Projektas Pedagogų ė (II etapas) Nr. VP1-2.2-ŠMM …...Metodinėdiena “ŠVIETIMO KULTŪRA IR...

Metodinė diena “ŠVIETIMO KULTŪRA IR BENDRUOMENĖ”2013 m. gruodžio 11 d., Vilnius

Projektas Pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra

(II etapas) Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-009

Pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo politiką formuojančių

ir vykdančių

institucijų

darbuotojų

metodinė

diena

ŠVIETIMO KULTŪRA IR BENDRUOMENĖ


Išorinis vertinimas ir įsivertinimas mokyklų veiklos tobulinimui

Erika Kiseliovė


ŠĮ

(2011) 37 straipsnis. Švietimo kokybė4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma •

švietimo stebėsena,

•

tyrimai, •

mokyklų

veiklos įsivertinimas ir išorinis

vertinimas,•

mokyklų

vadovų

ir mokytojų

atestacija,

•

mokymosi pasiekimų

vertinimas.5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis,

atlikimo metodiką

pasirenka

mokyklos taryba. Ji analizuoja

įsivertinimo rezultatus

ir priima

sprendimus dėl veiklos tobulinimo.


Išorės vertinimo tikslas –

skatinti mokyklas tobulėti siekiant geresnės ugdymo (si) kokybės

ir geresnių

mokinių

pasiekimų*Uždaviniai:

nustatyti mokyklos stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus;konsultuoti mokyklų vadovus ir mokytojus dėl mokyklos veiklos

tobulinimo;skatinti mokyklos įsivertinimą, mokyklos bendruomenės susitarimus

dėl veiklos kokybės sampratos; padėti priimti patikimais duomenimis grįstus sprendimus;inicijuoti tobulinti esamas ir kurti naujas pagalbos teikimo ir

konsultavimo formas mokyklai, mokytojams, mokiniams ir jų tėvams;teikti informaciją apie mokyklų veiklos kokybę;skleisti mokytojų, mokyklų, mokyklų savininko teises ir pareigas

įgyvendinančių institucijų gerąją patirtį.

* Bendrojo lavinimo mokyklų

veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašas

Metodinė diena “ŠVIETIMO KULTŪRA IR BENDRUOMENĖ”2013 m. gruodžio 11 d., Vilnius 5

DUOMENYS

INFORMACIJA

ŽINIOS

ALTERNATYVOS

SPRENDIMAI


NMVA funkcijos po išorinio vertinimo*

Stebi ir analizuoja pagalbos mokyklai teikimą, bendradarbiauja su savivaldybių administracijų direktoriųįgaliotais struktūriniais padaliniais, dalyvių susirinkimais (savininkais), jeigu išorės vertinimo metu bent viena tema buvo įvertinta 1 arba ,,N“ lygiu;Organizuoja pakartotinį išorės vertinimą mokykloje per vienerius metus po vykusio išorės vertinimo, jeigu išorės vertinimo metu bent viena veiklos sritis buvo įvertinta 1 arba ,,N“ lygiu:




Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija*

planuoja ir organizuoja išorės vertinimą įsteigtose mokyklose:konsultuoja ir teikia reikalingą pagalbą mokyklai jai įsivertinant iki išorės vertinimo ir po jo;stebi ir analizuoja mokyklos veiklą po išorės vertinimo;jeigu mokyklos išorės vertinimo metu bent viena tema buvo įvertinta 1 arba „N“, po metų raštu praneša Agentūrai apie mokyklos padarytą pažangą. Pranešimas pridedamas prie mokyklos išorės vertinimo ataskaitos.




1..Mokyklos

kultūra

2.Ugdymas

ir mokymasis

3.Pasiekimai

4.Pagalba mokiniui

5.Mokyklos

strateginis valdymas

Etosas

Mokyklos ryšiai

Mokymokokybė

Pažangossiekiai

Tvarka

Pamokos organizavimas

Bendrasisugdymo

organizavimas

Mokymosikokybė

M. ir m. diferenciavimas

Vertinimas ugdant

Pažanga

Mokymosipasiekimai

Rūpinimasis mokiniais

Pedagoginė, psichologinė

ir soc.. pagalba

Spec. mokymosi poreikių

tenkinimas

Pagalba planuojant

karjerą

Tėvųpedagoginis

švietimas

Mokyklos strategija

Mokyklos įsivertinimas

Vadovavimo stilius

Personalo valdymas

Materialiniųiš

tekliųvaldymas


Kokybės lygis

Aprašomieji veiklos kokybės vertinimai

Išvada

4 lygis

Labai gera:

veiksminga, spartus tobulėjimas, išskirtinė, kryptinga, originali, ypatinga, įspūdinga, savita, puiki, labai paveiki, nepriekaištinga, kūrybiška

Verta paskleisti už

mokyklosribų

3 lygisGera:

viršija vidurkį, tinkama, paveiki, turi savitų

bruožų, potenciali, lankstiVerta paskleisti pačioje mokykloje

2 lygisNebloga:

patenkinama, vidutiniška, priimtina, nesisteminga, neišskirtinė

Tinkama, bet yra ką

tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti

1 lygis

Prasta:

nepatenkinama, prastesnė

už

vidurkį, neveiksminga, nevykusi, netinkama, nekonkreti, neperspektyvi, rizikinga

Būtina tobulinti

N lygisLabai prasta:

bloga, nepriimtina, peiktina, atkreiptinas dėmesys, neadekvati

Būtina imtis radikalių

pokyčių,mokyklai būtina skubi išorės pagalba


Vertintos mokyklos2007-2012 m. įvertintos 386

bendrojo ugdymo mokyklos.

Lokalizacija:• 136 didmiesčių

mokyklos (35,2%)

• 86 miestų

mokyklos (22,3%)• 164 miestelių/kaimų

mokyklos (42,5%)

Mokyklos tipas:• 98 gimnazijos (25,4%)• 90 vidurinės mokyklos (23,3%)• 146 pagrindinės mokyklos (37,8%)• 44 pradinės mokyklos (11,4%)• 8 progimnazijos (2,1%)Steigėjas:• 382 savivaldybių

(99%)

• 4 nevalstybinės (1%)11


Ataskaitos386 ilgosios ataskaitos. Kokybinė, aprašomoji informacija, pagrindžianti veiklos rodiklių

kiekybinį įvertinimą, pateikiama

mokyklai ir steigėjui.

Ataskaitos dalys:1. Informacija apie mokyklos kontekstą2. Mokyklos stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai3. Įsivertinimo sistemos veiksmingumas4. Penkių

sričių

vertinimai


Pasiekimus sąlygojantys veiksniai: kokybinė

išorinio vertinimo ataskaitų

analizė

3.2. Pasiekimai = 5.4. Personalo valdymas*0,266 + 3.1. Pažanga*0,243 + 1.1.1.Vertybės*0,213 + 2.4.Mokymosi kokybė*0,086 + 1.2.1.Asmenybės raida*0,066 + 2.3.Mokymo kokybė*0,031 + 0,297.

Gerinant ugdymo kokybę

itin svarbu aukštos kompetencijos ir nuolat besimokantys mokytojai, nes „mokytojų

kompetencijų

kėlimas

potencialiai yra viena iš

perspektyviausių

švietimo kokybės gerinimo priemonių“

(Gudynas, Uginčienė, 2006)Švietimo sistemos kokybė

negali „peraugti“

savo mokytojų

kokybės

(Barber, Mourshed, 2007)


Mokyklų

+10/-5

Informacija viešai prieinama http://www.nmva.smm.lt/isorinis-

vertinimas/vertinimai/vertinimo-rezultatai-10-5/

Trumposios ataskaitos, kuriose yra glaustai pateikiami argumentai, įrodymai, pagrindžiantys stipriųjų

ir tobulintinų

veiklos rodiklių

išskyrimą

bei

rekomendacijos tobulinimui.

http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/vertinimai/vertinimo-rezultatai-10-5/

http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/vertinimai/vertinimo-rezultatai-10-5/


Trumposios ataskaitos pavyzdysMokymo nuostatos ir būdai.

Tik pavienėse veiklose tikslingai derintas individualus bei grupinis mokymasis, taikant veiksmingas mokymosi bendradarbiaujant strategijas. Užfiksuoti atvejai, kai mokiniai buvo pasiruošę

bendradarbiauti, bet nesulaukė

mokytojų

palaikymo, todėl nebuvo išnaudotos visos pastarojo mokymosi metodo teikiamos galimybės. Tenka konstatuoti ir tai, kad dalyje stebėtų

pamokų

vyravo verbaliniai (aiškinimas) bei mneminiai

(darbas su vadovėliu ir pratybomis) informacijos perteikimo metodai, dažnai stigo vaizdumo, mokymo priemonių

ir įvairesnių

informacijos šaltinių

panaudojimo. Tai menkai skatino mokinių

mokymosi motyvaciją, aktyvumą

mokantis, susidomėjimą

mokymo turiniu, menkino bendradarbiavimo galimybes. Mokytojams vertėtų

naudoti kuo įvairesnes ugdomosios veiklos formas ir būdus, dažniau taikyti aktyviuosius mokymo (-si) metodus, kurie palaikytų

mokinių

aktyvumą

ir motyvaciją, skatintų

tarpusavio bendradarbiavimą, atitiktų

jų

mokymosi stilių

ir pan. Tikėtina, kad mokytojai, parinkdami veiksmingiausias mokymo (-si) strategijas, sukurdami patrauklią

mokymosi aplinką, mokytojo aiškinimą

derindami su demonstravimo metodu, taikydami įvairesnes darbo formas ir būdus, ugdomąją

veiklą

siedami su gyvenimiška mokinių

patirtimi, sudarytų

galimybių

mokiniams mokymą

(-si) sieti su asmeniniais lūkesčiais, padėtų

geriau suprasti mokomąją

medžiagą, siekti pažangos, skatintų

mokinių

motyvaciją, ugdytų

kritinį

mąstymą

bei mokėjimo mokytis kompetenciją. Atskirų

mokinių

pažangos pamatavimas pamokoje.

Mokytojams sunku nustatyti realų

mokinių

pažangos lygį

pamokoje, nes daugeliu atveju mokymosi pasiekimai nelyginti su išsikeltu pamokos uždaviniu. Daugelyje stebėtų

pamokų

mokytojai skyrė

nepakankamai dėmesio asmeninei mokinių

pažangai, jos aptarimui, pasiekimų

pamokoje fiksavimui, retai siejo mokinių

pasiekimus su pamokoje iškeltu uždaviniu. Pastebėta, kad pamokos pabaigoje mokytojai dažniausiai apibendrino pamokos turinį

arba mokinių

veiklą, bet ne individualius pasiekimus ar padarytą

pažangą. Atskirų

mokinių

pažanga pamokose būtų

pastebimesnė, jei pasiekimų

matavimas ir vertinimas būtų

siejamas su mokymo (-si) uždaviniu, į

šį

procesą įsitrauktų

kuo daugiau mokinių. Tai sudarytų

galimybių

mokytojams laiku nustatyti mokymosi spragas, kas leistų

efektyviai koreguoti mokymo (-si) procesą

ir tokiu būdu gerinti mokymo (-si) pasiekimus. Pamokoje turėtų

būti numatyti ir su mokiniais aptarti užduoties sėkmingo atlikimo kriterijai....


Mokinių

ir tėvų

apklausos 2007-2012 m. apklausti:

•

53 634 mokiniaiKeletas klausimų

apie Tave...

Apie pamoką

ir mokytojus...Apie mokyklą...Apie mane mokykloje ...Apie mano klasę....

•

58 748 tėvaiKeletas klausimų

apie Jūsų

sūnų/dukrą...Apie mokyklą.... Apie mokymą

ir pamokas....

2013 metais pilotiniai mokytojų

apklausų

bandymai

Rezultatai pateikiami mokykloms.Apibendrinti rezultatai Lietuvos mastu prieinami http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/vertinimai/

http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/vertinimai/


Pamokos

2007-2012 m. stebėtos 36 303 pamokosPagrindinis informacijos šaltinis

•

Kokybinis pamokų

aprašymas pagal išskirtus kriterijus

•

Kiekybinė

pamokų

vertinimo išraiška, pagal išskirtus kriterijus


Mokyklų

dalis pagal dažniausiai fiksuotus tobulintinus mokyklų

veiklos aspektus


Mokyklos veiklos kokybės vertinimo sistemą

sudaro mokyklos įsivertinimas, kuris yra svarbiausias

mokyklos veiklos kokybę

užtikrinantis veiksnys, ir išorės vertinimas*

Laikas

VA

IAPOVEIKIS



Dažniausios mokyklų

tobulinimo veiklos (2012-2013 m. m.)


2011-2012 m.

m. mokykloms dažniausiai trūksta kompetencijų

ir gali pasidalinti (N=1119)


[email protected]

Grįžtamasis ryšys

Pamokos tobulinimas

Vertinimas(grįstas kriterijais)

Individulus mokymasis

Mokymasis bendradarbiaujant ir

komandose

Institucinis mokymasis

Patikimi duomenys ...man

Anonimiški, iš

dalies vieši duomenys ... mokyklai

IQES –

trys tobulinimo lygmenys* –

individualus, komandos ir mokyklos

26

Pasirinkti instrumentąPasirinkti instrumentą

Mk = Mokinių

apklausaMk = Mokinių

apklausa

T = Tėvų

apklausąT = Tėvų

apklausą

GR = Grįžtamojo ryšio formos GR = Grįžtamojo ryšio formos

M = Mokytojų

apklausaM = Mokytojų

apklausa


Grįžtamasis ryšys –

tai būdas gauti tikrovę

atitinkančią

informacijąQuelle: Mager 1970, zitiert in: Reischmann: Weiterbildungs-Evaluation. 2004

–

Aš

mokau KŪRYBINGUMO!

–

Aš

mokau GILINTIS į

dalyko esmę!

–

NEKENČIU MOKYKLOS!

Grįžtamasis ryšys ir komunikacija


Kolegų

grįžtamasis ryšys

28

Instrumentai kolegų

pamokų

stebėjimui

Pamokų stebėjimo užduočių pavyzdžiai

Pamokų stebėjimo protokolas

Pagalbinė priemonė, skirta pamokų stebėjimo protokole išskirtų kokybės kriterijų įvertinimui


Mokinių

grįžtamasis ryšys

1.

Instrumentai–

Anketa

gauti išsamų

grįžtamąjį

ryšį;

–

Dialogo formos: grįžtamasis ryšys iš

ir tarp mokinių

29

PamokaKlasės mikroklimatasMokymosi procesų ir mokymosi sėkmės įvertinimas

Klasės valandėlėIntegruotą ugdymą


planavimas

vertinimas įgyvendinimas

įgyvendinimasvertinimas

įgyvendinimasplanavimas

vertinimas

planavimas

Mokyklos veiklos tobulinimo ciklas

IQES Online

pamokos tobulinimui

•

Mokymasis bendradarbiaujant• Kalbėjimo ir skaitymo gebėjimų

ugdymas

•

Skaitymo strategijos•

Vizualizavimas pamokoje

•

Moderavimas

pamokoje• Grįžtamojo ryšio instrumentai mokiniams•

Kolegialus GR ir pamokų

stebėjimas


Dėkoju už

dėmesį

☺

Projektas Pedagogų ė (II etapas) Nr. VP1-2.2-ŠMM …...Metodinėdiena “ŠVIETIMO KULTŪRA IR...

Documents

Transcript of Projektas Pedagogų ė (II etapas) Nr. VP1-2.2-ŠMM …...Metodinėdiena “ŠVIETIMO KULTŪRA IR...