PROJEKTAS—s... · Web viewKaip jau buvo minėta (7 punkte), Kolegija visai neseniai įgyvendino...

STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA

VEIKLOS VERTINIMO IŠVADOS

––––––––––––––––––––––––––––––

INSTITUTIONAL REVIEW REPORT

KAUNAS TECHNICAL COLLEGE

Grupės vadovas:Team leader: Prof. Robert William MunnGrupės nariai:Team members: Dr. Frank McMahon

Prof. dr. José Sarsfield Cabral

Doc. dr. Vincentas Vytis Stragys

Dionis MartsinkevichusVertinimo sekretorius:Review secretary: Pika Radmilovič

©Studijų kokybės vertinimo centras

Centre for Quality Assessment in Higher Education

Vilnius2013

TURINYS

I. ĮVADAS.......................................................................................................................................3

II. BENDROJI INFORMACIJA APIE INSTITUCIJĄ..................................................................4

III. STRATEGINIS VALDYMAS..................................................................................................4

IV. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ.................................................................9

V. MOKSLO IR MENO VEIKLA................................................................................................13

VI. POVEIKIS REGIONO IR VISOS ŠALIES RAIDAI.............................................................14

VII. GEROJI PRAKTIKA IR GERINIMO REKOMENDACIJOS.............................................15

Gali apimti ir dalį institucijų (ministerijos ir pan.) gerinimo rekomendacijų...............................15

VIII. ĮVERTINIMAS....................................................................................................................17

PRIEDAS. KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS ATSAKYMAS Į VEIKLOS VERTINIMO

IŠVADAS......................................................................................................................................18

Studijų kokybės vertinimo centras 2

I. ĮVADAS

1. Šiose išvadose pateikiama informacija apie 2013 m. atliktą Kauno Technikos Kolegijos (toliau – Kolegija1) vertinimą, kurį atliko ekspertų grupė iš Lietuvos ir kitų Europos šalių (toliau – grupė). Ankstesniojo, 2008 m. atlikto, vertinimo metu buvo pateikta nemažai rekomendacijų, o su tuo susijęs Kolegijos progresas pažymimas atitinkamose šių išvadų punktuose.

2. Prieš apsilankant Kolegijoje, grupei buvo pateikta Savianalizės suvestinė (toliau – SS) su išsamiais priedais. SS parengė platus Kolegijos bendruomenės atstovų ir jos socialinių partnerių ratas, įskaitant ir studentų atstovą. Savianalizės suvestinėje buvo minima informacija, kurios reikėjo grupei rengiantis vizitui Kolegijoje, joje buvo aiškiai ir išsamiai įvardyta kiekvienos srities veikla bei pristatyta atitinkama jų analizė, suformuluotos išvados apie privalumus bei trūkumus ir pateikti tobulinimosi tikslai. Tai įrodė, jog Kolegija sugeba kritiškai analizuoti savo veiklą.

3. Prieš atvykdami į Kolegiją grupės nariai peržiūrėjo SS ir jos priedus, išsiaiškino nurodytus punktus ir iškilusius klausimus. Prieš vizitą grupė paprašė pateikti papildomos informacijos, o vizito metu – papildomų dokumentų. Prieš vizitą grupei buvo pateikta kita bendroji informacija, įskaitant realiųjų išteklių vertinimą, kurį atliko MOSTA. Prieš pat vizitą Kolegijoje grupės nariai susitiko Vilniuje ir išklausė vienos dienos trukmės mokymo kursą, kurio metu buvo supažindinti su valstybine švietimo sistema. Vizitas truko tris dienas 2013 m. spalio 15-17 d., jį sudarė ekskursija po Kolegijos patalpas ir trylika oficialių susitikimų. Dieną po vizito grupė susitarė dėl galutinio sprendimo ir pradėjo formuluoti vertinimo išvadų ataskaitą, kurią patobulino ir pabaigė per vieną mėnesį po vizito.

4. Vertinimo grupę sudarė šie nariai:

Profesorius Bob Munn (Jungtinė Karalystė, grupės vadovas): nepriklausomas aukštojo mokslo kokybės konsultantas, cheminės fizikos garbės profesorius ir buvęs Mančesterio universiteto dėstymo ir mokymosi vice prezidentas, turintis patirties Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Pietų Afrikos ir Saudo Arabijos institucijų vertinimo srityje.

Dr. Frank McMahon (Airija): Bolonijos proceso ekspertas ir buvęs Dublino technologijų instituto akademinių reikalų direktorius, turintis Šveicarijos, Meksikos, Italijos ir Rumunijos (bei kitų šalių) institucijų vertinimo ir daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, studijų programų vertinimo patirties.

Prof. Dr. José Sarsfield Cabral (Portugalija): Porto universiteto prorektorius, atsakingas už Kokybės vadybos skyrių, ir Inžinerijos fakulteto Pramonės inžinerijos katedros vedėjas, turintis Rumunijos institucijų vertinimo pagal EUA institucinio vertinimo programą (IVP) patirties.

Doc. dr. Vincentas Vytis Stragys (Lietuva, darbdavių atstovas): Lietuvos statybos inžinerijos asociacijos vykdomasis direktorius, šiuo metu Europos statybos inžinierių sąjungos (ECIT) viceprezidentas ir buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechnikos katedros vedėjas, turintis patirties vertinant studijų programas Lietuvoje.

Dionis Martsinkevichus (Lietuva, studentų atstovas): Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės prezidentas, turintis institucijų ir studijų programų vertinimo patirties Lietuvoje.

Pika Radmilovič (Slovėnija, vertinimo sekretorė): Maribor universiteto Kokybės plėtros tarnybos vadovė, turinti institucijų vertinimo pagal EUA IVP patirties įvairiose šalyse.

Grupei padėjo SKVC vertinimo koordinatorius.1 Savianalizės suvestinėje ir kitose publikacijoje anglų kalba Kolegija save vadina Kauno taikomųjų inžinerijos mokslų universitetu. Tačiau oficialiame Lietuvos registre (AIKOS) Kolegija vadinama „kolegija“. Todėl šioje ataskaitoje bus naudojamas „kolegijos“ pavadinimas (žr. 51 punktą).


II. BENDROJI INFORMACIJA APIE INSTITUCIJĄ

5. Kolegija buvo įsteigta ir nepertraukiamai vykdė veiklą nuo 1920 m., tačiau iš esmės tokią veiklos formą, kaip dabar, ji pradėjo vystyti nuo 2002 m. 2011 m. Kolegija tapo viešąja institucija. Jos misija – vykdyti inžinerinės krypties studijas, kurios atitiktų vietos, nacionalinius ir Europos poreikius bei standartus, ir kurti bei skleisti taikomojo mokslo žinias ir pažangią praktinę patirtį, kuri prisidėtų prie ekonomikos plėtros ir konkurencingumo didinimo.

6. Kolegija specializuojasi taikomuosiuose inžinerijos moksluose. Iki šių akademinių metų Kolegijoje buvo du fakultetai: Statybų inžinerijos, kurio dvejose profesinio bakalauro studijų programose studijavo šiek tiek daugiau nei 500 studentų (Bolonijos proceso pirmoji pakopa), ir Elektromechanikos, kurio penkiose profesinio bakalauro studijų programose studijavo 1000 studentų. Autotransporto elektronika ir Kelių inžinerijos studijų programos yra unikalios Lietuvoje. Visos programos dėstomos nuolatinių ir ištęstinių studijų forma.

7. Nuo 2012 m. pabaigos Kolegijoje vyko nemažai struktūrinių pokyčių, t.y. buvo suformuota nauja Kolegijos Taryba ir 2013 m. kovo mėn. paskirtas naujas Direktorius. Buvo nuspręsta panaikinti katedras, o jų funkcijas perduoti studijų krypties komitetams. Be to, pripažinus, kad Kolegijoje teikiamos programos priklauso vienai plačiai sričiai, buvo nuspręsta sujungti du fakultetus į vieną Inžinerijos mokslų fakultetą. Kadangi naujoji struktūra buvo įgyvendinta tik 2013 m. rugsėjo 2 d., prieš kelias savaites iki vizito ir po to, kai buvo parašyta SS, didžioji dalis grupei pateiktos informacijos buvo susijusi su senąja struktūra, o informacijos apie Kolegijos veiklą pagal naująją struktūrą iki šiol turima mažai. Dėl to šios vertinimo išvados yra daugiausiai susijusios su įstaigos veikla pagal senąją struktūrą, tačiau daugiausiai pateikiama naujosios struktūros terminais.

III. STRATEGINIS VALDYMAS

8. Strateginis planas atitinka tiek nacionalinius, tiek Europos vidaus ir išorės dokumentus, kaip nurodyta Europos aukštojo mokslo erdvėje (angl. EHEA). Planas yra peržiūrimas, kai keičiasi išoriniai faktoriai. Kolegija taip pat vadovaujasi Europos mokslinių tyrimų erdve, nors Kolegijos mokslinių tyrimų veikla apsiriboja tik taikomaisiais tyrimais. Apskritai Strateginis planas atrodo išsamus bei įgyvendinamas, jo sudedamosios dalys atrodo tinkamos ir derančios tarpusavyje. Tačiau SSGG analizė aprašo kai kurias galimybes, kurios yra labiau vidinės, o ne priklausomos nuo išorės aplinkos, kaip būtų galima tikėtis.

9. Strateginiai Kolegijos statuto tikslai yra susiję su dėstymu ir mokymusi, taikomaisiais moksliniais tyrimais, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu, regioniniu bei nacionaliniu poveikiu ir Kolegijos valdymo struktūros plėtojimu. Šie tikslai ir sritys atspindi Kolegijos misiją, atsižvelgiant į aplinką, kurioje ji veikia. Savo ruožtu strateginės sritys yra išplečiamos iki tikslų ir uždavinių, o kiekvienas uždavinys yra priskiriamas atsakingai struktūrai ir nurodomi tikėtini rezultatai bei tinkamas veiklos rodiklis. Plano įgyvendinimą apibūdina numatomi siektini rezultatai, vykdomos priemonės ir analizė, kad būtų galima nustatyti bendrą poziciją.

10. Plane nurodytas 81 rodiklis yra susijęs su kokybinėmis ir kiekybinėmis priemonėmis, kurios apima visą Kolegijos veiklą. Apskritai, visi rodikliai yra logiški, tačiau kai kurie galėtų būti griežtesni: pvz., atnaujinti programą nėra visiškai tas pats, kas ją pagerinti, o užsienio kalbomis dėstomų studijų programų ir dalykų skaičius tėra palankių sąlygų sudarymo


atvykstantiems studentams dalis. Plano privalumas yra tas, kad jame nurodomi tikslai bei užduotys yra nukreipti į Kolegijos SSGG analizėje nurodytus trūkumus.

11. Stebėsenos rodikliai ir rezultatai aiškiai paskirsto pareigas; Direktorius kiekvienais metais stebi plano įgyvendinimą. Stebėsena taip pat vykdoma teikiant ataskaitas, kurios pateikiamos ir pristatomos įvairiuose susitikimuose su Akademine Taryba ir Kolegijos Taryba, tačiau atvirieji susitikimai, nors ir viešinami, nėra gausiai lankomi. Paskutiniųjų trijų metų ataskaitos naudojamos kaip kitų metų Kolegijos ir katedros veiklos planavimo pagrindas, prie kurios prisideda išorės partneriai, taip pat Kolegijos bendruomenės nariai ir studentai.

12. Informacija apie Strateginį planą ir jo įgyvendinimą platinama vidaus ir išorės grupėse, skirtingais kiekvienai iš jų tinkamais formatais. SS pripažįstama, kad išorinis platinimas vis dar galėtų būti gerinamas, tačiau metinė 2012 m. ataskaita yra išsami, informatyvi ir aiški. SS nurodo, kad taip pat reikia gerinti procesų valdymą, duomenų rinkimą ir sisteminį duomenų bazių naudojimą tam, kad būtų pašalinti Kolegijos planų stebėsenos trūkumai. Todėl Kolegija sukūrė formalų aprašą savo strateginio planavimo valdymui, kuris turėtų užtikrinti sisteminę stebėseną pagal 2008 m. vertinimo išvadų rekomendacijas. Susitikimų metu vertinimo grupė buvo patenkinta, kad Kolegija atsižvelgia ir įgyvendina savo strateginį planą. Tačiau paskutinė organizacinės struktūros reforma reiškia, kad veiksmų planą reikia peržiūrėti ir atnaujinti siekiant užtikrinti, jog jo tikslai yra tinkamai išdėstyti ir tinka naujajai struktūrai, taip pat, kad tam yra skiriami visi reikiami ištekliai. Savianalizės suvestinėje Kolegija nurodė, kad jai reikėtų įdiegti ar sustiprinti įvairias informacines sistemas ir panašu, kad tai buvo įgyvendinta.

13. Kolegija vykdo kokybės valdymą pagal ISO 9001:2008 standartą, jo įgyvendinimas buvo audituojamas 2012 m. balandžio mėn. ir dar kartą 2013 m. sausio mėn. Dėl to Kokybės vadovas yra gana aukšto lygio, jame daugiausiai dėmesio skiriama vaidmenų ir atsakomybės paskirstymui. Kasdienės veiklos kokybė yra neaprašoma, tačiau ji pristatoma procedūriniuose dokumentuose ir taip gerina kokybės užtikrinimą bei tobulina veiklą. Pristatomas itin detalus procesas, kaip įvesti, patvirtinti ir stebėti naują programą. Apskritai, kokybės valdymo sistema siekiama patenkinti klientų, t.y. studentų ir darbdavių, poreikius ir ji yra parengta vadovaujantis 2008 m. vertinimo išvadų rekomendacijomis.

14. Vienas kokybės sistemos aspektas – Kokybės taryba, kurią sudaro direktorius, vyresnieji darbuotojai (iki šių akademinių metų – katedrų vedėjai), studentų atstovas ir išorės kokybės ekspertas. Centriniam kokybės skyriui, remiančiam Kokybės Tarybą, atstovauja tiesiogiai direktoriui atskaitingas kokybės specialistas, kuris stebi įvairius kokybės procesus, o kokybės tyrimų koordinatorius daugiausiai yra atsakingas už studentų grįžtamojo ryšio surinkimą, analizavimą ir ataskaitos apie jį teikimą. Kokybės taryba yra patariamojo pobūdžio, kas semestrą susirenkanti pateikti strateginės sistemos apžvalgos. Todėl ji vaidina naudingą vaidmenį subalansuojant sistemos formalumus, kurių reikia tenkinti ISO 9001 standarto reikalavimus, o vertinimo grupė gerai vertina Kokybės tarybą, kaip gerą praktiką. Direktorius taip pat nustatė, kad studentai turi kas mėnesį dalyvauti rengiamuose susirinkimuose.

15. Vidinė kokybės užtikrinimo sistema iš esmės atitinka Europos standartų ir gairių reikalavimus. Studentai, kaip įvairių komitetų nariai (nuo studijų programų komiteto iki Kolegijos tarybos) yra įtraukti į studijų programų vertinimo ir gerinimo procesą. Studentai Kolegijai taip pat teikia grįžtamąjį ryšį atsakydami į anketų apie dėstymą klausimus, kurias pasibaigus kiekvienam semestrui teikia akademinis personalas ir pildydami centriniu būdu


platinamas anketas apie platesnę studentų patirtį, kurios dalinamos kiekvienų metų pabaigoje. Anketas surenka ir analizuoja centrinės kokybės skyriaus personalas, o rezultatai teikiami studijų programos komitetams, Kokybės Tarybai ir Akademinei Tarybai. Studentams rezultatai pranešami įvairiais kanalais, įskaitant studijų valdymo sistemą „Moodle“, per susirinkimus ir akademinio personalo vadovus. Studentai taip pat išreiškė pageidavimą būti plačiau informuojamiems apie kokybės procesus ir konkrečius patobulinimus. Vertinimo grupės nuomone, įstojusiems studentams galėtų būti naudinga teikti programos vadovėlius, kuriuose būtų pristatoma išsamesnė tokio pobūdžio informacija, taip pat ir išsami informacija apie visą programą, įskaitant informaciją apie praktikos vietas. Kolegija nurodė, kad komitetų susitikimų ataskaitos yra paskelbiamos viešai tinklalapyje per tris darbo dienas, tačiau tos ataskaitos, kurias bandė peržiūrėti vertinimo grupė, buvo prieinamos tik atitinkamo komiteto nariams.

16. Apskritai kokybės vadybos sistema veikia gerai ir yra atitinkamai dokumentuojama, ji paremta funkcionaliu duomenų kaupimu ir informacinėmis sistemomis, kas ir buvo rekomenduota 2008 m. vertinimo išvadose. Kokybės informacinė sistema talpina informaciją apie studentų pasitenkinimą studijuojamomis programomis ir dėstytojų efektyvumu. Tačiau kokybės sistema ir jos procedūros turi būti pritaikytos, kad atitiktų po paskutinių reformų pasikeitusią valdymo struktūrą. Vertinimo grupė rekomenduoja, kad vykdydama ISO 9001:2008 standartą atitinkančią veiklą, Kolegija turėtų aiškiai apibrėžti savo kokybės sistemos ir procedūrų santykį su Europos standartais ir gairėmis vidaus kokybės užtikrinimo tikslais aukštojo mokslo institucijose (ESG). Grupė taip pat rekomenduoja kad, siekdama išvengti rizikos, jog kokybės sistema bus traktuojama kaip atskira autonominė valdymo sistema, Kolegija turėtų visiškai integruoti savo kokybės procedūras į valdymo procedūras.

17. Nauji dėstytojai turėtų turėti bent magistro laipsnį ir praktinės jų pareigoms būtinos patirties. Tokiam personalui dvejiems metams paskiriamas vyresnysis vadovas, kurio pareiga supažindinti ir mokyti, tačiau pedagogikoje nėra formalios mokymo programos. Personalas, kuriam reikia gerinti savo kompetenciją, gauna naudos iš specifinių priemonių, tokių, kaip kursų lankymas, o praktika taip pat tobulinama gerinant pedagogikos žinias Kolegijoje. Dėstytojai akredituojami penkerių metų laikotarpiui, kuris po to gali būti pratęsiamas.

18. Kolegija tvirtina, kad tai, kaip personalas vertina savo veiklą, turi būti tobulinama kartu su esamais studentų teikiamais vertinimais, ir kad personalo veiklą reikia vertinti studijų krypties ir instituciniu lygmeniu. Vizito metu paaiškėjo, kad Kolegija rimtai siekia šio tikslo. Personalo atlyginimas priklauso nuo jo dėstymo kokybės vertinimo balų sistemoje, kuri apima tris bendruosius veiklos lygmenis. Grupė pripažįsta Kolegijos ketinimus teikti gerą dėstymo kokybę, tačiau rekomenduoja, kad Kolegija pradėtų rengti tinkamai ištekliais paremtą formalų atestuotą aukštojo mokslo pedagogikos kursą, kuris būtų privalomas visiems naujai priimtiems dėstytojams. Siekiant, kad toks kursas būtų efektyvesnis, jis galėtų būti rengiamas bendradarbiaujant su kitomis šios srities aukštojo mokslo institucijomis. Privalomojo mokymo metu naujiems dėstytojams galėtų būti suteikiama galimybė tobulinti užsienio kalbos įgūdžius (taip pat nepamirštant poreikio tobulinti jau esamų darbuotojų užsienio kalbų įgūdžius, jei to reikia).

19. Kaip jau buvo minėta (7 punkte), Kolegija visai neseniai įgyvendino tai, ką būtų galima vertinti kaip tinkamus Kolegijos struktūros pakeitimus, tobulinančius veiklos efektyvumą ir atitinkančius 2008 metų vertinime pateiktą rekomendaciją. Šiuos pakeitimus, įskaitant direktoriaus keitimą, inicijavo Kolegijos taryba reaguodama į nepasitenkinimą Kolegijos veiklos rezultatais augančios konkurencijos aplinkoje. Tai rodo, jog Kolegijos taryba yra


pasirengusi ir pajėgi vertinti Kolegijos veiklos rezultatus bei priimti ir įgyvendinti svarbius strateginius sprendimus, skirtus veiklos rezultatams gerinti. Ir nors nauja struktūra vizito metu jau buvo įgyvendinta, kai kurie pakeitimai, būtini naujai struktūrai paremti (pavyzdžiui, vėlesnės kokybės vadybos sistemos, kokybės vadovo ir susijusių procedūrų pataisos) dar nebuvo nagrinėti. Dėl šios priežasties vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai skubiai imtis veiksmų užtikrinti, kad visos Kolegijos procedūros ir dokumentacija atspindėtų naują jos struktūrą. Įgyvendinant pakeitimus reikia atnaujinti ir tam tikrus dokumentus, pavyzdžiui, Kolegijos organizacinės struktūros schemą.

20. Akademinės katedros buvo panaikintos. Jų pareigas perėmė trys studijų krypčių komitetai (transporto ir mechanikos inžinerijos, elektros ir elektronikos, statybos inžinerijos). Kiekvienas iš jų yra atsakingas už dvi ar tris studijų programas, turinčias savo studijų programų komitetus viename fakultete. Dėstytojai priklauso vienam iš šių studijų krypčių komitetų, kurio pirmininkas paskirsto dėstymo pareigas (gali būti, kad ir studijų programoje, už kurią yra atsakingas kitos studijų krypties komitetas). Studijų krypčių komitetai yra atsakingi už dėstymo veiklos tarpusavio vertinimą. Komitetai turi narius, palaikančius ryšį su naujuoju Studijų organizavimo skyriumi, kuris teikia administracinę paramą ir yra sąveikos su studentais pagrindinė vieta. Priėmimas į studijas ir karjeros dalykai tenka naujajam Studijų komunikacijos ir karjeros skyriui. Visas tris sritis prižiūri direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai.

21. Kiekvienas studijų krypčių komitetas taip pat turi skyrių, atsakingą už akademinio personalo mokslo tiriamąją veiklą savo srityje. Šie skyriai palaiko ryšius su Mokslo ir inovacijų tarnyba. Direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir plėtrai (nauja pareigybė) prižiūri biblioteką ir Informacinių technologijų skyrių, taip pat Viešųjų ryšių ir marketingo skyrių, kuris yra atsakingas už komunikaciją.

22. Nors studijų krypčių komitetus prižiūri direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai, Kolegijos struktūroje išlieka vienas fakultetas ir dekanas. Savianalizės suvestinėje dekano pareigos neminimos, tačiau vertinimo grupei pavyko sužinoti, kad dekanas palaiko esamus ir užmezga naujus ryšius su socialiniais partneriais, renka darbdavių nuomones, kurios reikalingos Kolegijos studijų programoms tobulinti. Taip pat dekanas yra atsakingas už bendradarbiavimą su studentais: jis stebi jų akademinius pasiekimus ir socialinius poreikius, pateikia savo pastebėjimus Kolegijos vadovybei. Vertinimo grupė neišgirdo nieko apie fakulteto tęstinį vaidmenį.

23. Nagrinėdama naują Kolegijos struktūrą vertinimo grupė padarė išvadą, kad pavadinimas studijų krypčių komitetai nevisiškai atspindi šių struktūrinių vienetų funkcijas: komitetai yra patariamieji organai, tačiau Kolegijos atveju jie akivaizdžiai organizaciniai. Vertinimo grupei padarė išvadą, kad, atsisakiusi buvusių skyrių, Kolegija nenorėjo pavadinime vėl vartoti žodžio skyrius. Vis dėlto vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai paieškoti tinkamesnio pavadinimo organizaciniams vienetams pavadinti, pavyzdžiui, padalinys ar poskyris. Tai palengvintų ir tarptautinius ryšius, nes gali būti, kad panašūs organizaciniai vienetai nepajėgtų suprasti, kaip jų veikla yra susijusi su komiteto veikla.

24. Žmogiškųjų išteklių srityje Kolegija supranta, kaip svarbu samdyti, pritraukti ir ugdyti tinkamą personalą, kaip minėta 17 punkte, todėl šie aspektai Kolegijoje sprendžiami vadovaujantis atviru ir sisteminiu požiūriu. Išsami akademinio personalo sudėties analizė rodo, kad personalo kvalifikacija ir patirtis yra daugiau nei pakankami. Anksčiau Kolegijos personalą sudarė vyresni dėstytojai, tačiau per kelis pastaruosius metus jų dalis sumažėjo, nors bendras dėstytojų skaičius iš esmės nepakito ir yra šiek tiek daugiau nei 100. Visi jų turi bent magistro laipsnį. Personalo kaita yra maža, todėl susidaro palankios sąlygos


investuoti į personalo ugdymą. Maždaug ketvirtadalis personalo narių turi daktaro laipsnį. Kolegijoje taikoma personalo paskatinimų ir apdovanojimų sistema.

25. Savianalizės suvestinėje pripažįstama, kad administracinio ir pagalbinio personalo ugdymas nėra toks išplėtotas, tačiau Kolegija jau turi planų, kaip šią padėtį keisti. Vertinimo grupė rekomenduoja į šiuos planus įtraukti ir užsienio kalbos gebėjimų tobulinimą, kas pasitarnautų Kolegijos tarptautinei veiklai (žr. 18 punktą). Grupė taip pat rekomenduoja Kolegijai apsvarstyti galimybę įvesti asmeninio vertinimo ir ugdymo sistemą, kuri užtikrintų, jog visi darbuotojai, t. y. akademinis, administracinis ir pagalbinis personalas, įvertintų savo veiklos rezultatus per ankstesnius metus ir aptartų su vadovu kitų metų prioritetus. Apskritai Kolegija su savo personalu dirba aktyviai ir veiksmingai.

26. Procesų vadyba vykdoma pagal ISO 9001:2008 ir daugelis asmenų, komitetų ir socialinių partnerių turi gerai apibrėžtus vaidmenis, kaip pateikta 2008 metų veiklos vertinimo išvadose. Pavyzdžiui, darbuotojai kviečiami įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą bent kartą per šešis mėnesius sudalyvaujant visuotiniame susirinkime, kuriame nagrinėjamos svarbios problemos. Atitinkamai nuolatinis tobulėjimas laikomas neatsiejama Kolegijos procesų dalimi ir, kaip jau buvo minėta, veiklos planas yra orientuotas būtent į silpnųjų vietų šalinimą.

27. Optimizavimas yra esminis ISO standarto bruožas, kuriuo vadovaujasi ir Kolegija: ji atitinkamai turi parengusi oficialų kokybės gerinimo planą. Šis planas neseniai buvo atnaujintas. Vis dėlto jį, kaip ir kokybės vadovą, būtina atnaujinti siekiant atspindėti neseniai įvykusius struktūrinius pokyčius Kolegijoje. Be to, būtina aiškiai nurodyti padalinius ar asmenis, kurie dabar yra atsakingi už kokybės gerinimo plano rengimą. Savianalizės suvestinėje įvardytos kelios rizikos sritys. Kolegijos vadovybė nurodė vertinimo grupei, jog atlieka oficialią rizikos analizę.

28. Kolegija turi plačią mokymosi erdvių, įrangos ir IT klasių gerinimo programą, apimančią bendradarbiavimą ir su kitomis aukštosiomis mokyklomis, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetu. Vertinimo grupė giria efektyvų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą šiam tikslui kaip gerosios praktikos pavyzdį. Kolegijos pateikiamas šios programos aprašymas atrodo pagrįstas, tačiau lieka neaišku, kaip Kolegija nustato savo prioritetus. Patalpos, kurias apžiūrėjo vertinimo grupė, įskaitant naujai įrengtas mokymosi erdves su nauja įranga, atrodė tinkamos pagal mokomus dalykus, jų lygį ir studentų skaičių. Su vertinimo grupe susitikę studentai patvirtino, kad įranga apskritai yra tinkama ir kiekvienais metais gerinama, nors erdvės toliau tobulėti įsigyjant daugiau ir geresnės įrangos vis dar yra. Pastatai, kuriuose lankėsi vertinimo grupė, yra nepritaikyti neįgaliems studentams ir personalui, todėl vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai apsvarstyti savo politiką dėl prieigos ir pagalbos neįgaliesiems.

29. Biblioteka savianalizės suvestinėje nepaminėta (išskyrus tai, kad Kolegija priklauso Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijai). Bibliotekininkas nebuvo įtrauktas tarp darbuotojų, turėjusių dalyvauti susitikimuose su vertinimo grupe. Vis dėlto vertinimo grupė susitiko su bibliotekininku bibliotekoje, kuri pasirodė esanti tinkama. Studentai buvo patenkinti bibliotekos pasiūla, nors kai kurie minėjo radę, ko jiems reikėję kitur, todėl biblioteka nesinaudojantys. Turint galvoje menką bibliotekos profilį ir e.mokymosi priemonių plėtojimą (žr. 30 punktą), vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai kartu su komitetu, į kurį įeitų personalas ir studentai, peržiūrėti savo bibliotekos ir informacinių paslaugų politiką.

30. Belaidžio interneto prieigos suteikimas visoje Kolegijoje ir Moodle aplinkos, kaip mokymosi vadybos sistemos, įdiegimas yra gerai vertinami studentų. Kartu šios priemonės


leidžia geriau valdyti savarankišką, ištęstinį ir nuotolinį mokymąsi. Vertinimo grupė giria Moodle aplinkos, kaip efektyvaus mokymosi galimybių studentams pagerinimą, įdiegimą kaip gerąją praktiką, tačiau studentai gautų daugiau naudos, jei būtų sukurtos neformalios mokymosi erdvės su vietomis, kur būtų galima įkrauti nešiojamuosius kompiuterius.

31. Daugiau nei 80% finansavimo Kolegijai skiria valstybė. Kolegijos finansų valdymą apsunkino įvairių faktorių svyravimai, taip pat reikėjo pereiti prie kito apskaitos pagrindo: nuo lėšų prie sukauptų sumų. Savianalizės suvestinėje aprašyta, kaip lėšos yra kontroliuojamos ir kaip leidžiamos. Direktoriui suteikiama gana daug laisvės, kam skirti patvirtintame biudžete esančias lėšas, nors reikšmingiems struktūriniams pokyčiams būtinas Kolegijos tarybos pritarimas. Atrodo, kad Kolegijos finansai yra valdomi gerai.

32. Kolegija turi personalo ir studentų etikos kodeksus, įtariamus pažeidimus nagrinėja Akademinės tarybos profesinės etikos komitetas. Kolegijoje yra ir Ginčų sprendimo komisija. Stodami į Kolegiją studentai pasirašo taisykles, kuriose numatomas etikos kodekso laikymasis. Nepanašu, kad Kolegija susidurtų su didele plagijavimo problema.

33. Strateginio valdymo srityje Kolegija mano, kad jos stipriosios pusės yra strateginis planas, naudojamas ISO standartas, įvairių patariamųjų organų aktyvus dalyvavimas ir akademinio personalo kompetencija. Savo silpnosiomis pusėmis Kolegija įvardija veiklos rezultatų stebėseną, personalo vertinimą ir ugdymą bei komunikaciją.

34. Apskritai toks įvertinimas yra sąžiningas: Kolegija gana įtikinamai pasakoja apie savo strateginį planavimą ir įgyvendinimą. Visi strateginio planavimo komponentai yra įgyvendinti: misija, vizija, tikslai, veiksmų planai, rodikliai ir grįžtamasis ryšys. Neseniai atlikti struktūriniai ir organizaciniai pakeitimai yra svarbūs, todėl būtina peržiūrėti ir atnaujinti veiksmų planus bei skirti reikiamus išteklius. Nedelsiant reikia įgyvendinti susijusius svarbius pakeitimus (žr. 19 punktą), tiesa, visas pakeitimų poveikis paaiškės tik po kurio laiko. Vis dėlto galima daryti išvadą, kad naujoji struktūra yra tinkama paskirčiai ir gali paremti tęstinį gerą strateginį Kolegijos valdymą.

Srities vertinimas: strateginis valdymas vertinamas teigiamai.

IV. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ

35. Kolegija pateikė išsamią analizę norėdama parodyti, kaip jos siūlomos studijų programos aiškiai siejasi su Kolegijos misija, regiono ir šalies ūkio poreikiais ir tarptautiniais lūkesčiais, ir patvirtino, kad Kolegijos studijų programos atitinka Lietuvos kvalifikacijų sandarą, ką liudija faktas, jog visos programos yra akredituotos. Studijų programas vertina Kolegijos socialiniai partneriai, kurie mano, kad programos tvirtai prisideda prie regiono ir visos šalies ūkio raidos. Su vertinimo grupe susitikę programų absolventai nurodė, kad Kolegijoje gautas išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija labai prisidėjo prie jų sėkmingų karjerų.

36. Kolegija rodo nemažą įsipareigojimą mokymuisi visą gyvenimą ir siūlo įvairiausius gerai apgalvotus paketus, susijusius su besimokančiųjų, darbdavių ir visuomenės poreikiais. Panašu, kad šie paketai yra patrauklūs studentams, bet per paskutinius metus studijuojančiųjų skaičius sumažėjo. Studentai gali įstoti pripažįstant jų ankstesnę kvalifikaciją, visa ar dalis kitose aukštosiose mokyklose įgytos kvalifikacijos pripažįstama stojimo metu arba studijuojant programą. Studentai, norėdami įgyti profesinį bakalauro laipsnį ar kitą oficialų ar vietos pažymėjimą, gali studijuoti nuolatinėse studijose (NS) arba ištęstinėse studijose (IS). Kolegija taip pat siūlo išlyginamąsias programas, kuriomis siekiama paruošti Kolegijos


absolventus stojimui į universitetus. Vertinimo grupė išklausė vieno universiteto atstovą, kuris nurodė, jog išlyginamųjų studijų trukmė buvo sutrumpinta dėl Kolegijos absolventų aukšto praktinių įgūdžių lygio.

37. Ištęstinių studijų programos kruopščiai planuojamos, nors IS studentų skaičius sumažėjo nuo maždaug pusės iki trečdalio visų studentų, kadangi darbą studentams visu etatu vis sunkiau rasti. Vis dėlto vertinimo grupė sužinojo, kad kartais IS studentai gauna paskaitų tvarkaraščius likus vos dienai iki paskaitų, todėl jiems lieka per mažai laiko būtiniems planams susidaryti, pvz., susitarti su darbdaviu. Vertinimo grupei taip pat buvo paminėta, kad IS studentams nesudaromos tokios pat grįžtamojo ryšio apie dėstymą galimybės, kokias turi NS studentai. Studentai gali prašyti individualizuoto tvarkaraščio. Kolegija imasi veiksmų įforminti ir kokybiškai užtikrinti neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą. Kolegija taip pat pripažįsta ir akredituoja ankstesnį pažymėjimu paliudytą išsilavinimą, pvz., kitose aukštosiose mokyklose. Ištęstinėms studijoms, nuotolinėms studijoms ir mokymuisi visą gyvenimą palaikyti yra įvairūs mechanizmai, įskaitant mokomąją medžiagą ir Moodle virtualiąją mokymosi aplinką.

38. Savianalizės suvestinėje pateiktas nebaigusių studijas studentų skaičius ir studijų nebaigimo priežastys tarp NS ir IS studentų. Nors studijų nebaigusių NS studentų dalis sumažėjo nuo 50 % iki 30%, IS nebaigusiųjų dalis daugmaž nekinta ir yra apie 50 %. Tiesa, šis skaičius kartais atspindi į užsienį dirbti išvykusius studentus. Studentai nurodė vertinimo grupei, kad kai kurie studentai studijų nebaigė per pirmuosius metus, nes programose iš pradžių būta per daug matematikos ir fizikos ir per mažai inžinerijos, kurios stodami šie tikėjosi. Vertinimo grupei paklausus dėstytojų, kodėl taip yra, kai kurie manė, kad pirminis matematikos ir fizikos mokymas buvo būtinas pasirengti inžinerijos studijoms, kiti manė, kad šios medžiagos kiekis galėtų būti sumažintas arba jos dėstymas atidėtas. Norint sumažinti studijas nebaigusiųjų skaičių vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai pagalvoti, kaip geriausia būtų anksti pradėti motyvuoti įstojusius studentus, galbūt organizuojant apsilankymus inžinerijos bendrovėse ir Kolegijoje įgyvendinant aktualius grupinius projektus. Kai kurie studentai ir absolventai minėjo, kad būtų norėję gauti daugiau praktikos, todėl vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai išlaikyti pusiausvyrą tarp mokymo programų praktinio ir teorinio komponentų.

39. Kolegija renka informaciją apie absolventų įsidarbinimą įvairiais metodais, nors pripažįsta, kad gauti patikimus duomenis kyla šiokių tokių sunkumų. Rezultatai rodo patenkinamą vaizdą lyginant su panašiomis institucijomis: per paskutinius dvejus metus įsidarbinimas išaugo iki daugiau nei 80%. Kolegija siekia pagerinti įsidarbinamumą (atsižvelgusi į darbdavių rekomendacijas), pasiūlydama studentams pasirenkamuosius dalykus studijų programai pralėsti ir remia studentus tobulindama karjeros valdymo veiklą. Absolventai ir socialiniai partneriai patvirtino, kad Kolegijos suteikiamas laipsnis yra vertingas pasirengimas darbui ir ypač dėl aiškios praktinės pakraipos.

40. Nors Kolegija akivaizdžiai palaiko ryšius su kai kuriais savo absolventais, oficialios alumni asociacijos Kolegijoje nėra. Toks organas galėtų palengvinti socialinę ir profesinę sąveiką tarp absolventų, padėti Kolegijai planuoti ir viešinti studijų programas ir rinkti lėšas, skirtas asociacijos darbo aspektams paremti, pavyzdžiui, studentų ištekliams ir mokslo tiriamajai veiklai. Dėl šios priežasties vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai apsvarstyti galimybę įkurti alumni asociaciją.

41. Kolegija bendradarbiauja su įvairių sričių universitetais, kitomis kolegijomis, mokymo įstaigomis ir mokyklomis norėdama pagerinti dėstymo metodologiją ir mokymo programas. Bendradarbiavimas su universitetais (ypač Kauno technologijos universitetu, Vytauto


Didžiojo universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu) padeda vykdyti studentų perėjimą ir personalo mainus, atnaujinti mokymo programas, tobulinti metodologijas, dalintis techninėmis priemonėmis ir žiniomis, vykdyti vidinės kokybės užtikrinimą ir bendrą studentų veiklą. Bendradarbiavimas su kitomis kolegijomis, įskaitant Lietuvos verslo kolegiją, Klaipėdos valstybinę kolegiją, Šiaulių valstybinę kolegiją ir Panevėžio kolegiją, apima mokymo programų harmonizavimą, dėstymo gerinimą ir bendrą mokslo tiriamąją veiklą. Bendradarbiavimas su mokymo įstaigomis ir mokyklomis skatina ir palengvina stojimą į Kolegiją.

42. Kolegija taip pat bendradarbiauja su darbdaviais ir jų atstovais, kad profesionaliai ir praktiškai atnaujintų mokymo programas ir ugdytų akademinį personalą bei savo partnerių darbuotojus. Bendrovės sukuria studentams projektus ir leidžia atlikti praktiką, kuri yra gerai organizuota: jai vadovauja tiek gamybos vadovas, tiek vadovas iš Kolegijos dėstytojų tarpo. Verslo partneriai nurodė esą patenkinti tokiais susitarimais. Socialiniai partneriai aprūpina Kolegiją specializuotais dėstytojais ir studentų darbo vertintojais, ypač baigiamųjų darbų. Jie taip pat dalyvauja darbo grupėse, suformuotose naujoms ar atnaujintoms studijų programoms svarstyti. Tiesa, vertinimo grupė mano, kad Kolegija dėl studijų programų galėtų sistemingiau kreiptis į socialinius partnerius. Apskritai Kolegija aktyviai bendradarbiauja su įvairiais partneriais dėl abipusės naudos, be to, yra ir erdvės išplėsti esamus bendradarbiavimo tipus įtraukiant papildomus partnerius.

43. Kolegijos studijų programos yra orientuotas į tam tikras inžinerijos sritis. Neaišku, ar yra sistemingas studijų programų peržiūros procesas, nors pakeitimai daromi, pavyzdžiui, visai neseniai dėl nuviliančių stojimo rezultatų Elektros ūkio eksploatavimo ir Pastatų elektroninių kontrolės sistemų studijų programos buvo apjungtos į Elektros energijos ir elektronikos inžinerijos studijų programą. Studentai, absolventai, darbdaviai ir socialiniai partneriai programų pasiūlą vertina tinkamai ir Kolegija siekia išlaikyti kokybę, o ne kiekybę. Vis dėlto pagal studentų sudėtį šiuo metu akivaizdžiai dominuoja vyrai, todėl vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai apsvarstyti galimybę išplėsti studijų programas įtraukiant tokias programas, kaip dizainas, kuris būtų patrauklesnis merginoms. Tai padėtų pritraukti daugiau studentų ir, kaip pastebėjo patys studentai, būtų naudinga socialinei aplinkai Kolegijoje. Vertinimo grupė iš vieno absolvento sulaukė pasiūlymo, jog hidraulikos inžinerija būtų naudinga nauja studijų programa..

44. Vertinimo grupė skatina Kolegiją toliau gerinti santykius su vidurinėmis mokyklomis, daugiau lankytis mokyklose ir mokiniams papasakoti apie Kolegiją ir inžinerijos mokslus, nepamirštant Atvirų durų dienų, kai mokyklos būtų kviečiamos apsilankyti Kolegijoje ir pamatyti Kolegijos gyvenimą iš vidaus. Vyresniųjų kursų studentai ir studijas ką tik baigę absolventai galėtų pasakoti apie tai, kuo jiems padėjo Kolegijoje praleistas laikas. Šiuo metu Kolegijos požiūris į viešumą ir rinkodarą yra gana fragmentiškas, nes atskiri darbuotojai yra atsakingi už priemonių priežiūrą, standartų nustatymą ir turinio teikimą. Stojimo rezultatai ir apskritai Kolegijos žinomumas padidėtų laikantis labiau integruoto požiūrio, kuris sukurtų šiuolaikiškesnį ir nuoseklesnį Kolegijos įvaizdį.

45. Savianalizės suvestinėje pateikiamas išsamus ir įtikinamas apibūdinimas, rodantis, kad Kolegija vadovaujasi atitinkamomis Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) ir ES nuostatomis, atitinkančiomis 2008 metų vertinimo išvadose pateiktą rekomendaciją. Profesinio bakalauro laipsnį siekiantys įgyti studentai privalo surinkti 180 ECTS kreditų studijuodami pirmojoje pakopoje, kaip nustatyta nacionaliniuose ir EHEA (Bolonijos proceso) reikalavimuose. Studijų rezultatai naudojami tiek programos, tiek modulio lygmenimis, ECTS kreditai naudojami visose programose. Kolegija nereikalauja, kad visi moduliai būtų standartinio dydžio (pvz., 5 ECTS kreditai arba sudarytas iš 5), tačiau galėtų


apsvarstyti tokio požiūrio naudą siekiant palengvinti studentų pasirinkimą ir perėjimą iš vienos studijų programos į kitą. Visiems absolventams išduodamas nustatyto pavyzdžio diplomo priedėlis lietuvių ir anglų kalbomis.

46. Kolegija turi kokybės užtikrinimo politiką ir susijusias procedūras bei programų ir suteikiamų laipsnių standartus su apibrėžtais studentų ir kitų socialinių partnerių vaidmenimis procedūrose. Kolegija yra aiškiai įsipareigojusi vystyti kultūrą, kurioje būtų pripažįstama kokybės ir kokybės užtikrinimo darbe svarba. Kolegijoje galioja oficialūs programų ir suteikiamų laipsnių patvirtinimo, periodinės peržiūros ir stebėsenos mechanizmai ir šiuo metu visas jos programas pripažįsta SKVC. Studentų vertinimo kriterijai yra paskelbti ir su vertinimo grupe susitikę studentai nurodė esą patenkinti esama padėtimi. Kaip buvo minėta anksčiau (17 ir 24 punktuose), Kolegija turi gerus dėstytojų įdarbinimo ir paskyrimo kriterijus, tačiau turėtų pagerinti pirminio mokymo mechanizmus. Ištekliai studentų mokymuisi paremti yra pakankami ir tinkami kiekvienai siūlomai programai, o neseniai įdiegta e.mokymosi platforma Moodle padeda studentams, ypač ištęstinių studijų studentams.

47. Studentai gali teikti skundus studentų atstovui programos komitete, kuratoriui (vyresnio kurso studentui, kuris yra atsakingas už studentų grupę) ir galiausiai studentų atstovybei. Studentai taip pat gali kreiptis į Studijų organizavimo skyrių, o jei ir tai nepadeda, tuomet gali prašyti susitikimo su direktoriumi. Su vertinimo grupe susitikę studentai buvo patenkinti, kad svarbus yra kiekvienas studentas, nes Kolegija yra nedidelė ir studentų nurodytos problemos sprendžiamos greitai.

48. Kolegija renka ir analizuoja nemažai duomenų apie studentų ir absolventų rezultatus, surinkta informacija aptariama Akademinėje taryboje ir kituose atitinkamuose oficialiuose ir neoficialiuose susitikimuose. Kolegija skelbia informaciją viešai savo tinklalapyje, bet reikėtų užtikrinti, kad informacija būtų reguliariai atnaujinama.

49. Išvykstamasis tarptautinis personalo judumas yra ribotas ir toliau mažėja, todėl Kolegijai būtina užtikrinti, kad dėstytojai galėtų pasinaudoti progomis išvykti į užsienio aukštąsias mokyklas ar bendroves. Tarptautiniai studentų mainai taip pat menki, per paskutinius metus penki per metus išvyko akademinėms studijoms ir septyni tarptautinio darbo praktikai. Šie skaičiai gerokai mažesni nei Bolonijos tikslas, kuris yra 20% iki 2020 m., bet tenkina, vertinimo grupės supratimu, nacionalinį 2,5% per metus tikslą. Išvykstantys studentai gauna daug naudos iš užsienyje praleisto laiko (paprastai studijuodami pagal Erasmus programą), tačiau atvykstantys studentai atvyksta daugiausia praktikai, o ne studijoms. Išanalizavusi tokio neatitikimo priežastį Kolegija planuoja taisyti padėtį pasiūlydama kursus, kurie būtų patrauklesni ir dėstomi anglų ar rusų kalbomis. Kolegija galėtų padidinti atvykstančių studentų skaičių pasitelkusi atstovus tikslinėse šalyse.

50. Kolegija yra pasirašiusi įvairių tarptautinių sutarčių su institucijomis tokiose šalyse, kaip Čekija, Vengrija, Latvija, Malta ir Portugalija, ir ieško galimybių užmegzti partnerystes su užsienio bendrovėmis, kurios leistų studentams atlikti praktiką užsienyje. Vertinimo grupė skatina tokią veiklą, kadangi taip, be privalomosios praktikos, būtų lengviau užsienyje įgytą patirtį pritaikyti prie mokymo programos. Su vertinimo grupe susitikę studentai minėjo, kad praktikos atlikimo laikas ne visuomet yra patogus. Kolegija galėtų konstruktyviai pasikalbėti su studentais, koks praktikos laikas būtų patogiausias, taip pat apsvarstyti, ar mokymo programa suteikia pakankamai kreditų už ne Kolegijoje vykdomą veiklą.

51. Kolegija imasi veiksmų pasiūlyti programas užsienio kalba, bet jai reikia parengti savo tinklalapio versiją anglų kalba, kuri šiuo metu užsienio studentams yra neprieinama, išskyrus


pradinį puslapį. Tarptautiniai rinkodarai paremti vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai parengti ir nuolat atnaujinti aktualią tinklalapio versiją anglų kalba. Kolegijos komunikacija anglų kalba taip pat kelia riziką, nes atvykstančius studentus klaidina Kolegijos statusas. Kolegijos pavadinimas anglų kalba yra Taikomųjų inžinerijos mokslų universitetas, nors oficialus tiesioginis pavadinimas lietuvių kalba neturi žodžio universitetas. Norint išvengti sumaišties rizikos, vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai panagrinėti būdus, kaip savo pavadinimą perteikti anglų ir kitomis kalbomis nevartojant žodžio universitetas.

52. Studijų ir mokymosi visą gyvenimą srityje Kolegija mano, kad jos stipriosios pusės yra aktualios, lanksčios, aukštos kokybės, gerai aprūpintos ir gerai vertinamos studijų programos. Kolegija supranta savo silpnąsias puses vystant nuotolinį mokymąsi ir pripažįstant ankstesnį neformalų mokymąsi bei nepakankamą tarptautinį mobilumą, kurį dar labiau apsunkina užsienio kalbos problemos. Vertinimo grupė iš esmės sutinka su tokia analize, tačiau pastebi, kad Kolegija imasi tinkamų veiksmų nustatytoms silpnosioms pusėms šalinti bei rekomenduoja Kolegijai sustiprinti tarptautiškumo didinimo pastangas (žr. 18, 25 ir 51 punktus). Vis dėlto Kolegija siūlo įvairias programas, kurios atitinka Kolegijos misiją ir kurioms taikoma kruopšti kokybės užtikrinimo procedūra.

Srities vertinimas: studijos ir mokymasis visą gyvenimą vertinamas teigiamai.

V. MOKSLO IR MENO VEIKLA

53. Kolegijos plačios mokslo tiriamosios veiklos sritys apima edukologiją, pedagogiką ir kokybės užtikrinimą, darbo rinkos reikalavimus ir inžinerijos temas, kurios apima statybų inžineriją, transporto inžineriją, mechanikos inžineriją bei elektros energijos ir elektronikos inžineriją. Šios sritys ir pasiekimai jose tinkamai siejasi su Kolegijos misija ir strategija ir regiono bei visos šalies prioritetais, kaip pateikta išsamiame aprašyme. Ateityje Kolegija tikisi, kad didės su inžinerija susijusios mokslo tiriamosios veiklos dalis. Kolegija nevykdo jokios veiklos, kuri būtų klasifikuojama kaip meno veikla.

54. Mokslo tiriamosios veiklos sklaida vykdoma leidžiant publikacijas, įskaitant pačios Kolegijos leidžiamą internete prieinamą mokslinį leidinį Inžinerinės ir edukacinės technologijos, ir dalyvaujant konferencijose. Ši mokslo tiriamoji veikla leidžia dėstytojams neatsilikti nuo naujovių ir naudojama mokymo programoms pagerinti. Kolegija nuolat rengia žurnalus ir konferencijų publikacijas, daugiausia skelbiamas lietuvių kalba, kaip ir galima būtų tikėtis. Nors savianalizės suvestinėje teigiama, kad publikacijos platinamos jas talpinant Moodle aplinkoje, prieiga prie jų suteikiama tik vidaus vartotojams: vertinimo grupė negalėjo peržiūrėti mokslo publikacijų prisijungdama prie Moodle platformos už Kolegijos ribų, nors Kolegijos tinklalapyje rado informacijos apie mokslo taikomąją ir konsultavimo veiklą. Atlikus mokslo tiriamąją veiklą rengiamos ataskaitos, konsultavimo veiklos nėra daug, tačiau jos Kolegija aktyviai siekia užmegzdama vietines partnerystes.

55. Kolegija siūlo personalui įvairiais paskatas mokslo tiriamajai veiklai vykdyti. Ji skatina personalą įgyti daktaro laipsnį ir pripažįsta mokslo tiriamąją veiklą vertindama personalo darbo rezultatus ir apdovanodama už gerą darbą. Daktaro laipsnį turintys darbuotojai gali tapti docentais. Mokslo tiriamąją veiklą palengvina suteikiamos atostogos ir dengiamos dalyvavimo konferencijose išlaidos. Vis dėlto, kaip ir visos kolegijos, Kolegija negauna nacionalinio finansavimo šiai įvairiai skatinimo veiklai, todėl finansavimas itin priklauso nuo bendradarbiavimo su bendrovėmis.


56. Partneriai vaidina didelį vaidmenį suteikdami kontekstą ir finansuodami mokslo tiriamąją veiklą bei dalyvaudami Kolegijos organizuojamose konferencijose, kuriose skelbiami Kolegijos mokslo tiriamosios veiklos rezultatai, ką vertinimo grupė giria kaip gerąją praktiką. Kolegija pateikia nedaug įrodymų, kokią įtaką Kolegijos partneriai turi jos mokslo tiriamajai veiklai, bet partnerių noras paremti mokslo tyrimus aiškiai daro įtaką tam, kokie tyrimai yra realiai atliekami. Su vertinimo grupe susitikę socialiniai partneriai patvirtino, kad Kolegijos mokslo tyrimai turėjo įtakos. Kolegija ieško galimybių vykdyti mokslo tyrimus bendradarbiaujant trims šalims, iš kurių vienas partneris būtų Lietuvoje, o kitas užsienyje – juo galėtų būti tiek aukštoji mokykla, tiek verslo partneris. Vertinimo grupė skatina tokį požiūrį, nes tokia veikla leistų daugiau praktikos atlikti užsienyje.

57. Studentų baigiamieji darbai prisideda ne tik prie Kolegijos mokslo tiriamosios veiklos, bet ir prie pačių studentų tobulėjimo ir dažnai yra įgyvendinami praktiškai (taip pat žr. 61 toliau). Kadangi studentai yra ir parankus mokslinių darbuotojų išteklius, nors jų įgūdžiai šiame etape neabejotinai yra riboti, vertinimo grupė rekomenduoja Kolegijai paieškoti būdų, kaip optimizuoti baigiamųjų darbų veiklos įvairovę ir poveikį, galbūt įvedant koordinuotus tyrimus studentų grupėse.

58. Mokslo veiklos srityje Kolegija mano, kad jos stipriosios pusės yra mokslo veiklos aktualumas ir reikšmė bei jos rezultatų efektyvi sklaida. Kolegija savo silpnosiomis pusėmis įvardija per mažai sutarčių ir konsultavimo veiklos, nepakankamą kai kurio personalo mokslo tiriamosios veiklos kompetenciją bei mokslo tiriamosios veiklos su tarptautiniais partneriais ir dalyvavimo mokslo tyrimų projektuose stoką. Ir nors padėties gerinimas paskutinėse minėtose dvejose srityse yra tinkamas, Kolegijos misijoje nėra numatyta tarptautinė mokslo tiriamoji veikla ir sutartys, be to, Kolegija negauna tokio pat finansavimo kaip universitetai.

59. Apskritai Kolegijos vykdoma mokslo taikomoji veikla yra tinkama pagal tipą ir Kolegijos misijos apimtį. Veiklos rezultatas yra geras publikuotų darbų skaičius. Nors veikla neturi daug įtakos, ji tiesiogiai yra orientuota į socialinių partnerių poreikius ir tik didės dėl numatomo inžinerijos mokslo tiriamosios veiklos dalies augimo. Pagrindinis Kolegijos mokslo tiriamąją veiklą ribojantis veiksnys yra finansavimo trūkumas personalo kvalifikacijai tobulinti ir pačiai mokslo tiriamajai veiklai paremti. Aktyviai ieškoma daugiau finansavimo šaltinių, tačiau paieškų sėkmė iš esmės priklauso nuo to, ar bus rastas pažangus požiūris į šią problemą.

Srities vertinimas: mokslo ir meno veikla vertinama teigiamai.

VI. POVEIKIS REGIONO IR VISOS ŠALIES RAIDAI

60. Savianalizės suvestinėje atidžiai aprašoma, kaip Kolegijos veikla siejasi su regiono ir visos šalies raidos tikslais, bet neaprašoma Kolegijos veiklos įtaka ir nepateikiami tokios įtakos matavimo metodai. Specifinė Kolegijos veikla taip pat duoda įvairių rezultatų, aktualių regiono ir visos šalies raidos tikslams (pavyzdžiui, vystoma mokslo taikomoji veikla su keliomis bendrovėmis regione ir teikiamas konsultacinis mokymas daugiau nei 100 bendrovių darbuotojams), tačiau nepanašu, kad Kolegija šiuos rezultatus reguliariai ir sistemingai vertintų. Su vertinimo grupe susitikę socialiniai partneriai akivaizdžiai patvirtino Kolegijos veiklos aktualumą ir svarbą regiono ir visos šalies raidos tikslams Kolegijos veiklos srityse ir ypač plačioje transporto srityje: pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijos vice ministras, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius ir Lietuvos statybininkų asociacijos direktorius kalbėjo apie, jų nuomone, Kolegijos vaidinamą strateginį vaidmenį.


61. Visi studentų baigiamieji darbai yra susiję su praktika įgyvendinant praktinius projektus, tobulinant mokymų medžiagą darbuotojams ir atliekant bendrovių poreikių tyrimus, ką patvirtina išsamus baigiamųjų darbų sąrašas. Baigiamuosiuose darbuose demonstruojamas aukštas pasiekimų lygis. Vis dėlto paaiškėjo, kad vos keli baigiamieji darbai buvo užsakyti bendrovių, todėl yra vietos didinti tokių darbų dalį lyginant su dokumentiniais tyrimais.

62. Personalas dalyvauja įvairioje profesinėje, politinėje ir socialinėje veikloje vietos ir šalies lygmeniu. Pavyzdžiui, personalas dalyvauja profesinių asociacijų, įskaitant Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos, veikloje, keli personalo nariai dalyvauja politinių partijų veikloje (vienas jų yra Seimo nario patarėjas), studentai ir dėstytojai dalyvavo socialinėje akcijoje Nemuno upės krantinei sutvarkyti. Dėl šios priežasties Kolegija yra gerai žinoma ir atpažįstama, ką patvirtina ir įvairūs socialiniai partneriai, su kuriais kalbėjosi vertinimo grupė.

63. Šioje srityje Kolegija mano, kad jos stipriosios pusės yra poveikio regiono ir visos šalies raidai įtraukimas į Kolegijos misiją ir strategiją, studentų praktikos ir baigiamųjų darbų efektyvumas ir specialistų mokymo efektyvumas, aktyvus personalo dalyvavimas išorinėje veikloje. Savo silpnosiomis pusėmis Kolegija laiko komunikaciją, mokslo tiriamosios veiklos praktinį pritaikymą, santykius su prekybos reguliavimo organais ir ribotą Kolegijos išteklių panaudojimą išorės institucijoms.

64. Apskritai, turint galvoje mažą įstaigos dydį, Kolegijos poveikis yra reikšmingas, nors vietos plėtrai dar yra. Kolegijos reputacija tarp socialinių partnerių ir jos orientacija į regiono ir šalies poreikius inžinerijos srityje sudaro gerą tolesnės veiklos, pavyzdžiui, studijų programų išplėtimo (žr. 38 punktą) ir atnaujintų laboratorijų panaudojimo didesnėms mokymosi visą gyvenimą galimybėms ar bendrovėms vykdyti savus tyrimus galimybėms, pamatą.

Srities vertinimas: poveikis regiono ir visos šalies raidai vertinamas teigiamai.

VII. GEROJI PRAKTIKA IR GERINIMO REKOMENDACIJOS Gali apimti ir dalį institucijų (ministerijos ir pan.) gerinimo rekomendacijų

65. Kaip gerąją praktiką vertinimo grupė giria: Patariamosios Kokybės tarybos, kuri atsveria sistemos formalumą, būtiną ISO 9001

standartui taikyti, buvimą (žr. 14 punktą); Efektyvų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą mokymosi erdvėms, įrangai ir IT

klasėms gerinti (žr. 28 punktą); Moodle įdiegimą kaip efektyvų mokymosi galimybių studentams pagerinimą (žr. 30 ir

37 punktus); Studijų programų stiprią orientaciją į praktiką, ką itin vertina studentai, darbdaviai ir

socialiniai partneriai (žr. 39 punktą); Mokslo veiklos pasiekimų sklaidą partneriams per konferencijas (žr. 56 punktą); Puikius Kolegijos ryšius su įvairiais įtakingais socialiniais partneriais (žr. 60 punktą).

66. Norint pagerinti kokybę vertinimo grupė Kolegijai rekomenduoja: Aiškiai nurodyti santykį tarp Kolegijos kokybės sistemos bei jos procedūrų ir Europos

standartų ir gairių (žr. 16 punktą); Visiškai integruoti kokybės procedūras į vadybos procedūras (žr. 16 punktą);


Įvesti oficialiu pažymėjimu liudijamą aukštojo mokslo pedagogikos kursą, kuriam būtų skiriama pakankamai išteklių ir kuris būtų privalomas visiems naujiems dėstytojams (žr. punktą);

Skubiai imtis veiksmų, kad visos Kolegijos procedūros ir dokumentacija atspindėtų naują struktūrą (žr. 19, 27 ir 33 punktus);

Parinkti studijų krypčių komitetams pavadinimus, kurie labiau tiktų kaip organizaciniams vienetams (žr. 23 punktą);

Apsvarstyti galimybę įdiegti asmeninio vertinimo ir ugdymo sistemą, kuri užtikrintų, jog visas akademinis, administracinis ir pagalbinis personalas aptartų su savo vadovu kitų metų prioritetus (žr. 25 punktą);

Peržiūrėti Kolegijos politiką dėl prieigos ir paramos neįgaliesiems (žr. 28 punktą); Peržiūrėti Kolegijos politiką dėl bibliotekos ir informacijų paslaugų kartu su komitetu, į

kurį įeitų personalas ir studentai (žr. 29 punktą); Apsvarstyti, kaip geriausiai anksti motyvuoti į programą įstojusius studentus, siekiant

sumažinti studijas nebaigusių studentų skaičių (žr. 38 punktą); Išlaikyti pusiausvyrą tarp praktinių ir teorinių mokymo programų komponentų (žr. 38

punktą); Apsvarstyti galimybę įsteigti alumni asociaciją (žr. 40 punktą); Apsvarstyti galimybę išplėsti studijų programas įtraukiant tokias programas, kaip

dizainas, kuris būtų patrauklesnis studentėms merginoms (žr. Error: Reference sourcenot found punktą);

Užtikrinti, kad Kolegija turėtų išsamų ir nuolat atnaujinamą aktualų tinklalapį anglų kalba (žr. 51 punktą);

Ištirti būdus, kaip perteikti Kolegijos pavadinimą anglų ir kitomis kalbomis nevartojant žodžio universitetas ar kito lygiaverčio žodžio (žr. 51 punktą);

Sustiprinti tarptautiškumo didinimo pastangas (žr. 52 punktą); Paieškoti būdų, kaip optimizuoti baigiamųjų darbų veiklos įvairovę ir poveikį (žr. 57

punktą).


VIII. ĮVERTINIMAS

Kauno technikos kolegijos veikla vertinama teigiamai.

Grupės vadovas:Team leader: Prof. Robert William Munn

Grupės nariai:Team members: Dr. Frank McMahon

Prof. José Sarsfield Cabral

Doc. dr. Vincentas Vytis Stragys

Dionis MartsinkevichusVertinimo sekretorius:Review secretary: Pika Radmilovič


PRIEDAS. KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS ATSAKYMAS Į VEIKLOS VERTINIMO IŠVADAS


PROJEKTAS—s... · Web viewKaip jau buvo minėta (7 punkte), Kolegija visai neseniai įgyvendino...

Documents

Transcript of PROJEKTAS—s... · Web viewKaip jau buvo minėta (7 punkte), Kolegija visai neseniai įgyvendino...