomis (tokiomis kaip kreditų linijos ir overdraftai24) siekdami subalansuoti pinigų srautus tarp mokėjimų tiekėjams ir mokėjimų, gaunamų iš pirkėjų. Nuo 2009 m., didėjant bankų mokesčiams ir palūkanų normoms, pradėjo populiarėti tokios paslaugos kaip prekybiniai kreditai ir lizingas.

Bankai yra pagrindiniai ir Lietuvos finansų sistemos dalyviai (duomenys apie Lietuvos finansų sistemą išsamiai pristatomi Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitoje25, o šios ataskaitos 1 priede pateikiama apibendrinta lentelė). Jų turtas siekia virš 80 proc. Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų turto. Suteikiamų paskolų statistika rodo, kad 2009 m. jos pasiekė aukščiausią tašką (siekė daugiau kaip 71 mlrd. Lt) ir nuo šių metų pradėjo mažėti. Pasiūlos mažėjimą lėmė išaugusi skolininkų kredito rizika bei sugriežtėjusios paskolų teikimo sąlygos. Sparčiausiu tempu mažėjo paskolos verslui. 2012 m. bendras paskolų portfelis stabilizavosi ir iki 2014 m. pradžios beveik nesikeitė. Vidutinė palūkanų norma26, kilusi nuo 2006 m., 2008 pasiekė daugiau nei 10 proc., ir pradėjo mažėti. 2013 m. vidutinė metinė palūkanų norma siekė 4,94 proc.27

Nuo finansinės krizės pradžios pastebimai pradėjo augti kitos rūšies, kooperatiniais pagrindais veikiančios, finansinės įstaigos – kredito unijos (toliau – KU). 2013 m. veikė 74 kredito unijos, daugelis kurių buvo susibūrusios į Lietuvos centrinę kredito uniją. Ekspertų teigimu, kredito unijų plėtrą paskatino ekonominė ir finansinė krizė, kurios metu bankai reikšmingai apribojo paskolų teikimo sąlygas, o kredito unijos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, smulkiesiems verslininkams, tapo prieinama galimybe gauti kreditus. Bankams apribojus skolinimą, išaugusią finansavimo paklausą tenkino KU. 2009–2010 m. KU veiklai buvo itin sėkmingi, ypač didėjo finansavimo apimtys žemės ūkio sektoriui, kuris KU šiuo metu yra prioritetinis dėl sektoriaus stabilumo bei geros paskolų grąžinimo statistikos ir santykinai mažesnės rizikos. Prieš sunkmetį KU užėmė vos vieną procentą Lietuvos finansų rinkos, o 2014 m. KU turtas sudarė 2,2 proc. Lietuvoje viekiančių kredito įstaigų (toliau–KĮ) turto. Didžiausią jų turto dalį (beveik pusę) sudaro paskolos. Pagrindinių KĮ rodiklių (turto ir paskolų dydžio dinamika) pateikiami žemiau lentelėje.

8 lentelė. Lietuvos bankų ir KU rodikliai

Rodikliai laikotarpio pradžioje, mln. Lt.

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Bankų turtas (aktyvai) 80 990,3 89 749,2 84 239,6 81 706,6 74 750,2 75323,0 77582,7

Bankų suteiktos paskolos 60 114,1 71 440,9 61 557,5 58 338,7 51 815,8 50 811,0 50 998,8

KU turtas (aktyvai) 655,2 794,8 933,0 1276,9 1 628,5 2 055,8 2 144,2

KU suteiktos paskolos 455,3 591,9 599,5 752,1 933,5 1 122,9 1 028,0

Suteiktų paskolų vidutinė metinė palūkanų norma, proc.

10,08 8,4 5,62 5,26 4,5 4,94 -


23 European Commission, DG Enterprise and Industry. SME’s access to finance. Survey 2011. (published: December 2011) 24 Overdraftas - tai trumpalaikio kreditavimo forma, suteikianti galimybę nustatytą laikotarpį naudotis banko sąskaitos kredito limitu. Overdraftas skirtas apyvartinėms lėšoms papildyti, vykdyti mokėjimus, kai kliento sąskaitoje nėra pakankamai lėšų mokėjimams atlikti. Overdraftas nuo kredito linijos skiriasi tuo, kad overdrafto įsiskolinimas dengiamas automatiškai, įplaukus lėšoms į sąskaitą. Šaltinis: https://www.citadele.lt/verslo/finansavimas/overdraftas/ 25 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis 26 Taikoma nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams 27 Lietuvos bankas. http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279



21

2009 m. reikšmingai krito ir kitų finansavimo būdų – lizingo ir faktoringo28 – naudojimosi apimtis. 2008 m. lizingo sutarčių portfelis buvo pasiekęs 11,3 mlrd. Lt, arba maždaug 10 proc. šalies BVP; 2009 m. jis sumažėjo iki 7,77 mlrd. Lt, 2011–2013 m. lizingo portfelio santykis su BVP nusistovėjo ties 5 proc. riba. Faktoringo portfelis per 2009 m. sumažėjo net 52 proc. (iki 1,09 mlrd. Lt). Tačiau nuo 2010 m. naujai pasirašytų lizingo sutarčių bei faktoringo portfelio apimtis ėmė augti. Pagrindiniai rodikliai pateikiami žemiau lentelėje.

9 lentelė. Lizingo ir faktoringo apimtys Rodikliai, mln. Lt. 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Naujai pasirašytų lizingo sutarčių bendra suma

6 287,00 1 177,02 1 821,57 2 337,64 2 667,18 3 026,00

Faktoringo portfelis 2 240,74 1 090,57 925,77 1 132,67 1 255,10 1 458,65


Apibendrinant galima teigti, kad finansavimo paskolomis, kaip verslo finansavimo šaltinio, pasiūla priklauso nuo bendros finansinės situacijos. Prasidėjus pasaulinei ekonominei ir finansų krizei, dėl išaugusios skolininkų kredito rizikos bei sugriežtėjusių paskolų teikimo sąlygų suteiktų paskolų portfelio dydis ėmė reikšmingai mažėti, ir tik 2013 m. situacija stabilizavosi. Bankų teikiamo finansavimo pasiūlos susitraukimą šiek tiek kompensavo KU teikiamos paskolos. Faktoringo ir lizingo apimties pokyčiai patvirtina ES SVV finansavimo prieinamumo apklausos duomenis: nors 2009 m. apimtis reikšmingai krito, nuo 2010 m. jau pradeda augti (skirtingai nei bankų teikiamos paskolos privačioms įmonėms).

Investicijų į įmonių akcinį kapitalą priemonės. Antras iš dviejų pagrindinių įmonių finansavimo šaltinių yra investicijos į nuosavą įmonių kapitalą. Skirtingai nei skolinantis iš KĮ, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas (arba rizikos kapitalo bendrovė) įsigyja dalį įmonės akcijų ir investicijų grąžą uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas akcijas vėliau. Rizikos kapitalo investuotojas paprastai aktyviai dalyvauja įmonės, į kurią investavo, veikloje ir savo žiniomis, ryšiais bei patirtimi prisideda prie įmonės spartaus augimo bei plėtros. Privataus akcinio kapitalo investicijos paprastai atliekamos į novatoriškas įmones, pasižyminčias didelio augimo ir plėtros galimybėmis.29

Lietuvoje šios priemonės veikia palyginti neseniai ir jų apimtis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 2004 m. Ūkio ministerijos užsakymu atliktame tyrime30 apskaičiuota, kad 1994–2005 m. laikotarpiu buvo atliktos 172 investicijos 1 435,26 mln. Lt sumai (vidutinė investicija > 8,3 mln. Lt). Didžioji dalis šių investicijų įvykdytos maisto produktų, gėrimų ir tabako sektoriuje (34 įmonėse, 363,83 mln. Lt sumai). Minėtame tyrime žemės ūkis buvo įvardintas kaip vienas iš prioritetinių rizikos kapitalo įmonių investavimo sektorių.

2008-2013 m. pagrindiniai privataus akcinio kapitalo investicijų Lietuvoje rodikliai pateikiami žemiau lentelėje. Atkreiptinas dėmesys, kad privataus akcinio kapitalo investicijų nuo BVP rodiklis nesiekia net 0,1 proc. (ES vidurkis – 0,33 proc.). Iš viso nuo 2009 m. iki 2013 m. pab. rizikos kapitalo fondai ir bendrovės į įmones investavo 179,1 mln. Lt. Jų kiekis reikšmingai išaugo po to, kai 2010 m. buvo įsteigti JEREMIE kontroliuojančiojo fondo įsteigi rizikos kapitalo fondai. Iki JEREMIE fondų sukūrimo atėjimo Lietuvoje veikė pavienės rizikos kapitalo bendrovės, darančios pavienes investicijas.

10 lentelė. Privataus akcinio kapitalo investicijos Lietuvoje

Akcinio kapitalo investicijos / Metai

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Investicijos, tūkst. Lt 0 4 085 5 538 92 090 26 417 60 597

Investicijų santykis, proc. nuo BVP 0 0,004 0,006 0,087 0,023 0.053

Imonės gavusios finansavimą, vnt. 0 2 3 21 34 38

28 Faktoringas - tai trumpalaikio kreditavimo forma, kai klientas perleidžia bankui piniginius reikalavimus pagal savo sąskaitas-faktūras už pirkėjams parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o bankas įsigydamas klientui priklausančius piniginius reikalavimus jo pirkėjams, išmoka klientui faktoringo avansą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą. Šaltinis: http://www.medbank.lt/verslo-klientams/faktoringas/ 29 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis 30 ŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „SVV finansavimo galimybių gerinimo priemonės“, 2004 m.



22


Finansavimo šaltinių kaimo subjektams pasiūlos specifika

Nepaisant to, kad analizuojamų FP atveju pagrindinė tikslinė grupė gali būti įvardinta kaip SVV subjektai, tačiau jie veikia specifiniuose sektoriuose ir aplinkoje. Siekiant tiksliau įvertinti konkrečiai KPP tikslinei grupei prieinamą finansavimo pasiūlą, toliau analizuojami galimi skirtumai tarp miesto ir kaimo verslo finansavimo.

Teorinėje literatūroje ir tyrimuose pripažįstama, kad kaimo subjektų finansavimo trūkumas yra viena pagrindinių verslumo kaime, o tuo pačiu ir kaimo ekonomikos gaivinimo problema. Privačios KĮ kaimo įmones laiko labiau rizikingomis dėl informacijos apie jas trūkumo, netikrumo dėl šių įmonių konkurencingumo, paslaugų verslui (tokių kaip verslo konsultantų, techninės paramos) kaime trūkumo31. Konkrečiai žemės ūkio veiklos kreditavimo problemos teorinėje literatūroje aiškinamos keliomis priežastimis - dauguma žemės ūkio paskolų yra mažos, suteikiamos smulkiems gamintojams, todėl tokių paskolų administravimas brangus. Be to, žemės ūkio gamyba visada rizikinga. Finansinių išteklių pasiūla blogiausiai atitinka smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų poreikius ir galimybes. Todėl žemės ūkyje vidinis finansavimas (akcininkų įnašai, uždirbtas pelnas, nusidėvėjimas ir amortizacija, turto pardavimo pajamos) yra dažnesnis. Žemės ūkio veiklos kreditavimo lygis patvirtina vidinio finansavimo svarbą. Lyginant sukuriamos pridėtinės vertės dalį su paskolų dalimi, pastaroji yra pastebimai mažesnė (sukuriama BPV siekia daugiau nei 3 proc., o paskolų dalis – apie 2 proc.). Tačiau plečiant verslą, svarbiu tampa ir išorinis finansavimas32.

2009 m. Eurobarometro verslumo apklausoje33, kaime ir mieste gyvenančių asmenų ir subjektų asakymai į daugelį klausimų dėl finansavimo šaltinių prieinamumo reikšmingai nesiskyrė. Remiantis bankų apklausos (atliktos ES mastu) rezultatais, dauguma bankų (2/3) netaiko specifinių tinkamumo kriterijų kaimo įmonėms. Trys pagrindiniai kriterijai, taikomi priimant sprendimą dėl paskolos, yra susiję su pačiu pareiškėju (tokie kaip įmonės balansas; kredito istorija; verslo plano kokybė), tačiau kiti iš dalies susiję su konkrečiu sektoriumi ar teritorija, kurioje pareiškėjas veikia (pareiškėjo pagrindinė ekonominė veikla; banko turima informacija apie vietos ekonomines sąlygas; banko rizikos vertinimas; rinkos, kurioje veikia pareiškėjas, tendencijos). Mažiau rizikingomis kaimo vietovėse laikomos žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir pramonės ekonominės veiklos. Be to, bankai pozityviau vertina tas įmones ir projektus, kurie yra gavę EŽŪFKP paramą (atitikimas KPP tinkamumo kriterijams įrodo, kad projektas yra kokybiškesnis, ekonomiškai gyvybingas, pareiškėjas turi daugiau motyvacijos įgyvendinti projektą). Laikui bėgant, bankų paskolų teikimo politika kaimo įmonių atžvilgiu nesikeitė arba nežymai laisvėjo.

Lietuvoje paskutiniaisiais metais kredito įstaigų (ypatingai bankų) požiūris į ūkininkus ir žemės ūkio veikla užsiimančias įmones pastebimai pasikeitė. Šie subjektai įgyja pasitikėjimą ir ūkininkai, turintys darbinės veiklos istoriją, nebesusiduria su sunkumais gaunant paskolą34. 2012 m. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis geriausiai iš visų veiklos rūšių komerciniai bankai vertino žemės ūkį ir apdirbamąją pramonę, taip pat teigiamai vertinta ir miškininkystė (nors nuomonės dėl jos perspektyvų išsiskyrė)35. Tai sąlygojo krizės padariniai, kurie parodė, kad žemės ūkis yra jai atspariausias. Prieš ekonominę krizę bankai daugiausia teikė būsto paskolas, plačiai finansavo vidutinį ir stambųjį verslą, todėl ūkininkai liko nuošalyje dėl pernelyg menkos grąžos. Tačiau kai paskolų grąžinimas ėmė strigti krizės laikotarpiu, pradėjo masiškai daugėti atidėjinių, o kartu išaugo ir nuostoliai (per 2009 metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai patyrė virš 3 mlrd. litų nuostolių), bankai atsigręžė į ūkininkus.

31 Final Report on the ENRD Rural Entrepreneurship Thematic Initiative: Rural Finance. Final Version 28th March, 2012 Compiled by the ENRD Contact Point 32 Audronė Kozlovskaja (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) Stambiųjų ir smulkiųjų žemės ūkio gamintojų veiklos finansavimo poveikis investavimui ir veiklos rezultatams. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers 33 Eurobarometer (2009). Entrepreneurship in the EU and beyond. A survey in the EU, EFTA countries, Croatia, Turkey, the US, Japan, South Korea and China. Analytical report. 34 Interviu su ŽŪM, Milda Jusienė; Interviu su Garfondu, Danguolė Čukauskienė 35 Lietuvos bankas. Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų ir nefinansinių įmonių apklausos dėl veiklos finansavimo apžvalga https://www.lb.lt/bia_2012_balandis_rezultatu_santrauka



23

Komercinių bankų atstovų teigimu, žemės ūkio sektorius visuomet stabiliai investavo, ir tai darė net krizės laikotarpiu36. Šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės vis daugiau dėmesio skiria veiklos plėtrai ir darbo našumui, o tai neatsiejama nuo investicijų į techniką, kitos infrastruktūros atnaujinimą. Matydami konkrečių bendrovių sėkmingai įgyvendinamų projektų patirtį, bankai linkę reikiamą finansavimą skirti ir toliau37. Bendrai bankai žemės ūkio sektorių vertina palankiai, kaip vieną patraukliausių šiuo metu38. Skolinama tiek investicijoms, tiek apyvartinėms lėšoms (pastarosioms poreikis ypač didelis), galvojama apie finansavimo apimčių didinimą, palankesnes sąlygas, naujų, geresnių finansavimo produktų kūrimą, greitesnį paskolų išdavimą39.

Sektorius palankiai vertinamas ir dėl to, jog, KĮ teigimu, žemės ūkio subjektai paimtas paskolas grąžina ir tai daro gana drausmingai arba su nedideliais atidėjimais, nepriklausomai nuo ekonominės krizės ar nepalankių gamtinių sąlygų, taigi blogų paskolų procentas šiame sektoriuje yra minimalus. Tai sutartinai tvirtina tiek bankų, tiek KU atstovai, nurodydami, jog žemės ūkio paskolų rizika yra netgi mažesnė, lyginant su kitomis paskolomis40.

Kredito unijos žemės ūkio sektorių finansuoja jau seniai, ir labiau rizikingu šio sektoriaus nelaiko – atvirkščiai, pastaruoju metu jis tapo prioritetiniu, finansavimo apimtys žemės ūkiui nuolat didėja. Kadangi KU jau turi ilgą bendradarbiavimo su žemės ūkio sektoriumi istoriją, šį sektorių puikiai pažįsta, išmano jo specifiką, o tai mažina paskolų rizikingumą (kuo sektorius geriau pažįstamas, tuo tiksliau galima įvertinti konkretaus projekto riziką, atitinkamai sumažėja blogų paskolų galimybė, mažėja palūkanos)41. Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau – LCKU) duomenimis, paskolos žemės ūkio sektoriui šiuo metu sudaro apie 35 proc. viso paskolų portfelio.

Kredito unijų ir žemės ūkio sektoriaus bendradarbiavimas nuolat plečiamas. LCKU, bendradarbiaudama su asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU), 2014 m. balandį susitarė dėl strateginės partnerystės sutarties su Žemės ūkio rūmais. Remiantis susitarimu, LCKU sistemai priklausančios 62 kredito unijos kasmetiniu pavasario sėjos periodu mažiausiai iki 2019 metų sudarys išskirtines finansavimo sąlygas žemės ūkio verslui. Žemės ūkio subjektams numatoma skolinti tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investiciniams projektams įgyvendinti. LCKU teigimu, žemdirbiams sudarytos išskirtinės finansavimo sąlygos KU leis toliau nuosekliai plėsti paskolų portfelį. Per 2013 m. LCKU priklausančios 62 kredito unijos išdavė 145 mln. litų žemės ūkio paskirties paskolų – tai yra 17 proc. daugiau nei 2012 m. (124 mln. Lt). Paskolų sutarčių skaičius padidėjo 14 proc. (nuo 2019 iki iki 2296 sutarčių)42.

Kredito unijos lyderių pozicijas įtvirtino ir bendradarbiaudamos su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu. 2013 m. KU suteiktų paskolų su fondo garantijomis suma buvo didžiausia iš visų Lietuvos kredito įstaigų ir sudarė 26 proc. garantijų sumos.

Taigi apibendrinant galima teigti, jog KĮ žemės ūkio sektorių vertina palankiai, kaip vieną patraukliausių šiuo metu arba įvardina prioritetiniu, strateginiu, ir finansavimo apimtis šiam sektoriui ateityje tikisi didinti.

Paskolų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklai augimo tendencijas atskleidžia ir statistiniai duomenys apie paskolų šiai ekonominės veiklos rūšiai dalį bendrame KĮ paskolų portfelyje (žr. lentelę žemiau).

36 Interviu su DNB bankas atstovais. 2014 07 29. 37 AB SEB bankas LT. Naujienos (2014 06 27) SEB bankas suteikė beveik 7 mln. litų paskolą pienininkystės bazei Kalvarijoje modernizuoti <https://www.seb.lt/naujienos/2014-06-27/seb-bankas-suteike-beveik-7-mln-litu-paskola-pienininkystes-bazei-kalvarijoje> 38 Interviu su DNB bankas atstovais, 2014 07 29. Interviu su Citadele banko atstovais, 2014 07 30. Interviu su Šiaulių banko atstovais, 2014 07 31. 39 Interviu su bankas atstovais, 2014 07 29. Interviu su SEB atstovais, 2014 09 04. Interviu su Šiaulių banko atstovais, 2014 07 31. 40 Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. Interviu su DNB bankas atstovais, 2014 07 29. Interviu su Citadele banko atstovais, 2014 07 30. 41 Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. 42 http://lku.lt/2014/04/24/kredito-unijos-maziausiai-5-metus-paskolas-zemdirbiams-teiks-isskirtinemis-salygomis



24

11 lentelė. Paskolos nefinansinėms korporacijoms pagal ekonominės veiklos rūšis (Likučiai laikotarpio pabaigoje, mln. Lt)

Iš viso (visos ekonominės veiklos

rūšys)

Žemės ūkis, miškininkystė ir

žuvininkystė Dalis nuo visų paskolų

2007 m. I ketv.* n.d. n.d. 1,74%

2008 m. I ketv.* n.d. n.d. 1,80%

2009 m. I ketv.* n.d. n.d. 2,06%

2010 m. I ketv.* n.d. n.d. 1,85%

2011 m. I ketv.* n.d. n.d. 1,86%

2012 m. I ketv. 26719,50 597,30 2,24%

2013 m. I ketv. 26753,20 635,30 2,37%

2014 m. I ketv. 25843,10 747,50 2,89%

Šaltinis: Lietuvos bankas (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8071) *2007-2011 m. ir 2012-2013 m. statistika pateikiama atskirose lentelėse, galimi skaičiavimo skirtumai

LKCU duomenimis, apie pie 60 – 70 proc. paskolų portfelio sudaro paskolos pieno ir grūdų gamybai, likusi dalis – mėsinių galvijų auginimui bei sodininkystei. Žemės ūkio produktų perdirbimo projektų finansuojama nedaug. Didžiąją dalį paskolų teikiama investicijoms ir gamybos plėtrai. Mažiausiai patrauklūs ir rečiausiai finansuojami miškininkystės sektoriaus projektai43.

2013 m. KĮ suteikė kreditų 4.483 ūkiams už 681,8 mln. Lt.; iš jų 4.212 buvo ūkininkų ūkiai ir 271 – žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės. Palyginus su 2012 m. padidėjo ir kredituotų ūkininkų skaičius, ir jiems suteiktų kreditų suma (2012 m. kredituoti 4.094 ūkiai, kreditų suma siekė 665,7 mln. Lt). Tuo tarpu lyginant su aktyviausiais ūkių kreditavimo metais – 2008 m. – kredituotų ūkių skaičius išaugo, o suma sumažėjo44. Vidutiniškai per 2008–2013 m. laikotarpį KĮ ūkiams suteikdavo po beveik 572 mln. Lt). Daugiausia kreditavo komerciniai bankai, tačiau reikšmingą dalį (net 15 proc.) sudarė ir kredito unijų suteiktos paskolos (žr. lentelę).

12 lentelė. Komercinių bankų ir kredito unijų 2013 metais kredituotų ūkių skaičius ir kreditų sumos

Eil. Nr.

Kredito įstaigos pavadinimas

Išduota kreditų per 2013 m. Viso Ūkininkų ŽŪĮ

Ūkių mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūkių mln. Lt. 1 Bankas DNB 1899 297,6 1806 218,5 93 79,1 2 SEB bankas 370 103,3 278 65,2 92 38,1 3 Swedbank 188 51,5 154 28,3 34 23,2 4 Šiaulių bankas 177 75,0 154 37,6 23 37,4 5 Finasta 1 0,7 1 0,7 0 0 6 Danske bankas 4 2,4 0 0 4 2,4 7 Medicinos bankas 186 23,2 177 21,0 9 2,2 8 Citadele bankas 67 20,9 61 18,2 6 2,7 9 Nordea bankas 6 1,6 6 1,6 0 0

10 UniCredit - - - - - - 11 Viso komerciniai bankai 2898 576,2 2637 391,1 261 185,1

12 Kredito unijos 1585 105,6 1575 103,5 10 2,1 13 VISO 4483 681,8 4212 494,6 271 187,2

Šaltinis: Ūkių kreditavimas 2008-2013 metais. Apžvalga. Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas. Prezentacija, 2014 m. balandžio 4 d.

Analizuojant santykinius skolinimosi rodiklius pagal ūkių struktūrą, pastebima tendencija, kad kuo žemės ūkio produkcijos gamintojas yra stambesnis, tuo jis daugiau skolinasi. Tiriant skolos ir

43 Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. 44 Ūkių kreditavimas 2008-2013 metais. Apžvalga. Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas. Prezentacija, 2014 m. balandžio 4 d.



25

turto santykį, priklausomai nuo ūkininko ūkio dydžio pagal ekonominio dydžio vienetą (toliau – EDV)45, pastebima, kad kuo smulkesnis ūkininko ūkis, tuo šis rodiklis yra mažesnis. Skirtumas tarp smulkiausių ir stambiausių ūkių yra didelis. Smulkiausi ūkiai nuo 2 iki 4 EDV skolinasi apie 5 proc. nuo turto, o ūkių, kurių EDV didesnis nei 100, skolos ir turto santykis siekia 35 proc. Vadinasi, finansiniai tarpininkai linkę daugiau skolinti stambesniems gamintojams.

Mažiems ūkiams sunkiau sukaupti pakankamai apyvartinių lėšų, o paskolos – sunkiau prieinamos, dėl to sudėtinga plėsti ūkius ir įgyvendinti investicinius projektus (net ir su ES parama). Smulkių žemės ūkio produkcijos gamintojų kreditavimo problema ES šalyse sprendžiama mikropaskolų priemonėmis46. Lietuvoje privačias smulkias paskolas teikia kredito unijos ir jos dažniau finansuoja ūkininkų ūkius. KU lanksčiau prisitaiko prie pareiškėjų poreikių, gali nereikalauti užstato, tačiau paprastai jų tikiamos paskolos yra brangesnės (didesnės palūkanos). ŽŪB, kaip stambiuosius žemės ūkio gamintojus, dažniau kredituoja komerciniai bankai. Vidutiniškai 2013 m. vienam ūkininkui KU suteikta paskola siekė 66 tūkst. Lt., o komercinių bankų paskola įmonėms – 691 tūkst. Lt47.

KU augimas analitikų vertinamas kaip pozityvi tendencija, atverianti didesnes galimybes smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų kreditavimui. Lietuvos žemės ūkio veiklos finansavimo tyrime siūloma didinti valstybės vaidmenį šioje srityje ir teikti tikslinę smulkių ūkių vystymo investicinę paramą. Taip pat valstybė turėtų skatinti smulkių ūkių apyvartinių lėšų kreditavimą. Tikslinga valstybės programa mikropaskolų teikimo skatinimui48.

Atkreiptinas dėmesys, kad ateityje ir stambesni žemės valdytojai gali susidurti su privataus kreditavimo problema dėl užstato, kuriuos gali lemti žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo apribojimai, priimti 2014 m. pirmoje pusėje pasibaigus draudimui užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje. Prognozuojama, kad dirbamos žemės valdytojai gali būti kukliau kredituojami – bankai gali vengti ūkininkams duoti paskolas, nes žemės sklypai tampa užstatu, kurio negalima perimti49. Šią problemą kaip itin aktualią įvardina ir KĮ. Kadangi žemės ūkio paskirties žemė nebėra priimtinas užstatas, šiuo metu iš paskolų besikreipiančiųjų prašoma kitų užtikrinimo priemonių, pvz. įsigytos įrangos įkeitimo50. KU problemą sprendžia žemę įkeisdami mažesniu koeficientu (mažesne verte) ir/arba reikalauja kitų, papildomų paskolos užtikrinimo priemonių51.

Be pagrindinio išorinio finansavimo būdo – finansinių tarpininkų paskolų – žemės ūkio subjektai naudojasi prekiniais kreditais (iš tiekėjų į skolą imamos gamybos priemonės, pvz. sėklos, chemikalai, technika, už kuriuos atsiskaitoma pardavus derlių). Remiantis literatūra, šis finansavimo būdas vienas pagrindinių išorinio finansavimo šaltinių ūkininkams ir smulkiosioms įmonėms. Nors tikslių duomenų nėra, daroma prielaida, kad jie sudaro beveik 50 proc. ūkių finansinių įsipareigojimų52. Atsižvelgiant į tai, kad prekinių kreditų kreditų ir trumpalaikių paskolų dalys iš visų paskolų turi tendenciją augti, galima teigti, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai, intensyviau naudoja skolintas lėšas apyvartiniam kapitalui finansuoti53. Aplinkos ministerija pastebi, jog prekiniais kreditais naudojamasi finansuojant

45 Atkreiptinas dėmesys, kad 2014–2020 m. keičiasi ūkio dydžio apibrėžimas ir ūkio dydis nustatomas pagal standartinę produkcijos vertė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad istoriniai duomenys yra prieinami pagal EDV dydžio pjūvius, ataskaitoje vartojamas ir šis dydžio apibrėžimas. 46 Audronė Kozlovskaja (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) Stambiųjų ir smulkiųjų žemės ūkio gamintojų veiklos finansavimo poveikis investavimui ir veiklos rezultatams. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers 47 Ūkių kreditavimas 2008-2013 metais. Apžvalga. Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas. Prezentacija, 2014 m. balandžio 4 d. 48 Audronė Kozlovskaja (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) Stambiųjų ir smulkiųjų žemės ūkio gamintojų veiklos finansavimo poveikis investavimui ir veiklos rezultatams. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers 49 DNB banko atstovas, Dalius Darulis. Verslo žinios, balandžio 17 d. 50 Interviu su SEB atstovais, 2014 09 04. 51 Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. 52 Ūkių kreditavimas 2008-2013 metais. Apžvalga. Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas. Prezentacija, 2014 m. balandžio 4 d. 53 Audronė Kozlovskaja (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) Stambiųjų ir smulkiųjų žemės ūkio gamintojų veiklos finansavimo poveikis investavimui ir veiklos rezultatams. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers



26

miškininkystės projektus, su įsigytos miškininkystės technikos ar įrangos pardavėjais atsiskaitant vėliau, gavus pajamų iš vykdomos veiklos. Neretai taip finansuojami ir miško įveisimo projektai, kai mišką įveisia urėdija, o projekto vykdytojas su ja atsiskaito gavęs paramą už miško įveisimą54.

Kitų juridinių (kooperatyvų, uždarųjų akcinių bendrovių) ir fizinių asmenų teikiamas paskolas kaip galimą žemės ūkio sektoriaus finansavimo šaltinį nurodė Vietos veiklos grupių tinklo atstovai55 (tokiomis lėšomis neretai užtikrinamas Vietos veiklų grupių finansavimas vėluojant Leader paramai bei vietos veiklos grupių vykdomų verslo projektų kofinansavimas), taip pat Aplinkos ministerija56 (finansuojami miškininkystės projektai, ypač miško įveisimo).

Alternatyviu kreditams kaimo verslo išorinio finansavimo šaltiniu gali būti investicijos į akcinį kapitalą (rizikos kapitalo fondai). Šis finansavimo būdas nėra tinkamas ūkininkams, tačiau gali būti pritaikomas įmonėms, užsiimančioms alternatyviomis veiklomis kaime, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų gamyba. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog paprastai rizikos kapitalo investicijos daromos tik į labai perspektyvias, didelį augimo potencialą turinčias, išskirtines verslo idėjas vystančias įmones. Be to, tiek rizikos kapitalas, o rizikos kapitalo fondo administravimas yra brangūs.

2.2.1.2 Viešieji finansavimo šaltiniai

Be privačių išorinių finansavimo šaltinių (bankinių ir kitų finansinių tarpininkų kreditų, tiekėjų kreditų), žemės ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų išorinis finansavimas vykdomas dviem pagrindiniais viešojo finansavimo būdais – teikiant subsidijas gamybai bei paramą investicijoms. Subsidijos gamybai – tai pagal BŽŪP I ramstį mokamos tiesioginės išmokos, skirtos užtikrinti ūkių pajamas, nepriklausomai nuo pagamintos produkcijos kainų svyravimų. Šios išmokos sudaro ūkiams galimybes sukaupti lėšų ir jas investuoti į pačius ūkius. Ši finansavimo forma (kadangi nėra investicinio pobūdžio) nėra detaliau analizuojama.

Viešoji parama investicijoms gali būti skiriama iš trijų pagrindinių šaltinių – EŽŪFKP, ES SF bei nacionalinių lėšų, o taip pat dviem skirtingais būdais – subsidijų bei grąžintinos finansinės paramos/ FP forma. ES SF parama verslui 2007–2013 m. laikotarpiu plačiau naudojama finansinių priemonių forma, tuo tarpu EŽŪFKP parama daugiausia teikiama skiriant subsidijas investicijoms. Tačiau finansinės krizės laikotarpiu, pastebimai susitraukus privataus finansavimo pasiūlai, KPP lėšos tai pat panaudotos lengvatinių paskolų priemonei įgyvendinti, kuri sprendė finansavimo trūkumo problemą.

Skatinant žemės ūkio produkcijos gamintojų bei kitų kaimo subjektų kreditavimo patrauklumą, 1998 m. įkurtas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF arba Garfondas), kurio veiklos sritis – garantijų teikimas ŽŪ sektoriui. Toliau detaliau pristatoma pagrindinių viešojo finansavimo priemonių kaimo subjektams pasiūla.

Subsidijos investicijoms. Analizuojant išorinio finansavimo struktūrą nustatyta, kad KĮ paskolomis savo veiklai finansuoti daugiau naudojasi žemės ūkio bendrovės. Tuo tarpu ūkininkų ūkiai savo veiklą didele dalimi finansuoja savomis lėšomis ir tam taip pat naudoja daugiau investicinės paramos. Net 5–8 proc. nuosavo žemės ūkio turto finansuojama iš investicinės paramos lėšų. ŽŪB investicinė parama nėra toks svarbus investicijų finansavimo šaltinis. Tik 1–2 proc. nuosavo žemės ūkio turto finansuojama iš investicinių paramos lėšų57. KPP parama yra reikšmingas investavimo šaltinis ne tik žemės ūkiui, bet ir kitoms įmonėms. Pvz. 2007–2013 m. laikotarpiu priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ skirtas finansavimas yra skaičiuojamas vertinant prieinamumą prie finansavimo įgyvendinant 2008 m. priimtą „Smulkaus verslo aktą“.

54 Interviu su Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistu Donatu Vaikasu. 2014 09 09. 55 Interviu su Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke Klavdija Stepanova, 2014 09 09. 56 Interviu su Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistu Donatu Vaikasu. 2014 09 09. 57 Audronė Kozlovskaja (Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) Stambiųjų ir smulkiųjų žemės ūkio gamintojų veiklos finansavimo poveikis investavimui ir veiklos rezultatams. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers



27

2007–2013 m. laikotarpiu žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkininkams ir įmonėms subsidijos investicijoms buvo teikiamos pagal 3 priemones, kurioms viso skirta 1.982 mln. Lt viešosios paramos (vidutiniškai per metus beveik 250 mln. Lt), įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu – 1 priemonė ir 511 mln. Lt, kaimo verslininkams, užsiimantiems alternatyviąja veikla (įskaitant miškininkystę) – 3 priemonės ir 723 mln. Lt. 13 lentelėje pateikiami konkretūs duomenys apie šiomis priemonėmis sukurtą finansavimo pasiūlą. 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta tęsti investicinio pobūdžio priemonių įgyvendinimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendras KPP biudžetas mažėja, taigi ir finansavimo investicijoms pasiūla bus mažesnė (žr. lentelę žemiau), kas skatina ribotus paramos išteklius naudoti teikiant ne vienkartines negrąžinamas subsidijas, o skolinant lėšas, teikiant garantijas ar investuojant lėšas į įmonių kapitalą.

13 lentelė. KPP investicinės priemonės

Priemonė/ veiklos sritis

2007–2013 m. priemonei skirtas biudžetas (EŽŪFKP + valstybės kofinansavimas), mln. Lt

Vidutiniškai skirta per vienus programos įgyvendinimo metus*

Projektų skaičius**

2014–2020 m. priemonei skirtas biudžetas (EŽŪFKP + valstybės kofinansavimas)

Priemonės žemės ūkio veiklai Žemės ūkio valdų modernizavimas

1.604,08 200,51 9.844 1.482,28

Pusiau natūrinis ūkininkavimas

76,41 9,55 2.753 58,27

Priemonės žemės ūkio produktų perdirbimui Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas

511,07 63,88 196 386,51

Priemonės alternatyviai veiklai Miškų ekonominės vertės didinimas

50,78 6,35 245 40,00

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos

112,60 14,07 200 120,19 + 155,21***

Parama verslo kūrimui ir plėtrai

398,45 49,81 471

Kaimo turizmo veiklos skatinimas

161,43 20,18 338

Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo *darant prielaidą, kad lėšų įsisavinimas vyks 8 metus (nuo 2008 m. kuomet pradėti įgyvendinti projektai, iki 2015 m., kuomet projektai turi būti baigti) ** remiantis patvirtintų paraiškų skaičiumi (iki 2013 m. pab.) *** pateikti 2014-2020 m. KPP priemonių 6.2 Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse ir 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės vieklos kūrimui ir plėtrai biudžetai

Finansinės priemonės, skirtos paskoloms. 2009 m., reaguojant į finansinę krizę ir sumažėjusią finansinę pasiūlą, EŽŪFKP lėšomis buvo sukurta finansinė priemonė „Paskolų fondas“, suteikianti galimybes žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams iš KĮ pasiskolinti, be to, lengvatinėmis sąlygomis – mažesnėmis nei rinkos palūkanomis. Šio fondo įkūrėjas – ŽŪM, administruojanti institucija - NMA , o valdytojas – ŽŪPGF (Garfondas).

Pradinis Paskolų fondui numatytas biudžetas siekė 450 mln. Lt (EŽŪFKP ir nacionalinio biudžeto lėšos). Ūkio subjektams paskolos buvo teikiamos pagal dvi Programos I krypties priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, taigi netaikomos smulkiems ūkiams (iki 4 EDV), jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, alternatyvioms veikloms, miškininkystei. FP lėšomis finansuojamas tik investicinių projektų įgyvendinimas. Ūkio subjektai paraiškas galėjo teikti arba tik paskolai gauti, arba ir subsidijai pagal tas pačias dvi priemones, ir paskolai gauti. Tačiau nuo 2012 m. paraiškos paskoloms neberenkamos ir ūkio subjektams paskolų suteikta už 134,8 mln. Lt. (vidutiniškai per metus po 50 mln. Lt). Detalesnė informacija apie priemonę pateikiama 14 lentelėje.



28

Pasiūlos pusės (finansinių tarpininkų) atstovų nuomone, tikslinga didinti ES paramos prieinamumą ūkininkų ir žemės ūkio įmonių efektyvumo didinimui bei verslo plėtrai, investicijoms ir inovacijoms didesniu mastu ir aktyviau naudojant FP 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu kaip efektyvią ir tvarią bei didesniam ūkininkų skaičiui prieinamą alternatyvą, papildant tradicinį ES grynomis subsidijomis pagrįstą finansavimą. Bankų atstovų parengtame rašte Žemės ūkio ministrui, ŽŪPGF (Garfondas) atstovams pateikti keli pagrindiniai argumentai/ pasiūlymai dėl KPP lėšų panaudojimo paskolų priemonėms:

- bendrovėms reikalingos ne tik vienerių-dviejų metų trukmės paskolos apyvartiniam kapitalui, bet ir ilgalaikės investicinės paskolos, todėl tokiam finansavimui yra reikalingi ir papildomi bent penkerių–septynerių metų trukmės ištekliai iš ES fondų, kuriuos bankai tikslingai panaudotų aukščiau minėtoms ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių reikmėms finansuoti.

- ES fondų lėšų panaudojimas šioms priemonėms aktualus ir todėl, kad Lietuvoje iki šiol neišspręstos bankų ilgalaikių išteklių žemės ūkio subjektų ir kitų įmonių finansavimui sukūrimo prielaidos: 1) Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse reglamentuotas terminuotųjų indėlių statusas suteikia indėlininkams teisę bet kuriuo momentu nutraukti terminuotąjį indėlį, o tai reiškia, kad faktiškai bankai ribotai disponuoja net ir terminuotais indėliais, kaip vienu iš svarbiausių finansavimo šaltinių; 2) spraga tarp poreikio ilgalaikėms 5-7 metų ir ilgesnės trukmės paskoloms ir terminuotųjų indėlių bankuose vidutinių terminų, kurie paprastai yra vidutiniškai apie 6 mėnesių trukmės, sąlygoja tai, kad nuosavi bankų finansavimo ištekliai ilgalaikiam finansavimui yra riboti, todėl bankai turi itin griežtai planuoti ilgalaikių paskolų apimtis ir trukmę.

- tokios programos, kaip ir iki šiol, galėtų būti tikslinės, tačiau turėtų būti išplėsta finansavimo paskirtis, t.y. neturėtų būti finansavimo paskirtimi nurodomas tik, pvz., gamybos modernizavimas, nes 2007-2013 metų bankų ir ūkininkų bendradarbiavimo patirtis parodė, kad tikslinio finansavimo sritys turėtų būti išplėstos įtraukiant ir šias sritis: žemės ūkio verslo plėtra, šeimų ūkių plėtra, jaunųjų ūkininkų verslo plėtra, įskaitant žemės įsigijimo finansavimą (ši paskirtis svarbi konsoliduojant žemės sklypus iki tokių sklypų dydžių, kurie suteiktų galimybę, efektyviai ūkininkaujant, sparčiau pasiekti ūkių masto ekonomiją ir pelningumą), smulkių ir vidutinių įmonių kaimo vietovėje plėtra ir kūrimas ir kt. pagal prioritetines žemės ūkio ir kaimo plėtros programų sritis58.

Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos priemonės atitinka paramos SVV sritį, svarbu pristatyti ir ES struktūrinių fondų ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamas paskoloms skirtas priemones, kurių 2007–2013 m. laikotarpiu buvo sukurta daugiau nei KPP. Iš viso veikė 5 paskoloms skirtos priemonės – 3 iš jų finansavo INVEGOS fondas, 1 – Verslumo skatinimo fondas (mikrokreditų priemonė) ir 1 įgyvendinama ne per kontroliuojančiuosius fondus. Pagrindinė informacija apie šias priemones, palyginimui su Paskolų fondu, pateikiama žemiau lentelėje.

14 lentelė. FP, skirtų paskoloms, palyginimas

Paskolų fondas Mažų kreditų teikimas – 1 etapas

Mažų kreditų teikimas – 2 etapas

Atviras kreditų fondas

Pasidalintos rizikos

paskolos

Verslumo skatinimas/

mikrokreditai

Skirta, mln. Lt Pradinis

biudžetas – 450 Pakeistas – 135

16,685 95 150 379,81 50*

Privačios investicijos

nėra Minimalus indėlis –

16 proc. nuosavų lėšų,

maksimalus – 25 proc.

nėra 25 proc. paskolos sumos

50 proc. paskolos sumos

10 proc. paskolos sumos

Finansavimo ES KPP lėšos/ nacionalinio ES SF/ ERPF ES SF/ ERPF ES SF/ ERPF ES SF/ ESF (VSF

58 Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, AB „Citadele“ bankas, AB „Šiaulių bankas“, AB „Medicinos bankas“ kreipimasis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrui gerb. V. Juknai, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos pirmininkui gerb. A. Griciui, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorei gerb. D. Čukauskienei. DĖL FINANSAVIMO IŠTEKLIŲ PASIEKIAMUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ LIETUVOS ŪKININKAMS IR ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖMS, 2013 10 17



29

šaltinis EŽŪFKP biudžeto lėšas (INVEGOS fondo lėšos)

(INVEGOS fondo lėšos)

(INVEGOS fondo lėšos)

lėšos)

Finansavimo paskirtis

Investicijos Investicijos ir apyvartinis

kapitalas

Investicijos ir apyvartinis

kapitalas


kapitalas


kapitalas


kapitalas

Maksimalus paskolos dydis

Modernizavimas: mažiausa - 10

358 Lt, didžiausia – 1

035 840 Lt; Perdirbimas: didžiausios

paskolos riba – 13 811 200 Lt,

pieno kooperacijai – 34 528 000 Lt

Iki 175 tūkst. Lt Iki 350 tūkst. Lt Iki 1,5 mln. Lt + ne mažiau

kaip 25 proc. bank

o nuosavų lėšų

Iki 16,6 mln. Lt (50 proc. ERPF

lėšos ir 50 proc. banko

lėšos)

Iki 86 tūkst. Lt

Rizikos pasidalijimas

100 proc. FT rizika

100 proc. FT rizika

100 proc. FT rizika

100 proc. FT rizika

Rizikos pasidalijimas –

50:50

100 proc. FT rizika

Galutiniai naudos gavėjai

Ūkio subjektai, apibrėžti KPP

priemonių aprašymuose.

SVV subjektai SVV subjektai SVV subjektai SVV subjektai SVV subjektai, veikiantys <12 mėn.

Paskolos valiuta LTL ir EUR LTL LTL LTL ir EUR LTL ir EUR LTL

Palūkanų norma

Maksimali banko marža < 3 proc., kintama palūkanų dalis - 6 mėn. EURIBOR – 1 proc. p./ 6 mėn. VILIBOR - 4 proc.p. (bet ne daugiau nei 4 proc. EUR ir 5 proc. Lt)

Maksimali banko marža

<3,1 proc., kintama

palūkanų dalis – 6 mėn.

VILIBOR – 0,5 proc., bet ne daugiau

kaip 5,5 proc.

Maksimali banko

marža <2,2 proc., kintama


VILIBOR – 1 proc. arba –

2 proc. nustatytiems

regionams

Maksimali banko

marža <3 proc., kintama


VILIBOR/EURIBOR + 0,1 proc.

Rinkos palūkanų norma

Maksimali KU marža <3,49 proc., kintama

palūkanų dalis – 3 mėn. VILIBOR

+ 0,1 proc, bet ne mažiau kaip

5,49 ir ne daugiau kaip

9,49 proc.

Valstybės pagalba

Nėra De minimis pagalba

De minimis pagalba

De minimis pagalba

Nėra De minimis pagalba

Valdymo (administravimo

) mokestis FT

-

nėra nėra nėra yra (Šiaulių bankas –

2,7 proc., SEB bankas ir

Swedbank – po 3 proc.)

yra (3 proc.)

FT skaičius 18 3 4** 8*** 3 57 Išduota

paskolų, vnt., 2013 m. pab.

475 247 904 361 605 661

Išduota paskolų, suma, 2013 m. pab.,

mln. Lt

134,8

26,42 176,79 174.24 439.46 32,2

Pritrauktos privačios lėšos,

mln. Lt

0 4,78 0 44,4 219,6 6,7


Skirtingais fondais remiamų FP suderinamumo (takoskyrų, papildomumo, spragų ar galimo dubliavimo, tarpusavio konkurencijos) klausimai aptariami ataskaitos 3.2 skyriuje.

Finansinės priemonės, skirtos garantijoms. Finansinės priemonės, skirtos garantijoms už kreditus žemės ūkio ir alternatyvių veiklų kaime srityje, veikia nuo 1997 m., LR Vyriausybės sprendimu įsteigus finansų įstaiga – UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF arba Garfondas). Garfondas savo



30

sukauptomis lėšomis teikia garantijas kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms dėl kreditų ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) paslaugų, teikiamų Garfondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems SVV subjektams, t.y.:

- žemės ūkio veiklos subjektams;

- ūkio subjektams, užsiimantiems alternatyviąja veikla (smulkios ar vidutinės žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės kaimo vietovėje (mėsos, pieno, grūdų ir kt. žemės ūkio produktų), ūkio subjektai, užsiimantys paslaugų teikimu (agroservisai, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos ir pan.), ūkio subjektai, užsiimantys kaimo turizmu, ūkio subjektai, užsiimantys miškininkystės ir medienos ruoša, ūkio subjektai, užsiimantys tradiciniais amatais, kitos įmonės kaimo vietovėje);

- kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams);

- mokslo ir studijų institucijoms ir profesinio mokymo įstaigoms (nebiudžetinėms įstaigoms), turinčioms eksperimentinius, parodomuosius, mokomuosius ar bandymų ūkius ir įgyvendinančioms investicijų projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos paramos fondų lėšų;

- kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms, įgyvendinančioms investicijų projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos paramos fondų lėšų;

- įmonėms, superkančioms ir (ar) perdirbančioms ir (ar) realizuojančioms žemės ūkio produktus.

Taigi Garfondo garantijos prieinamos žemės ūkiui ir alternatyviai veiklai, susijusiai su verslais kaime. KPP lėšomis garantijų priemonės nebuvo įgyvendinamos.

Be pačios garantijos, Garfondas suteikia galimybę kreiptis ir gauti dalinę garantinio užmokesčio kompensaciją (ši priemonė taip pat finansuojama Garfondo sukauptomis lėšomis). Dalis garantinio užmokesčio kompensuojama kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, iš kredito įstaigų imantiems kreditus su Garfondas išduota garantija investiciniams projektams, skirtiems pirminei žemės ūkio produkcijos gamybai ir (arba) kitai veiklai, nei pirminė žemės ūkio produktų gamyba. Minėti ūkio subjektai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistravę jiems priklausančią žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Tačiau garantinis užmokestis nekompensuojamas kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems iš kredito įstaigos kreditą investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“59.

2013 m. Garfondas suteikė 242 garantijas už 133,4 mln. Lt kreditų sumą. Iš viso nuo 1997 m. žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbimo įmonėms suteiktos 4386 garantijos už 1,4 mlrd. Lt, kredito įstaigos ūkio subjektams su garantijomis išdavė 1,9 mlrd. Lt garantuotų kreditų. Garfondo atstovų teigimu, garantijų skaičius išauga aktyvėjant investicinių projektų pagal KPP įgyvendinimui, kuomet pareiškėjai ima paskolas projektų kofinansavimui užtikrinti60. Su ES parama įgyvendinamų garantuotų kreditų suma sudaro 57 proc. visų garantuotų kreditų sumos61.

Didžioji dalis kreditų (apie du trečdalius) suteikta žemės ūkio veiklai (ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms ir kt. įmonėms) – už 87,3 mln. Lt kreditų sumą. Tai sudaro apie 13 proc. visos KĮ ūkininkams suteiktų kreditų sumos. Antra pagal dydį garantuotų kreditų suma (apie trečdalį) buvo skirta alternatyvioms veikloms kaime. Paskutiniaisiais metais šiai veiklai skirtų garantijų suma didėja. Tai ypač pasakytina apie miškininkystės, biokuro gamybos bei kitas alternatyviosios energetikos įmones. Smulkieji verslininkai taip pat modernizavo mėsos cechus, teikė agroserviso, medienos apdirbimo paslaugas, statė vėjo bei saulės jėgaines. Apie 1 proc. garantijų buvo suteiktos maisto produktų gamybos veiklai62.

59 Garfondo informacija, http://garfondas.lt/lt/kreditu_garantijos/gu_kompensacija_kreditai/gu_kompensacija_zemdirbiai 60 Interviu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktore Danguole Čukauskiene, 2014 07 02 61 Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, 2013 m. veiklos ataskaita. 62 Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, 2013 m. veiklos ataskaita.



31

Nors galimybes gauti garantijas kreditams taip pat turi ir kaimo bendruomenės bei vietos veiklos grupės, įgyvendinančios ES finansuojamus investicijų projektus, tačiau dar nei vienas iš šių subjektų nesikreipė dėl garantijos. ŽŪM atstovų teigimu, kaimo bendruomenės susiduria su bankų kreditų pasiūlos trūkumu63. Kita vertus, jos neturėjo galimybių gauti ES paramos verslo projektams įgyvendinti (2007 Eur 2013 m. laikotarpiu Leader parama buvo skirta infasturktūrai atnaujinti), taigi nebuvo ir poreikio kreiptis paskolų į bankus64. Tačiau 2014–2020 m. toks poreikis, tikėtina, bus. Vietos veiklos grupių tinklo atstovų teigimu, 2014–2020 m. itin skatinant ekonominės veiklos kaime plėtrą bei bendruomenių socialinių projektų vystymą, išorinis finansavimas taps dar aktualesniu65.

KĮ galimybes finansuoti kaimo bendruomenių bei vietos veiklos grupių projektus vertina atsargiai, tačiau teigia, jog galutinis sprendimas visuomet priklauso nuo konkretaus projekto ir jo atsiperkamumo66. Vietos veiklos grupių tinklo duomenimis, KĮ paskolos tokiems projektams nėra neprieinamos, tačiau dėl didesnės projektų rizikos jos yra brangesnės67.

ES SF lėšomis įgyvendinamos trys priemonės, skirtos garantijoms SVV subjektams teikti – individualių ir dvi portfelinių garantijų priemonės. Detali informacija pateikiama lentelėje.

15 lentelė. FP, skirtų garantijoms, palyginimas

Garfondo garantijos Garantijų fondas – individualios

valstybės garantijos

Portfelinės garantijos (FLPG)

Portfelinės garantijos lizingui

(FLPG lizingui)

Skirta, mln. Lt

garantijų suma vienu metu negali viršyti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto

valstybės garantijų limito (2013 m.

buvo nustatytas 353 mln. Lt garantijų

limitas)

129 23,75 20,7

Finansavimo šaltinis Garfondo sukauptos lėšos

ES SF (Garantijų fondas)

ES SF (INVEGOS fondas)

ES SF (INVEGOS fondas)

Garantuojamo sandorio paskirtis

Investicijos ir trumpalaikis turtas

Investicijos ir apyvartinis kapitalas

Investicijos ir apyvartinis kapitalas

Investicijos

Garantijos dydis 70 proc. (išskirtinais

atvejais – iki 80 proc.) 30-80 proc. (lizingo atveju – iki 60 proc.)

80 proc. 80 proc.

Garantuojamų paskolų (lizingo

sandorių) trukmė

Neribojama Neribojama 1-10 m. 1-10 m.

Maksimali garantijos suma

4 mln. Lt 5 mln. Lt 5,2 mln. Lt 5,2 mln. Lt


Žemės ūkio ir alternatyvia veikla

užsiimantys kaimo SVV subjektai

SVV subjektai SVV subjektai SVV subjektai

Valstybės pagalba Nėra De minimis De minimis De minimis

Garantijos mokestis (atlyginimas)

Investiciniams projektams – iki 6,8

proc. (subsidijuojamas valstybės: SVV

subjektai moka iki 1,4 proc. (ES

finansuojamiems – iki 3 proc.); apyv. – iki 1

proc.

Vienkartinis 3-4 proc. (subsidijuojamas

valstybės: SVV subjektai moka 1-

1,5 proc.)

Vienkartinis 0,5-1 proc. Vienkartinis 0,5-1 proc.

Rezultatai 2013 m.pab., vnt.

2013 m. – 242 Nuo 1997 - 4442

2427 280 101

63 Interviu su ŽŪM, Sigute Mečkovskiene. 64 Interviu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktore Danguole Čukauskiene, 2014 07 02 65 Interviu su Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke Klavdija Stepanova, 2014 09 09. 66 Interviu su SEB atstovais, 2014 09 09. Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. 67 Interviu su Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke Klavdija Stepanova, 2014 09 09.



32

Išduotų garantuotų paskolų, iki

2013 m.pab., suma mln. Lt

2013 m. – 133,4 Nuo 1997 – 3200

1016,57 108,48 30,35


KĮ teigimu, žemės ūkio sektoriaus subjektams garantijos yra labai svarbus instrumentas, ir jo rinkoje būtinai reikia68.

Atsižvelgiant į kitų institucijų patirtį ES SF lėšomis finansuojant garantijų priemones, svarstyta galimybė KPP lėšomis sukurti portfelinių garantijų instrumentą. Jų esmę sudaro tai, kad Garfondas rezervuoja atskiriems bankams tam tikrą garantijų portfelio sumą, o bankai patys dalija garantijas pagal produktus, neviršydami limito. Tai labai pagreitina garantijos, o kartu ir kredito suteikimą, patogu ir bankui, ir klientui, ir Garfondui. Lietuvoje tokio produkto, skirto smulkiam verslui kaime ir žemės ūkiui, 2007–2013 m. laikotarpiu nebuvo69. Tačiau būtina paminėti, kad Garfondui kiekvienais metais suteikiamas garantijų limitas nėra pilnai panaudojamas – 2013 m. nepanaudotas garantijų limitas siekė 75,85 mln. Lt. Garfondo atstovų tvirtinimu, turimas garantijų limitas paprastai nėra pilnai išnaudojamas, taigi esamas individualių garantijų instrumentas pilnai patenkina paklausą70. Todėl galima daryti išvadą, kad esama garantijų pasiūla patenkina paklausą ir kurti dar vieną portfelinių garantijų instrumentą netikslinga. Tokios priemonės steigimo galimybė šiame vertinime toliau nėra svarstoma.

Dalinis palūkanų kompensavimas. Dalinis palūkanų kompensavimas – tai negrąžintinos paramos priemonė, kuri gali būti laikoma FP, jeigu derinama su kitomis FP, pvz. paskolomis ar garantijomis. 2007–2013 m. KPP lėšos nebuvo naudojamos tokio pobūdžio priemonei. Šią priemonę laikinai vykdė Garfondas nacionalinio biudžeto lėšomis. Dalis kredito palūkanų (30 proc. visiems, ir 40 proc. jauniesiems ūkininkams) kompensuojama kaime veikiantiems subjektams, nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. paėmusiems kreditus su Garfondo garantija investiciniams projektams, skirtiems pirminei žemės ūkio produkcijos gamybai ir (ar) kitai veiklai, nei pirminė žemės ūkio produktų gamyba. 2014 m. priemonės įgyvendinimas buvo atnaujintas: dalis palūkanų kompensuojama kaimo vietovėje veikiantiems ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio ar alternatyviąja veikla, įgyvendinantiems investicinius projektus (išskyrus žemės pirkimą) ir nuo 2014 m. lapkričio 21 d. imantiems kreditus iš kredito įstaigos su Garfondo garantija, kuriems neteikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Dalis palūkamnų kompensuojamas investicinius projektus įgyvendinantiems ūkio subjektams, atitinkantiems šias sąlygas: labai maža, maža ar vidutinė įmonė; nėra sunkumų patirianti įmonė; ūkio subjektas (fizinis asmuo) ir (ar) jo sutuoktinis nedalyvauja Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“; nėra gavęs neteisėtos pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, arba yra grąžinęs visą jos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka. Kompensuojama 30 proc. kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį nuo kredito sutarties pasirašymo dienos visiems subjektams, išskyrus jaunuosius ūkininkus, ir 40 proc. kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį nuo kredito pasirašymo dienos jauniesiems ūkininkams. Kompensacijos suma vienam ūkio subjektui už vieną investicinį kreditą negali viršyti 9 000 Eur (31 075 Lt) – užsiimančiam žemės ūkio veikla ar alternatyviąja veikla, išskyrus gyvulininkystės veiklą ir 25 000 Eur (86 320 Lt) – užsiimančiam gyvulininkystės veikla71.

68 Interviu su SEB atstovu atstovais, 2014 09 09. Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. 69 Penkiolikti metai Fondas padeda skolintis žemdirbiams. Interviu su Danguole Čukauskiene, Mano ūkis, 2012/10 <http://ww.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/agroverslas/2872-penkiolikti-metai-fondas-padeda-skolintis-zemdirbiams> 70 Interviu su Garfondo atstovais, 2014 09 25. 71 Garfondo informacija, http://garfondas.lt/lt/kreditu_garantijos/palukanu_kompensacija/palukanos_investiciniai_kreditai



33

Tuo tarpu ES SF lėšos nuo 2009 m. naudojamos įgyvendinant priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“, kuriai skirta 56 mln. lėšų. Pagal šią priemonę dalinai kompensuojamos palūkanos šioms paskoloms:

- INVEGOS garantuotoms investicinėms paskoloms ar lizingo sandoriams (50 proc. sumokėtų palūkanų);

- paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo (95 proc. sumokėtų palūkanų);

- INVEGOS negarantuotoms investicinėms paskoloms ar lizingo sandoriams (50 proc. sumokėtų palūkanų). Šiuo atveju paskolos investicijos negali būti vykdomos neremiamuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą.

KĮ (finansavimo pasiūlos) atstovai siūlytų atnaujinti dalinio paskolų palūkanų kompensavimo teikimą visiems žemės ūkio ir alternatyvios veiklos subjektams, gaunantiems kreditus ar finansinės nuomos (lizingo) paslaugas su garantijomis. EŽŪFKP fondų remiami finansiniai instrumentai galėtų būti sėkmingai derinami su palūkanų normos ir garantinio užmokesčio subsidijomis72.

Finansinės priemonės, skirtos investicijoms į įmonių kapitalą. 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje KPP lėšomis nebuvo įgyvendinamos rizikos kapitalo priemonės. Tokios patirties nėra ir visos ES mastu dėl remtinos žemės ūkio veiklos ir ją vykdančių ūkio subjektų (ūkininkų) specifikos.

Rizikos kapitalo fondų veikla ir valstybės vaidmuo juos skatinant Lietuvoje dar tik formuojasi. Svarbų postūmį tam turėjo pagal JEREMIE iniciatyvą JEREMIE kontroliuojančiojo fondo įsteigti 5 rizikos kapitalo fondai, kuriems panaudotos ir ES SF lėšos: Verslo angelų fondas I, BaltCap, Lit Capital, Practica Seed Fund, Practica VC Fund. Priklausomai nuo fondo veiklos tikslų ir pobūdžio, jie investuoja į MVĮ akcinį arba iš dalies akcinį kapitalą įmonių ankstyvosios stadijos etapo ar pradinio augimo (veiklos pradžios, vėlesnės ir augimo) stadijose. Investicijų gavimo sąlygose yra numatyta, kad negali būti investuojama į kelis sektorius, tarp jų – į įmonių investicinius projektus, kurie susiję su EB Sutarties I priede numatytų žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamyba. Tuo tarpu alternatyvių kaimo verslų įmonėms šios priemonės yra prieinamos.

2014 05 31 rizikos kapitalo fondai buvo investavę 121 mln. Lt į MVĮ, iš jų 83 mln. Lt ES lėšų, į 66 SVV. ES lėšų išmokos iš JEREMIE kontroliuojančio fondo (toliau – KF), įskaitant investicijas į įmones ir valdymo mokesčius fondų valdytojams, sudaro 84 proc. 2007–2013 m. veiksmų programoje numatytų JEREMIE KF lėšų. Reikia paminėti, jog rizikos kapitalo investicijomis netiesiogiai pasinaudojo ir žemės ūkio sektoriaus įmonės. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narė AB „Amilina“ sulaukė netiesioginių rizikos kapitalo fondo investicijų. „LitCapital“ rizikos kapitalo fondas investavo 3 mln. litų į atsinaujinančios energetikos sektorių. Įsteigtą nauja lietuviško kapitalo bioenergetikos bendrovė UAB „Lignoterma“ 2011 metais pradėjo savo pirmąjį projektą – 26 MW pramoninės biomasės jėgainės Panevėžyje statybą. Ši jėgainė tieks šiluminę energiją vienai didžiausių Panevėžio pramonės įmonių AB „Amilina“. Viso projekto vertė – apie 22 mln. litų, projekte taip pat dalyvauja pati AB „Amilina“ bei privatūs investuotojai. Projekto Panevėžyje tikslas – visiškai aprūpinti AB „Amilina“ gamybiniams procesams reikalinga šilumine energija73. „Verslo angelų fondas I“ investavo į UAB „Agrobirža“ – prekybos platformą, apjungusią grūdų pardavėjus ir pirkėjus į vieną sistemą, ir UAB „ART21“, kuriančią IT produktus išskirtinai žemės ūkio sektoriui74.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovų teigimu, galima būtų svarstyti galimybes kurti rizikos kapitalo fondą, nukreiptą į alternatyvaus verslo MVĮ kaime bei maisto perdirbimo įmones75. Remiantis kitų šalių patirtimi reikia pastebėti, kad rizikos kapitalo fondus tikslinga kurti tuomet, kai situacijos

72 Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, AB „Citadele“ bankas, AB „Šiaulių bankas“, AB „Medicinos bankas“ kreipimasis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrui gerb. V. Juknai, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos pirmininkui gerb. A. Griciui, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorei gerb. D. Čukauskienei. DĖL FINANSAVIMO IŠTEKLIŲ PASIEKIAMUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ LIETUVOS ŪKININKAMS IR ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖMS, 2013 10 17 73 http://www.inovacijos.lt/lt/ismanymo_straipsnis/id/litcapital_pasirase_sutarti_del__mln_litu_kapitalo_investicijos_i_atsinaujinancios_energetikos_sektoriu_/ 74 http://practica.lt/lt/naujienos/europos-sajungos-parama-ar-investicija/ 75 Interviu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktore Danguole Čukauskiene, 2014 07 02



34

analizė parodo, kad kaimo verslai turi stiprų plėtros ir inovacijų potencialą ir įmonės yra atviros idėjai, kad jų sprendimų procesą gali įtakoti išoriniai investuotojai76. Be to, daugelis rizikos kapitalo fondų yra nukreipti į kompanijas, kurios kuria/ pritaiko inovatyvias technologijas ir kitas inovacijas (vykdo MTTP veiklą). Atižvelgiant į KPP pobūdį, pagrindinis verslo kaime skatinimo priemonių tikslas – darbo vietų kūrimas ir užimtumo didinimas (8 teminis tikslas), o ne inovacijų ar MTTP veiklos įmonėse skatinimas (1 teminis tikslas). Didelę patirtį valdant rizikos fondus turinčio Europos investicijų fondo (EIF) atstovo teigimu, kurti vienam sektoriui ar tik kaimo verslui skirtą fondą nėra tikslinga dėl didelės rizikos nepritraukti privačių investuotojų. Toks fondas potencialiems investuotojams būtų nepatrauklus dėl labai ribotos investavimo strategijos ir nediversifikuotos rizikos77.

Atsižvelgiant į remtinų įmonių pobūdį, santykinai nedidelį ir dar tik besiformuojantį rizikos kapitalo priemonių žinomumą Lietuvoje bei riziką nepritraukti privačių investuotojų, šiuo metu steigti naują atskirą rizikos kapitalo fondo priemonę, nukreiptą į kaimo ir žemės ūkio gamybos ir perdirbimo verslą, nėra tikslinga, tačiau, pasikeitus rinkos sąlygoms, neatmestina galimybė šios priemonės tikslingumą svarstyti iš naujo.

2.2.2 Paklausos vertinimas

Finansavimo pasiūlos ir egzistuojančių finansavimo šaltinių panaudojimo analizė parodo patenkintos paklausos lygį. Siekiant nustatyti FP poreikį, svarbu įvertinti nepatenkintos paklausos mastą ir finansavimo poreikį ateityje. Analizuojant šiuos aspektus, remiamasi:

- atliktomis SVV subjektų apklausomis (Lietuvos banko apklausa, INVEGA apklausa, kt.);

- atitinkamų 2007–2013 m. KPP priemonių įgyvendinimo patirtimi (Metinės pažangos ataskaitos, NMA stebėsenos duomenys, interviu su priemonių administratoriais įžvalgomis). Nepaisant to, kad daugelis priemonių buvo įgyvendinamos subsidijų forma, pareiškėjų aktyvumas, taip pat projektų kofinansavimo šaltinių analizė gana gerai atskleidžia investavimo paklausą;

- 2014–2020 m. KPP paramos planavimo dokumentais (finansiniu paskirstymu, siekiamais rodikliais);

- papildomai analizuojami oficialūs statistiniai duomenys apie potencialių pareiškėjų skaičių, bankų suteikta informacija apie kreditų paklausą ir patenkintų/ atmestų paraiškų skaičių, atmetimo priežastis, prognozuojamą paklausą ateityje;

- interviu su pagrindinių paklausos pusės atstovais (ūkininkų, perdirbėjų, miškininkų ir kt.) rezultatais;

- interviu su KĮ rezultatais.

SVV apklausos. 2011 m. ES lygmens apklausos duomenimis pagal finansavimo prieinamumą Lietuva atitinka ES vidurkį, tačiau net 19 proc. MVĮ susiduria su finansavimo užtikrinimo problema, kai jų prašymai yra atmetami arba pasiūlomos pernelyg griežtos finansavimo sąlygos78.

Lietuvos banko atliktos įmonių apklausos duomenimis, 2011 m. verslas didžiąją savo finansinių poreikių dalį tenkino iš vidinių finansavimo šaltinių – net du trečdaliai apklaustųjų nesiskolino piniginių išteklių savo veiklos reikmėms. Reikšmingiausią įtaką tokiam pasirinkimui darė pakankami vidiniai finansavimo ištekliai ar poreikio skolintis nebuvimas ir per didelės išorinių finansavimosi šaltinių išlaidos. Ateityje verslo plėtrą buvo numačiusios 31,3 proc. visų apklaustų įmonių, tačiau tik dešimtadalį verslo plėtros įmonės buvo numačiusios finansuoti skolintomis lėšomis. Daugiau negu pusės visų įmonių, 2011 m. antrąjį pusmetį besikreipusių į kredito įstaigas pasiskolinti lėšų ir (ar) pakeisti esamų įsipareigojimų sutarčių sąlygas, prašymai buvo visiškai patenkinti, o mažiau negu

76 European Network for Rural Development, “Rural development financial instruments: New opportunities to tackle the economic crisis”. EU Rural Review: Issue 13, October 2012. 77 Interviu su EIF atstove Jūrate Aželionyte, 2014 07 24 78 European Commission, „SBA Fact Sheet 2013. Lithuania“. http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/files/countries-sheets/2013/lithuania_en.pdf



35

dešimtadalio įmonių jie buvo atmesti (palyginti su ankstesniais metais atmestų paraiškų skaičius sumažėjo). Tačiau dauguma apklaustų įmonių sumažėjusius finansavimo šaltinius vertino kaip mažą sunkumą, o kur kas didesnį susirūpinimą joms kėlė padidėjusi mokesčių našta, išaugusios gamybos sąnaudos ar konkurencija79.

Tuo tarpu 2013 m. INVEGA iniciatyva atlikta Lietuvoje veikiančių SVV subjektų apklausa rodo, kad yra kad yra didelė išorinio verslo finansavimo paklausa. 85 proc. apklaustųjų reikalingas išorinis verslo finansavimas ir net 76 proc. apklaustųjų dėl jo kreipėsi į įvairius finansinius tarpininkus. Iš visų apklaustųjų tik 3 proc. nurodė, kad šiuo metu nėra reikalingas finansavimas ir ateityje neplanuoja dėl jo kreiptis. Šie išorinio finansavimo poreikio neturintys SVV daugiausia yra didžiųjų šalies miestų juridiniai asmenys, paslaugas teikiantys SVV subjektai, turintys iki 9 darbuotojų. 42 proc. apklaustųjų išorinio finansavimo prašymai buvo pilnai patenkinti, o 18 proc. – atmesti. Likusiųjų (40 proc.) prašymai buvo patenkinti su papildomomis sąlygomis (tokiomis kaip įkeisti papildomą turtą, pateikti papildomus laidavimus ar garantijas, padidinti investuojamų nuosavų lėšų dalį, padidintos palūkanų normos) arba suteikiant mažesnį nei prašyta finansavimą (daugiausia – dėl užstato trūkumo)80.

Apklausų rezultatai atskleidžia bendras finansavimo poreikio tendencijas ir rodo, kad pirmaisiais atsigavimo po krizės metais daugelis įmonių prisitaikė prie finansų rinkų pokyčių ir savo įmonių poreikius tenkino vidiniais finansavimo šaltiniais. Be to, jų plėtra buvo ribota. Nedidelė SVV dalis kreipėsi išorinio finansavimo, taigi ir atmestų paraiškų skaičius buvo nedidelis. Atsigaunant ekonomikai, įmonių optimizmas auga ir didėja išorinio finansavimo poreikis. Finansinių tarpininkų kreditavimo sąlygos šiek tiek laisvėja, tačiau nepatenkintos paklausos dydis taip pat išauga. Galima daryti prielaidą, kad verslas mieste ir kaime susiduria su panašiais poreikiais ir problemomis. Remiantis apklausų rezultatais, galima prognozuoti didėjantį finansavimo poreikį (FP ar subsidijų forma) ir maisto pramonėje bei alternatyviems verslams kaime.

Nors apklausos neapima žemės ūkio veiklos subjektų (ūkininkų), galima daryti prielaidą, kad šioje srityje finansavimo poreikis taip pat gali didėti, tik mažesniu mastu. Augantis ūkių kreditavimas (patenkinta paklausa), viena vertus, rodo didėjantį išorinio finansavimo poreikį, kita vertus, atsleidžia bankų politikos žemės ūkio sektoriaus atžvilgiu gerėjimą ir didesnį paklausos patenkinimo lygį. Tačiau žemės ūkio sektoriaus finansų analitikų duomenimis, 2013 m. iš 15 tūkst. potencialių kreditų naudotojų jais naudojasi tik apie 8 tūkst. 81

Interviu su KĮ rezultatai. KĮ vertinimu, žemės ūkio sektoriaus finansavimo poreikis yra stabilus ir ateityje didės, arba, esant blogiausiam scenarijui, išliks panašus į esamą. LCKU tikisi žemės ūkio sektoriaus plėtros, ir, nepaisant kai kurių sunkumų (kiaulių maro grėsmės, taip pat Rusijos 2014 m. paskelbtų sankcijų žemės ūkio produktų importui iš ES šalių), finansavimo žemės ūkio sektoriui nei nutraukti, nei apriboti ar mažinti neketina82. Šiaulių bankas žemės ūkio sektoriaus perspektyvas taip pat vertina palankiai ir tikisi plėtros. DNB banko atstovų nuomone, remiantis istoriniais duomenimis bei bendradarbiavimo su žemės ūkio sektoriumi patirtimi, galima tikėtis plėtros, nes žemės ūkis investavo net giliausios ekonominės krizės metu, o dabar sąlygos plėtrai gana palankios. SEB bankas tikisi plėtros, taip pat atkreipia dėmesį, jog esminę reikšmę kreditavimo apimtims turės pasirinktas paramos skirstymo būdas – kuo daugiau subsidijų bus prieinama, tuo mažesnė bus kreditavimo produktų paklausa83. Tuo tarpu nesant galimybės gauti subsidijų, žemės ūkio sektoriaus subjektai linkę skolintis, projektus sėkmingai įgyvendina ir paskolas grąžina, todėl būtų verta didesnę dalį paramos nukreipti per finansines priemones.

Šalia tradicinių verslo finansavimo sprendimų, t.y. verslo kreditų, kredijų linijų ir overdraftų, paklausios būtų ir valstybės remiamos lengvatinės paskolos, derinamos su valstybės garantija. Finansavimas su garantinių fondų garantijomis suteikia galimybę nedidelėms įmonėms gauti kreditą

79 Lietuvos banko apklausa https://www.lb.lt/bia_2012_balandis_rezultatu_santrauka 80 Finansinių priemonių verslui Lietuvoje išankstinio vertinimo ataskaitos projektas, INVEGA, 2014 m. balandis 81 Ūkių kreditavimas 2008-2013 metais. Apžvalga. Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas. Prezentacija, 2014 m. balandžio 4 d. 82 Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02. 83 Interviu su SEB atstovais, 2014 09 09.



36

palankesnėmis sąlygomis. Dažnu atveju, be garantinių fondų garantijų dėl ilgalaikio turto, kurį galėtų įkeisti, trūkumo, įmonės neturėtų galimybės gauti paskolą. Bendradarbiavimo mechanizmas yra palankus klientui, kadangi KĮ pati kreipiasi į garantinį fondą, teikdama jam visą reikalingą informaciją ir dokumentus dėl garantijos gavimo. Be to, dalį paskolos palūkanų valstybė kompensuotų. Visas šių paskatų komplektas suteikia galimybę SVV įmonei gauti finansavmą ne prastesnėmis sąlygomis negu didelėms įmonėms84. Remiantis KĮ ir ekspertiniu vertinimu, lengvatinių paskolų portfelis 2014–2020 m. galėtų sudaryti apie 300 mln. Lt.

Apklausti KĮ nekaupia duomenų ir negalėjo pateikti statistikos dėl atmestų paraiškų paskoloms gauti skaičiaus bei paraiškų atmetimo priežasčių. LCKU ypač aktyviai ieško galimybių suteikti finansavimą projektams. Vertinant, ar skirti finansavimą žemės ūkio sektoriaus subjektams, atsižvelgiama į daug dedamųjų. Paraiškas dėl finansavimo KĮ dažniausiai atmeta dėl nepakankamo projekto pelningumo, nepagrįsto paskolos poreikio arba dydžio, plyno lauko investicijų atveju, ypač kai investuoja pradedantieji, atidžiai įvertinamas apyvartinių lėšų pakankamumas, taip pat kai yra užtikrinimo (laidavimo) priemonių problemų (laidavimo nebuvimas arba jos nepakankamos). Patirties trūkumas, KĮ teigimu, paprastai atsveriamas paskolos užtikrinimo priemonėmis – jei jų yra ir jos pakankamos, patirtis nėra svarbi, taigi tinkamas užtikrinimo priemones turintys pradedantieji paskolą gali gauti. Suteikti paskolas taip pat atsisakoma esant įtartinoms finansavimo schemoms, „feniksams“, refinansavimo atvejais85.

2007–2013 m. KPP investicinių priemonių paklausa. Kaip nustatyta finansavimo pasiūlos vertinimo dalyje, kitu žemės ūkio ir kaimo verslo finansavimo šaltiniu galima laikyti investicinę paramą pagal KPP. Didžioji jos dalis buvo skirta subsidijų forma, tačiau paklausa šioms priemonėms parodo bendras finansavimo paklausos tendencijas.

Remiantis NMA duomenimis, 2007–2013 m. nepatenkintų paraiškų KPP paramai gauti dydis sudarė apie 500 mln. Lt.

16 lentelė. Nepatenkintų paraiškų 2007-2013 m. KPP paramai gauti dydis

Priemonės kodas 2007-2013

Priemonės/ veiklos srities pavadinimas

Atitikmuo 2014-2020

Prašoma paramos suma, Lt.

Patvirtinta paramos suma, Lt.

Atsiimtų paraiškų prašyta

paramos suma, Lt

Viso nepatenkintų

paraiškų suma, Lt.

1VMN

Žemės ūkio valdų modernizavimas (be trumpos rotacijos) 4.1.

1.158.609.946

803.607.307

103.107.513

251.895.125

1VMS

Žemės ūkio valdų modernizavimas (projektai iki 150 000 Lt.) 4.1.

805.580.278

730.805.436

32.375.559

42.399.283

1PPZ

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas 4.2.

597.612.005

419.000.715

95.937.504

82.673.786

1PPZS

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (projektai iki 150 000 Lt.) 4.2.

8.081.688

5.552.313

1.537.208

992.167

1MV-2

Miškų ekonominės vertės didinimas (be I srities - jaunuolynų ugdymo) 8.6.

57.400.247

39.186.574

6.620.650

11.593.023

84 Interviu su Citadele banko atstovais, 2014 07 30; http://www.15min.lt/naujiena/verslas/verslo-vinis/vaidotas-gurskas-be-garantiniu-fondu-garantiju-imones-daznai-neturi-galimybes-gauti-paskola-705-328452 85 Interviu su Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovais, 2014 09 02.



37

1MVS-2

Miškų ekonominės vertės didinimas (be I srities - jaunuolynų ugdymo) (projektai iki 150 000 Lt.) 8.6.

18.212.564

11.746.752

1.124.701

5.341.111

3VĮ Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 6.4.1.

177.819.715

85.198.552

31.522.696

61.098.467

3VĮS

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (projektai iki 150 000 Lt.) 6.4.1.

25.421.225

14.779.312

2.634.126

8.007.787

3KT Kaimo turizmo veiklos skatinimas 6.4.1.

230.374.942

137.382.330

45.070.141

47.922.472

3KTS

Kaimo turizmo veiklos skatinimas (projektai iki 150 000 Lt.) 6.4.1.

18.972.231

11.110.119

45.070.141

-

Viso 3.079.112.609 2.247.259.291 319.930.098 511.923.221

Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo remiantis NMA pateiktais duomenimis

Nors parama subsidijų forma pareiškėjų vertinama kaip labiau patraukli, galima daryti prielaidą, kad šios didelę paklausą turėjusios priemonės liktų paklausios jas finansuojant ne tik subsidijų, subsidijų ir FP, bet ir vien FP forma. Žinoma, labai svarbu sukurti patrauklius FP produktus (siūlomų FP produktų analizė pateikiama ataskaitos 6.1 dalyje), juos aptarti ir tinkamai pristatyti potencialiems pareiškėjams. Kaip rodo patirtis, paramos naujovės yra gana sunkiai priimamos pareiškėjų, ypač žemės ūkio srityje, ir neužsitikrinus socialinių partnerių paramos gali kilti grėsmė KPP tikslų įgyvendinimui. Kita vertus, palaipsniui pereiti prie didesnės FP apimties yra būtina, kadangi mažėjant ES finansavimui svarbu sukurti ilgalaikį investavimo mechanizmą šalyje plečiant atsinaujinančių finansavimo formų apimtis.

2014–2020 m. KPP planuojamos priemonės. 2014–2020 m. laikotarpiu bendras KPP skirtas biudžetas mažėja. Lentelėje pateikiamas 2007–2013 ir 2014–2020 m. atitinkamų priemonių palyginimas pagal biudžetus ir planuojamą paramos gavėjų skaičių, kuris pastebimai mažėja. Taigi reikėtų ieškoti būdų, kaip padidinti paramos sklaidą ir užtikrinti finansavimo prieinamumą didesniam ūkininkų ir kitų kaimo subjektų skaičiui. Tokią galimybę suteikia FP naudojimas.

17 lentelė. 2007–2013 ir 2014–2020 m. KPP investicinių priemonių palyginimas pagal skirtą paramą ir paramos gavėjų skaičių

Priemonė Skirtos lėšos, mln. Lt Paramos gavėjų sk. Tinkamų pareiškėjų skaičius

2007–2013 m. 2014–2020 m. 2007–2013 m.

2014–2020 m.

2007–2013 m.

2014–2020 m.

Žemės ūkio valdų modernizavimas (121)

Investicijos į materialųjį turtą. 4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

1.604,08 1.482,28 5.586 5.110 53.405**

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123)

Investicijos į materialųjį turtą. 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą

511,07 386,51 174 295* 1.203****

Miškų ekonominės vertės didinimas (122)

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą 8.6. Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą

50,78 40,00 191 - 1.781*****

Iš viso alternatyvioms veikloms kaime 662,90 275,4 876 800 10.799******



38

Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo remiantis NMA pateiktais duomenimis * KPP projekto (2014 m. birželis) rodiklių plano 3A tikslinės srities produkto rodiklis "Panuojamų paremti skaičius" (KPP projekto 447 psl.) **Ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4000 Eur (remiantis 2010 m. Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis) Pastaba: atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas padidintos ūkio dydžio ribos, t.y. paramą modernizavimui gali gauti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, yra nuo 8 000 Eur, jaunieji ūkininkai nuo 8 000 iki 70 000 Eur, smulkieji ūkiai nuo 4 000 iki 7 999 Eur. ****Veikiančių įmonių skaičius maisto gamybos sektoriuje (2011 m., Statistikos departamento duomenimis) ***** Veikiančių įmonių skaičius miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje (2011 m., Statistikos departamento duomenimis) ******Veikiančių MVĮ skaičius kaimo vietovėse (statistikos departamento duomenys; pateikti LAEI leidinyje „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2013“)

Lentelėje taip pat nurodomas potencialių pareiškėjų, atitinkančių pagrindinius tinkamumo kriterijus pagal 2014–2020 m. KPP projektą, skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad tai tik preliminari indikacija ir potencialių pareiškėjų skaičius būtų mažesnis, nes ne visi jie gali būti linkę ir turėti poreikį naudotis išoriniu finansavimu – kaip rodo 2013 m. SVV apklausos duomenys, išorinis finansavimas reikalingas 85 proc. SVV, tuo tarpu, remiantis teorine literatūra ir bendrais kreditavimo statistiniais duomenimis, žemės ūkio gamintojai paprastai mažiau linkę naudotis išoriniu finansavimu, ypatingai smulkūs ūkininkai.

Apklausos metu socialiniai partneriai akcentavo stabilų finansavimo poreikį. Žemės ūkio rūmų teigimu, nemažai ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių modernizuoja ir plečia savo ūkius – daugeliui tokių ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinti neįmanoma be kredito įstaigų teikiamo finansavimo.86 Tai aktualu tiek stambiems ūkiams, tiek smulkiesiems. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos teigimu, finansavimo poreikis visuomet yra – be išorinio finansavimo neapsieinama ir iki šiol jis turėjo tendenciją didėti. Visos žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančios įmonės – ir didelės, ir mažesnės – naudojosi ir naudojasi išoriniu finansavimu. Didelės apimties, investiciniams projektams nuosavų lėšų grūdų perdirbėjai neturi, projektus finansuoja skolintomis lėšomis. Daugiausiai įmonės skolinasi investiciniams ir plėtros projektams87.

Aplinkos ministerijos atstovai nurodė, jog finansavimo poreikis miškininkystės sektoriui yra aktualus ir išlieka gana stabilus, nes investicijų reikia nuolat – technikai įsigyti arba atnaujinti, veiklai plėsti. Miškininkystės sektoriaus atstovai daugiausiai skolinosi technikai, įrangai (subsidijos buvo mažos, todėl išoriniai finansavimo šaltiniai (paskolos) itin aktualios), miškų įveisimui, rekreacinių objektų įrengimui88.

2.2.3 Investicijų trūkumo nustatymas

Remiantis atlikta paklausos ir pasiūlos analize, galima identifikuoti pagrindinius investavimo trūkumus ir galimybes, kuriuos tikslinga spręsti kuriant FP (įskaitant ir finansuojamas KPP lėšomis):

1. Nustatyta didelė finansavimo paklausa žemės ūkio modernizavimo, žemės ūkio produktų perdirbimo, miškininkystės, ekonominės veiklos kaime plėtrai (investiciniams projektams), o KPP lėšų pasiūla naujuoju laikotarpiu mažėja, kas skatina ieškoti efektyvesnių šių projektų finansavimo būdų.

2. Didėja privačių KĮ (bankų ir KU) pasitikėjimas žemės ūkio veikla vykdančiais subjektais, KĮ noriai skolina. Tačiau situacija rinkoje, kai KĮ turi pinigų paskoloms, o palūkanos itin žemos, tikėtina, yra laikina, ir netolimoje ateityje gali iš esmės pasikeisti. Dėl šios priežasties būtina planuoti ESI lėšų nukreipimą pakoloms ŽŪ sektoriuje veikiantiems subjektams.

3. Pareiškėjams yra aktuali galimybė gauti paskolą aukščiau minimoms veikloms kaime lengvatinėmis sąlygomis (mažesnėmis palūkanomis bei galimybe pasinaudoti valstybės garantija).

86 Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. 87 Interviu su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktore Dalia Ruščiauskiene, 2014 09 10. 88 Interviu su Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistu Donatu Vaikasu, 2014 09 09.



39

4. Investicijų trūkumui 2015–2020 m. nustatyti remiamasi šiomis prielaidomis:

- per metus KĮ žemės ūkio veiklai išduodamų paskolų suma sudarys apie 700 mln. Lt – patenkinta pasiūla,

- per metus rinka papildomai įsisavins apie 50 mln. Lt (žemutinė riba) – 63 mln. Lt (viršutinė riba) lengvatinių paskolų – nepatenkinta pasiūla,

Tuomet galima daryti prielaidą, jog investicijų paklausa 2015–2020 m. sudarytų 4,5–4,7 mlrd. Lt89, pasiūla – 4,2 mlrd. Lt, taigi prognozuojamas investavimo trūkumas 2015–2020 m. sudarytų 300–500 mln. Lt.

2 paveikslas. Prognozuojamas investavimo trūkumas 2015–2020 m.


5. Tiek FT, tiek pareiškėjai sutaria, jog individualios garantijos yra rinkai būtinas produktas ir išliks ypač aktualios 2014–2020 m. laikotarpiu, taigi garantijų instrumentą būtina išlaikyti. Kadangi esama individualių garantijų teikimo schema patenkina poreikius (lėšų limitas yra pakankamas), tikslinga ją ir išlaikyti, priemonę ir toliau finansuojant Garfondo sukauptomis lėšomis. Garantinio užmokesčio kompensavimą siūloma įgyvendinant esamomis sąlygomis.

Identifikuotas lengvatinių paskolų poreikis - nustatytas paskolų ir dalinio palūkanų kompensavimo priemonių trūkumas žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams. Nors šią nišą vis plačiau užpildo privatūs subjektai – kreditų unijos – tačiau jų teikiamos paskolos gali būti brangesnės. ES SF finansuojamas Verslumo skatinimo fondas neteikia paskolų subjektams vykdantiems žemės ūkio veiklą, o KPP paramos teikimo schemos, skirtos smulkiems ūkiams, nėra pakankamai patrauklios. Dėl šių priežasčių svarstytina sukurti lengvatinių paskolų, pavyzdžiui, turinčių pasidalintos rizikos elementų, instrumentą.

89 Po 700 mln. Lt kasmet (2015-2020 m.) suteiktų KĮ ir 50 - 63 mln. Lt kasmet būtų suteikta lengvatinių paskolų forma.

Paklausa 4,5–4,7 mlrd. Lt

Investavimo

trūkumas 300–500 mln. Lt

Pasiūla 4,2 mlrd. Lt



40

3 PRIDĖTINĖS VERTĖS ANALIZĖ

Šiame ataskaitos skyriuje atliekamas FP, kurią siūloma remti EŽŪFKP lėšomis, pridėtinės vertės, suderinamumo su tai pačiai rinkai skirtomis viešosiomis intervencijomis, vertinimas. Vertinamas siūlomų FP atitikimas valstybės pagalbos reikalavimams (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2b) straipsnis), taip pat KPP FP suderinamumas su kitomis intervencijomis.

3.1 FP PRIDĖTINĖS VERTĖS VERTINIMAS

Siekiant nustatyti FP pridėtinę vertę, pradžioje atliekamas kiekybinis FP pridėtinės vertės skaičiavimas, paskui identifikuojami kokybinio pobūdžio FP privalumai pačiam projekto vykdytojui bei valstybei.

3.1.1 Kiekybinis pridėtinės vertės skaičiavimas

Kiekybinis FP pridėtinės vertės skaičiavimas apima:

- sverto efekto nustatymą, t.y. apskaičiuojamas papildomai pritrauktų investicijų dydis ir išreiškiamas santykiu tarp visų projektui/įmonei pritrauktų lėšų ir ES lėšų (šis skaičiavimas pateiktas ataskaitos 4.2 skyriuje);

- kiekybinės pridėtinės vertės skaičiavimą;

- finansinės priemonės atsinaujinimo efektą.

3.1.1.1 Sverto efektas

Sverto efektas skaičiuojamas pagal FP remti siūlomas priemones, remiantis prognozuojama tipine projektų finansavimo struktūra, neįvertinant lėšų atsinaujinamumo. Tipinė projektų finansavimo struktūra 2014–2020 m. nustatoma remiantis tikėtinu vidutiniu paskolos dydžiu (450 000 Lt), Garfondo statistika 2007–2013 m., NMA pateiktu 2007–2013 m. projektų dydžiu pagal atskiras paramos priemones, FT apklausos rezultatais bei atsižvelgiant į planuojamų priemonių aprašymus.. Daroma prielaida, kad visos projekto išlaidos yra tinkamos išlaidos. Taip pat vertinama, kad paskolos sumoje KPP/ EŽŪFKP dalis sudaro 75 proc. (likusi dalį suteikia FT), o šioje sumoje ES dalis sudaro 85 proc. (likusis dalis – nacionalinės lėšos KPP). Planuojamos lengvatinės palūkanos yra 1 proc. (žr. 4.2. skyrių). Sverto efekto ir kiekybinės pridėtinės vertės skaičiavimai pateikiami 3 priede.

18 lentelė. Planuojama tipinė projektų, remiamų FP, finansavimo struktūra

Priemonės nr. Nuosavų lėšų dalis, proc.

Banko paskola, proc.

Vidutinis projekto dydis 2007-2013 m., mln. Lt.

4.1. 65 35 1,4 4.2. 65 35 10 6.4.1. 65 35 1,3 8.6. 65 35 1,3


Finansinis svertas ES lėšoms pateikiamas lentelėje žemiau:

19 lentelė. Finansinis svertas ES lėšoms

Priemonės Reikšmė

4.1. 4,48

4.2. 4,48

6.4.1. 4,48



41

8.6. 4,48


3.1.1.2 Kiekybinė pridėtinė vertė

Šiame skyriuje vertinama atsinaujinančios paskolos pridėtinė kiekybinė vertė. Skaičiavimams naudojamas perpetuiteto metodas, kuris parodo, koks pinigų srautas būtų sukuriamas ateityje dabartine jo verte. Tuomet gauta vertė yra padalinama iš pradinės ES lėšomis finansuojamos paskolos sumos. Daroma prielaida, kad kasmet grąžinama paskolų dalis yra reinvestuojama. Taikoma lengvatinė palūkanų norma (1 proc.). Vidutinė investicinio projekto trukmė – 7 metai, taikomas 1 metų atidėjimas.

Matoma, kad būsimas ES dalies paskoloje srautas dabartine verte yra apie 18 kartų (multiplikatorius) didesnis nei esamas ES dalies paskoloje srautas. Tuomet pridėtinė kiekybinė vertė yra lygi: finansinis svertas * multiplikatorius.

20 lentelė. Sverto ir pridėtinės vertės reikšmės pagal priemones

Priemonė Svertas Multiplikatorius Pridėtinė kiekybinė vertė

4.1. 4,48 17,67 79,18

4.2. 4,48 17,67 79,18

6.4.1. 4,48 17,67 79,18

8.6. 4,48 17,67 79,18


3.1.1.3 Finansinės priemonės atsinaujinamumo efektas iki 2023 m. pabaigos

Šiame skyriuje aptariamas FP atsinaujinamumo efekto įvertinimas iki 2023 m. pabaigos. Daroma prielaida, kad visas lengvatinių paskolų portfelis yra 300 mln. Lt, iš kurių iš KPP lėšų skiriama 75 proc. (225 mln. Lt). Taip pat daroma prielaida, kad šios lėšos išskolinamos per FT galutiniams paramos gavėjams lygiomis dalimis (po 50 mln. Lt) 2015–2020 m. 2017 m. pradedama papildomai skolinti iš grįžtančių lėšų. Vidutinis planuojamas paskolos dydis – 450 000 Lt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame tyrime paskolų išdavimas vertinamas metų, o ne mėnesių, detalumu, todėl tikėtina, kad tiek išduotų paskolų skaičiaus, tiek atsinaujinumumo efekto/multiplikatoriaus dydžiai galėtų būti didesni. Paskolų grąžinimui taikomas 1 metų atidėjimas. Numatomas 1,5 proc. valdymo mokesčio dydis, kaip nustatyta 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) Nr. 480/2014. Vertinama, kad negrąžintų (blogų) paskolų dalis visame paskolų portfelyje sudarys 1 proc.

Matoma, kad iki 2023 m. pabaigos (maksimali FP trukmė) dėl lėšų pakartotinio investavimo į FP galėtų būti išduotos 1,768 paskolos. FP pradžioje investavus 300 mln. Lt, laikotarpio pabaigoje būtų suteikta paskolų už 735,8 mln. Lt. Atsinaujinimo efektas/multiplikatorius – 3,3 karto.

21 lentelė. Prielaidos

FP ATSINAUJINAMUMAS Dydis Reikšmė

Lėšų FP dydis 2015-2020 m. 75% 225 000 000 Lt

KĮ lėšų suma 2015-2020 m. 25% 75 000 000 Lt

Vidutinis paskolos dydis, mln. Lt.

450 000 Lt

Paskolos grąžinimo atidėjimas, m. 1 m.

FP lėšų išskolinimo terminas, m. (2015-2020 m.) 6 m.

Per metus išskolinama lėšų dalis (be atsinaujinančių lėšų) 1/6 37 500 000 Lt

Palūkanų norma, % 1%

Vidutinis paskolos terminas, m. 7 m.

Negrąžintų paskolų dalis, proc. 1% Valdymo mokesčiai KĮ 1,5%



42


3.1.2 Kokybinis pridėtinės vertės nustatymas

Atliekant kokybinį FP vertinimą svarbu paminėti, jog siūloma FP sprendžia pasiūlos rinkoje problemą, sustiprina žemės ūkio sektorių bei miškininkystės ir alternatyvios veiklos kaime sektorius ir prisideda prie KPP tikslų įgyvendinimo.

Reikia paminėti, kad taikant FP būtų tęsiama lengvatinės paskolos ir paramos (subsidijos) bei garantijos ir garantinio užmokesčio kompensavimo derinimo praktika, praplečiant FP taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašą. Tai būtų laipsniškas perėjimas prie didesnio santykinio FP taikymo KPP rėmuose, todėl, tikėtina, leistų užtikrinti sklandų FP įgyvendinimą. Toms priemonių veikloms, kurios, tikėtina, būtų labiau paklausios bei nespręstų papildomų priemonės tikslų, galima taikyti tik lengvatinę paskolą ir garantiją.

3.2 KPP FP SUDERINAMUMAS SU KITOMIS INTERVENCIJOMIS

Šioje dalyje atlikta planuojamų 2014–2020 m. KPP priemonių suderinamumo analizė vidiniu ir išoriniu lygmeniu ir pateikiamos rekomendacijos nustatytoms problemoms spręsti.

Planuojamų KPP priemonių suderinamumas tarpusavyje (vidinis suderinamumas). Vertinant tam tikram sektoriui skirtų priemonių suderinamumą tarpusavyje siekiama nustatyti, ar ir kaip tam tikram sektoriui (šiuo atveju – žemės ūkio sektoriui) suplanuotos priemonės dera tarpusavyje. Visos sektoriaus priemonės turi apimti kuo platesnį paramos reikalingų ūkio subjektų ratą, ir prisidėti prie geresnio programos tikslų pasiekimo, paskatinti ūkio vystymąsi finansuojamose srityse, duoti sinergijos efektą. Taip pat būtina peržiūrėti, ar priemonės, remiamos subsidijomis ir FP, nefinansuoja tokių pat (ar labai panašių) veiklų ir nėra skirtos tai pačiai tikslinei grupei, t. y. tiems patiems pareiškėjams (galutiniams naudos gavėjams). Jei subsidijomis remiamos priemonės ir FP remiamos veiklos ir pareiškėjai tie patys, FP nebus paklausi – įmonės visų pirma linkę konkuruoti dėl subsidijų lėšų, ir tik jų nebelikus kreiptis paskolų.

Įvertinus turimą informaciją apie žemės ūkio sektoriui suplanuotas priemones galima daryti išvadą, jog bendrai priemonės suplanuotos tinkamai. Numatytas platus tiek finansuojamų veiklų, tiek pareiškėjų sąrašas. Išlaikomos buvusios paklausios priemonės (pvz., Žemės ūkio valdų modernizavimas, Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas), atsižvelgiant į žemės ūkio srityje veikiančių subjektų poreikį tokioms investicijoms, kuris paprastai įvardinamas kaip nuolatinis.

Suplanuotos kelios naujo pobūdžio (anksčiau nefinansuotos) veiklos, pavyzdžiui, bendradarbiavimą skatinančios priemonės 16.3. Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui ir 16.4. Parama trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu. Nuosekliai suplanuotas perėjimas nuo infrastruktūros projektų finansavimo kaimo vietovėse prie ekonominės veiklos skatinimo kaimo vietovėse LEADER veiklos srityje 19.2 Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS. Pagal šią priemonę 2007–2013 m. laikotarpiu net 70 proc. lėšų buvo skirta investicijoms į infrastruktūrą (pvz., kultūros namams kaimo vietovėse sutvarkyti), tuo tarpu 2014–2020 m. laikotarpiu didžiąją dalį paramos numatoma kreipti vietos projektams, skirtiems ekonominei veiklai kaimo vietovėse skatinti ir darbo vietoms kurti (siekiama, kad šie projektai sudarytų 75 proc. vietos plėtros strategijoms skirtų lėšų). Ekonominės veiklos plėtra ir darbo vietų kūrimas kaime ypač aktuali sritis.

Tačiau vertinant finansavimo būdų (subsidijos ar FP) (ne)konkuravimą matyti, kad gali būti problematiškas kelių priemonių įgyvendinimas. Tarpusavyje konkuruotų subsidijų ir paskolinės priemonės, skirtos, pavyzdžiui, žemės ūkio modernizavimui ir produktų perdirbimui (6.4.1. 4.1., 4.2. priemonės). Pavyzdžiui, 6.4.1 priemonę numačius remti ir subsidijomis, ir FP, finansavimo būdai konkuruotų ir tarpusavyje, taigi, tikėtina, paskolos nebūtų paklausios tarp pareiškėjų, ir FP neveiktų.



43

Konkuravimo problema gali būti aktuali ir kitoms priemonėms – 4.1 ir 4.2. 2007–2013 m. panašios priemonės buvo finansuojamos panašiai – ir subsidijomis, ir FP. Dėl šios priežasties pareiškėjai pirmiausia konkuravo dėl subsidijų, o vien tik paskolas imti buvo vengiama. Šią problemą spręstų arba šių priemonių finansansvimas tik per FP, arba derėtų pagal veiklas atskirti, kam teikti subsidijas (pvz., projektams, prisidedantiems prie aplinkosauginių tikslų), o kam tik paskolas. 2007–2013 m. laikotarpiu paskolomis remtų veiklų dubliavimas/ konkuravimas su subsidijų priemonėmis įvardinamas kaip viena rimčiausių priemonės įgyvendinimo problemų – priėmus sprendimą paskoloms skirtas lėšas pervesti priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ daliai, teikiamai subsidijų forma, pastaroji tapo patrauklesnė potencialiems paramos gavėjams, ir pareiškėjai pirmiausia konkuravo dėl subsidijų (plačiau žr. 5 skyriuje). Priemonių vidinio (ne)suderinamumo problemą spręstų arba priemonių finansavimas tik per FP, arba derėtų pagal veiklas atskirti, kam teikti subsidijas (pvz., projektams, prisidedantiems prie aplinkosauginių tikslų), o kam tik paskolas.

Planuojamų 2014–2020 m. KPP priemonių suderinamumas su kitomis priemonėmis (išorinis suderinamumas)

1. KPP lėšomis finansuojamų priemonių suderinamumas su kitomis ESI fondų finansuojamomis FP. 2014–2020 m. laikotarpiui Ūkio ministerija (ŪM) yra suplanavusi nemažai SVV skirtų priemonių, kurias numatoma finansuoti per FP. Atlikus priemonių peržiūrą matyti, jog pagrindinė skirtis tarp ŽŪM ir ŪM administruojamų priemonių tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. laikotarpiu yra pareiškėjo vykdoma ekonominė veikla: ŪM suplanuotose priemonėse nurodoma, kad paskolos neteikiamos įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų pagrindine gamyba, perdirbimu ir prekyba, tokiu būdu tikintis užtikrinti skirtį ir, atitinkamai, suderinamumą tarp ŪM ir ŽŪM administruojamų FP. Tuo tarpu atskyrimas įmonės vykdomos veiklos teritorijos atžvilgiu nėra numatytas, taigi kaimo verslo subjektai, užsiimantys alternatyviais verslais kaime (potencialūs pareiškėjai pagal 2014–2020 m. KPP priemones, skirtas Ūkio ir verslo plėtrai (6.2. „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“; 6.4. „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ – 6.4.1. Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“) gali teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal ES SF priemones. SVV, vykdančios alternatyvios veiklos investicinius projektus (tačiau jiems negavę KPP paramos), gali kreiptis lengvatinių paskolų bei dalinio palūkanų kompensavimo į INVEGA (iš ESI fondų lėšų), o garantijų – iš INVEGA arba Garfondo. Kita vertus, gavusieji paramą alternatyvių verslų projektams ir norintys gauti paskolą kofinansavimui, negali kreiptis dėl kitų ESI fondų finansuojamų paskolų ar dalinio palūkanų subsidijavimo.

Reikia pastebėti, kad galima dubliavimosi rizika tarp ŪM priemonių (Verslumas FI ir Verslumas LT, Invest LT+ FI ir Produktyvumas LT, Regio Invest LT+) ir ŽŪM 6.4.1. priemonės, kadangi atskyrimas pagal ekonominę veiklą šiuo atveju negalimas, nes ŽŪM 6.4.1. priemonė „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ skirta remti ne žemės ūkio veiklą, o tas ekonominės veiklos rūšis kaime, kurios nesusijusios su žemės ūkiu (t.y. priemonės tikslas yra skatinti alternatyvias veiklas kaime90). Todėl čia derėtų nustatyti kitas takoskyras tarp ŽŪM priemonės 6.4.1. ir konkrečių ŪM priemonių – pagal pareiškėjo veiklos trukmę, pagal kaimo vietovėse remiamas veiklas, pagal tinkamas finansuoti išlaidas.

2014–2020 m. finansavimo periodu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) planuoja verslui skirtas priemones, remiamas per FP. 2007–2013 m. laikotarpiu SADM įgyvendino priemonę VP1-1.1-SADM-08-K „Verslumo skatinimas“. Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą, taip pat socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, tuo skatinant verslumą ir savarankišką užimtumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Šiai priemonei, įgyvendinamai per FP, buvo įkurtas Verslumo skatinimo fondas (kontroliuojančiojo fondo valdytojas – INVEGA), kuriam 2007–2013 m. laikotarpiui skirta iki 50 mln. litų ES lėšų. Priemonės įgyvendinimas (paskolos iki 86 tūkst. litų, dalinis palūkanų kompensavimas, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui) buvo derinamas su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei

90 Priemonės 6.4.1. veiklos sritis - parama įvairiai ekonominei ne žemės ūkio veiklai, taip pat paslaugų teikimui, įskaitant paslaugas žemės ūkiui. Parama neteikiama veiklai, kuri pagal EVRK patenka į žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės sektorius, išskyrus veiklą, susijusią su paslaugų žemės ūkiui teikimu.



44

įgyvendinant verslo planus. Paramos pagal priemonę galėjo kreiptis labai mažos, mažos įmonės bei verslininkai (fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą), registruoti ir veikiantys ne ilgiau nei vienerius metus, bei verslą plėtojančios socialinės įmonės91. Ši priemonė buvo paklausi ir veikė itin sėkmingai – SADM duomenimis, pagal priemonę SVV subjektams iki 2014-05-31 buvo išskolinta daugiau nei 100 proc. skirtų lėšų, SVV suteikta 924 paskolos, sukurta 1615 darbo vietų92. Paskolų teikimas pagal šią priemonę pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Paskolas verslą pradedantiems SVV subjektams pagal Verslumo skatinimo priemonę teikė finansiniai tarpininkai – kredito unijų konsorciumas. Finansiniai tarpininkai prisiėmė 100 proc. atsakomybės už pagal priemonę suteiktas paskolas.

2014–2020 m. laikotarpiu SADM planuoja įgyvendinti tokią pat priemonę ir skirti jai iki 80 mln. litų ES SF lėšų. Be to, į Verslumo skatinimo fondą grįš dalis paskolintų 2007–2013 m. finansavimo periodo lėšų, kurios galės būti naudojamos tiems patiems tikslams. Vertinant SADM ir ŪM 2014–2020 m. planuojamų verslo plėtrai skirtų priemonių suderinamumą galima daryti išvadą, jog priemonės nekonkuruos tarpusavyje ir viena kitos nedubliuos, nes yra nustatyta takoskyra pagal 2 kriterijus: 2014–2020 m. SADM iš Verslumo skatinimo fondo ir toliau teiks paskolas SVV subjektams, kurie atitinka šias sąlygas: 1) prašomos paskolos dydis – iki 86 tūkst. litų ir 2) SVV subjektas pradeda verslą arba veikia ne ilgiau nei vienerius metus. Tuo atveju, jei SVV subjektas netenkina bent vieno iš šių kriterijų, paramos verslui jis turės kreiptis pagal ŪM administruojamas SVV plėtrai skirtas priemones93. Taigi SADM ir ŪM priemonės yra tinkamai atskirtos.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog kyla galima dubliavimo rizika tarp SADM ir ŽŪM 2014–2020 m. planuojamų FP. 2007–2013 m. EŽŪFKP lėšas naudojo ir per FP – Garfondo valdomas Paskolų fondas teikė lengvatines paskolas žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkio subjektams, siekiant užtikrinti palankesnes finansavimo galimybes verslo plėtrai ir palengvinti lėšų įsisavinimą sukuriant galimybes projektų vykdytojams užtikrinti projektų bendrą finansavimą. 2007–2013 m. į paramą iš EŽŪFKP, pagal KPP priemones, galėjo pretenduoti tik įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu. Kaimo vietovėse besisteigiančios ar veikiančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurių veikla (projektai) susijusi su žemės ūkio produktų, miško, žuvininkystės ir akvakultūrų auginimu, gamyba, pirminiu perdirbimu ar pan., negali pretenduoti į kitus valstybės remiamus finansavimo šaltinius94. ŽŪM šiuo metu, suplanavusi EŽŪFKP lėšomis finansuojamas priemones 2014–2020 m., svarsto galimybę plėsti paramą gaunančių ūkio subjektų ratą ir finansuoti kaimo vietovėse veiklą vykdančias SVV, nepriklausomai nuo jų veiklos. Be subsidijų, ketinama tokias įmones remti ir finansinėmis priemonėmis. Reikia atkreipti dėmesį, jog, ŽŪM išplėtus į EŽŪFKP lėšas galinčių pretenduoti ūkio subjektų ratą ir ėmus taikyti FP (6.4.1. priemonei „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“), priemonė konkuruoja su SADM planuojama Verslumo skatinimo priemone (FP), kuri taip pat skirta SVV. Bendrai tokiu atveju užtektų atskirti priemones pagal veiklas nustatant, kad EŽŪFKP lėšomis gali būti remiami ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla susijusi su žemės ūkio produktų (taip pat miško) auginimu, (pagrindine) gamyba, pirminiu perdirbimu, prekyba, o SVV subjektų veikla, nesusijusi su minėtomis sritimis, būtų remiama SADM arba ŪM įgyvendinamų priemonių lėšomis. Tačiau šių priemonių atveju esminis dalykas yra tai, kad ŽŪM 6.4.1. priemonė „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ skirta remti ne žemės ūkio veiklą, o tas ekonominės veiklos rūšis kaime, kurios nesusijusios su žemės ūkiu (t.y. priemonės tikslas yra skatinti alternatyvias veiklas kaime95). Todėl šiuo atveju tarp ŽŪM ir SADM

91 http://www.invega.lt/lt/paslaugos/lengvatines-paskolos/verslumo-skatinimo-fondas.htm 92 Interviu su SADM ES struktūrinės paramos departamento Struktūrinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste Žaneta Maskalioviene, 2014.06.04 93 Interviu su SADM ES struktūrinės paramos departamento Struktūrinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste Žaneta Maskalioviene, 2014.06.04 94 Pavyzdžiui, INVEGA neteikia garantijų paskoloms, suteikiamoms projektams, susijusiems su žemės ūkio produktų, miško, žuvininkystės ir akvakultūrų auginimu, gamyba, pirminiu perdirbimu, taip pat neteikia lengvatinių paskolų įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų pagrindine gamyba, perdirbimu ir prekyba. Dalinis palūkanų kompensavimas (nors pastarasis yra tam tikra subsidijų forma, o ne finansinė priemonė) negalimas žuvininkystės ir akvakultūros, žemės ūkio produktų gamybos sektoriuose veikiančioms įmonėms. 95 Priemonės 6.4.1. veiklos sritis - parama įvairiai ekonominei ne žemės ūkio veiklai, taip pat paslaugų teikimui, įskaitant paslaugas žemės ūkiui. Parama neteikiama veiklai, kuri pagal EVRK patenka į žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės sektorius, išskyrus veiklą, susijusią su paslaugų žemės ūkiui teikimu.



45

priemonių reikėtų ieškoti kitų takoskyrų, pvz., pagal teritoriją (kaimo SVV subjektus remti iš EŽŪFKP lėšomis, o miesto – iš Verslumo skatinimo fondo), pagal pareiškėją (EŽŪFKP lėšas skirti tik kaime registruotiems subjektams ar gyventojams, kurie ten gyvena ne trumpiau nei 2 metus, kurie kuria verslą kaimo vietovėje ir kurie savo įmonėje/ūkyje įdarbintų būtent kaimo vietovėse gyvenančius asmenis, t. y. konkrečios seniūnijos ar aplink esančių seniūnijų, gyventojus). Tačiau svarstant, kokias takoskyras pasirinkti, kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nustatytos per griežtos takoskyros gali trukdyti sėkmingam priemonių įgyvendinimui.

2. KPP lėšomis finansuojamų priemonių suderinamumas su nacionalinėmis ar kitomis lėšomis finansuojamomis priemonėmis. Kaip jau minėta, nuo 1997 m. Garfondas teikia garantijas kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms dėl kreditų ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) paslaugų, žemės ūkio ir alternatyvių veiklų kaime srityje veiklą vykdantiems subjektams. Ši priemonė įgyvendinama Grafondas sukauptomis lėšomis. Kaip konstatuoja FT bei patys pareiškėjai, garantijos žemės ūkio ir alternatyvių veiklų kaime vykdytojams labai palengvina priėjimą prie paskolų. Tai paklausus ir tikslingas instrumentas, kuriuo plačiai gali naudotis praktiškai visas žemės ūkio sektorius ir visi pareiškėjai, taigi jis nekonkuruotų, o tik papildytų KPP lėšomis finansuojamas FP, suteikdamas galimybę lengviau gauti paskolas, todėl siūlytina palikti esamą garantijų teikimo schemą.

Be pačios garantijos, Garfondas suteikia galimybę kreiptis ir gauti garantinio užmokesčio kompensaciją. Ši priemonė taip pat finansuojama Garfondo sukauptomis lėšomis, tačiau galinčiųjų juo pasinaudoti ratas yra ribotas: dalis garantinio užmokesčio kompensuojama kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, iš kredito įstaigų imantiems kreditus su Garfondo išduota garantija investiciniams projektams, skirtiems pirminei žemės ūkio produkcijos gamybai ir (arba) kitai veiklai, nei pirminė žemės ūkio produktų gamyba, tačiau garantinis užmokestis nekompensuojamas kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems iš kredito įstaigos kreditą investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“96. Taigi galimybe gauti garantinio užmokesčio kompensaciją gali pasinaudoti tik paramos gavėjai pagal KPP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. 2014–2020 m. laikotarpiu siūlytina palikti dabar galiojančią tvarką ir garantinio užmokesčio kompensaciją teikti tik jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

Garfondas 2007–2009 m. nacionalinio biudžeto lėšomis finansavo dalinio palūkanų kompensavimo priemonę. Vėliau šios priemonės atsisakyta, tačiau 2014 m. pabaigoje ši priemonė atnaujinta, ją finansuojant valstybės biudžeto lėšomis97. Dalis palūkanų kompensuojama kaimo vietovėje veikiantiems ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio ar alternatyviąja veikla, įgyvendinantiems investicinius projektus (išskyrus žemės pirkimą) ir nuo 2014 m. lapkričio 21 d. imantiems kreditus iš kredito įstaigos su Garfondo garantija, kuriems neteikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Dalis palūkamnų kompensuojamas investicinius projektus įgyvendinantiems ūkio subjektams, atitinkantiems šias sąlygas: labai maža, maža ar vidutinė įmonė; nėra sunkumų patirianti įmonė; ūkio subjektas (fizinis asmuo) ir (ar) jo sutuoktinis nedalyvauja Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“; nėra gavęs neteisėtos pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, arba yra grąžinęs visą jos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka. Kompensuojama 30 proc. kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį nuo kredito sutarties pasirašymo dienos visiems subjektams, išskyrus jaunuosius ūkininkus, ir 40 proc. kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį nuo kredito pasirašymo dienos jauniesiems ūkininkams98. Kadangi ūkio subjektų, galinčių pasinaudoti šia priemone, ratas apribotas (dalinį palūkanų kompensavimą gali gauti tik tie ūkio subjektai, kuriems neteikiama parama pagal KPP

96 Garfondo informacija, http://garfondas.lt/lt/kreditu_garantijos/gu_kompensacija_kreditai/gu_kompensacija_zemdirbiai 97 LR Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 3D-877 „Dėl Dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, dėl kurių suteikta UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ 98 Garfondo informacija, http://garfondas.lt/lt/kreditu_garantijos/palukanu_kompensacija/palukanos_investiciniai_kreditai



46

priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“), dubliavimosi rizikos būtų išvengta. Šiame vertinime taip pat nesiūloma kurti atskiros dalinio palūkanų kompensavimo priemonės, nes palankesnės nei rinkos palūkanos būtų numatytos paskoloms skirtoje FP (lengvatinės pasidalintos rizikos paskolos).

Į INVEGA administruojamas ES SF lėšomis finansuojamas priemones dalinio palūkanų kompensavimo gali kreiptis SVV, kai investuoja į gamybos įrangą ir įrenginius, technologines linijas, miškų ūkio, statybos bei kitą specialiąją techniką, tačiau INVEGA dalinis palūkanų kompensavimas neprieinamas investuojantiems į neremiamus sektorius, įskaitant žemės ūkio produktų gamybos.

3. KPP lėšomis finansuojamų priemonių suderinamumas su ES lygmens programomis. 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvai ir kitoms ES šalims narėms yra galimybių pasinaudoti ne tik ES fondų lėšomis, bet ir kitų ES ir tarptautinių programų galimybėmis efektyviau. Didžiausios galimybės 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu apims prioritetines sritis, susijusias su mokymu ir švietimu, inovacijų ir mokslinių tyrimų plėtra, kokybišku užimtumu ir darbo jėgos judumu, socialinės įtrauktiems didinimu ir skurdo mažinimu, darniu vystymusi ir aplinkosauga, energetiniu efektyvumu, verslo konkurencingumu bei informacine visuomene. ES lėšų ir kitų finansavimo šaltinių intervencijos turi būti suderintos, kad nebūtų finansuojamos tos pačios sritys ar veiklos, ir intervencijų poveikis būtų kaip įmanoma didesnis ir platesnis.

Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartyje nurodoma, kad suderinamumu laikomas tikslų, uždavinių, veiklų ir procedūrų derėjimas, kuris leistų integruotai naudoti visus finansinius instrumentus siekiant nacionalinių ir europinių tikslų. Siekiant įvertinti, kiek ir kokios sritys gali būti finansuojamos iš fondų ar programų, Partnerystės sutartyje pateikiamas ES fondų ir kitų finansinių iniciatyvų sąrašas, atlikta jų prioritetų, tikslų ir uždavinių panašumo ir suderinamumo analizė, pateikiama šios analizės pagrindu parengta suvestinė, kurioje matyti ES fondų ir kitų finansinių priemonių persidengimas remiamų politikos sričių atžvilgiu bei kitų finansinių priemonių tikslų suderinamumas su ESI fondų Lietuvos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos (VP) prioritetais99. Toliau aptariamos konkrečios programos, kurių lėšomis 2014–2020 m. galėtų pasinaudoti verslas ir priemonių (jei jau yra numatytos) suderinamumas su ŽŪM KPP lėšomis planuojamomis remti priemonėmis.

2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva prisijungė ir prie Europos ekonominės erdvės (EEE), todėl jai tapo prieinama EEE ir Norvegijos finansinė parama (subsidijos). Pirmuoju (2004–2009 metų) paramos laikotarpiu Lietuvai buvo skirta 67,3 mln. eurų EEE ir Norvegijos paramos įvairiems projektams ir subsidijų schemoms įgyvendinti. EEE parama buvo skirstoma pagal 9 prioritetus. Beveik pusė visos iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų skirtos Lietuvai paramos (29,5 mln. eurų) teko sveikatos apsaugos ir vaikų priežiūros iniciatyvoms. Apie penktadalis paramos (11,2 mln. eurų) buvo skirta kultūros paveldo projektams skirtiems istoriniams pastatams išsaugoti. Kitos pagrindinės remtos sritys buvo pilietinės visuomenės stiprinimas per NVO fondą (5 mln. eurų), regioninės politikos plėtra (6,15 mln. eurų), žmogiškųjų išteklių raida, parama skirta Šengeno sistemos reikalavimams įgyvendinti bei moksliniai tyrimai100. Antrasis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis apima 2009–2014 metus101. Šiuo laikotarpiu Lietuvai skirta 45,6 mln. eurų (bruto) Norvegijos ir 38,4 mln. eurų (bruto) EEE paramos įvairiems projektams šalyje įgyvendinti. EEE paramos instrumento finansuojamos programos veiklos nesusijusios su verslumo (SVV) skatinimu. Tuo tarpu Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos nukreiptos į šiuos prioritetinius sektorius:

a) anglies dioksido surinkimo ir saugojimo;

b) ekologiškos pramonės inovacijų;

c) mokslinių tyrimų ir stipendijų;

d) žmogiškųjų išteklių ir socialinės plėtros;

e) teisingumo ir vidaus reikalų;

99 Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis. P. 114-116. www.esparama.lt 100 http://www.finmin.lt/web/finmin/eee-norway/2004-2009, 2014.06.18. 101 http://www.finmin.lt/web/finmin/eee-norway/2009-2014, 2014.06.18.



47

f) deramo darbo ir trišalio dialogo skatinimo.

Įgyvendinamos 7 programos, iš kurių viena – Žaliosios pramonės inovacijos (skirta 8 mln. eurų arba 27,6 mln. Lt). Pagrindinis šios programos tikslas − didinti aplinkai palankių įmonių konkurencingumą, įskaitant žaliųjų sprendimų taikymą esamose tradicinės gamybos įmonėse, pasitelkiant žaliąsias inovacijas ir verslumą. Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis finansuojamas SVV projektų, susijusių su inovatyviomis aplinkosaugos technologijomis ir žaliaisiais produktais, įgyvendinimas. Parama projektams teikiama pagal dvi schemas – Partnerystės projektų ir Mažųjų projektų. Partnerystės projektų schemos remiamos, susijusios su 1) naujų aplinkosaugos technologijų sukūrimu, jų diegimu ar įvedimu į rinką, 2) reikšmingu esamų technologinių procesų patobulinimu (siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai ir (arba) padidinti gamtos išteklių panaudojimo efektyvumą), jų įvedimu į rinką, 3) inovatyvių aplinkosaugos technologijų įsigijimu ir diegimu102. Projektai, finansuojami programos lėšomis, labiau panašūs į kai kurias ŪM verslui suplanuotas priemones, tačiau paramos pagal programą galėjo kreiptis ir žemės ūkio sektoriaus įmonės. Tačiau su 2014–2020 m. KPP suplanuotomis Norvegijos finansinio mechanizmo intervencijos bet kuriuo atveju nekonkutuotų, nes Norvegijos finansinio mechanizmo lėšas suplanuota paskirstyti iki 2014 m. pabaigos, o projektų (jei jų bus) įgyvendinimo laikotarpis tęsis iki 2016 m. balandžio. Dėl laiko faktoriaus programos intervencijos nebepersidengs su Lietuvos institucijų planuojamomis priemonėmis. Parama sekančiam laikotarpiui (nuo 2015 m.) nėra suplanuota (neaiški suma, programos, veiklos), todėl detalesniam priemonių persidengimo įvertinimui šiuo metu trūksta informacijos.

2008–2012 m. Šveicarija Lietuvai pagal bendradarbiavimo programą skyrė beveik 70,9 mln. Šveicarijos frankų (virš 58 mln. eurų) paramą pagal 4 teminius prioritetus: aplinka ir infrastruktūra, parama žmogaus ir socialinei plėtrai, NVO skatinimas bei saugumas, stabilumas ir parama reformoms. Visos paramos sutartys pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą jau pasirašytos, skirtos lėšos turi būti panaudotos iki 2017 m. vidurio, o informacijos apie tolesnį finansavimą šiuo metu nepateikiama.

Europos regioninės plėtros fondo lėšomis 2007–2013 m. buvo finansuojamos Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa bei Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, įgyvendinamos 2007–2013 m. laikotarpiu, prioritetai – konkurencingas ir produktyvus pasienio regiono augimas (mažos ekonominės infrastruktūros modernizavimas, verslo aplinkos skatinimas ir tvaraus pasienio regiono abipusio turizmo skatinimas ir kultūros bei istorijos paveldo išsaugojimas) ir pasienio regiono sanglauda ir sustiprinta bendra pasienio regiono kokybė (naujų socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo tinklų kūrimas bei esamų tinklų stiprinimas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas). Šias programas numatoma finansuoti ir 2014–2020 m.

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa įgyvendinama pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą. Latvijos ir Lietuvos programos tikslas – prisidėti prie darnios socialinės ir ekonominės pasienio regiono plėtros ir taip didinti jo konkurencinį pranašumą siekiant, kad regionas taptų patrauklus gyventi ir lankytis. Parama teikiama šiems prioritetams - socialinė ir ekonominė regiono plėtra ir konkurencingumo skatinimas (31 958 759 eurų, priemonės remia verslo, darbo rinkos, tyrimų ir technologijų plėtrą, gerina pasienio regiono pasiekiamumą jo viduje ir iš išorės) ir patraukli gyvenamoji aplinka ir darni bendruomenė (28 123 707 eurų, priemonėmis siekiama skatinti bendradarbiavimą viešųjų paslaugų ir gamtos išteklių valdymo srityse, didinti pasienio regionų patrauklumą, siekti darnios bendruomenės kūrimo (maži projektai). Programos su ŽŪM KPP lėšomis planuojamomis remti priemonėmis nekonkuruoja - paramą pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa gali gauti vietos ir regioninės valdžios institucijos, nacionalinės valdžios institucijos, įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, nevyriausybinės organizacijos103. Parama žemės ūkio sektoriui, įskaitant paramą vietos bendruomenėms (vietos veiklos grupėms) tiesiogiai pagal Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą 2007–2013 m. nebuvo teikiama. VRM duomenimis104, asocijuotoms privačioms

102 http://www.eeagrants.lt/programos/aprasymas/programos-aprasymas/program/3 103 http://www.nrp.vrm.lt/index.php?id=185 104 Pokalbis su VRM Regioninės politikos departamento vyresniąja patarėja Irena Šimėniene. 2014.06.19.



48

struktūroms nebuvo draudžiama gauti paramą pagal šias programas, jei asocijuotos privačios struktūros projekte nebuvo pagrindinis partneris. Kadangi ŽŪM planuojamos FP nėra skirtos verslo asociacijoms remti, ŽŪM priemonės nekonkuruos su bendradarbiavimo per sieną programų intervencijomis.

Šiuo metu nėra pateikiama informacijos apie sekančiam laikotarpiui planuojamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos bei Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos priemones, tačiau tikėtina, kad bus remiami panašūs projektai.

3.3 SUDERINAMUMAS SU VALSTYBĖS PAGALBOS REIKALAVIMAIS

Kaip jau minėta ankstesnėse vertinimo dalyse, 2014–2020 m. laikotarpiui siūlytina kurti lengvatinių (pasidalintos rizikos) paskolų FP, taip pat tęsti individualios garantijų bei garantinio užmokesčio kompensavimo priemonių įgyvendinimą.

Trumpai apžvelgiant ŽŪ sektoriui aktualius ES teisės aktus, reglamentuojančius valstybės pagalbos klausimus, reikia paminėti, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. žemės ūkio sektoriui taikomi du nauji valstybės pagalbos reglamentai dėl de minimis – Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje. Taip pat aktualus Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius105 (ABER reglamentas). Remiantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (GBER reglamentas), tikimasi parengti 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ 6.4.2. veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisykles.

Valstybės pagalbos taisyklių taikymas priklauso nuo steigiamos FP ir jos bruožų. FP gali būti standartines sąlygas atitinkančios (angl. off the shelf) arba pritaikytos (angl. tailor made). Steigiant pritaikytas (angl. tailor made) FP, būtina įvertinti kiekvienos siūlomos priemonės atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams, o tuo atveju, jeigu šalyje narėje kuriamos standartines sąlygas (angl. off the shelf) atitinkančios FP, vertinimo dėl jų atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms nereikia atlikti, nes tokios priemonės formaliai atitinka valstybės pagalbos reikalavimus.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 964/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų taikymo finansinių priemonių standartinėms sąlygoms taisyklės106 apibrėžia sąlygas, kurioms esant FP galima laikyti standartines sąlygas atitinkančiomis (angl. off the shelf). Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, taikomos tokių finansinių priemonių standartinėms sąlygoms: a) pasidalintos rizikos paskolų portfelis (pasidalintos rizikos paskola); b) apribota portfelio garantija; c) atnaujinimo paskola.

Investavimo trūkumui spręsti 2014–2020 m. KPP lėšomis siūloma teikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis (pasidalintos rizikos paskolas). Reglamento Nr. 964/2014 II priedas detalizuoja sąlygas, kurioms esant pasidalintos rizikos paskolas galima laikyti standartines sąlygas atitinkančiomis. Įvertinus siūlomų steigti pasidalintos rizikos paskolų sąlygas ir FP struktūrą galima daryti išvadą, kad jos atitinka reglamente nustatytas off the shelf FP sąlygas. Tokiu atveju kuriama FP būtų laikoma nereišminga (de minimis) valstybės pagalba. Ūkio subjekto gaunamos paramos intensyvumas negalėtų viršyti 200 000 Eur per 3 finansinius metus, paskolų atveju skaičiuojant bendrąjį subsidijos ekvivalentą, visam lengvatinės paskolos laikotarpiui.

105 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius 106 2014 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 964/2014 kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų taikymo finansinių priemonių standartinėms sąlygoms taisyklės



49

2014–2020 m. laikotarpiu siūloma toliau naudoti sukurtą ir veikiančią individualių garantijų schemą, administruojamą ir finansuojamą Garfondas sukauptomis lėšomis. Vertinant šio instrumento atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms reikia paminėti, kad apie esamą garantijų schemą pagal ES reglamentų reikalavimus 2007 m. buvo pranešta (notifikuota) Europos Komisijai. EK pripažino, kad garantijų schemoje nėra valstybės pagalbos elementų. 2009 m. atsakingos Lietuvos institucijos po pakartotinio pranešimo EK yra gavusios patvirtinimą, kad Garfondas administruojama garantijų teikimo schema ir toliau tinkama naudoti107. Taigi garantijų schema nepažeistų valstybės pagalbai taikomų ES teisė aktų nuostatų. Palyginimui reikia paminėti, jog UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) SVV teikiama finansinė parama108, įskaitant ir paskolų garantijas, yra prilyginama de minimis arba „nereikšmingai" valstybės pagalbai. Ji teikiama atsižvelgiant į Komisijos reglamento 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai109 nuostatas.

2014–2020 m. laikotarpiu siūloma toliau naudoti ir 2007–2013 m. taikytą Garfondas lėšomis finansuotą garantinio užmokesčio kompensacijos schemą, ją teikiant tokiomis pat sąlygomis – dalį garantinio užmokesčio (80 proc. nustatyto užmokesčio už garantijos suteikimą) kompensuojant kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, iš kredito įstaigų imantiems kreditus su Garfondo išduota garantija investiciniams projektams, skirtiems pirminei žemės ūkio produkcijos gamybai ir (arba) kitai veiklai, nei pirminė žemės ūkio produktų gamyba, garantinio užmokesčio nekompensuojant kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems iš kredito įstaigos kreditą investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“110. Garantinio užmokesčio kompensacija yra subsidija, todėl jai taikomos valstybės pagalbos taisyklės, tačiau tokios schemos, kokia veikė 2007–2013 m., sąlygos su valstybės pagalbos reglamentais yra suderintos.

107 ŽŪM atstovų pateikta informacija, 2014 09 30. 108 SVV teikiamai finansinei paramai taikomas Bendrasis Bendrosios išimties reglamentas (GBER) arba Komisijos reglamentas ES Nr. 1407/2013 (dėl de minimis pagalbos) 109 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai. 110 Garfondo informacija, http://garfondas.lt/lt/kreditu_garantijos/gu_kompensacija_kreditai/gu_kompensacija_zemdirbiai



50

4 PAPILDOMAI PRITRAUKTŲ LĖŠŲ VERTINIMAS

Šiame ataskaitos skyriuje pateikiamas tikėtino sverto efekto (papildomų viešųjų ir privačių lėšų) atskiroms FP skaičiavimas, kuris yra svarbus vertinant priemonės pridėtinę vertę. Taip pat analizuojamos poreikis taikyti paskatinamąjį atlygį privačiojo sektoriaus investuotojams (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2c) straipsnis).

4.1 PAPILDOMAI GALIMŲ PRITRAUKTI VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ LĖŠŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ

Vertinama, kad tiesioginis lėšų pritraukimas ir jų paskirstymas pagal paramos priemones būtų galimas pagal ataskaitos 6 dalyje 24 lentelėje pateikiamas FP proporcijas.

22 lentelė. Tiesioginiai lėšų šaltiniai

Tiesioginiai lėšų šaltiniai Priemonės Nr. 4.1. 4.2. 6.4.1. 8.6. Iš viso, mln.

Lt

FP (lengvatinių paskolų) dydis ūkio subjektams iš viso

222 58 23 6 300

KPP/EŽŪFKP lėšos, iš jų:

167 43 17 5 225

ES lėšos 142 37 15 4 191

Nacionalinės lėšos 25 7 3 1 34

FT lėšos 56 14 6 2 75


Papildomais lėšų šaltiniais gali būti laikomos pareiškėjų nuosavos lėšos, kurios, remiantis planuojama projektų finansavimo struktūra, vidutiniškai gali sudaryti 5 proc. viso projekto lėšų. Jei 2015–2023 m. būtų išduota 735,8 mln. Lt lengvatinių paskolų ir jos projektų finansavimo struktūroje sudarytų vidutiniškai 35 proc., iš viso galėtų būti įgyvendinti apie 2 100 mln. Lt vertės projektų, kurių finansavimui pareiškėjai skirtų apie 1366 mln. Lt lėšų.

4.2 SKATINAMOJO ATLYGIO POREIKIO ANALIZĖ

Vertinama, kad FT tarpe būtų paklausios paskolos, kuriose būtų numatyta rizikos pasidalinimo sąlyga tarp FT ir valstybės. Ši sąlyga yra aktuali FT dėl Bazelio III reikalavimų, nustatančių didesnius bankų nuosavo kapitalo, I lygio pagal riziką įvertinto turto dydžius ir papildomus kapitalo rezervus111. FT prisiimama rizika ir skiriama lėšų dalis paskoloje galėtų sudaryti apie 25 proc. Likusi paskolos dalis (apie 75 proc.) būtų finansuojama iš KPP/EŽŪFKP lėšų. FP patrauklumą finansiniams tarpininkams kuria ir valdymo mokesčiai, kurie per Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 2 dalyje nustatytą tinkamumo finansuoti laikotarpį (t.y. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) finansines priemones įgyvendinančių subjektų atveju siekia 1,5 proc. sumokėtų programos įnašų bendros sumos112. Taip pat FP patrauklumą finansiniams tarpininkams galima didinti leidžiant FT skiriamai lėšų daliai taikyti rinkos palūkanas (2014 m. rugpjūčio mėn. vidutinė palūkanų norma naujoms paskoloms nefinansinėms

111 Bazelio III nuostatos įsigalioja ir tampa privalomos nuo 2019 m., bet dauguma užsienio kapitalo bankų ir filialų, veikiančių Lietuvoje, pagrindines Bazelio III nuostatas pradėjo įgyvendinti nuo 2013 m. pradžios. 112 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos.



51

korporacijoms sudarė 3,99 proc.113), o ES KPP lėšoms/EŽŪFKP lėšų daliai taikyti 6 mėn. EURIBOR palūkanas, t.y. 0,13700 proc. Tokiu būdu žemės ūkio sektoriaus subjektams būtų galima pasiūlyti 1 proc. metines palūkanas. Taip pat siūlytina FT taikyti ilgesnį lėšų išskolinimo terminą nei buvo 2007–2013 m.114, kadangi jis ribojo FT suinteresuotumą dalyvauti FP įgyvendinime, taip pat didino bankų nesėkmės riziką.

113 http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279 114 FT buvo nustatytas reikalavimas išskolinti ne mažiau 30 proc. jiems pervestų lėšų per 6 mėnesius, 60 proc. – per 9 mėnesius ir 100 proc. – per 12 mėn.



52

5 PRAEITIES PAMOKŲ ANALIZĖ

Šiame ataskaitos skyriuje analizuojama aktuali Lietuvos ir kt. ES šalių patirtis, praeityje įgyvendinant panašias priemones, ir remiantis šia patirtimi, nustatomos pagrindinės pamokos ateičiai (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2d) straipsnis).

FP taikymo įgyvendinant KPP ES mastu patirtis labai ribota – FP buvo sukurtos ir įgyvendinamos tik 8 valstybėse, įskaitant Lietuvą. Lietuvoje 2009 m. buvo sukurta FP „Paskolų fondas“, skirta lengvatinėms paskoloms teikti. Kuriant Paskolų fondą, specialus ex-ante ar poreikio vertinimas nebuvo atliktas. Jis buvo inicijuotas reaguojant į ekonominę ir finansų krizę, dėl kurios reikšmingai sumažėjo finansavimo pasiūla ir KPP investicinių projektų vykdytojai susidūrė su sunkumais užtikrinant projektų kofinansavimą. Vėliau kofinansavimo problemas dar labiau sustiprino banko „Snoras“ bankrotas115. Susidūrę su finansavimo trūkumu, potencialūs pareiškėjai, viena vertus, neteikė paraiškų, kita vertus, pateikusieji paraiškas turėjo jas atsiimti, nes negalėjo rasti alternatyvių finansavimo šaltinių116.

Vis dėlto, Paskolų fondas tik iš dalies išsprendė problemą, nes buvo prieinamas tik 121 ir 123 priemonių pareiškėjams (kurios ir taip buvo pakankamai populiarios). Alternatyvių veiklų bei miškininkystės priemonių (122, 311, 312 ir 313) pareiškėjai negalėjo pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, nors toks poreikis buvo. Pasak miškų sektoriuje veiklą vykdančių pareiškėjų atstovo, „prie paramos salygų nepatrauklumo sunkmečiu prisidėjo ir tai, kad žemdirbiai galėjo skolintis gaudami Paskolų garantijų fondo paramą su mažomis palūkanomis, kai tuo tarpu miškininkystės veiklomis užsiimatiems tokia galimybė nesudaryta. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms bankai sustabdė kreditavimą bei atsiėmė suteiktas paskolas, taigi prasidėjo grandininė reakcija: nemažas skaičius kiek didesnių, su bankais dirbusių įmonių buvo priverstos bankrutuoti, o mažesnės sustabdė savo veiklą iki geresnių laikų“117.

Be sprendimo kurti „Paskolų fondą“, 2007–2013 m. Programos valdymo komitetas priėmė sprendimą sušvelninti reikalavimus projekto finansavimo šaltiniui. Vietoje privalomo finansinės įstaigos sprendimo, pareiškėjas turėjo kartu su paraiška pateikti ir kitų fizinių ar juridinių asmenų paskolos suteikimo galimybę patvirtinančius dokumentus118. Šia galimybe pareiškėjai gana plačiai naudojosi. Viena vertus, tai padidino pareiškėjų galimybes kreiptis paramos, tačiau, kita vertus, sukėlė nemažų įgyvendinimo problemų, kuomet finansavimo šaltiniai nebuvo pakankamai patikimi ir dėl to strigo projektų įgyvendinimas119.

„Pusiau natūrinio ūkininkavimo“ priemonės (141) atveju parama buvo teikiama išmokos forma ir įgyvendinimo taisyklės nereikalavo projekto kofinansavimo, tačiau taip pat sulaukė ganėtinai mažo pareiškėjų aktyvumo. Penkerius metus kasmet paramą gaunantiems ūkiams skiriama 1 500 eurų. Už šias lėšas ūkininkai dažnai įsigyja įvairių padargų darbui palengvinti, pavyzdžiui, grėblį-vartytuvą, krautuvą ir kt. Parama nėra didelė ir mokama dalimis, todėl ūkiai negali vykdyti ilgalaikių investicijų. Be to, jų nepakakdavo įsipareigojimams padidinti EDV 20 proc. Sėkmingai dalyvauti priemonėje ir didinti savo EDV galėjo tik tie ūkiai, kurie turėjo pakankamai nuosavų lėšų ir galėjo jas panaudoti žemės pirkimui, gyvulių / pasėlių kiekio didinimui (tai didina ir žemės ūkio valdos EDV)120. Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje trūksta išorinio finansavimo smulkiems ūkiams šaltinių, lengvatinės paskolos galėtų padidinti ūkininkų dalyvavimą KPP priemonėje.

115 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 2012 metų pažangos ataskaita, 2013 m. birželis 116 Kitos šalys taip pat susiduria su šiomis problemomis įgyvendinant KPP. Pavyzdžiui, Rumunijoje apskaičiuota, kad apie 60 proc. investicinių sutarčių buvo nutraukta dėl privataus kofinansavimo trūkumo. Prieinamumo prie finansavimo trūkumas įvardijama kaip viena didžiausių priežasčių dėl ko stringa KPP įgyvendinimas. Finansavimą apsunkina: reikalavimai garantijų dydžiui (iki 150 proc. paskolos), mažas pelningumas, aukšta įsipareigojimų neįgyvendinimo rizika. 117 http://www.forest.lt/go.php/lit/Ar-sugebes-zemes-ir-misku-savininkai-panaudoti-miskams-skirta-ES-parama/2794 118 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities įgyvendinimo 2013 metais taisyklės 119 Interviu su ŽŪM priemonių administratoriais 120 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 2012 ir 2013 metų pažangos ataskaitos. 2013/ 2014 m. birželis; Šeimos ūkininkai siekia atskiro smulkių ir vidutinių ūkių rėmimo, Mano ūkis, 2014 03 13 <http://manoukis.lt/naujienos/renginiai/18362-seimos-ukininku-suvaziavimas>



53

Kitas Paskolų fondo trūkumas buvo paskolomis remtų veiklų dubliavimas/ konkuravimas su subsidijų priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus ekonominei krizei paramos kofinansavimui poreikis kiek sumažėjo, paraiškos tokiai paramai gauti 2012 m. nebuvo renkamos. Priimtas sprendimas šias lėšas pervesti priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ daliai, teikiamai subsidijų forma, kuri buvo patrauklesnė potencialiems paramos gavėjams. Sprendimas perskirstyti lėšas iš paskolų subsidijų daliai nebuvo pakankamai pagrįstas ir labiausiai nulemtas potencialių pareiškėjų noro gauti subsidijas, o ne paskolas. Priemones administruojančių institucijų atstovų nuomone, tuo atveju, jeigu paskolos ir toliau būtų buvę teikiamos, paklausa būtų išlikusi ir lėšos būtų panaudotos efektyviau – dėl atsinaujinimo efekto būtų sukūrę didesnę pridėtinę vertę.

Remiantis 2007–2013 m. KPP įgyvendinimo patirtimi, galima išskirti šias pagrindines pamokas, į kurias verta atkreipti dėmesį kuriant priemones naujuoju finansavimo laikotarpiu:

- esant galimybei tiems patiems pareiškėjams gauti paramą ir subsidijų, ir grąžintinos paramos forma, pareiškėjai linkę naudotis subsidijomis, nes jie prie šios paramos formos yra labiau „įpratę“, ji vertinama kaip labiau ekonomiškai naudinga. Nustačius didelę paklausą remtinoms veikloms (pvz. gamybos/ technikos atnaujinimo tikslais ūkių modernizavimo bei žemės ūkio produktų perdirbimo veiklų atveju), rekomenduojama paramą teikti tik FP (pvz. lengvatinių paskolų) būdu;

- tuo atveju, kai pareiškėjai susiduria su sunkumais privataus finansavimo rinkoje siekdami užsitikrinti projekto finansavimo šaltinį (nuosavomis arba skolintomis lėšomis), tikslinga kurti FP, skirtas KPP projektų kofinansavimui.

Finansinių tarpininkų teigimu, planavimo ir kūrimo pradžioje Paskolų fondas buvo gana patraukti priemonė, tačiau priemonės sąlygų derinimas ir paleidimas labai ilgai užtruko, ir dėl pasikeitusių rinkos sąlygų (rinkoje sumažėjus palūkanoms) ši FP galiausiai nebebuvo aktuali ir patraukli žemės ūkio sektoriui. Priemonė nebekūrė pridėtinės vertės, nes panašiomis palūkanomis buvo galima pasiskolinti ir iš FT.

FT per trumpais įvardina PF lėšų iškolinimo terminus. FT buvo nustatytas reikalavimas išskolinti ne mažiau 30 proc. jiems pervestų lėšų per 6 mėnesius, 60 proc. – per 9 mėnesius ir 100 proc. – per 12 mėn. Šių reikalavimų nevykdantys bankai turėjo mokėti sutartyse nustatyto dydžio baudas. Problemą gilino ir tai, kad pasiekus (tikėtiną) lėšų limitą, administruojanti institucija NMA pareiškėjams nebeišduodavo pažymų apie rezervuotas paskolos lėšas, tačiau nebuvo įvetinta tai, kad ne visi pareiškėjai, kuriems lėšos buvo rezervuotos, paskolas pasiėmė. Tai taip pat labai padidino bankų riziką neišskolinti Paskolų fondo lėšų121.

121 Interviu su SEB atstovais, 2014 09 09.



54

6 SIŪLOMA INVESTAVIMO STRATEGIJA

Šioje dalyje aprašoma investavimo strategija, kurioje nustatomi pamatiniai FP įgyvendinimo principai – nurodomos konkrečios FP, jų apimtis, tikslai ir tikslinės grupės (galutiniai naudos gavėjai), KPP priemonės (prie kurių prisideda FP įgyvendinamas), derinimo su subsidijomis formos, o taip pat įgyvendinimo būdas – pagrindinės institucijos, FP tipai ir įgyvendinimo sąlygos (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2e) straipsnis).

FP strategija. 2014–2020 m. laikotarpiu priemonėms, kurioms nustatyta didelė paklausa, mažėja ir biudžetas, ir paramos gavėjų skaičiaus rodikliai. Siekiant didinti paramos sklaidą, paramą šioms priemonėms tikslinga teikti ne vien subsidijų ir FP derinimo forma, bet ir vien FP (paskolų, derinant su garantija) būdu. Tokiu būdu dėl pakartotinio lėšų panaudojimo galimybės, būtų padidintas paramos gavėjų skaičius.

Siūloma investavimo strategija: tęsti buvusį paramos (subsidijų) derinimą su lengvatine paskola (FP) ir garantija bei garantinio užmokesčio kompensavimu (finansuojama iš Garfondo lėšų) praplečiant FP taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašą. Tuomet, kaip aptarta ankstesnėse ataskaitos dalyse, tokiu būdu būtų remiamos 4.1. ir 4.2. priemonės bei papildomai paramos (subsidijų) ir lengvatinių paskolų (FP) bei garantijos derinimas būtų galimas 6.4.1 ir 8.6. priemonėse. 4.1. ir 4.2. priemonėse paramos (subsidijų) ir lengvatinių paskolų (FP) bei garantijos derinimą siūlytina numatyti tik daliai kiekvienos priemonės veiklų, likusiai daliai numatyti tik lengvatines paskolas (FP) ir garantijas (6.4.1 ir 8.6 priemonėse šito nesiūlytume taikyti, nes šių priemonių paklausa mažesnė, be to, praeitu laikotarpiu FP joms visai nebuvo taikomos, todėl iškart pereiti prie šių priemonių finansavimo per FP būtų rizikinga). Paskolos derinimą su subsidija siūloma taikyti prioritetinėse priemonių veiklose, pavyzdžiui, 4.1. priemonei – investicijoms, skatinančioms efektyvų išteklių naudojimą ir prisidedančioms prie kitų aplinkosauginių tikslų; 4.2. priemonei - aplinkosauginiams tikslams (pvz. perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo; ekologinės produkcijos perdirbimui), inovatyvių, nišinių produktų, skirtų eksportui į naujas rinkas, gamybai ar pan.

Remiantis Ūkio ministerijos praktika, planuojant ES struktūrinių paramos fondų lėšas, būtų tikslinga atskirti veiklas, finansuojamas FP ir subsidijų būdu. Subsidijas tikslinga palikti tik toms priemonių veikloms, kurios tuo pačiu prisideda prie kitų tikslų (pvz. aplinkosaugos) įgyvendinimo ar yra orientuotos į mažiau populiarius prioritetinius sektorius ar tikslines grupes. Atsižvelgiant į paklausos analizę, šį finansavimo modelį galima būtų taikyti šioms priemonėms:

- Investicijos į materialųjį turtą. 4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. FP taikyti visoms modernizavimo ūkiuose veikloms, išskyrus tas, kurių lėšomis sprendžiamos ir kitos problemos. 2014–2020 m. KPP priemonės aprašyme numatyta, kad pagal šią veiklos sritį „remiamos investicijos į žemės ūkio valdas, ypatingą dėmesį teikiant inovatyvioms investicijoms, skatinant žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus kurti didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, taip sudarant sąlygas jiems integruotis į maisto tiekimo grandinę. Tuo tikslu parama skiriama investicijoms į savo žemės ūkio valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų žemės ūkio, produktų (išskyrus žuvininkystės produktus) išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede apdorojimą ir perdirbimą. Taip pat remiamos investicijos, skatinančios efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie klimato kaitai atsparių mažo anglies dioksido kiekio technologijų naudojimo žemės ūkio valdose“. Pirmojo tipo projektams svarstytinos galimybės teikti tik FP, o investicijoms, skatinančioms efektyvų išteklių naudojimą ir kitų aplinkosauginių tikslų – teikti ir subsidijas.

- Investicijos į materialųjį turtą. 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą. Kaip ir 4.1 priemonės atveju, tikslinga atskirti veiklas, skirtas aplinkosauginiams tikslams (pvz. perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo; ekologinės produkcijos perdirbimui), inovatyvių, nišinių produktų, skirtų eksportui į naujas rinkas, gamybai ir joms skirti subsidijas. Likusiems projektams, skirtiems naujų technologijų diegimui ir gamybos produktyvumo didinimui, taikyti FP.



55

Pasiūlymai dėl subsidijų ir FP derinimo remiasi Bendrųjų nuostatų reglamente numatytomis galimybėmis derinti šias dvi paramos formas: (1) teikiant subsidiją ir grąžintiną paramą tam pačiam galutiniam naudos gavėjam, tačiau jas remiant kaip skirtingus projektus; (2) derinant dalinį palūkanų kompensavimą, subsidiją mokymui/ konsultavimui (kaip tam tikrą subsidijų formą) ir grąžintiną paramą viename projekte. Šiais atvejais reikalinga skaičiuoti bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE), siekiant kad jis neviršytų valstybės pagalbos normų ir Kaimo plėtros reglamente numatytų maksimalių sumų. Taip pat šios KPP lėšomis veikiančios priemonės būtų derinamos su garantijomis, kurios finansuojamos Grafondo sukauptomis lėšomis.

6.1 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APIMTIS IR TIKSLAS

Apibendrinant ataskaitos 2 – 5 dalyse pateiktus vertinimo rezultatus, 2014–2020 m. laikotarpiu būtų tikslinga tęsti tokias FP:

- Lengvatinės paskolos (su pasidalintos rizikos paskolų elementu), finansuojamas EŽŪFKP lėšomis;

- Individualios garantijos (finansuojamaos Garfondo sukauptomis lėšomis);

- Garantinio užmokesčio kompensavimas (finansuojamas Garfondo sukauptomis lėšomis).

Lengvatinės paskolos. Paskolų portfelio dydis planuojamas įvertinant platesnį paramos priemonių ratą, kuriam būtų galima taikyti FP (papildomai investicijoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai ir investicijoms į miškininkytės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą), į ilgesnį nei 2007–2013 m. FP teikimo laikotarpį, kuomet lengvatinės paskolos buvo teikiamos tik 2009 m. 2012 m., bei į faktinius lengvatinių paskolų suteikimo rodiklius (PF skirta 135 mln. Lt, suteikta paskolų už 134,8 mln. Lt, pasirašytos sutartys su 468 ūkio subjektais.) Palyginimui, 2007–2013 m. lengvatinių paskolų (FP) santykinė dalis nuo visos KPP programai skirtos lėšų dalies sudaro 1,7 proc. (135 mln. Lt/ 7,896 mln. Lt), tuo tarpu planuojama ES KPP lėšos/ EŽŪFKP lėšų dalis, kuri būtų skiriama FP, sudarytų apie 3,3 proc. (225 mln. Lt/6,800 mln. Lt) planuojamų KPP lėšų 2014–2020 m. Taip pat būtina įvertinti santykinius lengvatinių paskolų dydžius, kurie buvo skirti 2007–2013 m., pvz., žemės ūkio valdų modernizavimui (atitiktų dabartinę 4.1 priemonę). Iš viso priemonei buvo skirta 1.604,08 mln. Lt, iš jų Paskolų fondui – 117,6 mln. Lt. Tai sudaro apie 7 proc. viso priemonės biudžeto. Šį Atsižvelgiant į tai, kad lengvatinės paskolos šiuo paramos laikotarpiu galėtų būti teikiamos dvigubai ilgesnį laiko tarpą (6, o ne 3 metus), šiame laikotarpyje šiai ir kitoms priemonėms naudojamas 15 proc. santykinis dydis. Žemiau pateikiami santykiniai istoriniai ir galimi FP dydžiai nuo priemonėms skirtų lėšų:

23 lentelė. Santykiniai istoriniai ir galimi FP dydžiai nuo 2014-2020 m. priemonėms skirtų lėšų

Priemonės nr.

Skirtas finansavimas 2007-2013 m., mln. Lt.

FP (lengvat. paskolų dalis), mln. Lt.*

FP (lengvat. paskolų dalis), %

Finansavimas 2014-2020 m., mln. Lt.

Lengvat. paskolų dalis rinkoje, mln. Lt.**

Lengvat. paskolų dalis rinkoje, %

FP lėšos, mln.lt. (75 proc. nuo visų lengvat. paskolų rinkoje)

4.1. 1.608,08 117,6 7,30% 1.482,28 222 15% 167

4.2. 511,07 17,2 3,40% 386,51 58 15% 43

6.4.1. 398,45 0 0 155,21 23 15% 17

8.6. 50,78 0 0 40 6 15% 5

Viso 134,8 309 232

Šaltinis: sudaryta paslaugų teikėjo *Pasirašytos sutartys **Bendra galima paskolų pasiūla rinkoje, įskaitant FP ir FT dalis

Galimos 2014–2020 m. paskolų FP sąlygos pateikiamos lentelėje žemiau.



56

24 lentelė. Galimos 2014–2020 m. paskolų FP sąlygos

2014–2020 m. paskolų (FP) sąlygos

Galimas FP dydis, mln. Lt

Apie 300 mln. Lt., iš kurių 25 proc. (75 mln. Lt – FT lėšos, 225 mln. Lt. ES KPP lėšos/ EŽŪFKP lėšos)

Privačios investicijos

apie 25 proc. paskolos sumos

Finansavimo šaltinis

ES KPP lėšos/ EŽŪFKP

Finansavimo paskirtis

Investicijos ir apyvartinis kapitalas, iš jų ≤ 30 proc. apyvartiniam kapitalui

Rizikos pasidalijimas

apie 25 proc. FT rizika


Ūkio subjektai, apibrėžti KPP priemonių aprašymuose.

Paskolos valiuta EUR

Palūkanų norma FT lėšų daliai – rinkos palūkanos, ES KPP lėšos/ EŽŪFKP daliai – 6 mėn. EURIBOR

Valstybės pagalba De minimis Pritrauktos

privačios lėšos, mln. Lt

Apie 75 mln. Lt (FT lėšos)


Taip pat siūlytina taikyti ilgesnį lėšų išskolinimo terminą FT nei buvo 2007-2013 m.122, kadangi tai ribojo FT suinteresuotumą dalyvauti FP, taip pat didino jų nesėkmės riziką.

Vertintojų nuomone, atskirą FP palūkanų kompensavimui nėra tikslinga kurti, nes palankesnės nei rinkos palūkanos būtų numatytos paskoloms skirtoje FP.

Garantijos. Tiek KĮ, tiek pareiškėjai sutaria, jog individualios garantijos yra rinkai būtinas produktas ir išliks ypač aktualios ir 2014–2020 m. laikotarpiu, taigi garantijų instrumentą būtina išlaikyti. Kadangi esama individualių garantijų teikimo schema patenkina poreikius (lėšų limitas yra pakankamas), tikslinga ją ir išlaikyti. Individualioms garantijoms kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) ir lizingo bendrovėms, 2015 m. numatoma skirti 518 mln. Lt. Planuojama, kad garantijų investiciniams projektams su ES parama dalis sudarys apie 60 proc. viso garantijų fondo portfelio. Siūlytina ir toliau garantijas teikti iš Garfondo sukauptų lėšų, kadangi sukurta sistema sėkmingai veikia, ir yra sukaupta pakankamai rezervų prisiimtų garantinių įsipareigojimų vykdymui. Grafondo garantijų schema yra visiškai save finansuojanti, išlaikymui nėra skiriamos nacionalinio biudžeto lėšos. Be to, teikiamos garantijos nėra laikomos valstybės pagalba, nes garantijų schema yra notifikuota kaip ne valstybės pagalba, ir nesisumuoja prie de minimis.

2015 m. planuojama kredito įstaigoms garantuoti iki 70 proc. (išimtinais atvejais – iki 80 proc.), o finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms – iki 60 proc. neatgautos finansuojamo turto kainos dalies sumokėjimą.

Siūloma išlaikyti 4 mln. Lt maksimalią garantijos sumą bei ES paramos lėšomis finansuojamiems projektams maksimalų, iki 3 proc. garantijos mokesčio dydį. Galimos 2014–2020 m. garantijų FP sąlygos pateikiamos lentelėje žemiau.

25 lentelė. Galimos 2014–2020 m. garantijų FP sąlygos

2014-2020 m. garantijų (FP) sąlygos

Skirta, mln. Lt

Garantijų suma vienu metu negali viršyti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyto valstybės garantijų limito (2015 m. planuojama 518 mln. lt.)

Finansavimo

šaltinis Bendrovės uždirbtos lėšos iš sukaupto garantinio

užmokesčio ir investicijų

122Buvo reikalaujama iš FT išskolinti ne mažiau 30 proc. jiems pervestų lėšų per 6 mėnesius, 60 proc. – per 9 mėnesius ir 100 proc. – per 12 mėn.



57

Garantuojamo sandorio paskirtis

Investicijos (lizingo atveju – tik nauja (nenaudota) gamybinė įranga ir (arba) nauji (nenaudoti)

gamybiniai įrenginiai), trumpalaikis turtas, biologinis turtas (gyvuliai)

Garantijos dydis Iki 70 proc. (80 proc. išimtinais atvejais) paskolų

atveju, iki 60 proc. lizingo atveju Garantuojamų

paskolų (lizingo sandorių) trukmė

Neribojama

Maksimali garantijos suma

4 mln. Lt


SVV subjektai

Valstybės pagalba Nėra

Garantijos mokestis

(atlyginimas)

Maksimalus garantijos mokestis iš ES KPP/ EŽŪFKP lėšų finansuojamiems investiciniams projektams – iki

3 proc., trumpalaikio turto įsigijimui – iki 1 proc. (kreditams), iki 1,1 proc. (kredito linijoms).

Mokestis už garantijos termino

pratęsimą

0,3 proc. už kiekvienus metus, kuriems pratęsiamas galutinis negrąžinto kredito grąžinimo terminas.


Garantinio užmokesčio kompensacija. Siūloma ir toliau tęsti 2007–2013 m. garantinio užmokesčio kompensacijos schemą, ją teikiant tokiomis pat sąlygomis – dalį garantinio užmokesčio (80 proc. nustatyto užmokesčio už garantijos suteikimą) kompensuojant kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, iš kredito įstaigų imantiems kreditus su Garfondo išduota garantija investiciniams projektams, skirtiems pirminei žemės ūkio produkcijos gamybai ir (arba) kitai veiklai, nei pirminė žemės ūkio produktų gamyba, garantinio užmokesčio nekompensuojant kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems iš kredito įstaigos kreditą investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, išskyrus priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“123.

6.2 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VALDYMO STRUKTŪRA

2007–2013 m. KPP lėšomis finansuota finansų inžinerijos priemonė - Paskolų fondas, suteikiantis galimybes žemdirbiams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams iš kredito įstaigų pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis – mažesnėmis nei rinkos palūkanomis. Paskolų fondą įsteigė Žemės ūkio ministerija, fondą administruojanti institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, fondo valdytojas – UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (Garfondas).

2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Finansų inžinerijos instrumentams įgyvendinti ir finansuoti sutartį 2009 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė trys institucijos – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), veikianti kaip KPP priemonių valdymo institucija, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), atsakinga už KPP priemonių administravimą, ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (Garfondas), veikiantis kaip Paskolų fondo valdytojas. Garfondas Paskolų fondo valdytoju paskirtas Žemės ūkio ministro įsakymu124. Paskolų fondas veikė kaip atskira finansinė grupė (atskiras apskaitos vienetas) finansų įstaigos (Garfondo) sudėtyje. Fondo valdytojas vadovaujasi Europos Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1974/2006 ir Nr. 1698/2005 (įskaitant visus vėlesnius akto pakeitimus ir papildymus). FP „Paskolų fondas“ valdymo schema 2007–2013 m. pateikiama 27 lentelėje.

123 Garfondas informacija, http://garfondas.lt/lt/kreditu_garantijos/gu_kompensacija_kreditai/gu_kompensacija_zemdirbiai 124 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 3D-525 Dėl Paskolų fondo valdytojo paskyrimo.



58

3 paveikslas. Finansų inžinerijos priemonės „Paskolų fondas“ įgyvendinimas 2007–2013 m.

Šaltinis: UAB Žemės ūkio garantijų paskolų fondas (Garfondas)

ŽŪM veikia kaip Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai valdymo institucija

NMA veikia kaip institucija, atsakinga

už EŽŪFKP administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir

kontrolę

GARFONDAS PASKOLŲ FONDO

VALDYTOJAS veikia kaip institucija, paskirta valdyti ir administruoti paskolų

fondą

FINANSINIS TARPININKAS paskolų fondo valdytojo atrinktas bankas

ir(ar) kredito unija, dalyvaujanti įgyvendinant Finansų inžinerijos projektą

FI PRIEMONĖS NAUDOS GAVĖJAS fizinis ar juridinis asmuo, finansuojamas iš

Paskolų fondo lėšų

FINANSAVIMO SUTARTIS, pagal kurią priskiriama

atsakomybė už Programos priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą,

kontrolę, Finansų inžinerijos projekto įgyvendinimą ir

finansavimą

PRIEŽIŪROS KOMITETAS vykdo funkcijas, susijusias su Finansų

inžinerijos priemonių strateginių klausimų sprendimu

Derina su NMA

NMA tikrina ir tvirtina

Verslo plano rengimas Apimantis Paskolų fondo steigimą, veiklą ir Finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą

Finansinių tarpininkų atranka kredito įstaigų, kurios teikia paskolas galutiniams naudos gavėjams, atranka, finansavimo sutarčių su jomis sudarymas

Paskolų fondo lėšų valdymas, administravimas, jų išdavimas, panaudojimo pagal paskirtį ir grąžinimo kontrolė

Finansinių tarpininkų veiklos priežiūra

Finansų inžinerijos projekto vidinis administravimas

Funkcijos:

Ataskaitos apie FI priemonių įgyvendinimą



59

Šioje vertinimo ataskaitoje siūlomos FP nėra visiškai naujos ar radikalios – panašios (paskolų) priemonės buvo įgyvendinamos ir 2007–2013 m. laikotarpiu, todėl būtų tikslinga pasinaudoti sukaupta patirtimi ir siūlomas FP įgyvendinti išlaikant praėjusiame finansavimo laikotarpyje naudotą FP valdymo struktūrą. Siekiant išlaikyti FP įgyvendinimo žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje tęstinumą ir išnaudoti sukauptą patirtį, FP įgyvendinimo užduotis būtų tikslinga pavesti Garfondui. Tačiau tokiu atveju kyla FP valdytojo atrankos būdo klausimas, t.y. ar valstybė narė FP valdytoją privalo atrinkti viešojo konkurso būdu, ar gali FP valdytoją paskirti.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (vadinamasis Bendrųjų nuostatų, arba CPR, reglamentas)125 38 str. nurodoma, kad „Įgyvendindami finansinę priemonę a, b ir c punktuose nurodyti subjektai [t.y. visi išvardinti – EIB, tarptautinės finansų įstaigos, viešosios arba privačiosios teisės subjektai ir vadovaujančioji institucija, kai ji pati tiesiogiai vykdo įgyvendinimo užduotis] užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu ir mokestiniu sukčiavimu srityse. Nors reglamentas tiesiogiai nereikalauja FP priemonės valdytoją atrinkti taikant viešuosius pirkimus, tačiau tikėtina, kad tam tikrais viešųjų pirkimų įstatymo taikymas atrenkant FP valdytoją būtų neišvengiamas. ŽŪM atstovų teigimu, Europos audito rūmai, įvertinę finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą 2007–2013 m., paragino nacionalinės valdžios institucijas pateikti teisinį paaiškinimą, kodėl renkant fondo valdytoją nebuvo taikyta direktyva (EB) Nr. 18/2004 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo126, kurioje nustatyta būtinybė skelbti kvietimus teikti pasiūlymus paslaugų srityje, t.y. iš esmės prašoma paaiškinti, kodėl FP valdytojo atranka nebuvo vykdoma viešojo pirkimo būdu. Reikia pastebėti, kad 2007–2013 m. tiek Garfondas, tiek INVEGA, įgyvendinusi Ūkio ministerijos suplanuotas FP, skirtas verslumui skatinti, buvo paskirti KF ar FP valdytojais (INVEGA paskyrimas „Lietuvos teisinės ir finansinės sistemos tinkamumo SVV plėtrai skirtų finansinės inžinerijos priemonių, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, steigimui ir įgyvendinimui vertinime“127 buvo įvertintas kaip neprieštaraujantis reglamentų nuostatoms).

Naujojo finansavimo laikotarpio ES teisės aktai nustato kelis fondo, per kurį bus įgyvendinama FP, ar FP valdytojo atrankos būdus. Finansinių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą iš ESI fondų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (vadinamasis Bendrųjų nuostatų, arba CPR, reglamentas)128 bei su juo susiję teisės aktai. Reglamento 1303/2013 38 str. nustato galimus finansinių priemonių įgyvendinimo modelius, o 38 str. 4 dalies b) punkte nurodyta, kad FP įgyvendinimo užduotis vadovaujančioji institucija gali pavesti vykdyti i) EIB, ii) tarptautinėms finansų įstaigoms, kuriose valstybė narė yra akcininkė, arba valstybėje narėje įsteigtoms finansų įstaigoms, kurių tikslas – siekti viešųjų interesų kontroliuojant valdžios institucijai, iii) viešosios arba privačiosios teisės subjektui. Pagal c) punktą, vadovaujančioji institucija gali imtis įgyvendinimo užduotis vykdyti tiesiogiai.

Taigi reglamento 38 str. 4 dalies b ii ir iii punktuose numatyta galimybė FP įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti valstybėje narėje įsteigtoms finansų įstaigoms, kurių tikslas – siekti viešųjų interesų kontroliuojant valdžios institucijai, taip pat viešosios arba privačiosios teisės subjektui, kuris

125 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 126 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo. Pastaba: LR Viešųjų pirkimų įstatymas yra suderintas (įgyvendina) direktyvos (EB) Nr. 18/2004 nuostatas. 127 Lietuvos teisinės ir finansinės sistemos tinkamumo SVV plėtrai skirtų finansinės inžinerijos priemonių, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, steigimui ir įgyvendinimui vertinimas. UAB „PricewaterhouseCoopers“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“. 2010. P. 60-61. 128 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006



60

atrenkamas remiantis nustatytais kriterijais ir su kuriuo pasirašoma finansavimo sutartis. Vadinasi, reglamentas nedraudžia šaliai narei (vadovaujančiajai institucijai) atrinkti (t.y. paskirti) kompetetingą fondo ar FP valdytoją, jei jis atitinka tam tikras sąlygas. Visais kitais atvejais, turėtų būti taikomas viešųjų pirkimų įstatymas.

Šį FP valdytojo paskyrimo klausimą, kuris pagal naująjį Bendrųjų nuostatų reglamentą išties yra probleminis, nagrinėjo ir INVEGA, kuri 2014–2020 m. galėtų dalyvauti įgyvendinant Ūkio ministerijos suplanuotas FP. INVEGA atstovų teigimu, pagal šiuo metu galiojančius nacionalinius teisės aktus, vadovaujančioji institucija FP valdytoju galėtų paskirti jos pačios įsteigtą finansų įstaigą, kurios tikslas – siekti viešųjų interesų, ir kuri būtų kontroliuojama vadovaujančiosios institucijos (šiuo atveju, pačios Finansų ministerijos). Pagal šiuo metu galiojančius nacionalinius teisės aktus, tokia institucija yra tik LR Finansų ministerijos įsteigta UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra129 (toliau – VIPA). INVEGA negalėtų būti paskirta Ūkio ministerijos priemonių suplanuotų FP valdytoja, nes INVEGĄ įsteigė ir kontroliuoja ne vadovaujančioji institucija (Finansų ministerija), o tarpinė institucija (Ūkio ministerija).

Šiame kontekste vertinant Garfondo galimybes būti paskirtam KPP lėšomis finansuojamų FP valdytoju, reikia pastebėti, kad EŽŪFKP (vienas iš ESI fondų) ir KPP įgyvendinimo atveju ŽŪM yra vadovaujančioji institucija, o Garfondas – ŽŪM valdoma130 finansų įstaiga. Derėtų atlikti išsamią teisinę analizę dėl Reglamento 38 str. 4b ii punkto taikymo ir Garfondas paskyrimo FP valdytoju (teisinė analizė nėra šio vertinimo objektas). Esant galimybei Garfondą paskirti FP valdytoju, tikslinga FP įgyvendinti per Garfondą. Ši institucija jau turi patirties FP įgyvendinime, o tai labai svarbu taupant laiką ir kaštus (nereikėtų vykdyti naujos institucijos atrankos, kurti naujos administravimo sistemos, taisyklių, darbo procesų ir pan.). Vienai institucijai pavesti FP įgyvendinimą yra parankiau, paprasčiau ir pigiau administravimo požiūriu, o žemės ūkio veikla užsiimanties subjektams, taip pat ir FT, aišku, į ką kreiptis KPP lėšomis finansuojamų paskolų. Dar vienas svarbus argumentas, jog Garfondas turi darbo patirties tiek su sektoriumi, tiek su FT.

Apžvelgiant 2007–2013 m. finansavimo laikotarpio patirtį ir FP valdytojų atranką (paskyrimą versus valdytojo atranką viešųjų pirkimų būdu) galima paminėti kitų institucijų patirtį, diskusijas šia tema bei argumentus. 2007–2013 m. finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti tiek Grafondas, tiek INVEGA buvo paskirtos, o ne atrinktos viešųjų pirkimų būdu. Pavyzdžiui, INVEGA, kaip finansų institucija, FP valdytoja buvo pasirinkta (paskirta) neskelbiant viešųjų pirkimų konkurso. Ar toks paskyrimas tinkamas ir neprieštarauja reglamentų nuostatoms, analizuota Ūkio ministerijos (ŪM) užsakymu atliktame „Lietuvos teisinės ir finansinės sistemos tinkamumo SVV plėtrai skirtų finansinės inžinerijos priemonių, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, steigimui ir įgyvendinimui vertinime“131. Vertintojai, be kitų klausimų, INVEGA paskyrimo atitikimą Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 44 straipsnio nuostatoms bei Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą finansų inžinerijos priemonėms ir konkrečiai INVEGA, kaip KF ar FP valdytojo, paskyrimui. Vertinime analizuotas Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas Ūkio ministerijos sutarčiai su INVEGA, kuri buvo sudaryta ne viešojo pirkimo būdu. Vertinime nurodoma, kad, vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 34 dalimi, viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra suprantama kaip (1) dėl ekonominės naudos (2) tiekėjo ir perkančiosios organizacijos (3) raštu (išskyrus VPĮ numatytas išimtis) sudaryta sutartis, (4) kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ūkio ministerija rengia ir įgyvendina valstybės politikos priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti, ir dalį šių priemonių ji įgyvendina ne pati, o pavesdama tai kitiems savo valdomiems juridiniams asmenims. Vyriausybės nutarimu įsteigta garantijų institucija INVEGA pagal kompetenciją įgyvendina arba administruoja finansines priemones, skirtas pagerinti SVV subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių. Nepaisant to, kad sutartys dėl priemonių, skirtų SVV finansavimo pagerinimui,

129 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1428 įsteigta finansų įstaiga 130 Garfondas įkurtas 1997 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912. Bendrobvės akcijos patikėjimo teise perduotos valdyti ir disponuoti jomis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai. 131 Lietuvos teisinės ir finansinės sistemos tinkamumo SVV plėtrai skirtų finansinės inžinerijos priemonių, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, steigimui ir įgyvendinimui vertinimas. UAB „PricewaterhouseCoopers“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“. 2010. P. 60-61.



61

tarp INVEGA ir Ūkio ministerijos (bei Finansų ministerijos) yra atlygintinos, sutarčių atlygintinumas nėra susijęs su INVEGA ekonominės naudos siekimu, o su INVEGAI teisės aktais pavestų funkcijų įgyvendinimo kompensavimu. Kompensuojamų išlaidų dydis yra nustatytas teisės aktais, be to, sutarties atlygintinumas pasireiškia tik tuo, kad INVEGAI yra atlyginamos tik išlaidos, patirtos įgyvendinant atitinkamą priemonę. Atitinkamai, sutartys su INVEGA dėl SVV finansavimo programų administravimo negali būti laikomos viešojo pirkimo sutartimis, kadangi jos netenkina Viešųjų pirkimų įstatymo numatyto sutarties sudarymo tikslo, kuris yra suprantamas kaip ekonominės naudos siekimas sutarties šalims. INVEGA buvo įsteigta kaip viena priemonių įgyvendinti valstybės politiką smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti. INVEGA yra atskaitinga Ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir Vyriausybei, bei yra valdoma Ūkio ministerijos, kuri per INVEGĄ įgyvendina jai priskirtas funkcijas SVV finansavimo gerinimo srityje. Atsižvelgiant į šį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vertinimą, padaryta išvada, jog INVEGA gali būti skiriama kaip finansų inžinerijos priemones įgyvendinanti finansų įstaiga ir pagal ES struktūrinių fondų reglamentą. Šio reglamento 41 preambulės punktas ir 44 straipsnis, numato, kad tais atvejais, kai valstybės narės įsitikina, kad viešųjų pirkimų teisė netaikoma, EIF ir EIB užduočių apibrėžimas pateisina galimybę valstybėms narėms suteikti jiems dotaciją, t.y. neatlygintiną tiesioginę finansinę paramą iš veiksmų programų. Tomis pačiomis sąlygomis, nacionalinėje teisėje gali būti numatyta galimybė be konkurso suteikti dotaciją kitoms finansų įstaigoms. Tam, kad būtų galima be rizikos pasinaudoti ES struktūrinių fondų reglamento nuostata be viešojo konkurso pavesti finansų inžinerijos priemonių vykdymą pasirinktai finansų įstaigai, Viešųjų pirkimų įstatymas ar kitas teisės aktas, pvz., SVV įstatymas, turėtų aiškiai numatyti galimybę valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už atitinkamos priemonės įgyvendinimą, pasirinkti ir paskirti FP valdytoją132.

Garfondo situacija iš esmės panaši. Garfondas taip pat įsteigtas valstybės, prisideda prie valstybės politikos, skirtos ŽŪ sektoriaus plėtrai, įgyvendinimo, ir pagal kompetenciją administruoja finansines priemones, skirtas pagerinti ŽŪ subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių. Pagal analogiją, sutartis su Garfondu taip pat negalėtų būti laikoma viešojo pirkimo sutartimi. Tiek INVEGOS, tiek Garfondo teisinė forma tokia pat. Garfondas įsteigtas valstybės133, jo teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB), tačiau bendrovė nuosavybės teise priklauso valstybei (100 proc. bendrovės akcijų paketo). Analogiškas yra INVEGA atvejis – INVEGA įsteigta valstybės134, yra UAB, tačiau bendrovės akcijų paketas nuosavybės teise priklauso valstybei.

132 Lietuvos teisinės ir finansinės sistemos tinkamumo SVV plėtrai skirtų finansinės inžinerijos priemonių, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, steigimui ir įgyvendinimui vertinimas. UAB „PricewaterhouseCoopers“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“. 2010. P. 60-61. 133 LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 912 Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (aktuali redakcija) 134 LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros (aktuali redakcija)



62

7 LAUKIAMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

Šiame ataskaitos skyriuje nustatomi laukiami finansinių priemonių rezultatai (kiekybiniai produkto ir rezultato rodikliai) bei aprašoma, kaip konkreti FP prisidės prie KPP prioritetų. Taip pat pateikiamas FP įgyvendinimo priežiūros proceso aprašymas (Bendrųjų nuostatų reglamento 37 (2e) straipsnis).

7.1 FP KIEKYBINIAI TIKSLAI IR INDĖLIS Į STRATEGINIUS TIKSLUS

Remiantis 2014–2020 m. KPP nustatytais produkto ir tikslo rodikliais, parengta lentelė su FP stebėsenos rodikliais. Rodikliai apima bendruosius rodiklius pagal KPP prioritetų tikslines sritis (pateiktus Programoje), o taip pat siūlomus papildomus rodiklius, atskleidžiančius pačios FP (kaip specifinio instrumento) veiklos efektyvumą.

Žemiau esančioje lentelėje apskaičiuoti ir pasiūlyti FP rodikliai bei aprašytos sąsajos ir indėlis į KPP prioritetus ir tikslines sritis. Rodikliai pasiūlyti kuriamai paskolų FP, kadangi garantijas (taip pat ir garantijų užmokesčio kompensavimą) siūloma ir toliau finansuoti Grafondo sukauptomis lėšomis (KPP lėšos šioms priemonėms nebūtų naudojamos). Atkreiptinas dėmesys, kad stebėsenos rodikliai pasiūlyti pagal žemutinę prognozuojamą FP dydį (300 mln. Lt), tačiau šioje vertinmo ataskaitoje investavimo trūkumas vertinamas 300–500 mln. Lt.

26 lentelė. Siūlomi FP stebėsenos rodikliai

FP Paskolų fondas Finansavimo šaltinis

EŽŪFKP

Fondo biudžetas apie 300 mln. Lt / 86,89 mln. Eur Pagrindinis KPP prioritetas ir tikslinė sritis, prie kurio prisideda FP

3 TT, 2 ir 3 KPP prioritetai

Rezultato rodikliai

rodiklis Matavimo vnt Pradinė reikšmė 2014 m.135

Tikslas 2020 m. Duomenų šaltinis

BPV, tenkančio vienam užimtajam visą darbo laiką (t.y. darbo našumo), pokytis

EUR per 1 darbo valandą

11136 18137 Vertinimas

Produkto rodikliai

rodiklis Matavimo vnt Pradinė reikšmė

Tikslas Duomenų šaltinis

Paramą gavusių ūkių skaičius (4.1. priemonė Parama investicijoms į žemės ūkio valdas)

paskolų skaičius 468138 1628* Stebėsenos sistema

Paramą gavusių paskolų skaičius 7139 51* Stebėsenos

135 Pasiūlyta atsižvelgiant/įvertinant 2007-2013 m. pasiekimus panašiose priemonėse 136 Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 2013 m. pažangos ataskaitos duomenimis įvertinus Statistikos departamento pateikiamus duomenis už 2013 m. (BPV žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, mln. EUR dalinant iš užimtųjų skaičiaius žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, tūkst. asmenų) 137 Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 2013 m. pažangos ataskaitos duomenimis, darbo našumo rodiklis, skaičiuojant nuo 2007 m., pakilo apie 70 proc. 138 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 2013 m. pažangos ataskaitos duomenys (paremtos panašios veiklos)



63

ūkių skaičius (4.2. priemonė Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą)

sistema

Paramą gavusių ūkių skaičius (6.4.1. priemonė Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai)

paskolų skaičius - 168* Stebėsenos sistema

Paramą gavusių ūkių skaičius (8.6. priemonė Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą)

paskolų skaičius - 446* Stebėsenos sistema

Specifiniai FP įgyvendinimo rodikliai

rodiklis Matavimo vnt Tikslas Duomenų šaltinis

Kredito nuostoliai

Proc. 1 proc. Stebėsenos sistema

Valdymo kaštai

Proc. 1,5 proc. 1,5 proc. Stebėsenos sistema

Iki 2023 m. pabaigos išduotų paskolų skaičius

Vnt. 1786 Stebėsenos sistema

Iki 2023 m. pabaigos paremtų projektų apimtis

mln. Eur 213,102 mln. Eur (735,8 mln. Lt)

Papildomų finansinių išteklių, pritrauktų į žemės ūkio sektorių, kiekis

mln. Eur 21,72 mln. Eur (75 mln. Lt)

Stebėsenos sistema

Sverto efektas kartais 4,48 Stebėsenos sistema

Pridėtinė kiekybinė vertė

kartais 79,18

Lėšų atsinaujinimo poveikis (multiplikatorius)

kartais Minimali reikšmė – 3,3**

Stebėsenos sistema

*SVARBU: prognozuojamas paramą gavusių ūkių skaičius 2014-2020 m. negali būti tiesiogiai lyginamas su 2007-2013 prognozuojamas paramą gavusių ūkių skaičius 2014-2020 m. negali būti tiesiogiai lyginamas su 2007-2013 m. skaičiais, kadangi: 1) paremtų ūkių skaičius prilyginamas išduotų paskolų skaičiui; 2) paskolų skaičius pagal priemones skaičiuojamas pagal prognozuojamus FP dydžius pagal priemones (žr. 23

139 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 2013 m. pažangos ataskaitos duomenys (paremtos panašios veiklos)



64

lentelę), vidutinį paskolos dydį pagal priemones bei įvertinant multiplikatorių (3,3 karto). Pavyzdžiui, jei planuojama lengvatinių paskolų dalis 4.1. priemonei sudaro 222 mln. Lt. ir jei taikomas daugiklis yra 3,3 karto, o vidutinė paskola sudaro 0,45 mln. Lt, būtų galima išduoti 1628 paskolas/paremti 1628 projektus. 3) prognozė atlikta iki 2023 m. pabaigos.

** nurodomas 3,3 multiplikatorius pagal lėšų atsinaujinamumo skaičiavimą (žr. 3 priedą).

7.2 STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS

Stebėsena yra reguliarus ir sistemingas kiekybinių duomenų apie KPP (ar kitų programų) įgyvendinimo išteklius, produktus ir rezultatus rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas KPP įgyvendinimo metu. Bendras stebėsenos ir vertinimo tikslas – tobulinti Strategiją ir KPP bei gerinti jų įgyvendinimo kokybę, taip pat atsiskaityti EK ir visuomenei už paramos panaudojimą ir Strategijos bei KPP tikslų pasiekimą. Stebėsena apima KPP administravimo informacinės sistemos duomenų kaupimo ir statistinių ataskaitų formavimo modulių realizavimą ir nuolatinį tobulinimą; teisės aktų, kurių informatyvumas ir kokybė tiesiogiai turi įtakos kaupiant statistinius duomenis apie KPP įgyvendinimą (nustatant finansinių (indėlio) ir fizinių (produkto ir rezultato) rodiklių kiekybines reikšmes), aktualizavimą – paraiškų gauti paramą, paramos gavėjų ataskaitų apie projekto įgyvendinimą formų tobulinimą, prireikus klausimynų prie paraiškų formavimą; pasiūlymų dėl papildomos būtinos informacijos kaupimo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registruose teikimą; statistinių ataskaitų apie KPP įgyvendinimą formų modifikavimą, siekiant kiekybine informacija geriau atspindėti KPP įgyvendinimo pažangą; papildomų tyrimų ar studijų, reikalingų poveikio rodiklių reikšmei nustatyti organizavimą.

KPP administruoja ir jos įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA atlieka šias stebėsenos funkcijas:

- koordinuoja kaimo plėtros priemonių administravimo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus;

- kaupia projektų priežiūros duomenis bei informaciją, reikalingą stebėsenos rodikliams apskaičiuoti;

- kiekvieną savaitę valdymo institucijai pateikia statistinę informaciją apie KPP priemonių įgyvendinimo būklę: pateiktų paraiškų skaičių bei prašomą paramos sumą, pasirašytų sutarčių skaičių bei paramos sumą, išmokėtas lėšas bei prognozes; pagal poreikį teikia valdymo institucijai kitą informaciją apie KPP įgyvendinimą;

- kasmet iki balandžio 30 d. užpildo ir pateikia valdymo institucijai nustatytos formos stebėsenos lenteles.

Šioje vertinimo ataskaitoje siūlomos FP nėra radikalios ar visiškai naujos (panašios priemonės buvo įgyvendinamos ir 2007–2013 m. laikotarpiu), todėl joms įgyvendinti rekomenduojame palikti esamą, praėjusiame finansavimo laikotarpyje naudotą FP administravimo / valdymo schemą, kurios įgyvendinime galėtų dalyvauti tos pačios institucijos. EŽŪFKP lėšomis įgyvendinamų FP stebėsenos reglamentavime yra naujovių. FI gairėse nustatyta, kad prie metinės KPP ataskaitos, teikiamos EK, turi būti parengtas atskiras priedas, susijęs su FP igyvendinimu. Informavimo tikslais ex-ante vertinimas turi būti pateiktas stebėsenos komitetui, stebėsenos komitetas turi svarstyti metines valdymo išlaidų ataskaitas.



65

8 FP EX-ANTE VERTINIMO REZULTATŲ PERŽIŪRA IR ATNAUJINIMAS

Finansavimo laikotarpis, kuriam planuojamos KPP investicijos, yra gana ilgas, o rinkos sąlygos ir finansavimo tendencijos nuolat kinta. Dėl šių priežasčių sudėtinga suplanuoti universalias FP, kurios būtų tinkamos ir paklausios visam finansavimo laikotarpiui. FP įgyvendinimo sėkmę gal įtakoti ekonominės / finansinė situacija pasaulyje ar ES mastu, ekonominė situacija šalyje arba tam tikrame ūkio sektoriuje, pasikeitimai paklausos pusėje, pasikeitimai pasiūlos pusėje, teisinio reglamentavimo pokyčiai ir pan.

FP įgyvendinimio būklę galima sekti atliekant reguliarią rodiklių pasiekimo stebėseną. Esant blogiems rezultatams, arba iš esmės pasikeitus situacijai rinkoje, bus būtina atlikti vertinimą ir peržiūrėti FP sąlygas.



66

9 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į šio vertinimo uždavinius, apimtį bei rezultatus, pateikiame tokias pagrindines išvadas ir rekomendacijas:

1. FP naudojimo galimybės. Įvertinus 2014–2020 m. KPP projekte suplanuotas priemones, skirtas žemės ūkio veiklos konkurencingumui, aplinkos ir klimato kaitos politikos efektyvumui didinti ir kaimo vietovių plėtrai skatinti, galima daryti išvadą, jog FP būtų tikslinga naudoti šioms keturioms KPP priemonėms remti: 4.1. Parama investicijoms į žemės ūkio valdas; 4.2. Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą; 6.4.1 Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai; 8.6. Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą.

2. Finansavimo paklausa ir pasiūla žemės ūkio sektoriuje. Nustatyta didelė finansavimo paklausa žemės ūkio modernizavimo, žemės ūkio produktų perdirbimo, miškininkystės, ekonominės veiklos kaime plėtrai (investiciniams projektams). Pareiškėjams yra aktuali galimybė gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis (mažesnėmis palūkanomis bei galimybe pasinaudoti valstybės garantija). Nors pastaruoju metu didėja privačių kredito įstaigų pasitikėjimas žemės ūkio veiklą vykdančiais subjektais ir KĮ noriai skolina, tokia situacija rinkoje, kai KĮ turi pinigų paskoloms, o palūkanos itin žemos, tikėtina, yra laikina, ir netolimoje ateityje gali iš esmės pasikeisti. Dėl šios priežasties būtina planuoti ESI lėšų nukreipimą pakoloms žemės ūkio sektoriuje veikiantiems subjektams. Kadangi KPP lėšų pasiūla naujuoju finansavimo laikotarpiu mažėja, būtina ieškoti ir efektyvesnių finansavimo būdų, steigiant finansines priemones ir palaipsniui mažinant subsidijų dalį.

3. Investavimo trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Prognozuojamas investavimo trūkumas (skirtumas tarp finansavimo pasiūlos ir paklausos finansavimui iš žemės ūkio, miškininkystės, maisto gamybos sektoriaus subjektų ir kitų kaimo verslų perspektyvos) 2015–2020 m. sudarytų 300 – 500 mln. Lt.

4. Finansinės priemonės investavimo trūkumui spręsti. Investavimo trūkumą galėtų spręsti lengvatinės paskolos (su pasidalintos rizikos paskolų elementu), finansuojamas EŽŪFKP lėšomis. Jas tikslinga derinti su individualiomis garantijomis (finansuojamomis Garfondo sukauptomis lėšomis) bei garantinio užmokesčio kompensavimu (finansuojamas Garfondo sukauptomis lėšomis).

5. Finansinių priemonių kiekybinė pridėtinė vertė. Būsimas ES dalies paskoloje srautas dabartine verte būtų apie 18 kartų (multiplikatorius) didesnis nei esamas ES dalies paskoloje srautas. Taip pat skaičiuojama, kad iki 2023 m. pabaigos (maksimali FP trukmė) dėl lėšų pakartotinio investavimo į FP galėtų būti išduotos 1 768 paskolos. FP pradžioje investavus 300 mln. Lt, laikotarpio pabaigoje būtų suteikta paskolų už 735,8 mln. Lt. Lėšų atsinaujinimo efektas/multiplikatorius – 3,3 karto.

6. Finansinių priemonių kokybinė pridėtinė vertė. Pirmiausia, siūlomos FP sprendžia pasiūlos rinkoje problemą, sustiprina žemės ūkio sektorių bei miškininkystės ir alternatyvios veiklos kaime sektorius ir prisideda prie KPP tikslų įgyvendinimo. Taip pat reikia paminėti, kad taikant FP būtų tęsiama lengvatinės paskolos ir paramos (subsidijos) bei garantijos ir garantinio užmokesčio kompensavimo derinimo praktika, praplečiant FP taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašą. Tai būtų laipsniškas perėjimas prie didesnio santykinio FP taikymo KPP rėmuose, todėl, tikėtina, leistų užtikrinti sklandų FP įgyvendinimą. Toms priemonių veikloms, kurios, tikėtina, būtų labiau paklausios bei nespręstų papildomų priemonės tikslų, galima taikyti tik lengvatinę paskolą ir garantiją.



67

7. Papildomai pritrauktos lėšos. FP įgyvendinimas leistų pritraukti daugiau papildomų lėšų. Papildomais lėšų šaltiniais gali būti laikomos pareiškėjų nuosavos lėšos, kurios, remiantis planuojama projektų finansavimo struktūra vidutiniškai gali sudaryti 5 proc. viso projekto lėšų. Jei 2015–2023 m. būtų išduota 735,8 mln. Lt lengvatinių paskolų ir jos projektų finansavimo struktūroje sudarytų vidutiniškai 35 proc., iš viso galėtų būti įgyvendinti apie 2 100 mln. Lt vertės projektų, kurių finansavimui pareiškėjai skirtų apie 1366 mln. Lt lėšų.

8. Skatinamojo atlygio poreikio analizė. FT tarpe būtų paklausios paskolos, kuriose būtų

numatyta rizikos pasidalinimo sąlyga tarp FT ir valstybės. Ši sąlyga yra aktuali FT dėl Bazelio III reikalavimų, nustatančių didesnius bankų nuosavo kapitalo, I lygio pagal riziką įvertinto turto dydžius ir papildomus kapitalo rezervus. FT prisiimama rizika ir skiriama lėšų dalis paskoloje galėtų sudaryti apie 25 proc. Likusi paskolos dalis (apie 75 proc.) būtų finansuojama iš KPP/EŽŪFKP lėšų. FP patrauklumą finansiniams tarpininkams kuria ir valdymo mokesčiai, kurie finansines priemones įgyvendinančių subjektų atveju siekia 1,5 proc. sumokėtų programos įnašų bendros sumos. Taip pat FP patrauklumą finansiniams tarpininkams galima didinti leidžiant FT skiriamai lėšų daliai taikyti rinkos palūkanas. Tokiu būdu žemės ūkio sektoriaus subjektams būtų galima pasiūlyti 1 proc. metines palūkanas.

9. Siūloma investavimo strategija. Tikslinga tęsti buvusį paramos (subsidijų) derinimą su lengvatine paskola (FP) ir garantija bei garantinio užmokesčio kompensavimu (pastarosios dvi finansuojamos Garfondo sukauptomis lėšomis) praplečiant FP taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašą. Tuomet tokiu būdu būtų remiamos 4.1. ir 4.2. priemonės bei papildomai paramos (subsidijų) ir lengvatinių paskolų (FP) bei garantijos derinimas būtų galimas 6.4.1 ir 8.6. priemonėse. 4.1. ir 4.2. priemonėse paramos (subsidijų) ir lengvatinių paskolų (FP) bei garantijos derinimą siūlytina numatyti tik daliai kiekvienos priemonės veiklų, likusiai daliai numatyti tik lengvatines paskolas (FP) ir garantijas (6.4.1 ir 8.6 priemonėse šito nesiūlytina taikyti, nes šių priemonių paklausa mažesnė, be to, praeitu laikotarpiu FP joms visai nebuvo taikomos, todėl iškart pereiti prie šių priemonių finansavimo per FP būtų rizikinga). Paskolos derinimą su subsidija siūloma taikyti prioritetinėse priemonių veiklose, pavyzdžiui, 4.1. priemonei - investicijoms, skatinančioms efektyvų išteklių naudojimą ir prisidedančioms prie kitų aplinkosauginių tikslų; 4.2. priemonei - aplinkosauginiams tikslams (pvz. perdirbimo procese susidariusių trečiosios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo; ekologinės produkcijos perdirbimui), inovatyvių, nišinių produktų, skirtų eksportui į naujas rinkas, gamybai ar pan. Remiantis Ūkio ministerijos praktika, planuojant ES struktūrinių paramos fondų lėšas, būtų tikslinga atskirti veiklas, finansuojamas FP ir subsidijų būdu. Subsidijas tikslinga palikti tik toms priemonių veikloms, kurios tuo pačiu prisideda prie kitų tikslų (pvz. aplinkosaugos) įgyvendinimo ar yra orientuotos į mažiau populiarius prioritetinius sektorius ar tikslines grupes.

10. Siūlomų finansinių priemonių apimtis ir tikslas. 2014–2020 m. laikotarpiu būtų tikslinga tęsti tokias FP: lengvatines paskolas (su pasidalintos rizikos paskolų elementu), finansuojamas EŽŪFKP lėšomis, derinamas su individualiomis garantijomis (finansuojamomis Garfondo sukauptomis lėšomis) bei garantinio užmokesčio kompensavimu (finansuojamomis Garfondo sukauptomis lėšomis). Paskolų portfelio dydis planuotas įvertinant platesnį paramos priemonių ratą, kuriam būtų galima taikyti FP (papildomai investicijoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai ir investicijoms į miškininkytės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą), į ilgesnį FP teikimo laikotarpį, bei į faktinius lengvatinių paskolų suteikimo rodiklius. 2014–2020 m. laikotarpiui tikslinga nustatyti tokias paskolų FP sąlygas:

2014–2020 m. paskolų (FP) sąlygos

Galimas FP dydis, mln. Lt

Apie 300 mln. Lt., iš kurių 25 proc. (75 mln. Lt – FT lėšos, 225 mln. Lt. ES KPP lėšos/ EŽŪFKP lėšos)

Privačios investicijos apie 25 proc. paskolos sumos



68

Finansavimo šaltinis ES KPP lėšos/ EŽŪFKP Finansavimo

paskirtis Investicijos ir apyvartinis kapitalas, iš jų ≤ 30 proc. apyvartiniam

kapitalui Rizikos pasidalijimas apie 25 proc. FT rizika


Ūkio subjektai, apibrėžti KPP priemonių aprašymuose.

Paskolos valiuta EUR

Palūkanų norma FT lėšų daliai – rinkos palūkanos, ES KPP lėšos/ EŽŪFKP daliai – 6 mėn. EURIBOR

Valstybės pagalba De minimis Pritrauktos privačios

lėšos, mln. Lt Apie 75 mln. Lt (FT lėšos)


11. Finansinių priemonių valdymo struktūra. Panašios (paskolų) finansinės priemonės buvo įgyvendinamos ir 2007–2013 m. laikotarpiu, todėl būtų tikslinga pasinaudoti sukaupta patirtimi ir siūlomas FP įgyvendinti išlaikant praėjusiame finansavimo laikotarpyje naudotą FP valdymo struktūrą. Siekiant išlaikyti FP įgyvendinimo žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje tęstinumą ir išnaudoti sukauptą patirtį, esant galimybei FP įgyvendinimo užduotis būtų tikslinga pavesti Garfondui. Garfondas savo sukauptomis lėšomis galėtų toliau įgyvendinti individualių garantijų schemą bei garantinio užmokesčio kompensavimo priemonę.

12. Siūlomų finansinių priemonių suderinamumas su valstybės pagalbos reikalavimais.

Investavimo trūkumui spręsti 2014–2020 m. KPP lėšomis siūloma teikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis (pasidalintos rizikos paskolas). Įvertinus siūlomų steigti pasidalintos rizikos paskolų sąlygas ir FP struktūrą galima daryti išvadą, kad jos atitinka reglamente nustatytas off the shelf FP sąlygas. Tokiu atveju kuriama FP būtų laikoma nereišminga (de minimis) valstybės pagalba. Apie individualių garantijų schemą, finansuojamą Garfondas sukauptomis lėšomis, yra pranešta (notifikuota) Europos Komisijai. Garfondas lėšomis finansuojama garantinio užmokesčio kompensacija yra subsidija, todėl jai taikomos valstybės pagalbos taisyklės, tačiau priemonės sąlygos su valstybės pagalbos reglamentais yra suderintos.



69

1 PRIEDAS. LIETUVOS FINANSŲ SISTEMOS DALYVIAI

2013 m. III ketv. pabaigoje

Skaičius Turtas, mln. Lt

Turtas, proc.

Turto pokytis per metus, proc.

Turtas, palyginti su BVP, proc.

Bankai 15 75 633 80,7 1,9 65,0 Bankai, išskyrus užsienio šalių bankų filialus

7 61 205

65,3 5,0 52,6 Užsienio šalių bankų filialai 8 14 427 15,4 -9,7 12,4 KU 74 2 031 2,2 -1,2 1,7 LCKU 1 335 0,4 -9,6 0,3

Lizingo bendrovės 9 5 831 6,2 0,3 5,0

Draudimo rinka** 11 2 722 2,9 -8,8 2,3

Gyvybės draudimo įmonės 5 1 771 1,9 -0,4 1,5

Ne gyvybės draudimo įmonės 6 952 1,0 -21,2 0,8

Kapitalo rinkos dalyviai 120 1 999 2,1 8,5 1,7

Finansų maklerio įmonės 9 18 0,0 -26,2 0,0

Valdymo įmonės 14 74 0,1 -5,1 0,1

Kolektyvinio investavimo subjektai 34 802 0,9 25,1 0,7 Užsienio kolektyvinio investavimo subjektai

63 1 105

1,2 0,6 1,0 Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

- -

- - -

Pensijų fondai 40 5 123 5,5 4,2 4,4

II pakopos pensijų fondai 30 5 011 5,4 4,2 4,3

III pakopos pensijų fondai 10 112 0,1 3,3 0,1

Finansų sistema 270 93 674 100,0 1,6 80,5 Vertybinių popierių biržos kapitalizacija

- 17 592 - 8,6 15,1

Listinguojamosios akcijos - 10 664 - 3,2 9,2 Listinguojamieji skolos vertybiniai popieriai -

6 928 - 18,1 6,0

Šaltiniai: LBA, LR draudimo priežiūros komisija, LR vertybinių popierių komisija, AB NASDAQ OMX Vilnius, Lietuvos statistikos departamentas ir LB skaičiavimai.



70

2 PRIEDAS. INTERVIU SĄRAŠAS

Atliktų interviu sąrašas:

1. Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiuoju specialistu Audriumi Kunigėliu, 2014 06 30.

2. Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiąja specialiste Milda Jusiene, 2014 06 30.

3. Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiąja specialiste Inga Miknevičiūte, 2014 06 30.

4. Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste Inga Miknevičiūte, 2014 07 01.

5. Interviu su ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiuoju specialistu Remigijumi Bagdonu, 2014 07 01.

6. Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiuoju specialistu Karoliu Gineika, 2014 07 01.

7. Interviu su ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiuoju specialistu Sigitu Miškiniu, 2014 07 24.

8. Interviu ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausiąja specialiste Sigute Mečkovskiene, 2014 07 28.

9. Interviu su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktore Danguole Čukauskiene, 2014 07 02.

10. Interviu su ŪM Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktore Rita Armoniene, 2014 06 02.

11. Interviu su EIF atstove Jūrate Aželionyte, 2014 07 24.

12. Interviu su Garfondo atstovais: Direktoriaus pavaduotoju Dariumi Kondrotu, Direktoriaus pavaduotoja, Garantijų skyriaus viršininke Romanda Globiene, Paskolų fondo skyriaus viršininku Vaidu Daktariūnu ir Plėtros ir tarptautinių projektų vadove Inga Balžekaite, 2014 09 25.

Interviu su pasiūlos pusės atstovais:

1. Interviu su SEB atstovu Robertu Mikšta, 2014 09 04.

2. Interviu su Citadele banko atstovu Vaidotu Gursku, 2014 07 30.

3. Interviu su Šiaulių banko atstovais Viktoru Budraičiu, Edu Mirijausku, Giedrium Viču, 2014 07 31.

4. Interviu su DNB bankas atstove Irena Dirsyte, 2014 07 29

5. Intervius su Ignu Jankausku, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos specialistu, 2014 09 02.

Interviu su socialinių-ekonominių partnerių atstovais:

1. Interviu su Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke Klavdija Stepanova, 2014 09 09.

2. Interviu su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktor Dalia Ruščiauskiene, 2014 09 10.

3. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

4. Interviu su Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistu Donatu Vaikasu, 2014 09 09.



71

3 PRIEDAS. SVERTO IR PRIDĖTINĖS VERTĖS SKAIČIAVIMAI

Sverto ir pridėtinės vertės skaičiavimai pateikiami pridedamama dokumente (xls formatu)

Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal ... vertinimo... · 19 6 Ūkio ir...

Documents

Transcript of Rekomendacijos dėl finansinių priemonių įgyvendinimo pagal ... vertinimo... · 19 6 Ūkio ir...