PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ 2004, 2008 ir 2012...

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE

2004, 2008 ir 2012 METAIS

Vilnius2013

Leidinys parengtas įgyvendinant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013–2015 m. strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. A1-428/V-733/V-705/1V-660, priemonę Nr. 01-04-01 „Plėtoti neteisėto narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimo, jo padarinių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos stebėseną ir nuolat teikti informaciją visuomenei, švietimo ir ugdymo įstaigoms, šalies ir tarptautinėms institucijoms bei organiza-cijoms“. Leidinyje pristatomi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytų psichoaktyviųjų medžia-gų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimų, atliktų 2004, 2008 ir 2012 metais, rezultatai ir jų palyginimas. 2012 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu tyrimą atliko UAB Socialinės informacijos centras.

Rengėjai:

Eva Januševičienė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Ernestas Jasaitis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (REITOX) nacionalinio centro koordinatorius

© Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2013

1. 2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS 71.1. Pagrindiniai tyrimo tikslai 71.2. Tikslinė tyrimo grupė 71.3. Tyrimo metodas 71.4. Imties dydis, paklaidos tikimybė, atrankos procedūra 71.5. Respondentų duomenys 81.6. Duomenų svėrimo procedūra 81.7. Terminologija 9

2. 2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS 13

2.1. Tabako vartojimo paplitimas 13 2.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas 16 2.3. Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas 19 2.4. Narkotikų vartojimo paplitimas 20 2.4.1. Kanapių vartojimo paplitimas 22 2.4.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas 24 2.5. Narkotikų vartojimo pradžia 27 2.6. Narkotinių medžiagų vartojimo įpročiai 27 2.7. Narkotikų prieinamumas 28 2.8. Respondentų požiūris į kanapių vartojimo legalizavimą 30

3. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMO TARP 15–24 METŲ AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ PALYGINIMAS 33

3.1. Tabako vartojimo paplitimas 33 3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas 34 3.3. Narkotikų vartojimo paplitimas 36 3.3.1. Kanapių vartojimo paplitimas 36 3.3.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas 36 3.4. Narkotikų prieinamumas 39

4. IŠVADOS 40

PRIEDAS 43

TURINYS

2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS

7


1.1. PAGRINDINIAI TYRIMO TIKSLAI

1. 2012 METŲ TYRIMO PRISTATYMAS

1. Surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes;

2. Surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie al-koholinių gėrimų, tabako, raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje;

3. Įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuos-tatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu;

4. Įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių responden-tų charakteristikų ir tabako, alkoholinių gėrimų ir nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

1.2. TIKSLINė TYRIMO GRUPė

Tikslinė tyrimo grupė – 15–64 metų amžiaus nuolati-niai Lietuvos gyventojai.

1.3. TYRIMO METODAS

Tyrimo metodas – nuolatinių Lietuvos gyventojų apklausa pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateiktą adaptuotą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) Europinio mo-delio klausimyną, laikantis Lietuvos socialinių tyrimų aso-ciacijos bei Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos (ESOMAR) kokybės standartų, užtikrinančių narių įsipareigojimą laikytis aukštų visuomenės nuomo-nės ir rinkos tyrimų kokybės standartų bei socialinių tyri-mų etikos principų, rinkos tyrimų objektyvumo ir tyrimų rezultatų neviešinimo.

Apklausa atlikta 2012 m. birželio 18–spalio 25 dieno-mis. Apklausa buvo atliekama tiesioginio interviu būdu respondento namuose, naudojant kompiuterį (CAPI – angl. computer assisted personal interview). Respondentus apklausė ir klausimyną pildė specialių mokymų kursą iš-klausę klausėjai, parengti profesionaliai atlikti apklausas visoje Lietuvoje. Specialių mokymų metu buvo aptarti atrankos atlikimo principai, pristatomas tyrimo maršrutas, papasakota apie narkotines ir psichotropines medžiagas, atkreiptas dėmesys į neaiškius, sudėtingesnius klausimus ir jų formuluotes, pabrėžta, kad apklausos atlikėjai turi lai-kytis neutralumo, nedaryti įtakos respondentų nuomonei ir griežtai laikytis anketoje ir atmintinėje nurodytų ins-trukcijų. Po mokymų apklausos atlikėjams buvo išdalytos atmintinės apie narkotines ir psichotropines medžiagas, respondentų atranką, apklausą bei tyrimo eigą.

Tais atvejais, kai nebuvo galima išvengti pašalinių asmenų dalyvavimo interviu metu, siekiant užtikrinti respondentų privatumą bei norint sumažinti tyrimo duo-menų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų varto-jimą paklaidą, klausimyno dalį, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo patirtimi, pildė pats

respondentas. 95,6 proc. visų klausimynų pildė tik ap-klausėjas, 3,9 proc. visų klausimynų pirmąją dalį, susijusią su narkotikų vartojimo patirtimi, pildė pats responden-tas, antrąją – apklausėjas ir 0,6 proc. klausimynų užpildė patys respondentai.

Apklausėjų darbo kokybė buvo kontroliuojama tik-rinant maršruto lapus (ar laikomasi reikalavimų) ir res-pondentų atrinkimo kriterijus (ar apklausiamas tik vienas žmogus šeimoje, einama į kas antrą butą t. t.). Maršruto reikalavimų neatitinkančios anketos buvo sunaikintos. Tikrinant apklausėjų darbo kokybę, buvo telefonu susi-siekta su 11,7 proc. respondentų. Tikrinimo metu sunai-kintos 126 anketos. Jei anketoje buvo randama klaidų, netikslumų, papildomai buvo patikrintos visos klaidingą interviu atlikusio darbuotojo anketos.

Interviu buvo atliekamas naudojant kompiuterius (CAPI – angl. computer assisted personal interview), to-dėl buvo išvengta suvedimo klaidų. Loginius ryšius tarp klausimų, klausimų seką ir atsakymus į juos kontroliuoja kompiuteris. Tyrimo rezultatai buvo apdoroti naudojant SPSS/PC programinę įrangą.

1.4. IMTIES DYDIS, PAKLAIDOS TIKIMYbė, ATRANKOS PROCEDūRA

Iš viso buvo apklausti 4 957 15–64 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, 126 anketos buvo sunaikintos. Iš viso buvo analizuojama 4 831 respondento užpildyta anketa. Dėl įvairių priežasčių tyrime atsisakė dalyvauti 2 903 namų ūkiai ir 2 625 respondentai. Atsisakymo priežastys: laiko stoka, nenorėjimas jo švaistyti dėl interviu, nenoras da-lyvauti bet kokiame tyrime / apklausoje, nepasitikėjimas apklausos atlikėjais, baimė, jog kažką siūlys (visi darbuo-tojai turi ir rodo pažymėjimus, tačiau tai nepakeičia požiū-rio), savo nuomonės nuvertinimas („kad aš nieko nežinau, nežinosiu, ką atsakyti“) ir pan. 5 543 respondentų nebuvo namuose, nors pas juos buvo apsilankyta 3 kartus. 33 res-pondnetai nutraukė interviu.

Didesnė imtis su didesniu patikimumu leidžia anali-zuoti duomenis atskirose mažesnėse tikslinėse grupėse. Kadangi jauni respondentai priklauso didesnės rizikos grupei, 15–24 metų amžiaus grupėje apklausta 200 res-pondentų daugiau. Paskirsčius imtį, Lietuvos gyventojų apklausos rezultatų bendrųjų atsakymų pasiskirstymų paklaida su 95 proc. tikimybe neviršija 1,4 proc. Duo-menų paklaida atskirose amžiaus grupėse: 15–34 metų amžiaus grupėje yra 2,2 proc., 35–64 metų amžiaus gru-pėje – 1,8 proc.

Tyrimui atlikti buvo naudojama reprezentatyvi tiki-mybinė atranka, kurios metu buvo vertinamas 15–64 metų Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal apskritis, gyvenamąją vietą (miestas, kaimas), amžių ir lytį. Vykdant daugiapakopę atsitiktinę atranką, respondentams atrink-ti buvo naudojami keli etapai. Sudarant imtis, remtasi 2012 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

8

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJE 2004, 2008 ir 2012 METAIS

1.5. RESPONDENTŲ DUOMENYS

1.1 lentelėje pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal apskritis. Analizuojant duomenis, tose apskrityse, kur respondentų skaičius mažiausias, atsiranda gana jautri paklaida, todėl ataskaitoje naudojamas labiau pa-tikimas ir diferencijuojantis faktorius lyginant psicho-aktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą skirtingose vietovėse yra suskirstytas ne vien tik pagal kintamąjį (miestas, kaimas), bet ir pagal gyvenamosios vietos dydį (žr. 1.2 lentelę):n trys didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), kuriuose

gyvena daugiau nei 150 000 gyventojų;n kiti miestai, kuriuose gyvena nuo 30 001 iki 150 000 gy-

ventojų;

n rajonų centrai ir miesteliai, kuriuose gyvena nuo 2 001 iki 30 000 gyventojų;

n kaimo vietovės, kuriose gyvena iki 2 000 gyventojų.

1.6. DUOMENŲ SVėRIMO PROCEDūRA

Kadangi 15–24 metų amžiaus grupėje buvo apklaus-ta 200 respondentų daugiau, tai iškreipė bendrą tiriamos populiacijos (15–64 metų nuolatiniai Lietuvos gyvento-jai) struktūrą. Dėl to buvo atliekama duomenų svėrimo procedūra. Duomenys buvo sveriami pagal amžių ir lytį, svoriai buvo skaičiuojami pagal amžiaus grupes (15–34 ir 35–64 metų amžiaus). Pasverti duomenys atitinka realų Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal apskritį, gyvena-mąją vietą, amžių ir lytį (žr. 1.3 lentelę).

1.3 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį

Amžiaus grupė

Vyrai Moterys Iš visoabsoliutus sk. proc. absoliutus sk. proc. absoliutus sk. proc.

15–34 m. 1 019 43,5 974 39,1 1 993 41,335–64 m. 1 323 56,5 1 515 60,9 2 838 58,7

Iš viso 2 342 100,0 2 489 100,0 4 831 100,0

1.1 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal apskritis

Apskritis Absoliutus sk. Proc.Alytaus 244 5,0Kauno 958 19,8Klaipėdos 552 11,4Marijampolės 252 5,2Panevėžio 395 8,2Šiaulių 487 10,1Tauragės 176 3,6Utenos 239 5,0Telšių 247 5,1Vilniaus 1 281 26,5

Iš viso 4 831 100,0

1.2 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Gyvenamoji vieta Absoliutus sk. Proc.Kaimo vietovės 1 491 30,9Rajonų centrai ir miesteliai 1 001 20,7Kiti miestai 700 14,5Trys didieji miestai 1 639 33,9

Iš viso 4 831 100,0

9


1.7. TERMINOLOGIJA

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų me-džiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžia-gos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasi-reiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų kontrolės įstatymo (Žin., 1998, Nr. 8-161) 4 straipsnį, narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifi-kuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti varto-jamos sveikatos priežiūros tikslams. Narkotines ir psicho-tropines medžiagas pagal joms taikomą kontrolės režimą, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, klasifikuoja ir į sąrašus įrašo Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiame tyrime į sąvoką narkotinės ir psichotropinės medžiagos įeina kanapės (hašišas, marihuana, „žolė“), ekstazis, amfetaminas, kokainas, heroinas, LSD, haliuci-nogeniniai grybai bei pačių respondentų nurodytos ki-tos nelegaliai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Toliau tekste šios medžiagos vadinamos narkotikais.

Psichoaktyviosios medžiagos apima ne tik narkotikus, bet ir psichiką veikiančius vaistus, alkoholį, tabaką, lakią-sias medžiagas.

Vartojimo laikotarpis (kategorijos):

Nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau – LTP) – respondentai nurodo, kad tam tikrą psichoaktyvią-ją medžiagą vartojo nors kartą gyvenime.

Vartoję per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau – LYP) – respondentai nurodo, kad tam tikrą psichoaktyviąją medžiagą vartojo per pastaruosius 12 mėnesių.

Vartoję per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau – LMP) – respondentai nurodo, kad tam tikrą psichoaktyviąją medžiagą vartojo per paskuti-niąsias 30 dienų.

Vartojimo dažnumas – sąvoka, naudojama konkrečios psichoaktyviosios medžiagos vartojimo dažnumui api-būdinti. Tai yra konkrečios psichoaktyviosios medžiagos vartojimo kartai per tam tikrą vartojimo laikotarpį.

Besaikis alkoholio vartojimas – sąvoka, išskirta re-miantis Sveikatos sutrikimų dėl alkoholio vartojimo tes-tu (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT, Babor et al., 2006). Besaikis gėrimas yra nustatomas, jei-gu respondentas nurodo išgėręs šešis ir daugiau standar-tinius alkoholinio gėrimo vienetus vienu metu. Respon-dentams buvo paaiškinta, kad „standartiniam alkoholio vienetui“ prilygsta arba taurė vyno (140 ml), arba butelis (ar skardinė) alaus (330 ml), arba taurelė stipraus alkoho-linio gėrimo (40 ml), arba taurė kokteilio.

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲREZULTATŲ PALYGINIMAS

13

2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS

2.1. TAbAKO VARTOJIMO PAPLITIMAS

2012 metais atliktos apklausos duomenimis, du iš tri-jų (66,0 proc.) 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra nors kartą gyvenime rūkę, o nė karto nebandžiusiųjų rūkyti yra 34,0 proc. Rūkymas Lietuvoje yra labiau papli-tęs tarp vyrų nei tarp moterų: nors kartą gyvenime bandė rūkyti 80,3 proc. 15–64 metų amžiaus vyrų ir 52,6 proc. 15–64 metų amžiaus moterų. Lentelėje pateikti duome-nys rodo, kad rūkymas tiek jaunesnių, tiek vyresnių asme-nų amžiaus grupėse yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų (žr. 2.1 lentelę).

Norint apibūdinti tabako vartojimo paplitimą, infor-matyvesni yra LYP bei LMP rodikliai, kurie nurodo rūkiu-sių per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų respondentų dalį nuo visų apklaustųjų. Tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų Lietuvoje rūkė

2. 2004, 2008 ir 2012 METŲ TYRIMŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS

daugiau kaip trečdalis (36,1 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų. Rūkymas per paskutiniąsias 30 dienų yra la-biau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų (49,4 proc. vyrų ir 23,5 proc. moterų). Nagrinėjant rūkymo paplitimą jau-nesnių ir vyresnių respondentų grupėse, stebimos tos pačios tendencijos: rūkymo paplitimas tarp vyrų yra di-desnis nei tarp moterų.

Nuo 2004 iki 2008 metų mažėję rūkiusiųjų tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių, tiek per paskutiniąsias 30 dienų skaičiai, 2012 metais padidėjo. Lyginant 2012 ir 2008 metų tyrimo rezultatus, stebimas rūkiusiųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 die-nų dalies padidėjimas. Šį augimą lėmė padidėjusi per paskutiniuosius metus ir paskutinįjį mėnesį rūkiusių vyrų dalis, tuo tarpu moterų, rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių, dalis sumažėjo, o per paskutiniąsias 30 dienų – išliko tokia pati kaip prieš ketverius metus (žr. 2.1 pav.).

2.1 lentelė. Respondentų, vartojusių tabaką, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.

vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso

LTP2012 m. 80,3 52,6 66,0 73,8 59,0 66,5 85,3 48,6 65,72008 m. 74,3 58,8 66,0 74,8 68,7 71,6 73,9 50,8 61,52004 m. 80,9 51,9 65,8 79,3 66,0 72,6 82,3 41,9 60,7

LYP2012 m. 49,6 23,8 36,3 44,7 26,8 36,0 53,4 21,9 36,62008 m. 43,1 25,5 33,7 43,3 30,8 36,7 43,1 21,2 31,42004 m. 51,7 24,3 37,4 49,4 32,6 41,0 53,5 18,3 34,7

LMP2012 m. 49,4 23,5 36,1 44,4 26,3 35,6 53,3 21,6 36,42008 m. 40,5 23,5 31,5 40,6 27,8 33,8 40,5 20,1 29,62004 m. 48,6 22,1 34,8 45,9 28,9 37,4 50,7 17,3 32,9

2.1 pav. Tabako vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal respondentų lytį, proc.

14


Didžiausias rūkymo paplitimas yra 25–44 metų am-žiaus grupėje: nors kartą gyvenime yra rūkę 74,6 proc. 25–34 metų amžiaus respondentų ir 70,5 proc. 35–44 metų amžiaus respondentų; per paskutiniuosius 12 mėnesių tabaką vartojo 43,5 proc. 25–34 metų amžiaus respondentų ir 41,2 proc. 35–44 metų amžiaus respon-dentų; per paskutiniąsias 30 dienų rūkė 43,0 proc. 25–34 metų amžiaus respondentų ir 40,9 proc. 35–44 metų am-žiaus respondentų (žr. 2.2 pav.). Mažiausiai rūkymas yra paplitęs tarp jauniausių (15–24 metų amžiaus) ir vyriau-sių (55–64 metų amžiaus) respondentų. Visose amžiaus grupėse tabako vartojimo paplitimas tarp vyrų yra reikš-mingai didesnis nei tarp moterų.

2004 metų tyrimo duomenimis, rūkantys asmenys per dieną surūkydavo vidutiniškai 13,5 cigaretės. 2008 metais šis skaičius padidėjo ir siekė 14,4 cigaretės, o naujausio tyrimo duomenimis (2012 m.), vienam rūkančiajam per dieną tekdavo vidutiniškai 13,6 cigaretės. 2012 metais, palyginti su ankstesnio tyrimo duomenimis, sumažėjo

rūkančiųjų atsitiktinai ir nereguliariai bei daugiausiai (nuo 21 cigaretės per dieną) rūkančių tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų visose amžiaus grupėse, tačiau padidėjo 1–10 bei 11–20 cigarečių per dieną surūkančių respondentų dalis. 2012 metais daugiausiai (17,3 proc.) 15–64 metų amžiaus respondentų surūkydavo nuo 1 iki 10 cigarečių per dieną. Vyresnio amžiaus asmenys paprastai surūko daugiau ci-garečių nei jaunesni. Daugiausiai (18,5 proc.) 35–64 metų amžiaus respondentų surūkydavo vidutiniškai nuo 11 iki 20 cigarečių per dieną, o 15–34 metų amžiaus asmenys daugiausiai (20,2 proc.) surūkydavo nuo 1 iki 10 cigarečių per dieną. Visose amžiaus grupėse padaugėjo nerūkusių per paskutiniąsias 30 dienų moterų, tuo tarpu vyrų, nerū-kusių per paskutiniąsias 30 dienų, stipriai sumažėjo vyres-nių asmenų amžiaus grupėje (žr. 2.2 lentelę).

Pagal 2012 metais atlikto tyrimo rezultatus, rūkyti pradedama vidutiniškai 17 metų amžiaus (pagal media-ną). Palyginti su ankstesniais tyrimais, rūkyti pradedama vidutiniškai metais anksčiau (žr. 2.3 lentelę). Mažiausias

2.2 pav. Tabako vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc.

15


amžius skiriasi nedaug, o didžiausias amžius 2012 metais buvo 10 metų didesnis nei 2008 metais. Mediana rodo, jog pusė apklaustųjų pradėjo rūkyti iki 17 metų, kita pusė – turėdami daugiau kaip 17 metų. Iki 16 metų rū-kyti pradėjo ketvirtadalis apklaustųjų, iki 19 metų – trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Daugiau kaip 90 proc. ap-klaustųjų rūkyti pradėjo iki 25 metų. Tyrimas rodo, kad populiacijoje buvo vienas ar keli asmenys, kurie pradėjo rūkyti, kai jiems buvo vos 6 metai. 2012 metais atlikto ty-rimo metu nustatytas vyriausias asmuo, pabandęs rūkyti, buvo 55 metų amžiaus.

2012 metų tyrimas atskleidė, kad daugelis tyrimo dalyvių, rūkiusių per paskutiniąsias 30 dienų, nėra paten-kinti savo įpročiu. Didžioji dalis (65,3 proc.) per paskuti-niąsias 30 dienų rūkiusių asmenų yra mėginę mesti rūky-ti, tačiau vėl pradėjo, 14,6 proc. norėtų mesti, nors nėra to mėginę. Tik penktadalis rūkančių žmonių (19,7 proc.) nėra mėginę mesti rūkyti ir neketina to daryti. 0,3 proc. žmonių, kurie rūkė per paskutiniąsias 30 dienų, teigia, kad šiuo metu esą visiškai metę rūkyti (žr. 2.3 pav.). Ana-lizuojant duomenis vyrų ir moterų grupėse, reikšmingų skirtumų nepastebėta.

2.2 lentelė. Rūkymo reguliarumo pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso

Atsitiktinai, nereguliariai

2012 m. 1,0 0,5 0,7 1,2 1,0 1,1 0,8 0,2 0,52008 m. 3,2 5,7 4,5 3,6 7,1 5,5 2,8 4,5 3,72004 m. 1,4 1,3 1,3 1,8 1,8 1,8 1,0 0,9 1,0

1–10 cigarečių per dieną

2012 m. 17,8 16,7 17,3 20,3 20,1 20,2 15,9 14,5 15,22008 m. 10,1 12,1 11,2 12,1 15,0 13,6 8,5 9,7 9,12004 m. 15,9 15,1 15,5 18,3 20,5 19,4 14,0 11,3 12,5


2012 m. 27,2 6,0 16,3 20,8 5,1 13,1 32,2 6,6 18,52008 m. 23,7 5,8 14,2 22,9 6,1 14,0 24,5 5,6 14,42004 m. 26,0 4,8 15,0 21,9 5,4 13,6 29,4 4,5 16,1

21 ir daugiau cigarečių per dieną

2012 m. 3,4 0,2 1,8 2,1 0,1 1,1 4,4 0,3 2,22008 m. 6,9 5,9 6,3 5,9 7,1 6,6 7,6 4,9 6,22004 m. 3,7 0,3 1,9 1,9 0,2 1,0 5,2 0,3 2,6

Nerūkė per paskutiniąsias 30 dienų

2012 m. 50,6 76,5 63,9 55,6 73,7 64,4 46,7 78,4 63,62008 m. 56,1 70,5 63,8 55,5 64,8 60,3 56,6 75,3 66,62004 m. 51,4 77,9 65,2 54,1 71,1 62,6 49,3 82,7 67,1

2.3 lentelė. Rūkymo pradžios amžius, metais

Minimumas 25 procentilis Mediana 75 procentilis 90 procentilis Maksimumas

Metai2012 m. 6 16 17 19 25 552008 m. 5 16 18 20 26 452004 m. 6 15 18 19 23 48

2.3 pav. Mėginimas mesti rūkyti tarp asmenų, vartojusių tabaką per paskutiniąsias 30 dienų, 2012 m., proc., N = 1 742

16


2.2. ALKOHOLINIŲ GėRIMŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

2012 metų duomenimis, 82,0 proc. 15–64 metų am-žiaus Lietuvos gyventojų per paskutiniuosius 12 mėnesių yra vartoję alkoholinių gėrimų. Per paskutiniąsias 30 die-nų alkoholinių gėrimų yra vartoję 66,7 proc. tiriamos po-puliacijos (žr. 2.4 lentelę). Per paskutiniuosius 12 mėne-sių alkoholinių gėrimų vartojo didesnė dalis vyresnių nei jaunesnių respondentų (80,7 proc. 15–34 metų amžiaus ir 82,8 proc. 35–64 metų amžiaus), o per paskutiniąsias 30 dienų – didesnė dalis jaunesnių nei vyresnių tyrimo dalyvių (69,2 proc. 15–34 metų amžiaus ir 65,0 proc. 35–64 metų amžiaus). Analizuojant ir pagal lytį, tiek per pas-kutiniąsias 30 dienų, tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinių gėrimų vartojimas yra labiau paplitęs tarp vy-resnių (35–64 metų amžiaus) nei jaunesnių (15–34 metų amžiaus) vyrų. Priešinga tendencija stebima tarp moterų, vartojusių alkoholį per paskutiniąsias 30 dienų, – alkoho-linių gėrimų vartojimas yra dažnesnis tarp jaunesnių nei vyresnių moterų. Tuo tarpu alkoholinių gėrimų vartoji-mas per paskutiniuosius 12 mėnesių tiek tarp 15–34, tiek tarp 35–64 metų amžiaus moterų yra panašus. Tiek 15–34, tiek 35–64 metų amžiaus grupėse alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas tarp vyrų yra reikšmingai didesnis nei tarp moterų.

Alkoholinių gėrimų vartojimas nuo 2004 iki 2008 metų mažai kitęs pagal LYP rodiklį, 2012 metais reikšmin-

gai pakito pagal LYP ir LMP rodiklius. 2012 metais alkoho-linių gėrimų vartojimo per paskutiniuosius 12 mėnesių rodiklis sumažėjo 4,9 proc., palyginti su 2008 metų tyri-mu, tuo tarpu per pastarąjį mėnesį alkoholinių gėrimų vartojimas padidėjo 4,5 proc. (žr. 2.4 pav.).

2012 metais alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas per paskutiniuosius 12 mėnesių yra reikšmingai dides-nis 25–34 ir 35–44 metų amžiaus grupėse (25–34 metų amžiaus – 89,6 proc., 35–44 metų amžiaus – 86,9 proc.) (žr. 2.5 pav.). Alkoholinių gėrimų vartojimas per paskuti-niąsias 30 dienų yra labiausiai paplitęs tarp 25–34 metų amžiaus asmenų (77,9 proc.). Šio tyrimo rezultatus lygi-nant su 2008 metų tyrimo rezultatais, LYP kategorijoje reikšmingų skirtumų nepastebėta beveik visose amžiaus grupėse, išskyrus jauniausius (15–24 metų amžiaus) res-pondentus. Šioje amžiaus grupėje respondentų, vartoju-sių alkoholinius gėrimus per paskutiniuosius 12 mėnesių, yra 16,5 proc. mažiau nei prieš ketverius metus. Tuo tar-pu LMP kategorijoje reikšmingi skirtumai stebimi visose 5 amžiaus grupėse.

Lyginant 2012 metų alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutiniąsias 30 dienų dažnumą su 2008 metų duomeni-mis, išaugo kasdien arba beveik kasdien, keletą kartų per savaitę ir nors vieną kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojusiųjų dalis. Didžiausias augimas stebimas vyresnio (35–64 metų) amžiaus respondentų grupėje. Asmenų da-lis, kurie vartojo alkoholinius gėrimus rečiau nei vieną kar-tą per savaitę, liko beveik nepakitusi (žr. 2.5 lentelę).

2.4 lentelė. Respondentų, vartojusių alkoholinius gėrimus, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.


LYP2012 m. 85,9 78,2 82,0 82,6 78,8 80,7 88,5 77,9 82,82008 m. 89,0 85,1 86,9 90,7 88,8 89,7 87,6 82,1 84,62004 m. 89,5 81,0 85,1 87,8 82,9 85,4 90,9 79,7 84,9

LMP2012 m. 75,2 58,8 66,7 73,1 65,0 69,2 76,7 54,8 65,02008 m. 69,4 55,9 62,2 72,9 65,3 68,9 66,4 48,2 56,62004 m. 76,6 59,8 67,8 75,5 65,7 70,6 77,5 55,5 65,8

2.4 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pagal respondentų lytį, proc.

17


2.5 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc.

2.5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumą per paskutiniąsias 30 dienų, proc.

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


Kasdien arba beveik kasdien

2012 m. 5,2 0,3 2,7 2,5 0,2 1,4 7,3 0,4 3,62008 m. 3,3 0,6 1,8 2,9 0,7 1,7 3,6 0,5 1,92004 m. 3,3 0,4 1,8 2,5 0,4 1,5 4,1 0,4 2,1

Keletą kartų per savaitę

2012 m. 16,7 4,3 10,3 14,7 4,7 9,8 18,2 4,0 10,62008 m. 12,3 3,9 7,9 13,7 5,6 9,4 11,2 2,6 6,62004 m. 12,5 2,6 7,3 12,5 3,7 8,1 12,5 1,8 6,8

Nors vieną kartą per savaitę

2012 m. 24,2 13,4 18,6 25,4 17,5 21,6 23,3 10,7 16,62008 m. 20,2 10,3 14,9 23,4 15,6 19,3 17,5 6,0 11,32004 m. 23,4 10,9 16,9 25,2 14,6 19,9 21,9 8,2 14,6

Rečiau negu vieną kartą per savaitę

2012 m. 28,0 38,4 33,4 29,0 39,8 34,3 27,2 37,6 32,72008 m. 30,5 37,1 34,0 30,4 39,4 35,2 30,5 35,2 33,02004 m. 29,9 35,2 32,7 27,9 37,3 32,6 31,6 33,7 32,7

Sunku pasakyti2012 m. 1,1 2,4 1,8 1,5 2,7 2,1 0,8 2,2 1,52008 m. 3,2 4,0 3,6 2,7 3,6 3,2 3,6 4,4 4,02004 m. 5,7 9,1 7,4 5,7 8,6 7,1 5,7 9,4 7,7

Per paskutiniąsias 30 dienų nevartojo

2012 m. 24,8 41,2 33,3 26,9 35,0 30,8 23,3 45,2 35,02008 m. 30,6 44,1 37,8 26,9 35,1 31,2 33,6 51,4 43,22004 m. 23,4 40,2 32,2 24,5 34,3 29,4 22,5 44,5 34,2

18


Beveik trečdalis (31,0 proc.) respondentų nurodė, nie-kada vienu metu neišgeriantys šešių ar daugiau standar-tinių alkoholio vienetų (2008 m. – 33,6 proc., 2004 m. – 25,1 proc.). Lyginant respondentus pagal lytį, moterų dalis, vartojusių šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų, nepadidėjo, tuo tarpu tarp vyrų, vartojusių še-šis ar daugiau standartinių alkoholinių vienetų, stebimas padidėjimas vartojant kasdien arba beveik kasdien, kiek-vieną savaitę ir kiekvieną mėnesį. Analizuojant pagal amžių, 2012 metais daugiau nei prieš ketverius metus vyresnių (35–64 metų amžiaus) respondentų atsakė, kad suvartoja šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų kiekvieną mėnesį arba dažniau (žr. 2.6 lentelę).

2012 metais populiariausi alkoholiniai gėrimai Lie-tuvoje – alus arba sidras. Juos vartoja didžiausia res-pondentų dalis ir šie alkoholiniai gėrimai yra vartojami dažniausiai. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartoja panašiai tiek pat Lietuvos gyventojų kaip ir alų arba sid-rą, tačiau stiprieji alkoholiniai gėrimai vartojami ne taip dažnai kaip alus arba sidras. Trečioje vietoje pagal popu-liarumą yra vynas. Mažiausia gyventojų dalis vartoja likerį bei įvairius alkoholinius kokteilius (žr. 2.6 pav.).

2012 metais, kaip ir 2008 bei 2004 metais, alkoholi-nius gėrimus vartoti pradedama vidutiniškai 18 metų amžiaus (žr. 2.7 lentelę). 50 proc. apklaustųjų pradėjo var-toti alkoholinius gėrimus iki 18 metų. Iki 16 metų vartoti

2.6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie suvartoja šešis ir daugiau standartinius alkoholinio gėrimo vienetus vienu metu, proc.



2012 m. 2,4 0,3 1,3 1,0 0,1 0,6 3,4 0,4 1,82008 m. 1,7 0,3 0,9 1,3 0,4 0,8 2,0 0,2 1,02004 m. 1,0 0,1 0,5 0,6 0,0 0,3 1,3 0,1 0,6

Kiekvieną savaitę2012 m. 10,7 1,9 6,2 9,3 2,5 6,0 11,9 1,5 6,42008 m. 7,4 2,1 4,6 8,6 2,6 5,4 6,5 1,6 3,92004 m. 12,1 2,3 7,0 12,0 3,3 7,6 12,2 1,6 6,5

Kiekvieną mėnesį2012 m. 18,2 7,0 12,4 16,5 6,3 11,5 19,5 7,4 13,12008 m. 15,5 7,3 11,1 18,6 10,6 14,4 12,9 4,6 8,52004 m. 23,3 6,8 14,7 22,4 8,3 15,3 24,0 5,7 14,2

Rečiau negu kartą per mėnesį

2012 m. 34,7 27,5 31,0 33,9 28,6 31,3 35,3 26,8 30,82008 m. 41,8 31,9 36,6 41,0 36,5 38,6 42,6 28,3 34,92004 m. 37,6 36,2 36,9 36,6 37,2 36,9 38,4 35,5 36,9

Niekada2012 m. 19,9 41,5 31,0 21,8 41,2 31,3 18,5 41,7 30,92008 m. 22,4 43,3 33,6 21,3 38,6 30,4 23,3 47,2 36,12004 m. 14,6 34,8 25,1 15,3 33,4 24,3 14,0 35,9 25,7

Per paskutiniuo-sius 12 mėnesių nevartojo

2012 m. 14,1 21,8 18,0 17,4 21,2 19,3 11,5 22,1 17,22008 m. 11,2 15,0 13,2 9,3 11,3 10,3 12,3 18,1 15,62004 m. 10,5 19,0 14,9 12,2 17,1 14,6 9,1 20,3 15,1

2.6 pav. Alkoholinių gėrimų rūšių vartojimo dažnumas Lietuvoje 2012 metais, proc.

19


alkoholinius gėrimus pradėjo ketvirtadalis apklaustųjų, iki 20 metų – trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti iki 23 metų. Minimumas rodo, kad populiacijoje buvo vienas ar keli asmenys, kurie pradėjo vartoti alko-holinius gėrimus, kai jiems buvo 7 metai. 2012 metais vyriausias asmuo, pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus, buvo 45 metų amžiaus.

2.3. RAMINAMŲJŲ / MIGDOMŲJŲ VAISTŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

Diferenciacija tarp vartojimo paskyrus gydytojui arba be gydytojo nurodymo ne visada suteikia galimybę tei-singai interpretuoti duomenis. Net tada, jeigu pacientai vartoja šiuos medikamentus paskyrus gydytojui, pasitai-ko atvejų, kai vartojama ilgesnį laiką ir (arba) didesnėmis dozėmis ir palaipsniui prie jų priprantama. Iš kitos pusės, kai migdomieji yra vartojami be gydytojo nurodymo ir tik kartais, toks vartojimo būdas kai kuriais atvejais gali būti visiškai nepavojingas. Todėl vertinant psichiką veikiančių medikamentų vartojimo paplitimą būtina atsižvelgti į in-terpretavimo sunkumus.

2012 metais kiek daugiau nei penktadalis (20,5 proc.) 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų buvo bent kartą savo gyvenime vartoję raminamuosius / migdomuosius vaistus. Raminamuosius / migdomuosius vaistus mo-terys (28,0 proc.) vartojo beveik du kartus daugiau nei

vyrai (12,6 proc.), daugiau vyresni nei jaunesni Lietuvos gyventojai (15–34 m. – 13,4 proc., 35–64 m. – 25,6 proc.). Šie vaistai dažniausiai yra vartojami gydytojui paskyrus (15,4 proc.). Be gydytojo paskyrimo nors kartą gyveni-me raminamuosius / migdomuosius vaistus yra vartoję 3,7 proc. respondentų, o 1,4 proc. respondentų šiuos vaistus yra vartoję abiem atvejais (žr. 2.8 lentelę).

Per paskutiniuosius 12 mėnesių raminamuosius / migdomuosius vaistus yra vartojęs kiek daugiau nei kas dešimtas (11,1 proc.) gyventojas, o per paskutiniąsias 30 dienų šiuos vaistus yra vartoję 7,4 proc. gyventojų. Analizuojant šiuos rodiklius pagal lytį ir amžių, stebimos tokios pačios tendencijos kaip ir tarp vartojusių ramina-muosius / migdomuosius vaistus bent kartą gyvenime: minėtų vaistų vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyresnių (35–64 metų amžiaus) Lietuvos gyventojų nei jaunesnių (15–34 metų amžiaus) asmenų ir, nepriklausomai nuo amžiaus grupių, moterų, vartojančių vaistus, yra daugiau nei vyrų.

Palyginti su 2008 metų tyrimo duomenimis, 2012 metais reikšmingų skirtumų raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo bent kartą gyvenime ir per paskuti-niuosius 12 mėnesių paplitime nenustatyta, o vartoju-sių šiuos vaistus per paskutiniąsias 30 dienų – sumažėjo. Analizuojant 2012 ir 2008 metais atliktų tyrimų duome-nis pagal 5 amžiaus grupes, didžiausi skirtumai pastebė-ti šiose amžiaus grupėse: 55–64 metų amžiaus respon-dentų grupėje stebimas LTP rodiklio augimas, 25–34

2.7 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimo pradžios amžius, metais


Metai2012 m. 7 16 18 20 23 452008 m. 6 16 18 20 21 352004 m. 7 16 18 19 22 50

2.8 lentelė. Respondentų, vartojusių raminamuosius / migdomuosius vaistus, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.


LTP2012 m. 12,6 28,0 20,5 8,7 18,3 13,4 15,7 34,2 25,62008 m. 12,3 25,0 19,0 8,8 17,4 13,3 15,1 31,1 23,72004 m. 13,3 26,0 19,9 8,6 17,3 13,0 17,1 32,2 25,2

LYP2012 m. 6,5 15,5 11,1 4,0 8,5 6,2 8,4 19,9 14,62008 m. 7,5 15,6 11,8 5,7 10,0 7,9 9,1 20,1 15,02004 m. 7,3 14,8 11,2 3,8 6,3 5,0 10,0 20,9 15,9

LMP2012 m. 4,7 9,9 7,4 2,5 4,1 3,3 6,5 13,6 10,32008 m. 5,6 11,0 8,5 4,2 5,9 5,1 6,8 15,3 11,22004 m. 4,4 9,9 7,2 1,6 3,6 2,6 6,6 14,4 10,8

20


metų amžiaus grupėje – LYP ir LMP rodiklių mažėjimas ir 45–54 metų amžiaus grupėje – LMP rodiklio mažėjimas (žr. 2.7 pav.).

2.4. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

2012 metais atlikto reprezentatyvaus 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra vartoję 11,1 proc., bent kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių – 2,6 proc., o bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 0,8 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime

nurodė vartoję daugiau vyrai (17,5 proc.) nei moterys (5,0 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) respondentai, t. y. 17,8 ir 6,4 proc. (žr. 2.9 lentelę)

Nuo 2004 iki 2008 metų vykęs narkotikų vartojimo padidėjimas bendroje populiacijoje tiek tarp nors kartą gyvenime bandžiusiųjų, tiek tarp vartojusiųjų per pas-kutiniuosius 12 mėnesių bei per paskutiniąsias 30 dienų, 2012 metais sumažėjo pagal visus minėtus vartojimo ro-diklius. Vis dėlto 2012 metais išlieka tos pačios tendenci-jos kaip ir ankstesniais metais – jaunimas (15–34 metų) narkotikus vartoja dažniau nei vyresnio (34–64 metų)

2.7 pav. Raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc.

21


2.8 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal respondentų lytį, proc.

2.10 lentelė. Respondentų, vartojusių narkotikus nors kartą gyvenime (LTP), pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.


Bet kokie narkotikai

2012 m. 17,5 5,0 11,1 24,9 10,4 17,8 11,8 1,6 6,42008 m. 16,4 9,2 12,5 28,3 16,5 22,1 6,4 3,3 4,72004 m. 13,1 3,8 8,2 20,8 7,3 14,1 6,8 1,2 3,8

Bet kokie narkotikai, išskyrus kanapes

2012 m. 4,4 1,1 2,7 7,3 2,6 5,0 2,0 0,2 1,12008 m. 4,6 2,6 3,6 8,0 4,7 6,3 1,8 0,9 1,32004 m. 3,8 1,0 2,3 7,1 1,6 4,3 1,1 0,5 0,8

2.9 lentelė. Respondentų, vartojusių bet kokius narkotikus, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


LTP2012 m. 17,5 5,0 11,1 24,9 10,4 17,8 11,8 1,6 6,42008 m. 16,4 9,2 12,5 28,3 16,5 22,1 6,4 3,3 4,72004 m. 13,1 3,8 8,2 20,8 7,3 14,1 6,8 1,2 3,8

LYP2012 m. 4,0 1,2 2,6 7,8 3,1 5,5 1,1 0,0 0,52008 m. 8,4 4,2 6,2 14,3 7,4 10,6 3,5 1,6 2,52004 m. 3,9 1,2 2,5 7,5 2,8 5,2 0,1 0,0 0,1

LMP2012 m. 1,2 0,4 0,8 2,5 0,9 1,7 0,3 0,0 0,12008 m. 2,2 0,9 1,5 4,1 1,8 2,9 0,6 0,2 0,42004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,0 0,0 0,0

amžiaus respondentai. Pagal respondentų lytį, tarp vyrų vartojimo paplitimas sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus nors kartą gyvenime narkotikus vartojusių vy-resnių vyrų grupę, o tarp moterų vartojimo paplitimas sumažėjo visose amžiaus grupėse (žr. 2.9 lentelę).

Kitų narkotikų, išskyrus kanapes, vartojimo bent kar-tą gyvenime paplitimas taip pat mažėjo, kaip ir vartoju-siųjų bet kokius narkotikus. Nedidelis padidėjimas ma-tomas tik vyresnio (35–64 metų) amžiaus vyrų grupėje (žr. 2.10 lentelę).

22


Didžiausias narkotikų vartojimo bent kartą gyveni-me paplitimas, skirtingai nei 2008 metais, tačiau taip pat kaip ir 2004 metais, stebimas trijuose didžiuosiuose miestuose (žr. 2.9 pav.).

2.4.1. Kanapių vartojimo paplitimas

2012 metais, kaip ir ankstesniais metais, kanapės išlie-ka populiariausias narkotikas Lietuvoje. Tyrimo duome-nys rodo, kad 10,5 proc. 15–64 metų amžiaus gyventojų yra bent kartą gyvenime vartoję kanapių. Per paskuti-niuosius 12 mėnesių šio narkotiko yra vartoję 2,3 proc. gyventojų, o per pastarąjį mėnesį – 0,7 proc.

2012 metų tyrimo duomenis lyginant su 2008 metų duomenimis, kanapių vartojimo paplitimas Lietuvo-je reikšmingai skiriasi: vartojimas nors kartą gyvenime sumažėjo nuo 11,9 iki 10,5 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių – nuo 5,6 iki 2,3 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – nuo 1,2 iki 0,7 proc. (žr. 2.11 lentelę).

2012 metais, kaip ir ankstesniais metais, kanapes var-tojusių moterų dalis visose amžiaus grupėse yra gerokai mažesnė nei vyrų. Lyginant 2012 metų tyrimo rezultatus su ankstesniu tyrimu, moterų vartojimas sumažėjo visose vartojimo kategorijose (LTP, LYP, LMP), tuo tarpu vyrų var-tojimas sumažėjo LYP ir LMP kategorijose, o vyrų, varto-jusių narkotikus bent kartą gyvenime, dalis padidėjo, bet šis skirtumas nėra reikšmingas (žr. 2.10 pav.).

Analizuojant pagal 5 amžiaus grupes, didžiausias ka napių vartojimo paplitimo kitimas pastebėtas 15–24 metų amžiaus respondentų grupėje (žr. 2.11 pav.). 2008 metais didžiausias narkotikų vartojimo papliti-mas bent kartą gyvenime buvo tarp 15–24 metų am-žiaus jaunimo, tuo tarpu 2012 metais – tarp 25–34 metų amžiaus respondentų. Narkotikų vartojimo per pasku-tiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų paplitimas 2012 metais didžiausias tarp jauniausių res-pondentų.

2.9 pav. Respondentų, vartojusių narkotikus nors kartą gyvenime, pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį, proc.

2.11 lentelė. Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.


LTP2012 m. 16,9 4,6 10,5 24,2 9,6 17,1 11,2 1,4 6,02008 m. 15,8 8,5 11,9 27,6 15,6 21,2 6,0 2,8 4,32004 m. 12,1 3,4 7,6 19,0 6,9 12,9 6,5 0,9 3,5

LYP2012 m. 3,6 1,0 2,3 7,5 2,7 5,1 0,7 0,0 0,32008 m. 7,7 3,8 5,6 13,4 6,9 9,9 3,0 1,3 2,12004 m. 3,4 1,1 2,2 6,5 2,6 4,6 0,8 0,1 0,4

LMP2012 m. 1,1 0,3 0,7 2,4 0,8 1,6 0,1 0,0 0,02008 m. 1,7 0,7 1,2 3,6 1,6 2,6 0,1 0,1 0,12004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,3 0,0 0,1

23


2.10 pav. Kanapių vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal 15–64 m. respondentų lytį, proc.

2.11 pav. Kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje pagal 5 amžiaus grupes, proc.

24


2.4.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas

Po kanapių Lietuvoje labiausiai vartojami narkotikai yra ekstazis ir amfetaminai. 2008 metais buvusio antro pagal populiarumą narkotiko – ekstazio – vartojimas 2012 metais sumažėjo. 2012 metais ekstazio ir amfe-tamino vartojimo paplitimas yra beveik toks pat kaip ir 2004 metais. Ekstazį bent kartą gyvenime 2012 metais buvo vartoję 1,3 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,05 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Po ženklaus ekstazio vartojimo paplitimo augimo 2008 metais, 2012 metais stebimas respondentų, var-tojusių ekstazį, skaičiaus mažėjimas visose vartojimo kategorijose. Pagal respondentų lytį – reikšmingai nepa-kito tik LTP rodiklis tarp vyrų ir LMP rodiklis tarp moterų (žr. 2.12 pav.).

Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 1,2 proc. 15–64 metų amžiaus gyventojų. Per pastaruosius me-tus minėtą narkotiką yra vartoję 0,2 proc. apklaustųjų, o per pastarąjį mėnesį – 0,1 proc. tiriamos populiacijos (žr. 2.13 pav.). Palyginus šiuos rezultatus su ankstesnio tyrimo duomenimis, reikšmingai sumažėjo tik vartoji-mas per paskutiniuosius 12 mėnesių, kitose vartojimo kategorijose reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti.

2012 metų tyrimo duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,9 proc., per pastaruosius 12 mėne-sių – 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,04 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2008 metų tyrimo duomenimis, reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta. Kitų narkotinių ir psi-chotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pateikiamas 2.14 paveiksle (LSD ir haliucinogeninių grybų paplitimas dėl itin mažo vartotojų skaičiaus grafike nepateikiamas).

2.12 pav. Ekstazio vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP kategorijose pagal respondentų lytį, proc.

2.13 pav. Amfetamino vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP kategorijose pagal respondentų lytį, proc.

25


2.12 lentelė. Respondentų, nors kartą gyvenime (LTP) vartojusių bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.



2012 m. 4,4 1,1 2,7 7,3 2,6 5,0 2,0 0,2 1,12008 m. 4,6 2,6 3,6 8,0 4,7 6,3 1,8 0,9 1,32004 m. 3,8 1,0 2,3 7,1 1,6 4,3 1,1 0,5 0,8

Ekstazis 2012 m. 2,2 0,5 1,3 4,0 1,3 2,7 0,8 0,0 0,42008 m. 2,6 1,7 2,1 4,7 3,3 3,9 0,8 0,5 0,62004 m. 1,5 0,5 1,0 3,2 1,1 2,1 0,2 0,1 0,1

Amfetaminas 2012 m. 2,1 0,4 1,2 3,7 1,1 2,4 0,8 0,1 0,42008 m. 2,2 1,0 1,6 3,6 1,5 2,5 1,0 0,6 0,82004 m. 1,8 0,5 1,1 3,4 1,0 2,2 0,5 0,1 0,3

Kokainas 2012 m. 1,5 0,3 0,9 2,3 0,5 1,4 0,8 0,2 0,52008 m. 0,7 0,4 0,5 1,0 0,5 0,7 0,4 0,4 0,42004 m. 0,8 0,1 0,4 1,3 0,1 0,7 0,4 0,1 0,2

Heroinas 2012 m. 0,7 0,1 0,4 1,0 0,2 0,6 0,5 0,0 0,22008 m. 0,2 0,2 0,2 0,4 0,4 0,4 0,1 0,1 0,12004 m. 0,6 0,1 0,3 1,1 0,1 0,6 0,2 0,1 0,1

LSD2012 m. 0,4 0,0 0,2 0,3 0,1 0,2 0,4 0,0 0,22008 m. 0,6 0,2 0,4 0,9 0,4 0,7 0,4 0,0 0,22004 m. 0,5 0,1 0,3 0,9 0,1 0,5 0,1 0,1 0,1

Haliucinogeniniai grybai

2012 m. 0,4 0,1 0,2 0,7 0,2 0,5 0,2 0,0 0,12008 m. 0,4 0,2 0,3 0,6 0,4 0,5 0,2 0,0 0,12004 m. 0,8 0,2 0,5 1,5 0,1 0,8 0,3 0,2 0,2

2.14 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15–64 m. amžiaus respondentų, proc.

26


2.13 lentelė. Respondentų, per paskutiniuosius 12 mėnesių (LYP) vartojusių bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.


Ekstazis2012 m. 0,2 0,1 0,2 0,3 0,3 0,3 0,1 0,0 0,02008 m. 1,2 0,8 1,0 2,3 1,6 1,9 0,3 0,2 0,32004 m. 0,7 0,1 0,4 1,6 0,3 0,9 0,0 0,0 0,0

Amfetaminas2012 m. 0,5 0,0 0,2 0,8 0,1 0,5 0,2 0,0 0,12008 m. 1,0 0,4 0,7 1,8 0,4 1,1 0,4 0,3 0,32004 m. 0,5 0,2 0,3 0,9 0,4 0,7 0,1 0,0 0,0

Kokainas 2012 m. 0,3 0,0 0,2 0,7 0,0 0,3 0,1 0,0 0,042008 m. 0,3 0,2 0,2 0,4 0,3 0,3 0,2 0,1 0,22004 m. 0,6 0,0 0,3 1,1 0,1 0,6 0,1 0,1 0,2

Heroinas 2012 m. 0,2 0,1 0,1 0,0 0,1 0,1 0,4 0,0 0,22008 m. 0,2 0,1 0,1 0,3 0,1 0,2 0,1 0,1 0,12004 m. 0,2 0,0 0,1 0,5 0,0 0,3 0,0 0,0 0,0

LSD 2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,02008 m. 0,3 0,2 0,2 0,4 0,4 0,4 0,2 0,0 0,12004 m. 0,2 0,0 0,1 0,4 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0


2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 0,0 0,0 0,02008 m. 0,2 0,1 0,1 0,3 0,3 0,3 0,1 0,0 0,42004 m. 0,4 0,0 0,2 0,7 0,0 0,3 0,2 0,0 0,1

2.14 lentelė. Respondentų, per paskutiniąsias 30 dienų (LMP) vartojusių bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį, proc.

15–64 m. 15–34 m. 35–64 m.


Ekstazis2012 m. 0,1 0,03 0,05 0,2 0,1 0,1 0,0 0,0 0,02008 m. 0,5 0,2 0,3 0,8 0,4 0,6 0,2 0,0 0,12004 m. 0,3 0,0 0,2 0,6 0,1 0,4 0,0 0,0 0,0

Amfetaminas2012 m. 0,2 0,0 0,1 0,3 0,0 0,1 0,2 0,0 0,12008 m. 0,4 0,0 0,2 0,5 0,0 0,2 0,3 0,0 0,22004 m. 0,2 0,0 0,1 0,3 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0

Kokainas 2012 m. 0,1 0,0 0,04 0,2 0,0 0,1 0,0 0,0 0,02008 m. 0,1 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,1 0,1 0,12004 m. 0,1 0,0 0,1 0,3 0,1 0,2 0,0 0,0 0,0

Heroinas 2012 m. 0,1 0,1 0,1 0,0 0,1 0,1 0,1 0,0 0,02008 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,12004 m. 0,2 0,0 0,1 0,4 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0

LSD2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,02008 m. 0,1 0,1 0,1 0,1 0,2 0,1 0,1 0,0 0,02004 m. 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0


2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,02008 m. 0,1 0,0 0,0 0,2 0,0 0,1 0,1 0,0 0,02004 m. 0,0 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Tyrimo metu respondentų buvo paklausta, ar buvo vartotos dar kokios nors psichiką veikiančios medžiagos, kurios prieš tai nebuvo paminėtos. 0,6 proc. (28 respon-dentai) apklaustųjų teigimu, jie yra vartoję kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dažniausiai nurodytos kitos psi-

chiką veikiančios medžiagos buvo „širka“ (0,1 proc., arba 5 respondentai), „buzas“ (0,08 proc., arba 4 respondentai) bei žoliniai preparatai / „spice“ (0,04 proc., arba 2 respon-dentai). 0,2 proc. (12 respondentų) apklaustųjų negalėjo įvardyti, kokia konkrečiai tai buvo medžiaga.

27


2.5. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRADŽIA

Lietuvoje labiausiai paplitusio narkotiko – kanapių – vartojimo pradžios vidutinis amžius (pagal medianą) yra 20 metų. Ketvirtadalis respondentų pabandė kanapių būdami 18 metų ar jaunesni, trys ketvirtadaliai – 22 metų ar jaunes-ni. Devyni iš dešimties kanapes vartojusių respondentų tai pradėjo daryti 28 metų ar jaunesni. Buvo vienas responden-tas, kuris kanapių pabandė būdamas 10 metų amžiaus, o vyriausias užfiksuotas amžius, kai pirmą kartą buvo paban-dyta kanapių, – 62 metai. Duomenys apie kitų narkotikų vartojimo pradžios amžių pateikti 2.15 lentelėje.

2.6. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO įPROčIAI

Apklausos metu respondentų buvo klausiama, kokio-se situacijose ir kokiais atvejais jie bandė arba turi įprotį vartoti narkotikus. 2012 metais atliktas tyrimas parodė tas pačias tendencijas kaip ir ankstesni du tyrimai: dažniausiai (7,6 proc. respondentų) narkotikai yra vartojami kartu su draugais (žr. 2.15 pav.). Taip pat dažnai apklaustieji minėjo, kad narkotikus bandė diskotekose ar naktiniuose klubuo-se (1,1 proc.) bei iš neturėjimo ką veikti (0,5 proc.). 1,7 proc. respondentų nurodė, jog narkotikus jie vartojo kitais atve-

2.15 lentelė. Narkotikų vartojimo pradžios amžius (metais)


Kanapės2012 m. 10 18 20 22 28 622008 m. 12 17 19 21 27 572004 m. 11 17 19 22 26 46

Ekstazis2012 m. 15 18 20 24 26 382008 m. 13 17 19 22 25 302004 m. 14 17 18 20 24 33

Amfeta-minas

2012 m. 14 18 20 22 29 372008 m. 13 16 18 21 27 302004 m. 13 17 19 21 26 48

Kokainas2012 m. 16 20 23 25 33 402008 m. 17 18 22 26 36 402004 m. 17 19 23 25 30 34

Heroinas2012m. 15 17 20 26 34 502008 m. 14 16 18 23 27 282004 m. 13 17 18 19 21 50

LSD2012 m. 19 20 20 26 27 272008 m. 16 17 22 24 32 352004 m.*

Haliucino-geniniai grybai

2012 m. 17 21 23 25 43 502008 m. 14 17 19 22 43 482004 m. 13 17 18 21 24 30

*Duomenys nepateikiami dėl labai mažo šio narkotiko vartojimo paplitimo.

2.15 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: „Kokiose situacijose ir kokiais atvejais Jūs bandėte arba turite įprotį vartoti narkotines medžiagas“ (Galimi keli atsakymo variantai), 2012 m., proc., N = 4 831

28


jais: „iš smalsumo, noro pabandyti“, „kariuomenėje“, „kalė-jime, kolonijoje“, „užsienyje“, „darbe“, „iš kvailumo“, „rengi-nyje“ „vakarėliuose“, „nežinojau, kad tai narkotikas“, „sesijos metu“, „kai gyvenau didmiestyje“, „buvau išgėręs“, „norėjau patirti naujų emocijų“, „po operacijos“.

Respondentų, kurie nurodė, jog nors kartą gyvenime yra vartoję narkotikų, buvo paklausta, ar jų šeimos na-riai, draugai ir pažįstami žino apie tai. Tyrimo duomeni-mis, narkotikai paprastai yra vartojami kartu su draugais, todėl nenuostabu, kad narkotikus vartojančių asmenų draugai dvigubai dažniau nei šeimos nariai žino apie nar-kotikų pabandymą ar vartojimą. 2012 metais 42,8 proc. respondentų, bandžiusių arba vartojusių narkotikus, nurodė, kad jų šeimos nariai žino apie tai, ir beveik pusė (46,9 proc.) nurodė, kad nežino. Tuo tarpu nurodžiusiųjų, kad apie narkotikų vartojimą žino jų draugai ar pažįstami, buvo 86,3 proc., kad nežino – tik 8,2 proc. (žr. 2.16 pav.).

Per visą tyrimų istoriją, priežastys, sustabdančios nuo narkotikų vartojimo, išlieka tos pačios. Dažniausiai (60,2 proc.) respondentai įvardijo nesidomėjimą narkoti-kais. Kitos dažnai vardijamos narkotikų nevartojimo prie-žastys – neigiamas nusistatymas prieš narkotikų vartoji-mą (38,3 proc.) ir suvokimas apie narkotikų žalą sveikatai (28,3 proc.) (žr. 2.17 pav.).

2.7. NARKOTIKŲ PRIEINAMUMAS

2012 metais 86,9 proc. visų apklaustųjų teigė, kad jų aplinkoje niekas nevartoja narkotikų, 12,2 proc. respon-dentų nurodė, kad keli jų draugai vartoja narkotikus ir tik 0,9 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų teigė, jog apie pusė arba daugiau jų aplinkos žmonių vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. 2012 metų tyri-mas parodė, kad vyresni (93,8 proc.) respondentai dažniau

2.16 pav. Respondentų, nors kartą gyvenime vartojusių narkotikus, pasiskirstymas atsakius į klausimą: „Ar Jūsų tėvai / kiti šeimos nariai ir draugai / pažįstami žino, kad Jūs pabandė / vartojate narkotikus?“, 2012 m., proc., N = 445

2.17 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: „Kas Jus sulaikė nuo mėginimo pabandyti narkotikų?“ (Galimi keli atsakymo variantai), 2012 m., proc.

29


nurodo neturintys savo aplinkoje draugų / pažįstamų, vartojančių narkotikus, nei jaunesni (77,1 proc.) respon-dentai. Jaunesni respondentai dažniau (21,4 proc.) nu-rodė turintys kelis narkotikus vartojančius draugus / pa-žįstamus, palyginti su vyresniais (35–64 metų amžiaus) respondentais (5,8 proc.).

2012 m. tyrimo duomenimis, 36,9 proc. 15–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pažįsta žmonių, kurie varto-ja kanapes. Nurodžiusiųjų, jog pažįsta amfetaminą varto-jančių žmonių, buvo 7,6 proc., ekstazį – 6,5 proc. Mažiau-siai respondentų nurodė pažįstantys žmonių, vartojančių LSD (2,1 proc.) (žr. 2.18 pav.).

Palyginti su 2008 metų tyrimo rezultatais, 2012 m. pa-daugėjo respondentų, asmeniškai pažįstančių kanapes ir haliucinogeninius grybus vartojančių asmenų, tačiau su-mažėjo respondentų, kurie pažįsta amfetaminą, ekstazį, kokainą, heroiną bei LSD vartojančių asmenų.

2012 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lie-tuvos gyventojų (56,4 proc.) teigia, jog jiems būtų neį-

manoma gauti kanapių per 24 valandas, jei jie to norėtų (49,2 proc. – vyrų, 63,2 proc. – moterų). Kad kanapių per 24 valandas gauti būtų labai lengva, nurodė 4,6 proc. vyrų ir 2,7 proc. moterų bei beveik tris kartus daugiau (5,8 proc.) jaunesnių respondentų nei vyresnių (2,0 proc.) (žr. 2.16 lentelę). Palyginti su 2008 metų tyrimu, 2012 metais 6,5 proc. padaugėjo respondentų, manančių, kad per 24 valandas jiems būtų neįmanoma gauti narkotikų (2008 m. – 49,9 proc., 2012 m. – 56,4 proc.).

Kaip ir ankstesnių tyrimų metu, 2012 metais 15–34 metų amžiaus asmenys tarp lengviausiai gaunamų narkotikų įvardija kanapes. Jų labai lengva gauti būtų 5,8 proc. 15–34 metų amžiaus gyventojų. 2008 me-tais kanapes labai lengvai galėjo gauti 8,1 proc. 15–34 metų amžiaus respondentų. Tarp sunkiausiai gauna-mų 2012 metais buvo įvardyti haliucinogeniniai grybai (73,2 proc. respondentų jų gauti per 24 valandas būtų neįmanoma), heroinas (71,8 proc. respondentų šio nar-kotiko gauti per 24 valandas būtų neįmanoma) bei LSD

2.18 pav. Teigiamai atsakiusių 15–34 metų amžiaus grupės respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: „Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja tam tikrą narkotiką?“, proc.

2.16 lentelė. Respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: „Jums asmeniškai būtų sunku ar lengva gauti kanapių per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?“, 2012 m., proc.

15–64 m. (N = 4 831) 15–34 m. (N = 1 994) 35–64 m. (N = 2 837)vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso

Neįmanoma 49,2 63,2 56,4 35,5 48,9 42,0 59,7 72,5 66,5Labai sunku 18,6 16,9 17,7 19,4 18,4 18,9 18,0 15,9 16,9Gana sunku 12,7 8,0 10,3 16,6 12,4 14,6 9,7 5,2 7,3Gana lengva 14,9 9,2 12,0 22,0 15,2 18,7 9,5 5,4 7,3Labai lengva 4,6 2,7 3,6 6,5 5,1 5,8 3,1 1,1 2,0

30


(šio narkotiko per 24 valandas neįmanoma būtų gau-ti 70,8 proc. 15–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų) (žr. 2.19 pav.).

2.8. RESPONDENTŲ POŽIūRIS į KANAPIŲ VARTOJIMO LEGALIZAVIMą

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria kana-pių legalizavimui. Tai parodė ne tik 2004 ir 2008 metais at-liktos 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausos, bet ir 2012 metų apklausa. Šių tyrimų metu apklausos da-lyviams buvo užduotas klausimas: „Ar žmonėms reikėtų

leisti legaliai rūkyti hašišą arba marihuaną?“ Šiam teiginiui 2012 metais nepritarė dauguma (72,7 proc.) responden-tų, su teiginiu sutiko 13,2 proc. apklaustųjų, o 14,1 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu (žr. 2.17 lentelę).

Respondentų, nesutinkančių su teiginiu, kad žmo-nėms reikėtų leisti legaliai rūkyti hašišą, marihuaną arba „žolę“, skaičius nuo 2004 iki 2008 metų keliais procentais išaugo (nuo 73,7 iki 76,4 proc.), o nuo 2008 iki 2012 metų keliais procentais sumažėjo (nuo 76,4 iki 72,7 proc.). Sutin-kančių su šiuo teiginiu 2012 metais, palyginti su 2008 m., padaugėjo 2,4 proc., tačiau nepasiekė 2004 metų dalies (16,8 proc.) (žr. 2.17 lentelę).

2.19 pav. 15–34 metų amžiaus grupės respondentų pasiskirstymas atsakius į klausimą: „Jums asmeniškai būtų sunku ar lengva gauti tam tikro narkotiko per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?“ 2012 m., proc.

2.17 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą: „Sutinkate ar nesutinkate su išvardytais teiginiais?“, 2004, 2008 ir 2012 metais palyginimas, proc.

Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku

Žmonėms reikėtų leisti legaliai rūkyti hašišą, marihuaną arba „žolę“

2012 m. 13,2 14,1 72,72008 m. 10,8 12,9 76,42004 m. 16,8 9,2 73,7

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMO TARP 15–24 METŲ AMŽIAUS

LIETUVOS GYVENTOJŲ PALYGINIMAS

33

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMO TARP 15–24 METŲ AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ PALYGINIMAS

3.1. TAbAKO VARTOJIMO PAPLITIMAS

Jaunų (15–24 metų amžiaus) respondentų grupėje, palyginti su 2008 metų duomenimis, 2012 metais ste-bimas rūkusių nors kartą gyvenime sumažėjimas. Tarp jauniausių (15–17 metų amžiaus) apklaustųjų stipriai sumažėjo rūkiusiųjų bent kartą gyvenime, per paskuti-niuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų tiek tarp vaikinų, tiek tarp merginų. Merginų, rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 die-nų, sumažėjo beveik trigubai. 18–19 metų amžiaus gru-pėje taip pat stebimas nors kartą gyvenime bandžiusių rūkyti procentinės dalies sumažėjimas. Moterų, kurios bandė nors kartą gyvenime rūkyti, šioje amžiaus grupė-je yra 8,1 proc. mažiau nei vyrų. Šioje amžiaus grupėje rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių bei per pasku-tiniąsias 30 dienų tiek moterų, tiek vyrų procentinė dalis yra mažesnė, palyginti su 2008 metų duomenimis, tačiau šis skirtumas nėra toks didelis kaip jauniausių respon-dentų grupėje. 20–21 metų amžiaus grupėje vyrų ir mo-terų, rūkiusių bent kartą gyvenime, procentas sumažėjo,

3. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMO TARP 15–24 METŲ AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ PALYGINIMAS

Šiame skyriuje analizuojami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai 15–24 metų amžiaus grupėje. Analizuojamų respondentų skaičius amžiaus grupėse pateikiamas 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį, abs. sk.

15–24 m.15–17 m. 18–19 m. 20–21 m. 22–24 m.

vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso2012 m. 154 141 295 119 118 237 116 104 220 141 141 2822008 m. 125 131 256 123 129 252 118 130 248 180 229 4092004 m. 181 155 336 116 98 214 81 85 166 99 108 207

tačiau šioje amžiaus grupėje padaugėjo rūkiusiųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 die-nų. Ypač padaugėjo rūkiusių per paskutiniąsias 30 dienų vyrų. Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, 22–24 metų amžiaus grupėje galima matyti, jog mažėja nors kartą gyvenime rūkiusių tiek vyrų, tiek moterų. Dalis asmenų, rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių, šioje amžiaus grupėje beveik nekito, o rūkusių per paskutiniąsias 30 dienas tiek vyrų, tiek moterų padaugėjo (žr. 3.2 lentelę).

2012 metais sumažėjo daugiausiai (21 ir daugiau) ciga-rečių surūkančių jaunų respondentų. 3.3 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad tarp 15–17 metų amžiaus responden-tų nebuvo asmenų, surūkančių 21 ir daugiau cigarečių per dieną. Šioje amžiaus grupėje, lyginant 2008 ir 2012 metų tyrimo duomenis, sumažėjo procentinė dalis surūkančių 1–10 bei 11–20 cigarečių per dieną tiek vyrų, tiek moterų.

Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, 18–19 metų amžiaus grupėje taip pat sumažėjo 21 ir daugiau ciga-rečių per dieną surūkančių tiek vyrų, tiek moterų. Tokia tendencija stebima ir 20–21 metų, 22–24 metų amžiaus grupėse. Šiose trijose amžiaus grupėse daugėjo tiek vyrų,

3.2 lentelė. Respondentų, vartojusių tabaką, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.

15–17 m. 18–19 m. 20–21 m. 22–24 m.vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso

LTP2012 m. 44,8 29,8 37,7 66,0 57,9 61,9 71,1 64,5 68,0 80,4 63,7 72,02008 m. 56,0 52,7 54,2 82,1 72,1 76,9 77,1 78,4 78,2 81,2 72,5 76,42004 m. 65,2 55,5 60,7 81,0 71,4 76,6 85,2 76,5 80,7 86,9 73,1 79,7

LYP2012 m. 16,2 7,1 11,9 33,6 25,1 29,4 42,4 30,7 36,9 51,5 28,9 40,22008 m. 23,2 20,6 21,9 38,2 31,8 34,9 38,1 30,8 34,3 51,7 23,3 40,82004 m. 26,7 15,5 21,5 48,3 34,7 42,1 53,7 43,5 48,5 59,6 41,7 50,2

LMP2012 m. 16,2 7,1 11,9 32,1 25,1 28,6 42,0 30,7 36,7 51,5 28,9 40,22008 m. 21,6 19,8 20,7 37,4 26,4 31,7 34,7 29,2 31,9 46,1 26,6 35,22004 m. 22,0 11,7 17,3 44,8 32,7 39,3 49,4 37,6 43,4 58,0 37,0 47,1

34


tiek moterų, surūkančių 1–10 cigarečių per dieną. 11–20 cigarečių per dieną surūkančiųjų padaugėjo 20–21 ir 22–24 metų amžiaus grupėse (žr. 3.3 lentelę).

3.2. ALKOHOLINIŲ GėRIMŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

2012 metais tarp jauniausių (15–17 metų amžiaus) respondentų žymiai sumažėjo ne tik tabako gaminių, bet ir alkoholinių gėrimų vartojimas. Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, 15–17 metų amžiaus grupėje alkoholio vartojimo paplitimas per paskutiniuosius 12 mėnesių sumažėjo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Ši tendencija pastebėta ir kitose trijose amžiaus grupėse. Alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų, palyginti su 2008 metų tyrimo rezultatais, sumažėjo visose am-žiaus grupėse tiek tarp merginų, tiek tarp vaikinų, išimtį sudaro tik 20–21 metų amžiaus grupė. Šioje amžiaus gru-pėje alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų padidėjo 7 proc., lyginant su ankstesniąją apklau-sa. Vyrų vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų padidėjo 4,5 proc., moterų – 9,1 proc. (žr. 3.4 lentelę).

15–17 metų amžiaus grupėje alkoholinių gėrimų var-tojimas tapo retesnis. 2012 metais, palyginti su 2008 me-tais, šioje amžiaus grupėje sumažėjo alkoholinių gėrimų vartojimas kasdien arba beveik kasdien, keletą kartų per savaitę, nors kartą per savaitę bei rečiau nei kartą per sa-vaitę tiek tarp vaikinų, tiek tarp merginų (žr. 3.5 lentelę).

Jauniausių (15–17 metų amžiaus) respondentų grupėje padidėjo tiek vyrų, tiek moterų procentas, kurie nevarto-jo alkoholio per paskutiniąsias 30 dienų.

Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, 18–19 metų amžiaus grupėje ir vyrų ir moterų dalis, kurie vartoja alko-holinius gėrimus kasdien arba beveik kasdien bei keletą kartų per savaitę, sumažėjo. Šioje amžiaus grupėje yra daugiausia (44,8 proc.) respondentų, vartojančių alkoho-linius gėrimus rečiau negu vieną kartą per savaitę, ir šis procentas, lyginant su ankstesniais tyrimais, auga. 18–19 metų amžiaus grupėje beveik trečdalis respondentų per paskutiniąsias 30 dienų nevartojo alkoholinių gėrimų.

20–21 ir 22–24 metų amžiaus grupėse sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų, vartojančių alkoholinius gėrimus ke-letą kartų per savaitę ir dažniau. 20–21 metų amžiaus grupėje sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų dalis, kurie ne-vartojo alkoholio per paskutiniąsias 30 dienų, tuo tarpu tarp 22–24 metų amžiaus respondentų šis procentas pa-didėjo, ypač tarp vyrų.

15–17 metų amžiaus grupėje, lyginant 2008 ir 2012 metų tyrimo rezultatus, sumažėjo besaikis alkoholio var-tojimas, tai yra asmenų, išgeriančių šešis ar daugiau stan-dartinių alkoholio vienetų vienu metu (žr. 3.6 lentelę). Šioje amžiaus grupėje dvigubai padaugėjo respondentų, kurie per paskutiniuosius 12 mėnesių nevartojo alkoholi-nių gėrimų (vyrų dalis išaugo 13 proc., moterų – daugiau nei dvigubai). 18–19 metų amžiaus grupėje daugiau nei dvigubai padaugėjo vyrų ir beveik keturgubai moterų,

3.3 lentelė. Respondentų rūkymo intensyvumo pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.



2012 m. 11,7 6,4 9,2 24,4 21,8 23,1 23,3 26,7 24,8 20,4 21,8 21,22008 m. 12,0 14,5 13,3 19,5 18,6 19,0 17,8 16,9 17,3 12,2 16,6 14,72004 m. 13,8 8,3 11,3 28,7 22,2 25,7 26,8 25,9 26,3 25,3 26,2 25,7


2012 m. 3,2 0,7 2,0 5,0 2,5 3,8 16,4 4,8 10,8 27,5 6,3 17,02008 m. 4,0 2,3 3,1 13,0 0,8 6,7 13,6 4,6 8,9 27,8 2,6 13,72004 m. 5,5 1,3 3,6 10,4 4,0 7,5 18,3 7,1 12,6 25,3 6,5 15,5

21 ir daugiau cigarečių per dieną

2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,8 0,0 0,4 0,9 0,0 0,5 2,1 0,0 1,12008 m. 5,6 3,1 4,3 4,9 7,8 6,3 4,2 7,7 6,0 6,7 7,9 7,32004 m. 0,0 0,0 0,0 1,7 1,0 1,4 2,4 0,0 1,2 2,0 0,9 1,5

LMP nerūkė2012 m. 83,8 92,9 88,1 68,1 74,8 71,4 57,8 68,6 63,1 48,6 71,1 59,72008 m. 78,4 80,2 79,3 62,6 73,6 68,3 65,3 70,8 68,1 53,9 73,4 64,82004 m. 77,9 87,8 82,5 55,7 66,7 60,7 50,0 62,4 56,3 41,4 63,6 52,9

3.4 lentelė. Respondentų, vartojusių alkoholį, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LYP2012 m. 43,4 33,5 38,6 81,4 80,3 80,9 86,5 91,4 88,8 88,8 87,2 88,02008 m. 69,6 69,5 69,5 92,7 93,8 93,3 91,5 92,3 91,9 97,8 96,1 96,82004 m. 68,5 62,6 65,8 86,1 85,7 85,9 93,8 88,2 91,0 96,0 88,0 91,8

LMP2012 m. 28,4 25,6 27,1 67,4 70,8 69,1 78,2 76,8 77,6 79,3 74,5 76,92008 m. 41,6 44,3 43,0 74,8 75,2 75,0 73,7 67,7 70,6 82,2 77,7 79,72004 m. 44,4 42,6 43,6 73,0 69,7 71,5 87,7 75,6 81,4 87,9 71,3 79,2

35


nevartojusių alkoholinių gėrimų per paskutiniuosius 12 mėnesių. Taip pat šioje amžiaus grupėje yra didžiau-sia procentinė dalis niekada neišgėrusių šešių ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu. 20–21 metų amžiaus grupėje (kaip ir 18–19 metų amžiaus grupėje) kasdien arba beveik kasdien išgeriančiųjų šešis ar dau-giau standartinių alkoholio vienetų vienu metu nėra.

22–24 metų amžiaus grupėje padaugėjo tiek vyrų, tiek moterų, kiekvieną savaitę išgeriančių šešis ar dau-giau standartinius alkoholio vienetus vienu metu, tačiau sumažėjo respondentų, nevartojusių alkoholinių gėrimų per paskutiniuosius 12 mėnesių (2008 metais – 2,9 proc., o 2012 metais – 12,0 proc.).

3.5 lentelė. Respondentų, atsakiusių į klausimą: „Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote įvairius alkoholinius gėrimus?“, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.



2012 m. 0,7 0,0 0,4 0,8 1,2 1,0 0,6 0,7 0,6 1,1 0,0 0,62008 m. 2,4 0,0 1,2 4,9 0,8 2,8 2,5 0,0 1,2 2,2 0,0 1,02004 m. 0,0 0,0 0,0 4,3 0,0 2,3 2,4 2,4 2,4 3,0 0,0 1,4

Keletą kartų per savaitę

2012 m. 2,8 0,5 1,7 5,3 4,1 4,7 17,2 3,5 10,7 17,8 3,3 10,52008 m. 7,2 3,1 5,1 15,4 7,0 11,1 20,3 10,0 14,9 19,4 6,1 12,02004 m. 3,9 1,3 2,7 8,7 5,1 7,0 14,6 7,1 10,8 20,0 3,7 11,5

Nors kartą per savaitę

2012 m. 5,7 6,1 5,9 16,2 13,8 15,0 26,2 14,7 20,8 30,8 25,5 28,12008 m. 9,6 15,3 12,5 24,4 14,0 19,0 20,3 17,7 19,0 26,1 22,7 24,22004 m. 14,9 6,5 11,0 20,0 12,2 16,4 31,7 25,9 28,7 27,0 21,3 24,0

Rečiau negu kartą per savaitę

2012 m. 18,1 15,4 16,8 41,8 47,8 44,8 30,0 56,8 42,7 28,8 42,4 35,62008 m. 20,8 21,4 21,1 27,6 48,8 38,5 28,0 36,2 32,3 32,8 42,4 38,12004 m. 18,2 25,8 21,7 33,9 39,8 36,6 30,5 34,1 32,3 27,0 38,0 32,7

Sunku pasakyti

2012 m. 1,0 3,6 2,3 3,3 4,0 3,7 4,2 1,1 2,7 0,9 3,3 2,12008 m. 2,4 4,6 3,5 3,3 4,7 4,0 3,4 3,1 3,2 2,8 4,8 3,92004 m. 5,5 9,7 7,4 6,1 11,2 8,5 8,5 7,1 7,8 7,0 5,6 6,3

Nevartojo alkoho -linių gėrimų per pastarąsias 30 dienų

2012 m. 71,6 74,4 72,9 32,6 29,2 30,9 21,8 23,2 22,4 20,7 25,4 23,12008 m. 57,6 55,7 56,6 24,4 24,8 24,6 25,4 33,1 29,4 16,7 24,0 20,82004 m. 55,8 56,8 56,3 27,0 29,6 28,2 12,2 23,5 18,0 12,0 28,7 20,7

3.6 lentelė. Respondentų, atsakiusių į klausimą: „Kaip dažnai Jūs išgeriate šešis ar daugiau standartinius alkoholio gėrimo vienetus vienu metu?“, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių 2004, 2008 ir 2012 metais, proc.



2012 m. 0,3 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,4 0,0 0,72008 m. 0,0 0,0 0,0 1,6 0,0 0,8 0,0 0,0 0,0 1,1 0,0 0,52004 m. 0,0 0,0 0,0 0,9 0,0 0,5 2,4 0,0 1,2 0,0 0,0 0,0

Kiekvieną savaitę

2012 m. 2,3 0,5 1,4 6,8 4,1 5,5 7,5 0,7 4,2 12,0 3,5 7,82008 m. 4,0 2,3 3,1 8,9 0,8 4,8 11,9 3,8 7,7 9,4 3,1 5,92004 m. 6,6 1,3 4,2 10,4 1,0 6,1 11,0 7,0 8,9 13,1 5,6 9,2

Kiekvieną mėnesį

2012 m. 3,3 1,5 2,5 10,2 1,3 5,8 16,9 6,3 11,9 14,8 9,4 12,12008 m. 11,2 11,5 11,3 24,4 15,5 19,8 22,0 13,8 17,7 18,9 10,9 14,42004 m. 8,8 3,9 6,5 18,3 11,2 15,0 24,4 8,1 16,1 28,3 7,4 17,4

Mažiau nei 1 kartą per mėnesį

2012 m. 12,1 10,9 11,5 32,5 32,1 32,3 38,8 39,7 39,2 42,6 32,8 37,72008 m. 26,4 27,5 27,0 36,6 35,7 36,1 37,3 39,2 38,3 48,9 41,5 44,72004 m. 27,5 21,9 24,9 36,5 33,7 35,2 41,5 40,7 41,1 38,4 39,8 39,1

Niekada2012 m. 25,3 20,6 23,0 31,9 42,8 37,3 23,3 44,7 33,4 18,1 41,5 29,82008 m. 28,0 28,2 28,1 21,1 42,6 32,1 19,5 35,4 27,8 19,4 41,0 31,52004 m. 24,7 34,8 29,4 19,1 38,8 28,2 13,4 32,6 23,2 14,1 33,3 24,2

Negėrė per pas kutiniuosius 12 mėnesių

2012 m. 56,6 66,5 61,4 18,6 19,7 19,1 13,5 8,6 11,2 11,2 12,8 12,02008 m. 69,6 30,5 30,5 7,3 5,4 6,3 9,3 7,7 8,5 2,2 3,5 2,92004 m. 31,3 37,4 34,1 13,9 14,3 14,1 6,1 11,6 8,9 4,0 12,0 8,2

36


3.3. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS

Narkotikų vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime, lyginant 2008 ir 2012 metų tyrimo duomenis, sumažėjo visose amžiaus grupėse tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų (žr. 3.7 lentelę). 2012 metais daugiausia nors kartą gy-venime bandžiusių narkotikus tiek vyrų, tiek moterų yra 22–24 metų amžiaus grupėje. 2008 metais didžiausias LTP rodiklis tarp vyrų buvo 18–19 metų amžiaus grupėje, o tarp moterų – 20–21 metų amžiaus grupėje. Visose am-žiaus grupėse dalis vyrų, vartojusių narkotikus bent kartą gyvenime, yra reikšmingai didesnė nei moterų, išskyrus 15–17 metų amžiaus grupėje. Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų vartojimo nustatytas 18–19 metų grupėje: LTP rodiklis šioje grupėje yra šiek tiek daugiau nei 3 kar-tus didesnis tarp vaikinų nei tarp merginų.

Narkotikų vartojimo per paskutiniuosius 12 mėnesių paplitimas taip pat yra sumažėjęs visose amžiaus gru-pėse. Tarp visų analizuojamų amžiaus grupių dalis vyrų, kurie per paskutiniuosius 12 mėnesių vartojo narkotikus, yra didesnė nei moterų. Didžiausias narkotikų vartojimo per paskutiniąsias 30 dienų paplitimas stebimas 22–24 metų amžiaus grupėje. Lyginant su 2008 metų duome-nimis, narkotikų vartojimo per paskutiniąsias 30 dienų paplitimas sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus jauniausiąją (15–17 metų amžiaus) grupę.

Bet kokių narkotikų, išskyrus kanapes, vartojimo nors kartą gyvenime paplitimas, lyginant su ankstesnių ty-rimų rezultatais, 2012 metais yra sumažėjęs visose am-žiaus grupėse. Didžiausias narkotikų, išskyrus kanapes, paplitimas yra 22–24 metų amžiaus grupėje (tarp vyrų – 9,2 proc., tarp moterų – 4,2 proc.).

3.3.1. Kanapių vartojimo paplitimas

Daugiausia respondentų, vartojusių kanapes nors kartą gyvenime, yra 22–24 metų amžiaus grupėje, per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 die-

nų – 20–21 metų amžiaus grupėje. Mažiausiai apklaustų-jų, vartojusių kanapes nors kartą gyvenime ir per paskuti-niuosius 12 mėnesių, užfiksuota jauniausių respondentų grupėje. 18–19 metų amžiaus grupė išsiskiria mažiausia respondentų dalimi, kurie vartojo kanapes per paskuti-niąsias 30 dienų.

Lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, didžiausias procentas nors kartą gyvenime bandžiusių kanapes tiek vyrų, tiek moterų yra 22–24 metų amžiaus grupėje: 29,1 proc. vyrų ir 17,1 proc. moterų. Taip pat šioje am-žiaus grupėje yra daugiausia moterų, vartojusių kanapes per paskutiniuosius 12 mėnesių (5,9 proc.). Vyrų, varto-jusių kanapes per paskutiniuosius 12 mėnesių, daugiau-sia yra 20–21 metų amžiaus grupėje. Kanapių vartojimo paplitimas per paskutiniąsias 30 dienų tarp vyrų yra di-džiausias 15–17 metų amžiaus grupėje, moterų – 20–21 metų amžiaus grupėje.

Lyginant 2008 ir 2012 metų rezultatus, pastebima, jog sumažėjo respondentų, nors kartą gyvenime bandžiusių kanapių, dalis visose amžiaus grupėse tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tarp asmenų, vartojusių kanapes per pas-kutiniuosius 12 mėnesių, užfiksuotas augimas moterų 22–24 metų amžiaus grupėje. Šioje amžiaus grupėje tarp moterų išaugo kanapių vartojimas ir per paskutiniąsias 30 dienų. Vartojimo per paskutiniąsias 30 dienų augimas tarp moterų pastebėtas 20–21 metų amžiaus grupėje. Vyrų, per paskutiniąsias 30 dienų vartojusių kanapes, pa-daugėjo 15–17 metų amžiaus grupėje (žr. 3.8 lentelę).

3.3.2. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas

Palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, 22–24 metų amžiaus grupėje yra daugiausia nors kartą gyvenime vartojusių ekstazį tiek vyrų, tiek moterų (vyrų – 5,6 proc., moterų – 2,3 proc.). Didžiausia dalis ekstazį vartojusių per paskutiniuosius 12 mėnesių vyrų yra 18–19 metų amžiaus grupėje, o moterų – jauniausioje, 15–17 metų amžiaus grupėje, tačiau šiose amžiaus grupėse respon-

3.7 lentelė. Respondentų, vartojusių narkotikus, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


Bet kokie narkotikai

LTP2012 m. 7,9 3,7 5,9 15,9 4,8 10,4 26,0 9,0 18,0 30,5 18,1 24,32008 m. 16,0 13,0 14,5 39,0 18,6 28,6 34,7 23,1 28,6 35,6 19,7 26,72004 m. 11,6 7,1 9,5 25,9 11,2 19,2 35,8 17,6 26,5 30,3 9,3 19,3

LYP2012 m. 7,1 3,2 5,3 7,0 2,5 4,8 11,3 4,1 7,9 9,5 7,0 8,22008 m. 11,2 9,2 10,2 25,2 11,6 18,3 24,6 10,8 17,3 18,3 4,4 10,52004 m. 7,2 3,9 5,7 9,5 7,1 8,4 18,5 8,2 13,3 10,1 0,9 5,3

LMP2012 m. 2,8 1,3 2,1 2,1 0,6 1,3 2,6 1,8 2,2 2,2 2,5 2,32008 m. 2,4 1,5 2,0 7,3 5,4 6,3 6,8 0,8 3,6 6,7 0,9 3,42004 m. 2,8 0,0 1,5 4,3 2,0 3,3 8,6 1,2 4,8 3,0 0,0 1,4


LTP2012 m. 1,9 1,4 1,7 4,2 0,8 2,5 6,0 2,9 4,1 9,2 4,2 6,72008 m. 7,2 6,1 6,6 8,9 4,7 6,7 12,7 6,2 9,3 10,6 5,7 7,82004 m. 3,9 0,6 2,4 7,8 3,1 5,6 11,0 3,5 7,2 10,1 1,9 5,8

37


dentų, vartojusių per paskutiniąsias 30 dienų ekstazį, ne-buvo. Per paskutiniąsias 30 dienų vartojusių ekstazį vyrų buvo tik 22–24 metų amžiaus grupėje, moterų – 20–21 metų amžiaus grupėje.

Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, galima matyti, jog ekstazio vartojimas visose amžiaus grupėse sumažė-jo pagal visus vartojimo rodiklius (LTP, LYP ir LMP kate-gorijose) tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Padaugėjo tik moterų, kurios per paskutiniuosius 12 mėnesių vartojo ekstazį, 15–17 metų amžiaus grupėje (žr. 3.9 lentelę).

Kaip galima matyti iš pateiktų duomenų, nors kartą gyvenime amfetaminą bandžiusių vyrų daugiausia yra

22–24 metų amžiaus grupėje, moterų – 20–21 metų amžiaus grupėje. Vyrų, kurie vartojo amfetaminą per paskutiniuosius 12 mėnesių, daugiausia yra 18–19 metų amžiaus grupėje, o moterys šio narkotiko per paskuti-niuosius 12 mėnesių nevartojo. Per paskutiniąsias 30 dienų amfetaminą vartojusių buvo tik 22–24 metų am-žiaus vyrų. Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, galima pastebėti, jog sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų vartojimas nors kartą gyvenime, per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų. Nepasikeitė tik dalis vyrų, vartojusių amfetaminą per paskutiniąsias 30 dienų, 22–24 metų amžiaus grupėje (žr. 3.10 lentelę).

3.8 lentelė. Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LTP2012 m. 7,9 2,3 5,2 15,1 4,8 10,0 24,9 9,0 17,3 29,1 17,1 23,12008 m. 14,4 9,9 12,1 39,0 18,6 28,6 33,1 23,1 27,8 35,0 18,3 25,72004 m. 11,0 7,1 9,2 23,3 11,3 17,8 33,3 16,3 24,6 27,0 8,3 17,3

LYP2012 m. 7,1 1,8 4,6 7,0 2,5 4,8 11,3 4,1 7,9 9,1 5,9 7,52008 m. 10,4 8,4 9,4 24,4 11,6 17,9 22,9 9,2 15,7 17,8 3,9 10,02004 m. 6,6 3,9 5,4 7,8 7,1 7,5 14,8 7,1 10,9 9,1 0,9 4,8

LMP2012 m. 2,8 1,3 2,1 2,1 0,6 1,3 2,6 1,8 2,2 1,7 1,5 1,62008 m. 2,4 1,5 2,0 7,3 5,4 6,3 5,9 0,8 3,2 6,1 0,9 3,22004 m. 2,8 0,0 1,5 1,7 2,0 1,9 7,4 0,0 3,6 2,0 0,0 1,0

3.9 lentelė. Respondentų, vartojusių ekstazį, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LTP2012 m. 0,0 1,4 0,7 3,0 0,0 1,5 1,1 0,7 0,9 5,6 2,3 3,92008 m. 3,2 4,6 3,9 4,9 2,3 3,6 7,6 3,8 5,6 6,1 3,1 4,42004 m. 1,7 0,6 1,2 3,5 2,0 2,8 6,1 3,5 4,8 5,1 0,9 2,9

LYP2012 m. 0,0 1,4 0,7 0,7 0,0 0,4 0,6 0,7 0,6 0,5 0,5 0,52008 m. 1,6 0,8 1,2 4,1 2,3 3,2 5,1 2,3 3,6 2,2 0,9 1,52004 m. 1,1 0,0 0,6 1,7 1,0 1,4 3,7 2,3 3,0 2,0 0,0 1,0

LMP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,7 0,3 0,5 0,0 0,22008 m. 0,8 0,8 0,4 0,8 2,3 1,6 1,7 2,3 0,8 0,6 0,9 0,22004 m. 0,5 0,0 0,3 0,9 0,0 0,5 2,4 1,2 1,8 2,0 0,0 1,0

3.10 lentelė. Respondentų, vartojusių amfetaminą, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LTP2012 m. 1,6 0,0 0,8 2,9 0,0 1,4 1,8 2,1 1,9 3,3 2,0 2,62008 m. 4,8 0,8 2,7 5,7 2,3 4,0 4,2 3,1 3,6 4,4 2,6 3,42004 m. 2,2 0,6 1,5 2,6 2,0 2,3 6,1 2,4 4,2 6,1 1,8 3,8

LYP2012 m. 0,0 0,0 0,0 1,4 0,0 0,7 0,7 0,0 0,4 0,6 0,0 0,32008 m. 3,2 0,8 2,0 4,9 0,8 2,8 3,4 0,8 2,0 1,1 0,4 0,72004 m. 1,1 0,0 0,6 1,7 1,0 1,4 4,9 2,3 3,6 1,0 0,0 0,5

LMP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,6 0,0 0,32008 m. 0,8 0,8 0,4 0,8 0,8 0,4 1,7 0,8 0,8 0,6 0,4 0,22004 m. 0,5 0,0 0,3 1,7 0,0 0,9 1,2 0,0 0,6 1,0 0,0 0,5

38


Pagal pateiktus duomenis, vyrų, vartojusių kokaino nors kartą gyvenime, daugiausia yra 20–21 metų am-žiaus grupėje (2,3 proc.). O merginų, nors kartą vartoju-sių kokaino, užfiksuota tik 18–19 metų amžiaus grupėje (0,6 proc.). Didžiausia dalis vyrų, kurie vartojo kokainą per paskutiniuosius 12 mėnesių ir paskutiniąsias 30 dienų, yra 22–24 metų amžiaus grupėje. Lyginant 2008 ir 2012 metų duomenis, pastebimos kokaino vartojimo mažėjimo ten-dencijos 18–19 metų amžiaus grupėje (žr. 3.11 lentelę).

Atsižvelgiant į duomenis, pateiktus 3.12 lentelėje, galima būtų spręsti, kad heroino vartojimo paplitimas nuo 2004 metų mažėja. Heroino vartojimas tarp merginų

užfiksuotas tik 22–24 metų amžiaus grupėje: po 1 proc. 22–24 metų amžiaus merginų vartojo heroiną nors kartą gyvenime, per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per pasku-tiniąsias 30 dienų.

2012 metais užfiksuota itin mažai respondentų, ku-rie vartojo LSD bei haliucinogeninius grybus. LSD nors kartą gyvenime vartojusių vaikinų yra tik 20–21 ir 22–24 metų amžiaus grupėse, o merginos iš viso nevartojo LSD (žr. 3.13 lentelę). Haliucinogeninių grybų vartojimas nu-statytas 22–24 metų amžiaus grupėje tarp nors kartą gy-venime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių vartojusių tiek vaikinų, tiek merginų (žr. 3.14 lentelę).

3.11 lentelė. Respondentų, vartojusių kokainą, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LTP2012 m. 0,3 0,0 0,2 0,7 0,6 0,7 2,3 0,0 1,2 1,5 0,0 0,82008 m. 0,0 0,0 0,0 2,4 1,6 2,0 1,7 0,8 1,2 0,6 0,0 0,22004 m. 0,0 0,0 0,0 1,7 0,0 0,9 2,4 1,2 1,8 2,0 0,0 1,0

LYP2012 m. 0,3 0,0 0,2 0,7 0,0 0,4 0,8 0,0 0,4 1,0 0,0 0,52008 m. 0,0 0,0 0,0 0,8 1,6 1,2 0,8 0,8 0,4 0,6 0,0 0,22004 m. 0,0 0,0 0,0 2,4 1,2 1,8 2,0 0,0 1,0 2,0 0,0 1,0

LMP2012 m. 0,3 0,0 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,4 0,0 0,22008 m. 0,0 0,0 0,0 0,8 1,6 1,2 0,8 0,0 0,4 0,6 0,0 0,22004 m. 0,0 0,0 0,0 0,9 0,0 0,5 1,2 1,2 1,2 2,0 0,0 1,0

3.12 lentelė. Respondentų, vartojusių heroiną, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.

20–21 m. 22–24 m.vyr. mot. iš viso vyr. mot. iš viso

LTP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 0,52008 m. 0,0 0,8 0,4 0,0 0,9 0,52004 m. 2,4 1,2 1,8 2,0 0,0 1,0

LYP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 0,52008 m. 0,0 0,8 0,4 0,0 0,4 0,22004 m. 1,2 0,0 0,6 1,0 0,0 0,5

LMP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 1,0 0,52008 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,4 0,22004 m. 1,2 0,0 0,6 1,0 0,0 0,5

3.13 lentelė. Respondentų, vartojusių LSD, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LTP2012 m. 0,5 0,0 0,2 0,7 0,0 0,42008 m. 0,8 0,0 0,4 0,0 0,0 0,02004 m. 2,5 0,0 1,2 1,0 0,0 0,5

LYP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,02008 m. 0,8 0,0 0,4 0,0 0,0 0,02004 m. 2,4 0,0 1,2 0,0 0,0 0,0

LMP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,02008 m. 0,8 0,0 0,4 0,0 0,0 0,02004 m. 1,2 0,0 0,6 0,0 0,0 0,0

39


3.4. NARKOTIKŲ PRIEINAMUMAS

Lengviausiai kanapių ir kokaino galėtų gauti 18–19 metų amžiaus respondentai, LSD ir haliucinoge ni nių grybų – 20–21 metų amžiaus respondentai. Ekstazio, am fetamino ir heroino nesunkiai per 24 valandas pa-vyktų gauti respondentams, kurie patenka į 22–24 me-tų amžiaus grupę. Mažiausiai respondentų, ga linčių gauti kanapių per 24 valandas, yra 15–17 metų am-

žiaus grupėje. Šios amžiaus grupės respondentai taip pat sunkiausiai galėtų gauti ir kitų narkotikų, t. y. eks-tazio, kokaino, LSD, haliucinogeninių grybų ir heroino. Amfetamino sunkiausiai per 24 valandas pa vyktų gauti 18–19 metų amžiaus respondentams. Ly ginant su 2008 metų duo menimis, 2012 metais išaugo LSD ir haliuci-nogeninių grybų prieinamumas 20–21 metų amžiaus grupės res pon dentams ir heroino 22–24 metų amžiaus grupės respondentams (žr. 3.15 lentelę).

3.14 lentelė. Respondentų, vartojusių haliucinogeninius grybus, pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, proc.


LTP2012 m. 0,0 0,0 0,0 1,7 1,0 1,32008 m. 1,7 0,0 0,8 0,6 0,9 0,72004 m. 3,7 0,0 1,8 2,0 0,0 1,0

LYP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,5 0,5 0,52008 m. 0,8 0,0 0,4 0,6 0,4 0,52004 m. 2,5 0,0 1,2 0,0 0,0 0,0

LMP2012 m. 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,02008 m. 0,8 0,0 0,4 0,0 0,0 0,02004 m. 1,2 0,0 0,6 0,0 0,0 0,0

3.15 lentelė. Respondentų, galinčių nesunkiai gauti tam tikro narkotiko per 24 valandas, jeigu jie to norėtų, pasiskirstymas pagal amžių, proc.

15–17 m. 18–19 m. 20–21 m. 22–24 m.

Kanapės 2012 m. 22,1 30,0 27,8 26,22008 m. 29,3 40,1 31,9 38,92004 m. 26,2 45,2 39,2 24,8

Ekstazis2012 m. 4,7 6,2 7,6 10,12008 m. 15,3 15,9 16,5 19,32004 m. 10,5 20,1 18,6 14,0

Amfetaminas2012 m. 4,7 4,6 7,2 7,92008 m. 9,0 10,7 8,4 12,52004 m. 9,5 15,9 16,2 11,6

Kokainas 2012 m. 2,1 4,3 3,9 2,82008 m. 4,3 6,4 6,4 5,22004 m. 4,2 6,6 7,2 6,7

LSD 2012 m. 1,6 2,5 3,6 3,12008 m. 6,3 7,2 3,2 6,32004 m. 5,1 8,0 7,2 7,2


2012 m. 1,5 2,5 3,7 2,32008 m. 3,1 6,0 3,2 4,22004 m. 1,5 6,0 3,0 6,8

Heroinas 2012 m. 1,3 2,2 2,0 2,82008 m. 4,3 4,4 3,6 2,72004 m. 4,5 5,6 5,4 7,3

40


1. 2 iš 3 (66,0 proc.) 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyven-tojų yra nors kartą gyvenime rūkę, šiuo metu (LMP) Lietuvoje rūko 1 iš 3 15–64 m. amžiaus gyventojų. Rezultatus lyginant su ankstesnio tyrimo duomeni-mis, 2012 metais padaugėjo respondentų, rūkiusių per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų. Visose amžiaus grupėse tabako vartojimo paplitimas tarp vyrų yra didesnis nei tarp moterų. Di-džiausias rūkymo paplitimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra 25–34 ir 35–44 metų amžiaus grupėse.

2. Per paskutiniąsias 30 dienų alkoholinius gėrimus var-tojo daugiau nei pusė respondentų (66,7 proc.). Ne-priklausomai nuo amžiaus, alkoholinius gėrimus la-biau linkę vartoti vyrai nei moterys (75,2 proc. vyrų ir 58,8 proc. moterų). Visose amžiaus grupėse padaugė-jo respondentų, vartojusių alkoholį per paskutiniąsias 30 dienų, išskyrus 15–24 metų amžiaus grupę. Šioje amžiaus grupėje taip pat sumažėjo LYP rodiklis.

3. Raminamuosius / migdomuosius vaistus moterys (28,0 proc.) vartojo beveik du kartus daugiau nei vyrai (12,6 proc.), daugiau vyresnių nei jaunesnių Lietuvos gyventojų. Šie vaistai dažniausiai vartojami gydytojui paskyrus. Rezultatus lyginant su ankstesnio (2008 m.) tyrimo duomenimis, 2012 metais reikšmingų skirtu-mų raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimo pa-plitime bent kartą gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių nenustatyta, tačiau vartojusiųjų šiuos vaistus per paskutiniąsias 30 dienų sumažėjo.

4. 2012 metais bent vieną narkotiką bent kartą gyveni-me buvo bandę 11,1 proc., per pastaruosius 12 mėne-sių – 2,6 proc., per pastarąsias 30 dienų – 0,8 proc. gy-ventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė var-toję daugiau vyrai (17,5 proc.) nei moterys (5,0 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) respondentai, t. y. 17,8 ir 6,4 proc. Re-zultatus lyginant su ankstesnio tyrimo duomenimis, 2012 metais narkotikų vartojimo paplitimas sumažėjo pagal visus vartojimo rodiklius (LTP, LYP ir LMP).

5. Kaip ir ankstesniais metais, labiausiai šalyje paplitęs narkotikas yra kanapės. Rezultatus lyginant su anks-tesnio tyrimo duomenimis, 2012 m. sumažėjo respon-dentų, vartojusių kanapes tiek nors kartą gyvenime, tiek per paskutiniuosius 12 mėnesių, tiek per pasku-tiniąsias 30 dienų. Vis dėlto padaugėjo 25–34 metų amžiaus respondentų, nors kartą gyvenime vartoju-sių kanapes. Bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, nors kartą gyvenime yra vartoję 2,7 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

4. IŠVADOS

6. 2012 metų tyrimo Lietuvoje duomenimis, ekstazio nors kartą gyvenime yra vartoję 1,3 proc., per pasku-tiniuosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,05 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Rezultatus lyginant su 2008 metų tyrimo duomenimis, 2012 metais ekstazio vartojimo papli-timas reikšmingai sumažėjo „bent kartą gyvenime“, „per paskutiniuosius 12 mėnesių“ ir „per paskutinią-sias 30 dienų“ vartojimo kategorijose. Pagal respon-dentų lytį – reikšmingai nepakito LTP rodiklis tarp vyrų ir LMP rodiklis tarp moterų. Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 1,2 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių – 0,2 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų – 0,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Ly-ginant rezultatus su 2008 metų tyrimo duomenimis, 2012 metais reikšmingai sumažėjo amfetamino var-tojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių. LTP ir LMP vartojimo kategorijose reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų (tokių kaip kokaino, heroino) vartojimo paplitimas iš-liko reikšmingai nepakitęs.

7. Vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius (pagal medianą) svyruoja nuo 20 (ekstazio, amfeta-mino, heroino ir LSD vartojimo pradžios) iki 23 metų (kokaino ir haliucinogeninių grybų). Labiausiai papli-tusio narkotiko – kanapių – vartojimo pradžia viduti-niškai yra 20 metų. Dažniausiai narkotikai vartojami kartu su draugais, lankantis diskotekose ir naktiniuo-se klubuose. 42,8 proc. respondentų, bandžiusių arba vartojančių narkotikus, nurodė, kad jų šeimos nariai apie tai žino (kad žino draugai, nurodė 86,3 proc.), be-veik pusė (46,9 proc.) nurodė, kad nežino (kad nežino draugai, nurodė 8,2 proc.).

8. Pagrindinėmis priežastimis, kurios sulaikė nuo mėgi-nimo pabandyti narkotikų, kaip ir ankstesniais metais respondentai įvardijo nesidomėjimą narkotikais, nei-giamą požiūrį į narkotikų vartojimą, kenkimą sveikatai ir priklausomybės baimę.

9. 2012 metais, kaip ir ankstesnių tyrimų metu, 15–34 metų amžiaus asmenys tarp lengviausiai gaunamų narkotikų įvardijo kanapes. Jų labai lengva gauti būtų 5,8 proc. 15–34 m. gyventojų. Tarp sunkiausiai gauna-mų buvo įvardyti haliucinogeniniai grybai, heroinas ir LSD. Respondentų, nesutinkančių su teiginiu, kad žmonėms reikėtų leisti legaliai rūkyti hašišą, marihua-ną, „žolę“, skaičius keliais procentais, palyginti su 2008 metais, sumažėjo. Sutinkančių su šiuo teiginiu padau-gėjo 2,4 proc.

PRIEDAS

43

PRIEDAS. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje 2012 metais tyrimo klausimynas

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje 2012 metais tyrimo klausimynas

Sveiki, šiuo metu mes atliekame gyventojų apklausą apie žalingų įpročių paplitimą tarp Lietuvos gyventojų.

Tyrimo metu bus apklausta atsitiktinės atrankos būdu atrinktų 4 760 15–64 metų amžiaus asmenų.Apklausa yra anonimiška, nefiksuojama jokia respondentą identifikuojanti informacija. Visi Jūsų atsakymai bus nagri-

nėjami tik apibendrintai kartu su kitų apklausos dalyvių atsakymais.

Maloniai prašome atsakyti į keletą klausimų. Iš anksto dėkojame.

Interviu data 2012 m. ______ mėn. _____ diena. Interviu pradžia _______val.________min.

I DALIS

A. RūKYMAS

A1. Ar Jūs rūkote (cigaretes, cigarus, pypkę)?

1. Taip PEREITI PRIE A3 KLAUSIMO 2. Ne

A3

A2. Ar Jūs anksčiau kada nors rūkėte?

1. Taip2. Keletą kartų gyvenime pamėginau, bet rūkyti nepradėjau PEREITI PRIE A8 KLAUSIMO3. Ne, niekada nerūkiau PEREITI PRIE A8 KLAUSIMO

A8 A8

A3. Kokio amžiaus Jūs pradėjote rūkyti?

Kai man buvo |_______| metų (įrašykite)98. Sunku pasakyti, neatsimenu

A4. Ar Jūs mėginote mesti rūkyti?

1. Aš mečiau visiškai2. Mėginau mesti, bet vėl pradėjau3. Nemėginau mesti, bet norėčiau 4. Nemėginau mesti ir nesiruošiu to daryti

A5. Ar Jūs rūkėte per paskutiniuosius 12 mėnesių?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE A8 KLAUSIMO

A8

A6. Ar Jūs rūkėte per paskutiniąsias 30 dienų?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE A8 KLAUSIMO

A8

A7. Kiek cigarečių (cigarų, pypkių) Jūs vidutiniškai surūkote / surūkydavote per dieną?

(Įrašykite skaičių) |_______|

97. Rūkau nepastoviai

A8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs esate bent kartą Lietuvoje įsigijęs cigarečių ar kitų tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis?

1. Taip, esu įsigijęs ir pats jas rūkiau2. Taip, esu įsigijęs, tačiau pats jų nerūkiau PEREITI PRIE A10 KLAUSIMO 3. Ne PEREITI PRIE A10 KLAUSIMO

A10 A10

44


A9. Apytiksliai įvertinkite, kokią dalį per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo Jūsų surūkomų cigarečių sudarė cigaretės ar kiti tabako gaminiai, nepaženklinti lietuviškomis banderolėmis?(Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Cigarečių ar kitų tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis, nerūkau

2. Apie 10 %, cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis, rūkau retai

3. 20 %, kas penktas mano surūkomas pakelis yra nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

4. 30 %, kas trečias mano surūkomas pakelis yra nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

5. 50 %, cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis, rūkau dažnai

6. 75 %, cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis, rūkau beveik visada

7. 100 %, rūkau tik lietuviškomis banderolėmis nepaženklintas cigaretes

A10. Apytiksliai įvertinkite, kokia dalis Jūsų aplinkos žmonių (giminės, draugai, kaimynai, bendradarbiai ir t. t.) per paskutiniuosius 12 mėnesių rūkė cigaretes ar kitus tabako gaminius, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Cigaretės, nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis, mano aplinkoje nerūkomos PEREITI Į B SKYRIŲ

2. Apie 10 %, tik nedidėlė dalis mano aplinkos žmonių rūkė cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

3. 25–30 %, apie trečdalis mano aplinkos žmonių rūkė cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

4. 40–50 %, apie pusė mano aplinkos žmonių rūkė cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

5. 70–80 %, dauguma mano aplinkos žmonių rūkė cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

6. 90–100 %, beveik visi mano aplinkos žmonės rūkė cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

8. Sunku pasakyti

B SKYRIUS

A11. Apytiksliai įvertinkite, kokią dalį Jūsų aplinkos žmonių surūkomų cigarečių ar kitų tabako gaminių vidutiniškai sudaro cigaretės ar kiti tabako gaminiai, nepaženklinti lietuviškomis banderolėmis? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Apie 10 %, cigaretes, nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis, rūko retai

2. 20 %, kas penktas surūkomas pakelis yra nepaženklintas lietuviškomis banderolėmis

3. 30 %, apie trečdalis surūkomų cigarečių yra nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis

4. 50 %, cigaretės, nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis, rūkomos gan dažnai

5. 75 %, cigaretės, nepaženklintos lietuviškomis banderolėmis, rūkomos beveik visada

6. 100 %, rūkomos tik lietuviškomis banderolėmis nepaženklintos cigaretės

8. Sunku pasakyti

Toliau norėtume pateikti keletą klausimų apie alkoholio vartojimo įpročius. Alkoholis – tai ne tik stiprieji gėrimai, bet ir vynas, alus, sidras, alkoholiniai kokteiliai.

b. ALKOHOLINIŲ GėRIMŲ VARTOJIMAS

B1. Ar Jūs vartojote alų arba kitus alkoholinius gėrimus per paskutiniuosius 12 mėnesių?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE B7 KLAUSIMO B7

B2. Kokio apytiksliai amžiaus Jūs buvote, kai pradėjote vartoti alkoholį (pvz.: svečiuose, renginiuose ir pan., neskaitant vienkartinio alkoholio paragavimo vaikystėje)?

Kai man buvo |______| metų (įrašykite)98. Sunku pasakyti, neatsimenu

45


B3. Kaip dažnai Jūs vartojate alkoholinius gėrimus?

4 kartus per savaitę ir dažniau

2–3 kartus per savaitę

2–4 kartus per mėnesį

Kartą per mėnesį ir

rečiau

Šio gėrimo

nevartoju

Sunku pasakyti

Alus, sidras 1 2 3 4 5 8

Vynas 1 2 3 4 5 8

Likeriai, įvairūs alkoholiniai kokteiliai 1 2 3 4 5 8

Stiprieji alkoholiniai gėrimai tokie kaip degtinė, konjakas ir pan.

1 2 3 4 5 8

B4. a). Kaip dažnai Jūs išgeriate šešis ir daugiau standartinius alkoholinio gėrimo vienetus vienu metu?Standartiniam alkoholio vienetui prilygsta maždaug 40 ml (taurelė) stipriųjų gėrimų, 120–150 ml (taurė) vyno ir 330 ml (bokalas) alaus arba sidro. (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Kasdien arba beveik kasdien2. Kiekvieną savaitę3. Kiekvieną mėnesį4. Rečiau nei kartą per mėnesį5. Niekada

B4. b). Kiek standartinių alkoholinio gėrimo vienetų dažniausiai išgeriate vienu metu?(Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Vieną standartinį alkoholinio gėrimo vienetą2. Nuo 2 iki 3 standartinių alkoholinio gėrimo

vienetų3. Nuo 4 iki 6 standartinių alkoholinio gėrimo

vienetų4. 7 ir daugiau standartinius alkoholinio gėrimo

vienetus

B5. Ar Jūs vartojote kokį nors alkoholinį gėrimą per paskutines 30 dienų?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE B7 KLAUSIMO B7

B6. Kaip dažnai per paskutines 30 dienų Jūs vartojote įvairius alkoholinius gėrimus (įskaitant alų)?

1. Kasdien arba beveik kasdien 2. Keletą kartų per savaitę3. Bent vieną kartą per savaitę4. Rečiau nei vieną kartą per savaitę8. Sunku pasakyti

B7. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs esate bent kartą Lietuvoje įsigijęs alkoholinių gėrimų, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis?

1. Taip, esu įsigijęs ir pats juos vartojau2. Taip, esu įsigijęs, tačiau pats nevartojau PEREITI Į C SKYRIŲ

3. Ne PEREITI Į C SKYRIŲ C SKYRIŲ C SKYRIŲ

B8. Apytiksliai įvertinkite, kokią dalį per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo Jūsų įsigytų alkoholinių gėrimų sudaro alkoholiniai gėrimai, nepaženklinti lietuviškomis banderolėmis?(Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Iki 10 %, alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, perku retai

2. 10–30 %, alkoholiniai gėrimai, nepaženklinti lietuviškomis banderolėmis, sudaro iki trečdalio mano įsigyto alkoholio

3. 30–50 %, alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, perku pakankamai dažnai

4. 50–75 %, alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, perku dažnai

5. 75–100 %, perku beveik tik lietuviškomis banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus

46


B9. Kokią dalį iš Jūsų suvartotų per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinių gėrimų, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis, sudaro žemiau išvardinti alkoholinių gėrimų tipai? (pvz.: jei kiekvieną iš šių gėrimų vartojote po lygiai, tai prie kiekvieno tipo įrašykite po 25, jeigu kurio nors gėrimo nevartojote visai, prie jo įrašykite 0, jeigu vartojote tik vieną, įrašykite 100)

Alkoholinių gėrimų tipai Procentinė dalis (%)

Spiritiniai alkoholiniai gėrimai*, pažymėti kitų šalių banderolėmis

Spiritiniai alkoholiniai gėrimai*, nepažymėti jokiomis banderolėmis, tokie kaip skiestas spiritas, „pilstukas“

Nelegalūs, naminėmis sąlygomis gaminami, spiritiniai alkoholiniai gėrimai*, t. y. naminė degtinė

Kiti nelegalūs alkoholiniai gėrimai (alus, vynas ir kiti)

Suma 100*Spiritiniai alkoholiniai gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., išskyrus kiau-šinių likerį.

Toliau prašome Jūsų atsakyti į klausimus, apie įvairių raminamųjų ar migdomųjų medikamentų vartojimą. Čia pateikti klausimai apie tuos vaistus, kuriuos žmonės vartoja ne tik ligų atveju išrašius gydytojui, bet ir kasdienybėje stresui sumažinti, probleminėse situacijose, nusiraminimui. Jeigu Jūs nesate tikri dėl kokio nors vaisto priskyrimo prie kokios nors vaistų grupės, prašome pažiūrėti į kortelę su tų vaistų pavadinimais.

C. RAMINAMIEJI / MIGDOMIEJI VAISTAI (TRANKVILIZATORIAI, SEDATYVAI)

C1. Ar vartojote kada nors gyvenime raminamuosius / migdomuosius vaistus, kuriuos paprastai skiria gydytojai, išrašydami receptą?

1. Taip, tik su gydytojo paskyrimu2. Taip, be gydytojo paskyrimo3. Abiem atvejais4. Ne PEREITI Į D SKYRIŲ D SKYRIUS

C2. Kokio amžiaus buvote kai Jūs pradėjote vartoti raminamuosius / migdomuosius vaistus?

Kai man buvo |_______| metų (įrašykite)98. Sunku pasakyti, neatsimenu

C3. Ar vartojote kada nors gyvenime raminamuosius / migdomuosius vaistus kartu su alkoholiu?

1. Ne, niekada2. Retai, keletą kartų3. Taip atsitinka gana dažnai4. Taip darau pastoviai

C4. Ar Jūs vartojote raminamuosius / migdomuosius vaistus per paskutiniuosius 12 mėnesių?


C5. Kaip dažnai Jūs vartojote raminamuosius /migdomuosius vaistus per paskutiniuosius 12 mėnesių?

1. 4 kartus per savaitę ir dažniau2. 2–3 kartus per savaitę3. 2–4 kartus per mėnesį 4. Kartą per mėnesį ar rečiau

C6. Ar Jūs vartojote raminamuosius / migdomuosius vaistus per paskutiniąsias 30 dienų?


C7. Kaip dažnai Jūs vartojote raminamuosius / migdomuosius vaistus per paskutiniąsias 30 dienų?


47


C8. Išvardykite, kokius raminamuosius / migdomuosius vaistus Jūs vartojote per paskutiniąsias 30 dienų, ir ar Jūs vartojote juos paskyrus gydytojui, ar asmenine iniciatyva? (ŽIŪRĖTI KORTELĘ RAMINAMIEJI / MIGDOMIEJI VAISTAI. Užrašykite medikamentų pavadinimus iš kortelės)

Parašykite vaisto pavadinimą Su gydytojo paskyrimu

Be gydytojo paskyrimo

Abiem atvejais

Sunku pasakyti,

nepamenu

1 2 3 8

1 2 3 8

1 2 3 8

C9. Kaip Jūs įsigijote raminamuosius / migdomuosius vaistus, kuriuos vartojote paskutinį kartą?

1. Pirkau su gydytojo išrašytu receptu2. Įsigijau iš pažįstamų 3. Įsigijau vaistinėje be recepto 4. Įsigijau turguje ar iš nepažįstamo asmens5. Įsigijau internetu6. Kitu būdu (Kaip? įrašykite _______________________________)

Toliau einantys klausimai yra susiję su Jūsų patirtimi ir požiūriu į kitas psichiką veikiančias medžiagas, kurios bendrai vadinamos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis arba narkotikais (kanapės, amfetaminas / metamfetaminas, ekstazis, LSD, haliucinogeniniai grybai, heroinas, kokainas ir kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos).

D. NARKOTIKAI

D1. Ar Jūs turite draugų, pažįstamų kurie vartoja narkotikus?

1. Niekas iš mano draugų nevartoja2. Keli mano draugai vartoja3. Apie pusė mano draugų vartoja4. Dauguma mano draugų vartoja5. Visi mano draugai vartoja

D2. Ar Jums yra žinomos kokios nors vietos, kuriose būtų platinami / parduodami narkotikai Jūsų gyvenamoje vietovėje (mieste, kaime, rajone)? Jums nereikia pranešti adreso, vietos pavadinimo. Mus tik domina, ar žinote tokias vietas!

1. Taip, žinau vieną konkrečią vietą2. Taip, man žinoma daug tokių vietų (Kiek? Įrašykite __________)3. Man nežinoma nė viena vieta, kurioje būtų platinami / parduodami narkotikai

D3. Ar Jums kada nors kas nors yra siūlęs pabandyti narkotikų?

1. Taip2. Ne

Toliau eina klausimai apie skirtingus narkotikus. Nepraleiskite nė vieno skyriaus su klausimais. Pradėkite nuo pirmo klausimo ir toliau sekite nuorodas.

E. KANAPėS (HAŠIŠAS, MARIHUANA, „ŽOLė“)

E1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja hašišą arba marihuaną, „žolę“?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE E3 KLAUSIMO E3

E2. Pasakykite, kiek Jūsų draugų vartoja hašišą, marihuaną, „žolę“?


48


E3. Jums asmeniškai būtų sunku ar lengva gauti hašišo arba marihuanos, „žolės“ per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?

1. Neįmanoma2. Labai sunku3. Gana sunku4. Gana lengva5. Labai lengva

E4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta hašišo arba marihuanos nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutinius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau

Siūlė kada nors gyvenime – nemokamai arba nusipirkti

Siūlė per paskutiniuosius metus – nemokamai arba nusipirkti

E5. Kur Jums paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo pasiūlyta įsigyti hašišo arba marihuanos, „žolės“? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Jūsų namuose2. Pas kažką kitą namuose3. Uždarame pasilinksminimo vakarėlyje4. Darbe5. Mokykloje / kolegijoje / universitete6. Gatvėje arba parke7. Kavinėje / bare / restorane8. Klube / diskotekoje9. Muzikiniame koncerte / festivalyje10. Kitur (parašykite, kur?)____________________ 11. Nebuvo pasiūlyta

E6. Ar Jūs pats kada nors esate vartojęs hašišo arba marihuanos, „žolės“?

1. Taip2. Ne PEREITI Į F SKYRIŲ F SKYRIUS

E7. Kokio amžiaus buvote, kai pirmą kartą pabandėte hašišo arba marihuanos, „žolės“?

Man buvo |________| metų (įrašykite)98. Sunku pasakyti, neatsimenu

E8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote hašišą arba marihuaną, „žolę“?


E9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote hašišą arba marihuaną, „žolę“?


E10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų vartojote hašišą arba marihuaną, „žolę“?


F. ECSTASY (EKSTAZIS)

F1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmones, kurie vartoja ekstazį?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE F3 KLAUSIMO F3

F2. Pasakykite, prašau, kiek Jūsų draugų vartoja ekstazį?


F3. Jums būtų sunku ar lengva asmeniškai gauti ekstazio per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?


49


F4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta ekstazio nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau



F5. Kur Jums paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo pasiūlyta įsigyti ekstazio? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Jūsų namuose2. Pas kažką kitą namuose3. Uždarame pasilinksminimo vakarėlyje4. Darbe5. Mokykloje / kolegijoje / universitete6. Gatvėje arba parke7. Kavinėje / bare / restorane8. Klube / diskotekoje9. Muzikiniame koncerte / festivalyje10. Kitur (parašykite, kur?)____________________11. Nebuvo pasiūlyta

F6. Ar Jūs pats kada nors esate vartojęs ekstazį?

1. Taip2. Ne PEREITI Į G SKYRIŲ G SKYRIUS

F7. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą pabandėte ekstazio?

Man buvo |_______| metų (įrašykite)98. Sunku pasakyti, neatsimenu

F8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote ekstazį?


F9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote ekstazį?


F10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote ekstazį?


G. AMFETAMINAI (AMFETAMINAS / METAMFETAMINAS)

G1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja amfetaminą?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE G3 KLAUSIMO G3

G2. Pasakykite, kiek Jūsų draugų vartoja amfetaminą?


G3. Jums būtų sunku ar lengva asmeniškai gauti amfetamino per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?


G4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta amfetamino nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau



50


G5. Kur Jums buvo pasiūlyta įsigyti amfetamino paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių?(Pažymėkite vieną atsakymo variantą)

1. Jūsų namuose2. Pas kažką kitą namuose3. Uždarame pasilinksminimo vakarėlyje4. Darbe5. Mokykloje / kolegijoje / universitete6. Gatvėje arba parke7. Kavinėje / bare / restorane8. Klube / diskotekoje9. Muzikiniame koncerte / festivalyje10. Kitur (parašykite, kur?) ____________________11. Nebuvo pasiūlyta

G6. Ar Jūs pats kada nors esate vartojęs amfetaminą?

1. Taip2. Ne PEREITI Į H SKYRIŲ H SKYRIUS

G7. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą pabandėte amfetamino?


G8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote amfetaminą?


G9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote amfetaminą?


G10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote amfetaminą?


H. KOKAINAS

H1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja kokainą?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE H3 KLAUSIMO H3

H2. Pasakykite, kiek Jūsų draugų vartoja kokainą?


H3. Jums būtų sunku ar lengva asmeniškai gauti kokaino per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?


H4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta kokaino nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau



H5. Kur jums buvo pasiūlyta įsigyti kokaino paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)


51


H6. Ar Jūs pats esate kada nors vartojęs kokainą?

1. Taip2. Ne PEREITI Į I SKYRIŲ I SKYRIUS

H7. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą pabandėte kokaino?


H8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote kokainą?


H9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote kokainą?


H10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote kokainą?


I. HEROINAS

I1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmones, kurie vartoja heroiną?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE I3 KLAUSIMO I3

I2. Pasakykite, kiek Jūsų draugų vartoja heroiną?

1. Niekas iš mano draugų nevartoja2. Keli mano draugų vartoja3. Apie pusė mano draugų vartoja4. Dauguma mano draugų vartoja5. Visi mano draugai vartoja

I3. Jums būtų sunku ar lengva asmeniškai gauti heroino per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?


I4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta heroino nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau



I5. Kur jums buvo pasiūlyta įsigyti heroino paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)


I6. Ar Jūs kada nors esate vartojęs heroiną?

1. Taip2. Ne PEREITI Į J SKYRIŲ J SKYRIUS

I7. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą pabandėte heroino?


I8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote heroiną?


52


I9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote heroiną?


I10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote heroiną?


J. LSD (LIZERGO RūGŠTIES DIETILAMIDAS, LSD–25)

J1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja LSD?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE J3 KLAUSIMO J3

J2. Pasakykite, kiek Jūsų draugų vartoja LSD?


J3. Ar Jums būtų sunku ar lengva asmeniškai gauti LSD per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?


J4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta LSD nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau



J5. Kur jums buvo pasiūlyta įsigyti LSD paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)


J6. Ar Jūs pats kada nors esate vartojęs LSD?

1. Taip2. Ne PEREITI Į K SKYRIŲ K SKYRIUS

J7. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą pabandėte LSD?


J8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote LSD?


J9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote LSD?


J10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote LSD?


53


K. HALIUCINOGENINIAI GRYbAI („MAGIŠKIEJI GRYbAI“, „GRYbAI“)

K1. Ar Jūs asmeniškai pažįstate žmonių, kurie vartoja haliucinogeninius grybus („magiškuosius grybus“, „grybus“)?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE KLAUSIMO K3

K2. Pasakykite, kiek Jūsų draugų vartoja haliucinogeninius grybus („magiškuosius grybus“, „grybus“)?


K3. Jums būtų sunku ar lengva asmeniškai gauti haliucinogeninių grybų („magiškųjų grybų“, „grybų“) per 24 valandas, jeigu Jūs to norėtumėte?


K4. Pažymėkite, kiek kartų Jums buvo pasiūlyta haliucinogeninių grybų („magiškųjų grybų“, „grybų“) nemokamai arba nusipirkti: kada nors gyvenime ir per paskutiniuosius 12 mėnesių?

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20 ir daugiau



K5. Kur jums buvo pasiūlyta įsigyti haliucinogeninių grybų („magiškųjų grybų“, „grybų“) paskutinį kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių? (Pažymėkite vieną atsakymo variantą)


K6. Ar Jūs pats kada nors esate vartojęs haliucinogeninių grybų („magiškųjų grybų“, „grybų“)?

1. Taip2. Ne PEREITI Į L SKYRIŲ L SKYRIUS

K7. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą pabandėte haliucinogeninių grybų („magiškųjų grybų“, „grybų“)?


K8. Ar per paskutiniuosius 12 mėnesių Jūs vartojote haliucinogeninius grybus („magiškuosius grybus“, „grybus“)?

1. Taip2. Ne PEREITI Į L SKYRIŲ L SKYRIUS

K9. Ar per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote haliucinogeninius grybus („magiškuosius grybus“, „grybus“)?

1. Taip2. Ne į PEREITI Į L SKYRIŲ L SKYRIUS

K10. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs vartojote haliucinogeninius grybus („magiškuosius grybus“, „grybus“)?


54


Kitos psichiką veikiančios medžiagos...

L. INHALIANTAI (klijai, benzinas, skiedikliai, eteris, aerozoliai, dujos)

L1. Ar Jūs pats kada nors esate uostęs inhaliantus?

1. Taip2. Ne PEREITI Į M SKYRIŲ M SKYRIUS

L2. Kuriuos iš šių inhaliantų Jūs esate vartojęs?

Bent kartą gyvenime

Per paskutiniosius 12

mėnesių

Paskutiniąsias 30 dienų

Niekadanebandžiau

Klijus

„Bazą“ / „Popersą“ / „Poperį“

Benziną

Skiediklius

Eterį

Aerozolius

Dujas

Kitus inhaliantus (Įrašykite, kokius)_____________________________

L3. Kiek Jums buvo metų, kai pirmą kartą pabandėte uostyti inhaliantus?


L4. Kaip dažnai per paskutiniąsias 30 dienų Jūs uostėte inhaliantus?


M. KITOS PSICHIKą VEIKIANčIOS MEDŽIAGOS (ŽIŪRĖTI KORTELĘ „KITOS PSICHIKą VEIKIANčIOS MEDŽIAGOS“)

M1. Ar Jūs vartojote dar kokias nors psichiką veikiančias medžiagas, kurios prieš tai nebuvo paminėtos?

1. Taip2. Ne PEREITI Į N SKYRIŲ N SKYRIUS

M2. Išvardykite ne daugiau kaip tris anksčiau neaptartas psichiką veikiančias medžiagas, kurias Jūs bandėte / vartojote.

N. VARTOJIMO įPROčIAI

N1. Kokiose situacijose ir kokiais atvejais Jūs pabandėte arba turite įprotį vartoti narkotines medžiagas?(Galimi keli atsakymų variantai, sugraduokite atsakymų eiliškumą, pvz.: 1, 2, 3...)

1. Nebandžiau / nevartoju narkotinių medžiagų N4 KLAUSIMAS2. Draugų rate3. Kai lankausi kavinėse, baruose4. Kai lankausi diskotekose, naktiniuose klubuose5. Kai liūdžiu, esu vienišas6. Kai atsiranda problemos7. Taip elgiuosi iš neturėjimo, ką veikti8. Darau tai kas diena todėl, kad negaliu be to apsieiti9. Kitais atvejais (Kokiais? ĮRAŠYKITE) ____________________________________________________

N4

N2. Ar Jūsų šeimos nariai žino apie tai, kad Jūs pabandėte / vartojote narkotikus?

1. Taip2. Ne3. Nežinau4. Neatsakė

55


N3. Ar Jūsų draugai / pažįstami žino, kad Jūs pabandėte / vartojate narkotikus?

1. Taip2. Ne3. Nežinau4. Neatsakė

N4. Kas pirmiausia Jus sulaikė nuo narkotikų pabandymo?(Galimi keli atsakymų variantai, sugraduokite atsakymų eiliškumą, pvz.: 1, 2, 3...)

1. Baimė tapti priklausomu2. Baimė būti nubaustam policijos3. Suvokiu neigiamą narkotikų poveikį sveikatai4. Nesusidūriau su tokia proga, bet jeigu pasitaikytų, tai pabandyčiau5. Tai brangiai kainuoja6. Esu neigiamai nusistatęs prieš narkotikų vartojimą7. Manęs tai nedomina8. Nepatiko juos vartojantys žmonės9. Kita priežastis (Kokia? ĮRAŠYKITE) _______________________________________________________98. Sunku pasakyti

N5. Ar teko kada nors vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE N8 KLAUSIMO N8

N6. Ar teko vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų per paskutiniuosius 12 mėnesių?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE N8 KLAUSIMO N8

N7. Ar teko vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų per paskutiniąsias 30 dienų?

1. Taip2. Ne

N8. Ar teko kada nors vairuoti automobilį apsvaigus nuo narkotikų?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE 2 dalies 2 d

N9. Ar teko vairuoti automobilį apsvaigus nuo narkotikų per paskutiniuosius 12 mėnesių?

1. Taip2. Ne PEREITI PRIE 2 dalies 2 d

N10. Ar teko vairuoti automobilį apsvaigus nuo narkotikų per paskutiniąsias 30 dienų?

1. Taip2. Ne

2 DALIS

Pabaigai dar keletas klausimų apie Jūsų požiūrį į kitus žmones ir nuomones.

O. POŽIūRIAI, NUOMONėS

O1. Koks Jūsų požiūris į vartojančiuosius narkotikus – Jūs juos labiau laikote nusikaltėliais ar ligoniais?1 atsakymas

1. Labiau nusikaltėliais2. Labiau ligoniais3. Nei nusikaltėliais, nei ligoniais 4. Ir nusikaltėliais, ir ligoniais8. Nežinau, negaliu apsispręsti

O2. Koks Jūsų požiūris į narkotikų vartojimą?1 atsakymas

1. Teigiamas2. Neigiamas8. Nežinau, negaliu apsispręsti

O3. Ar sutinkate su teiginiu: „Žmonėms reikėtų leisti legaliai rūkyti hašišą arba marihuaną, žolę“?1 atsakymas

1. Visiškai sutinku2. Iš dalies sutinku3. Nei sutinku, nei nesutinku4. Iš dalies nesutinku5. Visiškai nesutinku

56


O4. Kaip Jūs vertinate savo žinias apie galimas narkotikų vartojimo pasekmes? Manote, kad Jūs esate:1 atsakymas

1. Labai gerai informuotas2. Informuotas, bet norėčiau daugiau sužinoti3. Informuotas, ir to pakanka4. Gana blogai informuotas5. Labai blogai informuotas

O5. Kaip Jūs pasielgtumėte, jeigu sužinotumėte, kad kažkas iš Jūsų šeimos narių vartoja narkotikus?(Galimi keli atsakymų variantai, sugraduokite atsakymų eiliškumą, pvz.: 1, 2, 3...)

1. Pasiūlytumėte apsilankyti pas psichologą arba psichiatrą2. Paskambintumėte į „Pasitikėjimo linija“ ir paprašytu-

mėte patarimo3. Pasikonsultuotumėte su bendrosios praktikos gydytoju4. Kreiptumėtės pagalbos į specializuotą medicinos įstaigą5. Pasišnekėtumėte arba paklaustumėte šeimos / savo

tėvų patarimo6. Pasišnekėtumėte arba paklaustumėte savo draugų

patarimo7. Ieškotumėte patarimo Internete8. Nedaryčiau nieko9. Pasielgčiau kitaip (kaip?) _______________________

O6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių žmonės, ypač jaunimas, pradeda vartoti narkotikus? (Galimi keli atsakymų variantai, sugraduokite atsakymų eiliškumą, pvz.: 1, 2, 3...)

1. Kad atsipalaiduotų, jaustųsi laisvi ir linksmi2. Kad atitrūktų nuo realybės3. Kad neišsiskirtų iš bendraamžių4. Noras apsvaigti5. Kad sumažintų nuobodulį, atsirandantį nuo nieko

neveikimo6. Kad atsikratytų tuštumo jausmo7. Kad patenkintų smalsumą, norą viską išbandyti8. Kad pasimirštų problemos šeimoje, moksle, darbe9. Kad būtų panašūs į muzikos, kino ir pan. žvaigždes10. Kad pasijustų nepriklausomi nuo visuomenės, tėvų11. Kad nugalėtų drovumą12. Dėl to, kad tai madinga13. Kitos priežastys (parašykite______________________)

O7. Ar sutinkate su toliau išvardytais teiginiais?

Visiškaisutinku

Labiausutinku

Labiau nesutinku

Visiškai nesutinku

Sunku pasakyti

a) Už narkotikų vartojimą turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė

1 2 3 4 8

b) Narkotikų vartotojams turėtų būti nemokamai dalijami vienkartiniai švirkštai tam, kad būtų stabdytas ŽIV ir kitų infekcijų plitimas

1 2 3 4 8

c) Reikėtų įvesti privalomą gydymą tiems žmonėms, kurie yra priklausomi nuo narkotikų

1 2 3 4 8

d) Gydymas turi būti nemokamas 1 2 3 4 8

e) Griežtesnės bausmės pristabdytų narkotikų vartojimą

1 2 3 4 8

f ) Gydymo ir socialinių paslaugų prieinamumo didinimas narkotikų vartotojams mažintų narkotikų vartojimo paplitimą

1 2 3 4 8

g) Dabar esančios bausmės narkotikų platintojams yra pakankamai griežtos

1 2 3 4 8

57


O8. Ar sutinkate su toliau išvardytomis priemonėmis, galinčiomis padėti išspręsti su narkotikais susijusias problemas?

Visiškaisutinku

Labiausutinku

Labiau nesutinku

Visiškai nesutinku

Sunku pasakyti

1. Griežtas požiūris į narkotikų platintojus, bausmių griežtinimas

1 2 3 4 8

2. Griežtas požiūris į narkotikų vartotojus, bausmių griežtinimas

1 2 3 4 8

3. Gydymo ir reabilitacijos paslaugų užtikrinimas 1 2 3 4 8

4. Aktyvesnis policijos darbas 1 2 3 4 8

5. Visuomenės informavimas apie narkotikų vartojimo pasekmes

1 2 3 4 8

6. Mokomųjų programų mokyklose įvedimas 1 2 3 4 8

7. Sveiko gyvenimo būdo skatinimas / propagavimas visuomenės informavimo priemonėmis

1 2 3 4 8

8. Priverstinis gydymas tų, kurie serga priklausomybės ligomis

1 2 3 4 8

9. Didesnis jaunimo užimtumas, laisvalaikio organizavimas

1 2 3 4 8

10. Pragyvenimo lygio kėlimas, nedarbo mažinimas 1 2 3 4 8

11. Prevencijos priemonių taikymas visiems šeimos nariams (taip pat įtraukiant tėvų švietimą, skatinant jų atsakomybę)

1 2 3 4 8

O9. Išvardykite, kokios dar priemonės būtų efektyvios siekiant apriboti narkotikų vartojimo paplitimą ir padėtų išspręsti su narkotikais susijusias problemas?

_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

P. RESPONDENTO DUOMENYS

P1. Respondento lytis (parašykite neklausdami)

1. Vyras2. Moteris

P2. Jūsų amžius |______| metai

P3. Jūsų šeiminė padėtis? 1. Vedęs / ištekėjusi2. Našlys / našlė3. Vedęs / ištekėjusi, bet gyvename atskirai4. Išsiskyręs5. Gyvena nesusituokęs6. Nevedęs / netekėjusi (niekada nebuvau santuokoje)

P4. Ar Jūs turite vaikų? 1. Taip kiek? (įrašykite_____)2. Ne

P5. Jūs gyvenate…. 1. Vienas (-a)2. Su sutuoktiniu / sutuoktine 3. Su Jūsų vaikais (tarp jų ir įsivaikinti)4. Su giminaičiais (tėvais, seneliais, broliais / seserimis, anūkais ir pan.)5. Su kitais asmenimis (ne giminaičiais)(įrašykite_________________)6. Kita (įrašykite ____________________________________)

P6. Jūsų aukščiausias įgytas išsilavinimas: 1. Pradinis2. Pagrindinis3. Vidurinis4. Aukštesnysis5. Aukštasis

58


P7. Jūsų užimtumo statusas: 1. Dirbantis sau, darbdavys2. Žemdirbys3. Tarnautojas4. Kvalifikuotas darbininkas5. Nekvalifikuotas darbininkas6. Bedarbis (gaunate pašalpą)7. Studentas / moksleivis8. Pensininkas9. Namų šeimininkė / šeimininkas (dirba buities darbus)10. Pastoviai nedarbingas / turite negalią (gaunate pašalpą)11. Kita (įrašykite ____________________________________)

P8. Jei Jūs šiuo metu esate studentas / moksleivis, kur Jūs mokotės?

1. 5–10 klasėje arba gimnazijos 1–2 klasėje2. Vidurinės mokyklos 11–12 klasėje arba gimnazijos 3–4 klasėje3. Profesinėje mokykloje 4. Aukštesniojoje mokykloje5. Kolegijoje6. Aukštojoje mokykloje (bakalauro studijos, magistrantūra)7. Doktorantūroje

P9. Kokios yra Jūsų asmeninės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius (litais)?

|______________| litų

99997 – atsisako atsakyti99998 – negali pasakyti

P10. Nurodykite, kokios yra vidutinės vieno Jūsų šeimos nario mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius (litais)? (PAJAMOS SKAIČIUOJAMOS SUDĖJUS VISŲ ŠEIMOS NARIŲ GAUNAMAS PAJAMAS – DARBO UŽMOKESTĮ, PAŠALPAS, STIPENDIJAS IR KT. IR PADALIJUS JAS IŠ ŠEIMOS NARIŲ SKAIČIAUS)

|______________| litų

99997 – atsisako atsakyti99998 – negali pasakyti

P11. Jūsų tautybė 1. Lietuvis2. Rusas3. Lenkas4. Kita (įrašykite)______________________________________

Ačiū už Jūsų atsakymus!

59


Užpildo apklausėjas (iš karto po interviu)

R1. Interviu kalba 1. Lietuvių2. Rusų3. Kita (įrašykite)______________________________________

R2. Apskritis 1. Alytaus 6. Šiaulių2. Kauno 7. Tauragės3. Klaipėdos 8. Utenos 4. Marijampolės 9. Telšių 5. Panevėžio 10. Vilniaus

R3. Savivaldybės kodas

R4. Apklausos vieta (miestas, kaimas)

R5. Aplankymų / kontaktų skaičius 1. 2. 3.

R6. Apklausos rūšis (pažymėkite, ar Jūs užpildėte visą anketą per interviu, ar pirmąją dalį užpildė pats respondentas, o antrąją – Jūs)

1. Visa interviu2. 1 dalį užpildė respondentas, 2 – vyko interviu forma3. Kitas būdas (koks?)

R7. Situacijos charakteristika: interviu metu toje vietoje buvo...

1. Respondentas ir Jūs R92. Respondentas ir kiti šeimos nariai3. Respondentas ir kiti (pvz.: draugai)

R8. Ar aplinkiniai darė poveikį? 1. Nė kiek nedarė įtakos2. Kažkiek darė įtaką3. Labai darė įtaką

R9. Įvertinkite bendradarbiavimo su respondentu lygį. 1. Žemas2. Vidutinis3. Aukštas

R10. Interviu atlikimo data 2012 m. _____________ mėn. ___d.

R11. Interviu baigimo laikas |____| val. |____| min.

R12. Apklausėjo vardas ir pavardė ______________________________________

Pildoma tyrimų įstaigos

R13. Gyvenamosios vietos gyventojų skaičius 1. Iki 2 000 gyventojų2. 2 000–30 000 gyventojų3. 30 001–150 000 gyventojų4. Daugiau nei 150 000 gyventojų

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 metais

2013 m. Tiražas 400 egz.Spaudai parengė ir išleido UAB „Baltijos kopija“

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ 2004, 2008 ir 2012...

Documents

Transcript of PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ 2004, 2008 ir 2012...