Projekto ,, Graţus tavo

rūbas” baigiamoji popietė

,,Rugys maitina ,

linas rengia”

2015 -10 -16

Per dainas ir ţaidimus

supaţindinti vaikus su rugių ir

linų auginimo Lietuvoje

senosiomis tradicijomis.

- skatinti vaikus domėtis lietuvių tautos tradicijomis ir papročiais , smulkiąja tautosaka , ţaidimais ir dainomis ;

- supaţindinti su rugio ir lino keliu nuo lauko iki šventinio stalo ;

- mokyti įvertinti sunkų ţmogaus darbą

ir gerbti jo rezultatą ;

- ugdyti kolektyviškumą ir draugiškumą

ţaidţiant, suteikti dţiugių emocijų, išmokyti

dainelių ir judrių , bei raminančių ţaidimų;

- pasivaišinti ir pavaišinti popietės svečius namine duona ir medumi.

1 – 4 klasių mokiniai ir svečiai.

Vieta :

mokyklos aktų salė.

lietuvių liaudies dainos : ,, Ţiemkentėli ,

rugeli”, ,, Du liniuku ”, ,,Padainuosim

atsistoję”.

rateliai-ţaidimai: ,,Ausim, sesutės”,

,,Malūnėlis , ,, Kanapėlė”, ,, Aguonėlė”,

,,Aviţa prašė”, ,,Varteliai”...

pasakos ,,Kaip vilkas duonos uţsimanė”

inscenizavimas, pasakos be galo sekimas.

eilėraščiai, patarlės apie darbą , duoną, linus.

vaikų ţaidimai : ,,Vilkas ir ţąsys”, ,,Sodininkas”,

,,Spragilų daina”.

naudota literatūra: A.Venskevičienė,,Apie

rugį ir liną “, R.Budinavičienė ,,Kai aš maţas

buvau”, ,,Vaikų rateliai ir ţaidimai”,

Renginio eiga

I dalis – viskas apie rugį.

Ant lininio rankšluosčio įnešamas naminės duonos kepalas.

Lyg medumi, lyg mėtom kvepia:

Duonutę iškepė mama.

Apsąla širdys nuo to kvapo,

Prie stalo sėdasi šeima.

Atriekia tėtis storą riekę-

Aš atsivalgyt negaliu...

Ir sako man: skubėki, vaike,

Į saulę stiebtis rugeliu...

Trumpas mokytojos pasakojimas apie rugį, su juo susijusius darbus

(medţiaga panaudota iš A.Venskevičienės knygelės,,Apie rugį ir liną”).

Patarlės apie duoną, darbą.(pvz. Davė dievas dantis-duos ir duonos. Juoda

duona –ne badas. Darbštus duoną gamina, tinginys- vargą augina...)

Lietuvių liaudies daina ,,Ţiemkentėli rugeli”.

Ţiemkentėli, rugeli,

O kas tave sėjo?

Mane sėjo sėtuve

Senas tėvuţėlis

Ţiemkentėli, rugeli,

Kas tave augino?

Mani augino laukely

Saulė ir vėjelis.

...o kas tave pjovė? Mane pjovė berneliai aštriais pjautuvėliais

...o kas tave veţė? Mane veţė jauteliai tvirtais veţimėliais.

...o kas tave kūlė? Mane kūlė spragilais smagus jaunimėlis.

...o kas tave malė? Mane malė girnelės tėvelio svirnely.

...o kas tave kepė? Mane kepė duonele sena motinėlė...

Lietuvių liaudies pasakos ,,Kaip vilkas duonos uţsimanė” inscenizavimas (4 klasės

mokiniai).

Rugių kūlimo ţaidimas ,,Spragilų daina”.

Visi dalyviai suklaupia ratu ant grindų. Vedantysis pasakoja ir rodo judesius.

-Kulia vienas: ubags, ubags, ubags

(abiem rankom ploja sau į kelius daug kartų).

-Kulia dviese: tai tau, tai tau, tai tau...

(pakaitomis kaire ranka ploja į kairį kelį, dešine –į dešinį kelį).

-Kulia trise: bus duo-nos, bus duo-nos...

(ploja kaire ranka į kairį kelį, dešine ranka –į dešinį kelį, kaire ranka į dešinį petį).

-Kulia keturiese: pats su pa-čia , duk-tė tre-čia ...

(viską kartoja ... tik dar dešine ranka į kairį petį).

-Kulia penkiese: kam-pe su-tū-pę, kam-pe su-tū-pę...

(viską kartoja ..tik pabaigoje kaire ranka ploja sau į kaktą).

-Prisijungė šeštasis talkininkas-prasidėjo spragilų daina: len-ta nu-ta-šy-ta, kam-pe

pa-sta-ty-ta ...

( viską kartoja... paskutinį skiemenį suploja delnais virš galvos).

Lietuvių liaudies ratelis,, Ant aukšto kalnelio malūnas stovėjo”. II dalis- viskas apie linus.

Lino ţiedas suktinį mums šoka. Linai ţydi begalo graţu... Lino kančią į dainą sudėję Padainuosime šiandien kartu. Trumpas mokytojos pasakojimas apie linus(medţiaga paimta iš nurodytos

knygelės). Ar ţinote, kad: -duona ţmogų maitino, o linas – rengė; -iš linų sėklų t.y.sėmenų spausdavo aliejų; -dar ţiemą , per Uţgavėnes, merginos stengėsi kuo aukščiau išsisupti

sūpynėmis, kad linai aukštesni augtų, išsivolioti sniege, kad linai gerai augtų, neišgultų;

-linai ţydi labai trumpai, bet ţiedų groţis buvo lyginamas su mamos akių, dangaus, Nemuno, Baltijos jūros mėlyna spalva;

-linus augino, rovė daugiausiai moterys. Buvo sakoma: kuo daugiau linelių prisirausi, tuo daugiau drobelių prisiausi;

-iš linų nuobrukų- pakulų vyrai vijo virves, pančius, vadţias arkliams, vijo juos į didţiulius kamuolius;

-plonai išausta drobė- lietuvaičių mergelių darbštumo įrodymas; -patys švelniausi vystyklėliai kūdikiams buvo lininiai, lininė skiautelė ant

ţaizdos – geriausias vaistas...ir t.t. Lietuvių liaudies daina ,,Du liniuku”. Aš pasėjau du liniuku oi oi oi. Du liniuku mėlyniuku oi oi oi.

Ir išdygo du liniuku... Ir uţaugo du liniuku... Ir praţydo du liniuku... Ir nuroviau du liniuku...

Ir parveţiau du liniuku...ir t.t. Lietuvių liaudies ţaidimas ,,Auskit ,sesutės abrūsus”( ţaidimui naudojami lininiai rankšluosčiai).

Mergaitės sustoja pora uţ poros, pasisuka veidu viena

prieš kitą, rankose uţ galų laiko rankšluosčius.

Siūbuodamos ţemai nuleistus rankšluosčius dainuoja: Auskim, sesutės abrūsus –

Leisim broliuką į prūsus.

Pakelia aukštyn porose laikomus rankšluosčius (padaro

tunelį). Kraštinė pora lenda pro pakeltas rankas į tunelio

galą, paskui lenda sekanti pora, po to dar sekanti... Išlindusios gale vėl kelia aukštyn rankas su rankšluosčiais.

Šokėjos lįsdamos dainuoja:

Prūsai , prūsai jūsų ilgi ūsai... (kartoja daug kartų).

Kai visos poros pralenda, ţaidimas kartojamas nuo

pradţių.

III dalis

Kol tėvai sunkiai dirbo laukuose, vaikai

prasimanydavo sau įvairios veiklos:

ţaisdavo įvairius ţaidimus, mindavo mįsles,

sekdavo pasakas, perpasakodavo girdėtus

padavimus ir sakmes, berniukai droţinėjo, vijo

pančius, mergaitės pešiojo ţąsų plunksnas,

siuvinėjo, mezgė ir t.t.

Sekama pasirinkta pasaka be galo.

Šokamas ratelis ,,Aguonėlė”.

Raminamasis ţaidimas ,,Sodininkas”.

Dalyviai sustoja ratu arba puslankiu , kad vienas kitą

matytų. Kiekvienas pasirenka gėlės pavadinimą (pvz. roţė,

tulpė, bijūnas, rūta..).

Šį kartą vaikams buvo išdalinti mėlynų ţibučių ţiedai , ant

kurių buvo uţrašyti gėlių pavadinimai. Vedantysis vaikšto

aplink dalyvius ir sako:

-Aš esu sodininkas ir man patinka visos gėlės , bet

labiausiai - ,,Rūta”.

Vaikas, turintis šios gėlės vardą, sušunka:

-Oi !

Vedantysis klausia:

-Kas atsitiko?

,,Rūta”atsako:

-Įsimylėjau!

Vedantysis klausia :

-Į ką ?

,,Rūta”atsako:

-Į ... (pasako kurios nors gėlės vardą pvz ,,Bijūną”).

Šis aikteli:

-Oi! …. ir taip viskas kartojama nuo pradţių, tik vaikai

sako vis kitos gėlės vardą. Ţaidimas tęsiamas kol nusibosta.

Šokamas ratelis,,Aviţa prašė”.

Gaspadinė Elena

Pjovė ţąsį balana.

Ne tiek pjovė, kiek dzyravo,

Kol ta ţąsis galą gavo...

Ţaidţiamas vaikų ţaidimas ,,Vilkas ir ţąsys”.

Išsirenkamas ,,vilkas”, o visi kiti ţaidėjai – ,,ţąsys”. Visos ,,ţąsys “

tupi būryje, o vilkas vaikšto aplink . Ţąsys klausia:

-Vilke, vilke, kur eini?

-Į mišką malkų.

-Ką kursi?

-Pečiuką.

-Ką kepsi?

-Ţąsiuką.

-O iš kur gausi?

-Iš šito būrio.

-O mes neduosim!

-O aš pasigausiu…(ţąsys bėga, vilkas jas

gaudo . Ţaidţiama daug kartų, išrenkamas

vis kitas vilkas).

Šokami rateliai ,,Kanapėlė” ir ,,Varteliai”.

,,Kanapėlė”. Uţ rato priešinga kryptimi eina išrinktas berniukas.

Eidami ratu vaikai dainuoja :

Aš pasėjau kanapėlę, tik neturiu rovėjėlės.

Aš pasėjau kanapėlę, tik neturiu rovėjėlės.

Uţ rato einantis berniukas paliečia ratelyje bet kurį vaiką , šis

paliečia kitą, tas dar kitą... Ratas vis sukasi ir pasipildo . Taip

eidami aplink paliečia visus vaikus, kol lieka vienas rato viduryje.

Jei uţ rato berniukas, aplink einantys dainuoja:

Jurgut, broli, kanapėlių rauti ...(kartojama daug kartų).

Jei uţ rato mergaitė , dainuojama:

Onyt, sesyt, kanapėlių rauti...(kartojama daug kartų).

,,Varteliai”. Vaikai eina ratu ir dainuoja:

Motinyte, ką padarei,

Kad vartelių neuţdarei / 2 kartus.

Tada bet kurie šalia stovintys vaikai nepaleisdami

Rankų lenda pro pasirinktą ratelio tarpą – vartelius.

Pralindę vedantieji paleidţia sukabintas rankas ir savo

voreles vaikų veda į priešingas puses , kol susitinka.

Dainuoja:

Gaidys rūtas iškapojo

Ir lelijas išnešiojo..(kartojama , kol vėl sudaromas

ratelis)

Visi renginio dalyviai sustoja į bendrą ratą.

Atliekama baigiamoji daina,, Padainuosim atsistoję”.

Padainuosim atsistoję oi, oi, oi ,

Kaip paukšteliai ţaliam gojuj oi, oi, oi /2k.

(visi stovi)

Padainuosim atsitūpę oi, oi, oi,

Kaip paukšteliai palei upę oi, oi, oi /2k.

(dainuoja atsitūpę)

Padainuosim atsisėdę oi, oi, oi,

Kaip paukšteliai vienasėdy oi, oi, oi /2k.

(sėdasi ant grindų)

Padainuosim atsistoję ....

Salės viduryje padedamas linine staltiese uţdengtas stalelis, ant

kurio per visą renginį puikavosi didţiulis naminės duonos kepalas.

Mokytojos ţodţiai:

-Štai kur susitiko rugys ir linas. Abu ant to paties stalo, abu vienodai

tausojami, saugomi, gerbiami ir laukiami, abu panašias kančias

kentę, abu daug ţmogaus prakaito ištraukę.

Rugys nuo pat kūdikystės ţmogų maitina, teikia jam stiprybės.

Linas rengia, dengia, puošia visą amţelį.

Namai – tai mamos austa staltiese uţdengtas stalas ir tėvo

raikoma duona.

Visi renginio dalyviai vaišinasi namine duona ir medumi.

Ačiū uţ dėmesį