Region ų administravimas

RegionRegionų ų administravimasadministravimas

2

Regiono samprataRegiono samprata (1) (1)

Senovės Romoje regionas (regiones annonariae) – valdovo kiemą (dvarą) aprūpinančios vietovės..

Vėliau tiesiogiai siejama su užimtomis teritorijomis – tapo administracinio teritorinio padalinio pavadinimu.

Už Italijos (Latium) ribų esantiems administraciniams teritoriniams padaliniams Romos imperijoje buvo taikomas pavadinimas artimas regiono supratimui – provincija (lot. provincia).

3


Regionines struktūras formuoja: kultūriniai, ūkiniai, urbanistiniai veiksniai

Regionas – kultūros, ekonomikos ir istorijos homogeninė sistema.

Regiono pagrindinis substratas – Regiono pagrindinis substratas – bendruomenė.bendruomenė.

4


Regiono, kaip valstybės ar imperijos administracinio teritorinio padalinio, supratimas.

Regionas – makrodydis, susidedantis iš mikrodydžių, visumos dalis.

Visumos ir atskiro regiono dydžiai yra sąlygiški..

5

RegionasRegionas – didelis savitas teritorinis – didelis savitas teritorinis vienetas, turintis tam tikrus bendrus vienetas, turintis tam tikrus bendrus bruožus.bruožus.

Išskyrimas ar skaidymas į regionus vadinamas regionavimu.


6


Regionai gali būti:Regionai gali būti: Administraciniai. Administraciniai. Ekonominiai. Ekonominiai. Istoriniai. Istoriniai. Geografiniai. Geografiniai. Kultūriniai. Kultūriniai. Politiniai ir kt.Politiniai ir kt.

7

Regionų pagrindinių skirtumų atsiradimo priežastys (1)

Gamtinių – klimatinių gyvenimo sąlygų ir verslo sąlygų atskiruose regionuose skirtumai.

Gamtinių išteklių kiekiai, kokybė ir jų panaudojimo kryptys, kurie apsprendžia regionų „produktyvumą“.

Regiono statusas ir geografinė padėtis.

8

Pasenusi gamybos struktūra, inovacijų nesavalaikis įdiegimas.

Aglomeracijų privalumai ir trūkumai. Technologinės plėtros lygis. Demografiniai skirtumai. Verslo sąlygų skirtumai. Politiniai ir instituciniai faktoriai. Socialiniai – kultūriniai faktoriai.

Regionų pagrindinių skirtumų atsiradimo Regionų pagrindinių skirtumų atsiradimo priežastyspriežastys (2) (2)

9

Regionų problematika pradėta domėtis tik Regionų problematika pradėta domėtis tik XX a. antroje pusėje, nes:XX a. antroje pusėje, nes:

vyravo tradicinių disciplinų tendencija vyravo tradicinių disciplinų tendencija ignoruoti problemiškas sritis, kurios ignoruoti problemiškas sritis, kurios reikalauja taikyti įvairių mokslų metodus;reikalauja taikyti įvairių mokslų metodus;

buvo tikima, kad tobula konkurencija ir tvarios buvo tikima, kad tobula konkurencija ir tvarios pusiausvyros rinkoje koncepcija užtikrins pusiausvyros rinkoje koncepcija užtikrins sąlygas, kad rinkos jėgos sumažintų sąlygas, kad rinkos jėgos sumažintų nukrypimus nuo tarpregioninės pusiausvyros.nukrypimus nuo tarpregioninės pusiausvyros.

10

Regionų problematikos tyrinėjimus paspartino Regionų problematikos tyrinėjimus paspartino (1)(1)

regioninės politikos sunkumai – rinkos jėgos regioninės politikos sunkumai – rinkos jėgos nebūtinai turi, o dažnai netgi ir negali nebūtinai turi, o dažnai netgi ir negali suvienodinti regionų pajamų, nes: suvienodinti regionų pajamų, nes:

- investuojama daugiau į klestinčias sritis; - investuojama daugiau į klestinčias sritis;

- judrumo veiksniai;- judrumo veiksniai;

- technologinė pažanga- technologinė pažanga;;

- - nevisiško užimtumo sąlygomis regioninės nevisiško užimtumo sąlygomis regioninės politikos priemonės ne itin veiksmingos.politikos priemonės ne itin veiksmingos.

11

visiško užimtumo siekis pokario visiško užimtumo siekis pokario laikotarpiu; laikotarpiu;

naujų socialinių – ekonominių analizės naujų socialinių – ekonominių analizės metodų išplėtojimas.metodų išplėtojimas.

Regionų problematikos tyrinėjimus paspartino Regionų problematikos tyrinėjimus paspartino (2)(2)

12

Regiono socialinė – ekonominė plėtra yra Regiono socialinė – ekonominė plėtra yra tik vienas bendruomenės raidos tik vienas bendruomenės raidos kuriame nors šalies regione aspektas.kuriame nors šalies regione aspektas.

Vienos bendruomenės raida paprastai Vienos bendruomenės raida paprastai suprantama kaip pažanga visose rajono suprantama kaip pažanga visose rajono gyvenimo srityse: politinėje, socialinėje, gyvenimo srityse: politinėje, socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos, sveikatos ekonominėje, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, naujų technologijų taikymo, apsaugos, naujų technologijų taikymo, kultūros, rekreacijos ir kitose. kultūros, rekreacijos ir kitose.

13

RegioninRegioninė politikaė politika

Bendrais bruožais, Bendrais bruožais, regioninė politika regioninė politika suprantama kaip politika, kurios tikslas suprantama kaip politika, kurios tikslas yra sumažinti atskirų valstybės regionų yra sumažinti atskirų valstybės regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. skirtumus.

Regionas Regionas – vientisa valstybės teritorijos – vientisa valstybės teritorijos dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė dalis, kurioje įgyvendinama nacionalinė regioninė politika (LR Regioninės plėtros regioninė politika (LR Regioninės plėtros įstatymas). įstatymas).

14

Regiono, kaip politinio ar administracinio valdymo vieneto

idėjos tendencijosRegionas yra žemesnio nei centrinė

vyriausybė lygio subjektas, turintis politinio atstovavimo galių, kurias įtvirtina išrinkta taryba arba, jeigu jos nėra, asociacija ar institucija, kurią regioniniu lygiu suformuoja žemesnė nei centrinė valstybės valdžia (Europos regionų asamblėjos statutas).

Regionas yra ir geografinis, ir institucinis valdymo vienetas (Bendrijos regionų chartiją).

15

Regionų nustatymo, jų Regionų nustatymo, jų tyrimo metodologiniai tyrimo metodologiniai pagrindai ir konkretūs pagrindai ir konkretūs

metodaimetodai

16

Pagrindiniai regionavimo – konkrečių Pagrindiniai regionavimo – konkrečių regionų nustatymo metodai:regionų nustatymo metodai:

Gamtinio išskirtinumo Arealinių tyrimų Lauko teorijos Hierarchinių struktūrų Mišrių kombinacijų

17

Gamtinio išskirtinumo metodas –

regionų nustatymas pasinaudojant gamtiniais teritorijos ypatumais ar kitomis natūraliai susiformavusiomis sąlygomis.

Atskaitos taškai yra gamtos elementai – žemynai, salos, jūros, kalnai ir pan.

18

Arealinių tyrimų būdą sudaro trys Arealinių tyrimų būdą sudaro trys etapai:etapai:

1. Žymių, rodiklių ar kokių nors kriterijų 1. Žymių, rodiklių ar kokių nors kriterijų pasirinkimas.pasirinkimas.

2. Pasirinktos teritorijos išskyrimas.2. Pasirinktos teritorijos išskyrimas.

3. Arealo (regiono) ribų brėžimas ir 3. Arealo (regiono) ribų brėžimas ir teritorinio ploto nustatymas.teritorinio ploto nustatymas.

19

Arealinių tyrimų metode taikomi Arealinių tyrimų metode taikomi įvairiausi kriterijai, tačiau pirmenybė įvairiausi kriterijai, tačiau pirmenybė

skiriama tiems, kurie pasižymėjo skiriama tiems, kurie pasižymėjo ilgaamžiškumu.ilgaamžiškumu.

ES savivaldos regionų formavimosi ES savivaldos regionų formavimosi pagrindiniai veiksniai – struktūriniai klodai pagrindiniai veiksniai – struktūriniai klodai (pagal H. Klatt ir kt.): (pagal H. Klatt ir kt.):

Valdymo bruožai Valdymo bruožai Papročiai, buitis Papročiai, buitis Statiniai, architektūraStatiniai, architektūra Tautosaka, mitologija, etnokultūraTautosaka, mitologija, etnokultūra Kalbiniai ypatumaiKalbiniai ypatumai Istorinė raidaIstorinė raida Geologinės gamtinės sąlygos Geologinės gamtinės sąlygos

20

Lauko teorijos (gravitacinio arba traukos lauko) metodas

Tam tikrose teritorijose, kur vyksta įvairūs dinaminiai elementų ir sudėtingesnių struktūrų kaitos procesai, egzistuoja analogija su branduolinėje fizikoje analizuojamais atomų ir dar smulkesnių dalelių laukais.

Lauko teorija verčia į nagrinėjamą teritoriją Lauko teorija verčia į nagrinėjamą teritoriją (regioną) žiūrėti sudėtingiau ir išskirti (regioną) žiūrėti sudėtingiau ir išskirti svarbiausias struktūrines dalis: centrą svarbiausias struktūrines dalis: centrą (branduolį), lauką ir jame esančius elementus, (branduolį), lauką ir jame esančius elementus, kuriems išskirtasis centras daro įtaką (turi kuriems išskirtasis centras daro įtaką (turi ryšį). ryšį).

21

Hierarchinių struktūrų metodo esmė – sistemingas teritorinių struktūrų, apimant įvairiausius jų lygmenis, dydžius bei funkcinius požymius, nagrinėjimas.

Gyvenvietės savo teritorijoje veikia tam tikro funkcionalinio hierarchinio priklausomumo pagrindu. Pvz. aptarnavimo srityje stambesnės, aptarnavimo srityje stambesnės, turinčios platesnes aptarnavimo turinčios platesnes aptarnavimo funkcijas gyvenvietės sutelkusios funkcijas gyvenvietės sutelkusios daugiau įvairių paslaugų negu mažosdaugiau įvairių paslaugų negu mažos..

22

Pakopinė gyventojų aptarnavimo teorija - atskiroms gyvenvietėms, jų pakopoms skiriama atitinkama funkcinė reikšmė.

Funkcionalumas susijęs su tuo, kad vienų paslaugų ir prekių gyventojams reikia dažnai, kitų - rečiau, o dar kitų - labai retai.

Kiekviena stambesnė teritorija turi įvairaus dydžio ir paskirties gyvenviečių, nuo vienkiemių iki stambių visapusiškai išvystytų miestų.

23

Gyvenvietės gyventojų aptarnavimo požiūriu skiriasi, turi nevienodą paslaugų objektą (įmones), jų pakopų sudėtį. Dažniausiai jos skiriamos į keturias pagrindines grupes:

1. Mažiausios gyvenvietės, neturinčios nuolat veikiančių paslaugų įmonių.

2. Mažos gyvenvietės, turinčios įmones, kurios aprūpina gyventojus kasdienės paklausos prekėmis ir paslaugomis.

3. Vidutinės gyvenvietės, kurios turi ne tik kasdienės, bet periodinės paklausos prekių ir paslaugų įmonių.

4. Stambios gyvenvietės, turinčios visą paslaugų ir prekybos objektų, jų pakopų struktūrą, visapusišką gyventojų aptarnavimą.

24

Mišrių kombinacijų metodas – – kelių jau išanalizuotų metodų taikymas, juos atitinkamai derinant ir kombinuojant..

Tai padeda geriau apsibrėžti ir pažinti regioną, o vėliau sėkmingai įgyvendinti regiono administravimą.

25

Regionų valdymo istorinė Regionų valdymo istorinė raidaraida

26

Senovės EgiptasSenovės Egiptas

Geografiniai ypatumai lėmę valstybės regionų valdymo pobūdį

Valstybinės makrostruktūros – nomai Kiekvienas nomas turėjo savo

dievybę, religinį ir politinį centrą, kariuomenę, raštininkus ir simbolį (herbą).

27

Antikinė GraikijaAntikinė Graikija

Geografiniai ypatumai lėmę valstybės regionų valdymo pobūdį

Valstybinės makrostruktūros – miestai-poliai

Graikiško miesto-regiono centro tipinė struktūra

Indėlis - demokratinio valdymo pagrindų taikymas

28

Antikinės Romos Antikinės Romos imperija imperija

Romos imperija regionus ištobulino techniniu, kariniu ir komunikacijų su valstybės centru atžvilgiais

Provincijų pavaldumo įvairovė

29

Vidurinieji amžiaiVidurinieji amžiai

Regionizmo bruožai: buvusių barbarų genčių savarankiškumo siekimas, feodalinis valdymas, naujos religinės ideologijos - krikščionybės plitimas ir įsitvirtinimas žemyne.

Stambių feodalų valdų (feodų) susidarymas.

30

ŠveicarijaŠveicarija

Šveicariškos konfederacijos atsiradimas

Kantonų autonomiškumas ir bendruomeniškumo stiprėjimas

Šveicarijos konfederacijos didelė įtaka kaimyninėms valstybėms

31

VokietijaVokietija

VFR ekonominis stebuklas ir regioninis valdymas

Vokietijos žemių autonomija

32

RegionalizacijaRegionalizacija

33

RRegionalizacija (1)egionalizacija (1)

Regionalizacijos paplitimasRegionalizacijos paplitimas Regionalizacija kaip procesasRegionalizacija kaip procesas Regionalizacijos idėjos naujumasRegionalizacijos idėjos naujumas Regioninės valdžios pripažinimasRegioninės valdžios pripažinimas Funkcinių erdvinių vienetų Funkcinių erdvinių vienetų

skatinimas vystytis savarankiškaiskatinimas vystytis savarankiškai Savarankiškumo nukreipimas į tam

tikros srities plėtrą.

34

Regionalizacija – procesas, suteikiantis veiksmų laisvę, skirtą vystyti specifinei sričiai, mobilizuojant jos socialinę – ekonominę struktūrą ir, kur galima, skatinant bei vystant vietinį ir regioninį identitetą.

Regionalizacija (2)Regionalizacija (2)

Šis procesas gali pasireikšti ir per jau egzistuojančias vietines institucijas, bet gali ir paskatinti kurti naujas, kurios geriau tiktų jo tikslams pasiekti. Regionalizacijos procesui įtaką visada daro politinė bei institucinė struktūra, kurią, savo ruožtu, veikia kiti faktoriai.

35

Nacionalines valstybes labai susilpnino finansinės krizės, paveikusios daugumą Vakarų šalių.

Nacionalinė valstybė yra nuolat spaudžiama tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjunga. Tuo pačiu metu vietinė valdžia yra nuolat skatinama.

Priežastys, darančios įtaką kelių pakopų valdymo mechanizmo atsiradimui valstybėje:

36

Iki šiol vykstanti viešojo administravimo reforma iš esmės reiškia politinių demokratinių veiklų atskyrimą nuo ūkinių ir paslaugų sektoriaus.

Vakarų valstybėse pastaruosius 15-20 metų iš esmės pasikeitė pati valdymo kokybė.

Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje daugelyje Vakarų Europos šalių vykusi valdžios decentralizacija sustiprino regionines ir vietines valdžios institucijas, kartu joms suteikdama mažiau priklausomybės nuo savo centrinės valdžios.

37

Regionalizacija (3)Regionalizacija (3)

Regionalizacijos paskirtis platesnė Regionalizacijos paskirtis platesnė nei vietos reikalų administravimasnei vietos reikalų administravimas..

Institucijos turėtų stiprinti regioną, Institucijos turėtų stiprinti regioną, pirmiausia atsižvelgdamos į pirmiausia atsižvelgdamos į socialinius ir ekonominius veiksnius, socialinius ir ekonominius veiksnius, nepamirštant politinės ir kultūrinės nepamirštant politinės ir kultūrinės perspektyvos. perspektyvos.

38

Valdymo formos Europos Sąjungos valstybėse:Valdymo formos Europos Sąjungos valstybėse:

Klasikinėse unitarinėse valstybėse žemiau nacionalinio valdymo lygmens yra tik vietos savivalda.

Regionalizacija pradedančiose unitarinėse valstybėse vykdomos reformos, kurių tikslas yra įkurti išrinktas regionines institucijas, esančias virš vietos savivaldos lygmens.

39

Regionalizuotoms valstybėms būdingos konstitucijoje įteisintos ir tiesioginiuose rinkimuose išrinktos tarpinio valdymo institucijos.

Federalinės valstybės valdžios ir suverenumo pasidalijimą įtraukia į konstituciją. Regioninės institucijos egzistuoja savo teisėmis, kurių negali pakeisti nei federalinė, nei centrinė valdžios.

40

Regionalizacija – sudėtingas, geografinėje erdvėje vykstantis regionų formavimo procesas, pagrįstas politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių santykių plėtra*.

* Plėtrą reikia nagrinėti kaip daugiaplanį procesą, kuris veda prie radikalių permainų socialinėse, institucinėse, administracinėse struktūrose, žmonių elgsenoje, taip pat prie spartėjančio ekonomikos augimo bei skirtumų panaikinimo.

RRegionalizacija (4)egionalizacija (4)

41

Regionalizacijos tipai

Administracinė regionalizacija

Regionalizacija per egzistuojančias vietinės valdžios institucijas

Regioninė decentralizacija

Politinė regionalizacija ar regioninė autonomija

Regionalizacija per federalinę valdžią

1 pav. Regionalizacijos tipologija.

Regionalizacijos tipologijaRegionalizacijos tipologija

42

Administracinė regionalizacija gali būti suprantama kaip valstybės institucijų kūrimas, kurios yra pavaldžios vyriausybei ir veikia jos vardu (tačiau šios institucijos gali būti iš dalies autonomiškos).

Regionalizacija per egzistuojančias vietinės valdžios institucijas pasireiškia tada, kai šios institucijos, sukurtos visai kitiems tikslams, perima funkcijas, susijusias su regionalizacija. Tai jos padaro dviem būdais: arba išplėsdamos savo veiklos sritį, arba kooperuodamos tarpusavyje.

43

Regioninė decentralizacijaRegioninė decentralizacija remiasi naujų remiasi naujų teritorinių valdžios organų sukūrimu arba teritorinių valdžios organų sukūrimu arba senų valdžios organų pakeitimu naujais, senų valdžios organų pakeitimu naujais, turinčiais daugiau galių. Šiuo atveju regionas turinčiais daugiau galių. Šiuo atveju regionas turi specifinę institucinę išraišką, kuri yra turi specifinę institucinę išraišką, kuri yra priklausoma nuo įprastų sąlygų, kurios yra priklausoma nuo įprastų sąlygų, kurios yra taikomos teritoriniams valdžios organams. taikomos teritoriniams valdžios organams.

Politinė regionalizacija (institucinis regionalizmas) dažnai kildinama iš regioninės dažnai kildinama iš regioninės autonomijos. Juridiškai, politinė regionalizacija autonomijos. Juridiškai, politinė regionalizacija formuojama iš regioninės decentralizacijos, formuojama iš regioninės decentralizacijos, suteikiant įstatymų leidžiamąją valdžią regioninei suteikiant įstatymų leidžiamąją valdžią regioninei asamblėjai. Tai atlieka aukštesnė valdžia, kurios asamblėjai. Tai atlieka aukštesnė valdžia, kurios kompetenciją apibrėžia ir garantuoja Konstitucija kompetenciją apibrėžia ir garantuoja Konstitucija ir vykdomoji valdžia, kurią galima apibrėžti kaip ir vykdomoji valdžia, kurią galima apibrėžti kaip regioninę vyriausybę.regioninę vyriausybę.

44

Regionalizacija per federalinius valdžios Regionalizacija per federalinius valdžios organusorganus. . Regionalizacija gali paveikti federacinę Regionalizacija gali paveikti federacinę valstybę taip pat kaip ir bet kokią kitą, daugiausia valstybę taip pat kaip ir bet kokią kitą, daugiausia todėl, kad federacinė valstybė susikuria iš todėl, kad federacinė valstybė susikuria iš valstybių sąjungos, o šios valstybės yra politiškai valstybių sąjungos, o šios valstybės yra politiškai nepriklausomi vienetai, kuriuose gali pasireikšti nepriklausomi vienetai, kuriuose gali pasireikšti regioniniai ar etniniai bruožai.regioniniai ar etniniai bruožai.

45

Regioninė politika Regioninė politika ir ir

regioninės politikos regioninės politikos priemonių sudėtinės dalyspriemonių sudėtinės dalys

46

Regioninė politikaRegioninė politika (1) (1)

Regioninė politika suprantama kaip politika, kurios tikslas yra sumažinti atskirų valstybės regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus.

Ekonominis regionines politikos pagrindimas remiasi rinkos klaidos argumentu.

Politiškai regioninės politikos būtinumas yra grindžiamas lygių galimybių ir solidarumo principu.

47


AAtsižvelgiant į ekonominį regioninės tsižvelgiant į ekonominį regioninės politikos pagrindimo aspektą, galima politikos pagrindimo aspektą, galima skirti du priešingus požiūrius į skirti du priešingus požiūrius į regioninės politikos būtinumą ir jos regioninės politikos būtinumą ir jos įgyvendinimo priemones: įgyvendinimo priemones:

laisvos rinkos šalininkų;laisvos rinkos šalininkų; pasisakančių už valstybės įsikišimą. pasisakančių už valstybės įsikišimą.

48

Į regioninę politiką žvelgiama kaip į svarbią, atskirų etninių ir socialinių grupių integracijos į nacionalinę valstybę formų ir jų kultūrinio identiteto išsaugojimo priemonę.

Regioninė politika - dar tik besiformuojanti viešosios politikos sritis.


49

Pagrindinis regioninės politikos objektas yra regionas. Valstybių regioninėje sąrangoje ir įvairiuose tyrimuose nurodomi labai įvairių lygių, tipų ir rūšių regionai.

Analizuojama teritorija, vertinant pagal skirtingus kriterijus, gali priklausyti skirtingiems regionams. Taigi regionas yra dirbtinis darinys įvairių reiškinių analizei palengvinti.

Regionas - tai socialinės ir ekonomines erdvės visuma, apibūdinama visų nuosavybės formų ir gamybos struktūra, gyventojų, darbo vietų koncentracija ir turinti savo teritorijos valdymo organus.


50

Regioninė politika - tikslinė veikla, kuria, taikant teisines, ekonomines ir administracines priemones, daromas diferencijuotas poveikis atskirų šalies

regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir tarpsektorines disproporcijas regionų viduje, skatinti tolygią ir subalansuotą plėtrą visoje šalies teritorijoje.


51

Regionų plėtra galima vadinti bendruomenės gyvenimo socialinio, ekonominio, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, technologijos, kultūros ir rekreacijos aspektų vystymą tam tikroje teritorijoje.

Regioninė plėtra dažnai traktuojama kaip priemonių visuma ekonominei* plėtrai regione skatinti, kuo veiksmingiau panaudojant vietinius išteklius.

*Šiuo atveju pirmenybė teikiama ekonominei plėtrai, kuri yra svarbiausia bendruomenės plėtros sudedamoji dalis, nes nuo jos priklauso bendruomenės finansiniai ištekliai, kurie yra būtini norint vystyti kitus bendruomenės plėtros aspektus.


52

Regionų ekonominės politikos ideologijoje svarbią vieta užima suvokimas, kad svarbiausiu jos objektu yra regioninė nelygybė – plėtros lygio, užimtumo, gyventojų pajamų, verslo sąlygų skirtumai ir kt.

Regioninės politikos esmė – minimizuoti tas nelygybes, kurios veda prie socialinių konfliktų, trukdo socialinei – ekonominei plėtrai.


53

Regioninė politikaRegioninė politika (9) (9)Regioninė politika neatsiejamai susijusi su atskirų

teritorijų specifika ir tų teritorijų ugdymo perspektyva, regionų potencialo, jo konkurencingumo vidaus ir tarptautinėje rinkoje nustatymu.

Regioninės politikos priemonėms priskiriami tokie būdai ir priemonės, kuriuos valstybė taiko spręsdama regionines problemas.

Regioninė politika gali remtis įvairiausiomis priemonėmis: infrastruktūros gerinimu, naujos pramonės ar kito verslo ugdymui suteikiamomis mokesčių ir kt. lengvatomis, tikslinių valstybei reikalingų gamybų vystymui, įvairiais garantais, subsidijomis, tiksliniu programų finansavimu.

54

Kalbant apie regioninę politiką ir jos tikslus būtina prisiminti bent du esminius jos reikalavimus:

1) regioninė politika yra visos politikos decentralizavimas, būtinas šalies pažangai;

2) regionine politika ne siekiama išlyginti regionų ekonominio ir socialinio gyvenimo netolygumus, o bandoma pasiekti pažangą visos šalies mastu.

Regioninė politika (10)Regioninė politika (10)

55


Regioninę politiką suprantame kaip teritoriškai ir taksonomiškai diferencijuotą šalies socialinės, ekonominės ir ekologinės raidos ir krašto tvarkymo reguliavimą, siekiant visapusiškiau išnaudoti vietos sąlygų ypatumus ir išlyginti gyvenimo kokybės regionines disproporcijas.

56


Regioninė politika paprastai yra socialinio ir ekonominio vystymosi nacionalinės strategijos dalis ir kyla iš valdžios filosofinės koncepcijos.

Valstybės regionų politika turi daug lygių. Jos subjektai – teisinė ir vykdomoji centro ir regionų valdžia, vietinės savivaldos organai bei įvairios tarpregioninės asociacijos.

57

NacionalinNacionalinė regioninė politikaė regioninė politika

Nacionalinės regionų plėtros politikos tikslas – skatinti ūkio pertvarkymą ir modernizavimą smunkančios pramonės regionuose, mažinti nedarbą didžiausio nedarbo regionuose, plėtoti labiausiai atsilikusius kaimiškuosius regionus pertvarkant ir restruktūrizuojant jų ūki, reformuojant žemės ūkio gamybą, apdirbamąją pramonę ir rinkodaros struktūras, skatinant naujus verslus bei paslaugų kūrimą, taip pat skatinti užsienio investicijas.

58

Regioninė politikaRegioninė politika. Tipai. Tipai

Dažniausiai išskiriami du pagrindiniai regioninės politikos tipai:

ekonominė politika (valstybės finansinė parama, vietinių organizacijų, taip pat ir privataus kapitalo, pritraukimas ir t.t.);

socialinė politika (aprūpinimas darbu ir būstu, visuomenės gerovės, socialinio saugumo užtikrinimas).

59

Regioninė politikaRegioninė politika. Modeliai. Modeliai

Regioninės politikos modeliai:

Regionalizacija – remiasi centrine valdžia ir valdymu „iš viršaus į apačią. Tikslas – modernizuoti administracinę sistemą dėl sudėtingos ekonominės ir socialinės padėties.

Regionalizmas – remiasi valdymu „iš apačios į viršų“. Regionalizmas pagrįstas teritorine integracija, jame svarbiausia bendruomenės identiškumas.

60

Regioninė politikaRegioninė politika. Modeliai. Modeliai

Regioninė valdžios decentralizacija – vidinis nacionalinių valdymo funkcijų perskirstymas žemesniems regioniniams padaliniams. Ši koncepcija grindžiama subsidiarumo idėja.

Regionalizacijos procese susiformavusią valdymo struktūrą galima pavadinti „regionų valdymu“, o regionalizme jos esmę apibūdina terminas „regioninis valdymas“.

Tiek regionalizmo, tiek valdžios decentralizacijos idėja laikosi principo, kad identifikuoti ir spręsti problemas paprasčiau yra ten, kur jos kyla.

61

Regioninės politikos priemonių sudėtinės Regioninės politikos priemonių sudėtinės

dalys:dalys:

Teisinė bazė; Valdymo ir kitų sričių institucijos; Planai, programos, projektai; Finansiniai šaltiniai.

62

Regioninės politikos priemonių sudėtinės dalysRegioninės politikos priemonių sudėtinės dalys

Regioninės politikos teisinės bazės Regioninės politikos teisinės bazės sistemasistema..

63


Regionų įstatai (statutas) - regiono teisines bazes dokumentas, reguliuojantis visą regiono valdymą, apibrėžiantis jo funkcijas ir juridinius ryšius su centrine valstybės valdžia, jos įstaigomis ir institucijomis.

Gali vadintis įvairiai: įstatais, nuostatais, statutu ar net konstitucija.

64


Valstybės regionų sąjungų įstatai.Valstybėse, kuriose veikia savivaldos regionai, jie

jungiasi į atitinkamas organizacijas, vadinamas regionų sąjungomis ar asociacijomis, kurios vadovaujasi vietos ir regioninės savivaldos pagrindu sukurtu įstatymu arba įstatais.

Pastarieji apibrėžia organizaciją kaip juridinį subjektą, jos pagrindines funkcijas, valdymo aparatą, jo struktūrą.

65


Euroregionų teisiniai dokumentai.Dažniausiai pirmiausia pasirašoma tik

bendra deklaracija, išreiškianti siekimą ateityje parengti euroregiono įstatus ar statutą. Šis klausimas palengvėjo po 1981 m., kai buvo parengta, o 1995 m. gerokai atnaujinta ir papildyta, Europos pasienio regionų bendradarbiavimo charta.

66


Tarpvalstybinių regioninių organizacijų Tarpvalstybinių regioninių organizacijų sutartys.sutartys.

Regioninį bendradarbiavimą valstybinių sutarčių pagrindu aktyviai plėtoja BENELUX šalys, taip pat Europos Šiaurės Taryba - Skandinavijos organizacija, Baltijos šalių regioninė bendradarbiavimo organizacija (Baltijos jūros valstybių regionų kooperacija), Šiaurės Portugalijos regionų tarptautinė organizacija ir kt. ir kt.

67


Specialių žemyno regionų organizacijų statutai.Specialiomis tarptautinėmis organizacijomis priimta

laikyti tas, kurios sudarytos kokių nors išskirtinių gamtinių ar kitų regionams bendrų bruožų pagrindu.

Pvz. Pvz. Alpių-Adrijos bendruomenė. Įkurta 1978 m. Alpių-Adrijos bendruomenė. Įkurta 1978 m. Venecijoje. Venecijoje.

Europos pasienio regionų asociacija. Įkurta 1971 m. Europos pasienio regionų asociacija. Įkurta 1971 m. Europos pramonės ir prekybos rūmų unija. Įkurta 1949 Europos pramonės ir prekybos rūmų unija. Įkurta 1949

m. Roterdamo mieste.m. Roterdamo mieste.Europos vyno gamintojų regionų asociacija. Įkurta 1994 Europos vyno gamintojų regionų asociacija. Įkurta 1994

m. Sicilijoje. m. Sicilijoje.

68


Europos žemyno regioninių organizacijų Europos žemyno regioninių organizacijų teisiniai aktai.teisiniai aktai.

Europoje veikia trys žemyninės reikšmės Europoje veikia trys žemyninės reikšmės regioninės organizacijos: regioninės organizacijos:

Europos regionų asamblėja (ERA), Europos regionų asamblėja (ERA), ET Vietos ir regionų valdžių kongresas ir ET Vietos ir regionų valdžių kongresas ir ES Regionų komitetas. ES Regionų komitetas.

69


ES sutartys ir Konstitucija.Nuo ES įsteigimo buvo nuolat skiriamas dėmesys

ir valstybių narių teritorinėms makrostruktūroms, jų plėtrai.

Pradėta vis labiau akcentuoti regionų identiteto, jų kultūrinio savitumo išlaikymo klausimus.

1992 m. Mastrichto ir 1999 m. Amsterdamo sutartys.

2004 m. Romoje pasirašyta sutartis dėl Europos Konstitucijos.

1988 m. Europos Parlamente priimta „Visuotinė regionizavimo chartija“.

70


Valdymo ir kitų sričių institucijos.Institucijos – svarbiausia regiono struktūra,

nes be jos neįmanomas regiono valdymas, jo plėtra.

71

Regionų suskirstymas pagal demokratizacijos Regionų suskirstymas pagal demokratizacijos lygį ir svarbiausius valdymo bruožus.lygį ir svarbiausius valdymo bruožus.

DEMOKRATIJOS LYGMUO

REGIONO VALDYMO BRUOŽAI

1. AUKŠČIAUSIAS

Regionas valdomas federacinių teritorijų - žemių, kraštų, sričių pagrindu. Išskirtinis bruožas - teisė leisti įstatymus ir formuoti biudžetą.

2. AUKŠTESNIS Plačių įgaliojimų savivalda. Tiesioginiai regioninių deputatų tarybų rinkimai. Ribotas dalyvavimas įstatymų leidyboje.

3. ŽEMESNIS Regioninės tarybos sudaromos deleguojant vietos savivaldoje išrinktus deputatus. Regionų biudžeto pagrindą sudaro valstybės centralizuoti finansai.

4. ŽEMIAUSIAS Regioninė savivalda neegzistuoja, vadovus skiria centrinė valdžia. Regioninės bendruomenės silpnos ir politiškai neaktyvios.

72


Planai, programos ir projektai.Tai svarbiausios regioninių institucijų

priemonės, kuriomis valdomas ir plėtojamas regionas.

Planai atspindi ilgalaikius, strateginius regiono siekius, kurie įgyvendinami per programas ir jų sudėtines dalis – projektus.

Svarbus regioninių planų bruožas yra jų demokratiškumas ir viešumas. .

73


Finansiniai šaltiniai.Finansiniai šaltiniai.Gyvybingi ir realūs tik tie planai,

programos ir projektai, kurie turi finansavimo šaltinius. Regioninė politika, teikia naujas galimybes šioje svarbioje srityje.

Regioninei plėtrai skirtų finansinių šaltinių gausa.

74

Europos regioninė politika Europos regioninė politika ir jos įgyvendinimasir jos įgyvendinimas

75

ES regioninė politikaES regioninė politika

Europos Sąjungoje (ES) regioninė politika suprantama kaip bendresnės “struktūrinės politikos” dalis (kiti du ES struktūrinės politikos komponentai - socialinė politika ir tam tikri bendrosios žemės ūkio politikos elementai), kuria siekiama socialinės ir teritorinės Sąjungos „sanglaudos“.

ES regioninės politikos tikslas – finansinėmis priemonėmis bei nacionalinių politikų koordinavimu mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus, skatinant tolygią visos ES raidą.

76


Regioninė politika tapo antrąja ES politika pagal skiriamas biudžeto lėšas. Ji siūlo kiekvienam regionui galimybę sustiprinti savo prioritetus ir identiškumą, pabrėžiama decentralizacija ir efektyvumas.

77

ES regioninės politikos raidaES regioninės politikos raida

Europos Sąjungos regioninės politikos Europos Sąjungos regioninės politikos vystymąsi galima būtų suskirstyti į vystymąsi galima būtų suskirstyti į penkis periodus:penkis periodus:

1 periodas iki 1989 m.1 periodas iki 1989 m.;;

2 periodas 2 periodas 1989 m. – 1993 m.;1989 m. – 1993 m.;

3 periodas3 periodas 1994 m. – 1999 m.; 1994 m. – 1999 m.;

4 periodas4 periodas 2000 m. – 2006 m.; 2000 m. – 2006 m.;

5 periodas5 periodas 2007 m. – 2013 m. 2007 m. – 2013 m.

78


Pagrindinės ES regioninės politikos nuostatos yra Pagrindinės ES regioninės politikos nuostatos yra apibrėžtos Europos Tarybos 1979 m. vasario 6 apibrėžtos Europos Tarybos 1979 m. vasario 6 d. rezoliucijoje dėl EB regioninės politikos:d. rezoliucijoje dėl EB regioninės politikos:

1.1. Išsami analizės ir politikos formavimo sistema Išsami analizės ir politikos formavimo sistema ES regioninėje politikoje.ES regioninėje politikoje.

2.2. ES politikos regioninės įtakos įvertinimas. ES politikos regioninės įtakos įvertinimas.

3.3. Nacionalinių regioninių politikų Nacionalinių regioninių politikų koordinavimas. koordinavimas.

4.4. Pagrindiniai ES regioninės politikos Pagrindiniai ES regioninės politikos instrumentai yra regioninės paramos schemos instrumentai yra regioninės paramos schemos ir infrastruktūros investicijos, finansuojamos iš ir infrastruktūros investicijos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo. Europos regioninės plėtros fondo.

79

Pagrindiniai ES regioninės politikos Pagrindiniai ES regioninės politikos

bruožaibruožai demokratijos plėtra, demokratijos plėtra, subsidiarumo principo naudojimas,subsidiarumo principo naudojimas, regionų ekonominių skirtumų regionų ekonominių skirtumų

išlyginimas bei ūkinis vystymas, išlyginimas bei ūkinis vystymas, svarbių valstybės valdymo sričių svarbių valstybės valdymo sričių

decentralizacija ir decentralizacija ir kultūrinio identiteto išsaugojimas. kultūrinio identiteto išsaugojimas.

80

ES regioninės politikos instrumentaiES regioninės politikos instrumentai

Regioninės politikos instrumentai yra struktūriniai ir kiti fondai iš ES biudžeto

Pažymėtinos Bendrijos iniciatyvos, kurių Bendrijos iniciatyvos, kurių tikslas – ieškoti sprendimų toms tikslas – ieškoti sprendimų toms problemoms, kurios yra bendros keliolikai problemoms, kurios yra bendros keliolikai arba visoms valstybėms narėms ir arba visoms valstybėms narėms ir regionams. regionams.

81


ES regioninė politika daugiausia remia ES regioninė politika daugiausia remia ekonominį ir socialinį, iš dalies – ekonominį ir socialinį, iš dalies – aplinkosauginį atsilikusių regionų aplinkosauginį atsilikusių regionų vystymą. vystymą.

Kultūrinis regionų identitetas, regioninė Kultūrinis regionų identitetas, regioninė įvairovė labiau yra remiami įvairių įvairovė labiau yra remiami įvairių kitų tarptautinių organizacijų, kitų tarptautinių organizacijų, programų, fondų pastangomis. programų, fondų pastangomis.

82

ES regionų skirstymas pagal NUTS (1)ES regionų skirstymas pagal NUTS (1)

ES šalių teritorinių statistinių vienetų ES šalių teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra (NUTS) suskirstyta i 5 lygius:nomenklatūra (NUTS) suskirstyta i 5 lygius:

11 NUTS lygis – stambūs regionai. Mažesnėse NUTS lygis – stambūs regionai. Mažesnėse valstybėse, jie apima visą šalies teritoriją, valstybėse, jie apima visą šalies teritoriją, didelėse valstybėse išskiriamos didelės didelėse valstybėse išskiriamos didelės teritorijos, minimalus gyventojų skaičius – 3 teritorijos, minimalus gyventojų skaičius – 3 milijonai;milijonai;

2 NUTS lygis – žemesnio lygio regioninės 2 NUTS lygis – žemesnio lygio regioninės struktūros, sujungiančios kelias ar keliolika struktūros, sujungiančios kelias ar keliolika trečiojo lygio struktūrų. Minimalus trečiojo lygio struktūrų. Minimalus gyventojų skaičius – 800 tūkst.;gyventojų skaičius – 800 tūkst.;

83

ES regionų skirstymas pagal NUTS (2)ES regionų skirstymas pagal NUTS (2)

3 NUTS – paprastai tai tarpinis lygmuo tarp 3 NUTS – paprastai tai tarpinis lygmuo tarp regiono ir savivaldos. Minimalus gyventojų regiono ir savivaldos. Minimalus gyventojų skaičius – 180 tūkst.skaičius – 180 tūkst.

4 NUTS lygis – vietos savivaldos vienetai, 4 NUTS lygis – vietos savivaldos vienetai, atitiktų Lietuvos savivaldybes;atitiktų Lietuvos savivaldybes;

5 NUTS lygis už savivaldos darinius 5 NUTS lygis už savivaldos darinius smulkesni teritoriniai vienetai (analogiški smulkesni teritoriniai vienetai (analogiški mūsų seniūnijoms).mūsų seniūnijoms).

84

ES regioninų tipaiES regioninų tipai

ES šalyse išskiriami tokie regionų tipai: besivystantys,besivystantys, stabilizaeiniai.stabilizaeiniai. stagnaciniai,stagnaciniai, depresiniai.depresiniai.

Socialiniams ir ekonominiams regionų pranašumams ir trūkumams įvertinti ES plačiai taiko Europos Bendrijos statistikos tarnybos (EUROSTATo) parengtą statistine regionų analizę.

85

Lietuvos regioninė politika Lietuvos regioninė politika ir jos įgyvendinimasir jos įgyvendinimas

86

RegioninRegioninės politikos raida ės politikos raida LietuvojeLietuvoje

LietuvaLietuva iki iki II-ojo Pasaulinio karo;II-ojo Pasaulinio karo;

TSRS sudėtyje;TSRS sudėtyje;

Atkūrus nepriklausomybę.Atkūrus nepriklausomybę.

87

Lietuvos Respublikos teritoriniai valdymo lygiai

Centrinė šalies valdžia

Apskritys (regionai)

Savivaldybės (vietinė savivalda) - Seniūnijos

88

10 apskričių

60 savivaldybių

Lietuvos Statistikos departamentas (http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1115) Lietuvos Statistikos departamentas (http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1115)

89

Nacionalinė regioninė politikaNacionalinė regioninė politika – –

tikslinė veiklatikslinė veikla, kuria, taikant teisines, , kuria, taikant teisines, ekonomines ir administracines ekonomines ir administracines priemonespriemones, daromas , daromas diferencijuotas diferencijuotas poveikispoveikis atskirų šalies regionų socialinei atskirų šalies regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir tarpsektorines disproporcijas regionų ir tarpsektorines disproporcijas regionų viduje, skatinti tolygią ir regionų viduje, skatinti tolygią ir suderintą plėtrą visoje šalies teritorijoje. suderintą plėtrą visoje šalies teritorijoje.

90

Pagrindiniai rodikliaiPagrindiniai rodikliai, kuriais remiantis , kuriais remiantis identifikuojami ir vertinami identifikuojami ir vertinami tarpregioniniai socialiniai ir tarpregioniniai socialiniai ir ekonominiai skirtumaiekonominiai skirtumai (iki 2006 met (iki 2006 metų ų sausio 31 d): sausio 31 d):

a)a) BVP/gyv., BVP/gyv., b)b) nedarbo lygis, nedarbo lygis, c)c) tiesioginės (užsienio) investicijos/gyv., tiesioginės (užsienio) investicijos/gyv., d)d) pajamos/gyv., pajamos/gyv., e)e) vidutinis darbo užmokestis ir kt.vidutinis darbo užmokestis ir kt.

92

Probleminių teritorijų išskyrimo Probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus nuokriterijus nuo 2006 met 2006 metų sausio 31 d: ų sausio 31 d:

vidutinis metinis registruotų bedarbių vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 60 procentų ir daugiau santykis 60 procentų ir daugiau didesnis už šalies vidurkį;didesnis už šalies vidurkį;

vidutinis metinis socialinės pašalpos vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 60 gavėjų ir gyventojų santykis 60 procentų ir daugiau didesnis už šalies procentų ir daugiau didesnis už šalies vidurkį. vidurkį.

93

Lietuvos rLietuvos regioninegioninės ės politikos atsiradimo politikos atsiradimo

priežastyspriežastys Dideli ir turintys tendenciją ateityje Dideli ir turintys tendenciją ateityje

didėti tarpregioniniai socialiniai ir didėti tarpregioniniai socialiniai ir ekonominiai skirtumai;ekonominiai skirtumai;

ES struktūrinė parama Lietuvai;ES struktūrinė parama Lietuvai; Europos Komisijos vertinimas dėl Europos Komisijos vertinimas dėl

Lietuvos regioninės politikos.Lietuvos regioninės politikos.

94

Formuojant ir įgyvendinant regioninę Formuojant ir įgyvendinant regioninę politiką Lietuvoje vadovaujamasi politiką Lietuvoje vadovaujamasi

principais:principais:

Koordinavimo principas;Koordinavimo principas;

Vietinio augimo ir laikinumo Vietinio augimo ir laikinumo principas;principas;

Koncentravimo principas.Koncentravimo principas.

95

Nacionalinė regioninė Nacionalinė regioninė politikapolitika

Regioninę politiką formuojantys Regioninę politiką formuojantys teisiniai pagrindaiteisiniai pagrindai

Regioninę politiką įgyvendinančios Regioninę politiką įgyvendinančios institucijosinstitucijos

Regioninės politikos instrumentarijusRegioninės politikos instrumentarijus

96

Nacionalinės regioninės Nacionalinės regioninės politikos strateginiai politikos strateginiai

dokumentai:dokumentai: Valstybės ilgalaikės raidos Valstybės ilgalaikės raidos

strategijstrategijaa;; Ūkio (ekonomikos) raidos strategijŪkio (ekonomikos) raidos strategijaa

iki 2015 m.;iki 2015 m.; Lietuvos Respublikos teritorijos Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrabendrasissis plan planasas (iki 2020 m.) (iki 2020 m.);; Lietuvos regioninLietuvos regioninės politikos iki ės politikos iki

2013 m. strategija.2013 m. strategija.

97

Regioninės plėtros Regioninės plėtros įstatymasįstatymas

1) nacionalinės regioninės politikos 1) nacionalinės regioninės politikos samprata;samprata;

2) pagrindinis tikslas ir uždaviniai;2) pagrindinis tikslas ir uždaviniai;3) teritoriniai dariniai, kuriuose vykdoma 3) teritoriniai dariniai, kuriuose vykdoma

nacionalinė regioninė politika;nacionalinė regioninė politika;4) institucijos, kurios vykdo funkcijas 4) institucijos, kurios vykdo funkcijas

šioje srityje;šioje srityje;5) regionų planavimo dokumentų sistema;5) regionų planavimo dokumentų sistema;6) nustatytas nacionalinės regioninės ir 6) nustatytas nacionalinės regioninės ir

ES regioninių politikų santykis.ES regioninių politikų santykis.

98

Nacionalinės regioninės Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo politikos įgyvendinimo

Lietuvoje būdai:Lietuvoje būdai: probleminių teritorijų išskyrimas, probleminių teritorijų išskyrimas,

plėtros programų joms gaivinti plėtros programų joms gaivinti parengimas ir įgyvendinimas;parengimas ir įgyvendinimas;

atskirų ūkio sektorių plėtros atskirų ūkio sektorių plėtros teritoriniu aspektu koordinavimas.teritoriniu aspektu koordinavimas.

99

InstitucijosInstitucijos

Vidaus reikalų ministerija (iki 2001 m. Vidaus reikalų ministerija (iki 2001 m. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija):ministerija):

nacionalinio plėtros plano nacionalinio plėtros plano koordinavimas, koordinavimas,

regionų plėtros planų rengimas, regionų plėtros planų rengimas, institucijų, atsakingų už nacionalinės institucijų, atsakingų už nacionalinės

regionų plėtros politikos formavimą ir regionų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą priežiūra. įgyvendinimą priežiūra.

100


Nacionalinė regionų plėtros taryba Nacionalinė regionų plėtros taryba organizuoja regioninės plėtros organizuoja regioninės plėtros planavimo dokumentų nuostatų:planavimo dokumentų nuostatų:

a)a) įgyvendinimą, įgyvendinimą,

b)b) priežiūrą ir priežiūrą ir

c)c) įvertinimą.įvertinimą.

101


Nacionalinė regionų plėtros Nacionalinė regionų plėtros agentūra teikia paramą apskritims agentūra teikia paramą apskritims rengiant dokumentus ir įgyvendinant rengiant dokumentus ir įgyvendinant programas bei projektus. programas bei projektus.

102

InstitucijosInstitucijos Finansų ministerija Finansų ministerija Užsienio reikalų ministerija Užsienio reikalų ministerija Žemės ūkio ministerija Žemės ūkio ministerija Aplinkos ministerija Aplinkos ministerija Susisiekimo ministerija Susisiekimo ministerija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaSocialinės apsaugos ir darbo ministerija Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo ir mokslo ministerija Ūkio ministerijaŪkio ministerija SavivaldybėsSavivaldybės ir kt.ir kt.

103

Lietuvos regioninio valdymo Lietuvos regioninio valdymo tobulinimo kryptystobulinimo kryptys

104

Lietuvos regioninio valdymo Lietuvos regioninio valdymo tobulinimo kryptys (1)tobulinimo kryptys (1)

Teisės aktų tobulinimasTeisės aktų tobulinimas

Įstatymai;Įstatymai;

Poįstatyminiai teisės aktai.Poįstatyminiai teisės aktai.

105


Regioninio valdymo institucijų valdymo Regioninio valdymo institucijų valdymo kokybės gerinimas kokybės gerinimas

Regioninių institucijų valdymo strategijų Regioninių institucijų valdymo strategijų formavimas;formavimas;

Regioninių institucijų valdymo technologinis Regioninių institucijų valdymo technologinis modernizavimas;modernizavimas;

Žmogiškųjų išteklių tobulinimas. Žmogiškųjų išteklių tobulinimas.

106


Socialinio kapitalo formavimas Socialinio kapitalo formavimas

Visuomenės aktyvumo skatinimas;Visuomenės aktyvumo skatinimas;

Sąlygų sudarymas piliečių įsitraukimui į Sąlygų sudarymas piliečių įsitraukimui į regioninės plėtros procesą;regioninės plėtros procesą;

Visų sektorių organizacijų partnerystės Visų sektorių organizacijų partnerystės skatinimas.skatinimas.

107


Visuomenės įtraukimas į regioninį Visuomenės įtraukimas į regioninį valdymą valdymą

Regioninių institucijų naudotini būdai įtraukti Regioninių institucijų naudotini būdai įtraukti visuomenę į regioninį valdymą:visuomenę į regioninį valdymą:

informaciniai pranešimai;informaciniai pranešimai; susirinkimų organizavimas;susirinkimų organizavimas; piliečių dalyvavimas posėdžiuose;piliečių dalyvavimas posėdžiuose; steigti piliečių atstovų grupes (komitetus);steigti piliečių atstovų grupes (komitetus); ieškoti aktyvios partnerystės.ieškoti aktyvios partnerystės.

Region ų administravimas

Documents

Transcript of Region ų administravimas