PROJEKTO KONSTRUKCINES DALlES TEKSTINIIJ DOKUMENTIJ...

PROJEKTO KONSTRUKCINES DALlES TEKSTINIIJ DOKUMENTIJ ZINIARASTIS

Eil. Nr. 1 1 2 3

Brez. Nr.

1

1

2

3

4

5

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Atestato Nr.

2054

Dokumento zymuo Pavadinimas Lap4. skaicius

2 3 4 TEKSTINil._J DOKUMENTl._J ZINIARASTIS 3 AISKINAMASIS RASTAS 11 TECHNINES SPECIFIKACIJOS 77 I

-- --

PROJEKTO STATYBINES KONSTRUKCINES DALlES BREZINIIJ ZINIARASTIS

Lapo Nr.

2

01

02

03

04

05

01

02

03

04

05

06

07

08

09

Laid a Brezinio pavadinimas Pastabos

3 4 5

0 Orientacinis medziag4., gamini4. ir darb4. ziniarastis

SK.MZ- 01

0 Orientacinis medziag4., gamini4. ir darb4. ziniarastis SK.MZ- 02




0 Pamat4. planas SK-01

0 Pamat4. pjuviai 1-1, 2-2 SK-02

0 Pamat4. pjOviai 3-3, 4-4 SK-03

0 Pamat4. pjOviai 5-5, 6-6 SK-04

0 Pirmo auksto sq_ram4., grind4. detali4. planas SK-05 I

0 Antro auksto sq_ram4., grind4. detali4. planas SK-06 I

0 Pirmo, antro auksto sq_ram4_lentele SK-07

0 Pirmo, antro auksto sq_ram4_lentele SK-08

0 Sq_ramos S-13 lrengimas SK-09

UAB ,Banduva"

Kompleksas: Stacionari4. socialini4. paslaug4. infrastruktOros pletra Vst Ylaki4. globos namuose. Globos nam4. pastato rekonstravimo ir naujo priestato statybos

Dariaus ir Gireno a. 71. Ylakiai. Skuodo r.

1

- - -

1

-

1

~;;:±2

1

Statinys: Globos nam4. pastato rekonstravimas ir 27665 PDV M.Treciokas - 013 naujo priestato statyba

-- Brezinys: DOKUMENTV ZINIARASTIS 0

TP Statytojas:Viesoji istaiga Ylaki4. globos namai

15P/13 - 1 - TP - SK.DZ - 01

Lapasl Lap4.

1 I 3

10 10 0 Keramzitbetonio blokeli4. sienos armavimas SK-10 ir angos lrengimas

11 11 0 Grind4. mazgai Gr-1, Gr-2, Gr-3, Gr-4 SK-11

12 12 0 Grind4. mazgai Gr-5, Gr-6, Gr-7, Gr-8 SK-12

13 13 0 Pirmo auksto perdangos planas SK-13

14 14 0 Grindys virs tarpaukstines perdangos SK-14 (PjOviai 1-1, 2-2)

15 15 0 Monolitini4. perdang4. pjOviai 3-3, 4-4, 5-5 SK-15

16 16 0 Antra auksto perdangos planas SK-16

17 17 0 Stogo gegni4. planas SK-17

18 18 0 Pastoges praejimo tak4.lrengimo planas SK-18

19 19 0 Pastato pjOviai 1-1, 2-2 SK-19

20 20 0 Pastato pjOviai 3-3, 4-4 SK-20

21 21 0 Stogo pjOvis 1-1 SK-21



24 24 0 Stogo mazgai A, B, C SK-24

25 25 0 Stogo mazgai D, E, F SK-25

26 26 0 Stogo mazgai 1 , 2 SK-26

27 27 0 Karnizo mazgas K-1 SK-27

28 28 0 Mazgai ST -1, P-1, praejimo tako pjOvis 1-1 SK-28

29 29 0 MOrines tinkuojamos sienos apsiltinimo mazgai (ties

SK-29 ties cokoliu ir isoriniu kampu)

30 30 0 MOrines tinkuojamos sienos apsiltinimo mazgai (ties SK-30 langu)

31 31 0 MOrines tinkuojamos sienos apsiltinimo mazgai (ties

SK-31 durimis)

32 32 0 Slaitinio stogo prijungimo prie

SK-22 sienos mazgas

33 33 0 MOrines vedinamos sienos sienos apsiltinimo

SK-33 mazgas

34 34 0 MOrines vedinamos sienos sienos apsiltinimo

SK-34 mazgas (ties langu) I -

15P/13- 1 - TP _ SK. DZ _ 03 Lapas Lap4. Laid a

2 3 0

35 35 0 PVC lang4. montavimo mazgai SK-35

36 36 0 Aliuminio profilio dur4. montavimo mazgai SK-36

37 37 0 Karkasini4. gibskartonio pertvar4. SK-37 irengimas Pertvar4. is GKP irengimas

38 38 0 (ties pakabinamomis lubomis), vidines sienos garso SK-38 izoliavimo stiprinimas

39 39 0 Laiptines VL-1 sij4. irengimo planas SK-39

40 40 0 Laiptines VL-1 pjOviai 1-1, 2-2 SK-40

41 41 0 Laiptines VL-2 sij4. irengimo planas, pjOvisi 1-1 SK-41

42 42 0 Keltuvo sachtos irengimas SK-42

43 43 0 Stogelio ST-1, ST-2 irengimas SK-43

44 44 0 Stogelio virs iejim4. apsiltinimo rengimas SK-44

45 45 0 Stogelio ST -3 irengimas SK-45 I

46 46 0 Laipt4. LL-1, LL-2, LL-3, LL-4, SK-46 panduso irengimo planas

47 47 0 Panduso, laipt4. LL-1 pjOviai 1-1, 2-2, 3-3 SK-47

48 48 0 Laipt4. LL-1 pjOvis 1-1 SK-48

49 49 0 Laipt4. LL-2, LL-3 pjOvis 1-1 SK-49

50 50 0 Laipt4. LL-4 pjOvis 1-1 SK-50 -- -- -- --------- -- --

15P/13- 1 - TP _ SK. DZ _ 03 Lapas Lap4. Laid a

3 3 0

TP DALlES- STATINIO KONSTRUKCIJOS (SK)- AISKINAMASIS RASTAS

1. PRIVALOMIJJV TP RENGIMO DOKUMENTV BEl PAGRINDINIV NORMATYVINIV

STATYBOS TECHNINIV DOKUMENTV, KURIAIS VADOVAUJANTIS PARENGTA TP

STATINIO KONSTRUKCINE DALIS, S.l\RASAS

1.1 PRIVALOMVJV TP RENGIMO DOKUMENTV S.l\RASAS

(1) Statinio projektavimo tech nine uzduotis

(2) Specialieji architektOros reikalavimai 2012-07-31

1.2 PAGRINDINIV NORMATYVINIV STATYBOS TECHNINIV DOKUMENTV, KURIAIS

VADOVAUJANTIS PARENGTAS TP, S.l\RASAS

(1) STR 2.01.01(1 ):2005 ,Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir

pastovumas".

(2) STR 2.01.01 (2): 1999 ,Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrine sauga."

(3) STR 2.01.01(4):2008 ,Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga".

(4) STR 2.01.01(5):2008 ,Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triuksmo".

(5) STR 1.05.06:2010 ,Statinio projektavimas".

(6) STR 2.02.01:2004 ,Gyvenamieji pastatai".

(7) STR 2.03.01:2001 ,Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai zmoni4. su negalia reikmems".

(8) STR 2.05.04:2003 ,Poveikiai ir apkrovos".

(9) STR 2.05.02:2008 ,Statini4. konstrukcijos. Stogai".

(1 0) STR 2.05.13:2004 ,Statini4. konstrukcijos. Grindys".

(11) STR 2.05.01 :2005 ,Pastat4. aitvar4. silumine technika".

(12) STR 2.05.09:2005 ,MOrini4. konstrukcij4. projektavimas".

(13) STR 2.05.08:2005 ,Piienini4. konstrukcij4. projektavimas".

(14) STR 2.05.05:2005 ,Betonini4. ir gelzbetonini4. konstrukcij4. projektavimas".

(15) RSN 156-94 ,Statybine klimatologija".

UAB ,Banduva" Kompleksas: Stacionari4. socialini4. paslaug4. infrastruktoros pletra Vsl Ylaki4. globos namuose. Globos nam4. pastato rekonstravimo ir naujo priestato statybos projektas, Dariaus ir Gireno a. 71. Ylakiai. Skuodo r. Statinys: Globos nam4. pastato rekonstravimas ir llaida

1------+---+-------h..--.=->-f------l naujo priestato statyba

TP Statytojas:Viesoji tstaiga Ylaki4. globos namai

: AISKINAMASIS RASTAS

15P/13 -1- TP- SK.AR- 01 11

2. BENDROJI DALIS

Klimatines sctlygos. Pagal RSN 156-94 "Statybine klimatologija" duomenis, Skuodo rajone yra sios klimatines sq_lygos:

1) vidutine metine oro temperatura +5,9 °C; 2) salciausio penkiadienio oro temperatura -21 °C; 3) santykinis metinis oro dregnumas 81 %; 4) vidutinis metinis krituli4. kiekis 788 mm; 5} maksimalus paras krituli4. kiekis (absoliutus maksimumas) 103,8 mm. 6) Vyraujancios stipriausi4. vej4. kryptys: sausio men. -is PR, PV,P, V; liepos men.- is P,4 PV, V, SV; 7) vidutinis metinis vejo greitis 3,2 m/s; 8) skaiciuojamasis vejo greitis prie zemes pavirsiaus (H=1 0 m), galimas vienq_ kartq_ per 50 met4. 20 m/s;

Paveikiai ir apkrovos 1/ente/e

Charakteristines Poveikiai ir apkrovos reiksmes

(kN/m2) Nuolatiniai poveikiai Konstrukcij4. svoris (G/8 plokstes, grind4. pasluoksni4. ... ) 5,71 Konstrukcij4. svoris (medines perdangos ... ) 0,35 Kintamieji poveikiai Sniego apkrovos: I sniego rajonas. Sniego apkrova i horizontal4. pavirsill. 1,2 Vejo apkrovos: I vejo rajonas. Vejo apkrova (24m/s vejo Qreitis) %et=0,36 Zmoni4. apkrova 1,5 Dalinis patikimumo koeficientas Kintamojo poveikio dalinis patikimumo koeficientas 1,3

Aplinkos agresyvumo klases 2 lentele

Klasil{ Zemiausia

Aplinkos aprasymas Gelzbetonine konstrukcija betono zymejimas klase 1. Nera korozijos ar agresij_os rizikos

Betonui be armatoros arba Gelzbetinines tustumines ir metalini4. idetini4. detali4.: visas monolitines perdangos naudojimo aplinkos, isskyrus plokstes tas, kuriose yra saldymo ir

xo sildymo, erozijos ir chemini4. C12/15 poveiki4.

Betonui su armatora arba metalinemis idetinemis detalemis: labai sausa

2. Karbonizacijos sukeliama korozija XC1 Sausa arba nuolat slapia Pamatai C16/20 XC2 Slapia, retai sausa Lauko laiptai, pandusas C20/25

15P/13-1-TP-SK.AR I La~as I Lap4. Laid a 11 0

3. ESAMO PASTATO TECHNINES BOKLES lVERTINIMAS

Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.04.01:2005 ,Esam4. statini4. tyrimai" buvo atliktas rekonstruojamo pastato technines bOkles ivertinimas. tvertinimo tikslas nustatyti pastato technin~ bOkl~ ir pateikti tyrim4. isvadas bei rekomendacijas del statinio ekspertizes reikalingumo, norint, kad rekonstruojamas pastatas per visq_ naudojimo laikq_ atitikt4. esminius statini4. reikalavimus, nesukelt4. gretim4. statini4. deformacij4. ir atitikt4. statini4. normatyvines kokybes reikalavimus. Statinio bOkles tyrimq_ atliko projekto vadove R. Remeziene, konstruktorius - ypatingo statinio konstrukcines dalies ekspertizes vadovas A.Bedalis, ypatingo statinio konstrukcines dalies vadovas M. Treciokas. Pastat4. tyrimai atlikti tokiais etapais:

Pastato turim4. dokument4. ( nuosavybes dokument4., kadastrini4. matavim4. dokument4., geodezini4. duomen4.) isnagrinejimas; Pastato apziOra: konstrukcines schemos nustatymas, medziag4. ir gamini4. ivertinimas, sedim4., plysi4. ir kit4. deformacij4. apziOra ir ivertinimas, atliekama pastato fotofiksacija. Suformuluojamos tyrim4. isvados ir rekomendacijos.

Kadastrinh.f. matavim4. duomenys: Pastatas - globos namai, unikalus Nr. 7592 -8002-9010, tiksline naudojimo paskirtis-

gydymo, statybos pabaigos metai - 1928, rekonstravimo pabaigos metai - 1976, bendras plotas 404,02m2, pagrindinis plotas 225,04m2, uzstatytas plotas 266,00 m2, toris 1471 m3• Savininkas - Skuodo rajono savivaldybe ( iregistravimo pagrindas - priemimo - perdavimo aktas, 1995-02-22.

Pastato apziuros duomenys: Pastatas dviej4. aukst4., pamatai betoniniai is surenkam4. blok4., sienos marines,

perdangos medini4. sij4., gelzbetoni4. ploksci4. ir monolitinio gelzbetonio, langai plastikiniai (isskyrus katilines patalpq), stogas - slaitinis, siferio dangos.

Konstrukcij4. bukle: Pastatq_ sudara du korpusai, kurie statyti 1928-1979m, pagal tuo metu galiojusias normas,

todel faktiniai pastato atitvarini4. kon strukcij4_ silumos perdavimo koeficientai yra kelis kartus didesni uz norminius, dabar galiojancius.

Pamatai. Pastato pamatai betoniniai is surenkam4. blok4.. Del atmosferini4. krituli4. cokolis vietomis idrek~s, susidariusios demes. Nuogrindos bOkle kritiska, daugelyje viet4. sutrOkinejusi, isrupejusi. Reikalinga cokoli apsiltinti ir irengti naujq_ betonini4. trinkeli4. ar plyteli4. nuogrindq_ su salciui atspariais pasluoksniais.

DOmtraukio pamatai monolitinio betono ir plyt4. mOra. Pamatai nera avarines bOkles, taciau labai masyvus, iskelti virs zemes pavirsiaus apie keturis metrus ir nesiderina prie pastato fasado, gadina pastato vaizdq_. Rekomenduojame esamus dOmtraukio pamatus isardyti ir irengti naujus, monolitinio gelzbetonio pamatus.

Grindys. Po senuoju pastato korpusu yra 1,5-1 ,8m gyllio pogrindis, ji bOtina uzpilti smelingu gruntu (apie 160m3-200m3), pries tai isvalius siuksles. Esamos medines grindys, kurios yra virs pogrindzio, blogos technines bOkles, pazeistos puvesio del dideles dregmes esancio pogrindyje. Reikalinga esamas grindis isardyti, uzpilti pogrindi ir irengti naujas, numatant apsiltinimq_, hidroizoliacijos irengimq_.

Naujojo korpuso pirmo auksto grindys - betonines (plyteli4. dangos), daugelyje viet4. pastebetos grind4. deformacijos, itrOkimai, galimai atsirad~ del nesutankinto grunto. BOtina irengti naujas grindis numatant apsiltinimq_. Antra auksto grindys yra irengtos ant buvusio sutapdinto stogo, nenuvalius esamo apsiltinimo, grindys irengtos su nuolydziu. Reikalinga kambariuose isardyti grindis iki perdangos ploksci4. (nuardant didleli kiekii esamo apsiltinimo, rulonines dangos sluoksni ir irengti naujas grindis).

lsorines sienos. Esam4. sien4. technine laikancioji bOkle yra patenkinama. Dideli4. plysi4. ar sien4. deformacij4. nepastebeta. Faktine pastato isorini4. sien4. silumos perdavimo


koeficiento reiksme didesne uz normin~. Sien4. konstrukcija zenkliai netenkina statybos normatyvini4. reikalavim4., nes normine gyvenamlij4. pastat4. sien~ atitvar4. silumos perdavimo koeficiento UN reiksme turi bOti ne didesne kaip 0,20 W/(m K). Sien4_ faktinis silumos perdavimo koeficientas, yra apie 1,33 W/(m2K). BOtina viso pastato sienas siltinti.

Vidines sienos. Esamos virtuves vidurine siena nera laikancioji, taciau po anksciau atliktos pastato rekonstrukcijos, siena periima virs jos esancios laikancios sienos ir stogo apkrovas. Pastebetos konstrukcij4. deformacijos, pamat4. sedimas. Reikalinga stiprinti paciq_ sienq_ ir jos pamatus.

Perdangos. Esama senojo korpuso medine pastoges perdanga yra apsiltinta spaliais su kalkemis. Reikalinga nuvalyti visq_ esamq_ apsiltinimo sluoksni ir tada ivertinti esam4. perdangos sij4. bOkl~. Supuvusias sijas reikalinga pakeisti, perdangq_ apsiltinti naujai ir irengti praejimo takus.

Pastatas numatomas antra ugniaatsparumo laipsnio, ivykdant prieSga1snmus reikalavimus reikalinga esamas medines sijas ugniaatsparinti, aptaisant nedegiomis lakstinemis medziagomis.

Naujojo korpuso gelzbetonine perdanga nera avarines bOkles, didesni4. pazeidim4. ar trOkim4. nepastebeta, reikalinga nuvalyti visq_ esamq_ apsiltinimo sluoksni, perdangq_ apsiltinti naujai ir irengti praejimo takus.

Laiptai. Esami mediniai vidaus laiptai nera avarines bOkles, taciau netenkina priesgaisrini4. reikalavim4.. Esami lauko laiptai ir pandusas netenkina priesgaisrini4. ir zmoni4. su negalia statybos technini4. reikalavim4.. Reikalinga irengti naujus lauko ir vidaus laiptus, pandusq_ atitinkancius statybos normatyvinius reikalavimus.

Stogas. Pastato stogas slaitinis - medini4. konstrukcij4.. Senojo korpuso stogo konstrukcij4. bOkle kritiska, medines gegnes, statramsciai, mOrlotai sutres~. Reikalinga isardyti visas medines laikancias konstrukcijas ir irengti naujas. Pastato stogo dangos ir apsiltinimo bOkle bloga, faktines stogo silumos perdavimo koeficient4. reiksmes didesnes uz normines ir netenkina statybos normatyvini4. reikalavim4., nes normine viesosios paskirties pastat4. stogo silumos perdavimo koeficiento UN reiksme turi bOti ne didesne kaip 0,16 W/(m2K). BOtina irengti naujq_ stogo dangq_ ir apsiltinti pastoges perdangq_. Lietaus vandens nuvedimas nuo stogo isorinis, lietvamzdzi4., lietaus surinkimo latak4. bOkle bloga, todel vandens nuvedimo sistemq_ bOtina atnaujinti.

Langai. ApziOros metu nustatyta, kad visi pastato langai, isskyrus katilines patalpoje, yra pakeisti i naujus plastikinius (trij4. kamer4.). Taciau langai neatitinka normini4. reikalavim4..

Rekomendacija: SiOiome keisti esamus plastikinius langus i naujus plastikinius, su vienos ar dviej4. kamer4. stiklo paketu, padengtu selektyvine plevele, atitinkancius norminius reikalavimus, langus. Pastato lang4. tipq_ apsprendzia normini4. dokument4. keliami reikalavimai (STR, Higienos normos ir kt.). Siekiant igyvendinti si4. dokument4. keliamus reikalavimus oro kaitai reikalinga naujai montuojamuose languose irengti orlaides ( ypac didesnio galimo dregnumo patalpose, tokiose kaip sanitariniai mazgai, bendros patalpos). Orlaides rekomenduojama irengti taip, kad kiekvienoje patalpoje bOt4. sumontuota bent po keletq_ lang4. su oro pritekejimo apsiltinta orlaide. Naujai istatom4. lang4. normine gyvenamlij~ pastat4. atitvar4. silumos perdavimo koeficiento UN reiksme turi bOti ne didesne kaip 1,4 W/(m K).

Tyrim4. isvados ir rekomendacijos:

Tyrim4. isvados ir rekomendacijos: Grind4. danga susidevejusi, laikancios grind4. konstrukcijos nepakankamai uztikrina grind4. stabilumq_ ir tvirtumq_ del susidevejimo ir pazeidim4., bOtina pakeisti. Sien4. faktinis silumos perdavimo koeficientas yra apie 1,33 W/m2K, arba silumine varza - RGt= 0, 75 m2KIW . Faktines isorines sienos silumos perdavimo koeficiento reiksmes didesnes uz normines. Rekomenduojama isorines sienas siltinti.


Stogo faktinis silumos perdavimo koeficientas yra apie 3,0 W/m2K, arba silumine varza - RGt= 0,33 m2KIW. Faktines stogo silumos perdavimo koeficiento reiksmes didesnes uz normines. Rekomenduojama visq_ pastato pastoges perdangq_ siltinti. SiOioma keisti senus planstikinius, neatitinkancius normini4. reikalavim4. langus i naujus plastikinio, ne maziau kaip penki4. kamer4. remo, su vienos ar dviej4. kamer4. stiklo paketu, padengtu selektyvine plevele, atitinkancius norminius reikalavimus, langus. Taip pat reikalinga pakeisti duris. Sildymo sistema moraliskai ir fiziskai susidevejusi, vamzdynai surOdyj~, radiatoriai uztersti, reikalinga pakeisti sildymo sistemas prietaisus ir vamzdynus. Patalp4. apsvietimas neatitinka higienini4. norm4. reikalavim4.. BOtina irengti naujq_ apsvietimq_. tvertinus visus esamo pastato techninius duomenis ir projekte ivykdzius tyrimo rekomendacijas papildomai atlikti statinio ekspertiz~ nera bOtinumo.

5. STATINIIJ PROJEKTINIAI SPRENDINIAI

Pastato rekonstrukcijos metu numatomi sekantys darbai:

1. Pastatyti naujq_ pastato korpusq_: 1.1 trengti naujus monolitinius g/b pamatus 1.2 trengti naujq_ sien4. mOrq_ is keramzitbetonio blokeli4.. 1 .3 trengti pirmo auksto perdangq_ is surenkam4. perdangos ploksci4., bei monolitini4.

gelzbetonini4. ruo:Z4.. 1.4 trengti antro auksto medin~ perdangq_ is medini4. perdangos sij4., gelzbetonines

monolitines perdangas ir jas apsiltinti. 2. lsardyti esamq_ pastato stogq_ ir irengti naujq_ slaitini stogq_ su lietaus vandens nuvedimo

sistema. 3. Pakeisti senus medinius, plastikinius langus ir duris. 4. Apsiltinti mOrines isores sienas, irengiant apdailq_ is dekoratyvinio tinko, lent4.. 5. Apsiltinti cokoiL irengiant apdailq_ is dekoratyvinio tinko, irengti nuogrindq_. 6. trengti grindis ant grunto su silumos izoliacija ir ant pirmo auksto perdangos su garso

izoliacija. 7. trengti keltuvq_ zmonems su negalia. 8. trengti naujus vidaus ir lauko laiptus. 9. Atlikti patalp4. apdailq_.

Pamatai - esami ir nauji pamatai apsiltinami is lauko puses 100 mm put4. polistireno (EPS 1 00) izoliacijos plokstemis, irengiama nauja nuogrinda. lsorini4. sien4. siltinimas igilinamas i gruntq_ ne maziau kaip 0,6m.

Sienos - naujos sienos mOrijamos is 20, 25 ir 30 em plocio keramzitbetonio blokeli4. ir silikatini4. plyt4., irengiami monolitiniai betono ruozai sien4. sutvirtinimui. lsorines sienos apsiltinamos 160mm put4. polistireno izoliacijos plokstemis (EPS ?OF) ir tinkuojamos dekoratyviniu tinku. Vietomis sienos apsiltinamos akmens vatos plokstemis irengiant medini karkasq_ ir aptaisomos dailylentemis. Lauko sien4. apdailai naudojami ne zemesnes kaip D-s2, d1 degumo klases statybos produktai. Naujos vidaus pertvaros karkasines su dvigubu gipso kartono ploksci4. sluoksniu ir garso izoliacija is akmens vatos.

Slaitinis stogas - irengiamas is medini4. konstrukcij4. apdorot4. antiseptikais ir/arba antipirenais uztikrinanciais apsaugq_ nuo insekcid4. ir atsparumq_ ugniai RE 20. Stogq_ laikanciosioms konstrukcijoms (gegnems, grebestams, stugoms, statramsciams ir pan.) irengti naudojami ne zemesnes kaip B-s3, d2 degumo klases statybos produktai. Stogas dengtas profiliuota skarda (cerpi4. imitacija). Pastoges perdanga apsiltinta 200mm ir 30 mm akmens


vatas plakstemis. Palipimui i pastages irengiami liukai su sustumiamamis kapeciamis, liukt.t atsparumas ugniai ne mazesnis kaip REI20. Pastagese irengiami praejima takai is medinit.t kanstrukcijl{. Lietaus nuvedimui nua staga irengiami nauji lietaus latakai ir lietvamzdziai.

Perdangos - irengiamas tarpaukstines gelzbetaninis perdangas is surenkamt.t g/b plakscit.t ir manalitinit.t g/b ruaz4. [rengiama pastages perdanga is medinit.t sij4. Esamt.t ir naujai irengiamt.t medinit.t perdangl{ sijas apdarajamas antiseptikais ir/arba atipirenais uztikrinanciais apsaugq_ nua insekcidt.t ir atsparumq_ ugniai REI 20.

Sctramos - irengiant angas sienase naudajamas metalines, surenkamas ir manalitines gelzbetanines sq_ramas.

Laiptai - vidaus laiptai irengiami manalitinia gelzbetania su metalinemis sijamis, lauka laiptai manalitinia gelzbetania.

Grindys - grindys ant grunta irengiamas su 80mm silumas izaliacijas sluaksniu, grindys ant gelzbetanines pirma auksta irengiamas su 50mm garsa izaliacijas sluaksniu. Grindt.t danga - pvc, akmens mases plyteles.

Langai, durys- Langai -plastikiniai, varstami su selektyviniu stiklu. Lauka durys- aliuminia profilia, metalines priesgaisrines (katilines). Vidaus durys medines skydines.

6. ESMINIIJ STATINIO REIKALAVIMIJ VYKDYMAS PROJEKTE 6.1 MECHANINIS PATVARUMAS IR PASTOVUMAS

Sistem4 atsparumo smugiams reikalavimai (STR 2.01.10:2007) Pagal STR" lsarines tinkuajamas sudetines termaizaliacines sistemas", Sistemas

atsparumas smOgiams ivertinamas sistemas naudajima kategarija, kuri turi bOti parenkama pagal 3 lenteleje pateiktas numatamas sistemas naudajima sq_lygas. Sistemas atsparuma smOgiams kategarijas pateikia sistemas gamintajas.

3/ente/e Sistemos Naudojimo sct1YQ4, susijusi4 su sistemos atsparumo smugiams

naudojimo kategorija

reikalavimais, apibudinimas

I Lengvai pasiekiamos atitvan-t dalys, neapsaugotos nuo smOgi4. ir netinkamo naudojimo. Nepasiekiamos atitvar4. dalys, neapsaugotos nuo smOgi4. spiriant arba metant

II daiktus, kuri4. atstumas nuo grind4. ar zemes pavirsiaus apribaja smugio stiprumq_. Taip pat pasiekiamos atitvar4. dalys, kai maza netinkamo naudojimo tikimybe. Atitvar4. dalys, kuri4. atstumas nuo grind4. ar zemes pavirsiaus uztikrina apsaugq_

Ill nuo smugi4. spiriant arba metant daiktus. Taip pat atitvar4. dalys, kai labai maza j4. netinkamo naudojimo tikimybe.

Projektuajama I aukstui- I, II aukstui- II kategarija. Prajektiniai sprendiniai uztikrina statinia mechanini patvarumq_ ir pastavumq_ statybas ir

ilgalaikia naudajima metu.

6.2 GAISRINE SAUGA Pastato funkcine paskirtis ir jos specifika.

Projektuajama statinia funkcine grupe- P.1.4 gyvenamaji (ivairiams sacialinems grupems) (Priesgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie vidaus reikaiLf. ministerijos direktoriaus isakymas ,Del gaisrines saugos pagrindiniLf. reikalavimLf. patvirtinimo" 2010m. gruodzio ?d. Nr. 1-338, Vilnius).

Gaisro apkrova. Rekanstruajamas pastatas projektuajamas numatant II atsparuma ugniai laipsni (Priesgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie vidaus reikaiLf. ministerijos direktoriaus isakymas ,Del gaisrines saugos pagrindinilf. reikalavimlf. patvirtinimo" 2010m. gruodzio ?d. Nr. 1-338, Vilnius).

Rekanstruajama pastata aukstt.t skaicius - dviejl{ aukstl{.


l .~

Rekonstruojamo pastato gaisriniai skyriai. Pastatas rekonstruojamas numatant vienq_ gaisrini skyri4.. Gaisrinio skyriaus maksimalaus ploto Fg nustatymas: Pastato gaisrinio skyriaus plotas nustatomas pagal formul~:

Fg = Fs G cos(90 KH ); Fs - sq_lyginis gaisrinio skyriaus plotas, priklausantis nuo statinio paskirties, (Priesgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie vidaus reikal4. ministerijos direktoriaus isakymas ,Del gaisrines saugos pagrindini4. reikalavim4. patvirtinimo" 2010m. gruodzio ?d. Nr. 1-338, Vilnius). Fs = 1500; KH - skaiciuojamojo aukscio koeficientas, KH = H/Habs ; H - aukstis nuo gaisrini4. masin4. privaziavimo pavirsiaus iki pastato auksciausio auksto grind4. altitudes, H = 3,5 m ; Habs- absoliutus pastato aukstis, priklausantis nuo statinio paskirties, Habs = 5 m; G -pastato gaisrines saugos ivertinimo koeficientas, G5 - gaisrini4. zarn4. ilgis nuo artimiausio vandens saltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro zidinio pastate nevirsija 1OOm; G8 - objekte irengtas automatinis pranesimas a pie gaisrq_ valstybinei priesgaisrinei gelbejimo tarnybai; G=1 +(Gs+Ga)=1 +(0, 12+0, 1 0)=1 ,22; KH = 3,5 I 5 = 0, 7;

Fg = 1500 X 1 ,22 X COS (90 X 0, 7)= 1500 X 1 ,22 X 0,4540 =830,82 m2. Rekonstruojamo pastato gaisrinis skyrius nevirsija maksimalaus leistino ploto. ( Bendras rekonstruojamo pastato dalies plotas 769,46 m2). Rekonstruojamo statinio konstrukcij4. element4. atsparumas ugniai pateiktas 4 lenteleje:

4/ente/e

"(il

c Ol ::J

0 E 2 ro a. 1/) -ro 0 1/) ·c: ·c:

:,;:::;11) roo. U5 "(il

II

ro ·= ..... 0 Ol Q) -ro ~

1/)

0 0 > ..... 0 1/) ..... ·- ~ ro a.

{.9 1/) 0

;(3 c ~ 1/) ·- 0 ro c Q) Q)

z "iii

El 15

ro c Q)

"iii

0 ~ ::J ro _J

El 15

1/) ·Q) Ol 0 0 - ·-1/) 1/) ro r::J 1/) 0.'-0

- :j' Ol :::ra.c ;(j)-Cil ~ro-o - ..... ::J ro a> --ro a> --a. >1/) ·- ~ ro ·-....Jro

REI 20(2l I RE 20(4l I REI 30 R 15(5l

-(z) Konstrukcijoms irengti naudojami ne zemesnes kaip B-s3, d2 degumo klases statybos produktai.

(4

) Stog"l:_ laikanciosioms konstrukcijoms (gegnems, grebestams ir pan.) irengti naudojami ne zemesnes kaip B-s3, d2 degumo klases statybos produktai.

Degi4. medziag4. naudojimo ribojimas rekonstruojamame pastate. Statybos produkt4., naudojam4. vidini4. sien4., lub4. ir grind4. pavirsiams irengti, degumo klases.

5/entele

Patalpos Konstrukcijos Statybos produkt4. degumo klases

Evakavimo(si) keliai (korideriai, sienos ir lubes RN i

laiptines, kites patalpes ir pan.) vertinami uz evakuacinie isejime is

grindys RN patalpes, kai jais evakuejasi iki 15 zmeni4.

15P/13-1-TP-SK.AR I La~as I 0

Lap4. Laid a 11

Patalpos Konstrukcijos Statybos produkt4. degumo

klases

Evakavimo(si) keliai (koridoriai, sienos ir lubos C-s1,d0 laiptines, kitos patalpos ir pan.) vertinami uz evakuacinio isejimo is

grindys DFL-51 patalpos, kai jais evakuojasi nuo 15 iki 50 zmoniLL Patalpos, kuriose gali bOti iki sienos ir lubos D-s2, d2 Siem.J. pavirsiai iki 15 proc. kiekvieno pavirsiaus plokstumos ploto atskirai gali bOti dengiami statybos produktais, kuriems degumo reikalavimai nekeliami.

6.3 HIGIENA, SVEIKATA, APLINKOS APSAUGA

5.3.1. Pastatas rekonstruojamas taip, kad atitiktl.J. pastate esanci4. zmoni4. higienos sctlygas ir nekelt4. gresmes zmoni4. sveikatai del si4. priezasci4.: kenksming4. duj4. issiskyrimo, pavojing4. kietl.{j4. daleli4. ir duj4. atsiradimo ore; pavojingos spinduliuotes; vandens ir dirvozemio tarsos ir gyvl.{j4. organizm4. nuodijimo, netinkamo nuotek4., dOm4., kietl.{j4. ar skystl.{j4. atliek4. pasalinimo, statini4. konstrukcij4. ar statini4. vida us dregmes.

5.3.2. Rekonstruojamame pastate numatyti sildymo ir vedinimo sprendiniai uztikrina visus sveikos vidaus aplinkos reikalavimus pagal STR 2.01.01 (3):1999 , HN 35:2007 ir HN 42:2009.

5.4.3. Pastato oro dregnumo reikalavimai uztikrinami projektuojant tinkamct mikroklimato lygi, sildant ir vedinant patalpas, izoliuojant pastato erdves nuo isores dregmes. To siekiama izoliuojant pastat4. sienas, grindis, isores sienas ir pastoges perdangq, naudojant tik sertifikuotus statybos produktus, irangq.

5.3.4. Dregmes ir temperatures (mikroklimato) rezimas. Pastato patalp4. dregmes ir temperatures rezimai atitinka higienos norm4. HN 42:2009 , Gyvenaml.{j4. ir viesojo naudojimo pastat4. mikroklimatas". Santykine oro dreg me numatoma 40-60 %, oro judejimo greitis ne didesnis kaip 0,15 m/s (saltuoju met4. laiku) ir 0,25 m/s (siltuoju met4. periodu), oro temperatura patalpose palaikoma ne mazesne kaip 18 - 25° C. Siekiant uztikrinti siuos parametrus, patalpose numatytas radiatorinis sildymas (is vietines kieto kuro katilines) tenkinantis higieninius reikalavimus. Siame projekte pastato patalp4. ventiliacija numatyta natOrali ir mechanine. Patalp4. naturali ventiliacija numatyta, per varstomus langus bei duris, o mechanine pagal privalomus reikalavimus tokio tipo statiniams.

5.4.5. Apsauga nuo dregmes projekte uztikrinama: pastato suprojektuotas taip, kad atmosferos krituliai, gruntiniai ir pavirsinis vanduo, buitinis vanduo pastate bei vandens garai to pastato ore nekelt4. pavojaus sveikatai ir pastato konstrukcij4. bOklei. Pastato pirmojo auksto grind4. lygis yra aukstesnis uz lauko zemes pavirsiaus lygi daugiau nei 100 em, perdengiant dus4., tualet4. ir kit4. patalp4. grindis, sienas ir Iubas, kurios gali boti aptaskytos vandeniu, taip pat kurios valomos dregnu bOdu arba ant kuri4. kondensuojasi dregme, hidrofobiniu sluoksniu, o tokios pat konstrukcijos, ant kuri4. gali bOti purskiamas, pilamas arba nuo kuri4. gali teketi vanduo- irengiamos su vandeniui nepralaidziu pavirsiaus sluoksniu.


5.4.6. Atliekos tvarkomos pagal : "Statybini4. atliek4. tvarkymo taisykles", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodzio 29 d. isakymu Nr. 01-637. Statybos metu aikstele aptveriama zemes sklypo ribose. Statybines medziagos sandeliuojamos t. p. zemes sklypo ribose. Krovininis transportas medziag4. iskrovimo metu netrukdys kitam transportui pravaziuoti miesto gatvemis. Vykdant statybos darbus naudotis tik sklypo teritorija. Statybos metu statytojas isipareigoja siekti, kad atliek4. susidaryt4. minimaiOs kiekiai, kuri4. didzioji dalis bOt4. antrinio panaudojimo - keli4., privaziavimo tiesimui ir pan. Statybines ir transporto masinos bei mechanizmai turi bOti techniskai tvarkingi. Tara, kurioje laikomi tepalai, degalai, skystos statybines medziagos ir nekenksmingi cheminiai preparatai turi bOti sandari, kad pastarieji produktai nepatekt4. i gruntq_. Statybos ir eksploatacijos metu grieztai draudziama naudoti kenksmingas chemines medziagas. Betono ir skiedinio priemimui bei gamybai turi bOti irengtos aiksteles su pakloto ir bortais.

Statybvieteje turi boti pildomas pirmines atliek4. apskaitos zurnalas, vedama susidariusi4. ir perduot4. tvarkyti statybini4. atliek4. apskaita, nurodomas j4. kiekis, teikiamos pirmines atliek4. apskaitos ataskaitos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma statinio statyba. Statybini4. atliek4. apskaitos dokumentai saugomi pagal Atliek4. tvarkymo taisykli4. reikalavimus. Duomenys apie statybini4. atliek4. isvezimq_ irasomi Statybos darb4. zurnale, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 ,Statybos darbai". Statybvieteje turi boti rOsiuojamos susidarancios perdirbimui tinkamos atliekos ir pakartotiniam naudojimui tinkamos konstrukcijos (medziagos), rOsiuojamos kitos atliekos- antrines zaliavos, pavojingos atliekos. Atliekos:

tinkamos naudoti vietoje ( betono, keramikos, medienos, metalo gamini4. ir kit4. nedegi4. gamini4.), kurias planuojama panaudoti aiksteli4., privaziavim4., tak4. dang4. pagrindams irengti; tinkamos perdirbti atliekos ( betono, keramikos, bitumini4. medziag4. ir kt.), kurios baigiantis statybai pristatomos i perdirbimo gamyklas; netinkamos naudoti ir perdirbti atliekos (statybines siuksles ir atliekos, tarp j4. tara ir pakuotese uzterstos medziagos) isvezamos i siuksli4. sq_vartynus.

Dulkancios statybines atliekos turi bOti vezamos dengtose transporto priemonese ar naudojant kitas priemones, kurios uztikrint4_, kad vezamos sios atliekos ir j4_ dalys vezimo metu nepatekt4. i aplinkq_.

6.4 NAUDOJIMO SAUGA Pagrindiniai reikalavimai statini4. prieziOrai eksploatavimo metu yra nurodyti

STR 1.12.07:2004 ,Statini4. technines prieziOros taisykles, kvalifikaciniai reikalavimai statini4. techniniams priziOretojams, statini4. technines prieziOros dokument4. formos bei j4. pildymo ir saugojimo tvarkos aprasas".

Pagrindiniai statini4. ir j4. konstrukcij4. prieziOros ir teisingo eksploatavimo uzdaviniai yra:

1) pasiekti, kad statiniai ir j4. konstrukcijos bOt4. eksploatuojami nepazeidziant projektini4. sprendim4., statybini4. ir eksploatacini4. norm4.;

2) laiku pastebeti , ivertinti ir likviduoti atsiradusius konstrukcij4. defektus; 3) profilaktinemis priemonemis tausoti ( saugoti nuo ankstyvo susidevejimo) statinius ir

j4. konstrukcijas 4) isvengti statini4. griOci4. PrieziOros tikslas yra mazinti ardanci4. klimatini4., gruntini4., vidaus aplinkos,

mechanini4. poveiki4. itakq_ statiniams ir j4. konstrukcijoms, islaikyti tinkamus statini4. eksploatavimo savybes, nezalojant zmoni4. sveikatos ir aplinkos.

Mazinant ardanciuosius klimatinius poveikius statiniams, bOtina priziOreti, kad: 1) bOt4. tvarkingi isores atitvar4., pamat4. ir kit4. konstrukcij4. dregm~ izoliuojantys


irenginiai( izoliacija, drenazas ir kt.) 2) bOt4. tvarkingi irenginiai, skirti vandens pasalinimui nuo statini4. ir j4. konstrukcij4. (

apskardinimas, latakai, lietvamzdziai, ilajos, nuogrindos ir kt.) 3) nesikaupt4. sniegas ir ledas prie sien4., lang4. ir kit4. atitvart.t vertikali4. pavirsi4.; 4) atitvart.t element4. sujungimo siOiese ir kitose vietose neatsirast4. pavojing4.

deformacij4. pozymi4. ( plysi4., apsauginit.t sluoksnit.t pazeidimt.t ir pan. ) 5) ziemos metu nepersaltt.t konstrukcijos;

Saugant statini4. konstrukcijas nuo agresyvi4. gruntini4. poveiki4., bOtina priziOreti, kad: pamatai, pagrindai ir kitos pozemines konstrukcijos nebOt4. tiesiogiai drekinamos gruntiniais vandenimis ar tirpalais; bOt4. tvarkingos statini4. nuogrindos, nuolajos ir kiti vandeni salinantys irenginiai; tvarkingai veikt4. drenazas ir vandens salinimo sistemas; medziai bOt4. sodinami ne arciau kaip 5 m, o gelynai ir krOmai - ne arciau kaip 2m; neatsirast4. skysci4. ar duj4. pozemini4. nutekejim4., galinci4. sukelti korozijq_ ar

sprogimus; Pastato patalpose bOtina palaikyti normatyvini temperatoros, dregmes ir oro

apykaitos rezimq. Eksploatuojant laikancias konstrukcijas, neleidziama keisti konstrukcij4. darbo

schemos. Metalini4. konstrukcij4. ir detali4. apsauga nuo korozijos turi bOti nuolat atnaujinama.

Metalines konstrukcijas kaitinti ar valyti atvira ugnimi neleidziama. Medines konstrukcijos turi bOti sausos ir vedinamos. Metalines ir medines konstrukcijos turi bOti ugniaatsparinimos kad atitiktu reikiamus reikalavimus.

6.5 APSAUGA NUO TRIUKSMO Pastato vidaus aplinkos apsaugos nuo triuksmo reikalavimai STR 2.01.07:2003

Gyvenamlij4. pastat4. vidini4. atitvar4. ore sklindancio garso izoliavimo klasifikatorius. Maziausios tariamojo garso izoliavimo rodiklio R'w arba standartizuotojo lygi4. skirtumo rodiklio

DnT,wvertes 9/ente/e

Vidini4. atitvar4 garso klase

c Apsaugomos erdves tipas

Rodiklis R'w arba Dnr.w(dB)

Kambariai nuo negyvenamosios paskirties 60 patalp4. arba bendrojo garazo

Kambariai nuo salia esanci4. kit4. sio pastato patalp4. (but.Lt arba bendrojo 55

I naudojimo patalp4.) tejimo i butq_ durys 30 JC)_ Bent vienas miegamasis (poilsio kambarys) nuo to paties buto kit4. patalp4. •• -

• Maziems prieskambariams bei iejimams sie reikalavimai netaikomi, kai juose uztikrintas pakankamai geras sien4. ir durt.t kombinacijos garso izoliavimas, pvz., C garso klases butuose turi boti naudojamos C garso izoliavimo klases durys.

15P/13-1-TP-SK.AR Lapas Lap4_ Laid a

10 11 0

GyvenamLJ.j4. pastat4. perdang4. smOgio garso izoliavimo klasifikatorius. Didziausios normuotojo svertinio smOgio garso slegio lygio L ~.w vertes

10 lentele

Perdang4. garso klase

c

Apsaugomos erdves tipas Rodiklis

L ~w (dB) Kambari4. nuo pastato 48 negyvenamosios paskirties patalpll i Kambari4. nuo virs ill. esanci4. kit4. 53 but4. patalp4. Kambari4. nuo bendrojo naudojimo

58 patalp4. Bent vieno miegamojo (poilsio kambari?) nuo to paties buto kit4. -patalp4.

- - -·- -· -·- -· - - -

Dur4. ir lang4. garso izoliavimo reikalavimai 11/entele

Garso izoliavimo Garso izoliavimo klases lsmatuot4. laboratorini4.

klase zymuo Rw-kl, dB garso izoliavimo rodikli4. Rw

ribos, dB c 30 33-37

Pastato atitvarines konstrukcijos uztikrina normin~ garso izoliacijq_.

6.6 ENERGIJOS TAUPYMAS IR SILUMOS ISSAUGOJIMAS Atitvar4. konstrukcij4. (sien4., denginio, lang4., lauko dur4.) silumos perdavimo

koeficientas atitinka normatyvini4. dokument4. reikalavimus.

Pastato atitvan.t silumos perdavimo koeficientai: Gyvenamojo pastato atitvar4. silumos perdavimo koeficiento U, W/(m 2K) vertes

7/entele

Atitvarq_ z Pastato atitvar4. silumos perdavimo koeficiento U

W/(m2K) vertes Atitvaros rOsis ymintis

Normines Leistinosios poraidis vertes UN vertes UMN

Projektuojama verte U

Stogas (medine perdanga) ce UN~0,16·K UN~0,25·K U=0,156

Stogas (gelzbetonine perdanga) ce UN~0,16·K UN~0,25·K U=0,151

Nauja siena (tinko apdaila) w UN~ 0,20·K UN~ 0,30·K U= 0,190

Esama siena (tinko apdaila) w UN~ 0,20·K UN~ 0,30·K U= 0,196

Sienos (lent4. apdaila) w UN~ 0,20·K UN~ 0,30·K U= 0,161

Sildom4. patalp4. atitvaros, kurios fg UN~ 0,25·K UN~ 0,35·K U= 0,240 ribojasi su gruntu

Langai wd UN~1,4·K UN~1,4·K U=1,4

Durys d UN~1,6·K UMN~1,9·K _ _ U=1,6_. __ _j --

15P/13-1-TP-SK.AR Lapas Lap4. Laid a

11 11 0

TS- 01. Technines specifikacijos. Bendri reikalavimai.

Bendroji dalis: Technines specifikacijos (techniniai reikalavimai) yra rastu pateiktos projektiniams

sprendimams igyvendinti reikalingos s

Techniniq specifikacijq forma. Technines specifikacijos rengiamos tekstine forma, nurodant visus esminius ir reiksmingus

reikalavimus, S£tlygas, techninius rodiklius ( charakteristikas, savybes) pagal kuriuos bus teisingai nustatyta statybos kaina. Techninese specifikacijose gali buti nuorodos i nacionalinius ar nustatyta tvarka priimtus Europos ir tarptautinius standartus ar kitus normatyvinius dokumentus, nustatancius irenginilb gamini4:, sisteml! kokybinius rodiklius ir parametrus, jl! kokybes vertinimo budus, bandymo metodus. Kai irenginys, gaminys ar medziaga charakterizuojami (aprasomi) nuoroda i standart£t ar kit£t normatyvini dokument'l, turi buti aptarta, kokias konkrecias savybes, charakteristikas ar parametrus turi atitikti numatytas irenginys, gaminys ar medziaga nurodytame standarte. Be to, turi biiti numatyta alternatyvi (kad nebiitl! monopolio) galimybe analogiskiems (alternatyviems) irenginiams, gaminiams ir medziagoms panaudoti.

Techninese specifikacijose gali biiti pateikti eskiziniai breziniai, schemos ir kita vaizdine medziaga sudaranti galimyb~ teisingai suprasti technines specifikacijos reikalavimq; jos rengiamos pagal projekto sprendinil! dalis apibreZtoms statybos darbl! rusims, medziag4:, gaminil! ar dirbinil! grupems ir ar atskiriems konkretiems, irenginiams, gaminiams, dirbiniams ir medziagoms.

Kiekvienai techninei specifikacijai suteikiamas skaitmeninis, raidinis ar misrus zymuo (nurodomas S£lcllaUdl! ziniarasCiuose, konkursineje, rangos ir pirkimo dokumentacijoje).

Bendras techniniq specifikacijq, skirtq visiems pastatams, s~rasas. Statybos darb4:, gaminil! ir medziagl! technines specifikacijos apjungtos, sugrupuojant pagal atskirus susijusius statybos darbus. Siame etape isskirtos sekanCios specifikacijos:

1. TS 01. Technines specifikacijos. Bendri reikalavimai. 2. TS 02. Technines specifikacijos. Zemes darbai. 3. TS 03. Technines specifikacijos. Betonavimo darbai. 4. TS 04. Technines specifikacijos. Mfuo darbai. 5. TS 05. Technines specifikacijos. Medzio darbai. 6. TS 06. Technines specifikacijos. Surenkaml! metalinil! ir atitvarinil! konstrukcijl! montavimas. 7. TS 07. Technines specifikacijos. Izoliavimo darbai. 8. TS 08. Technines specifikacijos. Langl! ir dufl! istatymas. 9. TS 09. Technines specifikacijos. Slaitinio stogo irengimas.

10. TS 10. Technines specifikacijos. Skardinimo darbai. 11. TS 11. Technines specifikacijos. Sienl! siltinimas apdailai panaudojant plonasienius tinkus. 12 . TS 12. Technines specifikacijos. Grindl! irengimas. 13. TS 13. Technines specifikacijos. PVC grindl! dangos irengimas. 14. TS 14. Technines specifikacijos. Sienl! ir grindl! plytelil! klojimas. 15. TS 15. Technines specifikacijos. Tinkavimo darbai. 16. TS 16. Technines specifikacijos. Gipso kartono pertvaros. 17. TS 17. Technines specifikacijos. Glaistymo darbai. 18. TS 18. Technines specifikacijos. Da2ymo darbai. 19. TS 19. Technines specifikacijos. Pakabinaml! lubl! irengimas. 20. TS 20. Technines specifikacijos. Sanitarinil! mazgl! zmonems su negalia irengimas. 21. TS 21. Technines specifikacijos. Panduso zmonems su negalia irengimas. 22. TS 22. Technines specifikacijos. Vertikalaus keltuvo zmonems su negalia irengimas. 23. TS 23. Technines specifikacijos. Ardymo darbai.

~ 15P/13-1- TP-SK.TS-02 Lapl! 2

TS - 02. Technines specifikacijos. Zemes darbai.

Taikymas Technine specifikacija 11 Zemes darbai 11 naudojama siais atvejais : - in.Zinerinil! tinkll! transejoms irengti; - esaml! pamatl! stiprinimui ir naujl! pamatl! irengimui; - gerbuvio darbams.

Zemes darbai vykdomi, vadovaujantis STR 1.07.02:2005 ,Zemes darbai". 1.Bendrieji zemes darbl! vykdymo reikalavimai. Rangovas turi gauti leidimct kasti zemtt, kuri isduoda rajono savivaldybe. Statytojas arba zemes darbl! vadovas privalo: 1.1.Pradeti zemes darbus tik gavtts leidimct kasti zemtt, tureti suderintct projekt~ statybos darbl!

zurnalct ir statinio nuzymejimo aktct su schema; 1.2.Nustatytu laiku, bet ne veliau kaip pries 2 paras iki darbl! pradzios, pranesti imonems ir

privatiems asmenims, kuriems priklauso kasimo zonoje esantys tinklai, statiniai (kabeliai, in.Zineriniai tinklai),tiksll! zemes kasimo darbl! pradzios laikct ir pakviesti jl! atstovus atvykti i viet'l_.

1.3.zemes kasimo vietoje pazymeti esaml! pozeminil! in.Zinerinil! tinkll! bei irenginil! vietas, imtis priemonil! apsaugoti statinius, saugotinct dirvozemi bei zeldinius nuo galimos zalos.

1.4.Pries zemes kasimct veikiancil! in.Zinerinil! tinkll! bei irenginil! apsaugos zonose suderinti su juos naudojanciomis imonemis saugos priemones, kasti zemtt tik dalyvaujant paciam darbl! vadovui ir vykdyti elektros, silumos tinkll!, dujotiekio imones atstovo nurodymus (STR 1.08.02:2002 - "Statybos darbai" ).

Atkastieji inzineriniai tinklai bei irenginiai uzpilami zeme, dalyvaujant juos naudojancil! imonil! atstovams. Uzpilamas gruntas sutankinamas.

Visais atvejais, uzbaigus zemes darbus, zemes pavirsiaus lygis turi buti toks, koks buvo iki darbl! pradzios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendimus.

Turi buti padarytos statoml! pozeminil! komunikacijl! geodezines nuotraukos.

2. Pries statybct atliekami paruosiamieji darbai: 2.1. ISvaloma ir aptveriama teritorija. 2.2. Atliekamas dalinis zemes pavirsiaus planiravimas. 2.3. Statybos aiksteles zemes darbai vykdomi nuemus apie 20 em gylio augalini sluoksni. 2.4. {rengiami laikini ir pastoviis keliai ir privaziavimai.

3. Tuo atveju, kai rangovas, atlikdamas pozeminius darbus, susiduria su projekto breziniuose nenurodytais irenginiais arba komunikacijomis, jis privalo nedelsiant informuoti statybos technintt prieziiirct del minetl! irenginil! ir jl! nurodytais budais apsaugoti, islaikyti arba pasalinti kliutis.

4. Jeigu nurodytame galutiniame iskasimo gylyje randamas netinkamas gruntas, rangovas nedelsdamas apie tai turi pranesti statybos techninei prieziurai ir gauti nurodymus tolimesniam darbl! vykdymui.

5. Pamatl! iskasl! dydis turi buti toks, kad sustaCius klojinius ar stimontavus pamatus, atstumas iki duobes krasto apaCioje biitl! ne maziau kaip 0,6m. Kasant pamatl! duobtt betarpiskai salia esanCil! pastatl! pamatl!, turi buti numatytos technines priemones, uztikrinancios esamo statinio stabilumct.

Atestato J Kompleksas: Stacionaril! socialinil! paslaugl! infrastruktiiros Nr. UAB pletra Vs{ Ylakil! globos namuose. Globos naml! pastato

"BANDUVA" rekonstravimo ir naujo priestato statybos projektas, Dariaus 2054 I ~-7 / ir Gireno g. 71, Ylakiai, Skuodo r. 16126 PV R. Remeziene 9ty~.J'- 2013 Statinys: Globos naml! pastato rekonstravimas 1 Laida 27665 PDV M.Treciokai' 2013 ir naujo priestato statyba

TP

Projekt. M.Treciokas 13 Brezinys: TS. Zemes darbai.

Statytojas: Viesoji istaiga Ylakil! globos namai

15P/13-1-TP-SK.TS-01

0

Lapas Lapl!

1 2

6. Baigus kasimo darbus iki nurodytos altitudes, pagrindas patikrinamas, ar nera silpnl! gruntl!, ismirkusio grunto, ismusl!. Tokie gruntai turi biiti pasalinti ir l!Zpilami tinkamu gruntu, ji sutankinant arba panaudojant zemos markes beton'l_. Taip paruosus pagrind~ turi buti surasytas dengtl! darbl! aktas, leidziantis statyti pamatus.

7. Zemes kasimas ekskavatoriumi: 7.1 .Zemes darb us galima pradeti, kai pa:Zymetos pasta to asys ir pamatl! duo bes kontiirai. 7.2. Juostinil! pamatl! plotis dugne priimamas priklausomai nuo naudojaml! konstrukeijl! ploCio,

izoliaeijos, klojinil! statymo ir tvirtinimo. 7.3.Slaito nuolydzio santykiai:

ISKASOS GYLIS m

GRUNT AI 1,5 I 3,0 5,0 SLAITO NUOL YDZIO SANTYKIS

SUPILTINIAI 1 : 0,67 I 1 : 1 I 1 : 1 SMELINIAI IR ZVIRGZDINIAI 1: 0,50 1 : 1 1 : 1

PRIESMELIAI 1: 0,25 1 : 0,67 1 : 0,85

MOL INIAl PRIEMOLIAI 1 :0 1 : 0,50 1: 0.75

MOLlS 1 :0 1 : 0.25 1:0,50

Kasant ekskavatoriumi, gruntas iki reikiamos altitudes neiskasamas 10-30 em . 8.Transejl! i_rengimas: 8.l.Transeja nl!Zymima medinemis gairemis pazymint transejos pradzi~ pabaig~ posiikius, asis,

sulinil! vietas. 8.2.Nezinant tikslil! esaml! komunikaeijl! vietq, atliekamas surfavimas (0,35 m. plocio skersines

transejos pagal vis

TS - 03. Technines specifikacijos. Betonavimo darbai

Bendroji dalis: Technine specifikacija "Betonavimo darbai" naudojama siais atvejais: - betonuojant pamatus, perdangas. - betonuojant s(\!amas, grindis; - betonuojant laiptus

Medziagos: Betono kokybes kontrole turi biiti vykdoma pagal LST EN 206-1 :2002. Kokybes kontrole

susideda is gamybos kontroles ir atitikties kontroles . Gamybos kontrole apima priemones butinas betono kokybei palaikyti ir reguliuoti. Ji

a pima tikriniml!, bandymtt If bandymtt rezultattt naudojim~. Tikrinamas, pasiruosimas betonavimui, betono misinio gabenimas, tankinimas ir islaikymas.

Betonavimo vietoje, misinio imoneje If surenkamojo gelzbetonio gamykloje turi buti visos matavimo priemones.

Betono kokybe tikrinama pagal siuos pozymius: - cemento, uzpildl!, priedtt ir mikro uzpildtt pristatymo vaztarasCitt numerius; - naudojamo vandens saltini; - betono misinio klojamumct:; - vandens ir cemento santyki betono misinyje; - cemento kieki; - bandinitt paemimo dat~ ir laik'l:, jl! numerius; - atskirtt betono klojimo ir islaikymo etaptt grafik'l:, temperatUr~ ir meteorologines s~lygas; - konstrukcijl!, kuriose bus naudojama tam tikra betono misinio partija, pavadinim~ - prekiniam betonui taip pat nurodyti tiekej~ ir vaztarasCio numeri. - taip pat turi biiti iregistruoti ir pranesti atsakingam asmeniui visi nukrypimai nuo I

nustatyttt gabenimo, pristatymo, betonavimo, tankinimo ir iSlaikymo reikalavimtt.

Betono uzpildai turi atitikti LST EN 12620:2003+A1 :2008 reikalavimus. Cementas turi atitikti LST EN 197-1 :2011 reikalavimus.

Leistini monolitinitt konstrukcijtt nuokrypiai: Nuokrypis Leistinieji

nuokrypiai, mm Plokstumtt ir jl! sankirtos linijtt nuo vertikales arba nuo projektinio polinkio per vis~ auksti:

- pamattt ±20 - sienl!, ant kuritt montuojamos gelzbetonines ±5

vietiniai betono pavirsiaus nelygumai, tikrinant 2 m ±5 kontroline liniuote, isskyrus atraminius pavirsius; elementtt ilgio ±20 elementtt skerspjuvio matmentt +6; -3 surenkamtt metalinitt elementtt atramtt altitudzitt -5 gretimtt elementtt auksCitt skirtumo sanduroje ±3

Atestato Kompleksas: StacionariQ socialiniQ paslaugQ infrastruktilros Nr. UAB pletra Vsi YlakiQ globos namuose. Globos namQ pastato

"BANDUVA" rekonstravimo ir naujo priestato statybos projektas, Dariaus 2054 _...-.p .---" ir Gireno g. 71, Ylakiai, Skuodo r. 16126 PV R. Remezie1;1e ~~ 2013 Statinys: Globos namtt pastato rekonstravimas Laida 27665 PDV M. TreciokkS ~..:.. -2013 ir naujo priestato statyba

0 Projekt. M.TreCiokas ,.&£ -[-7013 Brezinys: TS. Betonavimo darbai

Statytojas: Vsl ,Plunges parapijos Lap as Laptt

TP 15P/13-1-TP-SK.TS-01 senelitt globos namai" 1 4

DarbQ vykdymas: Ruosiant betono misinius, medziagos i betonmaises pilamos nustatyta tvarka. Kad

cementas nedulketl! ir neliptf! prie maisytuvo bugno sienelil!, pirmiausia i_pilama puse viso reikalingo vandens, po to kartu su likusiu vandeniu pilami cementas ir uzpildai. Betono misinio maisymo trukm~ nustato statybinil! medziagl! laboratorija.

Transportuojant betono misiniai turi nesustingti, vienalytiskumo ir projektinio slankumo. Didesniu atstumu automobilinemis betonmaisemis, kuriose jis nuolat maisomas.

nesisluoksniuoti, misinys turi bUti

neprarasti vezamas

Betono misinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamosios konstrukcijos plote. Kad visa betonine konstrukcija butl! vienalyte, kq_ tik paruostq_ betono misini reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradejo stingti.

Betono misinio sluoksnio storis turi bUti ne didesnis kaip 1,25 giluminio vibratoriaus darbines dalies ilgio. Tankinant pavirsiniais vibratoriais, nearmuotl! konstrukcijf! betono sluoksnio storis turi buti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatfua 120 mm.

Po ilgesnes darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, suklotas betonas igyja ne mazesni kaip 1,5 MPa gniuzdymo stiprumq_. Betono tankinti plUkimu, vibravimu ir vakuumavimu.

kai anksCiau misini galima

Vibravimas tai pagrindinis 0-8 mm slankumo betono misinio tankinimo budas. Statybvieteje betono misiniai gali buti tankinami giluminiais, pavirsiniais ir isoriniais vibratoriais. Tankinimo trukme vienoje padetyje priklauso nuo betono misinio slankumo. Kai tankinama giluminiais vibratoriais, ji yra 20 - 25 s, kai pavirsiniais 30 - 50 s, kai isoriniais 50-90s.

Pradineje sukloto betono kietejimo stadijoje reikia palaikyti tam tikrq_ temperaturos Ir dregmes rezimq_. Betonas, kad bUtt! dregnas, periodiskai laistomas, vasarq_ saugomas nuo o ziemq_ nuo salCio. Laistyti atviro betono pavirsiaus negalima.

Vasarq_ betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenCiu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatura aukstesne kaip 15°C, pirmq_sias tris paras dienq_ betonas laistomas kas 3 h ir vienq_ kartq_ nakti, veliau ne reCiau kai p tris kartus per parq_. Betonuoj ant turi bUti tikrinama:

- betono misinio vienodumas ji vezant ir klojant; - betono misinio vienodas pasiskirstymas klojiniuose; - sutankinimo vienodumas, vengiant susisluoksniavimo; - maksimalus aukstis, is kurio misinys gali laisvai kristi, sluoksnil! gylis; - betonavimo greitis ir misinio lygis formoje, kad islaikytl! klojiniai; - trukme tarp betono sumaisymo ar pristatymo ir betonavimo pradzios; - specialios priemones betonuojant, kai oras saltas ar karstas; - priemones betonuojant ekstremaliomis sq_lygomis; - vietos, kuriuose yra konstrukcijf! sandfuos; - konstrukcijl! sandful! apdorojimas pries sukietejimq_; - specialios apdailos operacijos (pavirsil! uZ:baigimas); - betonavimo budas ir islaikymo trukme, atsizvelgiant i aplinkos sq_lygas ir stiprumo didejimq_; - priemones misinio nuostoliams isvengti vibruojant svieziai paklotq_ betono misini.

Atitiktis nustatoma pagal jos pozymius. Atitikimo atveju gaminys prnmamas, o neatitikimo analizuojama toliau.

Jeigu suformuotl! bandinil! bandymf! rezultatai neatitinka atitikties reikalaviml! arba Jeigu kyla abejonil! del konstrukcijos stiprumo, ilgaamziskumo ir patikimumo, gali prireikti papildomf! bandyml! imant bandinius gr~zimo budu is jau uzbaigtos konstrukcijos. Be to gali bUti imami ne tik bandiniai is konstrukcijos, bet ir papildomai tiriama neardomaisiais budais. Atitikties kontrole turi buti atliekama pagal sistemq_:

Lapas 1 Lapll 15P/13-1-TP-SK.TS-02

2 4

Sertifikuotos bandyrn4: laboratorijos atliekarnas tikrinirnas. Ji patikrina ar garnykloje (irnoneje) atliekarna garnybos kontrole ir ar gauti kontroles rezultatai atitinka reikiarnas savybes. Ji taip pat gali isbandyti pacios pasirinktus bandinius ir patikrinti garnybos kontroles rezultatus.

Sukietejusio betono savybes.

Bendrieji nurodymai. Sukietejusio betono kontroliuojarnos savybes yra sios: stipris gniuzdant, tankis, dilurnas,

vandens pralaidurnas, betono atsparurnas salCiui.

Stipris gniuzdant. Betono stipris gniuzdant turi atitikti reiksrnes nurodytas lenteleje.

Betono stiprio gniuzdant klases. Stipris gniuzdant pagal LST EN 12390-3

Betono stiprio gniuzdant klases

Bandant cilindru. s 150/300rnrn; I Bandant kubus150x150rnrn frk- (n/rnrn2) frkc(n/rnrn2)

c 16/20 c 20/25 c 30/37

Dilumas.

16 20 20 25 30 37

Grind4: (perdangos) plokstes pavirsiaus dilurnas turi buti ne daugiau kaip 0,2g/crn3. Dilurnas turi buti nustatornas pagal LST L 1428.15:2006.

Vandens pralaidumas. Atskirl! betono konstrukcij4c pralaidurnas vandeniui nurodornas projekte, o vandens pralaidurno

rodiklis turi buti nustatornas pagal LST EN 12390-8:2009, LST 1974:2005

Atsparumas salciui. Atskirl! betono konstrukcij4: atsparurnas salCiui nurodornas projekte. Betonas pagal atsparurn'l_ salCiui klasifikuojarnas pagal LST EN 206-1 :2002 ir turi buti ne

rnazesnis kaip nurodyta skyriuje "betono darbai" kiekvienai betono ir gelzbetonio konstrukcijai. Atsparurnas salciui turi buti nustatornas pagal LST L 1428.17:2005, LST 1428.19:1998.

Tankis. Nustatornas pagal LST EN 12390-7:2009 reikalavirnus.

Kokybes kontrole.

Bendrieji nurodymai. Betono kokybes kontrole turi buti vykdorna pagal LST EN 206-1 :2002. Kokybes kontrole

susideda is garnybos kontroles ir atitikties kontroles. Priemones, kuriq reikia imtis nustacius, kad konstrukcijos kokybe yra nepatenkinama: Jeigu, rerniantis atitikties kontroles reikalavirnais arba darb4c atlikirno bei baigtos

konstrukcijos apziuros rnetu nustatyta, kad konstrukcijos kokybe yra nepatenkinarna, tuornet reikalingas specialus konstrukcijos tinkarnurno nesaliskas tyrirnas.

Inzinieriui pareikalavus, Rangovas savo sq_skaita privalo tokius tyrirnus uzsakyti. Paprastai, kad nustatyti konstrukcijos saugurnct:, uZtenka atlikti konstrukcijos skaiCiavirnus.

Lapas 1 Lap4: 15P/13-1-TP-SK.TS-03

3 4

Kitais atvejais, pirmiausiai reikia atlikti tyrimct neardomais metodais ir, remiantis esamais kokybes kontroles rezultatais, nustatyti, kuriose dalyse konstrukcijos kokybe blogesne negu reikalaujama pagal technines specifikacijas. Jei abejojama betono kokybe, konkrecios betono savybes turi biiti nustatytos, testuojant baigtoje konstrukcijoje isgr~zus meginius.

Armatiiros defektai, pvz. zemesne nei reikalaujama standartl.! kokybe, nepakankamas armatiiros kiekis, netinkamas jos isdestymas, sujungimai ar surisimai, - turi buti tiriami paskirCiai atitinkanciu metodu. ISmataviml.! nukrypimai baigtose konstrukcijose turi buti tiriami pagal poreiki.

Remiantis gautais rezultatais, turi buti nustatoma, kokil.! imtis priemonil.!, kad pasiekti konstrukcijos atitikimct reikalavimams.

Visi kokybes kontroles bandymai, atliekami nestandartines kokybes konstrukcijoms bei testai laikanCioms konstrukcijoms turi biiti atlikti patvirtintoje bandyml.! laboratorijoje ar jos organizuoti. Konstrukcijl.! negalima remontuoti, kol Inzinierius nepatvirtino remonto plano.

Armavimo darbai

Armatiirinis plienas Visos betono armavimui naudojamo armaturinio plieno savybes turi atitikti LST EN 10080:2006

ar LST EN ISO 17660-1 :2006 reikalavimus. Armatura gelzbetoninil.! konstrukcijl.! armavimui

Armatura, klase

Pagrindiniai strypai (01 0-40) s 400 Pagrindiniai, papildomi strypai ir apkabos (06-8) s 400 Papildomi strypai ir apkabos S 240 Vieline armatura Vr 1 S 400

N ormatyvinis atsparumas tempimui

400 MPa

400 MPa

240 MPa

400 MPa

SkaiCiuojamasis atsparumas tempimui

365 MPa

365 MPa

218 MPa

365 MPa

Rangovas turi pateikti Inzinieriui kiekvienos naudojamos plieno partijos bandyml.! sertifikatq, patvirtinanti plieno atitikimct techninil.! specifikacijl.! reikalavimams.

Altematyviai gali buti naudojamas kokil.! nors ki!l.! standartl.! plienas, kurio fizines ir mechanines savybes ne blogesnes negu nurodytos auksciau. Kitokio armatiirinio plieno panaudojimui Rangovas turi is anksto gauti in:Zinieriaus sutikimct.

Armavimo darbl! vykdymas Armavimo darbai susideda is dviejl.! pagrindinil.! procesl.!: armatiiros gaminil.! ruosimo Ir Jl.!

sudejimo i betonuojamos konstrukcijos klojinius. Strypai turi biiti sulenkiami tiksliai pagal brezinius. ISlenkimas mazesniais spinduliais, negu

nurodyta, neleidziamas. Strypai turi buti lenkiami saltai. Ruosiant armaturos tinklus arba strypynus turi biiti naudojami sablonai ir konduktoriai, fiksuojantys strypl.! projektin~ padeti ir armatiiros ruosinil.! matmenis.

Kad transportuojama armatura nesideformuotl!, tarp jos rysulil.! arba strypynl.! dedami mediniai tarpikliai ir strOp\! uzkabinimo vietos zenklinamos dazais. I patikrintus ir priimtus klojinius armatiira turi buti sudedama elementais pagal jl.! montavimo techno login~ sekct. Strypynas nuo montavimo krano kablio atkabinamas tik tada, kai tiksliai pastatytas i projektin~ padeti ir patikimai itvirtintas klojiniuose. Ypac atidziai reikia patikrinti atstumus tarp armaturos eilil.! ir betono apsauginio sluoksnio stori. Jie turi buti aprobuoti inzinieriaus.

Lap as La pl.! 15P/13-1-TP-SK.TS-04

4 4

TS - 04. Technines speciflkacijos. Miiro darbai.

Taikymas: Technine specifikacija "Miiro darbai" naudojama siais atvejais: - sienl! ir pertvafl! miirijimui

Sudetines dalys: Technin~ specifikacijct: "Miiro darbai" sudaro sios pagrindines dalys: 1. Medziagos (statybiniai skiediniai); 2. Medziagos (plytos, blokeliai); 3. Reikalavimai miiro darbams ir jl! vykdymo ypatumai.

1. MEDZIAGOS (statybiniai skiediniai)

Bendroji dalis Cementiniai skiediniai turi atitikti LST L 1346:2005 reikalavimus. Cemento skiediniai naudojami surenkaml! konstrukcijl! montavimui (islyginamajam

sluoksniui), jl!_ sandiifl! (siiilil!) uzpildymui, vietiniams uztaisymams ir islyginaml!_jl!_ ir izoliacinil! sluoksnil! irengimui.

Cemento-kalkil! skiediniai turi atitikti LST EN 998-2:2010 reikalavimus. Cemento - kalkil! skiediniai naudojami miiro darbams. Naudojami priedai (plastifikuojantieji, stabilizuojantieji, didinantys nepralaidumct vandeniui,

atsparumct salCiui ir pan.) turi biiti aprobuoti technines prieziiiros inZinieriaus.

Vandens Iaikomumas Kct tik pagaminto misinio vandens laikomumas turi biiti ne mafesnis kaip 95, jei misinys

gaminamas vasar'l, ir ne maZesnis kaip 90, jeigu gaminamas ziemct:. Kai vandens laikomumo bandymas atliekamas prekinio misinio naudojimo vietoje, tai minetas

rodiklis turi biiti nemazesnis negu 75 nustatyto gamintojo laboratorijoje.

Stipris gniuzdant Cementinio skiedinio stipris gniuzdant nustatomas pagal LST EN 1015-11 :2004. Cemento-kalkil! skiedinio stipris gniuzdant nustatomas pagal LST EN 998-2:2010. Skiedinil! stiprumas nustatomas bandant 7,07x7,07x7,07 em kubus po 28 dienl! kietejimo. Miirijant normaliose sct:lygose skiedinio stiprumas turi biiti S5 markes. Jei miiro darbai atliekami

ziem'l, skiedinio stiprumas turi biiti viena ar dviem markemis aukstesnis, negu miirijant normaliomis sct:lygomis, t.y. S7.5.

Tas pats galioja ir cementiniam skiediniui, atliekant darbus ziemos metu neigiamose temperatiirose.

Pradej~s kieteti cementinis ir cemento-kalkil! skiedinys neturi biiti naudojamas ar vel atnauj inamas.

Vanduo i skiedinil! po to, kai jis pagamintas, negali biiti pilamas. Skiedinys turi biiti ruosiamas porcijomis, kurios biitl! sunaudojamos iki prasidedant JO

stingimui.

Atestato Kompleksas: StacionariQ socialiniQ paslaugQ infrastruktiiros Nr. DAB pletra Vsi YlakiQ globos namuose. Globos namQ pastato

2054 "BANDUVA" rekonstravimo ir naujo priestato statybos projektas, Dariaus /.7/- ir Gireno g. 71, Ylakiai, Skuodo r.

TP

PV R. Remeziel}e Statinys: Globos naml! pastato rekonstravimas PDV M.Treciokas ir naujo priestato statyba Projekt. M.Treciokas Brezinys: TS. Miiro darbai.

Statytojas: Vs{ ,Plunges parapijos senelil! globos namai"

15P/13- 1-TP-SK.TS-01 La pas

1

Laid a

0

Lapl!

4

Cemento skiedinil.! sudetis Sudetis

S

Atsparumas salciui Skiedinil! atsparumas salCiui turi atitikti konstrukcij4: ir medziag4: su kuriomis jis naudojamas

atsparumui salCiui:

Kalki4: ir cemento skiedini4: muro darbams:

nesildoml! patalpl! vidaus murui sildoml! patalpl! vidaus mlirui

Cementinio skiedinio:

F35 FlO

- perdang4: ir kit4: konstrukcij4: montavimui F50 - vidaus darbams sildomose patalpose F 1 0

Atsparumas salciui nustatomas pagal LST L 1413.11 :2005 nurodymus.

2. MEDZIAGOS (plytos, blokeliai)

Plytos, blokeliai mfiro darbams Sienos murijamos is keramzitbetonio blokeli4: ir silikatini4: plyt4: naudojant cemento-kalkil!

skiedini. Statybai turi biiti naudojamos nauji, anksCiau nenaudoti blokeliai ar plytos. Naudojamos plytos ir blokeliai turi buti svarus, neimirk~, be prisalusio sniego ar ledo.

{ statybos aikstel~ blokeliai turi biiti atveZti su pasais, kuriuose nurodomi pagrindiniai duomenys apie gamintojct.

Remontuojant pastat(b gali buti naudojami ir kiti atitinkantys stiprumct gaminiai, suderinti su iilZinieriumi.

Blokeli4: matmen4: leistini nuokrypiai, formos ir pavirsiaus defektai, techniniai reikalavimai, savybes, priemimas, tikrinimo budai, gabenimas ir laikymas turi atitikti LST EN 771-4:2011.

3. REIKALA VIMAI MURO DARBAMS IR JU VYKDYMO YPATUMAI

Paprastas mfiras Nominal us muro siuli4: dydis turi biiti toks: horizontali4: 12 mm, vertikali4: 10 mm. Mfuinio

auksCi4: skirtumas atskiruose darb4: baruose bei isorini4: ir vidinil! sien4: susikirtimuose neturi virsyti vieno auksto aukscio.

Kito auksto mfuijimct atlikti tik sumontavus zemesnio auksto laikanCictsias perdangos konstrukcijas, uzinkaravus perdangas ir uzmonolitinus perdangos siUles.

Laisvai stovinciQ mfiro sienQ ribinis aukS tis (be perdangos, denginio) neturi virsyti:

Sienos storis, em

25

Tfuio mase p, kg!m3

1800

Mfiro sienQ leistini nuokrypiai:

Leidziamas aukstis,

kai vejo apkrova 0,17 kPa, m

2,6

- muro kampl! ir pavirsil! leistini nuokrypiai nuo vertikales: vieno auksto 1 Omm, viso pastato (I aukstl!) 20mm;

- leistini ang4: plocio nuokrypiai 15 mm; - vertikali4: sienos pavirsi4: nelygumai pridetos 2 metr4: ilgio liniuotes ruoze: tinkuojamo

pavirsiaus 1 0 mm;

La pas Lapl! 15P/13-1-TP-SK.TS-03

3 4

- leistini muro eilil!. nuokrypiai nuo horizontales 10 m ilgio ruoze 15 mm; - atraminil!. pavirsil!. nuokrypiai nuo projektinil!. 10 mm; - muro siiilil!. plocio nuokrypiai: horizontalil!.- 3 mm, - 2 mm; vertikalil!.- 2 mm; - tarpu angil!. plocio nuokrypiai 15 mm; - konstrukcijos asil!. nuokrypiai nuo projektinil!. 10 mm; - muro storio nuokrypis nuo projektinio -15 mm; - langl!. angl!. krast4. nuokrypiai nuo vertikales 20 mm; - ventiliacijos kanall!. matmen4. nuokrypiai- 5 mm;

Muro stulpq leistini nuokrypiai: - aukst4. ir nuopjoYl!. nuokrypiai nuo projektines altitudes 15 mm; - stulpo storio nuokrypiai nuo projektinio -10 mm; - vertikalil!. pavirsi4. nelygumai pridetos 2metr4. ilgio liniuotes ruoze 5mm; - vertikali4. mliro siiilil!. vidutinio storio nuokrypis - 2 mm; - konstrukcijl!. asi4. nuokrypiai nuo projektini4. 10 mm; - mliro kampl!. ir pavirsil!. nuokrypiai nuo vertikales: vieno auksto 1 0 mm, dviej4. aukst4. ir

daugiau 30 mm; - horizontalil!. mUro siiilil!. vidutinio storio nuokrypiai - 3 mm; -2 mm;

4

La pl.!. 15P/13-1-TP-SK.TS-04

Lap as

4

TS - OS . Technines specifikacijos. MedZio darbai

Taikymas: Technine specifikacija "Medzio darbai" naudojama siais atvejais: - gaminant klojinius betonavimo darbams; - perdangos sijl! irengimui; - paastoges praejimo takl! irengimui; - stogo grebestl!, gegnil!, miiruotl!, statramscil!, styg4: irengimui; - medinio karkaso irengimui (siltinant isorines sienas)

Sudetines dalys: 'Technin~ specifikacijct "Medzio darbai" sudaro sios pagrindines dalys:

Mediena konstrukcijoms: - reikalavimai medienai; - medienos sandeliavimas; - laikanCil! medinil! konstrukcij4: irengimas; - medienos apdorojimas antiseptikais ir antipirenais;

MEDIENA KONSTRUKCIJOMS

Reikalavimai medienai Natiirali mediena konstrukciniams elementams turi atitikti LST EN 133:2004 reikalavimus. Natiirali mediena stalil! gaminiams turi atitikti LST EN 13307-1:2007 reikalavimus. Medines konstrukcijos, surenkami laikantys elementai turi atitikti LST EN 14250:2010

reikalavimus. Medinems konstrukcijoms turi biiti naudojama spygliuocil! mediena. Mediena naudojama

k,onstrukcijoms turi biiti ne dregnesne kaip 20%. Medienos stiprumas lenkimui, gniuzdymui ir glemzimui isilgai pluosto staciakampiams elementams turi biiti 13 MPa.

Laikantiems elementams (lenkiamiems, tempiamiems ir gniuzdomiems) turi biiti naudojama geriausios kokybes mediena A riisies (ziiir. lentel~). Kitoms konstrukcijoms (paklotams, apkalimams ir t.t.), kuril! pazeidimas nesuardo laikancil! konstrukcijl! vientisumo, gali biiti naudojama B riisies mediena.

Mediena i statybos aikstel~ patiekiama staciakampil! tas4: pavidalu. Ji turi biiti brandaus augimo, tinkamai islaikyta, tiesiai supjaustyta, staCiakampemis briaunomis, be puvinil! ir puvimo uzuomazgl!, nepakeitusi spalvos (nepatamsejusi).

Plysiai, persimetimai, sakos, minksti ploteliai ir kiti defektai leistini jeigu nevirsija lenteleje nurodyt4: apribojim4:.

Atestato Kompleksas: Stacionaril! socialinil! paslaugl! infrastruktiiros Nr. UAB pletra Vs{ Ylakil! globos namuose. Globos naml! pastato

2054 "BANDUVA" rekonstravimo ir naujo priestato statybos projektas, Dariaus ir Gireno g. 71, Ylakiai, Skuodo r.

16126 PV R. Remeziene Statinys: Globos naml! pastato rekonstravimas 1 Laida 27665 PDV M.Treciokas _ ir naujo priestato statyba

TP

Projekt. M.Treciokas ~ Brezinys: TS. Medzio darbai.

Statytojas: Viesoji istaiga Ylakil! globos namai

15P /13-1-TP-SK.TS-0 1

0

Lap as Lap4:

1 4

Leistini medienos konstrukeijl! defektai:

Defektas

Sakos

Plysiai ne element!! sujungimo ZOnOJe

Plysiai element!! sujungimo zonose (sujungimo plokstumose)

Sluoksnil! kreivumas

Puvinys, pazeista mediena

Medienos rusis A

Leidziamos sveikos sakos jeigu jl!

matmenl! suma 0,2 m ilgyje nevirsija 113

elemento minimalaus ploCio.

Gniuzdomiems elementams leidziama 1 sutrunijusi saka ne didesne kaip 20 mm skersmens 1 m elemento ilgio Leidziami ne daugiau kaip 113 atitinkamai elemento ilgio ir storio

Neleidziami

Leidziamas iki 7 em 1 m elemento ilgio

N eleidziami

B

Leidziamos visokios sakos,

isskyrus sutriinijusias didesnes kaip 50 mm - iki 2 vnt 1 m ilgio

Neribojami

Leidziamas iki 15 em 1 m

elemento ilgio

Neleidziami

A rusies medienoje metinil! sluoksnil! plotis turi biiti ne daugiau 5 mm, o velyvos medienos dalis- ne maziau 20.

A rusies medienoje naudojamoje lenkiaml! element!! tempiamoje zonoje arba tempiamuose elementuose negali biiti serdies.

Pjautos medienos ir medienos ruosinil! kokybe turi buti kontroliuojama atrenkant pavyzdzius is patiekiamos partijos. Pavyzdzil! kiekis turi biiti 3 partijos, bet ne maziau 10 vienetl!. Kontrole atliekama matuojant ir apziurint pavyzdzius.

Medienos sandeliavimas AtveZ:ta i statybviet~ pjauta mediena turi buti supjaustoma i reikiamo ilgio ruosimus 1r

sandeliuojama pasifueje arba uzdarame sandelyje apsaugant jet nuo atmosferinil! kritulil! ir tiesioginil! saules spindulil!. Pjauta mediena sandeliuojant turi buti sukraunama i taisyklingos formos rietuves: soniniai ir galiniai jl! pavirsiai turi buti grieZ:tai vertikaliis. Rietuvil! aukstis 2,6-5 m. Rietuves kraunamos is vienodo skerspjuvio element!! su tarpinemis ne maZ:esnio kaip 25 mm aukscio. Tarpines turi biiti dedamos grieztai viena virs kitos. Krastines tarpines turi biiti lygiai sulig rietuves galais. Kad mediena rietuvese nesideformuotl!, tarpines isdestomos reikiamais atstumais. Kad mediena gerai vedintl!si, rietuves turi buti pakeltos nuo zemes ar sandelio grind!! ne maZ:iau 0,5 m.

15P/13-1-TP-SK.TS-02 Lapas Lapl!

2 4

LaikanciQ mediniQ konstrukcijQ irengimas LaikanCios rnedines konstrukcijos turi biiti is karto irengiarnos projektineje padetyje. Jl!

lietirnosi su rnuru, betonu vietos turi buti izoliuotos rulonines hidroizoliacines rnedziagos nepuvanCiu pagrindu.

Montuojant laikancius elernentus (sijas ir ilginius) atrarniniai pavirsiai turi buti islyginti, kur reikia pabetonuojant cernentiniu skiediniu arba kitu budu, kaip yra nurodyta. Atrarniniuose pavirsiuose turi buti uznestos asines linijos.

Turi buti apsirupinta visornis reikalingornis jungirno ir tvirtinirno detalernis, laikinais tvirtinirno ir fiksavirno elernentais.

LaikanCil! konstrukcijl! rnatrnenl! nukrypirnai nuo projektinil!, jeigu kitaip nenurodyta, neturi virsyti sil! dydzil!:

- konstrukcijl! ilgis - konstrukcijl! ir atrarnl! aukstis - tarp konstrukcijl! asil! - konstrukcijl! nuo vertikales - gniuzdornl! elernentl! nuo projektines padeties - atrarninil! rnazgl! centro - ikirCil! ar iPjoVl! gylis - skerspjuvil! isrnatavirnai Atsturnai tarp darbinil! varZtl! (virball!) centrl!: - einanCiorns skylerns - iseinanciorns skylerns skersai pluosto nedaugiau - iseinanciorns skylerns isilgai pluosto nedaugiau - atsturnai tarp vinil! centrl! is ikalirno puses - daliniai plysiai elernentl! sandurose (sujungirnuose)

Medienos apdorojimas antiseptikais ir antipirenais

20mm 10 rnrn 10mm

0,2 konstrukcijos aukscio 1/300elernento ilgio

10mm 3mm 2mm

2mm 5mm

10 rnrn 2mm 1mm

Mediena turi buti apdorota arba kornpleksiniu preparatu kartu apsauganciu nuo biologinil! poveikil! ir padidinanCil! atsparurn£l ugniai arba atskirai kiekvienu preparatu ar rnisiniu, kaip nurodyta projekte. Antiseptikai turi buti sertifikuoti LR. Jeigu rnediena i statybos aikstel~ pateikiarna apdorota apsauginiais preparatais, ji privalo tureti dokurnent'l, patvirtinanti si apdorojirn£l. J arne turi buti nurodyta apdorojirn£l atlikusi organizacija, antiseptiko rusis, apdorojirno rnetodas, apsauginio rnisinio sunaudojirnas ( pagal sausos druskos mas~ 1m3 rnedienos) ir jo isiskverbirno gylis. Pagal reikalavirnus vidaus rnedienos biologinei apsaugai butini antiseptikuojantys veiklieji cherniniai elernentai: Cu + F(B), varis + fluoras (boras).

Apdorojant antiseptikais rnedienos pavirsius negali buti purvinas, dregnas, apsal~s, su sniegu ar sulytas. Dengiarnas pavirsius turi buti svarus ir sausas.

Antiseptikas turi buti bekvapis, spalva turi buti natl1ralios rnedienos spalvos. Antiseptikas turi buti parinktas toks, kad rnedienai suteiktl! dregrn~ atsturniancil! savybil!, apsaugotl! nuo puvirno ir eizejirno, pelejirno, vabzd:Zil!, grybelil! ir kt. rnedien£l ardanCil! biologinil! veiksnil!.

Antiseptiko veikirnas - 1 0 rnetl!. Antiseptikai turi buti nekenksrningi zrnonil! sveikatai. Medziaga turi tureti statybos

produkcijos sertifikavirno centro atitikties sertifikat'l, patvirtinanti jos apsaugines savybes ir nekenksrningurn£l zrnonil! sveikatai.

Antiseptikas turi gerai sukibti su rnediena, isiskverbti iki nustatyto gylio. Medienos stiprurnas neturi surnazeti. Antiseptikas neturi koroduoti rnetalo ir buti atsparus ternperatl1ros veikirnui.

Mediena apdorojarna rnisiniais, uztikrinanCiais apsaug£l nuo insekcidl! pagal 4 pavojingurno klas~ (pagal ES normas) ir ilgalaikio poveikio antipirenais uztikrinanCiais atsparurn£l ugniai RE 20.

Darbo sauga. Dirbant su antiseptiku naudoti darbo drabuzius, pirstines, apsauginius akinius, apsaug£l veidui. Apsaugos priernonernis darbininkus aprupina Rangovas.

Aplinkos apsauga. Medziaga neturi nuteketi i atvirus vandenis, kanalizacij'l, ant dirvozernio.

Lapas j Lapl! lSP/13-1-TP-SK.TS-03

3 4

Visa mediena isskyrus naudojamc:t vidaus apdailai, turi bliti apdorota zemiau metodais aprasytais.

Naudojami metodai: a) pavirsinis padengimas tepant ar purskiant; b) pavirsiaus apdorojimas mirkant (taip pat ir karstose-saltose voniose); c) pavirsil! da2ymas.

Medienos apsauginil! padengiml! misiniai suklasifikuoti zemiau pridedamoje lenteleje. Apsauginil! padengiml! tipai, kurie turi bu.ti naudojami, turi bliti numatyti ir apspr~sti pagal viet'l, kur galiausiai mediena atsidurs, pagal medienos artumc:t maisto produktams, jos numatomc:t apdail'l, apsauginius reikalavimus medienai. Misiniai, kurie gaminami vietoje, turi buti ruosiami grieZtai laikantis instrukcijl!. Patentuoti misiniai neturi bliti skiedziami, jie naudojami tik pagal gamintojo instrukcijas.

Antiseptikai ir antipirenai gali buti naudojami suderinus su technines prieziuros in2inieriumi.

Antiseptikai ir antipirenai medienos apdorojimui

Apdorojimo metodai IKonservanto tipas ir sudetis Sunaudoj imas Apsaugines savybes

I. Pavir~inis ltrichloretilfosfatas 40% I I I padengtmas 60 (tepimas ar purskimas) %

~--------------------+-----------+-------------~

600g/irf biologines antipirenines

2. Apdorojimo metodai

3. Dafymas

trichloretilfosfatas 50-70% petrolatumas 30-50%

natrio fluorido 3-5% tirpalas

pasta is superfosfato 25% sulfitiniosarmol5%

molio25% vandens su pigmentu 35% Konservanto tipas ir sudetis

dafymas pentaftolinemis emalemis arba lakais

40-60 kg/m' japsauga nuo dregmes biologines, antipirenines

20g/m2 I antiseptines

pavirsius aptepti 3 j antipirenines mm

sluoksniu

Sunaudojimas

dangos storis 90-120 pkm 70-90 pkm

Apsaugines savybes

Pastaba: medienos apdorojimui gali bliti panaudotos ir kitos Lietuvoje sertifikuotos medziagos. Tepimas. Jeigu kitaip nenurodyta, mediena padengiama 2 sluoksniais apsauginio misinio, kuris

tepant isigeria i pavirsil!. I apsauginius misinius naudojamus tepimui ar purskimui turi bu.ti prideta pigmento, kur tai netrukdo apdailai, kad hlitl! galima atskirti padengtus pavirsius. Tarp pirmo ir antra padengimo turi praeiti pakankamai laiko, kad po pirmo padengimo pavirsius blitl! sausas.

Purskimas. Jei kitaip nenurodyta, mediena padengiama 2 sluoksniais apsauginio misinio naudojant mechanini purkstuv'l, su pertrauka tarp padengiml! kol pavirsius pilnai isdzius.

Medienos pavirsius apdorojant negali buti purvinas, dregnas, apsal~s, su sniegu ar neseniai suslap~s nuo lietaus.

Jeigu mediena patiekiama i statybos aikstel~ apdorota antiseptikais ir antipirenais ji privalo tureti sertifikat'l, patvirtinanti si apdorojimc:t. Sertifikate turi buti nurodyta organizacija (firma) atlikusi apdorojim'l, antiseptiko ar antipireno rusis; apdorojimo metodas; apsauginio misinio sunaudojimas ir jo isiskverbimo i medienc:t gylis.

Technines priezifuos in2inierius turi teis~ pasirinkti pavyzdzius.

Lap as Lapl! 15P/13-1-TP-SK.TS-04

4 4

TS - 06. Technines specifikacijos. Surenkamq metaliniq ir atitvariniq konstrukcijq montavimas.

Taikymas: Technine specifikacij a "Surenkaml! metalinil! If atitvarinil! konstrukcijl! montavimas" naudojama siais atvejais:

- montuojant metalines sijas, S'l_ramas; - montuojant atitvarines konstrukcijas.

MEDZIAGOS Konstrukcinis plienas. Pagal LST EN 10025-1 :2004(D), LST EN 10149-1,2,3:2000 LaikanCioms konstrukcijoms turi buti naudojami gamykliniai metaliniai profiliai, lakstai ir

juostos is konstrukcinil! plienl!. Naudojaml! paprastl!il! anglinil! konstrukcinil! plienl! mechanines savybes turi buti ne blogesnes negu:

Plieno marke Takumo riba, Mpa Stiprumo riba Mpa Tamprumo modulis MPa

s 235 235 360 2,06x 10=> s 275 275 400 2,06x 10=>

Metalinil! S'tfaiDl!, laiptasijl! ir tvirtinimo detalil! gamybai turi buti naudojami ramaus arba pusiau ramaus stingimo plienai, kuril! takumo riba turi biiti ne mazesne, kaip 245 MPa.

Armatfuinis plienas. Pagal LST EN 10080:2006 Karstai valcuotas armatfuinis plienas turi buti is anglinil! mazai legiruotl! plienl!. S240 tipo

plienas tiekiamas lygiu pavirsiumi. S400 tipo plienai turi skirtingus sraigtinius issikisimus abejose strypo pusese: vienoje puseje sriegis yra desininis, kitoje kairinis. Armatiirinil! plienl! mechanines savybes yra svarbiausias jl! rodiklis ir privalo biiti nemazesnes, kaip:

Armatiirinio Takumo Stiprumo Santykinis Bandymas sal tam lenkimui ( c -plieno tipas riba, Mpa riba Mpa istisimas% ispraustines storis, d- strypo

skersmuo) ne maziau, kaip S240 235 370 25 180°; c=0,5 d S400 400 590 14 90°; c=3 d '

Viell! mechanines charakteristikos: I

Vielos tipas Takumo riba, Mpa Stiprumo riba Mpa J Santykinis istisimas % S500 395-405 526-540 I 16

Atestato Kompleksas: Stacionari4_ socialini4_ paslaug4_ infrastrukturos Nr. UAB pletra Vsi Ylaki4_ globos namuose. Globos nam4_ pastato

"BANDUVA" rekonstravimo ir naujo priestato statybos projektas, Dariaus 2054

;?/.7 / ir Gireno g. 71, Ylakiai, Skuodo r. 16126 PV R. Remezien,e ~;.-,f' 2013 Statinys: Globos nam4_ pastato rekonstravimas ir Laida 27665 PDV M.TreCiokas~ ~ "2013 naujo priestato statyba

Projekt. M. TreCiokas ~-----~13 Brezinys: TS. Surenkam4_ metalini4. ir atitvarini4_ 0 konstrukcij4_ montavimas.

TP Statytojas: Viesoji istaiga Ylakil!

15P/13-1-TP-SK.TS-01 La pas Lapl!

globos namai 1 6

METALINIV KONSTRUKCIJV MONT A VIMO DARBAI

1. Plieninil! konstrukcijl! tiekimo i statybos aikstel~ tvarka turi atitikti nustatytai montavimo darbl! eilei. Konstrukcijos tiekiamos kompleksiskai. Konstrukcijos gamykloje turi buti gruntuotos.

2. Plienines konstrukcijos montuojamos ( daugiausia) sustambintais konstrukciniais elementais ir blokais. Pries montavimq_ nuo jl! turi buti nuvalytas purvas, ledas, sniegas, zemes ir kt.

3. Keliant sustambintas ir laikanCias konstrukcijas turi buti naudojami prietaisai apsaugantis jas nuo liekaml!il! deformacijl! ir nuo itempiml! didesnil! kaip 85% plieno tankumo ribos arba konstrukcijos turi bu.ti tinkamai itvirtinamos bei sustiprinamos.

4. Plieninil! kolonl! padai i pamatus turi buti atremiami vienu is sil! budl!: a) tiesiog i pamato pavirsil!, paaukstintq_ iki projektines kolonos pado atramos plokstumos

altitudes, nepapildant cemento skiedinio; b) ant is anksto pastatytl!, islygintl! ir uzpiltl! cemento skiediniu plieninil! atraminil! ploksCil!; c) ant is anksto pastatytl! ir islygintl! atraminil! detalil! (sijl!, begil! ir kt.), po to papildant

cemento skiediniu. 5. Inkariniai varZtai skirti plieninil! konstrukcijl! itvirtinimams, turi bu.ti isdestyti pagal

projektines padetis ir uzbetonuoti kartu su pamatais. VarZtl! srieges apsaugotos nuo sugadinimo. 6. Plieninil! konstrukcijl! pagrindiniai elementai nuo kuril! priklauso geometrine statinio padetis

(kolonos, remai ir kt.) turi buti is karto statomi i padeti, artimq_ projektinei. Pries atkabinant krano kabli, konstrukcijos turi bu.ti patikimai itvirtintos.

7. Konstrukcijl! pastatymas patikrinamas prietaisais ir jl! padeties galutinis. pataisymas bei itvirtinimas turi bu.ti atliekamas tuoj pat, baigus surinkti kiekvienq_ konstrukcijos blokq_ pagal projekte nustatytq_ eil~.

8. Surenkant metalines konstrukcijas, tarpusavio elementl! tvirtinimo kiaurymes turi sutapti. Elementl! padetis fiksuojama surinkimo kaisciais, suverziamos varZtais. Draudziama naudoti varZtus ir verzles neturincias gamyklos gamintojo stampo ir markiruotes, patyminCios atsparumo klas~.

9. Sujungimai varZtais tikrinami naudojant 0.3 mm storio kalibravimo plokstel~, kuri neturi tilpti tarp varztl! sujungiml!. VarZtl! uzsukimo kontrole vykdoma 0.4 kg mases plaktuku dauzant varZtus ( varZtai nuo plaktuko smugio neturi judeti) arba dinamometru.

10. Suvirinti ar statyti nuolatinio sutvirtinimo varZtus sujungimuose galima tada, kai patvirtinta, kad taisyklinga atitinkaml! pastato dalil! ( ar elementl!) padetis. Laikino tvirtinimo varZtai nustatomi skaiciavimais. Konstrukcijl! tvirtinaml! suvirinimo budu montavimas atliekamas dviem etapais:

a) Laikinas sutvirtinimas ( sutvirtinimo budas nurodomas projekte); b) Galutinis sutvirtinimas suvirinimo budu. Montavimo metu naudoti elektrodus ir metalo

gaminius, kuril! sertifikatl! nera, draudziama.

Lapas 1 Lapl! 15P/13-1-TP-SK.TS-02

2 6

METALINITJ KONSTRUKCIJTJ SAND ELlA VIMAS IR PRIEMIMAS

Sandeliavimas: I statybos aikstel~ atvezti metaliniai profiliai, gaminiai ir konstrukcijos turi biiti markiruoti,

pagamintos konstrukcijos turi biiti patiektos su gaminil! pasais, kuriuose nurodomas gaminil! atitikimas breziniams, panaudoto plieno charakteristikos, duomenys apie gamintojus.

Priemimas: Metaliniai elementai ir konstrukcijos turi buti nuvalytos nuo purvo, rud:Zil!, dregmes, ledo ir

sniego, nugruntuotos ir nudazytos. Sumontuotl! metalinil! konstrukcijl! kontrole turi buti vykdoma siais etapais:

- tarpinis priemimas pasleptiems darbams (pamatai ir kitos metalinil! konstrukcijl! atremimo vietos, idetinil! detalil! ibetonavimas );

- surinktl! konstrukcijl! pries montavimct priemimas (atlikti pries konstrukcijl! dazymct. Tikrinami nukrypimai nuo projektinil!, atskirl! monta:Zinil! sujungiml! kokybe)

- galutinis sumontuotl! konstrukcijl! priemimas (pries objekto pridavimct eksploatacijai).

METALINITJ SIJTJ, SJ\RAMTJ MONT A VIMO LEISTINI NUOKRYPIAI

sctramos asies nuokrypis nuo projektinil! ties tvirtinimo taskais- 10 mm; tarpatraminiai nuokrypiai nuo projektinil!- 5 mm; ilinkio dydis (kreivumas) tarp sijl!, S'l.faml! tvirtinimo taskl! - iki 0,0013 atstumo tarp tvirtinimo taskl!, bet ne daugiau kaip 15 mm; atraminil! mazgl! altitudzil! nuokrypiai nuo projektinil!- 10 mm.

La pas Lapl! 15P/13-1-TP-SK.TS-03

6 3

METALINITJ KONSTRUKCIJTJ ANTIKOROZINE APSAUGA Turi buti atliekamas dazymas antikoroziniais da2ais arba galvanizavimas ar cinkavimas. Antikorozine metaliniq pavirsiq padengimo danga turi buti ilgaamze, atspari dregmei,

klimatiniams, cheminiams bei mechaniniams poveikiams, turi sudaryti istisin~ dangq, kurioje neturi buti itrukiml!, puslelil!, nutekejimq. Danga turi buti gerai sukibusi su pagrindu. Dangos patvarumas turi buti aukstas - daugiau kaip 15 metq.

Turi buti laikomasi tokio paruosimo ir da2ymo nuoseklumo: - nuriebinimas; - rudziq valymas mechaniskai, tirpikliais ir cheminiu budu; - grunto sluoksnis is dvikomponentiniq dazq epoksido pagrindu turi bliti ufuestas gamykloje

tuoj po valymo; - du apdailiniai sluoksniai bus uznesti gamykloje po gruntavimo, ir jie turi bliti suderinti su

kitomis dangomis; - minimalus visq sluoksniq storis kartu turi bliti ne mazesnis nei 180 J...lm; - spalva turi bliti tokia kaip nurodyta apdailos lentelese. Dazymas turi bliti atliekamas purskimu aukstu slegiu. Teptuku gali buti atliekamas tik atskirq

vietq pataisymas. Dazymas teptuku atliekamas taip, kad dengiamajame sluoksnyje nesimatytq teptuko zymiq.

Statybos metu pa2eistos vietos turi bliti nuvalomos, gruntuojamos ir perdazomos. Tam konstrukcijq gamintojas turi pateikti reikiamc:t kieki atitinkamq da2q (ne maziau kaip po 5% visq tipq da2l!).

Kai konstrukcijq sujungimas atliekamas aiksteleje, virinimo pedsakai ir da2q apgadinimas turi buti gerai nuslifuojami iris karto gruntuojami.

Plieno elementai ir konstrukcijos, kurios bus uzdengiamos ir kuriq negales pasiekti da2ymo Rangovas, pries jas uzdengiant turi bliti nudazomos antikoroziniais dazais. Altematyviai gali bliti naudojami kitokios metalo dazymo sistemos pries tai suderinus tai su

IilZinieriumi.

METALINITJ KONSTRUKCIJTJ PRIESGAISRINE APSAUGA Atitvariniq metaliniq konstrukcijq atsparumas ugniai turi atitikti (Priesgaisrines apsaugos 1r

gelbejimo departamento prie vidaus reikalq ministerijos direktoriaus isakymas ,Del gaisrines saugos pagrindiniq reikalavimq patvirtinimo" 2010m. gruodzio 7d. Nr. 1-338, Vilnius) reikalavimus.

II atsparumo ugniai laipsnio pastatams: - laikanCios konstrukcijos - vi dines nelaikanCios kruvio sienos (pertvaros) - perdangos - stogai

R45. EI 15. REI 20. RE20

Todel ten, kur tai reikalinga pagal norminius reikalavimus, metalines konstrukcijos turi buti apsaugotos priemonemis, padidinanciomis jl! atsparumc:t ugniai iki reikiamo dydzio.

Atsparumo ugniai padidinimui turi buti naudojamas da2ymas ugniai atspariais dazais. Naudojamos apsaugos priemones turi buti aprobuotos ir sertifikuotos Lietuvoje kompetentingq

institucijq. Apsaugos sprendimai turi buti numatyti rengiant darbo brezinius ir naudojami tiktai suderinus

su iilZinieriumi.

Lap as Lapq 15P/13-1-TP-SK.TS-04

6 4

SUJUNGIMAI SUVIRINIMU

Suvirinimui naudojamos medziagos turi atitikti LST EN 13479:2005(D) reikalavimus. Suvirinimo siiiles metalas turi buti ne prastesnil! fizinil! mechaninil! savybil! uz suvirintct

pagrindini metalct. Konstrukcijl! mazgai turi buti sukonstruoti taip, kad buti galima laisvai atlikti suvirinimo

darb us. Gamykloje gaminamiems gaminiams taikyti mechanizuotus - automatizuotus suvirinimo budus. Jungiaml!il! elementl! krastl! apdirbimas turi buti atliktas frezavimo budu. Neleistina jungiamus

pavirsius palikti apserpetus, pjautus dujiniu pjovimo budu. Suvirinant lakstus uzleidimu, uzleidimo ilgis turi buti ne maZ:esnis kaip 5 jungiamojo elemento storiai, jeigu nenurodyta kitaip.

Suvirinant konstrukcijas, kurios yra apkrautos dinaminemis apkrovomis, suvirinimo siiiles neturi buti uzbaigtos staciais kampais. Naudoti pertrauktines siiiles leidziama tik jungiant konstrukcijas, kurios jungiamos tik konstruktyviai. Jungiant strypus, konstrukcijl!, kurios eksploatuojamos lauke, o viduje esancioje vidutiniskai agresyvioje aplinkoje, suviriniml! butina atlikti visl! perimetru, idant neblitl! plysil!, tarpl!, del kuril! galetl! vykti korozija tarp susilietusil! metalo pavirsil!.

Vertikalil! pavirsil! horizontalil! siiilil! suvirinimas atliekamas elektrodais, kuril! skersmuo ne daugiau 4 mm.

Metalines konstrukcijos suvirinamos elektros lanku. Tam tinka sie budai: rankinis suvirinimas, automatinis, pusiau automatinis, dujl! elektrinis. Kur negalima virinti elektra, naudojamas dujinis bei termitinis suvirinimas. Rankinis elektrinis suvirinimas naudojamas statybvieteje. Gamykloje ir cechuose virinama automatiskai ir pusiau automatiskai.

Suvirinimo medziagos ir suvirinimo technologija turi uztikrinti virintines siiiles metalo stipri pagal stiprumo ribct ne maZ:esni nei pagrindinio metalo stipri.

Virintinil! (lydytinil!) kertinil! ( kampinil!) siiilil! statiniai k turi bUti ne didesni nei 1,2 t, Cia t - ploniausio is jungiamojo elemento storis. Kertines siiiles ilgis turi buti ne maZ:esnis nei 4 t ir ne maZ:esnis nei 40 mm. Uzlaidos plotis turi bUti ne mazesnis kaip penki ploniausiojo is suvirinaml! elementl!

storiai. Konstrukcijl!, veikiaml! dinaminil! ir vibracinil! apkroVl!, siiiles turi buti igaubtosios ir sklandziai pereiti i metal'l_.

Naudoti kombinuotctsias jungtis, kai dali irctzos perima suvirinimo siUle, o kitct dali varztai - neleidziama. Naudoti trukictsias siiiles, taip pat virintines kniedines , atliekamas rankiniu suvirinimu is anksto isgr~ztose skylese, leidziama tik nepagrindine

PROJEKTO KONSTRUKCINES DALlES TEKSTINIIJ DOKUMENTIJ...

Documents

Transcript of PROJEKTO KONSTRUKCINES DALlES TEKSTINIIJ DOKUMENTIJ...