PSO Lietuvoje, Lietuva - PSO

Lietuva jau 18 metų

Pasaulio sveikatos organizacijos

(PSO) narė

Doc. dr. Robertas Petkevičius

PSO biuro Lietuvoje vadovas, PSO atstovas Lietuvoje

PSO – daugiau 60 metų

PSO įkūrė 61 valstybė 1948.04.07, siekdamos gerinti pasaulio gyventojų sveikatą

Šiuo metu PSO yra 193 valstybės tikrosios narės ir 2 asocijuotos, 6 regioniniai biurai

PSO yra specializuota agentūra Jungtinių Tautų Chartijoje

PSO Europos regiono biure šiuo metu yra 53 narės

PSO metinis reguliarus biudţetas yra apie $850 mil., jo 90% sumoka 25 valstybės, daugiau milijardo surenkama ekstrabiudţetinių fondų . Viso virš 3 milijardų $.

PSO misija yra globali ir

nekintanti

,,PSO misija yra siekti visų pasaulio

ţmonių įmanomai aukščiausiojo

sveikatos lygio”

PSO Konstitucija

Sveikata yra daugiau negu fizinė

būklė

,,Sveikata yra visiška fizinė, psichikos ir

socialinė gerovė, o ne tik ligų ir negalios

nebuvimas”

PSO Konstitucija

PSO pagrindinės funkcijos

Pagrindinės PSO funkcijos:

Koordinuoti pasaulinę veiklą sveikatos labui, nustatyti

jos kryptis

Globalių sveikatos standartų nustatymas ir įdiegimas

Bendradarbiavimas su valstybėmis, stiprinant

nacionalines sveikatos programas

Tinkamų sveikatos technologijų, informacijos,

standartų, rekomendacijų nuolatinis vystymas

Pasaulinių krizių valdymas

Diagnostiniai paketai išsiųsti

į 138 valstybes ( 31 liepos 2009)

PSO dovanotas vakcinas

išplatino regionams

Region Eligible countries

Millions to vaccinate

Africa 44 75.02

Americas 10 7.59

Europe 8 11.55

Eastern Mediterranean 7 26.29

South-east Asia 9 55.66

Western Pacific 17 23.76

Totals 95 199.87

PSO Lietuvos bendradarbiavimo

prioritetai 2008-2013 metams

Sveikatos sistemos stiprinimas

Neuţkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė

Aplinkos sveikata

Uţkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė

(ŢIV/AIDS, TB ir kt.)

PSO ir Lietuvos bendradarbiavimo

prioritetai 2010-2011 metais

Sveikatos sistema ir sveikatos politikos

stiprinimas

Lėtinės neuţkrečiamosios ligos

Psichikos sveikata

Alkoholio kontrolė

Traumų ir suţeidimų profilaktika

AIDS/TB profilaktika

Aplinkos sveikata

Visuomenės sveikata

Suprantama, apibrėţiama ir remiama nevienodai ne tik Lietuvoje,

Keičiasi pati visuomenė,

Vyksta globalizacija,

Kinta problemos ir sveikatos politika,

Vystosi IR BRANGSTA visuomenės sveikatos prieţiūra, naujos technologijos, naujos ligos ir t.t.

Kinta klimatas,

Per pastaruosius dešimtmečius visuomenės sveikatos ribos nuolat plėtėsi.

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

Atraminės s.ligos

Įgimti sklaidos trūkumai

Kiti navikai

Endokrininės s.ligos

Tuberkuliozė

Perinatalinės sąlygos

Urogenitalinės s.ligos

Cukrinis diabetas

Nervų ir psichinės ligos

Kvėpavimo infekcijos

Virškinimo s.ligos

Kvėpavimo s.ligos

Traumos

Piktybiniai navikai

Kraujotakos s.ligos

IŠSIVYSČIUSIOS ŠALYS

15 SVARBIAUSIŲ PRIEŢASČIŲ SĄLYGOTOS MIRTYS

98% visų mirčių sąlygotos

15 svarbiausių prieţasčių

Mirčių skaičius (tūkst. )

World Health Organization

Jaunystė ir depresija

Keturi procentai 12–17 metų ir devyni

19 metų jaunuolių kenčia nuo depresijos.

Tai vienas labiausiai paplitusių sveikatos

sutrikimų su plataus masto pasekmėmis.

PAGRINDINĖS PROBLEMOS

Nepilnai išnaudojamos asmens sveikatos sektoriaus galimybės visuomenės sveikatos problemoms spręsti.

Nuolat teikiamas funkcinis ir ekonominis prioritetas asmens sveikatos priežiūrai.

Nepakankamas tarpsektorinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas visuomenės sveikatos priežiūros srityje.

Neaiškiai apibrėžta regioninė ir savivaldybių vykdoma visuomenės sveikatos politika.

Regioniniame ir savivaldybių lygmenyse praktiškai nekoordinuojamas visuomenės sveikatos privalomųjų programų rengimas ir jų prioritetų nustatymas.

Nesuformuoti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros savarankiški biudžetai ir nenustatyti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų planavimo visuomenės sveikatos priežiūrai finansuoti kriterijai.

Nepakankamai finansuojamos valstybinės visuomenės sveikatos programos.

PAGRiNDINIAI SVEIKATOS VEIKSNIAI

Veronos trikampis, PSO

Trikampio kampuose – ekonomika, socialinė apsauga ir sveikatos apsauga

SVEIKATOS APSAUGA

EKONOMIKA

SOCIALINĖ APSAUGA

Pagrindiniai ligų rizikos faktoriai

1 Mažas svoris Alkoholis Tabakas

2 Nesaugus seksas Kraujo spaudimas Kraujo spaudimas 3 Užterštas vanduo Tabakas Alkoholis 4 Oro užterštumas Mažas svoris Cholesterolis 5 Cinko trūkumas Kūno masės indeksas Kūno masės indeksas 6 Geležies trūkumas Cholesterolis Mažai vaisių ir daržovių 7 Vitamino A trūkumas Mažai vaisių ir daržovių Mažas fizinis aktyvumas 8 Kraujo spaudimas Oro užterštumas Neteisėti vaistai 9 Tabakas Geležies trūkumas Nesaugus seksas 10 Cholesterolis Nesaugus vanduo Geležies trūkumas 11 Alkoholis Nesaugus seksas Užterštumas švinu 12 Mažai vaisių ir daržovių Užterštumas švinu Vaikų seksualinis išn.

Didelis mirtingumas

Besivystančios šalys

Mažas mirtingumas

Besivystančios šalys

Išsivysčiusios šalys

World Health Day themes

2007

2008

2009

2010

Pirmą kartą ţmonijos istorijoje dauguma Ţemės gyventojų gyvena miestuose ir šie skaičiai nuolat auga.

Nors miestai siūlo gyventojams daug patogumų, sveikatai ţalingų faktorių taip pat daugiau yra miestuose. Didėja netolygumai tarp gyventojų.

Subalansuota tarpţinybinė sveikatos politika aktyviai dalyvaujant bendruomenėms gali pagerinti gyventojų sveikatą ir padidinti saugumą.

Kodėl urbanizacija ir

sveikata ?

MOKSLINIO SVEIKATOS POLITIKOS PAGRINDIMO BŪTINYBĖ

LIGOS IŠVENGIMAS VISAIS POŢIŪRIAIS EFEKTYVESNIS NEI IŠSIVYSČIUSIŲ

LIGŲ GYDYMAS

- GYVENSENA

- POLITINĖ, EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ APLINKA

- FIZINĖ APLINKA

- SVEIKATOS SISTEMOS GALIMYBĖS ĮGYVENDINTI PREVENCINES

PRIEMONES

MOKSLIŠKAI ĮRODYTOS ŢINIOS APIE LIGŲ PRIEŢASTIS

ANKSTYVA DIAGNOSTIKA

EFEKTYVUS GYDYMAS IR REABILITACIJA

VISUOTINIAI PRIEINAMA MEDICINOS PAGALBA

PAKANKAMI RESURSAI

- ŢMOGIŠKIEJI

- FINANSAI

EFEKTYVI VADYBA

Rezultate – kylanti vidutinė

pasaulinė oro temperatūra (IPCC

2007).

Didţiausi teršėjai Europoje yra

energijos gamintojai ir transportas

(EEA 2007).

Europos Sąjungoje transporto

emisijos iki 2030 metų išaugs 50%,

lyginant su 2000 m. (EEA 2007).

Ţmogaus sukelta oro tarša per

paskutinius 40 metų išaugo 70%

Photo: WHO / V. Shkaruba

Todėl vidutinė globali

vidutinė Ţemės paviršiaus

temperatūra per paskutinius

100 metų pakilo 0.74°C

(IPCC 2007).

21-ojo amţiaus pabaigai yra

prognozuojamas pakilimas

2.3 - 6 °C (IPCC 2007).

Šiltnamio dujos šildo Ţemę

Klimato pakitimo efektai jau pastebimi

Europoje

Karščio bangos

Potvyniai

Sausros

Didėjanti oro tarša

Vandens trūkumas,

nesaugus maistas

Parazitų plitimas

Naujos ligos Visa tai veikia ţmogaus sveikatą ir gerovę.

Binge drinking

Alcohol state revenue and

economic loss

In 2005 from alcohol taxes came into state budget 1,9 billion crowns, which was 18% from state income

Direct alcohol related economic loss due to injuries and morbidity estimated by EC was in Estonia 10,6 - 13,2 billion crowns

„2008–2013 m. augančios tabako

produkcijos kainos toliau lems rūkančiųjų

(tiek vyrų, tiek moterų) skaičiaus maţėjimą

šalyje. Tikimasi, jog iki 2013 m. jis nukris

beveik 32 proc. lyginant su 2008 m.“

(Euromonitor International)

Kasdien rūkančių 20-64 metų amţiaus Lietuvos gyventojų

dalis (proc.) 1994-2008m.

FINBALT

43,3 47,3 48,5

51,2

43,7 39,4

43,4 38,8

6,3 9,4

12,5 15,8

12,8 14,2 14,5 14,9

0

10

20

30

40

50

60

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008

Vyrai Moterys

%

Mūsų biznio pagrindas – vidurinės mokyklos moksleiviai

Lorillard document

Aug 1978 BATES

03537131-03537132

1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo,

užkirsdamos kelią 600,000 paauglių

pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie

nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai…

Mes patyrėme neproporcingai didelę

žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų.

Philip Morris USA

Sept 1987 BATES 2022216179/6180

Kasdien rūkiusių vyrų dalis (%) 1998-

2008 m., atsiţvelgiant į išsilavinimą

55 55

32

4750

35

59

49

26

4144

21

50 50

22

52

41

25

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Nebaigt.vid. Vidurinis Aukštasis

1998

2000

2002

2004

2006

2008

http://www.euro.who.int/en/home/sections/main-features/women-and-tobacco3

Skurdas įvairiose valstybėse

Gyvenančių ţemiau

skurdo ribos vaikų

procentas

Source: UNICEF Innocenti Research Centre,

Child poverty in rich countries

Įsidėmėkite

Jungtinės Tautos ir jos organizacijos,

fondai ir programos tokios kaip UNICEF,

PSO, JTVP, PMP, JTGF – per metus

išleidžia apie 5 milijardus JAV dolerių

padėdami neturtingoms pasaulio

valstybėms tokiose srityse kaip sveikatos

apsauga, sanitarija, žemės ūkis ir

aprūpinimas maisto produktais. Tai

sudaro 81 JAV centą skaičiuojant vienam

Žemės gyventojui. Tačiau vien 1997

metais pasaulio vyriausybės išleido apie

804 milijardus JAV dolerių karinėms

reikmėms – t.y. 135 JAV dolerius vienam

žmogui.

Pasaulio sveikatos

organizacija

PSO būstinė Ţenevoje www.who.int

PSO Europos regiono biuras:

Kopenhaga, 8 Scherfigsvej, DK 2100,

Danija, www.euro.who.int

PSO biuras Lietuvoje: Vilnius, 33 Vilniaus

g-vė, LT 01506, www.sam.lt yra išėjimas

į PSO Lietuvoje

PSO Europos regiono

biuras